Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2019 m. kovo 26 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Prašymas atšaukti Jørno Dohrmanno (Jørn Dohrmann) imunitetą
 Atstovaujamieji ieškiniai siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus ***I
 ES ir Izraelio pagal ES ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą sudaryto susitarimo protokolas (Kroatijos įstojimas) ***
 ES ir Uzbekistano visapusiškas susitarimas
 Sezoninio laiko keitimo panaikinimas ***I
 Elektros energijos vidaus rinkos bendrosios taisyklės ***I
 Elektros energijos vidaus rinka ***I
 Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ***I
 Pasirengimas valdyti riziką elektros energijos sektoriuje ***I
 Padangų ženklinimas pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus ***I
 Autorių teisės bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ***I
 Skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutartys ***I
 Prekių pardavimo sutartys ***I
 Žvejyba BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone ***I
 Ataskaitų teikimo pareigų suderinimas aplinkos politikos srityje ***I
 Specialios maksimalaus transporto priemonės ilgio taisyklės (dėl kabinų) ***I
 Anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamieji indeksai ***I
 Konkrečios nuostatos, taikomos siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“) ***I
 Afrikos kilmės asmenų pagrindinės teisės
 Pranešimas finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais
 ES ir Šveicarijos susitarimas dėl institucinės struktūros
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Komisija ir vykdomosios įstaigos
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Audito Rūmų specialiosios ataskaitos vykdant Komisijos 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – 8 asis, 9-asis, 10-asis ir 11-asis Europos plėtros fondai
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Parlamentas
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos Vadovų Taryba ir Taryba
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Teisingumo Teismas
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Audito Rūmai
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Regionų komitetas
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos išorės veiksmų tarnyba
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos ombudsmenas
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aviacijos saugos agentūra (EASA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos bankininkystės institucija (EBI)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos aplinkos agentūra (EAA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos maisto saugos tarnyba (EFSA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos lyčių lygybės institutas (EIGE)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos inovacijų ir technologijos institutas (EIT)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos vaistų agentūra (EMA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (ERA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos mokymo fondas (ETF)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo Europos agentūra (eu-LISA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Euratomo tiekimo agentūra
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojustas)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Europos GNSS agentūra (GSA)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: Biologinės pramonės sektorių (BPS) bendroji įmonė
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė „Švarus dangus 2“
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė „Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės“ (ECSEL)
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: II kuro elementų ir vandenilio (KEV) bendroji įmonė
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: II naujoviškų vaistų iniciatyvos (NVI) bendroji įmonė
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė SESAR
 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: bendroji įmonė „Shift2Rail“

Prašymas atšaukti Jørno Dohrmanno (Jørn Dohrmann) imunitetą
PDF 128kWORD 45k
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Jørn Dohrmann imunitetą (2018/2277(IMM))
P8_TA(2019)0221A8-0178/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Danijos Karalystės teisingumo ministro prašymą atšaukti Jørno Dohrmanno imunitetą, kurį 2018 m. lapkričio 6 d. perdavė Danijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, kuris buvo paskelbtas 2018 m. lapkričio 28 d. plenariniame posėdyje ir kuris susijęs su baudžiamuoju persekiojimu pagal Danijos baudžiamojo kodekso 260 skyriaus 1 dalies 1 punktą, 291 skyriaus 1 dalį ir 293 skyriaus 1 dalį kartu su 21 skyriumi;

–  išklausęs Jørno Dohrmanno paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Danijos Karalystės Konstitucijos 57 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0178/2019),

A.  kadangi Viborgo prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Jørno Dohrmanno imunitetą dėl nusikaltimų, apibrėžtų Danijos baudžiamojo kodekso 260 skyriaus 1 dalies 1 punkte, 291 skyriaus 1 dalyje ir 293 skyriaus 1 dalyje kartu su 21 skyriumi; kadangi visų pirma byla yra susijusi su įtariama neteisėta prievarta, tyčine žala ir mėginimu neteisėtai naudotis kitam asmeniui priklausančiu daiktu;

B.  kadangi 2017 m. balandžio 26 d. šalia savo privačios gyvenamosios vietos Jørn Dohrmann atėmė vaizdo kamerą iš operatoriaus, kuris filmavo jo namą maždaug iš 195 m atstumo, siekdamas vėliau panaudoti filmuotą medžiagą televizijos dokumentiniam filmui apie kai kuriuos Europos Parlamento narius iš Danijos; kadangi Jørn Dohrmann pagrasino sudaužyti vaizdo kamerą; kadangi jis sugadino minėtąją kamerą: jos mikrofoną, ekraną ir laidą; kadangi jis pasisavino vaizdo kamerą ir atminties kortelę, ketindamas neteisėtai ja pasinaudoti ir peržiūrėti vaizdo įrašą, tačiau galiausiai jis negalėjo to padaryti, nes policija atvyko į vietą ir atsiėmė kamerą ir atminties kortelę, kuri buvo išimta iš prietaiso;

C.  kadangi už neteisėtą asmenų filmavimą privačioje žemėje operatorius buvo pirmiau apkaltintas padaręs nusikalstamą veiką pagal Danijos baudžiamojo kodekso 264a skyrių; kadangi prokuroras rekomendavo panaikinti kaltinimus atsižvelgiant į tai, kad nėra reikiamo tyčios elemento, kuris yra būtinas norint nuteisti asmenį už Danijos baudžiamojo kodekso 264a skyriaus pažeidimą;

D.  kadangi Pietryčių Jutlandijos policija nurodė, kad įmonė, pasamdžiusi žurnalistą ir vaizdo kameros savininką, pateikė su šia byla susijusį ieškinį dėl 14 724,71 Danijos kronų kompensacijos ir kad bylos dėl tyčinės žalos, vagystės, pasisavinimo ir pan., kurias siekiama išspręsti paskiriant baudą, turi būti nagrinėjamos teismo procese, jeigu nukentėjusioji šalis reikalauja atlyginti žalą;

E.  kadangi Prokuratūra iš pradžių rekomendavo Jørno Dohrmanno byloje vietoj laisvės atėmimo bausmės skirti 20 000 Danijos kronų baudą nepateikus jokių oficialių kaltinimų;

F.  kadangi Jørn Dohrmann paneigė jam pateiktus kaltinimus; kadangi, Prokuratūros tarnybos direktoriaus nuomone, tokiu atveju siekis bylą išspręsti neteisminiu būdu, t. y. paskiriant baudą, nebūtų suderinamas su nusistovėjusia praktika;

G.  kadangi, kad būtų galima Jørną Dohrmanną patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kompetentingos institucijos pateikė prašymą atšaukti jo imunitetą;

H.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

I.  kadangi Danijos Konstitucijos 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be Danijos Karalystės Folketingo sutikimo Danijos Karalystės Folketingo narys jokiu būdu negali būti kaltinamas arba baudžiamas įkalinimu, išskyrus atvejus, kai jis yra suimtas darant nusikaltimą; kadangi šia nuostata užtikrinama apsauga nuo valstybinio kaltinimo, o ne nuo baudžiamosios atsakomybės privataus kaltinimo bylose; kadangi, jeigu bylą galima išspręsti be teismo paskyrus nustatytą baudą, Danijos Karalystės Folketingo sutikimas nėra būtinas;

J.  kadangi Danijos Karalystės Folketingo nariams suteikiamo imuniteto taikymo sritis faktiškai atitinka imuniteto, suteikiamo Europos Parlamento nariams pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį, taikymo sritį; kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, jog tam, kad Europos Parlamento nariui būtų taikomas imunitetas, nuomonę jis turi būti pareiškęs eidamas savo pareigas, o tai reiškia, kad turi būti ryšys tarp pareikštos nuomonės ir Parlamento nario pareigų; kadangi toks ryšys turi būti tiesioginis ir akivaizdus;

K.  kadangi veiksmai, dėl kurių keliami įtarimai, nėra Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje, todėl jie nėra aiškiai arba tiesiogiai susiję su Jørno Dohrmanno, kaip Europos Parlamento nario, veiklos rezultatais;

L.  kadangi nėra nei įrodymų, jog esama fumus persecutionis atvejo, nei jokių priežasčių įtarti tokio atvejo buvimą;

1.  nusprendžia atšaukti Jørn Dohrmann imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Danijos teisingumo ministrui ir Jørnui Dohrmannui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI:EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Atstovaujamieji ieškiniai siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus ***I
PDF 318kWORD 89k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (COM(2018)0184 – C8-0149/2018 – 2018/0089(COD))
P8_TA(2019)0222A8-0447/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0184),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0149/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Austrijos Federalinės Tarybos bei Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  2018 m. spalio 10 d. atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos bei Transporto ir turizmo komitetų nuomones (A8-0447/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) …/... dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB

P8_TC1-COD(2018)0089


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi,

(1)  šios direktyvos paskirtis – sudaryti sąlygas kompetentingiems atstovaujantiems subjektams, kurie atstovauja kolektyviniams vartotojų interesams, pareiškiant atstovaujamuosius ieškinius, siekti apginti vartotojų teises nuo Sąjungos teisės nuostatų pažeidimų; kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų turėti galimybę prašyti sustabdyti arba uždrausti pažeidimą, patvirtinti, kad pažeidimas buvo padarytas ir siekti apginti teises, pvz., sumokėti kompensaciją, atlyginti sumokėtą kainą, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, pašalinti trūkumus arba, sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, kaip numatyta nacionaliniuose įstatymuose; [1 pakeit.]

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB(6) kompetentingiems atstovaujantiems subjektams buvo leista pareikšti atstovaujamuosius ieškinius visų pirma siekiant sustabdyti ir uždrausti Sąjungos teisės pažeidimus, kurie daro žalą kolektyviniams vartotojų interesams. Tačiau toje direktyvoje nebuvo pakankamai aptartos vartotojų teisės vykdymo užtikrinimo problemos. Siekiant didesnio atgrasymo nuo neteisėtos praktikos, paskatinti gerą ir atsakingą verslo praktiką ir norint sumažinti vartotojų patiriamus nuostolius, būtina sugriežtinti kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos mechanizmą. Atsižvelgiant į įvairius pakeitimus ir siekiant aiškumo, tikslinga Direktyvą 2009/22/EB pakeisti. Remiantis SESV 114 straipsniu, labai reikalingos Sąjungos intervencinės priemonės, siekiant užtikrinti galimybę kreiptis į teismą ir tinkamą teisingumo vykdymą, nes tai sumažins atskirų veiksmų sąnaudas ir naštą; [2 pakeit.]

(3)  atstovaujamasis ieškinys turėtų suteikti galimybę veiksmingai ir efektyviai apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus tiek nuo vidaus, tiek nuo tarpvalstybinių pažeidimų. Jis turėtų sudaryti sąlygas kompetentingiems atstovaujantiems subjektams veikti siekiant užtikrinti atitiktį susijusioms Sąjungos nuostatoms ir įveikti kliūtis, su kuriomis susiduria vartotojai pareikšdami atskirus ieškinius, pvz., netikrumas dėl jų teisių ir prieinamų procedūrinių mechanizmų, ankstesnė nesėkmingų ieškinių patirtis, pernelyg ilgos bylų nagrinėjimo procedūros, psichologinės kliūtys pareikšti ieškinį ir neigiamas tikėtinų išlaidų ir atskiro ieškinio naudos balansas, kad būtų padidintas teisinis tikrumas tiek ieškovams, tiek atsakovams, taip pat pasitikėjimas teisine sistema; [3 pakeit.]

(4)  svarbu užtikrinti būtiną galimybės kreiptis į teismą ir procesinių apsaugos nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi, kuris galėtų nepagrįstai trukdyti įmonių gebėjimui veikti vidaus rinkoje, priemonių pusiausvyrą. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui atstovaujamaisiais ieškiniais, reikėtų vengti tokių aspektų kaip baudinis nuostolių atlyginimas ir apribojimų dėl teisės pareikšti ieškinį nukentėjusių vartotojų vardu nebuvimas, turėtų būti vengiama ir turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės dėl įvairių procedūrinių aspektų, pavyzdžiui, kompetentingų atstovaujančių subjektų paskyrimo, jų lėšų kilmės ir informacijos, kurios reikia atstovaujamajam ieškiniui pagrįsti, pobūdžio. Šia direktyva Pralaimėjusi šalis turėtų padengti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas neturėtų būti daromas poveikis nacionalinėms taisyklėms dėl procesinių išlaidų paskirstymo;priteisti išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui; [4 pakeit.]

(5)  pažeidimai, kurie daro poveikį vartotojų kolektyviniams interesams, dažnai sukelia tarpvalstybines pasekmes. Sąjungoje prieinami veiksmingesni ir efektyvesni atstovaujamieji ieškiniai turėtų paskatinti vartotojų pasitikėjimą vidaus rinka ir suteikti vartotojams galių įgyvendinti savo teises;

(6)  ši direktyva turėtų būti taikoma įvairioms sritims, pvz., duomenų apsaugai, finansinėms paslaugoms, kelionėms ir turizmui, energetikai, telekomunikacijoms ir, aplinkai ir sveikatai. Ji turėtų būti taikoma Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis užtikrinama kolektyvinių vartotojų interesų apsauga, pažeidimams, nepaisant to, ar atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose jie vadinami vartotojais ar keliautojais, naudotojais, klientais, mažmeniniais investuotojais, mažmeninės prekybos klientais ar kaip nors kitaip, taip pat užtikrinama duomenų subjektų kolektyvinių interesų apsauga pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Siekiant užtikrinti tinkamą reagavimą į Sąjungos teisės, kurios forma ir mastas greitai keičiasi, pažeidimą, kiekvieną kartą, kai priimamas naujas su vartotojų kolektyvinių interesų apsauga susijęs Sąjungos teisės aktas, reikėtų įvertinti, ar reikia pakeisti šios direktyvos priedą siekiant įtraukti tą teisės aktą į direktyvos taikymo sritį; [5 pakeit.]

(6a)  ši direktyva taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams, pareikštiems dėl pažeidimų, kurie daro didelį poveikį vartotojams, susijusiems su nuostatomis, kurias apima I priede išvardyti Sąjungos teisės aktai. Didelis poveikis prasideda tada, kai paveikiami du vartotojai; [6 pakeit.]

(7)  Komisija priėmė pasiūlymus dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies pakeičiami Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamentas (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru, ir dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. Todėl tikslinga numatyti, kad praėjus vieniems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija įvertina, ar lėktuvų ir traukinių keleivių teisių taisyklėmis užtikrinamas tinkamas vartotojų apsaugos teisių lygis, palyginamas su lygiu, užtikrinamu pagal šią direktyvą, ir padaro reikiamas išvadas dėl šios direktyvos taikymo srities.

(8)  remiantis Direktyva 2009/22/EB, ši direktyva turėtų apimti vidaus ir tarpvalstybinius pažeidimus, visų pirma tais atvejais, kai nuo pažeidimo nukentėję vartotojai gyvena vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs pažeidimą padaręs prekiautojas. Ji taip pat turėtų būti taikoma pažeidimams, kurie buvo nutraukti prieš pareiškiant arba baigiant nagrinėti atstovaujamąjį ieškinį, nes vis tiek gali būti reikalinga užkirsti kelią praktikos pasikartojimui, nustatyti, kad atitinkama praktika reiškė pažeidimą ir palengvinti vartotojų teisių gynimą;

(9)  šia direktyva neturėtų būti nustatomos tarptautinės privatinės teisės taisyklės, susijusios su jurisdikcija, teismo sprendimų pripažinimu ir vykdymo užtikrinimu arba taikytina teise. Galiojančios Sąjungos teisės priemonės taikomos šioje direktyvoje nustatytiems atstovaujamiesiems ieškiniams, kuriais užkertamas kelias bet kokiam palankesnės teisinės sistemos paieškų stiprėjimui; [7 pakeit.]

(9a)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio ES taisyklių dėl tarptautinės privatinės teisės taikymui tarpvalstybinėse bylose. Šioje direktyvoje nustatytiems atstovaujamiesiems ieškiniams taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija – „Briuselis I“), 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“) ir 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“); [8 pakeit.]

(10)  kadangi atstovaujamuosius ieškinius gali pareikšti tik kompetentingi atstovaujantys subjektai, siekdami užtikrinti tinkamą atstovavimą kolektyviniams vartotojų interesams, kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų atitikti šioje direktyvoje nustatytus kriterijus. Visų pirma, jie turėtų būti tinkamai įsteigti pagal valstybės narės teisę; pavyzdžiui, tai galėtų turėtų apimti reikalavimus dėl narių skaičiaus, pakankamo stabilumo arba skaidrumo reikalavimus dėl atitinkamų jų struktūros aspektų, kaip antai įstatų, valdymo struktūros, tikslų ir darbo metodų. Jie taip pat turėtų nesiekti pelno ir turėti teisėtą interesą užtikrinti susijusių Sąjungos teisės aktų laikymąsi. Šie kriterijai turėtų būti taikomi tiek iš anksto paskirtiems kompetentingiems subjektams, tiek ad hoc kompetentingiems subjektams, kurie yra įsteigti tam, kad pareikštų konkretų ieškinį;Be to, kompetentingi atstovaujantys subjektai turi būti nepriklausomi nuo rinkos dalyvių, taip pat ir finansiškai. Kompetentingi atstovaujantys subjektai taip pat turi taikyti nustatytą procedūrą, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Valstybės narės nenustato kriterijų, kurie viršytų šioje direktyvoje nustatytus kriterijus; [9 pakeit.]

(11)  visų pirma nepriklausomos viešosios įstaigos ir vartotojų organizacijos turėtų atlikti aktyvų vaidmenį užtikrindamos atitiktį susijusioms Sąjungos teisės nuostatoms ir turėti geras sąlygas veikti kaip kompetentingi subjektai. Kadangi šie subjektai gali naudotis įvairiais informacijos, susijusios su prekiautojų praktika vartotojų atžvilgiu, šaltiniais, ir laikosi skirtingų savo veiklos prioritetų, valstybės narės turėtų turėti galimybę laisvai nuspręsti dėl priemonių, kurias atstovaujamuosiuose ieškiniuose galėtų prašyti taikyti šie kompetentingi subjektai;

(12)  kadangi teisminės ir administracinės procedūros gali būti veiksminga ir efektyvi kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos priemonė, valstybėms narėms paliekama diskrecijos teisė nuspręsti, ar atstovaujamąjį ieškinį galima pareikšti teisminėje ar administracinėje byloje, ar abiejose bylose, priklausomai nuo atitinkamos teisės srities arba atitinkamo ekonomikos sektoriaus. Tai nedaro poveikio teisei į veiksmingą gynybą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, pagal kurį valstybės narės užtikrina, kad vartotojai ir įmonės turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimą bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme dėl bet kokio administracinio sprendimo, kuris buvo priimtas pagal šią direktyvą įgyvendinančias nacionalines nuostatas. Tai apima galimybę šalims gauti sprendimą, kuriuo sustabdomas ginčijamo sprendimo vykdymo užtikrinimas pagal nacionalinę teisę;

(13)  siekiant didesnio atstovaujamųjų ieškinių procesinio veiksmingumo, kompetentingiems subjektams turėtų būti suteikta galimybė viename atstovaujamajame ieškinyje arba atskiruose atstovaujamuosiuose ieškiniuose prašyti taikyti skirtingas priemones. Šios priemonės turėtų apimti laikinąsias priemones, kuriomis sustabdoma taikoma praktika arba uždraudžiama praktika, jeigu ji nebuvo taikoma, tačiau yra rizika, kad dėl jos gali būti padaroma didelė arba neatitaisoma žala vartotojams, priemones, kuriomis nustatoma, kad atitinkama praktika reiškia teisės pažeidimą ir, prireikus, priemones, kuriomis sustabdoma arba uždraudžiama būsima praktika, taip pat priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, įskaitant teisių gynimą. Jeigu priemonių prašoma viename ieškinyje, kompetentingiems subjektams turėtų būti sudaryta galimybė prašyti taikyti visas atitinkamas priemones ieškinio pareiškimo momentu arba pirmiausia prašyti priimti atitinkamą nutartį dėl uždraudimų ir vėliau, jei tinkama, nutartį dėl teisių gynimo;

(14)  nutartimis dėl uždraudimų siekiama apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, nepriklausomai nuo bet kokių faktinių nuostolių ar žalos, kurią patyrė atskiri vartotojai. Nutartimis dėl uždraudimų gali būti reikalaujama, kad prekiautojai imtųsi konkrečių veiksmų, pvz., pateiktų vartotojams informaciją, kurią jie anksčiau praleido pažeisdami teisinius įsipareigojimus. Sprendimai, kuriais nustatoma, kad praktika prilygsta pažeidimui, neturėtų priklausyti nuo to, ar praktika buvo taikoma sąmoningai ar dėl aplaidumo;

(15)  kompetentingas atstovaujantys subjektas, kuris pagal šią direktyvą inicijuoja atstovaujamąjį ieškinį, turėtų būti bylos šalimi. Nuo pažeidimo nukentėję atitinkami vartotojai turėtų turėti tinkamas galimybes pasinaudoti tinkamą informaciją apie su atstovaujamuoju ieškiniu susijusiais rezultatais susijusius rezultatus ir kuo jie gali būti jiems naudingi. Pagal šią direktyvą priimtos nutartys dėl uždraudimų neturėtų turėti poveikio vartotojų, nukentėjusių nuo praktikos, dėl kurios priimta nutartis dėl uždraudimo, pareikštiems atskiriems ieškiniams; [10 pakeit.]

(16)  kompetentingi subjektai turėtų turėti galimybę prašyti taikyti priemones, kuriomis siekiama nutraukti tęstinį pažeidimo poveikį. Šios priemonės turėtų apimti nutartį dėl teisių gynimo, kuria prekiautojas, kai tinkama ir pagal galiojančius nacionalinius įstatymus įpareigojamas inter alia sumokėti kompensaciją, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, pašalinti trūkumus, sumažinti kainą, nutraukti sutartį arba atlyginti sumokėtą kainą; [11 pakeit.]

(17)  nuo masinės žalos nukentėjusiems vartotojams skiriama kompensacija neturėtų viršyti sumos, kurią prekiautojas privalo sumokėti pagal taikytiną nacionalinę ar Sąjungos teisę, kad būtų padengta jų faktinė patirta žala. Visų pirma reikėtų vengti baudinio nuostolių atlyginimo, kuriuo šaliai ieškovei atlyginami didesni nei jos patirti nuostoliai.

(18)  valstybės narės gali turėtų prašyti kompetentingų atstovaujančių subjektų pateikti pakankamai informacijos, kuri yra reikalinga atstovaujamajam ieškiniui dėl teisių gynimo pagrįsti, įskaitant nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų grupės ir fakto bei teisės klausimų, kurie turi būti išspręsti nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, aprašymo. Neturėtų būti reikalaujama, kad kompetentingas subjektas individualiai nustatytų visus nuo pažeidimo nukentėjusius atitinkamus vartotojus, kad galėtų inicijuoti ieškinį. Teismas ar administracinė institucija, nagrinėdami atstovaujamuosius ieškinius dėl teisių gynimo, turėtų kuo ankstesniame procedūros etape patikrinti, ar, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atitinkamų vartotojų patirtos žalos ypatumus, bylą galima iškelti pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį. Visų pirma ieškiniai turėtų būti patikrinami ir vienodi ir turėtų būti reikalaujama taikyti vienodos rūšies priemones; bet koks kompetentingo subjekto sudarytas trečiosios šalies finansavimo susitarimas turėtų būti skaidrus ir nesukelti interesų konflikto. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad teismas ar administracinė institucija galėtų atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius kuo ankstesniu proceso etapu; [12 pakeit.]

(19)  valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, ar jų teismas arba nacionalinė institucija, kuriai perduotas atstovaujamasis ieškinys dėl teisių gynimo, išimtiniais atvejais, vietoje nutarties dėl teisių gynimo, gali priimti deklaratyvaus pobūdžio sprendimą dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, kuriais pavieniai vartotojai galėtų tiesiogiai remtis pareikšdami vėlesnius ieškinius dėl teisių gynimo. Šios galimybės taikymas turėtų būti numatytas tik tinkamai pagrįstais atvejais, kai atstovaujamajame ieškinyje sudėtinga kiekybiškai įvertinti kiekvienam atitinkamam vartotojui priskirtinas individualias teisių gynimo priemones, be to, šių priemonių taikymas pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį būtų neveiksmingas. Deklaratyvaus pobūdžio sprendimai neturėtų būti priimami nesudėtingose situacijose, ypač tais atvejais, kai atitinkamus vartotojus galima nustatyti ir kai vartotojams buvo padaryta panaši žala, atsižvelgiant į tam tikrą laikotarpį arba pirkimą. Be to, deklaratyvaus pobūdžio sprendimai neturėtų būti priimami tais atvejais, kai kiekvieno atskiro vartotojo patirtų nuostolių dydis yra toks mažas, kad menkai tikėtina, jog pavieniai vartotojai reikalaus apginti teises individualiai. Teismas arba nacionalinė institucija turėtų nurodyti tinkamus motyvus, dėl kurių ji konkrečioje byloje, vietoje nutarties dėl teisių gynimo, priėmė deklaratyvaus pobūdžio sprendimą; [13 pakeit.]

(20)  jeigu galima nustatyti nuo tos pačios praktikos nukentėjusius atitinkamus vartotojus ir jie patyrė panašią žalą, atsižvelgiant į konkretų laikotarpį arba pirkimą, pvz., ilgalaikių vartojimo sutarčių atveju, teismas arba administracinė institucija atstovaujamajame ieškinyje gali aiškiai apibrėžti atitinkamų vartotojų, nukentėjusių nuo pažeidimo, grupę. Visų pirma teismas arba administracinė institucija galėtų prašyti, kad pažeidimą darantis prekiautojas pateiktų susijusią informaciją, pvz., nurodytų susijusių vartotojų tapatybes ir kiek truko tokia praktika. Operatyvumo ir veiksmingumo sumetimais šiais atvejais valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus galėtų apsvarstyti suteikti vartotojams galimybę tiesiogiai pasinaudoti nutartimi dėl teisių gynimo po to, kai ji buvo priimta, nereikalaujant jų suteikti savo atskirus įgaliojimus iki nutarties dėl teisių gynimo priėmimo; [14 pakeit.]

(21)  mažos vertės bylose vargu ar dauguma vartotojų imsis veiksmų, kad užtikrintų savo teisių įgyvendinimą, nes įdėtos pastangos būtų daug didesnės, palyginti su individualia nauda. Tačiau, jeigu ta pati praktika yra susijusi su tam tikru skaičiumi vartotojų, bendras nuostolis gali būti didelis. Tokiais atvejais teismas arba institucija gali manyti, kad būtų neproporcinga vėl paskirstyti lėšas atitinkamiems vartotojams, pvz., dėl to, kad tai būtų per daug sunku arba nepraktiška. Todėl lėšas, gautas kaip apgintų teisių kompensaciją pareiškus atstovaujamuosius ieškinius, būtų geriau skirti kolektyvinių vartotojų interesų apsaugai, be to, jos turėtų būti skirtos atitinkamam viešajam tikslui, pvz., finansuoti vartotojams teikiamą teisinę pagalbą, informavimo kampanijas arba vartotojų judėjimus; [15 pakeit.]

(22)  priemonės, kuriomis siekiama nutraukti tęstinį pažeidimo poveikį, gali būti taikomos tik remiantis galutiniu sprendimu, kuriuo nustatomas Sąjungos teisės akto, kuriam taikoma ši direktyva, pažeidimas, dėl kurio daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams, įskaitant galutinę nutartį dėl uždraudimo, priimtą išnagrinėjus atstovaujamąjį ieškinį. Visų pirma priemones, kuriomis siekiama nutraukti tęstinį pažeidimo poveikį, gali būti prašoma taikyti remiantis galutiniais teismo arba administracinės institucijos sprendimais, priimtais vykdymo užtikrinimo veiksmų srityje pagal 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004(7);

(23)  šioje direktyvoje nustatytas procedūrinis mechanizmas, nedarantis poveikio taisyklėms, kuriomis nustatomos esminės vartotojų teisės į sutartinių ir nesutartinių teisių gynimą, jeigu dėl pažeidimo buvo pakenkta jų interesams, pvz., teisė į nuostolių atlyginimą, teisė nutraukti sutartį, gauti kompensaciją, teisė, kad būtų pakeista prekė, pašalinti trūkumai, atlikti remonto darbai arba sumažinta kaina. Atstovaujamasis ieškinys, kuriuo pagal šią direktyvą siekiama apginti teises, gali būti pareiškiamas tik tais atvejais, kai Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytos tokios esminės teisės; [16 pakeit.]

(24)  ši šia direktyva siekiama minimalaus suderinimo ir ji nepakeičia galiojančių nacionalinių kolektyvinių teisių gynimo mechanizmų. Direktyva, kurioje atsižvelgiama į valstybių narių teisines tradicijas, valstybėms narėms paliekama diskrecija nuspręsti, ar dabartiniame arba būsimame kolektyvinio teisių gynimo mechanizme arba šiems mechanizmams alternatyviose priemonėse, reikia nustatyti šioje direktyvoje aptariamo atstovaujamojo ieškinio struktūrą, jei nacionalinis mechanizmas atitinka šioje direktyvoje nustatytus metodus. Ji neužkerta kelio valstybėms narėms išlaikyti savo esamą sistemą ir neįpareigoja jų ją iš dalies pakeisti. Valstybės narės turės galimybę integruoti šioje direktyvoje numatytas taisykles į savo kolektyvinio teisių gynimo sistemą arba įgyvendinti jas pagal atskirą procedūrą; [17 pakeit.]

(25)  kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų visapusiškai laikytis skaidrumo principo dėl savo veiklos finansavimo apskritai ir kiek tai susiję su lėšomis, kuriomis remiamas konkretus atstovaujamasis ieškinys dėl teisių gynimo, ir taip sudaryti sąlygas teismams arba administracinėms institucijoms įvertinti, ar tarp finansavimą teikiančios trečiosios šalies ir kompetentingo subjekto gali būti interesų konfliktas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimusi rizikos, taip pat įvertinti, ar finansavimą teikianti trečioji šalis kompetentingas subjektas turi pakankamai išteklių, kad įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus kompetentingo subjekto atžvilgiu atstovautų atitinkamų vartotojų interesams ir prisiimtų visas būtinas teisines išlaidas, kilusias bylą pralaimėjus. Iš informacijos, kurią kompetentingas subjektas kuo ankstesniame procedūros etape pateikia atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą prižiūrinčiam teismui arba administracinei institucijai, turėtų būti įmanoma įvertinti, ar trečioji šalis gali daryti įtaką kompetentingo subjekto procesiniams sprendimams apskritai ir, susijusiems su atstovaujamuoju ieškiniu, įskaitant sprendimus dėl taikių susitarimų, ir ar ji teikia finansavimą atstovaujamajam ieškiniui dėl teisių gynimo atsakovo, kuris yra lėšų teikėjo konkurentas, atžvilgiu arba atsakovo, nuo kurio lėšų teikėjas yra priklausomas, atžvilgiu. Jeigu kuri nors iš šių aplinkybių pasitvirtina, teismui arba administracinei institucijai turėtų turi būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kad kompetentingas subjektas atsisakytų atitinkamo finansavimo, ir prireikus panaikinti kompetentingo subjekto statusą konkrečioje byloje;. Valstybės narės turėtų užkirsti kelią juridinėms įmonėms steigti kompetentingus subjektus. Netiesioginis veiklos finansavimas aukojant lėšas, įskaitant prekiautojų paaukotas lėšas, susijusias su įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvomis, atitinka trečiųjų šalių finansavimo reikalavimus, jei jis atitinka skaidrumo, nepriklausomumo ir interesų konflikto nebuvimo reikalavimus, išvardytus 4 ir 7 straipsniuose; [18 pakeit.]

(26)  kolektyvinius neteisminius susitarimus, pavyzdžiui, tarpininkavimą, kuriais siekiama apginti nukentėjusių vartotojų teises, reikėtų skatinti sudaryti prieš pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį ir bet kuriame atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimo etape; [19 pakeit.]

(27)  valstybės narės gali nustatyti, kad kompetentingas subjektas ir prekiautojas, kurie pasiekė taikų susitarimą dėl vartotojų, nukentėjusių nuo tariamos neteisėtos to prekiautojo praktikos, teisių gynimo, gali drauge prašyti teismo arba administracinės institucijos jį patvirtinti. Tokius prašymus teismas arba administracinė institucija turėtų priimti tik jeigu dėl tos pačios praktikos nenagrinėjamas joks kitas atstovaujamasis ieškinys. Tokį kolektyvinį taikų susitarimą tvirtinantis kompetentingas teismas arba administracinė institucija privalo atsižvelgti į visų susijusių šalių, įskaitant pavienius vartotojus, interesus ir teises. Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis tokio taikaus susitarimo Susitarimai turėtų būti galutiniai ir privalomi visoms šalims; [20 pakeit.]

(28)  teismas ir administracinė institucija turėtų turėti įgaliojimus paraginti pažeidimą padariusį prekiautoją ir kompetentingą subjektą, kuris pareiškė atstovaujamąjį ieškinį, pradėti derybas, kurių tikslas – pasiekti taikų susitarimą dėl atitinkamiems vartotojams taikomų teisių gynimo priemonių. Priimant sprendimą, ar paraginti šalis taikiai išspręsti ginčą neteismine tvarka, reikėtų atsižvelgti į pažeidimo, su kuriuo yra susijęs ieškinys, pobūdį, atitinkamų vartotojų ypatumus, galimą siūlomą teisių gynimo priemonę, šalių norą taikiai susitarti ir procedūros operatyvumą;

(29)  siekiant palengvinti pavienių vartotojų teisių gynimą, kurio prašoma remiantis galutiniais deklaratyvaus pobūdžio sprendimais dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, priimtais nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, sprendimą priėmusiam teismui arba administracinei institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai prašyti, kad kompetentingas subjektas ir prekiautojas pasiektų kolektyvinį taikų susitarimą; [21 pakeit.]

(30)  neteisminį taikų susitarimą, pasiektą nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį arba pagrįstą galutiniu deklaratyvaus pobūdžio sprendimu, turėtų patvirtinti atitinkamas teismas arba administracinė institucija, kad, atsižvelgdami į visų susijusių šalių interesus ir teises, užtikrintų tokio susitarimo teisėtumą ir sąžiningumą. Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis tokio taikaus susitarimo Susitarimai yra privalomi visoms šalims, nedarant poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę; [22 pakeit.]

(31)  vartotojų informavimo apie atstovaujamąjį ieškinį užtikrinimas turi esminę reikšmę sėkmingam ieškinio nagrinėjimui. Vartotojus reikėtų informuoti apie nagrinėjamą atstovaujamąjį ieškinį, faktą, kad prekiautojo praktika laikoma teisės pažeidimu, jų teises, kurios atsiranda nustačius pažeidimą, ir bet kuriuos tolesnius veiksmus, kurių turi imtis atitinkami vartotojai, visų pirma siekdami apginti savo teises. Reputacijai kylanti rizika, susijusi su informacijos apie pažeidimą skleidimu, taip pat yra svarbus prekiautojų atgrasymo nuo vartotojų teisių pažeidimo veiksnys;

(32)  kad būtų veiksminga, informacija turėtų būti tinkama ir proporcinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Pažeidimą padaręs prekiautojas turėtų Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teismas arba administracinė institucija galėtų reikalauti iš pralaimėjusios šalies tinkamai informuoti visus atitinkamus vartotojus apie galutines nutartis dėl uždraudimų galutinį sprendimą, susijusį su uždraudimais ir teisių gynimo gynimu, kurios kuris buvo priimtos priimtas nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, taip pat apie ir abi šalis teismo arba administracinės institucijos patvirtintą taikų susitarimą patvirtinto taikaus susitarimo atveju. Tokia informacija galėtų būti pateikiama, pvz., prekiautojo interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose, elektroninėse prekyvietėse arba populiariuose dienraščiuose, įskaitant tik elektroninėmis ryšio priemonėmis platinamus dienraščius. Jei įmanoma, vartotojus reikėtų informuoti individualiai siunčiant elektroninius arba popierinius laiškus. Ši informacija turėtų būti pateikiama neįgaliesiems prieinamais formatais jiems to paprašius. Pralaimėjusi šalis padengia vartotojų informavimo išlaidas; [23 pakeit.]

(32a)   valstybės narės turėtų būti skatinamos sukurti nemokamą nacionalinį atstovaujamųjų ieškinių registrą, kuris galėtų dar labiau padidinti skaidrumo įpareigojimus; [24 pakeit.]

(33)  siekiant didesnio teisinio tikrumo, taip pat norint išvengti nenuoseklaus Sąjungos teisės taikymo ir didinant atstovaujamųjų ieškinių ir galimų tolesnių ieškinių dėl teisių gynimo veiksmingumą ir procesinį efektyvumą, dėl pažeidimo arba pažeidimo išvados nebuvimo išvada, įtvirtintos įtvirtinta galutiniame sprendime, įskaitant pagal šią direktyvą teismo arba administracinės institucijos priimtą galutinę nutartį dėl uždraudimo, neturėtų turėtų būti pakartotinai bylinėjamasi vėlesnėse bylose, susijusiose su to paties prekiautojo tuo pačiu pažeidimu, kiek tai susiję su pažeidimo pobūdžiu ir jo taikymo sritimi dalyko, asmenų, laiko ir teritorijos atžvilgiu, kaip apibrėžta tame galutiniame sprendime. privaloma visoms šalims, kurios dalyvavo atstovaujamajame ieškinyje. Galutinis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Susitarimu nustatyta teisių gynimo priemonė taip pat turėtų būti privaloma byloms, susijusioms su ta pačia praktika, tuo pačiu prekiautoju ir tuo pačiu vartotoju. Jeigu ieškinys, kuriame prašoma taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, įskaitant teisių gynimo priemones, pareiškiamas kitoje valstybėje narėje, nei valstybė narė, kurioje buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo nustatomas šis pažeidimas arba pažeidimo nebuvimas, sprendimas turėtų būti laikomas nuginčijamąja prezumpcija, įrodymu, kad atitinkamais atvejais pažeidimas buvo padarytas arba nepadarytas. Valstybės narės užtikrina, kad vienos valstybės narės galutinis sprendimas, nustatantis pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo kitos valstybės narės nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo ir to paties pažeidimo būtų vertinamas kaip nuginčijamoji prezumpcija; [25 pakeit.]

(34)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad individualūs ieškiniai dėl teisių gynimo galėtų būti grindžiami galutiniu deklaratyvaus pobūdžio sprendimu, priimtu nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį. Tokius ieškinius turėtų būti galima pareikšti taikant pagreitintas ir supaprastintas procedūras;

(35)  nacionalinės taisyklės dėl senaties terminų neturėtų trukdyti pareikšti ieškinių dėl teisių gynimo, pagrįstų galutine nutartimi dėl uždraudimo, kuria nustatomas pažeidimas, arba galutiniu deklaratyvaus pobūdžio sprendimu dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, priimtu pagal šią direktyvą. Pateikus atstovaujamąjį ieškinį, turi būti sustabdomi arba nutraukiami senaties terminai, taikomi bet kokiems ieškiniams dėl teisių gynimo, susijusiems su atitinkamais vartotojais, kuriems pateiktas ieškinys daro poveikį; [26 pakeit.]

(36)  atstovaujamieji ieškiniai dėl nutarčių dėl uždraudimų turėtų būti nagrinėjami laikantis tinkamo procesinio operatyvumo. Nutartys dėl uždraudimo, turinčios laikinosios apsaugos priemonės poveikį, visada turėtų būti priimamos taikant pagreitintą procedūrą, siekiant užkirsti kelią bet kokiai tolesnei pažeidimo sukeliamai žalai;

(37)  įrodymai yra svarbus elementas nustatant, ar atitinkama praktika yra teisės pažeidimas, ar yra jo pasikartojimo rizika, nustatant nuo pažeidimo nukentėjusius vartotojus, priimant sprendimą dėl teisių gynimo ir tinkamo vartotojų, kuriems atstovaujamasis ieškinys daro poveikį, informavimo apie vykstančią procedūrą ir jos galutines pasekmes. Tačiau įmonių ir vartotojų santykiams būdinga informacijos asimetrija, o būtiną informaciją gali turėti tik prekiautojas, todėl ji kompetentingam subjektui tampa neprieinama. Todėl kompetentingiems subjektams reikėtų suteikti teisę kompetentingo teismo arba administracinės institucijos prašyti, kad prekiautojas atskleistų su jų reikalavimu susijusius įrodymus arba įrodymus, kurie yra reikalingi norint atitinkamus vartotojus tinkamai informuoti apie atstovaujamąjį ieškinį, neprašant prekiautojo nurodyti konkrečių įrodymų. Tokio atskleidimo poreikį, mastą ir proporcingumą turėtų atidžiai įvertinti atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą prižiūrintis teismas arba administracinė institucija ir šiuo atveju atsižvelgti į trečiųjų šalių teisėtų interesų apsaugą ir laikytis taikytinų Sąjungos ir nacionalinių konfidencialumo taisyklių;

(38)  siekiant užtikrinti atstovaujamųjų ieškinių veiksmingumą, pažeidimą padariusiems prekiautojams turėtų būti numatomos veiksmingos, atgrasomosios ir proporcingos sankcijos, skiriamos nesilaikant galutinio sprendimo, priimto išnagrinėjus atstovaujamąjį ieškinį;

(39)  atsižvelgdamos į tai, kad atstovaujamaisiais ieškiniais siekiama visuomeninio intereso apsaugant kolektyvinius vartotojų interesus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingiems atstovaujantiems subjektams nebūtų užkirstas kelias pareikšti atstovaujamuosius ieškinius pagal šią direktyvą dėl su šia procedūra susijusių išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į atitinkamas sąlygas, numatytas nacionalinėse nuostatose, tai neturėtų daryti poveikio faktui, kad šalis, pralaimėjusi atstovaujamojo ieškinio bylą, atlygina laimėjusiai šaliai būtinas teisines išlaidas (principas „moka pralaimėjusi šalis“). Tačiau teismas arba administracinė institucija neturėtų priteisti išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui; [27 pakeit.]

(39a)   valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų išvengta sąlyginio advokato atlyginimo ir kad advokato užmokestis ir jo apskaičiavimo metodas neskatintų kelti bylų, kurios nenaudingos vartotojams ar kitoms atitinkamoms ginčo šalims ir galėtų sukliudyti vartotojams visapusiškai pasinaudoti atstovaujamojo ieškinio teikiama nauda. Valstybės narės, kuriose leidžiama taikyti sąlyginį advokatų atlyginimą, turėtų būti užtikrina, kad toks atlyginimas nesutrukdytų vartotojams gauti visą kompensaciją; [28 pakeit.]

(40)  paaiškėjo, kad įvairių valstybių narių kompetentingų atstovaujančių subjektų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija, gerąja praktika ir patirtimi tarpusavyje buvo naudingas sprendžiant tarpvalstybinių pažeidimų problemą. Reikia toliau plėsti gebėjimų stiprinimo ir bendradarbiavimo priemones, taikomas dideliam kompetentingų atstovaujančių subjektų visoje Sąjungoje skaičiui, siekiant didinti atstovaujamųjų ieškinių, turinčių tarpvalstybinį poveikį, naudojimą; [29 pakeit.]

(41)  siekiant veiksmingai spręsti tarpvalstybinį poveikį turinčių pažeidimų problemą reikėtų užtikrinti abipusį vienoje valstybėje narėje iš anksto paskirtų kompetentingų subjektų, kurie siekia pareikšti atstovaujamąjį ieškinį kitoje valstybėje narėje, teisnumo pripažinimą. Be to, įvairių valstybių narių kompetentingi subjektai turėtų turėti galimybę suvienyti savo jėgas pareikšdami bendrą atstovaujamąjį ieškinį viename teisme, kuris nustatomas laikantis susijusių taisyklių dėl kompetentingo teismo jurisdikcijos nustatymo. Efektyvumo ir veiksmingumo sumetimais vienas kompetentingas subjektas turėtų turėti galimybę pareikšti atstovaujamąjį ieškinį kitų skirtingų valstybių narių vartotojams atstovaujančių kompetentingų subjektų vardu;

(41a)   siekdama ištirti galimybę taikyti tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių procedūrą Sąjungos lygmeniu, Komisija turėtų įvertinti galimybę įsteigti Europos ombudsmeno tarnybą kolektyvinio teisių gynimo srityje; [30 pakeit.]

(42)  šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Todėl ši direktyva turėtų būti aiškinama ir taikoma laikantis tų teisių ir principų, įskaitant teises ir principus, susijusius su teise į veiksmingą teisių gynimą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teise į gynybą;

(43)  dėl aplinkosaugos teisės, šioje direktyvoje atsižvelgiama į JT EEK konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija);

(44)  šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti atstovaujamojo ieškinio mechanizmą kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos tikslais, siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą visoje Sąjungoje ir tinkamą vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tarpvalstybinio atstovaujamųjų ieškinių poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Todėl Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(45)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(8) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(46)  tikslinga nustatyti šios direktyvos laikino taikymo taisykles;

(47)  todėl Direktyva 2009/22/EB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 skyrius

Dalykas, taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, kuriomis kompetentingiems atstovaujantiems subjektams leidžiama pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus ir tokiu būdu visų pirma pasiekti ir užtikrinti aukšto lygio apsaugą ir galimybę kreiptis į teismą, kartu užtikrinant tinkamas apsaugos priemones, padedančios padedančias išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimusi. [31 pakeit.]

2.  Ši direktyva nesudaro kliūčių valstybėms narėms palikti galiojančių ar priimti naujų nuostatų, skirtų užtikrinti kompetentingiems atstovaujantiems subjektams arba bet kokiems kitiems suinteresuotiesiems asmenims kokiai viešajai įstaigai kitas procesines priemones pareikšti ieškinius, kuriais siekiama nacionaliniu lygmeniu apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus. Šios direktyvos įgyvendinimas jokiomis aplinkybėmis nesuteikia pagrindo mažinti vartotojų apsaugą tose srityse, kuriose taikoma Sąjungos teisė. [32 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams, kuriais saugomi kolektyviniai vartotojų interesai, pareikštiems dėl prekiautojų padarytų Sąjungos teisės aktų, išvardytų I priede, nuostatų pažeidimų, kuriais padaroma arba gali būti daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams turinčių didelį poveikį vartotojams. Ji taikoma vidaus ir tarpvalstybiniams pažeidimams, įskaitant atvejus, kai tie pažeidimai buvo nutraukti prieš pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį arba prieš užbaigiant atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą. [33 pakeit.]

2.  Ši direktyva nedaro poveikio taisyklėms, kuriomis pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę nustatomos vartotojams prieinamos sutartinės ir nesutartinės teisių gynimo nuo tokių pažeidimų priemonės.

3.  Šia direktyva nedaromas poveikis Sąjungos taisyklėms dėl tarptautinės privatinės teisės, visų pirma susijusioms su teismų jurisdikcija ir taikytina teise, sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimu ir vykdymu ir taisyklėmis dėl teisės, taikytinos sutartiniams ir nesutartiniams įsipareigojimams, taikomiems atstovaujamiems ieškiniams, išdėstytiems šioje direktyvoje. [34 pakeit.]

3a.  Ši direktyva neturi poveikio nacionalinėje teisėje numatytiems kitų formų teisių gynimo mechanizmams. [35 pakeit.]

3b.  Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, visų pirma teisė į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą. [36 pakeit.]

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas su savo prekyba, verslu, amatu ar profesija nesusijusių tikslų;

1a)  vartotojų organizacija – grupė, siekianti apsaugoti vartotojų interesus nuo neteisėtų prekybininkų veiksmų ar neveikimo; [37 pakeit.]

2)  prekiautojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, privatus arba priklausantis valstybei, kuris veikia kaip civilinės teisės subjektas, laikydamasis civilinės teisės nuostatų, pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas, su savo prekyba, verslu, amatu arba profesija susijusių tikslų, įskaitant bet kurį kitą asmenį, veikiantį jo vardu arba jo naudai; [38 pakeit.]

3)  kolektyviniai vartotojų interesai – tam tikro skaičiaus vartotojų arba duomenų subjektų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), interesai; [39 pakeit.]

4)  atstovaujamasis ieškinys – ieškinys, pareiškiamas siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus; susiję vartotojai nėra tokio ieškinio šalys;

5)  praktika – bet koks prekiautojo veikimas arba neveikimas;

6)  galutinis sprendimas – valstybės narės teismo sprendimas, kurio negalima arba nebegalima apskųsti, arba administracinės institucijos sprendimas, kurio nebegalima peržiūrėti teismine tvarka;

6a)  vartotojų teisė – Sąjungos ir nacionalinės teisės aktai, kuriais siekiama apsaugoti vartotojus. [40 pakeit.]

2 skyrius

Atstovaujamieji ieškiniai

4 straipsnis

Kompetentingi atstovaujantys subjektai [41 pakeit.]

1.  Valstybės narės užtikrina, kad atstovaujamuosius ieškinius galėtų pareikšti kompetentingi subjektai, kuriuos jų prašymu iš anksto šiuo tikslu paskiria ir į viešai prieinamą sąrašą įtraukia valstybės narės. Valstybės narės arba jų teismai savo atitinkamoje teritorijoje paskiria bent vieną kompetentingą atstovaujantį subjektą, kuris pateikia atstovaujamuosius ieškinius, kaip apibrėžta 3 straipsnio 4 dalyje.

Valstybės narės paskiria subjektą kaip kompetentingą atstovaujantį subjektą, jei jis atitinka visus šiuos kriterijus: [42 pakeit.]

a)  yra tinkamai įsteigtas pagal valstybės narės teisę;

b)  turi jo įstatai ar kitas atitinkamas valdymo dokumentas ir tęstinė veikla, susijusi su vartotojų interesų gynimu ir apsauga, rodo teisėtą interesą užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės nuostatų, kurioms taikoma ši direktyva; [43 pakeit.]

c)  yra ne pelno siekiantis subjektas;

ca)  jis veikia nepriklausomai nuo kitų subjektų ir asmenų, išskyrus vartotojus, kurie gali būti ekonominiu požiūriu suinteresuoti atstovaujamųjų ieškinių rezultatais, ypač nuo rinkos dalyvių; [44 pakeit.]

cb)  jis neturi finansinių susitarimų su ieškovo juridinėmis įmonėmis, kurie peržengtų įprastos paslaugų sutarties ribas; [45 pakeit.]

cc)  jis yra nustatęs vidaus procedūras, kuriomis užtikrinama, kad būtų išvengta interesų konflikto tarp jo ir jo finansuotojų; [46 pakeit.]

viešai, aiškiai ir suprantamai atitinkamomis priemonėmis, visų pirma savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie savo finansavimo būdą, organizacinę ir valdymo struktūrą, atlyginimų politiką, lyčių pusiausvyros skatinimo politiką, tikslą ir darbo metodus bei savo veiklą;

Valstybės narės reguliariai vertina, ar kompetentingas atstovaujantis subjektas ir toliau atitinka šiuos kriterijus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingas atstovaujantis subjektas netektų savo statuso pagal šią direktyvą, jeigu jis nebeatitinka vieno ar daugiau pirmoje pastraipoje išvardytų kriterijų.

Valstybės narės sudaro atstovaujančiųjų subjektų, atitinkančių 1 dalyje išvardytus kriterijus, sąrašą ir jį viešai paskelbia. Tą sąrašą, prireikus atnaujinusios, jos perduoda Komisijai.

Komisija iš valstybių narių gautą atstovaujančių subjektų sąrašą skelbia viešai prieinamame interneto portale. [47 pakeit.]

1a.  Valstybės narės gali numatyti, kad viešosios įstaigos, kurios buvo paskirtos dar iki šios direktyvos įsigaliojimo pagal nacionalinius teisės aktus, ir toliau atitiktų atstovaujančio subjekto statusui, kaip apibrėžta šiame straipsnyje, keliamus reikalavimus. [48 pakeit.]

2.  Valstybės narės kompetentingą subjektą jo prašymu gali paskirti ad hoc pagrindu konkrečiam atstovaujamajam ieškiniui, jei subjektas atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus. [49 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad visų pirma vartotojų organizacijos ir nepriklausomos, atitinkančios 1 dalyje išvardytus kriterijus, ir viešosios įstaigos atitiktų kompetentingo atstovaujančio subjekto statusui keliamus reikalavimus. Valstybės narės kompetentingais atstovaujančiais subjektais gali paskirti vartotojų organizacijas, kurios atstovauja daugiau nei vienos valstybės narės nariams. [50 pakeit.]

4.  Valstybės narės gali nustatyti taisykles, kuriose nurodoma, kurie kompetentingi subjektai gali prašyti taikyti visas 5 ir 6 straipsniuose nurodytas priemones, ir kurie kompetentingi subjektai gali prašyti taikyti tik vieną arba daugiau šių priemonių. [51 pakeit.]

5.  Kompetentingo subjekto atitiktis 1 dalyje nurodytiems kriterijams nedaro poveikio teismo arba administracinės institucijos teisei pareigai nagrinėti, ar kompetentingo subjekto tikslas pateisina jo ieškinį konkrečioje byloje, kaip numatyta 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 dalyje. [52 pakeit.]

5 straipsnis

Atstovaujamieji ieškiniai siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tik pagal 4 straipsnio 1 dalį paskirti kompetentingi atstovaujantys subjektai galėtų atstovaujamuosius ieškinius pareikšti nacionaliniuose teismuose arba administracinėse institucijose, su sąlyga, kad pagrindiniai subjekto tikslai yra tiesiogiai susiję su ES teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, kurios, kaip tvirtinama, buvo pažeistos ir dėl kurių pareiškiamas ieškinys.

Kompetentingi atstovaujantys subjektai gali laisvai pasirinkti bet kurią nacionalinės ar Sąjungos teisės procedūrą, kuria užtikrinama aukštesnio lygio kolektyvinių vartotojų interesų apsauga.

Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės teisme ar administracinėje institucijoje nebūtų nagrinėjami kiti ieškiniai, susiję su ta pačia praktika, tuo pačiu prekiautoju ir tais pačiais vartotojais. [53 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai, įskaitant viešąsias įstaigas, kurios buvo paskirtos iš anksto, turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama taikyti šias priemones: [54 pakeit.]

a)  nutartį dėl uždraudimo, kaip laikinąją apsaugos priemonę, siekiant sustabdyti neteisėtą praktiką arba, jeigu praktika dar nepradėta taikyti, tačiau yra neišvengiama, uždrausti neteisėtą praktiką; [56 pakeit.]

b)  nutartį dėl uždraudimo, kuria nustatoma, kad praktika reiškia teisės pažeidimą ir kuria prireikus praktika sustabdoma arba, jeigu ji dar nepradėta taikyti, tačiau yra neišvengiama, uždraudžiama.

Kad galėtų prašyti priimti nutartis dėl uždraudimo, kompetentingiems atstovaujantiems subjektams nebūtina gauti atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimų arba ir pateikti faktinių nuostolių ar žalos, kurią patyrė vartotojai, arba prekiautojo tyčios ar neapdairumo įrodymų. [55 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriuose prašoma taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo pobūdis. Šias priemones turi būti prašoma taikyti remiantis bet kokiu galutiniu sprendimu, kuriuo nustatoma, kad praktika reiškia I priede nurodyto Sąjungos teisės akto pažeidimą, dėl kurio daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams, įskaitant 2 dalies b punkte nurodytą galutinę nutartį dėl uždraudimo. [57 pakeit.]

4.  Nedarant poveikio 4 straipsnio 4 daliai, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi subjektai viename atstovaujamajame ieškinyje galėtų prašyti taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, kartu su 2 dalyje nurodytomis priemonėmis. [58 pakeit.]

5a straipsnis

Kolektyvinių teisių gynimo ieškinių registras

1.  Valstybės narės gali sudaryti nacionalinį atstovaujamųjų ieškinių registrą, kuris būtų nemokamai prieinamas visiems suinteresuotiesiems asmenims elektroninėmis priemonėmis ir (arba) kitais būdais.

2.  Interneto svetainėse, kuriose skelbiami registrai, suteikiama prieiga prie visapusiškos ir objektyvios informacijos apie galimus kompensacijos gavimo būdus, įskaitant neteisminius metodus, taip pat nagrinėjamus atstovaujamuosius ieškinius.

3.  Nacionaliniai registrai yra tarpusavyje susieti. Taikomas Reglamento (ES) 2017/2394 35 straipsnis. [59 pakeit.]

6 straipsnis

Teisių gynimo priemonės

1.  Pagal 5 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama priimti nutartį dėl teisių gynimo priemonių, kuria prekiautojas įpareigojamas inter alia sumokėti kompensaciją, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, sumažinti kainą, nutraukti sutartį arba, kai tinkama, atlyginti sumokėtą kainą. Valstybė narė gali reikalauti arba nereikalauti pavienių nukentėjusių vartotojų įgaliojimų prieš priimant deklaratyvaus pobūdžio sprendimą arba nutartį dėl teisių gynimo. [60 pakeit.]

Jei valstybė narė nereikalauja pavienio vartotojo įgaliojimo prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio, ši valstybė narė vis tiek leidžia tiems asmenims, kurie nuolat negyvena valstybėje narėje, kurioje pareiškiamas ieškinys, prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio, jeigu jie suteikė aiškius įgaliojimus per nustatytą terminą prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio. [61 pakeit.]

Kompetentingas atstovaujantis subjektas pateikia pakankamai informacijos, kaip to visą būtiną informaciją, kurios reikalaujama pagal nacionalinę teisę, kad pagrįstų ieškinį, įskaitant vartotojų, kuriems ieškinys daro poveikį, ir fakto ir teisės klausimų, kuriuos reikia išspręsti, aprašymą. [62 pakeit.]

2.  Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl atitinkamų vartotojų patirtos individualios žalos ypatumų sudėtinga kiekybiškai įvertinti individualias teisių gynimo priemones, gali įgalioti teismą arba administracinę instituciją vietoje nutarties dėl teisių gynimo priimti deklaratyvaus pobūdžio sprendimą dėl prekiautojo atsakomybės nuo I priede nurodyto Sąjungos teisės akto pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu. [63 pakeit.]

3.  2 dalis netaikoma tais atvejais, kai:

a)  galima nustatyti nuo pažeidimo nukentėjusius atitinkamus vartotojus, kurie dėl tokios pat praktikos patyrė panašią žalą atsižvelgiant į tam tikrą laikotarpį arba pirkimą. Tokiais atvejais atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimo reikalavimas negali būti ieškinio inicijavimo sąlyga. Teisių gynimo priemonė adresuojama atitinkamiems vartotojams;

b)  vartotojai patyrė nedidelius nuostolius ir būtų neproporcinga vartotojų atžvilgiu taikyti teisių gynimo priemones. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad nebūtų reikalaujama gauti atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimų. Teisių gynimo priemonė orientuojama į visuomeninį tikslą, susijusį su kolektyvinių vartotojų interesų gynimu. [64 pakeit.]

4.  Pagal 1, 2 ir 3 dalį priimtame galutiniame sprendime nustatyta teisių gynimo priemonė nedaro poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Taikant šią nuostatą laikomasi res judicata principo. [65 pakeit.]

4a.  Teisių gynimo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai atlyginta susijusių vartotojų patirta žala. Jeigu išmokėjus kompensaciją lieka nepareikalauta suma, teismas priima sprendimą dėl tos likusios sumos naudos gavėjo. Nepareikalauta suma neatitenka kompetentingam atstovaujančiam subjektui ar prekiautojui. [66 pakeit.]

4b.  Visų pirma uždraudžiamas baudinis nuostolių atlyginimas, pagal kurį šaliai ieškovei atlyginami didesni nei jos patirti nuostoliai. Pavyzdžiui, kolektyvinę žalą patyrusiems vartotojams skiriama kompensacija neviršija sumos, kurią prekiautojas privalo sumokėti pagal taikytiną nacionalinę ar Sąjungos teisę, kad būtų padengta jų atskirai patirta faktinė žala. [67 pakeit.]

7 straipsnis

Finansavimas Atstovaujamojo ieškinio priimtinumas [68 pakeit.]

1.  Kompetentingas atstovaujantis subjektas, kuris prašo taikyti teisių gynimo priemonę, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, pradiniame norėdamas įrodyti interesų konflikto nebuvimą, teismui arba administracinei institucijai kuo ankstesniame ieškinio etape paskelbia pateikia išsamią finansų apžvalgą, išvardydamas visus apskritai savo veiklai finansuoti naudojamų lėšų ir lėšų, kurios naudojamos pareiškiant ieškinį, šaltinį šaltinius. Kompetentingas subjektas įrodo, kad jis turi pakankamai finansinių išteklių, kad atstovautų atitinkamų vartotojų interesams ir nepalankios bylos baigties atveju galėtų padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. [69 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai atstovaujamąjį ieškinį dėl teisių gynimo finansuoja trečioji šalis, trečiajai šaliai būtų draudžiama: Atstovaujamąjį ieškinį nacionalinis teismas gali būti paskelbti nepriimtinu, jei jis nustato, kad trečiosios šalies teikiamas finansavimas galėtų: [70 pakeit.]

a)  daryti įtaką kompetentingo atstovaujančio subjekto sprendimams, susijusiems su atstovaujamuoju ieškiniu, įskaitant sprendimus atstovaujamųjų ieškinių ir sprendimų dėl taikių susitarimų; [71 pakeit.]

b)  finansuoti kolektyvinį ieškinį prieš atsakovą, kuris yra lėšų teikėjo konkurentas, arba atsakovą, nuo kurio lėšų teikėjas priklausomas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad teismams ir administracinėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai įvertinti, ar nėra 1 dalyje nurodyto interesų konflikto, ir 2 dalyje nurodytas aplinkybes nurodytas aplinkybes atstovaujamojo ieškinio priimtinumo etape ir atitinkamai prašyti kompetentingo subjekto atsisakyti atitinkamo finansavimo ir, jei reikia, panaikinti kompetentingo subjekto statusą konkrečioje byloje. vėlesniame etape, kai byla nagrinėjama teisme, jei tik aplinkybės tai leidžia. [72 pakeit.]

3a.  Valstybės narės užtikrina, kad teismas arba administracinė institucija galėtų atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius kuo ankstesniu proceso etapu. [73 pakeit.]

7a straipsnis

Principas „pralaimėjęs moka“

Valstybės narės užtikrina, kad šalis, pralaimėjusi kolektyvinio teisių gynimo bylą, atlygintų laimėjusiosios šalies patirtas teisines išlaidas pagal nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Tačiau teismas arba administracinė institucija nepriteisia išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui. [74 pakeit.]

8 straipsnis

Taikus susitarimas

1.  Valstybės narės gali nustatyti, kad kompetentingas atstovaujantis subjektas ir prekiautojas, kurie pasiekė taikų susitarimą dėl vartotojų, nukentėjusių nuo tariamos neteisėtos to prekiautojo praktikos, teisių gynimo, gali drauge prašyti teismo arba administracinės institucijos jį patvirtinti. Tokį prašymą teismas arba administracinė institucija turėtų priimti tik jeigu tos pačios valstybės narės teismas arba administracinė institucija nenagrinėja jokio kito atstovaujamojo ieškinio dėl to paties prekiautojo ir tos pačios praktikos. [75 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad bet kuriuo momentu nagrinėjant atstovaujamuosius ieškinius, teismas arba administracinė institucija, pasikonsultavusi su kompetentingu subjektu ir atsakovu, galėtų juos paraginti per pagrįstą terminą pasiekti taikų susitarimą dėl teisių gynimo.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad teismui arba administracinei institucijai, priėmusiai 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą galutinį deklaratyvaus pobūdžio sprendimą, būtų suteikti įgaliojimai prašyti atstovaujamojo ieškinio šalių per pagrįstą terminą pasiekti taikų susitarimą dėl vartotojams suteiktinų teisių gynimo priemonių, kuris būtų pagrįstas šiuo galutiniu sprendimu.

4.  1, 2 ir 3 dalyse nurodytus taikius susitarimus patikrina teismas arba administracinė institucija. Teismas arba administracinė institucija, atsižvelgdama į visų šalių, įskaitant atitinkamus vartotojus, teises ir interesus, įvertina taikaus susitarimo teisėtumą ir sąžiningumą.

5.  Jeigu 2 dalyje nurodytas taikus susitarimas nesudaromas per nustatytus terminus arba pasiektas taikus susitarimas nepatvirtinamas, teismas arba administracinė institucija toliau nagrinėja atstovaujamąjį ieškinį.

6.  Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis 1, 2 ir 3 dalyje nurodyto tokio taikaus susitarimo. Pagal 4 dalį patvirtintame taikiame susitarime nustatyta teisių gynimo priemonė yra privaloma visoms šalims, tačiau nedaro poveikio jokioms papildomoms teisėms į teisių gynimo priemones, kurios vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. [76 pakeit.]

9 straipsnis

Informacija apie atstovaujamuosius ieškinius

-1.  Valstybės narės užtikrina, kad atstovaujantys subjektai:

a)  informuotų vartotojus apie ieškinius dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimų ir ketinimą siekti nutarties dėl uždraudimo ar kreiptis dėl žalos atlyginimo,

b)  jau iš anksto paaiškintų atitinkamiems vartotojams apie galimybę prisijungti prie ieškinio, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugoti svarbūs dokumentai ir kita ieškiniui reikalinga informacija,

c)  kai aktualu, informuotų apie tolesnius veiksmus ir galimas teisines pasekmes. [77 pakeit.]

1.  Valstybės Kai taikus susitarimas arba galutinis sprendimas yra naudingas vartotojams, kurie gali apie jį nežinoti, valstybės narės užtikrina, kad teismas arba administracinė institucija prašytų pažeidimą padariusio prekiautojo pralaimėjusios šalies arba abiejų šalių savo sąskaita informuoti nukentėjusius vartotojus apie galutinius sprendimus, kuriais nustatomos 5 ir 6 straipsniuose nurodytos priemonės, ir 8 straipsnyje nurodytus patvirtintus taikius susitarimus ir tokią informaciją pateiktų naudodami priemones, kurios derėtų su bylos aplinkybėmis, ir laikydamiesi konkrečių terminų, įskaitant, kai tinkama, visų atitinkamų vartotojų individualų informavimą. Valstybės narės gali numatyti, kad pareigos informuoti gali būti laikomasi naudojantis vieša ir lengvai prieinama interneto svetaine. [78 pakeit.]

1a.  Laikantis 7 straipsnyje nustatyto principo, pralaimėjusi šalis padengia vartotojų informavimo išlaidas. [79 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodytą informaciją sudaro suprantama kalba pateiktas atstovaujamojo ieškinio dalyko, jo teisinių pasekmių ir, jei tinkama, vėlesnių veiksmų, kurių turi imtis atitinkami vartotojai, paaiškinimas. Informacijos teikimo būdai ir terminai nustatomi susitarus su teismu ar administracine institucija. [80 pakeit.]

2a.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų prieinamai teikiama informacija apie būsimus, nagrinėjamus ir baigtus nagrinėti kolektyvinius ieškinius, be kita ko, žiniasklaidoje ir internetu viešoje interneto svetainėje, kai teismas nusprendžia, kad byla priimtina. [81 pakeit.]

2b.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingų subjektų vieši pranešimai apie bylas būtų pagrįsti faktais, ir juose būtų atsižvelgta tiek į vartotojų teisę gauti informaciją, tiek į atsakovų su reputacija susijusias teises bei teisę saugoti verslo paslaptis. [82 pakeit.]

10 straipsnis

Galutinių sprendimų poveikis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pažeidimas, dėl kurio daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams ir kuris nustatytas administracinės institucijos arba teismo galutiniame sprendime galutinis sprendimas, įskaitant 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą galutinę nutartį dėl uždraudimo, būtų laikomas neginčijamai nustatytu įrodymu, nustatančiu to pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo padaryto to paties pažeidimo ir tų pačių faktų, laikantis principo, pagal kurį ta pati žala tiems patiems susijusiems vartotojams negali būti atlyginta du kartus. [83 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytą galutinį sprendimą, priimtą kitoje valstybėje narėje, jos nacionaliniai teismai ar administracinės institucijos vertintų kaip nuginčijamąją prezumpciją bent kaip įrodymą, kad pažeidimas buvo padarytas. [84 pakeit.]

2a.  Valstybės narės užtikrina, kad vienos valstybės narės galutinis sprendimas, nustatantis pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo kitos valstybės narės nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo ir to paties pažeidimo vertinamas kaip nuginčijamoji prezumpcija; [85 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas galutinis deklaratyvaus pobūdžio sprendimas būtų laikomas kaip neginčijamai nustatantis prekiautojo atsakomybę nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu tais atvejais, jei valstybių narių nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo raginamos sukurti duomenų bazę, kurioje būtų pareikštas bet koks ieškinys, kuriuo siekiama apginti teises visi galutiniai sprendimai dėl to pažeidimo. Valstybės narės užtikrina, kad tokius vartotojų atskirai pareikštus ieškinius dėl teisių gynimo ieškinių, galintys supaprastinti galimybes pasinaudoti kitomis teisių gynimo būtų galima nagrinėti taikant pagreitintas ir supaprastintas procedūras priemonėmis, ir kuri padėtų pasidalinti geriausia šios srities patirtimi. [86 pakeit.]

11 straipsnis

Senaties termino sustabdymas

Pagal nacionalinę teisę valstybės narės užtikrina, kad pateikus atstovaujamąjį ieškinį, kaip nurodyta 5 ir 6 straipsniuose, būtų sustabdomi arba nutraukiami bet kokiems atitinkamų vartotojų asmenų teisių gynimo ieškiniams taikytini senaties terminai, jeigu susijusioms teisėms pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę taikomas senaties terminas. [87 pakeit.]

12 straipsnis

Procesinis operatyvumas

1.  Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad 5 ir 6 straipsniuose nurodyti atstovaujamieji ieškiniai būtų nagrinėjami kuo skubiau.

2.  Atstovaujamieji ieškiniai, kuriuose prašoma priimti nutartį dėl uždraudimo, kuri taikoma kaip 5 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta laikinoji apsaugos priemonė, nagrinėjami taikant pagreitintą procedūrą.

13 straipsnis

Įrodymai

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingo subjekto, pateikusio vienos iš šalių, pateikusių pagrįstai prieinamus faktus ir, pakankamus įrodymus ir pagrįstą paaiškinimą, kurių pakanka atstovaujamajam ieškiniui pagrįsti kuriais pagrindžia savo požiūrį, ir nurodžiusio nurodžiusių tolesnius konkrečius ir aiškiai apibrėžtus įrodymus, kuriais disponuoja atsakovas kita šalis, prašymu teismas arba administracinė institucija gali pagal nacionalines procesines taisykles priimti nutartį, kuria nustatoma, kad atsakovas ši šalis, kuo griežčiau remiantis pagrįstai prieinamais faktais, laikantis taikytinų Sąjungos ir nacionalinių konfidencialumo taisyklių, pateiktų tokius įrodymus. Atitinkamoje byloje nutartis turi būti adekvati ir proporcinga ir neturi sutrikdyti pusiausvyros tarp dviejų dalyvaujančių šalių. [88 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai apribotų įrodymų atskleidimą tiek, kad jis būtų proporcingas. Siekdamas nustatyti, ar proporcinga atskleisti informaciją, kurios prašo atstovaujantis subjektas, teismas atsižvelgia į visų susijusių šalių teisėtus interesus, t. y. į tai, kiek prašymas atskleisti įrodymus yra pagrįstas turimais faktais ir įrodymais, taip pat ar įrodymai, kuriuos prašoma atskleisti, yra konfidenciali informacija. [89 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai turėtų įgaliojimus nurodyti atskleisti įrodymus, apimančius informaciją, kai, jų manymu, ji svarbi ieškinių dėl žalos atlyginimo atveju. [90 pakeit.]

14 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų tais atvejais, kai nesilaikoma galutinių sprendimų, priimtų išnagrinėjus atstovaujamąjį ieškinį, ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų tokių taisyklių įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad sankcijos būtų skiriamos, inter alia, baudų forma. [91 pakeit.]

3.  Priimdamos sprendimą dėl pajamų, gautų iš sumokėtų baudų, paskirstymo, valstybės narės atsižvelgia į kolektyvinius vartotojų interesus. Valstybės narės gali nuspręsti, kad tokios pajamos būtų priskirtos fondui, sukurtam finansuoti atstovaujamuosius ieškinius. [92 pakeit.]

4.  Valstybės narės apie 1 dalyje nurodytas nuostatas informuoja Komisiją ne vėliau kaip [direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę diena] ir nedelsdamos jai praneša apie vėlesnius tokių nuostatų pakeitimus.

15 straipsnis

Pagalba kompetentingiems atstovaujantiems subjektams [93 pakeit.]

1.  Valstybės Remiantis 7 straipsniu, valstybės narės skatinamos užtikrinti, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų pakankamai lėšų atstovaujamiesiems ieškiniams pateikti. Jos imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti supaprastinti galimybes kreiptis į teismą, ir užtikrina, kad su atstovaujamaisiais ieškiniais susijusios procesinės išlaidos netaptų finansine kliūtimi kompetentingiems subjektams veiksmingai įgyvendinti teisę prašyti taikyti 5 ir 6 straipsniuose nurodytas priemones, pvz., apriboja taikomus teismo ar administracinius mokesčius, suteikia jiems galimybę prireikus pasinaudoti teisine pagalba arba šiam tikslui suteikia jiems valstybinį finansavimą. [94 pakeit.]

1a.  Valstybės narės teikia struktūrinę paramą subjektams, veikiantiems kaip kompetentingi subjektai, atsižvelgiant į šios direktyvos taikymo sritį. [95 pakeit.]

2.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad tais atvejais, kai kompetentingi subjektai turi atitinkamus vartotojus informuoti apie nagrinėjamą atstovaujamąjį ieškinį, susijusias išlaidas būtų galima išieškoti iš prekiautojo, jeigu ieškinys patenkinamas.

3.  Valstybės narės ir Komisija remia ir palengvina kompetentingų subjektų bendradarbiavimą ir geriausios jų praktikos ir patirties, susijusios su tarpvalstybinių ir vidaus pažeidimų bylų sprendimu, mainus ir sklaidą.

15a straipsnis

Teisinis atstovavimas ir atlyginimai

Valstybės narės užtikrina, kad atlygis advokatams ir jo apskaičiavimo būdas neskatintų kelti bylų, kurios, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus, yra nereikalingos. Visų pirma valstybės narės uždraudžia sąlyginį advokatų atlyginimą. [96 pakeit.]

16 straipsnis

Tarpvalstybiniai atstovaujamieji ieškiniai

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad bet koks pagal 4 straipsnio 1 dalį iš anksto vienoje iš valstybių narių paskirtas kompetentingas atstovaujantis subjektas galėtų kreiptis į kitos valstybės narės teismus ar administracines institucijas po to, kai pateikiamas viešai prieinamas tame straipsnyje nurodytas sąrašas. Teismai ar administracinės institucijos laiko šį sąrašą gali patikrinti kompetentingo subjekto teisnumo įrodymu atstovaujančio subjekto teisnumą, nedarant poveikio jų teisei išnagrinėti, ar kompetentingo atstovaujančio subjekto tikslas pateisina jo ieškinį konkrečioje byloje. [97 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pažeidimas daro arba gali daryti poveikį skirtingų valstybių narių vartotojams, atstovaujamąjį ieškinį valstybės narės kompetentingame teisme arba administracinėje institucijoje gali pareikšti keletas skirtingų valstybių narių kompetentingų subjektų, kurie veikia kartu arba kuriems atstovauja vienas kompetentingas subjektas, siekiantis apsaugoti skirtingų valstybių narių kolektyvinius vartotojų interesus.

2a.  Valstybė narė, kurioje vykdoma kolektyvinio teisių gynimo procedūra, gali reikalauti įgaliojimų iš vartotojų, kurie gyvena šioje valstybėje narėje, ir reikalauja įgaliojimų iš pavienių vartotojų, gyvenančių kitoje valstybėje narėje, kai ieškinys yra tarpvalstybinio pobūdžio. Tokiomis aplinkybėmis ieškinio nagrinėjimo pradžioje teismui arba administracinei institucijai ir atsakovui pateikiamas visų tokius įgaliojimus suteikusių vartotojų iš kitų valstybių narių suvestinis sąrašas. [98 pakeit.]

3.  Tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių tikslais ir nedarant poveikio kitiems subjektams pagal nacionalinės teisės aktus suteiktoms teisėms, valstybės narės perduoda Komisijai iš anksto paskirtų kompetentingų subjektų sąrašą. Valstybės narės praneša Komisijai šių kompetentingų subjektų pavadinimus ir tikslus. Komisija šią informaciją skelbia viešai ir nuolat ją atnaujina.

4.  Jeigu valstybė narė arba, Komisija arba prekiautojas abejoja, ar kompetentingas atstovaujantis subjektas atitinka 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, tą kompetentingą subjektą paskyrusi valstybė narė dėl tų abejonių atlieka tyrimą ir, kai tinkama, išbraukia subjektą iš sąrašo, jeigu nesilaikoma vieno ar daugiau kriterijų. [99 pakeit.]

16a straipsnis

Viešas registras

Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos sukurtų viešai prieinamą neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo priimtos nutartys dėl uždraudimo pagal šios direktyvos nuostatas, registrą. [100 pakeit.]

3 skyrius

Baigiamosios nuostatos

17 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2009/22/ES panaikinama [šios direktyvos taikymo pradžios data], nedarant poveikio 20 straipsnio 2 daliai.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

18 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.  Ne anksčiau kaip praėjus 5 metams po šios direktyvos taikymo pradžios datos, Komisija atlieka šios direktyvos vertinimą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis. Ataskaitoje Komisija visų pirma įvertina šios direktyvos taikymo sritį, kaip apibrėžta 2 straipsnyje ir I priede.

2.  Ne vėliau kaip praėjus vieniems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija įvertina, ar lėktuvų ir traukinių keleivių teisių taisyklėmis užtikrinamas vartotojų apsaugos teisių lygis, palyginamas su lygiu, užtikrinamu pagal šią direktyvą. Jeigu taip, Komisija ketina pateikti atitinkamus pasiūlymus, kuriais visų pirma iš 2 straipsnyje apibrėžtos šios direktyvos taikymo srities gali būti išbraukiami teisės aktai, nurodyti I priedo 10 ir 15 punktuose. [101 pakeit.]

3.  Valstybės narės pirmą kartą praėjus ne daugiau kaip 4 metams nuo šios direktyvos taikymo pradžios datos ir vėliau kasmet teikia Komisijai šią informaciją, kuri yra būtina rengiant 1 dalyje nurodytą ataskaitą:

a)  pagal šią direktyvą administracinėse ir teisminėse institucijose pareikštų atstovaujamųjų ieškinių skaičius;

b)  ieškinius pareiškusio kompetentingo subjekto rūšis;

c)  pažeidimo, dėl kurio buvo pareikšti atstovaujamieji ieškiniai, rūšis, atstovaujamųjų ieškinių šalys ir su atstovaujamaisiais ieškiniais susijęs ekonomikos sektorius;

d)  procedūros trukmė nuo ieškinio pareiškimo pradžios iki 5 straipsnyje nurodytų galutinių nutarčių dėl uždraudimų, 6 straipsnyje nurodytų nutarčių dėl teisių gynimo arba deklaratyvaus pobūdžio sprendimų priėmimo arba 8 straipsnyje nurodyto taikaus susitarimo galutinio patvirtinimo;

e)  atstovaujamųjų ieškinių rezultatai;

f)  kompetentingų subjektų, dalyvaujančių 15 straipsnio 3 dalyje nurodytame bendradarbiavimo ir keitimosi geriausia patirtimi mechanizme, skaičius.

18a straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

Nedarydama poveikio 16 straipsniui, Komisija įvertina, ar tarpvalstybiniai atstovaujamieji ieškiniai galėtų būti nagrinėjami Sąjungos lygmeniu, įsteigiant Europos ombudsmeno tarnybą kolektyvinio teisių gynimo srityje. Praėjus ne daugiau kaip trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo Komisija parengia ataskaitą šiuo klausimu ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, pridėjus atitinkamą pasiūlymą. [102 pakeit.]

19 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip [18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės tas nuostatas taiko nuo [6 mėnesiai po perkėlimo į nacionalinę teisę termino].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

20 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, taiko pažeidimams, kurie buvo pradėti po [šios direktyvos taikymo pradžios data].

2.  Valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais Direktyva 2009/22/EB perkeliama į nacionalinę teisę, taiko pažeidimams, kurie buvo pradėti iki [šios direktyvos taikymo pradžios data].

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skiriama valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

2 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ SĄRAŠAS

1)  1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29–33)(9).

2)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

3)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).

4)  1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (OL L 171, 1999 7 7, p. 12).

5)  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

6)  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, 86–100 straipsniai (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

7)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų Direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 51–77).

