2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Jørn Dohrmann imunitetą (2018/2277(IMM))

P8_TA(2019)0221 A8-0178/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Danijos Karalystės teisingumo ministro prašymą atšaukti Jørno Dohrmanno imunitetą, kurį 2018 m. lapkričio 6 d. perdavė Danijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, kuris buvo paskelbtas 2018 m. lapkričio 28 d. plenariniame posėdyje ir kuris susijęs su baudžiamuoju persekiojimu pagal Danijos baudžiamojo kodekso 260 skyriaus 1 dalies 1 punktą, 291 skyriaus 1 dalį ir 293 skyriaus 1 dalį kartu su 21 skyriumi;

–  išklausęs Jørno Dohrmanno paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Danijos Karalystės Konstitucijos 57 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0178/2019),

A.  kadangi Viborgo prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Jørno Dohrmanno imunitetą dėl nusikaltimų, apibrėžtų Danijos baudžiamojo kodekso 260 skyriaus 1 dalies 1 punkte, 291 skyriaus 1 dalyje ir 293 skyriaus 1 dalyje kartu su 21 skyriumi; kadangi visų pirma byla yra susijusi su įtariama neteisėta prievarta, tyčine žala ir mėginimu neteisėtai naudotis kitam asmeniui priklausančiu daiktu;

B.  kadangi 2017 m. balandžio 26 d. šalia savo privačios gyvenamosios vietos Jørn Dohrmann atėmė vaizdo kamerą iš operatoriaus, kuris filmavo jo namą maždaug iš 195 m atstumo, siekdamas vėliau panaudoti filmuotą medžiagą televizijos dokumentiniam filmui apie kai kuriuos Europos Parlamento narius iš Danijos; kadangi Jørn Dohrmann pagrasino sudaužyti vaizdo kamerą; kadangi jis sugadino minėtąją kamerą: jos mikrofoną, ekraną ir laidą; kadangi jis pasisavino vaizdo kamerą ir atminties kortelę, ketindamas neteisėtai ja pasinaudoti ir peržiūrėti vaizdo įrašą, tačiau galiausiai jis negalėjo to padaryti, nes policija atvyko į vietą ir atsiėmė kamerą ir atminties kortelę, kuri buvo išimta iš prietaiso;

C.  kadangi už neteisėtą asmenų filmavimą privačioje žemėje operatorius buvo pirmiau apkaltintas padaręs nusikalstamą veiką pagal Danijos baudžiamojo kodekso 264a skyrių; kadangi prokuroras rekomendavo panaikinti kaltinimus atsižvelgiant į tai, kad nėra reikiamo tyčios elemento, kuris yra būtinas norint nuteisti asmenį už Danijos baudžiamojo kodekso 264a skyriaus pažeidimą;

D.  kadangi Pietryčių Jutlandijos policija nurodė, kad įmonė, pasamdžiusi žurnalistą ir vaizdo kameros savininką, pateikė su šia byla susijusį ieškinį dėl 14 724,71 Danijos kronų kompensacijos ir kad bylos dėl tyčinės žalos, vagystės, pasisavinimo ir pan., kurias siekiama išspręsti paskiriant baudą, turi būti nagrinėjamos teismo procese, jeigu nukentėjusioji šalis reikalauja atlyginti žalą;

E.  kadangi Prokuratūra iš pradžių rekomendavo Jørno Dohrmanno byloje vietoj laisvės atėmimo bausmės skirti 20 000 Danijos kronų baudą nepateikus jokių oficialių kaltinimų;

F.  kadangi Jørn Dohrmann paneigė jam pateiktus kaltinimus; kadangi, Prokuratūros tarnybos direktoriaus nuomone, tokiu atveju siekis bylą išspręsti neteisminiu būdu, t. y. paskiriant baudą, nebūtų suderinamas su nusistovėjusia praktika;

G.  kadangi, kad būtų galima Jørną Dohrmanną patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kompetentingos institucijos pateikė prašymą atšaukti jo imunitetą;

H.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

I.  kadangi Danijos Konstitucijos 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be Danijos Karalystės Folketingo sutikimo Danijos Karalystės Folketingo narys jokiu būdu negali būti kaltinamas arba baudžiamas įkalinimu, išskyrus atvejus, kai jis yra suimtas darant nusikaltimą; kadangi šia nuostata užtikrinama apsauga nuo valstybinio kaltinimo, o ne nuo baudžiamosios atsakomybės privataus kaltinimo bylose; kadangi, jeigu bylą galima išspręsti be teismo paskyrus nustatytą baudą, Danijos Karalystės Folketingo sutikimas nėra būtinas;

J.  kadangi Danijos Karalystės Folketingo nariams suteikiamo imuniteto taikymo sritis faktiškai atitinka imuniteto, suteikiamo Europos Parlamento nariams pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį, taikymo sritį; kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, jog tam, kad Europos Parlamento nariui būtų taikomas imunitetas, nuomonę jis turi būti pareiškęs eidamas savo pareigas, o tai reiškia, kad turi būti ryšys tarp pareikštos nuomonės ir Parlamento nario pareigų; kadangi toks ryšys turi būti tiesioginis ir akivaizdus;

K.  kadangi veiksmai, dėl kurių keliami įtarimai, nėra Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje, todėl jie nėra aiškiai arba tiesiogiai susiję su Jørno Dohrmanno, kaip Europos Parlamento nario, veiklos rezultatais;

L.  kadangi nėra nei įrodymų, jog esama fumus persecutionis atvejo, nei jokių priežasčių įtarti tokio atvejo buvimą;

1.  nusprendžia atšaukti Jørn Dohrmann imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Danijos teisingumo ministrui ir Jørnui Dohrmannui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI:EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (COM(2018)0184 – C8-0149/2018 – 2018/0089(COD))

P8_TA(2019)0222 A8-0447/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0184),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0149/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Austrijos Federalinės Tarybos bei Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  2018 m. spalio 10 d. atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos bei Transporto ir turizmo komitetų nuomones (A8-0447/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) …/... dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi,

(1)  šios direktyvos paskirtis – sudaryti sąlygas kompetentingiems atstovaujantiems subjektams, kurie atstovauja kolektyviniams vartotojų interesams, pareiškiant atstovaujamuosius ieškinius, siekti apginti vartotojų teises nuo Sąjungos teisės nuostatų pažeidimų; kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų turėti galimybę prašyti sustabdyti arba uždrausti pažeidimą, patvirtinti, kad pažeidimas buvo padarytas ir siekti apginti teises, pvz., sumokėti kompensaciją, atlyginti sumokėtą kainą, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, pašalinti trūkumus arba, sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, kaip numatyta nacionaliniuose įstatymuose; [1 pakeit.]

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB(6) kompetentingiems atstovaujantiems subjektams buvo leista pareikšti atstovaujamuosius ieškinius visų pirma siekiant sustabdyti ir uždrausti Sąjungos teisės pažeidimus, kurie daro žalą kolektyviniams vartotojų interesams. Tačiau toje direktyvoje nebuvo pakankamai aptartos vartotojų teisės vykdymo užtikrinimo problemos. Siekiant didesnio atgrasymo nuo neteisėtos praktikos, paskatinti gerą ir atsakingą verslo praktiką ir norint sumažinti vartotojų patiriamus nuostolius, būtina sugriežtinti kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos mechanizmą. Atsižvelgiant į įvairius pakeitimus ir siekiant aiškumo, tikslinga Direktyvą 2009/22/EB pakeisti. Remiantis SESV 114 straipsniu, labai reikalingos Sąjungos intervencinės priemonės, siekiant užtikrinti galimybę kreiptis į teismą ir tinkamą teisingumo vykdymą, nes tai sumažins atskirų veiksmų sąnaudas ir naštą; [2 pakeit.]

(3)  atstovaujamasis ieškinys turėtų suteikti galimybę veiksmingai ir efektyviai apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus tiek nuo vidaus, tiek nuo tarpvalstybinių pažeidimų. Jis turėtų sudaryti sąlygas kompetentingiems atstovaujantiems subjektams veikti siekiant užtikrinti atitiktį susijusioms Sąjungos nuostatoms ir įveikti kliūtis, su kuriomis susiduria vartotojai pareikšdami atskirus ieškinius, pvz., netikrumas dėl jų teisių ir prieinamų procedūrinių mechanizmų, ankstesnė nesėkmingų ieškinių patirtis, pernelyg ilgos bylų nagrinėjimo procedūros, psichologinės kliūtys pareikšti ieškinį ir neigiamas tikėtinų išlaidų ir atskiro ieškinio naudos balansas, kad būtų padidintas teisinis tikrumas tiek ieškovams, tiek atsakovams, taip pat pasitikėjimas teisine sistema; [3 pakeit.]

(4)  svarbu užtikrinti būtiną galimybės kreiptis į teismą ir procesinių apsaugos nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi, kuris galėtų nepagrįstai trukdyti įmonių gebėjimui veikti vidaus rinkoje, priemonių pusiausvyrą. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui atstovaujamaisiais ieškiniais, reikėtų vengti tokių aspektų kaip baudinis nuostolių atlyginimas ir apribojimų dėl teisės pareikšti ieškinį nukentėjusių vartotojų vardu nebuvimas, turėtų būti vengiama ir turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės dėl įvairių procedūrinių aspektų, pavyzdžiui, kompetentingų atstovaujančių subjektų paskyrimo, jų lėšų kilmės ir informacijos, kurios reikia atstovaujamajam ieškiniui pagrįsti, pobūdžio. Šia direktyva Pralaimėjusi šalis turėtų padengti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas neturėtų būti daromas poveikis nacionalinėms taisyklėms dėl procesinių išlaidų paskirstymo;priteisti išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui; [4 pakeit.]

(5)  pažeidimai, kurie daro poveikį vartotojų kolektyviniams interesams, dažnai sukelia tarpvalstybines pasekmes. Sąjungoje prieinami veiksmingesni ir efektyvesni atstovaujamieji ieškiniai turėtų paskatinti vartotojų pasitikėjimą vidaus rinka ir suteikti vartotojams galių įgyvendinti savo teises;

(6)  ši direktyva turėtų būti taikoma įvairioms sritims, pvz., duomenų apsaugai, finansinėms paslaugoms, kelionėms ir turizmui, energetikai, telekomunikacijoms ir, aplinkai ir sveikatai. Ji turėtų būti taikoma Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis užtikrinama kolektyvinių vartotojų interesų apsauga, pažeidimams, nepaisant to, ar atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose jie vadinami vartotojais ar keliautojais, naudotojais, klientais, mažmeniniais investuotojais, mažmeninės prekybos klientais ar kaip nors kitaip, taip pat užtikrinama duomenų subjektų kolektyvinių interesų apsauga pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Siekiant užtikrinti tinkamą reagavimą į Sąjungos teisės, kurios forma ir mastas greitai keičiasi, pažeidimą, kiekvieną kartą, kai priimamas naujas su vartotojų kolektyvinių interesų apsauga susijęs Sąjungos teisės aktas, reikėtų įvertinti, ar reikia pakeisti šios direktyvos priedą siekiant įtraukti tą teisės aktą į direktyvos taikymo sritį; [5 pakeit.]

(6a)  ši direktyva taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams, pareikštiems dėl pažeidimų, kurie daro didelį poveikį vartotojams, susijusiems su nuostatomis, kurias apima I priede išvardyti Sąjungos teisės aktai. Didelis poveikis prasideda tada, kai paveikiami du vartotojai; [6 pakeit.]

(7)  Komisija priėmė pasiūlymus dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies pakeičiami Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamentas (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru, ir dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. Todėl tikslinga numatyti, kad praėjus vieniems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija įvertina, ar lėktuvų ir traukinių keleivių teisių taisyklėmis užtikrinamas tinkamas vartotojų apsaugos teisių lygis, palyginamas su lygiu, užtikrinamu pagal šią direktyvą, ir padaro reikiamas išvadas dėl šios direktyvos taikymo srities.

(8)  remiantis Direktyva 2009/22/EB, ši direktyva turėtų apimti vidaus ir tarpvalstybinius pažeidimus, visų pirma tais atvejais, kai nuo pažeidimo nukentėję vartotojai gyvena vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs pažeidimą padaręs prekiautojas. Ji taip pat turėtų būti taikoma pažeidimams, kurie buvo nutraukti prieš pareiškiant arba baigiant nagrinėti atstovaujamąjį ieškinį, nes vis tiek gali būti reikalinga užkirsti kelią praktikos pasikartojimui, nustatyti, kad atitinkama praktika reiškė pažeidimą ir palengvinti vartotojų teisių gynimą;

(9)  šia direktyva neturėtų būti nustatomos tarptautinės privatinės teisės taisyklės, susijusios su jurisdikcija, teismo sprendimų pripažinimu ir vykdymo užtikrinimu arba taikytina teise. Galiojančios Sąjungos teisės priemonės taikomos šioje direktyvoje nustatytiems atstovaujamiesiems ieškiniams, kuriais užkertamas kelias bet kokiam palankesnės teisinės sistemos paieškų stiprėjimui; [7 pakeit.]

(9a)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio ES taisyklių dėl tarptautinės privatinės teisės taikymui tarpvalstybinėse bylose. Šioje direktyvoje nustatytiems atstovaujamiesiems ieškiniams taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija – „Briuselis I“), 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“) ir 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“); [8 pakeit.]

(10)  kadangi atstovaujamuosius ieškinius gali pareikšti tik kompetentingi atstovaujantys subjektai, siekdami užtikrinti tinkamą atstovavimą kolektyviniams vartotojų interesams, kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų atitikti šioje direktyvoje nustatytus kriterijus. Visų pirma, jie turėtų būti tinkamai įsteigti pagal valstybės narės teisę; pavyzdžiui, tai galėtų turėtų apimti reikalavimus dėl narių skaičiaus, pakankamo stabilumo arba skaidrumo reikalavimus dėl atitinkamų jų struktūros aspektų, kaip antai įstatų, valdymo struktūros, tikslų ir darbo metodų. Jie taip pat turėtų nesiekti pelno ir turėti teisėtą interesą užtikrinti susijusių Sąjungos teisės aktų laikymąsi. Šie kriterijai turėtų būti taikomi tiek iš anksto paskirtiems kompetentingiems subjektams, tiek ad hoc kompetentingiems subjektams, kurie yra įsteigti tam, kad pareikštų konkretų ieškinį;Be to, kompetentingi atstovaujantys subjektai turi būti nepriklausomi nuo rinkos dalyvių, taip pat ir finansiškai. Kompetentingi atstovaujantys subjektai taip pat turi taikyti nustatytą procedūrą, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Valstybės narės nenustato kriterijų, kurie viršytų šioje direktyvoje nustatytus kriterijus; [9 pakeit.]

(11)  visų pirma nepriklausomos viešosios įstaigos ir vartotojų organizacijos turėtų atlikti aktyvų vaidmenį užtikrindamos atitiktį susijusioms Sąjungos teisės nuostatoms ir turėti geras sąlygas veikti kaip kompetentingi subjektai. Kadangi šie subjektai gali naudotis įvairiais informacijos, susijusios su prekiautojų praktika vartotojų atžvilgiu, šaltiniais, ir laikosi skirtingų savo veiklos prioritetų, valstybės narės turėtų turėti galimybę laisvai nuspręsti dėl priemonių, kurias atstovaujamuosiuose ieškiniuose galėtų prašyti taikyti šie kompetentingi subjektai;

(12)  kadangi teisminės ir administracinės procedūros gali būti veiksminga ir efektyvi kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos priemonė, valstybėms narėms paliekama diskrecijos teisė nuspręsti, ar atstovaujamąjį ieškinį galima pareikšti teisminėje ar administracinėje byloje, ar abiejose bylose, priklausomai nuo atitinkamos teisės srities arba atitinkamo ekonomikos sektoriaus. Tai nedaro poveikio teisei į veiksmingą gynybą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, pagal kurį valstybės narės užtikrina, kad vartotojai ir įmonės turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimą bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme dėl bet kokio administracinio sprendimo, kuris buvo priimtas pagal šią direktyvą įgyvendinančias nacionalines nuostatas. Tai apima galimybę šalims gauti sprendimą, kuriuo sustabdomas ginčijamo sprendimo vykdymo užtikrinimas pagal nacionalinę teisę;

(13)  siekiant didesnio atstovaujamųjų ieškinių procesinio veiksmingumo, kompetentingiems subjektams turėtų būti suteikta galimybė viename atstovaujamajame ieškinyje arba atskiruose atstovaujamuosiuose ieškiniuose prašyti taikyti skirtingas priemones. Šios priemonės turėtų apimti laikinąsias priemones, kuriomis sustabdoma taikoma praktika arba uždraudžiama praktika, jeigu ji nebuvo taikoma, tačiau yra rizika, kad dėl jos gali būti padaroma didelė arba neatitaisoma žala vartotojams, priemones, kuriomis nustatoma, kad atitinkama praktika reiškia teisės pažeidimą ir, prireikus, priemones, kuriomis sustabdoma arba uždraudžiama būsima praktika, taip pat priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, įskaitant teisių gynimą. Jeigu priemonių prašoma viename ieškinyje, kompetentingiems subjektams turėtų būti sudaryta galimybė prašyti taikyti visas atitinkamas priemones ieškinio pareiškimo momentu arba pirmiausia prašyti priimti atitinkamą nutartį dėl uždraudimų ir vėliau, jei tinkama, nutartį dėl teisių gynimo;

(14)  nutartimis dėl uždraudimų siekiama apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, nepriklausomai nuo bet kokių faktinių nuostolių ar žalos, kurią patyrė atskiri vartotojai. Nutartimis dėl uždraudimų gali būti reikalaujama, kad prekiautojai imtųsi konkrečių veiksmų, pvz., pateiktų vartotojams informaciją, kurią jie anksčiau praleido pažeisdami teisinius įsipareigojimus. Sprendimai, kuriais nustatoma, kad praktika prilygsta pažeidimui, neturėtų priklausyti nuo to, ar praktika buvo taikoma sąmoningai ar dėl aplaidumo;

(15)  kompetentingas atstovaujantys subjektas, kuris pagal šią direktyvą inicijuoja atstovaujamąjį ieškinį, turėtų būti bylos šalimi. Nuo pažeidimo nukentėję atitinkami vartotojai turėtų turėti tinkamas galimybes pasinaudoti tinkamą informaciją apie su atstovaujamuoju ieškiniu susijusiais rezultatais susijusius rezultatus ir kuo jie gali būti jiems naudingi. Pagal šią direktyvą priimtos nutartys dėl uždraudimų neturėtų turėti poveikio vartotojų, nukentėjusių nuo praktikos, dėl kurios priimta nutartis dėl uždraudimo, pareikštiems atskiriems ieškiniams; [10 pakeit.]

(16)  kompetentingi subjektai turėtų turėti galimybę prašyti taikyti priemones, kuriomis siekiama nutraukti tęstinį pažeidimo poveikį. Šios priemonės turėtų apimti nutartį dėl teisių gynimo, kuria prekiautojas, kai tinkama ir pagal galiojančius nacionalinius įstatymus įpareigojamas inter alia sumokėti kompensaciją, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, pašalinti trūkumus, sumažinti kainą, nutraukti sutartį arba atlyginti sumokėtą kainą; [11 pakeit.]

(17)  nuo masinės žalos nukentėjusiems vartotojams skiriama kompensacija neturėtų viršyti sumos, kurią prekiautojas privalo sumokėti pagal taikytiną nacionalinę ar Sąjungos teisę, kad būtų padengta jų faktinė patirta žala. Visų pirma reikėtų vengti baudinio nuostolių atlyginimo, kuriuo šaliai ieškovei atlyginami didesni nei jos patirti nuostoliai.

(18)  valstybės narės gali turėtų prašyti kompetentingų atstovaujančių subjektų pateikti pakankamai informacijos, kuri yra reikalinga atstovaujamajam ieškiniui dėl teisių gynimo pagrįsti, įskaitant nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų grupės ir fakto bei teisės klausimų, kurie turi būti išspręsti nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, aprašymo. Neturėtų būti reikalaujama, kad kompetentingas subjektas individualiai nustatytų visus nuo pažeidimo nukentėjusius atitinkamus vartotojus, kad galėtų inicijuoti ieškinį. Teismas ar administracinė institucija, nagrinėdami atstovaujamuosius ieškinius dėl teisių gynimo, turėtų kuo ankstesniame procedūros etape patikrinti, ar, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atitinkamų vartotojų patirtos žalos ypatumus, bylą galima iškelti pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį. Visų pirma ieškiniai turėtų būti patikrinami ir vienodi ir turėtų būti reikalaujama taikyti vienodos rūšies priemones; bet koks kompetentingo subjekto sudarytas trečiosios šalies finansavimo susitarimas turėtų būti skaidrus ir nesukelti interesų konflikto. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad teismas ar administracinė institucija galėtų atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius kuo ankstesniu proceso etapu; [12 pakeit.]

(19)  valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, ar jų teismas arba nacionalinė institucija, kuriai perduotas atstovaujamasis ieškinys dėl teisių gynimo, išimtiniais atvejais, vietoje nutarties dėl teisių gynimo, gali priimti deklaratyvaus pobūdžio sprendimą dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, kuriais pavieniai vartotojai galėtų tiesiogiai remtis pareikšdami vėlesnius ieškinius dėl teisių gynimo. Šios galimybės taikymas turėtų būti numatytas tik tinkamai pagrįstais atvejais, kai atstovaujamajame ieškinyje sudėtinga kiekybiškai įvertinti kiekvienam atitinkamam vartotojui priskirtinas individualias teisių gynimo priemones, be to, šių priemonių taikymas pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį būtų neveiksmingas. Deklaratyvaus pobūdžio sprendimai neturėtų būti priimami nesudėtingose situacijose, ypač tais atvejais, kai atitinkamus vartotojus galima nustatyti ir kai vartotojams buvo padaryta panaši žala, atsižvelgiant į tam tikrą laikotarpį arba pirkimą. Be to, deklaratyvaus pobūdžio sprendimai neturėtų būti priimami tais atvejais, kai kiekvieno atskiro vartotojo patirtų nuostolių dydis yra toks mažas, kad menkai tikėtina, jog pavieniai vartotojai reikalaus apginti teises individualiai. Teismas arba nacionalinė institucija turėtų nurodyti tinkamus motyvus, dėl kurių ji konkrečioje byloje, vietoje nutarties dėl teisių gynimo, priėmė deklaratyvaus pobūdžio sprendimą; [13 pakeit.]

(20)  jeigu galima nustatyti nuo tos pačios praktikos nukentėjusius atitinkamus vartotojus ir jie patyrė panašią žalą, atsižvelgiant į konkretų laikotarpį arba pirkimą, pvz., ilgalaikių vartojimo sutarčių atveju, teismas arba administracinė institucija atstovaujamajame ieškinyje gali aiškiai apibrėžti atitinkamų vartotojų, nukentėjusių nuo pažeidimo, grupę. Visų pirma teismas arba administracinė institucija galėtų prašyti, kad pažeidimą darantis prekiautojas pateiktų susijusią informaciją, pvz., nurodytų susijusių vartotojų tapatybes ir kiek truko tokia praktika. Operatyvumo ir veiksmingumo sumetimais šiais atvejais valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus galėtų apsvarstyti suteikti vartotojams galimybę tiesiogiai pasinaudoti nutartimi dėl teisių gynimo po to, kai ji buvo priimta, nereikalaujant jų suteikti savo atskirus įgaliojimus iki nutarties dėl teisių gynimo priėmimo; [14 pakeit.]

(21)  mažos vertės bylose vargu ar dauguma vartotojų imsis veiksmų, kad užtikrintų savo teisių įgyvendinimą, nes įdėtos pastangos būtų daug didesnės, palyginti su individualia nauda. Tačiau, jeigu ta pati praktika yra susijusi su tam tikru skaičiumi vartotojų, bendras nuostolis gali būti didelis. Tokiais atvejais teismas arba institucija gali manyti, kad būtų neproporcinga vėl paskirstyti lėšas atitinkamiems vartotojams, pvz., dėl to, kad tai būtų per daug sunku arba nepraktiška. Todėl lėšas, gautas kaip apgintų teisių kompensaciją pareiškus atstovaujamuosius ieškinius, būtų geriau skirti kolektyvinių vartotojų interesų apsaugai, be to, jos turėtų būti skirtos atitinkamam viešajam tikslui, pvz., finansuoti vartotojams teikiamą teisinę pagalbą, informavimo kampanijas arba vartotojų judėjimus; [15 pakeit.]

(22)  priemonės, kuriomis siekiama nutraukti tęstinį pažeidimo poveikį, gali būti taikomos tik remiantis galutiniu sprendimu, kuriuo nustatomas Sąjungos teisės akto, kuriam taikoma ši direktyva, pažeidimas, dėl kurio daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams, įskaitant galutinę nutartį dėl uždraudimo, priimtą išnagrinėjus atstovaujamąjį ieškinį. Visų pirma priemones, kuriomis siekiama nutraukti tęstinį pažeidimo poveikį, gali būti prašoma taikyti remiantis galutiniais teismo arba administracinės institucijos sprendimais, priimtais vykdymo užtikrinimo veiksmų srityje pagal 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004(7);

(23)  šioje direktyvoje nustatytas procedūrinis mechanizmas, nedarantis poveikio taisyklėms, kuriomis nustatomos esminės vartotojų teisės į sutartinių ir nesutartinių teisių gynimą, jeigu dėl pažeidimo buvo pakenkta jų interesams, pvz., teisė į nuostolių atlyginimą, teisė nutraukti sutartį, gauti kompensaciją, teisė, kad būtų pakeista prekė, pašalinti trūkumai, atlikti remonto darbai arba sumažinta kaina. Atstovaujamasis ieškinys, kuriuo pagal šią direktyvą siekiama apginti teises, gali būti pareiškiamas tik tais atvejais, kai Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytos tokios esminės teisės; [16 pakeit.]

(24)  ši šia direktyva siekiama minimalaus suderinimo ir ji nepakeičia galiojančių nacionalinių kolektyvinių teisių gynimo mechanizmų. Direktyva, kurioje atsižvelgiama į valstybių narių teisines tradicijas, valstybėms narėms paliekama diskrecija nuspręsti, ar dabartiniame arba būsimame kolektyvinio teisių gynimo mechanizme arba šiems mechanizmams alternatyviose priemonėse, reikia nustatyti šioje direktyvoje aptariamo atstovaujamojo ieškinio struktūrą, jei nacionalinis mechanizmas atitinka šioje direktyvoje nustatytus metodus. Ji neužkerta kelio valstybėms narėms išlaikyti savo esamą sistemą ir neįpareigoja jų ją iš dalies pakeisti. Valstybės narės turės galimybę integruoti šioje direktyvoje numatytas taisykles į savo kolektyvinio teisių gynimo sistemą arba įgyvendinti jas pagal atskirą procedūrą; [17 pakeit.]

(25)  kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų visapusiškai laikytis skaidrumo principo dėl savo veiklos finansavimo apskritai ir kiek tai susiję su lėšomis, kuriomis remiamas konkretus atstovaujamasis ieškinys dėl teisių gynimo, ir taip sudaryti sąlygas teismams arba administracinėms institucijoms įvertinti, ar tarp finansavimą teikiančios trečiosios šalies ir kompetentingo subjekto gali būti interesų konfliktas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimusi rizikos, taip pat įvertinti, ar finansavimą teikianti trečioji šalis kompetentingas subjektas turi pakankamai išteklių, kad įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus kompetentingo subjekto atžvilgiu atstovautų atitinkamų vartotojų interesams ir prisiimtų visas būtinas teisines išlaidas, kilusias bylą pralaimėjus. Iš informacijos, kurią kompetentingas subjektas kuo ankstesniame procedūros etape pateikia atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą prižiūrinčiam teismui arba administracinei institucijai, turėtų būti įmanoma įvertinti, ar trečioji šalis gali daryti įtaką kompetentingo subjekto procesiniams sprendimams apskritai ir, susijusiems su atstovaujamuoju ieškiniu, įskaitant sprendimus dėl taikių susitarimų, ir ar ji teikia finansavimą atstovaujamajam ieškiniui dėl teisių gynimo atsakovo, kuris yra lėšų teikėjo konkurentas, atžvilgiu arba atsakovo, nuo kurio lėšų teikėjas yra priklausomas, atžvilgiu. Jeigu kuri nors iš šių aplinkybių pasitvirtina, teismui arba administracinei institucijai turėtų turi būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kad kompetentingas subjektas atsisakytų atitinkamo finansavimo, ir prireikus panaikinti kompetentingo subjekto statusą konkrečioje byloje;. Valstybės narės turėtų užkirsti kelią juridinėms įmonėms steigti kompetentingus subjektus. Netiesioginis veiklos finansavimas aukojant lėšas, įskaitant prekiautojų paaukotas lėšas, susijusias su įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvomis, atitinka trečiųjų šalių finansavimo reikalavimus, jei jis atitinka skaidrumo, nepriklausomumo ir interesų konflikto nebuvimo reikalavimus, išvardytus 4 ir 7 straipsniuose; [18 pakeit.]

(26)  kolektyvinius neteisminius susitarimus, pavyzdžiui, tarpininkavimą, kuriais siekiama apginti nukentėjusių vartotojų teises, reikėtų skatinti sudaryti prieš pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį ir bet kuriame atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimo etape; [19 pakeit.]

(27)  valstybės narės gali nustatyti, kad kompetentingas subjektas ir prekiautojas, kurie pasiekė taikų susitarimą dėl vartotojų, nukentėjusių nuo tariamos neteisėtos to prekiautojo praktikos, teisių gynimo, gali drauge prašyti teismo arba administracinės institucijos jį patvirtinti. Tokius prašymus teismas arba administracinė institucija turėtų priimti tik jeigu dėl tos pačios praktikos nenagrinėjamas joks kitas atstovaujamasis ieškinys. Tokį kolektyvinį taikų susitarimą tvirtinantis kompetentingas teismas arba administracinė institucija privalo atsižvelgti į visų susijusių šalių, įskaitant pavienius vartotojus, interesus ir teises. Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis tokio taikaus susitarimo Susitarimai turėtų būti galutiniai ir privalomi visoms šalims; [20 pakeit.]

(28)  teismas ir administracinė institucija turėtų turėti įgaliojimus paraginti pažeidimą padariusį prekiautoją ir kompetentingą subjektą, kuris pareiškė atstovaujamąjį ieškinį, pradėti derybas, kurių tikslas – pasiekti taikų susitarimą dėl atitinkamiems vartotojams taikomų teisių gynimo priemonių. Priimant sprendimą, ar paraginti šalis taikiai išspręsti ginčą neteismine tvarka, reikėtų atsižvelgti į pažeidimo, su kuriuo yra susijęs ieškinys, pobūdį, atitinkamų vartotojų ypatumus, galimą siūlomą teisių gynimo priemonę, šalių norą taikiai susitarti ir procedūros operatyvumą;

(29)  siekiant palengvinti pavienių vartotojų teisių gynimą, kurio prašoma remiantis galutiniais deklaratyvaus pobūdžio sprendimais dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, priimtais nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, sprendimą priėmusiam teismui arba administracinei institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai prašyti, kad kompetentingas subjektas ir prekiautojas pasiektų kolektyvinį taikų susitarimą; [21 pakeit.]

(30)  neteisminį taikų susitarimą, pasiektą nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį arba pagrįstą galutiniu deklaratyvaus pobūdžio sprendimu, turėtų patvirtinti atitinkamas teismas arba administracinė institucija, kad, atsižvelgdami į visų susijusių šalių interesus ir teises, užtikrintų tokio susitarimo teisėtumą ir sąžiningumą. Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis tokio taikaus susitarimo Susitarimai yra privalomi visoms šalims, nedarant poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę; [22 pakeit.]

(31)  vartotojų informavimo apie atstovaujamąjį ieškinį užtikrinimas turi esminę reikšmę sėkmingam ieškinio nagrinėjimui. Vartotojus reikėtų informuoti apie nagrinėjamą atstovaujamąjį ieškinį, faktą, kad prekiautojo praktika laikoma teisės pažeidimu, jų teises, kurios atsiranda nustačius pažeidimą, ir bet kuriuos tolesnius veiksmus, kurių turi imtis atitinkami vartotojai, visų pirma siekdami apginti savo teises. Reputacijai kylanti rizika, susijusi su informacijos apie pažeidimą skleidimu, taip pat yra svarbus prekiautojų atgrasymo nuo vartotojų teisių pažeidimo veiksnys;

(32)  kad būtų veiksminga, informacija turėtų būti tinkama ir proporcinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Pažeidimą padaręs prekiautojas turėtų Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teismas arba administracinė institucija galėtų reikalauti iš pralaimėjusios šalies tinkamai informuoti visus atitinkamus vartotojus apie galutines nutartis dėl uždraudimų galutinį sprendimą, susijusį su uždraudimais ir teisių gynimo gynimu, kurios kuris buvo priimtos priimtas nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, taip pat apie ir abi šalis teismo arba administracinės institucijos patvirtintą taikų susitarimą patvirtinto taikaus susitarimo atveju. Tokia informacija galėtų būti pateikiama, pvz., prekiautojo interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose, elektroninėse prekyvietėse arba populiariuose dienraščiuose, įskaitant tik elektroninėmis ryšio priemonėmis platinamus dienraščius. Jei įmanoma, vartotojus reikėtų informuoti individualiai siunčiant elektroninius arba popierinius laiškus. Ši informacija turėtų būti pateikiama neįgaliesiems prieinamais formatais jiems to paprašius. Pralaimėjusi šalis padengia vartotojų informavimo išlaidas; [23 pakeit.]

(32a)   valstybės narės turėtų būti skatinamos sukurti nemokamą nacionalinį atstovaujamųjų ieškinių registrą, kuris galėtų dar labiau padidinti skaidrumo įpareigojimus; [24 pakeit.]

(33)  siekiant didesnio teisinio tikrumo, taip pat norint išvengti nenuoseklaus Sąjungos teisės taikymo ir didinant atstovaujamųjų ieškinių ir galimų tolesnių ieškinių dėl teisių gynimo veiksmingumą ir procesinį efektyvumą, dėl pažeidimo arba pažeidimo išvados nebuvimo išvada, įtvirtintos įtvirtinta galutiniame sprendime, įskaitant pagal šią direktyvą teismo arba administracinės institucijos priimtą galutinę nutartį dėl uždraudimo, neturėtų turėtų būti pakartotinai bylinėjamasi vėlesnėse bylose, susijusiose su to paties prekiautojo tuo pačiu pažeidimu, kiek tai susiję su pažeidimo pobūdžiu ir jo taikymo sritimi dalyko, asmenų, laiko ir teritorijos atžvilgiu, kaip apibrėžta tame galutiniame sprendime. privaloma visoms šalims, kurios dalyvavo atstovaujamajame ieškinyje. Galutinis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Susitarimu nustatyta teisių gynimo priemonė taip pat turėtų būti privaloma byloms, susijusioms su ta pačia praktika, tuo pačiu prekiautoju ir tuo pačiu vartotoju. Jeigu ieškinys, kuriame prašoma taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, įskaitant teisių gynimo priemones, pareiškiamas kitoje valstybėje narėje, nei valstybė narė, kurioje buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo nustatomas šis pažeidimas arba pažeidimo nebuvimas, sprendimas turėtų būti laikomas nuginčijamąja prezumpcija, įrodymu, kad atitinkamais atvejais pažeidimas buvo padarytas arba nepadarytas. Valstybės narės užtikrina, kad vienos valstybės narės galutinis sprendimas, nustatantis pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo kitos valstybės narės nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo ir to paties pažeidimo būtų vertinamas kaip nuginčijamoji prezumpcija; [25 pakeit.]

(34)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad individualūs ieškiniai dėl teisių gynimo galėtų būti grindžiami galutiniu deklaratyvaus pobūdžio sprendimu, priimtu nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį. Tokius ieškinius turėtų būti galima pareikšti taikant pagreitintas ir supaprastintas procedūras;

(35)  nacionalinės taisyklės dėl senaties terminų neturėtų trukdyti pareikšti ieškinių dėl teisių gynimo, pagrįstų galutine nutartimi dėl uždraudimo, kuria nustatomas pažeidimas, arba galutiniu deklaratyvaus pobūdžio sprendimu dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, priimtu pagal šią direktyvą. Pateikus atstovaujamąjį ieškinį, turi būti sustabdomi arba nutraukiami senaties terminai, taikomi bet kokiems ieškiniams dėl teisių gynimo, susijusiems su atitinkamais vartotojais, kuriems pateiktas ieškinys daro poveikį; [26 pakeit.]