8)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37) 13 straipsnis.

9)  2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis (OL L 271, 2002 10 9, p. 16).

10)  2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004 2 17, p. 1).

11)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

12)  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (OL L 204, 2006 7 26, p. 1).

13)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (OL L 376, 2006 12 27, p. 21) 1 straipsnis, 2 straipsnio c punktas ir 4–8 straipsniai.

14)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

15)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).

16)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

17)  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008 10 31, p. 3) 22, 23 ir 24 straipsniai.

18)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1–1355).

19)  2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais (OL L 33, 2009 2 3, p. 10).

20)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55–93).

21)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94–136).

22)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32–96).

23)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (OL L 266, 2009 10 9, p. 11–18).

24)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7–17).

25)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10–35).

26)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (OL L 342, 2009 12 22, p. 46–58).

27)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1–155) 183, 184, 185 ir 186 straipsniai.

28)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1) 9, 10, 11 ir 19–26 straipsniai.

29)  2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13–35).

30)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1–19).

31)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 334, 2010 12 17, p. 1).

32)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 55, 2011 2 28, p. 1).

33)  2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45–65).

34)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1–73).

35)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

36)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18–63).

37)  2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).

38)  2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012 6 30, p. 10–35).

39)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1–56).

40)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo (OL L 165, 2013 6 18, p. 63) 13 straipsnis.

41)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo (Reglamentas dėl vartotojų EGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 1) 14 straipsnis.

42)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 1–17).

43)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18–38).

44)  2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, (OL L 60, 2014 2 28, p. 34) 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 22, 23 straipsniai, 10 skyrius ir I ir II priedai.

45)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349–496).

46)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214) 3–18 straipsniai ir 20 straipsnio 2 dalis.

47)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015 12 11, p. 1).

48)  2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1–23).

49)  2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL L 123, 2015 5 19, p. 98–121).

50)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35–127).

51)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (OL L 310, 2015 11 26, p. 1–18).

52)  2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (nauja redakcija) (OL L 26, 2016 2 2, p. 19–59).

53)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88).

54)  2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37–85).

55)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1128 dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo vidaus rinkoje (OL L 168, 2017 6 30, p. 1).

56)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12–82).

57)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL L 169, 2017 6 30, p. 8–45).

58)  2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1–23).

59)  2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 60, 2018 3 2, p. 1).

59a)   2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4). [103 pakeit.]

59b)   2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 357). [104 pakeit.]

59c)   2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras. [105 pakeit.]

59d)   2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/31/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su neautomatinių svarstyklių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 107). [106 pakeit.]

59e)   1989 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2136/89, nustatantis bendruosius konservuotų sardinių pardavimo standartus ir konservuotų sardinių ir sardinių tipo produktų prekių aprašymus. [107 pakeit.]

59f)   2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005. [108 pakeit.]

II PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 2009/22/EB

Ši direktyva

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 1 dalis

-

2 straipsnio 2 dalis

-

3 straipsnis

2 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 dalies a punktas

5 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

12 straipsnis

-

5 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

2 straipsnio 1 dalies b punktas

5 straipsnio 3 dalis

9 straipsnis

2 straipsnio 1 dalies c punktas

14 straipsnis

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 3 dalis

3 straipsnis

4 straipsnio 1–3 dalys

-

4 straipsnio 4 dalis

-

4 straipsnio 5 dalis

-

5 straipsnio 4 dalis

-

6 straipsnis

-

7 straipsnis

—  

8 straipsnis

-

10 straipsnis

-

11 straipsnis

-

13 straipsnis

-

15 straipsnis

4 straipsnis

16 straipsnis

5 straipsnis

-

6 straipsnis

18 straipsnis

7 straipsnis

1 straipsnio 2 dalis

8 straipsnis

19 straipsnis

9 straipsnis

17 straipsnis

-

20 straipsnis

10 straipsnis

21 straipsnis

11 straipsnis

22 straipsnis

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 66.
(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 232.
(3)OL C 440, 2018 12 6, p. 66.
(4) OL C 461, 2018 12 21, p. 232.
(5) 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(6)OL L 110, 2009 5 1, p. 30.
(7)OL L 345, 2017 12 27.
(8)OL L 369, 2011 12 17, p. 14.
(9)Minėta direktyva buvo iš dalies pakeista 1999 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/34/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, suderinimo (OL L 141, 1999 6 4, p. 20–21).


ES ir Izraelio pagal ES ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą sudaryto susitarimo protokolas (Kroatijos įstojimas) ***
PDF 118kWORD 41k
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu projekto (09547/2018 – C8-0021/2019 – 2018/0080(NLE))
P8_TA(2019)0223A8-0164/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09547/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (09548/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0021/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0164/2019),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Izraelio Valstybės parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Uzbekistano visapusiškas susitarimas
PDF 170kWORD 52k
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl naujo ES ir Uzbekistano visapusiško susitarimo (2018/2236(INI))
P8_TA(2019)0224A8-0149/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimą (ES) 2018/…, kuriuo Europos Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu pradėti ir vesti derybas dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos visapusiško susitarimo nuostatų, priklausančių Sąjungos kompetencijai (10336/18),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimą, kuriuo Europos Komisija įgaliojama valstybių narių vardu pradėti ir vesti derybas dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bei Uzbekistano Respublikos visapusiško susitarimo nuostatų, priklausančių valstybių narių kompetencijai (10337/18),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16 d. Tarybos derybinius nurodymus (10601/18 EU RESTRICTED), perduotus Parlamentui 2018 m. rugpjūčio 6 d.,

—  atsižvelgdamas į 1999 m. įsigaliojusį ir šiuo metu galiojantį ES ir Uzbekistano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS),

—  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio mėnesį pasirašytą ES ir Uzbekistano susitarimo memorandumą dėl energetikos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos patvirtintas ES lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

—  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas išplečiant jo nuostatų taikymą dvišalei prekybai tekstilės gaminiais, siekiant atsižvelgti į dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių galiojimo pasibaigimą, sudarymo projekto(1),

—  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas išplečiant jo nuostatų taikymą dvišalei prekybai tekstilės gaminiais, siekiant atsižvelgti į dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių galiojimo pasibaigimą, sudarymo projekto(2),

—  atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių Uzbekistane(3),

—  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos(4) ir 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo ir peržiūros(5),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“ (JOIN(2018)0031),

—  atsižvelgdamas į savo Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio atstovų vizitus, vykusius atitinkamai 2018 m. rugsėjo mėnesį ir 2017 m. gegužės mėnesį, bei į reguliarius Delegacijos ES ir Kazachstano, ES ir Kirgizijos, ES ir Uzbekistano, ES ir Tadžikistano parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir ryšiams su Turkmėnistanu ir Mongolija atstovų vizitus į šalį,

—  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 10 d. Samarkande vykusio 13-ojo ES ir Vidurinės Azijos užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuriame buvo svarstomi dvišalės darbotvarkės (ekonomikos, sujungiamumo, saugumo ir teisinės valstybės) bei regioniniai klausimai, rezultatus,

—  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 23 d. Briuselyje vykusio 14-ojo ES ir Vidurinės Azijos užsienio reikalų ministrų susitikimo bendrą pranešimą „ES ir Vidurinė Azija. Bendradarbiavimas siekiant kurti įtraukaus augimo, darnaus sujungiamumo ir tvirtesnės partnerystės ateitį“(6),

—  atsižvelgdamas į nenutrūkstamą ES paramą vystymuisi Uzbekistanui, kurios suma 2014–2020 m. laikotarpiu siekė 168 mln. EUR, į Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) finansinę pagalbą bei kitas ES priemones taikai ir saugumui remti bei branduolinių atliekų kiekiui šalyje mažinti,

—  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 26 ir 27 d. vykusios Taškento konferencijos dėl Afganistano, kurią rengė Uzbekistano atstovai ir kuriai kartu pirmininkavo Afganistano atstovai, pareiškimą „Taikos procesas, bendradarbiavimas saugumo srityje ir regionų sujungiamumas“,

—  atsižvelgdamas į 2017–2021 m. Veiksmų penkiose prioritetinėse srityse strategiją Uzbekistano vystymosi labui (Vystymosi strategija),

–  atsižvelgdamas į žingsnius, kuriuos tapęs nepriklausomas nuo Sovietų Sąjungos Uzbekistanas žengė atviresnės visuomenės ir didesnio atvirumo palaikant santykius su kaimyninėmis šalimis kryptimi,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0149/2019),

A.  kadangi 2018 m. lapkričio 23 d. ES ir Uzbekistanas pradėjo derybas dėl visapusiško tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (TPBS) šiuo metu galiojančiam ES ir Uzbekistano PBS pakeisti, siekiant stiprinti ir gilinti bendradarbiavimą abipusių interesų srityse bei remtis bendromis demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos pagrindinėms laisvėms ir gero valdymo vertybėmis, kad būtų skatinamas darnus vystymasis ir tarptautinis saugumas bei veiksmingai atremiami tokie visuotiniai iššūkiai, kaip terorizmas, klimato kaita ir organizuotas nusikalstamumas;

B.  kadangi norint, kad įsigaliotų TPBS, būtinas Parlamento pritarimas;

1.  pateikia Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai šias rekomendacijas:

ES ir Uzbekistano santykiai

Naujas visapusiškas susitarimas

   a) teigiamai įvertinti Uzbekistano įsipareigojimus siekti atviresnės visuomenės ir žingsnius šia kryptimi bei tikro įsitraukimo į ES ir Uzbekistano politinį dialogą lygį – tai leido pradėti derybas dėl visapusiško TPBS; pabrėžti, kad ES suinteresuota stiprinti savo santykius su Uzbekistanu bendrų vertybių pagrindu, ir pripažinti Uzbekistano vaidmenį būnant svarbiu kultūros ir politikos tiltu tarp Europos ir Azijos;
   b) palaikyti reguliarų nuodugnų dialogą ir stebėti visapusišką politinių ir demokratinių reformų įgyvendinimą, siekiant sukurti nepriklausomas teismines institucijas – įskaitant visų apribojimų teisininkų nepriklausomumui panaikinimą – tikrai nepriklausomą parlamentą surengus tikrai konkurencingus rinkimus, saugoti žmogaus teises, lyčių lygybę ir žiniasklaidos laisves, depolitizuoti saugumo tarnybas ir užtikrinti, kad jos būtų įsipareigojusios paisyti teisinės valstybės principo, bei skatinti pilietinę visuomenę aktyviai dalyvauti reformų procese; teigiamai įvertinti naujus įgaliojimus, suteiktus Uzbekistano parlamentui, ir naujus parlamentinės priežiūros stiprinimo mechanizmus; paskatinti valdžios institucijas įgyvendinti rekomendacijų, išdėstytų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ataskaitoje, parengtoje po 2014 m. rinkimų, įgyvendinimą;
   c) akcentuoti tvarių reformų ir jų įgyvendinimo remiantis esamais ir būsimais susitarimais svarbą ir tai visapusiškai remti, kad būtų pasiekti apčiuopiami rezultatai ir sprendžiami politiniai, visuomeniniai ir ekonominiai klausimai, pirmiausia siekiant gerinti valdymą, sudaryti galimybes veikti išties įvairiai ir nepriklausomai pilietinei visuomenei, stiprinti pagarbą žmogaus teisėms, apsaugoti visas mažumas ir pažeidžiamus asmenis, įskaitant neįgaliuosius, užtikrinant atskaitomybę už žmogaus teisių pažeidimus ir kitus nusikaltimus bei šalinant verslumo kliūtis;
   d) pripažinti ir remti Uzbekistano įsipareigojimą šiuo metu vykdomų struktūrinių, administracinių ir ekonominių reformų atžvilgiu, siekiant gerinti verslo klimatą, teismų sistemą ir saugumo tarnybų darbą, darbo sąlygas ir administracinę atskaitomybę bei veiksmingumą, ir pabrėžti, kad svarbus visapusiškas ir patikrinamas jų įgyvendinimas; palankiai įvertinti užsienio valiutų operacijų ir užsienio valiutų rinkos liberalizavimą; atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad išsamus Uzbekistano reformų planas – 2017–2021 m. Vystymosi strategija – turi būti įgyvendinamas ir remiamas priemonėmis, kuriomis būtų skatinama išorės prekyba ir gerinama verslo aplinka; atsižvelgti į tai, kad darbo jėgos migracija ir emigrantų perlaidos yra pagrindiniai mechanizmai, kuriais Uzbekistane sprendžiamas skurdo klausimas;
   e) primygtinai paraginti Uzbekistano vyriausybę užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai, pilietinė visuomenė, tarptautiniai stebėtojai ir žmogaus teisių organizacijos galėtų nevaržomai veikti laisvoje ir teisiškai patikimoje bei politiškai saugioje aplinkoje, t. y. palengvinti registracijos procesus ir sudaryti galimybes imtis teisinių veiksmų, kai atsisakoma registruoti atitinkamą subjektą; primygtinai paraginti leisti reguliariai, nevaržomai ir nepriklausomai stebėti sąlygas kalėjimuose ir sulaikymo vietose; paraginti vyriausybę pakviesti JT specialųjį pranešėją kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo klausimais, įgyvendinti po jo pastarojo vizito 2003 m. pateiktą rekomendaciją bei suderinti nacionalinius įstatymus ir praktiką su tarptautinės teisės nuostatomis ir standartais, įskaitant nepriklausomos stebėsenos mechanizmą, kurį taikant būtų leidžiama nevaržomai patekti į sulaikymo vietas elgesiui su kaliniais stebėti; paraginti valdžios institucijas nuodugniai ištirti visus įtarimus kankinimu ar nežmonišku elgesiu;
   f) skatinti tolerantiškos, įtraukios, pliuralistinės ir demokratiškos visuomenės, vadovaujamos patikimos vyriausybės, formavimąsi remiant laipsnišką liberalizavimą, kuris būtų visapusiškai grindžiamas JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, taip pat socialinę ir ekonominę pažangą žmonių naudai;
   g) teigiamai įvertinti politinių kalinių išlaisvinimą, tačiau primygtinai paraginti valdžios institucijas užtikrinti visapusišką jų reabilitavimą ir sudaryti galimybę imtis teisių gynimo priemonių bei pasinaudoti medicininiu gydymu; paraginti išlaisvinti visus likusius politinius kalinius ir visus kitus asmenis, įkaltintus arba persekiojamus dėl politiškai motyvuotų kaltinimų, pvz., žmogaus teisių aktyvistus, pilietinės visuomenės atstovus ir religinius aktyvistus, žurnalistus ir opozicijai atstovaujančius politikus; pareikšti susirūpinimą dėl keleto už uždarų durų vykstančių teismo procesų ir primygtinai paraginti vyriausybę nutraukti šią praktiką; primygtinai paraginti vyriausybę skubiai iš dalies pakeisti savo baudžiamojo kodekso nuostatas, susijusius su ekstremizmu, kurios kartais netinkamai naudojamos protestui kriminalizuoti; teigiamai įvertinti prisiimtus įsipareigojimus nebenaudoti kaltinimo kalėjimo taisyklių pažeidimu, siekiant savavališkai pratęsti politinių kalinių bausmės laiką; užtikrinti, kad visiems už nusikalstamą ir kitą veiką nuteistiems politiniams kaliniams būtų pateikiamos teismo sprendimų dėl jų bylų kopijos ir jie galėtų pasinaudoti savo teise pateikti skundą bei kreiptis dėl reabilitavimo; teigiamai įvertinti tai, kad sušvelninti kai kurie taikių susirinkimų laisvės apribojimai, ir taip pat paraginti pašalinti šių teisių apribojimus, pvz., taikių demonstrantų sulaikymą, bei taip laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatų; palankiai įvertinti neseniai įvykusį JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais vizitą;
   h) pažymėti, kad Uzbekistano reitingas organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indekse 2016–2018 m. pagerėjo tik šiek tiek ir kad susirūpinimą toliau kelia cenzūra, interneto svetainių blokavimas, žurnalistų ir tinklaraštininkų savicenzūra, persekiojimas internete ir realiame gyvenime bei politiškai motyvuoti baudžiamieji kaltinimai; primygtinai paraginti valdžios institucijas liautis darius spaudimą žiniasklaidai ir ją sekus, nustoti blokavus nepriklausomas interneto svetaines ir leisti tarptautinėms žiniasklaidos priemonėms akredituoti žurnalistus bei dirbti šalyje; palaikyti ir palankiai įvertinti priemones, kurių imtasi siekiant didesnės žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės organizacijų nepriklausomybės, pvz., tam tikrų jų veiklai taikomų apribojimų panaikinimą, taip pat užsienio ir tarptautinės žiniasklaidos bei NVO, kurios anksčiau nebuvo įleidžiamos į šalį, sugrįžimą; teigiamai įvertinti naująjį įstatymą dėl NVO registracijos, kuriuo sušvelnintos kai kurios registracijos procedūros ir kai kurie reikalavimai gauti išankstinį leidimą veiklai vykdyti ar mitingams rengti; primygtinai paraginti valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti šį įstatymą – taip pat ir pašalinant visas tarptautinių organizacijos registracijos kliūtis – ir paraginti valdžios institucijas spręsti likusių apribojimų, dėl kurių varžomas NVO darbas, pvz., apsunkinančių registracijos reikalavimų ir įsibrovėliškos stebėsenos, klausimą;
   i) teigiamai įvertinti pažangą, padarytą siekiant panaikinti vaikų darbą ir pamažu atsisakant priverstinio darbo, bei neseniai įvykusius JT specialiųjų pranešėjų vizitus į Uzbekistaną ir tai, kad durys į šią šalį vėl atidarytos šios srities tarptautinėms NVO; pažymėti, kad valstybės remiamas priverstinis darbas medvilnės ir šilko pramonėje bei kitose srityse tebėra problemiškas; tikėtis, kad Uzbekistano vyriausybė imsis veiksmų siekdama panaikinti bet kokį priverstinį darbą, spręsti esminių šio reiškinio priežasčių – visų pirma privalomų kvotų sistemos – klausimą ir reikalauti vietos valdžios institucijų, prievarta mobilizuojančių viešojo sektoriaus darbuotojus ir studentus, atskaitomybės; pabrėžti, jog būtinos didesnės pastangos ir tolesnės teisinės priemonės siekiant konsoliduoti pažangą šioje srityje, kad būtų panaikintas priverstinis darbas; šiuo tikslu paskatinti tolesnį bendradarbiavimą su Tarptautine darbo organizacija (TDO); paraginti valdžią leisti šalyje apsilankyti JT specialiajam pranešėjui šiuolaikinių vergijos formų klausimais; pabrėžti, kad svarbu stengtis kurti tvarią medvilnės tiekimo grandinę bei šalyje taikyti šiuolaikines ir aplinkos apaugos požiūriu patikimas medvilnės auginimo technologijas ir ūkininkavimo praktiką; padėti vietos medvilnės augintojams pagerinti savo gamybos veiksmingumą, apsaugant aplinką ir tobulinat darbo praktiką, kad būtų panaikintas priverstinis darbas;
   j) paraginti valdžios institucijas labiau stengtis mažinti nedarbą šalyje, įskaitant privačiojo sektoriaus atvėrimą bei mažųjų ir vidutinių įmonių stiprinimą; šiuo požiūriu teigiamai įvertinti tai, kad pratęsta mokymų valdymo srityje programa, ir paraginti rengti daugiau verslininkams skirtų programų; priminti šalies jaunimo potencialą ir šiuo požiūriu santykinai aukštą jų išsilavinimo lygį; paraginti populiarinti švietimo programas verslumo srityje; priminti tokių ES programų, kaip „Erasmus+“, svarbą puoselėjant ES ir Uzbekistano kultūrų dialogą ir sudarant galimybes šiose programose dalyvaujantiems studentams, kaip pozityviems permainų savo visuomenėje nešėjams, įgalėti;
   k) toliau rengti kasmetinius dialogus žmogaus teisių klausimais, kuriuos organizuoja Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), ir šiame kontekste daryti spaudimą, kad būtų išspręsti atskiri susirūpinimą keliantys klausimai, įskaitant susijusius su politiniais kaliniais; kasmet prieš kiekvieną dialogų raundą susitarti dėl konkrečių sričių ir įvertinti pažangą siekiant rezultatų laikantis ES standartų, tuo pat metu žmogaus teisių klausimus integruojant į visus kitus posėdžius ir politiką; paraginti laikytis tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, kuriuos yra ratifikavęs Uzbekistanas – visų pirma JT, ESBO ir TDO veiklos pagrindu – ir vertinti, kaip jų laikomasi; toliau reikšti susirūpinimą dėl neišspręstų problemų ir nepakankamo kai kurių reformų įgyvendinimo; paraginti valdžios institucijas dekriminalizuoti abipusiu susitarimu palaikomus lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų ir puoselėti tolerancijos LGBTI asmenų atžvilgiu kultūrą; paraginti Uzbekistano valdžios institucijas užtikrinti ir skatinti moterų teises;
   l) užtikrinti, kad būtų peržiūrėta pasų sistema; teigiamai įvertinti išvykimo vizų, kurių anksčiau reikėdavo Uzbekistano piliečiams, keliaujantiems už Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) ribų, sistemos panaikinimą; palankiai įvertinti Uzbekistano pranešimą, kad nuo 2019 m. sausio mėn. ES valstybių narių piliečiams vizų vykstant į šią šalį nebereikės;
   m) primygtinai paraginti valdžios institucijas gerinti vietos sveikatos priežiūros sistemą ir padidinti valstybės išteklius, kad siekti šio tikslo būtų lengviau, nes padėtis nuo tada, kai šalis tapo nepriklausoma, smarkiai pablogėjo;
   n) primygtinai paraginti valdžios institucijas teikti būtiną paramą ir kreiptis į tarptautinius partnerius su prašymu prisidėti ir padėti, kad Uzbekistanas ir pirmiausia autonominė Karakalpakijos Respublika galėtų toliau kovoti su ekologinės katastrofos Aralo jūroje ekonominiais, socialiniais padariniais ir padariniais sveikatai, parengiant regionui skirtą tvarią vandentvarkos ir vandens apsaugos politiką ir praktiką bei patikimą laipsniško išvalymo planą; teigiamai įvertinti pozityvius regioninio bendradarbiavimo vandens srityje – ypač su Tadžikistanu ir Kazachstanu – pokyčius, JT daugiašalio žmonių saugumo patikos fondo Aralo jūros regionui įsteigimą ir valdžios institucijų rodomą atsidavimą; toliau remti pastangas gerinti drėkinimo infrastruktūrą;
   o) pripažinti naująją Uzbekistano užsienio politiką, kuri leido pagerinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ir tarptautiniais partneriais, ypač stabilumo ir saugumo regione skatinimo, sienų valdymo ir vandentvarkos, sienų demarkacijos ir energetikos klausimais; paremti pozityvų Uzbekistano dalyvavimą Afganistano taikos procese;
   p) palankiai įvertinti nenutrūkstamą Uzbekistano įsipareigojimą laikytis sutarties, pagal kurią Vidurinė Azija paskelbta zona be branduolinių ginklų; priminti ES įsipareigojimą padėti Uzbekistanui spręsti nuodingųjų ir radioaktyviųjų atliekų klausimą; paraginti Uzbekistaną pasirašyti Sutartį dėl branduolinio ginklo uždraudimo;
   q) atsižvelgti į svarbų Uzbekistano vaidmenį artėjančios ES Vidurinės Azijos strategijos peržiūros metu taikant diferencijuotąjį įsipareigojimą;
   r) pripažinti teisėtą susirūpinimą Uzbekistanui keliančius saugumo klausimus ir stiprinti bendradarbiavimą siekiant paremti krizių valdymą, konfliktų prevenciją, integruotą sienų valdymą ir pastangas kovoti su smurtine radikalizacija, terorizmu, organizuotu nusikalstamumu bei neteisėta prekyba narkotikais, tuo pat metu laikantis teisinės valstybės principo, įskaitant žmogaus teisių apsaugą;
   s) užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą kovojant su korupcija, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu;
   t) susieti pagalbos Uzbekistanui teikimą naudojantis ES išorės finansavimo priemonėmis ir EIB bei ERPB paskolomis su tolesne pažanga įgyvendinant reformas;
   u) paremti veiksmingą pagrindinių tarptautinių konvencijų, reikalaujamų norint turėti BLS+ statusą, įgyvendinimą;
   v) paremti Uzbekistano pastangas įsitraukti į prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) procesą, kad šalis geriau integruotųsi į pasaulio ekonomiką ir pagerėtų jos verslo klimatas bei taip būtų pritraukta daugiau tiesioginių užsienio investicijų;
   w) atsižvelgti į santykių su kitomis trečiosiomis šalimis raidą įgyvendinant Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“; primygtinai paraginti atsižvelgti į susirūpinimą dėl žmogaus teisių keliančius klausimus, susijusius su šia iniciatyva, taip pat ir parengiant gaires šiuo klausimu;
   x) pasinaudoti derybomis dėl TPBS tikrai ir tvariai pažangai paremti, siekiant, kad režimas būtų atskaitingas ir demokratiškas, užtikrintų ir apsaugotų pagrindines visų piliečių teises bei ypatingą dėmesį skirtų sąlygų, kurios būtų palankios pilietinei visuomenei, žmogaus teisių gynėjams ir teisininkų nepriklausomumui, užtikrinimui; užtikrinti, kad prieš užbaigiant derybas Uzbekistanas padarytų deramą pažangą saviraiškos laisvės bei teisės į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę požiūriu laikydamasis tarptautinių standartų – taip pat ir pašalindamas kliūtis visoms naujoms grupėms užsiregistruoti ir teisėtai pradėti veiklą šalyje bei gauti finansavimą iš užsienio;
   y) suderėti šiuolaikišką visa apimantį plataus užmojo susitarimą tarp ES ir Uzbekistano, kuris pakeistų 1999 m. PBS, stiprinant žmonių tarpusavio ryšius, politinį bendradarbiavimą, prekybos ir investicijų santykius ir bendradarbiavimą darnaus vystymosi, aplinkos apsaugos, sujungiamumo, žmogaus teisių ir valdymo srityse bei prisidedant prie Uzbekistano darnaus ekonominio ir socialinio vystymosi;
   z) atnaujinti savo įsipareigojimą daryti pažangą demokratinių standartų, gero valdymo ir teisinės valstybės principų, taip pat pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant religijos ar tikėjimo laisvę ir jų gynėjus, srityse;
   aa) remti atnaujintas Uzbekistano pastangas įsitraukti į daugiašalį ir tarptautinį bendradarbiavimą, sprendžiant tokius pasaulinius ir regioninius uždavinius, kaip, be kita ko, tarptautinis saugumas ir kova su smurtiniu ekstremizmu, organizuotas nusikalstamumas, prekyba narkotikais, vandentvarka, aplinkos būklės blogėjimas, klimato kaita ir migracija;
   ab) užtikrinti, kad pagal visapusišką susitarimą būtų palengvintas ir sustiprintas regioninis bendradarbiavimas ir taikus konfliktų, susijusių su šiuo metu kilusiais ginčais, sprendimas, atveriant kelią išties geriems kaimyniniams santykiams;
   ac) stiprinti nuostatas dėl prekybinių ir ekonominių santykių, viena vertus, labiau jas susiejant su nuostatomis dėl žmogaus teisių ir įsipareigojimu įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kartu užtikrinant mechanizmus, kuriais būtų vertinamas neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir ši problema būtų sprendžiama, ir, kita vertus, skatinant rinkos ekonomikos principus, įskaitant teisinį tikrumą, nepriklausomas ir skaidrias institucijas, socialinį dialogą ir TDO darbo standartų įgyvendinimą, siekiant užtikrinti tvarias tiesiogines užsienio investicijas ir prisidėti prie ekonomikos įvairinimo; gerinti bendradarbiavimą kovos su korupcija, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu srityje bei užtikrinti, kad turtas, šiuo metu įšaldytas keliose ES ir EEE valstybėse narėse, būtų repatrijuotas atsakingai, visų Uzbekistano žmonių labui;
   ad) stiprinti tarpparlamentinio bendradarbiavimo įgaliotame parlamentinio bendradarbiavimo komitete aspektus, susijusius su demokratija, teisine valstybe ir žmogaus teisėmis, įskaitant tiesioginę bendradarbiavimo tarybos ir parlamentinio bendradarbiavimo komiteto atstovų atskaitomybę;
   ae) užtikrinti visų susijusių subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, dalyvavimą tiek derybų dėl susitarimo, tiek jo įgyvendinimo etapais;
   af) įtraukti sąlygas, kuriomis bendradarbiavimą būtų galima sustabdyti kuriai nors iš šalių pažeidus esmines nuostatas, visų pirma susijusias su pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, įskaitant konsultavimąsi su Europos Parlamentu tokiais atvejais; sukurti nepriklausomą stebėsenos ir skundų pateikimo mechanizmą – veiksmingą priemonę, kuria naudodamiesi nukentėję gyventojai ir jų atstovai galėtų kelti klausimus dėl poveikio žmogaus teisėms ir stebėsenos įgyvendinimui;
   ag) užtikrinti, kad Europos Parlamentas aktyviai dalyvautų stebint, kaip įsigaliojus TBPS įgyvendinamos visos jo dalys, rengti su tuo susijusias konsultacijas užtikrinant, kad Parlamentas ir pilietinė visuomenė būtų tinkamai informuojami apie tai, kaip EIVT įgyvendina TBPS, ir atitinkamai reaguoti;
   ah) užtikrinti visų derybų dokumentų perdavimą Europos Parlamentui laikantis konfidencialumo taisyklių, kad Parlamentas galėtų vykdyti tinkamą derybų proceso kontrolę; vykdyti tarpinstitucinius įsipareigojimus, grindžiamus SESV 218 straipsnio 10 dalimi, ir periodiškai informuoti Parlamentą;
   ai) TBPS laikinai taikyti tik gavus Parlamento pritarimą;
   aj) įgyvendinti visuomenės informavimo kampaniją akcentuojant tikėtinus teigiamus bendradarbiavimo rezultatus ES ir Uzbekistano piliečiams – taip būtų sustiprinti ir žmonių tarpusavio ryšiai;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Uzbekistano Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 238, 2018 7 6, p. 394.
(2) OL C 238, 2018 7 6, p. 51.
(3) OL C 274, 2016 7 27, p. 25.
(4) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 91.
(5) OL C 58, 2018 2 15, p. 119.
(6) https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-homepage/54354/joint-communiqué-european-union-–-central-asia-foreign-ministers-meeting-brussels-23-november_en


Sezoninio laiko keitimo panaikinimas ***I
PDF 188kWORD 48k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas ir panaikinama Direktyva 2000/84/EB (COM(2018)0639 – C8-0408/2018 – 2018/0332(COD))
P8_TA(2019)0225A8-0169/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0639),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0408/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Danijos Karalystės Folketingo, Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų bei Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdami į 2018 m. liepos 4 d. – 2018 m. rugpjūčio 16 d. Europos Komisijos vykdytas konsultacijas internetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0169/2019);

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas ir panaikinama Direktyva 2000/84/EB

P8_TC1-COD(2018)0332


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  valstybės narės praeityje buvo nusprendusios nacionaliniu lygmeniu taikyti vasaros laiko tvarką. Todėl vidaus rinkos veikimui užtikrinti buvo svarbu visoje Sąjungoje nustatyti bendras vasaros laiko taikymo laikotarpio pradžios ir pabaigos datas bei valandą, kad būtų galima koordinuoti laiko keitimą valstybėse narėse. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/84/EB(4) šiuo metu visos valstybės narės vasaros du kartus per metus taiko sezoninį laiko tvarką taiko nuo paskutinio keitimą. Standartinis laikas į vasaros laiką keičiamas paskutinį kovo sekmadienio sekmadienį ir taikomas iki paskutinio tų pačių metų spalio sekmadienio; [1 pakeit.]

(2)  atsižvelgdamas į keletą peticijų, piliečių iniciatyvas ir Parlamento klausimus, Europos Parlamentas savo 2018 m. vasario 8 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino Komisiją atlikti Direktyvoje 2000/84/EB nustatytos vasaros laiko tvarkos išsamų vertinimą ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl jos peržiūros. Toje rezoliucijoje taip pat patvirtinta pabrėžta, kad visoje Sąjungoje svarbu laikytis vienodo ir koordinuoto požiūrio į laiko tvarką ir vienodo ES laiko režimo; [2 pakeit.]

(3)  Komisija išnagrinėjo turimus įrodymus, iš kurių matyti, kad šioje srityje svarbu taikyti suderintas Sąjungos taisykles ir taip užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, sukurti apibrėžtumą ir ilgalaikės trukmės tikrumą, taip pat išvengti, inter alia, transporto operacijų planavimo ir informacinių bei ryšių sistemų veikimo trikdžių, didesnių tarpvalstybinės prekybos išlaidų arba mažesnio našumo prekių ir paslaugų sektoriuje. Patikimų įrodymų dėl to, ar vasaros laiko tvarkos teikiama nauda yra didesnė už nepatogumus, kurių patiriama dėl du kartus per metus keičiamo laiko, neturima; [3 pakeit.]

(3a)   vieši debatai dėl vasaros laiko tvarkos nėra naujas dalykas, be to, nustačius vasaros laiko tvarką keliomis iniciatyvomis šią praktiką buvo siekiama nutraukti. Kai kurios valstybės narės surengė nacionalines konsultacijas, o daugelis įmonių ir suinteresuotųjų subjektų pritarė tam, kad šią praktiką reikia nutraukti. Pasibaigus Europos Komisijos inicijuotoms konsultacijoms padaryta ta pati išvada; [4 pakeit.]

(3b)  šiuo atžvilgiu gyvulių augintojų padėtis gali būti pavyzdys, kaip vasaros laiko tvarka iš pradžių buvo laikoma nesuderinama su žemės ūkio darbų praktika, ypač dėl darbo dienos pradžios, kuri jau pagal standartinį laiką buvo labai ankstyva. Taip pat buvo manoma, kad dukart per metus pereinant prie vasaros laiko sunkiau pasiekti, kad į rinką patektų produktai arba gyvūnai. Be to, nustatyta, kad dėl karvių pripratimo prie natūralaus melžimo ritmo pieno primilžis sumažėdavo. Tačiau šiuolaikinė žemės ūkio įranga ir praktika iš esmės pakeitė ūkininkavimą taip, kad daugelis šių problemų nebėra aktualios, tačiau susirūpinimą vis dar kelia biologinis gyvūnų ritmas ir ūkininkų darbo sąlygos; [5 pakeit.]

(4)  dėl vasaros laiko tvarkos vyksta audringi vieši debatai. Komisijos surengtose viešose konsultacijose dalyvavo apie 4,6 mln. piliečių – tai yra didžiausias per bet kurias Komisijos konsultacijas gautų atsakymų skaičius. Be to, keliose piliečių iniciatyvose buvo atkreiptas dėmesys į visuomenės susirūpinimą dėl du kartus per metus keičiamo laiko, o kai kurios valstybės narės jau išreiškė savo pageidavimą atsisakyti tokios vasaros laiko tvarkos taikymo. Atsižvelgiant į tokią įvykių raidą būtina ir toliau užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir išvengti didelių tokio veikimo trikdžių, kurių atsirastų dėl šioje srityje valstybių narių taikomos skirtingos tvarkos. Todėl tikslinga koordinuotai ir suderintai nutraukti vasaros laiko tvarkos taikymą; [6 pakeit.]

(4a)  chronobiologija rodo, kad laiko keitimas daro poveikį žmogaus organizmo biologiniam ritmui, o tai gali turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Naujausi moksliniai duomenys aiškiai rodo, kad esama ryšio tarp laiko keitimo ir širdies ir kraujagyslių ligų, uždegiminių imuninės sistemos ligų arba hipertenzijos, susijusių su paros ciklo sutrikdymu. Tam tikros grupės, pvz., vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, yra itin pažeidžiami. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, tikslinga nutraukti sezoninio laiko keitimo taikymą; [7 pakeit.]

(4b)   kitos nei užjūrio valstybių narių teritorijos yra suskirstytos į tris skirtingas laiko juostas t. y. GMT, GMT + 1 ir GMT + 2. Europos Sąjungos šiaurę ir pietus skiria didelė teritorija, o tai reiškia, kad laiko poveikis dienos šviesai Sąjungoje yra įvairus. Todėl svarbu, kad valstybės narės, prieš pakeisdamos savo laiko juostas, atsižvelgtų į geografinius laiko aspektus, t. y. natūralaus laiko juostas ir geografinę padėtį. Valstybės narės, prieš pakeisdamos savo laiko juostą, turėtų konsultuotis su piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais; [8 pakeit.]

(4c)  ne vienoje piliečių iniciatyvoje atkreiptas dėmesys į piliečių susirūpinimą dėl du kartus per metus keičiamo laiko, ir valstybės narėms turėtų būti suteikta laiko ir galimybių viešoms konsultacijoms ir poveikio vertinimams įvykdyti, kad geriau suprastų, kokie būtų sezoninio laiko keitimo panaikinimo visuose regionuose padariniai; [9 pakeit.]

(4d)  dėl vasaros laiko saulė vasaros mėnesiais leidžiasi vėliau. Daugelio Sąjungos piliečių supratimu, vasara tapatinama su saulės šviesa iki vėlaus vakaro. Grįžimas prie „standartinio“ laiko reikštų, kad vasarą saulėlydis įvyktų valanda anksčiau ir taip gerokai sutrumpėtų metų laikas, kai iki vėlaus vakaro turime dienos šviesą; [10 pakeit.]

(4e)  esama nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėjamas ryšys tarp perėjimo prie vasaros laiko ir širdies priepuolių rizikos, organizmo ritmo sutrikimų, miego trūkumo, gebėjimo susikaupti ir dėmesio stokos, didesnės nelaimingų atsitikimų rizikos, mažesnio pasitenkinimo gyvenimu ir netgi savižudybių skaičiaus. Vis dėlto daugiau dienos šviesos, veiklos lauke po darbo ar mokyklos ir buvimas saulės šviesoje tikrai turi teigiamų ilgalaikių padarinių bendrai savijautai; [11 pakeit.]

(4f)  sezoniniai laiko pokyčiai taip pat daro neigiamą poveikį gyvūnų gerovei, kuri akivaizdžiai pastebima žemės ūkyje, pavyzdžiui, kai kenčia karvių pieno gamybos pajėgumai; [12 pakeit.]

(4g)  plačiai manoma, kad sezoninis laiko keitimas padeda sutaupyti energijos. Iš tiesų, praėjusiame šimtmetyje energijos taupymas buvo pagrindinė priežastis įvesti laiko keitimo tvarką. Vis dėlto iš tyrimų matyti, kad sezoninis laiko keitimas gali būti šiek tiek naudingas siekiant sumažinti visoje Sąjungoje suvartojamą energijos kiekį, tačiau energijos sutaupoma ne kiekvienoje valstybėje narėje. Perėjus prie vasaros laiko sutaupytą energiją taip pat gali nusverti didesnis energijos suvartojimas šildymui. Be to, gaunamus duomenis sunku interpretuoti, nes didelės įtakos turi išoriniai veiksniai, tokie kaip meteorologinės sąlygos, energijos vartotojų elgsena arba vykstanti energetikos pertvarka; [13 pakeit.]

(5)  šia direktyva neturėtų būti pažeista kiekvienos valstybės narės teisė nuspręsti dėl jos jurisdikcijai priklausančių ir į Sutarčių teritorinę taikymo sritį patenkančių teritorijų standartinio laiko ar laikų ir tolesnių jų pakeitimų. Tačiau siekiant užtikrinti, kad dėl vasaros laiko tvarkos taikymo tik kai kuriose valstybėse narėse nebūtų sutrikdytas vidaus rinkos veikimas, valstybės narės turėtų susilaikyti nuo standartinio laiko keitimo tam tikroje jų jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje dėl priežasčių, susijusių su sezonų kaita, jei toks pakeitimas būtų siūlomas kaip laiko juostos pakeitimas. Be to, siekiant kuo labiau sumažinti sutrikimų, inter alia, transporto, ryšių ir kituose susijusiuose sektoriuose, jos turėtų laiku ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 1 d. Komisijai pranešti apie ketinimą keisti savo standartinį laiką ir vėliau taikyti pakeitimus, apie kuriuos pranešta. Komisija, remdamasi tuo pranešimu, turėtų informuoti visas kitas valstybes nares, kad jos galėtų imtis visų būtinų priemonių. Ji taip pat turėtų paskelbti šią informaciją, kad informuotų plačiąją visuomenę ir suinteresuotąsias šalis 2021 m. spalio mėn. paskutinį sekmadienį pakeisti savo standartinį laiką; [14 pakeit.]

(6)  todėl būtina atsisakyti laikotarpio, kuriam taikoma Direktyvoje 2000/84/EB nustatyta vasaros laiko tvarka, vienodinimo ir nustatyti bendras taisykles, pagal kurias valstybės narės negalėtų taikyti skirtingos sezoninio laiko tvarkos, keisdamos savo standartinį laiką dažniau kaip kartą per metus, ir kuriose būtų nustatyta pareiga pranešti apie numatomus standartinio laiko pakeitimus. Šia direktyva siekiama užtikrintai prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, todėl ji turėtų būti grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsniu, išaiškintu pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką; [15 pakeit.]

(6a)   norint nuspręsti, kurį standartinį laiką taikyti kiekvienoje valstybėje narėje, iš pradžių reikia surengti konsultacijas ir atlikti tyrimus atsižvelgiant į konkrečios valstybės narės piliečių pageidavimus, geografinius ir regioninius skirtumus, standartinius darbo susitarimus ir kitus veiksnius. Todėl valstybės narės turėtų turėti pakankamai laiko išnagrinėti šio pasiūlymo poveikį ir pasirinkti geriausiai gyventojų poreikius atitinkantį sprendimą, kartu atsižvelgiant į sklandų vidaus rinkos veikimą; [16 pakeit.]

(6b)   su sezoniniu laiko keitimu nesusijęs laiko keitimas lems pereinamojo laikotarpio išlaidas, visų pirma susijusias su IT sistemomis transporto ir kituose sektoriuose. Kad būtų gerokai sumažintos pereinamojo laikotarpio išlaidos, šios direktyvos įgyvendinimui reikia nustatyti pagrįstą pasirengimo laikotarpį; [17 pakeit.]

(7)  ši direktyva turėtų būti taikoma nuo 2019 2021 m. balandžio 1 d., kad paskutinis vasaros laiko taikymo laikotarpis pagal Direktyvos 2000/84/EB taisykles kiekvienoje valstybėje narėje prasidėtų 2019 2021 m. kovo 31 d. mėn. paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku. Valstybės narės, kurios po to vasaros laiko taikymo laikotarpio ketina taikyti standartinį laiką, atitinkantį laiką, pagal Direktyvą 2000/84/EB taikytą žiemos sezonu, turėtų savo standartinį laiką pakeisti 2019 2021 m. spalio 27 d. mėn. paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku, kad panašūs ilgalaikiai pakeitimai įvairiose valstybėse narėse būtų atlikti vienu metu. Pageidautina, kad valstybės narės sprendimus dėl standartinio laiko, kurį kiekviena jų taikys nuo 2019 2021 m., priimtų koordinuotai; [18 pakeit.]

(7a)  siekdamos užtikrinti suderintą šios direktyvos įgyvendinimą, valstybės narės turėtų bendradarbiauti vienos su kitomis ir suderintai bei koordinuotai priimti sprendimus dėl savo numatomos laiko tvarkos. Todėl reikėtų sukurti koordinavimo mechanizmą, kurį sudarytų po vieną paskirtą atstovą iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Komisijos atstovas. Kad būtų išvengta didelių sutrikdymų, koordinavimo mechanizmo nariai turėtų aptarti ir įvertinti galimą numatomo sprendimo dėl valstybės narės standartinio laiko poveikį vidaus rinkos veikimui; [19 pakeit.]

(7b)  Komisija turėtų įvertinti, ar numatyta tvarka skirtingose valstybėse narėse gali labai ir ilgam trukdyti tinkamam vidaus rinkos veikimui. Jei, atlikus šį įvertinimą, valstybės narės dar kartą nepersvarstytų savo numatytos laiko tvarkos, Komisija turėtų galėti atidėti šios direktyvos taikymo datą ne daugiau kaip 12 mėnesių ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą šios direktyvos taikymą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos taikymo atidėjimo ne daugiau kaip 12 mėnesių; [20 pakeit.]

(8)  šios direktyvos įgyvendinimas turėtų būti stebimas. Tokios stebėsenos rezultatus Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai skirtoje ataskaitoje. Toji ataskaita turėtų būti grindžiama informacija, kurią valstybės narės Komisijai turi pateikti iš anksto, kad ataskaitą būtų galima pateikti nurodytu laiku;

(9)  kadangi šios direktyvos tikslų, susijusių su suderinta laiko tvarka, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(10)  suderinta laiko tvarka turėtų būti taikoma laikantis SESV 355 straipsnyje nustatytų Sutarčių teritorinės taikymo srities nuostatų;

(11)  todėl Direktyva 2000/84/EB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1.  Valstybės narės neatlieka sezoninių savo standartinio laiko ar laikų pakeitimų.

2.  Nepaisant Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų, valstybės narės 2019 2021 m. dar gali atlikti sezoninį savo standartinio laiko ar laikų pakeitimą, jei tai padaro 2019 m. spalio 27 d. tų metų spalio mėn. paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 1 d. apie šį sprendimą praneša pagal 2 straipsnį Komisijai. [21 pakeit.]

2 straipsnis

1.  Nedarant poveikio 1 straipsniui, jei valstybė narė nusprendžia savo standartinį laiką arba laikus pakeisti bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, ji apie tai praneša Komisijai likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pakeitimo įsigaliojimo. Jei valstybė narė pateikia tokį pranešimą ir jo neatsiima likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo pakeitimo datos, valstybė narė šį pakeitimą taiko Tokiu būdu sukuriamas koordinavimo mechanizmas, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas darnus ir koordinuojamas laiko tvarkos taikymas. [22 pakeit.]

2.  Per 1 mėnesį nuo pranešimo gavimo Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms ir paskelbia šią informaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Koordinavimo mechanizme dalyvauja vienas atstovas iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Komisijos atstovas. [23 pakeit.]

2a.  Jei valstybė narė praneša Komisijai apie savo sprendimą pagal 1 straipsnio 2 dalį koordinavimo mechanizmas susirenka, kad aptartų ir įvertintų galimą numatomo pakeitimo poveikį vidaus rinkos veikimui, siekiant išvengti didelių sutrikimų. [24 pakeit.]

2b.  Jeigu remdamasi 2a dalyje nurodytu vertinimu Komisija mano, kad numatomas pakeitimas darys didelį poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui, ji apie tai praneša pranešančiajai valstybei narei. [25 pakeit.]

2c.  Pranešimą pateikusi valstybė narė ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 31 d. nusprendžia, ar laikytis savo ketinimo. Kai pranešimą pateikusi valstybė narė nusprendžia įgyvendinti savo ketinimą, ji pateikia išsamų paaiškinimą, kaip ji kovos su neigiamu pakeitimo poveikiu vidaus rinkos veikimui. [26 pakeit.]

3 straipsnis

1.  Komisija ne vėliau kaip 2024 2025 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ir įgyvendinimo įvertinimo ataskaitą, prie kurios, prireikus, prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio direktyvos peržiūros remiantis išsamiu poveikio vertinimu, kurį atliekant dalyvautų visi susiję suinteresuotieji subjektai. [27 pakeit.]

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamą informaciją ne vėliau kaip 2024 2025 m. balandžio 30 d. [28 pakeit.]

4 straipsnis

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 2021 m. balandžio 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2019 2021 m. balandžio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. [29 pakeit.]

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4a straipsnis

1.  Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su 2 straipsnyje nurodytu koordinavimo mechanizmu, atidžiai stebi numatytą laiko tvarką visoje Sąjungoje.

2.  Jei Komisija nustato, kad numatyta laiko tvarka, apie kurią valstybės narės pranešė pagal 1 straipsnio 2 dalį, gali labai ir ilgam sutrukdyti tinkamam vidaus rinkos veikimui, jai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama atidėti šios direktyvos taikymo datą ne daugiau kaip 12 mėnesių, ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [30 pakeit.]

4b straipsnis

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  4a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data] iki ... [šios direktyvos taikymo data].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 4a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [31 pakeit.]

5 straipsnis

Direktyva 2000/84/EB panaikinama nuo 2019 2021 m. balandžio 1 d.

6 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 62,2019 2 15, p. 305.
(2)OL C 62, 2019 2 15, p. 305.
(3)2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų (OL L 31, 2001 2 2, p. 21).


Elektros energijos vidaus rinkos bendrosios taisyklės ***I
PDF 137kWORD 49k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (COM(2016)0864 – C8-0495/2016 – 2016/0380(COD))
P8_TA(2019)0226A8-0044/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0864),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0495/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos, Austrijos Respublikos Bundesrato ir Lenkijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 7 d. Teisės reikalų komiteto laišką Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0044/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (nauja redakcija)

P8_TC1-COD(2016)0380


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/944.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL TERMINO „JUNGIAMOJI LINIJA“ APIBRĖŽTIES

„Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą dėl Elektros energijos direktyvos ir Elektros energijos reglamento naujos redakcijos, kuriuo grąžinama Direktyvoje 2009/72/EB ir Reglamente (EB) Nr. 714/2009 vartojama termino „jungiamoji linija“ apibrėžtis. Komisija sutinka, kad elektros energijos rinkos skiriasi nuo kitų rinkų, kaip antai gamtinių dujų rinkos, pavyzdžiui, tuo, kad jose prekiaujama produktais, kurie šiuo metu negali būti lengvai saugomi ir kuriuos gamina įvairūs gamybos įrenginiai, įskaitant įrenginius paskirstymo lygmeniu. Todėl elektros energijos ir dujų sektoriuose jungčių su trečiosiomis šalimis vaidmuo gerokai skiriasi, be to, juose galima taikyti skirtingus reguliavimo metodus.

Komisija išsamiau išnagrinės šio susitarimo poveikį ir prireikus pateiks teisės aktų taikymo gaires.

Teisinio aiškumo sumetimais Komisija norėtų pabrėžti:

Elektros energijos direktyvoje esančioje sutartoje termino „jungiamoji linija“ apibrėžtyje daroma nuoroda į elektros energijos sistemas jungiančius įrenginius. Šioje formuluotėje nedaroma skirtumo tarp nevienodų reguliavimo sistemų arba techninių aplinkybių, todėl a priori ji apima visas elektros energijos jungtis su trečiosiomis šalimis, patenkančias į taikymo sritį. Kalbant apie sutartą termino „jungiamoji linija“ apibrėžtį Elektros energijos reglamente, Komisija pabrėžia, jog norint integruoti elektros energijos rinkas reikalingas glaudus sistemų operatorių, rinkos dalyvių ir reguliavimo subjektų bendradarbiavimas. Nors taikytinų taisyklių taikymo sritis gali būti nevienoda priklausomai nuo integracijos į elektros energijos vidaus rinką lygio, glaudi trečiųjų šalių integracija į elektros energijos vidaus rinką, pavyzdžiui, dalyvavimas rinkų susiejimo projektuose, turėtų būti grindžiama susitarimais, kuriems įgyvendinti reikia taikyti atitinkamą Sąjungos teisę.“

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL ALTERNATYVAUS GINČŲ SPRENDIMO

Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą dėl 26 straipsnio, kuriuo siekiama ES lygmeniu nustatyti, kad energetinių paslaugų teikėjams alternatyvus ginčų sprendimas būtų privalomas. Komisija apgailestauja dėl šio sprendimo, nes, atsižvelgiant į Direktyvoje 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo įtvirtintą metodą ir vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais, jos pasiūlyme pasirinkti šią galimybę buvo palikta valstybėms narėms.

Atlikti lyginamąjį atskirų alternatyvaus ginčų sprendimo modelių, kuriuos taiko valstybės narės, vertinimą nėra Komisijos funkcija. Todėl, vykdydama bendrąją pareigą atlikti Sąjungos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir jos taikymo veiksmingumo stebėseną, Komisija įvertins, koks yra bendras nacionalinių alternatyvaus ginčų sprendimo sistemų veiksmingumas.

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 91.
(2) OL C 342, 2017 10 12, p. 79.
(3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


Elektros energijos vidaus rinka ***I
PDF 137kWORD 55k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija) (COM(2016)0861 – C8-0492/2016 – 2016/0379(COD))
P8_TA(2019)0227A8-0042/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0861),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0492/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago, Ispanijos Karalystės Generalinių Rūmų, Prancūzijos Respublikos Senato, Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos, Austrijos Respublikos Bundesrato, Lenkijos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Senato, Rumunijos Deputatų Rūmų ir Rumunijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Teisės reikalų komiteto laišką Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0042/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija)

P8_TC1-COD(2016)0379


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/943.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL TERMINO „JUNGIAMOJI LINIJA“ APIBRĖŽTIES

„Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą dėl Elektros energijos direktyvos ir Elektros energijos reglamento naujos redakcijos, kuriuo grąžinama Direktyvoje 2009/72/EB ir Reglamente (EB) Nr. 714/2009 vartojama termino „jungiamoji linija“ apibrėžtis. Komisija sutinka, kad elektros energijos rinkos skiriasi nuo kitų rinkų, kaip antai gamtinių dujų rinkos, pavyzdžiui, tuo, kad jose prekiaujama produktais, kurie šiuo metu negali būti lengvai saugomi ir kuriuos gamina įvairūs gamybos įrenginiai, įskaitant įrenginius paskirstymo lygmeniu. Todėl elektros energijos ir dujų sektoriuose jungčių su trečiosiomis šalimis vaidmuo gerokai skiriasi, be to, juose galima taikyti skirtingus reguliavimo metodus.

Komisija išsamiau išnagrinės šio susitarimo poveikį ir prireikus pateiks teisės aktų taikymo gaires.

Teisinio aiškumo sumetimais Komisija norėtų pabrėžti:

Elektros energijos direktyvoje esančioje sutartoje termino „jungiamoji linija“ apibrėžtyje daroma nuoroda į elektros energijos sistemas jungiančius įrenginius. Šioje formuluotėje nedaroma skirtumo tarp nevienodų reguliavimo sistemų arba techninių aplinkybių, todėl a priori ji apima visas elektros energijos jungtis su trečiosiomis šalimis, patenkančias į taikymo sritį. Kalbant apie sutartą termino „jungiamoji linija“ apibrėžtį Elektros energijos reglamente, Komisija pabrėžia, jog norint integruoti elektros energijos rinkas reikalingas glaudus sistemų operatorių, rinkos dalyvių ir reguliavimo subjektų bendradarbiavimas. Nors taikytinų taisyklių taikymo sritis gali būti nevienoda priklausomai nuo integracijos į elektros energijos vidaus rinką lygio, glaudi trečiųjų šalių integracija į elektros energijos vidaus rinką, pavyzdžiui, dalyvavimas rinkų susiejimo projektuose, turėtų būti grindžiama susitarimais, kuriems įgyvendinti reikia taikyti atitinkamą Sąjungos teisę.“

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL RINKOS REFORMOS ĮGYVENDINIMO PLANŲ

Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą dėl 20 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad valstybės narės, turinčios nustatytų išteklių adekvatumo problemų, paskelbia įgyvendinimo planą ir jame pateikia priemonių, kuriomis siekiama pašalinti nustatytus reglamentavimo iškraipymus ir (arba) rinkos nepakankamumo problemas, priėmimo tvarkaraštį – tai yra valstybės pagalbos proceso dalis.

Pagal SESV 108 straipsnį Komisija turi išimtinę kompetenciją vertinti valstybės pagalbos priemonių suderinamumą su vidaus rinka. Šis reglamentas negali turėti įtakos ir nedaro poveikio SESV nustatytai Komisijos išimtinei kompetencijai. Todėl, pagal valstybės pagalbos taisykles tvirtindama pajėgumų mechanizmus, prireikus Komisija gali kartu pateikti nuomonę dėl rinkos reformų planų; tačiau teisiškai abu procesai yra atskiri.

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 91.
(2) OL C 342, 2017 10 12, p. 79.
(3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ***I
PDF 130kWORD 52k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (nauja redakcija) (COM(2016)0863 – C8-0494/2016 – 2016/0378(COD))
P8_TA(2019)0228A8-0040/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0863),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0494/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago, Prancūzijos Respublikos Senato ir Rumunijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Teisės reikalų komiteto laišką Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0040/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (nauja redakcija)

P8_TC1-COD(2016)0378


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/942.)

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 91.
(2) OL C 342, 2017 10 12, p. 79.
(3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


Pasirengimas valdyti riziką elektros energijos sektoriuje ***I
PDF 128kWORD 46k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB (COM(2016)0862 – C8-0493/2016 – 2016/0377(COD))
P8_TA(2019)0229A8-0039/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0862),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0493/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 5 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0039/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB

P8_TC1-COD(2016)0377


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/941.)

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 91.
(2) OL C 342, 2017 10 12, p. 79.


Padangų ženklinimas pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus ***I
PDF 543kWORD 380k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl padangų ženklinimo pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 (COM(2018)0296 – C8-0190/2018 – 2018/0148(COD))
P8_TA(2019)0230A8-0086/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0296),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0190/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0086/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... dėl padangų ženklinimo pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009

P8_TC1-COD(2018)0148


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį ir 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  Sąjunga yra įsipareigojusi sukurti pažangia klimato politika grindžiamą energetikos sąjungą. Degalų naudojimo efektyvumas yra vienas iš svarbiausių Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos elementų ir yra itin svarbus mažinant energijos poreikį;

(2)  Komisija dar kartą įvertino(5) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1222/2009(6) veiksmingumą ir nustatė poreikį atnaujinti jo nuostatas, kad jis būtų veiksmingesnis;

(3)  tikslinga Reglamentą (EB) Nr. 1222/2009 pakeisti nauju reglamentu, į kurį būtų įtraukti 2011 m. padaryti pakeitimai, ir būtų iš dalies pakeistos ir patobulintos kai kurios jo nuostatos patikslinant ir atnaujinant jų turinį, atsižvelgiant į pastarojo meto techninę pažangą padangų sektoriuje. Tačiau, kadangi pasiūla ir paklausa degalų naudojimo efektyvumo klausimu yra menkai pažengusios, šiuo metu nėra poreikio keisti degalų naudojimo efektyvumo klasifikavimo skalės. Be to, reikėtų išnagrinėti priežastis, kodėl nėra pokyčių šiuo klausimu ir kokie yra pirkimą lemiantys veiksniai, pvz., kaina, kokybė ir kt.; [1 pakeit.]

(4)  transporto sektoriui tenka trečdalis viso Sąjungos energijos suvartojimo. 2015 m. kelių transporto sektoriuje išmesta apie 22 proc. viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio. transporto priemonės 5–10 proc. degalų sunaudoja dėl padangų, visų pirma dėl jų riedėjimo varžos. Todėl sumažinus padangų riedėjimo varžą kelių transporto priemonės daug efektyviau naudotų degalus ir todėl išmestų mažiau teršalų ir būtų padedama mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro; [2 pakeit.]

(4a)  norint pasiekti, kad būtų sumažintas kelių transporto išmetamas CO2 kiekis, yra tinkama, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, teiktų paskatas naudoti degalus taupančias ir saugias C1, C2 ir C2 klasių padangas; [3 pakeit.]

(5)  padangų savybes lemia daug tarpusavyje susijusių parametrų ir jie yra tarpusavyje susiję. Gerinant vieną parametrą, pavyzdžiui, mažinant riedėjimo varžą, galima pabloginti kitus parametrus, pavyzdžiui, sukibimą su šlapia danga, o gerinant sukibimą su šlapia danga galima pabloginti išorinio riedėjimo triukšmo parametrą. Padangų gamintojus reikėtų skatinti optimizuoti visus parametrus, viršijant jau pasiektus standartus; [4 pakeit.]

(6)  tausiosios padangos gali būti ekonomiškos: sutaupytų degalų kaina visiškai kompensuoja ir viršija didesnę padangų pirkimo kainą, kurią lemia didesnės gamybos sąnaudos;

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 661/2009(7) nustatyti būtiniausi padangų riedėjimo varžos reikalavimai. Dėl techninės pažangos įmanoma gerokai sumažinti energijos nuostolius, kuriuos lemia padangų riedėjimo varža, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Todėl, siekiant sumažinti kelių transporto priemonių poveikį aplinkai, reikėtų atnaujinti padangų ženklinimo nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai skatinami pirkti tausesnes padangas, pateikiant atnaujintą suvienodintą informaciją apie tą parametrą;

(7a)  padangų ženklinimo gerinimas leis vartotojams gauti aktualesnės ir palyginamesnės informacijos apie degalų naudojimo efektyvumą, saugumą ir triukšmą ir priimti ekonomiškai efektyvius ir aplinkai nekenksmingus sprendimus pirkti naujas padangas; [5 pakeit.]

(8)  kelių transporto priemonių triukšmas kelia didelių nepatogumų ir daro neigiamą poveikį sveikatai. Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti minimalūs padangoms riedant keliamo išorinio triukšmo reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai sumažinti išorinį riedėjimo triukšmą, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Todėl, siekiant sumažinti kelių transporto priemonių keliamą triukšmą, reikėtų atnaujinti padangų ženklinimo nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai skatinami pirkti mažesnį išorinį riedėjimo triukšmą keliančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą;

(9)  nuostata dėl suvienodintos informacijos apie išorinį riedėjimo triukšmą taip pat palengvina priemonių, skirtų transporto priemonių keliamam triukšmui mažinti, taikymą ir padeda didinti visuomenės informuotumą apie padangų poveikį transporto priemonių keliamam triukšmui remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB(8);

(10)  Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti minimalūs padangų sukibimo su šlapia danga reikalavimai. Dėl techninės pažangos įmanoma gerokai pagerinti sukibimą su šlapia danga, kad šis parametras viršytų tuos reikalavimus, ir taip sumažinti stabdymo kelią ant šlapios dangos. Todėl, siekiant saugesnio eismo, reikėtų atnaujinti padangų ženklinimo nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai būtų skatinami pirkti geriau su šlapia danga sukimbančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą;

(11)  siekiant suderinamumo su tarptautine sistema, Reglamente (EB) Nr. 661/2009 daroma nuoroda į JT EEK taisyklę Nr. 117(9), kurioje numatyti tinkami riedėjimo varžos, triukšmo ir padangų sukibimo su šlapia danga ir žieminių charakteristikų matavimo metodai;

(12)  siekiant Sąjungoje didinti kelių eismo saugumą esant vėsesnėms klimato sąlygoms ir galutiniams naudotojams teikti informaciją apie žieminių ir dygliuotų padangų eksploatacines charakteristikas, tikslinga reikalauti įtraukti reikalavimus etiketėje pateikti informaciją apie žiemines ir dygliuotas padangas. Žieminėms ir dygliuotoms padangoms būdingi specialūs parametrai, kurie nėra visiškai palyginami su kitų tipų padangų parametrais. Siekiant užtikrinti, kad galutiniai naudotojai galėtų priimti apgalvotus ir informacija pagrįstus sprendimus, etiketėje turėtų būti nurodoma informacija apie sukibimą su sniegu ir ledu ir QR kodas. Komisija turėtų nustatyti sukibimo su sniegu ir sukibimo su ledu skales. Tos sukibimo su sniegu ir sukibimo su ledu skalės turėtų būti pagrįstos atitinkamai JT EEK taisykle Nr. 117 ir ISO 19447 atitinkamai dėl sniego ir ledo. Bet kuriuo atveju padangas, kurios atitinka minimalias sukibimo su sniegu rodiklio vertes, nustatytas JT EEK taisyklėje Nr. 117, reikėtų paženklinti reljefo įspaudu su logotipu, kuriame pavaizduotas trijų viršūnių kalnas su snaigės simboliu (angl. 3PMSF). Taip pat padangas, kurios atitinka minimalią sukibimo su ledu rodiklio vertę, nustatytą ISO 19447, reikėtų ženklinti dygliuotų padangų logotipu, dėl kurio būtų susitarta laikantis šio standarto; [6 pakeit.]

(13)  naudojamos padangos dyla ir išskiria daug aplinkai kenksmingo mikroplastiko, tad. Todėl Komisijos komunikate „Europos strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje“(10) pažymima, jog reikia mažinti iš padangų savaime išsiskiriantį mikroplastiko kiekį, inter alia, imantis informavimo priemonių, pavyzdžiui, ženklinimo, ir padangoms nustatant minimalius reikalavimus. Tačiau tinkamo bandymų metodo Taigi, ženklinimo reikalavimų, susijusių su padangų dilimui pamatuoti šiuo metu nėra dilimo rodikliu, taikymas būtų labai naudingas žmonių sveikatos ir aplinkos požiūriu. Todėl Komisija turėtų užsakyti tokio metodo kūrimą visiškai atsižvelgiant į visus šiuolaikinius tarptautiniu lygmeniu sukurtus ar siūlomus standartus arba reglamentus ir pramoninių tyrimų rezultatus, siekiant kuo greičiau sukurti tinkamą bandymų metodą; [7 pakeit.]

(14)  restauruotos padangos sudaro gana didelę sunkiųjų transporto priemonių padangų rinkos dalį. Restauruojant padangas pailgėja jų eksploatavimo laikas ir įgyvendinami žiedinės ekonomikos tikslai, kaip antai atliekų kiekio mažinimas. Taikant tokioms padangoms ženklinimo reikalavimus būtų galima sutaupyti nemažai energijos. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamo bandymų metodo restauruotų padangų eksploatacinėms charakteristikoms pamatuoti šiuo metu nėra, šiame reglamente reikėtų numatyti galimybę jas įtraukti ateityje;

(15)  energijos vartojimo efektyvumo ženklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369(11), kuriame gaminių suvartojama energija klasifikuojama pagal A–G klasių skalę, atpažįsta daugiau nei 85 proc. Sąjungos vartotojų kaip aiškios ir skaidrios informacijos priemonę; nustatyta, kad juo veiksmingai skatinamas efektyvesnių gaminių naudojimas. Kiek įmanoma, padangų etiketė turėtų atrodyti taip pat, kartu atsižvelgiant į padangų parametrų ypatumus; [8 pakeit.]

(16)  standartinėje etiketėje pateikta palyginama informacija apie padangų parametrus greičiausiai padės galutiniams naudotojams perkant pasirinkti saugesnes, tvarias, mažiau triukšmo keliančias ir degalus labiau taupančias padangas. O tai, savo ruožtu, greičiausiai paskatins padangų gamintojus kiek įmanoma tobulinti tuos parametrus, kuriuos gerinant galima prisidėti prie tvaresnio vartojimo ir gamybos; [9 pakeit.]

(17)  poreikis gauti daugiau informacijos apie padangų degalų taupymo efektyvumą ir apie kitus parametrus yra svarbus visiems galutiniams naudotojams, įskaitant pakaitinių padangų pirkėjus, padangų kartu su naujomis transporto priemonėmis pirkėjus ir automobilių parkų vadovus bei transporto įmones, kurie negali lengvai palyginti skirtingų rūšių padangų parametrų, nes nėra ženklinimo sistemos ir vienodos bandymų tvarkos. Todėl tikslinga reikalauti visais atvejais ženklinti kartu su transporto priemonėmis pateikiamas padangas;

(18)  šiuo metu aiškiai reikalaujama ženklinti lengvųjų automobilių (C1 klasės) ir furgonų (C2 klasės) padangas, bet ne sunkiųjų transporto priemonių (C3 klasės) padangas. Naudojant C3 klasės padangas per metus suvartojama daugiau degalų ir nuvažiuojama daugiau kilometrų nei naudojant C1 ir C2 klasių padangas, tad yra galimybė gerokai sumažinti suvartojamą kuro kiekį ir sunkiųjų transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį;

(19)  visiškas C3 klasės padangų įtraukimas į šio reglamento taikymo sritį taip pat suderinamas su Komisijos pasiūlymu dėl reglamento dėl naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 ir degalų sąnaudų stebėsenos bei duomenų teikimo(12) ir Komisijos pasiūlymu dėl sunkiosioms transporto priemonėms taikomų CO2 standartų(13);

(20)  daugelis galutinių naudotojų priima sprendimus dėl padangų pirkimo tų padangų faktiškai nematydami, tad nemato ir prie jų pritvirtintos etiketės. Visais tokiais atvejais etiketė galutiniam naudotojui turėtų būti parodyta prieš jam priimant galutinį sprendimą dėl pirkimo. Pateikiant padangų etiketes prekybos vietose bei techninėje reklaminėje medžiagoje turėtų būti užtikrinta, kad platintojai bei potencialūs galutiniai naudotojai gautų suvienodintą informaciją apie svarbius padangų parametrus tuomet, kai nusprendžiama jas pirkti, ir toje vietoje, kurioje nusprendžiama tai padaryti;

(21)  kai kurie galutiniai naudotojai išsirenka padangas prieš atvykdami į prekybos vietą arba jas užsako paštu ar internetu. Siekiant užtikrinti, kad tokie galutiniai naudotojai taip pat galėtų pasirinkti remdamiesi suvienodinta informacija apie padangų degalų taupymo efektyvumą, apie jų sukibimą su šlapia danga, išorinį riedėjimo triukšmą ir kitus parametrus, etiketės turėtų būti pateikiamos visoje techninėje reklaminėje medžiagoje, įskaitant tuos atvejus, kai minėta medžiaga pateikiama internete;

(22)  potencialiems galutiniams naudotojams turėtų būti teikiama informacija, kuria būtų paaiškinta kiekviena etiketės dalis ir jos svarba. Tokia informacija turėtų būti teikiama techninėje reklaminėje medžiagoje, pavyzdžiui, tiekėjų interneto svetainėse. Techninė reklaminė medžiaga neturėtų apimti reklamos skelbimų lentose, laikraščiuose, žurnaluose ar radijo arba televizijos transliacijose; [10 pakeit.]

(23)  degalų naudojimo efektyvumas, sukibimas su šlapia danga, išorinis triukšmas ir kiti padangų parametrai turėtų būti matuojami taikant patikimus, tikslius ir įmanomus atkurti metodus, atsižvelgiant į visuotinai pripažintus naujausius matavimo ir apskaičiavimo metodus. Kiek įmanoma, tokie metodai turėtų atspindėti vidutinio vartotojo elgesį ir jais turėtų būti galima patikimai atgrasyti bandymus tyčia ir netyčia apeiti reglamento nuostatas. Padangų etiketėse turėtų būti nurodomos palyginamos faktiškai naudojamų padangų eksploatacinės charakteristikos, atsižvelgiant į su patikimų, tikslių ir įmanomų atkurti laboratorinių bandymų būtinybe susijusius apribojimus, kad galutiniai naudotojai galėtų palyginti įvairias padangas ir siekiant apriboti gamintojų patiriamas bandymų sąnaudas;

(24)  norint užtikrinti vienodas veiklos sąlygas Sąjungoje, būtina, kad tiekėjai ir platintojai laikytųsi padangų ženklinimo nuostatų. Todėl valstybės narės turėtų vykdyti atitikties stebėseną imdamosi rinkos priežiūros ir reguliarios ex post patikros priemonių, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008(14);

(25)  siekiant palengvinti atitikties stebėseną, sukurti naudingą priemonę galutiniams naudotojams ir numatyti alternatyvius būdus pardavėjams gauti gaminių informacinius lapus, padangas reikėtų įtraukti į duomenų bazę, sukurtą pagal Reglamentą (ES) 2017/1369. Todėl Reglamentas (ES) 2017/1369 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(26)  nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su rinkos priežiūra, ir tiekėjų pareigoms patikrinti gaminio atitiktį, reikalaujamą informaciją apie gaminių atitiktį tiekėjai turėtų pateikti elektroniniu būdu gaminių duomenų bazėje;

(27)  kad galutiniai naudotojai pasitikėtų padangų etikete, nereikėtų leisti naudoti kitų į jas panašių etikečių. Dėl tos pačios priežasties neturėtų būti leidžiamos ir papildomos etiketės, ženklai, simboliai arba užrašai, kurie gali klaidinti ar painioti galutinius naudotojus dėl į padangų etiketę įtrauktų parametrų;

(28)  sankcijos už šio reglamento ir pagal jį priimtų deleguotųjų aktų pažeidimus turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(29)  siekiant skatinti efektyviau vartoti energiją, švelninti klimato kaitą ir geriau saugoti aplinką, valstybės narės turėtų galėti sukurti paskatas naudoti efektyviai energiją vartojančius gaminius. Valstybės narės gali pačios nuspręsti, koks turėtų būti tokių paskatų pobūdis. Tokios paskatos turėtų atitikti Sąjungos valstybės pagalbos taisykles ir jomis neturėtų būti sudaroma nepagrįstų kliūčių patekti į rinką. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis jokių valstybės pagalbos procedūrų, kurios dėl tokių paskatų ateityje gali būti pradėtos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 ir 108 straipsnius, rezultatams;

(30)  siekiant iš dalies pakeisti etiketės turinį ir formatą, įtraukti su restauruotomis padangomis, žieminėmis arba dygliuotomis padangomis, dilimu ir rida susijusius reikalavimus ir pritaikyti priedus atsižvelgiant į technikos pažangą, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais(15). Visų pirma, siekiant užtikrinti lygiateisį dalyvavimą su deleguotaisiais aktais susijusiame parengiamajame darbe, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu, kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti suteikta galimybė nuolat dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, atliekančių su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [12 pakeit.]

(30a)  duomenys apie padangų ridą ir dilimą, kai bus sukurtas tinkamas bandymų metodas, bus naudinga vartotojų informavimo apie jų įsigytos padangos patvarumą, tarnavimo laikotarpį ir savaime išsiskiriantį mikroplastiko kiekį, priemonė. Be to, turėdamas informaciją apie ridą, galutinis vartotojas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl ilgesnio tarnavimo laikotarpio padangų pirkimo, o tai padėtų saugoti aplinką, be to, vartotojas galėtų įvertinti padangų naudojimo sąnaudas ilgesniu laikotarpiu. Todėl, kai bus sukurtas tinkamas, prasmingas ir pakartojamas bandymų metodas, kad būtų galima taikyti šį reglamentą, į etiketę taip pat turėtų būti įtraukti ridos ir dilimo savybių duomenys. Toje srityje turėtų būti tęsiami naujų technologijų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra; [13 pakeit.]

(31)  padangų, kurios jau buvo pateiktos rinkai iki šiame reglamente nustatytų reikalavimų taikymo pradžios, iš naujo paženklinti nereikia;

(32)  siekiant padidinti pasitikėjimą etikete ir užtikrinti jos tikslumą, deklaracijai, kurią tiekėjai pateikia etiketėje dėl riedėjimo varžos, sukibimo su šlapia danga, sukibimo su sniegu ir triukšmo verčių, reikėtų taikyti tipo patvirtinimo procesą, numatytą Reglamente (EB) Nr. 661/2009; [14 pakeit.]

(32a)  etiketė turėtų išlikti tokio dydžio, koks nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1222/2009. Etiketėje turėtų būti pateikta informacija apie sukibimą su sniegu ir sukibimą su ledu ir QR kodas; [15 pakeit.]

(33)  Komisija turėtų atlikti šio reglamento taikymo vertinimą. Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punktu, toks vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais –veiksmingumo, efektyvumo, svarbos, nuoseklumo ir ES veiksmų pridėtinės vertės – kriterijais ir juo turėtų būti galima pasiremti vertinant galimų tolesnių priemonių poveikį;

(34)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. tikslų padidinti kelių transporto saugą ir ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą teikiant galutiniams naudotojams informaciją, kad jie galėtų rinktis tausesnes, saugesnes ir mažiau triukšmingas padangas, valstybės narės negali deramai pasiekti pačios, nes galutiniams naudotojams reikia teikti suderintą informaciją, o dėl suderintos reglamentavimo sistemos ir vienodų veiklos sąlygų gamintojams tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Reglamentas vis dar yra tinkama teisinė priemonė, nes juo nustatomos aiškios ir išsamios taisyklės, kuriomis valstybėms narėms užkertamas kelias skirtingam nuostatų perkėlimui į nacionalinę teisę, ir taip užtikrinamas aukštesnio lygio suderinimas visoje Sąjungoje. Suderinta reglamentavimo sistema Sąjungos, o ne valstybių narių lygmeniu mažina išlaidas tiekėjams, užtikrina vienodas sąlygas ir užtikrina laisvą prekių judėjimą visoje vidaus rinkoje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(35)  todėl Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas ir dalykas

1.  Šiuo reglamentu siekiama, kad kelių transporto priemonės būtų saugesnės, mažiau kenksmingos sveikatai ir ekonomikos bei aplinkosaugos požiūriu efektyvesnės skatinant naudoti degalus taupančias, saugias ir mažai triukšmo keliančias padangas populiarinti degalus taupančias saugias, tvarias ir mažai triukšmo keliančias padangas, kurias naudojant būtų galima kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai ir sveikatai, kartu didinant kelių transporto saugą ir ekonominį našumą. [16 pakeit.]

2.  Šiuo reglamentu nustatoma suvienodintos informacijos apie padangų parametrus teikimo etiketėse sistema, kad pirkdami padangas galutiniai naudotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas rinkai pateiktoms C1, C2 ir C3 klasių padangoms. [17 pakeit.]

2.  Šis reglamentas taip pat taikomas restauruotoms padangoms, kai priėmus deleguotąjį aktą pagal 12 straipsnį į priedus bus įtrauktas tinkamas tokių padangų eksploatacinių charakteristikų matavimo bandymų metodas.

3.  Šis reglamentas netaikomas:

a)  profesionalioms visureigių padangoms;

b)  padangoms, skirtoms transporto priemonėms, kurios pirmą kartą įregistruotos iki 1990 m. spalio 1 d.;

c)  T tipo laikinojo naudojimo atsarginėms padangoms;

d)  padangoms, kurių greičio klasė mažesnė kaip 80 km/h;

e)  padangoms, kurių nominalusis ratlankio skersmuo neviršija 254 mm arba yra ne mažesnis kaip 635 mm;

f)  padangoms, į kurias įmontuoti papildomi sukibimo gerinimo įtaisai, pavyzdžiui, dygliuotoms padangoms;

g)  padangoms, skirtoms transporto priemonėms, naudojamoms tik lenktynėms.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojami šie terminai:

1)  C1, C2 ir C3 klasių padangos – Reglamento (EB) Nr. 661/2009 8 straipsnyje nurodytų klasių padangos;

2)  restauruotos padangos – naudotos padangos, atnaujintos pakeičiant nusidėvėjusį protektorių nauja medžiaga;

3)  T tipo laikinojo naudojimo atsarginė padanga – laikinojo naudojimo atsarginė padanga, skirta naudoti didesnio nei standartinėms ir sustiprintosioms padangoms nustatytomis pripūtimo slėgio sąlygomis;

4)  etiketė – grafinė diagrama, spausdinta arba elektroninė, kuri taip pat gali būti lipdukas, kurioje pateikiami simboliai siekiant informuoti galutinius naudotojus apie padangos arba padangų siuntos eksploatacines charakteristikas pagal I priede išvardytus parametrus;

5)  prekybos vieta – vieta, kurioje eksponuojamos arba laikomos ir galutiniams naudotojams parduodamos padangos, įskaitant automobilių salonus, kuriuose galutiniams naudotojams parduodamos ant transporto priemonių ratų nesumontuotos padangos;

6)  techninė reklaminė medžiaga – spausdinta arba elektroninė dokumentacija, kurią tiekėjas rengia siekdamas papildyti reklaminę medžiagą bent V priede numatyta technine informacija;

7)  gaminio informacinis lapas – standartinis dokumentas, kuriame pateikiama IV priede numatyta spausdinta arba elektroninė informacija;

8)  techniniai dokumentai – dokumentai, kurių užtenka, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų įvertinti gaminio etiketės arba gaminio informacinio lapo tikslumą, įskaitant III priede nurodytą informaciją;

9)  gaminių duomenų bazė – pagal Reglamentą (ES) 1369/2017 sukurta duomenų bazė, kurią sudaro į vartotojus orientuota viešoji dalis, kurioje informacija apie atskirus gaminio parametrus prieinama naudojantis elektroninėmis priemonėmis, interneto portalas, per kurį ta informacija prieinama, ir atitikties dalis su aiškiai nustatytomis prieigos teisėmis ir saugumo reikalavimais;

10)  nuotolinė prekyba – siūlymas parduoti, nuomoti arba parduoti išsimokėtinai užsakius paštu, iš katalogo, internetu, tiesioginės rinkodaros telefonu būdu ar bet kokiu kitu būdu, kuriuo nesitikima, kad potencialus galutinis naudotojas matys demonstruojamą gaminį;

11)  gamintojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris gaminį gamina arba užsako jį suprojektuoti ar pagaminti ir jį pateikia rinkai savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

12)  importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis Sąjungos rinkai gaminį iš trečiosios šalies;

13)  įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis;

14)  tiekėjas – Sąjungoje įsisteigęs gamintojas, gamintojo, kuris nėra įsisteigęs Sąjungoje, įgaliotasis atstovas arba importuotojas, pateikiantis gaminius Sąjungos rinkai;

15)  platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo (išskyrus tiekėją), kuris gaminį tiekia rinkai;

16)  tiekimas rinkai – gaminio tiekimas už atlygį arba nemokamai siekiant jį platinti arba naudoti Sąjungos rinkoje vykdant komercinę veiklą;

17)  pateikimas rinkai – gaminio tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

18)  galutinis naudotojas – vartotojas, automobilių parko vadovas arba kelių transporto įmonė, kuri perka padangas arba iš kurios tikimasi, kad jas pirks;

19)  parametras – I priede nurodytas padangų parametras, kaip antai riedėjimo varža, sukibimas su šlapia danga, išorinis riedėjimo triukšmas, sukibimas su sniegu, arba sukibimas su ledu, rida arba dilimas, naudojant padangas darantis didelį poveikį aplinkai, kelių eismo saugumui arba sveikatai; [18 pakeit.]

20)  padangos tipas – tam tikra padangos versija; visiems versijos gaminio vienetams būdingos tos pačios etiketėje ir gaminio informacijos lape nurodomos techninės savybės ir tas pats modelio žymuo.

4 straipsnis

Padangų tiekėjų atsakomybė

1.  Tiekėjai užtikrina, kad C1, C2 ir C3 klasių padangos rinkai būtų pateikiamos kartu nemokamai pridedant: [19 pakeit.]

a)  prie kiekvienos individualios padangos – II priedo reikalavimus atitinkančią lipduko formos etiketę, kurioje pateikiama kiekvieno I priede nurodyto parametro informacija ir klasė, ir gaminio informacinį lapą, kaip nustatyta IV priede; arba [20 pakeit.]

b)  prie kiekvienos padangų siuntos, kurią sudaro viena ar daugiau vienodų padangų, – II priedo reikalavimus atitinkančią spausdintą etiketę, kurioje pateikiama kiekvieno I priede nurodyto parametro informacija ir klasė, ir gaminio informacinį lapą, kaip nustatyta IV priede.

2.  Prekiaudami padangomis Reklamuodami padangas internete arba prekiaudami jomis internetu tiekėjai užtikrina, kad etiketė būtų pateikta, o pirkimo atveju būtų matomu būdu rodoma netoli kainos, ir kad būtų galima susipažinti su gaminio informaciniu lapu. Etiketė gali būti rodoma naudojant įdėtinį paveikslėlį, spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį, jutikliniame ekrane išskleidus paveikslėlį ar naudojant panašius metodus. [21 pakeit.]

3.  Tiekėjai užtikrina, kad etiketė būtų rodoma bet kokioje konkretaus tipo padangų vaizdinėje reklamoje, taip pat internete. [22 pakeit.]

4.  Tiekėjai užtikrina, kad konkretaus tipo padangų techninė reklaminė medžiaga techninėje reklaminėje medžiagoje, taip pat pateikiama pateikiamoje internete, būtų rodoma etiketė ir kad ta medžiaga atitiktų V priedo reikalavimus. [23 pakeit.]

5.  Tiekėjai užtikrina, kad etiketėje pateikiamos esminių I priede išvardytų pagrindinių parametrų ir III priede nustatytų techninių dokumentų parametrų vertės, susijusios klasės, modelio žymeniu ir bet kokia papildoma informacija apie eksploatacines charakteristikas būtų patvirtintos atliekant Reglamente (EB) Nr. 661/2009 numatytą pateiktos tipo patvirtinimo procesą institucijoms prieš tai, kai padanga pateikiama rinkai. Tipo patvirtinimo institucija patvirtina, kad dokumentus iš tiekėjo gavo, ir juos patikrina. [24 pakeit.]

6.  Tiekėjai užtikrina jų teikiamų etikečių ir gaminio informacinių lapų tikslumą.

7.  Tiekėjai III priede numatytą techninę dokumentaciją teikia valstybių narių institucijoms arba akredituotoms trečiosioms šalims jų prašymu. [25 pakeit.]

8.  Tiekėjai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis ir savo iniciatyva arba rinkos priežiūros institucijoms pareikalavus nedelsdami imasi priemonių, kad pašalintų visus šiame reglamente nustatytų reikalavimų neatitikties atvejus, už kuriuos jie yra atsakingi.

9.  Tiekėjai nepateikia ar nerodo kitų etikečių, ženklų, simbolių arba užrašų, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, jeigu tikėtina, kad tai suklaidintų ar supainiotų galutinius naudotojus dėl esminių parametrų.

10.  Tiekėjai nepateikia ar nerodo etikečių, kurios yra panašios į šiame reglamente numatytą etiketę.

5 straipsnis

Padangų tiekėjų atsakomybė, susijusi su gaminių duomenų baze

1.  Nuo 2020 m. sausio 1 d. Po devynių mėnesių po ... [prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą] prieš pateikdami rinkai padangą rinkai, pagamintą po tos datos, tiekėjai įkelia į gaminių duomenų bazę Reglamento (ES) 2017/1369 I priede nurodytą informaciją, išskyrus išmatuotus modelio techninius parametrus.

2.  Jeigu padangos pateikiamos rinkai yra pagamintos laikotarpiu nuo... [prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą] iki 2019 m. gruodžio 31 d. devynių mėnesių termino, atėmus vieną dieną, kuris skaičiuojamas po ... [prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą], tiekėjas Reglamento (ES) 2017/1369 I priede nustatytą informaciją apie tas padangas, išskyrus išmatuotus modelio techninius parametrus, į gaminių duomenų bazę įkelia iki 2020 m. birželio 30 d. ne vėliau kaip 12 mėnesių po ... [prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą].

2a.  Jeigu padangos pateikiamos rinkai anksčiau nei ... [įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą], tiekėjas gali į duomenį bazę įkelti Reglamento (ES) 2017/1369 I priede nustatytą informaciją apie tas padangas.

3.  Iki 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija bus įkelta į gaminių duomenų bazę, tiekėjas pateikia elektroninę techninės dokumentacijos versiją tikrinti per 10 dienų nuo rinkos priežiūros institucijų prašymo gavimo dienos.

4.  Padanga, kurioje padaryta etiketei arba gaminio informaciniam lapui svarbių pakeitimų, laikoma naujo tipo padanga. Tiekėjas duomenų bazėje nurodo, nuo kada jis padangos tipo vienetų nebepateikia rinkai.

5.  Paskutinį padangos tipo vienetą pateikus rinkai, to padangos tipo informaciją gaminių duomenų bazės atitikties dalyje tiekėjas saugo penkerius metus. [58 pakeit.]

6 straipsnis

Padangų platintojų atsakomybė

1.  Platintojai užtikrina, kad:

a)  prekybos vietoje prie padangos aiškiai matomoje vietoje būtų pritvirtinta II priedo reikalavimus atitinkanti lipduko formos etiketė, kurią pateikė tiekėjai pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą; arba [26 pakeit.]

b)  prieš parduodant padangą, priklausančią vienos ar daugiau vienodų padangų siuntai, galutiniam naudotojui būtų parodyta pateikta 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta etiketė ir kad prekybos vietoje tokia etiketė būtų aiškiai matoma šalia padangos.; [27 pakeit.]

ba)  etiketė būtų tiesiogiai pritvirtinama prie padangos ir visas jos turinys būtų pateikiamas įskaitomai, nesudarant jokių kliūčių matyti etiketę. [28 pakeit.]

2.  Platintojai užtikrina, kad etiketė būtų rodoma bet kokioje konkretaus tipo padangų vaizdinėje reklamoje, taip pat internete. [29 pakeit.]

3.  Platintojai užtikrina, kad konkretaus tipo padangų techninė reklaminė medžiaga techninėje reklaminėje medžiagoje, taip pat pateikiama pateikiamoje internete, būtų rodoma etiketė ir kad ta medžiaga atitiktų V priedo reikalavimus. [30 pakeit.]

4.  Platintojai užtikrina, kad tais atvejais, kai galutinis naudotojas siūlomų padangų nemato, prieš parduodami padangas jie pateiktų galutiniams naudotojams etiketės kopiją.

5.  Platintojai užtikrina, kad vykdant dokumentinę nuotolinę prekybą būtų parodoma etiketė ir kad galutiniai naudotojai galėtų susipažinti su gaminio informaciniu lapu nemokamoje interneto svetainėje arba paprašyti spausdintos to lapo kopijos.

6.  Vykdydami nuotolinę prekybą telefonu platintojai konkrečiai informuoja galutinius naudotojus apie etiketėje nurodytų esminių parametrų klases ir apie tai, kad jie gali susipažinti su visa etikete ir gaminio informaciniu lapu nemokamoje interneto svetainėje arba paprašydami spausdintos kopijos.

7.  Prekiaudami padangomis Reklamuodami padangas internete arba prekiaudami jomis tiesiogiai internetu platintojai užtikrina, kad etiketė būtų pateikta, o pirkimo atveju būtų rodoma netoli kainos, ir kad būtų galima susipažinti su gaminio informaciniu lapu. Etiketė gali būti rodoma naudojant įdėtinį paveikslėlį, spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį, jutikliniame ekrane išskleidus paveikslėlį ar naudojant panašius metodus. [31 pakeit.]

7 straipsnis

Transporto priemonių tiekėjų ir transporto priemonių platintojų atsakomybė

Jeigu galutiniai naudotojai ketina įsigyti naują transporto priemonę, transporto priemonės tiekėjai ir platintojai prieš ją parduodami pateikia jiems kartu su transporto priemone siūlomų padangų etiketę ir susijusią techninę reklaminę medžiagą.

8 straipsnis

Bandymų ir matavimo metodai

Pagal 4, 6 ir 7 straipsnius teiktina informacija apie etiketėje nurodomus parametrus gaunama taikant laikantis I priede išvardytus išvardytų bandymų ir matavimo metodus metodų ir VI priede nurodytą nurodytos laboratorijos derinimo procedūrą procedūros. [32 pakeit.]

9 straipsnis

Patikrinimo procedūra

Valstybės narės kiekvieno iš I priede nurodytų esminių parametrų deklaruotų klasių atitiktį vertina VII priede nustatyta tvarka.

10 straipsnis

Valstybių narių prievolės

1.  Valstybės narės savo teritorijoje nesudaro kliūčių pateikti rinkai arba pradėti eksploatuoti šį reglamentą atitinkančias padangas.

2.  Valstybės narės nesukuria paskatų dėl padangų, kurių degalų naudojimo efektyvumo klasė arba sukibimo su šlapia danga klasė yra žemesnė už I priedo atitinkamai A ir B dalyse nurodytą B klasę. Mokestinės ir fiskalinės priemonės šiame reglamente nėra laikomos paskatomis.

2a.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos nustatytų prekybos vietų įprastinių ir ad hoc patikrinimų sistemą, siekiant užtikrinti atitiktį šiam reglamentui. [33 pakeit.]

3.  Valstybės narės nustato sankcijų ir vykdymo užtikrinimo mechanizmų taisykles, taikomas šio reglamento ir pagal jį priimtų deleguotųjų aktų pažeidimo atvejais, ir imasi visų būtinų priemonių, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

4.  Iki 2020 m. birželio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša apie 3 dalyje nurodytas taisykles, apie kurias anksčiau Komisijai nebuvo pranešta, ir nedelsdamos Komisiją informuoja apie visus vėlesnius toms taisyklėms poveikį darančius pakeitimus.

11 straipsnis

Sąjungos rinkos priežiūra ir į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolė

1.  [Reglamento (EB) Nr. 765/2008 / Atitikties ir vykdymo užtikrinimo reglamento, siūlomo COM(2017)0795, 16–29 straipsniai] taikomi į šio reglamento ir į pagal jį priimtų atitinkamų deleguotųjų aktų taikymo sritį patenkantiems gaminiams.

2.  Komisija, visų pirma, glaudžiau įtraukdama Administracinio bendradarbiavimo rinkos priežiūros klausimais ir padangų ženklinimo ekspertų grupę skatina ir remia valstybių narių nacionalinių institucijų, kurios yra atsakingos už rinkos priežiūrą arba į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolę, bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarpusavyje ir su Komisija apie tai, kaip vykdoma rinkos priežiūra, susijusi su gaminių ženklinimu.

3.  Į valstybių narių bendrąsias rinkos priežiūros programas, parengtas pagal [Reglamento (EB) Nr. 765/2008 / Atitikties ir vykdymo užtikrinimo reglamento, siūlomo COM(2017)0795, 13 straipsnį], įtraukiami veiksmai, kuriais užtikrinamas veiksmingas šio reglamento įgyvendinimas, ir kurie turi būti sustiprinti. [34 pakeit.]

11a straipsnis

Restauruotos padangos

Ne vėliau kaip ... [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo] Komisija pagal 13 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, prieduose nustatant naujus reikalavimus dėl informacijos apie restauruotas padangas pateikimo, su sąlyga, jog esama tinkamo ir įgyvendinamo metodo. [35 pakeit.]

12 straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais:

a)  padaromi etiketės turinio ir formato pakeitimai;

aa)  nustatomi parametrai ir informacijos reikalavimai, susiję su padangų sukibimu su sniegu ir sukibimu su ledu; [37 pakeit.]

ab)  nustatomas tinkamas bandymų metodas padangų sukibimo su sniegu ir sukibimo su ledu eksploatacinėms charakteristikoms išmatuoti; [38 pakeit.]

b)  į priedus įtraukiami parametrai ar informacijos reikalavimai, visų pirma, susiję su rida ir dilimu, jeigu yra tinkami bandymų metodai; [39 pakeit.]

c)  atsižvelgiant į techninę pažangą patikslinamos prieduose nurodytos vertės, apskaičiavimo metodai ir reikalavimai.

Atitinkamais atvejais, Rengdama deleguotuosius aktus Komisija su Sąjungos pirkėjų atstovų grupėmis išbando tam tikros rūšies gaminių grupėms padangoms skirtų etikečių dizainą ir turinį, siekdama užtikrinti, kad jie aiškiai suprastų etiketes. [40 pakeit.]

13 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 12 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

14 straipsnis

Vertinimas ir ataskaitų teikimas

Ne vėliau kaip 2026 2022 m. birželio 1 d. Komisija atlieka šio reglamento vertinimą, kurį papildo poveikio vertinimu ir vartotojų apklausa, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaitoje prireikus pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas. [41 pakeit.]

Toje ataskaitoje įvertinama, kiek veiksmingai pagal šį reglamentą ir pagal jį priimtus deleguotuosius aktus galutiniams naudotojams leidžiama pasirinkti geresnių eksploatacinių charakteristikų padangas, atsižvelgiant į poveikį verslui, suvartojamam degalų kiekiui, saugai, išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ir, rinkos priežiūros veiklai ir vartotojų informuotumui. Joje taip pat, atsižvelgiant į patirtį, sukauptą taikant platesnę Reglamentu (EB) Nr. 661/2009 sukurtą sistemą, įvertinama, kiek kainuotų ir kiek naudos duotų, jei etiketėje pateikiamą informaciją privalomai tikrintų nepriklausoma trečioji šalis. [42 pakeit.]

15 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 2017/1369 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 2017/1369 12 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) padėti rinkos priežiūros institucijoms atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą ir atitinkamus deleguotuosius aktus, įskaitant jų vykdymo užtikrinimą, ir pagal Reglamentą (ES) Nr. [įrašyti nuorodą į šį reglamentą]“.

"

16 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2009/1222 panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 2009/1222 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal VIII priede pateiktą atitikties lentelę.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. birželio 1 d. ... [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. [43 pakeit.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Padangų bandymai, klasifikavimas pagal parametrus ir matavimas

A dalis. Degalų naudojimo efektyvumo klasės

Degalų naudojimo efektyvumo klasė nustatoma ir nurodoma etiketėje taikant riedėjimo varžos koeficientą (angl. rolling resistance coefficient, RRC) pagal toliau nurodytą A–G skalę ir išmatuojama pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 6 priedą ir vėlesnius jos pakeitimus ir derinama laikantis VI priede išdėstytos procedūros. [44 pakeit.]

Jei patvirtinama, kad padangos tipas gali būti priskirtas daugiau kaip vienai padangų klasei (pvz., C1 ir C2), šio tipo padangų degalų naudojimo efektyvumo klasė nustatoma pagal aukščiausios klasės padangoms (pvz., C2, o ne C1) taikomą klasifikavimo skalę.

Po to, kai visapusiškai įgyvendinami Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti tipo patvirtinimo reikalavimai, C1, C2 ir C3 klasių padangų F klasė rinkai nebeteikiama ir etiketėje nurodoma pilka spalva. [45 pakeit.]

C1 klasės padangos

C2 klasės padangos

C3 klasės padangos

RRC kg/t

Energijos

vartojimo efektyvumo

klasė

RRC kg/t

Energijos

vartojimo efektyvumo

klasė

RRC kg/t

Energijos

vartojimo efektyvumo

klasė

RRC ≤ 5,4 6,5

A

RRC ≤ 4,4 5,5

A

RRC ≤ 3,1 4,0

A

5,5 6,6≤ RRC ≤ 6,5 7,7

B

4,5 5,6 ≤ RRC ≤ 5,5 6,7

B

3,2 4,1 ≤ RRC ≤ 4,0 5,0

B

6,6 7,8 ≤ RRC ≤ 7,7 9,0

C

5,6 6,8 ≤ RRC ≤ 6,7 8,0

C

4,1 5,1 ≤ RRC ≤ 5,0 6,0

C

7,8 ≤ RRC ≤ 9,0 Tuščia

D

6,8 ≤ RRC ≤ 8,0 Tuščia

D

5,1 6,1 ≤ RRC ≤ 6,0 7,0

D

9,1 ≤ RRC ≤ 10,5

E

8,1 ≤ RRC ≤ 9,2

E

6,1 7,1 ≤ RRC ≤ 7,0 8,0

E

10,6 ≤ RRC ≥ 10,6 12,0

F

9,3 ≤ RRC ≥ 9,3 10,5

F

RRC ≥ 7,1 8,1

F

[46 pakeit.]

B dalis. Sukibimo su šlapia danga klasės

1.  Sukibimo su šlapia danga klasė nustatoma ir nurodoma etiketėje taikant sukibimo su šlapia danga rodiklį (G) pagal toliau esančioje lentelėje nurodytą A–G skalę ir apskaičiuojama pagal 2 punktą ir išmatuojama pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 5 priedą. [47 pakeit.]

1a.  Po to, kai visapusiškai įgyvendinami Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti tipo patvirtinimo reikalavimai, C1, C2 ir C3 klasių padangų F klasė rinkai nebeteikiama ir etiketėje nurodoma pilka spalva. [48 pakeit.]

2.  Sukibimo su šlapia danga rodiklio (G) apskaičiavimas

G = G(T) – 0,03,

kur:

C1 klasės padangos

C2 klasės padangos

C3 klasės padangos

G

Sukibimo su šlapia danga klasė

G

Sukibimo su šlapia danga klasė

G

Sukibimo su šlapia danga klasė

1,68 1,55 G

A

1,53 1,40G

A

1,38 1,25 G

A

1,55 1,40 G ≤ 1,67 1,54

B

1,40 1,25 G ≤ 1,52 1,39

B

1,25 1,10 G ≤ 1,37 1,24

B

1,40 1,25 G ≤ 1,54 1,39

C

1,25 1,10 G ≤ 1,39 1,24

C

1,10 0,95 G ≤ 1,24 1,09

C

1,25 ≤ G ≤ 1,39 Tuščia

D

1,10 ≤ G ≤ 1,24 Tuščia

D

0,95 0,80 G ≤ 1,09 0,94

D

1,10 ≤ G ≤ 1,24

E

0,95 ≤ G ≤ 1,09

E

0,80 0,65 G ≤ 0,94 0,79

E

G ≤ 1,09

F

G ≤ 0,94

F

0,65 ≤ G ≤ 0,79 G ≤ 0,64

F

Tuščia

G

Tuščia

G

G ≤ 0,64

G

G(T) = tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga rodiklis, išmatuotas per vieną bandymų ciklą

[49 pakeit.]

C dalis. Išorinio riedėjimo triukšmo klasės ir išmatuota vertė [50 pakeit.]

Išmatuota Išorinio riedėjimo triukšmo vertė (N) nurodoma decibelais ir apskaičiuojama pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 3 priedą. [51 pakeit.]

Išorinio riedėjimo triukšmo klasė nustatoma ir nurodoma etiketėje remiantis šiomis Reglamento (EB) JT EEK taisyklėje Nr. 661/2009 II priedo C dalyje išdėstytomis 117 išdėstytomis 2 etapo ribinėmis vertėmis (LV). [52 pakeit.]

N dB

Išorinio riedėjimo triukšmo klasė

20190326-P8_TA(2019)0230_LT-p0000002.png

N ≤ LV 6 3

20190326-P8_TA(2019)0230_LT-p0000003.png

LV 6 3< N ≤ LV – 3

20190326-P8_TA(2019)0230_LT-p0000004.png

N > LV – 3

[53 pakeit.]

D dalis. Sukibimas su sniegu

Žieminės charakteristikos išbandomos ženklinamos pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 7 priedą. [54 pakeit.]

Padanga, atitinkanti minimalias sukibimo su sniegu rodiklio vertes, nustatytas JT EEK taisyklėje Nr. 117, klasifikuojama kaip žieminė padanga ir etiketėje gali būti nurodoma toliau pavaizduota diagrama. [55 pakeit.]

20190326-P8_TA(2019)0230_LT-p0000005.png

E dalis. Sukibimas su ledu

Sukibimo su ledu charakteristikos išbandomos ženklinamos pagal ISO 19447. [56 pakeit.]

Padanga, atitinkanti minimalią sukibimo su ledu rodiklio vertę, nustatytą ISO 19447 ir tipą, patvirtintą remiantis JT EEK taisyklėje Nr. 117 pateiktomis žieminėmis charakteristikomis, klasifikuojama kaip dygliuota padanga ir etiketėje gali būti nurodoma toliau pavaizduota diagrama. [57 pakeit.]

20190326-P8_TA(2019)0230_LT-p0000006.png

II PRIEDAS

Etiketės forma

1.  Etiketės

1.1.  Etiketėse nurodoma ši informacija, kaip pavaizduota toliau.

20190326-P8_TA(2019)0230_LT-p0000007.png

20190326-P8_TA(2019)0230_LT-p0000008.png

20190326-P8_TA(2019)0230_LT-p0000009.png

I.  Tiekėjo pavadinimas arba prekių ženklas

II.  tiekėjo modelio žymuo – paprastai raidinis ir skaitmeninis kodas, pagal kurį tam tikros padangos modelį įmanoma atskirti nuo kitų to paties prekių ženklo ar to paties tiekėjo pavadinimo modelių

III.  QR kodas

IV.  Degalų naudojimo efektyvumas

V.  Sukibimas su šlapia danga

VI.  Išorinis riedėjimo triukšmas

VII.  Sukibimas su sniegu

VIII.  Sukibimas su ledu

2.  Etiketės modelis

2.1.  Etiketės modelis pavaizduotas toliau esančiame paveiksle:

20190326-P8_TA(2019)0230_LT-p0000010.png

2.2.  Etiketė yra ne mažesnė kaip 90 mm pločio ir 130 mm aukščio. Jei etiketė yra didesnė, jos turinys vis tiek yra proporcingas pirmiau nurodytiems matmenims.

2.3.  Etiketė atitinka šiuos reikalavimus:

a)  spalvų gama CMYK (angl. cyan, magenta, yellow, black): žydra, purpurinė, geltona ir juoda; jos nurodomos pagal tokį pavyzdį: 00-70-X-00 – 0 % žydros, 70 % purpurinės, 100 % geltonos, 0 % juodos;

b)  toliau pateikti numeriai atitinka 2.1 punkte nurodytus sutartinius ženklus:

1)  etiketės krašto linija: linijos storis – 1,5 pt; spalva – X-10-00-05;

2)  Calibri regular 8 pt;

3)  Europos vėliava: plotis – 15 mm, aukštis – 10 mm;

4)  juosta: plotis – 51,5 mm, aukštis – 13 mm;

tekstas „PREKIŲ ŽENKLAS“: Calibri regular 15 pt, 100 % balta;

tekstas „Modelio numeris“: Calibri regular 13 pt, 100 % balta;

5)  QR kodas: plotis – 13 mm, aukštis – 13 mm;

6)  A–F skalė:

rodyklės: aukštis – 5,6 mm, tarpas – 0,78 mm, juodos linijos storis – 0,5 punkto; spalvos –

–  A – X-00-X-00;

–  B – 70-00-X-00;

–  C – 30-00-X-00;

–  D – 00-00-X-00;

–  E – 00-30-X-00;

–  F – 00-70-X-00.

7)  eilutė: plotis – 88 mm, aukštis – 2 pt; spalva – X-00-00-00;

8)  išorinio riedėjimo triukšmo piktograma:

pateikta piktograma: plotis – 25,5 mm, aukštis – 17 mm; spalva – X-10-00-05;

9)  rodyklė:

rodyklė: plotis – 20 mm, aukštis – 10 mm, 100 % juoda;

tekstas: Helvetica Bold 20 pt, 100 % balta;

teksto elementas: Helvetica Bold 13 pt, 100 % balta;

10)  ledo piktograma:

pateikta piktograma: plotis – 15 mm, aukštis – 15 mm; linijos storis – 1,5 pt; spalva – 100 % juoda;

11)  sniego piktograma:

pateikta piktograma: plotis – 15 mm, aukštis – 15 mm; linijos storis – 1,5 pt; spalva – 100 % juoda;

12)  A–G skalė: Calibri regular 13 pt, 100 % juoda;

13)  rodyklės:

rodyklės: plotis – 11,4 mm, aukštis – 9 mm, 100 % juoda;

tekstas: Calibri Bold 17 pt, 100 % balta;

14)  degalų naudojimo efektyvumo piktograma:

pateikta piktograma: plotis – 19,5 mm, aukštis – 18,5 mm; spalva – X-10-00-05;

15)  sukibimo su šlapia danga piktograma:

pateikta piktograma: plotis – 19 mm, aukštis – 19 mm; spalva – X-10-00-05.

c)  Fonas yra baltas.

2.4.  Padangų klasė nurodoma etiketėje 2.1 punkte pateiktame paveiksle nustatytu formatu.

III PRIEDAS

Techninė dokumentacija

4 straipsnio 7 dalyje nurodyta techninė dokumentacija apima:

a)  tiekėjo pavadinimą ir adresą;

b)  asmens, įgalioto įpareigoti tiekėją, tapatybę ir parašą;

c)  prekės pavadinimą arba tiekėjo prekių ženklą;

d)  padangos modelį;

e)  padangos matmenis, apkrovos rodiklį ir greičio klasę;

f)  taikytų matavimo metodų nuorodas.

IV PRIEDAS

Gaminio informacinis lapas

Padangų informaciniame lape pateikiama informacija įtraukiama į gaminio brošiūrą ar kitą kartu su gaminiu teikiamą leidinį ir apima:

a)  tiekėjo pavadinimą ar prekių ženklą;

b)  tiekėjo modelio žymenį;

c)  padangos degalų naudojimo efektyvumo klasę pagal I priedą;

d)  padangos sukibimo su šlapia danga klasę pagal I priedą;

e)  išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir decibelus pagal I priedą;

f)  ar padanga yra žieminė padanga;

g)  ar padanga yra dygliuota padanga.

V PRIEDAS

Techninėje reklaminėje medžiagoje pateikiama informacija

1.  Techninėje reklaminėje medžiagoje informacija apie padangas pateikiama toliau nurodyta eilės tvarka:

a)  degalų naudojimo efektyvumo klasė (A–F raidės);

b)  sukibimo su šlapia danga klasė (A–G raidės);

c)  išmatuota išorinio riedėjimo triukšmo vertė ir klasė (dB);

d)  ar padanga yra žieminė padanga;

e)  ar padanga yra dygliuota padanga.

2.  1 punkte nustatyta informacija turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)  turi būti lengvai skaitoma;

b)  turi būti lengvai suprantama;

c)  jei tam tikro padangų tipo padangos gali būti skirtingai klasifikuojamos dėl jų dydžio ar kitų parametrų, turi būti nurodomas intervalas nuo blogiausių iki geriausių to tipo padangų parametrų.

3.  Tiekėjai savo interneto svetainėse taip pat pateikia tokią informaciją:

a)  nuorodą į atitinkamą šiam reglamentui skirtą Komisijos interneto svetainę;

b)  etiketėje esančių piktogramų paaiškinimą;

c)  teiginį, kad faktinis sutaupytų degalų kiekis ir eismo saugumas labai priklauso nuo vairuotojo elgesio, ypač nuo šių veiksnių:

–  pasirinkus ekologinį važiavimo būdą galima sunaudoti daug mažiau degalų;

–  siekiant geresnio sukibimo su šlapia danga ir efektyviau naudoti degalus, reikėtų reguliariai tikrinti padangų slėgį;

–  visada turi būti griežtai laikomasi saugaus stabdymo atstumo.

VI PRIEDAS

Laboratorijos derinimo procedūra riedėjimo varžai matuoti

1.  Terminų Apibrėžtys

Šioje laboratorijos derinimo procedūroje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.  etaloninė laboratorija – laboratorija, kuri yra laboratorijų tinklo (derinimo procedūros tikslais šio tinklo laboratorijų nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje) dalis ir kuri naudodama savo etaloninę įrangą gali pasiekti 3 skirsnyje nustatytą bandymų rezultatų tikslumą;

2.  laboratorija kandidatė – derinimo procedūroje dalyvaujanti laboratorija, kuri nėra etaloninė laboratorija;

3.  derinimo padanga – padanga, išbandoma atliekant derinimo procedūrą;

4.  derinimo padangų komplektas – penkių arba daugiau derinimo padangų rinkinys vienos mašinos derinimui;

5.  suteiktoji vertė – teorinė vienos derinimo padangos riedėjimo varžos koeficiento (RRC) vertė, išmatuota teorinėje laboratorijoje, kuri yra tipinė etaloninių laboratorijų tinklo laboratorija ir kurioje atliekama derinimo procedūra;

6.  mašina – kiekvienas padangų bandymų velenas taikant vieną konkretų matavimo metodą. Pavyzdžiui, du velenai viename būgne nelaikomi viena mašina.

2.  Bendrosios nuostatos

2.1.  Principai

Etaloninėje laboratorijoje (l) išmatuotas (m) riedėjimo varžos koeficientas (RRCm,l) suderinamas su etaloninių laboratorijų tinklo suteiktosiomis vertėmis.

Laboratorijoje kandidatėje (c) naudojant mašiną išmatuotas (m) riedėjimo varžos koeficientas, RRCm,c, suderinamas per vieną jos pasirinktą tinklo etaloninę laboratoriją.

2.2.  Padangų atrankos reikalavimai

Laikantis toliau nurodytų kriterijų, derinimo procedūrai parenkamas penkių arba daugiau derinimo padangų komplektas. Parenkamas vienas bendras C1 ir C2 padangų komplektas ir vienas C3 padangų komplektas.

a)  Derinimo padangų komplektas parenkamas taip, kad jame būtų skirtingų RRC diapazoną atitinkančių C1 ir C2 arba C3 padangų. Bet kuriuo atveju padangų komplekte prieš derinimą ir po jo skirtumas tarp didžiausio RRCm ir mažiausio RRCm turi būti bent:

i)  3 kg/t C1 ir C2 padangoms ir

ii)  2 kg/t C3 padangoms.

b)  Laboratorijose kandidatėse arba etaloninėse laboratorijose (RRCm,c arba RRCm,l) nustatytos RRCm vertės turi būti pagal kiekvienos derinimo komplekto padangos RRC vertes pasiskirsčiusios tolygiai.

c)  Apkrovos rodiklio verčių diapazonas apima visas bandomas padangas, užtikrinant, kad riedėjimo varžos jėgos verčių diapazonas taip pat apimtų visas bandomas padangas.

Kiekviena derinimo padanga prieš naudojimą patikrinama ir pakeičiama, jei:

a)  paaiškėja, kad dėl savo būklės ji nebetinka tolesniems bandymams; ir (arba)

b)  pritaikius pataisą dėl mašinos slinkio RRCm,c arba RRCm,l nuokrypiai, palyginti su ankstesniais matavimais, yra didesni kaip 1,5 proc.

2.3.  Matavimo metodas

Etaloninėje laboratorijoje pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 4 dalį ir taikant JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 3 dalyje išdėstytas sąlygas kiekviena derinimo padanga matuojama keturis kartus ir trijų paskutinių kartų rezultatai saugomi vėlesnei analizei.

Laboratorijoje kandidatėje pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 4 dalį ir taikant JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 3 dalyje išdėstytas sąlygas kiekviena derinimo padanga matuojama (n + 1) kartų (n vertė nustatyta 5 dalyje) ir paskutinių n kartų rezultatai saugomi vėlesnei analizei.

Kiekvieną kartą matuojant derinimo padangą visas ratas nuimamas nuo mašinos ir iš naujo pakartojama visa JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 4 dalyje nurodyta bandymo procedūra.

Laboratorija kandidatė arba etaloninė laboratorija apskaičiuoja:

a)  per kiekvieną matavimą išmatuotą kiekvienos derinimo padangos vertę, kaip nurodyta JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 6.2 ir 6.3 dalyse (vertė patikslinta pagal 25° C temperatūrą ir 2 m būgno skersmenį);

b)  kiekvienos derinimo padangos trijų (etaloninėje laboratorijoje) arba n (laboratorijoje kandidatėje) paskesnių išmatuotų verčių vidurkį ir

c)  standartinį nuokrypį (σm) taip:

20190326-P8_TA(2019)0230_LT-p0000011.png

20190326-P8_TA(2019)0230_LT-p0000012.png

kur:

i – derinimo padangos numeris nuo 1 iki p;

j – tam tikros derinimo padangos matavimo kartas nuo 2 iki n+1 iš n paskesnių matavimo pasikartojimų;

n+1 – padangos matavimo kartų skaičius (n + 1 = 4 etaloninių laboratorijų atveju ir n + 1 ≥ 4 laboratorijų kandidačių atveju);

p – derinimo padangų skaičius (p ≥ 5).

2.4.  Skaičiavimo ir rezultatų duomenų formatas

–  Išmatuotos RRC vertės, patikslintos pagal būgno skersmenį ir temperatūrą, apvalinamos šimtųjų tikslumu.

–  Tada atliekami skaičiavimai pagal visus skaitmenis: vertės neapvalinamos, išskyrus galutinio derinimo lygtis.

–  Visos standartinio nuokrypio vertės pateikiamos tūkstantųjų tikslumu.

–  Visos RRC vertės pateikiamos šimtųjų tikslumu.

–  Visi derinimo koeficientai (A1l, B1l, A2c ir B2c) apvalinami ir pateikiami dešimttūkstantųjų tikslumu.

3.  Etaloninėms laboratorijoms taikomi reikalavimai ir suteiktųjų verčių nustatymas

Kiekvienos derinimo padangos suteiktąsias vertes nustato etaloninių laboratorijų tinklas. Po dvejų metų tinklas įvertina suteiktųjų verčių pastovumą ir tinkamumą.

Kiekviena tinklo etaloninė laboratorija atitinka JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo reikalavimus ir užtikrina, kad jos standartinis nuokrypis (σm) būtų:

a)  ne didesnis kaip 0,05 kg/t C1 ir C2 klasių padangoms ir

b)  ne didesnis kaip 0,05 kg/t C3 klasės padangoms.

Derinimo padangų komplektai, atitinkantys 2.2 skirsnio specifikaciją, kiekvienoje tinklo etaloninėje laboratorijoje matuojami pagal 2.3 skirsnį.

Kiekvienos derinimo padangos suteiktoji vertė yra tinklo etaloninių laboratorijų nurodytų šios derinimo padangos išmatuotų verčių vidurkis.

4.  Etaloninės laboratorijos derinimo su suteiktosiomis vertėmis procedūra

Kiekviena etaloninė laboratorija (l) prisiderina prie kiekvieno naujo suteiktųjų verčių rinkinio ir kiekvieną kartą po reikšmingų mašinos pakeitimų ar nustačius mašinos kontrolinių duomenų slinkį atliekant kontrolinės padangos matavimus.

Derinant visus atskirus duomenis taikomas tiesinės regresijos metodas. Regresijos koeficientai, A1l ir B1l, apskaičiuojami taip:

20190326-P8_TA(2019)0230_LT-p0000013.png

kur:

RRC – riedėjimo varžos koeficiento suteiktoji vertė;

RRCm,l – etaloninės laboratorijos (l) išmatuota riedėjimo varžos koeficiento atskira vertė (įskaitant su temperatūra ir būgno skersmeniu susijusias pataisas).

5.  Laboratorijoms kandidatėms taikomi reikalavimai

Laboratorijos kandidatės kartoja kiekvienos mašinos derinimo procedūrą bent kartą per dvejus metus ir kiekvieną kartą po reikšmingų mašinos pakeitimų ar nustačius mašinos kontrolinių duomenų slinkį atliekant kontrolinės padangos matavimus.

Bendras penkių skirtingų padangų komplektas, atitinkantis 2.2 skirsnio specifikaciją, laboratorijoje kandidatėje ir vėliau vienoje etaloninėje laboratorijoje matuojamas pagal 2.3 skirsnį. Laboratorijos kandidatės prašymu gali būti išbandomos daugiau nei penkios derinimo padangos.

Laboratorija kandidatė pateikia derinimo padangų komplektą pasirinktai etaloninei laboratorijai.

Laboratorija kandidatė (c) atitinka JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo reikalavimus; pageidautina, kad jos standartinis nuokrypis (am) būtų:

a)  ne didesnis kaip 0,075 kg/t C1 ir C2 padangoms ir

b)  ne didesnis kaip 0,06 kg/t C3 padangoms.

Jei skaičiavimuose naudojant tris paskesnius matavimus laboratorijos kandidatės keturių matavimų standartiniai nuokrypiai (σm) yra didesni nei pirmiau nurodytos vertės, matavimo kartų skaičius n+1 visai siuntai padidinamas taip:

n+1 = 1+(σm/γ)2; vertė apvalinama iki artimiausio didesnio sveikojo skaičiaus;

kur:

γ = 0,043 kg/t C1 ir C2 klasių padangoms;

γ = 0,035 kg/t C3 klasės padangoms.

6.  Laboratorijos kandidatės derinimo procedūra

Viena etaloninė tinklo laboratorija (i) apskaičiuoja visų laboratorijos kandidatės (c) atskirų duomenų tiesinės regresijos funkciją. Regresijos koeficientai, A2 c ir B2 c, apskaičiuojami taip:

20190326-P8_TA(2019)0230_LT-p0000014.png

kur:

RRCm,l – etaloninės laboratorijos (i) išmatuota riedėjimo varžos koeficiento atskira vertė (įskaitant su temperatūra ir būgno skersmeniu susijusias pataisas);

RRCm,c – laboratorijos kandidatės (c) išmatuota riedėjimo varžos koeficiento atskira vertė (įskaitant su temperatūra ir būgno skersmeniu susijusias pataisas).

Jeigu determinacijos koeficientas R² yra mažesnis kaip 0,97, laboratorija kandidatė nederinama.

Suderintas laboratorijos kandidatės išbandytų padangų RRC apskaičiuojamas taip:

20190326-P8_TA(2019)0230_LT-p0000015.png

VII PRIEDAS

Patikrinimo procedūra

Tiekėjo nustatyto kiekvieno padangų tipo arba kiekvienos padangų grupės atitiktis šiame reglamente nurodytoms degalų naudojimo efektyvumo, sukibimo su šlapia danga ir išorinio riedėjimo triukšmo klasėms ir deklaruotosioms vertėms, taip pat bet kokia papildoma informacija apie charakteristikas etiketėje vertinama taikant vieną iš toliau nurodytų procedūrų:

a)  pirmiausia išbandoma viena padanga arba padangų komplektas:

1.  jei išmatuotos vertės atitinka deklaruotas klases arba išorinio riedėjimo triukšmo vertę neviršydamos 1 lentelėje nustatytos nuokrypos, laikoma, kad bandymas išlaikytas sėkmingai;

2.  jei išmatuotos vertės neatitinka deklaruotų klasių arba išorinio riedėjimo triukšmo deklaruotos vertės pagal 1 lentelėje nustatytą diapazoną, išbandomos dar trys padangos arba padangų komplektai. Atitiktis deklaruotai informacijai pagal 1 lentelėje nustatytą diapazoną vertinama atsižvelgiant į trijų išbandytų padangų arba padangų komplektų verčių vidurkį;

b)  jei ženklinime nurodytos klasės ar vertės nustatytos remiantis tipo patvirtinimo bandymų rezultatais, gautais pagal Reglamentą (EB) Nr. 661/2009 arba JT EEK taisyklę Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais, valstybės narės gali naudotis matavimų duomenimis, gautais atliekant padangų gamybos atitikties bandymus.

Vertinant matavimo duomenis, gautus atliekant gamybos atitikties bandymus, būtina atsižvelgti į 1 lentelėje apibrėžtas leidžiamąsias nuokrypas.

1 lentelė

Matuojamas parametras

Leidžiamosios patikros nuokrypos

Riedėjimo varžos koeficientas (degalų naudojimo efektyvumas)

Suderinta išmatuota vertė deklaruotos klasės viršutinės ribos (didžiausio RRC) neviršija daugiau kaip 0,3 kg/1 000kg.

Išorinis riedėjimo triukšmas

Išmatuota vertė neviršija deklaruotos vertės N daugiau kaip 1 dB(A).

Sukibimas su šlapia danga

Išmatuota vertė G(T) yra ne mažesnė kaip deklaruotos klasės apatinė riba (mažiausia G vertė).

Sukibimas su sniegu

Išmatuota vertė yra ne mažesnė kaip minimalus žieminių charakteristikų rodiklis.

Sukibimas su ledu

Išmatuota vertė yra ne mažesnė kaip minimalus sukibimo su ledu charakteristikų rodiklis.

VIII PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009

Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 7 dalis

3 straipsnio 8 dalis

3 straipsnio 9 dalis

3 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 10 dalis

3 straipsnio 7 dalis

3 straipsnio 11 dalis

3 straipsnio 8 dalis

3 straipsnio 12 dalis

3 straipsnio 9 dalis

3 straipsnio 13 dalis

3 straipsnio 10 dalis

3 straipsnio 14 dalis

3 straipsnio 11 dalis

3 straipsnio 15 dalis

3 straipsnio 16 dalis

3 straipsnio 12 dalis

3 straipsnio 17 dalis

3 straipsnio 13 dalis

3 straipsnio 18 dalis

3 straipsnio 19 dalis

4 straipsnis

4 straipsnis

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalies a punktas

4 straipsnio 1 dalies b punktas

4 straipsnio 1 dalies b punktas

4 straipsnio 1 dalies b punktas

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 6 dalis

4 straipsnio 5 dalis

4 straipsnio 6 dalis

4 straipsnio 7 dalis

4 straipsnio 8 dalis

4 straipsnio 9 dalis

5 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

5 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 1 dalies a punktas

6 straipsnio 1 dalies a punktas

5 straipsnio 1 dalies b punktas

6 straipsnio 1 dalies b punktas

6 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 5 dalis

6 straipsnio 6 dalis

6 straipsnio 7 dalis

6 straipsnis

7 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

9 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 2 dalis

10 straipsnis

10 straipsnio 2 dalis

11 straipsnis

12 straipsnis

12a straipsnis

12b straipsnis

12c straipsnis

11a straipsnis

11b straipsnis

11c straipsnis

12d straipsnis

12 straipsnis

11 straipsnis

11 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 3 dalis

13 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 280.
(2)OL C […], […], p. […].
(3)OL C […], […], p. […].
(4) 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(5)COM(2017)0658.
(6)2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (OL L 342, 2009 12 22, p. 46).
(7)2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL L 200, 2009 7 31, p. 1).
(8)2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).
(9)OL L 307, 2011 11 23, p. 3.
(10)COM(2018)0028.
(11)2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1).
(12)COM(2017)0279.
(13)Priėmus pasiūlymą reikės įtraukti nuorodą.
(14)2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).
(15)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.


Autorių teisės bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ***I
PDF 134kWORD 47k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2016)0593 – C8-0383/2016 – 2016/0280(COD))
P8_TA(2019)0231A8-0245/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0593),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0383/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, ir į 62 bei 114 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0245/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prieš šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB

P8_TC1-COD(2016)0280


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/790.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL SPORTO RENGINIŲ ORGANIZATORIŲ

„Komisija pripažįsta sporto renginių organizacijų svarbą ir jų vaidmenį finansuojant sporto renginius Sąjungoje. Atsižvelgdama į visuomeninį ir ekonominį sporto aspektą Sąjungoje, Komisija įvertins, su kokiomis problemomis sporto renginių organizatoriai susiduria skaitmeninėje aplinkoje, visų pirma kokių esama problemų, susijusių su neteisėtu sporto transliacijų perdavimu internetu.“.

(1) OL C 125, 2017 4 21, p. 27.
(2) OL C 207, 2017 6 30, p. 80.


Skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutartys ***I
PDF 136kWORD 46k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų skaitmeninio turinio teikimo sutarčių aspektų (COM(2015)0634 – C8-0394/2015 – 2015/0287(COD))
P8_TA(2019)0232A8-0375/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0634),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0394/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 6 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0375/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/... dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų

P8_TC1-COD(2015)0287


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/770.)

(1) OL C 264, 2016 7 20, p. 57.


Prekių pardavimo sutartys ***I
PDF 137kWORD 47k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų prekių pirkimo-pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB (COM(2017)0637 – C8-0379/2017 – 2015/0288(COD))
P8_TA(2019)0233A8-0043/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0635) ir į iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2017)0637),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0379/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d.(1) ir 2018 m. vasario 15 d.(2) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 6 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0043/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB

P8_TC1-COD(2015)0288


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/771.)

(1) OL C 264, 2016 7 20, p. 57.
(2) OL C 227, 2018 6 28, p. 58.


Žvejyba BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone ***I
PDF 135kWORD 47k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų (COM(2018)0143 – C8-0123/2018 – 2018/0069(COD))
P8_TA(2019)0234A8-0381/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0143),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0123/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 6 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0381/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų

P8_TC1-COD(2018)0069


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/982.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl mėgėjų žvejybos

Komisija primena, kad vienas iš 2017 m. kovo mėn. priimtoje ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“ nustatytų tikslų – kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m. nustatyti pagrindines taisykles, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas mėgėjų žvejybos Viduržemio jūroje valdymas.

Siekiant šio tikslo, į Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) 2017–2020 m. vidutinės trukmės strategiją, be kitų BVJŽK rajone įgyvendintinų priemonių, taip pat įtrauktas mėgėjų žvejybos poveikio vertinimas ir apsvarstytos geriausios valdymo priemonės šiai veiklai reguliuoti. Atsižvelgiant į tai, BVJŽK įsteigta mėgėjų žvejybos darbo grupė, turėsianti parengti suderintą regioninę mėgėjų žvejybos vertinimo metodiką.

Komisija toliau stengsis padėti BVJŽK, kad būtų įgyvendintas deklaracijoje „MedFish4Ever“ nustatytas tikslas.

Komisijos pareiškimas dėl raudonųjų koralų

Komisija primena, kad išteklių išsaugojimo priemonės, priimtos pagal raudonųjų koralų rinkimo Viduržemio jūroje regioninį pritaikomojo valdymo planą (Rekomendacija BVJŽK/41/2017/5), yra laikinos. Šias priemones, įskaitant galimybę nustatyti laimikio apribojimus, 2019 m. įvertins BVJŽK patariamasis mokslinis komitetas, kad BVJŽK 43-iojoje metinėje sesijoje (2019 m. lapkričio mėn.) galėtų jas persvarstyti.

(1) OL C 283, 2018 8 10, p. 95.


Ataskaitų teikimo pareigų suderinimas aplinkos politikos srityje ***I
PDF 129kWORD 46k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ataskaitų teikimo pareigų suderinimo aplinkos politikos srityje, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 86/278/EEB, 2002/49/EB, 2004/35/EB, 2007/2/EB, 2009/147/EB ir 2010/63/ES, reglamentai (EB) Nr. 166/2006 ir (ES) Nr. 995/2010 ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 338/97 ir (EB) Nr. 2173/2005 (COM(2018)0381 – C8-0244/2018 – 2018/0205(COD))
P8_TA(2019)0235A8-0324/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0381),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0244/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0324/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl ataskaitų teikimo pareigų suderinimo aplinkos teisės aktų srityje, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 166/2006 ir (ES) Nr. 995/2010, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB, 2004/35/EB, 2007/2/EB, 2009/147/EB ir 2010/63/ES, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 338/97 ir (EB) Nr. 2173/2005 ir Tarybos direktyva 86/278/EEB

P8_TC1-COD(2018)0205


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1010.)

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 99.
(2) Ši pozicija pakeičia 2018 m. spalio 23 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0399).


Specialios maksimalaus transporto priemonės ilgio taisyklės (dėl kabinų) ***I
PDF 128kWORD 39k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyvos 96/53/EB nuostata dėl specialių maksimalaus transporto priemonės ilgio, kai dėl kabinos pagerėja aerodinaminės savybės, energijos vartojimo efektyvumas ir sauga, taisyklių įgyvendinimo termino (COM(2018)0275 – C8-0195/2018 – 2018/0130(COD))
P8_TA(2019)0236A8-0042/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0275),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0195/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0042/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2019/..., kuriuo dėl maksimalaus transporto priemonės ilgio, kai dėl kabinų pagerėja aerodinaminės savybės, energijos vartojimo efektyvumas ir saugos savybės, specialių taisyklių įgyvendinimo termino iš dalies keičiama Tarybos direktyva 96/53/EB

P8_TC1-COD(2018)0130


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2019/984.)

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 286.


Anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamieji indeksai ***I
PDF 128kWORD 46k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011 (COM(2018)0355 – C8-0209/2018 – 2018/0180(COD))
P8_TA(2019)0237A8-0483/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0355),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0209/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 13 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0483/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų, ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų ir su tvarumu susijusios lyginamųjų indeksų informacijos atskleidimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011

P8_TC1-COD(2018)0180


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2089.)

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 103.
(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 24.


Konkrečios nuostatos, taikomos siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“) ***I
PDF 516kWORD 155k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos (COM(2018)0374 – C8-0229/2018 – 2018/0199(COD))
P8_TA(2019)0238A8-0470/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0374),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnį, 209 straipsnio 1 dalį, 212 straipsnio 2 dalį bei 349 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0229/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0470/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos

P8_TC1-COD(2018)0199


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 178 straipsnį, 209 straipsnio 1 dalį, 212 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6),

kadangi:

(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 176 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERDF – ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. Pagal minėtą SESV straipsnį ir 174 straipsnio antrą ir trečią pastraipas ERPF turi padėti mažinti įvairių regionų išsivystymo skirtumus ir mažinti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą; ypatingą dėmesį reikia skirti tam tikrų kategorijų regionams, iš kurių konkrečiai išskiriami pasienio regionai, kaimo vietovių, pramonės pereinamojo laikotarpio paveiktų vietovių, retai apgyvendintų vietovių, salų ir kalnuotų regionų atsilikimą; [1 pakeit.]

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [naujasis BNR](7) išdėstytos ERPF ir tam tikriems kitiems fondams taikomos bendrosios nuostatos, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [naujasis ERPF](8) – nuostatos dėl konkrečių ERPF paramos tikslų ir aprėpties. Dabar reikia priimti specialiąsias nuostatas, susijusias su Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslu (INTERREG), kai viena arba kelios valstybės narės ir jų regionai bendradarbiauja abipus sienos, atsižvelgiant į veiksmingą programavimą, įskaitant nuostatas dėl techninės paramos, stebėsenos, vertinimo, komunikacijos, tinkamumo finansuoti, valdymo, kontrolės ir finansų valdymo; [2 pakeit.]

(3)  Sąjungos teritorijoje siekiant remti bendradarbiaujamąjį ir darnų vystymąsi įvairiais lygmenimis ir sumažinti esamus skirtumus, ERPF lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, tarptautinį bendradarbiavimą, jūrų srities bendradarbiavimą, atokiausių regionų bendradarbiavimą ir tarpregioninį bendradarbiavimą pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG). Proceso metu turėtų būti atsižvelgiama į daugiapakopio valdymo ir partnerystės principus ir stiprinamas vieta grindžiamas požiūris; [3 pakeit.]

(3a)  įvairiais INTERREG komponentais turėtų būti padedama siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT), kaip apibrėžta 2015 m. rugsėjo mėn. priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.; [4 pakeit.]

(4)  pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą reikėtų siekti spręsti bendrus drauge pasienio regionuose nustatytus uždavinius ir išnaudoti nepanaudotas pasienio regionų ekonomikos augimo galimybes, kaip pažymėta Komisijos komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“(9) (toliau – Pasienio regionų komunikatas). Tad Todėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentas turėtų apsiriboti bendradarbiavimu apimti bendradarbiavimą prie sausumos sienų, o tarpvalstybinį bendradarbiavimą arba prie jūrų sienų reikėtų integruoti į tarptautinio, nedarant poveikio naujam atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą komponentui; [5 pakeit.]

(5)  į tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą taip pat reikėtų įtraukti bendradarbiavimą tarp vienos ar kelių valstybių narių ar jų regionų ir vienos ar kelių šalių ar regionų ir kitų teritorijų už Sąjungos ribų. Šį reglamentą taikant ir vidaus, ir išorės tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, taikytinos nuostatos dėl valstybių narių programų institucijų, už Sąjungos ribų veikiančių institucijų partnerių ir paramos gavėjų turėtų būti daug paprastesnės ir darnesnės, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpiu; [6 pakeit.]

(6)  pagal tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo komponentą bendradarbiavimą reikėtų siekti stiprinti veiksmais, kuriais skatinama su Sąjungos sanglaudos politikos prioritetais susijusi integruota teritorinė plėtra, į šį komponentą taip pat reikėtų įtraukti tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą visapusiškai laikantis subsidiarumo principo. Tarptautinis bendradarbiavimas turėtų apimti didesnes Sąjungos žemyninės dalies teritorijas, o jūrų srities bendradarbiavimas didesnes tarptautines teritorijas ir, atitinkamais atvejais, – teritorijas aplink jūrų baseinus, į jį taip pat reikėtų integruoti 2014–2020 m. programavimo laikotarpio bendradarbiavimą prie jūrų sienų. Kad ankstesnį tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą būtų galima tęsti, jį įtraukus į bendresnę jūrų srities bendradarbiavimo sistemą, reikėtų suteikti kuo daugiau lankstumo, ypač apibrėžiant bendradarbiavimo teritoriją, nustatant konkrečius kurių geografinė apimtis viršija tarpvalstybinio bendradarbiavimo tikslus, reikalavimus dėl projektų partnerių, kuriant paprogrames ir specialius iniciatyvinius komitetus programų teritorijas; [7 pakeit.]

(7)  atsižvelgiant į tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu atokiausiuose regionuose patirtį ir tai, kad abiejų komponentų derinimas pagal vieną programą vienoje bendradarbiavimo teritorijoje nepadėjo pakankamai supaprastinti nei programos institucijoms, nei paramos gavėjams taikomos tvarkos, reikėtų sukurti papildomą specialų atokiausių regionų komponentą, kad atokiausi regionai galėtų bendradarbiauti su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis veiksmingiausiu ir paprasčiausiu būdu, atsižvelgiant į jų ypatumus; [8 pakeit.]

(8)  atsižvelgiant, viena vertus, į teigiamą patirtį, įgytą įgyvendinant INTERREG tarpregioninio bendradarbiavimo programas, ir, kita vertus, į tai, kad toks bendradarbiavimas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo nepakankamas, pagal tarpregioninio bendradarbiavimo komponentą dėmesį reikėtų konkrečiau sutelkti į sanglaudos politikos veiksmingumo didinimą. Todėl pagal šį komponentą reikėtų apsiriboti dviem programomis: pagal vieną reikėtų suteikti galimybių įgyti įvairios patirties, taikyti novatoriškus metodus, stiprinti matyti, kad tarpregioninis miestų ir regionų bendradarbiavimas keičiantis patirtimi, stiprinant abiejų tikslų programų įgyvendinimo gebėjimus bei skatinti naudotis Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis, kuriamomis arba ketinamomis kurti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006(10), pagal kitą – tobulinti vystymosi tendencijų analizę. Visoje Sąjungoje vykstantį bendradarbiavimą pagal projektus reikėtų integruoti į naują tarpregioninių (investicijų į ekonomikos augimą inovacijas komponentą ir glaudžiai susieti su Komisijos komunikato „Inovacijų stiprinimas darbo vietų kūrimą ir Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“(11) įgyvendinimu, ypač remti temines pažangiosios specializacijos platformas energetikos, pramonės modernizavimo bendradarbiavimo) programose yra svarbus elementas ieškant bendrų sprendimų sanglaudos politikos srityje ir žemės ūkio maisto produktų srityse. Galiausiai pažymėtina, kad integruotas teritorinis vystymasis, sutelktas į funkcines miestų teritorijas arba miestų teritorijas, turėtų būti vykdomas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas ir aprašytas viename lydimajame dokumente „Europos miestų iniciatyva“. Abi tarpregioninio kuriant ilgalaikes partnerystes. Todėl reikėtų toliau vykdyti esamas programas, visų pirma toliau remti projektais pagrįstą bendradarbiavimą, taip pat remti Europos teritorinio bendradarbiavimo komponento programos turėtų apimti visą Sąjungą, galimybę jose dalyvauti taip pat reikėtų suteikti trečiosioms valstybėms;grupes, ir toliau įgyvendinti makroregionines strategijas; [9 pakeit.]

(8a)   Naujoji tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyva turėtų būti grindžiama pažangiąja specializacija ir naudojama siekiant remti temines pažangiosios specializacijos platformas tokiose srityse kaip energetika, pramonės modernizavimas, žiedinė ekonomika, socialinės inovacijos, aplinka ir žemės ūkio maisto produktai, taip pat padėti subjektams, dalyvaujantiems pažangiosios specializacijos strategijose, kartu kurti inovacijas ir į Europos rinką įtraukti novatoriškus produktus, procesus ir ekosistemas. Faktai rodo, kad naujų technologijų (pvz., bazinių didelio poveikio technologijų) demonstravimo išbandymo ir patvirtinimo etape vis dar esama nuolatinių sisteminių trūkumų, ypač kai inovacijos yra papildomų regioninių specializacijų, kuriomis kuriamos inovatyvios vertės grandinės, integravimo rezultatas. Šie trūkumai yra ypač svarbūs etape nuo išbandymo iki visiško įsisavinimo rinkoje. Kai kuriose strateginėse technologijų ir pramonės srityse MVĮ šiuo metu negali dėti vilčių į labai gerą, atvirą ir sujungtą visos Europos demonstracinę infrastruktūrą. Tarpregioninio bendradarbiavimo iniciatyvos programos turėtų apimti visą Europos Sąjungą, galimybę jose dalyvauti taip pat reikėtų suteikti UŠT, trečiosioms valstybėms, jų regionams ir kaimyninių šalių atokiausių regionų regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis. Reikėtų skatinti tarpregioninių investicijų į inovacijas ir kitų atitinkamų ES programų, pavyzdžiui, iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų remiamų programų, programos „Horizontas 2020“, Europos skaitmeninės rinkos ir Bendrosios rinkos programos, sąveiką, nes jos padidins investicijų poveikį ir suteiks piliečiams daugiau naudos; [10 pakeit.]

(9)  reikėtų apibrėžti bendrus objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti reikalavimus atitinkančius regionus ir teritorijas. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant reikalavimus atitinkančius regionus ir teritorijas, reikėtų remtis bendra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003(12) nustatyta regionų klasifikavimo sistema; [11 pakeit.]

(10)  būtina toliau remti arba prireikus užmegzti visų lygmenų bendradarbiavimą su Sąjungos kaimyninėmis trečiosiomis valstybėms, nes toks bendradarbiavimas yra svarbi regioninės plėtros politikos priemonė ir turėtų būti naudingas su trečiosiomis valstybėms sienas turinčių valstybių narių regionams. Dėl to ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių, PNPP(13), KPTBP(14) ir UŠTP(15), lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinio, tarptautinio bendradarbiavimo, jūrų srities bendradarbiavimo, atokiausių regionų bendradarbiavimo ir tarpregioninio bendradarbiavimo programas. ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis teikiama parama turėtų būti grindžiama abipusiškumo ir proporcingumo principais. Tačiau dėl PNPP III TB ir KPTBP TB pažymėtina, kad ERPF parama turėtų būti papildyta bent lygiavertėmis PNPP III TB ir KPTBP TB sumomis, laikantis atitinkamame teisės akte nustatytų maksimalių sumų, t. y. iki 3 proc. PNPP III finansinio biudžeto ir iki 4 proc. KPTBP finansinio biudžeto pagal Kaimynystės geografinę programą, kaip nustatyta KPTBP reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte; [12 pakeit.]

(10a)   siekiant užtikrinti tinkamą šiuo metu vykdomų bendradarbiavimo programų tęstinumą, ypatingą dėmesį reikėtų skirti regionams, kurie tampa naujomis Sąjungos sienomis; [13 pakeit.]

(11)  PNPP III paramą daugiausia reikėtų sutelkti į pagalbą PNPP paramos gavėjams, padedant jiems stiprinti demokratines institucijas ir teisinę valstybę, įgyvendinti teismų sistemos ir viešojo administravimo reformas, užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, skatinti lyčių lygybę, toleranciją, socialinę įtrauktį ir nediskriminavimą, taip pat regioninę ir vietos plėtrą. Teikiant PNPP paramą reikėtų toliau remti PNPP paramos gavėjų pastangas plėtoti regioninį, makroregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei teritorinę plėtrą, be kita ko, įgyvendinant Sąjungos makroregionines strategijas. Be to, teikiant PNPP paramą reikėtų spręsti saugumo, migracijos, sienų valdymo klausimus, užtikrinti galimybę naudotis tarptautine apsauga, dalytis svarbia informacija, stiprinti sienų kontrolę ir bendromis pastangomis kovoti su neteisėta migracija ir neteisėtu migrantų gabenimu; [14 pakeit.]

(12)  dėl KPTBP paramos pažymėtina, kad Sąjunga turėtų plėtoti ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis, taip stengdamasi sukurti Sąjungos vertybėmis grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimo santykiai. Todėl pagal šį reglamentą ir pagal KPTBP reikėtų remti atitinkamų makroregioninių strategijų vidaus ir išorės aspektus. Šios iniciatyvos yra strategiškai svarbios, jomis sukuriamas reikšmingas politinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tarpusavio atskaitomybės, bendrų įsipareigojimų ir atsakomybės principais grindžiamus santykius su šalimis partnerėmis ir jų tarpusavio santykius;

(12a)  kuriant sinergiją su Sąjungos išorės veiksmais ir vystymosi programomis taip pat turėtų būti padedama užtikrinti kuo didesnį poveikį, kartu laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje. Siekiant DVT nepaprastai svarbu užtikrinti visų ES politikos priemonių suderinamumą; [15 pakeit.]

(13)  svarbu toliau stebėti EIVT ir Komisijos vaidmenį rengiant INERREG programų strateginį programavimą, kurį remia ERPF ir KPTBP, kaip nustatyta Tarybos sprendime 2010/427EU(16);

(14)  atsižvelgiant į specifinę Sąjungos atokiausių regionų padėtį, reikia priimti priemones, kuriose būtų išdėstyta, kokiomis sąlygomis dėl sąlygų, kuriomis šie regionai gali naudotis struktūriniais fondais, gerinimo. Dėl to, siekiant supaprastinti ir paskatinti bendradarbiavimą su kaimynais trečiosiomis valstybėmis ir UŠT ir kartu atsižvelgti į Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“(17), tam tikras šio reglamento nuostatas reikėtų pritaikyti prie ES atokiausių regionų specifikos; [16 pakeit.]

(14a)  šiuo reglamentu nustatoma, kad UŠT gali dalyvauti INTERREG programose. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas UŠT veiksmingai pasinaudoti galimybėmis ir dalyvauti, turi būti atsižvelgta į UŠT specifiką ir problemas; [17 pakeit.]

(15)  reikia nustatyti, kokie ištekliai skiriami kiekvienam INTERREG komponentui, įskaitant kiekvienai valstybei narei tenkančią visos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, tarptautiniam bendradarbiavimui, jūrų srities bendradarbiavimui, atokiausių regionų bendradarbiavimui ir tarpregioniniam bendradarbiavimui skiriamos sumos dalį ir valstybėms narėms suteikiamas galimybes lėšas lanksčiai skirstyti tarp komponentų; palyginti su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skiriamą dalį reikėtų sumažinti, o tarptautiniam bendradarbiavimui. Tačiau atsižvelgiant į globalizaciją, bendradarbiavimas, kurio tikslas – skatinti investicijas į darbo vietų kūrimą ir jūrų srities bendradarbiavimui skiriamą dalį – padidinti, nes į šį komponentą integruojamas jūrų srities bendradarbiavimas, taip pat ekonomikos augimą, taip pat bendras investicijas su kitais regionais, turėtų būti nustatomas pagal bendrus regionų ypatumus ir užmojus, o ne tik pagal sienas, todėl, reaguojant į pasaulio rinkos padėtį, reikėtų sukurti naują atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą skirti pakankamai papildomų lėšų naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai; [18 pakeit.]

(16)  kad ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių parama būtų panaudota kuo veiksmingiau, reikėtų sukurti mechanizmą, pagal kurį būtų organizuojamas paramos grąžinimas, jeigu išorės bendradarbiavimo programų nebūtų galima patvirtinti arba jeigu jas tektų nutraukti, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis programas, kurioms parama nėra teikiama pagal jokią Sąjungos finansavimo priemonę. Taikant tą mechanizmą turėtų būti siekiama užtikrinti optimalų programų veikimą ir kuo didesnį tų priemonių suderinamumą;

(17)  ERPF lėšos pagal INTERREG programas turėtų būti naudojamos konkretiems sanglaudos politikos tikslus atitinkantiems tikslams siekti. Tačiau konkrečių tikslų sąrašą pagal įvairius teminius tikslus reikėtų pritaikyti pagal specifinius INTERREG poreikius, o kad būtų galima imtis ESF remiamo pobūdžio intervencinių priemonių, pagal politikos tikslą „Socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“, reikėtų nustatyti papildomus konkrečius tikslus;

(18)  atsižvelgiant į unikalias ir specifines Airijos salos aplinkybes ir siekiant remti Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimą pagal Didžiojo penktadienio susitarimą, turėtų turi būti tęsiama nauja tarpvalstybinė programa PEACE PLUS ir būti grindžiama ankstesne Airijos ir Šiaurės Airijos pasienio grafysčių veikla, susijusia su ankstesnėmis programomis. Atsižvelgiant į programos praktinę svarbą reikia užtikrinti, kad pagal ją remiant taiką ir susitaikymą, ERPF lėšomis taip pat turėtų būti prisidedama, visų pirma bendruomenių sanglaudai skatinti skirtais veiksmais, prie atitinkamų regionų socialinio, ekonominio ir regioninio stabilumo ir bendradarbiavimo skatinimo. Atsižvelgiant į programos specifiką, ji turėtų būti valdoma bendrai, o Jungtinės Karalystės įnašas turėtų būti integruotas į programą kaip asignuotosios išorės pajamos. Be to, tam tikros šio reglamento taisyklės dėl veiksmų atrankos neturėtų būti taikomos tos programos veiksmams, kuriais remiama taika ir susitaikymas; [19 pakeit.]

(19)  į šį reglamentą reikėtų įtraukti du konkrečius INTERREG tikslus: vieną – siekiant paremti konkretų INTERREG tikslą stiprinti institucijų gebėjimus ir teisinį bei administracinį bendradarbiavimą, ypač, kai jis susijęs su Pasienio regionų komunikato įgyvendinimu, intensyvinti piliečių ir institucijų bendradarbiavimą ir plėtoti bei koordinuoti makroregionines ir jūrų baseinų strategijas, kitą – siekiant spręsti konkrečius išorės bendradarbiavimo klausimus, pavyzdžiui, saugumo, patikimumo, sienos kirtimo valdymo ir migracijos;

(20)  kad INTERREG poveikis būtų kuo didesnis, didžiąją Sąjungos paramos dalį reikėtų sutelkti nedideliam skaičiui politikos tikslų siekti;. Reikėtų stiprinti INTERREG komponentų sąveiką ir papildomumą; [20 pakeit.]

(21)  nuostatas dėl INTERREG programų rengimo, tvirtinimo ir keitimo, teritorinės plėtros, veiksmų atrankos, stebėsenos ir vertinimo, programų institucijų, veiksmų audito, skaidrumo ir komunikacijos (tokios pačios nuostatos išdėstytos Reglamente (ES) [naujasis BNR]) reikėtų pritaikyti pagal INTERREG programų specifiką. Šios specialios nuostatos turi būti paprastos ir aiškios, kad valstybės narės ir paramos gavėjai išvengtų perteklinio reglamentavimo ir papildomos administracinės naštos; [21 pakeit.]

(22)  2014–2020 m. programų laikotarpio nuostatas dėl to, kokius veiksmus reikėtų laikyti iš tikrųjų bendrais veiksmais ir bendradarbiavimu, taip pat nuostatas dėl partnerystės įgyvendinant INTERREG veiksmus ir pagrindinio partnerio įsipareigojimų reikėtų palikti galioti. Tačiau INTERREG partneriai turėtų bendradarbiauti visais keturiais lygmenimis (rengimo, įgyvendinimo, personalo telkimo ir (arba) finansavimo) lygmenimis, o pagal atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą – trimis iš keturių lygmenų, nes taip ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramą būtų paprasčiau suderinti ir programų, ir veiksmų lygmenimis; [22 pakeit.]

(22a)  svarbus ir naudingas tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų instrumentas yra žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai, siekiant panaikinti dėl sienų kylančias bei tarpvalstybines kliūtis, skatinti žmonių bendravimą vietoje ir taip suartinti pasienio regionus ir jų gyventojus. Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai vykdomi daugelyje sričių, pvz., kultūros, sporto, turizmo, bendrojo ir profesinio lavinimo, ekonomikos, mokslo, aplinkos apsaugos ir ekologijos, sveikatos priežiūros, susisiekimo ir mažųjų infrastruktūros projektų, administravimo bendradarbiavimo, ryšių su visuomene. Taip pat, kaip paaiškinta ir Regionų komiteto nuomonėje „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai“(18), žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pasižymi didele Europos pridėtine verte ir labai padeda siekti bendro tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų tikslo; [23 pakeit.]

(23)  taisykles, pagal kurias reglamentuojami mažų projektų fondai – šie fondai veikia nuo nuo pat INTERREG sukūrimo, tačiau jiems niekada nebuvo taikomos specialiosios nuostatos – reikėtų išdėstyti aiškiau. Kaip nurodyta Europos regionų komiteto nuomonėje „Žmonių žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas“(19), remiami iš esmės per mažų projektų fondams tenka svarbus vaidmuo didinant piliečių ir institucijų tarpusavio pasitikėjimą, jais kuriama didelė Europos pridėtinė vertė ir daug prisidedama prie bendro tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų tikslo įveikti sienų sudaromas kliūtis fondus arba panašias priemones, tačiau niekada nebuvo parengtos šiems projektams skirtos nuostatos, todėl būtina paaiškinti šių fondų valdymo taisykles. Siekiant išlaikyti žmonių tarpusavio ryšiais pagrįstų projektų ir nedidelės apimties projektų pridėtinę vertę ir integruoti pasienio teritorijas naudą (taip pat ir vietos bei jų piliečius. regionų vystymuisi), taip pat siekiant, kad galutiniams naudos gavėjams, kurie dažnai nėra pratę prašyti Sąjungos lėšų, būtų paprasčiau valdyti mažų projektų finansavimą, reikėtų nustatyti, kad iki tam tikros slenkstinės ribos privaloma taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimo tvarką ir fiksuotąsias sumas; [24 pakeit.]

(24)  kadangi programose dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, todėl padidėja administracinės išlaidos, taip pat regionų kontaktiniams centrams (dar vadinamiems atstovybėmis), kurie yra svarbūs kontaktiniai partneriai projektų prašymų teikėjams ir jų vykdytojams, o kartu – tiesioginis ryšys su jungtiniais sekretoriatais ar atitinkamomis institucijomis, ypač susijusios su kontrole ir vertimu raštu, viršutinė techninės paramos išlaidų riba turėtų būti aukštesnė už ribą, nustatytą pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą. Siekiant kompensuoti didesnes administracines išlaidas, valstybės narės turėtų būti raginamos, kai įmanoma, mažinti administracinę bendrų projektų įgyvendinimo naštą. Be to, tam, kad būtų galima užtikrinti pakankamą veiksmingos techninės paramos veiklos finansavimą, INTERREG programoms, kurioms skiriama ribota Sąjungos parama, arba išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms reikėtų skirti tam tikrą minimalią techninės paramos sumą; [25 pakeit.]

(25)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalis, vertinant fondus, reikia remtis informacija, surinkta vykdant specialius stebėsenos reikalavimus, kartu reikėtų vengti pernelyg intensyvaus reglamentavimo ir administracinės naštos, ypač valstybėms narėms. Jeigu to reikia, į reikalavimus galima įtraukti išmatuojamus rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinamas praktinis fondų poveikis;

(25a)  mažinant administracinę naštą Komisija, valstybės narės ir regionai turėtų glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų galima taikyti Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 77 straipsnyje nurodytas patobulintas atitinkamas INTERREG programos administravimo ir kontrolės sistemos nuostatas; [26 pakeit.]

(26)  remiantis 2014–2020 m. programavimo laikotarpio patirtimi, reikėtų toliau laikytis aiškios taisyklių dėl išlaidų tinkamumo finansuoti hierarchijos ir kartu laikytis principo, kad taisyklės dėl išlaidų tinkamumo finansuoti nustatomos Sąjungos lygmeniu arba visai INTERREG programai, taip siekiant išvengti bet kokio galimo skirtingų reglamentų, taip pat reglamentų ir nacionalinių taisyklių nesuderinamumo arba prieštaravimų. Papildomų vienos valstybės narės priimamų taisyklių, taikomų tik tos valstybės narės paramos gavėjams, aprėptis turėtų būti kuo mažesnė. Ypač pažymėtina, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui priimto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 481/2014(20) nuostatas reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(27)  valstybes nares reikėtų paraginti kai tikslinga, valstybės narės turėtų perduoti vadovaujančiosios institucijos funkcijas naujai arba, kai taikytina, esamai Europos teritorinio bendradarbiavimo grupei arba įkurti tokią grupę (kaip kitus tarpvalstybinius juridinius asmenis), kuri būtų atsakinga už paprogramės arba integruotų teritorinių investicijų valdymą, integruotas teritorines investicijas, vieną ar kelis mažų projektų fondus arba atliktų vienintelio partnerio funkcijas arba atliktų vienintelio partnerio funkcijas. Valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas įvairių valstybių narių regioninėms ir vietos valdžios institucijoms bei kitoms viešosioms įstaigoms kurti tokias bendradarbiavimo grupes, turinčias juridinio asmens statusą, ir įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas į jų veiklą; [27 pakeit.]

(28)  norint toliau laikytis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu taikytos mokėjimo sekos, t. y. sekos, pagal kurią Komisijos mokėjimai pagrindiniam partneriui vykdomi per tvirtinančiąją instituciją, vykdant apskaitos funkcijas toliau turėtų būti laikomasi tos mokėjimų sekos. Sąjungos paramą reikėtų mokėti pagrindiniam partneriui, nebent dėl to pagrindiniam partneriui ir kitiems partneriams tektų mokėti dvigubus konvertavimo į eurus ir pakartotinio konvertavimo į kitą valiutą (ar atvirkščiai) mokesčius. Jei nenurodyta kitaip, pagrindinis partneris turėtų užtikrinti, kad kiti partneriai gautų visą atitinkamo Sąjungos fondo įnašo sumą per visų partnerių sutartą laikotarpį ta pačia tvarka, kuri taikoma pagrindiniam partneriui; [28 pakeit.]

(29)  pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [63 straipsnio 9 dalį] konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse reikia atsižvelgti į Europos teritorinio bendradarbiavimo (INTERREG) programų poreikius, pirmiausia susijusius su audito funkcijomis. Todėl nuostatas dėl metinės audito nuomonės, metinės kontrolės ataskaitos ir veiksmų audito reikėtų supaprastinti ir labiau pritaikyti prie tokių daugiau negu vienai valstybei narei skirtų programų; [29 pakeit./(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

(30)  reikėtų nustatyti aiškią finansinės atsakomybės už paramos susigrąžinimą už pažeidimus seką – paramą vienintelis partneris arba kiti partneriai grąžina Komisijai per pagrindinį partnerį ir vadovaujančiąją instituciją. Reikėtų išdėstyti nuostatas dėl valstybių narių, trečiųjų valstybių ir valstybių partnerių arba užjūrio šalių ir teritorijų (toliau – UŠT) atsakomybės, jeigu lėšų susigrąžinti iš vienintelio partnerio, kito partnerio arba pagrindinio partnerio nepavyksta ir jeigu tokiu atveju lėšas vadovaujančiajai institucijai grąžina valstybė narė. Todėl pagal INTERREG programas paramos gavėjų lygmeniu nesusigrąžinamų sumų nėra. Tačiau reikia aiškiau nustatyti, kaip elgtis, jeigu valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT negrąžina lėšų vadovaujančiajai institucijai. Taip pat reikėtų aiškiau nustatyti su lėšų susigrąžinimu susijusius pagrindinio partnerio įsipareigojimus. Ypač pažymėtina, kad Be to, stebėsenos komitetas turėtų nustatyti su lėšų susigrąžinimu susijusias procedūras ir dėl jų susitarti. Tačiau vadovaujančiajai institucijai neturėtų būti leidžiama įpareigoti pagrindinį partnerį pradėti teismines procedūras kitoje šalyje; [30 pakeit.]

(30a)   tikslinga skatinti laikytis finansinės drausmės. Nustatant biudžetinių įsipareigojimų panaikinimo tvarką kartu turėtų būti atsižvelgiama į INTERREG programų ir jų įgyvendinimo sudėtingumą; [31 pakeit.]

(31)  kad ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir trečiosiose valstybėse, valstybėse partnerėse arba UŠT dažniausiai būtų galima taikyti bendrą taisyklių rinkinį, reikėtų nustatyti, kad šis reglamentas taip pat taikomos trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT dalyvavimui, nebent konkrečiame šio reglamento skyriuje išdėstytos specialios taisyklės. Institucijas trečiosiose valstybėse, valstybėse partnerėse arba UŠT galima steigti pagal INTERREG programų institucijų pavyzdį. Išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pradžia turėtų būti susieta su tuo, kada atitinkama trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT pasirašo finansavimo susitarimą. Trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT paramos gavėjų viešieji pirkimai turėtų būti vykdomi laikantis išorės viešiesiems pirkimams taikomų taisyklių, išdėstytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) [naujasis FR-Omnibus](21). Reikėtų nustatyti procedūras, pagal kurias būtų sudaromi finansavimo susitarimai su kiekviena trečiąja valstybe, valstybe partnere arba UŠT, taip pat susitarimai tarp vadovaujančiosios institucijos ir kiekvienos trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT dėl Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramos arba dėl trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT papildomo įnašo INTERREG programai, išskyrus nacionalinį bendrą finansavimą;

(32)  nors INTERREG programos, kuriose dalyvauja trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, turėtų būti įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą, atokiausių regionų bendradarbiavimo veiksmai gali būti įgyvendinami pagal netiesioginio valdymo principą. Reikėtų išdėstyti konkrečias taisykles dėl to, kaip visas programas arba jų dalį įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą; [32 pakeit./(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

(33)  atsižvelgiant į patirtį, įgytą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pagal Europos kaimynystės priemonės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas įgyvendinant didelius infrastruktūros projektus, procedūras reikėtų supaprastinti. Tačiau Komisijai reikėtų palikti tam tikras su tokių projektų atranka susijusias teises;

(34)  Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus, kad ji galėtų tvirtinti ir keisti INTERREG programų sąrašus, bendrų Sąjungos paramos kiekvienai INTERREG programai sumų sąrašus ir priimti sprendimus dėl INTERREG programų patvirtinimo ir keitimo. Įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(22). Nors šie aktai yra bendro pobūdžio, reikėtų taikyti patariamąją procedūrą, nes jais nuostatos tiktai įgyvendinamos techniškai;

(35)  siekiant užtikrinti vienodas INTERREG programų tvirtinimo ir keitimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tačiau, kai taikytina, įgyvendinant išorės tarpvalstybines bendradarbiavimo programas, kai taikytina, reikėtų laikytis Reglamentuose (ES) [PNPP III] ir [KPTBP] nustatytų Komisijos procedūrų dėl sprendimų, kuriais tos programos patvirtinamos pirmą kartą; [33 pakeit.]