(36)  atstovaujamieji ieškiniai dėl nutarčių dėl uždraudimų turėtų būti nagrinėjami laikantis tinkamo procesinio operatyvumo. Nutartys dėl uždraudimo, turinčios laikinosios apsaugos priemonės poveikį, visada turėtų būti priimamos taikant pagreitintą procedūrą, siekiant užkirsti kelią bet kokiai tolesnei pažeidimo sukeliamai žalai;

(37)  įrodymai yra svarbus elementas nustatant, ar atitinkama praktika yra teisės pažeidimas, ar yra jo pasikartojimo rizika, nustatant nuo pažeidimo nukentėjusius vartotojus, priimant sprendimą dėl teisių gynimo ir tinkamo vartotojų, kuriems atstovaujamasis ieškinys daro poveikį, informavimo apie vykstančią procedūrą ir jos galutines pasekmes. Tačiau įmonių ir vartotojų santykiams būdinga informacijos asimetrija, o būtiną informaciją gali turėti tik prekiautojas, todėl ji kompetentingam subjektui tampa neprieinama. Todėl kompetentingiems subjektams reikėtų suteikti teisę kompetentingo teismo arba administracinės institucijos prašyti, kad prekiautojas atskleistų su jų reikalavimu susijusius įrodymus arba įrodymus, kurie yra reikalingi norint atitinkamus vartotojus tinkamai informuoti apie atstovaujamąjį ieškinį, neprašant prekiautojo nurodyti konkrečių įrodymų. Tokio atskleidimo poreikį, mastą ir proporcingumą turėtų atidžiai įvertinti atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą prižiūrintis teismas arba administracinė institucija ir šiuo atveju atsižvelgti į trečiųjų šalių teisėtų interesų apsaugą ir laikytis taikytinų Sąjungos ir nacionalinių konfidencialumo taisyklių;

(38)  siekiant užtikrinti atstovaujamųjų ieškinių veiksmingumą, pažeidimą padariusiems prekiautojams turėtų būti numatomos veiksmingos, atgrasomosios ir proporcingos sankcijos, skiriamos nesilaikant galutinio sprendimo, priimto išnagrinėjus atstovaujamąjį ieškinį;

(39)  atsižvelgdamos į tai, kad atstovaujamaisiais ieškiniais siekiama visuomeninio intereso apsaugant kolektyvinius vartotojų interesus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingiems atstovaujantiems subjektams nebūtų užkirstas kelias pareikšti atstovaujamuosius ieškinius pagal šią direktyvą dėl su šia procedūra susijusių išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į atitinkamas sąlygas, numatytas nacionalinėse nuostatose, tai neturėtų daryti poveikio faktui, kad šalis, pralaimėjusi atstovaujamojo ieškinio bylą, atlygina laimėjusiai šaliai būtinas teisines išlaidas (principas „moka pralaimėjusi šalis“). Tačiau teismas arba administracinė institucija neturėtų priteisti išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui; [27 pakeit.]

(39a)   valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų išvengta sąlyginio advokato atlyginimo ir kad advokato užmokestis ir jo apskaičiavimo metodas neskatintų kelti bylų, kurios nenaudingos vartotojams ar kitoms atitinkamoms ginčo šalims ir galėtų sukliudyti vartotojams visapusiškai pasinaudoti atstovaujamojo ieškinio teikiama nauda. Valstybės narės, kuriose leidžiama taikyti sąlyginį advokatų atlyginimą, turėtų būti užtikrina, kad toks atlyginimas nesutrukdytų vartotojams gauti visą kompensaciją; [28 pakeit.]

(40)  paaiškėjo, kad įvairių valstybių narių kompetentingų atstovaujančių subjektų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija, gerąja praktika ir patirtimi tarpusavyje buvo naudingas sprendžiant tarpvalstybinių pažeidimų problemą. Reikia toliau plėsti gebėjimų stiprinimo ir bendradarbiavimo priemones, taikomas dideliam kompetentingų atstovaujančių subjektų visoje Sąjungoje skaičiui, siekiant didinti atstovaujamųjų ieškinių, turinčių tarpvalstybinį poveikį, naudojimą; [29 pakeit.]

(41)  siekiant veiksmingai spręsti tarpvalstybinį poveikį turinčių pažeidimų problemą reikėtų užtikrinti abipusį vienoje valstybėje narėje iš anksto paskirtų kompetentingų subjektų, kurie siekia pareikšti atstovaujamąjį ieškinį kitoje valstybėje narėje, teisnumo pripažinimą. Be to, įvairių valstybių narių kompetentingi subjektai turėtų turėti galimybę suvienyti savo jėgas pareikšdami bendrą atstovaujamąjį ieškinį viename teisme, kuris nustatomas laikantis susijusių taisyklių dėl kompetentingo teismo jurisdikcijos nustatymo. Efektyvumo ir veiksmingumo sumetimais vienas kompetentingas subjektas turėtų turėti galimybę pareikšti atstovaujamąjį ieškinį kitų skirtingų valstybių narių vartotojams atstovaujančių kompetentingų subjektų vardu;

(41a)   siekdama ištirti galimybę taikyti tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių procedūrą Sąjungos lygmeniu, Komisija turėtų įvertinti galimybę įsteigti Europos ombudsmeno tarnybą kolektyvinio teisių gynimo srityje; [30 pakeit.]

(42)  šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Todėl ši direktyva turėtų būti aiškinama ir taikoma laikantis tų teisių ir principų, įskaitant teises ir principus, susijusius su teise į veiksmingą teisių gynimą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teise į gynybą;

(43)  dėl aplinkosaugos teisės, šioje direktyvoje atsižvelgiama į JT EEK konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija);

(44)  šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti atstovaujamojo ieškinio mechanizmą kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos tikslais, siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą visoje Sąjungoje ir tinkamą vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tarpvalstybinio atstovaujamųjų ieškinių poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Todėl Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(45)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(8) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(46)  tikslinga nustatyti šios direktyvos laikino taikymo taisykles;

(47)  todėl Direktyva 2009/22/EB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 skyrius

Dalykas, taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, kuriomis kompetentingiems atstovaujantiems subjektams leidžiama pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus ir tokiu būdu visų pirma pasiekti ir užtikrinti aukšto lygio apsaugą ir galimybę kreiptis į teismą, kartu užtikrinant tinkamas apsaugos priemones, padedančios padedančias išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimusi. [31 pakeit.]

2.  Ši direktyva nesudaro kliūčių valstybėms narėms palikti galiojančių ar priimti naujų nuostatų, skirtų užtikrinti kompetentingiems atstovaujantiems subjektams arba bet kokiems kitiems suinteresuotiesiems asmenims kokiai viešajai įstaigai kitas procesines priemones pareikšti ieškinius, kuriais siekiama nacionaliniu lygmeniu apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus. Šios direktyvos įgyvendinimas jokiomis aplinkybėmis nesuteikia pagrindo mažinti vartotojų apsaugą tose srityse, kuriose taikoma Sąjungos teisė. [32 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams, kuriais saugomi kolektyviniai vartotojų interesai, pareikštiems dėl prekiautojų padarytų Sąjungos teisės aktų, išvardytų I priede, nuostatų pažeidimų, kuriais padaroma arba gali būti daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams turinčių didelį poveikį vartotojams. Ji taikoma vidaus ir tarpvalstybiniams pažeidimams, įskaitant atvejus, kai tie pažeidimai buvo nutraukti prieš pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį arba prieš užbaigiant atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą. [33 pakeit.]

2.  Ši direktyva nedaro poveikio taisyklėms, kuriomis pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę nustatomos vartotojams prieinamos sutartinės ir nesutartinės teisių gynimo nuo tokių pažeidimų priemonės.

3.  Šia direktyva nedaromas poveikis Sąjungos taisyklėms dėl tarptautinės privatinės teisės, visų pirma susijusioms su teismų jurisdikcija ir taikytina teise, sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimu ir vykdymu ir taisyklėmis dėl teisės, taikytinos sutartiniams ir nesutartiniams įsipareigojimams, taikomiems atstovaujamiems ieškiniams, išdėstytiems šioje direktyvoje. [34 pakeit.]

3a.  Ši direktyva neturi poveikio nacionalinėje teisėje numatytiems kitų formų teisių gynimo mechanizmams. [35 pakeit.]

3b.  Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, visų pirma teisė į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą. [36 pakeit.]

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas su savo prekyba, verslu, amatu ar profesija nesusijusių tikslų;

1a)  vartotojų organizacija – grupė, siekianti apsaugoti vartotojų interesus nuo neteisėtų prekybininkų veiksmų ar neveikimo; [37 pakeit.]

2)  prekiautojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, privatus arba priklausantis valstybei, kuris veikia kaip civilinės teisės subjektas, laikydamasis civilinės teisės nuostatų, pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas, su savo prekyba, verslu, amatu arba profesija susijusių tikslų, įskaitant bet kurį kitą asmenį, veikiantį jo vardu arba jo naudai; [38 pakeit.]

3)  kolektyviniai vartotojų interesai – tam tikro skaičiaus vartotojų arba duomenų subjektų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), interesai; [39 pakeit.]

4)  atstovaujamasis ieškinys – ieškinys, pareiškiamas siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus; susiję vartotojai nėra tokio ieškinio šalys;

5)  praktika – bet koks prekiautojo veikimas arba neveikimas;

6)  galutinis sprendimas – valstybės narės teismo sprendimas, kurio negalima arba nebegalima apskųsti, arba administracinės institucijos sprendimas, kurio nebegalima peržiūrėti teismine tvarka;

6a)  vartotojų teisė – Sąjungos ir nacionalinės teisės aktai, kuriais siekiama apsaugoti vartotojus. [40 pakeit.]

2 skyrius

Atstovaujamieji ieškiniai

4 straipsnis

Kompetentingi atstovaujantys subjektai [41 pakeit.]

1.  Valstybės narės užtikrina, kad atstovaujamuosius ieškinius galėtų pareikšti kompetentingi subjektai, kuriuos jų prašymu iš anksto šiuo tikslu paskiria ir į viešai prieinamą sąrašą įtraukia valstybės narės. Valstybės narės arba jų teismai savo atitinkamoje teritorijoje paskiria bent vieną kompetentingą atstovaujantį subjektą, kuris pateikia atstovaujamuosius ieškinius, kaip apibrėžta 3 straipsnio 4 dalyje.

Valstybės narės paskiria subjektą kaip kompetentingą atstovaujantį subjektą, jei jis atitinka visus šiuos kriterijus: [42 pakeit.]

a)  yra tinkamai įsteigtas pagal valstybės narės teisę;

b)  turi jo įstatai ar kitas atitinkamas valdymo dokumentas ir tęstinė veikla, susijusi su vartotojų interesų gynimu ir apsauga, rodo teisėtą interesą užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės nuostatų, kurioms taikoma ši direktyva; [43 pakeit.]

c)  yra ne pelno siekiantis subjektas;

ca)  jis veikia nepriklausomai nuo kitų subjektų ir asmenų, išskyrus vartotojus, kurie gali būti ekonominiu požiūriu suinteresuoti atstovaujamųjų ieškinių rezultatais, ypač nuo rinkos dalyvių; [44 pakeit.]

cb)  jis neturi finansinių susitarimų su ieškovo juridinėmis įmonėmis, kurie peržengtų įprastos paslaugų sutarties ribas; [45 pakeit.]

cc)  jis yra nustatęs vidaus procedūras, kuriomis užtikrinama, kad būtų išvengta interesų konflikto tarp jo ir jo finansuotojų; [46 pakeit.]

viešai, aiškiai ir suprantamai atitinkamomis priemonėmis, visų pirma savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie savo finansavimo būdą, organizacinę ir valdymo struktūrą, atlyginimų politiką, lyčių pusiausvyros skatinimo politiką, tikslą ir darbo metodus bei savo veiklą;

Valstybės narės reguliariai vertina, ar kompetentingas atstovaujantis subjektas ir toliau atitinka šiuos kriterijus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingas atstovaujantis subjektas netektų savo statuso pagal šią direktyvą, jeigu jis nebeatitinka vieno ar daugiau pirmoje pastraipoje išvardytų kriterijų.

Valstybės narės sudaro atstovaujančiųjų subjektų, atitinkančių 1 dalyje išvardytus kriterijus, sąrašą ir jį viešai paskelbia. Tą sąrašą, prireikus atnaujinusios, jos perduoda Komisijai.

Komisija iš valstybių narių gautą atstovaujančių subjektų sąrašą skelbia viešai prieinamame interneto portale. [47 pakeit.]

1a.  Valstybės narės gali numatyti, kad viešosios įstaigos, kurios buvo paskirtos dar iki šios direktyvos įsigaliojimo pagal nacionalinius teisės aktus, ir toliau atitiktų atstovaujančio subjekto statusui, kaip apibrėžta šiame straipsnyje, keliamus reikalavimus. [48 pakeit.]

2.  Valstybės narės kompetentingą subjektą jo prašymu gali paskirti ad hoc pagrindu konkrečiam atstovaujamajam ieškiniui, jei subjektas atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus. [49 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad visų pirma vartotojų organizacijos ir nepriklausomos, atitinkančios 1 dalyje išvardytus kriterijus, ir viešosios įstaigos atitiktų kompetentingo atstovaujančio subjekto statusui keliamus reikalavimus. Valstybės narės kompetentingais atstovaujančiais subjektais gali paskirti vartotojų organizacijas, kurios atstovauja daugiau nei vienos valstybės narės nariams. [50 pakeit.]

4.  Valstybės narės gali nustatyti taisykles, kuriose nurodoma, kurie kompetentingi subjektai gali prašyti taikyti visas 5 ir 6 straipsniuose nurodytas priemones, ir kurie kompetentingi subjektai gali prašyti taikyti tik vieną arba daugiau šių priemonių. [51 pakeit.]

5.  Kompetentingo subjekto atitiktis 1 dalyje nurodytiems kriterijams nedaro poveikio teismo arba administracinės institucijos teisei pareigai nagrinėti, ar kompetentingo subjekto tikslas pateisina jo ieškinį konkrečioje byloje, kaip numatyta 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 dalyje. [52 pakeit.]

5 straipsnis

Atstovaujamieji ieškiniai siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tik pagal 4 straipsnio 1 dalį paskirti kompetentingi atstovaujantys subjektai galėtų atstovaujamuosius ieškinius pareikšti nacionaliniuose teismuose arba administracinėse institucijose, su sąlyga, kad pagrindiniai subjekto tikslai yra tiesiogiai susiję su ES teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, kurios, kaip tvirtinama, buvo pažeistos ir dėl kurių pareiškiamas ieškinys.

Kompetentingi atstovaujantys subjektai gali laisvai pasirinkti bet kurią nacionalinės ar Sąjungos teisės procedūrą, kuria užtikrinama aukštesnio lygio kolektyvinių vartotojų interesų apsauga.

Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės teisme ar administracinėje institucijoje nebūtų nagrinėjami kiti ieškiniai, susiję su ta pačia praktika, tuo pačiu prekiautoju ir tais pačiais vartotojais. [53 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai, įskaitant viešąsias įstaigas, kurios buvo paskirtos iš anksto, turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama taikyti šias priemones: [54 pakeit.]

a)  nutartį dėl uždraudimo, kaip laikinąją apsaugos priemonę, siekiant sustabdyti neteisėtą praktiką arba, jeigu praktika dar nepradėta taikyti, tačiau yra neišvengiama, ją uždrausti neteisėtą praktiką; [56 pakeit.]

b)  nutartį dėl uždraudimo, kuria nustatoma, kad praktika reiškia teisės pažeidimą ir kuria prireikus praktika sustabdoma arba, jeigu ji dar nepradėta taikyti, tačiau yra neišvengiama, uždraudžiama.

Kad galėtų prašyti priimti nutartis dėl uždraudimo, kompetentingiems atstovaujantiems subjektams nebūtina gauti atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimų arba ir pateikti faktinių nuostolių ar žalos, kurią patyrė vartotojai, arba prekiautojo tyčios ar neapdairumo įrodymų. [55 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriuose prašoma taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo pobūdis. Šias priemones turi būti prašoma taikyti remiantis bet kokiu galutiniu sprendimu, kuriuo nustatoma, kad praktika reiškia I priede nurodyto Sąjungos teisės akto pažeidimą, dėl kurio daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams, įskaitant 2 dalies b punkte nurodytą galutinę nutartį dėl uždraudimo. [57 pakeit.]

4.  Nedarant poveikio 4 straipsnio 4 daliai, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi subjektai viename atstovaujamajame ieškinyje galėtų prašyti taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, kartu su 2 dalyje nurodytomis priemonėmis. [58 pakeit.]

5a straipsnis

Kolektyvinių teisių gynimo ieškinių registras

1.  Valstybės narės gali sudaryti nacionalinį atstovaujamųjų ieškinių registrą, kuris būtų nemokamai prieinamas visiems suinteresuotiesiems asmenims elektroninėmis priemonėmis ir (arba) kitais būdais.

2.  Interneto svetainėse, kuriose skelbiami registrai, suteikiama prieiga prie visapusiškos ir objektyvios informacijos apie galimus kompensacijos gavimo būdus, įskaitant neteisminius metodus, taip pat nagrinėjamus atstovaujamuosius ieškinius.

3.  Nacionaliniai registrai yra tarpusavyje susieti. Taikomas Reglamento (ES) 2017/2394 35 straipsnis. [59 pakeit.]

6 straipsnis

Teisių gynimo priemonės

1.  Pagal 5 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama priimti nutartį dėl teisių gynimo priemonių, kuria prekiautojas įpareigojamas inter alia sumokėti kompensaciją, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, sumažinti kainą, nutraukti sutartį arba, kai tinkama, atlyginti sumokėtą kainą. Valstybė narė gali reikalauti arba nereikalauti pavienių nukentėjusių vartotojų įgaliojimų prieš priimant deklaratyvaus pobūdžio sprendimą arba nutartį dėl teisių gynimo. [60 pakeit.]

Jei valstybė narė nereikalauja pavienio vartotojo įgaliojimo prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio, ši valstybė narė vis tiek leidžia tiems asmenims, kurie nuolat negyvena valstybėje narėje, kurioje pareiškiamas ieškinys, prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio, jeigu jie suteikė aiškius įgaliojimus per nustatytą terminą prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio. [61 pakeit.]

Kompetentingas atstovaujantis subjektas pateikia pakankamai informacijos, kaip to visą būtiną informaciją, kurios reikalaujama pagal nacionalinę teisę, kad pagrįstų ieškinį, įskaitant vartotojų, kuriems ieškinys daro poveikį, ir fakto ir teisės klausimų, kuriuos reikia išspręsti, aprašymą. [62 pakeit.]

2.  Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl atitinkamų vartotojų patirtos individualios žalos ypatumų sudėtinga kiekybiškai įvertinti individualias teisių gynimo priemones, gali įgalioti teismą arba administracinę instituciją vietoje nutarties dėl teisių gynimo priimti deklaratyvaus pobūdžio sprendimą dėl prekiautojo atsakomybės nuo I priede nurodyto Sąjungos teisės akto pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu. [63 pakeit.]

3.  2 dalis netaikoma tais atvejais, kai:

a)  galima nustatyti nuo pažeidimo nukentėjusius atitinkamus vartotojus, kurie dėl tokios pat praktikos patyrė panašią žalą atsižvelgiant į tam tikrą laikotarpį arba pirkimą. Tokiais atvejais atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimo reikalavimas negali būti ieškinio inicijavimo sąlyga. Teisių gynimo priemonė adresuojama atitinkamiems vartotojams;

b)  vartotojai patyrė nedidelius nuostolius ir būtų neproporcinga vartotojų atžvilgiu taikyti teisių gynimo priemones. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad nebūtų reikalaujama gauti atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimų. Teisių gynimo priemonė orientuojama į visuomeninį tikslą, susijusį su kolektyvinių vartotojų interesų gynimu. [64 pakeit.]

4.  Pagal 1, 2 ir 3 dalį priimtame galutiniame sprendime nustatyta teisių gynimo priemonė nedaro poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Taikant šią nuostatą laikomasi res judicata principo. [65 pakeit.]

4a.  Teisių gynimo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai atlyginta susijusių vartotojų patirta žala. Jeigu išmokėjus kompensaciją lieka nepareikalauta suma, teismas priima sprendimą dėl tos likusios sumos naudos gavėjo. Nepareikalauta suma neatitenka kompetentingam atstovaujančiam subjektui ar prekiautojui. [66 pakeit.]

4b.  Visų pirma uždraudžiamas baudinis nuostolių atlyginimas, pagal kurį šaliai ieškovei atlyginami didesni nei jos patirti nuostoliai. Pavyzdžiui, kolektyvinę žalą patyrusiems vartotojams skiriama kompensacija neviršija sumos, kurią prekiautojas privalo sumokėti pagal taikytiną nacionalinę ar Sąjungos teisę, kad būtų padengta jų atskirai patirta faktinė žala. [67 pakeit.]

7 straipsnis

Finansavimas Atstovaujamojo ieškinio priimtinumas [68 pakeit.]

1.  Kompetentingas atstovaujantis subjektas, kuris prašo taikyti teisių gynimo priemonę, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, pradiniame norėdamas įrodyti interesų konflikto nebuvimą, teismui arba administracinei institucijai kuo ankstesniame ieškinio etape paskelbia pateikia išsamią finansų apžvalgą, išvardydamas visus apskritai savo veiklai finansuoti naudojamų lėšų ir lėšų, kurios naudojamos pareiškiant ieškinį, šaltinį šaltinius. Kompetentingas subjektas įrodo, kad jis turi pakankamai finansinių išteklių, kad atstovautų atitinkamų vartotojų interesams ir nepalankios bylos baigties atveju galėtų padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. [69 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai atstovaujamąjį ieškinį dėl teisių gynimo finansuoja trečioji šalis, trečiajai šaliai būtų draudžiama: Atstovaujamąjį ieškinį nacionalinis teismas gali būti paskelbti nepriimtinu, jei jis nustato, kad trečiosios šalies teikiamas finansavimas galėtų: [70 pakeit.]

a)  daryti įtaką kompetentingo atstovaujančio subjekto sprendimams, susijusiems su atstovaujamuoju ieškiniu, įskaitant sprendimus atstovaujamųjų ieškinių ir sprendimų dėl taikių susitarimų; [71 pakeit.]

b)  finansuoti kolektyvinį ieškinį prieš atsakovą, kuris yra lėšų teikėjo konkurentas, arba atsakovą, nuo kurio lėšų teikėjas priklausomas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad teismams ir administracinėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai įvertinti, ar nėra 1 dalyje nurodyto interesų konflikto, ir 2 dalyje nurodytas aplinkybes nurodytas aplinkybes atstovaujamojo ieškinio priimtinumo etape ir atitinkamai prašyti kompetentingo subjekto atsisakyti atitinkamo finansavimo ir, jei reikia, panaikinti kompetentingo subjekto statusą konkrečioje byloje. vėlesniame etape, kai byla nagrinėjama teisme, jei tik aplinkybės tai leidžia. [72 pakeit.]

3a.  Valstybės narės užtikrina, kad teismas arba administracinė institucija galėtų atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius kuo ankstesniu proceso etapu. [73 pakeit.]

7a straipsnis

Principas „pralaimėjęs moka“

Valstybės narės užtikrina, kad šalis, pralaimėjusi kolektyvinio teisių gynimo bylą, atlygintų laimėjusiosios šalies patirtas teisines išlaidas pagal nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Tačiau teismas arba administracinė institucija nepriteisia išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui. [74 pakeit.]

8 straipsnis

Taikus susitarimas

1.  Valstybės narės gali nustatyti, kad kompetentingas atstovaujantis subjektas ir prekiautojas, kurie pasiekė taikų susitarimą dėl vartotojų, nukentėjusių nuo tariamos neteisėtos to prekiautojo praktikos, teisių gynimo, gali drauge prašyti teismo arba administracinės institucijos jį patvirtinti. Tokį prašymą teismas arba administracinė institucija turėtų priimti tik jeigu tos pačios valstybės narės teismas arba administracinė institucija nenagrinėja jokio kito atstovaujamojo ieškinio dėl to paties prekiautojo ir tos pačios praktikos. [75 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad bet kuriuo momentu nagrinėjant atstovaujamuosius ieškinius, teismas arba administracinė institucija, pasikonsultavusi su kompetentingu subjektu ir atsakovu, galėtų juos paraginti per pagrįstą terminą pasiekti taikų susitarimą dėl teisių gynimo.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad teismui arba administracinei institucijai, priėmusiai 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą galutinį deklaratyvaus pobūdžio sprendimą, būtų suteikti įgaliojimai prašyti atstovaujamojo ieškinio šalių per pagrįstą terminą pasiekti taikų susitarimą dėl vartotojams suteiktinų teisių gynimo priemonių, kuris būtų pagrįstas šiuo galutiniu sprendimu.

4.  1, 2 ir 3 dalyse nurodytus taikius susitarimus patikrina teismas arba administracinė institucija. Teismas arba administracinė institucija, atsižvelgdama į visų šalių, įskaitant atitinkamus vartotojus, teises ir interesus, įvertina taikaus susitarimo teisėtumą ir sąžiningumą.

5.  Jeigu 2 dalyje nurodytas taikus susitarimas nesudaromas per nustatytus terminus arba pasiektas taikus susitarimas nepatvirtinamas, teismas arba administracinė institucija toliau nagrinėja atstovaujamąjį ieškinį.

6.  Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis 1, 2 ir 3 dalyje nurodyto tokio taikaus susitarimo. Pagal 4 dalį patvirtintame taikiame susitarime nustatyta teisių gynimo priemonė yra privaloma visoms šalims, tačiau nedaro poveikio jokioms papildomoms teisėms į teisių gynimo priemones, kurios vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. [76 pakeit.]

9 straipsnis

Informacija apie atstovaujamuosius ieškinius

-1.  Valstybės narės užtikrina, kad atstovaujantys subjektai:

a)  informuotų vartotojus apie ieškinius dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimų ir ketinimą siekti nutarties dėl uždraudimo ar kreiptis dėl žalos atlyginimo,

b)  jau iš anksto paaiškintų atitinkamiems vartotojams apie galimybę prisijungti prie ieškinio, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugoti svarbūs dokumentai ir kita ieškiniui reikalinga informacija,

c)  kai aktualu, informuotų apie tolesnius veiksmus ir galimas teisines pasekmes. [77 pakeit.]

1.  Valstybės Kai taikus susitarimas arba galutinis sprendimas yra naudingas vartotojams, kurie gali apie jį nežinoti, valstybės narės užtikrina, kad teismas arba administracinė institucija prašytų pažeidimą padariusio prekiautojo pralaimėjusios šalies arba abiejų šalių savo sąskaita informuoti nukentėjusius vartotojus apie galutinius sprendimus, kuriais nustatomos 5 ir 6 straipsniuose nurodytos priemonės, ir 8 straipsnyje nurodytus patvirtintus taikius susitarimus ir tokią informaciją pateiktų naudodami priemones, kurios derėtų su bylos aplinkybėmis, ir laikydamiesi konkrečių terminų, įskaitant, kai tinkama, visų atitinkamų vartotojų individualų informavimą. Valstybės narės gali numatyti, kad pareigos informuoti gali būti laikomasi naudojantis vieša ir lengvai prieinama interneto svetaine. [78 pakeit.]

1a.  Laikantis 7 straipsnyje nustatyto principo, pralaimėjusi šalis padengia vartotojų informavimo išlaidas. [79 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodytą informaciją sudaro suprantama kalba pateiktas atstovaujamojo ieškinio dalyko, jo teisinių pasekmių ir, jei tinkama, vėlesnių veiksmų, kurių turi imtis atitinkami vartotojai, paaiškinimas. Informacijos teikimo būdai ir terminai nustatomi susitarus su teismu ar administracine institucija. [80 pakeit.]

2a.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų prieinamai teikiama informacija apie būsimus, nagrinėjamus ir baigtus nagrinėti kolektyvinius ieškinius, be kita ko, žiniasklaidoje ir internetu viešoje interneto svetainėje, kai teismas nusprendžia, kad byla priimtina. [81 pakeit.]

2b.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingų subjektų vieši pranešimai apie bylas būtų pagrįsti faktais, ir juose būtų atsižvelgta tiek į vartotojų teisę gauti informaciją, tiek į atsakovų su reputacija susijusias teises bei teisę saugoti verslo paslaptis. [82 pakeit.]

10 straipsnis

Galutinių sprendimų poveikis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pažeidimas, dėl kurio daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams ir kuris nustatytas administracinės institucijos arba teismo galutiniame sprendime galutinis sprendimas, įskaitant 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą galutinę nutartį dėl uždraudimo, būtų laikomas neginčijamai nustatytu įrodymu, nustatančiu to pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo padaryto to paties pažeidimo ir tų pačių faktų, laikantis principo, pagal kurį ta pati žala tiems patiems susijusiems vartotojams negali būti atlyginta du kartus. [83 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytą galutinį sprendimą, priimtą kitoje valstybėje narėje, jos nacionaliniai teismai ar administracinės institucijos vertintų kaip nuginčijamąją prezumpciją bent kaip įrodymą, kad pažeidimas buvo padarytas. [84 pakeit.]

2a.  Valstybės narės užtikrina, kad vienos valstybės narės galutinis sprendimas, nustatantis pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo kitos valstybės narės nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo ir to paties pažeidimo vertinamas kaip nuginčijamoji prezumpcija; [85 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas galutinis deklaratyvaus pobūdžio sprendimas būtų laikomas kaip neginčijamai nustatantis prekiautojo atsakomybę nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu tais atvejais, jei valstybių narių nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo raginamos sukurti duomenų bazę, kurioje būtų pareikštas bet koks ieškinys, kuriuo siekiama apginti teises visi galutiniai sprendimai dėl to pažeidimo. Valstybės narės užtikrina, kad tokius vartotojų atskirai pareikštus ieškinius dėl teisių gynimo ieškinių, galintys supaprastinti galimybes pasinaudoti kitomis teisių gynimo būtų galima nagrinėti taikant pagreitintas ir supaprastintas procedūras priemonėmis, ir kuri padėtų pasidalinti geriausia šios srities patirtimi. [86 pakeit.]

11 straipsnis

Senaties termino sustabdymas

Pagal nacionalinę teisę valstybės narės užtikrina, kad pateikus atstovaujamąjį ieškinį, kaip nurodyta 5 ir 6 straipsniuose, būtų sustabdomi arba nutraukiami bet kokiems atitinkamų vartotojų asmenų teisių gynimo ieškiniams taikytini senaties terminai, jeigu susijusioms teisėms pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę taikomas senaties terminas. [87 pakeit.]

12 straipsnis

Procesinis operatyvumas

1.  Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad 5 ir 6 straipsniuose nurodyti atstovaujamieji ieškiniai būtų nagrinėjami kuo skubiau.

2.  Atstovaujamieji ieškiniai, kuriuose prašoma priimti nutartį dėl uždraudimo, kuri taikoma kaip 5 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta laikinoji apsaugos priemonė, nagrinėjami taikant pagreitintą procedūrą.

13 straipsnis

Įrodymai

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingo subjekto, pateikusio vienos iš šalių, pateikusių pagrįstai prieinamus faktus ir, pakankamus įrodymus ir pagrįstą paaiškinimą, kurių pakanka atstovaujamajam ieškiniui pagrįsti kuriais pagrindžia savo požiūrį, ir nurodžiusio nurodžiusių tolesnius konkrečius ir aiškiai apibrėžtus įrodymus, kuriais disponuoja atsakovas kita šalis, prašymu teismas arba administracinė institucija gali pagal nacionalines procesines taisykles priimti nutartį, kuria nustatoma, kad atsakovas ši šalis, kuo griežčiau remiantis pagrįstai prieinamais faktais, laikantis taikytinų Sąjungos ir nacionalinių konfidencialumo taisyklių, pateiktų tokius įrodymus. Atitinkamoje byloje nutartis turi būti adekvati ir proporcinga ir neturi sutrikdyti pusiausvyros tarp dviejų dalyvaujančių šalių. [88 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai apribotų įrodymų atskleidimą tiek, kad jis būtų proporcingas. Siekdamas nustatyti, ar proporcinga atskleisti informaciją, kurios prašo atstovaujantis subjektas, teismas atsižvelgia į visų susijusių šalių teisėtus interesus, t. y. į tai, kiek prašymas atskleisti įrodymus yra pagrįstas turimais faktais ir įrodymais, taip pat ar įrodymai, kuriuos prašoma atskleisti, yra konfidenciali informacija. [89 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai turėtų įgaliojimus nurodyti atskleisti įrodymus, apimančius informaciją, kai, jų manymu, ji svarbi ieškinių dėl žalos atlyginimo atveju. [90 pakeit.]

14 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų tais atvejais, kai nesilaikoma galutinių sprendimų, priimtų išnagrinėjus atstovaujamąjį ieškinį, ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų tokių taisyklių įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad sankcijos būtų skiriamos, inter alia, baudų forma. [91 pakeit.]

3.  Priimdamos sprendimą dėl pajamų, gautų iš sumokėtų baudų, paskirstymo, valstybės narės atsižvelgia į kolektyvinius vartotojų interesus. Valstybės narės gali nuspręsti, kad tokios pajamos būtų priskirtos fondui, sukurtam finansuoti atstovaujamuosius ieškinius. [92 pakeit.]

4.  Valstybės narės apie 1 dalyje nurodytas nuostatas informuoja Komisiją ne vėliau kaip [direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę diena] ir nedelsdamos jai praneša apie vėlesnius tokių nuostatų pakeitimus.

15 straipsnis

Pagalba kompetentingiems atstovaujantiems subjektams [93 pakeit.]

1.  Valstybės Remiantis 7 straipsniu, valstybės narės skatinamos užtikrinti, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų pakankamai lėšų atstovaujamiesiems ieškiniams pateikti. Jos imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti supaprastinti galimybes kreiptis į teismą, ir užtikrina, kad su atstovaujamaisiais ieškiniais susijusios procesinės išlaidos netaptų finansine kliūtimi kompetentingiems subjektams veiksmingai įgyvendinti teisę prašyti taikyti 5 ir 6 straipsniuose nurodytas priemones, pvz., apriboja taikomus teismo ar administracinius mokesčius, suteikia jiems galimybę prireikus pasinaudoti teisine pagalba arba šiam tikslui suteikia jiems valstybinį finansavimą. [94 pakeit.]

1a.  Valstybės narės teikia struktūrinę paramą subjektams, veikiantiems kaip kompetentingi subjektai, atsižvelgiant į šios direktyvos taikymo sritį. [95 pakeit.]

2.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad tais atvejais, kai kompetentingi subjektai turi atitinkamus vartotojus informuoti apie nagrinėjamą atstovaujamąjį ieškinį, susijusias išlaidas būtų galima išieškoti iš prekiautojo, jeigu ieškinys patenkinamas.

3.  Valstybės narės ir Komisija remia ir palengvina kompetentingų subjektų bendradarbiavimą ir geriausios jų praktikos ir patirties, susijusios su tarpvalstybinių ir vidaus pažeidimų bylų sprendimu, mainus ir sklaidą.

15a straipsnis

Teisinis atstovavimas ir atlyginimai

Valstybės narės užtikrina, kad atlygis advokatams ir jo apskaičiavimo būdas neskatintų kelti bylų, kurios, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus, yra nereikalingos. Visų pirma valstybės narės uždraudžia sąlyginį advokatų atlyginimą. [96 pakeit.]

16 straipsnis

Tarpvalstybiniai atstovaujamieji ieškiniai

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad bet koks pagal 4 straipsnio 1 dalį iš anksto vienoje iš valstybių narių paskirtas kompetentingas atstovaujantis subjektas galėtų kreiptis į kitos valstybės narės teismus ar administracines institucijas po to, kai pateikiamas viešai prieinamas tame straipsnyje nurodytas sąrašas. Teismai ar administracinės institucijos laiko šį sąrašą gali patikrinti kompetentingo subjekto teisnumo įrodymu atstovaujančio subjekto teisnumą, nedarant poveikio jų teisei išnagrinėti, ar kompetentingo atstovaujančio subjekto tikslas pateisina jo ieškinį konkrečioje byloje. [97 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pažeidimas daro arba gali daryti poveikį skirtingų valstybių narių vartotojams, atstovaujamąjį ieškinį valstybės narės kompetentingame teisme arba administracinėje institucijoje gali pareikšti keletas skirtingų valstybių narių kompetentingų subjektų, kurie veikia kartu arba kuriems atstovauja vienas kompetentingas subjektas, siekiantis apsaugoti skirtingų valstybių narių kolektyvinius vartotojų interesus.