(36)  kad tam tikrus neesminius šio reglamento aspektus būtų galima papildyti arba pakeisti, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį reikėtų perduoti įgaliojimus priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiama priede INTERREG programoms skirta forma. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija surengtų reikiamas konsultacijas, taip pat ir su ekspertais, ir kad konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(36a)  Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) skatinimas yra itin svarbus ES sanglaudos politikos prioritetas. MVĮ teikiamai paramai už išlaidas, patirtas dėl ETB srities projektų, jau taikoma bendroji išimtis pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014(23) (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas). Specialios nuostatos dėl regioninės valstybės pagalbos, skirtos visų dydžių įmonių vykdomoms investicijoms, taip pat yra įtrauktos į 2014–2020 m.(24) regioninės valstybės pagalbos gaires ir Bendrojo bendrosios išimties reglamento regioninės pagalbos skirsnį. Remiantis įgyta patirtimi, pagalba Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams turėtų turėti tik ribotą poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai, todėl Komisija turėtų galėti pareikšti, kad tokia pagalba yra suderinama su vidaus rinka ir kad finansuojant ETB projektus teikiamai paramai gali būti taikoma bendroji išimtis; [34 pakeit.]

(37)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKIRSNIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR INTERREG KOMPONENTAI

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiame reglamente išdėstytos taisyklės dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), siekiant paskatinti valstybių narių ir jų regionų bendradarbiavimą tarpusavyje Sąjungos viduje ir valstybių narių, jų regionų bendradarbiavimą atitinkamai su gretimomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, kitomis teritorijomis arba užjūrio šalimis bei teritorijomis (toliau – UŠT) arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis arba regioninę organizaciją sudarančių trečiųjų valstybių grupe. [35 pakeit.]

2.  Siekiant užtikrinti veiksmingą programavimą pagal Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) lėšomis remiamo Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (pagal INTERREG programas), šiame reglamente taip pat išdėstytos reikiamos nuostatos, įskaitant dėl techninės paramos, stebėsenos, vertinimo, komunikacijos, tinkamumo finansuoti, valdymo, kontrolės ir programų finansų valdymo.

3.  Dėl INTERREG programoms skirtos paramos, teikiamos pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (toliau – PNPP III), Kaimynystės, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (toliau – KPTBP) ir visoms užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) skirtą finansavimą 2021–2027 m. laikotarpiu, kuris Tarybos sprendimu (ES) XXX nustatytas kaip programa (toliau – UŠTP) (toliau visos trys priemonės kartu – Sąjungos išorės finansinės priemonės), pažymėtina, kad šiame reglamente apibrėžiami papildomi konkretūs tikslai, šių fondų integravimo į INTERREG programas tvarka, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, UŠT ir jų regionų atitikimo reikalavimams kriterijai ir tam tikros specialiosios įgyvendinimo taisyklės.

4.  Dėl ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių (toliau kartu – INTERREG fondai) paramos INTERREG programoms pažymėtina, kad šiame reglamente nustatomi konkretūs INTERREG tikslai, taip pat organizacinė tvarka, valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, UŠT ir jų regionų atitikimo reikalavimams kriterijai, finansiniai ištekliai ir finansinių išteklių paskirstymo kriterijai.

5.  Reglamentas (ES) [naujasis BNR] ir Reglamentas (ES) [naujasis ERPF] taikomi INTERREG programoms, išskyrus atvejus, kai tuose reglamentuose ir šiame reglamente nustatyta kitaip arba Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatas galima taikyti tik investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.  Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys pateiktos Reglamento (ES) [naujasis BNR] 2 straipsnyje. Kitų vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1)  PNPP paramos gavėja – į Reglamento (ES) [PNPP III] I priedo sąrašą įtraukta šalis arba teritorija;

2)  trečioji valstybė – šalis, kuri nėra Sąjungos valstybė narė ir nėra remiama INTERREG lėšomis;

3)  valstybė partnerė – PNPP paramos gavėja arba šalis ar teritorija, kuri įtraukta į Reglamento (ES) [KPTBP] I priedo kaimynystės geografinių teritorijų sąrašą, ir Rusijos Federacija, ir kuriai parama teikiama Sąjungos išorės finansavimo priemonėmis;

4)  tarpvalstybinis juridinis subjektas – juridinis subjektas, įskaitant euroregioną, kurį pagal vienos iš INTERREG programoje dalyvaujančios šalies teisės aktus įsteigė bent dvi dviejų dalyvaujančių šalių teritorinės valdžios arba kitokios institucijos; [36 pakeit.]

4a)  regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacija – tos pačios geografinės teritorijos valstybių narių ar regionų grupė, siekianti glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant bendros svarbos klausimus. [37 pakeit.]

2.  Kai Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatose vartojama sąvoka „valstybė narė“, šiame reglamente ji reiškia valstybę narę, kurioje yra vadovaujančioji institucija, o kai nuostatose vartojama sąvoka „kiekviena valstybė narė“ arba „valstybės narės“, jos reiškia atitinkamoje INTERREG programoje dalyvaujančias valstybes nares ir, jei taikoma, trečiąsias valstybes, valstybes partneres ir UŠT.

Kai Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatose minimi to reglamento [1 straipsnio 1 dalies a punkte] išvardyti fondai arba ERPF, šiame reglamente jie reiškia ir atitinkamą Sąjungos išorės finansavimo priemonę.

3 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) komponentai

Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG) ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiami šie komponentai:

1)  tarpvalstybinis gretimų regionų bendradarbiavimas, siekiant skatinti integruotą ir darnią regioninę plėtrą (1 komponentas): [38 pakeit.]

a)  vidaus tarpvalstybinis gretimų dviejų arba daugiau sausumos arba jūrų sienos skiriamų valstybių narių arba gretimų sausumos arba jūrų sienos skiriamų bent vienos valstybės narės ir vienos arba kelių 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų trečiųjų valstybių regionų bendradarbiavimas arba [39 pakeit.]

b)  išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas tarp gretimų sausumos arba jūrų sienos skiriamų bent vienos valstybės narės regionų ir vieno iš šių subjektų: [40 pakeit.]

i)  PNPP paramos gavėjų arba

ii)  KPTBP lėšomis remiamų valstybių partnerių arba

iii)  Rusijos Federacijos, kad ji galėtų dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime, kuriam parama teikiama ir KPTBP lėšomis;

2)  tarptautinis bendradarbiavimas ir jūrų srities bendradarbiavimas didesniuose tarptautiniuose regionuose ir aplink jūrų baseinus, kuriame dalyvauja valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir Grenlandijos UŠT nacionaliniai, regioniniai ir vietos programos partneriai, siekiant glaudesnės teritorinės integracijos (toliau – 2 komponentas, jeigu kalbama tik apie tarptautinį bendradarbiavimą – 2A komponentas, jeigu kalbama tik apie jūrų srities bendradarbiavimą – 2B komponentas); [41 pakeit.]

3)  atokiausių regionų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, UŠT ar regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis ar keliomis iš jų, siekiant sudaryti palankesnes kaimyninių regionų integracijos ir darnaus vystymosi sąlygas (3 komponentas); [42 pakeit.]

4)  tarpregioninis bendradarbiavimas siekiant didinti sanglaudos politikos veiksmingumą (toliau – 4 komponentas) skatinant:

a)  keistis patirtimi, novatoriškais metodais ir stiprinti gebėjimus, susijusius su:

i)  INTERREG programų įgyvendinimu;

ia)  bendrų tarpregioninių plėtros projektų įgyvendinimu; [43 pakeit.]

ib)  partnerių visoje Sąjungoje pajėgumų plėtojimu, susijusiu su: [44 pakeit.]

ii)  investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtų programų įgyvendinimu, ypač kai imamasi tarpregioninių ir tarptautinių veiksmų ir paramos gavėjai yra įsteigti bent dar vienoje valstybėje narėje;

iia)  gerosios patirties nustatymu ir skleidimu bei tokios patirties perkėlimu pirmiausia į veiksmų programas pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą; [45 pakeit.]

iib)  dalijimusi tvarios miestų plėtros, įskaitant miesto ir kaimo vietovių ryšius, geriausios patirties nustatymo, perdavimo ir skleidimo patirtimi; [46 pakeit.]

iii)  Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) įkūrimu, veikimu ir naudojimusi jomis;

iiia)  Europos tarpvalstybinio mechanizmo, nurodyto Reglamente (ES) .../... [naujas Europos tarpvalstybinis mechanizmas], sukūrimu, veikimu ir naudojimu; [47 pakeit.]

b)  plėtros tendencijų analize, atsižvelgiant į teritorinės sanglaudos tikslus;

5)  tarpregioninės investicijos į inovacijas, komercinant ir plėtojant tarpregioninius inovacijų projektus, galinčius paskatinti Europos vertės grandinių plėtrą (toliau – 5 komponentas). [48 pakeit.]

ii skirsnis

Geografinė aprėptis

4 straipsnis

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo geografinė aprėptis

1.  Tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 3 lygio regionus, išsidėsčiusius prie vidaus ir išorės sausumos ar jūrų sienų su trečiosiomis valstybėmis arba valstybėmis partnerėmis, nedarant poveikio galimiems koregavimams, siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas programos įgyvendinimo teritorijose, nustatytose pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programas, būtų derinamas ir tęsiamas. [49 pakeit.]

2.  Prie jūrų sienų išsidėstę regionai, sujungti jūroje esančia fiksuota jungtimi, taip pat gali dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime. [50 pakeit.]

3.  Vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programos gali apimti Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės regionus, kurie prilygsta NUTS 3 lygio regionams, taip pat Lichtenšteiną, Andorą, Monaką ir Monaką San Mariną. [51 pakeit.]

4.  Išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje PNPP III arba KPTBP lėšomis ketinama remti atitinkamos valstybės partnerės NUTS 3 lygio regionus, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančias teritorijas, išsidėsčiusias prie visų sausumos ir jūrų sienų tarp valstybių narių ir PNPP III arba KPTBP reikalavimus atitinkančių valstybių partnerių. [52 pakeit.]

5 straipsnis

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo geografinė aprėptis [53 pakeit.]

1.  Tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo atveju ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 2 lygio regionus, įskaitant gretimas funkcines teritorijas, nedarant poveikio galimiems koregavimams siekiant užtikrinti, kad pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programas vykdytas toks bendradarbiavimas didesnėse susijusiose teritorijose būtų derinamas ir tęsiamas, ir atsižvelgiant, kai taikytina, į makroregionines strategijas arba jūrų baseinų strategijas. [54 pakeit.]

2.  Tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo INTERREG programos gali apimti: [55 pakeit.]

a)  Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės regionus, taip pat Lichtenšteiną, Andorą, Monaką ir San Mariną;

b)  Grenlandiją pagal UŠT skirtą programą UŠT gaunamą paramą; [56 pakeit.]

c)  Farerų salas,

d)  valstybių partnerių pagal PNPP III arba KPTBP regionus,

nepriklausomai nuo to, ar jie remiami iš ES biudžeto.

3.  2 dalyje nurodyti regionai, trečiosios valstybės, arba valstybės partnerės arba UŠT turi būti NUTS 2 lygio regionai, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančios teritorijos. [57 pakeit.]

6 straipsnis

Atokiausių regionų bendradarbiavimo geografinė aprėptis

1.  Kai bendradarbiauja atokiausi regionai, ERPF lėšomis remiami visi SESV 349 straipsnio pirmoje pastraipoje išvardyti atokiausi regionai.

2.  Atokiausių regionų INTERREG programos gali apimti kaimynines valstybes partneres, remiamas pagal KPTBP, arba UŠT, remiamas pagal UŠTP, regioninio bendradarbiavimo organizacijas arba ir vienas, ir kitas du ar visus tris iš šių subjektų. [58 pakeit.]

7 straipsnis

Tarpregioninio bendradarbiavimo geografinė aprėptis ir tarpregioninės investicijos į inovacijas [59 pakeit.]

1.  Pagal bet kurią 4 komponento INTERREG programą arba tarpregionines investicijas į inovacijas pagal 5 komponentą ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija, įskaitant atokiausius regionus. [60 pakeit.]

2.  4 komponento INTERREG programos taip pat gali apimti visą trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, 4–6 straipsniuose nurodytų kitų teritorijų arba UŠT, kurios yra remiamos arba neremiamos Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis, teritoriją arba jos dalį. Trečiosios šalys gali dalyvauti šiose programose, jeigu prisideda prie finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma. [61 pakeit.]

8 straipsnis

Ketinamų remti INTERREG programų teritorijų sąrašas

1.  Pagal 4, 5 ir 6 straipsnius Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame pateikiamas pagal kiekvieną komponentą ir kiekvieną INTERREG programą suskirstytas ketinamų remti INTERREG programų teritorijų sąrašas. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Išorės tarpvalstybinės INTERREG programos nurodomos atitinkamai kaip INTERREG PNPP III TB programos arba INTERREG kaimynystės TB programos.

2.  1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte taip pat pateikiamas Sąjungos NUTS 3 lygio regionų, į kuriuos buvo atsižvelgta skirstant ERPF paramą tarpvalstybiniam bendradarbiavimui prie visų vidaus sienų ir tų išorės sienų, kurioms taikomos Sąjungos išorės finansinės priemonės, sąrašas ir NUTS 3 lygio regionų, į kuriuos atsižvelgta skirstant paramą pagal 9 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytą 2B komponentą, sąrašas. [62 pakeit.]

3.  Trečiųjų valstybių, valstybių partnerių regionai arba Sąjungai nepriklausančios teritorijos, kurios negauna ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramos, taip pat paminimos 1 dalyje nurodytame sąraše. [63 pakeit./(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

iii skirsnis

Ištekliai ir bendro finansavimo procentiniai dydžiai

9 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ERPF ištekliai

1.  Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ERPF ištekliai sudaro 8 430 000 000 11 165 910 000 EUR (2018 m. kainomis) iš visų esamų 2021–2027 m. programavimo laikotarpio ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių, nustatytų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 102 [103 straipsnio 1 dalyje]. [64 pakeit.]

2.  10 195 910 000 EUR (91,31 %) iš 1 dalyje nurodyti ištekliai paskirstomi nurodytų išteklių paskirstoma taip: [65 pakeit.]

a)  52,7 % (t. y. iš viso 4 440 000 000 7 500 000 000 EUR) (67,17 %) – tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (1 komponentas); [66 pakeit.]

b)  31,4 % (t. y. iš viso 2 649 900 000 1 973 000 000 EUR) (17,68 %)– tarptautiniam bendradarbiavimui ir jūrų srities bendradarbiavimui (2 komponentas); [67 pakeit.]

c)  3,2 % (t. y. iš viso 270 100 000 EUR) 357 309 120 EUR (3,2 %) – atokiausių regionų bendradarbiavimui (3 komponentas); [68 pakeit.]

d)  1,2 % (t. y. iš viso 100 000 000 EUR) 365 000 000 EUR (3,27%)– tarpregioniniam bendradarbiavimui (4 komponentas); [69 pakeit.]

e)  11,5 % (t. y. iš viso 970 000 000 EUR) – tarpregioninėms investicijoms į inovacijas (5 komponentas). [70 pakeit.]

3.  Komisija kiekvienai valstybei narei praneša pamečiui suskirstytą jai tenkančią viso 1, 2 ir 3 komponentų lėšų sumos dalį.

Lėšų paskirstymo pagal valstybes nares kriterijus yra toliau nurodytų regionų gyventojų skaičius:

a)  pagal 1 komponentą – NUTS 3 lygio regionų, pagal 2B komponentą – NUTS 3 lygio regionų, išvardytų pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame įgyvendinimo akte; [71 pakeit.]

b)  pagal 2A ir 3 komponentus komponentą – NUTS 2 lygio regionų; [72 pakeit.]

ba)  pagal 3 komponentą – NUTS 2 ir 3 lygio regionų. [73 pakeit.]

4.  Kiekviena valstybė narė gali iki 15 proc. savo finansinių asignavimų, skirtų 1, 2 ir 3 komponentams, perkelti iš vieno iš tų komponentų vienam ar keliems kitiems komponentams.

5.  Remdamasi pagal 3 dalį praneštomis sumomis, kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją, ar ir kaip ji pasinaudojo 4 dalyje numatyta perkėlimo galimybe, ir apie galutinį jai skirtos lėšų dalies paskirstymą tarp INTERREG programų, kuriose valstybė narė dalyvauja.

5a.  970 000 000 EUR (8,69 %) iš 1 dalyje nurodytų išteklių skiriama naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai, nurodytai 15a straipsnyje (naujame).

Jei iki 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija visų 1 dalyje nurodytų turimų išteklių nepaskiria pagal šią iniciatyvą atrinktiems projektams, likusios nepaskirstytos sumos pro rata perskiriamos 1–4 komponentams. [74 pakeit.]

10 straipsnis

Keliems fondams taikomos nuostatos

1.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame išdėsto daugiametę ERPF ir KPTBP arba PNPP III lėšomis remiamų išorės tarpvalstybinių INTERREG programų strategiją. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Dėl INERREG programų, remiamų ERPF ir KPTBP lėšomis, tame įgyvendinimo akte nustatomi Reglamento (ES) [KPTBP] 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti elementai.

2.  ERPF įnašą išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kurias taip pat ketinama remti iš PNPP III finansinio biudžeto, skirto tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (PNPP III TB), arba iš KPTBP finansinio paketo, skirto tarpvalstybiniam bendradarbiavimui kaimynystės geografinėje teritorijoje (KPTBP TB), nustato Komisija ir atitinkamos valstybės narės. Kiekvienai valstybei narei nustatytas ERPF įnašas vėliau tarp atitinkamų valstybių narių neperskirstomas.

3.  ERPF parama atskiroms išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms skiriama su sąlyga, kad pagal atitinkamą strateginį programavimo dokumentą pagal PNPP III TB ir KPTBP TB priemones bus skirta bent lygiavertė suma. Ta lygiavertė suma Šis įnašas negali viršyti didžiausios PNPP III arba KPTBP teisėkūros procedūra priimtame akte nustatytos sumos. [75 pakeit.]

Tačiau jeigu peržiūrėjus atitinkamą PNPP III arba KPTBP strateginį programavimo dokumentą atitinkama suma likusiais metais sumažinama, suinteresuotoji valstybė narė pasirenka vieną iš šių galimybių:

a)  prašo leisti taikyti 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą mechanizmą;

b)  tęsia INTERREG programą, naudodamasi likusia ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB paramos suma, arba

c)  derina a ir b punktuose nurodytas galimybes.

4.  ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB paramą išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms atitinkantys metiniai asignavimai įtraukiami į atitinkamas 2021 m. biudžeto eilutes.

5.  Jeigu Komisija įtraukia specialų finansinį asignavimą, iš kurio pagal Reglamentą (ES) [KPTBP] būtų remiamos valstybės partnerės ar regionai, pagal Tarybos sprendimą [sprendimas dėl UŠT] būtų remiamos UŠT arba būtų remiami ir vieni, ir kiti, stiprinant jų bendradarbiavimą su kaimyniniais Sąjungos atokiausiais regionais pagal Reglamento (ES) [KPTBP] 33 straipsnio 2 dalį arba [sprendimo dėl UŠT] 87 straipsnį arba pagal abu teisės aktus, pagal šį reglamentą, laikantis abipusiškumo ir finansavimo iš KPTBP, UŠT arba abiejų priemonių proporcingumo principų, ERPF lėšas taip pat galima skirti veiksmams, kuriuos pagal Reglamentą (ES) [KPTBP] įgyvendina valstybė partnerė, regionas arba kitas subjektas, pagal [sprendimą dėl UŠT] įgyvendina šalis, teritorija arba kitas subjektas arba, pirmiausia, pagal vieną ar kelias bendras 2, 3 arba 4 komponento INTERREG programas arba pagal 60 straipsnyje nurodytas pagal šį reglamentą sukurtas ir įgyvendinamas bendradarbiavimo priemones įgyvendina Sąjungos atokiausias regionas.

11 straipsnis

INTERREG programų išteklių sąrašas

1.  Remdamasi valstybių narių pagal 9 straipsnio 5 dalį pateikta informacija, Komisija priima įgyvendinimo aktą ir jame pateikia visų INTERREG programų sąrašą, nurodo bendrą visos kiekvienai programai iš ERPF skiriamos paramos ir, kai taikytina, visos iš Sąjungos išorės finansavimo priemonių skiriamos paramos sumą. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.  Įgyvendinimo akte taip pat pateikiamas pagal valstybes nares ir Sąjungos išorės finansavimo priemones suskirstytas pagal 9 straipsnio 5 dalį perkeltų sumų sąrašas.

12 straipsnis

Išteklių grąžinimas ir veiklos nutraukimas

1.  Išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms skirti 2022 ir 2023 m. ERPF metiniai asignavimai, dėl kurių Komisijai iki kovo 31 d. nepateikiamos atitinkamų metų programos ir kurie nėra perskirstyti kitai programai, pateiktai pagal tą pačią išorės tarpvalstybinių INTERREG programų kategoriją, skiriami vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja atitinkama valstybė narė arba valstybės narės.

2.  Jeigu iki 2024 m. kovo 31 d. kai kurios išorės tarpvalstybinės INTERREG programos Komisijai vis dar nepateikiamos, visas 9 straipsnio 5 dalyje nurodytas ERPF įnašas, skirtas toms programoms likusiems metams iki 2027 m., kuris nebuvo perskirstytas kitai išorės tarpvalstybinei INTERREG programai, atitinkamai taip pat remiamai pagal PNPP III TB arba KPTBP TB, skiriamas vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja atitinkama valstybė narė arba valstybės narės.

3.  Vadovaujantis taikytinomis taisyklėmis ir procedūromis, visos Komisijos jau patvirtintos išorės tarpvalstybinės INTERREG programos nutraukiamos arba asignavimas toms programoms sumažinamas, visų pirma, jei:

a)  nė viena atitinkamoje INTERREG programoje dalyvaujanti valstybė partnerė iki vadovaujantis 57 straipsniu nustatytų terminų nepasirašo atitinkamo finansavimo susitarimo;

b)  INTERREG tinkamai pagrįstais atvejais INTERREG programos negalima įgyvendinti taip, kaip planuota, dėl joje dalyvaujančių šalių santykių problemų.; [76 pakeit.]

Tokiais atvejais 1 dalyje nurodytas ERPF įnašas, atitinkantis įsipareigojimams dar nepriskirtas metines lėšų dalis arba tais pačiais biudžetiniais metais visiškai arba iš dalies įsipareigojimams priskirtas ir panaikintas metines lėšų dalis, kurios nebuvo perskirstytos kitai išorės tarpvalstybinei INTERREG programai, atitinkamai taip pat remiamai pagal PNPP III TB arba KPTBP TB, skiriamas vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja atitinkama valstybė narė arba valstybės narės.

4.  Jeigu susiklosto bent viena 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyta sąlyga, valstybės partnerės arba Grenlandijos UŠT dalyvavimas Komisijos jau patvirtintoje 2 komponento INTERREG programoje nutraukiamas. [77 pakeit.]

Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, likusios dalyvaujančios valstybės partnerės teikia vieną iš šių prašymų:

a)  visiškai nutraukti INTERREG programą, ypač jeigu pagrindinių joms iškilusių bendrų vystymosi uždavinių neįmanoma pasiekti nedalyvaujant tai valstybei partnerei arba Grenlandijai UŠT; [78 pakeit.]

b)  sumažinti asignavimą tai INTERREG programai, vadovaujantis taikytinomis taisyklėmis ir procedūromis;

c)  tęsti INTERREG programą tai valstybei partnerei arba Grenlandijai UŠT nedalyvaujant. [79 pakeit.]

Jeigu asignavimas INTERREG programai sumažinamas, kaip nurodyta šios dalies antros pastraipos b punkte, ERPF įnašas, atitinkantis įsipareigojimams dar nepriskirtas metines lėšų dalis, perskirstomas kitai 2 komponento INTERREG programai, kurioje viena ar daugiau atitinkamų valstybių narių dalyvauja, arba, jei valstybė narė dalyvauja tik vienoje 2 komponento INTERREG programoje, vienai ar kelioms vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja toji valstybė narė.

5.  Pagal šį straipsnį sumažintas PNPP III, KPTBP arba UŠTP įnašas naudojamas atitinkamai pagal Reglamentus (ES) [PNPP III], [KPTBP] arba Tarybos sprendimą [UŠT].

6.  Jeigu trečioji valstybė arba, valstybė partnerė arba UŠT, prisidedanti prisidedančios prie INTERREG programos nacionaliniais ištekliais, kurie nėra nacionalinis bendras ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonės paramos finansavimas, INTERREG programos įgyvendinimo laikotarpiu sumažina tą įnašą apskritai ar jau atrinktiems bendriems veiksmams ir, gavusi 22 straipsnio 6 dalyje nurodytą dokumentą, dalyvaujanti valstybė narė arba valstybės narės prašo taikyti vieną iš šio straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytų galimybių. [80 pakeit.]

13 straipsnis

Bendro finansavimo procentiniai dydžiai

Nė vienos INTERREG programos bendro finansavimo procentinė dalis negali būti didesnė negu 70 80 %, nebent Reglamentuose (ES) [PNPP III], [KPTBP] arba Tarybos sprendime [UŠTP] arba kuriame nors pagal juos priimtame akte išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms arba 3 komponento INTERREG programoms nustatyta didesnė procentinė dalis. [81 pakeit.]

II SKYRIUS

Konkretūs INTERREG tikslai ir paramos telkimas pagal temas

14 straipsnis

Konkretūs INTERREG tikslai

1.  ERPF lėšomis, laikantis Reglamento (ES) [naujasis ERPF] 4 straipsnyje nustatytos jo taikymo srities, ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis padedama siekti Reglamento (ES) [naujasis BNR] 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų politikos tikslų, pagal INTERREG programas įgyvendinant bendrus veiksmus.

2.  Kai pagal PEACE PLUS programą remiama taika ir susitaikymas, ERPF lėšomis siekiant konkretus 4 politikos tikslo taip pat padedama – visų pirma bendruomenių sanglaudos skatinimo veiksmais – didinti socialinį ir ekonominį atitinkamų regionų stabilumą. Šiam konkrečiam tikslui pasiekti nustatomas atskiras prioritetas.

3.  Be Reglamento (ES) [naujasis ERPF] 2 straipsnyje nurodytų konkrečių ERPF tikslų, ERPF lėšomis ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis taip pat gali būti padedama siekti šių konkrečių 4 politikos tikslo tikslų: [82 pakeit.]

a)  abipus sienos skatinamas darbo rinkų veiksmingumas ir gerinamos galimybės susirasti kokybiškas darbo vietas;

b)  abipus sienos gerinamos galimybės naudotis kokybiškomis švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą paslaugomis, taip siekiant pagerinti kitose valstybėse pripažįstamo išsilavinimo ir kompetencijos lygį;

c)  abipus sienos gerinamos galimybės vienodomis sąlygomis ir laiku pasinaudoti kokybiškomis, tvariomis ir įperkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis;

d)  abipus sienos gerinamas sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumas, veiksmingumas ir atsparumas;

e)  abipus sienos didinama socialinė įtrauktis, kovojama su skurdu, įskaitant tai, kad skatinamos lygios galimybės ir kovojama su diskriminacija.

4.  Pagal 1, 2 ir 3 komponentus ERPF lėšomis ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis taip pat gali būti remiamas konkretus INTERREG tikslas gerinti INTERREG valdymą, ypač šiais veiksmais:

a)  pagal 1 ir 2B 2 komponentų INTERREG programas: [83 pakeit.]

i)  stiprinant valstybės institucijų, ypač tų, kurioms pavesta valdyti konkrečią teritoriją, ir suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus;

ii)  gerinant veiksmingą viešąjį administravimą – skatinant teisinį ir administracinį bendradarbiavimą, piliečių ir institucijų bendradarbiavimą ir piliečių bendradarbiavimą, įskaitant tarpusavio ryšiais pagrįstus projektus, pilietinės visuomenės veikėjus ir institucijas, taip visų pirma siekiant pašalinti teisines ir kitas pasienių regionams kylančias kliūtis; [84 pakeit.]

b)  pagal 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programas: stiprinant valstybės institucijų ir suinteresuotųjų subjektų gebėjimą įgyvendinti makroregionines ir jūrų baseinų strategijas;

c)  be to, kas nurodyta a ir b punktuose, pagal INTERREG lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines ir 2 ir 3 komponentų INTERREG programas: stiprinant abipusį pasitikėjimą, ypač skatinant žmonių tarpusavio ryšius, stiprinant tvarią demokratiją, remiant pilietinės visuomenės veikėjus ir jų vaidmenį reformų ir demokratinių pertvarkų procesuose.

5.  Pagal išorės tarpvalstybines INTERREG programas 1, 2 ir 2 bei 3 komponentų INTERREG programas ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašai taip pat gali būti skiriami konkrečiam išorės INTERREG tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti, ypač sienų kirtimo valdymo, judumo ir migracijos valdymo, įskaitant migrantų ir pabėgėlių, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, apsaugą, ekonominę ir socialinę integraciją, veiksmais. [85 pakeit.]

15 straipsnis

Paramos telkimas pagal temas

1.  Ne mažiau kaip 60 proc. ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių, skiriamų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programai sutelkiama ne daugiau kaip trims Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems politikos tikslams siekti.

2.  Dar Iki 15 proc. ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programai sutelkiami sutelkiama konkrečiam INTERREG tikslui „geresnis INTERREG valdymas“ arba ir iki 10 % gali būti suteikiama konkrečiam išorės INTERREG tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti. [86 pakeit.]

3.  Jeigu pagal 2A 1 arba 2 komponento INTERREG programą remiama makroregioninė strategija arba jūrų baseino strategija, visa bent 80 % ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma dalis pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti. [87 pakeit.]

4.  Jeigu pagal 2B komponento INTERREG programą remiama makroregioninė strategija arba jūrų baseino strategija, ne mažiau kaip 70 proc. viso ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų sumos pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti. [88 pakeit.]

5.  Pagal 4 komponento INTERREG programas visa ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama konkrečiam INTERREG tikslui „geresnis INTERREG valdymas“ siekti.

15a straipsnis

Tarpregioninės investicijos į inovacijas

1.  9 straipsnio 5a dalyje (naujoje) nurodyti ištekliai skiriami naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai, kuri skiriama šiai veiklai:

a)  bendriems inovacijų projektams, kuriais galima skatinti Europos vertės grandinių plėtrą, komercializuoti ir plėtoti,

b)  mokslininkams, įmonėms, pilietinės visuomenės organizacijoms ir viešojo administravimo institucijomis, įtrauktiems į nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu parengtas pažangiosios specializacijos ir socialinių inovacijų strategijas, sutelkti,

c)  bandomiesiems projektams, kurių tikslas – rasti arba išbandyti naujus pažangiosios specializacijos strategijomis grindžiamus regionų ir vietos plėtros sprendimus, arba

d)  keistis patirtimi inovacijų srityje, siekiant pasinaudoti regionų arba vietos plėtros srityje įgyta patirtimi.

2.  Siekiant toliau laikytis Europos teritorinės sanglaudos principo, turint maždaug tokią pat finansinių išteklių dalį, šios investicijos daugiausia skiriamos tam, kad būtų kuriamos mažiau išsivysčiusių regionų sąsajos su pirmaujančiais regionais didinant regioninių inovacijų ekosistemų pajėgumus mažiau išsivysčiusiuose regionuose, siekiant integruoti ir didinti esamą ar naują ES vertę, ir gebėjimą dalyvauti partnerystėje su kitais regionais.

3.  Šias investicijas Komisija įgyvendina taikydama tiesioginį arba netiesioginį valdymą. Jai padeda ekspertų grupė, nustatydama ilgalaikę darbo programą ir susijusius kvietimus teikti pasiūlymus.

4.  Vykdant tarpregionines investicijas į inovacijas ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija. Trečiosios šalys gali dalyvauti šiose investicijose, jeigu prisideda prie finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma. [89 pakeit.]

III SKYRIUS

Programavimas

i skirsnis

INTERREG programų rengimas, tvirtinimas ir keitimas

16 straipsnis

INTERREG programų rengimas ir teikimas

1.  Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) siekiama pagal INTERREG programas, vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, išskyrus 3 komponentą, kurį visiškai arba iš dalies galima įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą, ir 5 komponentą, kuris įgyvendinamas pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais. [90 pakeit.]

2.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės, UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos rengia INTERREG programą vadovaudamosi priede pateikta forma, laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. [91 pakeit.]

3.  Rengdamos INTERREG programą dalyvaujančios valstybės narės bendradarbiauja su Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytais programos partneriais. Rengdamos INTERREG programas, apimančias makroregionines ar jūrų baseinų strategijas, valstybės narės ir programos partneriai turėtų atsižvelgti į atitinkamų makroregioninių ir jūrų baseinų strategijų teminius prioritetus ir konsultuotis su atitinkamais veikėjais. Valstybės narės ir programos partneriai sukuria ex ante mechanizmą siekiant užtikrinti, kad visi veikėjai makroregionų ir jūrų baseinų lygmeniu, Europos teritorinio bendradarbiavimo programos institucijos, regionai ir valstybės šio programavimo laikotarpio pradžioje kartu priimtų sprendimą dėl kiekvienos programos prioritetų. Šie prioritetai, kai aktualu, derinami su makroregionų arba jūrų baseinų strategijų veiksmų planais. [92 pakeit.]

Dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, kai taikytina, taip pat įtraukia tame straipsnyje nurodytiems partneriams lygiaverčius programos partnerius.

4.  Valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia vieną ar kelias INTERREG programą programas Komisijai iki [data, nuo įsigaliojimo datos praėjus devyniems mėnesiams] dvylikai mėnesių] visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijų vardu. [93 pakeit.]

Tačiau INTERREG programą, apimančią paramą iš Sąjungos išorės finansavimo priemonės lėšų, valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia ne vėliau kaip per šešis mėnesius dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai Komisija pagal 10 straipsnio 1 dalį arba, jei taip reikalaujama, pagal atitinkamą pagrindinį vienos arba kelių tokių Sąjungos išorės finansavimo priemonių aktą patvirtina atitinkamą strateginį programavimo dokumentą. [94 pakeit.]

5.  Prieš INTERREG programą pateikiant Komisijai, dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT raštu patvirtina, kad sutinka su INTERREG programos turiniu. Į šį sutikimą taip pat įtraukiamas visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas suteikti INTERREG programai įgyvendinti reikalingą bendrą finansavimą ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas dėl finansinio įnašo.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei INTERREG programose dalyvauja atokiausi regionai ir trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, atitinkamos valstybės narės, prieš pateikdamos INTERREG programas Komisijai, konsultuojasi su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT. Tokiu atveju susitarimai dėl INTERREG programų turinio ir galimo trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT indėlio gali būti išdėstyti oficialiai patvirtintuose konsultacinių susitikimų su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT protokoluose arba regioninių bendradarbiavimo organizacijų svarstymų protokoluose.

6.  Komisija įgaliojama pagal 62 straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir jais iš dalies keisti neesminius priedo aspektus, atsižvelgiant į programavimo laikotarpiu įvykusius pokyčius.

17 straipsnis

INTERREG programų turinys

1.  Kiekvienoje INTERREG programoje išdėstoma bendra strategija, kaip ja prisidedama siekiant Reglamento (ES) [BNR] [4] straipsnio [1] dalyje nustatytų politikos tikslų ir šio reglamento 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytų konkrečių INTERREG tikslų ir kaip pranešama apie rezultatus.

2.  Kiekvieną INTERREG programą sudaro prioritetai.

Kiekvienas prioritetas atitinka vieną politikos tikslą arba, kai taikytina, vieną konkretų INTERREG tikslą ar abu konkrečius INTERREG tikslus arba techninę paramą. Vienam politikos tikslui arba, kai taikytina, vienam arba abiem konkretiems INTERREG tikslams skirtą prioritetą sudaro vienas arba keli konkretūs tikslai. Vieną politikos tikslą arba konkretų INTERREG tikslą gali atitikti daugiau negu vienas prioritetas.

3.  Kad programa būtų įgyvendinama veiksmingiau ir veiksmai būtų platesnio masto, deramai pagrįstais atvejais, susitarusi su Komisija, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti perkelti iki [x] 20 proc. ERPF asignavimo, skirto atitinkamai programai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, to paties regiono INTERREG programoms. Kiekviena valstybė narė Komisijai iš anksto praneša apie savo ketinimą pasinaudoti tokia perkėlimo galimybe ir Komisijai nurodo savo sprendimo motyvus. Perkelta suma sudaro atskirą prioritetą arba prioritetus. [95 pakeit.]

4.  Kiekvienoje INTERREG programoje nurodoma:

a)  programos teritorija (įskaitant atskirame dokumente pridedamą jos žemėlapį);

b)  pagrindinių bendrų vystymosi uždavinių santrauka, visų pirma atsižvelgiant į: [96 pakeit.]

i)  ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus;

ii)  bendrus investicijų poreikius, papildomumą su kitų formų parama ir sinergiją, kurią galima užtikrinti; [97 pakeit.]

iii)  praeityje įgytą patirtį ir kaip į ją buvo atsižvelgta programoje; [98 pakeit.]

iv)  makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas, jei visą programos teritoriją arba jos dalį apima viena arba kelios strategijos;

c)  pasirinktų politikos tikslų ir konkrečių INTERREG tikslų, juos atitinkančių prioritetų, konkrečių tikslų ir paramos formų, siekiant, jei to reikia, pašalinti trūkstamas tarpvalstybinės infrastruktūros grandis, pagrindimas; [99 pakeit.]

d)  konkretūs kiekvieno prioriteto, išskyrus techninę paramą, tikslai;

e)  pagal kiekvieną konkretų tikslą nurodoma:

i)  su juo susijusių veiksmų rūšys, įskaitant planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašą, numatomą jų indėlį siekiant konkrečių tikslų ir, kai taikytina, įgyvendinant makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas, taip pat atitinkamą kriterijų sąrašą bei atitinkamus skaidrios atrankos kriterijus, taikomus tokiam veiksmui; [100 pakeit.]

ii)  produkto ir rezultato rodikliai bei atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės;

iii)  pagrindinės tikslinės grupės; [101 pakeit.]

iv)  konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planus naudotis integruotomis teritorinėmis investicijomis, bendruomenės inicijuota vietos plėtra ir kitomis teritorinėmis priemonėmis;

v)  planuojamos naudoti finansinės priemonės; [102 pakeit.]

vi)  orientacinis programos išteklių suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšis;

f)  pagal techninės paramos prioritetą – planai ja naudotis pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [30], [31] ir [32] straipsnius ir atitinkamos intervencinių priemonių rūšys;

g)  finansavimo planas, į kurį įeina šios lentelės (neskirstant pagal dalyvaujančias valstybes nares, trečiąsias valstybes, valstybes partneres arba UŠT, nebent lentelėse nurodoma kitaip):

i)  lentelė, kurioje nurodomas visas pamečiui suskirstytas viso programavimo laikotarpio ERPF ir, jei tai aktualu, kiekvienos Sąjungos išorės finansavimo priemonės, finansinis asignavimas;

ii)  lentelė, kurioje nurodomas visas ERPF ir, jei tai aktualu, kiekvienos Sąjungos išorės finansavimo priemonės kiekvienam prioritetui skirtas finansinis asignavimas ir nacionalinis bendras finansavimas, taip pat tai, ar nacionalinį bendrą finansavimą sudaro viešasis ir privatusis bendras finansavimas;

h)  veiksmai, kurių imtasi siekiant į INTERREG programos rengimą įtraukti Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytus atitinkamus programų partnerius, ir tų programos partnerių vaidmuo įgyvendinant programą, vykdant jos stebėseną ir ją vertinant;

i)  numatomas INTERREG programos komunikacijos ir matomumo užtikrinimo metodas apibrėžiant jos tikslus, tikslinę auditoriją, komunikacijos kanalus, socialinių tinklų auditorijos dydį, planuojamą biudžetą ir susijusius stebėsenos ir vertinimo rodiklius.

5.  4 dalyje nurodyta informacija pateikiama taip:

a)  teikiant g punkte nurodytose lentelėse pateikiamą informaciją ir informaciją apie paramą pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, lėšos išdėstomos taip:

i)  išorės tarpvalstybinių INTERREG programų, remiamų PNPP III TB ir KPTBP TB lėšomis, – viena suma (PNPP III TB arba Kaimynystės TB, sudėjus įnašus pagal [2 išlaidų kategorijos „Sanglauda ir vertybės“ tarpinę viršutinę ribą „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“] ir [6 kategoriją „Kaimynystė ir pasaulis“];

ii)  2 ir 4 komponentų INTERREG programų, remiamų PNPP III, KPTBP arba UŠTP lėšomis, – viena suma (INTERREG fondai), programos partnerių nuožiūra sudėjus [2 kategorijos] ir [6 kategorijos] įnašus arba sumą suskirsčius pagal finansavimo priemones ERPF, PNPP III, KPTBP ir UŠTP;

iii)  2 komponento INTERREG programų, remiamų UŠTP lėšomis, – suma, suskirstyta pagal finansavimo priemones (ERPF ir Grenlandijos UŠTP); [103 pakeit.]

iv)  3 komponento INTERREG programų, remiamų KPTBP ir UŠTP lėšomis, – suma, suskirstyta pagal finansines priemones (atitinkamai ERPF, KPTBP ir UŠTP).

b)  teikiant 4 dalies g punkto ii papunktyje nurodytoje lentelėje pateikiamą informaciją, įtraukiamos tik 2021–2025 m. skirtos sumos. [104 pakeit.]

6.  Pagal 4 dalies e punkto vi papunktį ir f punktą intervencinių priemonių rūšys nurodomos vadovaujantis Reglamento (ES) [naujasis BNR] [I] priede išdėstyta nomenklatūra.

7.  INTERREG programoje taip pat:

a)  nurodoma vadovaujančioji institucija, audito institucija ir įstaiga, kuriai Komisija turi pervesti mokėjimus;

b)  nustatoma jungtinio sekretoriato ir, kai taikytina, pagalbinių valdymo struktūrų valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse steigimo tvarka; [105 pakeit.]

c)  išdėstoma, kaip pasiskirsto atsakomybė tarp dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT tuo atveju, kai vadovaujančioji institucija arba Komisija nustato finansines pataisas.

8.  Vadovaujančioji institucija informuoja Komisiją apie visus 7 dalies a punkte nurodytos informacijos pasikeitimus neprašydama keisti programos.

9.  Nukrypstant nuo 4 dalies, 4 komponento INTERREG programos turinys pritaikomas prie tokių INTERREG programų specifikos, visų pirma taip:

a)  a punkte nurodytos informacijos teikti nereikalaujama;

b)  b ir h punktuose reikalaujama teikti informacija pateikiama kaip trumpas apibendrinamasis aprašas;

c)  pagal kiekvieną kiekvieno prioriteto, išskyrus techninę paramą, konkretų tikslą pateikiama ši informacija:

i)  apibrėžiamas vienas paramos gavėjas arba pateikiamas trumpas paramos gavėjų sąrašas ir paramos skyrimo procedūra;

ii)  su juo susijusių veiksmų rūšys ir numatomas jų veiksmų indėlis siekiant konkrečių tikslų;

iii)  produkto ir rezultato rodikliai bei atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės;

iv)  pagrindinės tikslinės grupės;

v)  orientacinis programos išteklių suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšis.

18 straipsnis

INTERREG programų tvirtinimas

1.  Komisija visiškai skaidriai įvertina kiekvieną INTERREG programą ir tai, kaip ji atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir, jei parama teikiama pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones ir, jeigu to reikia, ar programa atitinka šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą daugiametį strateginį dokumentą arba atitinkamame vienos arba kelių šių priemonių pagrindiniame akte nurodytą atitinkamą strateginę programą. [106 pakeit.]

2.  Komisija gali pateikti pastabas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia INTERREG programą.

3.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės, UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri INTERREG programą. [107 pakeit.]

4.  Komisija priima sprendimą įgyvendinimo aktu dėl INTERREG programos patvirtinimo ne vėliau kaip per šešis tris mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia tą programą tos programos peržiūrėtą versiją. [108 pakeit.]

5.  Išorės tarpvalstybinių INTERREG programų atveju Komisija priima 4 dalyje nurodytus sprendimus pagal Reglamento (ES) [PNPP III] 16 straipsnį pasikonsultavusi su PNPP III komitetu ir pagal Reglamento (ES) [KPTBP] 36 straipsnį pasikonsultavusi su Kaimynystės, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo komitetu.

19 straipsnis

INTERREG programų keitimas

1.  Valstybė Pasikonsultavusi su vietos ir regionų institucijomis ir laikydamasi Reglamento (ES) .../...[naujasis BNR] 6 straipsnio, valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies keisti INTERREG programą, kartu pateikdama iš dalies pakeistą programą ir nurodydama numatomą pakeitimo poveikį tikslų siekimui. [109 pakeit.]

2.  Komisija įvertina, kaip pakeitimas atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir gali pateikti pastabas per tris mėnesius vieną mėnesį nuo pakeistos programos pateikimo. [110 pakeit.]

3.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT, UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri iš dalies pakeistą programą. [111 pakeit.]

4.  Komisija patvirtina INTERREG programos pakeitimą ne vėliau kaip per šešis tris mėnesius nuo tada, kai valstybė narė ją pateikia. [112 pakeit.]

5.  Pasikonsultavusi su vietos ir regionų institucijomis ir laikydamasi Reglamento (ES) .../...[naujasis BNR] 6 straipsnio, per programavimo laikotarpį valstybė narė gali perkelti iki 510 proc. pradinio prioritetui skirto asignavimo ir ne daugiau kaip 3 5 proc. programos biudžeto kitam tos pačios INTERREG programos prioritetui. [113 pakeit.]

Tokie perkėlimai nedaro poveikio ankstesniems metams.

Perkėlimai laikomi nedideliais ir Komisijai dėl jų nereikia priimti sprendimo dėl INTERREG programos pakeitimo. Tačiau perkėlimai turi atitikti visus reglamentavimo reikalavimus. Vadovaujančioji institucija pateikia Komisijai pakoreguotą 17 straipsnio 4 dalies g punkto ii papunktyje nurodytą lentelę.

6.  Jei reikia atlikti grynai administracinio ar redakcinio pobūdžio pataisas, kurios nedaro poveikio INTERREG programos įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Vadovaujančioji institucija informuoja Komisiją apie tokias pataisas.

ii skirsnis

Teritorinė plėtra

20 straipsnis

Integruota teritorinė plėtra

Pagal INTERREG programas atitinkamos miestų, vietos arba kitos teritorinės institucijos arba subjektai, atsakingi už teritorinių ar vietos plėtros strategijų rengimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] [22] straipsnyje, už veiksmų, remtinų pagal tas strategijas, atranką, kaip nurodyta minėto reglamento [23] straipsnio [4] dalyje, ar už abi sritis, yra tarpvalstybiniai juridiniai subjektai arba ETBG.

Tarpvalstybinis juridinis subjektas arba ETBG, pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [24] straipsnį įgyvendinantys integruotą teritorinę investiciją arba pagal minėto reglamento [22] straipsnio c punktą įgyvendinantys kitą teritorinę priemonę, pagal šio reglamento 23 straipsnio 5 dalį taip pat gali būti vieninteliai paramos gavėjai, jeigu funkcijos tarpvalstybinio juridinio subjekto arba ETBG viduje yra atskirtos.

21 straipsnis

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

Reglamento (ES) [naujasis BNR] [22] straipsnio b punkte nurodyta bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIPT) gali būti įgyvendinama pagal INTERREG programas, jeigu atitinkamas vietos veiksmų grupes sudaro viešiesiems ir privatiesiems vietos socialiniams ir ekonominiams interesams atstovaujantys subjektai, nė viena interesų grupė nekontroliuoja sprendimų priėmimo proceso ir interesų grupės yra suburtos bent iš dviejų dalyvaujančių šalių, iš kurių viena yra valstybė narė.

iii skirsnis

Veiksmai ir mažų projektų fondai

22 straipsnis

INTERREG veiksmų atranka

1.  INTERREG veiksmus pagal programos strategiją ir tikslus atrenka pagal 27 straipsnį sudarytas stebėsenos komitetas.

Stebėsenos komitetas gali įsteigti vieną arba kelis (ypač kai yra paprogramių) iniciatyvinius komitetus, kurie atrenka veiksmus stebėsenos komiteto vardu. Iniciatyviniai komitetai taiko partnerystės principą, kaip nustatyta Reglamento (ES) .../... [naujojo BNR] 6 straipsnyje, ir įtraukia partnerius iš visų dalyvaujančių valstybių narių. [114 pakeit.]

Jeigu visa veikla arba jos dalis vykdoma už programos teritorijos ribų [Sąjungos viduje arba už jos ribų], atrenkant veiksmus reikalingas atskiras vadovaujančiosios institucijos arba, kai taikytina, iniciatyvinio komiteto patvirtinimas.

2.  Veiksmams atrinkti stebėsenos komitetas arba, kai taikytina, iniciatyvinis komitetas nustato ir taiko kriterijus ir procedūras, kurie yra nediskriminaciniai, skaidrūs, kuriais užtikrinama lyčių lygybė, pagal kuriuos atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, darnaus vystymosi principą ir Sąjungos aplinkos apsaugos politiką pagal SESV 11 straipsnį ir 191 straipsnio 1 dalį.

Kriterijais ir procedūromis užtikrinama, kad atrenkant veiksmus pirmenybė būtų teikiama tiems veiksmams, pagal kuriuos Sąjungos finansavimas daugiausia padės pasiekti INTERREG programos tikslus ir įgyvendinti INTERREG programų veiksmų bendradarbiavimo aspektus, kaip nustatyta 23 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

3.  Prieš pirmą kartą pateikdama atrankos kriterijus stebėsenos komitetui arba, kai taikytina, iniciatyviniam komitetui, vadovaujančioji institucija konsultuojasi su Komisija ir atsižvelgia į Komisijos pastabas juos pateikia Komisijai. Tokia pati tvarka taikoma šiuos kriterijus vėliau keičiant. [115 pakeit.]

4.  Atrinkdamas veiksmus Prieš stebėsenos komitetas komitetui arba, kai taikytina, iniciatyvinis komitetas iniciatyviniam komitetui atrenkant veiksmus, vadovaujančioji institucija: [116 pakeit.]

a)  užtikrina, kad atrinkti veiksmai atitiktų INTERREG programą ir kad jais būtų veiksmingai prisidedama prie konkrečių programos tikslų įgyvendinimo;

b)  užtikrina, kad atrinkti veiksmai neprieštarautų atitinkamoms pagal 10 straipsnio 1 dalį parengtoms strategijoms arba vienai ar kelioms Sąjungos išorės finansavimo priemonėms parengtoms strategijoms;

c)  užtikrina, kad atrinktais veiksmais būtų pasiekta geriausia paramos dydžio, vykdytos veiklos ir tikslų įgyvendinimo pusiausvyra;

d)  tikrina, ar paramos gavėjas turi reikalingų finansinių išteklių ir mechanizmų, kad galėtų padengti veiklos ir eksploatacijos išlaidas;

e)  užtikrina, kad būtų tikrinamas atrinktų veiksmų, patenkančių į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES(25) taikymo sritį, poveikis aplinkai ir laikantis tos direktyvos, iš dalies pakeistos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES(26), reikalavimų, būtų atliekama atrankos procedūra;

f)  jeigu veiksmus pradėta vykdyti prieš pateikiant finansavimo paraišką vadovaujančiajai institucijai, įsitikina, ar buvo laikomasi taikytinų teisės aktų;

g)  užtikrina, kad atrinkti veiksmai patektų į atitinkamo INTERREG fondo veikimo sritį ir būtų priskirti prie tam tikros rūšies intervencinės priemonės;

h)  užtikrina, kad į veiksmus nebūtų įtrauktos veiklos sritys, kurios buvo įtrauktos į veiksmą, kurio lėšos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 60 straipsnį buvo perskirstytos, arba kurios reikštų, kad gamybinė veikla perkeliama pagal minėto reglamento 59 straipsnio 1 dalies a punktą;

i)  užtikrina, kad Komisijai priėmus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, atrinktiems veiksmams nebūtų daromas veiksmų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar veiksmų vykdymui rizikos keliantis poveikis;

j)  užtikrina, kad investicijos į infrastruktūrą, kurių numatoma trukmė yra ne mažesnė kaip penkeri metai, didintų atsparumą klimato kaitai.

5.  Stebėsenos komitetas arba, kai taikytina, iniciatyvinis komitetas patvirtina INTERREG veiksmams atrinkti taikytą metodiką ir kriterijus, taip pat tvirtina visus jų pakeitimus, BIVP atveju nepažeidžiant Reglamento (ES) [naujasis BNR] [27 straipsnio 3 dalies b punkto] ir šio reglamento 24 straipsnio.

6.  Pagal kiekvieną INTERREG veiksmą vadovaujančioji institucija pateikia pagrindiniam partneriui arba vieninteliam partneriui dokumentą, kuriame išdėstomos to INTERREG veiksmo rėmimo sąlygos, įskaitant specialiuosius reikalavimus dėl to, kokie produktai arba paslaugos turi būti sukurti, finansavimo planas, vykdymo terminas ir, kai taikytina, metodas, pagal kurį reikia nustatyti veiksmo išlaidas, ir dotacijos mokėjimo sąlygos.

Dokumente taip pat išdėstomi su 50 straipsnyje nurodytu lėšų susigrąžinimu susiję pagrindinio partnerio įsipareigojimai. Įsipareigojimus Su lėšų susigrąžinimu susijusias procedūras apibrėžia ir dėl jų susitaria stebėsenos komitetas. Tačiau pagrindinis partneris, kuris yra kitoje valstybėje narėje, trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT negu partneris, neprivalo lėšų susigrąžinti teismine tvarka. [117 pakeit.]

23 straipsnis

Partnerystė įgyvendinant INTERREG veiksmus

1.  Pagal 1, 2 ir 3 komponentus atrinktuose veiksmuose dalyvauja bent dviejų dalyvaujančių šalių arba UŠT dalyviai, iš kurių bent vienas yra iš valstybės narės. [118 pakeit.]

Iš INTERREG fondų paramą gaunantys paramos gavėjai ir jokios finansinės paramos iš tų fondų negaunantys partneriai (paramos gavėjai ir partneriai toliau kartu – partneriai) sudaro INTERREG veiksmo partnerių grupę.

2.  INTERREG veiksmas gali būti įgyvendinamas vienoje šalyje arba UŠT, jeigu veiksmo paraiškoje nurodomas poveikis ir nauda programos teritorijai. [119 pakeit.]

3.  1 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos programos PEACE PLUS veiksmams, kai pagal ją remiama taika ir susitaikymas.

4.  Partneriai bendradarbiauja rengdami, ir įgyvendindami, ir (arba) finansuodami INTERREG veiksmus ir, taip pat sutelkdami darbuotojus jiems įgyvendinti. Stengiamasi, kad vieno INTERREG veiksmo partnerių skaičius neviršytų dešimties. [120 pakeit.]

Įgyvendinant 3 komponento INTERREG programų veiksmus, partneriai iš atokiausių regionų, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT privalo bendradarbiauti tik trijose dviejose iš keturių pirmoje pastraipoje nurodytų sričių. [121 pakeit.]

5.  Jei partnerių yra du arba daugiau, visi partneriai vieną iš jų paskiria pagrindiniu partneriu.

6.  Tarpvalstybinis juridinis subjektas arba ETBG gali būti vienintelis partneris pagal 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programų veiksmus, jeigu tarp jų narių yra partnerių bent iš dviejų dalyvaujančių šalių arba UŠT. [122 pakeit.]

Tačiau pagal 4 komponento INTERREG programas tarpvalstybinio juridinio subjekto arba ETBG nariai buriami bent iš trijų dalyvaujančių šalių.

Finansinę priemonę arba, kai taikytina, fondų fondą įgyvendinantis juridinis subjektas gali būti vienintelis INTERREG veiksmo partneris, jo sudėčiai netaikant pirmoje pastraipoje numatytų reikalavimų.

7.  Vienintelis partneris turi būti registruotas INTERREG programoje dalyvaujančioje valstybėje narėje.

Tačiau, jei laikomasi 23 straipsnyje nustatytų sąlygų, vienintelis partneris gali būti registruotas toje programoje nedalyvaujančioje valstybėje narėje. [123 pakeit.]

24 straipsnis

Mažų projektų fondai

1.  Bendras ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonės įnašas į mažų projektų fondą arba fondus pagal INTERREG programą negali viršyti 20 000 000 EUR arba 15 proc. viso INTERREG programai skirto asignavimo, priklausomai nuo to, kuri suma o įnašas tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programų atveju yra mažesnė ne mažesnis kaip 3 proc. viso asignavimo. [124 pakeit.]

Galutiniai mažų projektų fondo naudos gavėjai gauna paramą iš ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšų per paramos gavėją ir įgyvendina į mažų projektų fondą įtrauktus mažus projektus (toliau – mažas projektas).

2.  Mažų projektų fondo paramos gavėjas turi būti tarpvalstybinis juridinis yra viešosios ar privatinės teisės subjektas, subjektas, turintis juridinio asmens statusą arba ETBG jo neturintis, arba fizinis asmuo, atsakingas už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą. [125 pakeit.]

3.  Dokumente, kuriame išdėstomos paramos mažų projektų fondui sąlygos, be 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų dalykų taip pat apibrėžiami reikiami aspektai, siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjas:

a)  sukurtų nediskriminacinę ir skaidrią atrankos procedūrą;

b)  taikytų objektyvius interesų konfliktų nekeliančius mažų projektų atrankos kriterijus;

c)  vertintų paraiškas skirti paramą;

d)  atrinktų projektus ir nustatytų kiekvienam mažam projektui skiriamą paramos sumą;

e)  atsiskaitytų už veiksmo įgyvendinimą ir savo lygmeniu saugotų visus patvirtinamuosius dokumentus, kurie yra reikalingi audito sekai užtikrinti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [XI] priedą;

f)  viešai skelbtų iš veiksmo naudą gaunančių galutinių naudos gavėjų sąrašą.

Naudos gavėjas užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai laikytųsi 35 straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

4.  Mažų projektų atranka nereiškia, kad vadovaujančiosios institucijos funkcijos perduodamos tarpinei institucijai pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 65 straipsnio 3 dalį.

5.  Paramos gavėjo lygmeniu susidariusios su mažų projektų fondo arba fondų valdymu susijusios personalo ir kitos tiesioginės išlaidos pagal 39–42 straipsniuose nurodytas išlaidų kategorijas ir netiesioginės išlaidos negali sudaryti daugiau kaip 20 proc. visų atitinkamo mažų projektų fondo ar tokių fondų tinkamų finansuoti išlaidų. [126 pakeit.]

6.  Jeigu mažam projektui skirtas viešasis įnašas neviršija 100 000 EUR, ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašas teikiamas vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų forma arba apima fiksuotąsias normas, išskyrus projektus, kuriems teikiama parama sudaro valstybės pagalbą. [127 pakeit.]

Jei bendros visų veiksmų išlaidos neviršija 100 000 EUR, paramos suma, skiriama vienam ar keliems mažiems projektams, gali būti nustatoma remiantis kiekvienu konkrečiu atveju parengtu biudžeto projektu, kuriam ex ante pritarė veiksmą atrinkusi įstaiga. [128 pakeit.]

Kai taikomas finansavimas pagal fiksuotąsias normas, išlaidų kategorijų, kurioms taikoma fiksuotoji norma, išlaidas galima atlyginti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 48 straipsnio 1 dalies a punktą.

25 straipsnis

Pagrindinio partnerio funkcijos

1.  Pagrindinis partneris:

a)  susitarime, kurio nuostatomis, inter alia, užtikrinamas patikimas INTERREG veiksmui skirtų atitinkamo Sąjungos fondo lėšų valdymas, išdėsto su kitais partneriais suderintą tvarką, įskaitant nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo tvarką;

b)  prisiima atsakomybę už viso INTERREG veiksmo įgyvendinimo užtikrinimą;

c)  užtikrina, kad visų partnerių nurodytos išlaidos būtų patirtos įgyvendinant INTERREG veiksmą ir atitiktų visų partnerių sutartas veiklos sritis ir vadovaujančiosios institucijos pagal 22 straipsnio 6 dalį pateiktą dokumentą;

2.  Jei pagal 1 dalies a punktą nustatytoje tvarkoje nenurodyta kitaip, pagrindinis partneris užtikrina, kad kiti partneriai kuo greičiau gautų visą atitinkamo Sąjungos fondo įnašo sumą per visų partnerių sutartą laikotarpį ir laikantis tos pačios procedūros, kuri taikoma pagrindiniam partneriui. Neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks specialus mokestis arba kitas lygiavertis mokestis, dėl kurio sumažėtų ta kitiems partneriams skirta suma. [129 pakeit.]

3.  Bet kuris INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT paramos gavėjas gali būti paskirtas pagrindiniu partneriu. [130 pakeit.]

Tačiau INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT gali susitarti, kad paramos iš ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonių negaunantis partneris gali būti paskirtas pagrindiniu partneriu. [131 pakeit.]

iv skirsnis

Techninė parama

26 straipsnis

Techninė parama

1.  Techninė parama kiekvienai INTERREG programai atlyginama pagal fiksuotąsias normas, 2021 ir 2022 m. 2 dalyje nurodytas procentines dalis atitinkamai pritaikius išankstinio finansavimo metinėms dalims pagal šio reglamento 49 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, o kitais metais – į kiekvieną mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [85 straipsnio 3 dalies a arba c punktus] įtrauktoms tinkamoms finansuoti išlaidoms atitinkamai pritaikius 2 dalyje nurodytas procentines dalis. [132 pakeit.]

2.  Iš ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių atlyginama tokia procentinė techninei paramai skiriama dalis:

a)  pagal ERPF lėšomis remiamas vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programas – 6 7 %; [133 pakeit.]

b)  pagal PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines INTERREG programas – 10 %;

c)  pagal ERPF, ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiamas 2, 3 ir 4 komponentų INTERREG programas – 7 8 %. [134 pakeit.]

3.  Pagal INTERREG programas, kurių visas asignavimas sudaro 30 000 000–50 000 000 EUR, suma, gauta pritaikius techninei paramai skiriamą procentinę dalį, padidinama dar 500 000 EUR. Komisija prideda šią sumą prie pirmojo tarpinio mokėjimo.

4.  Pagal INTERREG programas, kurių visas asignavimas yra mažesnis negu 30 000 000 EUR, techninei paramai reikalinga eurais išreikšta suma ir jos procentinė dalis nustatoma Komisijos sprendime dėl atitinkamos INTERREG programos patvirtinimo.

IV SKYRIUS

Stebėsena, vertinimas ir komunikacija

i skirsnis

Stebėsena

27 straipsnis

Stebėsenos komitetas

1.  Per tris mėnesius nuo pranešimo valstybei narei apie Komisijos sprendimą dėl INTERREG programos patvirtinimo dienos toje programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT, UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, suderinusios su vadovaujančiąja institucija, įsteigia komitetą atitinkamos INTERREG programos įgyvendinimui stebėti (toliau – stebėsenos komitetas). [135 pakeit.]

2.  Stebėsenos komitetui pirmininkauja valstybės narės, kurioje yra vadovaujančioji institucija, arba vadovaujančiosios institucijos atstovas.

Jeigu stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisyklėse numatyta pirmininko rotavimo tvarka, stebėsenos komitetui gali pirmininkauti ir trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT atstovas, o bendrapirmininkio funkcijas gali atlikti valstybės narės arba vadovaujančiosios institucijos atstovas ir atvirkščiai. [136 pakeit.]

3.  Kiekvienam stebėsenos komiteto nariui suteikiama balsavimo teisė.

4.  Kiekvienas stebėsenos komitetas per pirmą posėdį patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

Stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisyklėmis ir, kai taikytina, iniciatyvinio komiteto darbo tvarkos taisyklėmis užkertamas kelias bet kokiam su INTERREG veiksmų atranka susijusiam interesų konfliktui.

5.  Stebėsenos komiteto posėdžiai šaukiami bent kartą per metus, per juos apžvelgiami visi klausimai, turintys įtakos pažangai siekiant programos tikslų.

6.  Vadovaujančioji institucija skelbia stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisykles ir visus duomenis, duomenų santrauką, informaciją ir informaciją visus sprendimus, kuria kuriais keičiasi su stebėsenos komitetu, 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje. [137 pakeit.]

28 straipsnis

Stebėsenos komiteto sudėtis

1.  Dėl kiekvienos INTERREG programos stebėsenos komiteto sudėties toje programoje dalyvaujančios valstybės narės susitaria gali susitarti tarpusavyje ir, kai taikytina, su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis ir UŠT ir užtikrina siekia, kad jame būtų proporcingai atstovaujama atitinkamoms institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat kad jame dalyvautų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytų programos partnerių iš valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT atstovai. [138 pakeit.]

Sudarant stebėsenos komitetą atsižvelgiama į atitinkamoje INTERREG programoje dalyvaujančių valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT skaičių. [139 pakeit.]

Į stebėsenos komitetą taip pat įtraukiami regionų ir vietos valdžios institucijų, taip pat kitų drauge sukurtų visos programos teritorijos arba jos dalies institucijų, įskaitant ETBG, atstovai. [140 pakeit.]

2.  Vadovaujančioji institucija skelbia institucijų ar įstaigų, paskirtų stebėsenos komiteto narių narėmis, sąrašą 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje. [141 pakeit.]

3.  Komisijos atstovai dalyvauja gali dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje patariamąja teise. [142 pakeit.]

3a.  Visoje programos įgyvendinimo teritorijoje įsteigtų arba tam tikrą jos dalį apimančių įstaigų, įskaitant ETBG, atstovai gali dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje atlikdami patariamąją funkciją. [143 pakeit.]

29 straipsnis

Stebėsenos komiteto funkcijos

1.  Stebėsenos komitetas nagrinėja:

a)  pažangą, padarytą įgyvendinant INTERREG programą, siekiant jos tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių;

b)  visus klausimus, kurie turi įtakos INTERREG programos vykdymui, ir priemones, kurių imtasi tiems klausimams spręsti;

c)  kalbant apie finansines priemones, Reglamento (ES) [naujasis BNR] 52 straipsnio 3 dalyje nurodytus ex ante vertinimo elementus ir minėto reglamento 53 straipsnio 2 dalyje nurodytą strategijos dokumentą;

d)  pažangą, padarytą atliekant vertinimus, apibendrinant vertinimus ir visas paskesnes pagal nustatytus faktus taikomas priemones;

e)  komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

f)  pažangą, padarytą įgyvendinant strateginės svarbos INTERREG veiksmus ir, kai taikytina, didelius infrastruktūros projektus;

g)  jei tai aktualu, pažangą, padarytą stiprinant viešojo sektoriaus institucijų ir paramos gavėjų administracinius gebėjimus, ir prireikus pasiūlo tolesnes paramos priemones. [144 pakeit.]

2.  Be 22 straipsnyje nurodytų su veiksmų atranka susijusių funkcijų, stebėsenos komitetas tvirtina:

a)  veiksmų atrankos metodiką ir kriterijus, įskaitant visus jų pakeitimus, prieš tai, vadovaujantis šio reglamento 22 straipsnio 2 dalimi ir nepažeidžiant Reglamento (ES) [naujasis BNR] 27 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktų, pasikonsultavęs su Komisija prieš tai pateikus juos Komisijai; [145 pakeit.]

b)  vertinimo planą ir visus jo pakeitimus;

c)  visus vadovaujančiosios institucijos pasiūlymus dėl INTERREG programos keitimo, įskaitant lėšų perkėlimą pagal 19 straipsnio 5 dalį;

d)  galutinę veiklos rezultatų ataskaitą.

30 straipsnis

Peržiūra

1.  Siekdama išnagrinėti INTERREG programų veiklos rezultatus, Komisija gali surengti peržiūrą.

Peržiūrą galima atlikti raštu.

2.  Komisijos prašymu vadovaujančioji institucija per vieną mėnesį tris mėnesius pateikia Komisijai informaciją apie 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus aspektus: [146 pakeit.]

a)  pažangą, padarytą įgyvendinant programą, siekiant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, visus aspektus, kurie turi įtakos atitinkamos INTERREG programos įgyvendinimui, ir priemones, kurių imtasi jiems spręsti;

b)  pažangą, padarytą atliekant vertinimus, apibendrinant vertinimus ir visas paskesnes pagal nustatytus faktus taikomas priemones;

c)  pažangą, padarytą stiprinant valstybės institucijų ir paramos gavėjų administracinius gebėjimus.

3.  Peržiūros rezultatai įforminami raštu suderintame protokole.

4.  Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad būtų atsižvelgta į Komisijos iškeltus klausimus ir per tris mėnesius praneša Komisijai, kokių priemonių imtasi.

31 straipsnis

Duomenų teikimas

1.  Kiekviena vadovaujančioji institucija elektroniniu būdu pagal šio Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] [VII] priede pateiktą formą pateikia Komisijai atitinkamos INTERREG programos suvestinius duomenis duomenis, nurodytus šio reglamento 31 straipsnio 2 dalies a punkte, iki kiekvienų metų sausio 31 d., kovo gegužės 31 d., gegužės 31 ir rugsėjo 30 d., liepos 31 d., rugsėjo 30 d. ir lapkričio 30 d. pagal Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] [VII] priede pateiktą formą o duomenis, nurodytus šio reglamento 31 straipsnio 2 dalies b punkte, – vieną kartą per metus. [147 pakeit.]

Duomenų perdavimas atliekamas naudojant esamas duomenų teikimo sistemas, jeigu pasitvirtino, kad šios sistemos buvo patikimos ankstesniu programavimo laikotarpiu. [148 pakeit.]

Pirmą kartą duomenys pateikiami iki 2022 m. sausio 31 d., paskutinį – 2030 m. sausio 31 d.

2.  1 dalyje nurodyti kiekvieno prioriteto duomenys suskirstomi pagal konkrečius tikslus; pateikiami šie duomenys:

a)  atrinktų INTERREG veiksmų skaičius, visa jų tinkamų finansuoti išlaidų suma, atitinkamo INTERREG fondo įnašas, visos partnerių vadovaujančiajai institucijai deklaruotos pagal intervencinių priemonių rūšis suskirstytos tinkamos finansuoti išlaidos;

b)  atrinktų INTERREG veiksmų produkto ir rezultato rodiklių vertės ir INTERREG užbaigtais veiksmais pasiektos vertės. [149 pakeit.]

3.  Teikiant duomenis apie finansines priemones taip pat pateikiami šie duomenys:

a)  tinkamos finansuoti išlaidos pagal finansinių produktų rūšis;

b)  deklaruotos į tinkamas finansuoti išlaidas įtrauktos valdymo išlaidos ir mokesčiai;

c)  privačiųjų ir viešųjų išteklių suma pagal finansinių produktų rūšis, sutelkta papildomai fondų lėšoms;

d)  palūkanos ir kitas pelnas, gautas už INTERREG fondų paramos finansinėms priemonės lėšas, kaip nurodyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] 54 straipsnyje, ir paramai iš INTERREG fondų priskirtini grąžinti ištekliai, kaip nurodyta minėto reglamento 56 straipsnyje.

4.  Pagal šį straipsnį teikiamų duomenų laikotarpio pabaiga yra mėnesio, einančio prieš duomenų pateikimo mėnesį, pabaiga.

5.  Vadovaujančioji institucija skelbia visus Komisijai pateiktus duomenis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

32 straipsnis

Galutinė veiklos rezultatų ataskaita

1.  Kiekviena vadovaujančioji institucija iki 2031 m. vasario 15 d. pateikia Komisijai atitinkamos INTERREG programos galutinę veiklos rezultatų ataskaitą.

Galutinė veiklos rezultatų ataskaita teikiama vadovaujantis Reglamento (ES) [naujasis BNR] [38] straipsnio [5] dalyje pateikta forma.

2.  Galutinėje veiklos rezultatų ataskaitoje, vadovaujantis 29 straipsnyje išvardytais elementais, išskyrus to straipsnio 1 dalies c punktą, įvertinama, kaip pasiekti programos tikslai.

3.  Komisija išnagrinėja galutinę veiklos rezultatų ataskaitą ir visas pastabas vadovaujančiajai institucijai pateikia per penkis mėnesius nuo ataskaitos gavimo dienos. Jei tokių pastabų pateikiama, vadovaujančioji institucija pateikia visą reikalingą su pastabomis susijusią informaciją ir, jei reikia, per tris mėnesius informuoja Komisiją, kokių priemonių imtasi. Komisija praneša valstybėms narėms, ar ataskaita priimta.

4.  Vadovaujančioji institucija skelbia galutines veiklos rezultatų ataskaitas 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

33 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) rodikliai

1.  Reglamento (ES) [naujasis ERPF] [I] priede nustatyti bendri produkto ir rezultato rodikliai; jei reikia, konkretūs programos produkto ir rezultato rodikliai, kurie labiausiai tinka matuoti pažangai siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programos tikslų, naudojami pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [12 straipsnio 1 dalį], ir šio reglamento 17 straipsnio 3 4 dalies d e punkto ii papunktį ir 31 straipsnio 2 dalies b punktą. [150 pakeit.]

1a.  Prireikus ir vadovaujančiosios institucijos tinkamai pagrįstais atvejais, konkretūs programos produkto ir rezultato rodikliai naudojami papildomai prie rodiklių, kurie buvo atrinkti laikantis 1 dalies. [151 pakeit.]

2.  Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės skaičiuojamos kaupiamuoju būdu.

ii skirsnis

Vertinimas ir viešinimas

34 straipsnis

Vertinimas per programavimo laikotarpį

1.  Vadovaujančioji institucija atlieka kiekvienos INTERREG programos vertinimus, tačiau ne dažniau kaip kartą per metus. Per kiekvieną vertinimą vertinamas programos veiksmingumas, rezultatyvumas, aktualumas, darnumas ir ES pridėtinė vertė, taip siekiant pagerinti atitinkamos INTERREG programos struktūrą ir įgyvendinimą. [152 pakeit.]

2.  Vadovaujančioji institucija taip pat iki 2029 m. birželio 30 d. įvertina kiekvieną INTERREG programą, vertindama jos poveikį.

3.  Vadovaujančioji institucija vertinimus paveda atlikti funkciniu požiūriu nepriklausomiems ekspertams.

4.  Vadovaujančioji institucija užtikrina siekia užtikrinti, kad būtų įdiegtos reikiamos procedūros, pagal kurias būtų rengiami ir renkami vertinimams atlikti reikalingi duomenys. [153 pakeit.]

5.  Vadovaujančioji institucija parengia vertinimo planą ir į jį gali įtraukti daugiau negu vieną INTERREG programą.

6.  Vadovaujančioji institucija pateikia vertinimo planą stebėsenos komitetui ne vėliau kaip per vienus metus nuo INTERREG programos patvirtinimo.

7.  Vadovaujančioji institucija skelbia visus vertinimus 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

35 straipsnis

Su skaidrumu ir komunikacija susijusios vadovaujančiosios institucijos ir partnerių atsakomybės sritys

1.  Kiekviena vadovaujančioji institucija paskiria kiekvienos INTERREG programos, už kurią yra atsakinga, komunikacijos pareigūną.

2.  Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo INTERREG programos patvirtinimo būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų skelbiama informacija apie kiekvieną INTERREG programą, už kurią ji atsakinga, įskaitant programos tikslus, veiklos sritis, turimas finansavimo galimybes ir pasiektus rezultatus.

3.  Taikomos Reglamento (ES) [naujasis BNR] [44] straipsnio [2–7 6] dalys dėl vadovaujančiosios institucijos atsakomybės sričių. [154 pakeit.]

4.  Kiekvienas INTERREG veiksmo partneris arba kiekviena finansavimo priemonę įgyvendinanti įstaiga pripažįsta INTERREG fondo paramą, įskaitant finansinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [56] straipsnį pakartotinai panaudotus išteklius, šiais būdais:

a)  partnerio profesinėje interneto svetainėje, jei tokia interneto svetainė yra sukurta, pateikia trumpą gautos INTERREG fondo paramos dydžiui proporcingą INTERREG veiksmo aprašą, įskaitant veiksmo tikslus ir rezultatus, bei pabrėžia Sąjungos finansinę paramą;

b)  dokumentuose ir komunikacinėje medžiagoje, susijusioje su INTERREG veiksmo įgyvendinimu ir skirtoje visuomenei arba dalyviams, matomoje vietoje pateikia informaciją apie INTERREG fondo paramą;

c)  iš karto, kai INTERREG veiksmas, į kurį įeina fizinės investicijos arba įrangos pirkimas ir kurio vertė viršija 100 000 50 000 EUR, pradedamas įgyvendinti fiziškai, matomoje vietoje kabina viešus plakatus arba stato stendus; [155 pakeit.]

d)  vykdant INTERREG veiksmus, kurie nepatenka į c punktą, matomoje vietoje kabina bent vieną ne mažesnio kaip A3 2 formato spausdintą plakatą arba ir, kai taikytina, elektroninį ekraną su informacija apie INTERREG veiksmą ir jame pažymi iš INTERREG fondo gaunamą paramą; [156 pakeit.]

e)  vykdant strateginės svarbos veiksmus ir veiksmus, kurių bendros išlaidos viršija 10 000 000 5 000 000 EUR, organizuojant komunikacijos renginį, kai jame laiku dalyvauja Komisija ir atsakinga vadovaujančioji institucija. [157 pakeit.]

Žodis INTERREG rašomas greta Sąjungos logotipo, laikantis Reglamento (ES) [naujasis BNR] [42] straipsnio nuostatų.

5.  Mažų projektų fondų ir finansinių priemonių atveju paramos gavėjas užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai laikytųsi 4 dalies c punkte išdėstytų reikalavimų.

6.  Jeigu paramos gavėjas nevykdo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [42] straipsnio arba šio straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytų įsipareigojimų, valstybė narė ar laiku neištaiso padėties, vadovaujančioji institucija pritaiko finansinę pataisą – 5 proc. sumažina iš fondų atitinkamam veiksmui skirtą paramą. [158 pakeit.]

V SKYRIUS

Tinkamumas finansuoti

36 straipsnis

Išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės

1.  Visas INTERREG veiksmas arba jo dalis gali būti vykdomas už valstybės narės, taip pat už Sąjungos ribų, jeigu tuo INTERREG veiksmu prisidedama prie atitinkamos INTERREG programos tikslų įgyvendinimo.

2.  Nepažeidžiant Reglamento (ES) [naujasis BNR] [57–62] straipsniuose, Reglamento (ES) [naujasis ERPF] [4 ir 6] straipsniuose arba šiame skyriuje, įskaitant pagal juos priimtus aktus, nustatytų tinkamumo finansuoti taisyklių, dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT bendru stebėsenos komiteto sprendimu nustato papildomas taisykles dėl INTERREG programos išlaidų tinkamumo finansuoti tik tų kategorijų išlaidoms, kurios nėra numatytos minėtose nuostatose. Papildomos taisyklės taikomos visai programos teritorijai.

Tačiau tais atvejais, kai pagal INTERREG programą veiksmai atrenkami skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, papildomos taisyklės priimamos prieš paskelbiant pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus. Visais kitais atvejais papildomos taisyklės priimamos prieš atrenkant pirmuosius veiksmus.

3.  Aspektai, kurie nėra reglamentuoti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 57–62 straipsnių, Reglamento (ES) [naujasis ERPF] [4 ir 6] straipsnių ir šio skyriaus nuostatas, įskaitant pagal juos priimtus aktus, arba pagal taisykles, nustatytas pagal 4 dalį, taikomos valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT, kuriose patirtos išlaidos, nacionalinės taisyklės.

4.  Jeigu vadovaujančiosios institucijos ir audito institucijos nuomonė dėl pagal atitinkamą INTERREG programą atrinkto INTERREG veiksmo tinkamumo finansuoti skiriasi, vadovaujamasi vadovaujančiosios institucijos nuomone, atsižvelgiant į stebėsenos komiteto nuomonę.

5.  Pagal INTERREG programas UŠT negali gauti paramos iš ERPF, tačiau gali dalyvauti tose programose šiame reglamente nustatytomis sąlygomis.

37 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl išlaidų kategorijų tinkamumo finansuoti

1.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT gali INTERREG programos stebėsenos komitete susitarti, kad vienai arba kelioms 38–43 straipsniuose nurodytoms kategorijoms priklausančios išlaidos pagal vieną arba kelis INTERREG programos prioritetus nėra tinkamos finansuoti.

2.  Visos pagal šį reglamentą tinkamos finansuoti INTERREG partnerio arba jo vardu apmokėtos išlaidos yra veiksmo arba veiksmo dalies inicijavimo arba inicijavimo ir įgyvendinimo išlaidos.