2a.  Valstybė narė, kurioje vykdoma kolektyvinio teisių gynimo procedūra, gali reikalauti įgaliojimų iš vartotojų, kurie gyvena šioje valstybėje narėje, ir reikalauja įgaliojimų iš pavienių vartotojų, gyvenančių kitoje valstybėje narėje, kai ieškinys yra tarpvalstybinio pobūdžio. Tokiomis aplinkybėmis ieškinio nagrinėjimo pradžioje teismui arba administracinei institucijai ir atsakovui pateikiamas visų tokius įgaliojimus suteikusių vartotojų iš kitų valstybių narių suvestinis sąrašas. [98 pakeit.]

3.  Tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių tikslais ir nedarant poveikio kitiems subjektams pagal nacionalinės teisės aktus suteiktoms teisėms, valstybės narės perduoda Komisijai iš anksto paskirtų kompetentingų subjektų sąrašą. Valstybės narės praneša Komisijai šių kompetentingų subjektų pavadinimus ir tikslus. Komisija šią informaciją skelbia viešai ir nuolat ją atnaujina.

4.  Jeigu valstybė narė arba, Komisija arba prekiautojas abejoja, ar kompetentingas atstovaujantis subjektas atitinka 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, tą kompetentingą subjektą paskyrusi valstybė narė dėl tų abejonių atlieka tyrimą ir, kai tinkama, išbraukia subjektą iš sąrašo, jeigu nesilaikoma vieno ar daugiau kriterijų. [99 pakeit.]

16a straipsnis

Viešas registras

Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos sukurtų viešai prieinamą neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo priimtos nutartys dėl uždraudimo pagal šios direktyvos nuostatas, registrą. [100 pakeit.]

3 skyrius

Baigiamosios nuostatos

17 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2009/22/ES panaikinama [šios direktyvos taikymo pradžios data], nedarant poveikio 20 straipsnio 2 daliai.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

18 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.  Ne anksčiau kaip praėjus 5 metams po šios direktyvos taikymo pradžios datos, Komisija atlieka šios direktyvos vertinimą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis. Ataskaitoje Komisija visų pirma įvertina šios direktyvos taikymo sritį, kaip apibrėžta 2 straipsnyje ir I priede.

2.  Ne vėliau kaip praėjus vieniems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija įvertina, ar lėktuvų ir traukinių keleivių teisių taisyklėmis užtikrinamas vartotojų apsaugos teisių lygis, palyginamas su lygiu, užtikrinamu pagal šią direktyvą. Jeigu taip, Komisija ketina pateikti atitinkamus pasiūlymus, kuriais visų pirma iš 2 straipsnyje apibrėžtos šios direktyvos taikymo srities gali būti išbraukiami teisės aktai, nurodyti I priedo 10 ir 15 punktuose. [101 pakeit.]

3.  Valstybės narės pirmą kartą praėjus ne daugiau kaip 4 metams nuo šios direktyvos taikymo pradžios datos ir vėliau kasmet teikia Komisijai šią informaciją, kuri yra būtina rengiant 1 dalyje nurodytą ataskaitą:

a)  pagal šią direktyvą administracinėse ir teisminėse institucijose pareikštų atstovaujamųjų ieškinių skaičius;

b)  ieškinius pareiškusio kompetentingo subjekto rūšis;

c)  pažeidimo, dėl kurio buvo pareikšti atstovaujamieji ieškiniai, rūšis, atstovaujamųjų ieškinių šalys ir su atstovaujamaisiais ieškiniais susijęs ekonomikos sektorius;

d)  procedūros trukmė nuo ieškinio pareiškimo pradžios iki 5 straipsnyje nurodytų galutinių nutarčių dėl uždraudimų, 6 straipsnyje nurodytų nutarčių dėl teisių gynimo arba deklaratyvaus pobūdžio sprendimų priėmimo arba 8 straipsnyje nurodyto taikaus susitarimo galutinio patvirtinimo;

e)  atstovaujamųjų ieškinių rezultatai;

f)  kompetentingų subjektų, dalyvaujančių 15 straipsnio 3 dalyje nurodytame bendradarbiavimo ir keitimosi geriausia patirtimi mechanizme, skaičius.

18a straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

Nedarydama poveikio 16 straipsniui, Komisija įvertina, ar tarpvalstybiniai atstovaujamieji ieškiniai galėtų būti nagrinėjami Sąjungos lygmeniu, įsteigiant Europos ombudsmeno tarnybą kolektyvinio teisių gynimo srityje. Praėjus ne daugiau kaip trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo Komisija parengia ataskaitą šiuo klausimu ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, pridėjus atitinkamą pasiūlymą. [102 pakeit.]

19 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip [18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės tas nuostatas taiko nuo [6 mėnesiai po perkėlimo į nacionalinę teisę termino].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

20 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, taiko pažeidimams, kurie buvo pradėti po [šios direktyvos taikymo pradžios data].

2.  Valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais Direktyva 2009/22/EB perkeliama į nacionalinę teisę, taiko pažeidimams, kurie buvo pradėti iki [šios direktyvos taikymo pradžios data].

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skiriama valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

2 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ SĄRAŠAS

1)  1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29–33)(9).

2)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

3)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).

4)  1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (OL L 171, 1999 7 7, p. 12).

5)  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

6)  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, 86–100 straipsniai (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

7)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų Direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 51–77).

8)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37) 13 straipsnis.

9)  2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis (OL L 271, 2002 10 9, p. 16).

10)  2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004 2 17, p. 1).

11)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

12)  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (OL L 204, 2006 7 26, p. 1).

13)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (OL L 376, 2006 12 27, p. 21) 1 straipsnis, 2 straipsnio c punktas ir 4–8 straipsniai.

14)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

15)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).

16)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

17)  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008 10 31, p. 3) 22, 23 ir 24 straipsniai.

18)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1–1355).

19)  2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais (OL L 33, 2009 2 3, p. 10).

20)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55–93).

21)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94–136).

22)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32–96).

23)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (OL L 266, 2009 10 9, p. 11–18).

24)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7–17).

25)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10–35).

26)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (OL L 342, 2009 12 22, p. 46–58).

27)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1–155) 183, 184, 185 ir 186 straipsniai.

28)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1) 9, 10, 11 ir 19–26 straipsniai.

29)  2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13–35).

30)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1–19).

31)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 334, 2010 12 17, p. 1).

32)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 55, 2011 2 28, p. 1).

33)  2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45–65).

34)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1–73).

35)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

36)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18–63).

37)  2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).

38)  2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012 6 30, p. 10–35).

39)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1–56).

40)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo (OL L 165, 2013 6 18, p. 63) 13 straipsnis.

41)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo (Reglamentas dėl vartotojų EGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 1) 14 straipsnis.

42)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 1–17).

43)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18–38).

44)  2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, (OL L 60, 2014 2 28, p. 34) 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 22, 23 straipsniai, 10 skyrius ir I ir II priedai.

45)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349–496).

46)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214) 3–18 straipsniai ir 20 straipsnio 2 dalis.

47)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015 12 11, p. 1).

48)  2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1–23).

49)  2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL L 123, 2015 5 19, p. 98–121).

50)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35–127).

51)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (OL L 310, 2015 11 26, p. 1–18).

52)  2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (nauja redakcija) (OL L 26, 2016 2 2, p. 19–59).

53)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88).

54)  2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37–85).

55)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1128 dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo vidaus rinkoje (OL L 168, 2017 6 30, p. 1).

56)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12–82).

57)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL L 169, 2017 6 30, p. 8–45).

58)  2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1–23).

59)  2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 60, 2018 3 2, p. 1).

59a)   2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4). [103 pakeit.]

59b)   2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 357). [104 pakeit.]

59c)   2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras. [105 pakeit.]

59d)   2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/31/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su neautomatinių svarstyklių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 107). [106 pakeit.]

59e)   1989 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2136/89, nustatantis bendruosius konservuotų sardinių pardavimo standartus ir konservuotų sardinių ir sardinių tipo produktų prekių aprašymus. [107 pakeit.]

59f)   2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005. [108 pakeit.]

II PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 66. (2) OL C 461, 2018 12 21, p. 232. (3) OL C 440, 2018 12 6, p. 66. (4) OL C 461, 2018 12 21, p. 232. (5) 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija. (6) OL L 110, 2009 5 1, p. 30. (7) OL L 345, 2017 12 27. (8) OL L 369, 2011 12 17, p. 14. (9) Minėta direktyva buvo iš dalies pakeista 1999 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/34/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, suderinimo (OL L 141, 1999 6 4, p. 20–21).

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu projekto (09547/2018 – C8-0021/2019 – 2018/0080(NLE))

P8_TA(2019)0223 A8-0164/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09547/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Izraelio Valstybės, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (09548/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0021/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0164/2019),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Izraelio Valstybės parlamentams ir vyriausybėms.

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl naujo ES ir Uzbekistano visapusiško susitarimo (2018/2236(INI))

P8_TA(2019)0224 A8-0149/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimą (ES) 2018/…, kuriuo Europos Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu pradėti ir vesti derybas dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos visapusiško susitarimo nuostatų, priklausančių Sąjungos kompetencijai (10336/18),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimą, kuriuo Europos Komisija įgaliojama valstybių narių vardu pradėti ir vesti derybas dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bei Uzbekistano Respublikos visapusiško susitarimo nuostatų, priklausančių valstybių narių kompetencijai (10337/18),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16 d. Tarybos derybinius nurodymus (10601/18 EU RESTRICTED), perduotus Parlamentui 2018 m. rugpjūčio 6 d.,

—  atsižvelgdamas į 1999 m. įsigaliojusį ir šiuo metu galiojantį ES ir Uzbekistano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS),

—  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio mėnesį pasirašytą ES ir Uzbekistano susitarimo memorandumą dėl energetikos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos patvirtintas ES lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

—  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas išplečiant jo nuostatų taikymą dvišalei prekybai tekstilės gaminiais, siekiant atsižvelgti į dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių galiojimo pasibaigimą, sudarymo projekto(1),

—  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas išplečiant jo nuostatų taikymą dvišalei prekybai tekstilės gaminiais, siekiant atsižvelgti į dvišalio susitarimo dėl tekstilės gaminių galiojimo pasibaigimą, sudarymo projekto(2),

—  atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių Uzbekistane(3),

—  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos(4) ir 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo ir peržiūros(5),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“ (JOIN(2018)0031),

—  atsižvelgdamas į savo Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio atstovų vizitus, vykusius atitinkamai 2018 m. rugsėjo mėnesį ir 2017 m. gegužės mėnesį, bei į reguliarius Delegacijos ES ir Kazachstano, ES ir Kirgizijos, ES ir Uzbekistano, ES ir Tadžikistano parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir ryšiams su Turkmėnistanu ir Mongolija atstovų vizitus į šalį,

—  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 10 d. Samarkande vykusio 13-ojo ES ir Vidurinės Azijos užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuriame buvo svarstomi dvišalės darbotvarkės (ekonomikos, sujungiamumo, saugumo ir teisinės valstybės) bei regioniniai klausimai, rezultatus,

—  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 23 d. Briuselyje vykusio 14-ojo ES ir Vidurinės Azijos užsienio reikalų ministrų susitikimo bendrą pranešimą „ES ir Vidurinė Azija. Bendradarbiavimas siekiant kurti įtraukaus augimo, darnaus sujungiamumo ir tvirtesnės partnerystės ateitį“(6),

—  atsižvelgdamas į nenutrūkstamą ES paramą vystymuisi Uzbekistanui, kurios suma 2014–2020 m. laikotarpiu siekė 168 mln. EUR, į Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) finansinę pagalbą bei kitas ES priemones taikai ir saugumui remti bei branduolinių atliekų kiekiui šalyje mažinti,

—  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 26 ir 27 d. vykusios Taškento konferencijos dėl Afganistano, kurią rengė Uzbekistano atstovai ir kuriai kartu pirmininkavo Afganistano atstovai, pareiškimą „Taikos procesas, bendradarbiavimas saugumo srityje ir regionų sujungiamumas“,

—  atsižvelgdamas į 2017–2021 m. Veiksmų penkiose prioritetinėse srityse strategiją Uzbekistano vystymosi labui (Vystymosi strategija),

–  atsižvelgdamas į žingsnius, kuriuos tapęs nepriklausomas nuo Sovietų Sąjungos Uzbekistanas žengė atviresnės visuomenės ir didesnio atvirumo palaikant santykius su kaimyninėmis šalimis kryptimi,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0149/2019),

A.  kadangi 2018 m. lapkričio 23 d. ES ir Uzbekistanas pradėjo derybas dėl visapusiško tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (TPBS) šiuo metu galiojančiam ES ir Uzbekistano PBS pakeisti, siekiant stiprinti ir gilinti bendradarbiavimą abipusių interesų srityse bei remtis bendromis demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos pagrindinėms laisvėms ir gero valdymo vertybėmis, kad būtų skatinamas darnus vystymasis ir tarptautinis saugumas bei veiksmingai atremiami tokie visuotiniai iššūkiai, kaip terorizmas, klimato kaita ir organizuotas nusikalstamumas;

B.  kadangi norint, kad įsigaliotų TPBS, būtinas Parlamento pritarimas;

1.  pateikia Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai šias rekomendacijas:

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Uzbekistano Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 238, 2018 7 6, p. 394. (2) OL C 238, 2018 7 6, p. 51. (3) OL C 274, 2016 7 27, p. 25. (4) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 91. (5) OL C 58, 2018 2 15, p. 119. (6) https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-homepage/54354/joint-communiqué-european-union-–-central-asia-foreign-ministers-meeting-brussels-23-november_en

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas ir panaikinama Direktyva 2000/84/EB (COM(2018)0639 – C8-0408/2018 – 2018/0332(COD))

P8_TA(2019)0225 A8-0169/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0639),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0408/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Danijos Karalystės Folketingo, Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų bei Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdami į 2018 m. liepos 4 d. – 2018 m. rugpjūčio 16 d. Europos Komisijos vykdytas konsultacijas internetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0169/2019);

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas ir panaikinama Direktyva 2000/84/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  valstybės narės praeityje buvo nusprendusios nacionaliniu lygmeniu taikyti vasaros laiko tvarką. Todėl vidaus rinkos veikimui užtikrinti buvo svarbu visoje Sąjungoje nustatyti bendras vasaros laiko taikymo laikotarpio pradžios ir pabaigos datas bei valandą, kad būtų galima koordinuoti laiko keitimą valstybėse narėse. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/84/EB(4) šiuo metu visos valstybės narės vasaros du kartus per metus taiko sezoninį laiko tvarką taiko nuo paskutinio keitimą. Standartinis laikas į vasaros laiką keičiamas paskutinį kovo sekmadienio sekmadienį ir taikomas iki paskutinio tų pačių metų spalio sekmadienio; [1 pakeit.]

(2)  atsižvelgdamas į keletą peticijų, piliečių iniciatyvas ir Parlamento klausimus, Europos Parlamentas savo 2018 m. vasario 8 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino Komisiją atlikti Direktyvoje 2000/84/EB nustatytos vasaros laiko tvarkos išsamų vertinimą ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl jos peržiūros. Toje rezoliucijoje taip pat patvirtinta pabrėžta, kad visoje Sąjungoje svarbu laikytis vienodo ir koordinuoto požiūrio į laiko tvarką ir vienodo ES laiko režimo; [2 pakeit.]

(3)  Komisija išnagrinėjo turimus įrodymus, iš kurių matyti, kad šioje srityje svarbu taikyti suderintas Sąjungos taisykles ir taip užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, sukurti apibrėžtumą ir ilgalaikės trukmės tikrumą, taip pat išvengti, inter alia, transporto operacijų planavimo ir informacinių bei ryšių sistemų veikimo trikdžių, didesnių tarpvalstybinės prekybos išlaidų arba mažesnio našumo prekių ir paslaugų sektoriuje. Patikimų įrodymų dėl to, ar vasaros laiko tvarkos teikiama nauda yra didesnė už nepatogumus, kurių patiriama dėl du kartus per metus keičiamo laiko, neturima; [3 pakeit.]

(3a)   vieši debatai dėl vasaros laiko tvarkos nėra naujas dalykas, be to, nustačius vasaros laiko tvarką keliomis iniciatyvomis šią praktiką buvo siekiama nutraukti. Kai kurios valstybės narės surengė nacionalines konsultacijas, o daugelis įmonių ir suinteresuotųjų subjektų pritarė tam, kad šią praktiką reikia nutraukti. Pasibaigus Europos Komisijos inicijuotoms konsultacijoms padaryta ta pati išvada; [4 pakeit.]

(3b)  šiuo atžvilgiu gyvulių augintojų padėtis gali būti pavyzdys, kaip vasaros laiko tvarka iš pradžių buvo laikoma nesuderinama su žemės ūkio darbų praktika, ypač dėl darbo dienos pradžios, kuri jau pagal standartinį laiką buvo labai ankstyva. Taip pat buvo manoma, kad dukart per metus pereinant prie vasaros laiko sunkiau pasiekti, kad į rinką patektų produktai arba gyvūnai. Be to, nustatyta, kad dėl karvių pripratimo prie natūralaus melžimo ritmo pieno primilžis sumažėdavo. Tačiau šiuolaikinė žemės ūkio įranga ir praktika iš esmės pakeitė ūkininkavimą taip, kad daugelis šių problemų nebėra aktualios, tačiau susirūpinimą vis dar kelia biologinis gyvūnų ritmas ir ūkininkų darbo sąlygos; [5 pakeit.]

(4)  dėl vasaros laiko tvarkos vyksta audringi vieši debatai. Komisijos surengtose viešose konsultacijose dalyvavo apie 4,6 mln. piliečių – tai yra didžiausias per bet kurias Komisijos konsultacijas gautų atsakymų skaičius. Be to, keliose piliečių iniciatyvose buvo atkreiptas dėmesys į visuomenės susirūpinimą dėl du kartus per metus keičiamo laiko, o kai kurios valstybės narės jau išreiškė savo pageidavimą atsisakyti tokios vasaros laiko tvarkos taikymo. Atsižvelgiant į tokią įvykių raidą būtina ir toliau užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir išvengti didelių tokio veikimo trikdžių, kurių atsirastų dėl šioje srityje valstybių narių taikomos skirtingos tvarkos. Todėl tikslinga koordinuotai ir suderintai nutraukti vasaros laiko tvarkos taikymą; [6 pakeit.]

(4a)  chronobiologija rodo, kad laiko keitimas daro poveikį žmogaus organizmo biologiniam ritmui, o tai gali turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Naujausi moksliniai duomenys aiškiai rodo, kad esama ryšio tarp laiko keitimo ir širdies ir kraujagyslių ligų, uždegiminių imuninės sistemos ligų arba hipertenzijos, susijusių su paros ciklo sutrikdymu. Tam tikros grupės, pvz., vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, yra itin pažeidžiami. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, tikslinga nutraukti sezoninio laiko keitimo taikymą; [7 pakeit.]

(4b)   kitos nei užjūrio valstybių narių teritorijos yra suskirstytos į tris skirtingas laiko juostas t. y. GMT, GMT + 1 ir GMT + 2. Europos Sąjungos šiaurę ir pietus skiria didelė teritorija, o tai reiškia, kad laiko poveikis dienos šviesai Sąjungoje yra įvairus. Todėl svarbu, kad valstybės narės, prieš pakeisdamos savo laiko juostas, atsižvelgtų į geografinius laiko aspektus, t. y. natūralaus laiko juostas ir geografinę padėtį. Valstybės narės, prieš pakeisdamos savo laiko juostą, turėtų konsultuotis su piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais; [8 pakeit.]

(4c)  ne vienoje piliečių iniciatyvoje atkreiptas dėmesys į piliečių susirūpinimą dėl du kartus per metus keičiamo laiko, ir valstybės narėms turėtų būti suteikta laiko ir galimybių viešoms konsultacijoms ir poveikio vertinimams įvykdyti, kad geriau suprastų, kokie būtų sezoninio laiko keitimo panaikinimo visuose regionuose padariniai; [9 pakeit.]

(4d)  dėl vasaros laiko saulė vasaros mėnesiais leidžiasi vėliau. Daugelio Sąjungos piliečių supratimu, vasara tapatinama su saulės šviesa iki vėlaus vakaro. Grįžimas prie „standartinio“ laiko reikštų, kad vasarą saulėlydis įvyktų valanda anksčiau ir taip gerokai sutrumpėtų metų laikas, kai iki vėlaus vakaro turime dienos šviesą; [10 pakeit.]

(4e)  esama nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėjamas ryšys tarp perėjimo prie vasaros laiko ir širdies priepuolių rizikos, organizmo ritmo sutrikimų, miego trūkumo, gebėjimo susikaupti ir dėmesio stokos, didesnės nelaimingų atsitikimų rizikos, mažesnio pasitenkinimo gyvenimu ir netgi savižudybių skaičiaus. Vis dėlto daugiau dienos šviesos, veiklos lauke po darbo ar mokyklos ir buvimas saulės šviesoje tikrai turi teigiamų ilgalaikių padarinių bendrai savijautai; [11 pakeit.]

(4f)  sezoniniai laiko pokyčiai taip pat daro neigiamą poveikį gyvūnų gerovei, kuri akivaizdžiai pastebima žemės ūkyje, pavyzdžiui, kai kenčia karvių pieno gamybos pajėgumai; [12 pakeit.]

(4g)  plačiai manoma, kad sezoninis laiko keitimas padeda sutaupyti energijos. Iš tiesų, praėjusiame šimtmetyje energijos taupymas buvo pagrindinė priežastis įvesti laiko keitimo tvarką. Vis dėlto iš tyrimų matyti, kad sezoninis laiko keitimas gali būti šiek tiek naudingas siekiant sumažinti visoje Sąjungoje suvartojamą energijos kiekį, tačiau energijos sutaupoma ne kiekvienoje valstybėje narėje. Perėjus prie vasaros laiko sutaupytą energiją taip pat gali nusverti didesnis energijos suvartojimas šildymui. Be to, gaunamus duomenis sunku interpretuoti, nes didelės įtakos turi išoriniai veiksniai, tokie kaip meteorologinės sąlygos, energijos vartotojų elgsena arba vykstanti energetikos pertvarka; [13 pakeit.]

(5)  šia direktyva neturėtų būti pažeista kiekvienos valstybės narės teisė nuspręsti dėl jos jurisdikcijai priklausančių ir į Sutarčių teritorinę taikymo sritį patenkančių teritorijų standartinio laiko ar laikų ir tolesnių jų pakeitimų. Tačiau siekiant užtikrinti, kad dėl vasaros laiko tvarkos taikymo tik kai kuriose valstybėse narėse nebūtų sutrikdytas vidaus rinkos veikimas, valstybės narės turėtų susilaikyti nuo standartinio laiko keitimo tam tikroje jų jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje dėl priežasčių, susijusių su sezonų kaita, jei toks pakeitimas būtų siūlomas kaip laiko juostos pakeitimas. Be to, siekiant kuo labiau sumažinti sutrikimų, inter alia, transporto, ryšių ir kituose susijusiuose sektoriuose, jos turėtų laiku ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 1 d. Komisijai pranešti apie ketinimą keisti savo standartinį laiką ir vėliau taikyti pakeitimus, apie kuriuos pranešta. Komisija, remdamasi tuo pranešimu, turėtų informuoti visas kitas valstybes nares, kad jos galėtų imtis visų būtinų priemonių. Ji taip pat turėtų paskelbti šią informaciją, kad informuotų plačiąją visuomenę ir suinteresuotąsias šalis 2021 m. spalio mėn. paskutinį sekmadienį pakeisti savo standartinį laiką; [14 pakeit.]

(6)  todėl būtina atsisakyti laikotarpio, kuriam taikoma Direktyvoje 2000/84/EB nustatyta vasaros laiko tvarka, vienodinimo ir nustatyti bendras taisykles, pagal kurias valstybės narės negalėtų taikyti skirtingos sezoninio laiko tvarkos, keisdamos savo standartinį laiką dažniau kaip kartą per metus, ir kuriose būtų nustatyta pareiga pranešti apie numatomus standartinio laiko pakeitimus. Šia direktyva siekiama užtikrintai prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, todėl ji turėtų būti grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsniu, išaiškintu pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką; [15 pakeit.]

(6a)   norint nuspręsti, kurį standartinį laiką taikyti kiekvienoje valstybėje narėje, iš pradžių reikia surengti konsultacijas ir atlikti tyrimus atsižvelgiant į konkrečios valstybės narės piliečių pageidavimus, geografinius ir regioninius skirtumus, standartinius darbo susitarimus ir kitus veiksnius. Todėl valstybės narės turėtų turėti pakankamai laiko išnagrinėti šio pasiūlymo poveikį ir pasirinkti geriausiai gyventojų poreikius atitinkantį sprendimą, kartu atsižvelgiant į sklandų vidaus rinkos veikimą; [16 pakeit.]

(6b)   su sezoniniu laiko keitimu nesusijęs laiko keitimas lems pereinamojo laikotarpio išlaidas, visų pirma susijusias su IT sistemomis transporto ir kituose sektoriuose. Kad būtų gerokai sumažintos pereinamojo laikotarpio išlaidos, šios direktyvos įgyvendinimui reikia nustatyti pagrįstą pasirengimo laikotarpį; [17 pakeit.]

(7)  ši direktyva turėtų būti taikoma nuo 2019 2021 m. balandžio 1 d., kad paskutinis vasaros laiko taikymo laikotarpis pagal Direktyvos 2000/84/EB taisykles kiekvienoje valstybėje narėje prasidėtų 2019 2021 m. kovo 31 d. mėn. paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku. Valstybės narės, kurios po to vasaros laiko taikymo laikotarpio ketina taikyti standartinį laiką, atitinkantį laiką, pagal Direktyvą 2000/84/EB taikytą žiemos sezonu, turėtų savo standartinį laiką pakeisti 2019 2021 m. spalio 27 d. mėn. paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku, kad panašūs ilgalaikiai pakeitimai įvairiose valstybėse narėse būtų atlikti vienu metu. Pageidautina, kad valstybės narės sprendimus dėl standartinio laiko, kurį kiekviena jų taikys nuo 2019 2021 m., priimtų koordinuotai; [18 pakeit.]

(7a)  siekdamos užtikrinti suderintą šios direktyvos įgyvendinimą, valstybės narės turėtų bendradarbiauti vienos su kitomis ir suderintai bei koordinuotai priimti sprendimus dėl savo numatomos laiko tvarkos. Todėl reikėtų sukurti koordinavimo mechanizmą, kurį sudarytų po vieną paskirtą atstovą iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Komisijos atstovas. Kad būtų išvengta didelių sutrikdymų, koordinavimo mechanizmo nariai turėtų aptarti ir įvertinti galimą numatomo sprendimo dėl valstybės narės standartinio laiko poveikį vidaus rinkos veikimui; [19 pakeit.]

(7b)  Komisija turėtų įvertinti, ar numatyta tvarka skirtingose valstybėse narėse gali labai ir ilgam trukdyti tinkamam vidaus rinkos veikimui. Jei, atlikus šį įvertinimą, valstybės narės dar kartą nepersvarstytų savo numatytos laiko tvarkos, Komisija turėtų galėti atidėti šios direktyvos taikymo datą ne daugiau kaip 12 mėnesių ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą šios direktyvos taikymą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos taikymo atidėjimo ne daugiau kaip 12 mėnesių; [20 pakeit.]

(8)  šios direktyvos įgyvendinimas turėtų būti stebimas. Tokios stebėsenos rezultatus Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai skirtoje ataskaitoje. Toji ataskaita turėtų būti grindžiama informacija, kurią valstybės narės Komisijai turi pateikti iš anksto, kad ataskaitą būtų galima pateikti nurodytu laiku;

(9)  kadangi šios direktyvos tikslų, susijusių su suderinta laiko tvarka, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(10)  suderinta laiko tvarka turėtų būti taikoma laikantis SESV 355 straipsnyje nustatytų Sutarčių teritorinės taikymo srities nuostatų;

(11)  todėl Direktyva 2000/84/EB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1.  Valstybės narės neatlieka sezoninių savo standartinio laiko ar laikų pakeitimų.

2.  Nepaisant Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų, valstybės narės 2019 2021 m. dar gali atlikti sezoninį savo standartinio laiko ar laikų pakeitimą, jei tai padaro 2019 m. spalio 27 d. tų metų spalio mėn. paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 1 d. apie šį sprendimą praneša pagal 2 straipsnį Komisijai. [21 pakeit.]

2 straipsnis

1.  Nedarant poveikio 1 straipsniui, jei valstybė narė nusprendžia savo standartinį laiką arba laikus pakeisti bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, ji apie tai praneša Komisijai likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pakeitimo įsigaliojimo. Jei valstybė narė pateikia tokį pranešimą ir jo neatsiima likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo pakeitimo datos, valstybė narė šį pakeitimą taiko Tokiu būdu sukuriamas koordinavimo mechanizmas, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas darnus ir koordinuojamas laiko tvarkos taikymas. [22 pakeit.]

2.  Per 1 mėnesį nuo pranešimo gavimo Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms ir paskelbia šią informaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Koordinavimo mechanizme dalyvauja vienas atstovas iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Komisijos atstovas. [23 pakeit.]

2a.  Jei valstybė narė praneša Komisijai apie savo sprendimą pagal 1 straipsnio 2 dalį koordinavimo mechanizmas susirenka, kad aptartų ir įvertintų galimą numatomo pakeitimo poveikį vidaus rinkos veikimui, siekiant išvengti didelių sutrikimų. [24 pakeit.]

2b.  Jeigu remdamasi 2a dalyje nurodytu vertinimu Komisija mano, kad numatomas pakeitimas darys didelį poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui, ji apie tai praneša pranešančiajai valstybei narei. [25 pakeit.]

2c.  Pranešimą pateikusi valstybė narė ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 31 d. nusprendžia, ar laikytis savo ketinimo. Kai pranešimą pateikusi valstybė narė nusprendžia įgyvendinti savo ketinimą, ji pateikia išsamų paaiškinimą, kaip ji kovos su neigiamu pakeitimo poveikiu vidaus rinkos veikimui. [26 pakeit.]

3 straipsnis

1.  Komisija ne vėliau kaip 2024 2025 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ir įgyvendinimo įvertinimo ataskaitą, prie kurios, prireikus, prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio direktyvos peržiūros remiantis išsamiu poveikio vertinimu, kurį atliekant dalyvautų visi susiję suinteresuotieji subjektai. [27 pakeit.]

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamą informaciją ne vėliau kaip 2024 2025 m. balandžio 30 d. [28 pakeit.]

4 straipsnis

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 2021 m. balandžio 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2019 2021 m. balandžio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. [29 pakeit.]

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4a straipsnis

1.  Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su 2 straipsnyje nurodytu koordinavimo mechanizmu, atidžiai stebi numatytą laiko tvarką visoje Sąjungoje.

2.  Jei Komisija nustato, kad numatyta laiko tvarka, apie kurią valstybės narės pranešė pagal 1 straipsnio 2 dalį, gali labai ir ilgam sutrukdyti tinkamam vidaus rinkos veikimui, jai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama atidėti šios direktyvos taikymo datą ne daugiau kaip 12 mėnesių, ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [30 pakeit.]

4b straipsnis

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  4a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data] iki ... [šios direktyvos taikymo data].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 4a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [31 pakeit.]

5 straipsnis

Direktyva 2000/84/EB panaikinama nuo 2019 2021 m. balandžio 1 d.

6 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 62,2019 2 15, p. 305. (2) OL C 62, 2019 2 15, p. 305. (3) 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija. (4) 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų (OL L 31, 2001 2 2, p. 21).

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (nauja redakcija) (COM(2016)0864 – C8-0495/2016 – 2016/0380(COD))

P8_TA(2019)0226 A8-0044/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0864),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0495/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos, Austrijos Respublikos Bundesrato ir Lenkijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 7 d. Teisės reikalų komiteto laišką Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0044/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/944.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL TERMINO „JUNGIAMOJI LINIJA“ APIBRĖŽTIES

„Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą dėl Elektros energijos direktyvos ir Elektros energijos reglamento naujos redakcijos, kuriuo grąžinama Direktyvoje 2009/72/EB ir Reglamente (EB) Nr. 714/2009 vartojama termino „jungiamoji linija“ apibrėžtis. Komisija sutinka, kad elektros energijos rinkos skiriasi nuo kitų rinkų, kaip antai gamtinių dujų rinkos, pavyzdžiui, tuo, kad jose prekiaujama produktais, kurie šiuo metu negali būti lengvai saugomi ir kuriuos gamina įvairūs gamybos įrenginiai, įskaitant įrenginius paskirstymo lygmeniu. Todėl elektros energijos ir dujų sektoriuose jungčių su trečiosiomis šalimis vaidmuo gerokai skiriasi, be to, juose galima taikyti skirtingus reguliavimo metodus.

Komisija išsamiau išnagrinės šio susitarimo poveikį ir prireikus pateiks teisės aktų taikymo gaires.

Teisinio aiškumo sumetimais Komisija norėtų pabrėžti:

Elektros energijos direktyvoje esančioje sutartoje termino „jungiamoji linija“ apibrėžtyje daroma nuoroda į elektros energijos sistemas jungiančius įrenginius. Šioje formuluotėje nedaroma skirtumo tarp nevienodų reguliavimo sistemų arba techninių aplinkybių, todėl a priori ji apima visas elektros energijos jungtis su trečiosiomis šalimis, patenkančias į taikymo sritį. Kalbant apie sutartą termino „jungiamoji linija“ apibrėžtį Elektros energijos reglamente, Komisija pabrėžia, jog norint integruoti elektros energijos rinkas reikalingas glaudus sistemų operatorių, rinkos dalyvių ir reguliavimo subjektų bendradarbiavimas. Nors taikytinų taisyklių taikymo sritis gali būti nevienoda priklausomai nuo integracijos į elektros energijos vidaus rinką lygio, glaudi trečiųjų šalių integracija į elektros energijos vidaus rinką, pavyzdžiui, dalyvavimas rinkų susiejimo projektuose, turėtų būti grindžiama susitarimais, kuriems įgyvendinti reikia taikyti atitinkamą Sąjungos teisę.“

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL ALTERNATYVAUS GINČŲ SPRENDIMO

Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą dėl 26 straipsnio, kuriuo siekiama ES lygmeniu nustatyti, kad energetinių paslaugų teikėjams alternatyvus ginčų sprendimas būtų privalomas. Komisija apgailestauja dėl šio sprendimo, nes, atsižvelgiant į Direktyvoje 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo įtvirtintą metodą ir vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais, jos pasiūlyme pasirinkti šią galimybę buvo palikta valstybėms narėms.

Atlikti lyginamąjį atskirų alternatyvaus ginčų sprendimo modelių, kuriuos taiko valstybės narės, vertinimą nėra Komisijos funkcija. Todėl, vykdydama bendrąją pareigą atlikti Sąjungos teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir jos taikymo veiksmingumo stebėseną, Komisija įvertins, koks yra bendras nacionalinių alternatyvaus ginčų sprendimo sistemų veiksmingumas.

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 91. (2) OL C 342, 2017 10 12, p. 79. (3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija) (COM(2016)0861 – C8-0492/2016 – 2016/0379(COD))

P8_TA(2019)0227 A8-0042/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0861),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0492/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago, Ispanijos Karalystės Generalinių Rūmų, Prancūzijos Respublikos Senato, Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos, Austrijos Respublikos Bundesrato, Lenkijos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Senato, Rumunijos Deputatų Rūmų ir Rumunijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Teisės reikalų komiteto laišką Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0042/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/943.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL TERMINO „JUNGIAMOJI LINIJA“ APIBRĖŽTIES

„Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą dėl Elektros energijos direktyvos ir Elektros energijos reglamento naujos redakcijos, kuriuo grąžinama Direktyvoje 2009/72/EB ir Reglamente (EB) Nr. 714/2009 vartojama termino „jungiamoji linija“ apibrėžtis. Komisija sutinka, kad elektros energijos rinkos skiriasi nuo kitų rinkų, kaip antai gamtinių dujų rinkos, pavyzdžiui, tuo, kad jose prekiaujama produktais, kurie šiuo metu negali būti lengvai saugomi ir kuriuos gamina įvairūs gamybos įrenginiai, įskaitant įrenginius paskirstymo lygmeniu. Todėl elektros energijos ir dujų sektoriuose jungčių su trečiosiomis šalimis vaidmuo gerokai skiriasi, be to, juose galima taikyti skirtingus reguliavimo metodus.

Komisija išsamiau išnagrinės šio susitarimo poveikį ir prireikus pateiks teisės aktų taikymo gaires.

Teisinio aiškumo sumetimais Komisija norėtų pabrėžti:

Elektros energijos direktyvoje esančioje sutartoje termino „jungiamoji linija“ apibrėžtyje daroma nuoroda į elektros energijos sistemas jungiančius įrenginius. Šioje formuluotėje nedaroma skirtumo tarp nevienodų reguliavimo sistemų arba techninių aplinkybių, todėl a priori ji apima visas elektros energijos jungtis su trečiosiomis šalimis, patenkančias į taikymo sritį. Kalbant apie sutartą termino „jungiamoji linija“ apibrėžtį Elektros energijos reglamente, Komisija pabrėžia, jog norint integruoti elektros energijos rinkas reikalingas glaudus sistemų operatorių, rinkos dalyvių ir reguliavimo subjektų bendradarbiavimas. Nors taikytinų taisyklių taikymo sritis gali būti nevienoda priklausomai nuo integracijos į elektros energijos vidaus rinką lygio, glaudi trečiųjų šalių integracija į elektros energijos vidaus rinką, pavyzdžiui, dalyvavimas rinkų susiejimo projektuose, turėtų būti grindžiama susitarimais, kuriems įgyvendinti reikia taikyti atitinkamą Sąjungos teisę.“

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL RINKOS REFORMOS ĮGYVENDINIMO PLANŲ

Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą dėl 20 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad valstybės narės, turinčios nustatytų išteklių adekvatumo problemų, paskelbia įgyvendinimo planą ir jame pateikia priemonių, kuriomis siekiama pašalinti nustatytus reglamentavimo iškraipymus ir (arba) rinkos nepakankamumo problemas, priėmimo tvarkaraštį – tai yra valstybės pagalbos proceso dalis.

Pagal SESV 108 straipsnį Komisija turi išimtinę kompetenciją vertinti valstybės pagalbos priemonių suderinamumą su vidaus rinka. Šis reglamentas negali turėti įtakos ir nedaro poveikio SESV nustatytai Komisijos išimtinei kompetencijai. Todėl, pagal valstybės pagalbos taisykles tvirtindama pajėgumų mechanizmus, prireikus Komisija gali kartu pateikti nuomonę dėl rinkos reformų planų; tačiau teisiškai abu procesai yra atskiri.

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 91. (2) OL C 342, 2017 10 12, p. 79. (3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (nauja redakcija) (COM(2016)0863 – C8-0494/2016 – 2016/0378(COD))

P8_TA(2019)0228 A8-0040/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0863),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0494/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago, Prancūzijos Respublikos Senato ir Rumunijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Teisės reikalų komiteto laišką Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0040/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/942.)

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 91. (2) OL C 342, 2017 10 12, p. 79. (3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB (COM(2016)0862 – C8-0493/2016 – 2016/0377(COD))

P8_TA(2019)0229 A8-0039/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0862),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0493/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 13 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 5 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0039/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/941.)

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 91. (2) OL C 342, 2017 10 12, p. 79.

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl padangų ženklinimo pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 (COM(2018)0296 – C8-0190/2018 – 2018/0148(COD))

P8_TA(2019)0230 A8-0086/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0296),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0190/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0086/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... dėl padangų ženklinimo pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį ir 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  Sąjunga yra įsipareigojusi sukurti pažangia klimato politika grindžiamą energetikos sąjungą. Degalų naudojimo efektyvumas yra vienas iš svarbiausių Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos elementų ir yra itin svarbus mažinant energijos poreikį;

(2)  Komisija dar kartą įvertino(5) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1222/2009(6) veiksmingumą ir nustatė poreikį atnaujinti jo nuostatas, kad jis būtų veiksmingesnis;

(3)  tikslinga Reglamentą (EB) Nr. 1222/2009 pakeisti nauju reglamentu, į kurį būtų įtraukti 2011 m. padaryti pakeitimai, ir būtų iš dalies pakeistos ir patobulintos kai kurios jo nuostatos patikslinant ir atnaujinant jų turinį, atsižvelgiant į pastarojo meto techninę pažangą padangų sektoriuje. Tačiau, kadangi pasiūla ir paklausa degalų naudojimo efektyvumo klausimu yra menkai pažengusios, šiuo metu nėra poreikio keisti degalų naudojimo efektyvumo klasifikavimo skalės. Be to, reikėtų išnagrinėti priežastis, kodėl nėra pokyčių šiuo klausimu ir kokie yra pirkimą lemiantys veiksniai, pvz., kaina, kokybė ir kt.; [1 pakeit.]

(4)  transporto sektoriui tenka trečdalis viso Sąjungos energijos suvartojimo. 2015 m. kelių transporto sektoriuje išmesta apie 22 proc. viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio. transporto priemonės 5–10 proc. degalų sunaudoja dėl padangų, visų pirma dėl jų riedėjimo varžos. Todėl sumažinus padangų riedėjimo varžą kelių transporto priemonės daug efektyviau naudotų degalus ir todėl išmestų mažiau teršalų ir būtų padedama mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro; [2 pakeit.]

(4a)  norint pasiekti, kad būtų sumažintas kelių transporto išmetamas CO2 kiekis, yra tinkama, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, teiktų paskatas naudoti degalus taupančias ir saugias C1, C2 ir C2 klasių padangas; [3 pakeit.]

(5)  padangų savybes lemia daug tarpusavyje susijusių parametrų ir jie yra tarpusavyje susiję. Gerinant vieną parametrą, pavyzdžiui, mažinant riedėjimo varžą, galima pabloginti kitus parametrus, pavyzdžiui, sukibimą su šlapia danga, o gerinant sukibimą su šlapia danga galima pabloginti išorinio riedėjimo triukšmo parametrą. Padangų gamintojus reikėtų skatinti optimizuoti visus parametrus, viršijant jau pasiektus standartus; [4 pakeit.]

(6)  tausiosios padangos gali būti ekonomiškos: sutaupytų degalų kaina visiškai kompensuoja ir viršija didesnę padangų pirkimo kainą, kurią lemia didesnės gamybos sąnaudos;

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 661/2009(7) nustatyti būtiniausi padangų riedėjimo varžos reikalavimai. Dėl techninės pažangos įmanoma gerokai sumažinti energijos nuostolius, kuriuos lemia padangų riedėjimo varža, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Todėl, siekiant sumažinti kelių transporto priemonių poveikį aplinkai, reikėtų atnaujinti padangų ženklinimo nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai skatinami pirkti tausesnes padangas, pateikiant atnaujintą suvienodintą informaciją apie tą parametrą;

(7a)  padangų ženklinimo gerinimas leis vartotojams gauti aktualesnės ir palyginamesnės informacijos apie degalų naudojimo efektyvumą, saugumą ir triukšmą ir priimti ekonomiškai efektyvius ir aplinkai nekenksmingus sprendimus pirkti naujas padangas; [5 pakeit.]

(8)  kelių transporto priemonių triukšmas kelia didelių nepatogumų ir daro neigiamą poveikį sveikatai. Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti minimalūs padangoms riedant keliamo išorinio triukšmo reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai sumažinti išorinį riedėjimo triukšmą, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Todėl, siekiant sumažinti kelių transporto priemonių keliamą triukšmą, reikėtų atnaujinti padangų ženklinimo nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai skatinami pirkti mažesnį išorinį riedėjimo triukšmą keliančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą;

(9)  nuostata dėl suvienodintos informacijos apie išorinį riedėjimo triukšmą taip pat palengvina priemonių, skirtų transporto priemonių keliamam triukšmui mažinti, taikymą ir padeda didinti visuomenės informuotumą apie padangų poveikį transporto priemonių keliamam triukšmui remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB(8);

(10)  Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti minimalūs padangų sukibimo su šlapia danga reikalavimai. Dėl techninės pažangos įmanoma gerokai pagerinti sukibimą su šlapia danga, kad šis parametras viršytų tuos reikalavimus, ir taip sumažinti stabdymo kelią ant šlapios dangos. Todėl, siekiant saugesnio eismo, reikėtų atnaujinti padangų ženklinimo nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai būtų skatinami pirkti geriau su šlapia danga sukimbančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą;

(11)  siekiant suderinamumo su tarptautine sistema, Reglamente (EB) Nr. 661/2009 daroma nuoroda į JT EEK taisyklę Nr. 117(9), kurioje numatyti tinkami riedėjimo varžos, triukšmo ir padangų sukibimo su šlapia danga ir žieminių charakteristikų matavimo metodai;

(12)  siekiant Sąjungoje didinti kelių eismo saugumą esant vėsesnėms klimato sąlygoms ir galutiniams naudotojams teikti informaciją apie žieminių ir dygliuotų padangų eksploatacines charakteristikas, tikslinga reikalauti įtraukti reikalavimus etiketėje pateikti informaciją apie žiemines ir dygliuotas padangas. Žieminėms ir dygliuotoms padangoms būdingi specialūs parametrai, kurie nėra visiškai palyginami su kitų tipų padangų parametrais. Siekiant užtikrinti, kad galutiniai naudotojai galėtų priimti apgalvotus ir informacija pagrįstus sprendimus, etiketėje turėtų būti nurodoma informacija apie sukibimą su sniegu ir ledu ir QR kodas. Komisija turėtų nustatyti sukibimo su sniegu ir sukibimo su ledu skales. Tos sukibimo su sniegu ir sukibimo su ledu skalės turėtų būti pagrįstos atitinkamai JT EEK taisykle Nr. 117 ir ISO 19447 atitinkamai dėl sniego ir ledo. Bet kuriuo atveju padangas, kurios atitinka minimalias sukibimo su sniegu rodiklio vertes, nustatytas JT EEK taisyklėje Nr. 117, reikėtų paženklinti reljefo įspaudu su logotipu, kuriame pavaizduotas trijų viršūnių kalnas su snaigės simboliu (angl. 3PMSF). Taip pat padangas, kurios atitinka minimalią sukibimo su ledu rodiklio vertę, nustatytą ISO 19447, reikėtų ženklinti dygliuotų padangų logotipu, dėl kurio būtų susitarta laikantis šio standarto; [6 pakeit.]

(13)  naudojamos padangos dyla ir išskiria daug aplinkai kenksmingo mikroplastiko, tad. Todėl Komisijos komunikate „Europos strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje“(10) pažymima, jog reikia mažinti iš padangų savaime išsiskiriantį mikroplastiko kiekį, inter alia, imantis informavimo priemonių, pavyzdžiui, ženklinimo, ir padangoms nustatant minimalius reikalavimus. Tačiau tinkamo bandymų metodo Taigi, ženklinimo reikalavimų, susijusių su padangų dilimui pamatuoti šiuo metu nėra dilimo rodikliu, taikymas būtų labai naudingas žmonių sveikatos ir aplinkos požiūriu. Todėl Komisija turėtų užsakyti tokio metodo kūrimą visiškai atsižvelgiant į visus šiuolaikinius tarptautiniu lygmeniu sukurtus ar siūlomus standartus arba reglamentus ir pramoninių tyrimų rezultatus, siekiant kuo greičiau sukurti tinkamą bandymų metodą; [7 pakeit.]

(14)  restauruotos padangos sudaro gana didelę sunkiųjų transporto priemonių padangų rinkos dalį. Restauruojant padangas pailgėja jų eksploatavimo laikas ir įgyvendinami žiedinės ekonomikos tikslai, kaip antai atliekų kiekio mažinimas. Taikant tokioms padangoms ženklinimo reikalavimus būtų galima sutaupyti nemažai energijos. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamo bandymų metodo restauruotų padangų eksploatacinėms charakteristikoms pamatuoti šiuo metu nėra, šiame reglamente reikėtų numatyti galimybę jas įtraukti ateityje;

(15)  energijos vartojimo efektyvumo ženklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369(11), kuriame gaminių suvartojama energija klasifikuojama pagal A–G klasių skalę, atpažįsta daugiau nei 85 proc. Sąjungos vartotojų kaip aiškios ir skaidrios informacijos priemonę; nustatyta, kad juo veiksmingai skatinamas efektyvesnių gaminių naudojimas. Kiek įmanoma, padangų etiketė turėtų atrodyti taip pat, kartu atsižvelgiant į padangų parametrų ypatumus; [8 pakeit.]

(16)  standartinėje etiketėje pateikta palyginama informacija apie padangų parametrus greičiausiai padės galutiniams naudotojams perkant pasirinkti saugesnes, tvarias, mažiau triukšmo keliančias ir degalus labiau taupančias padangas. O tai, savo ruožtu, greičiausiai paskatins padangų gamintojus kiek įmanoma tobulinti tuos parametrus, kuriuos gerinant galima prisidėti prie tvaresnio vartojimo ir gamybos; [9 pakeit.]

(17)  poreikis gauti daugiau informacijos apie padangų degalų taupymo efektyvumą ir apie kitus parametrus yra svarbus visiems galutiniams naudotojams, įskaitant pakaitinių padangų pirkėjus, padangų kartu su naujomis transporto priemonėmis pirkėjus ir automobilių parkų vadovus bei transporto įmones, kurie negali lengvai palyginti skirtingų rūšių padangų parametrų, nes nėra ženklinimo sistemos ir vienodos bandymų tvarkos. Todėl tikslinga reikalauti visais atvejais ženklinti kartu su transporto priemonėmis pateikiamas padangas;

(18)  šiuo metu aiškiai reikalaujama ženklinti lengvųjų automobilių (C1 klasės) ir furgonų (C2 klasės) padangas, bet ne sunkiųjų transporto priemonių (C3 klasės) padangas. Naudojant C3 klasės padangas per metus suvartojama daugiau degalų ir nuvažiuojama daugiau kilometrų nei naudojant C1 ir C2 klasių padangas, tad yra galimybė gerokai sumažinti suvartojamą kuro kiekį ir sunkiųjų transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį;

(19)  visiškas C3 klasės padangų įtraukimas į šio reglamento taikymo sritį taip pat suderinamas su Komisijos pasiūlymu dėl reglamento dėl naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 ir degalų sąnaudų stebėsenos bei duomenų teikimo(12) ir Komisijos pasiūlymu dėl sunkiosioms transporto priemonėms taikomų CO2 standartų(13);

(20)  daugelis galutinių naudotojų priima sprendimus dėl padangų pirkimo tų padangų faktiškai nematydami, tad nemato ir prie jų pritvirtintos etiketės. Visais tokiais atvejais etiketė galutiniam naudotojui turėtų būti parodyta prieš jam priimant galutinį sprendimą dėl pirkimo. Pateikiant padangų etiketes prekybos vietose bei techninėje reklaminėje medžiagoje turėtų būti užtikrinta, kad platintojai bei potencialūs galutiniai naudotojai gautų suvienodintą informaciją apie svarbius padangų parametrus tuomet, kai nusprendžiama jas pirkti, ir toje vietoje, kurioje nusprendžiama tai padaryti;

(21)  kai kurie galutiniai naudotojai išsirenka padangas prieš atvykdami į prekybos vietą arba jas užsako paštu ar internetu. Siekiant užtikrinti, kad tokie galutiniai naudotojai taip pat galėtų pasirinkti remdamiesi suvienodinta informacija apie padangų degalų taupymo efektyvumą, apie jų sukibimą su šlapia danga, išorinį riedėjimo triukšmą ir kitus parametrus, etiketės turėtų būti pateikiamos visoje techninėje reklaminėje medžiagoje, įskaitant tuos atvejus, kai minėta medžiaga pateikiama internete;

(22)  potencialiems galutiniams naudotojams turėtų būti teikiama informacija, kuria būtų paaiškinta kiekviena etiketės dalis ir jos svarba. Tokia informacija turėtų būti teikiama techninėje reklaminėje medžiagoje, pavyzdžiui, tiekėjų interneto svetainėse. Techninė reklaminė medžiaga neturėtų apimti reklamos skelbimų lentose, laikraščiuose, žurnaluose ar radijo arba televizijos transliacijose; [10 pakeit.]

(23)  degalų naudojimo efektyvumas, sukibimas su šlapia danga, išorinis triukšmas ir kiti padangų parametrai turėtų būti matuojami taikant patikimus, tikslius ir įmanomus atkurti metodus, atsižvelgiant į visuotinai pripažintus naujausius matavimo ir apskaičiavimo metodus. Kiek įmanoma, tokie metodai turėtų atspindėti vidutinio vartotojo elgesį ir jais turėtų būti galima patikimai atgrasyti bandymus tyčia ir netyčia apeiti reglamento nuostatas. Padangų etiketėse turėtų būti nurodomos palyginamos faktiškai naudojamų padangų eksploatacinės charakteristikos, atsižvelgiant į su patikimų, tikslių ir įmanomų atkurti laboratorinių bandymų būtinybe susijusius apribojimus, kad galutiniai naudotojai galėtų palyginti įvairias padangas ir siekiant apriboti gamintojų patiriamas bandymų sąnaudas;

(24)  norint užtikrinti vienodas veiklos sąlygas Sąjungoje, būtina, kad tiekėjai ir platintojai laikytųsi padangų ženklinimo nuostatų. Todėl valstybės narės turėtų vykdyti atitikties stebėseną imdamosi rinkos priežiūros ir reguliarios ex post patikros priemonių, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008(14);

(25)  siekiant palengvinti atitikties stebėseną, sukurti naudingą priemonę galutiniams naudotojams ir numatyti alternatyvius būdus pardavėjams gauti gaminių informacinius lapus, padangas reikėtų įtraukti į duomenų bazę, sukurtą pagal Reglamentą (ES) 2017/1369. Todėl Reglamentas (ES) 2017/1369 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(26)  nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su rinkos priežiūra, ir tiekėjų pareigoms patikrinti gaminio atitiktį, reikalaujamą informaciją apie gaminių atitiktį tiekėjai turėtų pateikti elektroniniu būdu gaminių duomenų bazėje;

(27)  kad galutiniai naudotojai pasitikėtų padangų etikete, nereikėtų leisti naudoti kitų į jas panašių etikečių. Dėl tos pačios priežasties neturėtų būti leidžiamos ir papildomos etiketės, ženklai, simboliai arba užrašai, kurie gali klaidinti ar painioti galutinius naudotojus dėl į padangų etiketę įtrauktų parametrų;

(28)  sankcijos už šio reglamento ir pagal jį priimtų deleguotųjų aktų pažeidimus turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(29)  siekiant skatinti efektyviau vartoti energiją, švelninti klimato kaitą ir geriau saugoti aplinką, valstybės narės turėtų galėti sukurti paskatas naudoti efektyviai energiją vartojančius gaminius. Valstybės narės gali pačios nuspręsti, koks turėtų būti tokių paskatų pobūdis. Tokios paskatos turėtų atitikti Sąjungos valstybės pagalbos taisykles ir jomis neturėtų būti sudaroma nepagrįstų kliūčių patekti į rinką. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis jokių valstybės pagalbos procedūrų, kurios dėl tokių paskatų ateityje gali būti pradėtos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 ir 108 straipsnius, rezultatams;

(30)  siekiant iš dalies pakeisti etiketės turinį ir formatą, įtraukti su restauruotomis padangomis, žieminėmis arba dygliuotomis padangomis, dilimu ir rida susijusius reikalavimus ir pritaikyti priedus atsižvelgiant į technikos pažangą, Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais(15). Visų pirma, siekiant užtikrinti lygiateisį dalyvavimą su deleguotaisiais aktais susijusiame parengiamajame darbe, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu, kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti suteikta galimybė nuolat dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, atliekančių su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [12 pakeit.]

(30a)  duomenys apie padangų ridą ir dilimą, kai bus sukurtas tinkamas bandymų metodas, bus naudinga vartotojų informavimo apie jų įsigytos padangos patvarumą, tarnavimo laikotarpį ir savaime išsiskiriantį mikroplastiko kiekį, priemonė. Be to, turėdamas informaciją apie ridą, galutinis vartotojas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl ilgesnio tarnavimo laikotarpio padangų pirkimo, o tai padėtų saugoti aplinką, be to, vartotojas galėtų įvertinti padangų naudojimo sąnaudas ilgesniu laikotarpiu. Todėl, kai bus sukurtas tinkamas, prasmingas ir pakartojamas bandymų metodas, kad būtų galima taikyti šį reglamentą, į etiketę taip pat turėtų būti įtraukti ridos ir dilimo savybių duomenys. Toje srityje turėtų būti tęsiami naujų technologijų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra; [13 pakeit.]

(31)  padangų, kurios jau buvo pateiktos rinkai iki šiame reglamente nustatytų reikalavimų taikymo pradžios, iš naujo paženklinti nereikia;

(32)  siekiant padidinti pasitikėjimą etikete ir užtikrinti jos tikslumą, deklaracijai, kurią tiekėjai pateikia etiketėje dėl riedėjimo varžos, sukibimo su šlapia danga, sukibimo su sniegu ir triukšmo verčių, reikėtų taikyti tipo patvirtinimo procesą, numatytą Reglamente (EB) Nr. 661/2009; [14 pakeit.]

(32a)  etiketė turėtų išlikti tokio dydžio, koks nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1222/2009. Etiketėje turėtų būti pateikta informacija apie sukibimą su sniegu ir sukibimą su ledu ir QR kodas; [15 pakeit.]

(33)  Komisija turėtų atlikti šio reglamento taikymo vertinimą. Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punktu, toks vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais –veiksmingumo, efektyvumo, svarbos, nuoseklumo ir ES veiksmų pridėtinės vertės – kriterijais ir juo turėtų būti galima pasiremti vertinant galimų tolesnių priemonių poveikį;

(34)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. tikslų padidinti kelių transporto saugą ir ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą teikiant galutiniams naudotojams informaciją, kad jie galėtų rinktis tausesnes, saugesnes ir mažiau triukšmingas padangas, valstybės narės negali deramai pasiekti pačios, nes galutiniams naudotojams reikia teikti suderintą informaciją, o dėl suderintos reglamentavimo sistemos ir vienodų veiklos sąlygų gamintojams tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Reglamentas vis dar yra tinkama teisinė priemonė, nes juo nustatomos aiškios ir išsamios taisyklės, kuriomis valstybėms narėms užkertamas kelias skirtingam nuostatų perkėlimui į nacionalinę teisę, ir taip užtikrinamas aukštesnio lygio suderinimas visoje Sąjungoje. Suderinta reglamentavimo sistema Sąjungos, o ne valstybių narių lygmeniu mažina išlaidas tiekėjams, užtikrina vienodas sąlygas ir užtikrina laisvą prekių judėjimą visoje vidaus rinkoje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(35)  todėl Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas ir dalykas

1.  Šiuo reglamentu siekiama, kad kelių transporto priemonės būtų saugesnės, mažiau kenksmingos sveikatai ir ekonomikos bei aplinkosaugos požiūriu efektyvesnės skatinant naudoti degalus taupančias, saugias ir mažai triukšmo keliančias padangas populiarinti degalus taupančias saugias, tvarias ir mažai triukšmo keliančias padangas, kurias naudojant būtų galima kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai ir sveikatai, kartu didinant kelių transporto saugą ir ekonominį našumą. [16 pakeit.]

2.  Šiuo reglamentu nustatoma suvienodintos informacijos apie padangų parametrus teikimo etiketėse sistema, kad pirkdami padangas galutiniai naudotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas rinkai pateiktoms C1, C2 ir C3 klasių padangoms. [17 pakeit.]

2.  Šis reglamentas taip pat taikomas restauruotoms padangoms, kai priėmus deleguotąjį aktą pagal 12 straipsnį į priedus bus įtrauktas tinkamas tokių padangų eksploatacinių charakteristikų matavimo bandymų metodas.

3.  Šis reglamentas netaikomas:

a)  profesionalioms visureigių padangoms;

b)  padangoms, skirtoms transporto priemonėms, kurios pirmą kartą įregistruotos iki 1990 m. spalio 1 d.;

c)  T tipo laikinojo naudojimo atsarginėms padangoms;

d)  padangoms, kurių greičio klasė mažesnė kaip 80 km/h;

e)  padangoms, kurių nominalusis ratlankio skersmuo neviršija 254 mm arba yra ne mažesnis kaip 635 mm;

f)  padangoms, į kurias įmontuoti papildomi sukibimo gerinimo įtaisai, pavyzdžiui, dygliuotoms padangoms;

g)  padangoms, skirtoms transporto priemonėms, naudojamoms tik lenktynėms.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojami šie terminai:

1)  C1, C2 ir C3 klasių padangos – Reglamento (EB) Nr. 661/2009 8 straipsnyje nurodytų klasių padangos;

2)  restauruotos padangos – naudotos padangos, atnaujintos pakeičiant nusidėvėjusį protektorių nauja medžiaga;

3)  T tipo laikinojo naudojimo atsarginė padanga – laikinojo naudojimo atsarginė padanga, skirta naudoti didesnio nei standartinėms ir sustiprintosioms padangoms nustatytomis pripūtimo slėgio sąlygomis;

4)  etiketė – grafinė diagrama, spausdinta arba elektroninė, kuri taip pat gali būti lipdukas, kurioje pateikiami simboliai siekiant informuoti galutinius naudotojus apie padangos arba padangų siuntos eksploatacines charakteristikas pagal I priede išvardytus parametrus;

5)  prekybos vieta – vieta, kurioje eksponuojamos arba laikomos ir galutiniams naudotojams parduodamos padangos, įskaitant automobilių salonus, kuriuose galutiniams naudotojams parduodamos ant transporto priemonių ratų nesumontuotos padangos;

6)  techninė reklaminė medžiaga – spausdinta arba elektroninė dokumentacija, kurią tiekėjas rengia siekdamas papildyti reklaminę medžiagą bent V priede numatyta technine informacija;

7)  gaminio informacinis lapas – standartinis dokumentas, kuriame pateikiama IV priede numatyta spausdinta arba elektroninė informacija;

8)  techniniai dokumentai – dokumentai, kurių užtenka, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų įvertinti gaminio etiketės arba gaminio informacinio lapo tikslumą, įskaitant III priede nurodytą informaciją;

9)  gaminių duomenų bazė – pagal Reglamentą (ES) 1369/2017 sukurta duomenų bazė, kurią sudaro į vartotojus orientuota viešoji dalis, kurioje informacija apie atskirus gaminio parametrus prieinama naudojantis elektroninėmis priemonėmis, interneto portalas, per kurį ta informacija prieinama, ir atitikties dalis su aiškiai nustatytomis prieigos teisėmis ir saugumo reikalavimais;

10)  nuotolinė prekyba – siūlymas parduoti, nuomoti arba parduoti išsimokėtinai užsakius paštu, iš katalogo, internetu, tiesioginės rinkodaros telefonu būdu ar bet kokiu kitu būdu, kuriuo nesitikima, kad potencialus galutinis naudotojas matys demonstruojamą gaminį;

11)  gamintojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris gaminį gamina arba užsako jį suprojektuoti ar pagaminti ir jį pateikia rinkai savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

12)  importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis Sąjungos rinkai gaminį iš trečiosios šalies;

13)  įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis;

14)  tiekėjas – Sąjungoje įsisteigęs gamintojas, gamintojo, kuris nėra įsisteigęs Sąjungoje, įgaliotasis atstovas arba importuotojas, pateikiantis gaminius Sąjungos rinkai;

15)  platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo (išskyrus tiekėją), kuris gaminį tiekia rinkai;

16)  tiekimas rinkai – gaminio tiekimas už atlygį arba nemokamai siekiant jį platinti arba naudoti Sąjungos rinkoje vykdant komercinę veiklą;

17)  pateikimas rinkai – gaminio tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

18)  galutinis naudotojas – vartotojas, automobilių parko vadovas arba kelių transporto įmonė, kuri perka padangas arba iš kurios tikimasi, kad jas pirks;

19)  parametras – I priede nurodytas padangų parametras, kaip antai riedėjimo varža, sukibimas su šlapia danga, išorinis riedėjimo triukšmas, sukibimas su sniegu, arba sukibimas su ledu, rida arba dilimas, naudojant padangas darantis didelį poveikį aplinkai, kelių eismo saugumui arba sveikatai; [18 pakeit.]

20)  padangos tipas – tam tikra padangos versija; visiems versijos gaminio vienetams būdingos tos pačios etiketėje ir gaminio informacijos lape nurodomos techninės savybės ir tas pats modelio žymuo.

4 straipsnis

Padangų tiekėjų atsakomybė

1.  Tiekėjai užtikrina, kad C1, C2 ir C3 klasių padangos rinkai būtų pateikiamos kartu nemokamai pridedant: [19 pakeit.]

a)  prie kiekvienos individualios padangos – II priedo reikalavimus atitinkančią lipduko formos etiketę, kurioje pateikiama kiekvieno I priede nurodyto parametro informacija ir klasė, ir gaminio informacinį lapą, kaip nustatyta IV priede; arba [20 pakeit.]

b)  prie kiekvienos padangų siuntos, kurią sudaro viena ar daugiau vienodų padangų, – II priedo reikalavimus atitinkančią spausdintą etiketę, kurioje pateikiama kiekvieno I priede nurodyto parametro informacija ir klasė, ir gaminio informacinį lapą, kaip nustatyta IV priede.

2.  Prekiaudami padangomis Reklamuodami padangas internete arba prekiaudami jomis internetu tiekėjai užtikrina, kad etiketė būtų pateikta, o pirkimo atveju būtų matomu būdu rodoma netoli kainos, ir kad būtų galima susipažinti su gaminio informaciniu lapu. Etiketė gali būti rodoma naudojant įdėtinį paveikslėlį, spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį, jutikliniame ekrane išskleidus paveikslėlį ar naudojant panašius metodus. [21 pakeit.]

3.  Tiekėjai užtikrina, kad etiketė būtų rodoma bet kokioje konkretaus tipo padangų vaizdinėje reklamoje, taip pat internete. [22 pakeit.]

4.  Tiekėjai užtikrina, kad konkretaus tipo padangų techninė reklaminė medžiaga techninėje reklaminėje medžiagoje, taip pat pateikiama pateikiamoje internete, būtų rodoma etiketė ir kad ta medžiaga atitiktų V priedo reikalavimus. [23 pakeit.]

5.  Tiekėjai užtikrina, kad etiketėje pateikiamos esminių I priede išvardytų pagrindinių parametrų ir III priede nustatytų techninių dokumentų parametrų vertės, susijusios klasės, modelio žymeniu ir bet kokia papildoma informacija apie eksploatacines charakteristikas būtų patvirtintos atliekant Reglamente (EB) Nr. 661/2009 numatytą pateiktos tipo patvirtinimo procesą institucijoms prieš tai, kai padanga pateikiama rinkai. Tipo patvirtinimo institucija patvirtina, kad dokumentus iš tiekėjo gavo, ir juos patikrina. [24 pakeit.]

6.  Tiekėjai užtikrina jų teikiamų etikečių ir gaminio informacinių lapų tikslumą.

7.  Tiekėjai III priede numatytą techninę dokumentaciją teikia valstybių narių institucijoms arba akredituotoms trečiosioms šalims jų prašymu. [25 pakeit.]

8.  Tiekėjai bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis ir savo iniciatyva arba rinkos priežiūros institucijoms pareikalavus nedelsdami imasi priemonių, kad pašalintų visus šiame reglamente nustatytų reikalavimų neatitikties atvejus, už kuriuos jie yra atsakingi.

9.  Tiekėjai nepateikia ar nerodo kitų etikečių, ženklų, simbolių arba užrašų, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, jeigu tikėtina, kad tai suklaidintų ar supainiotų galutinius naudotojus dėl esminių parametrų.

10.  Tiekėjai nepateikia ar nerodo etikečių, kurios yra panašios į šiame reglamente numatytą etiketę.

5 straipsnis

Padangų tiekėjų atsakomybė, susijusi su gaminių duomenų baze

1.  Nuo 2020 m. sausio 1 d. Po devynių mėnesių po ... [prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą] prieš pateikdami rinkai padangą rinkai, pagamintą po tos datos, tiekėjai įkelia į gaminių duomenų bazę Reglamento (ES) 2017/1369 I priede nurodytą informaciją, išskyrus išmatuotus modelio techninius parametrus.

2.  Jeigu padangos pateikiamos rinkai yra pagamintos laikotarpiu nuo... [prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą] iki 2019 m. gruodžio 31 d. devynių mėnesių termino, atėmus vieną dieną, kuris skaičiuojamas po ... [prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą], tiekėjas Reglamento (ES) 2017/1369 I priede nustatytą informaciją apie tas padangas, išskyrus išmatuotus modelio techninius parametrus, į gaminių duomenų bazę įkelia iki 2020 m. birželio 30 d. ne vėliau kaip 12 mėnesių po ... [prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą].

2a.  Jeigu padangos pateikiamos rinkai anksčiau nei ... [įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą], tiekėjas gali į duomenį bazę įkelti Reglamento (ES) 2017/1369 I priede nustatytą informaciją apie tas padangas.

3.  Iki 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija bus įkelta į gaminių duomenų bazę, tiekėjas pateikia elektroninę techninės dokumentacijos versiją tikrinti per 10 dienų nuo rinkos priežiūros institucijų prašymo gavimo dienos.

4.  Padanga, kurioje padaryta etiketei arba gaminio informaciniam lapui svarbių pakeitimų, laikoma naujo tipo padanga. Tiekėjas duomenų bazėje nurodo, nuo kada jis padangos tipo vienetų nebepateikia rinkai.

5.  Paskutinį padangos tipo vienetą pateikus rinkai, to padangos tipo informaciją gaminių duomenų bazės atitikties dalyje tiekėjas saugo penkerius metus. [58 pakeit.]

6 straipsnis

Padangų platintojų atsakomybė

1.  Platintojai užtikrina, kad:

a)  prekybos vietoje prie padangos aiškiai matomoje vietoje būtų pritvirtinta II priedo reikalavimus atitinkanti lipduko formos etiketė, kurią pateikė tiekėjai pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą; arba [26 pakeit.]

b)  prieš parduodant padangą, priklausančią vienos ar daugiau vienodų padangų siuntai, galutiniam naudotojui būtų parodyta pateikta 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta etiketė ir kad prekybos vietoje tokia etiketė būtų aiškiai matoma šalia padangos.; [27 pakeit.]

ba)  etiketė būtų tiesiogiai pritvirtinama prie padangos ir visas jos turinys būtų pateikiamas įskaitomai, nesudarant jokių kliūčių matyti etiketę. [28 pakeit.]

2.  Platintojai užtikrina, kad etiketė būtų rodoma bet kokioje konkretaus tipo padangų vaizdinėje reklamoje, taip pat internete. [29 pakeit.]

3.  Platintojai užtikrina, kad konkretaus tipo padangų techninė reklaminė medžiaga techninėje reklaminėje medžiagoje, taip pat pateikiama pateikiamoje internete, būtų rodoma etiketė ir kad ta medžiaga atitiktų V priedo reikalavimus. [30 pakeit.]

4.  Platintojai užtikrina, kad tais atvejais, kai galutinis naudotojas siūlomų padangų nemato, prieš parduodami padangas jie pateiktų galutiniams naudotojams etiketės kopiją.

5.  Platintojai užtikrina, kad vykdant dokumentinę nuotolinę prekybą būtų parodoma etiketė ir kad galutiniai naudotojai galėtų susipažinti su gaminio informaciniu lapu nemokamoje interneto svetainėje arba paprašyti spausdintos to lapo kopijos.

6.  Vykdydami nuotolinę prekybą telefonu platintojai konkrečiai informuoja galutinius naudotojus apie etiketėje nurodytų esminių parametrų klases ir apie tai, kad jie gali susipažinti su visa etikete ir gaminio informaciniu lapu nemokamoje interneto svetainėje arba paprašydami spausdintos kopijos.

7.  Prekiaudami padangomis Reklamuodami padangas internete arba prekiaudami jomis tiesiogiai internetu platintojai užtikrina, kad etiketė būtų pateikta, o pirkimo atveju būtų rodoma netoli kainos, ir kad būtų galima susipažinti su gaminio informaciniu lapu. Etiketė gali būti rodoma naudojant įdėtinį paveikslėlį, spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį, jutikliniame ekrane išskleidus paveikslėlį ar naudojant panašius metodus. [31 pakeit.]