3.  Netinkamos finansuoti yra šios išlaidos:

a)  baudos, finansinės sankcijos ir teisinių ginčų bei bylinėjimosi išlaidos;

b)  išlaidos dovanoms, išskyrus su reklama, komunikacija, viešinimu arba informavimu susijusias dovanas, kurių kiekviena yra ne brangesnė kaip 50 EUR;

c)  su valiutos kurso svyravimu susijusios išlaidos.

38 straipsnis

Išlaidos darbuotojams

1.  Išlaidas darbuotojams sudaro bendrosios su darbo santykiais susijusios išlaidos darbuotojams, dirbantiems INTERREG partneriui vienu iš šių būdų:

a)  visą darbo laiką;

b)  ne visą darbo laiką – fiksuotą darbo laiko procentinę dalį per mėnesį;

c)  ne visą darbo laiką – kintamą skaičių valandų per mėnesį, arba

d)  valandinio darbo principu.

2.  Išlaidas darbuotojams sudaro tik:

a)  su veikla, kurios subjektas nevykdytų, jei atitinkamas veiksmas nebūtų įgyvendinamas, susijęs mokamas atlyginimas, nustatytas darbo sutartyje, skyrimo sprendime (toliau abu dokumentai – įdarbinimo dokumentas) arba teisės akte, atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytas pareigas;

b)  bet kurios kitos su mokamu atlyginimu tiesiogiai susijusios darbdavio patirtos ir apmokėtos išlaidos, pvz., su darbo santykiais susiję mokesčiai ir socialinio draudimo, įskaitant pensijas, įmokos, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004(27), jeigu jos:

i)  nustatytos įdarbinimo dokumente arba teisės akte;

ii)  atitinka įdarbinimo dokumente nurodytus teisės aktus ir šalyje ir (arba) organizacijoje, kurioje konkretus darbuotojas faktiškai dirba, taikomą standartinę tvarką, ir

iii)  darbdavio nėra susigrąžinamos.

Pagal a punktą mokėjimai fiziniams asmenims, kurie INTERREG partneriui dirba ne pagal darbo, o pagal kitą sutartį, gali būti prilyginami mokamam atlyginimui, o tokia sutartis gali būti laikoma įdarbinimo dokumentu.

3.  Išlaidos darbuotojams gali būti atlyginamos:

a)  pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [48 straipsnio 1 dalies a punktą] (išlaidos pagrindžiamos įdarbinimo dokumentu ir atlyginimo lapeliais), arba

b)  vadovaujantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka, kaip nurodyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] [48 straipsnio 1 dalies b–e punktuose], arba

c)  taikant fiksuotąją normą pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [50] straipsnio [1] dalį veiksmo tiesioginės personalo išlaidos gali būti apskaičiuojamos kaip fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 20 proc. tiesioginių išlaidų, išskyrus tiesiogines personalo išlaidas, nenustatant reikalavimo valstybei narei atlikti skaičiavimus siekiant nustatyti taikomą normą. [159 pakeit.]

4.  Su asmenimis, kurie įgyvendindami veiksmą dirba ne visą darbo laiką, susijusios išlaidos darbuotojams apskaičiuojamos kaip:

a)  fiksuota procentinė su darbo santykiais susijusių bendrųjų išlaidų dalis pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 50 straipsnio 2 dalį, arba

b)  kintama bendrųjų darbo išlaidų dalis, atitinkanti kintamą kas mėnesį įgyvendinant veiksmą dirbtų valandų skaičių, nustatomą remiantis laiko registravimo sistema, fiksuojančia 100 proc. darbuotojo darbo laiko.

5.  Jeigu ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams taikomas 4 dalies b punktas, atlygintinos išlaidos darbuotojams skaičiuojamos remiantis valandiniu įkainiu, kuris nustatomas:

a)  mėnesio paskiausiai dokumentuotas mėnesio bendrąsias darbo išlaidas padalijus iš įdarbinimo dokumente nustatyto valandomis išreikšto atitinkamo asmens mėnesio darbo laiko pagal galiojančius teisės aktus, kaip nurodyta įdarbinimo sutartyje, ir Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 50 straipsnio 2 dalies b punktą arba [160 pakeit.]

b)  paskiausiai dokumentuotas metines bendrąsias su darbo santykiais susijusias išlaidas padalijus iš 1 720 valandų pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [50] straipsnio [2, 3 ir 4 dalis].

6.  Su asmenimis, kurie pagal įdarbinimo dokumentą dirba valandinio darbo principu, susijusios išlaidos darbuotojams yra tinkamos finansuoti, įgyvendinant veiksmą faktiškai dirbtų valandų skaičiui, remiantis darbo laiko registravimo sistema, pritaikius įdarbinimo dokumente suderintą valandinį įkainį. Jei dar nėra įtrauktos į suderintą valandinį įkainį, darbo užmokesčio išlaidos, nurodytos 38 straipsnio 2 dalies b punkte, gali būti pridedamos prie to valandinio įkainio pagal taikomus nacionalinės teisės aktus. [161 pakeit.]

39 straipsnis

Biuro ir administracinės išlaidos

Biuro ir administracines išlaidas sudaro tik ne daugiau kaip 15 % visų veiksmo tiesioginių išlaidų ir šios išlaidos: [162 pakeit.]

a)  biuro nuoma;

b)  su pastatais, kuriuose dirba darbuotojai, ir biuro įranga susijęs draudimas ir mokesčiai (pvz., draudimas nuo gaisro ar vagystės);

c)  komunaliniai mokesčiai (pvz., elektros, šildymo, vandens);

d)  raštinės reikmenys;

e)  paramą gaunančioje organizacijoje vykdoma bendroji apskaita;

f)  archyvai;

g)  priežiūra, valymas ir remontas;

h)  apsauga;

i)  IT sistemos;

j)  ryšiai (pvz., telefonas, faksas, internetas, pašto paslaugos, vizitinės kortelės);

k)  banko taikomi sąskaitos (-ų) atidarymo ir tvarkymo mokesčiai, jei įgyvendinant veiksmą reikia atidaryti atskirą sąskaitą;

l)  tarpvalstybinių finansinių operacijų mokesčiai.

40 straipsnis

Kelionės ir apgyvendinimo išlaidos

1.  Kelionės ir apgyvendinimo išlaidas sudaro tik šios išlaidos:

a)  kelionės išlaidos (pvz., bilietai, kelionės ir automobilio draudimas, degalai, automobilio naudojimo išlaidos, kelių rinkliavos ir stovėjimo mokesčiai);

b)  maitinimo išlaidos;

c)  apgyvendinimo išlaidos;

d)  vizų išlaidos;

e)  dienpinigiai,

neatsižvelgiant į tai, ar šios išlaidos patirtos ir apmokėtos programos teritorijoje ar už jos ribų.

2.  Jokios iš dienpinigių apmokėtos 1 dalies a–d punktuose nurodytos išlaidos negali būti papildomai atlygintos ne iš dienpinigių.

3.  Išorės ekspertų ir paslaugų teikėjų kelionės ir apgyvendinimo išlaidos priskiriamos prie 41 straipsnyje nurodytų išorės ekspertų ir paslaugų išlaidų.

4.  Paramos gavėjo darbuotojo tiesiogiai apmokėtos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos pagrindžiamos įrodymu, kad paramos gavėjas atlygino darbuotojo išlaidas. Ta išlaidų kategorija gali būti naudojama veiksmus atliekančių darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų kelionių išlaidoms, siekiant įgyvendinti ir skatinti INTERREG veiksmus ir programą. [163 pakeit.]

5.  Pagal veiksmą patirtas kelionės ir apgyvendinimo išlaidas galima apskaičiuoti taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 15 proc. to veiksmo tiesioginių išlaidų, išskyrus tiesiogines išlaidas darbuotojams. [164 pakeit.]

41 straipsnis

Išorės ekspertų ir paslaugų išlaidos

Išorės ekspertų ir paslaugų išlaidas sudaro tik, be kita ko, sudaro šios viešosios ar privatinės teisės subjekto arba fizinio asmens, kuris nėra veiksmo paramos gavėjas, įskaitant visus partnerius, teikiamos paslaugos ir ekspertų žinios: [165 pakeit.]

a)  tyrimai ar apklausos (pvz., vertinimai, strategijos, koncepcijų dokumentai, projektų planai, vadovai);

b)  mokymas;

c)  vertimas raštu;

d)  IT sistemų ir svetainių kūrimas, keitimas ir naujinimas;

e)  su veiksmu arba visa bendradarbiavimo programa susijusi reklama, komunikacija, viešinimas ar informavimas;

f)  finansų valdymas;

g)  su renginių ar susitikimų organizavimu ir rengimu susijusios paslaugos (įskaitant nuomą, maitinimą ar vertimą žodžiu);

h)  dalyvavimas renginiuose (pvz., registracijos mokesčiai);

i)  teisinės konsultacijos ir notaro paslaugos, techninės ir finansų srities ekspertų paslaugos, kitos konsultavimo ir apskaitos paslaugos;

j)  intelektinės nuosavybės teisės;

k)  patikrinimai pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [68 straipsnio 1 dalies a punktą] ir šio reglamento 45 straipsnio 1 dalį;

l)  programos lygmens apskaitos funkcijų išlaidos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [70] straipsnį ir šio reglamento 46 straipsnį;

m)  programos lygmens audito išlaidos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [72] ir [75] straipsnius ir šio reglamento 47 ir 48 straipsnius;

n)  banko ar kitos finansų įstaigos suteiktos garantijos, jei jų reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus arba stebėsenos komiteto priimtą programavimo dokumentą;

o)  išorės ekspertų, pranešėjų, susitikimų pirmininkų ir paslaugų teikėjų kelionė ir apgyvendinimas; [166 pakeit.]

p)  kitos veiksmams reikalingos konkrečios ekspertų žinios ir paslaugos.

42 straipsnis

Įrangos išlaidos

1.  Įrangos pirkimo, nuomos ar išperkamosios nuomos išlaidas, kurios nėra apmokamos pagal 39 straipsnį, sudaro tik be kita ko, sudaro: [167 pakeit.]

a)  biuro įranga;

b)  IT aparatinė ir programinė įranga;

c)  baldai ir įrenginiai;

d)  laboratorinė įranga;

e)  aparatai ir priemonės;

f)  įrankiai ar prietaisai;

g)  transporto priemonės;

h)  kita veiksmams reikalinga konkreti įranga.

2.  Naudotos įrangos pirkimo išlaidos gali būti tinkamos finansuoti, jei laikomasi šių sąlygų:

a)  iš INTERREG fondų arba Reglamento (ES) [naujasis BNR] [1 straipsnio 1 dalies a punkte] išvardytų fondų šiai įrangai nebuvo gauta jokios kitos paramos;

b)  ši kaina ne didesnė už atitinkamoje rinkoje apskritai priimtiną kainą;

c)  įranga pasižymi veiksmui būtinais techniniais ypatumais ir atitinka taikytinas normas bei standartus.

43 straipsnis

Infrastruktūros ir darbų išlaidos

Infrastruktūros ir darbų išlaidas sudaro tik šios išlaidos:

a)  žemės pirkimas pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [58 straipsnio 1 dalies c b punktą]; [168 pakeit.]

b)  statybos leidimai;

c)  statybinės medžiagos;

d)  darbo jėga;

e)  specializuotos intervencinės priemonės (pvz., dirvožemio valymas, išminavimas).

VI SKYRIUS

INTERREG programų institucijos, valdymas, kontrolė ir auditas

44 straipsnis

INTERREG programų institucijos

1.  INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės, UŠT ir UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, laikydamosi Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnio nuostatų, paskiria vieną vadovaujančiąją instituciją ir vieną audito instituciją. [169 pakeit.]

2.  Vadovaujančioji institucija ir audito institucija turi gali būti įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje. [170 pakeit.]

3.  Dėl programos PEACE PLUS pažymėtina, kad ES specialiųjų programų įstaiga, paskirta vadovaujančiąja institucija, laikoma įsikūrusia valstybėje narėje.

4.  INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT programos vadovaujančiąja institucija gali paskirti ETBG.

5.  Pagal 2B komponento INTERREG programą arba pagal 1 komponento INTERREG programą, jei ji apima ilgas sienas, kurių teritorijose vystymosi uždaviniai ir poreikiai yra skirtingi, INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT gali apibrėžti programos dalių teritorijas. [171 pakeit.]

6.  Jeigu vadovaujančioji institucija pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnio [3] dalį paskiria tarpinę instituciją vieną arba kelias tarpines institucijas, atitinkama tarpinė institucija arba institucijos vykdo šias funkcijas daugiau negu vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje arba kiekviena savo valstybėje narėje, arba, kai taikytina, daugiau nei vienoje trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT. [172 pakeit.]

45 straipsnis

Vadovaujančiosios institucijos funkcijos

1.  INTERREG programos vadovaujančioji institucija vykdo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [66], [68] ir [69] straipsniuose nustatytas funkcijas, išskyrus 66 straipsnio 1 dalies a punkte ir 67 straipsnyje nurodytą veiksmų atranką ir 68 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus mokėjimus paramos gavėjams. Šios funkcijos vykdomos visoje programos teritorijoje, laikantis šio reglamento VIII skyriuje išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų.

1a.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 87 straipsnio 2 dalies, Komisija kaip tarpinius mokėjimus atlygina 100 proc. į mokėjimo prašymą įtrauktų sumų, kurios susidaro taikant programos bendro finansavimo normą atitinkamai visoms tinkamoms finansuoti išlaidoms arba viešajam įnašui. [173 pakeit.]

1b.   Jei vadovaujančioji institucija neatlieka tikrinimo pagal Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 68 straipsnio 1 dalies a punktą visoje programos įgyvendinimo teritorijoje, kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą arba asmenį, atsakingą už tokio patikrinimo atlikimą, per kurį tikrinami jos teritorijoje esantys naudos gavėjai. [174 pakeit.]

1c.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 92 straipsnio, INTERREG programoms netaikoma metinė sąskaitų patvirtinimo procedūra. Sąskaitos patvirtinamas programos pabaigoje, remiantis galutine veiklos rezultatų ataskaita. [175 pakeit.]

2.  Pasikonsultavusi su INTERREG programoje dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ir, kai taikytina, trečiosiomis valstybėms, valstybėmis partnerėmis arba UŠT, vadovaujančioji institucija įsteigia jungtinį sekretoriatą; sekretoriato personalas sudaromas, atsižvelgiant į programai skirtą partnerystę.

Jungtinis sekretoriatas padeda vadovaujančiajai institucijai ir stebėsenos komitetui vykdyti atitinkamas funkcijas. Jungtinis sekretoriatas taip pat teikia galimiems paramos gavėjams informaciją apie finansavimo galimybes pagal INTERREG programas ir padeda paramos gavėjams ir partneriams įgyvendinti veiksmus.

3.  Nukrypstant nuo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [70 straipsnio 1 dalies c punkto], kita valiuta padengtas išlaidas kiekvienas partneris konvertuoja vadovaudamasis mėnesio buhalteriniu valiutos kursu, kurį Komisija yra nustačiusi tą mėnesį, kurį išlaidos pateiktos tikrinti vadovaujančiajai institucijai pagal minėto reglamento [68 straipsnio 1 dalies a punktą].

46 straipsnis

Apskaitos funkcija

1.  INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT susitaria dėl apskaitos funkcijos vykdymo.

2.  Apskaitos funkciją sudaro Reglamento [naujasis BNR] [70 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose] išdėstytos užduotys; prie jos taip pat priskiriami Komisijos vykdomi mokėjimai ir, remiantis bendra taisykle, mokėjimai pagrindiniam partneriui pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [68 straipsnio 1 dalies b punktą].

47 straipsnis

Audito institucijos funkcijos

1.  INTERREG programos audito institucija vykdo šiame straipsnyje ir 48 straipsnyje nurodytas funkcijas visoje tos INTERREG programos teritorijoje, laikydamasi VIII skyriuje išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų.

Tačiau dalyvaujanti valstybė narė gali nurodyti, kada audito institucijos auditorius turi lydėti tos dalyvaujančios valstybės narės auditorius.

2.  INTERREG programos audito institucija yra atsakinga už sistemų ir veiksmų auditą, kad galėtų pateikti Komisijai nepriklausomą patikinimą, jog valdymo ir kontrolės sistemos yra veiksmingos ir į Komisijai pateiktas finansines ataskaitas įtrauktos išlaidos yra teisėtos ir tvarkingos.

3.  Jeigu INTERREG programa įtraukta į tiriamąją visumą, iš kurios Komisija pagal 48 straipsnio 1 dalį atrenka bendrą imtį, audito institucija vykdo Komisijos atrinktų veiksmų auditą, kad galėtų pateikti Komisijai nepriklausomą patikinimą, jog Komisijos valdymo ir kontrolės sistema yra veiksminga.

4.  Audito darbas atliekamas laikantis tarptautiniu mastu pripažintų audito standartų.

5.  Kiekvienais metais, pasibaigus finansiniams metams, iki vasario 15 d. pagal Reglamento [FR-Omnibus] [63] straipsnio [7] dalį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) [naujasis BNR] XVI priede pateikta forma bei visu atliktu audito darbu audito institucija parengia ir pateikia Komisijai metinę audito nuomonę, kurioje aptariamos bent šios sritys:

a)  finansinių ataskaitų išsamumas, teisingumas ir tikslumas;

b)  į Komisijai pateiktas finansines ataskaitas įtrauktų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas;

c)  INTERREG programos valdymo ir kontrolės sistema.

Jeigu INTERREG programa įtraukiama į tiriamąją visumą, iš kurios Komisija atrenka 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą imtį, metinė audito nuomonė pateikiama tik dėl pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodytų sričių.

Atitinkamai valstybei narei, kurioje yra vadovaujančioji institucija, apie tai pranešus, vasario 15 d. terminą Komisija išimties tvarka gali pratęsti iki kovo 1 d.

6.  Kiekvienais metais, pasibaigus finansiniams metams, iki vasario 15 d. pagal Reglamento [FR-Omnibus] [63 straipsnio 5 dalies b punktą] ir vadovaudamasi Reglamento (ES) [naujasis BNR] XVII priede pateikta forma audito institucija parengia ir pateikia Komisijai metinę kontrolės ataskaitą, kurioje pagrindžia šio straipsnio 5 dalyje nurodytą audito nuomonę bei pateikia nustatytų faktų santrauką, įskaitant sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio ir masto analizę, nurodo pasiūlytus ir įgyvendintus taisomuosius veiksmus, gautą visą klaidų lygį ir į Komisijai pateiktas finansines ataskaitas įtrauktų išlaidų likutinį klaidų lygį.

7.  Jeigu INTERREG programa įtraukiama į tiriamąją visumą, iš kurios Komisija atrenka 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą imtį, pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] XVII priede pateiktą formą audito institucija parengia šio straipsnio 6 dalyje nurodytą Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [63 straipsnio 5 dalies b punkto] reikalavimus atitinkančią ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytą audito nuomonę pagrindžiančią metinę kontrolės ataskaitą.

Ataskaitoje išdėstoma nustatytų faktų santrauka, pateikiama sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio ir masto analizė, taip pat nurodomi pasiūlyti ir įgyvendinti taisomieji veiksmai, audito institucijos pagal 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą imtį atlikto veiksmų audito rezultatai ir INTERREG programos institucijų už kiekvieną audito institucijos nustatytą veiksmų trūkumą pritaikytos finansinės pataisos.

8.  Audito institucija pateikia Komisijai sistemos audito ataskaitas iškart, kai baigiama reikalaujama prieštaravimo procedūra su atitinkamais audituojamais subjektais.

9.  Jeigu nesusitarta kitaip, Komisija ir audito institucija reguliariai, paprastai bent kartą per metus, rengia susitikimus, per kuriuos nagrinėja metinę kontrolės ataskaitą, audito nuomonę ir audito strategiją, taip derina savo audito planus ir metodus bei keičiasi nuomonėmis su valdymo ir kontrolės sistemų tobulinimu susijusiais klausimais.

48 straipsnis

Veiksmų auditas

1.  Vadovaudamasi statistiniu imties sudarymo metodu Komisija atrenka bendrą veiksmų (arba kitų atrankos vienetų) imtį, kuria remdamosi INTERREG programų audito institucijos kiekvienais finansiniais metais atlieka ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonės lėšomis remiamų veiksmų auditą.

Bendra imtis reprezentatyviai atspindi visas į tiriamąją visumą įtrauktas INTERREG programas.

Kad galėtų atrinkti šią bendrą imtį, Komisija gali suskirstyti INTERREG programų grupes pagal konkrečią riziką.

2.  Programos institucijos pateikia Komisijai bendrai imčiai atrinkti reikalingą informaciją pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip iki rugsėjo 1d.

Informacija pateikiama standartizuotu elektroniniu formatu, ji turi būti išsami ir joje sutikrinamos visos ataskaitiniais finansiniais metais Komisijai deklaruotos išlaidos.

3.  Nepažeisdamos 47 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo atlikti sistemos auditus, į bendrą imtį įtrauktų INTERREG programų audito institucijos papildomo šių programų veiksmų audito neatlieka, nebent Komisija to prašo pagal šio straipsnio 8 dalį arba audito institucija nustato konkrečią riziką.

4.  Komisija kiekvienais metais informuoja atitinkamas INTERREG programų audito institucijas apie atrinktą bendrą imtį laiku (paprastai pasibaigus finansiniams metams, iki spalio 1 d.), kad šios institucijos galėtų atlikti veiksmų auditą.

5.  Atitinkamos audito institucijos pateikia informaciją apie šio audito rezultatus, taip pat apie visas už konkrečius nustatytus pažeidimus pritaikytas finansines pataisas ne vėliau kaip Komisijai pagal 47 straipsnio 6 ir 7 dalis teikiamose metinėse kontrolės ataskaitose.

6.  Įvertinusi pagal 1 dalį atrinktų veiksmų audito rezultatus, Komisija savo pačios patikinimo proceso tikslais apskaičiuoja bendrą INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, ekstrapoliuotą klaidų lygį.

7.  Jeigu 6 dalyje nurodytas bendras ekstrapoliuotas klaidų lygis viršija 2 3,5 proc. visų deklaruotų INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, išlaidų, atsižvelgdama į finansines korekcijas, kurias atitinkamos INTERREG programų institucijos pritaikė už konkrečius pažeidimus, nustatytus per veiksmų, atrinktų pagal 1 dalį, auditą, Komisija apskaičiuoja bendrą likutinį klaidų lygį. [176 pakeit.]

8.  Jeigu 7 dalyje nurodytas bendras likutinis klaidų lygis viršija 2 3,5 proc. deklaruotų INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, išlaidų, Komisija nusprendžia, ar reikia prašyti, kad konkrečios INTERREG programos arba INTERREG programų grupės, su kuriomis susiję daugiausia klaidų, audito institucija atliktų papildomą audito darbą ir papildomai įvertintų klaidų lygį bei reikalingas INTERREG programų, kurias paveikė nustatyti pažeidimai, taisomąsias priemones. [177 pakeit.]

9.  Remdamasi papildomo audito darbo, kurį prašyta atlikti pagal 8 dalį, rezultatų įvertinimu, Komisija gali prašyti INTERREG programoms, kurias paveikė nustatyti pažeidimai, pritaikyti papildomas finansines korekcijas. Tokiu atveju INTERREG programų institucijos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [97] straipsnį atlieka reikalingas finansines pataisas.

10.  Kiekviena INTERREG programos, apie kurią neturima 2 dalyje nurodytos informacijos, kurios informacija yra neišsami arba nebuvo pateikta iki 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto termino, audito institucija pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [73] straipsnį sudaro atskirą atitinkamos INTERREG programos imtį.

VII SKYRIUS

Finansų valdymas

49 straipsnis

Mokėjimai ir išankstinis finansavimas

1.  ERPF parama ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių parama kiekvienai INTERREG programai pagal 46 straipsnio 2 dalį mokama į vieną sąskaitą, nenaudojant jokių nacionalinių subsąskaitų.

2.  Jei lėšų pakanka, 2022–2026 m. Komisija sumoka išankstinį finansavimą, remdamasi visa parama iš kiekvieno INTERREG fondo, nurodyta pagal 18 straipsnį priimtame sprendime dėl INTERREG programos patvirtinimo, iki liepos 1 d. arba (sprendimo dėl patvirtinimo metais) ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sprendimo priėmimo tokiomis metinėmis dalimis:

a)  2021 m.: 1 3%; [178 pakeit.]

b)  2022 m.: 1 2,25 %; [179 pakeit.]

c)  2023 m.: 1 2,25 %; [180 pakeit.]

d)  2024 m.: 1 2,25 %; [181 pakeit.]

e)  2025 m.: 1 2,25 %; [182 pakeit.]

f)  2026 m.: 1 2,25 %. [183 pakeit.]

3.  Jeigu išorės tarpvalstybinės INTERREG programos remiamos ERPF ir PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis, visų fondų, iš kurių remiama INTERREG programa, išankstinis finansavimas mokamas remiantis Reglamento (ES) Nr. [PNPP III], Nr. [KPTBP] arba pagal juos priimto akto nuostatomis. [184 pakeit.]

Prireikus ir atsižvelgiant į biudžeto poreikius, išankstinio finansavimo suma gali būti mokama dviem dalimis.

Jei per 24 36 mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija sumokėjo pirmą išankstinio finansavimo sumos dalį, tarpvalstybinės INTERREG programos mokėjimo prašymas nepateikiamas, visa išankstinio finansavimo suma grąžinama Komisijai. Tokia grąžinta suma sudaro vidaus asignuotąsias pajamas ir dėl jos nemažinama ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis programai skiriama parama. [185 pakeit.]

50 straipsnis

Lėšų susigrąžinimas

1.  Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad visos dėl pažeidimo sumokėtos sumos būtų susigrąžintos iš pagrindinio arba vienintelio partnerio. Partneriai grąžina pagrindiniam partneriui visas nepagrįstai sumokėtas sumas.

2.  Jei pagrindiniam partneriui nepavyksta susigrąžinti lėšų iš kitų partnerių arba jei vadovaujančiajai institucijai nepavyksta susigrąžinti lėšų iš pagrindinio arba vienintelio partnerio, valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT, kurios teritorijoje yra įsisteigęs arba, ETBG atveju, yra registruotas atitinkamas partneris, grąžina vadovaujančiajai institucijai visas tam partneriui nepagrįstai sumokėtas lėšas. Vadovaujančioji institucija yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į Sąjungos bendrąjį biudžetą pagal INTERREG programoje nustatytą atsakomybės pasiskirstymą tarp dalyvaujančių valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ar UŠT.

3.  Kai valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT grąžina vadovaujančiajai institucijai visas partneriui neteisėtai sumokėtas sumas, ji gali tęsti arba pradėti susigrąžinimo iš partnerio procedūras pagal nacionalinę teisę. Jeigu valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT šias lėšas sėkmingai susigrąžina, ji gali jas panaudoti atitinkamos INTERREG programos nacionalinio bendro finansavimo tikslais. Valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT nėra niekaip įpareigotos pranešti programos institucijoms, stebėsenos komitetui arba Komisijai apie nacionaliniu lygmeniu susigrąžintas lėšas.

4.  Jeigu valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT pagal 3 dalį negrąžina vadovaujančiajai institucijai kurios nors partneriui neteisėtai sumokėtos sumos, įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas išleidžia nurodymą dėl šios sumos susigrąžinimo, kuris, jei galima, įvykdomas užskaitant tą sumą valstybei narei, trečiajai valstybei, valstybei partnerei arba UŠT iš kitų mokėjimų pagal tą pačią INTERREG programą arba (trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT atveju) iš kitų mokėjimų pagal programas, remiamas atitinkamų Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis. Toks susigrąžinimas nėra finansinė pataisa ir dėl jo ERPF ir jokių Sąjungos išorės finansavimo priemonių parama atitinkamai INTERREG programai nemažinama. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] 177 straipsnio 3 dalį susigrąžinamos sumos sudaro asignuotąsias pajamas.

VIII SKYRIUS

TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ, VALSTYBIŲ PARTNERIŲ, UŠT ARBA UŠT REGIONINĖS INTEGRACIJOS IR BENDRADARBIAVIMO ORGANIZACIJŲ DALYVAVIMAS INTERREG PROGRAMOSE PAGAL PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPĄ [186 pakeit.]

51 straipsnis

Taikytinos nuostatos

I–VII ir X skyrių nuostatos taikomos INTERREG programose dalyvaujančioms trečiosioms valstybėms, valstybėms partnerėms, UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijoms laikantis specialiųjų šio skyriaus nuostatų. [187 pakeit.]

52 straipsnis

INTERREG programų institucijos ir jų funkcijos

1.  INTERREG programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT leidžia tos programos vadovaujančiajai institucijai atlikti savo funkcijas atitinkamoje jų teritorijoje arba paskiria nacionalinę instituciją kontaktiniu vadovaujančiosios institucijos arba nacionalinio kontrolieriaus subjektu ir jai paveda atitinkamoje savo teritorijoje atlikti valdymo patikrinimus, kaip numatyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] [68 straipsnio 1 dalies a punkte].

2.  INTERREG programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT leidžia tos programos audito institucijai atlikti savo funkcijas atitinkamoje jų teritorijoje arba paskiria funkciniu požiūriu nuo nacionalinės institucijos atskirtą nacionalinę audito instituciją arba subjektą.

3.  INTERREG programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT skiria gali skirti darbuotojus į tos programos jungtinį sekretoriatą arba, sutarusios su vadovaujančiąja institucija, savo teritorijoje įsteigia jungtinio sekretoriato vietos padalinį, arba padaro ir viena, ir kita. [188 pakeit.]

4.  Nacionalinė institucija arba INTERREG programos komunikacijų pareigūnui prilygstantis subjektas pagal 35 straipsnio 1 dalį padeda gali padėti vadovaujančiajai institucijai ir partneriams atitinkamoje trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT atlikti 35 straipsnio 2–7 dalyse nurodytas funkcijas. [189 pakeit.]

53 straipsnis

Valdymo metodai

1.  ERPF ir PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis remiamos išorės tarpvalstybinės INTERREG programos įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančiojoje trečiojoje valstybėje arba valstybėje partnerėje.

PEACE PLUS programa įgyvendinama pagal pasidalijamojo valdymo principą tiek Airijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje.

2.  ERPF ir vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašais remiamos 2 ir 4 komponentų INTERREG programos įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba, valstybėje partnerėje arba dalyvaujančioje UŠT, o 3 komponento INTERREG programos – kiekvienoje UŠT, nepriklausomai nuo to, ar ji gauna paramą iš vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšų. [190 pakeit.]

3.  ERPF ir vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašais remiamos 3 komponento INTERREG programos įgyvendinamos bet kuriuo iš šių būdų:

a)  pagal pasidalijamojo valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT arba trečiųjų valstybių, esančių regioninės organizacijos dalimi, grupėje; [191 pakeit.]

b)  valdant vieno ar kelių veiksmų ERPF išlaidas už Sąjungos ribų – pagal pasidalijamojo valdymo principą tik valstybėse narėse ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT arba trečiųjų valstybių, esančių regioninės organizacijos dalimi, grupėje, o valdant vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašus – pagal netiesioginio valdymo principą; [192 pakeit.]

c)  pagal netiesioginio valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT. arba trečiųjų valstybių, esančių regioninės organizacijos dalimi, grupėje; [193 pakeit.]

Jeigu visos 3 komponento INTERREG programos arba jų dalis įgyvendinamos pagal netiesioginio valdymo principą, reikalingas išankstinis atitinkamų valstybių narių ir regionų susitarimas, ir taikomas 60 straipsnis. [194 pakeit.]

3a.   Bendri kvietimai teikti pasiūlymus, kuriais sutelkiamas finansavimas iš dvišalių ar daugiašalių KPTBP programų ir ETB programų, gali būti skelbiami, jei atitinkamos vadovaujančiosios institucijos sutinka tai daryti. Kvietimo turinyje nurodoma jo geografinė taikymo sritis ir numatomas įnašas į atitinkamų programų tikslus. Vadovaujančiosios institucijos sprendžia, ar kvietimui taikomos KPTBP ar ETB taisyklės. Jos gali nuspręsti paskirti pagrindinę vadovaujančiąją instituciją, atsakingą už su kvietimu susijusias valdymo ir kontrolės užduotis. [195 pakeit.]

54 straipsnis

Tinkamumas finansuoti

1.  Nukrypstant nuo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [57] straipsnio [2] dalies, išlaidos yra tinkamos finansuoti Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašais, jeigu partneris arba viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės veiksmuose dalyvaujantis privačiojo sektoriaus partneris patyrė išlaidas rengdamasis įgyvendinti INTERREG veiksmus ir juos įgyvendindamas po 2021 m. sausio 1 d. ir jeigu išlaidos apmokėtos po finansavimo susitarimo su atitinkama trečiąja valstybe, valstybe partnere arba UŠT pasirašymo.

Tačiau valstybėje narėje esančių programos institucijų valdomos techninės paramos išlaidos yra tinkamos finansuoti iki 2021 m. sausio 1 d. net ir tada, jei buvo patirtos vykdant trečiosioms valstybėms, valstybėms partnerėms arba UŠT skirtus veiksmus.

2.  Jeigu pagal INTERREG programą veiksmai atrenkami skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, į šiuos kvietimus galima įtraukti prašymus skirti įnašus iš Sąjungos išorės finansavimo priemonių, net jeigu kvietimai paskelbti iki atitinkamos finansavimo sutarties pasirašymo, o veiksmai jau galbūt atrinkti iki tų datų.

Tačiau vadovaujančioji institucija negali iki tų datų pateikti 22 straipsnio 6 dalyje nurodyto dokumento.

55 straipsnis

Dideli infrastruktūros projektai

1.  Pagal šį skirsnį INTERREG programos lėšomis galima remti didelius infrastruktūros projektus, tai yra, veiksmus, kuriuos sudaro darbai, veikla arba paslaugos, skirti atlikti konkretaus pobūdžio nedalomai funkcijai, kuria siekiama aiškiai apibrėžtų bendros svarbos tikslų norint vykdyti naudingas tarpvalstybinio poveikio investicijas, o infrastruktūrai įsigyti iš biudžeto skiriama ne mažiau kaip 2 500 000 EUR.

2.  Kiekvienas didelį infrastruktūros projektą arba jo dalį įgyvendinantis paramos gavėjas laikosi taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių.

3.  Jeigu vieno arba kelių didelių infrastruktūros projektų atranka įtraukiama į stebėsenos komiteto arba, jei taikytina, iniciatyvinio komiteto posėdžio darbotvarkę, vadovaujančioji institucija ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki posėdžio datos, pateikia Komisijai kiekvieno tokio projekto koncepcijos dokumentą. Koncepcijos dokumentą sudaro ne daugiau kaip trys penki puslapiai, jame nurodomas projekto pavadinimas, vieta, biudžetas, pagrindinis partneris, partneriai, pagrindiniai tikslai ir siekiami rezultatai, taip pat patikimas verslo planas, iš kurio matyti, kad prireikus šio projekto ar šių projektų tęsimas bus užtikrintas ir be paramos iš INTERREG lėšų. Jeigu vieno arba kelių didelių infrastruktūros projektų koncepcijos dokumentas iki minėto termino nepateikiamas, Komisija gali reikalauti, kad stebėsenos komiteto arba iniciatyvinio komiteto pirmininkas išbrauktų atitinkamus projektus iš posėdžio darbotvarkės. [196 pakeit.]

56 straipsnis

Viešieji pirkimai

1.  Jeigu įgyvendinant veiksmą paramos gavėjui reikia sudaryti paslaugų, prekių arba darbų pirkimo sutartis, taikomos šios taisyklės:

a)  jeigu paramos gavėjas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kaip apibrėžta Sąjungos teisės aktuose, taikomuose viešųjų pirkimų procedūroms, jis taiko pagal Sąjungos teisės aktus priimtus nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus;

b)  jeigu paramos gavėjas yra valstybės partnerės pagal PNPP III arba KPTBP valstybės institucija, kurios bendras finansavimas pervedamas vadovaujančiajai institucijai, jis gali taikyti nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jeigu tai leidžiama pagal finansavimo sutartį, sutartis skirta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui arba, jei tai tikslinga, mažiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui, kartu vengiant visų interesų konfliktų.

2.  Išskyrus 1 dalyje nurodytus atvejus, prekių, darbų arba paslaugų pirkimo sutartys visais atvejais skiriamos laikantis viešųjų pirkimų procedūrų pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [178] ir [179] straipsnių ir minėto reglamento 1 priedo 3 skyriaus (36–41 punktų) nuostatas.

57 straipsnis

Finansų valdymas

Komisijos sprendimai dėl INTERREG programų, taip pat remiamų Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis, patvirtinimo turi atitikti nustatytus reikalavimus, kad sprendimai būtų laikomi finansavimo sprendimais pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [110] straipsnio [2] dalį.

58 straipsnis

Finansavimo susitarimų sudarymas pagal pasidalijamojo valdymo principą

1.  Norint INTERREG programą įgyvendinti trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT, pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [112] straipsnio [4] dalį Komisija, atstovaujanti Sąjungai, ir kiekviena pagal nacionalinius teisės aktus atstovaujama trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT sudaro finansavimo susitarimą.

2.  Visi finansavimo susitarimai sudaromi ne vėliau kaip metų, einančių po metų, kuriais prisiimtas pirmasis biudžeto įsipareigojimais, gruodžio 31 d. ir laikomi sudarytais tą dieną, kurią finansavimo susitarimą pasirašo paskutinioji šalis.

Bet kuris finansavimo susitarimas įsigalioja:

a)  kai jį pasirašo paskutinioji šalis arba

b)  kai trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT įvykdo ratifikavimo pagal nacionalinės teisės aktus procedūrą ir informuoja Komisiją.

3.  Jeigu INTERREG programoje dalyvauja daugiau negu viena trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT, abi susitarimo šalys iki tos datos pasirašo bent vieną finansavimo susitarimą. Trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT gali pasirašyti atitinkamus finansavimo susitarimus ne vėliau kaip antrųjų metų, einančių po metų, kuriais prisiimtas pirmasis biudžeto įsipareigojimas, birželio 30 d.

4.  Valstybė narė, kurioje yra atitinkamos INTERREG programos vadovaujančioji institucija:

a)  gali taip pat pasirašyti finansavimo susitarimą arba

b)  tą pačią dieną su kiekviena toje INTERREG programoje dalyvaujančia trečiąja valstybe, valstybe partnere arba UŠT pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nustatomos susitarimo šalių teisės ir pareigos, susijusios su jo įgyvendinimu ir finansų valdymu.

Perduodama pasirašytą finansavimo susitarimo arba įgyvendinimo susitarimo kopiją Komisijai valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, taip pat atskiru dokumentu atsiunčia 55 straipsnyje apibrėžtų planuojamų didelių infrastruktūros projektų sąrašą ir nurodo numatomą jų pavadinimą, vietą, biudžetą ir pagrindinį partnerį.

5.  Pagal 4 dalies b punktą pasirašytu įgyvendinimo susitarimu reglamentuojami bent šie aspektai:

a)  išsami mokėjimų tvarka;

b)  finansų valdymas;

c)  dokumentų saugojimas;

d)  prievolės teikti ataskaitas;

e)  patikrinimai, kontrolė ir auditas;

f)  pažeidimai ir lėšų susigrąžinimas.

6.  Jeigu valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, nusprendžia pagal 4 dalies a punktą pasirašyti finansavimo susitarimą, finansavimo susitarimas laikomas Sąjungos biudžeto vykdymo pagal Finansinį reglamentą priemone, o ne SESV 2016–2019 straipsniuose nurodytu tarptautiniu susitarimu.

59 straipsnis

Trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT indėlis, išskyrus bendrą finansavimą

1.  Jeigu trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT perduoda vadovaujančiajai institucijai INTERREG programai skirtą finansinį įnašą, išskyrus Sąjungos paramos INTERREG programai bendrą finansavimą, nuostatos dėl finansinio įnašo išdėstomos šiame dokumente:

a)  jeigu valstybė narė pasirašo finansavimo susitarimą pagal 58 straipsnio 4 dalies a punktą – atskirame įgyvendinimo susitarime, kurį pasirašo valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, ir trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT arba tiesiogiai vadovaujančioji institucija ir kompetentinga trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT institucija;

b)  jeigu valstybė narė pasirašo įgyvendinimo susitarimą pagal 58 straipsnio 4 dalies b punktą – viename iš šių dokumentų:

i)  atskiroje to įgyvendinimo susitarimo dalyje, arba

ii)  papildomame įgyvendinimo susitarime, kurį pasirašo tos pačios a punkte nurodytos susitarimo šalys.

Pagal pirmos pastraipos b punkto i papunktį įgyvendinimo susitarimo skirsniuose, kai taikytina, aptariamas ir INTERREG programai perduodamas finansinis įnašas, ir Sąjungos parama.

2.  1 dalyje nurodytame įgyvendinimo susitarime išdėstomos nuostatos bent dėl 58 straipsnio 5 dalyje nurodytų trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT bendro finansavimo aspektų.

Papildomai jame nurodoma:

a)  papildomo finansinio įnašo suma;

b)  numatoma jo panaudojimo paskirtis ir sąlygos, įskaitant paraiškų dėl papildomo įnašo sąlygas.

3.  Dėl PEACE PLUS programos pažymėtina, kad Jungtinės Karalystės finansinis įnašas Sąjungos veiklai vykdyti, teikiamas išorės asignuotųjų pajamų forma, kaip nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [21 straipsnio 2 dalies e punkte], sudaro 2 išlaidų kategorijos „Sanglauda ir vertybės“ viršutinės ribos „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ biudžeto asignavimų dalį.

Dėl šio įnašo su Jungtine Karalyste pagal 58 straipsnį sudaromas specialus finansavimo susitarimas. Komisija, Jungtinė Karalystė ir Airija yra šio specialaus finansavimo susitarimo šalys.

Finansavimo susitarimas pasirašomas prieš pradedant įgyvendinti programą, tad ES specialiųjų programų įstaiga gali programos įgyvendinimui taikyti visus Sąjungos teisės aktus.

IX SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL TIESIOGINIO ARBA NETIESIOGINIO VALDYMO

60 straipsnis

Atokiausių regionų bendradarbiavimas

1.  Jeigu, pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, dalis 3 komponento INTERREG programos arba ji visa pagal šio reglamento 53 straipsnio 3 dalies b arba c punktą įgyvendinama pagal netiesioginio valdymo principą, įgyvendinimo funkcijas vykdyti pavedama vienai iš Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte] nurodytų institucijų, ypač kai jos yra dalyvaujančioje valstybėje narėje, įskaitant atitinkamos INTERREG programos vadovaujančiąją instituciją. [197 pakeit.]

2.  Pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [154 straipsnio 6 dalies c punktą] Komisija gali nuspręsti nereikalauti minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto ex ante vertinimo, jeigu Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte] nurodytas biudžeto vykdymo funkcijas patikėta vykdyti pagal šio reglamento 37 straipsnio 1 dalį ir pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnį paskirtai atokiausių regionų INTERREG programos vadovaujančiajai institucijai.

3.  Jeigu Reglamento [FR-Omnibus] [62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte] nurodytas biudžeto vykdymo funkcijas pavesta vykdyti valstybės narės organizacijai, taikomas Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [157] straipsnis.

4.  Jeigu vienos arba kelių išorės finansavimo priemonių lėšomis bendrai finansuojamą programą arba veiksmą įgyvendina trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT arba bet kuri kita Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte] arba Reglamente (ES) [KPTBP] arba Tarybos sprendime [sprendimas dėl UŠT] arba abiejuose teisės aktuose nurodyta įstaiga, taikomos atitinkamos šių dokumentų nuostatos, ypač Reglamento (ES) [KPTBP] II antraštinės dalies I, III ir V skyrių nuostatos.

61 straipsnis

Tarpregioninės investicijos į inovacijas

Komisijos iniciatyva ERPF lėšomis galima remti 3 straipsnio 5 dalyje nurodytas tarpregionines investicijas į inovacijas, sutelkiant į nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu parengtas pažangiosios specializacijos strategijas įtrauktus tyrėjus, verslo subjektus, pilietinę visuomenę ir viešojo administravimo institucijas. [198 pakeit.]

61 a straipsnis

Informavimo reikalavimo pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį netaikymas

Komisija gali paskelbti, kad pagalba projektams, remiamiems pagal ES Europos teritorinį bendradarbiavimą, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomi SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyti pranešimo reikalavimai. [199 pakeit.]

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

62 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  Įgaliojimas priimti 16 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus perduodami Komisijai nuo [praėjus vienai dienai nuo paskelbimo = įsigaliojimo datą] iki 2027 m. gruodžio 31 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 16 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].

63 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [108] straipsnio [1] dalį įsteigtas Komitetas. Tas komitetas – tai Reglamente (ES) Nr. 182/2011 apibrėžtas komitetas.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

64 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 ar bet kuris pagal jį priimtas aktas toliau taikomi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ERPF lėšomis remiamoms programoms ir veiksmams.

65 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

INTERREG PROGRAMOMS SKIRTA FORMA

CCI kodas

[15 simbolių]

Pavadinimas

[255]

Versija

 

Pirmieji metai

[4]

Paskutinieji metai

[4]

Tinkama finansuoti nuo

 

Tinkama finansuoti iki

 

Komisijos sprendimo numeris

 

Komisijos sprendimo data

 

Sprendimo dėl programos pakeitimo numeris

[20]

Sprendimo dėl programos pakeitimo įsigaliojimo data

 

NUTS regionai, kuriuos apima programa

 

INTERREG komponentas

 

1.  Programos strategija. Pagrindiniai vystymosi uždaviniai ir atsakomosios politikos priemonės

1.1.  Programos teritorija (pagal 4 komponento INTERREG programas pildyti nereikia)

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies a punktas, 17 straipsnio 9 dalies a punktas

Teksto laukelis [2 000]

1.2.  Pagrindinių bendrų uždavinių santrauka, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, bendrus investicijų poreikius, papildomumą su kitų formų parama, praeityje įgytą patirtį, makroregionines strategijas, jūrų baseinų strategijas, jeigu visą programos teritoriją arba jos dalį apima viena arba kelios strategijos.

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies b punktas, 17 straipsnio 9 dalies b punktas

Teksto laukelis [50 000]

1.3.  Pasirinktų politikos tikslų ir konkrečių INTERREG tikslų, juos atitinkančių prioritetų, konkrečių tikslų ir paramos formų, siekiant, jei to reikia, pašalinti trūkstamas tarpvalstybinės infrastruktūros grandis, pagrindimas

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies c punktas

1 lentelė

Pasirinktas politikos tikslas arba pasirinktas konkretus INTERREG tikslas

Pasirinktas konkretus tikslas

Prioritetas

Pasirinkimo pagrindimas

 

 

 

[2 000 vienam tikslui]

2.  Prioritetai [300]

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies d ir e punktai

2.1.  Prioriteto pavadinimas (kartojama pagal kiekvieną prioritetą)

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies d punktas

Teksto laukelis [300]

[ ] Tai prioritetas, sukurtas perkėlus lėšas pagal 17 straipsnio 3 dalį

2.1.1.  Konkretus tikslas (kartojama pagal kiekvieną pasirinktą konkretų tikslą pagal visus prioritetus, išskyrus techninę paramą)

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punktas,

2.1.2.  Su juo susijusių veiksmų rūšys, įskaitant planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašą, numatomą jų indėlį siekiant konkrečių tikslų ir, jei tai taikytina, įgyvendinant makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto i papunktis, 17 straipsnio 9 dalies c punkto ii papunktis

Teksto laukelis [7000]

Planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašas

Teksto laukelis [2000]

Pagal 4 komponento INTERREG programas:

Šaltinis: 17 straipsnio 9 dalies c punkto i papunktis

Apibrėžiamas vienas paramos gavėjas arba pateikiamas trumpas paramos gavėjų sąrašas ir paramos skyrimo procedūra

Teksto laukelis [7000]

2.1.3.  Rodikliai

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto ii papunktis, 17 straipsnio 9 dalies c punkto iii papunktis

2 lentelė. Produkto rodikliai

Prioritetas

Konkretus tikslas

ID

[5]

Rodiklis

Matavimo vienetas

[255]

Tarpinė reikšmė (2024 m.)

[200]

Galutinis tikslas (2029 m.)

[200]

3 lentelė. Rezultato rodikliai

Prioritetas

Konkretus tikslas

ID

Rodiklis

Matavimo vienetas

Pradinė reikšmė

Ataskaitiniai metai

Galutinis tikslas (2029 m.)

Duomenų šaltinis

Pastabos

2.1.4.  Pagrindinės tikslinės grupės

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto iii papunktis, 17 straipsnio 9 dalies c punkto iv papunktis

Teksto laukelis [7000]

2.1.5.  Konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planus naudotis ITI, BIVP arba kitomis teritorinėmis priemonėmis

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto iv papunktis

Teksto laukelis [7000]

2.1.6.  Planuojamos naudoti finansinės priemonės

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto v papunktis

Teksto laukelis [7000]

2.1.7.  Orientacinis ES programos išteklių suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšis

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto vi papunktis, 17 straipsnio 9 dalies c punkto v papunktis

4 lentelė. 1 lygmuo. Intervencinės priemonės sritis

Prioriteto Nr.

Fondas

Konkretus tikslas

Kodas

Suma (EUR)

5 lentelė. 2 lygmuo. Finansavimo forma

Prioriteto Nr.

Fondas

Konkretus tikslas

Kodas

Suma (EUR)

6 lentelė. 3 lygmuo. Teritorinis įgyvendinimo mechanizmas ir pagrindinė teritorinė sritis

Prioriteto Nr.

Fondas

Konkretus tikslas

Kodas

Suma (EUR)

2.T Techninės paramos prioritetas

Šaltinis: ETB 17 straipsnio 4 dalies f punktas

Teksto laukelis [8000]

Prioriteto Nr.

Fondas

Kodas

Suma (EUR)

3.  Finansavimo planas

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies g punktas

3.1  Finansiniai asignavimai pagal metus

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies g punkto i papunktis, 17 straipsnio 5 dalies a punkto i–iv papunkčiai

7 lentelė

Fondas

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

Iš viso

ERPF

 

 

 

 

 

 

 

 

PNPP III TB(28)

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaimynystės TB(29)

 

 

 

 

 

 

 

 

PNPP III(30)

 

 

 

 

 

 

 

 

KPTBP(31)

 

 

 

 

 

 

 

 

UŠTP Grenlandijai(32)

 

 

 

 

 

 

 

 

UŠTP(33)

 

 

 

 

 

 

 

 

INTERREG fondai(34)

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2  Visi finansiniai asignavimai pagal fondą ir nacionalinis bendras finansavimas

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies g punkto ii papunktis, 17 straipsnio 5 dalies a punkto i–iv papunkčiai, 17 straipsnio 5 dalies b punktas

8 lentelė*

Politikos tikslo Nr. arba techninė parama

Prioritetas

Fondas

(jei taikoma)

ES paramos apskaičiavimo bazė (visa arba viešoji)

ES įnašas

a)

Nacionalinis įnašas

(b)=(c)+(d)

Atitinkamų nacionalinių lėšų orientacinis suskirstymas

Iš viso

(e)=(a)+(b)

Bendro finansavimo procentinė dalis

(f)=(a)/(e)

Trečiųjų valstybių įnašai

(informacijos tikslais)

Nacionalinis viešasis įnašas

c)

Nacionalinis privatusis įnašas

d)

 

1 prioritetas

ERPF

 

 

 

 

 

 

 

 

PNPP III TB(35)

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaimynystės TB(36)

 

 

 

 

 

 

 

 

PNPP III(37)

 

 

 

 

 

 

 

 

KPTBP(38)

 

 

 

 

 

 

 

 

UŠTP Grenlandijai(39)

 

 

 

 

 

 

 

 

UŠTP(40)

 

 

 

 

 

 

 

 

INTERREG fondai(41)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 prioritetas

(fondai, kaip nurodyta pirmiau)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

Visi fondai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ERPF

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PNPP III TB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaimynystės TB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PNPP III

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

KPTBP

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

UŠTP Grenlandijai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

UŠTP

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

INTERREG fondai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

Visi fondai

 

 

 

 

 

 

 

 

* Iki laikotarpio vidurio peržiūros šioje lentelėje pateikiamos tik 2021–2025 m. sumos.

4.  Veiksmai, kurių imtasi siekiant į INTERREG programos rengimą įtraukti partnerius, ir tų programos partnerių vaidmuo įgyvendinant programą, vykdant jos stebėseną ir ją vertinant

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies h punktas

Teksto laukelis [10 000]

5.  Numatomas INTERREG programos komunikacijos ir matomumo užtikrinimo metodas, įskaitant planuojamą biudžetą

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies i punktas

Teksto laukelis [10 000]

6.  Įgyvendinimo nuostatos

6.1.  Programos institucijos

Šaltinis: 17 straipsnio 7 dalies a punktas

10 lentelė

Programos institucijos

Institucijos pavadinimas [255]

Kontaktinis asmuo [200]

E. pašto adresas [200]

Vadovaujančioji institucija

 

 

 

Nacionalinė institucija (programoms, kuriose dalyvauja trečiosios valstybės, jei taikoma)

 

 

 

Audito institucija

 

 

 

Auditorių atstovų grupė (programoms, kuriose dalyvauja trečiosios valstybės, jei taikoma)

 

 

 

Subjektas, kuriam Komisija turi pervesti mokėjimus

 

 

 

6.2.  Jungtinio sekretoriato steigimo tvarka

Šaltinis: 17 straipsnio 7 dalies b punktas

Teksto laukelis [3 500]

6.3  Atsakomybės pasiskirstymas tarp dalyvaujančių valstybių narių ir, jei taikoma, trečiųjų valstybių ir UŠT tuo atveju, kai vadovaujančioji institucija arba Komisija nustato finansines pataisas

Šaltinis: 17 straipsnio 7 dalies c punktas

Teksto laukelis [10 500]

PRIEDĖLIAI

—  Programos teritorijos žemėlapis

—  Komisijos vykdomas tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas valstybei narei, remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis

—  Su išlaidomis nesusijęs finansavimas

1 priedėlis. Programos teritorijos žemėlapis

2 priedėlis. Komisijos vykdomas tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas valstybei narei, remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis

Komisijos vykdomas tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas valstybei narei, remiantis vieneto sąnaudomis, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis

Duomenų teikimo Komisijai nagrinėti forma

(BNR 88 straipsnis)

Pasiūlymo pateikimo data

 

Dabartinė versija

 

A.  Pagrindinių elementų santrauka

Prioritetas

Fondas

Apskaičiuotoji viso finansinio asignavimo dalis pagal prioritetą, kuriam bus taikoma supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka, proc. (įvertis)

Veiksmo rūšis (-ys)

Atitinkamo rodiklio pavadinimas (-ai)

Rodiklio matavimo vienetas

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka (fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos)

Atitinkami fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos

 

 

 

Kodas

Aprašas

Kodas

Aprašas

 

 

 

B.  Duomenys pagal veiksmo rūšį (pildoma apie kiekvieną veiksmą)

Ar vadovaujančioji institucija gauna paramą iš išorės įmonės toliau nurodytoms supaprastintoms išlaidoms nustatyti?

Jei taip, nurodyti, iš kokios išorės įmonės: Taip/ne – Išorės įmonės pavadinimas

Veiksmų rūšys:

1.1.  Veiksmo rūšies aprašas

 

1.2.  Atitinkamas prioritetas / konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

 

1.3  Rodiklio pavadinimas(42)

 

1.4  Rodiklio matavimo vienetas

 

1.5  Fiksuotasis vieneto įkainis, fiksuotoji suma arba fiksuotoji norma

 

1.6  Suma

 

1.7  Išlaidų kategorijos, kurioms taikomas fiksuotasis vieneto įkainis, fiksuotoji suma arba fiksuotoji norma

 

1.8  Ar šios išlaidų kategorijos apima visas veiksmo tinkamas finansuoti išlaidas? (T/N)

 

1.9  Koregavimo (-ų) metodas

 

1.10  Patikrinimas, ar pasiektas matavimo vienetas

–  aprašyti, pagal kokį dokumentą (-us) bus tikrinama, ar pasiektas matavimo vienetas

–  aprašyti, kas bus tikrinama atliekant valdymo patikrinimus (įskaitant patikrinimus vietoje) ir kas juos atliks

–  aprašyti duomenų / dokumentų rinkimo ir saugojimo tvarką

 

1.11  Iškreiptos paskatos arba problemos, kurių gali kilti dėl šio rodiklio, kaip jas būtų galima sušvelninti ir apskaičiuotasis rizikos lygis

 

1.12  Visa suma (nacionalinė ir ES), kurią numatoma atlyginti

 

C: Fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų arba fiksuotųjų normų apskaičiavimas

1.  Duomenų, pagal kuriuos apskaičiuojami fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos, šaltinis (kas pateikė, surinko ir užregistravo duomenis, kur duomenys saugomi, ataskaitinių laikotarpių pabaigos datos, patvirtinimas ir pan.)

2.  Nurodykite, kodėl siūlomas metodas ir apskaičiavimo būdas tinka pagal veiksmo rūšį (-is):

3.  Nurodykite, kaip atlikti skaičiavimai, ypač pateikite visas darytas prielaidas dėl kokybės arba kiekio. Jeigu tai svarbu, reikėtų naudotis statistiniais duomenimis ir lyginamaisiais standartais ir juos pridėti prie šio priedo tokiu formatu, kurį Komisija galėtų naudoti.

4.  Paaiškinti, kaip užtikrinote, kad apskaičiuojant fiksuotąjį vieneto įkainį, fiksuotąją sumą arba fiksuotąją normą būtų įtrauktos tik tinkamos finansuoti išlaidos:

5.  Audito institucijos (-ų) atliktas skaičiavimo metodikos, sumų ir tvarkos, kuria užtikrinamas duomenų patikrinimas, kokybė, surinkimas ir saugojimas, įvertinimas:

3 priedėlis. Su išlaidomis nesusijęs finansavimas

Duomenų teikimo Komisijai nagrinėti forma

(BNR 89 straipsnis)

Pasiūlymo pateikimo data

 

Dabartinė versija

 

A.  Pagrindinių elementų santrauka

Prioritetas

Fondas

Suma, įtraukta į su išlaidomis nesusijusį finansavimą

Veiksmo rūšis (-ys)

Įvykdytinos sąlygos / pasiektini rezultatai

Atitinkamo rodiklio pavadinimas (-ai)

Rodiklio matavimo vienetas

 

 

 

 

 

Kodas

Aprašas

 

Visa įtraukta suma

 

 

 

 

 

 

 

B.  Duomenys pagal veiksmo rūšį (pildoma apie kiekvieną veiksmą)

Veiksmo rūšys:

1.1.  Veiksmo rūšies aprašas

 

1.2.  Atitinkamas prioritetas / konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

 

1.3  Įvykdytinos sąlygos arba pasiektini rezultatai

 

1.4  Sąlygų įvykdymo arba rezultatų pasiekimo terminas

 

1.5  Sukurtus rezultatus apibrėžiantis rodiklis

 

1.6  Sukurtiems rezultatams skirto rodiklio matavimo vienetas

 

1.7  Tarpiniai sukurti rezultatai (jei tai taikytina), kurie yra pagrindas Komisijai laikytis išlaidų atlyginimo plano

Tarpiniai sukurti rezultatai

Data

Sumos

1.8  Visa suma (įskaitant ES ir nacionalinį finansavimą)

 

1.9  Koregavimo (-ų) metodas

 

1.10  Patikrinimas, ar rezultatas (ir, jei taikytina, tarpiniai sukurti rezultatai) pasiektas (-i) arba ar sąlyga įvykdyta

–  aprašyti, pagal kokį dokumentą (-us) bus tikrinama, ar pasiektas rezultatas arba ar įvykdyta sąlyga

–  aprašyti, kas bus tikrinama atliekant valdymo patikrinimus (įskaitant patikrinimus vietoje) ir kas juos atliks

–  aprašyti duomenų / dokumentų rinkimo ir saugojimo tvarką

 

1.11  Audito sekos užtikrinimo tvarka

Nurodyti už šią tvarką atsakingą (-us) subjektą (-us).

 

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 116.
(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 137.
(3) Ši pozicija atitinka 2019 m. sausio 16 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0021).
(4)OL C 440, 2018 12 6, p. 116.
(5)OL C 86, 2019 3 7, p. 137.
(6)2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(7)[Nuoroda].
(8)[Nuoroda].
(9)Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“, COM(2017)0534, 2017 9 20.
(10)2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (OL L 210, 2006 7 31, p. 19).
(11)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“, COM(2017) 376 final, 2017 7 18.
(12)2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
(13)Reglamentas (ES) XXX, kuriuo sukuriama Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (OL Lxx, p. y).
(14)Reglamentas (ES) XXX, kuriuo sukuriama Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (OL Lxx, p. y).
(15)Tarybos sprendimas (ES) XXX dėl užjūrio šalių ir teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos, įskaitant Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykius (OL L xx, p. y).
(16)2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).
(17)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623, 2017 10 24).
(18)2017 m. liepos 12 d. Europos regionų komiteto nuomonė „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas“ (OL C 342, 2017 10 12, p. 38).
(19)2017 m. liepos 12 d. Europos regionų komiteto nuomonė „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas“ (OL C 342, 2017 10 12, p. 38).
(20)2014 m. kovo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 481/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 papildomas konkrečiomis bendradarbiavimo programų išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklėmis (OL L 138, 2014 5 13, p. 45).
(21)[Nuoroda].
(22)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(23) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).
(24) 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairės (OL C 209, 2013 7 23, p. 1).
(25)2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/592/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
(26)2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES (OL L 124, 2014 25, p. 1).
(27)2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1).
(28)1 komponentas, išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas
(29)1 komponentas, išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas
(30)2 ir 4 komponentai
(31)2 ir 4 komponentai
(32)2 ir 4 komponentai
(33)3 ir 4 komponentai
(34)PNPP III, KPTBP arba UŠTP, jeigu pagal 2 ir 4 komponentus nurodoma viena suma
(35)1 komponentas, išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas
(36)1 komponentas, išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas
(37)2 ir 4 komponentai
(38)2 ir 4 komponentai
(39)2 ir 4 komponentai
(40)3 ir 4 komponentai
(41)ERPF, PNPP III, KPTBP arba UŠTP, jeigu pagal 2 ir 4 komponentus nurodoma viena suma
(42)Vienos rūšies veiksmui gali būti nustatyta keletas vienas kitą papildančių rodiklių (pavyzdžiui, vienas produkto ir vienas rezultato rodiklis). Tokiais atvejais 1.3–1.11 laukeliai užpildomi apie kiekvieną rodiklį.


Afrikos kilmės asmenų pagrindinės teisės
PDF 149kWORD 46k
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių Europoje (2018/2899(RSP))
P8_TA(2019)0239B8-0212/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos antrą ir ketvirtą–septintą preambulės įtraukas, 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 6 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 ir 19 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) paskelbtą antrąjį Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimą (EU-MIDIS II) ir į FRA ataskaitą dėl Afrikos kilmės asmenų patiriamos rasinės diskriminacijos ir rasistinio smurto prieš juos ES(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2016 m(6),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė,

–  atsižvelgdamas į Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, dėl kurio 2016 m. gegužės 31 d. susitarė Komisija ir svarbiausios IT bendrovės bei kitos platformos ir socialinių tinklų bendrovės,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 3 d. JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 34 dėl Afrikos kilmės asmenų rasinės diskriminacijos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 23 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 68/237, kuria 2015–2024 m. paskelbti Tarptautiniu Afrikos kilmės asmenų dešimtmečiu,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/16, kurioje pateikiama Afrikos kilmės asmenims skirta Jungtinių Tautų tarptautinio dešimtmečio programa,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. Pasaulinės konferencijos prieš rasizmą metu priimtą Durbano deklaraciją ir Veiksmų programą, kuriose pripažįstama, kad Afrikos kilmės asmenys susiduria su šimtmečius trunkančiu rasizmu, diskriminacija ir neteisybe,

–  atsižvelgdamas į Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (angl. ECRI) bendrąsias politikos rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 19 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją dėl Europos policijos etikos kodekso(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 25 d. Europos Tarybos vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareiškimą: „Afrofobija. Europa turėtų panaikinti šį kolonializmo ir vergų prekybos palikimą“,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 12 dėl nediskriminavimo,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių Europoje (O-000022/2019 – B8–0016/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi terminas „Afrikos kilmės asmenys“ taip pat gali būti vartojamas kalbant apie afroeuropiečius, Afrikos europiečius, arba juodaodžius europiečius, Afrikos kilmės Karibų regiono gyventojus, arba juodaodžius Karibų regiono gyventojus, ir juo apibūdinami Afrikos kilmės Europoje gimę ar joje gyvenantys asmenys arba Europos Sąjungos piliečiai;

B.  kadangi terminais „afrofobija“, „afrifobija“ ir „prieš juodaodžius nukreiptas rasizmas“ apibūdinamas konkrečios formos rasizmas, įskaitant bet kokius smurto ar diskriminacijos aktus, kurį skatina istoriniai piktnaudžiavimo atvejai ir neigiami stereotipai ir dėl kurio Afrikos kilmės asmenys patiria atskirtį ir yra nužmoginami. kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė pripažino, kad šis reiškinys susijęs su istorinėmis represinėmis kolonializmo ir transatlantinės vergų prekybos struktūromis;

C.  kadangi Europoje gyvena apytiksliai 15 mln. Afrikos kilmės asmenų(8), tačiau duomenys apie lygybę ES valstybėse narėse renkami nei sistemingai, nei šį procesą grindžiant tapatybės pasirinkimu, o į jį dažnai neįtraukiami migrantų ar trečiosios kartos ir ankstesnių kartų migrantų palikuonys;

D.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) yra dokumentais pagrindusi tai, kad Užsachario Afrikos kilmės mažumos Europoje yra ypač linkusios patirti rasizmą ir diskriminaciją pavojus visose gyvenimo srityse(9);

E.  kadangi, remiantis pastaruoju antruoju Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimu, kurį atliko Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA)(10), per 12 mėnesių iki tyrimo jauni 16–24 metų Afrikos kilmės respondentai dažniau patyrė neapykantos skatinamą priekabiavimą (32 proc.) negu vyresni respondentai, o su priekabiavimu elektroninėje erdvėje dažniausiai susiduria jauni respondentai, tačiau su amžiumi tokio priekabiavimo atvejų mažėja;

F.  kadangi valstybėse narėse instituciniu lygmeniu vis dar iš esmės nepripažįstami istoriniai su neteisybe afrikiečių ir Afrikos kilmės asmenų atžvilgiu susiję įvykiai, įskaitant pavergimą, priverčiamąjį darbą, rasinį apartheidą, žudynes ir genocidą Europos vykdyto kolonializmo ir transatlantinės vergų prekybos metu, ir už juos neprisiimama atsakomybė;

G.  kadangi kai kuriose Europos tradicijose įsigalėjusiais diskriminaciniais stereotipais, įskaitant juodaodžių kultūros vaizdavimą pramogų tikslais, įtvirtinami giliai įsišakniję stereotipai apie Afrikos kilmės asmenis, dėl kurių gali padidėti diskriminacija;

H.  kadangi reikėtų palankai vertinti ir remti svarbų nacionalinių lygybės įstaigų ir Europos lygybės įstaigų tinklo (angl. Equinet) atliekamą darbą;

I.  kadangi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro Metinėje neapykantos nusikaltimų ataskaitoje(11) nustatyta, kad Afrikos kilmės asmenys dažnai tampa rasistinio smurto objektais, tačiau daugelyje šalių aukoms, atsigaunant nuo smurtinių išpuolių, trūksta teisinės pagalbos ir finansinės paramos;

J.  kadangi už teisinės valstybės principą ir piliečių pagrindines teises pirmiausia yra atsakingos vyriausybės, taigi ir atsakomybė už smurtą, įskaitant afrofobijos skatinamą smurtą, stebėseną ir jo prevenciją, taip pat nusikaltimų vykdytojų traukimą atsakomybėn taip pat tenka vyriausybėms;

K.  kadangi esama tik ribotų duomenų apie rasinę diskriminaciją švietimo sistemoje; tačiau, kadangi iš įrodymų matyti, kad Afrikos kilmės vaikai valstybėse narėse mokyklose gauna žemesnius įvertinimus negu baltaodžiai jų bendraklasiai ir Afrikos kilmės vaikai gerokai dažniau nebaigia mokyklos(12);

L.  kadangi Afrikos kilmės suaugusieji ir vaikai laikomi policijos areštinėje, vis labiau pažeidžiami, nes užregistruojama daug smurto ir mirties atvejų; atsižvelgdamas į tai, kad vykdoma įprastinė rasinio profiliavimo, diskriminacinio pobūdžio „sustabdyk ir apieškok“ metodika ir stebėjimas, egzistuojant piktnaudžiavimu valdžia teisėsaugos srityje ir vykdant nusikalstamumo prevenciją, kovą su terorizmu arba imigracijos kontrolę;

M.  kadangi esama teisių gynimo diskriminacijos atveju priemonių, taigi reikalinga patikima ir konkreti struktūrinio rasizmo, su kuriuo Europoje susiduria Afrikos kilmės asmenys, mažinimo politika, kuri būtų įgyvendinama tokiose srityse kaip, be kita ko, užimtumas, švietimas, sveikatos priežiūra, baudžiamoji justicija ir dalyvavimas politinėje veikloje, taip pat migracijos ir prieglobsčio politikos ir praktikos poveikis;

N.  kadangi Afrikos kilmės asmenys Europoje patiria diskriminaciją būsto rinkoje, taip pat teritorinę segregaciją – turi gyventi vietovėse, kuriose gyvena mažas pajamas gaunantys asmenys ir kuriose būstai yra ankšti ir prastos kokybės;

O.  kadangi, nors Afrikos kilmės asmenys per visą istoriją labai padėjo kurti Europos visuomenę ir kadangi daug jų susiduria su diskriminacija darbo rinkoje;

P.  kadangi mažesnes pajamas gaunančių Europos gyventojų sluoksniuose Afrikos kilmės asmenys sudaro neproporcingai didelę dalį;

Q.  kadangi Europos Sąjungoje Afrikos kilmės asmenims itin menkai atstovaujama Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis veikiančiose politinėse ir teisėkūros institucijose;

R.  kadangi tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu Afrikos kilmės politikai viešojoje erdvėje vis dar susiduria su gėdingais išpuoliais;

S.  kadangi Afrikos kilmės asmenys susiduria su struktūriniu rasizmu ir diskriminacija, kurie dažnai persipina su kitų formų diskriminacija ir priespauda dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės arba socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo aplinkybių, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

T.  kadangi dažnėjantys su afrofobija susiję išpuoliai Europoje pastaruoju metu buvo tiesiogiai nukreipiami į trečiųjų šalių piliečius, ypač pabėgėlius ir migrantus;

1.  ragina valstybes nares ir ES institucijas pripažinti, kad Afrikos kilmės asmenys dažniausiai susiduria su rasizmu, diskriminacija ir ksenofobija, taip pat su nevienodomis žmogaus ir pagrindinėmis teisėmis apskritai, t. y. struktūriniu rasizmu ir tai, kad jie turi teisę į apsaugą nuo šių skirtumų tiek kaip atskiri asmenys, tiek ir kaip grupės, įskaitant pozityvias priemones siekiant skatinti ir visapusiškai bei vienodai naudotis savo teisėmis;

2.  mano, kad aktyvus ir prasmingas Afrikos kilmės asmenų dalyvavimas socialinėje, ekonominėje, politinėje ir kultūrinėje veikloje yra labai svarbus siekiant kovoti su afrofobijos reiškiniu ir užtikrinti jų įtrauktį Europoje;

3.  ragina Komisiją parengti ES Afrikos kilmės asmenų socialinės įtraukties ir integracijos nacionalinių strategijų planą;

4.  griežtai smerkia bet kokius fizinius ar žodinius išpuolius prieš Afrikos kilmės asmenis tiek asmeninėje, tiek viešojoje aplinkoje;

5.  ragina ES institucijas ir valstybes nares oficialiai pripažinti ir minėti Afrikos kilmės asmenų istorinius įvykius Europoje, įskaitant praeityje įvykdytą ir dabartinę neteisybę ir nusikaltimus žmoniškumui, pavyzdžiui, vergiją ir transatlantinę vergų prekybą, arba nusikaltimus, padarytus Europos kolonializmo metu, taip pat didelius Afrikos kilmės asmenų pasiektus laimėjimus ir teigiamą indėlį, šiuo tikslu tiek ES, tiek ir nacionaliniu lygmenimis oficialiai minint Tarptautinę vergijos ir transatlantinės vergų prekybos aukų atminimo dieną ir pradedant skelbti Juodaodžių istorijos mėnesius;

6.  ragina valstybes nares ir Europos institucijas oficialiai minėti tarptautinį JT Afrikos kilmės žmonių dešimtmetį ir imtis veiksmingų priemonių jo veiklos programai įgyvendinti vadovaujantis pripažinimo, teisingumo ir vystymosi principais;

7.  primena, kad kai kurios valstybės narės imasi priemonių, siekdamos prasmingai ir veiksmingai atlyginti žalą už praeityje Afrikos kilmės asmenims įvykdytą neteisybę ir nusikaltimus žmoniškumui, atsižvelgdamos į ilgalaikį jų poveikį dabartiniais laikais;

8.  ragina ES institucijas ir likusias valstybes nares vadovautis šiuo pavyzdžiu, kuris gali atimti tam tikrų formų žalos atlyginimą, pavyzdžiui, viešą atsiprašymą ir pavogtų artefaktų grąžinimą jų kilmės šalims;

9.  ragina valstybes nares išslaptinti savo kolonijinius archyvus;

10.  ragina ES institucijas ir jos valstybes nares stengtis sistemingai kovoti su etnine diskriminacija ir neapykantos nusikaltimais ir kartu su kitais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais parengti veiksmingas, įrodymais grindžiamas teisinio ir politinio atsako į šiuos reiškinius priemones; mano, kad, jei būtų renkami duomenys apie etninę diskriminaciją ir neapykantos nusikaltimus, tai turėtų būti daroma tik siekiant nustatyti ksenofobijos ir diskriminacinių kalbų bei veiksmų priežastis ir kovoti su šiais reiškiniais, vadovaujantis nacionalinėmis teisinėmis sistemomis ir ES duomenų apsaugos teisės aktais;

11.  ragina valstybes nares rengti nacionalines kovos su rasizmu strategijas, kuriomis būtų gerinama Afrikos kilmės asmenų padėtis tokiose srityse kaip švietimas, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra, užimtumas, viešosios tvarkos palaikymas, socialinės paslaugos ir teisingumo sistema bei dalyvavimas ir atstovavimas politinėje veikloje; ragina Afrikos kilmės asmenis dalyvauti televizijos programose ir kituose žiniasklaidos kanaluose, siekiant tinkamai spręsti atstovavimo Afrikos kilmės asmenims ir sektinų pavyzdžių Afrikos kilmės vaikams trūkumo problemas;

12.  pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį, atliekamą kovojant su rasizmu ir diskriminacija, ir ragina Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis didinti visuomeninėms organizacijoms skiriamą finansinę paramą;

13.  ragina Komisiją savo dabartinėse finansavimo programose ir kitu daugiamečiu laikotarpiu skirti dėmesio Afrikos kilmės asmenims;

14.  Ragina Komisiją atitinkamose savo tarnybose sudaryti specialią darbo grupę, itin daug dėmesio skiriant afrofobijos klausimams;

15.  reikalauja, kad valstybės narės įgyvendintų ir tinkamai vykdytų Tarybos pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, visų pirma diskriminacija dėl rasės, pilietybės ar etninės kilmės grindžiamus nusikaltimų motyvus laikytų sunkinančiomis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti, kad prieš Afrikos kilmės asmenis vykdomi neapykantos nusikaltimai būtų užregistruojami ir ištiriami, o jų vykdytojai – patraukiami atsakomybėn ir nubaudžiami;

16.  ragina valstybes nares veiksmingai reaguoti į neapykantos nusikaltimus, be kita ko, ištirti diskriminacija dėl rasės, pilietybės ar etninės kilmės grindžiamus nusikaltimų motyvus ir užtikrinti, kad neapykantos nusikaltimai prieš Afrikos kilmės asmenis būtų registruojami, tiriami, juos padarę asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiami;

17.  ragina valstybes nares visų baudžiamosios teisėsaugos procedūrų metu, taip pat taikant kovos su terorizmu ir imigracijos kontrolės priemones nebesinaudoti rasiniu arba etniniu profiliavimu ir oficialiai pripažinti neteisėtos diskriminacijos ir smurto praktiką bei kovoti su šiais reiškiniais organizuojant valdžios institucijų mokymą kovos su rasizmu ir diskriminacija klausimais;

18.  ragina valstybes nares pasmerkti rasistines ir afrofobija grindžiamas tradicijas ir nuo jų atgrasyti;

19.  ragina valstybes nares savo baudžiamosios justicijos ir švietimo sistemose bei socialinėse tarnybose stebėti diskriminaciją dėl rasės ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti vienodą teisingumą ir gerinti teisėsaugos institucijų ir mažumų bendruomenių tarpusavio santykius, užtikrinti vienodas švietimo galimybes ir gerinti švietimo įstaigų ir mažumų bendruomenių tarpusavio santykius ir užtikrinti vienodas galimybes gauti socialines paslaugas ir gerinti socialines paslaugas teikiančių institucijų ir mažumų bendruomenių tarpusavio santykius, visų pirma santykius su juodaodžių bendruomenėmis ir Afrikos kilmės asmenimis;

20.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad Afrikos kilmės suaugusieji ir vaikai turėtų vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir priežiūrą be diskriminacijos ir segregacijos, o prireikus užtikrinti tinkamas paramos mokymuisi priemones; ragina valstybes nares Afrikos kilmės asmenų istoriją įtraukti į mokymo programas ir pateikti išsamią kolonializmo ir vergijos apžvalgą, kurioje būtų pripažįstamas istorinis ir šiuolaikinis neigiamas jų poveikis Afrikos kilmės asmenims, taip pat užtikrinti, kad mokytojai būtų tinkamai parengiami šiai užduočiai ir pakankamai pasirengę suvaldyti įvairovę klasėje;

21.  ragina ES institucijas ir valstybes nares skatinti ir remti Afrikos kilmės asmenims skirtas užimtumo, verslumo ir ekonominio įgalėjimo sričių iniciatyvas, kad būtų galima mažinti vidurkį viršijantį Afrikos kilmės asmenų nedarbo lygį ir diskriminaciją darbo rinkoje su kuria jie susiduria;

22.  ragina valstybes nares spręsti Afrikos kilmės asmenų diskriminacijos būsto rinkoje problemą ir imtis konkrečių žingsnių mažinant nelygybę įsigyjant būstą, o taip pat užtikrinant galimybes įsigyti tinkamą būstą;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir esamą praktiką, užtikrinti saugius ir teisėtus migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų atvykimo į ES būdus;

24.  ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą veiksmingai užtikrinti, kad organizacijoms arba grupuotėms, dalyvaujančioms pavergiant juodaodžius ir Afrikos migrantus, prekiaujant jai, juos kankinant prievartaujant arba siejamoms su tokia neteisėta veikla, nebūtų skiriamos jokios ES lėšos ir parama ir su jomis nebūtų bendradarbiaujama;

25.  ragina Europos institucijas patvirtinti darbo jėgos įvairovės ir įtraukties strategiją, kuria būtų nustatomas etninių ir rasinių mažumų dalyvavimo jų darbo rinkoje strateginis planas, kuriuo būtų papildomos šiuo metu dedamos pastangos;

26.  ragina Europos partijas ir politinius fondus, taip pat visais ES lygmenimis veikiančius parlamentus remti ir plėtoti iniciatyvas, kuriomis Afrikos kilmės asmenys skatinami dalyvauti politinėje veikloje;

27.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais subjektais, pavyzdžiui, su ESBO, JT, Afrikos Sąjunga ir Europos Taryba, taip pat su kitais tarptautiniais partneriais, kad su afrofobija būtų kovojama tarptautiniu lygmeniu;

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(2) OL L 303, 2000 12 02, p. 16.
(3) OL L 328, 2008 12 6, p. 55.
(4) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(5) 2018 m. lapkričio mėn. ataskaita „Būti juodaodžiu Europoje“, apibrėžianti atrinktus ES MIDIS II rezultatus.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0056.
(7) https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectID=09000016805e297e
(8) Žr. Europos kovos su rasizmu tinkle „ Afrofobija Europoje – Šešėlinis Europos tinklo kovai prieš rasizmą (angl. ENAR) pranešimas 2014-15 , 2015“, kurį galima rasti adresu: http://www.enar-eu.org/IMG/pdf/shadowreport_afrophobia_final_with_corrections.pdf
(9) Žr. 2017 m. antrąjį Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimą (EU-MIDIS II), pateikiamą adresu: http://fra.europa.eu/en/publication/2017/eumidis-ii-main-results
(10) Ten pat.
(11) Žr. naujausią 2016 m. paskelbtą ataskaitą, pateikiamą adresu: http://hatecrime.osce.org/2016-data
(12) FRA nuomonė Nr. 11.