7 straipsnis

Transporto priemonių tiekėjų ir transporto priemonių platintojų atsakomybė

Jeigu galutiniai naudotojai ketina įsigyti naują transporto priemonę, transporto priemonės tiekėjai ir platintojai prieš ją parduodami pateikia jiems kartu su transporto priemone siūlomų padangų etiketę ir susijusią techninę reklaminę medžiagą.

8 straipsnis

Bandymų ir matavimo metodai

Pagal 4, 6 ir 7 straipsnius teiktina informacija apie etiketėje nurodomus parametrus gaunama taikant laikantis I priede išvardytus išvardytų bandymų ir matavimo metodus metodų ir VI priede nurodytą nurodytos laboratorijos derinimo procedūrą procedūros. [32 pakeit.]

9 straipsnis

Patikrinimo procedūra

Valstybės narės kiekvieno iš I priede nurodytų esminių parametrų deklaruotų klasių atitiktį vertina VII priede nustatyta tvarka.

10 straipsnis

Valstybių narių prievolės

1.  Valstybės narės savo teritorijoje nesudaro kliūčių pateikti rinkai arba pradėti eksploatuoti šį reglamentą atitinkančias padangas.

2.  Valstybės narės nesukuria paskatų dėl padangų, kurių degalų naudojimo efektyvumo klasė arba sukibimo su šlapia danga klasė yra žemesnė už I priedo atitinkamai A ir B dalyse nurodytą B klasę. Mokestinės ir fiskalinės priemonės šiame reglamente nėra laikomos paskatomis.

2a.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos nustatytų prekybos vietų įprastinių ir ad hoc patikrinimų sistemą, siekiant užtikrinti atitiktį šiam reglamentui. [33 pakeit.]

3.  Valstybės narės nustato sankcijų ir vykdymo užtikrinimo mechanizmų taisykles, taikomas šio reglamento ir pagal jį priimtų deleguotųjų aktų pažeidimo atvejais, ir imasi visų būtinų priemonių, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

4.  Iki 2020 m. birželio 1 d. valstybės narės Komisijai praneša apie 3 dalyje nurodytas taisykles, apie kurias anksčiau Komisijai nebuvo pranešta, ir nedelsdamos Komisiją informuoja apie visus vėlesnius toms taisyklėms poveikį darančius pakeitimus.

11 straipsnis

Sąjungos rinkos priežiūra ir į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolė

1.  [Reglamento (EB) Nr. 765/2008 / Atitikties ir vykdymo užtikrinimo reglamento, siūlomo COM(2017)0795, 16–29 straipsniai] taikomi į šio reglamento ir į pagal jį priimtų atitinkamų deleguotųjų aktų taikymo sritį patenkantiems gaminiams.

2.  Komisija, visų pirma, glaudžiau įtraukdama Administracinio bendradarbiavimo rinkos priežiūros klausimais ir padangų ženklinimo ekspertų grupę skatina ir remia valstybių narių nacionalinių institucijų, kurios yra atsakingos už rinkos priežiūrą arba į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolę, bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarpusavyje ir su Komisija apie tai, kaip vykdoma rinkos priežiūra, susijusi su gaminių ženklinimu.

3.  Į valstybių narių bendrąsias rinkos priežiūros programas, parengtas pagal [Reglamento (EB) Nr. 765/2008 / Atitikties ir vykdymo užtikrinimo reglamento, siūlomo COM(2017)0795, 13 straipsnį], įtraukiami veiksmai, kuriais užtikrinamas veiksmingas šio reglamento įgyvendinimas, ir kurie turi būti sustiprinti. [34 pakeit.]

11a straipsnis

Restauruotos padangos

Ne vėliau kaip ... [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo] Komisija pagal 13 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, prieduose nustatant naujus reikalavimus dėl informacijos apie restauruotas padangas pateikimo, su sąlyga, jog esama tinkamo ir įgyvendinamo metodo. [35 pakeit.]

12 straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais:

a)  padaromi etiketės turinio ir formato pakeitimai;

aa)  nustatomi parametrai ir informacijos reikalavimai, susiję su padangų sukibimu su sniegu ir sukibimu su ledu; [37 pakeit.]

ab)  nustatomas tinkamas bandymų metodas padangų sukibimo su sniegu ir sukibimo su ledu eksploatacinėms charakteristikoms išmatuoti; [38 pakeit.]

b)  į priedus įtraukiami parametrai ar informacijos reikalavimai, visų pirma, susiję su rida ir dilimu, jeigu yra tinkami bandymų metodai; [39 pakeit.]

c)  atsižvelgiant į techninę pažangą patikslinamos prieduose nurodytos vertės, apskaičiavimo metodai ir reikalavimai.

Atitinkamais atvejais, Rengdama deleguotuosius aktus Komisija su Sąjungos pirkėjų atstovų grupėmis išbando tam tikros rūšies gaminių grupėms padangoms skirtų etikečių dizainą ir turinį, siekdama užtikrinti, kad jie aiškiai suprastų etiketes. [40 pakeit.]

13 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  12 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 12 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

14 straipsnis

Vertinimas ir ataskaitų teikimas

Ne vėliau kaip 2026 2022 m. birželio 1 d. Komisija atlieka šio reglamento vertinimą, kurį papildo poveikio vertinimu ir vartotojų apklausa, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaitoje prireikus pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas. [41 pakeit.]

Toje ataskaitoje įvertinama, kiek veiksmingai pagal šį reglamentą ir pagal jį priimtus deleguotuosius aktus galutiniams naudotojams leidžiama pasirinkti geresnių eksploatacinių charakteristikų padangas, atsižvelgiant į poveikį verslui, suvartojamam degalų kiekiui, saugai, išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui ir, rinkos priežiūros veiklai ir vartotojų informuotumui. Joje taip pat, atsižvelgiant į patirtį, sukauptą taikant platesnę Reglamentu (EB) Nr. 661/2009 sukurtą sistemą, įvertinama, kiek kainuotų ir kiek naudos duotų, jei etiketėje pateikiamą informaciją privalomai tikrintų nepriklausoma trečioji šalis. [42 pakeit.]

15 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 2017/1369 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 2017/1369 12 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) padėti rinkos priežiūros institucijoms atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą ir atitinkamus deleguotuosius aktus, įskaitant jų vykdymo užtikrinimą, ir pagal Reglamentą (ES) Nr. [įrašyti nuorodą į šį reglamentą]“.

16 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2009/1222 panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 2009/1222 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal VIII priede pateiktą atitikties lentelę.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. birželio 1 d. ... [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. [43 pakeit.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Padangų bandymai, klasifikavimas pagal parametrus ir matavimas

A dalis. Degalų naudojimo efektyvumo klasės

Degalų naudojimo efektyvumo klasė nustatoma ir nurodoma etiketėje taikant riedėjimo varžos koeficientą (angl. rolling resistance coefficient, RRC) pagal toliau nurodytą A–G skalę ir išmatuojama pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 6 priedą ir vėlesnius jos pakeitimus ir derinama laikantis VI priede išdėstytos procedūros. [44 pakeit.]

Jei patvirtinama, kad padangos tipas gali būti priskirtas daugiau kaip vienai padangų klasei (pvz., C1 ir C2), šio tipo padangų degalų naudojimo efektyvumo klasė nustatoma pagal aukščiausios klasės padangoms (pvz., C2, o ne C1) taikomą klasifikavimo skalę.

Po to, kai visapusiškai įgyvendinami Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti tipo patvirtinimo reikalavimai, C1, C2 ir C3 klasių padangų F klasė rinkai nebeteikiama ir etiketėje nurodoma pilka spalva. [45 pakeit.]

[46 pakeit.]

B dalis. Sukibimo su šlapia danga klasės

1.  Sukibimo su šlapia danga klasė nustatoma ir nurodoma etiketėje taikant sukibimo su šlapia danga rodiklį (G) pagal toliau esančioje lentelėje nurodytą A–G skalę ir apskaičiuojama pagal 2 punktą ir išmatuojama pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 5 priedą. [47 pakeit.]

1a.  Po to, kai visapusiškai įgyvendinami Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti tipo patvirtinimo reikalavimai, C1, C2 ir C3 klasių padangų F klasė rinkai nebeteikiama ir etiketėje nurodoma pilka spalva. [48 pakeit.]

2.  Sukibimo su šlapia danga rodiklio (G) apskaičiavimas

G = G(T) – 0,03,

kur:

G(T) = tvirtinti pateiktos padangos sukibimo su šlapia danga rodiklis, išmatuotas per vieną bandymų ciklą

[49 pakeit.]

C dalis. Išorinio riedėjimo triukšmo klasės ir išmatuota vertė [50 pakeit.]

Išmatuota Išorinio riedėjimo triukšmo vertė (N) nurodoma decibelais ir apskaičiuojama pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 3 priedą. [51 pakeit.]

Išorinio riedėjimo triukšmo klasė nustatoma ir nurodoma etiketėje remiantis šiomis Reglamento (EB) JT EEK taisyklėje Nr. 661/2009 II priedo C dalyje išdėstytomis 117 išdėstytomis 2 etapo ribinėmis vertėmis (LV). [52 pakeit.]

N dB

Išorinio riedėjimo triukšmo klasė

N ≤ LV – 6 3

LV – 6 3< N ≤ LV – 3

N > LV – 3

[53 pakeit.]

D dalis. Sukibimas su sniegu

Žieminės charakteristikos išbandomos ženklinamos pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 7 priedą. [54 pakeit.]

Padanga, atitinkanti minimalias sukibimo su sniegu rodiklio vertes, nustatytas JT EEK taisyklėje Nr. 117, klasifikuojama kaip žieminė padanga ir etiketėje gali būti nurodoma toliau pavaizduota diagrama. [55 pakeit.]

E dalis. Sukibimas su ledu

Sukibimo su ledu charakteristikos išbandomos ženklinamos pagal ISO 19447. [56 pakeit.]

Padanga, atitinkanti minimalią sukibimo su ledu rodiklio vertę, nustatytą ISO 19447 ir tipą, patvirtintą remiantis JT EEK taisyklėje Nr. 117 pateiktomis žieminėmis charakteristikomis, klasifikuojama kaip dygliuota padanga ir etiketėje gali būti nurodoma toliau pavaizduota diagrama. [57 pakeit.]

II PRIEDAS

Etiketės forma

1.  Etiketės

1.1.  Etiketėse nurodoma ši informacija, kaip pavaizduota toliau.

I.  Tiekėjo pavadinimas arba prekių ženklas

II.  tiekėjo modelio žymuo – paprastai raidinis ir skaitmeninis kodas, pagal kurį tam tikros padangos modelį įmanoma atskirti nuo kitų to paties prekių ženklo ar to paties tiekėjo pavadinimo modelių

III.  QR kodas

IV.  Degalų naudojimo efektyvumas

V.  Sukibimas su šlapia danga

VI.  Išorinis riedėjimo triukšmas

VII.  Sukibimas su sniegu

VIII.  Sukibimas su ledu

2.  Etiketės modelis

2.1.  Etiketės modelis pavaizduotas toliau esančiame paveiksle:

2.2.  Etiketė yra ne mažesnė kaip 90 mm pločio ir 130 mm aukščio. Jei etiketė yra didesnė, jos turinys vis tiek yra proporcingas pirmiau nurodytiems matmenims.

2.3.  Etiketė atitinka šiuos reikalavimus:

a)  spalvų gama CMYK (angl. cyan, magenta, yellow, black): žydra, purpurinė, geltona ir juoda; jos nurodomos pagal tokį pavyzdį: 00-70-X-00 – 0 % žydros, 70 % purpurinės, 100 % geltonos, 0 % juodos;

b)  toliau pateikti numeriai atitinka 2.1 punkte nurodytus sutartinius ženklus:

1)  etiketės krašto linija: linijos storis – 1,5 pt; spalva – X-10-00-05;

2)  Calibri regular 8 pt;

3)  Europos vėliava: plotis – 15 mm, aukštis – 10 mm;

4)  juosta: plotis – 51,5 mm, aukštis – 13 mm;

tekstas „PREKIŲ ŽENKLAS“: Calibri regular 15 pt, 100 % balta;

tekstas „Modelio numeris“: Calibri regular 13 pt, 100 % balta;

5)  QR kodas: plotis – 13 mm, aukštis – 13 mm;

6)  A–F skalė:

rodyklės: aukštis – 5,6 mm, tarpas – 0,78 mm, juodos linijos storis – 0,5 punkto; spalvos –

–  A – X-00-X-00;

–  B – 70-00-X-00;

–  C – 30-00-X-00;

–  D – 00-00-X-00;

–  E – 00-30-X-00;

–  F – 00-70-X-00.

7)  eilutė: plotis – 88 mm, aukštis – 2 pt; spalva – X-00-00-00;

8)  išorinio riedėjimo triukšmo piktograma:

pateikta piktograma: plotis – 25,5 mm, aukštis – 17 mm; spalva – X-10-00-05;

9)  rodyklė:

rodyklė: plotis – 20 mm, aukštis – 10 mm, 100 % juoda;

tekstas: Helvetica Bold 20 pt, 100 % balta;

teksto elementas: Helvetica Bold 13 pt, 100 % balta;

10)  ledo piktograma:

pateikta piktograma: plotis – 15 mm, aukštis – 15 mm; linijos storis – 1,5 pt; spalva – 100 % juoda;

11)  sniego piktograma:

pateikta piktograma: plotis – 15 mm, aukštis – 15 mm; linijos storis – 1,5 pt; spalva – 100 % juoda;

12)  A–G skalė: Calibri regular 13 pt, 100 % juoda;

13)  rodyklės:

rodyklės: plotis – 11,4 mm, aukštis – 9 mm, 100 % juoda;

tekstas: Calibri Bold 17 pt, 100 % balta;

14)  degalų naudojimo efektyvumo piktograma:

pateikta piktograma: plotis – 19,5 mm, aukštis – 18,5 mm; spalva – X-10-00-05;

15)  sukibimo su šlapia danga piktograma:

pateikta piktograma: plotis – 19 mm, aukštis – 19 mm; spalva – X-10-00-05.

c)  Fonas yra baltas.

2.4.  Padangų klasė nurodoma etiketėje 2.1 punkte pateiktame paveiksle nustatytu formatu.

III PRIEDAS

Techninė dokumentacija

4 straipsnio 7 dalyje nurodyta techninė dokumentacija apima:

a)  tiekėjo pavadinimą ir adresą;

b)  asmens, įgalioto įpareigoti tiekėją, tapatybę ir parašą;

c)  prekės pavadinimą arba tiekėjo prekių ženklą;

d)  padangos modelį;

e)  padangos matmenis, apkrovos rodiklį ir greičio klasę;

f)  taikytų matavimo metodų nuorodas.

IV PRIEDAS

Gaminio informacinis lapas

Padangų informaciniame lape pateikiama informacija įtraukiama į gaminio brošiūrą ar kitą kartu su gaminiu teikiamą leidinį ir apima:

a)  tiekėjo pavadinimą ar prekių ženklą;

b)  tiekėjo modelio žymenį;

c)  padangos degalų naudojimo efektyvumo klasę pagal I priedą;

d)  padangos sukibimo su šlapia danga klasę pagal I priedą;

e)  išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir decibelus pagal I priedą;

f)  ar padanga yra žieminė padanga;

g)  ar padanga yra dygliuota padanga.

V PRIEDAS

Techninėje reklaminėje medžiagoje pateikiama informacija

1.  Techninėje reklaminėje medžiagoje informacija apie padangas pateikiama toliau nurodyta eilės tvarka:

a)  degalų naudojimo efektyvumo klasė (A–F raidės);

b)  sukibimo su šlapia danga klasė (A–G raidės);

c)  išmatuota išorinio riedėjimo triukšmo vertė ir klasė (dB);

d)  ar padanga yra žieminė padanga;

e)  ar padanga yra dygliuota padanga.

2.  1 punkte nustatyta informacija turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)  turi būti lengvai skaitoma;

b)  turi būti lengvai suprantama;

c)  jei tam tikro padangų tipo padangos gali būti skirtingai klasifikuojamos dėl jų dydžio ar kitų parametrų, turi būti nurodomas intervalas nuo blogiausių iki geriausių to tipo padangų parametrų.

3.  Tiekėjai savo interneto svetainėse taip pat pateikia tokią informaciją:

a)  nuorodą į atitinkamą šiam reglamentui skirtą Komisijos interneto svetainę;

b)  etiketėje esančių piktogramų paaiškinimą;

c)  teiginį, kad faktinis sutaupytų degalų kiekis ir eismo saugumas labai priklauso nuo vairuotojo elgesio, ypač nuo šių veiksnių:

–  pasirinkus ekologinį važiavimo būdą galima sunaudoti daug mažiau degalų;

–  siekiant geresnio sukibimo su šlapia danga ir efektyviau naudoti degalus, reikėtų reguliariai tikrinti padangų slėgį;

–  visada turi būti griežtai laikomasi saugaus stabdymo atstumo.

VI PRIEDAS

Laboratorijos derinimo procedūra riedėjimo varžai matuoti

1.  Terminų Apibrėžtys

Šioje laboratorijos derinimo procedūroje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.  etaloninė laboratorija – laboratorija, kuri yra laboratorijų tinklo (derinimo procedūros tikslais šio tinklo laboratorijų nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje) dalis ir kuri naudodama savo etaloninę įrangą gali pasiekti 3 skirsnyje nustatytą bandymų rezultatų tikslumą;

2.  laboratorija kandidatė – derinimo procedūroje dalyvaujanti laboratorija, kuri nėra etaloninė laboratorija;

3.  derinimo padanga – padanga, išbandoma atliekant derinimo procedūrą;

4.  derinimo padangų komplektas – penkių arba daugiau derinimo padangų rinkinys vienos mašinos derinimui;

5.  suteiktoji vertė – teorinė vienos derinimo padangos riedėjimo varžos koeficiento (RRC) vertė, išmatuota teorinėje laboratorijoje, kuri yra tipinė etaloninių laboratorijų tinklo laboratorija ir kurioje atliekama derinimo procedūra;

6.  mašina – kiekvienas padangų bandymų velenas taikant vieną konkretų matavimo metodą. Pavyzdžiui, du velenai viename būgne nelaikomi viena mašina.

2.  Bendrosios nuostatos

2.1.  Principai

Etaloninėje laboratorijoje (l) išmatuotas (m) riedėjimo varžos koeficientas (RRCm,l) suderinamas su etaloninių laboratorijų tinklo suteiktosiomis vertėmis.

Laboratorijoje kandidatėje (c) naudojant mašiną išmatuotas (m) riedėjimo varžos koeficientas, RRCm,c, suderinamas per vieną jos pasirinktą tinklo etaloninę laboratoriją.

2.2.  Padangų atrankos reikalavimai

Laikantis toliau nurodytų kriterijų, derinimo procedūrai parenkamas penkių arba daugiau derinimo padangų komplektas. Parenkamas vienas bendras C1 ir C2 padangų komplektas ir vienas C3 padangų komplektas.

a)  Derinimo padangų komplektas parenkamas taip, kad jame būtų skirtingų RRC diapazoną atitinkančių C1 ir C2 arba C3 padangų. Bet kuriuo atveju padangų komplekte prieš derinimą ir po jo skirtumas tarp didžiausio RRCm ir mažiausio RRCm turi būti bent:

i)  3 kg/t C1 ir C2 padangoms ir

ii)  2 kg/t C3 padangoms.

b)  Laboratorijose kandidatėse arba etaloninėse laboratorijose (RRCm,c arba RRCm,l) nustatytos RRCm vertės turi būti pagal kiekvienos derinimo komplekto padangos RRC vertes pasiskirsčiusios tolygiai.

c)  Apkrovos rodiklio verčių diapazonas apima visas bandomas padangas, užtikrinant, kad riedėjimo varžos jėgos verčių diapazonas taip pat apimtų visas bandomas padangas.

Kiekviena derinimo padanga prieš naudojimą patikrinama ir pakeičiama, jei:

a)  paaiškėja, kad dėl savo būklės ji nebetinka tolesniems bandymams; ir (arba)

b)  pritaikius pataisą dėl mašinos slinkio RRCm,c arba RRCm,l nuokrypiai, palyginti su ankstesniais matavimais, yra didesni kaip 1,5 proc.

2.3.  Matavimo metodas

Etaloninėje laboratorijoje pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 4 dalį ir taikant JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 3 dalyje išdėstytas sąlygas kiekviena derinimo padanga matuojama keturis kartus ir trijų paskutinių kartų rezultatai saugomi vėlesnei analizei.

Laboratorijoje kandidatėje pagal JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 4 dalį ir taikant JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 3 dalyje išdėstytas sąlygas kiekviena derinimo padanga matuojama (n + 1) kartų (n vertė nustatyta 5 dalyje) ir paskutinių n kartų rezultatai saugomi vėlesnei analizei.

Kiekvieną kartą matuojant derinimo padangą visas ratas nuimamas nuo mašinos ir iš naujo pakartojama visa JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 4 dalyje nurodyta bandymo procedūra.

Laboratorija kandidatė arba etaloninė laboratorija apskaičiuoja:

a)  per kiekvieną matavimą išmatuotą kiekvienos derinimo padangos vertę, kaip nurodyta JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo 6.2 ir 6.3 dalyse (vertė patikslinta pagal 25° C temperatūrą ir 2 m būgno skersmenį);

b)  kiekvienos derinimo padangos trijų (etaloninėje laboratorijoje) arba n (laboratorijoje kandidatėje) paskesnių išmatuotų verčių vidurkį ir

c)  standartinį nuokrypį (σm) taip:

kur:

i – derinimo padangos numeris nuo 1 iki p;

j – tam tikros derinimo padangos matavimo kartas nuo 2 iki n+1 iš n paskesnių matavimo pasikartojimų;

n+1 – padangos matavimo kartų skaičius (n + 1 = 4 etaloninių laboratorijų atveju ir n + 1 ≥ 4 laboratorijų kandidačių atveju);

p – derinimo padangų skaičius (p ≥ 5).

2.4.  Skaičiavimo ir rezultatų duomenų formatas

–  Išmatuotos RRC vertės, patikslintos pagal būgno skersmenį ir temperatūrą, apvalinamos šimtųjų tikslumu.

–  Tada atliekami skaičiavimai pagal visus skaitmenis: vertės neapvalinamos, išskyrus galutinio derinimo lygtis.

–  Visos standartinio nuokrypio vertės pateikiamos tūkstantųjų tikslumu.

–  Visos RRC vertės pateikiamos šimtųjų tikslumu.

–  Visi derinimo koeficientai (A1l, B1l, A2c ir B2c) apvalinami ir pateikiami dešimttūkstantųjų tikslumu.

3.  Etaloninėms laboratorijoms taikomi reikalavimai ir suteiktųjų verčių nustatymas

Kiekvienos derinimo padangos suteiktąsias vertes nustato etaloninių laboratorijų tinklas. Po dvejų metų tinklas įvertina suteiktųjų verčių pastovumą ir tinkamumą.

Kiekviena tinklo etaloninė laboratorija atitinka JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo reikalavimus ir užtikrina, kad jos standartinis nuokrypis (σm) būtų:

a)  ne didesnis kaip 0,05 kg/t C1 ir C2 klasių padangoms ir

b)  ne didesnis kaip 0,05 kg/t C3 klasės padangoms.

Derinimo padangų komplektai, atitinkantys 2.2 skirsnio specifikaciją, kiekvienoje tinklo etaloninėje laboratorijoje matuojami pagal 2.3 skirsnį.

Kiekvienos derinimo padangos suteiktoji vertė yra tinklo etaloninių laboratorijų nurodytų šios derinimo padangos išmatuotų verčių vidurkis.

4.  Etaloninės laboratorijos derinimo su suteiktosiomis vertėmis procedūra

Kiekviena etaloninė laboratorija (l) prisiderina prie kiekvieno naujo suteiktųjų verčių rinkinio ir kiekvieną kartą po reikšmingų mašinos pakeitimų ar nustačius mašinos kontrolinių duomenų slinkį atliekant kontrolinės padangos matavimus.

Derinant visus atskirus duomenis taikomas tiesinės regresijos metodas. Regresijos koeficientai, A1l ir B1l, apskaičiuojami taip:

kur:

RRC – riedėjimo varžos koeficiento suteiktoji vertė;

RRCm,l – etaloninės laboratorijos (l) išmatuota riedėjimo varžos koeficiento atskira vertė (įskaitant su temperatūra ir būgno skersmeniu susijusias pataisas).

5.  Laboratorijoms kandidatėms taikomi reikalavimai

Laboratorijos kandidatės kartoja kiekvienos mašinos derinimo procedūrą bent kartą per dvejus metus ir kiekvieną kartą po reikšmingų mašinos pakeitimų ar nustačius mašinos kontrolinių duomenų slinkį atliekant kontrolinės padangos matavimus.

Bendras penkių skirtingų padangų komplektas, atitinkantis 2.2 skirsnio specifikaciją, laboratorijoje kandidatėje ir vėliau vienoje etaloninėje laboratorijoje matuojamas pagal 2.3 skirsnį. Laboratorijos kandidatės prašymu gali būti išbandomos daugiau nei penkios derinimo padangos.

Laboratorija kandidatė pateikia derinimo padangų komplektą pasirinktai etaloninei laboratorijai.

Laboratorija kandidatė (c) atitinka JT EEK taisyklės Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais 6 priedo reikalavimus; pageidautina, kad jos standartinis nuokrypis (am) būtų:

a)  ne didesnis kaip 0,075 kg/t C1 ir C2 padangoms ir

b)  ne didesnis kaip 0,06 kg/t C3 padangoms.

Jei skaičiavimuose naudojant tris paskesnius matavimus laboratorijos kandidatės keturių matavimų standartiniai nuokrypiai (σm) yra didesni nei pirmiau nurodytos vertės, matavimo kartų skaičius n+1 visai siuntai padidinamas taip:

n+1 = 1+(σm/γ)2; vertė apvalinama iki artimiausio didesnio sveikojo skaičiaus;

kur:

γ = 0,043 kg/t C1 ir C2 klasių padangoms;

γ = 0,035 kg/t C3 klasės padangoms.

6.  Laboratorijos kandidatės derinimo procedūra

Viena etaloninė tinklo laboratorija (i) apskaičiuoja visų laboratorijos kandidatės (c) atskirų duomenų tiesinės regresijos funkciją. Regresijos koeficientai, A2 c ir B2 c, apskaičiuojami taip:

kur:

RRCm,l – etaloninės laboratorijos (i) išmatuota riedėjimo varžos koeficiento atskira vertė (įskaitant su temperatūra ir būgno skersmeniu susijusias pataisas);

RRCm,c – laboratorijos kandidatės (c) išmatuota riedėjimo varžos koeficiento atskira vertė (įskaitant su temperatūra ir būgno skersmeniu susijusias pataisas).

Jeigu determinacijos koeficientas R² yra mažesnis kaip 0,97, laboratorija kandidatė nederinama.

Suderintas laboratorijos kandidatės išbandytų padangų RRC apskaičiuojamas taip:

VII PRIEDAS

Patikrinimo procedūra

Tiekėjo nustatyto kiekvieno padangų tipo arba kiekvienos padangų grupės atitiktis šiame reglamente nurodytoms degalų naudojimo efektyvumo, sukibimo su šlapia danga ir išorinio riedėjimo triukšmo klasėms ir deklaruotosioms vertėms, taip pat bet kokia papildoma informacija apie charakteristikas etiketėje vertinama taikant vieną iš toliau nurodytų procedūrų:

a)  pirmiausia išbandoma viena padanga arba padangų komplektas:

1.  jei išmatuotos vertės atitinka deklaruotas klases arba išorinio riedėjimo triukšmo vertę neviršydamos 1 lentelėje nustatytos nuokrypos, laikoma, kad bandymas išlaikytas sėkmingai;

2.  jei išmatuotos vertės neatitinka deklaruotų klasių arba išorinio riedėjimo triukšmo deklaruotos vertės pagal 1 lentelėje nustatytą diapazoną, išbandomos dar trys padangos arba padangų komplektai. Atitiktis deklaruotai informacijai pagal 1 lentelėje nustatytą diapazoną vertinama atsižvelgiant į trijų išbandytų padangų arba padangų komplektų verčių vidurkį;

b)  jei ženklinime nurodytos klasės ar vertės nustatytos remiantis tipo patvirtinimo bandymų rezultatais, gautais pagal Reglamentą (EB) Nr. 661/2009 arba JT EEK taisyklę Nr. 117 su jos vėlesniais pakeitimais, valstybės narės gali naudotis matavimų duomenimis, gautais atliekant padangų gamybos atitikties bandymus.

Vertinant matavimo duomenis, gautus atliekant gamybos atitikties bandymus, būtina atsižvelgti į 1 lentelėje apibrėžtas leidžiamąsias nuokrypas.

1 lentelė

VIII PRIEDAS

Atitikties lentelė

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 280. (2) OL C […], […], p. […]. (3) OL C […], […], p. […]. (4) 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija. (5) COM(2017)0658. (6) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (OL L 342, 2009 12 22, p. 46). (7) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL L 200, 2009 7 31, p. 1). (8) 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12). (9) OL L 307, 2011 11 23, p. 3. (10) COM(2018)0028. (11) 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1). (12) COM(2017)0279. (13) Priėmus pasiūlymą reikės įtraukti nuorodą. (14) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30). (15) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2016)0593 – C8-0383/2016 – 2016/0280(COD))

P8_TA(2019)0231 A8-0245/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0593),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0383/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, ir į 62 bei 114 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0245/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prieš šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/790.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL SPORTO RENGINIŲ ORGANIZATORIŲ

„Komisija pripažįsta sporto renginių organizacijų svarbą ir jų vaidmenį finansuojant sporto renginius Sąjungoje. Atsižvelgdama į visuomeninį ir ekonominį sporto aspektą Sąjungoje, Komisija įvertins, su kokiomis problemomis sporto renginių organizatoriai susiduria skaitmeninėje aplinkoje, visų pirma kokių esama problemų, susijusių su neteisėtu sporto transliacijų perdavimu internetu.“.

(1) OL C 125, 2017 4 21, p. 27. (2) OL C 207, 2017 6 30, p. 80.

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų skaitmeninio turinio teikimo sutarčių aspektų (COM(2015)0634 – C8-0394/2015 – 2015/0287(COD))

P8_TA(2019)0232 A8-0375/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0634),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0394/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 6 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0375/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/... dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/770.)

(1) OL C 264, 2016 7 20, p. 57.

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų prekių pirkimo-pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB (COM(2017)0637 – C8-0379/2017 – 2015/0288(COD))

P8_TA(2019)0233 A8-0043/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0635) ir į iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2017)0637),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0379/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d.(1) ir 2018 m. vasario 15 d.(2) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 6 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0043/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/771.)

(1) OL C 264, 2016 7 20, p. 57. (2) OL C 227, 2018 6 28, p. 58.

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų (COM(2018)0143 – C8-0123/2018 – 2018/0069(COD))

P8_TA(2019)0234 A8-0381/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0143),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0123/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 6 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0381/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/982.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl mėgėjų žvejybos

Komisija primena, kad vienas iš 2017 m. kovo mėn. priimtoje ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“ nustatytų tikslų – kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m. nustatyti pagrindines taisykles, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas mėgėjų žvejybos Viduržemio jūroje valdymas.

Siekiant šio tikslo, į Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) 2017–2020 m. vidutinės trukmės strategiją, be kitų BVJŽK rajone įgyvendintinų priemonių, taip pat įtrauktas mėgėjų žvejybos poveikio vertinimas ir apsvarstytos geriausios valdymo priemonės šiai veiklai reguliuoti. Atsižvelgiant į tai, BVJŽK įsteigta mėgėjų žvejybos darbo grupė, turėsianti parengti suderintą regioninę mėgėjų žvejybos vertinimo metodiką.

Komisija toliau stengsis padėti BVJŽK, kad būtų įgyvendintas deklaracijoje „MedFish4Ever“ nustatytas tikslas.

Komisijos pareiškimas dėl raudonųjų koralų

Komisija primena, kad išteklių išsaugojimo priemonės, priimtos pagal raudonųjų koralų rinkimo Viduržemio jūroje regioninį pritaikomojo valdymo planą (Rekomendacija BVJŽK/41/2017/5), yra laikinos. Šias priemones, įskaitant galimybę nustatyti laimikio apribojimus, 2019 m. įvertins BVJŽK patariamasis mokslinis komitetas, kad BVJŽK 43-iojoje metinėje sesijoje (2019 m. lapkričio mėn.) galėtų jas persvarstyti.

(1) OL C 283, 2018 8 10, p. 95.

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ataskaitų teikimo pareigų suderinimo aplinkos politikos srityje, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 86/278/EEB, 2002/49/EB, 2004/35/EB, 2007/2/EB, 2009/147/EB ir 2010/63/ES, reglamentai (EB) Nr. 166/2006 ir (ES) Nr. 995/2010 ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 338/97 ir (EB) Nr. 2173/2005 (COM(2018)0381 – C8-0244/2018 – 2018/0205(COD))

P8_TA(2019)0235 A8-0324/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0381),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0244/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0324/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl ataskaitų teikimo pareigų suderinimo aplinkos teisės aktų srityje, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 166/2006 ir (ES) Nr. 995/2010, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB, 2004/35/EB, 2007/2/EB, 2009/147/EB ir 2010/63/ES, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 338/97 ir (EB) Nr. 2173/2005 ir Tarybos direktyva 86/278/EEB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1010.)

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 99. (2) Ši pozicija pakeičia 2018 m. spalio 23 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0399).

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyvos 96/53/EB nuostata dėl specialių maksimalaus transporto priemonės ilgio, kai dėl kabinos pagerėja aerodinaminės savybės, energijos vartojimo efektyvumas ir sauga, taisyklių įgyvendinimo termino (COM(2018)0275 – C8-0195/2018 – 2018/0130(COD))

P8_TA(2019)0236 A8-0042/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0275),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0195/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0042/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2019/..., kuriuo dėl maksimalaus transporto priemonės ilgio, kai dėl kabinų pagerėja aerodinaminės savybės, energijos vartojimo efektyvumas ir saugos savybės, specialių taisyklių įgyvendinimo termino iš dalies keičiama Tarybos direktyva 96/53/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2019/984.)

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 286.

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011 (COM(2018)0355 – C8-0209/2018 – 2018/0180(COD))

P8_TA(2019)0237 A8-0483/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0355),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0209/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 13 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0483/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų, ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų ir su tvarumu susijusios lyginamųjų indeksų informacijos atskleidimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2089.)

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 103. (2) OL C 86, 2019 3 7, p. 24.

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos (COM(2018)0374 – C8-0229/2018 – 2018/0199(COD))

P8_TA(2019)0238 A8-0470/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0374),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnį, 209 straipsnio 1 dalį, 212 straipsnio 2 dalį bei 349 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0229/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0470/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 178 straipsnį, 209 straipsnio 1 dalį, 212 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(6),

kadangi:

(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 176 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERDF – ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. Pagal minėtą SESV straipsnį ir 174 straipsnio antrą ir trečią pastraipas ERPF turi padėti mažinti įvairių regionų išsivystymo skirtumus ir mažinti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą; ypatingą dėmesį reikia skirti tam tikrų kategorijų regionams, iš kurių konkrečiai išskiriami pasienio regionai, kaimo vietovių, pramonės pereinamojo laikotarpio paveiktų vietovių, retai apgyvendintų vietovių, salų ir kalnuotų regionų atsilikimą; [1 pakeit.]

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [naujasis BNR](7) išdėstytos ERPF ir tam tikriems kitiems fondams taikomos bendrosios nuostatos, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [naujasis ERPF](8) – nuostatos dėl konkrečių ERPF paramos tikslų ir aprėpties. Dabar reikia priimti specialiąsias nuostatas, susijusias su Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslu (INTERREG), kai viena arba kelios valstybės narės ir jų regionai bendradarbiauja abipus sienos, atsižvelgiant į veiksmingą programavimą, įskaitant nuostatas dėl techninės paramos, stebėsenos, vertinimo, komunikacijos, tinkamumo finansuoti, valdymo, kontrolės ir finansų valdymo; [2 pakeit.]

(3)  Sąjungos teritorijoje siekiant remti bendradarbiaujamąjį ir darnų vystymąsi įvairiais lygmenimis ir sumažinti esamus skirtumus, ERPF lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, tarptautinį bendradarbiavimą, jūrų srities bendradarbiavimą, atokiausių regionų bendradarbiavimą ir tarpregioninį bendradarbiavimą pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG). Proceso metu turėtų būti atsižvelgiama į daugiapakopio valdymo ir partnerystės principus ir stiprinamas vieta grindžiamas požiūris; [3 pakeit.]

(3a)  įvairiais INTERREG komponentais turėtų būti padedama siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT), kaip apibrėžta 2015 m. rugsėjo mėn. priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.; [4 pakeit.]

(4)  pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą reikėtų siekti spręsti bendrus drauge pasienio regionuose nustatytus uždavinius ir išnaudoti nepanaudotas pasienio regionų ekonomikos augimo galimybes, kaip pažymėta Komisijos komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“(9) (toliau – Pasienio regionų komunikatas). Tad Todėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentas turėtų apsiriboti bendradarbiavimu apimti bendradarbiavimą prie sausumos sienų, o tarpvalstybinį bendradarbiavimą arba prie jūrų sienų reikėtų integruoti į tarptautinio, nedarant poveikio naujam atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą komponentui; [5 pakeit.]

(5)  į tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą taip pat reikėtų įtraukti bendradarbiavimą tarp vienos ar kelių valstybių narių ar jų regionų ir vienos ar kelių šalių ar regionų ir kitų teritorijų už Sąjungos ribų. Šį reglamentą taikant ir vidaus, ir išorės tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, taikytinos nuostatos dėl valstybių narių programų institucijų, už Sąjungos ribų veikiančių institucijų partnerių ir paramos gavėjų turėtų būti daug paprastesnės ir darnesnės, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpiu; [6 pakeit.]

(6)  pagal tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo komponentą bendradarbiavimą reikėtų siekti stiprinti veiksmais, kuriais skatinama su Sąjungos sanglaudos politikos prioritetais susijusi integruota teritorinė plėtra, į šį komponentą taip pat reikėtų įtraukti tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą visapusiškai laikantis subsidiarumo principo. Tarptautinis bendradarbiavimas turėtų apimti didesnes Sąjungos žemyninės dalies teritorijas, o jūrų srities bendradarbiavimas didesnes tarptautines teritorijas ir, atitinkamais atvejais, – teritorijas aplink jūrų baseinus, į jį taip pat reikėtų integruoti 2014–2020 m. programavimo laikotarpio bendradarbiavimą prie jūrų sienų. Kad ankstesnį tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą būtų galima tęsti, jį įtraukus į bendresnę jūrų srities bendradarbiavimo sistemą, reikėtų suteikti kuo daugiau lankstumo, ypač apibrėžiant bendradarbiavimo teritoriją, nustatant konkrečius kurių geografinė apimtis viršija tarpvalstybinio bendradarbiavimo tikslus, reikalavimus dėl projektų partnerių, kuriant paprogrames ir specialius iniciatyvinius komitetus programų teritorijas; [7 pakeit.]

(7)  atsižvelgiant į tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu atokiausiuose regionuose patirtį ir tai, kad abiejų komponentų derinimas pagal vieną programą vienoje bendradarbiavimo teritorijoje nepadėjo pakankamai supaprastinti nei programos institucijoms, nei paramos gavėjams taikomos tvarkos, reikėtų sukurti papildomą specialų atokiausių regionų komponentą, kad atokiausi regionai galėtų bendradarbiauti su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis veiksmingiausiu ir paprasčiausiu būdu, atsižvelgiant į jų ypatumus; [8 pakeit.]

(8)  atsižvelgiant, viena vertus, į teigiamą patirtį, įgytą įgyvendinant INTERREG tarpregioninio bendradarbiavimo programas, ir, kita vertus, į tai, kad toks bendradarbiavimas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo nepakankamas, pagal tarpregioninio bendradarbiavimo komponentą dėmesį reikėtų konkrečiau sutelkti į sanglaudos politikos veiksmingumo didinimą. Todėl pagal šį komponentą reikėtų apsiriboti dviem programomis: pagal vieną reikėtų suteikti galimybių įgyti įvairios patirties, taikyti novatoriškus metodus, stiprinti matyti, kad tarpregioninis miestų ir regionų bendradarbiavimas keičiantis patirtimi, stiprinant abiejų tikslų programų įgyvendinimo gebėjimus bei skatinti naudotis Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis, kuriamomis arba ketinamomis kurti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006(10), pagal kitą – tobulinti vystymosi tendencijų analizę. Visoje Sąjungoje vykstantį bendradarbiavimą pagal projektus reikėtų integruoti į naują tarpregioninių (investicijų į ekonomikos augimą inovacijas komponentą ir glaudžiai susieti su Komisijos komunikato „Inovacijų stiprinimas darbo vietų kūrimą ir Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“(11) įgyvendinimu, ypač remti temines pažangiosios specializacijos platformas energetikos, pramonės modernizavimo bendradarbiavimo) programose yra svarbus elementas ieškant bendrų sprendimų sanglaudos politikos srityje ir žemės ūkio maisto produktų srityse. Galiausiai pažymėtina, kad integruotas teritorinis vystymasis, sutelktas į funkcines miestų teritorijas arba miestų teritorijas, turėtų būti vykdomas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas ir aprašytas viename lydimajame dokumente „Europos miestų iniciatyva“. Abi tarpregioninio kuriant ilgalaikes partnerystes. Todėl reikėtų toliau vykdyti esamas programas, visų pirma toliau remti projektais pagrįstą bendradarbiavimą, taip pat remti Europos teritorinio bendradarbiavimo komponento programos turėtų apimti visą Sąjungą, galimybę jose dalyvauti taip pat reikėtų suteikti trečiosioms valstybėms;grupes, ir toliau įgyvendinti makroregionines strategijas; [9 pakeit.]

(8a)   Naujoji tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyva turėtų būti grindžiama pažangiąja specializacija ir naudojama siekiant remti temines pažangiosios specializacijos platformas tokiose srityse kaip energetika, pramonės modernizavimas, žiedinė ekonomika, socialinės inovacijos, aplinka ir žemės ūkio maisto produktai, taip pat padėti subjektams, dalyvaujantiems pažangiosios specializacijos strategijose, kartu kurti inovacijas ir į Europos rinką įtraukti novatoriškus produktus, procesus ir ekosistemas. Faktai rodo, kad naujų technologijų (pvz., bazinių didelio poveikio technologijų) demonstravimo išbandymo ir patvirtinimo etape vis dar esama nuolatinių sisteminių trūkumų, ypač kai inovacijos yra papildomų regioninių specializacijų, kuriomis kuriamos inovatyvios vertės grandinės, integravimo rezultatas. Šie trūkumai yra ypač svarbūs etape nuo išbandymo iki visiško įsisavinimo rinkoje. Kai kuriose strateginėse technologijų ir pramonės srityse MVĮ šiuo metu negali dėti vilčių į labai gerą, atvirą ir sujungtą visos Europos demonstracinę infrastruktūrą. Tarpregioninio bendradarbiavimo iniciatyvos programos turėtų apimti visą Europos Sąjungą, galimybę jose dalyvauti taip pat reikėtų suteikti UŠT, trečiosioms valstybėms, jų regionams ir kaimyninių šalių atokiausių regionų regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis. Reikėtų skatinti tarpregioninių investicijų į inovacijas ir kitų atitinkamų ES programų, pavyzdžiui, iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų remiamų programų, programos „Horizontas 2020“, Europos skaitmeninės rinkos ir Bendrosios rinkos programos, sąveiką, nes jos padidins investicijų poveikį ir suteiks piliečiams daugiau naudos; [10 pakeit.]

(9)  reikėtų apibrėžti bendrus objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti reikalavimus atitinkančius regionus ir teritorijas. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant reikalavimus atitinkančius regionus ir teritorijas, reikėtų remtis bendra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003(12) nustatyta regionų klasifikavimo sistema; [11 pakeit.]

(10)  būtina toliau remti arba prireikus užmegzti visų lygmenų bendradarbiavimą su Sąjungos kaimyninėmis trečiosiomis valstybėms, nes toks bendradarbiavimas yra svarbi regioninės plėtros politikos priemonė ir turėtų būti naudingas su trečiosiomis valstybėms sienas turinčių valstybių narių regionams. Dėl to ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių, PNPP(13), KPTBP(14) ir UŠTP(15), lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinio, tarptautinio bendradarbiavimo, jūrų srities bendradarbiavimo, atokiausių regionų bendradarbiavimo ir tarpregioninio bendradarbiavimo programas. ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis teikiama parama turėtų būti grindžiama abipusiškumo ir proporcingumo principais. Tačiau dėl PNPP III TB ir KPTBP TB pažymėtina, kad ERPF parama turėtų būti papildyta bent lygiavertėmis PNPP III TB ir KPTBP TB sumomis, laikantis atitinkamame teisės akte nustatytų maksimalių sumų, t. y. iki 3 proc. PNPP III finansinio biudžeto ir iki 4 proc. KPTBP finansinio biudžeto pagal Kaimynystės geografinę programą, kaip nustatyta KPTBP reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte; [12 pakeit.]

(10a)   siekiant užtikrinti tinkamą šiuo metu vykdomų bendradarbiavimo programų tęstinumą, ypatingą dėmesį reikėtų skirti regionams, kurie tampa naujomis Sąjungos sienomis; [13 pakeit.]

(11)  PNPP III paramą daugiausia reikėtų sutelkti į pagalbą PNPP paramos gavėjams, padedant jiems stiprinti demokratines institucijas ir teisinę valstybę, įgyvendinti teismų sistemos ir viešojo administravimo reformas, užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, skatinti lyčių lygybę, toleranciją, socialinę įtrauktį ir nediskriminavimą, taip pat regioninę ir vietos plėtrą. Teikiant PNPP paramą reikėtų toliau remti PNPP paramos gavėjų pastangas plėtoti regioninį, makroregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei teritorinę plėtrą, be kita ko, įgyvendinant Sąjungos makroregionines strategijas. Be to, teikiant PNPP paramą reikėtų spręsti saugumo, migracijos, sienų valdymo klausimus, užtikrinti galimybę naudotis tarptautine apsauga, dalytis svarbia informacija, stiprinti sienų kontrolę ir bendromis pastangomis kovoti su neteisėta migracija ir neteisėtu migrantų gabenimu; [14 pakeit.]

(12)  dėl KPTBP paramos pažymėtina, kad Sąjunga turėtų plėtoti ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis, taip stengdamasi sukurti Sąjungos vertybėmis grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimo santykiai. Todėl pagal šį reglamentą ir pagal KPTBP reikėtų remti atitinkamų makroregioninių strategijų vidaus ir išorės aspektus. Šios iniciatyvos yra strategiškai svarbios, jomis sukuriamas reikšmingas politinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tarpusavio atskaitomybės, bendrų įsipareigojimų ir atsakomybės principais grindžiamus santykius su šalimis partnerėmis ir jų tarpusavio santykius;

(12a)  kuriant sinergiją su Sąjungos išorės veiksmais ir vystymosi programomis taip pat turėtų būti padedama užtikrinti kuo didesnį poveikį, kartu laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje. Siekiant DVT nepaprastai svarbu užtikrinti visų ES politikos priemonių suderinamumą; [15 pakeit.]

(13)  svarbu toliau stebėti EIVT ir Komisijos vaidmenį rengiant INERREG programų strateginį programavimą, kurį remia ERPF ir KPTBP, kaip nustatyta Tarybos sprendime 2010/427EU(16);

(14)  atsižvelgiant į specifinę Sąjungos atokiausių regionų padėtį, reikia priimti priemones, kuriose būtų išdėstyta, kokiomis sąlygomis dėl sąlygų, kuriomis šie regionai gali naudotis struktūriniais fondais, gerinimo. Dėl to, siekiant supaprastinti ir paskatinti jų bendradarbiavimą su kaimynais trečiosiomis valstybėmis ir UŠT ir kartu atsižvelgti į Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“(17), tam tikras šio reglamento nuostatas reikėtų pritaikyti prie ES atokiausių regionų specifikos; [16 pakeit.]

(14a)  šiuo reglamentu nustatoma, kad UŠT gali dalyvauti INTERREG programose. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas UŠT veiksmingai pasinaudoti galimybėmis ir dalyvauti, turi būti atsižvelgta į UŠT specifiką ir problemas; [17 pakeit.]

(15)  reikia nustatyti, kokie ištekliai skiriami kiekvienam INTERREG komponentui, įskaitant kiekvienai valstybei narei tenkančią visos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, tarptautiniam bendradarbiavimui, jūrų srities bendradarbiavimui, atokiausių regionų bendradarbiavimui ir tarpregioniniam bendradarbiavimui skiriamos sumos dalį ir valstybėms narėms suteikiamas galimybes lėšas lanksčiai skirstyti tarp komponentų; palyginti su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skiriamą dalį reikėtų sumažinti, o tarptautiniam bendradarbiavimui. Tačiau atsižvelgiant į globalizaciją, bendradarbiavimas, kurio tikslas – skatinti investicijas į darbo vietų kūrimą ir jūrų srities bendradarbiavimui skiriamą dalį – padidinti, nes į šį komponentą integruojamas jūrų srities bendradarbiavimas, taip pat ekonomikos augimą, taip pat bendras investicijas su kitais regionais, turėtų būti nustatomas pagal bendrus regionų ypatumus ir užmojus, o ne tik pagal sienas, todėl, reaguojant į pasaulio rinkos padėtį, reikėtų sukurti naują atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą skirti pakankamai papildomų lėšų naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai; [18 pakeit.]

(16)  kad ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių parama būtų panaudota kuo veiksmingiau, reikėtų sukurti mechanizmą, pagal kurį būtų organizuojamas paramos grąžinimas, jeigu išorės bendradarbiavimo programų nebūtų galima patvirtinti arba jeigu jas tektų nutraukti, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis programas, kurioms parama nėra teikiama pagal jokią Sąjungos finansavimo priemonę. Taikant tą mechanizmą turėtų būti siekiama užtikrinti optimalų programų veikimą ir kuo didesnį tų priemonių suderinamumą;

(17)  ERPF lėšos pagal INTERREG programas turėtų būti naudojamos konkretiems sanglaudos politikos tikslus atitinkantiems tikslams siekti. Tačiau konkrečių tikslų sąrašą pagal įvairius teminius tikslus reikėtų pritaikyti pagal specifinius INTERREG poreikius, o kad būtų galima imtis ESF remiamo pobūdžio intervencinių priemonių, pagal politikos tikslą „Socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“, reikėtų nustatyti papildomus konkrečius tikslus;

(18)  atsižvelgiant į unikalias ir specifines Airijos salos aplinkybes ir siekiant remti Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimą pagal Didžiojo penktadienio susitarimą, turėtų turi būti tęsiama nauja tarpvalstybinė programa PEACE PLUS ir būti grindžiama ankstesne Airijos ir Šiaurės Airijos pasienio grafysčių veikla, susijusia su ankstesnėmis programomis. Atsižvelgiant į programos praktinę svarbą reikia užtikrinti, kad pagal ją remiant taiką ir susitaikymą, ERPF lėšomis taip pat turėtų būti prisidedama, visų pirma bendruomenių sanglaudai skatinti skirtais veiksmais, prie atitinkamų regionų socialinio, ekonominio ir regioninio stabilumo ir bendradarbiavimo skatinimo. Atsižvelgiant į programos specifiką, ji turėtų būti valdoma bendrai, o Jungtinės Karalystės įnašas turėtų būti integruotas į programą kaip asignuotosios išorės pajamos. Be to, tam tikros šio reglamento taisyklės dėl veiksmų atrankos neturėtų būti taikomos tos programos veiksmams, kuriais remiama taika ir susitaikymas; [19 pakeit.]

(19)  į šį reglamentą reikėtų įtraukti du konkrečius INTERREG tikslus: vieną – siekiant paremti konkretų INTERREG tikslą stiprinti institucijų gebėjimus ir teisinį bei administracinį bendradarbiavimą, ypač, kai jis susijęs su Pasienio regionų komunikato įgyvendinimu, intensyvinti piliečių ir institucijų bendradarbiavimą ir plėtoti bei koordinuoti makroregionines ir jūrų baseinų strategijas, kitą – siekiant spręsti konkrečius išorės bendradarbiavimo klausimus, pavyzdžiui, saugumo, patikimumo, sienos kirtimo valdymo ir migracijos;

(20)  kad INTERREG poveikis būtų kuo didesnis, didžiąją Sąjungos paramos dalį reikėtų sutelkti nedideliam skaičiui politikos tikslų siekti;. Reikėtų stiprinti INTERREG komponentų sąveiką ir papildomumą; [20 pakeit.]

(21)  nuostatas dėl INTERREG programų rengimo, tvirtinimo ir keitimo, teritorinės plėtros, veiksmų atrankos, stebėsenos ir vertinimo, programų institucijų, veiksmų audito, skaidrumo ir komunikacijos (tokios pačios nuostatos išdėstytos Reglamente (ES) [naujasis BNR]) reikėtų pritaikyti pagal INTERREG programų specifiką. Šios specialios nuostatos turi būti paprastos ir aiškios, kad valstybės narės ir paramos gavėjai išvengtų perteklinio reglamentavimo ir papildomos administracinės naštos; [21 pakeit.]

(22)  2014–2020 m. programų laikotarpio nuostatas dėl to, kokius veiksmus reikėtų laikyti iš tikrųjų bendrais veiksmais ir bendradarbiavimu, taip pat nuostatas dėl partnerystės įgyvendinant INTERREG veiksmus ir pagrindinio partnerio įsipareigojimų reikėtų palikti galioti. Tačiau INTERREG partneriai turėtų bendradarbiauti visais keturiais lygmenimis (rengimo, įgyvendinimo, personalo telkimo ir (arba) finansavimo) lygmenimis, o pagal atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą – trimis iš keturių lygmenų, nes taip ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramą būtų paprasčiau suderinti ir programų, ir veiksmų lygmenimis; [22 pakeit.]

(22a)  svarbus ir naudingas tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų instrumentas yra žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai, siekiant panaikinti dėl sienų kylančias bei tarpvalstybines kliūtis, skatinti žmonių bendravimą vietoje ir taip suartinti pasienio regionus ir jų gyventojus. Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai vykdomi daugelyje sričių, pvz., kultūros, sporto, turizmo, bendrojo ir profesinio lavinimo, ekonomikos, mokslo, aplinkos apsaugos ir ekologijos, sveikatos priežiūros, susisiekimo ir mažųjų infrastruktūros projektų, administravimo bendradarbiavimo, ryšių su visuomene. Taip pat, kaip paaiškinta ir Regionų komiteto nuomonėje „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai“(18), žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pasižymi didele Europos pridėtine verte ir labai padeda siekti bendro tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų tikslo; [23 pakeit.]

(23)  taisykles, pagal kurias reglamentuojami mažų projektų fondai – šie fondai veikia nuo nuo pat INTERREG sukūrimo, tačiau jiems niekada nebuvo taikomos specialiosios nuostatos – reikėtų išdėstyti aiškiau. Kaip nurodyta Europos regionų komiteto nuomonėje „Žmonių žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas“(19), remiami iš esmės per mažų projektų fondams tenka svarbus vaidmuo didinant piliečių ir institucijų tarpusavio pasitikėjimą, jais kuriama didelė Europos pridėtinė vertė ir daug prisidedama prie bendro tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų tikslo įveikti sienų sudaromas kliūtis fondus arba panašias priemones, tačiau niekada nebuvo parengtos šiems projektams skirtos nuostatos, todėl būtina paaiškinti šių fondų valdymo taisykles. Siekiant išlaikyti žmonių tarpusavio ryšiais pagrįstų projektų ir nedidelės apimties projektų pridėtinę vertę ir integruoti pasienio teritorijas naudą (taip pat ir vietos bei jų piliečius. regionų vystymuisi), taip pat siekiant, kad galutiniams naudos gavėjams, kurie dažnai nėra pratę prašyti Sąjungos lėšų, būtų paprasčiau valdyti mažų projektų finansavimą, reikėtų nustatyti, kad iki tam tikros slenkstinės ribos privaloma taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimo tvarką ir fiksuotąsias sumas; [24 pakeit.]

(24)  kadangi programose dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, todėl padidėja administracinės išlaidos, taip pat regionų kontaktiniams centrams (dar vadinamiems atstovybėmis), kurie yra svarbūs kontaktiniai partneriai projektų prašymų teikėjams ir jų vykdytojams, o kartu – tiesioginis ryšys su jungtiniais sekretoriatais ar atitinkamomis institucijomis, ypač susijusios su kontrole ir vertimu raštu, viršutinė techninės paramos išlaidų riba turėtų būti aukštesnė už ribą, nustatytą pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą. Siekiant kompensuoti didesnes administracines išlaidas, valstybės narės turėtų būti raginamos, kai įmanoma, mažinti administracinę bendrų projektų įgyvendinimo naštą. Be to, tam, kad būtų galima užtikrinti pakankamą veiksmingos techninės paramos veiklos finansavimą, INTERREG programoms, kurioms skiriama ribota Sąjungos parama, arba išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms reikėtų skirti tam tikrą minimalią techninės paramos sumą; [25 pakeit.]

(25)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalis, vertinant fondus, reikia remtis informacija, surinkta vykdant specialius stebėsenos reikalavimus, kartu reikėtų vengti pernelyg intensyvaus reglamentavimo ir administracinės naštos, ypač valstybėms narėms. Jeigu to reikia, į reikalavimus galima įtraukti išmatuojamus rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinamas praktinis fondų poveikis;

(25a)  mažinant administracinę naštą Komisija, valstybės narės ir regionai turėtų glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų galima taikyti Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 77 straipsnyje nurodytas patobulintas atitinkamas INTERREG programos administravimo ir kontrolės sistemos nuostatas; [26 pakeit.]

(26)  remiantis 2014–2020 m. programavimo laikotarpio patirtimi, reikėtų toliau laikytis aiškios taisyklių dėl išlaidų tinkamumo finansuoti hierarchijos ir kartu laikytis principo, kad taisyklės dėl išlaidų tinkamumo finansuoti nustatomos Sąjungos lygmeniu arba visai INTERREG programai, taip siekiant išvengti bet kokio galimo skirtingų reglamentų, taip pat reglamentų ir nacionalinių taisyklių nesuderinamumo arba prieštaravimų. Papildomų vienos valstybės narės priimamų taisyklių, taikomų tik tos valstybės narės paramos gavėjams, aprėptis turėtų būti kuo mažesnė. Ypač pažymėtina, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui priimto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 481/2014(20) nuostatas reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(27)  valstybes nares reikėtų paraginti kai tikslinga, valstybės narės turėtų perduoti vadovaujančiosios institucijos funkcijas naujai arba, kai taikytina, esamai Europos teritorinio bendradarbiavimo grupei arba įkurti tokią grupę (kaip kitus tarpvalstybinius juridinius asmenis), kuri būtų atsakinga už paprogramės arba integruotų teritorinių investicijų valdymą, integruotas teritorines investicijas, vieną ar kelis mažų projektų fondus arba atliktų vienintelio partnerio funkcijas arba atliktų vienintelio partnerio funkcijas. Valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas įvairių valstybių narių regioninėms ir vietos valdžios institucijoms bei kitoms viešosioms įstaigoms kurti tokias bendradarbiavimo grupes, turinčias juridinio asmens statusą, ir įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas į jų veiklą; [27 pakeit.]

(28)  norint toliau laikytis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu taikytos mokėjimo sekos, t. y. sekos, pagal kurią Komisijos mokėjimai pagrindiniam partneriui vykdomi per tvirtinančiąją instituciją, vykdant apskaitos funkcijas toliau turėtų būti laikomasi tos mokėjimų sekos. Sąjungos paramą reikėtų mokėti pagrindiniam partneriui, nebent dėl to pagrindiniam partneriui ir kitiems partneriams tektų mokėti dvigubus konvertavimo į eurus ir pakartotinio konvertavimo į kitą valiutą (ar atvirkščiai) mokesčius. Jei nenurodyta kitaip, pagrindinis partneris turėtų užtikrinti, kad kiti partneriai gautų visą atitinkamo Sąjungos fondo įnašo sumą per visų partnerių sutartą laikotarpį ta pačia tvarka, kuri taikoma pagrindiniam partneriui; [28 pakeit.]

(29)  pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [63 straipsnio 9 dalį] konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse reikia atsižvelgti į Europos teritorinio bendradarbiavimo (INTERREG) programų poreikius, pirmiausia susijusius su audito funkcijomis. Todėl nuostatas dėl metinės audito nuomonės, metinės kontrolės ataskaitos ir veiksmų audito reikėtų supaprastinti ir labiau pritaikyti prie tokių daugiau negu vienai valstybei narei skirtų programų; [29 pakeit./(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

(30)  reikėtų nustatyti aiškią finansinės atsakomybės už paramos susigrąžinimą už pažeidimus seką – paramą vienintelis partneris arba kiti partneriai grąžina Komisijai per pagrindinį partnerį ir vadovaujančiąją instituciją. Reikėtų išdėstyti nuostatas dėl valstybių narių, trečiųjų valstybių ir valstybių partnerių arba užjūrio šalių ir teritorijų (toliau – UŠT) atsakomybės, jeigu lėšų susigrąžinti iš vienintelio partnerio, kito partnerio arba pagrindinio partnerio nepavyksta ir jeigu tokiu atveju lėšas vadovaujančiajai institucijai grąžina valstybė narė. Todėl pagal INTERREG programas paramos gavėjų lygmeniu nesusigrąžinamų sumų nėra. Tačiau reikia aiškiau nustatyti, kaip elgtis, jeigu valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT negrąžina lėšų vadovaujančiajai institucijai. Taip pat reikėtų aiškiau nustatyti su lėšų susigrąžinimu susijusius pagrindinio partnerio įsipareigojimus. Ypač pažymėtina, kad Be to, stebėsenos komitetas turėtų nustatyti su lėšų susigrąžinimu susijusias procedūras ir dėl jų susitarti. Tačiau vadovaujančiajai institucijai neturėtų būti leidžiama įpareigoti pagrindinį partnerį pradėti teismines procedūras kitoje šalyje; [30 pakeit.]

(30a)   tikslinga skatinti laikytis finansinės drausmės. Nustatant biudžetinių įsipareigojimų panaikinimo tvarką kartu turėtų būti atsižvelgiama į INTERREG programų ir jų įgyvendinimo sudėtingumą; [31 pakeit.]

(31)  kad ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir trečiosiose valstybėse, valstybėse partnerėse arba UŠT dažniausiai būtų galima taikyti bendrą taisyklių rinkinį, reikėtų nustatyti, kad šis reglamentas taip pat taikomos trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT dalyvavimui, nebent konkrečiame šio reglamento skyriuje išdėstytos specialios taisyklės. Institucijas trečiosiose valstybėse, valstybėse partnerėse arba UŠT galima steigti pagal INTERREG programų institucijų pavyzdį. Išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pradžia turėtų būti susieta su tuo, kada atitinkama trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT pasirašo finansavimo susitarimą. Trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT paramos gavėjų viešieji pirkimai turėtų būti vykdomi laikantis išorės viešiesiems pirkimams taikomų taisyklių, išdėstytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) [naujasis FR-Omnibus](21). Reikėtų nustatyti procedūras, pagal kurias būtų sudaromi finansavimo susitarimai su kiekviena trečiąja valstybe, valstybe partnere arba UŠT, taip pat susitarimai tarp vadovaujančiosios institucijos ir kiekvienos trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT dėl Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramos arba dėl trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT papildomo įnašo INTERREG programai, išskyrus nacionalinį bendrą finansavimą;

(32)  nors INTERREG programos, kuriose dalyvauja trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, turėtų būti įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą, atokiausių regionų bendradarbiavimo veiksmai gali būti įgyvendinami pagal netiesioginio valdymo principą. Reikėtų išdėstyti konkrečias taisykles dėl to, kaip visas programas arba jų dalį įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą; [32 pakeit./(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

(33)  atsižvelgiant į patirtį, įgytą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pagal Europos kaimynystės priemonės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas įgyvendinant didelius infrastruktūros projektus, procedūras reikėtų supaprastinti. Tačiau Komisijai reikėtų palikti tam tikras su tokių projektų atranka susijusias teises;

(34)  Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus, kad ji galėtų tvirtinti ir keisti INTERREG programų sąrašus, bendrų Sąjungos paramos kiekvienai INTERREG programai sumų sąrašus ir priimti sprendimus dėl INTERREG programų patvirtinimo ir keitimo. Įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(22). Nors šie aktai yra bendro pobūdžio, reikėtų taikyti patariamąją procedūrą, nes jais nuostatos tiktai įgyvendinamos techniškai;

(35)  siekiant užtikrinti vienodas INTERREG programų tvirtinimo ir keitimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tačiau, kai taikytina, įgyvendinant išorės tarpvalstybines bendradarbiavimo programas, kai taikytina, reikėtų laikytis Reglamentuose (ES) [PNPP III] ir [KPTBP] nustatytų Komisijos procedūrų dėl sprendimų, kuriais tos programos patvirtinamos pirmą kartą; [33 pakeit.]

(36)  kad tam tikrus neesminius šio reglamento aspektus būtų galima papildyti arba pakeisti, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį reikėtų perduoti įgaliojimus priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiama priede INTERREG programoms skirta forma. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija surengtų reikiamas konsultacijas, taip pat ir su ekspertais, ir kad konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(36a)  Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) skatinimas yra itin svarbus ES sanglaudos politikos prioritetas. MVĮ teikiamai paramai už išlaidas, patirtas dėl ETB srities projektų, jau taikoma bendroji išimtis pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014(23) (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas). Specialios nuostatos dėl regioninės valstybės pagalbos, skirtos visų dydžių įmonių vykdomoms investicijoms, taip pat yra įtrauktos į 2014–2020 m.(24) regioninės valstybės pagalbos gaires ir Bendrojo bendrosios išimties reglamento regioninės pagalbos skirsnį. Remiantis įgyta patirtimi, pagalba Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams turėtų turėti tik ribotą poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai, todėl Komisija turėtų galėti pareikšti, kad tokia pagalba yra suderinama su vidaus rinka ir kad finansuojant ETB projektus teikiamai paramai gali būti taikoma bendroji išimtis; [34 pakeit.]

(37)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKIRSNIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR INTERREG KOMPONENTAI

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiame reglamente išdėstytos taisyklės dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), siekiant paskatinti valstybių narių ir jų regionų bendradarbiavimą tarpusavyje Sąjungos viduje ir valstybių narių, jų regionų bendradarbiavimą atitinkamai su gretimomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, kitomis teritorijomis arba užjūrio šalimis bei teritorijomis (toliau – UŠT) arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis arba regioninę organizaciją sudarančių trečiųjų valstybių grupe. [35 pakeit.]

2.  Siekiant užtikrinti veiksmingą programavimą pagal Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) lėšomis remiamo Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (pagal INTERREG programas), šiame reglamente taip pat išdėstytos reikiamos nuostatos, įskaitant dėl techninės paramos, stebėsenos, vertinimo, komunikacijos, tinkamumo finansuoti, valdymo, kontrolės ir programų finansų valdymo.

3.  Dėl INTERREG programoms skirtos paramos, teikiamos pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (toliau – PNPP III), Kaimynystės, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (toliau – KPTBP) ir visoms užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) skirtą finansavimą 2021–2027 m. laikotarpiu, kuris Tarybos sprendimu (ES) XXX nustatytas kaip programa (toliau – UŠTP) (toliau visos trys priemonės kartu – Sąjungos išorės finansinės priemonės), pažymėtina, kad šiame reglamente apibrėžiami papildomi konkretūs tikslai, šių fondų integravimo į INTERREG programas tvarka, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, UŠT ir jų regionų atitikimo reikalavimams kriterijai ir tam tikros specialiosios įgyvendinimo taisyklės.

4.  Dėl ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių (toliau kartu – INTERREG fondai) paramos INTERREG programoms pažymėtina, kad šiame reglamente nustatomi konkretūs INTERREG tikslai, taip pat organizacinė tvarka, valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, UŠT ir jų regionų atitikimo reikalavimams kriterijai, finansiniai ištekliai ir finansinių išteklių paskirstymo kriterijai.

5.  Reglamentas (ES) [naujasis BNR] ir Reglamentas (ES) [naujasis ERPF] taikomi INTERREG programoms, išskyrus atvejus, kai tuose reglamentuose ir šiame reglamente nustatyta kitaip arba Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatas galima taikyti tik investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.  Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys pateiktos Reglamento (ES) [naujasis BNR] 2 straipsnyje. Kitų vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1)  PNPP paramos gavėja – į Reglamento (ES) [PNPP III] I priedo sąrašą įtraukta šalis arba teritorija;

2)  trečioji valstybė – šalis, kuri nėra Sąjungos valstybė narė ir nėra remiama INTERREG lėšomis;

3)  valstybė partnerė – PNPP paramos gavėja arba šalis ar teritorija, kuri įtraukta į Reglamento (ES) [KPTBP] I priedo kaimynystės geografinių teritorijų sąrašą, ir Rusijos Federacija, ir kuriai parama teikiama Sąjungos išorės finansavimo priemonėmis;

4)  tarpvalstybinis juridinis subjektas – juridinis subjektas, įskaitant euroregioną, kurį pagal vienos iš INTERREG programoje dalyvaujančios šalies teisės aktus įsteigė bent dvi dviejų dalyvaujančių šalių teritorinės valdžios arba kitokios institucijos; [36 pakeit.]

4a)  regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacija – tos pačios geografinės teritorijos valstybių narių ar regionų grupė, siekianti glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant bendros svarbos klausimus. [37 pakeit.]

2.  Kai Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatose vartojama sąvoka „valstybė narė“, šiame reglamente ji reiškia valstybę narę, kurioje yra vadovaujančioji institucija, o kai nuostatose vartojama sąvoka „kiekviena valstybė narė“ arba „valstybės narės“, jos reiškia atitinkamoje INTERREG programoje dalyvaujančias valstybes nares ir, jei taikoma, trečiąsias valstybes, valstybes partneres ir UŠT.

Kai Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatose minimi to reglamento [1 straipsnio 1 dalies a punkte] išvardyti fondai arba ERPF, šiame reglamente jie reiškia ir atitinkamą Sąjungos išorės finansavimo priemonę.

3 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) komponentai

Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG) ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiami šie komponentai:

1)  tarpvalstybinis gretimų regionų bendradarbiavimas, siekiant skatinti integruotą ir darnią regioninę plėtrą (1 komponentas): [38 pakeit.]

a)  vidaus tarpvalstybinis gretimų dviejų arba daugiau sausumos arba jūrų sienos skiriamų valstybių narių arba gretimų sausumos arba jūrų sienos skiriamų bent vienos valstybės narės ir vienos arba kelių 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų trečiųjų valstybių regionų bendradarbiavimas arba [39 pakeit.]

b)  išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas tarp gretimų sausumos arba jūrų sienos skiriamų bent vienos valstybės narės regionų ir vieno iš šių subjektų: [40 pakeit.]

i)  PNPP paramos gavėjų arba

ii)  KPTBP lėšomis remiamų valstybių partnerių arba

iii)  Rusijos Federacijos, kad ji galėtų dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime, kuriam parama teikiama ir KPTBP lėšomis;

2)  tarptautinis bendradarbiavimas ir jūrų srities bendradarbiavimas didesniuose tarptautiniuose regionuose ir aplink jūrų baseinus, kuriame dalyvauja valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir Grenlandijos UŠT nacionaliniai, regioniniai ir vietos programos partneriai, siekiant glaudesnės teritorinės integracijos (toliau – 2 komponentas, jeigu kalbama tik apie tarptautinį bendradarbiavimą – 2A komponentas, jeigu kalbama tik apie jūrų srities bendradarbiavimą – 2B komponentas); [41 pakeit.]

3)  atokiausių regionų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, UŠT ar regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis ar keliomis iš jų, siekiant sudaryti palankesnes kaimyninių regionų integracijos ir darnaus vystymosi sąlygas (3 komponentas); [42 pakeit.]