Pranešimas finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais
PDF 456kWORD 143k
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo (2018/2121(INI))
P8_TA(2019)0240A8-0170/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 4 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107, 108, 113, 115 ir 116 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą dėl Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) sudarymo ir jo įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės nustatymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. TAXE komiteto rezoliuciją(2) ir 2016 m. liepos 6 d. TAX2 komiteto rezoliuciją(3) dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje(4),

–  atsižvelgdamas į Tyrimo komiteto pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais išvadas, kurios Tarybai ir Komisijai buvo pateiktos 2017 m. gruodžio 13 d.(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos veiksmus, kurių ji ėmėsi atsižvelgdama į kiekvieną iš pirmiau išvardytų Parlamento rezoliucijų(6),

–  atsižvelgdamas į daugybę tyrimų žurnalistų atskleistų faktų, pavyzdžiui, į „LuxLeaks“, Panamos dokumentus, „Rojaus dokumentus“, ir į pastaruoju metu kilusius „cum-ex“ skandalus, taip pat pinigų plovimo atvejus, į kuriuos visų pirma įsivėlę Danijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės bankai,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją „Cum-ex“ skandalas: finansinis nusikalstamumas ir dabartinės teisinės sistemos spragos(7)“,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją „Tiriamosios žurnalistikos apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jano Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis“(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos parengtus tyrimus „Pilietybės įsigijimo investuojant (CBI) ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant (RBI) sistemos ES: dabartinė padėtis, problemos ir poveikis“, „Pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo rizika laisvuosiuose uostuose ir muitinės sandėliuose“ ir „Priedangos įmonių apžvalga Europos Sąjungoje“(9),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Sukčiavimas PVM srityje: ekonominis poveikis, problemos ir politikos klausimai“(10), tyrimą „Kriptovaliutos ir blokų grandinė. Teisinis kontekstas ir su finansiniais nusikaltimais, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu susiję padariniai“ ir tyrimą „Skaitmeninimo poveikis tarptautinių mokesčių klausimams“(11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimus agresyvaus mokesčių planavimo rodiklių tema(12),

–  atsižvelgdamas į įrodymus, kuriuos TAX3 komitetas surinko surengęs 34 klausymus su ekspertais arba keisdamasis nuomonėmis su Komisijos nariais ir ministrais ir per misijas į Vašingtoną, Rygą, Meno Salą, Estiją ir Daniją,

–  atsižvelgdamas į modernizuotą ir patikimesnę pelno mokesčio sistemą, pradėtą taikyti per šią kadenciją, visų pirma į kovos su mokesčių vengimu direktyvas (ATAD I(13) ir ATAD II(14)) ir Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB) peržiūras(15),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus, kurie dar nepriimti, visų pirma dėl B(K)PMB(16), skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo dokumentų rinkinio(17) ir viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo (CBCR)(18), taip pat į Parlamento poziciją dėl šių dokumentų,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl verslo apmokestinimo elgesio kodekso (EK grupės) ir į reguliarias grupės ataskaitas ECOFIN tarybai,

–  atsižvelgdamas į Tarybos parengtą mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą, priimtą 2017 m. gruodžio 5 d. ir iš dalies pakeistą remiantis nuolatine trečiųjų šalių įsipareigojimų stebėsena,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikatą dėl naujų reikalavimų dėl kovos su mokesčių vengimu ES teisės aktuose, kuriais visų pirma reglamentuojamos finansavimo ir investavimo operacijos (C(2018)1756),

–  atsižvelgdamas į vykstantį PVM sistemos, visų pirma galutinės PVM sistemos, modernizavimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją „Galutinės PVM sistemos kūrimas ir kova su sukčiavimu PVM“(19),

–  atsižvelgdamas į neseniai priimtą naują ES kovos su pinigų plovimu sistemą, visų pirma po to, kai buvo priimtos Ketvirtoji ir Penktoji kovos su pinigų plovimu direktyvos (AMLD4(20) ir AMLD5(21)), kurios yra Kovos su pinigų plovimu direktyvos peržiūros rezultatas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pradėtas pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš 28 valstybes nares, vykdomas dėl to, kad jos į nacionalinę teisę tinkamai neperkėlė AMLD 4,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. Komisijos kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planą (COM(2016)0050)(22),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Finansų įstaigoms skirtos Sąjungos prudencinės ir kovos su pinigų plovimu priežiūros sistemos stiprinimas“ (COM(2018)0645),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucija dėl būtinybės skubos tvarka ES lygmeniu sudaryti trečiųjų šalių juodąjį sąrašą pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą(23);

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos finansinės žvalgybos padalinių platformos (ES FŽP platforma) analitinę apžvalgą ir trūkumų analizę ES FŽP įgaliojimų ir kliūčių gauti informaciją bei keistis ja tema, taip pat į 2017 m. birželio 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo gerinimo (SWD(2017)0275),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir Komisijos rekomendaciją Maltos finansinės žvalgybos analizės padaliniui dėl veiksmų, būtinų siekiant laikytis Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu direktyvos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 7 d. TAX3 komiteto pirmininko laišką Maltos nuolatiniam atstovui ES Jo ekselencijai Danieliui Azzopardi, kuriame prašoma pateikti paaiškinimų apie bendrovę „17 Black“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos vykdomus valstybės pagalbos tyrimus ir sprendimus(24),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 23 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (COM(2018)0218);

–  atsižvelgdamas į susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos projektą;

–  atsižvelgdamas į Politinę deklaraciją, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai;

–  atsižvelgdamas į įvairių aukščiausiojo lygio G7, G8 ir G20 susitikimų, susijusių su tarptautinio apmokestinimo klausimais, rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Adis Abebos veiksmų darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos komisijos (ASK) ir JT Afrikos ekonomikos komisijos (UNECA) finansų, planavimo ir ekonominės plėtros ministrų konferencijos bendru užsakymu parengtą Aukšto lygio komisijos neteisėtų finansinių srautų iš Afrikos klausimais ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (COM(2016)0024), kuriame Komisija taip pat ragina pirmauti rodant pavyzdį,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų(25) ir į 2019 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir mokesčių politikos ES(26);

–  primena Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigą visuomet laikytis teisės aktų, susijusių su teise į privatų gyvenimą;

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 23 d. Komisijos ataskaitą „Investuotojų pilietybės ir leidimo gyventi schemos Europos Sąjungoje“ (COM(2019)0012),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. Komisijos komunikatą „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“ (COM(2019)0008),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „ES vystymosi partnerystės ir tarptautinių mokesčių susitarimų keliami iššūkiai“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais pranešimą (A8-0170/2019),

1.Bendroji įžanga ir padėties aprašymas

1.1.Pokyčiai

1.  teigia, kad esamos mokesčių taisyklės dažnai atsilieka nuo vis didėjančios ekonomikos spartos; primena, kad dauguma dabartinių tarptautinių ir nacionalinių mokesčių taisyklių buvo sukurtos 20-ojo amžiaus pradžioje; teigia, kad reikia skubiai ir nuolat pertvarkyti tas taisykles, kad tarptautinės, ES ir nacionalinės mokesčių sistemos būtų tinkamos spręsti 21-ojo amžiaus ekonominius, socialinius ir techninius uždavinius; atkreipia dėmesį į tai, jog plačiai sutariama, kad dabartinės mokesčių sistemos ir apskaitos metodai nėra pakankami, kad neatsiliktų nuo šių pokyčių ir užtikrintų, kad visi rinkos dalyviai mokėtų teisingą mokesčių dalį;

2.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas labai prisidėjo – ypač TAXE, TAX2(27) ir TAX3 specialiųjų komitetų, PANA tyrimo komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komiteto darbu – prie kovos su finansiniais nusikaltimais, mokesčių slėpimu ir vengimu, kurie išaiškėjo, be kita ko, kilus „LuxLeaks“, Panamos dokumentų, „Rojaus dokumentų“, futbolo žaidėjų duomenų, Bahamų duomenų nutekėjimo ir „cum-ex“ skandalams;

3.  palankiai vertina tai, kad per šią savo kadenciją Komisija pateikė 26 pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama užpildyti tam tikras spragas, sustiprinti kovą su finansiniais nusikaltimais ir agresyviu mokesčių planavimu ir padidinti mokesčių surinkimo veiksmingumą ir apmokestinimo teisingumą; labai apgailestauja dėl nepakankamos Taryboje padarytos pažangos rengiant pagrindines pelno mokesčio reformos iniciatyvas, kurios dar nėra užbaigtos dėl tikros politinės valios trūkumo; ragina greitai priimti ES iniciatyvas, kurios dar nėra užbaigtos, ir įdėmiai stebėti įgyvendinimą siekiant užtikrinti veiksmingumą ir tinkamą vykdymo užtikrinimą, kad būtų atsižvelgta į mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo įvairiapusiškumą;

4.  primena, kad mokesčių jurisdikciją turintys subjektai kontroliuoja tik su savo teritorija susijusius mokestinius klausimus, o ekonominiai srautai ir kai kurie mokesčių mokėtojai, pvz., tarptautinės įmonės (TĮ) ir daug grynųjų lėšų turintys asmenys (angl. high net worth individuals, HNWI), veikia pasauliniu mastu;

5.  pabrėžia, kad norint apibrėžti mokesčio bazę reikia būti susidarius visapusišką vaizdą apie mokesčių mokėtojo padėtį, įskaitant už tam tikro mokesčių jurisdikciją turinčio subjekto ribų esančius komponentus, ir nustatyti, kuriam jurisdikciją turinčiam subjektui priklauso atitinkami komponentai; pažymi, kad siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo ir visiško neapmokestinimo, tokias mokesčių bazes taip pat reikia paskirstyti tarp mokesčių jurisdikcijų; patvirtina, kad pirmenybę reikėtų teikti visiško neapmokestinimo panaikinimui, taip pat užtikrinti, kad būtų išspręstas dvigubo apmokestinimo klausimas;

6.  mano, kad visos ES institucijos, taip pat valstybės narės turėtų stengtis piliečiams paaiškinti apie mokesčių srityje atliekamą darbą ir veiksmus, kurių buvo imtasi sprendžiant esamas problemas ir šalinant spragas; mano, kad ES turi priimti plataus masto strategiją, pagal kurią, įgyvendindama atitinkamą politiką, ES padėtų valstybėms narėms pereiti nuo dabartinių žalingų mokesčių sistemų prie mokesčių sistemos, kuri būtų suderinama su ES teisine sistema ir atitiktų ES sutarčių dvasią;

7.  pažymi, kad labai pagausėjo ekonominių srautų(28) ir galimybių keisti gyvenamąją vietą mokesčių tikslais; įspėja, kad kai kurie nauji reiškiniai(29) yra neskaidrūs patys savaime arba skatina neskaidrumą, sudarydami sąlygas mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui, agresyviam mokesčių planavimui ir pinigų plovimui;

8.   apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės iš kitų valstybių narių pasisavina mokesčio bazę, pritraukdamos kitur gautą pelną, taip suteikdamos galimybę bendrovėms dirbtinai sumažinti savo mokesčio bazę; pabrėžia, kad ši praktika ne tik pažeidžia ES solidarumo principą, bet ir lemia turto perskirstymą tarptautinių įmonių ir jų akcininkų naudai ES piliečių sąskaita; remia svarbų akademikų ir žurnalistų atliekamą darbą, nes jie padeda viešai atskleisti šią praktiką;

1.2.Apmokestinimo tikslas ir mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, žalingos mokesčių praktikos ir pinigų plovimo poveikis Europos visuomenei

9.  mano, kad sąžiningas apmokestinimas ir ryžtinga kova su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu yra labai svarbūs kuriant teisingą visuomenę ir stiprią ekonomiką, kartu ginant visuomenės sutartį ir teisinę valstybę; pažymi, kad teisinga ir veiksminga apmokestinimo sistema yra labai svarbi siekiant kovoti su nelygybe ne tik finansuojant viešąsias išlaidas socialiniam judumui remti, bet ir mažinant pajamų nelygybę; pabrėžia, kad mokesčių politika gali turėti didelę įtaką sprendimams dėl užimtumo, investicijų lygiui ir įmonių norui plėstis;

10.  pabrėžia, kad skubiausias prioritetas – sumažinti dėl mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo ir pinigų plovimo susidarantį mokesčių atotrūkį ir šių reiškinių poveikį nacionaliniams biudžetams ir ES biudžetui, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir teisingumą mokesčių srityje visiems mokesčių mokėtojams, kovoti su nelygybės didėjimu ir stiprinti pasitikėjimą demokratiniu politikos formavimu užtikrinant, kad sukčiautojai neturėtų konkurencinės mokestinės naudos, palyginti su sąžiningais mokesčių mokėtojais;

11.  pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti ES ir nacionalinius biudžetus nuo nuostolių dėl nesumokėtų mokesčių, labai svarbios bendros pastangos; atkreipia dėmesį į tai, kad tik veiksmingai surinkusios visus mokesčius valstybės gali teikti, be kita ko, kokybiškas viešąsias paslaugas, įskaitant prieinamą švietimą, sveikatos priežiūrą ir būstą, saugumą, nusikalstamumo kontrolę ir reagavimą į nelaimes, socialinę apsaugą ir rūpybą, profesinių ir aplinkos apsaugos standartų vykdymo užtikrinimą, kovą su klimato kaita, lyčių lygybės skatinimą, viešąjį transportą ir pagrindinę infrastruktūrą siekiant skatinti ir prireikus stabilizuoti socialiniu požiūriu subalansuotą vystymąsi, kad būtų siekiama darnaus vystymosi tikslų;

12.  mano, kad naujausi pokyčiai apmokestinimo ir mokesčių surinkimo srityje, dėl kurių nuo turto apmokestinimo pereita prie pajamų apmokestinimo, nuo pajamų iš kapitalo prie darbo pajamų ir vartojimo apmokestinimo, nuo tarptautinių įmonių prie mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir nuo finansinio sektoriaus prie realiosios ekonomikos apmokestinimo, neproporcingai paveikė moteris ir mažas pajamas gaunančius asmenis, kurie paprastai labiau priklauso nuo darbo pajamų ir didesnę pajamų dalį išleidžia vartojimui(30); pažymi, kad labiausiai mokesčius slepia turtingiausieji(31); ragina Komisiją savo pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų mokesčių ir kovos su pinigų plovimu srityse apsvarstyti poveikį socialiniam vystymuisi, įskaitant lyčių lygybę ir kitas pirmiau minėtas politikos sritis;

1.3.Su operacijomis grynaisiais pinigais susijusi rizika ir nauda

13.  pabrėžia, kad, nepaisant operacijų grynaisiais pinigais naudos, pvz., prieinamumo ir spartos, jos ir toliau kelia labai didelę pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo, įskaitant sukčiavimą PVM, riziką; pažymi, kad keletas valstybių narių jau taiko mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimus; taip pat pažymi, kad, nors taisyklės dėl grynųjų pinigų kontrolės prie ES išorės sienų buvo suderintos, tačiau valstybėse narėse taikomos nevienodos grynųjų pinigų judėjimo ES teritorijoje taisyklės;

14.  pažymi, kad dėl šių priemonių nevientisumo ir skirtingumo gali būti sutrikdytas tinkamas vidaus rinkos veikimas, todėl ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl Europos mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimų, kartu išlaikant grynuosius pinigus kaip mokėjimo priemonę; be to, pažymi, kad didelio nominalo euro banknotai kelia didesnę pinigų plovimo riziką; palankiai vertina tai, kad 2016 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad nebeleis naujų 500 EUR nominalo banknotų (nors atsargų likutis išlieka teisėta atsiskaitymo priemonė); ragina ECB parengti tvarkaraštį, pagal kurį būtų laipsniškai nutrauktos galimybės naudoti 500 eurų banknotus;

1.4.Kiekybinis vertinimas

15.  pabrėžia, kad dėl mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo nacionaliniai biudžetai ir Europos Sąjungos biudžetas praranda išteklių(32); pripažįsta, kad nėra lengva kiekybiškai įvertinti šiuos nuostolius; tačiau pažymi, kad sugriežtinti skaidrumo reikalavimai ne tik suteiktų galimybę pateikti geresnius duomenis, bet ir padėtų mažinti neskaidrumą;

16.  pažymi, kad keliais vertinimais siekta kiekybiškai įvertinti nuostolių dėl mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo mastą; primena, kad dėl duomenų pobūdžio ar jų trūkumo nė vienas iš jų pats savaime nesuteikia pakankamai plataus vaizdo; pažymi, kad kai kurie naujausi vertinimai papildo vieni kitus, nes remiasi skirtingomis, tačiau viena kitą papildančiomis metodikomis;

17.  pažymi, kad Komisijai skaičiuojant ES PVM atotrūkį, kol kas tik penkiolika valstybių narių rengia savo nacionalinių mokesčių atotrūkio vertinimus; ragina kiekvieną valstybę narę vadovaujant Komisijai išsamiai apskaičiuoti mokesčių atotrūkį neapsiribojant tik PVM ir įtraukiant visų mokestinių paskatų išlaidų įvertinimą;

18.  vėl apgailestauja dėl to, kad „trūksta patikimų ir nešališkų statistinių duomenų apie mokesčių vengimo ir slėpimo mastą[, ir] pabrėžia, kad svarbu kurti tinkamą ir skaidrią metodiką siekiant kiekybiškai įvertinti šių reiškinių mastą, taip pat jų poveikį šalių viešiesiems finansams, ekonominei veiklai ir valstybės investicijoms“(33); pabrėžia, kad siekiant užtikrinti statistinių duomenų patikimumą svarbus politinis ir finansinis statistikos institucijų nepriklausomumas; ragina prašyti Eurostato techninės pagalbos išsamių ir tikslių statistikos duomenų rinkimui, kad jie būtų pateikiami palyginamu lengvai suderinamu skaitmeniniu formatu;

19.  primena, visų pirma, empirinį metinio pajamų netekimo dėl agresyvaus mokesčių planavimo ES masto vertinimą, kuris buvo parengtas 2015 m.; pažymi, kad vertinama nuostolių suma sudaro nuo 50–70 mlrd. EUR (suma, kurios netenkama vien dėl pelno perkėlimo ir kuri sudarė bent 17 proc. įmonių pelno mokesčio pajamų 2013 m. ir 0,4 proc. BVP) iki 160–190 mlrd. EUR (įtraukiant didelių TĮ individualius susitarimus dėl mokesčių ir neveiksmingą surinkimą);

20.  ragina Tarybą ir valstybes nares suteikti pirmenybę projektams (visų pirma, panaudojant paramą pagal programą „Fiscalis“), kuriais siekiama kiekybiškai įvertinti mokesčių vengimo mastą ir geriau spręsti esamo mokesčių atotrūkio problemą; pabrėžia, kad Europos Parlamentas pritarė(34) tam, kad būtų padidintos programai „Fiscalis“ skiriamos lėšos; primygtinai ragina valstybes nares koordinuojant Komisijai įvertinti savo mokesčių atotrūkį ir kasmet skelbti vertinimo rezultatus;

21.  pažymi, kad, TVF darbiniame dokumente(35) pateikiamu vertinimu, visame pasaulyje patiriami nuostoliai dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) ir dėl mokesčių rojų sudaro maždaug 600 mlrd. USD per metus; pažymi, kad ilgalaikis apytikslis TVF vertinimas yra 400 mlrd. USD EBPO šalyse (1 proc. jų BVP) ir 200 mlrd. USD besivystančiose šalyse (1,3 proc. jų BVP);

22.  palankiai vertina 2017 m. Europos Sąjungos mokesčių politikos apžvalgoje(36) pateikiamus naujausius neapskaitytos ekonomikos, dažnai vadinamos šešėline ekonomika, masto apskaičiavimus, iš kurių matyti platesnis mokesčių slėpimo vaizdas; pabrėžia, kad neapskaitytos ekonomikos vertė nustatoma įvertinant ekonominės veiklos rūšis, kurios gali būti neįtrauktos į pagrindinius duomenų šaltinius, kurie naudojami rengiant nacionalines ataskaitas;

23.  pabrėžia, kad visame pasaulyje į mokesčių rojus kasmet perkeliama beveik 40 proc. TĮ pelno, o kai kurios Europos Sąjungos šalys, kaip matyti, yra pagrindinės pralaimėtojos pelno perkėlimo srityje, nes 35 proc. pelno perkeliama iš ES šalių, o antroje vietoje yra besivystančios šalys (30 proc.)(37); atkreipia dėmesį į tai, kad maždaug 80 proc. pelno, perkelto iš daugelio ES valstybių narių, nukreipiama į arba per kelias kitas ES valstybes nares; atkreipia dėmesį į tai, kad TĮ gali mokėti iki 30 proc. mažiau mokesčių nei vietiniai konkurentai ir kad agresyvus mokesčių planavimas iškraipo konkurenciją vietos įmonių, ypač MVĮ, atžvilgiu;

24.  pažymi, kad, remiantis naujausiais skaičiavimais, ES per metus nuslepiama maždaug 825 mlrd. EUR mokesčių(38);

25.  pažymi, kad TĮ, kurių klausymus surengė TAX3 komitetas, atlieka savo efektyviųjų mokesčio tarifų (EMT) skaičiavimus(39); atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie ekspertai abejoja dėl šių skaičiavimų;

26.  ragina rinkti statistinius duomenis apie didelius sandorius laisvuosiuose uostuose, muitinės sandėliuose ir specialiosiose ekonominėse zonose, taip pat tarpininkų ir pranešėjų atskleistus duomenis;

1.5. Mokestinis sukčiavimas, mokesčių vengimas ir agresyvus mokesčių planavimas

27.  primena, kad kovojant su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu kovojama su neteisėtais veiksmais, o kovojant su mokesčių vengimu dėmesys kreipiamas į padėtį, kuriai esant pasinaudojama teisinėmis spragomis arba a priori nepažeidžiami įstatymai – nebent mokesčių administratoriai arba, galiausiai, teisminės institucijos tokią padėtį laiko neteisėta –, tačiau ji nedera su teisės esme; todėl ragina supaprastinti mokesčių sistemą;

28.  primena, kad gerinant mokesčių surinkimą ES šalyse gali sumažėti mokesčių vengimo ir jo nulemto pinigų plovimo nusikaltimų;

29.  primena, kad agresyvus mokesčių planavimas – tai mokesčių planavimas siekiant sumažinti mokestinę prievolę pasinaudojant techniniais mokesčių sistemos aspektais arba dviejų ar daugiau mokesčių sistemų konfliktais, kurie nedera su teisės filosofija;

30.  palankiai vertina Komisijos atsakymą į TAXE, TAX2 ir PANA komitetų rezoliucijose pateiktus raginimus geriau nustatyti agresyvaus mokesčių planavimo ir žalingos mokesčių praktikos atvejus;

31.  ragina Komisija ir Tarybą pasiūlyti ir priimti išsamią ir tikslią agresyvaus mokesčių planavimo rodiklių nustatymo apibrėžtį remiantis ir požymiais, nustatytais atliekant penktąją Administracinio bendradarbiavimo direktyvos peržiūrą (DAB 6)(40), ir atitinkamais Komisijos tyrimais ir rekomendacijomis(41); pabrėžia, kad prireikus šie aiškūs rodikliai gali būti grindžiami tarptautiniu mastu pripažintais standartais; ragina valstybes nares naudoti tuos rodiklius kaip pagrindą siekiant panaikinti žalingą mokesčių praktiką, atsirandančią dėl esamų mokestinių spragų; ragina Komisiją ir Tarybą reguliariai atnaujinti šiuos rodiklius, jei atsiranda nauji agresyvaus mokesčių planavimo susitarimai ar praktika;

32.  pabrėžia, kad įmonės mokesčių mokėtojos ir didelės grynosios vertės turto turintys asmenys panašiai naudoja įmonių struktūras ir panašias struktūras, kaip antai patikos fondus ir lengvatinio apmokestinimo vietas, agresyvaus mokesčių planavimo tikslais; atkreipia dėmesį į tarpininkų(42) vaidmenį kuriant tokias schemas; atsižvelgdamas į tai, primena, kad didžioji didelės grynosios vertės turto turinčių asmenų pajamų dalis yra gaunama kaip kapitalo prieaugis, o ne kaip darbo pajamos;

33.  palankiai vertina Komisijos vertinimą ir agresyvaus mokesčių planavimo rodiklių įtraukimą į 2018 m. Europos semestro šalių ataskaitas; ragina atlikti tokį vertinimą reguliariai, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES vidaus rinkoje ir didesnį ilgalaikį viešųjų pajamų stabilumą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų aiškiai imtasi tolesnių veiksmų siekiant panaikinti agresyvaus mokesčių planavimo praktiką, jei tikslinga, oficialių rekomendacijų forma;

34.  dar kartą ragina įmones mokesčių mokėtojas visiškai laikytis savo mokestinių prievolių ir nevykdyti agresyvaus mokesčių planavimo, dėl kurio vyksta BEPS, ir laikyti sąžiningo apmokestinimo strategiją bei susilaikymą nuo žalingos mokesčių praktikos svarbia įmonių socialinės atsakomybės dalimi, taip pat atsižvelgti į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir EBPO rekomendacijas tarptautinėms įmonėms, siekiant užtikrinti mokesčių mokėtojų pasitikėjimą mokesčių sistemomis;

35.  primygtinai ragina tvirtesnio bendradarbiavimo procedūroje dalyvaujančias valstybes nares kuo greičiau susitarti dėl finansinių sandorių mokesčio (FSM) priėmimo, nors pripažįsta, kad tinkamiausias būtų pasaulinio masto sprendimas;

2.Pelno mokestis

36.  primena, kad galimybės pasirinkti verslo ar gyvenamąją vietą remiantis reglamentavimo sistema smarkiai išaugo dėl globalizacijos ir skaitmeninimo;

37.  primena, kad mokesčiai turi būti mokami tuose jurisdikciją turinčiuose subjektuose, kuriuose vykdoma reali esminė ir tikra ekonominė veikla ir kuriama vertė, arba, netiesioginio apmokestinimo atveju, kuriuose vartojama; pabrėžia, kad tai galima pasiekti ES priėmus bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB), kuri būtų tinkamai ir sąžiningai paskirstyta ir apimtų, be kita ko, visą materialųjį turtą;

38.  pažymi, kad ES patvirtino perkėlimo mokestį Kovos su mokesčių vengimu direktyvoje (ATAD I) ir leido valstybėms narėms apmokestinti ekonominę jų teritorijoje susidariusio kapitalo prieaugio vertę net jeigu tas prieaugis perkėlimo metu dar nėra realizuotas; mano, kad valstybėse narėse uždirbto pelno apmokestinimo prieš jį perkeliant už Sąjungos ribų principą reikėtų stiprinti, pavyzdžiui, derinant išskaičiuojamuosius mokesčius, taikomus palūkanoms ir autoriniams atlyginimams, siekiant pašalinti spragas ir neleisti, kad neapmokestintas pelnas būtų perkeltas iš ES; ragina Tarybą vėl pradėti derybas dėl pasiūlymo dėl palūkanų ir autorinių atlyginimų(43); pažymi, kad dėl mokesčių sutarčių dažnai sumažinamas išskaičiuojamojo mokesčio tarifas siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo(44);

39.  dar kartą patvirtina, kad pritaikant tarptautines mokesčių taisykles reikia atsižvelgti į vengimo problemą, atsirandančią dėl galimybės pasinaudoti nacionalinių mokesčių nuostatų sąveika ir mokesčių sutarčių tinklais, dėl kurios vyksta mokesčių bazės erozija ir atsiranda visiškas neapmokestinimas, kartu užtikrinant, kad nebūtų taikomas dvigubas apmokestinimas;

2.1.BEPS veiksmų planas ir jo įgyvendinimas ES. Kovos su mokesčių vengimu direktyva (ATAD)

40.  pripažįsta, kad G20 ir EBPO vadovaujamo BEPS projekto tikslas buvo koordinuotai pašalinti priežastis ir aplinkybes, dėl kurių susiformuoja BEPS praktika, tarpvalstybiniu lygmeniu didinant mokesčių taisyklių nuoseklumą, griežtinant esminius reikalavimus ir didinant skaidrumą ir tikrumą; tačiau teigia, kad pasiryžimas ir įsipareigojimas bendradarbiauti įgyvendinant EBPO BEPS veiksmų planą skiriasi priklausomai nuo šalių ir atitinkamų konkrečių veiksmų;

41.  pažymi, kad G20 ir EBPO 15 punktų BEPS veiksmų planas, skirtas koordinuotai šalinti priežastis ir aplinkybes, dėl kurių susiformuoja BEPS praktika, yra įgyvendinamas ir stebimas bei toliau aptariamas ne vien tik pradinių dalyvaujančių šalių, bet platesniu mastu, pasitelkiant įtraukią sistemą; todėl ragina valstybes nares paremti ir įgaliojimų, ir įtraukios sistemos veikimo reformą siekiant užtikrinti, kad dabartinė tarptautinė sistema būtų taikoma ir likusioms mokesčių spragoms bei neišspręstiems mokesčių klausimams; teigiamai vertina įtraukios sistemos iniciatyvą siekiant aptarti apmokestinimo teisių paskirstymą tarp šalių ir pasiekti visuotinį sutarimą;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmai turi būti įgyvendinami; atkreipia dėmesį į BEPS įtraukios sistemos politikos pranešimą(45), kuriuo siekiama rasti galimus nustatytų problemų, susijusių su skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu, sprendimus;

43.  pažymi, jog, siekdamos užtikrinti, kad TĮ užsienio pajamos būtų tinkamai apmokestinamos patronuojančiosios įmonės gyvenamosios vietos valstybėje taikant minimalų efektyvųjį mokesčio tarifą, kai kurios šalys neseniai ėmėsi vienašališkų atsakomųjų kovos su žalinga mokesčių praktika priemonių (pvz., Jungtinės Karalystės taikomas perkelto pelno mokestis ir JAV mokesčių reformos nuostatos dėl visuotinio nematerialiųjų mažai apmokestinamų pajamų mokesčio (GILTI); ragina ES atlikti tų priemonių vertinimus; pažymi, kad, priešingai šioms vienašalėms priemonėms, ES paprastai skatina daugiašalius ir bendru susitarimu pagrįstus sprendimus dėl teisingo apmokestinimo teisių paskirstymo; pabrėžia, kad, pavyzdžiui, ES pirmenybę teikia pasaulinio masto sprendimui dėl skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo, tačiau vis tiek siūlo ES skaitmeninių paslaugų mokestį (SPM), nes pasaulinio masto diskusijos vyksta lėtai;

44.  primena, kad 2016 m. ES kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinys papildo esamas nuostatas, siekiant koordinuotai įgyvendinti 15 BEPS veiksmų visos ES bendrojoje rinkoje;

45.  palankiai vertina tai, kad ES priėmė 1-ąją ir 2-ąją Kovos su mokesčių vengimu direktyvas (ATAD I ir ATAD II); pažymi, kad pagal šias direktyvas užtikrinamas didesnis teisingumas mokesčių srityje suteikiant būtiniausią apsaugą nuo pelno mokesčio vengimo visoje ES ir įmonėms sukuriant ir paklausos, ir pasiūlos požiūriu teisingesnę ir stabilesnę aplinką; palankiai vertina nuostatas dėl mokestinės tvarkos neatitikimų, kuriomis siekiama užkirsti kelią visiškam neapmokestinimui, panaikinti esamus neatitikimus ir užtikrinti, kad neatsirastų naujų neatitikimų tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių;

46.  palankiai vertina ATAD I įtvirtintas nuostatas dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad asocijuotųjų įmonių, įsteigtų mažus mokesčius taikančiose arba mokesčių netaikančiose šalyse, uždirbtas pelnas būtų veiksmingai apmokestinamas; pripažįsta, kad taip užkertamas kelias atvejams, kai Sąjungoje nėra nacionalinių kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisyklių arba jos skiriasi ir dėl to iškraipomas vidaus rinkos veikimas, aprėpiant ne tik visiškai apsimestinius darinius, kaip jau ne vieną kartą ragino elgtis Parlamentas; apgailestauja dėl to, kad ATAD I esama dviejų požiūrių į kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisyklių įgyvendinimą, ir ragina valstybes nares įgyvendinti tik paprastesnes ir veiksmingiausias kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisykles, nustatytas ATAD I 7 straipsnio 2 dalies a punkte;

47.  palankiai vertina ATAD I nustatytą bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, taikomą apskaičiuojant pelno mokesčio prievolę, pagal kurią valstybėms narėms leidžiama neatsižvelgti į apsimestinius darinius, kurie, atsižvelgiant į visus atitinkamus faktus ir aplinkybes, yra sukurti tik vienu tikslu – gauti mokestinės naudos; pakartoja savo ne kartą išsakytą raginimą patvirtinti bendro pobūdžio visiems taikomą griežtą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę galiojančiuose teisės aktuose, visų pirma Patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyvoje, Įmonių jungimo direktyvoje ir Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvoje;

48.  pakartoja raginimą aiškiai apibrėžti terminus „nuolatinė buveinė“ ir „reikšminga ekonominė veikla“, kad bendrovės negalėtų dirbtinai išvengti apmokestinimo pagal veiklos vietą valstybėje narėje, kurioje jos vykdo ekonominę veiklą;

49.  ragina užbaigti darbą, vykdomą ES bendrame sandorių kainodaros forume (JTPF), susijusį su gerosios patirties kaupimu ir Komisijos vykdoma stebėsena, kaip valstybėse narėse užtikrinamas įgyvendinimas;

50.  primena savo susirūpinimą dėl sandorių kainodaros naudojimo agresyvaus mokesčių planavimo tikslais, taigi taip pat primena, kad reikia imtis atitinkamų veiksmų ir tobulinti sandorių kainodaros sistemą siekiant išspręsti problemą; atkreipia dėmesį į tai, jog reikia užtikrinti, kad nuostatos atitiktų ekonomines realijas ir kad jomis būtų užtikrinamas tikrumas, aiškumas ir teisingumas valstybėms narėms ir veiklą Sąjungoje vykdančioms įmonėms, ir sumažinti pavojų, kad taisyklės bus netinkamai naudojamos pelno perkėlimo tikslais, atsižvelgiant į 2010 m. EBPO sandorių kainodaros gaires tarptautinėms įmonėms ir mokesčių administratoriams(46); tačiau pažymi, kad, kaip pabrėžta ekspertų ir nurodyta publikacijose, nepriklausomo subjekto sąvokos ar įprastų rinkos sąlygų principo taikymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, sudarančių sąlygas žalingai mokesčių praktikai(47);

51.  pabrėžia, kad ES veiksmai, kuriais siekiama spręsti BEPS ir agresyvaus mokesčių planavimo problemas, suteikė mokesčių administratoriams naujausių priemonių rinkinį, kad būtų užtikrintas teisingas mokesčių surinkimas ir drauge išlaikytas ES įmonių konkurencingumas; pabrėžia, kad mokesčių administratoriai turėtų būti atsakingi už tai, kad priemonėmis būtų veiksmingai naudojamasi neužkraunant papildomos naštos atsakingiems mokesčių mokėtojams, ypač MVĮ;

52.  pripažįsta, kad dėl naujo mokesčių administratorių gaunamos informacijos srauto po ATAD I ir DAB 4 priėmimo reikia pakankamų išteklių siekiant užtikrinti kuo veiksmingesnį tokios informacijos naudojimą ir veiksmingai sumažinti dabartinį mokesčių atotrūkį; ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad valdžios institucijų naudojamos priemonės būtų pakankamos ir tinkamos šiai informacijai naudoti, taip pat įvairių šaltinių ir duomenų rinkinių informacijai sujungti ir kryžminei patikrai atlikti;

2.2.ES veiksmų kovojant su agresyviu mokesčių planavimu stiprinimas ir BEPS veiksmų plano papildymas

2.2.1.Valstybių narių mokesčių sistemų ir bendros mokesčių aplinkos vertinimas. Agresyvus mokesčių planavimas Europos Sąjungoje (Europos semestras)

53.  palankiai vertina tai, kad valstybių narių mokesčių sistemos ir bendra mokesčių aplinka tapo Europos semestro dalimi, kaip ragino Parlamentas(48); teigiamai vertina Komisijos parengtus tyrimus ir duomenis(49), kurie sudaro sąlygas geriau susitvarkyti situacijose, kai nustatomi ekonominiai agresyvaus mokesčių planavimo rodikliai, ir suteikia aiškios informacijos apie mokesčių planavimo poveikį bei aprūpina visas valstybes nares turtinga duomenų apie šį reiškinį baze; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės, vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, neturi padėti kurti agresyvaus mokesčių planavimo schemų, nesuderinamų su ES teisine sistema ir ES sutarčių dvasia;

54.  ragina šiems naujiems mokesčių rodikliams per Europos Semestrą suteikti tą patį statusą kaip ir rodikliams, susijusiems su išlaidų kontrole; pabrėžia, kad bus naudinga Europos Semestrui suteikti šį mokesčių aspektą, nes dėl to bus įmanoma panaikinti tam tikrą žalingą mokesčių praktiką, kuri iki šiol nebuvo panaikinta pasitelkiant ATAD direktyvą ir kitus esamus Europos reglamentuojamuosius aktus;

55.  palankiai vertina tai, kad DAB 6 yra nustatyti praneštinų tarpvalstybinių schemų, apie kurias tarpininkai privalo pranešti mokesčių administratoriams, kad šie galėtų jas įvertinti, požymiai; palankiai vertina tai, kad tuos agresyvaus mokesčių planavimo schemų požymius galima atnaujinti, jeigu atsiranda nauji susitarimai arba praktika; pažymi, kad direktyvos įgyvendinimo terminas dar nepraėjo ir kad siekiant užtikrinti nuostatų veiksmingumą reikės vykdyti jų stebėseną;

56.  ragina Elgesio kodekso grupę kasmet teikti ataskaitą Tarybai ir Parlamentui dėl pagrindinių schemų, apie kurias pranešta valstybėse narėse, kad sprendimus priimantys subjektai galėtų sekti naujai kuriamas mokesčių schemas ir prireikus imtis atsakomųjų priemonių;

57.  ragina ir ES institucijas, ir valstybes nares užtikrinti, kad viešojo pirkimo sutartys nesudarytų tiekėjams palankesnių sąlygų vengti mokesčių; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės turėtų stebėti ir užtikrinti, kad su konkursais ir viešojo pirkimo sutartimis susijusios bendrovės ir juridiniai subjektai nedalyvautų mokestiniame sukčiavime, mokesčių vengime ir agresyviame mokesčių planavime; ragina Komisiją išaiškinti viešųjų pirkimų praktiką pagal ES viešųjų pirkimų direktyvą ir prireikus pasiūlyti ją atnaujinti, kad nebūtų draudžiama taikyti su mokesčiais susijusių sąlygų kaip atmetimo kriterijų arba netgi kaip atrankos kriterijų vykdant viešuosius pirkimus;

58.  ragina Komisiją paskelbti pasiūlymą, kuriuo valstybės narės būtų įpareigotos užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai mokesčių atžvilgiu atitiktų būtiniausiąjį skaidrumo lygį, visų pirma viešų ataskaitų pagal šalis teikimo ir skaidrių nuosavybės struktūrų atžvilgiu;

59.  ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų panaikintas lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas, ir ragina valstybes nares teikti pirmenybę nežalingai ir, jeigu tinkama, tiesioginei paramai MTTP savo teritorijoje; pabrėžia, kad reikia atidžiai rengti mokesčių lengvatas įmonėms ir taikyti jas tik tuo atveju, jei jos teigiamai veikia darbo vietų kūrimą ir augimą ir nekyla jokios rizikos, kad bus sukurta naujų apmokestinimo sistemos spragų;

60.  taip pat pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad pagal galiojančias lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemas būtų nustatomas tikrasis ryšys su ekonomine veikla, pvz., atliekamas išlaidų patikrinimas, ir kad dėl jų nebūtų iškraipoma konkurencija; atkreipia dėmesį į didėjantį nematerialiojo turto vaidmenį TĮ vertės grandinėje; atkreipia dėmesį į patobulintą MTTP sąnaudų apibrėžtį pasiūlyme dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB); laikosi Parlamento pozicijos dėl mokesčio kredito faktinėms MTTP išlaidoms, o ne MTTP skirtam atskaitymui;

2.2.2.Geresnis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje, įskaitant BKPMB

61.  pabrėžia, kad pagal Europos Sąjungos apmokestinimo politiką dėmesys turėtų būti skiriamas ir kovai su mokesčių vengimu bei agresyviu mokesčių planavimu, ir tarpvalstybinės ekonominės veiklos palengvinimui vykdant mokesčių administratorių bendradarbiavimą ir taikant pažangų mokesčių politikos modelį;

62.  pabrėžia, kad yra daugybė su mokesčiais susijusių kliūčių, kurios trukdo tarpvalstybinei ekonominei veiklai; šiuo klausima atkreipia dėmesį į savo 2012 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl dvidešimties Europos piliečiams ir įmonėms labiausiai rūpimų klausimų dėl bendrosios rinkos veikimo(50); primygtinai ragina Europos Komisiją priimti veiksmų planą, kaip prioritetine tvarka įveikti šias kliūtis;

63.  palankiai vertina tai, kad Komisijai priėmė du tarpusavyje susijusius pasiūlymus dėl BPMB ir BKPMB ir taip vėl pradėtas BKPMB projektas; pabrėžia, kad visiškai įgyvendinus BKPMB bus pašalintos spragos tarp nacionalinių mokesčių sistemų, visų pirma sandorių kainodaros;

64.  ragina Tarybą greitai priimti ir tuo pačiu metu įgyvendinti abu pasiūlymus atsižvelgiant į Parlamento nuomonę, kurio jau yra sąvokos „virtuali nuolatinė buveinė“ ir „proporcingo paskirstymo formulės“, taip pašalinant likusias spragas, dėl kurių pavyksta vengti mokesčių, ir sukuriant vienodas sąlygas vykstant skaitmeninimui; apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės ir toliau atsisako rasti sprendimą, ir ragina valstybes nares suartinti savo skirtingas pozicijas;

65.  primena, kad taikant B(K)PMB drauge turėtų būti taikomos bendros apskaitos taisyklės ir tinkamai derinama administracinė praktika;

66.  primena, kad siekiant panaikinti pelno perkėlimo praktiką ir įgyvendinti principą, pagal kurį mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas, BPMB ir BKPMB turėtų būti vienu metu nustatytos visose valstybėse narėse; ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą, grindžiamą SESV 116 straipsniu, pagal kurį Europos Parlamentas ir Taryba veiktų pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir priimtų būtinus teisės aktus, jeigu Tarybai nepavyktų priimti vieningo sprendimo dėl pasiūlymo nustatyti BKPMB;

2.2.3.Skaitmeninio sektoriaus įmonių apmokestinimas

67.  pažymi, kad dėl skaitmeninimo reiškinio rinkoje susiklostė nauja padėtis, kai skaitmeninio sektoriaus ir skaitmeninę veiklą vykdančios įmonės gali naudotis vietos rinkomis fiziškai jose nebūdamos ir atitinkamai neapmokestinamos ir kai susidaro nevienodos sąlygos ir tradicinės įmonės atsiduria nepalankioje padėtyje; pažymi, kad skaitmeninio sektoriaus verslo modeliai ES faktiškai apmokestinami mažiau nei tradicinis verslo modelis(51);

68.  todėl atkreipia dėmesį į tai, kad TĮ vertės grandinėse laipsniškai pereinama nuo materialiosios produkcijos prie nematerialiojo turto, kaip rodo pastarųjų penkerių metų autorinių atlyginimų ir licencijų mokesčių pajamų santykiniai augimo rodikliai (beveik 5 proc. kasmet), palyginti su prekyba prekėmis ir tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI) (mažiau nei 1 proc. per metus)(52); apgailestauja dėl to, kad skaitmeninio sektoriaus įmonės kai kuriose valstybėse narėse nemoka beveik jokių mokesčių, nepaisant jų gausaus skaitmeninio turinio ir tose valstybėse narėse gaunamų didelių pajamų;

69.  mano, kad ES turėtų sudaryti sąlygas kurti patrauklesnę verslo aplinką, kad būtų sukurta sklandžiai veikianti bendroji skaitmeninė rinka, ir kartu užtikrinti sąžiningą skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą; primena, kad, kalbant apie visos ekonomikos skaitmeninimą, vertės kūrimo vieta turėtų būti nustatyta pagal vartotojų indėlį ir pagal surinktą informaciją apie vartotojų elgesį internete;

70.  pabrėžia, kad nesant bendro Sąjungos požiūrio į skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą valstybės narės priims – ir iš tikrųjų jau priima – vienašališkus sprendimus, kurie nulems reglamentavimo arbitražą ir bendrosios rinkos susiskaidymą ir galbūt taps našta tarpvalstybinę veiklą vykdančioms įmonėms bei mokesčių administratoriams;

71.  atkreipia dėmesį į Komisijos ir kai kurių valstybių narių atliekamą vadovaujamą vaidmenį vykstant pasaulinėms diskusijoms dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo; ragina valstybes nares toliau aktyviai dirbti EBPO ir JT lygmeniu, ypač dalyvaujant procese, pradėtame paskelbus BEPS įtraukios sistemos politikos pranešimą(53); tačiau primena, kad ES negali laukti pasaulinio sprendimo ir turi veikti nedelsdama;

72.  palankiai vertina 2018 m. kovo 21 d. Komisijos priimtą skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo dokumentų rinkinį; tačiau apgailestauja dėl to, kad 2019 m. kovo 12 d. ECOFIN tarybos posėdyje(54) Danija, Suomija, Airija ir Švedija paliko galioti savo išlygas arba iš esmės nepritarė skaitmeninių paslaugų mokesčio dokumentų rinkiniui;

73.  pabrėžia, kad susitarimas dėl to, kas yra nuolatinė skaitmeninė buveinė, kuris yra vienintelis iki šiol pasiektas susitarimas, yra žingsnis tinkama linkme, tačiau neišsprendžia mokesčio bazės paskirstymo klausimo;

74.  ragina valstybes nares, kurios nori apsvarstyti galimybę įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį, taip ir padaryti pasinaudojant tvirtesnio bendradarbiavimo sistema, kad būtų išvengta tolesnio bendrosios rinkos susiskaidymo, kuris jau vyksta atskiroms valstybėms narėms svarstant įdiegti nacionalinius sprendimus;

75.  supranta, kad vadinamasis laikinas sprendimas nėra optimalus; mano, kad jis padės paspartinti geresnio pasaulinio lygmens sprendimo paieškas ir tam tikru mastu sudaryti vienodas sąlygas vietos rinkose; ragina ES valstybes nares kuo skubiau aptarti, priimti ir įgyvendinti ilgalaikį sprendimą dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo (dėl reikšmingos skaitmeninės veiklavietės), kad ES ir toliau diktuotų tendencijas pasauliniu lygmeniu; pabrėžia, kad Komisijos siūlomas ilgalaikis sprendimas turėtų būti tolesnio darbo tarptautiniu lygmeniu pagrindas;

76.  atkreipia dėmesį į didelį ES piliečių norą, kad būtų įvestas skaitmeninių paslaugų mokestis; primena, kad, tyrimų duomenimis, 80 proc. Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos, Nyderlandų, Švedijos ir Danijos gyventojų pritaria skaitmeninių paslaugų mokesčiui (SPM) ir mano, kad ES turėtų vadovauti tarptautinėms pastangoms; be to, pabrėžia, kad dauguma apklaustų piliečių norėtų, kad SPM būtų plačiai taikomas(55);

77.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad SPM liktų laikinoji priemonė, įtraukiant laikinojo galiojimo sąlygą į 2018 m. kovo 21 d. pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos(56) (COM(2018)0148) ir paspartinant diskusiją dėl reikšmingos skaitmeninės veiklavietės;

2.2.4.Veiksmingas apmokestinimas

78.  pažymi, kad nominalūs pelno mokesčio tarifai ES lygmeniu sumažėjo nuo vidutiniškai 32 proc. 2000 m. iki 21,9 proc. 2018 m.(57), t. y. sumažėjo 32 proc.; yra susirūpinęs dėl šios konkurencijos poveikio mokesčių sistemų tvarumui ir jos galimam šalutiniam poveikiui kitoms šalims; pažymi, kad pirmajame BEPS projekte, kuriam vadovavo G20 ir EBPO, dėmesio šiam reiškiniui nebuvo skirta; palankiai vertina tai, kad BEPS įtrauki sistema pareiškė ketinanti iki 2020 m. be išankstinio nusistatymo išnagrinėti pagrindines apmokestinimo teises, kurios galėtų sustiprinti jurisdikciją turinčių subjektų gebėjimą apmokestinti pelną tais atvejais, kai kiti mokesčių jurisdikciją turintys subjektai tam pelnui taiko mažą efektyvųjį mokesčio tarifą(58), taigi būtų užtikrintas minimalus efektyvusis apmokestinimas; pažymi, kad, kaip nurodė BEPS įtraukti sistema, dabartinis darbas, kuriam vadovauja EBPO, nereiškia, kad dėl to pasikeis šalių ar jurisdikciją turinčių subjektų teisė laisvai nustatyti mokesčių tarifus ar apskritai neturėti jokios pelno mokesčio sistemos(59);

79.  palankiai vertina naują EBPO pasaulinį didelės veiklos dalies veiksnio standartą, taikomą mokesčių netaikantiems ar tik nominalius mokesčius taikantiems jurisdikciją turintiems subjektams(60); jį sukurti iš esmės paskatino ES pastangos kuriant ES sąrašą (ES sąrašo 2.2 sąžiningumo kriterijus);

80.  atkreipia dėmesį į skirtumus tarp didelių bendrovių apytikriai apskaičiuotų efektyviųjų mokesčio tarifų, kurie dažnai nustatomi remiantis atidėjiniais mokesčiams(61), ir didelių TĮ faktiškai sumokamų mokesčių; pažymi, kad tradiciniuose sektoriuose vidutiniškai mokamas 23 proc. efektyvusis pelno mokesčio tarifas, o skaitmeniniame sektoriuje jis sudaro apie 9,5 proc.(62);

81.  atkreipia dėmesį į skirtingus metodus vertinant efektyviuosius mokesčių tarifus, kurie neleidžia patikimai palyginti efektyviųjų mokesčių tarifų ES ir visame pasaulyje; pažymi, kad kai kurie efektyviųjų mokesčių tarifų vertinimai ES skiriasi nuo 2,2 iki 30 proc.(63); ragina Komisiją parengti savo metodiką ir reguliariai skelbti efektyviuosius mokesčių tarifus valstybėse narėse;

82.  ragina Komisiją įvertinti mažėjančių nominalių mokesčių tarifų ir jų poveikio ES efektyviesiems mokesčių tarifams reiškinį ir pasiūlyti taisomųjų priemonių, taikomų tiek ES, tiek trečiosioms šalims, jei taikytina, įskaitant griežtas kovos su piktnaudžiavimu taisykles, apsaugines priemones, pvz., griežtesnes kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisykles, ir rekomendaciją iš dalies pakeisti mokesčių sutartis;

83.  mano, kad kartu su mokesčio bazės koordinavimu pasaulio mastu, pasiektu dėl EBPO / BEPS projekto, siekiant padidinti efektyvumą turėtų būti geriau koordinuojami ir mokesčio tarifai;

84.  ragina valstybes nares atnaujinti Elgesio kodekso grupės įgaliojimus siekiant išnagrinėti minimalaus efektyviojo įmonių pelno apmokestinimo koncepciją, kad būtų tęsiamas EBPO darbas sprendžiant dėl ekonomikos skaitmeninimo kylančias mokesčių problemas;

85.  atkreipia dėmesį į Prancūzijos finansų ministro pareiškimą, padarytą per 2018 m. spalio 23 d. TAX3 komiteto posėdį, dėl poreikio aptarti minimalaus apmokestinimo sąvoką; palankiai vertina Prancūzijos pasirengimą įtraukti diskusiją dėl minimalaus apmokestinimo, kaip vieną iš prioritetų, į G7 darbotvarkę, kai ji pirmininkaus 2019 m., kaip buvo pakartota 2019 m. kovo 12 d. ECOFIN tarybos posėdyje;

2.3.Su tiesioginiais mokesčiais susijęs administracinis bendradarbiavimas

86.  pabrėžia, kad nuo 2014 m. birželio mėn. DAB buvo iš dalies pakeista keturis kartus;

87.  ragina Komisiją įvertinti DAB2 spragas ir pateikti pasiūlymų, kaip jas panaikinti, visų pirma į direktyvos taikymo sritį įtraukiant materialųjį turtą ir kriptovaliutas, nustatant sankcijas už reikalavimų nesilaikymą arba finansų įstaigų vykdomą ataskaitų klastojimą, taip pat įtraukiant daugiau finansų įstaigų ir sąskaitų rūšių, dėl kurių šiuo metu ataskaitos neteikiamos, pvz., pensijų fondus;

88.  pakartoja savo raginimą numatyti platesnę keitimosi sprendimais dėl mokesčių nuostatos taikymo sritį ir daugiau galimybių Komisijai su jais susipažinti, taip pat labiau suderinti skirtingų nacionalinių mokesčių institucijų sprendimų dėl mokesčių praktiką;

89.  todėl ragina Komisiją greitai paskelbti pirmąjį DAB3 vertinimą, visų pirma įvertinant sprendimų dėl mokesčių, kuriais buvo pasikeista, skaičių ir atvejų, kai nacionalinės mokesčių institucijos susipažino su kitos valstybės narės turima informacija, skaičių; prašo, kad atliekant vertinimą taip pat būtų atsižvelgiama į pagrindinės informacijos, susijusios su sprendimais dėl mokesčių (sprendimų skaičiaus, naudos gavėjų pavadinimų, dėl kiekvieno sprendimo taikomo efektyviojo mokesčio tarifo), atskleidimo poveikį; ragina valstybes nares viešai skelbti nacionalinius sprendimus dėl mokesčių;

90.  apgailestauja dėl to, kad už mokesčius atsakingas Komisijos narys nepripažįsta būtinybės išplėsti esamą nacionalinių mokesčių institucijų informacijos mainų sistemą;

91.  taip pat pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad bendrus arba papildomuosius interesus turinčių subjektų (įskaitant patronuojančiąsias įmones ir jų patronuojamąsias įmones) mokesčių auditas būtų atliekamas vienu metu, ir raginimą toliau stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių srityje įtvirtinant prievolę atsakyti į grupės prašymus mokesčių klausimais; primena, kad teisė tylėti mokesčių administratorių akivaizdoje negalioja atliekant paprastą administracinį tyrimą ir kad reikia bendradarbiauti(64);

92.  mano, kad suderintus patikrinimus vietoje ir bendrus auditus reikėtų įtraukti į Europos Sąjungos mokesčių institucijų bendradarbiavimo sistemą;

93.  pabrėžia, kad veiksmingesnį mokesčių rinkimą užtikrina ne tik informacijos mainai ir tvarkymas, bet ir dalijimasis geriausios patirties pavyzdžiais tarp mokesčių institucijų; ragina valstybes nares teikti pirmenybę dalijimuisi geriausios patirties pavyzdžiais tarp mokesčių institucijų, visų pirma mokesčių administratorių skaitmeninimo atžvilgiu;

94.  ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti skaitmeninės mokesčių deklaracijų pateikimo sistemos procedūras, taip supaprastinant tarpvalstybinės veiklos vykdymą ir mažinant biurokratiją;

95.  ragina Komisiją sparčiai įvertinti DAC4 įgyvendinimą ir ar nacionalinės mokesčių institucijos faktiškai turi galimybę susipažinti su kitos valstybės narės turima informacija pagal šalis; prašo Komisijos įvertinti, kaip DAC4 yra susijusi su G20 BEPS veiksmų plano 13 veiksmu dėl keitimosi informacija pagal šalis;

96.  palankiai vertina automatinį keitimąsi finansinių sąskaitų informacija remiantis visuotiniu standartu, kurį parengė EBPO kartu su Andora, Lichtenšteinu, Monaku, San Marinu ir Šveicarija; ragina Komisiją ir valstybes nares atnaujinti Sutarties nuostatas, kad jos derėtų su iš dalies pakeista DAC;

97.  be to, pabrėžia pasiektus rezultatus įgyvendinant programą „Fiscalis 2020“, kuria siekiama stiprinti dalyvaujančių šalių, jų mokesčių institucijų ir pareigūnų bendradarbiavimą; pabrėžia dėl tokių bendrų veiksmų šioje srityje gautą pridėtinę vertę ir galimos programos vaidmenį kuriant ir valdant pagrindines visos Europos IT sistemas;

98.  primena valstybėms narėms visus jų įsipareigojimus pagal Sutartis(65), visų pirma lojalaus, atviro ir operatyvaus bendradarbiavimo prievolę; taigi, atsižvelgdamas į tarpvalstybinius atvejus, o visų pirma į vad. „cum-ex“ schemomis pagrįstus mokestinio sukčiavimo atvejus, ragina visas valstybių narių nacionalines mokesčių institucijas paskirti vieną bendrą informacinį punktą (SPOC) remiantis EBPO Jungtinės tarptautinės dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo darbo grupės (JITSIC) SPOC sistema(66), siekiant palengvinti ir stiprinti bendradarbiavimą kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu (angl. ATP); toliau ragina Komisiją remti ir koordinuoti valstybių narių SPOC bendradarbiavimą;

99.  rekomenduoja įpareigoti valstybių narių institucijas, kurioms tokios pat kitų valstybių narių institucijos praneša apie galimus teisės aktų pažeidimus, oficialiai patvirtinti pranešimo gavimą ir tam tikrais atvejais laiku pateikti išsamų atsakymą dėl veiksmų, kurių buvo imtasi gavus pranešimą;

2.4.Spekuliacinis akcijų pardavimas ir pirkimas vengiant dividendų mokėjimo

100.  pažymi, kad „cum-ex“ schemomis pagrįsti sandoriai – tai nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio žinoma visuotinė problema, Europoje taip pat su ja susiduriama, tačiau iki šiol su jais nebuvo kovojama suderintais veiksmais; apgailestauja dėl mokestinio sukčiavimo atvejų, atskleistų per vadinamąjį „Cum-Ex“ skandalą, dėl kurių, kaip viešai pranešama, valstybės narės prarado mokestines pajamas, kurios, kai kurių žiniasklaidos priemonių vertinimu, siekia net 55,2 mlrd. EUR; pabrėžia, kad Europos žurnalistų konsorciumas nustatė, kad tariamai pagrindinės tikslinės „Cum-Ex“ prekybos praktikos rinkos buvo Vokietija, Danija, Ispanija, Italija ir Prancūzija ir mažesniu mastu ji buvo taikoma Belgijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Austrijoje ir Čekijoje;

101.  pabrėžia, kad dėl mokesčių sistemų sudėtingumo gali atsirasti teisinių spragų, kuriomis sudaromos sąlygos naudotis tokiomis mokestinio sukčiavimo schemomis kaip „cum-ex“;

102.  atkreipia dėmesį, kad sistemingas sukčiavimas su „cum-ex“ ir „cum-cum“ schemomis buvo įmanomas iš dalies dėl to, kad atitinkamos valdžios institucijos valstybėse narėse nepakankamai tikrino mokesčių grąžinimo prašymus ir joms trūksta aiškios ir išsamios informacijos apie tikruosius akcijų savininkus; ragina valstybes nares suteikti visoms susijusias valdžios institucijoms prieigą prie išsamios naujausios informacijos apie akcijų savininkus; ragina Komisiją įvertinti, ar šiuo atžvilgiu reikalinga imtis veiksmų ES lygmeniu, ir, jei įvertinus toks poreikis būtų nustatytas, pateikti teisėkūros pasiūlymą;

103.  pabrėžia, kad iš atskleistos informacijos aiškėja galimi trūkumai nacionaliniuose mokesčių teisės aktuose ir dabartinėse valstybių narių institucijų informacijos mainų ir bendradarbiavimo sistemose; primygtinai ragina valstybes nares veiksmingai naudotis visais komunikacijos kanalais, nacionaliniais duomenimis ir duomenimis, su kuriais galima susipažinti per sustiprintą informacijos mainų sistemą;

104.  pabrėžia, kad „cum-ex“ bylų tarpvalstybinius aspektus reikėtų spręsti daugiašaliu lygmeniu; įspėja, kad naujos atskirų valstybių narių dvišalės sutartys dėl informacijos mainų ir dvišalio bendradarbiavimo mechanizmų dar labiau komplikuotų jau ir taip sudėtingą tarptautinių taisyklių tinklą, sukurtų naujų spragų ir padidintų skaidrumo stoką;

105.  primygtinai ragina visas valstybes nares savo jurisdikcijose išsamiai ištirti ir išnagrinėti dividendų mokėjimo praktiką, siekiant nustatyti mokesčių teisės aktų spragas, dėl kurių sukčiautojams mokesčiais ir mokesčių vengėjams atsiranda piktnaudžiavimo galimybių, išnagrinėti galimą tarpvalstybinį šios praktikos aspektą ir panaikinti visą tokią žalingą mokesčių praktiką; ragina valstybes nares dalytis geriausia patirtimi šiuo atžvilgiu;

106.  ragina valstybes nares ir jų finansinės priežiūros institucijas įvertinti poreikį uždrausti išskirtinai į mokesčius orientuotą finansinę praktiką, pvz., dividendų arbitražo arba dividendų nemokėjimo ir panašias schemas, jei emitentas nepateikia įrodymų, kad tokia finansinė praktika nėra tiesiog siekiama nepagrįstai susigrąžinti mokesčius ir (arba) mokesčių išvengti, o –priešingai – ji turi svarbią ekonominę paskirtį; ragina ES teisės aktų leidėjus įvertinti galimybę įgyvendinti šią priemonę ES lygmeniu;

107.  ragina Komisiją nedelsiant pradėti rengti pasiūlymą dėl Europos finansinės policijos pajėgų, tai būtų Europolo padalinys ir turėtų savo tyrimo pajėgumus, taip pat pasiūlymą dėl Europos tarpvalstybinių mokesčių tyrimų ir kitų tarpvalstybinių finansinių nusikaltimų tyrimų sistemos;

108.  daro išvadą, kad „cum-ex“ bylos parodo, kad būtina skubiai stiprinti ES valstybių narių mokesčių institucijų bendradarbiavimą, visų pirma informacijos mainų atžvilgiu; todėl primygtinai ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą nustatant mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo schemas, pvz., „cum-ex“ ir, atitinkamais atvejais, „cum-cum“, jas stabdant, tiriant ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą, be kita ko, dalijantis geriausia patirtimi, ir prireikus remti ES lygmens sprendimus;

2.5.Su įmonių pelno mokesčiu susijęs skaidrumas

109.  palankiai vertina priimtą 4-ąją Direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAC4), kurioje numatytas ataskaitų pagal šalis teikimas mokesčių institucijoms pagal BEPS veiksmų plano 13 punkte nustatytą standartą;

110.  primena, kad viešų ataskaitų pagal šalis teikimas yra viena iš pagrindinių priemonių, kuria suteikiama daugiau skaidrumo bendrovių informacijos mokesčių klausimais; pabrėžia, kad teisės aktų leidėjams buvo pateiktas tam tikrų bendrovių ir pramonės šakų parengtas pasiūlymas dėl viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo (CBCR) iš karto po Panamos dokumentų skandalo 2016 m. balandžio 12 d. ir kad Parlamentas priėmė savo poziciją dėl to pasiūlymo 2017 m. liepos 4 d.(67); primena, kad toje pozicijoje buvo išdėstytas raginimas išplėsti neskelbtinos komercinės informacijos teikimo ir apsaugos taikymo sritį, tinkamai atsižvelgiant į ES įmonių konkurencingumą;

111.  primena Europos Parlamento poziciją PANA komiteto rekomendacijose, kuriose jis ragino teikti plataus užmojo viešas ataskaitas pagal atskiras šalis siekiant didesnio daugiašalių įmonių mokesčių skaidrumo ir visuomenės kontrolės; primygtinai ragina Tarybą pasiekti bendrą susitarimą, kad būtų patvirtintas viešų ataskaitų pagal atskiras šalis teikimas, nes tai viena iš pagrindinių priemonių, kuria visiems piliečiams galima užtikrinti didesnį bendrovių informacijos mokesčių klausimais skaidrumą;

112.  apgailestauja dėl to, kad nuo 2016 m. Taryba nedaro pažangos ir nebendradarbiauja; ragina Tarybą nedelsiant padaryti pažangą ir pradėti derybas su Parlamentu;

113.  primena, kad visuomenės kontrolė yra naudinga tyrėjams(68), tiriantiesiems žurnalistams, investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, siekiant įvertinti riziką, įsipareigojimus ir galimybes skatinti sąžiningą verslumą; primena, kad panašios nuostatos, skirtos bankininkystės sektoriui, jau galioja pagal Direktyvos 2013/36/ES(69) (Ketvirtosios kapitalo poreikio direktyvos (CDR IV)) 89 straipsnį, o kasybos bei medienos ruošos sektoriams skirtos nuostatos nustatytos Direktyvoje 2013/34/ES(70); pažymi, kad kai kurie privatūs suinteresuotieji subjektai, vykdydami įmonių socialinės atsakomybės politiką, savanoriškai plėtoja naujas ataskaitų teikimo priemones, kuriomis didinamas mokesčių skaidrumas, pvz., Pasaulinės atsiskaitymo iniciatyvos standartą „Informacijos apie mokesčius ir mokėjimus atskleidimas vyriausybėms“;

114.  primena, kad su pelno mokesčio skaidrumu susijusios priemonės turi būti laikomos susijusiomis su SESV 50 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl įsisteigimo laisvės, todėl minėtas straipsnis yra tinkamas pasiūlymo dėl viešo ataskaitų teikimo pagal šalis teisinis pagrindas, kaip nustatyta 2016 m. balandžio 12 d. paskelbtame Komisijos poveikio vertinimo dokumente (COM(2016)0198);

115.  pažymi, kad atsižvelgiant į ribotas besivystančių šalių galimybes tenkinti reikalavimus taikant esamas informacijos mainų procedūras, skaidrumas yra ypač svarbus, nes tai palengvina jų mokesčių administratoriams galimybes gauti informaciją;

2.6.Valstybės pagalbos taisyklės

116.  primena, kad tiesioginio verslo apmokestinimo klausimai patenka į valstybės pagalbos nuostatų(71) taikymo sritį, kai fiskalinės priemonės taikomos mokesčių mokėtojams juos diskriminuojant, o ne taikant bendro pobūdžio fiskalines priemones visoms įmonėms jų neatskiriant;

117.  ragina Komisiją ir ypač Konkurencijos generalinis direktoratą įvertinti galimas priemones atgrasyti valstybes nares nuo tokios valstybės pagalbos, kaip mokestinės naudos, skyrimo;

118.  palankiai vertina šios kadencijos Komisijos naują aktyvų ir atvirą požiūrį į tyrimus dėl neteisėtos valstybės pagalbos, dėl kurio Komisija ištyrė kelias rezonansines bylas;

119.  apgailestauja, kad įmonės gali susitarti su vyriausybėmis ir atitinkamoje šalyje nemokėti praktiškai jokių mokesčių, nors joje vykdo didelės apimties veiklą; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Nyderlandų mokesčių institucijos ir „Royal Dutch Shell plc“ sprendimą dėl mokesčių, kuris, panašu, pažeidžia Nyderlandų mokesčių teisę vien jau tuo, kad sujungus dvi ankstesnes patronuojančiąsias bendroves pagrindinė buveinė būtų Nyderlanduose, todėl būtų taikoma Nyderlandų dividendų išskaičiuojamojo mokesčio išimtis; atkreipia dėmesį į tai, kad kartu neseniai atlikus tyrimus paaiškėjo, kad bendrovė ir Nyderlanduose nemoka jokio pelno mokesčio; pakartoja savo raginimą Komisijai ištirti šį potencialiai neteisėtos valstybės pagalbos atvejį;

120.  palankiai vertina tai, kad nuo 2014 m. Komisija tiria valstybių narių sprendimų dėl mokesčių priėmimo tvarką, nes gavo pranešimų apie tariamą palankaus mokestinio režimo taikymą tam tikroms įmonėms, ir nuo 2014 m. pradėjo devynis oficialius tyrimus, šešiuose iš kurių buvo padaryta išvada, kad sprendimas dėl mokesčių yra valstybės pagalba(72); pažymi, kad viename tyrime buvo padaryta išvada, kad dvigubas tam tikro pelno neapmokestinimas nėra valstybės pagalba(73), o kiti du tyrimai tebevykdomi(74);

121.  apgailestauja, kad praėjus beveik penkeriems metams nuo „LuxLeaks“ atskleidimo Komisija pradėjo oficialų tyrimą(75) tik dėl vieno iš daugiau kaip 500 Liuksemburgo sprendimų dėl mokesčių, kurie buvo atskleisti kaip „LuxLeaks“ tyrimo, kuriam vadovauja Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ), dalis;

122.  pažymi, kad, neatsižvelgiant į tai, kad Komisija nustatė, jog bendrovė „McDonald’s“ gavo naudos dėl dvigubo tam tikro jos pelno neapmokestinimo ES, buvo neįmanoma priimti sprendimo pagal ES valstybės pagalbos taisykles, nes Komisija padarė išvadą, kad dvigubas neapmokestinimas buvo Liuksemburgo ir JAV mokesčių įstatymų neatitikimo ir Liuksemburgo ir JAV dvigubo apmokestinimo vengimo sutarties taikymo pasekmė(76); pažymi Liuksemburgo paskelbtą įsipareigojimą peržiūrėti savo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, kad jos atitiktų tarptautinę mokesčių teisę;

123.  yra susirūpinęs, kad Komisija nusprendė, jog „McDonald’s“ pasiektas visiškas neapmokestinimas buvo Liuksemburgo ir JAV mokesčių įstatymų ir Liuksemburgo ir JAV dvigubo apmokestinimo vengimo sutarties neatitikimo, kuris sudarė sąlygas „McDonald’s“ pasipelnyti veikiant tarp dviejų jurisdikcijų, pasekmė; be to, yra susirūpinęs, kad ES sudaromos sąlygos tokiam mokesčių vengimui veikiant tarp kelių jurisdikcijų;

124.  yra susirūpinęs dėl visose valstybėse narėse ilgą laiką nemokamų mokesčių sumos dydžio(77); primena, kad neteisėtos pagalbos susigrąžinimo tikslas – atkurti ankstesnę padėtį ir kad vykdant nacionalinėms valdžios institucijoms tenkančią įgyvendinimo prievolę reikia apskaičiuoti tikslią grąžintinos pagalbos sumą; ragina Komisiją įvertinti ir nustatyti perspektyvias atsakomąsias priemones, įskaitant baudas, siekiant padėti neleisti valstybėms narėms pasirinktinai taikyti palankų mokestinį režimą, kuris yra su ES taisyklėmis nesuderinama valstybės pagalba;

125.  pakartoja savo raginimus Komisijai parengti gaires, kuriose būtų paaiškinama, kas yra su mokesčiais susijusi valstybės pagalba ir „tinkama“ sandorių kainodara; taip pat ragina Komisiją panaikinti teisinį netikrumą tiek reikalavimus vykdantiems mokesčių mokėtojams, tiek ir mokesčių institucijoms ir parengti išsamią valstybių narių taikomų mokesčių praktikų schemą;

126.  apgailestauja, kad Komisija nenaudoja valstybės pagalbos taisyklių, kovodama su mokestinėmis priemonėmis, labai iškraipančiomis konkurenciją, ir kad Komisija taiko šias taisykles tik atrinktais atvejais, pasižyminčiais tam tikrais ypatumais, kad pakeistų atitinkamos valstybės taikomą praktiką; ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad susigrąžintų nepagrįstai suteiktos valstybės pagalbos sumas, įskaitant pagalbą, suteiktą visoms bendrovėms, paminėtoms „LuxLeaks“ skandale, siekiant visiems sudaryti vienodas sąlygas; taip pat ragina Komisiją valstybėms narėms ir rinkos subjektams pateikti tolesnes gaires dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo, taip pat išaiškinti, ką tai reiškia, turint mintyje bendrovių taikomą mokesčių planavimo praktiką;

127.  ragina reformuoti konkurencijos įstatymą siekiant išplėsti valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį, kad būtų galima imtis ryžtingesnių veiksmų kovojant su fiskaline valstybės pagalba tarptautinėms bendrovėms, apimančia sprendimus dėl mokesčių;

2.7.Priedangos įmonės

128.  pažymi, kad vienos priedangos įmonių, t. y., įmonių, kurios užregistruojamos jurisdikcijoje vien tik siekiant išvengti mokesčių arba juos nuslėpti nevykdant jokios reikšmingos ekonominės veiklos, apibrėžties nėra; tačiau pažymi, kad paprasti kriterijai, pavyzdžiui, reali ūkinė veikla arba fizinis įmonės darbuotojų buvimas galėtų būti tokių priedangos įmonių nustatymo ir kovos su jų plitimu priemonė; pakartoja savo raginimą nustatyti aiškią apibrėžtį;

129.  pabrėžia, kad, kaip siūloma Parlamento pozicijoje tarpinstitucinėms deryboms dėl direktyvos dėl valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, jungimo ir skaidymo dalinio keitimo(78), iš valstybių narių taip pat turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad vienos valstybės ribas peržengiantys pertvarkymai būtų vykdomi iš tiesų siekiant užsiimti ekonomine veikla, įskaitant skaitmeniniame sektoriuje, siekiant išvengti vadinamųjų priedangos įmonių steigimo;

130.  ragina valstybes nares reikalauti, kad kompetentingos institucijos keistųsi tam tikra finansine informacija prieš vykdant valstybės ribas peržengiantį tvarkymą, jungimą ar skaidymą;

131.  rekomenduoja, kad bet kuris subjektas, kuris sukuria lengvatinių mokesčių struktūrą, kompetentingoms institucijoms turėtų pateikti teisėtas tokio sprendimo priežastis, siekiant užtikrinti, kad lengvatinio apmokestinimo sąskaitos nebūtų naudojamos pinigų plovimo ar mokesčių slėpimo tikslais;

132.  ragina atskleisti tikruosius savininkus mokesčių institucijoms;

133.  atkreipia dėmesį į nacionalines priemones, kuriomis konkrečiai draudžiami komerciniai santykiai su priedangos įmonėmis; ypač atkreipia dėmesį į Latvijos įstatymą, kuriame priedangos įmonė apibrėžiama kaip subjektas, faktiškai nevykdantis ekonominės veiklos ir negalintis dokumentais įrodyti, kad ją vykdo, užregistruotas jurisdikcijoje, kurioje įmonės neprivalo teikti finansinių ataskaitų, ir (arba) neturintis verslo vietos gyvenamosios vietos šalyje; tačiau pažymi, kad pagal ES teisę priedangos įmonių draudimo Latvijoje negalima panaudoti priedangos įmonėms ES valstybėse narėse uždrausti, nes tai būtų laikoma diskriminacija(79); ragina Komisiją pasiūlyti dabartinių ES teisės aktų pakeitimų, kad būtų galima uždrausti priedangos įmones, net jei jos yra įsteigtos ES valstybėse narėse;

134.  pabrėžia, kad didelį tiesioginių užsienio investicijų srautą į šalį ir iš šalies, išreikštą BVP procentais, septyniose valstybėse narėse (Belgijoje, Kipre, Vengrijoje, Airijoje, Liuksemburge, Maltoje ir Nyderlanduose) tik nedidele dalimi galima paaiškinti tose valstybėse narėse vykdoma tikrąja ekonomine veikla(80);

135.  pabrėžia reikšmingą tiesioginių užsienio investicijų dalį keliose valstybėse narėse, ypač Liuksemburge, Maltoje, Kipre, Nyderlanduose ir Airijoje(81); pažymi, kad tokios tiesioginės užsienio investicijos paprastai priklauso specialiosios paskirties vienetams (SPV), kurie dažnai padeda pasinaudoti spragomis; ragina Komisiją įvertinti specialiosios paskirties vienetų, turinčių tiesioginių užsienio investicijų, vaidmenį;

136.  pažymi, kad ekonominiai rodikliai, kaip antai neįprastai didelės tiesioginės užsienio investicijos ir tiesioginės užsienio investicijos, priklausančios specialiosios paskirties vienetams, yra ATP rodikliai(82);

137.  pažymi, kad ATAD įtvirtintos kovos su piktnaudžiavimu taisyklės (dirbtinės priemonės) taikomos priedangos įmonėms, o taikant BPMB ir BKPMB būtų užtikrinama, kad pajamos būtų priskiriamos pagal tikrosios ekonominės veiklos vykdymo vietą;

138.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti suderintus, privalomus, vykdytinus ir esminius ekonominės veiklos reikalavimus ir išlaidų patikrinimo kriterijus;

139.  ragina Komisiją per dvejus metus atlikti tarpusavyje susijusių teisėkūros ir politikos iniciatyvų, kuriomis siekiama spręsti priedangos įmonių naudojimo problemas mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo ir pinigų plovimo atvejais, tinkamumo patikras;

3.PVM

140.  pabrėžia, kad būtina PVM taisykles suderinti ES lygmeniu tiek, kiek taip reikalinga siekiant užtikrinti bendrosios rinkos sukūrimą ir veikimą neiškraipant konkurencijos(83);

141.  pabrėžia, kad PVM yra svarbus mokestinių pajamų šaltinis nacionaliniams biudžetams; pažymi, kad 2016 m. 28 ES valstybių narių PVM pajamos sudarė 1 044 mlrd. EUR, t. y. 18 proc. visų valstybių narių mokestinių pajamų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. ES metinis biudžetas sudarė 157 mlrd. EUR;

142.  tačiau apgailestauja, kad kiekvienais metais dėl sukčiavimo netenkama didelių pajamų iš mokėtino PVM sumų; pabrėžia, kad, remiantis Komisijos statistiniais duomenimis, 2016 m. PVM nepriemoka ES (t. y. skirtumas tarp numatomų PVM pajamų ir faktiškai surinktos PVM sumos, taip pat apskaičiuota, kad PVM, kurį ES prarado ne tik dėl sukčiavimo, bet ir dėl bankroto, neteisingo skaičiavimo ir vengimo mokėti PVM) sudarė 147 mlrd. EUR, t. y. daugiau nei 12 proc. visos pajamų iš mokėtino PVM sumos(84), nors keliose valstybėse narėse padėtis yra daug blogesnė, nes ši nepriemoka siekė ar net viršijo 20 proc., o tai rodo didelį skirtumą tarp valstybių narių jų PVM nepriemokos tvarkymo srityje;

143.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos vertinimu, dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM kasmet netenkama maždaug 50 mlrd. EUR, t. y. 100 EUR vienam ES piliečiui per metus(85); tačiau, Europolo vertinimu, apie 60 mlrd. EUR siekianti sukčiavimo PVM srityje suma susijusi su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo finansavimu; atkreipia dėmesį į labiau suderintą ir supaprastintą PVM tvarką ES, nors valstybių narių bendradarbiavimas vis dar nei pakankamas, nei veiksmingas; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti savo bendradarbiavimą, kad galėtų veiksmingiau kovoti su sukčiavimu PVM srityje; ragina Komisiją teikti pirmenybę galutinės PVM tvarkos įdegimui ir įgyvendinimui siekiant ją patobulinti;

144.  prašo patikimų statistinių duomenų PVM nepriemokai įvertinti ir pabrėžia, kad ES reikia bendro požiūrio į duomenų rinkimą ir dalijimąsi jais; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų reguliariai renkami ir skelbiami suderinti statistiniai duomenys;

145.  pabrėžia, kad sukčiai, ypač karuselinio sukčiavimo PVM ir dingusio prekiautojo sukčiavimo atveju, piktnaudžiavo galiojančia (pereinamojo laikotarpio) PVM tvarka, pagal kurią ES viduje vykdomam tiekimui ir eksportui taikoma išimtis;

146.  pažymi, kad, Komisijos teigimu, tarpvalstybinę prekybą vykdančios įmonės šiuo metu patiria 11 proc. didesnes reikalavimų laikymosi išlaidas palyginti su išlaidomis, kurias patiria tik vidaus prekybą vykdančios įmonės; pažymi, kad visų pirma MVĮ kenčia dėl neproporcingų PVM prievolių vykdymo išlaidų, o tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių jos neskuba naudotis bendrosios rinkos teikiamais privalumais; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečius sprendimus, siekiant sumažinti su tarpvalstybine prekyba susijusias PVM išlaidas;