4)  tarpregioninis bendradarbiavimas siekiant didinti sanglaudos politikos veiksmingumą (toliau – 4 komponentas) skatinant:

a)  keistis patirtimi, novatoriškais metodais ir stiprinti gebėjimus, susijusius su:

i)  INTERREG programų įgyvendinimu;

ia)  bendrų tarpregioninių plėtros projektų įgyvendinimu; [43 pakeit.]

ib)  partnerių visoje Sąjungoje pajėgumų plėtojimu, susijusiu su: [44 pakeit.]

ii)  investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtų programų įgyvendinimu, ypač kai imamasi tarpregioninių ir tarptautinių veiksmų ir paramos gavėjai yra įsteigti bent dar vienoje valstybėje narėje;

iia)  gerosios patirties nustatymu ir skleidimu bei tokios patirties perkėlimu pirmiausia į veiksmų programas pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą; [45 pakeit.]

iib)  dalijimusi tvarios miestų plėtros, įskaitant miesto ir kaimo vietovių ryšius, geriausios patirties nustatymo, perdavimo ir skleidimo patirtimi; [46 pakeit.]

iii)  Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) įkūrimu, veikimu ir naudojimusi jomis;

iiia)  Europos tarpvalstybinio mechanizmo, nurodyto Reglamente (ES) .../... [naujas Europos tarpvalstybinis mechanizmas], sukūrimu, veikimu ir naudojimu; [47 pakeit.]

b)  plėtros tendencijų analize, atsižvelgiant į teritorinės sanglaudos tikslus;

5)  tarpregioninės investicijos į inovacijas, komercinant ir plėtojant tarpregioninius inovacijų projektus, galinčius paskatinti Europos vertės grandinių plėtrą (toliau – 5 komponentas). [48 pakeit.]

ii skirsnis

Geografinė aprėptis

4 straipsnis

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo geografinė aprėptis

1.  Tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 3 lygio regionus, išsidėsčiusius prie vidaus ir išorės sausumos ar jūrų sienų su trečiosiomis valstybėmis arba valstybėmis partnerėmis, nedarant poveikio galimiems koregavimams, siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas programos įgyvendinimo teritorijose, nustatytose pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programas, būtų derinamas ir tęsiamas. [49 pakeit.]

2.  Prie jūrų sienų išsidėstę regionai, sujungti jūroje esančia fiksuota jungtimi, taip pat gali dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime. [50 pakeit.]

3.  Vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programos gali apimti Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės regionus, kurie prilygsta NUTS 3 lygio regionams, taip pat Lichtenšteiną, Andorą, Monaką ir Monaką San Mariną. [51 pakeit.]

4.  Išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje PNPP III arba KPTBP lėšomis ketinama remti atitinkamos valstybės partnerės NUTS 3 lygio regionus, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančias teritorijas, išsidėsčiusias prie visų sausumos ir jūrų sienų tarp valstybių narių ir PNPP III arba KPTBP reikalavimus atitinkančių valstybių partnerių. [52 pakeit.]

5 straipsnis

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo geografinė aprėptis [53 pakeit.]

1.  Tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo atveju ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 2 lygio regionus, įskaitant gretimas funkcines teritorijas, nedarant poveikio galimiems koregavimams siekiant užtikrinti, kad pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programas vykdytas toks bendradarbiavimas didesnėse susijusiose teritorijose būtų derinamas ir tęsiamas, ir atsižvelgiant, kai taikytina, į makroregionines strategijas arba jūrų baseinų strategijas. [54 pakeit.]

2.  Tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo INTERREG programos gali apimti: [55 pakeit.]

a)  Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės regionus, taip pat Lichtenšteiną, Andorą, Monaką ir San Mariną;

b)  Grenlandiją pagal UŠT skirtą programą UŠT gaunamą paramą; [56 pakeit.]

c)  Farerų salas,

d)  valstybių partnerių pagal PNPP III arba KPTBP regionus,

nepriklausomai nuo to, ar jie remiami iš ES biudžeto.

3.  2 dalyje nurodyti regionai, trečiosios valstybės, arba valstybės partnerės arba UŠT turi būti NUTS 2 lygio regionai, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančios teritorijos. [57 pakeit.]

6 straipsnis

Atokiausių regionų bendradarbiavimo geografinė aprėptis

1.  Kai bendradarbiauja atokiausi regionai, ERPF lėšomis remiami visi SESV 349 straipsnio pirmoje pastraipoje išvardyti atokiausi regionai.

2.  Atokiausių regionų INTERREG programos gali apimti kaimynines valstybes partneres, remiamas pagal KPTBP, arba UŠT, remiamas pagal UŠTP, regioninio bendradarbiavimo organizacijas arba ir vienas, ir kitas du ar visus tris iš šių subjektų. [58 pakeit.]

7 straipsnis

Tarpregioninio bendradarbiavimo geografinė aprėptis ir tarpregioninės investicijos į inovacijas [59 pakeit.]

1.  Pagal bet kurią 4 komponento INTERREG programą arba tarpregionines investicijas į inovacijas pagal 5 komponentą ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija, įskaitant atokiausius regionus. [60 pakeit.]

2.  4 komponento INTERREG programos taip pat gali apimti visą trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, 4–6 straipsniuose nurodytų kitų teritorijų arba UŠT, kurios yra remiamos arba neremiamos Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis, teritoriją arba jos dalį. Trečiosios šalys gali dalyvauti šiose programose, jeigu prisideda prie finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma. [61 pakeit.]

8 straipsnis

Ketinamų remti INTERREG programų teritorijų sąrašas

1.  Pagal 4, 5 ir 6 straipsnius Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame pateikiamas pagal kiekvieną komponentą ir kiekvieną INTERREG programą suskirstytas ketinamų remti INTERREG programų teritorijų sąrašas. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Išorės tarpvalstybinės INTERREG programos nurodomos atitinkamai kaip INTERREG PNPP III TB programos arba INTERREG kaimynystės TB programos.

2.  1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte taip pat pateikiamas Sąjungos NUTS 3 lygio regionų, į kuriuos buvo atsižvelgta skirstant ERPF paramą tarpvalstybiniam bendradarbiavimui prie visų vidaus sienų ir tų išorės sienų, kurioms taikomos Sąjungos išorės finansinės priemonės, sąrašas ir NUTS 3 lygio regionų, į kuriuos atsižvelgta skirstant paramą pagal 9 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytą 2B komponentą, sąrašas. [62 pakeit.]

3.  Trečiųjų valstybių, valstybių partnerių regionai arba Sąjungai nepriklausančios teritorijos, kurios negauna ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramos, taip pat paminimos 1 dalyje nurodytame sąraše. [63 pakeit./(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

iii skirsnis

Ištekliai ir bendro finansavimo procentiniai dydžiai

9 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ERPF ištekliai

1.  Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ERPF ištekliai sudaro 8 430 000 000 11 165 910 000 EUR (2018 m. kainomis) iš visų esamų 2021–2027 m. programavimo laikotarpio ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių, nustatytų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 102 [103 straipsnio 1 dalyje]. [64 pakeit.]

2.  10 195 910 000 EUR (91,31 %) iš 1 dalyje nurodyti ištekliai paskirstomi nurodytų išteklių paskirstoma taip: [65 pakeit.]

a)  52,7 % (t. y. iš viso 4 440 000 000 7 500 000 000 EUR) (67,17 %) – tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (1 komponentas); [66 pakeit.]

b)  31,4 % (t. y. iš viso 2 649 900 000 1 973 000 000 EUR) (17,68 %)– tarptautiniam bendradarbiavimui ir jūrų srities bendradarbiavimui (2 komponentas); [67 pakeit.]

c)  3,2 % (t. y. iš viso 270 100 000 EUR) 357 309 120 EUR (3,2 %) – atokiausių regionų bendradarbiavimui (3 komponentas); [68 pakeit.]

d)  1,2 % (t. y. iš viso 100 000 000 EUR) 365 000 000 EUR (3,27%)– tarpregioniniam bendradarbiavimui (4 komponentas); [69 pakeit.]

e)  11,5 % (t. y. iš viso 970 000 000 EUR) – tarpregioninėms investicijoms į inovacijas (5 komponentas). [70 pakeit.]

3.  Komisija kiekvienai valstybei narei praneša pamečiui suskirstytą jai tenkančią viso 1, 2 ir 3 komponentų lėšų sumos dalį.

Lėšų paskirstymo pagal valstybes nares kriterijus yra toliau nurodytų regionų gyventojų skaičius:

a)  pagal 1 komponentą – NUTS 3 lygio regionų, pagal 2B komponentą – NUTS 3 lygio regionų, išvardytų pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame įgyvendinimo akte; [71 pakeit.]

b)  pagal 2A ir 3 komponentus komponentą – NUTS 2 lygio regionų; [72 pakeit.]

ba)  pagal 3 komponentą – NUTS 2 ir 3 lygio regionų. [73 pakeit.]

4.  Kiekviena valstybė narė gali iki 15 proc. savo finansinių asignavimų, skirtų 1, 2 ir 3 komponentams, perkelti iš vieno iš tų komponentų vienam ar keliems kitiems komponentams.

5.  Remdamasi pagal 3 dalį praneštomis sumomis, kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją, ar ir kaip ji pasinaudojo 4 dalyje numatyta perkėlimo galimybe, ir apie galutinį jai skirtos lėšų dalies paskirstymą tarp INTERREG programų, kuriose valstybė narė dalyvauja.

5a.  970 000 000 EUR (8,69 %) iš 1 dalyje nurodytų išteklių skiriama naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai, nurodytai 15a straipsnyje (naujame).

Jei iki 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija visų 1 dalyje nurodytų turimų išteklių nepaskiria pagal šią iniciatyvą atrinktiems projektams, likusios nepaskirstytos sumos pro rata perskiriamos 1–4 komponentams. [74 pakeit.]

10 straipsnis

Keliems fondams taikomos nuostatos

1.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame išdėsto daugiametę ERPF ir KPTBP arba PNPP III lėšomis remiamų išorės tarpvalstybinių INTERREG programų strategiją. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Dėl INERREG programų, remiamų ERPF ir KPTBP lėšomis, tame įgyvendinimo akte nustatomi Reglamento (ES) [KPTBP] 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti elementai.

2.  ERPF įnašą išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kurias taip pat ketinama remti iš PNPP III finansinio biudžeto, skirto tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (PNPP III TB), arba iš KPTBP finansinio paketo, skirto tarpvalstybiniam bendradarbiavimui kaimynystės geografinėje teritorijoje (KPTBP TB), nustato Komisija ir atitinkamos valstybės narės. Kiekvienai valstybei narei nustatytas ERPF įnašas vėliau tarp atitinkamų valstybių narių neperskirstomas.

3.  ERPF parama atskiroms išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms skiriama su sąlyga, kad pagal atitinkamą strateginį programavimo dokumentą pagal PNPP III TB ir KPTBP TB priemones bus skirta bent lygiavertė suma. Ta lygiavertė suma Šis įnašas negali viršyti didžiausios PNPP III arba KPTBP teisėkūros procedūra priimtame akte nustatytos sumos. [75 pakeit.]

Tačiau jeigu peržiūrėjus atitinkamą PNPP III arba KPTBP strateginį programavimo dokumentą atitinkama suma likusiais metais sumažinama, suinteresuotoji valstybė narė pasirenka vieną iš šių galimybių:

a)  prašo leisti taikyti 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą mechanizmą;

b)  tęsia INTERREG programą, naudodamasi likusia ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB paramos suma, arba

c)  derina a ir b punktuose nurodytas galimybes.

4.  ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB paramą išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms atitinkantys metiniai asignavimai įtraukiami į atitinkamas 2021 m. biudžeto eilutes.

5.  Jeigu Komisija įtraukia specialų finansinį asignavimą, iš kurio pagal Reglamentą (ES) [KPTBP] būtų remiamos valstybės partnerės ar regionai, pagal Tarybos sprendimą [sprendimas dėl UŠT] būtų remiamos UŠT arba būtų remiami ir vieni, ir kiti, stiprinant jų bendradarbiavimą su kaimyniniais Sąjungos atokiausiais regionais pagal Reglamento (ES) [KPTBP] 33 straipsnio 2 dalį arba [sprendimo dėl UŠT] 87 straipsnį arba pagal abu teisės aktus, pagal šį reglamentą, laikantis abipusiškumo ir finansavimo iš KPTBP, UŠT arba abiejų priemonių proporcingumo principų, ERPF lėšas taip pat galima skirti veiksmams, kuriuos pagal Reglamentą (ES) [KPTBP] įgyvendina valstybė partnerė, regionas arba kitas subjektas, pagal [sprendimą dėl UŠT] įgyvendina šalis, teritorija arba kitas subjektas arba, pirmiausia, pagal vieną ar kelias bendras 2, 3 arba 4 komponento INTERREG programas arba pagal 60 straipsnyje nurodytas pagal šį reglamentą sukurtas ir įgyvendinamas bendradarbiavimo priemones įgyvendina Sąjungos atokiausias regionas.

11 straipsnis

INTERREG programų išteklių sąrašas

1.  Remdamasi valstybių narių pagal 9 straipsnio 5 dalį pateikta informacija, Komisija priima įgyvendinimo aktą ir jame pateikia visų INTERREG programų sąrašą, nurodo bendrą visos kiekvienai programai iš ERPF skiriamos paramos ir, kai taikytina, visos iš Sąjungos išorės finansavimo priemonių skiriamos paramos sumą. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.  Įgyvendinimo akte taip pat pateikiamas pagal valstybes nares ir Sąjungos išorės finansavimo priemones suskirstytas pagal 9 straipsnio 5 dalį perkeltų sumų sąrašas.

12 straipsnis

Išteklių grąžinimas ir veiklos nutraukimas

1.  Išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms skirti 2022 ir 2023 m. ERPF metiniai asignavimai, dėl kurių Komisijai iki kovo 31 d. nepateikiamos atitinkamų metų programos ir kurie nėra perskirstyti kitai programai, pateiktai pagal tą pačią išorės tarpvalstybinių INTERREG programų kategoriją, skiriami vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja atitinkama valstybė narė arba valstybės narės.

2.  Jeigu iki 2024 m. kovo 31 d. kai kurios išorės tarpvalstybinės INTERREG programos Komisijai vis dar nepateikiamos, visas 9 straipsnio 5 dalyje nurodytas ERPF įnašas, skirtas toms programoms likusiems metams iki 2027 m., kuris nebuvo perskirstytas kitai išorės tarpvalstybinei INTERREG programai, atitinkamai taip pat remiamai pagal PNPP III TB arba KPTBP TB, skiriamas vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja atitinkama valstybė narė arba valstybės narės.

3.  Vadovaujantis taikytinomis taisyklėmis ir procedūromis, visos Komisijos jau patvirtintos išorės tarpvalstybinės INTERREG programos nutraukiamos arba asignavimas toms programoms sumažinamas, visų pirma, jei:

a)  nė viena atitinkamoje INTERREG programoje dalyvaujanti valstybė partnerė iki vadovaujantis 57 straipsniu nustatytų terminų nepasirašo atitinkamo finansavimo susitarimo;

b)  INTERREG tinkamai pagrįstais atvejais INTERREG programos negalima įgyvendinti taip, kaip planuota, dėl joje dalyvaujančių šalių santykių problemų.; [76 pakeit.]

Tokiais atvejais 1 dalyje nurodytas ERPF įnašas, atitinkantis įsipareigojimams dar nepriskirtas metines lėšų dalis arba tais pačiais biudžetiniais metais visiškai arba iš dalies įsipareigojimams priskirtas ir panaikintas metines lėšų dalis, kurios nebuvo perskirstytos kitai išorės tarpvalstybinei INTERREG programai, atitinkamai taip pat remiamai pagal PNPP III TB arba KPTBP TB, skiriamas vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja atitinkama valstybė narė arba valstybės narės.

4.  Jeigu susiklosto bent viena 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyta sąlyga, valstybės partnerės arba Grenlandijos UŠT dalyvavimas Komisijos jau patvirtintoje 2 komponento INTERREG programoje nutraukiamas. [77 pakeit.]

Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, likusios dalyvaujančios valstybės partnerės teikia vieną iš šių prašymų:

a)  visiškai nutraukti INTERREG programą, ypač jeigu pagrindinių joms iškilusių bendrų vystymosi uždavinių neįmanoma pasiekti nedalyvaujant tai valstybei partnerei arba Grenlandijai UŠT; [78 pakeit.]

b)  sumažinti asignavimą tai INTERREG programai, vadovaujantis taikytinomis taisyklėmis ir procedūromis;

c)  tęsti INTERREG programą tai valstybei partnerei arba Grenlandijai UŠT nedalyvaujant. [79 pakeit.]

Jeigu asignavimas INTERREG programai sumažinamas, kaip nurodyta šios dalies antros pastraipos b punkte, ERPF įnašas, atitinkantis įsipareigojimams dar nepriskirtas metines lėšų dalis, perskirstomas kitai 2 komponento INTERREG programai, kurioje viena ar daugiau atitinkamų valstybių narių dalyvauja, arba, jei valstybė narė dalyvauja tik vienoje 2 komponento INTERREG programoje, vienai ar kelioms vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja toji valstybė narė.

5.  Pagal šį straipsnį sumažintas PNPP III, KPTBP arba UŠTP įnašas naudojamas atitinkamai pagal Reglamentus (ES) [PNPP III], [KPTBP] arba Tarybos sprendimą [UŠT].

6.  Jeigu trečioji valstybė arba, valstybė partnerė arba UŠT, prisidedanti prisidedančios prie INTERREG programos nacionaliniais ištekliais, kurie nėra nacionalinis bendras ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonės paramos finansavimas, INTERREG programos įgyvendinimo laikotarpiu sumažina tą įnašą apskritai ar jau atrinktiems bendriems veiksmams ir, gavusi 22 straipsnio 6 dalyje nurodytą dokumentą, dalyvaujanti valstybė narė arba valstybės narės prašo taikyti vieną iš šio straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytų galimybių. [80 pakeit.]

13 straipsnis

Bendro finansavimo procentiniai dydžiai

Nė vienos INTERREG programos bendro finansavimo procentinė dalis negali būti didesnė negu 70 80 %, nebent Reglamentuose (ES) [PNPP III], [KPTBP] arba Tarybos sprendime [UŠTP] arba kuriame nors pagal juos priimtame akte išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms arba 3 komponento INTERREG programoms nustatyta didesnė procentinė dalis. [81 pakeit.]

II SKYRIUS

Konkretūs INTERREG tikslai ir paramos telkimas pagal temas

14 straipsnis

Konkretūs INTERREG tikslai

1.  ERPF lėšomis, laikantis Reglamento (ES) [naujasis ERPF] 4 straipsnyje nustatytos jo taikymo srities, ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis padedama siekti Reglamento (ES) [naujasis BNR] 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų politikos tikslų, pagal INTERREG programas įgyvendinant bendrus veiksmus.

2.  Kai pagal PEACE PLUS programą remiama taika ir susitaikymas, ERPF lėšomis siekiant konkretus 4 politikos tikslo taip pat padedama – visų pirma bendruomenių sanglaudos skatinimo veiksmais – didinti socialinį ir ekonominį atitinkamų regionų stabilumą. Šiam konkrečiam tikslui pasiekti nustatomas atskiras prioritetas.

3.  Be Reglamento (ES) [naujasis ERPF] 2 straipsnyje nurodytų konkrečių ERPF tikslų, ERPF lėšomis ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis taip pat gali būti padedama siekti šių konkrečių 4 politikos tikslo tikslų: [82 pakeit.]

a)  abipus sienos skatinamas darbo rinkų veiksmingumas ir gerinamos galimybės susirasti kokybiškas darbo vietas;

b)  abipus sienos gerinamos galimybės naudotis kokybiškomis švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą paslaugomis, taip siekiant pagerinti kitose valstybėse pripažįstamo išsilavinimo ir kompetencijos lygį;

c)  abipus sienos gerinamos galimybės vienodomis sąlygomis ir laiku pasinaudoti kokybiškomis, tvariomis ir įperkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis;

d)  abipus sienos gerinamas sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumas, veiksmingumas ir atsparumas;

e)  abipus sienos didinama socialinė įtrauktis, kovojama su skurdu, įskaitant tai, kad skatinamos lygios galimybės ir kovojama su diskriminacija.

4.  Pagal 1, 2 ir 3 komponentus ERPF lėšomis ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis taip pat gali būti remiamas konkretus INTERREG tikslas gerinti INTERREG valdymą, ypač šiais veiksmais:

a)  pagal 1 ir 2B 2 komponentų INTERREG programas: [83 pakeit.]

i)  stiprinant valstybės institucijų, ypač tų, kurioms pavesta valdyti konkrečią teritoriją, ir suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus;

ii)  gerinant veiksmingą viešąjį administravimą – skatinant teisinį ir administracinį bendradarbiavimą, piliečių ir institucijų bendradarbiavimą ir piliečių bendradarbiavimą, įskaitant tarpusavio ryšiais pagrįstus projektus, pilietinės visuomenės veikėjus ir institucijas, taip visų pirma siekiant pašalinti teisines ir kitas pasienių regionams kylančias kliūtis; [84 pakeit.]

b)  pagal 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programas: stiprinant valstybės institucijų ir suinteresuotųjų subjektų gebėjimą įgyvendinti makroregionines ir jūrų baseinų strategijas;

c)  be to, kas nurodyta a ir b punktuose, pagal INTERREG lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines ir 2 ir 3 komponentų INTERREG programas: stiprinant abipusį pasitikėjimą, ypač skatinant žmonių tarpusavio ryšius, stiprinant tvarią demokratiją, remiant pilietinės visuomenės veikėjus ir jų vaidmenį reformų ir demokratinių pertvarkų procesuose.

5.  Pagal išorės tarpvalstybines INTERREG programas 1, 2 ir 2 bei 3 komponentų INTERREG programas ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašai taip pat gali būti skiriami konkrečiam išorės INTERREG tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti, ypač sienų kirtimo valdymo, judumo ir migracijos valdymo, įskaitant migrantų ir pabėgėlių, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, apsaugą, ekonominę ir socialinę integraciją, veiksmais. [85 pakeit.]

15 straipsnis

Paramos telkimas pagal temas

1.  Ne mažiau kaip 60 proc. ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių, skiriamų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programai sutelkiama ne daugiau kaip trims Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems politikos tikslams siekti.

2.  Dar Iki 15 proc. ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programai sutelkiami sutelkiama konkrečiam INTERREG tikslui „geresnis INTERREG valdymas“ arba ir iki 10 % gali būti suteikiama konkrečiam išorės INTERREG tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti. [86 pakeit.]

3.  Jeigu pagal 2A 1 arba 2 komponento INTERREG programą remiama makroregioninė strategija arba jūrų baseino strategija, visa bent 80 % ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma dalis pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti. [87 pakeit.]

4.  Jeigu pagal 2B komponento INTERREG programą remiama makroregioninė strategija arba jūrų baseino strategija, ne mažiau kaip 70 proc. viso ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų sumos pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti. [88 pakeit.]

5.  Pagal 4 komponento INTERREG programas visa ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama konkrečiam INTERREG tikslui „geresnis INTERREG valdymas“ siekti.

15a straipsnis

Tarpregioninės investicijos į inovacijas

1.  9 straipsnio 5a dalyje (naujoje) nurodyti ištekliai skiriami naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai, kuri skiriama šiai veiklai:

a)  bendriems inovacijų projektams, kuriais galima skatinti Europos vertės grandinių plėtrą, komercializuoti ir plėtoti,

b)  mokslininkams, įmonėms, pilietinės visuomenės organizacijoms ir viešojo administravimo institucijomis, įtrauktiems į nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu parengtas pažangiosios specializacijos ir socialinių inovacijų strategijas, sutelkti,

c)  bandomiesiems projektams, kurių tikslas – rasti arba išbandyti naujus pažangiosios specializacijos strategijomis grindžiamus regionų ir vietos plėtros sprendimus, arba

d)  keistis patirtimi inovacijų srityje, siekiant pasinaudoti regionų arba vietos plėtros srityje įgyta patirtimi.

2.  Siekiant toliau laikytis Europos teritorinės sanglaudos principo, turint maždaug tokią pat finansinių išteklių dalį, šios investicijos daugiausia skiriamos tam, kad būtų kuriamos mažiau išsivysčiusių regionų sąsajos su pirmaujančiais regionais didinant regioninių inovacijų ekosistemų pajėgumus mažiau išsivysčiusiuose regionuose, siekiant integruoti ir didinti esamą ar naują ES vertę, ir gebėjimą dalyvauti partnerystėje su kitais regionais.

3.  Šias investicijas Komisija įgyvendina taikydama tiesioginį arba netiesioginį valdymą. Jai padeda ekspertų grupė, nustatydama ilgalaikę darbo programą ir susijusius kvietimus teikti pasiūlymus.

4.  Vykdant tarpregionines investicijas į inovacijas ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija. Trečiosios šalys gali dalyvauti šiose investicijose, jeigu prisideda prie finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma. [89 pakeit.]

III SKYRIUS

Programavimas

i skirsnis

INTERREG programų rengimas, tvirtinimas ir keitimas

16 straipsnis

INTERREG programų rengimas ir teikimas

1.  Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) siekiama pagal INTERREG programas, vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, išskyrus 3 komponentą, kurį visiškai arba iš dalies galima įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą, ir 5 komponentą, kuris įgyvendinamas pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais. [90 pakeit.]

2.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės, UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos rengia INTERREG programą vadovaudamosi priede pateikta forma, laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. [91 pakeit.]

3.  Rengdamos INTERREG programą dalyvaujančios valstybės narės bendradarbiauja su Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytais programos partneriais. Rengdamos INTERREG programas, apimančias makroregionines ar jūrų baseinų strategijas, valstybės narės ir programos partneriai turėtų atsižvelgti į atitinkamų makroregioninių ir jūrų baseinų strategijų teminius prioritetus ir konsultuotis su atitinkamais veikėjais. Valstybės narės ir programos partneriai sukuria ex ante mechanizmą siekiant užtikrinti, kad visi veikėjai makroregionų ir jūrų baseinų lygmeniu, Europos teritorinio bendradarbiavimo programos institucijos, regionai ir valstybės šio programavimo laikotarpio pradžioje kartu priimtų sprendimą dėl kiekvienos programos prioritetų. Šie prioritetai, kai aktualu, derinami su makroregionų arba jūrų baseinų strategijų veiksmų planais. [92 pakeit.]

Dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, kai taikytina, taip pat įtraukia tame straipsnyje nurodytiems partneriams lygiaverčius programos partnerius.

4.  Valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia vieną ar kelias INTERREG programą programas Komisijai iki [data, nuo įsigaliojimo datos praėjus devyniems mėnesiams] dvylikai mėnesių] visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijų vardu. [93 pakeit.]

Tačiau INTERREG programą, apimančią paramą iš Sąjungos išorės finansavimo priemonės lėšų, valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia ne vėliau kaip per šešis mėnesius dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai Komisija pagal 10 straipsnio 1 dalį arba, jei taip reikalaujama, pagal atitinkamą pagrindinį vienos arba kelių tokių Sąjungos išorės finansavimo priemonių aktą patvirtina atitinkamą strateginį programavimo dokumentą. [94 pakeit.]

5.  Prieš INTERREG programą pateikiant Komisijai, dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT raštu patvirtina, kad sutinka su INTERREG programos turiniu. Į šį sutikimą taip pat įtraukiamas visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas suteikti INTERREG programai įgyvendinti reikalingą bendrą finansavimą ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas dėl finansinio įnašo.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei INTERREG programose dalyvauja atokiausi regionai ir trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, atitinkamos valstybės narės, prieš pateikdamos INTERREG programas Komisijai, konsultuojasi su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT. Tokiu atveju susitarimai dėl INTERREG programų turinio ir galimo trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT indėlio gali būti išdėstyti oficialiai patvirtintuose konsultacinių susitikimų su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT protokoluose arba regioninių bendradarbiavimo organizacijų svarstymų protokoluose.

6.  Komisija įgaliojama pagal 62 straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir jais iš dalies keisti neesminius priedo aspektus, atsižvelgiant į programavimo laikotarpiu įvykusius pokyčius.

17 straipsnis

INTERREG programų turinys

1.  Kiekvienoje INTERREG programoje išdėstoma bendra strategija, kaip ja prisidedama siekiant Reglamento (ES) [BNR] [4] straipsnio [1] dalyje nustatytų politikos tikslų ir šio reglamento 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytų konkrečių INTERREG tikslų ir kaip pranešama apie rezultatus.

2.  Kiekvieną INTERREG programą sudaro prioritetai.

Kiekvienas prioritetas atitinka vieną politikos tikslą arba, kai taikytina, vieną konkretų INTERREG tikslą ar abu konkrečius INTERREG tikslus arba techninę paramą. Vienam politikos tikslui arba, kai taikytina, vienam arba abiem konkretiems INTERREG tikslams skirtą prioritetą sudaro vienas arba keli konkretūs tikslai. Vieną politikos tikslą arba konkretų INTERREG tikslą gali atitikti daugiau negu vienas prioritetas.

3.  Kad programa būtų įgyvendinama veiksmingiau ir veiksmai būtų platesnio masto, deramai pagrįstais atvejais, susitarusi su Komisija, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti perkelti iki [x] 20 proc. ERPF asignavimo, skirto atitinkamai programai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, to paties regiono INTERREG programoms. Kiekviena valstybė narė Komisijai iš anksto praneša apie savo ketinimą pasinaudoti tokia perkėlimo galimybe ir Komisijai nurodo savo sprendimo motyvus. Perkelta suma sudaro atskirą prioritetą arba prioritetus. [95 pakeit.]

4.  Kiekvienoje INTERREG programoje nurodoma:

a)  programos teritorija (įskaitant atskirame dokumente pridedamą jos žemėlapį);

b)  pagrindinių bendrų vystymosi uždavinių santrauka, visų pirma atsižvelgiant į: [96 pakeit.]

i)  ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus;

ii)  bendrus investicijų poreikius, papildomumą su kitų formų parama ir sinergiją, kurią galima užtikrinti; [97 pakeit.]

iii)  praeityje įgytą patirtį ir kaip į ją buvo atsižvelgta programoje; [98 pakeit.]

iv)  makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas, jei visą programos teritoriją arba jos dalį apima viena arba kelios strategijos;

c)  pasirinktų politikos tikslų ir konkrečių INTERREG tikslų, juos atitinkančių prioritetų, konkrečių tikslų ir paramos formų, siekiant, jei to reikia, pašalinti trūkstamas tarpvalstybinės infrastruktūros grandis, pagrindimas; [99 pakeit.]

d)  konkretūs kiekvieno prioriteto, išskyrus techninę paramą, tikslai;

e)  pagal kiekvieną konkretų tikslą nurodoma:

i)  su juo susijusių veiksmų rūšys, įskaitant planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašą, numatomą jų indėlį siekiant konkrečių tikslų ir, kai taikytina, įgyvendinant makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas, taip pat atitinkamą kriterijų sąrašą bei atitinkamus skaidrios atrankos kriterijus, taikomus tokiam veiksmui; [100 pakeit.]

ii)  produkto ir rezultato rodikliai bei atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės;

iii)  pagrindinės tikslinės grupės; [101 pakeit.]

iv)  konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planus naudotis integruotomis teritorinėmis investicijomis, bendruomenės inicijuota vietos plėtra ir kitomis teritorinėmis priemonėmis;

v)  planuojamos naudoti finansinės priemonės; [102 pakeit.]

vi)  orientacinis programos išteklių suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšis;

f)  pagal techninės paramos prioritetą – planai ja naudotis pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [30], [31] ir [32] straipsnius ir atitinkamos intervencinių priemonių rūšys;

g)  finansavimo planas, į kurį įeina šios lentelės (neskirstant pagal dalyvaujančias valstybes nares, trečiąsias valstybes, valstybes partneres arba UŠT, nebent lentelėse nurodoma kitaip):

i)  lentelė, kurioje nurodomas visas pamečiui suskirstytas viso programavimo laikotarpio ERPF ir, jei tai aktualu, kiekvienos Sąjungos išorės finansavimo priemonės, finansinis asignavimas;

ii)  lentelė, kurioje nurodomas visas ERPF ir, jei tai aktualu, kiekvienos Sąjungos išorės finansavimo priemonės kiekvienam prioritetui skirtas finansinis asignavimas ir nacionalinis bendras finansavimas, taip pat tai, ar nacionalinį bendrą finansavimą sudaro viešasis ir privatusis bendras finansavimas;

h)  veiksmai, kurių imtasi siekiant į INTERREG programos rengimą įtraukti Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytus atitinkamus programų partnerius, ir tų programos partnerių vaidmuo įgyvendinant programą, vykdant jos stebėseną ir ją vertinant;

i)  numatomas INTERREG programos komunikacijos ir matomumo užtikrinimo metodas apibrėžiant jos tikslus, tikslinę auditoriją, komunikacijos kanalus, socialinių tinklų auditorijos dydį, planuojamą biudžetą ir susijusius stebėsenos ir vertinimo rodiklius.

5.  4 dalyje nurodyta informacija pateikiama taip:

a)  teikiant g punkte nurodytose lentelėse pateikiamą informaciją ir informaciją apie paramą pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, lėšos išdėstomos taip:

i)  išorės tarpvalstybinių INTERREG programų, remiamų PNPP III TB ir KPTBP TB lėšomis, – viena suma (PNPP III TB arba Kaimynystės TB, sudėjus įnašus pagal [2 išlaidų kategorijos „Sanglauda ir vertybės“ tarpinę viršutinę ribą „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“] ir [6 kategoriją „Kaimynystė ir pasaulis“];

ii)  2 ir 4 komponentų INTERREG programų, remiamų PNPP III, KPTBP arba UŠTP lėšomis, – viena suma (INTERREG fondai), programos partnerių nuožiūra sudėjus [2 kategorijos] ir [6 kategorijos] įnašus arba sumą suskirsčius pagal finansavimo priemones ERPF, PNPP III, KPTBP ir UŠTP;

iii)  2 komponento INTERREG programų, remiamų UŠTP lėšomis, – suma, suskirstyta pagal finansavimo priemones (ERPF ir Grenlandijos UŠTP); [103 pakeit.]

iv)  3 komponento INTERREG programų, remiamų KPTBP ir UŠTP lėšomis, – suma, suskirstyta pagal finansines priemones (atitinkamai ERPF, KPTBP ir UŠTP).

b)  teikiant 4 dalies g punkto ii papunktyje nurodytoje lentelėje pateikiamą informaciją, įtraukiamos tik 2021–2025 m. skirtos sumos. [104 pakeit.]

6.  Pagal 4 dalies e punkto vi papunktį ir f punktą intervencinių priemonių rūšys nurodomos vadovaujantis Reglamento (ES) [naujasis BNR] [I] priede išdėstyta nomenklatūra.

7.  INTERREG programoje taip pat:

a)  nurodoma vadovaujančioji institucija, audito institucija ir įstaiga, kuriai Komisija turi pervesti mokėjimus;

b)  nustatoma jungtinio sekretoriato ir, kai taikytina, pagalbinių valdymo struktūrų valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse steigimo tvarka; [105 pakeit.]

c)  išdėstoma, kaip pasiskirsto atsakomybė tarp dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT tuo atveju, kai vadovaujančioji institucija arba Komisija nustato finansines pataisas.

8.  Vadovaujančioji institucija informuoja Komisiją apie visus 7 dalies a punkte nurodytos informacijos pasikeitimus neprašydama keisti programos.

9.  Nukrypstant nuo 4 dalies, 4 komponento INTERREG programos turinys pritaikomas prie tokių INTERREG programų specifikos, visų pirma taip:

a)  a punkte nurodytos informacijos teikti nereikalaujama;

b)  b ir h punktuose reikalaujama teikti informacija pateikiama kaip trumpas apibendrinamasis aprašas;

c)  pagal kiekvieną kiekvieno prioriteto, išskyrus techninę paramą, konkretų tikslą pateikiama ši informacija:

i)  apibrėžiamas vienas paramos gavėjas arba pateikiamas trumpas paramos gavėjų sąrašas ir paramos skyrimo procedūra;

ii)  su juo susijusių veiksmų rūšys ir numatomas jų veiksmų indėlis siekiant konkrečių tikslų;

iii)  produkto ir rezultato rodikliai bei atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės;

iv)  pagrindinės tikslinės grupės;

v)  orientacinis programos išteklių suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšis.

18 straipsnis

INTERREG programų tvirtinimas

1.  Komisija visiškai skaidriai įvertina kiekvieną INTERREG programą ir tai, kaip ji atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir, jei parama teikiama pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones ir, jeigu to reikia, ar programa atitinka šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą daugiametį strateginį dokumentą arba atitinkamame vienos arba kelių šių priemonių pagrindiniame akte nurodytą atitinkamą strateginę programą. [106 pakeit.]

2.  Komisija gali pateikti pastabas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia INTERREG programą.

3.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės, UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri INTERREG programą. [107 pakeit.]

4.  Komisija priima sprendimą įgyvendinimo aktu dėl INTERREG programos patvirtinimo ne vėliau kaip per šešis tris mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia tą programą tos programos peržiūrėtą versiją. [108 pakeit.]