3.1.PVM sistemos modernizavimas

147.  taigi palankiai vertina 2016 m. balandžio 6 d. Komisijos PVM veiksmų planą, kuriuo siekiama reformuoti PVM sistemą, ir 13 pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuos Komisija patvirtino nuo 2016 m. gruodžio mėn., kurie yra susiję su perėjimu prie galutinės PVM tvarkos ir kuriais siekiama pašalinti su PVM susijusias kliūtis e. prekybos srityje, peržiūrėti MVĮ taikomą PVM tvarką, modernizuoti PVM tarifų politiką ir panaikinti PVM nepriemoką;

148.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. buvo įdiegta telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninių paslaugų PVM vieno langelio principu grindžiama minisistema (angl. MOSS), veikianti kaip savanoriška PVM registravimo, deklaravimo ir mokėjimo sistema; palankiai vertina tai, kad iki 2021 m. sausio 1 d. ši sistema bus išplėsta ir pritaikyta kitam prekių ir paslaugų galutiniams vartotojams tiekimui;

149.  pažymi, kad, Komisijos vertinimu, tikimasi, jog įgyvendinus PVM modernizavimo reformą biurokratizmas bus sumažintas 95 proc. ir taip pavyks sutaupyti apie 1 mlrd. EUR;

150.  ypač palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d. Taryba priėmė naujas taisykles, pagal kurias internetinėms įmonėms bus lengviau vykdyti su PVM susijusias prievoles; ypač palankiai vertina tai, kad Taryba atsižvelgė į Parlamento nuomonę dėl internetinių platformų prievolės rinkti PVM jose vykdant nuotolinio pardavimo sandorius nustatymo; mano, kad tokia priemone pavyks užtikrinti vienodas sąlygas su ne ES įmonėmis, nes šiuo metu daugelis vykdant nuotolinę prekybą importuojamų prekių patenka į ES neapmokestinamos PVM; ragina valstybes nares iki 2021 m. tinkamai įgyvendinti naująsias taisykles;

151.  palankiai vertina pasiūlymus dėl galutinės PVM tvarkos, kurie buvo priimti 2017 m. spalio 4 d.(86) ir 2018 m. gegužės 24 d.(87); ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymą apmokestinant taikyti paskirties šalies principą, t. y. PVM būtų mokamas galutinio vartotojo valstybės narės mokesčių institucijoms pagal toje valstybėje galiojantį tarifą;

152.  ypač palankiai vertina Tarybos padarytą su galutine PVM tvarka susijusią pažangą 2018 m. spalio 4 d. patvirtinus greitus sprendimus(88); tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad dėl su sukčiavimu susijusių aspektų nebuvo patvirtinta jokių apsaugos priemonių, kaip Parlamentas siūlė savo pozicijoje(89) dėl pasiūlymo dėl patvirtinto apmokestinamojo asmens (CTP)(90) ir pažymėjo 2018 m. spalio 3 d. nuomonėje(91); labai apgailestauja dėl to, kad Taryba atidėjo sprendimą dėl CTP statuso nustatymo, kol bus patvirtinta galutinė PVM tvarka;

153.  ragina Tarybą užtikrinti, kad patvirtinto apmokestinamojo asmens statusas atitiktų įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą, kurį suteikia muitinės;

154.  ragina užtikrinti minimalų skaidrų patvirtinto apmokestinamojo asmens statuso koordinavimą ES mastu, įskaitant reguliarų Komisijos vertinimą, kaip valstybės narės suteikia patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą; ragina valstybių narių mokesčių institucijas keistis informacija apie atsisakymus suteikti patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą tam tikroms įmonėms, kad būtų sustiprintas suderinamumas ir bendri standartai;

155.  taip pat palankiai vertina specialiųjų schemų MVĮ(92) peržiūrą, kuri yra būtina siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, nes atleidimo nuo PVM schemos šiuo metu taikomos tik šalies subjektams, ir kurią atlikus gali būti sumažintos PVM reikalavimų laikymosi išlaidos mažosioms ir vidutinėms įmonėms; ragina Tarybą atsižvelgti į 2018 m. rugsėjo 11 d. Parlamento nuomonę(93), ypač kalbant apie tolesnį administracinį supaprastinimą MVĮ; todėl ragina Komisiją sukurti interneto portalą, kuriame turėtų registruotis MVĮ, norinčios pasinaudoti išimtimi kitoje valstybėje narėje, ir vieno langelio sistemą, kurioje mažosios įmonės galėtų teikti PVM deklaracijas, susijusias su įvairiomis valstybėmis narėmis, kuriose jos vykdo veiklą;

156.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl bendro atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo (angl. GRCM)(94), pagal kurį bus galima laikinai nukrypti nuo įprastų PVM taisyklių, kad būtų galima geriau apsisaugoti visų pirma nuo karuselinio sukčiavimo labiausiai nuo tokio sukčiavimo nukentėjusiuose valstybėse narėse; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip taikomas šis naujas teisės aktas, taip pat stebėti su juo susijusią galimą riziką ir pranašumus; tačiau primygtinai reikalauja, kad bendrasis atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas jokiu būdu netrukdytų skubiai įgyvendinti galutinės PVM sistemos;

157.  atkreipia dėmesį, kad elektroninės prekybos plėtra dažnai yra rimtas iššūkis mokesčių institucijoms, kai, pvz., pardavėjas neturi ES apmokestinamos tapatybės, o PVM deklaracijose yra nurodoma kur kas mažesnė, nei tikroji, deklaruotų operacijų vertė; todėl palankiai vertina pasiūlytų ir 2018 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtų įgyvendinimo taisyklių, susijusių su nuotoline prekyba prekėmis, esmę (COM(2018)0819 ir COM(2018)0821), pagal šias taisykles, visų pirma, nuo 2021 m. interneto platformos privalės užtikrinti, kad būtų surinktas PVM už jų platformose ne ES įmonių ES vartotojams parduotas prekes;

158.  ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti e. prekybos sandorius, kuriuose dalyvauja ne ES įsisteigę pardavėjai, kurie nedeklaruoja PVM (pvz., netinkamai taikydami mėginio statusą) arba sąmoningai nuvertina prekes, kad visai išvengtų privalomo PVM mokėjimo arba jį sumažintų; mano, kad tokia praktika kelia pavojų ES vidaus rinkos vientisumui ir sklandžiam veikimui; ragina Komisiją atitinkamais atvejais prireikus pateikti pasiūlymų;

3.2.PVM nepriemoka, kova su sukčiavimu PVM ir administracinis bendradarbiavimas PVM srityje

159.  primena savo raginimą dėl veiksnių, kurie prisideda prie mokesčių, visų pirma PVM, nepriemokos;

160.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. kovo 8 d. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Kiprą, Graikiją ir Maltą, o 2018 m. lapkričio 8 d. – prieš Italiją ir Meno Salą dėl jachtoms ir orlaiviams įsigyti taikomos PVM rinkimo tvarkos pažeidimų, siekdama užtikrinti, kad jos nebetaikytų neteisėto palankaus mokestinio režimo privačioms jachtoms ir orlaiviams, dėl kurio vyksta konkurencijos iškraipymai jūrų ir aviacijos sektoriuose;

161.  palankiai vertina Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatų dėl administracinio bendradarbiavimo PVM srityje stiprinimo priemonių pakeitimus; palankiai vertina 2017 m. Komisijos apsilankymus 10 valstybių narių stebėsenos tikslais, ypač po jų parengtą rekomendaciją padidinti PVM informacijos mainų sistemos (VIES) patikimumą;

162.  atkreipia dėmesį, kad Komisija neseniai pasiūlė papildomas kontrolės priemones ir sustiprintą „Eurofisc“ vaidmenį, taip pat muitinių ir mokesčių institucijų glaudesnio bendradarbiavimo mechanizmus; ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti „Eurofisc“ sandorių tinklo analizės (STA) sistemoje;

163.  laikosi nuomonės, kad visų valstybių dalyvavimas „Eurofisc“ turi būti privalomas ir turi būti ES finansavimo gavimo sąlyga; pakartoja nuolatinį Europos Audito Rūmų susirūpinimą dėl PVM grąžinimo sanglaudos išlaidoms(95) ir dėl ES kovos su sukčiavimu programos(96);

164.  primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti galimybes realiuoju laiku rinkti ir perduoti valstybių narių operacijų PVM duomenis, nes tai padidintų „Eurofisc“ veiksmingumą ir leistų toliau plėtoti naujas strategijas kovai su sukčiavimu PVM srityje; ragina visas susijusias institucijas naudoti įvairius statistinius ir duomenų gavybos metodus, kad nustatytų anomalijas, įtartinus santykius ir modelius, suteikdamos galimybę mokesčių institucijoms geriau aktyviai, tikslingai ir ekonomiškai efektyviai kovoti su įvairaus spektro reikalavimų nesilaikymu;

165.  palankiai vertina tai, kad buvo priimta Finansinių interesų apsaugos (FIA) direktyva(97), kurioje išaiškinami valstybių narių, Eurojusto, Europos prokuratūros (EPPO), Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Komisijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir savitarpio teisinės pagalbos klausimai kovojant su sukčiavimu PVM; ragina Europos prokuratūrą, OLAF, „Eurofisc“, Europolą ir Eurojustą glaudžiai bendradarbiauti, siekiant koordinuoti pastangas kovojant su sukčiavimu PVM ir nustatant naują sukčiavimo praktiką bei prie jos prisitaikant;

166.  tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad reikia geresnio ES administracinių, teisminių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo, kaip 2018 m. birželio 28 d. surengtame klausyme akcentavo ekspertai ir kaip pažymėta TAX3 komiteto užsakymu atliktame tyrime;

167.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl išplėstos Europos prokuratūros kompetencijos, kad ji apimtų ir tarpvalstybinius teroristinius nusikaltimus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Europos prokuratūrą galėtų pradėti veikti kuo greičiau, ne vėliau kaip 2022 m., užtikrinant glaudų bendradarbiavimą su jau įsteigtoms Sąjungos institucijomis, įstaigomis, agentūromis ir biurais, kurie yra atsakingi už Sąjungos finansinių interesų apsaugą; ragina nustatyti pamokomas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas; mano, kad visi asmenys, dalyvaujantys organizuoto sukčiavimo PVM schemoje, turėtų būti griežtai baudžiami, kad nekiltų nebaudžiamumo jausmo;

168.  mano, kad viena iš pagrindinių problemų, dėl kurių atsiranda galimybių sukčiauti PVM, yra piniginis pelnas, kurį gali gauti sukčius; todėl ragina Komisiją ištirti ekspertų(98) pateiktą pasiūlymą talpinti tarpvalstybinių sandorių duomenis bloko grandinėje ir vietoj dekretinės valiutos naudoti saugias skaitmenines valiutas, kurios gali būti naudojamos tik PVM mokėti (vienos paskirties);

169.  palankiai vertina tai, kad Taryba sprendžia su importu susijusio sukčiavimo problemą(99); mano, kad tinkamai įkeliant muitinės deklaracijų duomenis į VIES paskirties valstybės narės galės sutikrinti muitinės ir PVM informaciją ir užtikrinti, kad PVM būtų mokamas paskirties šalyje; ragina valstybes nares įgyvendinti šį naują teisės aktą veiksmingai ir laiku, iki 2020 m. sausio 1 d.;

170.  mano, kad administracinis mokesčių institucijų bendradarbiavimas vyksta neoptimaliai(100); ragina valstybes nares įgalioti „Eurofisc“ parengti naujas strategijas prekėms pagal 42 muitinės procedūrą sekti, mechanizmą, pagal kurį importuotojas galėtų būti atleistas nuo PVM, kai importuojamos prekės yra skirtos galiausiai pervežti verslo klientui kitoje valstybėje narėje nei importavimo valstybė narė;

171.  pabrėžia, kad svarbu pagal AMLD5 įgyvendinti įmonių tikrųjų savininkų registrą, nes tai svarbi priemonė kovojant su sukčiavimu PVM; primygtinai ragina valstybes nares stiprinti su tokio pobūdžio sukčiavimu kovojančių policijos pajėgų, mokesčių tarnybų, prokurorų ir teisėjų kompetenciją ir kvalifikacijas;

172.  yra susirūpinęs dėl TAX3 komiteto užsakymu atlikto tyrimo(101) rezultatų, kuriuose konstatuojama, kad Komisijos pasiūlymais su importu susijęs sukčiavimas bus sumažintas, bet ne panaikintas; pažymi, kad apskritai nepakankamo ES taisyklių įvertinimo ir vykdymo užtikrinimo problema, susijusi su ne ES apmokestinamaisiais asmenimis, nebus išspręsta; ragina Komisiją ištirti alternatyvius ilgesnio laikotarpio tokiems tiekimo sandoriams taikomo mokesčio surinkimo būdus; pabrėžia, kad pasikliauti ne ES apmokestinamųjų asmenų sąžiningumu surenkant ES PVM nėra tvaru; mano, kad tokie alternatyvūs surinkimo būdai turėtų būti taikomi ne tik elektroninėse platformose vykdomo tikslinio pardavimo sandoriams, bet ir visiems pardavimo sandoriams, kuriuos sudaro ne ES apmokestinamieji asmenys, neatsižvelgiant į jų verslo modelį;

173.  ragina Komisiją atidžiai stebėti galutinės PVM tvarkos diegimo pasekmes valstybėms narėms; ragina Komisiją rimtai ištirti galutinėje PVM sistemoje naujos sukčiavimo rizikos tikimybę, ypač susijusią su dingusio tiekėjo problema, kylančia vykdant tarpvalstybinius sandorius, vietoj dingusio kliento tipo karuselinio sukčiavimo; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad, be kita ko, muitinio tranzito sistema tikrai gali palengvinti prekybą Europos Sąjungoje; tačiau pažymi, kad galimi piktnaudžiavimai, o nusikalstamos organizacijos, nemokėdamos mokesčių ir muitų, gali sukelti didelių nuostolių valstybėms narėms ir ES (išvengdamos PVM); todėl ragina Komisiją stebėti muitinio tranzito sistemą ir pateikti pasiūlymų, pagrįstų visų pirma OLAF, Europolo ir „Eurofisc“ parengtomis rekomendacijomis;

174.  mano, kad didžioji dauguma Europos Sąjungos piliečių tikisi aiškių Europos ir nacionalinių teisės aktų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti reikiamų mokesčių nemokančius subjektus, juos nubausti ir laiku atgauti trūkstamus mokesčius;

4.Fizinių asmenų apmokestinimas

175.  atkreipia dėmesį į tai, kad fiziniai asmenys paprastai nesinaudoja savo judėjimo laisve mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo tikslais; tačiau pabrėžia, kad kai kurių fizinių asmenų mokesčio bazė pakankamai didelė ir yra susijusi su keliais mokesčių jurisdikciją turinčiais subjektais;

176.  apgailestauja dėl to, kad daug grynųjų lėšų turintys asmenys (HNWI) ir itin daug grynųjų lėšų turintys asmenys (UHNWI), siekdami turėti gerokai mažesnę arba nulinę mokestinę prievolę, naudojasi sudėtingomis mokesčių struktūromis, įskaitant įmonių steigimą, ir toliau turi galimybę perkelti savo pajamas ir lėšas arba pirkinius per įvairias mokesčių jurisdikcijas, pasinaudodami turto valdytojų ir kitų tarpininkų paslaugomis; apgailestauja, kad tam tikros ES valstybės narės įgyvendino mokesčių schemas, kuriomis siekiama pritraukti didelį grynąjį turtą turinčius asmenis, tačiau nesukuriama reali ekonominė veikla;

177.  pažymi, kad visoje ES pagrindiniai tarifai, taikomi darbo pajamoms apmokestinti, paprastai yra aukštesni, nei pajamoms iš kapitalo taikomi apmokestinimo tarifai; pažymi, kad, apskritai, su turtu susiję mokesčiai vis dar sudaro mažą bendrų mokestinių pajamų dalį – tik 4,3 proc. visų ES mokestinių pajamų(102);

178.  apgailestaudamas konstatuoja, kad dėl sukčiavimo įmonės pelno mokesčiu, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo mokesčių našta iš dalies perkeliama sąžiningiems ir teisingiems mokesčių mokėtojams;

179.  ragina valstybes nares nustatyti atgrasomąsias, veiksmingas ir proporcingas sankcijas mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir neteisėto agresyvaus mokesčių planavimo atvejais ir užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos;

180.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės yra sukūrusios abejotiną mokesčių tvarką, pagal kurią asmenims, kurie mokesčių tikslais gavo leidimą gyventi, gali būti taikomos pajamų mokesčio lengvatos, taip kenkiant kitų valstybių narių mokesčio bazei ir skatinant žalingą piliečių diskriminavimo politiką; pažymi, kad tokia tvarka gali turėti privalumų, kuriais negali pasinaudoti valstybės piliečiai, pvz., užsienyje turimos nuosavybės ir pajamų neapmokestinimą, fiksuoto dydžio mokestį už pajamas užsienyje, dalies šalyje uždirbtų pajamų atleidimą nuo mokesčių ar mažesnius mokesčių tarifus pensijoms, pervestoms į kilmės šalį;

181.  primena, kad Komisija savo 2001 m. komunikate siūlė verslo apmokestinimo elgesio kodekso (EK) grupei į žalingos mokesčių praktikos sąrašą įtraukti ypatingą apmokestinimo tvarką, taikomą užsienyje dirbantiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams(103), bet nuo tol nepateikė jokių duomenų apie šios problemos mastą; ragina Komisiją dar kartą ištirti šį klausimą ir visų pirma įvertinti dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo riziką taikant tokią tvarką;

4.1.Pilietybės įsigijimo investuojant (CBI) ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant (RBI) schemos

182.  yra susirūpinęs, kad daugumoje valstybių narių galioja pilietybės įsigijimo investuojant (CBI) arba leidimo gyventi įsigijimo investuojant (RBI) schemos(104), paprastai vadinamos auksinių vizų, pilietybės suteikimo investuotojams arba investuotojų programomis, pagal kurias mainais už finansines investicijas ES ir ne ES piliečiams suteikiama pilietybė arba leidimas gyventi;

183.  pažymi, kad pagal šias programas daromos investicijos nebūtinai skatina realiąją ekonomiką toje valstybėje narėje, kur suteikiama pilietybė arba leidimas gyventi, ir kad jos dažnai nereikalauja, kad prašytojai tam tikrą laiką leistų toje teritorijoje, į kurią investuojama, ir kad net tuo atveju, kai toks reikalavimas formaliai taikomas, jo laikymasis paprastai nekontroliuojamas; pabrėžia, kad tokios schemos trukdo siekti Sąjungos tikslų ir todėl pažeidžia lojalaus bendradarbiavimo principą;

184.  pažymi, kad pasinaudoję pilietybės įsigijimo investuojant schema ES pilietybę gavo bent 5 000 ne ES piliečių(105); pažymi, kad, anot tyrimo(106), buvo suteikta bent 6 000 pilietybių ir beveik 100 000 leidimų gyventi;

185.  yra susirūpinęs tuo, kad pilietybė ir leidimas gyventi pagal ICB ir RBI schemas suteikiami be deramo pareiškėjų, įskaitant didelės rizikos trečiųjų šalių piliečius, patikimumo patikrinimo, ir todėl tai kelia pavojų Sąjungos saugumui; apgailestauja dėl to, kad su CBI ir RBI schemomis susijusių pinigų kilmė apgaubta rūko, o tai gerokai padidino politinę, ekonominę ir saugumo riziką Europos šalyse;

186.  pabrėžia, kad CBI ir RBI schemos sietinos su kitais reikšmingais rizikos veiksniais, įskaitant ES ir nacionalinių pilietybių vertės sumažėjimą ir galimą korupciją, pinigų plovimą ir mokesčių slėpimą; atkreipia dėmesį, kad vienai valstybei narei priėmus sprendimą įgyvendinti CBI ir RBI schemas, šalutinį poveikį patiria kitos valstybės narės; susirūpinęs pakartoja, kad pagal tas schemas pilietybė arba leidimas gyventi gali būti suteikiami kompetentingoms institucijoms neatlikus tinkamo arba visai jokio išsamaus klientų patikrinimo (CDD);

187.  pažymi, kad AMLD5 įpareigotiesiems subjektams nustatyta prievolė vertinti CBI arba RBI pareiškėjus kaip aukštos rizikos veiksnį vykdant išsamų jų patikrinimą neturėtų būti naudojama kaip pretekstas atleisti valstybes nares nuo jų atsakomybės pačioms parengti sugriežtintas išsamaus patikrinimo procedūras ir jų laikytis; atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniu ir ES lygmenimis buvo pradėti keli oficialūs korupcijos ir pinigų plovimo tyrimai, tiesiogiai susiję su CBI ir RBI schemomis;

188.  pabrėžia, kad pagal tokias schemas daromų investicijų ekonominis tvarumas ir gyvybingumas taip pat nėra aiškūs; pabrėžia, kad jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti prekiaujama pilietybe ir su ja susijusiomis teisėmis;

189.  pažymi, kad pilietybės įsigijimo investuojant ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemomis valstybėse narėse plačiai naudojosi Rusijos ir Rusijos įtakoje esančių šalių piliečiai; pabrėžia, kad Rusijos piliečiai, kurie buvo įtraukti į sankcijų sąrašą, sudarytą po neteisėtos Krymo aneksijos ir Rusijos agresijos Kryme, gali naudotis šiomis schemomis kaip galimybe išvengti ES sankcijų;

190.  kritikuoja tai, kad tokios programos neretai sietinos su naudos gavėjams skirtomis mokestinėmis lengvatomis arba specialiaisiais mokesčių režimais; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl tokių lengvatų gali nepavykti užtikrinti, kad visi piliečiai sąžiningai prisidėtų prie mokesčių sistemos;

191.  nerimauja dėl to, kad pareiškėjų skaičius ir kilmė, asmenų, kuriems pagal tokias schemas suteikiama pilietybė arba leidimas gyventi, skaičiai, ir pagal tokias schemas daromų investicijų suma bei pinigų kilmė nepakankamai skaidrūs; džiaugiasi, kad kai kurios valstybės narės aiškiai nurodo asmenų, kuriems pagal tokias schemas suteikiama pilietybė arba leidimas gyventi, vardus, pavardes ir tautybę; ragina kitas valstybes nares sekti šiuo pavyzdžiu;

192.  yra susirūpinęs dėl to, kad, EBPO duomenimis, CBI ir RBI schemos galėtų būti netinkamai naudojamos siekiant pakenkti finansinių sąskaitų informacijos teikimo ir išsamaus patikrinimo bendrąjį standartą (CRS) atitinkančioms išsamaus patikrinimo procedūroms, dėl to pagal CRS būtų teikiami netikslūs arba neišsamūs duomenys, visų pirma, kai finansų įstaigai atskleidžiama informacija ne apie visas mokesčių tikslais turimų gyvenamųjų vietų mokesčių jurisdikcijas; pažymi, kad, EBPO nuomone, vizų schemos, dėl kurių gali kilti didelis pavojus CRS vientisumui, yra schemos, pagal kurias mokesčių mokėtojas gali pasinaudoti nedideliu, mažesniu nei 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, taikomu lengvatinio apmokestinimo finansiniam turtui, ir jam netaikomas reikalavimas iš esmės fiziškai būti jurisdikciją turinčio subjekto, kuris siūlo auksinių vizų programą, teritorijoje bent 90 dienų;

193.  yra susirūpinęs dėl to, kad Maltoje ir Kipre galioja schemos(107), kurios gali kelti didelį pavojų CRS vientisumui;

194.  daro išvadą, kad galima ekonominė CBI ir RBI schemų nauda nekompensuoja didelės dėl jų kylančios grėsmės saugumui, taip pat pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo rizikos;

195.  ragina valstybes nares kuo greičiau laipsniškai panaikinti visas galiojančias CBI arba RBI schemas;

196.  pabrėžia, kad iki tol valstybės narės turėtų nustatyti reikalavimą, kad siekiant pasinaudoti CBI ir RBI schemomis būtina fiziškai būti šalyje, ir turėtų tinkamai užtikrinti, kad būtų tinkamai atliekamas sustiprintas pareiškėjų dėl pilietybės arba leidimo gyventi CDD, kaip reikalaujama pagal AMLD5; pabrėžia, kad AMLD5 nustatyta sugriežtinta išsamaus politikoje dalyvaujančių asmenų patikrinimo tvarka; ragina valstybes nares užtikrinti, kad vyriausybės prisiimtų galutinę atsakomybę už pareiškėjų pagal CBI ir RBI schemas išsamius patikrinimus; ragina Komisiją nuolat griežtai stebėti tinkamą CDD vykdymą ir taikymą naudojant CBI ir RBI schemas, kol jos bus panaikintos visose valstybėse narėse;

197.  pažymi, kad valstybės narės pilietybę arba leidimą gyventi joje įgijęs asmuo visoje Sąjungos teritorijoje gali naudotis įvairiomis teisėmis ir leidimais, įskaitant laisvo judėjimo teisę ir teisę laisvai apsigyventi Šengeno zonoje; todėl ragina valstybes nares, kurios įgyvendina CBI ir RBI programas, patikrinti pareiškėjų charakteristikas ir atmesti pareiškėjų paraiškas, jei jie kelia riziką saugumui, įskaitant pinigų plovimą, iki kol šios programos bus iki galo panaikintos; toliau įspėja apie CBI ir RBI schemų, su kuriomis susijęs šeimos susijungimas, pavojų, nes CBI / RBI naudos gavėjų šeimos nariai gali gauti leidimą gyventi arba pilietybę su minimaliais patikrinimais arba visiškai nepatikrinti;

198.  šiomis aplinkybėmis ragina visas valstybes nares rinkti ir skelbti skaidrius duomenis, susijusius su jų CBI ir RBI schemomis, įskaitant atmestų paraiškų skaičių ir tokio atmetimo priežastis; ragina Komisiją, kol šios programos bus iki galo panaikintos, parengti gaires ir užtikrinti, kad būtų geriau renkami duomenys ir kad valstybės narės tarpusavyje geriau keistųsi informacija apie savo CBI ir RBI schemas, įskaitant informaciją apie pareiškėjus, kurių paraiška buvo atmesta dėl su saugumu susijusių priežasčių;

199.  mano, kad, kol CBI ir RBI schemos bus visiškai panaikintos, valstybės narės turėtų taikyti tarpininkams, prekiaujantiems ICB ir RBI, tokius pačius įsipareigojimus, kaip ir tie, kurie taikomi įpareigotiesiems subjektams pagal kovos su pinigų plovimu teisės aktus, ir ragina valstybes nares užkirsti kelią su CBI ir RBI schemomis susijusiems interesų konfliktams, kurie gali kilti, kai privačios įmonės, padėjusios vyriausybei kurti, valdyti ir skatinti tas schemas, taip pat konsultuoja ir teikia pagalbą asmenims tikrindamos jų tinkamumą ir pateikdamos jų paraiškas dėl pilietybės arba leidimo gyventi;

200.  teigiamai vertina 2019 m. sausio 23 d. Komisijos ataskaitą „Investuotojų pilietybės ir leidimo gyventi schemos Europos Sąjungoje“ (COM(2019)0012); pažymi, jog ataskaitoje patvirtinama, kad abiejų rūšių schemos kelia didelę riziką valstybėms narėms ir visai Sąjungai, visų pirma saugumo, pinigų plovimo, korupcijos, ES taisyklių apėjimo ir mokesčių vengimo srityse, ir kad šią didelę riziką dar labiau sustiprina su schemų skaidrumu ir valdymu susiję trūkumai; nerimauja, kad Komisija yra susirūpinusi dėl to, kad valstybių narių taikomomis priemonėmis ne visada pakankamai sumažinama schemų keliama rizika;

201.  atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą sudaryti ekspertų grupę, kuri spręstų šių schemų skaidrumo, valdymo ir saugumo klausimus; palankiai vertina tai, kad Komisija įsipareigojo stebėti šalyse, kurioms taikomas bevizis režimas, įgyvendinamų investuotojų pilietybės schemų poveikį, kaip vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo mechanizmo dalis; ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių keitimąsi informacija apie atmestas paraiškas; ragina Komisiją atliekant kitą savo viršnacionalinės rizikos vertinimą įvertinti riziką, susijusią su pilietybės ir leidimo gyventi pardavimu; ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu ES piliečiai naudojasi tokiomis schemomis;

4.2.Laisvieji uostai, muitinės sandėliai ir kitos specialiosios ekonominės zonos (SEZ)

202.  palankiai vertina tai, kad pagal AMLD5 laisvieji uostai taps įpareigotaisiais subjektais ir privalės vykdyti CDD reikalavimus ir pranešti apie įtartinus sandorius finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP);

203.  pažymi, kad ES laisvieji uostai gali būti steigiami „laisvosios zonos“ tvarka; pažymi, kad laisvosios zonos yra uždaros zonos Sąjungos muitų teritorijoje, į kurią ne Sąjungos prekes galima įvežti nemokant importo muito ir kitų mokesčių (pvz., mokesčių) ir netaikant prekybos politikos priemonių;

204.  primena, kad laisvieji uostai yra sandėliai laisvosiose zonose, kurie iš pradžių buvo naudojami kaip tranzitinių prekių laikymo erdvės; apgailestauja dėl to, kad per tą laiką jie tapo pakaitinio turto, įskaitant meno kūrinius, brangakmenis, antikvarinius daiktus, auksą ir vyno kolekcijas, (neretai nuolatinio) laikymo vieta(108), ir yra finansuojami iš nežinomų pinigų šaltinių; pabrėžia, jog negalima leisti, kad laisvaisiais uostais ar laisvosiomis zonomis būtų naudojamasi mokesčių vengimo tikslais it kad jų poveikis taptų toks pat kaip mokesčių rojaus;

205.  pažymi, kad, be saugaus laikymo, laisvieji uostai naudojami dėl jų didelio slaptumo lygio ir importo muitų ir netiesioginių mokesčių, kaip antai PVM arba naudotojo mokesčio, atidėjimo;

206.  pabrėžia, kad ES yra daugiau nei 80 laisvųjų zonų(109) ir tūkstančiai kitų sandėlių, kuriems taikomos ES „specialiosios saugojimo procedūros“, visų pirma, „muitinės sandėlių“, kuriuose gali arba galėtų būti užtikrinamas toks pat slaptumas ir (netiesioginė) mokestinė nauda(110);

207.  pažymi, kad pagal Sąjungos muitinės kodeksą muitinės sandėlių teisinis statusas yra beveik toks pat, kaip laisvųjų uostų; todėl rekomenduoja suteikti jiems tokį pat statusą, kaip laisviesiems uostams, taikant teisines priemones, kurių tikslas – sumažinti juose kylančią pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo riziką, kaip antai AMLD5; mano, kad siekiant, kad sandėliuose turėtų dirbti tinkamas kvalifikuotų darbuotojų skaičius, kad jie galėtų atlikti būtinas juose vykdomų sandorių patikras;

208.  pažymi, kad pinigų plovimo rizika laisvuosiuose uostuose tiesiogiai sietina su pinigų plovimo rizika pakaitinio turto rinkoje;

209.  pažymi, kad pagal DAC5 nuo 2018 m. sausio 1 d. tiesioginių mokesčių institucijos paprašiusios turi galimybę susipažinti su įvairia pagal AMLD renkama informacija apie galutinį tikrąjį savininką (UBO); pažymi, kad ES kovos su pinigų plovimu teisės aktai grindžiami pasitikėjimu patikimais CDD tyrimais ir išsamia informacija apie įtartinus sandorius, kurią teikia įpareigotieji subjektai, kurie taps kovos su pinigų plovimu valdytojais; susirūpinęs pažymi, kad paprašius suteikiama galimybė susipažinti su laisvųjų uostų turima informacija tam tikrais atvejais(111) gali turėti tik labai ribotą poveikį;

210.  ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu gali būti netinkamai panaudoti laisvieji uostai ir galima piktnaudžiauti laivybos licencijomis mokesčių vengimo tikslais(112); be to, ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant užtikrinti, kad tarp atitinkamų valdžios institucijų, pvz., teisėsaugos institucijų, mokesčių ir muitinės institucijų ir Europolo, vyktų automatiniai mainai informacija apie tikruosius savininkus ir laisvuosiuose uostuose, muitinės sandėliuose arba SEZ vykdomus sandorius, taip pat nustatyti atsekamumo įpareigojimą;

211.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl laipsniško laisvųjų uostų sistemos ES panaikinimo;

212.  atkreipia dėmesį į tai, kad pasibaigus banko paslapties terminui padaugėjo investicijų į naujus objektus, pvz., meno kūrinius, ir dėl to meno rinka pastaraisiais metais sparčiai išaugo; pabrėžia, kad laisvosios prekybos zonos suteikia jai saugų ir nepastebimą prieglobstį, kuriame galima vykdyti neapmokestinamą prekybą ir paslėpti savininkus, o meno rinka vis dar yra nereguliuojama, be kita ko, dėl sunkumų nustatant rinkos kainas ir ieškant specialistų; primena, kad, pavyzdžiui, vertingą paveikslą į kitą pasaulio pusę transportuoti lengviau nei atitinkamą pinigų sumą;

4.3.Mokestinės amnestijos

213.  primena(113), kad amnestijas būtina naudoti itin atsargiai arba apskritai jų netaikyti, nes jos yra tik būdas greitai surinkti mokesčius trumpuoju laikotarpiu, jos dažnai skelbiamos siekiant užpildyti biudžeto lėšų trūkumą, tačiau taip pat gali būti paskatinti rezidentus mokesčių tikslais slėpti mokesčius ir laukti kitos amnestijos, be atgrasomųjų sankcijų ar baudų; ragina valstybes nares, kuriose skelbiamos mokestinės amnestijos, visuomet reikalauti, kad naudos gavėjas pasiaiškintų dėl anksčiau atleistų lėšų šaltinio;

214.  ragina Komisiją įvertinti valstybėse narėse anksčiau vykdytas amnestijų programas ir, visų pirma, susigrąžintas viešąsias pajamas ir jų poveikį vidutinės trukmės ir ilgalaikiam mokesčio bazės kintamumui; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad su teisminėmis, teisėsaugos ir mokesčių institucijomis būtų tinkamai keičiamasi atitinkamais duomenimis, susijusiais su asmenimis, kuriems anksčiau buvo taikytos ar ateityje bus taikomos mokestinės amnestijos, taip pat užtikrinti atitiktį kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklėms ir numatyti galimybes patraukti baudžiamojon atsakomybėn už kitus finansinius nusikaltimus;

215.  mano, kad EK grupė turėtų privaloma tvarka patikrinti ir patvirtinti kiekvieną mokestinės amnestijos programą prieš ją įgyvendinant valstybėje narėje; laikosi nuomonės, kad mokesčių mokėtojas arba įmonės tikrasis savininkas, kuriam jau buvo paskelbta viena ar daugiau mokestinių amnestijų, niekada nebeturėtų įgyti teisės pasinaudoti dar viena; ragina nacionalines valdžios institucijas, valdančias duomenis apie asmenis, kuriems buvo paskelbta mokestinė amnestija, veiksmingai keistis duomenimis, gautais iš teisėsaugos arba kitų kompetentingų institucijų, tiriančių su mokestiniu sukčiavimu arba mokesčių slėpimu nesusijusius nusikaltimus;

4.4.Administracinis bendradarbiavimas

216.  pripažįsta, kad administracinis bendradarbiavimas tiesioginių mokesčių sistemos srityje dabar vykdomas tiek fizinių asmenų, kurie yra mokesčių mokėtojai, tiek bendrovių atžvilgiu;

217.  pabrėžia, kad administracinio bendradarbiavimo srityje nustatyti tarptautiniai standartai – tai būtiniausi standartai; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės turėtų ne tik laikytis šių būtiniausių standartų, bet ir imtis platesnio užmojo priemonių; ragina valstybes nares toliau šalinti kliūtis administraciniam ir teisiniam bendradarbiavimui;

218.  palankiai vertina tai, kad priėmus visuotinį automatinio keitimosi informacija (AEOI) standartą, įgyvendintą DAC1, ir panaikinus 2003 m. Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą, buvo sukurtas vienas ES keitimosi informacija mechanizmas;

5.Kova su pinigų plovimu (AML)

219.  pabrėžia, kad pinigų plovimas gali būti įvairių formų ir kad plaunamų pinigų kilmė gali būti įvairi neteisėta veikla, pvz., korupcija, neteisėta prekyba ginklais, prekyba žmonėmis ir prekyba narkotikais, mokesčių slėpimas ir sukčiavimas, o tie pinigai gali būti naudojami terorizmui finansuoti; susirūpinęs pažymi, kad pajamos iš nusikalstamos veiklos ES siekia maždaug 110 mlrd. EUR per metus(114) ir sudaro 1 proc. viso Sąjungos BVP; pabrėžia, kad, Komisijos vertinimu, kai kuriose valstybėse narėse iki 70 proc. pinigų plovimo atvejų turi tarpvalstybinį aspektą(115); taip pat pažymi, kad, JTO vertinimu(116), pinigų plovimo mastas sudaro 2–5 proc. pasaulio BVP, arba maždaug 715 mlrd.–1,87 trilijonų EUR per metus;

220.  pabrėžia, kad įvairūs pastarojo meto pinigų plovimo atvejai Sąjungoje yra susiję su kapitalu, valdančiuoju elitu ir (arba) piliečiais, ypač kilusiais iš Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS); reiškia susirūpinimą dėl grėsmės Europos saugumui ir stabilumui, kurią kelia neteisėtos pajamos iš Rusijos ir NVS šalių, kurios patenka į Sąjungos finansų sistemą plovimo ir tolesnio panaudojimo nusikalstamai veiklai finansuoti tikslais; pabrėžia, kad dėl šių neteisėtų pajamų kyla grėsmė ES piliečių saugumui ir atsiranda iškraipymų, o įstatymų besilaikantys piliečiai ir įmonės dėl nesąžiningos konkurencijos sąlygų atsiduria nepalankioje padėtyje; mano, kad, be kapitalo nutekėjimo, kurio negalima pažaboti neišsprendžiant ekonominių ir administracinių kilmės šalies problemų, ir pinigų plovimo vien tik nusikalstamais tikslais, ši priešiška veikla, kurios tikslas – susilpninti Europos šalių demokratiją, jų ekonomiką ir institucijas, vykdoma tokiu mastu, kad destabilizuotų Europos žemyną; ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti kontroliuojant iš Rusijos į Sąjungą patenkantį kapitalą;

221.  pakartoja savo raginimą(117) už žmogaus teisių pažeidimus taikyti visos ES masto sankcijas, grindžiamas JAV pasauliniu Magnickio teisės aktu, kuriuo turtėtų būti sudaromos sąlygos atskiriems valstybės tarnautojams arba asmenims, kurie veikia pagal oficialius įgaliojimus, atsakingiems už korupcijos veiksmus ar sunkius žmogaus teisų pažeidimus, taikyti draudimus išduoti vizą ir skirti tikslines sankcijas, tokias kaip turto ar interesų, susijusių su ES teritorijoje esančiu turtu, blokavimas; palankiai vertina Parlamento priimtą pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema(118); ragina sustiprinti bankų nerezidentų portfelių, taip pat juose esančių pinigų dalies, kurios kilmės šalys laikomos keliančiomis grėsmę Sąjungos saugumui, tikrinimą ir priežiūrą;

222.  palankiai vertina AMLD4 ir AMLD5 priėmimą; pabrėžia, kad jos yra svarbios priemonės didinant Sąjungos pastangų kovoti su pinigų iš nusikalstamos veiklos plovimu ir teroristų veiklos finansavimu veiksmingumą; pažymi, kad Sąjungos kovos su pinigų plovimu sistema visų pirma paremta prevenciniu požiūriu į pinigų plovimą, daugiausia dėmesio skiriant įtartinų sandorių nustatymui ir pranešimui apie juos;

223.  apgailestauja dėl to, kad valstybėms narėms visiškai arba iš dalies nepavyko perkelti AMLD4 į nacionalinę teisę iki nustatyto termino ir kad dėl šios priežasties Komisija turėjo joms pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, įskaitant prašymus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priimti prejudicinius sprendimus(119); ragina tas valstybes nares sparčiai ištaisyti padėtį; primygtinai ragina valstybes nares ypač vykdyti savo teisinės prievolės laikytis 2020 m. sausio 10 d. termino, iki kurio AMLD5 reikia perkelti į nacionalinę teisę; pabrėžia ir pritaria 2018 m. lapkričio 23 d. Tarybos išvadoms, kuriose valstybės narės raginamos į savo nacionalinius teisės aktus visapusiškai perkelti AMLD5 iki termino – 2020 m.; ragina Komisiją visapusiškai naudotis turimomis priemonėmis siekiant teikti paramą ir užtikrinti, kad valstybės narės į nacionalinę teisę tinkamai ir nedelsdamos perkeltų ir įgyvendintų AMLD5;

224.  primena itin didelę CDD svarbą vykdant prievolę pažinti klientą, kuri reiškia, kad įpareigotieji subjektai turi tinkamai nustatyti savo klientų tapatybę ir jų lėšų šaltinį bei galutinius tikruosius turto savininkus, įskaitant anoniminių sąskaitų imobilizavimą; apgailestauja dėl to, kad kai kurios finansų įstaigos ir su jomis susiję verslo modeliai aktyviai sudarė palankias sąlygas pinigų plovimui; kiek tai įmanoma ragina privatųjį sektorių ryžtingai kovoti su terorizmo finansavimu, o teroristinei veiklai taikyti prevenciją; ragina finansų įstaigas aktyviai persvarstyti savo vidaus procedūras siekiant užkirsti kelią bet kokiai pinigų plovimo rizikai;

225.  palankiai vertina 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos priimtą veiksmų planą, kuriame įtrauktos kelios ne teisėkūros priemonės, skirtos veiksmingiau kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ES; ragina Komisiją reguliariai Parlamentui teikti naują informaciją apie pažangą įgyvendinat veiksmų planą;

226.  yra susirūpinęs dėl to, kad nėra konkrečių procedūrų ECB valdančiosios tarybos narių sąžiningumui įvertinti ir peržiūrėti, ypač tais atvejais, kai jiems oficialiai pareiškiami kaltinimai įvykdžius nusikalstamą veiklą; ragina sukurti ECB valdančiosios tarybos narių elgesio ir etikos stebėsenos bei peržiūros mechanizmus ir ragina juos apsaugoti paskyrimo įgaliojimus turinčios institucijos piktnaudžiavimo įgaliojimais atvejais;

227.  smerkia tai, kad dėl sistemingo kovos su pinigų plovimu reikalavimų nevykdymo ir neveiksmingos priežiūros Europos bankuose buvo neseniai nustatyti keli didelės svarbos pinigų plovimo atvejai, susiję su sistemingais pagrindinių kliento pažinimo ir CDD reikalavimų pažeidimais;

228.  primena, kad kliento pažinimo ir išsamaus klientų patikrinimo (CDD) principai yra labai svarbūs ir turėtų būti taikomi visą verslo santykių laikotarpį ir kad klientų sandoriai turėtų būti stebimi nuolat ir itin atidžiai siekiant nustatyti įtartiną arba neįprastą veiklą; atsižvelgdamas į tai, primena įpareigotųjų subjektų prievolę savo iniciatyva nedelsiant informuoti nacionalinius FŽP apie dėl pinigų plovimo įtariamus sandorius, su jais susijusius pirminius nusikaltimus arba teroristų finansavimą; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant Parlamento pastangų, Penktąja kovos su pinigų plovimu direktyva (AMLD5), kaip paskutine priemone, toliau leidžiama, kad fizinis (-iai) asmuo (-enys), kuris (-ie) eina vyriausiojo vadovo pareigas, būtų registruojami kaip tikrieji bendrovės ar patikos fondo savininkai, o realus tikrasis savininkas nėra žinomas arba dėl jo kyla įtarimų; ragina Komisiją kitą kartą peržiūrint kovos su pinigų plovimu ES taisykles aiškiai įvertinti šios nuostatos poveikį galimybei gauti patikimą informaciją apie tikruosius savininkus valstybėse narėse ir pasiūlyti ją pašalinti, jei būtų požymių, kad šia nuostata piktnaudžiaujama siekiant neatskleisti tikrųjų savininkų tapatybės;

229.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse yra mechanizmų, taikomų nepaaiškinamai įgytam turtui kontroliuoti, pagal kuriuos būtų galima atsekti pajamas iš nusikalstamos veiklos; pabrėžia, kad šį mechanizmą sudaro teismo nutartis, kuria reikalaujama, kad asmuo, kuriam pagrįstai pateikti įtarimai dalyvavus vykdant sunkų nusikaltimą ar esant susijus su jį įvykdžiusiu asmeniu, paaiškintų savo interesų, susijusių su tam tikru turtu, kilmę ir mastą ir paaiškintų, kaip turtas buvo įgytas, jei esama pagrįstų priežasčių įtarti, kad respondento teisėtai įgytų pajamų, apie kurias yra žinoma, neužtektų tam, kad respondentas galėtų įgyti tokį turtą; ragina Komisiją įvertinti tokios priemonės poveikį ir įgyvendinamumą Sąjungos lygmeniu;

230.  palankiai vertina kai kuriose valstybėse narėse priimtą sprendimą uždrausti išduoti pareikštines akcijas ir esamas pareikštines akcijas konvertuoti į nominaliuosius vertybinius popierius; prašo valstybių narių apsvarstyti, ar reikia priimti panašias priemones jų jurisdikcijose, atsižvelgiant į naujas AMLD5 nuostatas, susijusias su pranešimų apie tikrąją nuosavybę teikimu ir rizikos nustatymu;

231.  pabrėžia, kad būtina neatidėliojant sukurti veiksmingesnę komunikacijos ir informacijos mainų tarp teisminių Sąjungos institucijų sistemą, kuria būtų pakeistos įprastos savitarpio teisinės pagalbos nusikaltimų klausimais priemonės, dėl kurių vykdomos ilgos ir sudėtingos procedūros, kenkiančios pinigų plovimo ir kitų sunkių nusikaltimų tyrimui; primena savo raginimą Komisijai įvertinti būtinybę šiuo atžvilgiu imtis teisėkūros veiksmų;

232.  ragina Komisiją įvertinti ir Parlamentui pranešti apie teisinių susitarimų subjektų, tokių kaip specialiosios paskirties įmonės (SPĮ), specialiosios paskirties vienetai (SPV) ir ne labdaros tikslais veikiantys fondai, vaidmenį ir konkrečią riziką vykdant pinigų plovimą, visų pirma – Jungtinėje Karalystėje, Karūnai priklausančiose teritorijose ir užjūrio teritorijose;

233.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai laikytis kovos su pinigų plovimu teisės aktų finansų rinkose išduodant vyriausybės obligacijas; mano, kad vykdant šias finansines operacijų ypač būtinas išsamus patikrinimas;

234.  pažymi, kad vien tik per TAX3 komiteto kadenciją buvo nustatyti trys paverktini pinigų plovimo per ES bankus atvejai: „ING Bank N.V.“ neseniai pripažino rimtus trūkumus taikant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu nuostatas ir sutiko sumokėti 775 mln. EUR ir taip susitarti su Nyderlandų prokuratūra(120); „ABLV Bank“ Latvijoje pradėjo savanorišką likvidavimą, kai JAV kovos su finansiniais nusikaltimais tinklas (FinCEN) nusprendė pasiūlyti uždrausti ABLV turėti JAV korespondentinę sąskaitą dėl pinigų plovimo įtarimų(121), o „Danske Bank“, atlikus 15 000 klientų ir maždaug 9,5 mln. su Estijos padaliniu susijusių sandorių tyrimą, pripažino, kad dėl didelių banko valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų susidarė galimybė naudoti Estijos padalinį įtartiniems sandoriams vykdyti(122);

235.  susirūpinęs pažymi, kad „Troikos“ pinigų plovyklos (angl. „Troika Laundromat“) atvejis taip pat viešai atskleidė, kaip 4.6 mlrd. JAV dolerių iš Rusijos ir kitų šalių tekėjo per Europos bankus ir įmones; atkreipia dėmesį į tai, kad šio skandalo dėmesio centre – buvęs vienas didžiausių Rusijos privačių investicinių bankų „Troika Dialog“ ir tinklas, kuris galėjo sudaryti sąlygas Rusijos valdančiajam elitui slapta naudotis neteisėtomis pajamomis siekiant įsigyti valstybės įmonių akcijų ir nekilnojamojo turto tiek Rusijoje, tiek užsienyje bei pirkti prabangos prekes; taip pat apgailestauja dėl to, kad, remiantis pranešimais, šiuose įtartinuose sandoriuose dalyvavo keli Europos bankai, t. y. „Danske Bank“, „Swedbank AB“, „Nordea Bank Abp“, „ING Groep NV“, „Credit Agricole SA“, „Deutsche Bank AG“, „KBC Group NV“, „Raiffeisen Bank International AG“, „ABN Amro Group NV“, „Cooperatieve Rabobank U.A.“ ir banko „Turkiye Garanti Bankasi A.S.“ Nyderlandų skyrius;

236.  pažymi, kad „Danske Bank“ atveju daugiau nei 200 mlrd. EUR vertės sandoriai buvo sudaromi per Estijos padalinį(123) bankui nevykdant tinkamų vidaus kovos su pinigų plovimu ir kliento pažinimo procedūrų, kaip vėliau pripažino pats bankas ir patvirtino ir Estijos, ir Danijos finansų priežiūros institucijos; mano, kad toks reikalavimų nevykdymas byloja apie visišką ir banko, ir nacionalinių kompetentingų institucijų neatsakingumą; ragina kompetentingas institucijas atlikti skubius visų Europos bankų kovos su pinigų plovimu ir kliento pažinimo procedūrų pakankamumo vertinimus siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktų vykdymą;

237.  taip pat pažymi, kad 6 200 „Danske Bank“ Estijos padalinio klientų, kaip paaiškėjo, dalyvavo įtartinuose sandoriuose, kad maždaug 500 klientų buvo susiję su pinigų plovimo schemomis, apie kurias buvo viešai paskelbta, kad 177 iš jų buvo susiję su „Rusijos pinigų plovyklos“ skandalu, o 75 – su „Azerbaidžano pinigų plovyklos“ skandalu ir kad 53 klientai buvo įmonės, kurių adresai ir direktoriai, kaip paaiškėjo, buvo vienodi(124); ragina atitinkamas nacionalines valdžios institucijas atsekti įtartinomis laikomas 6 200 „Danske Bank“ Estijos padalinio klientų sandorių paskirties vietas siekiant patvirtinti, kad išplauti pinigai nebuvo panaudoti kitai nusikalstamai veiklai; ragina atitinkamas nacionalines valdžios institucijas tinkamai bendradarbiauti šiuo klausimu, nes akivaizdu, kad įtartinų sandorių grandinės yra tarpvalstybinio masto;

238.  pabrėžia, kad ECB panaikino Maltos „Pilatus Bank“ licenciją, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo suimtas, be kita ko, dėl kaltinimų pinigų plovimu „Pilatus Bank“ pirmininkas ir vienintelis akcininkas Ali Sadr Hashemi Nejad; atkreipia dėmesį į tai, kad EBI padarė išvadą, jog Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinys pažeidė ES teisę, nes nevykdė veiksmingos „Pilatus Bank“ priežiūros, be kita ko, dėl procedūrinių trūkumų ir priežiūros veiksmų nebuvimo; pažymi, kad 2018 m. lapkričio 8 d. Komisija Maltos finansinės žvalgybos analizės padaliniui išsiuntė oficialią nuomonę ir paragino imtis papildomų priemonių, kad Malta laikytųsi savo teisinių įsipareigojimų(125); ragina Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinį imtis veiksmų, kad būtų laikomasi atitinkamų rekomendacijų;

239.  atkreipia dėmesį į Maltos nuolatinio atstovo ES TAX3 komitetui skirtą raštą, kuriame atsakoma į komiteto susirūpinimą dėl tariamo kai kurių Maltos politikoje dalyvaujančių asmenų įsivėlimo į galimą naują pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo epizodą, susijusį su Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) įsikūrusia bendrove „17 Black“(126); apgailestauja, kad gauti atsakymai nėra tikslūs; yra susirūpinęs dėl akivaizdaus Maltos valdžios institucijų politinio neveikimo; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad, remiantis bendrovės „17 Black“ atskleista informacija, atrodo, kad čia įsivėlę anksčiausią Maltos vyriausybės lygmenį atstovaujantys politikoje dalyvaujantys asmenys; ragina Maltos valdžios institucijas prašyti JAE pateikti įrodymus raštais dėl teisinės pagalbos forma; ragina JAE bendradarbiauti su Maltos ir Europos valdžios institucijomis ir užtikrinti, kad būtų bendrovės „17 Black“ banko sąskaitose įšaldytos lėšos būtų įšaldytos tol, kol bus atliktas išsamus tyrimas; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinys ir Maltos policijos komisaras akivaizdžiai nėra nepriklausomi; apgailestauja dėl to, kad iki šiol nebuvo imtasi jokių priemonių prieš šiuos politikoje dalyvaujančius asmenis, kurie įsivėlę į tariamos korupcijos bylas; pabrėžia, kad Maltos vykdomam tyrimui būtų naudinga, vadovaujantis ad hoc susitarimu(127)ir padedant Europolui ir Eurojustui, įsteigti Jungtinę tyrimo grupę, siekiant išsklaidyti rimtas abejones dėl vykdomų nacionalinių tyrimų nepriklausomumo ir kokybės;

240.  pažymi, kad tyrimą atliekančios žurnalistės Daphne Caruana Galizia nužudymo metu ji dirbo su didžiausia kada nors jos gauta atskleista informacija, kuri buvo iš Maltos elektrinę valdančios įmonės „ElectroGas“ serverių; taip pat pažymi, kad bendrovės „17 Blank“ savininkas, kuris ketino pervesti dideles pinigų sumas už šią elektrinę atsakingiems Maltos politikoje dalyvaujantiems asmenims, taip pat yra „ElectroGas“ direktorius ir akcininkas;

241.  yra susirūpinęs dėl augančio pinigų plovimo vykdant kitokių formų verslo veiklą, visų pirma – dėl vadinamojo „skrajojančių pinigų“ ir „garsių gatvių“ reiškinio; pabrėžia, kad vietos ir regioninės administravimo ir teisėsaugos institucijos turi labiau derinti veiksmus ir bendradarbiauti siekdamos spręsti šias Europos miestų problemas;

242.  žino, kad dabartinę kovos su pinigų plovimu teisinę sistemą iki šiol sudarė direktyvos ir ji buvo suderinta minimaliai, tad valstybėse narėse taikomos skirtingos nacionalinės priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonės; ragina Komisiją, atsižvelgiant į būsimą kovos su pinigų plovimu teisės aktų peržiūrą, privalomame poveikio vertinime įvertinti, ar reglamentas būtų tinkamesnis teisės aktas nei direktyva; atsižvelgdamas į tai, ragina greitai paversti kovos su pinigų plovimų teisės aktus reglamentu, jeigu poveikio vertinime būtų pateikta tokia rekomendacija;

5.1.Kovos su pinigų plovimu ir prudencinės priežiūros institucijų bendradarbiavimas Europos Sąjungoje

243.  palankiai vertina tai, kad po neseniai nustatytų kovos su pinigų plovimu taisyklių pažeidimo arba tariamo pažeidimo atvejų savo 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkas pranešė apie papildomus veiksmus;

244.  ragina būtinai sustiprinti Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių valdybų narių ir akcininkų bei draudikų tikrinimą ir nuolatinę priežiūrą ir ypač pabrėžia, kaip sunku atšaukti bankų licencijas arba lygiaverčius specialius leidimus;

245.  remia darbą, kurį atlieka jungtinė darbo grupė, kurią sudaro Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato ir Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato, ECB, Europos priežiūros institucijų (EPI) atstovai ir EPI jungtinio komiteto Kovos su pinigų plovimu pakomitečio pirmininkas; taip siekiama nustatyti esamus trūkumus ir pasiūlyti veiksmingo bendradarbiavimo, koordinavimo ir keitimosi informacija tarp priežiūros ir vykdymo užtikrinimo agentūrų priemones;

246.  daro išvadą, kad dabartinis finansų įstaigų priežiūros kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu koordinavimo lygis, ypač tarpvalstybinį poveikį turinčiais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atvejais, nėra pakankamas šio sektoriaus problemoms išspręsti ir kad Sąjungos gebėjimai užtikrinti suderintų kova su pinigų plovimu taisyklių ir praktikos vykdymą šiuo metu nepakankami;

247.  ragina įvertinti ilgalaikius tikslus siekiant sustiprinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą, kaip numatyta diskusijoms skirtame dokumente dėl galimų glaudaus kovos su pinigų plovimu ir prudencinės priežiūros institucijų bendradarbiavimo Europos Sąjungoje veiksmų gairių elementų(128), kaip antai ES lygmeniu sukurti geresnio finansų sektoriaus subjektų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijų veiklos koordinavimo mechanizmą, ypač tais atvejais, kai kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu yra tarpvalstybinis aspektas, ir galbūt centralizuoti kovos su pinigų plovimu priežiūrą per veikiančią arba naują Sąjungos įstaigą, įgaliotą užtikrinti suderintų taisyklių ir praktikos vykdymą valstybėse narėse; palaiko tolesnes kovos su pinigų plovimu priežiūros centralizavimo pastangas ir mano, kad, jei šis mechanizmas bus sukurtas, jam turėtų būti skirta pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad jis galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas;

248.  primena, kad ECB yra kompetentingas panaikinti kredito įstaigų leidimus už sunkius kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu pažeidimus ir už tai atsako; vis dėlto pažymi, kad ECB, siekdamas gauti informaciją apie tokius pažeidimus, kuriuos nustatė nacionalinės valdžios institucijos, yra visapusiškai priklausomas nuo nacionalinių kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijų; todėl ragina nacionalines kovos su pinigų plovimu institucijas ECB leisti laiku susipažinti su kokybiška informacija, siekiant, kad ECB galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina daugiašalį susitarimą dėl keitimosi informacija tarp ECB ir visų kompetentingų institucijų, atsakingų už kredito ir finansų įstaigų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu įsipareigojimų pagal AMLD4 laikymosi priežiūrą;

249.  mano, kad prudencinė priežiūra ir kovos su pinigų plovimu priežiūra negali būti laikoma atskira veikla; pabrėžia, kad EPI turi ribotas galimybes imtis svarbesnio vaidmens kovojant su pinigų plovimu dėl jų sprendimų priėmimo struktūrų, įgaliojimų trūkumo ir ribotų išteklių; pabrėžia, kad vykdant šią kovą EBI turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI), ir todėl nedelsiant EBI reikėtų suteikti pakankamus žmogiškuosius ir materialinius išteklius, kad ji veiksmingai prisidėtų nuosekliai ir efektyviai užkertant kelią finansų sistemos naudojimui pinigų plovimo tikslais, be kita ko, atlikdama kompetentingų institucijų rizikos vertinimus ir peržiūras pagal savo bendrą sistemą; ragina labiau viešai skelbti šias peržiūras ir, visų pirma, Parlamentui ir Tarybai sistemingai teikti aktualią informaciją tuo atveju, jei nacionaliniu ar ES lygmeniu būtų nustatyta didelių trūkumų(129);

250.  pažymi išaugusią nacionalinių finansų priežiūros institucijų svarbą; ragina Komisiją, pasikonsultavus su EBI, pasiūlyti mechanizmus, kurie padėtų sustiprinti finansų priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir koordinavimą; ragina ilguoju laikotarpiu siekti suderinti kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijų procedūras;

251.  palankiai vertina 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Finansų įstaigoms skirtos Sąjungos prudencinės ir kovos su pinigų plovimu priežiūros sistemos stiprinimas“ (COM(2018)0645) ir jame teikiamą pasiūlymą atlikti EPI peržiūrą siekiant sustiprinti priežiūros konvergenciją; mano, kad EBI turėtų imtis vadovaujamo, koordinavimo ir stebėsenos vaidmens Sąjungos lygmeniu, kad veiksmingai apsaugotų finansų sistemą nuo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos, atsižvelgiant į nepageidaujamas galimas sistemines pasekmes, kurios galėtų atsirasti dėl neteisingo naudojimosi finansų sektoriumi pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo tikslais, Sąjungos finansiniam stabilumui, ir atsižvelgiant į patirtį, kurią EBI, kaip institucija, turinti galiojimus prižiūrėti visas valstybes nares, jau įgijo bankų sektoriaus apsaugos srityje dėl tokių piktnaudžiavimo atvejų;

252.  atkreipia dėmesį į EBI pareikštą susirūpinimą dėl Kapitalo reikalavimų direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros įgyvendinimo(130); palankiai vertina EBI pateiktus pasiūlymus, kuriais siekiama ištaisyti dabartinės Sąjungos teisinės sistemos sukeltus trūkumus; ragina valstybes nares į nacionalinę teisę skubiai perkelti neseniai priimtus Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimus;

5.2.Finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) bendradarbiavimas

253.  primena, kad pagal AMLD5 valstybės narės privalo sukurti automatinius centralizuotus mechanizmus, kuriuos naudojant galima greitai nustatyti banko ir mokėjimo sąskaitų savininkų tapatybę, ir užtikrinti, kad bet koks FŽP laiku teiktų tuose centralizuotose mechanizmuose laikomą informaciją bet kokiam kitam FŽP; pabrėžia, kad svarbu turėti galimybę laiku susipažinti su informacija, siekiant užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams ir nutraukti tyrimus; ragina valstybes nares paspartinti tokių mechanizmų kūrimą, kad valstybių narių FŽP galėtų veiksmingai bendradarbiauti vienas su kitu, nustatyti pinigų plovimą veiklą ir su ja kovoti; primygtinai ragina valstybių narių FŽP naudotis „FIU.net“ sistema; atkreipia dėmesį į duomenų apsaugos svarbą ir šioje srityje;

254.  mano, kad labai svarbu nacionaliniams FŽP skirti pakankamai išteklių ir pajėgumų siekiant padėti veiksmingai kovoti su pinigų plovimo veikla;

255.  pabrėžia, kad siekiant veiksmingai kovoti su pinigų plovimo veikla turi bendradarbiauti ne tik valstybių narių FŽP, bet ir valstybių narių ir trečiųjų šalių FŽP; atkreipia dėmesį į politinius susitarimus dėl tarpinstitucinių derybų(131) siekiant ateityje priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslams ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/JHA;

256.  ragina Komisiją sukurti specializuotus mokymus finansinės žvalgybos padaliniams, visų pirma atsižvelgiant į kai kurių valstybių mažesnius pajėgumus; pripažįsta, kad „Egmont“ grupės, kurią sudaro 159 FŽP, įnašą siekti – sustiprinti savo veiklos koordinavimą, skatinti tolesnius veiksmus ir įgyvendinti ne vieną projektą; laukia Komisijos rengiamo FŽP bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis sistemos, taip pat FŽP tarpusavio bendradarbiavimo Sąjungos viduje kliūčių ir galimybių, įskaitant galimybę sukurti koordinavimo ir paramos mechanizmą, vertinimo; primena, kad šis vertinimas turėtų būti parengtas iki 2019 m. birželio 1 d.; ragina Komisiją apsvarstyti šią galimybę pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES FŽP, kuriuo būtų sukurtas bendro tiriamojo darbo ir koordinavimo centras, kuriam būtų suteikti autonomijos ir tyrimo kompetencijų įgaliojimai tarpvalstybinio finansinio nusikalstamumo klausimais, taip pat ankstyvojo perspėjimo mechanizmas; laikosi nuomonės, kad ES FŽP turėtų atlikti svarbų vaidmenį koordinuojant, teikiant pagalbą ir paramą valstybių narių FŽP tarpvalstybinėse bylose, kad būtų išplėstas keitimasis informacija ir užtikrinta bendra tarpvalstybinių bylų analizė ir tvirtas darbo koordinavimas;

257.  ragina Komisiją aktyviai padėti valstybėms narėms rasti mechanizmus, kuriais būtų gerinamas ir stiprinamas valstybių narių FŽP bendradarbiavimas su trečiųjų šalių FŽP; ragina Komisiją imtis šiuo požiūriu tinkamų veiksmų atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, kaip antai EBPO ir Finansinių veiksmų darbo grupėje (FATF); mano, kad susitariant reikėtų tinkamai atsižvelgti į asmens duomenų apsaugą;

258.  ragina Komisiją parengti Parlamentui ir Tarybai skirtą ataskaitą, kurioje būtų įvertinta, ar valstybių narių FŽP statuso ir organizacijos skirtumai trukdo bendradarbiauti kovojant su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais;

259.  pažymi, kad dėl nestandartinių pranešimų apie įtartinus sandorius formų ir jų ribų valstybėse narėse ir įvairiuose įpareigotuosiuose subjektuose kyla sunkumų tvarkant informaciją ir ja keičiantis tarp FŽP; ragina Komisiją, pasitelkiant EBI, ištirti, kaip būtų galima nedelsiant sukurti standartinius pranešimo formatus įpareigotiesiems subjektams siekiant palengvinti ir sustiprinti keitimąsi informacija ir jos apdorojimą tarp FŽP tarpvalstybiniu lygmeniu ir apsvarstyti galimybę nustatyti standartines įtartinų sandorių ribas;

260.  ragina Komisiją ištirti galimybę sukurti automatines pranešimų apie įtartinus sandorius paieškos sistemas, kuriomis naudodamiesi valstybių narių FŽP galėtų patikrinti sandorius, apie kuriuos ne kartą pranešta kaip apie įtartinus sandorius, ir jų iniciatorius ir gavėjus skirtingose valstybėse narėse;

261.  ragina kompetentingas institucijas ir FŽP dirbti kartu su finansų įstaigomis ir kitais įpareigotaisiais subjektais siekiant sustiprinti pranešimą apie įtartiną veiklą ir sumažinti atsakomojo ataskaitų teikimo mastą taip padedant užtikrinti, kad FŽP gautų daugiau naudingos, tikslinės ir išsamios informacijos, kad galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas, ir kartu užtikrinti, kad būtų laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento;

262.  primena, kad svarbu plėtoti tvirtesnius valdžios institucijų ir konkrečių privačiojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų, visų pirma viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, ypač pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą įpareigotų subjektų, dialogo, komunikacijos ir keitimosi informacija ryšius, ir atkreipia dėmesį į egzistuojančias konkrečias tarpvalstybinių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, Europolo finansinės žvalgybos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę ir jų teigiamus rezultatus, kuriais skatinamas strateginis keitimasis informacija tarp bankų, FŽP, teisėsaugos tarnybų ir nacionalinių reguliavimo institucijų visose valstybėse narėse;

263.  remia nuolatinį keitimąsi informacija tarp FŽP ir teisėsaugos institucijų, įskaitant Europolą; mano, kad tokia partnerystė turėtų būti sukurta naujų technologijų, įskaitant virtualų turtą, srityje, siekiant valstybėse narėse oficialiai įtvirtinti anksčiau pradėtas operacijas; ragina Europos duomenų apsaugos valdybą rinkos veiklos vykdytojams, kurie, vykdydami savo išsamaus patikrinimo įsipareigojimus, tvarko asmens duomenis, teikti papildomų paaiškinimų siekiant, kad jie galėtų atitikti atitinkamas duomenų apsaugos nuostatas;

264.  pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai kovoti su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu, labai svarbu didinti ir gerinti nacionalinių priežiūros institucijų ir FŽP bendradarbiavimą; be to, pabrėžia, kad siekiant kovoti su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu taip pat būtina vykdyti tinkamą FŽP ir muitinių bendradarbiavimą;

265.  ragina Komisiją teikti ataskaitas apie ES valstybių narių FŽP status quo ir pažangą kalbant apie informacijos sklaidą, mainus ir tvarkymą paskelbus Panamos dokumentų tyrimo komiteto rekomendacijas(132) ir valstybių narių FŽP platformos parengtą nustatymo ataskaitą;

5.3.Įpareigotieji subjektai (taikymo sritis)

266.  palankiai vertina tai, kad pagal AMLD5 buvo papildytas įpareigotųjų subjektų sąrašas įtraukiant į jį virtualiųjų ir dekretinių valiutų keitimo paslaugų teikėjus, depozicinės piniginės paslaugų teikėjus, prekiautojus meno kūriniais ir laisvuosius uostus;

267.  ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant pagerinti CDD vykdymą, visų pirma, geriau paaiškinti, kad atsakomybė už teisingą CDD vykdymą visuomet tenka įpareigotajam subjektui, net kai jis teikia užsakomąsias paslaugas, ir numatyti nuobaudas už aplaidumą arba interesų konfliktus perkant užsakomąsias paslaugas; atkreipia dėmesį į teisinį įsipareigojimą pagal AMLD5 įpareigotiesiems subjektams, atliekant išsamų klientų patikrinimą, susijusį su verslo santykiais arba sandoriais, kuriuose dalyvauja šalys, kurias Komisija nurodė kaip didelės rizikos pinigų plovimo tikslais trečiąsias šalis, atlikti sustiprintus patikrinimus ir sistemingai apie juos pranešti;

5.4.Registrai

268.  palankiai vertina mokesčių institucijų galimybę susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus ir kita CDD informacija pagal DAC5; primena, kad mokesčių institucijos turi turėti tokią galimybę, kad galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas;

269.  pažymi, kad pagal Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktus valstybės narės privalo įsteigti centrinius registrus, kuriuose būtų laikoma išsami informacija apie įmonių ir patikos fondų tikruosius savininkus, ir kad būtų numatyta juos sujungti; palankiai vertina tai, kad pagal AMLD5 valstybės narės privalo užtikrinti, kad su informacija apie tikruosius savininkus visais atvejais galėtų susipažinti bet koks plačiosios visuomenės narys;

270.  tačiau pažymi, kad kalbant apie patikos fondus, iš esmės su nacionaliniais registrais galės susipažinti tik asmenys, įrodę, kad turi teisėtų interesų su jais susipažinti; pabrėžia, kad valstybės narės toliau gali savo nuožiūra atskleisti visuomenei tikrųjų patikos fondų savininkų registrus, kaip tai jau rekomendavo Parlamentas; prašo valstybių narių sukurti duomenų registrus, su kuriais būtų galima laisvai susipažinti, ir kurie būtų atviri; bet kuriuo atveju primena, kad mokesčių, kuriuos jos gali skirti, dydis neturėtų viršyti administracinių išlaidų, susijusių su turimos informacijos pateikimu, įskaitant registrų priežiūros ir plėtros sąnaudas;

271.  pabrėžia, kad Komisija turėtų užtikrinti tikrųjų savininkų registrų ryšį; mano, kad Komisija turėtų įdėmiai stebėti tokios susietos sistemos veikimą ir per tinkamą laiką įvertinti, ar ji veikia tinkamai ir ar ją reikėtų papildyti įsteigiant viešą ES tikrųjų savininkų duomenų registrą ar sukurti kitas priemones, kurios padėtų veiksmingai ištaisyti galimus trūkumus; ragina Komisiją šiuo metu parengti ir paskelbti technines gaires siekiant, kad būtų galima lengviau įgyvendinti valstybių narių registrų formų, sąveikumo ir susiejimo konvergenciją; laikosi nuomonės, kad patikos fondų tikrųjų savininkams turėtų būti taikomas toks pat skaidrumo lygis, kaip ir bendrovėms, kurioms taikoma AMLD5, kartu užtikrinant tinkamas apsaugos priemones;

272.  yra susirūpinęs dėl to, kad tikrųjų savininkų registruose esanti informacija ne visada yra pakankama ir (arba) tiksli; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad tikrųjų savininkų registruose būtų taikomi patvirtinimo mechanizmai, kuriais siekiama užtikrinti duomenų tikslumą; ragina Komisiją savo apžvalgose atlikti tikrinimo mechanizmų ir duomenų patikimumo vertinimą;

273.  ragina griežčiau ir tiksliau apibrėžti tikruosius savininkus siekiant užtikrinti, kad būtų nustatoma visų fizinių asmenų, kurie galiausiai yra juridinio subjekto savininkai arba jį kontroliuoja, tapatybė;

274.  primena, kad reikia nustatyti aiškias taisykles, pagal kurias būtų lengviau tiesiogiai nustatyti tikruosius savininkus, įskaitant prievolę patikos fondams ir panašioms struktūroms įforminti savo buvimą raštu ir registruotis valstybėje narėje, kurioje patikos fondas įsteigtas, administruojamas ar valdomas;

275.  pabrėžia problemą, susijusią su pinigų plovimu investuojant į nekilnojamąjį turtą Europos miestuose per užsienio priedangos įmones; primena, kad Komisija turėtų įvertinti žemės ir nekilnojamojo turto registrų informacijos derinimo poreikį ir proporcingumą bei būtinybę susieti tuos registrus; ragina Komisiją, jeigu tinkama, kartu su ataskaita pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; laikosi nuomonės, kad valstybėse narėse turėtų būti įdiegta visuomenei prieinama informacija apie tikruosius žemės ir nekilnojamojo turto savininkus;

276.  pakartoja savo poziciją dėl tikrųjų savininkų registrų, susijusių su gyvybės draudimo sutartimis, sukūrimo, kaip buvo aiškiai išdėstyta tarpinstitucinėse derybose dėl AMLD5; ragina Komisiją įvertinti galimybes ir būtinybę atitinkamoms valdžios institucijoms susipažinti su informaciją apie gyvybės draudimo sutarčių ir finansinių priemonių tikruosius savininkus;

277.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal AMLD5 Komisija privalo atlikti konkrečių Sąjungos ir valstybių narių priemonių ir mechanizmų, kuriuos naudojant būtų galima rinkti įmonių ir kitų ne Sąjungoje įsteigtų juridinių subjektų tikrųjų savininkų informaciją ir su ja susipažinti, pagrįstumo analizę; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, jeigu pagrįstumo analizės išvada būtų teigiama;

5.5.Technologijų rizika ir virtualusis turtas, įskaitant virtualias valiutas ir kriptovaliutas

278.  atkreipia dėmesį į teigiamą naujai paplitusių apskaitos knygų technologijų, kaip antai bloko grandinės technologijos, potencialą; kartu pažymi, kad vis dažniau piktnaudžiaujama naujais mokėjimo ir perdavimo metodais, kurie yra sukurti naudojant tokias technologijas, siekiant plauti pajamas iš nusikalstamos veiklos arba daryti kitus finansinius nusikaltimus; pripažįsta poreikį stebėti greit kintančią technologinę plėtrą siekiant užtikrinti, kad teisės aktais būtų veiksmingai sprendžiama piktnaudžiavimo naujosiomis technologijomis ir anonimiškumo, dėl kurio yra lengviau vykdyti nusikalstamą veiklą, problema nesumažinant jo teigiamų aspektų;

279.  primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti koduotųjų valiutų srities dalyvius, kuriems dar netaikomi Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktai, ir prireikus išplėsti įpareigotųjų subjektų sąrašą, ypač paslaugų teikėjų, veikiančių sandorių, susijusių su vienos ar daugiau virtualiųjų valiutų apsikeitimu, srityje; ragina valstybes nares šiuo metu kuo greičiau perkelti į nacionalinę teisę AMLD5 nuostatas, kuriomis nustatomi įpareigojimai dėl virtualios valiutos piniginės ir dėl keitimo paslaugų, siekiant nustatyti jų klientus, nes dėl to būtų labai sunku anonimiškai naudoti virtualias valiutas;

280.  ragina Komisiją atidžiai stebėti technologinę plėtrą, įskaitant sparčią novatoriškų „FinTech“ verslo modelių plėtrą ir naujų technologijų, kaip antai dirbtinio intelekto, PDT, kognityvinės kompiuterijos ir mašininio mokymosi, diegimą, siekiant įvertinti technologinę riziką ir galimas spragas bei padidinti atsparumą kibernetinėms atakoms ar sistemų gedimui, visų pirma skatinant duomenų apsaugą; ragina kompetentingas institucijas ir Komisiją atlikti išsamų galimos sisteminės rizikos, susijusios su paskirstytojo registro technologijos prietaikomis, vertinimą;

281.  pabrėžia, kad virtualiojo turto plėtra ir naudojimas yra ilgalaikis reiškinys, kuris išliks dar ilgai ir ateinančiais metais dar labiau išsiplės, visų pirma pradėjus naudoti virtualias monetas įvairiai veiklai, pvz., įmonėms finansuoti; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu atliktus darbus, o taip pat į Europos institucijų, pvz., ESMA, veiklą, ES mastu sukurti tinkamą pagrindą šiems pokyčiams apibrėžti; mano, kad į šį pagrindą turėtų būti įtrauktos apsauginės priemonės, reikalingos atsižvelgiant į konkrečius virtualaus turto keliamus pavojus, nekenkiant inovacijoms;

282.  ypač pažymi, kad virtualiojo turto neskaidrumu būtų galima pasinaudoti siekiant palengvinti pinigų plovimą ir mokesčių slėpimą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pateikti aiškias gaires dėl sąlygų, kuriomis virtualusis turtas galėtų būti klasifikuojamas FPRD II kaip esama arba nauja finansinė priemonė ir aplinkybių, kuriomis ES teisės aktai taikomi pradiniams kriptomonetų platinimams;

283.  ragina Komisiją įvertinti tam tikrų anonimiškumo priemonių uždraudimą tam tikram virtualiam turtui ir, jei manoma, kad tai būtina, apsvarstyti galimybę reguliuoti virtualųjį turtą kaip finansines priemones; mano, kad FŽP turėtų galėti susieti virtualios ir kriptovaliutos adresus pagal virtualiojo turto savininko tapatybę; mano, kad Komisija turėtų įvertinti galimybę privalomai registruoti virtualaus turto naudotojus; primena, kad kai kurios valstybės narės jau priėmė įvairaus pobūdžio priemones ypatingiems šios srities segmentams, tokiems kaip pradinis kriptomonetų platinimas, o tai galėtų tapti paskatomis būsimiems ES veiksmams;

284.  pabrėžia, kad FATF neseniai atkreipė dėmesį į skubų poreikį visoms šalims imtis suderintų veiksmų siekiant užkirsti kelią virtualiojo turto panaudojimui nusikaltimų ir terorizmo tikslais, ragindama visus jurisdikciją turinčius subjektus imtis teisinių ir praktinių priemonių, kad užkirstų kelią netinkamam virtualiojo turto naudojimui(133); ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip į Europos teisinę sistemą įtraukti FATF išplėtotas rekomendacijas ir standartus, skirtus šiam virtualiam turtui; pabrėžia, kad Sąjunga, remdamasi veiksmais, kurių ji ėmėsi Didžiojo dvidešimtuko (G 20) susitikimo metu, turėtų toliau raginti sukurti nuoseklią ir suderintą tarptautinę virtualaus turto reglamentavimo sistemą;

285.  pakartoja savo raginimą Komisijai skubiai įvertinti e. lošimų poveikį pinigų plovimui ir mokestiniams nusikaltimams; mano, kad toks įvertinimas turi būti prioritetinis klausimas; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose jurisdikcijose, įskaitant tam tikrus JK Karūnos rajonus, pavyzdžiui, Meno saloje, išaugo e. lošimų sektorius, kuriame e. lošimai jau sudaro 18 proc. nacionalinių pajamų;

286.  pažymi ekspertų lygmens darbą elektroninio tapatybės nustatymo ir nuotolinio kliento pažinimo procesų srityje tiriant tokius klausimus, kaip galimybė finansų įstaigoms naudotis elektroninio tapatybės nustatymo (e. ID) priemonėmis ir kliento pažinimo proceso perkeliamumas siekiant nustatyti klientų tapatybę skaitmeninėmis priemonėmis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įvertinti galimą Europos elektroninės atpažinties sistemos diegimo naudą; primena, kad svarbu išlaikyti tinkamą duomenų ir privatumo apsaugos pusiausvyrą ir būtinybę, kad kompetentingos institucijos galėtų susipažinti su informacija nusikalstamų veikų tyrimų tikslais;

5.6.Sankcijos

287.  pabrėžia, kad pagal ES kovos su pinigų plovimu teises aktus valstybės narės privalo nustatyti sankcijas už kovos su pinigų plovimu taisyklių pažeidimus; akcentuoja tai, kad tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos; ragina valstybėse narėse pradėti taikyti supaprastintas procedūras, susijusias su finansinių sankcijų, taikomų pažeidus kovos su pinigų plovimu teisės aktus, vykdymu;

288.  primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau ir be pertrūkių skelbti informaciją apie taikomų sankcijų pobūdį ir vertę, taip pat informaciją apie pažeidimo tipą ir pobūdį ir atsakingo asmens tapatybę; ragina valstybes nares taikyti sankcijas ir priemones valdymo organo nariams bei kitiems fiziniams asmenims, kurie, remiantis nacionaliniais teisės aktais, yra atsakingi už kovos su pinigų plovimu taisyklių pažeidimus(134);

289.  ragina Komisiją kas dvejus metus pranešti Parlamentui apie nacionalinės teisės aktus ir praktiką, susijusią su sankcijomis, taikomomis pažeidus kovos su pinigų plovimu teisės aktus;

290.  palankiai vertina 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo(135) patvirtinimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą, nes šis reglamentas padės padidinti Sąjungos pajėgumus kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu ir užkertant kelią nusikaltėliams ir teroristams visoje Sąjungoje naudotis finansavimo šaltiniais;

291.  palankiai vertina tai, kad priimta 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis(136), kurioje apibrėžtos naujos baudžiamosios teisės nuostatos ir sudarytos palankios sąlygos valdžios institucijoms nuosekliau bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu, siekiant efektyviau užkirsti kelią pinigų plovimui ir su juo susijusiam terorizmo finansavimui bei organizuotam nusikalstamumui; pažymi, kad valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, siekdamos tinkamu būdu užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos pagal Direktyvą 2014/42/ES(137)įšaldytų arba konfiskuotų pajamas, gautas padarius bet kurią nusikalstamą veiką arba prisidėjus prie jos padarymo, ir nusikaltimų priemones, naudotas ar kurias ketinta naudoti, darant tokias veikas arba prisidedant prie jų darymo;

5.7.Tarptautinis aspektas

292.  pažymi, kad pagal AMLD4, Komisija privalo nustatyti didelės rizikos trečiąsias šalis, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų;

293.  mano, kad, nors reikėtų atsižvelgti į tarptautiniu lygmeniu vykdomą darbą siekiant nustatyti didelę riziką keliančias trečiąsias šalis ir kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ypač FATF veiklą, itin svarbu, kad Sąjunga turėtų atskirą didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą; todėl palankiai vertina 2019 m. vasario 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/849, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes (C(2019)1326), ir apgailestauja dėl to, kad Taryba pareiškė prieštaravimą dėl šio deleguotojo akto; taip pat teigiamai vertina 2019 m. sausio 31 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais reglamentuojami būtiniausi veiksmai ir papildomos priemonės, kurių turi imtis kredito ir finansų įstaigos, kad sumažintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką tam tikrose trečiosiose valstybėse(138);

294.  palankiai vertina, kad Komisija priėmė didelės rizikos trečiųjų šalių nustatymo metodiką pagal Direktyvą (ES) 2015/849, paskelbtą 2018 m. birželio 22 d.(139); palankiai vertina 2019 m. sausio 31 d. Komisijos atliktą vertinimą dėl 1 prioritetinės šalių grupės;

295.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti, kad didelės rizikos trečiųjų šalių pinigų plovimo prevencijos sąrašas ir nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašas būtų nuoseklūs ir papildytų vienas kitą; pakartoja savo raginimą Komisijai suteikti įgaliojimus atlikti pagrindinį vaidmenį valdant šiuodu sąrašus; ragina Komisiją užtikrinti jurisdikcijų patikros proceso skaidrumą;

296.  yra susirūpinęs dėl įtarimų, kad Šveicarijos kompetentingos institucijos netinkamai vykdo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu funkcijas(140); ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos aspektus atnaujinant didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą ir šiuos aspektus atsižvelgti formuojant ateities dvišalius Šveicarijos ir Sąjungos santykius;

297.  ragina Komisiją teikti techninę pagalbą trečiosioms šalims, siekiant sukurti veiksmingas kovos su pinigų plovimu sistemas ir jas nuolat tobulinti;

298.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėl FATF užtikrinti vieningą poziciją ir aktyviai prisidėti prie vykstančių svarstymų dėl jos reformos, siekiant sustiprinti jos išteklius ir teisėtumą; ragina Komisiją įtraukti Europos Parlamento darbuotojus į Komisijos delegaciją FATF stebėtojų teisėmis;

299.  ragina Komisiją vadovauti pasaulinio masto iniciatyvai visose pasaulio jurisdikcijose sukurti viešus tikrųjų savininkų centrinius registrus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad tarptautinės organizacijos, tokios kaip EBPO ir JT, atlieka itin svarbų vaidmenį;

6.Tarptautinis apmokestinimo aspektas

300.  nurodo, kad Europos Sąjungos teisingų mokesčių sistemai būtina teisingesnė pasaulinė mokesčių aplinka; pakartoja savo raginimą vykdyti trečiose šalyse įgyvendinamų mokesčių reformų stebėseną;

301.  pažymi kai kurių trečiųjų šalių dedamas pastangas imtis ryžtingų veiksmų kovojant su BEPS; tačiau pabrėžia, kad tokios reformos turėtų ir toliau atitikti galiojančias PPO taisykles;

302.  mano, kad informacija apie JAV mokesčių reformas ir jų galimą poveikį tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, kuri buvo surinkta komitetui lankantis Vašingtone, yra itin svarbi; laikosi nuomonės, kad kai kurios 2017 m. JAV mokesčių mažinimo ir darbo vietų akto nuostatos, kai kurių ekspertų nuomone, nesuderinamos su galiojančiomis PPO taisyklėmis; pažymi, kad kai kuriomis JAV mokesčių reformos nuostatomis siekiama, vienašališkai ir be jokio abipusiškumo, atgaivinti tarptautines lengvatas, kurios taikytinos JAV teritorijoje (laikantis prielaidos, kad bent 50 proc. tokių lengvatų sukurta JAV teritorijoje); palankiai vertina tai, kad Komisija šiuo metu vertina galimą naujosios JAV mokesčių reformos BEAT, GILTI ir FDII(141) nuostatų poveikį reguliavimui ir prekybai; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie to vertinimo rezultatus;

303.  pažymi, kad buvo parengti dviejų tipų tarpvyriausybiniai susitarimai dėl Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (angl. FATCA), siekiant, kad FATCA labiau atitiktų tarptautinius teisės aktus(142); pažymi, kad tik vienas iš tipinių tarpvyriausybinių susitarimų yra abipusis; apgailestauja dėl didelio šių susitarimų abipusiškumo disbalanso, nes JAV paprastai gauna daug daugiau informacijos iš užsienio vyriausybių nei ji teikia; ragina Komisiją atlikti padėties tyrimą ir ištirti JAV ir valstybių narių keitimosi informacija abipusiškumo mastą;

304.  ragina Tarybą įgalioti Komisiją derėtis dėl susitarimo su JAV siekiant užtikrinti abipusiškumą pagal Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktą (FATCA);

305.  pakartoja savo 2018 m. liepos 5 d. rezoliucijoje dėl FATCA neigiamo poveikio ES piliečiams, ypač „atsitiktiniams amerikiečiams“(143), pateiktus pasiūlymus, kuriuose Komisija raginama imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų užtikrintos visų piliečių, ypač „atsitiktinių amerikiečių“, pagrindinės teisės;

306.  ragina Komisiją ir Tarybą pateikti bendrą ES požiūrį į FATCA, siekiant tinkamai apsaugoti Europos piliečių (ypač „atsitiktinių amerikiečių“) teises ir užtikrinti, kad JAV automatiškai keistųsi informacija, pirmenybę teikiant bendram duomenų teikimo standartui; ragina Komisiją ir Tarybą tuo pat metu apsvarstyti atsakomąsias priemones, pvz., išskaičiuojamąjį mokestį, tam tikrais atvejais siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, jei JAV netaiko FATCA sistemos abipusiškumo principo;

307.  ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti šalių, kurios bendradarbiauja su ES pagal tarptautinį susitarimą, naujų nuostatų dėl pelno mokesčio stebėseną(144);

6.1.Mokesčių rojai ir jurisdikcijos, palengvinančios agresyvų mokesčių planavimą ES viduje ir už jos ribų

308.  primena, kaip svarbu sudaryti bendrą ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą (toliau – ES sąrašas) pagal išsamius, skaidrius, patikimus, objektyviai patikrinamus ir bendrai priimtus nuolat atnaujinamus kriterijus;

309.  apgailestauja dėl to, kad pradinio ES sąrašo sudarymo procese buvo svarstomos tik trečiosios šalys; pažymi, kad Komisija per Europos semestrą nustatė kai kurių valstybių narių mokesčių sistemų, kurios palengvina agresyvų mokesčių planavimą, trūkumus; vis tik palankiai vertina Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) pirmininkės pareiškimą 2018 m. spalio 10 d. TAX3 komiteto posėdyje, kuriame ji pranešė, kad peržiūrint kodekso grupės įgaliojimus yra svarstoma galimybė tikrinti valstybes nares pagal tuos pačius kriterijus, kurie yra nustatyti ES sąrašui(145);

310.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d. Taryba priėmė pirmąjį ES sąrašą ir kad vykdoma trečiųjų šalių prisiimtų įsipareigojimų stebėsena; pažymi, kad sąrašas buvo kelis kartus atnaujintas remiantis tų įsipareigojimų vertinimu ir iš jo buvo išbrauktos įvairios šalys; pažymi, kad po 2019 m. kovo 12 d. persvarstymo šį sąrašą dabar sudaro tokios mokesčių jurisdikcijos: Amerikos Samoa, Aruba, Guamas, Barbadosas, Belizas, Bermudai, Dominika, Fidžis, Maršalo Salos, Omanas, Samoa, Trinidadas ir Tobagas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Mergelių Salos (JAV) ir Vanuatu;

311.  atkreipia dėmesį į tai, kad kitos dvi jurisdikcijos buvo įtrauktos į pilkąjį sąrašą (Australija ir Kosta Rika)(146);

312.  pažymi, kad aštuonioms svarbiausioms tranzito ekonomikoms – Nyderlandams, Liuksemburgui, Honkongui, Didžiosios Britanijos Mergelių Saloms, Bermudams, Kaimanų Saloms, Airijai ir Singapūrui – tenka 85 proc. visų investicijų į specialiosios paskirties subjektus, kurie dažnai įsteigiami mokesčių tikslais(147); apgailestauja dėl to, kad tik viena iš jų (Bermudai) šiuo metu yra įtraukta į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą(148);

313.  pabrėžia, kad patikros ir stebėsenos procesai yra neskaidrūs ir kad nėra aišku, ar reali pažanga padaryta dėl tų šalių, kurios išbrauktos iš sąrašo;

314.  pabrėžia, kad tas vertinimas, kuri atliko Taryba ir jos Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas) grindžiamas pagal Komisijos techninę rezultatų suvestinę nustatytais kriterijais ir kad Parlamentas tame procese teisiškai nedalyvauja; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir Tarybą išsamiai informuoti Parlamentą prieš įtraukiant į sąrašą siūlomus pakeitimus; ragina Tarybą reguliariai skelbti pažangos ataskaitą apie į juodąjį ir pilkąjį sąrašus įtrauktus jurisdikciją turinčius subjektus, remiantis informacija, kurią EK grupė reguliariai teikia Tarybai;

315.  ragina Komisiją ir Tarybą parengti plataus užmojo ir objektyvią metodiką, kuri remtųsi ne įsipareigojimais, o tinkamai ir deramai įgyvendintų teisės aktų poveikio tose šalyse vertinimu;

316.  labai apgailestauja dėl nepakankamo skaidrumo sudarant pirminį sąrašą ir smerkia neobjektyvų ECOFIN tarybos nustatyto sąrašo sudarymo kriterijų taikymą; Primygtinai reikalauja, kad į šį procesą nebūtų politinio įsikišimo; tačiau palankiai vertina didesnį skaidrumą atskleidus EK grupės prižiūrimiems jurisdikciją turintiems subjektams išsiųstus raštus ir gautus įsipareigojimų raštus; ragina viešai paskelbti visus likusius neatskleistus raštus siekiant užtikrinti tikrinimą ir tinkamą įsipareigojimų vykdymą; laikosi nuomonės, kad tos jurisdikcijos, kurios atsisako duoti sutikimą atskleisti savo įsipareigojimus, kelia visuomenės įtarimą, kad jos nenori bendradarbiauti mokesčių klausimais;

317.  palankiai vertina neseniai EK grupės pateiktus paaiškinimus dėl sąžiningo apmokestinimo kriterijų, ypač dėl nepakankamo ekonominio pagrįstumo jurisdikciją turintiems subjektams, kurie nėra nustatę įmonių pelno mokesčio tarifo arba taiko beveik nulinį tarifą; ragina valstybes nares dirbti siekiant laipsniškai tobulinti įtraukimo į ES sąrašą kriterijus aprėpiant visą žalingą mokesčių praktiką(149), visų pirma įtraukiant išsamią ekonominę analizę, kurioje būtų išnagrinėtas palankių sąlygų mokesčių vengimui ir 0 % mokesčio tarifui arba įmonių pajamų mokesčio nebuvimui sudarymas, kaip atskiras kriterijus;

318.  palankiai vertina naują EBPO pasaulinį standartą dėl didelės veiklos dalies veiksnio jurisdikcijoms(150), kurios arba netaiko mokesčių, arba taiko nominalius mokesčius, kurį iš esmės paskatino sukurti ES pastangos kuriant ES sąrašą(151); ragina valstybes nares skatinti G 20 reformuoti EBPO juodojo sąrašo kriterijus, kad jie apimtų ne tik mokesčių skaidrumą, bet ir mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo problemas;

319.  palankiai vertina ES ir JK derybinių grupių atliktą darbą dėl apmokestinimo klausimų, kaip nurodyta Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos projekto 4 priede(152); yra susirūpinęs dėl galimų skirtumų Jungtinėje Karalystėje ir ES, kurių gali atsirasti iškart po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, vykdant politiką, susijusią su finansiniais nusikaltimais, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu tarp, o tai galėtų sukelti naujas ekonomines, fiskalines ir saugumo grėsmes; ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant reaguoti į minėtas grėsmes ir užtikrinti, kad ES interesai yra apsaugoti;

320.  primena, kad vadovaujantis Politinės deklaracijos, kuria nustatomi ES ir JK būsimų santykių pagrindiniai principai(153), 79 straipsniu, būsimi santykiai turi užtikrinti atvirą ir sąžiningą konkurenciją valstybės pagalbos, konkurencijos, socialinių ir užimtumo standartų, aplinkos standartų, klimato kaitos bei susijusius mokesčių klausimų srityse; su susirūpinimu atkreipia dėmesį į Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May pranešimą, kad Didžiojoje Britanijoje bus nustatyti mažiausi G20 mokesčiai įmonėms; ragina Jungtinę Karalystę ir toliau neužleisti stipraus tarptautinės bendruomenės partnerio pozicijų ryžtingai dedant pastangas, skirtas užtikrinti geresnį ir veiksmingesnį apmokestinimą ir kovojant su finansiniais nusikaltimais; ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti Jungtinę Karalystę į ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašo ir ES jurisdikcijų, kuriose esama kovos su pinigų plovimu tvarkos trūkumų, sąrašo vertinimą, įskaitant išsamią JK ekonominių santykių su JK Karūnai priklausančiomis teritorijomis ir užjūrio teritorijomis, stebėseną, kai Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi;

321.  pabrėžia, kad, nepaisant pokyčių po išstojimo termino, Jungtinė Karalystė ir toliau išliks EBPO nare, kuriai galioja įsipareigojimai pagal EBPO BEPS veiksmų plano rekomendacijas ir kitus gero mokesčių srities valdymo veiksmus;

322.  konkrečiu Šveicarijos, kuriai nėra nustatytas tikslus terminas dėl ankstesnio Šveicarijos ir ES susitarimo, atveju ragina iki 2019 m. pabaigos įtraukti tą šalį į I priedą, jeigu pagal tinkamą problemų sprendimo procedūrą Šveicarija iki tol nepanaikintų savo reikalavimų neatitinkančių mokesčių režimų, pagal kuriuos užsienio ir vidaus pajamoms galima taikyti nevienodą požiūrį ir skirti mokesčių lengvatas tam tikrų rūšių įmonėms;

323.  su susirūpinimu pažymi, kad trečiosios šalys gali panaikinti reikalavimų neatitinkančius mokesčių rėžimus, bet juos pakeisti naujais, kurie gali būti žalingi ES; pabrėžia, kad tai ypač pasakytina apie Šveicariją; ragina Tarybą dar kartą tinkamai įvertinti Šveicariją ir bet kokią kitą trečiąją šalį(154), kuri galėtų panašiai pakeisti teisės aktus(155);

324.  atkreipia dėmesį, kad vis dar vyksta ES ir Šveicarijos derybos dėl dvišalio abipusio patekimo į rinką metodo peržiūros; ragina Komisiją užtikrinti, kad galutiniame ES ir Šveicarijos susitarime būtų gero mokesčių srities valdymo sąlyga, įskaitant konkrečias taisykles dėl valstybės pagalbos mokestinės naudos pavidalu, automatinį keitimąsi informacija apie apmokestinimą, galimybes visuomenei susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus, kur tinkama, nuostatas dėl kovos su pinigų plovimu; ragina ES derybininkus užbaigti susitarimą, kuriuo, inter alia, pašalinami Šveicarijos priežiūros sistemos trūkumai(156) ir apsaugomi informatoriai;

325.  palankiai vertiną patikslintą 2019 m. kovo 12 d. ES sąrašą(157) palankiai vertina tai, kad buvo paskelbtas išsamus jurisdikcijų, kurios buvo išvardytos II priede, kai 2017 m. gruodžio 5 d. buvo paskelbtas pirmasis ES sąrašas, įsipareigojimų ir reformų vertinimas; palankiai vertina tai, kad dėl 2017 m. prisiimtų įsipareigojimų anksčiau II priede išvardytos jurisdikcijos būtų dabar yra išvardytos I priede dėl to, kad iki 2018 m. pabaigos arba sutarto termino nebuvo įgyvendintos reikiamos reformos;

326.  yra susirūpinęs, kad banko sąskaitas Lichtenšteino kredito įstaigose turintiems Austrijos gyventojams netaikomas teisės aktas dėl bendro duomenų teikimo standarto, jei jų kapitalo pajamos gaunamos iš turto struktūrų (privačių fondų, įmonės padalinių, patikos fondų ir panašiai), o kredito įstaiga Lichtenšteine pasirūpina mokesčiais pagal dvišales sutartis; ragina Austriją pakeisti savo teisės aktus šiuo atžvilgiu, kad būtų panaikinta CRS spraga;

327.  pažymi, kad, pavyzdžiu galėtų būti tai, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis apie tiesiogines užsienio investicijas, Liuksemburgui ir Nyderlandams drauge tenka daugiau užsienio investicijų nei JAV ir didelę dalį šių investicijų sukuria jokios realios ekonominės veiklos nevykdantys specialiosios paskirties subjektai, o Airijai tenka daugiau užsienio investicijų nei Vokietijai ar Prancūzijai; atkreipia dėmesį į tai, kad, anot Maltos Nacionalinės statistikos tarnybos, užsienio investicijos Maltoje sudaro 1474 proc. jos ekonomikos dydžio;

328.  primena mokslinį tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad mokesčių vengimas per šešias ES valstybes nares lemia 42,8 mlrd. EUR prarastų mokestinių pajamų kitose 22 valstybėse narėse(158), o tai reiškia, kad šių šalių grynąjį mokėjimų balansą gali atsverti nuostoliai, kurių jos sukelia kitų valstybių narių mokesčių bazei; pažymi, kad, pavyzdžiui, Nyderlandai Sąjungai lemia 11,2 mlrd. EUR grynųjų sąnaudų, o tai reiškia, kad dėl šios šalies kitos valstybės narės netenka pelno mokesčio daugiašalių įmonių ir jų akcininkų naudai;

329.  primena, kad siekiant sustiprinti Sąjungos ir valstybių narių kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu, būtina efektyviai naudoti visus duomenis, įskaitant makroekonominius;

330.  primena, kad Komisija kritikavo septynias valstybes nares(159) – Belgiją, Kiprą, Vengriją, Airiją, Liuksemburgą, Maltą ir Nyderlandus – už jų mokesčių sistemų trūkumus, dėl kurių susidarė palankios sąlygos agresyviai mokesčių politikai, teigdama, kad jų mokesčių politika kenkia Europos bendrosios rinkos vientisumui; mano, kad šie jurisdikcij1 turintys subjektai taip pat gali būti laikomi kuriančiais palankias sąlygas agresyviam mokesčių planavimui visame pasaulyje; pabrėžia, kad Komisija pripažino, jog kai kurios iš minėtųjų valstybių narių ėmėsi priemonių, kad, reaguodamos į komisijos kritiką, patobulintų savo mokesčių sistemas(160); pažymi, kad neseniai atliktame moksliniame tyrime(161) nustatyta, jog penkios ES valstybės narės yra įmonių mokesčių rojai: Kipras, Airija, Liuksemburgas, Malta ir Nyderlandai; pabrėžia, kad kriterijai ir metodika, naudoti šioms šalims nustatyti, apėmė išsamų žalingos jų mokesčių praktikos įvertinimą, priemones, kuriomis sudaromos palankios sąlygos agresyviam mokesčių planavimui, ir ekonominių srautų iškraipymą, ir buvo remiamasi Eurostato duomenimis, kurie apėmė didelį tiesioginių užsienio investicijų srautą į šalį ir iš šalies, autorinių atlyginimų, palūkanų ir dividendų srautus; ragina Komisiją šiuo metu bent jau šias penkias valstybes nares laikyti ES mokesčių rojais tol, kol nebus įgyvendintos esminės mokesčių reformos;

331.  prašo Tarybos paskelbti išsamų savanoriškai diegti reformas įsipareigojusių jurisdikciją turinčių subjektų, kurie buvo nurodyti II priede, kai 2017 m. gruodžio 5 d. buvo paskelbtas pirmasis ES sąrašas, įsipareigojimų vertinimą;

6.2.Atsakomosios priemonės

332.  dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares nebendradarbiaujantiems jurisdikciją turintiems subjektams taikyti veiksmingas ir atgrasomąsias atsakomąsias priemones, siekiant skatinti sėkmingą bendradarbiavimą mokesčių klausimais ir šalių, įtrauktų į ES sąrašo I priedą, atitiktį reikalavimams;

333.  apgailestauja dėl to, kad dėl daugumos Tarybos siūlomų atsakomųjų priemonių leidžiama spręsti valstybėms narėms; susirūpinęs pažymi, kad per 2018 m. gegužės 15 d. TAXE 3 komiteto klausymą kai kurie ekspertai(162) pabrėžė faktą, kad atsakomosios priemonės gali nepakankamai skatinti nebendradarbiaujančius jurisdikciją turinčius subjektus, nes ES sąraše nėra kai kurių labiausiai žinomų mokesčių rojų; mano, kad tai sumenkina įtraukimo į sąrašus proceso patikimumą, nes į tai taip pat atkreipė dėmesį kai kurie ekspertai;

334.  ragina valstybes nares priimti bendrą griežtų atsakomųjų priemonių rinkinį, įskaitant išskaičiuojamuosius mokesčius, draudimą dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, taikyti sustiprintus audito reikalavimus ir automatines kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisykles įmonėms, įtrauktoms į nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą, nebent mokesčių mokėtojai ten vykdytų tikrąją ekonominę veiklą;

335.  ragina ir mokesčių institucijas, ir mokesčių mokėtojus bendradarbiauti renkant svarbius faktinius duomenis, ar kontroliuojamoji užsienio bendrovė vykdo tikrąją ekonominę veiklą ir ekonominiu požiūriu iš esmės yra šalies teritorijoje turėdama ten darbuotojus, įrangą, turtą ir patalpas, kaip matyti iš svarbių faktinių duomenų ir aplinkybių;

336.  atkreipia dėmesį, kad besivystančios šalys gali neturėti išteklių įgyvendinti naujus susitartus tarptautinius ar Europos mokesčių standartus; todėl ragina Tarybą atsisakyti tokių atsakomųjų priemonių, kaip paramos vystymuisi sumažinimas;

337.  pažymi, kad atsakomosios priemonės yra labai svarbios kovojant su agresyviu mokesčių planavimu, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu; be to, pažymi, kad Europos Sąjungos ekonominė įtaka gali padėti atgrasyti nebendradarbiaujančius jurisdikciją turinčius subjektus ir mokesčių mokėtojus naudotis mokesčių spragomis ir žalinga mokesčių praktika, kurią taiko tos jurisdikcijos;

338.  ragina Europos finansų įstaigas(163) apsvarstyti galimybę kiekvieno projekto atveju taikyti sustiprinto ir sugriežtinto išsamaus patikrinimo tvarką į ES sąrašo II priedą įrašytiems jurisdikciją turintiems subjektams siekiant išvengti ES lėšų investavimo arba nukreipimo per ES mokesčių standartų neatitinkančius subjektus trečiosiose šalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB pritarė savo patikslintai grupinei politikai dėl menkai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų bei gero mokesčių valdymo, ir ragina reguliariai atnaujinti šią politiką ir įtraukti griežtesnius skaidrumo reikalavimus, suderintus su ES standartais; ragina EIB paskelbti šią politiką kai tik ji bus patvirtinta; ragina visas Europos finansines institucijas taikyti vienodas sąlygas ir vienodo lygio standartus;

6.3.ES kaip pasaulinės lyderės padėtis

339.  pakartoja savo raginimą, kad įvykdžius ex ante koordinavimą, ES ir jos valstybėms narėms imtis vadovaujančiojo vaidmens visame pasaulyje kovojant su mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčiu planavimu ir pinigų plovimu, visų pirma, įgyvendinant Komisijos iniciatyvas visuose susijusiuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant JT, G 20 ir EBPO, kurie atlieka centrinį vaidmenį mokesčių srityje, ypač įvykus tarptautinei finansų krizei;

340.  primena, kad daugiašalė politika ir tarptautinis šalių, įskaitant besivystančias šalis, bendradarbiavimas ir toliau yra tinkamiausia priemonė siekiant konkrečių rezultatų, kartu laikantis abipusiškumo principo; apgailestauja, kad kai kurie teisėkūros pasiūlymai, kurie viršija EBPO rekomendacijas ir kurie galėtų tapti pagrindu tolesniam vaisingam darbui tarptautiniu lygmeniu, yra įstrigę Taryboje;

341.  mano, kad JT sistemoje įsteigtus tarpvyriausybinę mokesčių įstaigą, kuri būtų tinkamai pasiruošus ir turėtų pakankamai išteklių ir, kur tinkama, vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, būtų galima užtikrinti, kad visos šalys galėtų vienodomis sąlygomis dalyvauti formuojant ir pertvarkant pasaulinę mokesčių darbotvarkę(164), skirtą veiksmingai kovoti su žalinga mokesčių praktika ir užtikrinti tinkamą apmokestinimo teisių paskirstymą; atkreipia dėmesį į neseniai išreikštus raginimus JT tarptautinį bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komitetą paversti tarpvyriausybine JT pasauline mokesčių įstaiga(165); pabrėžia, kad JT pavyzdinė mokesčių konvencija užtikrina teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą tarp kilmės ir gyvenamosios vietos šalių;

342.  ragina surengti tarpvyriausybinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl likusių visuotinių mokesčių reformų siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir daryti spaudimą visoms šalims, visų pirma, jų finansų centrams, kad būtų laikomasi skaidrumo ir sąžiningo apmokestinimo standartų; ragina Komisiją imtis iniciatyvos surengti tokį aukščiausiojo lygio susitikimą ir jame pradėti antrąjį tarptautinių mokesčių reformų rinkinį, atsižvelgiant į BEPS veiksmų planą, ir numatyti įsteigti pirmiau minėtą tarpvyriausybinę mokesčių įstaigą;

343.  atkreipia dėmesį į Komisijos veiklą ir indėlį EBPO Pasauliniame forumo skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais, įtraukioje BEPS sistemoje, t.y. siekiant skatinti aukštesnį gero mokesčių srities valdymo standartą visame pasaulyje ir kartu užtikrinant, kad tarptautinių gero mokesčių srities valdymo standartų ir toliau būtų visapusiškai laikomasi ES;

6.4.Besivystančios šalys

344.  yra įsitikinęs, kad siekiant padidinti ES politikos suderinamumą vystymosi labui ir besivystančių šalių mokesčių pajėgumus ir nuosavų išteklių sutelkimą ir panaudojimą tvariam ekonominiam vystymuisi itin svarbu remti besivystančias šalis kovojant su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu, korupcija ir slaptumu, dėl kurių skatinami neteisėti finansiniai srautai; pabrėžia, kad reikia didinti besivystančių šalių mokesčių administracijoms tenkančią finansinės ir techninės pagalbos dalį, siekiant sukurti stabilias ir šiuolaikiškas teisines apmokestinimo sistemas;

345.  palankiai vertina ES bendradarbiavimą su Afrikos Sąjunga įgyvendinant Adis Abebos mokesčių iniciatyvą, Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą bei Kimberley procesą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti Afrikos Sąjungos šalis įgyvendinant skaidrumo politiką; todėl ragina nacionalines ir regionines mokesčių institucijas automatiškai keistis informacija; primena glaudų ir sustiprintą Interpolo ir Afrikos žemyno policijos vadų koordinavimo institucijos (AFRIPOL) bendradarbiavimą;

346.  primena, kad valstybėms narėms, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, būtina atlikti mokesčių politikos ir dvišalių mokesčių sutarčių reguliarią šalutinio poveikio kitoms valstybėms narėms ir besivystančioms šalims analizę, pripažindamas, kad šiuo atžvilgiu toks pat darbas jau vykdomas įgyvendinant gero mokesčių srities valdymo platformą; ragina valstybes nares atlikti tokias šalutinį poveikį analizes prižiūrint Komisijai;

347.  primygtinai ragina valstybes nares peržiūrėti ir atnaujinti valstybių narių ir trečiųjų valstybių dvišalius susitarimus dėl apmokestinimo siekiant panaikinti spragas, kurios skatina mokestiniais sumetimais taikomą prekybos praktiką norint išvengti mokesčių;

348.  primena, kad reikia atsižvelgti į besivystančių šalių teisės ypatumus ir pažeidžiamumą, visų pirma, automatinio keitimosi informacija srityje, turint omenyje pereinamąjį laikotarpį ir būtinybę padėti joms stiprinti pajėgumus;

349.  pažymi, kad siekiant kovoti su neteisėtais finansiniais srautais ir korupcija privačiajame ir viešajame sektoriuose reikia glaudžiau bendradarbiauti su regioninėmis organizacijomis, visų pirma, su Afrikos Sąjunga (AS);

350.  palankiai vertina tai, kad visos šalys vienodomis sąlygomis dalyvauja įtraukioje sistemoje, kurioje yra daugiau nei 115 šalių ir jurisdikciją turinčių subjektų, bendradarbiaujančių įgyvendinant EBPO ir G20 BEPS teisės aktų rinkinį; ragina valstybes nares paremti ir įgaliojimų, ir įtraukios sistemos veikimo reformą siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į besivystančių šalių interesus; tačiau primena, kad į derybas dėl BEPS veiksmų buvo neįtrauktos daugiau kaip 100 besivystančių šalių;

351.  pripažįsta, kad mokesčių rojų yra ir besivystančiose šalyse; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl glaudesnio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmo finansavimu srityje ir ypač dėl antikvarinių daiktų importo licencijos sukūrimo;

352.  primena, kad skurdui mažinti skirtą viešąją paramą vystymuisi reikėtų labiau orientuoti į tinkamos reglamentavimo sistemos įgyvendinimą, taip pat į mokesčių administratorių ir institucijų, atsakingų už kovą su neteisėtais finansiniais srautais, stiprinimą; ragina šią paramą teikti prisidedant techninėmis ekspertinėmis žiniomis apie išteklių valdymą, finansinę informaciją ir kovos su korupcija taisykles; taip pat ragina šią paramą teikti sudarant palankesnes sąlygas regioniniam bendradarbiavimui kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu; akcentuoja tai, kad tokia pagalba taip pat turėtų būti teikiama pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai besivystančiose šalyse siekiant užtikrinti visuomenės vykdomą vidaus mokesčių politikos kontrolę;

353.  tikisi, kad Komisija ras pakankamus išteklius, kad įgyvendintų požiūrį „daugiau surinkti ir geriau išleisti“, visų pirma, vykdydama pavyzdines programas(166);

354.  ragina ES ir valstybes nares imtis suderintų išorės veiksmų visais politikos lygmenimis, kad suteiktų trečiosioms šalims ir visų pirma besivystančioms šalims lėšų paskatinti subalansuotą ekonominį vystymąsi ir išvengti priklausomybės nuo vieno sektoriaus (visų pirma finansų sektoriaus);

355.  primena, kad derantis dėl mokesčių sutarčių su besivystančiomis šalimis reikia elgtis sąžiningai, atsižvelgiant į jų konkrečią padėtį ir užtikrinant teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą pagal tikrosios ekonominės veiklos ir vertės kūrimo kriterijus; šiuo atžvilgiu ragina kaip minimalųjį standartą laikyti JT pavyzdinę mokesčių konvenciją ir užtikrinti su derybomis dėl sutarčių susijusių veiksmų skaidrumą; pripažįsta, kad EBPO pavyzdinė mokesčių sutartis suteikia daugiau teisių gyvenamosios vietos šaliai;

356.  ragina Komisiją į sutartį įtraukti nuostatas dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo, dėl kurių būtų deramasi su AKR šalimis, kai 2020 m. vasario mėn. baigs galioti dabartinis Kotonu susitarimas; atkreipia dėmesį į ypatingą skaidrumo mokesčių srityje svarbą siekiant veiksmingai įgyvendinti tokias nuostatas;

6.5.ES susitarimai su trečiosiomis šalimis

357.  primena, kad geras mokesčių valdymas yra visuotinė problema, kuriai pirmiausia reikia pasaulinio lygmens sprendimų; todėl primena savo poziciją, kad nepažeidžiant išimtinės ES kompetencijos į naujus svarbius ES susitarimus su trečiosiomis šalimis reikėtų sistemingai įtraukti nuostatą dėl gero mokesčių valdymo siekiant užtikrinti, kad įmonės arba tarpininkai negalėtų netinkamai pasinaudoti tais susitarimais siekdami išvengti mokesčių ar juos paslėpti arba vykdyti neteisėtų pajamų plovimą; laikosi nuomonės, kad į tokią nuostatą reikėtų įtraukti konkrečias taisykles dėl valstybės pagalbos, kuri yra suteikiama kaip mokestinė nauda, skaidrumo reikalavimus ir nuostatas dėl kovos su pinigų plovimu;

358.  ragina valstybes nares, prireikus, koordinuotai naudotis dvišaliais santykiais su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, padedant Komisijai, nustatyti tolesnį dvišalį bendradarbiavimą tarp FŽP, mokesčių institucijų ir kompetentingų institucijų siekiant kovoti su finansiniais nusikaltimais;

359.  pažymi, kad, be politinių susitarimų, kuriuose yra tokia gero mokesčių valdymo nuostata, ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) numatomos mokesčių taikymo išimtys, kuriomis užtikrinama politinė veiksmų laisvė įgyvendinant ES požiūrį į kovą su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu, pavyzdžiui, reikalaujant gero mokesčių valdymo ir veiksmingai naudojant ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą; be to, pažymi, kad LPS taip pat siekiama skatinti svarbius tarptautinius standartus ir užtikrinti jų laikymąsi trečiosiose šalyse;

360.  mano, kad ES neturėtų sudaryti susitarimų su nebendradarbiaujančiais mokesčių jurisdikciją turinčiais subjektais, įtrauktais į ES sąrašo I priedą, kol jurisdikciją turintis subjektas nesilaikys ES gero mokesčių valdymo standartų; ragina Komisiją ištirti, ar ES gero mokesčių valdymo standartų nesilaikymas daro poveikį tinkamam LPS arba politinių susitarimų taikymui, jeigu susitarimas jau pasirašytas;

361.  primena, kad sąlygos dėl gero mokesčių srities valdymo ir skaidrumo, taip pat informacijos mainai, turėtų būti įtraukti į visus naujus susijusius ES susitarimus su trečiosiomis šalimis ir dėl jų turi būti deramasi persvarstant esamus susitarimus, atsižvelgiant į tai, kad tai yra pagrindinės ES išorės politikos priemonės, tačiau skirtingose politikos srityse yra skirtingas kompetencijos lygis;

6.6.Valstybių narių sudaromos dvišalės mokesčių sutartys

362.  pažymi, kad kai kurie ekspertai mano, jog daugeliu ES valstybių narių sudarytų ir šiuo metu galiojančių mokesčių sutarčių apribojamos mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas turinčių šalių apmokestinimo teisės(167); reikalauja, kad vedant derybas dėl mokesčių sutarčių Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų laikytis politikos nuoseklumo principo vystymosi srityje, kaip nurodyta SESV 208 straipsnyje; pabrėžia, kad mokesčių sutarčių sudarymas yra valstybių narių prerogatyva;

363.  atkreipia dėmesį, kad mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, visų pirma Užsachario Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalyse, taip pat Pietų Azijoje, patiriama daug didesnių nuostolių dėl mokesčių vengimo, nei kituose regionuose(168); todėl prašo valstybes nares iš naujo susiderėti dėl savo dvišalių mokesčių sutarčių su trečiosiomis šalimis, kad į jas būtų įtrauktos kovos su piktnaudžiavimu nuostatos, užkirstas kelias palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimui ir besivystančių šalių tarpusavio lenktynėms dėl žemesnių standartų;

364.  ragina Komisiją peržiūrėti visas galiojančias ir valstybių narių pasirašytas mokesčių sutartis su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi naujų visuotinių standartų, kaip antai Daugiašalės su mokesčių sutartimis susijusių mokesčio bazės erozijos ir pelno perkėlimo prevencijos priemonių konvencijos (MLI); pažymi, kad MLI atspindi EBPO standartus, kurie buvo nustatyti neatsižvelgiant į besivystančių šalių poreikius ar problemas; prašo Komisijos paskelbti rekomendacijas valstybėms narėms dėl galiojančių dvišalių mokesčių sutarčių siekiant užtikrinti, kad į jas būtų įtrauktos bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikant tikrosios ekonominės veiklos ir vertės sukūrimo kriterijus;

365.  žino, kad dvišalės mokesčių sutartys neatspindi dabartinės skaitmeninės ekonomikos tikrovės; ragina valstybes nares atnaujinti savo dvišales mokesčių sutartis pagal Komisijos rekomendaciją, susijusią su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu(169);

6.7.Dvigubas apmokestinimas

366.  palankiai vertina sustiprintą dvigubo apmokestinimo išvengimo sistemą; pabrėžia, kad labai svarbu panaikinti dvigubą apmokestinimą, kad būtų užtikrinta, jog nenukentėtų sąžiningi mokesčių mokėtojai ir nebūtų pamintas jų pasitikėjimas; ragina valstybes nares laikytis savo sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir nuoširdžiai bei skubiai bendradarbiauti tais atvejais, kai pranešama apie dvigubą apmokestinimą;

367.  palankiai vertina 2017 m. spalio 10 d. Tarybos direktyvos (ES) 2017/1852 dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje, kuria įgyvendinamas BEPS veiksmų plano 14 veiksme nurodytas standartas, priėmimą; pažymi, kad direktyvos įgyvendinimo terminas (2019 m. birželio 30 d.) dar nepraėjo ir kad siekiant užtikrinti nuostatų veiksmingumą ir efektyvumą reikės vykdyti jų stebėseną;

368.  ragina Komisiją rinkti ir skelbti informaciją apie mokestinių ginčų, kurie buvo pareikšti ir išspręsti, skaičių pagal ginčo tipą per metus ir pagal dalyvaujančias šalis siekiant stebėti mechanizmą ir užtikrinti, kad jis būtų veiksmingas ir efektyvus;

6.8.Atokiausi regionai

369.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES atokiausiuose regionuose būtų įgyvendinami būtiniausi BEPS standartai ir ATAD;

370.  pažymi, kad Komisija pradėjo nuodugnų tyrimą dėl Portugalijos taikomos Madeiros laisvosios zonos regioninės pagalbos schemos(170);

7.Tarpininkai

371.  palankiai vertina bendrą sąvokų „tarpininkas“(171) ir „praneštinas tarpvalstybinis susitarimas“ apibrėžčių pobūdį neseniai priimtoje DAC6(172); ragina pagal DAC6 atnaujinti skiriamuosius požymius, kad be kita ko būtų įtrauktos ir dividendų arbitražo sistemos, įskaitant dividendų ir kapitalo prieaugio mokesčių grąžinimą; ragina Komisiją iš naujo įvertinti DAC6 ataskaitų teikimo įpareigojimų taikymą vidaus atvejams; primena pagal DAC6 vykdomą tarpininkų pareigą pranešti mokesčių institucijoms apie mokesčių teisės aktų struktūrinėmis spragomis pagrįstas sistemas, visų pirma atsižvelgiant į didėjantį tarpvalstybinių mokesčių vengimo strategijų skaičių; mano, kad schemos, kurias atitinkamos vietos valdžios institucijos laikomo kenksmingomis, turėtų būti paskelbtos viešai, pateikiant anoniminius duomenis;

372.  primena, kad tarpininkai atlieka labai svarbų vaidmenį palengvindami pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą ir kad jie turėtų atsakyti už šiuos veiksmus;

373.  primena, kad būtina stiprinti mokesčių institucijų ir finansų priežiūros institucijų bendradarbiavimą siekiant bendrai ir veiksmingai prižiūrėti finansinių tarpininkų vaidmenį ir atsižvelgiant į tai, kad tam tikros į mokesčius orientuotos finansinės priemonės gali kelti pavojų finansų rinkos stabilumui ir rinkos vientisumui;

374.  mano, kad Sąjunga turėtų rodyti pavyzdį, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad tarpininkai, skatinantys agresyvų mokesčių planavimą ir mokesčių slėpimą, neturėtų vadovauti ir teikti konsultacijas Sąjungos politiką formuojančioms institucijoms minėtais klausimais;

375.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti ir šalinti interesų konfliktų riziką, kylančią dėl teisinių konsultacijų, konsultacijų mokesčių klausimais ir audito paslaugų teikimo, teikiant konsultacijas tiek verslo klientams, tiek valdžios institucijoms; pastebi, kad interesų konfliktas gali pasireikšti įvairiu pavidalu, pvz. per viešojo pirkimo sutartis, kuriose reikalaujama įsigyti mokamas konsultacijas susijusias su šiomis paslaugomis; taip pat gaunant neoficialius ar nemokamus patarimus, per oficialių konsultacijų ir ekspertų grupes ir per „sukamųjų durų“ reiškinį; tačiau pabrėžia, kaip svarbu skaidriai išvardyti konkrečiam klientui teikiamas paslaugas ir aiškiai jas atskirti; pakartoja savo prašymus, pateiktus ankstesnėse ataskaitose(173) šiuo klausimu;

376.  palankiai vertina stebėjimą, kaip užtikrinamas 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/56/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito(174) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB(175), vykdymas, visų pirma nuostata dėl viešojo intereso įmonėse teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba teisės aktų nustatytą auditą atliekančių audito įmonių; pažymi būtinybę užtikrinti, kad šios taisyklės būtų taikomos tinkamai;

377.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę visiems BEPS projekto 12 priemonėje nurodytiems mokesčių ir finansų tarpininkams, kurie vykdydami savo profesinę veiklą sužino apie piktnaudžiaujamojo pobūdžio ir agresyvius sandorius, priemones ar struktūras, nustatyti reikalavimą deklaruoti mokesčius;

378.  ragina keisti auditorius kas septynerius metus, kad būtų išvengta interesų konflikto, ir kuo labiau apriboti su auditu nesusijusių paslaugų teikimą;

379.  pakartoja, kad finansų įstaigos, konsultantai ir kiti tarpininkai, kurie sąmoningai ir sistemingai sudaro palankesnes sąlygas pinigų plovimo arba mokesčių slėpimo veiklai, arba dalyvauja joje ar steigia biurus, filialus ar patronuojamąsias įmones ES sąraše išvardytose jurisdikcijose, siekdami siūlyti savo klientams agresyvaus mokesčių planavimo schemas, turėtų patirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas; ragina tokių institucijų ir asmenų veiklos licencijas išsamiai persvarstyti tuo atveju, jei jie buvo nuteisti už dalyvavimą nesąžiningumo veikloje, arba jiems žinojus, kad jų klientai vykdo tokią veiklą, ir, kai tinkama, riboti tokių subjektų veiklą bendrojoje rinkoje;

380.  pažymi, kad profesine paslaptimi negalima naudotis siekiant apsaugoti ar nuslėpti neteisėtą praktiką arba pažeidžiant įstatymą; primygtinai ragina, kad advokato teisės neatskleisti informacijos apie klientą privilegija netrukdytų tinkamai pranešti apie įtartiną sandorį arba kitą galimai neteisėtą veiklą, nedarant poveikio pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją garantuojamoms teisėms ir baudžiamosios teisės bendriesiems principams;

381.  ragina Komisiją vadovaujantis Europos teismų praktika paskelbti gaires dėl advokato teisės neatskleisti informacijos apie klientą principo aiškinimo ir taikymo, skirtas šios profesijos atstovams, ir aiškiai atskirti tradicines teisines konsultacijas ir teisininkus, vykdančius veiklą finansų srityje;

8.Pranešėjų ir žurnalistų apsauga

382.  yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti, kad neteisėtai veiklai ir piktnaudžiavimui teisės aktais būtų užkirstas kelias arba jie neklestėtų, labai svarbu apsaugoti pranešėjus tiek privačiame, tiek ir valstybiniame sektoriuose; pripažįsta, kad pranešėjai atlieka esminį vaidmenį stiprinant demokratiją visuomenėje ir kovoje su korupcija ir kitais sunkiais nusikaltimais ar neteisėta veiklai bei ginant Sąjungos finansinius interesus; pabrėžia, kad pranešėjai neretai yra itin svarbus tyrimus vykdančių žurnalistų informacijos šaltinis, tad juos reikėtų apsaugoti nuo bet kokio priekabiavimo ir susidorojimo; pažymi, kad yra svarbi prieiga prie visų atskaitomybės kanalų;

383.  mano, kad norint išsaugoti tiriamosios žurnalistikos kaip demokratinės visuomenės sergėtojos vaidmenį, būtina saugoti tiriamosios žurnalistikos šaltinių, įskaitant pranešėjus, konfidencialumą;

384.  todėl mano, kad nuo šios pareigos užtikrinti konfidencialumą turėtų būti galima nukrypti tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai informacijos, susijusios su pranešimo teikėjo asmens duomenimis, atskleidimas yra būtina ir proporcinga pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę nustatyta prievolė, taikoma vykstant tyrimams ar teismo procesams, arba siekiant apsaugoti kitų asmenų laisves, įskaitant susijusio asmens teisę į gynybą, visais atvejais taikant atitinkamas tokiais teisės aktais nustatytas apsaugos priemones. mano, kad nevykdant pareigos užtikrinti pranešimo teikėjo konfidencialumą, susijusį su šio asmens tapatybe, turėtų būti numatytos atitinkamos sankcijos(176);

385.  pažymi, kad JAV apgaulingų pranešimų aktas yra patikimas pagrindas atlyginti pranešėjams tais atvejais, kai vyriausybė susigrąžina dėl sukčiavimo prarastas lėšas(177); pabrėžia, kad vadovaujantis JAV teisingumo departamento ataskaita, tiesiogiai dėl pranešėjų nustatytų ir praneštų pažeidimų buvo atgauta 3,4 iš bendros 3,7 mlrd. USD sumos; ragina valstybes nares sukurti saugius konfidencialius pranešimų kanalus pranešėjams susijusiose institucijose ir privačiuose subjektuose;

386.  prašo Komisijos išnagrinėti visame pasaulyje taikomą pranešėjų apsaugos ir skatinimo gerąją praktiką(178) ir, kai tinkama ir reikalinga, parengti apsvarstyti galiojančių teisės aktų peržiūros galimybę, siekiant atitinkamas ES sistemas padaryti dar veiksmingesnėmis;

387.  ragina sukurti bendrą ES fondą, iš kurio būtų skiriama tinkama finansinė parama pranešėjams, kurie dėl atskleistos nusikalstamos veikos ar akivaizdžiai visuomenei svarbių faktų rizikuoja netekti pragyvenimo šaltinio;

388.  nerimauja dėl to, kad pranešėjai neretai nepraneša apie savo abejones iš susidorojimo baimės ir jei susidorojimas nebus slopinamas, ir už tai nebus baudžiama, tai gali atgrasinti potencialius pranešėjus nuo informacijos pateikimo; mano, kad AMLD5 pripažinta pranešėjų teisė saugiai pateikti skundą atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, pvz. per vieną bendrą informacinį punktą sudėtingais tarptautinio masto atvejais, kai jiems grasinama arba žadama susidoroti, ir teisė pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis rodo, kad asmenų, pranešančių apie įtariamą pinigų plovimą arba teroristų finansavimą įmonės viduje arba FŽP, padėtis gerokai pagerėjo; primygtinai ragina valstybes nares laiku perkelti į nacionalinę teisę ir tinkamai įgyvendinti nuostatas dėl pranešėjų apsaugos, nustatytas AMLD5;

389.  teigiamai vertina Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinių derybų dėl direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos rezultatus ir ragina valstybes nares kuo greičiau priimti naujus standartus, kad informatoriai būtų apsaugoti tokiomis priemonėmis, kaip antai, aiškūs pranešimų teikimo kanalai, konfidencialumas, teisinė apsauga ir sankcijos tiems, kurie bando persekioti asmenis, pranešančius apie pažeidimus;

390.  primena, kad ES pareigūnai turi pranešėjų apsaugą pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas(179), ir ragina valstybes nares savo valstybės tarnautojams taikyti panašius standartus;

391.  mano, kad susitarimais dėl informacijos neatskleidimo, įtrauktiems į darbo sutartis ir atleidimo iš darbo susitarimus jokiu būdu neturėtų būti užkertamas kelias darbuotojams informuoti kompetentingas institucijas apie įtariamus įstatymų ir žmogaus teisių(180) pažeidimo atvejus; ragina Komisiją įvertinti galimybę šioje srityje siūlyti teisės aktus, kuriais būtų draudžiama piktnaudžiauti informacijos neatskleidimo sutartimis;

392.  pažymi, kad TAX3 komitetas kvietė pranešėjus „Julius Bär“ ir „Danske Bank“ bylose liudyti viešuose klausymuose Parlamente(181); yra susirūpinęs dėl to, kad pranešėjų apsauga finansų įstaigose nėra visiškai patenkinama, o būgštavimai dėl darbdavių ir institucijų atsakomųjų veiksmų gali užkirsti kelią pranešėjams pateikti informacijos apie teisės pažeidimus; labai apgailestauja, kad dėl teisinių suvaržymų „Danske Bank“ pranešėjas Howard Wilkinson negalėjo laisvai ir visapusiškai pasidalyti savo įžvalgomis apie „Danske Bank“;

393.  apgailestauja dėl to, kad Danijos finansų priežiūros institucija nesusisiekė su pranešėju, kuris informavo apie didelio masto pinigų plovimo veiklą „Danske Bank“; laikosi nuomonės, kad toks neveikimas yra didelis Danijos finansų priežiūros institucijos aplaidumas jai neįvykdžius prievolės tinkamai tirti rimtus įtarimus dėl didelio masto sistemingo pinigų plovimo per banką; ragina atitinkamas ES ir valstybių narių institucijas kuo veiksmingiau naudotis pranešėjų teikiama informacija ir greitai ir ryžtingai imtis veiksmų remiantis iš jų gauta informacija;

394.  ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti Europos Taryboje remiant ir įgyvendinant rekomendacijas dėl pranešėjų apsaugos visų Europos Tarybai priklausančių valstybių šalies teisinėse sistemose; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis vadovaujamojo vaidmens tarptautiniuose forumuose ir remti tarptautinių privalomų pranešėjų apsaugos standartų priėmimą;

395.  pažymi, kad neskaitant pranešėjų tapatybės slaptumo apsaugos, kuri yra būtina priemonė pranešančiajam asmeniui apsaugoti, anoniminį pranešimą reikėtų papildomai apsaugoti nuo bendro pobūdžio grėsmių ir išpuolių, kuriais įtariami pažeidėjai siekia diskredituoti anonimiškai pranešantį asmenį;

396.  pripažįsta, kad žurnalistai susiduria su sunkumais, kai tiria pinigų plovimo, mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo atvejus ir rengia apie juos reportažus; nerimauja, kad tiriamosios žurnalistikos žurnalistams dažnai grasinama ir jie bauginami, įskaitant teisinį bauginimą pagal strateginius ieškinius prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP); ragina valstybes nares gerinti žurnalistų, ypač tų, kurie dalyvauja atliekant finansinių nusikaltimų tyrimus, apsaugą;

397.  ragina Komisiją kuo skubiau parengti finansinės paramos sistemą tiriamajai žurnalistikai, jei įmanoma, pagal DFP įtraukiant nuolatinę ir specialiai skirtą biudžeto eilutę nepriklausomai, kokybiškai žiniasklaidai ir tiriamajai žurnalistikai remti;

398.  griežtai smerkia prievartos prieš žurnalistus naudojimą; susirūpinęs primena, kad pastaraisiais metais Maltoje ir Slovakijoje buvo nužudyti žurnalistai, kurie tyrė įtartiną su pinigų plovimu susijusią veiklą(182); pabrėžia, kad, Europos Tarybos teigimu, smurtu ir nusikaltimais prieš žurnalistus neabejotinai užgniaužiama žodžio laisvė ir stiprėja vidinės cenzūros reiškinys;

399.  primygtinai ragina Maltos valdžios institucijas panaudoti visus turimus išteklius siekiant daryti pažangą nustatant tiriamosios žurnalistikos atstovės Daphne Caruana Galizia nužudymo kurstytojus; palankiai vertina 26 tarptautinių žiniasklaidos laisvės ir žurnalistų organizacijų spaudimą inicijuoti nepriklausomą viešą Daphne Caruana Galizia žmogžudystės tyrimą ir įvertinti, ar to buvo galima išvengti; primygtinai ragina Maltos vyriausybę nedelsiant inicijuoti šį viešą tyrimą; pažymi, kad siekdama sustiprinti savo praktines žinias Maltos vyriausybė bendradarbiauja su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip pvz., Europolas, FTB ir Olandijos teismo medicinos institutas;

400.  palankiai vertina tai, kad Slovakijos valdžios institucijos pateikė kaltinimus asmenims, įtariamiems Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos nužudymo kurstymu, ir įtariamiems šių nužudymų kaltininkams; ragina Slovakijos valdžios institucijas toliau tirti žmogžudystes ir užtikrinti, kad visi bylos aspektai būtų visapusiškai išnagrinėti, įskaitant visas galimas politines sąsajas su nusikaltimais; ragina Slovakijos institucijas visapusiškai ištirti Jano Kuciako tyrimuose paviešintus didelio masto mokesčių slėpimo atvejus, sukčiavimą PVM ir pinigų plovimo atvejus;

401.  apgailestauja dėl to, kad tyrimus vykdantiems žurnalistams, įskaitant Daphne Caruana Galizia, neretai piktnaudžiaujant pareiškiami ieškiniai, kuriais siekiama cenzūruoti, bauginti ir nutildyti juo priverčiant patirti teisminės gynybos išlaidas kol jie sutiks nebekritikuoti arba nebesipriešinti; primena, kad tokie piktnaudžiaujant pareiškiami ieškiniai kelia grėsmę pagrindinėms demokratinėms teisėms, kaip antai žodžio laisvei, spaudos laisvei ir laisvei skleisti ir gauti informaciją;

402.  ragina valstybes nares įgyvendinti mechanizmus, kuriais būtų užkertamas kelias strateginiams ieškiniams prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP); mano, kad taikant tokius mechanizmus reikėtų tinkamai atsižvelgti į teisę į gerą vardą ir reputaciją; ragina Komisiją įvertinti galimybę šioje srityje imtis reikalingų konkrečių veiksmų ir tokių veiksmų prigimtį;

403.  apgailestauja dėl to, kad Šveicarijos teisės aktai dėl šmeižto yra naudojami kritikams Šveicarijoje ir pasaulyje nutildyti, nes įrodinėjimo pareiga tenka ne ieškovui, o kaltinamajam; pabrėžia, kad tai ne tik daro poveikį žurnalistams ir pranešėjams, bet taip pat ir informaciją teikiantiems subjektams Europos Sąjungoje bei įpareigotiesiems asmenims pagal tikrųjų savininkų registrą, nes jei kiltų prievolė pranešti apie tikrąjį savininką Šveicarijoje, pranešimo teikėjas Šveicarijoje gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už šmeižtą, o tai yra laikoma nusikalstama veika(183);

9.Instituciniai aspektai

9.1.Skaidrumas

404.  palankiai vertina Gero mokesčių valdymo platformos darbą; pažymi, kad platformos kadencija trunka iki 2019 m. birželio 16 d.; ragina ją išplėsti arba atnaujinti siekiant užtikrinti, kad valstybės narės ir Komisija būtų informuojamos apie pilietinės visuomenės nuogąstavimus ir žinias; ragina Komisiją į Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupės (EGMLTF) posėdžius kviesti daugiau įvairių sričių ekspertų, įskaitant privačiojo sektoriaus (įmonių ir NVO) ekspertus;

405.  pabrėžia, kad Europos ombudsmenas yra įgaliotas vertinti, kaip ES institucijos taiko ES taisykles dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, įskaitant Tarybos arba EK grupės darbo metodus apmokestinimo srityje;

406.  primena ombudsmeno savo iniciatyva vykdyto Tarybos darbo metodų tyrimo rezultatus ir 2018 m. vasario 9 d. rekomendaciją, kurioje daroma išvada, kad Tarybos praktika viešai neskelbti teisėkūros procedūra priimtų dokumentų, neproporcingas „LIMITE“ statuso priskyrimas dokumentams ir sistemingas valstybių narių, kurios laikosi tam tikros pozicijos dėl teisėkūros procedūros, pavadinimų nenurodymas yra netinkamas administravimas(184);

407.  primena, kad apmokestinimas išlieka valstybių narių kompetencijos klausimu, o Europos Parlamentas turi ribotas galias šiais klausimais;

408.  tačiau pažymi, kad mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo problemų valstybės narės pavieniui veiksmingai spręsti negali; todėl apgailestauja, kad, nepaisant Tarybai pateiktų prašymų, TAX3 komitetas negavo jokių svarbių dokumentų; yra labai susirūpinęs dėl Taryboje esančių valstybių narių politinės valios stokos imtis esminių veiksmų kovojant su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu ir laikytis ESS ir lojalaus bendradarbiavimo principo(185), užtikrinant pakankamą skaidrumą ir bendradarbiavimą su kitomis ES institucijomis;

409.  apgailestauja, kad dabartinės taisyklės dėl galimybės susipažinti su įslaptinta informacija ir kita konfidencialia informacija, kurią Taryba, Komisija arba valstybės narės suteikia Europos Parlamentui vykdant tyrimą, nesuteikia visiško teisinio aiškumo, bet paprastai aiškinamos taip, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai negali susipažinti su neįslaptinta „kita konfidencialia informacija“ saugioje skaitykloje ir jos analizuoti; todėl ragina naujame Tarpinstituciniame susitarime įtraukti aiškiai suformuluotą nuostatą, kuria būtų užtikrinama akredituotų Parlamento narių padėjėjų teisė susipažinti su dokumentais remiantis principu „būtina žinoti“, jiems teikiant paramą Parlamento nariams;

410.  apgailestauja, kad nepaisant daugkartinių kvietimų, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovai atsisakė atvykti į TAX3 komitetą ir informuoti apie pažangą įgyvendinant TAXE, TAX2 ir PANA komitetų rekomendacijas; pabrėžia, kad darbiniai Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Europos Parlamento specialiųjų ir tyrimo komitetų susitikimai turėtų būti įprasta praktika;

9.2.Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas)

411.  atkreipia dėmesį į aktyvesni EK grupės informacijos teikimą ir ypač palankiai vertina tai, kad du kartus per metus skelbiama jos ataskaita Tarybai, taip pat jurisdikciją turintiems subjektams išsiųsti raštai ir gauti su įtraukimu į ES sąrašą susiję įsipareigojimai;

412.  tačiau apgailestauja dėl neaiškaus derybų dėl įtraukimo į ES sąrašą procedūros pobūdžio ir ragina valstybes nares ateityje atnaujinant sąrašus užtikrinti skaidrumą;

413.  palankiai vertina tai, kad EK grupės pirmininkas lankėsi TAX3 komitete, tad ankstesnė EK grupės pozicija pasikeitė; taip pat pažymi, kad po TAX3 komiteto veiklos pradžios skelbiamos EK grupės darbo suvestinės(186); tačiau apgailestauja dėl to, kad tie dokumentai nebuvo paskelbti anksčiau, o esminės jų dalys buvo klastojamos;

414.  pabrėžia, kad pirmiau nurodytos ombudsmeno rekomendacijos taip pat taikomos EK grupei, kuri turėtų teikti būtiną informaciją, susijusią, visų pirma, su žalinga valstybių narių mokesčių praktika ir įtraukimo į ES sąrašą procedūra;

415.  ragina Komiteto grupę imtis tolesnių priemonių savo posėdžių skaidrumui užtikrinti, ypač viešai skelbiant įvairių valstybių narių pozicijas dėl aptariamos darbotvarkės ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo posėdžio datos;

416.  ragina Komisiją teikti ataskaitas apie Verslo apmokestinimo elgesio kodekso įgyvendinimą ir fiskalinės pagalbos teikimą, kaip nurodyta kodekso N konstatuojamojoje dalyje(187);

417.  yra įsitikinęs, kad EK grupės įgaliojimus reikia atnaujinti, nes ji sprendžia ne tik su žalinga ES mokesčių praktika susijusius klausimus, t. y. daro daugiau nei tiesiog teikia techninę pagalbą Tarybai priimant sprendimus; atsižvelgdamas į grupės vykdomo darbo pobūdį, kuris taip pat yra politinis, ragina tokias užduotis vėl vykdyti taikant sistemą, kurioje galima užtikrinti demokratinę kontrolę arba priežiūrą, ir pirmiausia užtikrinti skaidrumą;

418.  tokiomis aplinkybėmis ragina išspręsti neaiškios EK grupės sudėties klausimą paskelbiant jos narių sąrašą;

9.3.ES teisės aktų vykdymo užtikrinimas

419.  ragina naujai išrinktą Parlamentą pradėti bendrą pažangos vertinimą, susijusi su galimybe susipažinti su TAXE, TAX2, PANA ir TAX3 komitetų prašomais dokumentais, palyginant pateiktus prašymus ir prašymus, kuriuos Taryba ir kitos ES institucijos patenkino, ir prireikus imtis reikiamų procedūrinių ir (arba) teisinių priemonių;

420.  ragina Komisijos struktūroje įsteigti naują Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centrą, kuris turėtų gebėti vertinti ir stebėti valstybių narių mokesčių politiką Sąjungos lygmeniu ir užtikrinti, kad valstybės narės neįgyvendintų naujų žalingų mokesčių priemonių;

9.4.Neinstitucinių dalyvių bendradarbiavimas

421.  palankiai vertina suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą TAX3 komiteto klausymuose, kaip nurodyta TAXE 3 skyriaus IV skirsnyje, ir prisidėti prie jų vertinimo, kaip nurodyta TAXE 3 komiteto įgaliojimuose; apgailestauja dėl to, kad kitos suinteresuotosios šalys atsisakė dalyvauti TAXE 3 komiteto klausymuose, kaip nurodyta veiklos apžvalgos IV.4 skirsnyje; pažymi, kad nebuvo galima nustatyti jokių atgrasančių sankcijų už tuos atvejus, kai nebuvo nurodyta tokio atsisakymo priežastis;

422.  ragina Tarybą ir Komisiją susitarti dėl viešai skelbiamo ir reguliariai atnaujinamo nebendradarbiaujančių neinstitucinių šalių sąrašo sudarymo numatant tai tarpinstituciniame susitarime dėl lobistams privalomo skaidrumo registro; be to, mano, kad reikėtų registruoti tuos specialistus ir organizacijas, kurie be pagrįstos priežasties atsisakė dalyvauti TAXE, TAX2, PANA ir TAX3 komitetų klausymuose; ragina ES institucijas atsižvelgti į šį požiūrį ateityje palaikant ryšius su suinteresuotaisiais subjektais ir panaikinti jų leidimus patekti į savo patalpas;

9.5.Parlamento tyrimo teisė

423.  mano, kad norint vykdyti vykdomosios valdžios demokratinę kontrolę itin svarbu suteikti Parlamentui tyrimo įgaliojimus, atitinkančius valstybių narių nacionalinių parlamentų tyrimo įgaliojimus; mano, kad, siekiant atlikti tą vaidmenį, Parlamentui turi būti suteiktas įgaliojimas iškviesti liudytojus ir priversti juos atvykti, taip pat priversti pateikti dokumentus;

424.  mano, jog siekiant, kad šiomis teisėmis būtų naudojamasi, valstybės narės turi susitarti taikyti sankcijas asmenims, neatvykusiems į klausymus arba nepateikusiems dokumentų pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius nacionalinius parlamentinius tyrimus;

425.  primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją laiku užbaigti derybas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų;

9.6.Vienbalsiškumas ir kvalifikuotoji balsų dauguma

426.  pakartoja, kad ragina Komisiją, jei tinkama, naudoti SESV 116 straipsnyje numatytą procedūrą, pagal kurią sudaromos sąlygos pakeisti vieningo balsavimo reikalavimą tais atvejais, kai Komisija mano, kad valstybių narių įstatymais, taisyklėmis ar administraciniais veiksmais nustatytų nuostatų skirtumai iškraipo konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje;

427.  palankiai vertina Komisijos indėlį, atliktą komunikatu „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“, kuriuo pateikiamos gairės dėl konkrečių ir skubių mokesčių politikos sprendimų priėmimo kvalifikuotąja balsų dauguma, kai Taryboje daugumos valstybių narių nenaudai blokuojami teisėkūros procedūra priimami aktai ir iniciatyvos, kuriomis siekiama kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu arba agresyviu mokesčių planavimu; palankiai vertina kai kurių valstybių narių išreikštą paramą šiam pasiūlymui(188);

428.  pabrėžia, kad reikėtų išlaikyti visus numanomus scenarijus, o ne tik perėjimą nuo vienbalsiškumo prie sprendimų priėmimo kvalifikuotąja balsų dauguma taikant nuostatą dėl pereigos; ragina Europos Vadovų Tarybą iki 2019 m. pabaigos įtraukti šį klausimą į aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę, kad būtų galima pradėti rezultatyvias diskusijas apie tai, kaip palengvinti sprendimų dėl mokesčių klausimų priėmimą, siekiant užtikrinti bendrosios rinkos veikimą;

9.7.Tolesni veiksmai

429.  laikosi nuomonės, kad TAXE, TAX2, PANA ir TAX3 komitetų darbą reikėtų tęsti prasidėjus kitai Parlamento kadencijai, įtraukiant tuos komitetus į nuolatinę Parlamento struktūrą, kaip Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) pakomitetį, siekiant sudaryti sąlygas įvairių komitetų dalyvavimui;

o
o   o

430.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Ekonomikos ir finansų reikalų tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos priežiūros institucijoms, Europos prokuratūrai, Europos centriniam bankui, Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetui (MONEYVAL), valstybėms narėms, nacionaliniams parlamentams, JT, G 20, Finansinių veiksmų darbo grupei ir EBPO.

(1) 2018 m. kovo 1 d. sprendimas dėl Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) sudarymo ir jo įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės nustatymo (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0048).
(2) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (OL C 366, 2017 10 27, p. 51).
(3) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (OL C 101, 2018 3 16, p. 79).
(4) OL C 399, 2017 11 24, p. 74.
(5) 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (OL C 369, 2018 10 11, p. 132).
(6) 2016 m. kovo mėn. bendrų tolesnių veiksmų planas dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje ir TAXE 1 rezoliucijų, 2016 m. lapkričio mėn. tolesnių veiksmų planas dėl TAXE 2 rezoliucijos ir 2018 m. balandžio mėn. tolesnių veiksmų planas dėl PANA rezoliucijos.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0475.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0183.
(9) Scherrer A. ir Thirion E., Citizenship by Investment (CBI) and Residency by Investment (RBI) schemes in the EU, EPRS, PE 627.128, Europos Parlamentas, 2018 m. spalio mėn.; Korver R., Money laundering and tax evasion risks in free ports, EPRS, PE 627.114, Europos Parlamentas, 2018 m. spalio mėn., ir Kiendl Kristo I. ir Thirion E., An overview of shell companies in the European Union, EPRS, PE 627.129, Europos Parlamentas, 2018 m. spalio mėn.
(10) Lamensch M. ir Ceci, E., VAT fraud: Economic impact, challenges and policy issues, Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato A teminis skyrius „Ekonomika, mokslo politika ir gyvenimo kokybė“, 2018 m. spalio 15 d.
(11) Houben R. ir Snyers A, Cryptocurrencies and blockchain, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinio direktorato A teminis skyrius „Ekonomika, mokslo politika ir gyvenimo kokybė“, 2018 m. liepos 5 d., ir Hadzhieva E., Impact of Digitalisation on International Tax Matters, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinio direktorato A teminis skyrius „Ekonomika, mokslo politika ir gyvenimo kokybė“, 2019 m. vasario 15 d.
(12) Study on Structures of Aggressive Tax Planning and Indicators – Final Report (Taxation paper No 61, 2016 m. sausio 27 d.), The Impact of Tax Planning on Forward-Looking Effective Tax Rates (Taxation paper No 64, 2016 m. spalio 25 d.) ir Aggressive tax planning indicators – Final Report (Taxation paper No 71, 2018 m. kovo 7 d.).
(13) 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1).
(14) 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/1164, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais (OL L 144, 2017 6 7, p. 1).
(15) Atitinkamai susijusias su automatiniais sprendimais dėl mokesčių (2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 332, 2015 12 18, p.1, DAB3), keitimusi ataskaitomis pagal šalis tarp mokesčių institucijų (2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 146, 2016 6 3, p. 8, DAB4), mokesčių institucijų prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacijos, tikraisiais savininkais ir kitomis išsamaus klientų patikrinimo procedūromis (2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 2016/2258, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 342, 2016 12 16, p. 1, DAB5), privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainais (2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 139, 2018 6 5, p. 1, DAB6)).
(16) 2016 m. spalio 25 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB) (COM(2016)0685) ir 2016 m. spalio 25 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2016)0683).
(17) Dokumentų rinkinį sudaro 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikatas „Laikas nustatyti šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standartą“ (COM(2018)0146), 2018 m. kovo 21 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu (COM(2018)0147), 2018 m. kovo 21 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos (COM(2018)0148), ir 2018 m. kovo 21 d. Komisijos rekomendacija dėl įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimo (C(2018)1650).
(18) 2016 m. balandžio 12 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo (COM(2016)0198).
(19) OL C 224, 2018 6 27, p. 107.
(20) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
(21) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 43).
(22) 2016 m. vasario 2 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planas“ (COM(2016)0050).
(23) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0216.
(24) Susijusius su „Fiat“, „Starbucks“ ir Belgijos sprendimu dėl perviršinio pelno ir sprendimais pradėti valstybės pagalbos tyrimus dėl „McDonalds“, „Apple“ ir „Amazon“.
(25) OL C 265, 2017 8 11, p. 59.
(26) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0014.
(27) pagal Parlamento vidaus taisykles komitetų pavadinimai gali būti sutrumpinti daugiausiai iki keturių raidžių, taigi buvę laikinieji mokesčių komitetai vadinami TAXE, TAX2, PANA ir TAX3. tačiau reikėtų pažymėti, kad įgaliojimas „sudaryti Specialųjį sprendimų dėl mokesčių ir panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komitetą“ reiškia vien tik TAXE2.
(28) Kaip antai finansinės veiklos suaktyvėjimas.
(29) Pvz., programinės įrangos programų naudojimas siekiant automatiškai nuskaityti grynuosius pinigus iš elektroninių grynųjų pinigų registrų ar pardavimo vietų sistemų (angl. zapping), vis dažniau naudojami trečiųjų šalių darbo užmokesčio tvarkytojai, kurie sukčiautojams suteikia galimybę nukreipti teisėtus mokesčius kita linkme.
(30) Gunnarsson A., Schratzenstaller M. ir Spangenberg U., Gender equality and taxation in the European Union, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas C teminis skyrius „Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai“, 2017 m. kovo 15 d.; Grown C. ir Valodia I (editors), Taxation and Gender Equity: A Comparative Analysis of Direct and Indirect Taxes in Developing and Developed Countries, Routledge, 2010, pp. 32 – 74, pp. 309 – 310, ir p. 315; Action Aid, Value-Added Tax (VAT), Progressive taxation policy briefing, 2018; ir Stotsky J. G., Gender and Its Relevance to Macroeconomic Policy: A Survey, TVR darbinis dokumentas, WP/06/233, p. 42.
(31) 2018 m. sausio 24 d. TAX3 komiteto klausymas ES mokesčių atotrūkio tema: žr. 4 diagramą.
(32) 2018 m. lapkričio 14 d. Parlamento pozicijos dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos 49 dalis (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449).
(33) Žr. 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo 63 dalį (OL C 369, 2018 10 11, p. 132).
(34) 2012–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje. Parlamento pozicija siekiant susitarimo ir 2019 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“ (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0039).
(35) Crivelli E., De Mooij R. A., ir Keen M., Base Erosion, Profit Shifting and Developing Countries, 2015.
(36) 2017 m. Europos Sąjungos mokesčių politikos apžvalga, ISBN 978-92-79-72282-0.
(37) Tørsløv T. R., Wier L. S. ir Zucman G., The missing profits of nations, National Bureau of Economic Research, Working Paper No 24701, 2018.
(38) Richard Murphy, „The European Tax Gap“, 2019 m., http://www.taxresearch.org.uk/Documents/EUTaxGapJan19.pdf
(39) Delegacijos kelionės į Vašingtoną ataskaita. 2018 m. lapkričio 27 d. TAX3 komiteto viešojo klausymo stenograma.
(40) 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (OL L 139, 2018 6 5, p. 1).
(41) Study on Structures of Aggressive Tax Planning and Indicators – Final Report (Taxation paper No 61, 2016 m. sausio 27 d.) ir Tax policies in the EU – 2017 Survey.
(42) Kartais dar vadinamų mokesčių slėpimo pagalbininkais ar skatintojais.
(43) 2011 m. lapkričio 11 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (COM(2011)0714).
(44) Hearson M., The European Union’s Tax Treaties with Developing Countries: leading By Example?, 2018 m. rugsėjo 27 d.
(45) BEPS įtraukios sistemos priimtas politikos pranešimas Addressing the Tax Challenges of the Digitalisation of the Economy, publikuotas 2019 m. sausio 29 d.
(46) Žr. 2017 m. liepos 10 d. OECD Transfer Pricing Guidelines for Multinational Enterprises and Tax Administrations 2017.
(47) 2019 m. sausio 24 d. viešasis klausymas mokesčių atotrūkio vertinimo ir ekonomikos skaitmeninimo mokesčių problemų sprendimo (angl. Addressing the Tax Challenges of the Digitalisation of the Economy) tema, EBPO politikos dokumentas, paskelbtas 2019 m. sausio 29 d.
(48) Europos Parlamento 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (OL C 366, 2017 10 27, p. 51), 96 dalis.
(49) Nurodyta pirmiau. Tyrimuose pateikiama agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų, kurios veikia valstybių narių mokesčių bazę (nulemia jos eroziją ar padidėjimą), poveikio valstybėms narėms apžvalga, ir, nors vieno šio reiškinio rodiklio nėra, vis dėlto esama įrodymais laikomų rodiklių rinkinio.
(50) OL C 72 E, 2014 3 11, p. 1.
(51) Kaip matyti iš 2018 m. kovo 21 d. poveikio vertinimo, pateikto kartu su skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo teisės aktų rinkiniu (SWD(2018)0081), pagal kurį skaitmeninę veiklą vykdančioms įmonėms vidutiniškai faktiškai taikomas vos 9,5 proc. mokesčio tarifas, o tradiciniams verslo modeliams – 23,2 proc.
(52) UNCTAD, World Investment Report, 2018.
(53) 2019 m. sausio 29 d. paskelbtas politikos dokumentas Addressing the Tax Challenges of the Digitalisation of the Economy.
(54) 2019 m. kovo 12 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvados.
(55) KiesKompas, Public Perception towards taxing digital companies in six countries, 2018 m. gruodžio mėn.
(56) COM(2018)0148.
(57) Apmokestinimo tendencijos Europos Sąjungoje, 3 lentelė: pagrindiniai įstatymais numatyti pelno mokesčio tarifai (įskaitant papildomus mokesčius), 1995–2018 m., Europos Komisija, 2018.
(58) 2019 m. sausio 23 d. BEPS įtraukios sistemos patvirtintas politikos dokumentas Addressing the Tax Challenges of the Digitalisation of the Economy.
(59) Ten pat.
(60) EBPO, Resumption of Application of Substantial Activities Factor to No or only Nominal Tax Jurisdictions – Inclusive Framework on BEPS: Action 5, 2018.
(61) 2018 m. lapkričio 27 d. viešasis klausymas tema Alleged aggressive tax planning schemes within the EU.
(62) Komisijos komunikatas „Laikas nustatyti šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standartą“ (COM(2018)0146).
(63) 2019 m. sausio 24 d. viešasis klausymas mokesčių atotrūkio vertinimo tema.
(64) 2015 m. birželio 16 d. EŽTT sprendimas (Nr. 787/14) Van Weerelt prieš Nyderlandus.
(65) ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis.
(66) Jungtinė tarptautinė dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo darbo grupė.
(67) Taip pat žr. 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (OL C 369, 2018 10 11, p. 132).
(68) 2019 m. sausio 24 d. viešasis klausymas mokesčių atotrūkio vertinimo tema.
(69) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 63).
(70) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
(71) Kaip Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo dar 1974 m.
(72) 2018 m. birželio 20 d. sprendimas dėl Liuksemburgo valstybės pagalbos įmonei „ENGIE“ (SA.44888); 2017 m. spalio 4 d. sprendimas dėl Liuksemburgo valstybės pagalbos įmonei „Amazon“ (SA.38944); 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas dėl Airijos valstybės pagalbos įmonei „Apple“ (SA.38373); 2016 m. sausio 11 d. sprendimas dėl perviršinio pelno išimties Belgijoje pagal CIR92 185 straipsnio 2 dalies b punktą (SA.37667); 2015 m. spalio 21 d. sprendimas dėl Nyderlandų valstybės pagalbos įmonei „Starbucks“ (SA.38374); 2015 m. spalio 21 d. sprendimas dėl Liuksemburgo valstybės pagalbos įmonei „Fiat“ (SA.38375). Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme nagrinėjamos su visais šešiais sprendimais susijusios bylos.
(73) 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimas dėl tariamos Liuksemburgo valstybės pagalbos įmonei „McDonald’s“ (SA.38945).
(74) 2017 m. gruodžio 18 d. pradėtas tyrimas dėl galimos valstybės pagalbos įmonei „Inter IKEA“ (SA.46470) ir 2018 m. spalio 26 d. pradėtas tyrimas dėl Jungtinės Karalystės tarptautinėms įmonėms taikomos mokesčių schemos (kontroliuojamosios užsienio bendrovės taisyklių) (SA.44896).
(75) 2019 m. kovo 7 d. sprendimas byloje „Tariama pagalba Huhtamaki – Liuksemburgas)“ (SA.50400).
(76) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-5831_en.htm
(77) Kaip 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo (SA.38373) dėl Airijos valstybės pagalbos įmonei „Apple“ atveju. Airija priėmė nagrinėjamus sprendimus dėl mokesčių 1991 m. sausio 29 d. ir 2007 m. gegužės 23 d.
(78) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).
(79) 2018 m. rugpjūčio 30–31 d. TAX3 komiteto delegacijos komandiruotės į Rygą (Latviją) ataskaita.
(80) I. Kiendl Kristo ir E. Thirion, An overview of shell companies in the European Union, EPRS, PE 627.129, Europos Parlamentas, 2018 m. spalio mėn., p. 23.
(81) I. Kiendl Kristo ir E. Thirion, op. cit., p. 23; „Study on Structures of Aggressive Tax Planning and Indicators – Final Report“ (leidinys apmokestinimo klausimais Nr. 61, 2016 m. sausio 27 d.); „The Impact of Tax Planning on Forward-Looking Effective Tax Rates“ (leidinys apmokestinimo klausimais Nr. 64, 2016 m. spalio 25 d.) ir „Aggressive tax planning indicators – Final Report“ ((leidinys apmokestinimo klausimais Nr. 71, 2018 m. kovo 7 d.).
(82) IHS, „Aggressive tax planning indicators“(„Agresyvaus mokesčių planavimo rodikliai“), parengta Europos Komisijai, TAXUD GD leidiniai apmokestinimo klausimais, darbinis dokumentas Nr. 71, 2018 m. kovo 7 d.
(83) SESV 113 straipsnis.
(84) „28 ES valstybių narių PVM nepriemokos tyrimas ir ataskaitos. 2018 m. baigiamoji ataskaita“/TAXUD/2015/CC/131.
(85) Žr. Komisijos pranešimą spaudai.
(86) COM(2017)0569, COM(2017)0568 ir COM(2017)0567.