5.  Išorės tarpvalstybinių INTERREG programų atveju Komisija priima 4 dalyje nurodytus sprendimus pagal Reglamento (ES) [PNPP III] 16 straipsnį pasikonsultavusi su PNPP III komitetu ir pagal Reglamento (ES) [KPTBP] 36 straipsnį pasikonsultavusi su Kaimynystės, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo komitetu.

19 straipsnis

INTERREG programų keitimas

1.  Valstybė Pasikonsultavusi su vietos ir regionų institucijomis ir laikydamasi Reglamento (ES) .../...[naujasis BNR] 6 straipsnio, valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies keisti INTERREG programą, kartu pateikdama iš dalies pakeistą programą ir nurodydama numatomą pakeitimo poveikį tikslų siekimui. [109 pakeit.]

2.  Komisija įvertina, kaip pakeitimas atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir gali pateikti pastabas per tris mėnesius vieną mėnesį nuo pakeistos programos pateikimo. [110 pakeit.]

3.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT, UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri iš dalies pakeistą programą. [111 pakeit.]

4.  Komisija patvirtina INTERREG programos pakeitimą ne vėliau kaip per šešis tris mėnesius nuo tada, kai valstybė narė ją pateikia. [112 pakeit.]

5.  Pasikonsultavusi su vietos ir regionų institucijomis ir laikydamasi Reglamento (ES) .../...[naujasis BNR] 6 straipsnio, per programavimo laikotarpį valstybė narė gali perkelti iki 510 proc. pradinio prioritetui skirto asignavimo ir ne daugiau kaip 3 5 proc. programos biudžeto kitam tos pačios INTERREG programos prioritetui. [113 pakeit.]

Tokie perkėlimai nedaro poveikio ankstesniems metams.

Perkėlimai laikomi nedideliais ir Komisijai dėl jų nereikia priimti sprendimo dėl INTERREG programos pakeitimo. Tačiau perkėlimai turi atitikti visus reglamentavimo reikalavimus. Vadovaujančioji institucija pateikia Komisijai pakoreguotą 17 straipsnio 4 dalies g punkto ii papunktyje nurodytą lentelę.

6.  Jei reikia atlikti grynai administracinio ar redakcinio pobūdžio pataisas, kurios nedaro poveikio INTERREG programos įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Vadovaujančioji institucija informuoja Komisiją apie tokias pataisas.

ii skirsnis

Teritorinė plėtra

20 straipsnis

Integruota teritorinė plėtra

Pagal INTERREG programas atitinkamos miestų, vietos arba kitos teritorinės institucijos arba subjektai, atsakingi už teritorinių ar vietos plėtros strategijų rengimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] [22] straipsnyje, už veiksmų, remtinų pagal tas strategijas, atranką, kaip nurodyta minėto reglamento [23] straipsnio [4] dalyje, ar už abi sritis, yra tarpvalstybiniai juridiniai subjektai arba ETBG.

Tarpvalstybinis juridinis subjektas arba ETBG, pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [24] straipsnį įgyvendinantys integruotą teritorinę investiciją arba pagal minėto reglamento [22] straipsnio c punktą įgyvendinantys kitą teritorinę priemonę, pagal šio reglamento 23 straipsnio 5 dalį taip pat gali būti vieninteliai paramos gavėjai, jeigu funkcijos tarpvalstybinio juridinio subjekto arba ETBG viduje yra atskirtos.

21 straipsnis

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

Reglamento (ES) [naujasis BNR] [22] straipsnio b punkte nurodyta bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIPT) gali būti įgyvendinama pagal INTERREG programas, jeigu atitinkamas vietos veiksmų grupes sudaro viešiesiems ir privatiesiems vietos socialiniams ir ekonominiams interesams atstovaujantys subjektai, nė viena interesų grupė nekontroliuoja sprendimų priėmimo proceso ir interesų grupės yra suburtos bent iš dviejų dalyvaujančių šalių, iš kurių viena yra valstybė narė.

iii skirsnis

Veiksmai ir mažų projektų fondai

22 straipsnis

INTERREG veiksmų atranka

1.  INTERREG veiksmus pagal programos strategiją ir tikslus atrenka pagal 27 straipsnį sudarytas stebėsenos komitetas.

Stebėsenos komitetas gali įsteigti vieną arba kelis (ypač kai yra paprogramių) iniciatyvinius komitetus, kurie atrenka veiksmus stebėsenos komiteto vardu. Iniciatyviniai komitetai taiko partnerystės principą, kaip nustatyta Reglamento (ES) .../... [naujojo BNR] 6 straipsnyje, ir įtraukia partnerius iš visų dalyvaujančių valstybių narių. [114 pakeit.]

Jeigu visa veikla arba jos dalis vykdoma už programos teritorijos ribų [Sąjungos viduje arba už jos ribų], atrenkant veiksmus reikalingas atskiras vadovaujančiosios institucijos arba, kai taikytina, iniciatyvinio komiteto patvirtinimas.

2.  Veiksmams atrinkti stebėsenos komitetas arba, kai taikytina, iniciatyvinis komitetas nustato ir taiko kriterijus ir procedūras, kurie yra nediskriminaciniai, skaidrūs, kuriais užtikrinama lyčių lygybė, pagal kuriuos atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, darnaus vystymosi principą ir Sąjungos aplinkos apsaugos politiką pagal SESV 11 straipsnį ir 191 straipsnio 1 dalį.

Kriterijais ir procedūromis užtikrinama, kad atrenkant veiksmus pirmenybė būtų teikiama tiems veiksmams, pagal kuriuos Sąjungos finansavimas daugiausia padės pasiekti INTERREG programos tikslus ir įgyvendinti INTERREG programų veiksmų bendradarbiavimo aspektus, kaip nustatyta 23 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

3.  Prieš pirmą kartą pateikdama atrankos kriterijus stebėsenos komitetui arba, kai taikytina, iniciatyviniam komitetui, vadovaujančioji institucija konsultuojasi su Komisija ir atsižvelgia į Komisijos pastabas juos pateikia Komisijai. Tokia pati tvarka taikoma šiuos kriterijus vėliau keičiant. [115 pakeit.]

4.  Atrinkdamas veiksmus Prieš stebėsenos komitetas komitetui arba, kai taikytina, iniciatyvinis komitetas iniciatyviniam komitetui atrenkant veiksmus, vadovaujančioji institucija: [116 pakeit.]

a)  užtikrina, kad atrinkti veiksmai atitiktų INTERREG programą ir kad jais būtų veiksmingai prisidedama prie konkrečių programos tikslų įgyvendinimo;

b)  užtikrina, kad atrinkti veiksmai neprieštarautų atitinkamoms pagal 10 straipsnio 1 dalį parengtoms strategijoms arba vienai ar kelioms Sąjungos išorės finansavimo priemonėms parengtoms strategijoms;

c)  užtikrina, kad atrinktais veiksmais būtų pasiekta geriausia paramos dydžio, vykdytos veiklos ir tikslų įgyvendinimo pusiausvyra;

d)  tikrina, ar paramos gavėjas turi reikalingų finansinių išteklių ir mechanizmų, kad galėtų padengti veiklos ir eksploatacijos išlaidas;

e)  užtikrina, kad būtų tikrinamas atrinktų veiksmų, patenkančių į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES(25) taikymo sritį, poveikis aplinkai ir laikantis tos direktyvos, iš dalies pakeistos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES(26), reikalavimų, būtų atliekama atrankos procedūra;

f)  jeigu veiksmus pradėta vykdyti prieš pateikiant finansavimo paraišką vadovaujančiajai institucijai, įsitikina, ar buvo laikomasi taikytinų teisės aktų;

g)  užtikrina, kad atrinkti veiksmai patektų į atitinkamo INTERREG fondo veikimo sritį ir būtų priskirti prie tam tikros rūšies intervencinės priemonės;

h)  užtikrina, kad į veiksmus nebūtų įtrauktos veiklos sritys, kurios buvo įtrauktos į veiksmą, kurio lėšos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 60 straipsnį buvo perskirstytos, arba kurios reikštų, kad gamybinė veikla perkeliama pagal minėto reglamento 59 straipsnio 1 dalies a punktą;

i)  užtikrina, kad Komisijai priėmus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, atrinktiems veiksmams nebūtų daromas veiksmų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar veiksmų vykdymui rizikos keliantis poveikis;

j)  užtikrina, kad investicijos į infrastruktūrą, kurių numatoma trukmė yra ne mažesnė kaip penkeri metai, didintų atsparumą klimato kaitai.

5.  Stebėsenos komitetas arba, kai taikytina, iniciatyvinis komitetas patvirtina INTERREG veiksmams atrinkti taikytą metodiką ir kriterijus, taip pat tvirtina visus jų pakeitimus, BIVP atveju nepažeidžiant Reglamento (ES) [naujasis BNR] [27 straipsnio 3 dalies b punkto] ir šio reglamento 24 straipsnio.

6.  Pagal kiekvieną INTERREG veiksmą vadovaujančioji institucija pateikia pagrindiniam partneriui arba vieninteliam partneriui dokumentą, kuriame išdėstomos to INTERREG veiksmo rėmimo sąlygos, įskaitant specialiuosius reikalavimus dėl to, kokie produktai arba paslaugos turi būti sukurti, finansavimo planas, vykdymo terminas ir, kai taikytina, metodas, pagal kurį reikia nustatyti veiksmo išlaidas, ir dotacijos mokėjimo sąlygos.

Dokumente taip pat išdėstomi su 50 straipsnyje nurodytu lėšų susigrąžinimu susiję pagrindinio partnerio įsipareigojimai. Įsipareigojimus Su lėšų susigrąžinimu susijusias procedūras apibrėžia ir dėl jų susitaria stebėsenos komitetas. Tačiau pagrindinis partneris, kuris yra kitoje valstybėje narėje, trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT negu partneris, neprivalo lėšų susigrąžinti teismine tvarka. [117 pakeit.]

23 straipsnis

Partnerystė įgyvendinant INTERREG veiksmus

1.  Pagal 1, 2 ir 3 komponentus atrinktuose veiksmuose dalyvauja bent dviejų dalyvaujančių šalių arba UŠT dalyviai, iš kurių bent vienas yra iš valstybės narės. [118 pakeit.]

Iš INTERREG fondų paramą gaunantys paramos gavėjai ir jokios finansinės paramos iš tų fondų negaunantys partneriai (paramos gavėjai ir partneriai toliau kartu – partneriai) sudaro INTERREG veiksmo partnerių grupę.

2.  INTERREG veiksmas gali būti įgyvendinamas vienoje šalyje arba UŠT, jeigu veiksmo paraiškoje nurodomas poveikis ir nauda programos teritorijai. [119 pakeit.]

3.  1 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos programos PEACE PLUS veiksmams, kai pagal ją remiama taika ir susitaikymas.

4.  Partneriai bendradarbiauja rengdami, ir įgyvendindami, ir (arba) finansuodami INTERREG veiksmus ir, taip pat sutelkdami darbuotojus jiems įgyvendinti. Stengiamasi, kad vieno INTERREG veiksmo partnerių skaičius neviršytų dešimties. [120 pakeit.]

Įgyvendinant 3 komponento INTERREG programų veiksmus, partneriai iš atokiausių regionų, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT privalo bendradarbiauti tik trijose dviejose iš keturių pirmoje pastraipoje nurodytų sričių. [121 pakeit.]

5.  Jei partnerių yra du arba daugiau, visi partneriai vieną iš jų paskiria pagrindiniu partneriu.

6.  Tarpvalstybinis juridinis subjektas arba ETBG gali būti vienintelis partneris pagal 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programų veiksmus, jeigu tarp jų narių yra partnerių bent iš dviejų dalyvaujančių šalių arba UŠT. [122 pakeit.]

Tačiau pagal 4 komponento INTERREG programas tarpvalstybinio juridinio subjekto arba ETBG nariai buriami bent iš trijų dalyvaujančių šalių.

Finansinę priemonę arba, kai taikytina, fondų fondą įgyvendinantis juridinis subjektas gali būti vienintelis INTERREG veiksmo partneris, jo sudėčiai netaikant pirmoje pastraipoje numatytų reikalavimų.

7.  Vienintelis partneris turi būti registruotas INTERREG programoje dalyvaujančioje valstybėje narėje.

Tačiau, jei laikomasi 23 straipsnyje nustatytų sąlygų, vienintelis partneris gali būti registruotas toje programoje nedalyvaujančioje valstybėje narėje. [123 pakeit.]

24 straipsnis

Mažų projektų fondai

1.  Bendras ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonės įnašas į mažų projektų fondą arba fondus pagal INTERREG programą negali viršyti 20 000 000 EUR arba 15 proc. viso INTERREG programai skirto asignavimo, priklausomai nuo to, kuri suma o įnašas tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programų atveju yra mažesnė ne mažesnis kaip 3 proc. viso asignavimo. [124 pakeit.]

Galutiniai mažų projektų fondo naudos gavėjai gauna paramą iš ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšų per paramos gavėją ir įgyvendina į mažų projektų fondą įtrauktus mažus projektus (toliau – mažas projektas).

2.  Mažų projektų fondo paramos gavėjas turi būti tarpvalstybinis juridinis yra viešosios ar privatinės teisės subjektas, subjektas, turintis juridinio asmens statusą arba ETBG jo neturintis, arba fizinis asmuo, atsakingas už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą. [125 pakeit.]

3.  Dokumente, kuriame išdėstomos paramos mažų projektų fondui sąlygos, be 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų dalykų taip pat apibrėžiami reikiami aspektai, siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjas:

a)  sukurtų nediskriminacinę ir skaidrią atrankos procedūrą;

b)  taikytų objektyvius interesų konfliktų nekeliančius mažų projektų atrankos kriterijus;

c)  vertintų paraiškas skirti paramą;

d)  atrinktų projektus ir nustatytų kiekvienam mažam projektui skiriamą paramos sumą;

e)  atsiskaitytų už veiksmo įgyvendinimą ir savo lygmeniu saugotų visus patvirtinamuosius dokumentus, kurie yra reikalingi audito sekai užtikrinti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [XI] priedą;

f)  viešai skelbtų iš veiksmo naudą gaunančių galutinių naudos gavėjų sąrašą.

Naudos gavėjas užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai laikytųsi 35 straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

4.  Mažų projektų atranka nereiškia, kad vadovaujančiosios institucijos funkcijos perduodamos tarpinei institucijai pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 65 straipsnio 3 dalį.

5.  Paramos gavėjo lygmeniu susidariusios su mažų projektų fondo arba fondų valdymu susijusios personalo ir kitos tiesioginės išlaidos pagal 39–42 straipsniuose nurodytas išlaidų kategorijas ir netiesioginės išlaidos negali sudaryti daugiau kaip 20 proc. visų atitinkamo mažų projektų fondo ar tokių fondų tinkamų finansuoti išlaidų. [126 pakeit.]

6.  Jeigu mažam projektui skirtas viešasis įnašas neviršija 100 000 EUR, ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašas teikiamas vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų forma arba apima fiksuotąsias normas, išskyrus projektus, kuriems teikiama parama sudaro valstybės pagalbą. [127 pakeit.]

Jei bendros visų veiksmų išlaidos neviršija 100 000 EUR, paramos suma, skiriama vienam ar keliems mažiems projektams, gali būti nustatoma remiantis kiekvienu konkrečiu atveju parengtu biudžeto projektu, kuriam ex ante pritarė veiksmą atrinkusi įstaiga. [128 pakeit.]

Kai taikomas finansavimas pagal fiksuotąsias normas, išlaidų kategorijų, kurioms taikoma fiksuotoji norma, išlaidas galima atlyginti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 48 straipsnio 1 dalies a punktą.

25 straipsnis

Pagrindinio partnerio funkcijos

1.  Pagrindinis partneris:

a)  susitarime, kurio nuostatomis, inter alia, užtikrinamas patikimas INTERREG veiksmui skirtų atitinkamo Sąjungos fondo lėšų valdymas, išdėsto su kitais partneriais suderintą tvarką, įskaitant nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo tvarką;

b)  prisiima atsakomybę už viso INTERREG veiksmo įgyvendinimo užtikrinimą;

c)  užtikrina, kad visų partnerių nurodytos išlaidos būtų patirtos įgyvendinant INTERREG veiksmą ir atitiktų visų partnerių sutartas veiklos sritis ir vadovaujančiosios institucijos pagal 22 straipsnio 6 dalį pateiktą dokumentą;

2.  Jei pagal 1 dalies a punktą nustatytoje tvarkoje nenurodyta kitaip, pagrindinis partneris užtikrina, kad kiti partneriai kuo greičiau gautų visą atitinkamo Sąjungos fondo įnašo sumą per visų partnerių sutartą laikotarpį ir laikantis tos pačios procedūros, kuri taikoma pagrindiniam partneriui. Neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks specialus mokestis arba kitas lygiavertis mokestis, dėl kurio sumažėtų ta kitiems partneriams skirta suma. [129 pakeit.]

3.  Bet kuris INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT paramos gavėjas gali būti paskirtas pagrindiniu partneriu. [130 pakeit.]

Tačiau INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT gali susitarti, kad paramos iš ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonių negaunantis partneris gali būti paskirtas pagrindiniu partneriu. [131 pakeit.]

iv skirsnis

Techninė parama

26 straipsnis

Techninė parama

1.  Techninė parama kiekvienai INTERREG programai atlyginama pagal fiksuotąsias normas, 2021 ir 2022 m. 2 dalyje nurodytas procentines dalis atitinkamai pritaikius išankstinio finansavimo metinėms dalims pagal šio reglamento 49 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, o kitais metais – į kiekvieną mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [85 straipsnio 3 dalies a arba c punktus] įtrauktoms tinkamoms finansuoti išlaidoms atitinkamai pritaikius 2 dalyje nurodytas procentines dalis. [132 pakeit.]

2.  Iš ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių atlyginama tokia procentinė techninei paramai skiriama dalis:

a)  pagal ERPF lėšomis remiamas vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programas – 6 7 %; [133 pakeit.]

b)  pagal PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines INTERREG programas – 10 %;

c)  pagal ERPF, ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiamas 2, 3 ir 4 komponentų INTERREG programas – 7 8 %. [134 pakeit.]

3.  Pagal INTERREG programas, kurių visas asignavimas sudaro 30 000 000–50 000 000 EUR, suma, gauta pritaikius techninei paramai skiriamą procentinę dalį, padidinama dar 500 000 EUR. Komisija prideda šią sumą prie pirmojo tarpinio mokėjimo.

4.  Pagal INTERREG programas, kurių visas asignavimas yra mažesnis negu 30 000 000 EUR, techninei paramai reikalinga eurais išreikšta suma ir jos procentinė dalis nustatoma Komisijos sprendime dėl atitinkamos INTERREG programos patvirtinimo.

IV SKYRIUS

Stebėsena, vertinimas ir komunikacija

i skirsnis

Stebėsena

27 straipsnis

Stebėsenos komitetas

1.  Per tris mėnesius nuo pranešimo valstybei narei apie Komisijos sprendimą dėl INTERREG programos patvirtinimo dienos toje programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT, UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, suderinusios su vadovaujančiąja institucija, įsteigia komitetą atitinkamos INTERREG programos įgyvendinimui stebėti (toliau – stebėsenos komitetas). [135 pakeit.]

2.  Stebėsenos komitetui pirmininkauja valstybės narės, kurioje yra vadovaujančioji institucija, arba vadovaujančiosios institucijos atstovas.

Jeigu stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisyklėse numatyta pirmininko rotavimo tvarka, stebėsenos komitetui gali pirmininkauti ir trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT atstovas, o bendrapirmininkio funkcijas gali atlikti valstybės narės arba vadovaujančiosios institucijos atstovas ir atvirkščiai. [136 pakeit.]

3.  Kiekvienam stebėsenos komiteto nariui suteikiama balsavimo teisė.

4.  Kiekvienas stebėsenos komitetas per pirmą posėdį patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

Stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisyklėmis ir, kai taikytina, iniciatyvinio komiteto darbo tvarkos taisyklėmis užkertamas kelias bet kokiam su INTERREG veiksmų atranka susijusiam interesų konfliktui.

5.  Stebėsenos komiteto posėdžiai šaukiami bent kartą per metus, per juos apžvelgiami visi klausimai, turintys įtakos pažangai siekiant programos tikslų.

6.  Vadovaujančioji institucija skelbia stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisykles ir visus duomenis, duomenų santrauką, informaciją ir informaciją visus sprendimus, kuria kuriais keičiasi su stebėsenos komitetu, 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje. [137 pakeit.]

28 straipsnis

Stebėsenos komiteto sudėtis

1.  Dėl kiekvienos INTERREG programos stebėsenos komiteto sudėties toje programoje dalyvaujančios valstybės narės susitaria gali susitarti tarpusavyje ir, kai taikytina, su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis ir UŠT ir užtikrina siekia, kad jame būtų proporcingai atstovaujama atitinkamoms institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat kad jame dalyvautų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytų programos partnerių iš valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT atstovai. [138 pakeit.]

Sudarant stebėsenos komitetą atsižvelgiama į atitinkamoje INTERREG programoje dalyvaujančių valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT skaičių. [139 pakeit.]

Į stebėsenos komitetą taip pat įtraukiami regionų ir vietos valdžios institucijų, taip pat kitų drauge sukurtų visos programos teritorijos arba jos dalies institucijų, įskaitant ETBG, atstovai. [140 pakeit.]

2.  Vadovaujančioji institucija skelbia institucijų ar įstaigų, paskirtų stebėsenos komiteto narių narėmis, sąrašą 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje. [141 pakeit.]

3.  Komisijos atstovai dalyvauja gali dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje patariamąja teise. [142 pakeit.]

3a.  Visoje programos įgyvendinimo teritorijoje įsteigtų arba tam tikrą jos dalį apimančių įstaigų, įskaitant ETBG, atstovai gali dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje atlikdami patariamąją funkciją. [143 pakeit.]

29 straipsnis

Stebėsenos komiteto funkcijos

1.  Stebėsenos komitetas nagrinėja:

a)  pažangą, padarytą įgyvendinant INTERREG programą, siekiant jos tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių;

b)  visus klausimus, kurie turi įtakos INTERREG programos vykdymui, ir priemones, kurių imtasi tiems klausimams spręsti;

c)  kalbant apie finansines priemones, Reglamento (ES) [naujasis BNR] 52 straipsnio 3 dalyje nurodytus ex ante vertinimo elementus ir minėto reglamento 53 straipsnio 2 dalyje nurodytą strategijos dokumentą;

d)  pažangą, padarytą atliekant vertinimus, apibendrinant vertinimus ir visas paskesnes pagal nustatytus faktus taikomas priemones;

e)  komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

f)  pažangą, padarytą įgyvendinant strateginės svarbos INTERREG veiksmus ir, kai taikytina, didelius infrastruktūros projektus;

g)  jei tai aktualu, pažangą, padarytą stiprinant viešojo sektoriaus institucijų ir paramos gavėjų administracinius gebėjimus, ir prireikus pasiūlo tolesnes paramos priemones. [144 pakeit.]

2.  Be 22 straipsnyje nurodytų su veiksmų atranka susijusių funkcijų, stebėsenos komitetas tvirtina:

a)  veiksmų atrankos metodiką ir kriterijus, įskaitant visus jų pakeitimus, prieš tai, vadovaujantis šio reglamento 22 straipsnio 2 dalimi ir nepažeidžiant Reglamento (ES) [naujasis BNR] 27 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktų, pasikonsultavęs su Komisija prieš tai pateikus juos Komisijai; [145 pakeit.]

b)  vertinimo planą ir visus jo pakeitimus;

c)  visus vadovaujančiosios institucijos pasiūlymus dėl INTERREG programos keitimo, įskaitant lėšų perkėlimą pagal 19 straipsnio 5 dalį;

d)  galutinę veiklos rezultatų ataskaitą.

30 straipsnis

Peržiūra

1.  Siekdama išnagrinėti INTERREG programų veiklos rezultatus, Komisija gali surengti peržiūrą.

Peržiūrą galima atlikti raštu.

2.  Komisijos prašymu vadovaujančioji institucija per vieną mėnesį tris mėnesius pateikia Komisijai informaciją apie 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus aspektus: [146 pakeit.]

a)  pažangą, padarytą įgyvendinant programą, siekiant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, visus aspektus, kurie turi įtakos atitinkamos INTERREG programos įgyvendinimui, ir priemones, kurių imtasi jiems spręsti;

b)  pažangą, padarytą atliekant vertinimus, apibendrinant vertinimus ir visas paskesnes pagal nustatytus faktus taikomas priemones;

c)  pažangą, padarytą stiprinant valstybės institucijų ir paramos gavėjų administracinius gebėjimus.

3.  Peržiūros rezultatai įforminami raštu suderintame protokole.

4.  Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad būtų atsižvelgta į Komisijos iškeltus klausimus ir per tris mėnesius praneša Komisijai, kokių priemonių imtasi.

31 straipsnis

Duomenų teikimas

1.  Kiekviena vadovaujančioji institucija elektroniniu būdu pagal šio Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] [VII] priede pateiktą formą pateikia Komisijai atitinkamos INTERREG programos suvestinius duomenis duomenis, nurodytus šio reglamento 31 straipsnio 2 dalies a punkte, iki kiekvienų metų sausio 31 d., kovo gegužės 31 d., gegužės 31 ir rugsėjo 30 d., liepos 31 d., rugsėjo 30 d. ir lapkričio 30 d. pagal Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] [VII] priede pateiktą formą o duomenis, nurodytus šio reglamento 31 straipsnio 2 dalies b punkte, – vieną kartą per metus. [147 pakeit.]

Duomenų perdavimas atliekamas naudojant esamas duomenų teikimo sistemas, jeigu pasitvirtino, kad šios sistemos buvo patikimos ankstesniu programavimo laikotarpiu. [148 pakeit.]

Pirmą kartą duomenys pateikiami iki 2022 m. sausio 31 d., paskutinį – 2030 m. sausio 31 d.

2.  1 dalyje nurodyti kiekvieno prioriteto duomenys suskirstomi pagal konkrečius tikslus; pateikiami šie duomenys:

a)  atrinktų INTERREG veiksmų skaičius, visa jų tinkamų finansuoti išlaidų suma, atitinkamo INTERREG fondo įnašas, visos partnerių vadovaujančiajai institucijai deklaruotos pagal intervencinių priemonių rūšis suskirstytos tinkamos finansuoti išlaidos;

b)  atrinktų INTERREG veiksmų produkto ir rezultato rodiklių vertės ir INTERREG užbaigtais veiksmais pasiektos vertės. [149 pakeit.]

3.  Teikiant duomenis apie finansines priemones taip pat pateikiami šie duomenys:

a)  tinkamos finansuoti išlaidos pagal finansinių produktų rūšis;

b)  deklaruotos į tinkamas finansuoti išlaidas įtrauktos valdymo išlaidos ir mokesčiai;

c)  privačiųjų ir viešųjų išteklių suma pagal finansinių produktų rūšis, sutelkta papildomai fondų lėšoms;

d)  palūkanos ir kitas pelnas, gautas už INTERREG fondų paramos finansinėms priemonės lėšas, kaip nurodyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] 54 straipsnyje, ir paramai iš INTERREG fondų priskirtini grąžinti ištekliai, kaip nurodyta minėto reglamento 56 straipsnyje.

4.  Pagal šį straipsnį teikiamų duomenų laikotarpio pabaiga yra mėnesio, einančio prieš duomenų pateikimo mėnesį, pabaiga.

5.  Vadovaujančioji institucija skelbia visus Komisijai pateiktus duomenis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

32 straipsnis

Galutinė veiklos rezultatų ataskaita

1.  Kiekviena vadovaujančioji institucija iki 2031 m. vasario 15 d. pateikia Komisijai atitinkamos INTERREG programos galutinę veiklos rezultatų ataskaitą.

Galutinė veiklos rezultatų ataskaita teikiama vadovaujantis Reglamento (ES) [naujasis BNR] [38] straipsnio [5] dalyje pateikta forma.

2.  Galutinėje veiklos rezultatų ataskaitoje, vadovaujantis 29 straipsnyje išvardytais elementais, išskyrus to straipsnio 1 dalies c punktą, įvertinama, kaip pasiekti programos tikslai.

3.  Komisija išnagrinėja galutinę veiklos rezultatų ataskaitą ir visas pastabas vadovaujančiajai institucijai pateikia per penkis mėnesius nuo ataskaitos gavimo dienos. Jei tokių pastabų pateikiama, vadovaujančioji institucija pateikia visą reikalingą su pastabomis susijusią informaciją ir, jei reikia, per tris mėnesius informuoja Komisiją, kokių priemonių imtasi. Komisija praneša valstybėms narėms, ar ataskaita priimta.

4.  Vadovaujančioji institucija skelbia galutines veiklos rezultatų ataskaitas 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

33 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) rodikliai

1.  Reglamento (ES) [naujasis ERPF] [I] priede nustatyti bendri produkto ir rezultato rodikliai; jei reikia, konkretūs programos produkto ir rezultato rodikliai, kurie labiausiai tinka matuoti pažangai siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programos tikslų, naudojami pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [12 straipsnio 1 dalį], ir šio reglamento 17 straipsnio 3 4 dalies d e punkto ii papunktį ir 31 straipsnio 2 dalies b punktą. [150 pakeit.]

1a.  Prireikus ir vadovaujančiosios institucijos tinkamai pagrįstais atvejais, konkretūs programos produkto ir rezultato rodikliai naudojami papildomai prie rodiklių, kurie buvo atrinkti laikantis 1 dalies. [151 pakeit.]

2.  Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės skaičiuojamos kaupiamuoju būdu.

ii skirsnis

Vertinimas ir viešinimas

34 straipsnis

Vertinimas per programavimo laikotarpį

1.  Vadovaujančioji institucija atlieka kiekvienos INTERREG programos vertinimus, tačiau ne dažniau kaip kartą per metus. Per kiekvieną vertinimą vertinamas programos veiksmingumas, rezultatyvumas, aktualumas, darnumas ir ES pridėtinė vertė, taip siekiant pagerinti atitinkamos INTERREG programos struktūrą ir įgyvendinimą. [152 pakeit.]

2.  Vadovaujančioji institucija taip pat iki 2029 m. birželio 30 d. įvertina kiekvieną INTERREG programą, vertindama jos poveikį.

3.  Vadovaujančioji institucija vertinimus paveda atlikti funkciniu požiūriu nepriklausomiems ekspertams.

4.  Vadovaujančioji institucija užtikrina siekia užtikrinti, kad būtų įdiegtos reikiamos procedūros, pagal kurias būtų rengiami ir renkami vertinimams atlikti reikalingi duomenys. [153 pakeit.]

5.  Vadovaujančioji institucija parengia vertinimo planą ir į jį gali įtraukti daugiau negu vieną INTERREG programą.

6.  Vadovaujančioji institucija pateikia vertinimo planą stebėsenos komitetui ne vėliau kaip per vienus metus nuo INTERREG programos patvirtinimo.

7.  Vadovaujančioji institucija skelbia visus vertinimus 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

35 straipsnis

Su skaidrumu ir komunikacija susijusios vadovaujančiosios institucijos ir partnerių atsakomybės sritys

1.  Kiekviena vadovaujančioji institucija paskiria kiekvienos INTERREG programos, už kurią yra atsakinga, komunikacijos pareigūną.

2.  Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo INTERREG programos patvirtinimo būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų skelbiama informacija apie kiekvieną INTERREG programą, už kurią ji atsakinga, įskaitant programos tikslus, veiklos sritis, turimas finansavimo galimybes ir pasiektus rezultatus.

3.  Taikomos Reglamento (ES) [naujasis BNR] [44] straipsnio [2–7 6] dalys dėl vadovaujančiosios institucijos atsakomybės sričių. [154 pakeit.]

4.  Kiekvienas INTERREG veiksmo partneris arba kiekviena finansavimo priemonę įgyvendinanti įstaiga pripažįsta INTERREG fondo paramą, įskaitant finansinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [56] straipsnį pakartotinai panaudotus išteklius, šiais būdais:

a)  partnerio profesinėje interneto svetainėje, jei tokia interneto svetainė yra sukurta, pateikia trumpą gautos INTERREG fondo paramos dydžiui proporcingą INTERREG veiksmo aprašą, įskaitant veiksmo tikslus ir rezultatus, bei pabrėžia Sąjungos finansinę paramą;

b)  dokumentuose ir komunikacinėje medžiagoje, susijusioje su INTERREG veiksmo įgyvendinimu ir skirtoje visuomenei arba dalyviams, matomoje vietoje pateikia informaciją apie INTERREG fondo paramą;

c)  iš karto, kai INTERREG veiksmas, į kurį įeina fizinės investicijos arba įrangos pirkimas ir kurio vertė viršija 100 000 50 000 EUR, pradedamas įgyvendinti fiziškai, matomoje vietoje kabina viešus plakatus arba stato stendus; [155 pakeit.]

d)  vykdant INTERREG veiksmus, kurie nepatenka į c punktą, matomoje vietoje kabina bent vieną ne mažesnio kaip A3 2 formato spausdintą plakatą arba ir, kai taikytina, elektroninį ekraną su informacija apie INTERREG veiksmą ir jame pažymi iš INTERREG fondo gaunamą paramą; [156 pakeit.]

e)  vykdant strateginės svarbos veiksmus ir veiksmus, kurių bendros išlaidos viršija 10 000 000 5 000 000 EUR, organizuojant komunikacijos renginį, kai jame laiku dalyvauja Komisija ir atsakinga vadovaujančioji institucija. [157 pakeit.]

Žodis INTERREG rašomas greta Sąjungos logotipo, laikantis Reglamento (ES) [naujasis BNR] [42] straipsnio nuostatų.

5.  Mažų projektų fondų ir finansinių priemonių atveju paramos gavėjas užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai laikytųsi 4 dalies c punkte išdėstytų reikalavimų.

6.  Jeigu paramos gavėjas nevykdo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [42] straipsnio arba šio straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytų įsipareigojimų, valstybė narė ar laiku neištaiso padėties, vadovaujančioji institucija pritaiko finansinę pataisą – 5 proc. sumažina iš fondų atitinkamam veiksmui skirtą paramą. [158 pakeit.]

V SKYRIUS

Tinkamumas finansuoti

36 straipsnis

Išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės

1.  Visas INTERREG veiksmas arba jo dalis gali būti vykdomas už valstybės narės, taip pat už Sąjungos ribų, jeigu tuo INTERREG veiksmu prisidedama prie atitinkamos INTERREG programos tikslų įgyvendinimo.

2.  Nepažeidžiant Reglamento (ES) [naujasis BNR] [57–62] straipsniuose, Reglamento (ES) [naujasis ERPF] [4 ir 6] straipsniuose arba šiame skyriuje, įskaitant pagal juos priimtus aktus, nustatytų tinkamumo finansuoti taisyklių, dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT bendru stebėsenos komiteto sprendimu nustato papildomas taisykles dėl INTERREG programos išlaidų tinkamumo finansuoti tik tų kategorijų išlaidoms, kurios nėra numatytos minėtose nuostatose. Papildomos taisyklės taikomos visai programos teritorijai.

Tačiau tais atvejais, kai pagal INTERREG programą veiksmai atrenkami skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, papildomos taisyklės priimamos prieš paskelbiant pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus. Visais kitais atvejais papildomos taisyklės priimamos prieš atrenkant pirmuosius veiksmus.

3.  Aspektai, kurie nėra reglamentuoti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 57–62 straipsnių, Reglamento (ES) [naujasis ERPF] [4 ir 6] straipsnių ir šio skyriaus nuostatas, įskaitant pagal juos priimtus aktus, arba pagal taisykles, nustatytas pagal 4 dalį, taikomos valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT, kuriose patirtos išlaidos, nacionalinės taisyklės.

4.  Jeigu vadovaujančiosios institucijos ir audito institucijos nuomonė dėl pagal atitinkamą INTERREG programą atrinkto INTERREG veiksmo tinkamumo finansuoti skiriasi, vadovaujamasi vadovaujančiosios institucijos nuomone, atsižvelgiant į stebėsenos komiteto nuomonę.

5.  Pagal INTERREG programas UŠT negali gauti paramos iš ERPF, tačiau gali dalyvauti tose programose šiame reglamente nustatytomis sąlygomis.

37 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl išlaidų kategorijų tinkamumo finansuoti

1.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT gali INTERREG programos stebėsenos komitete susitarti, kad vienai arba kelioms 38–43 straipsniuose nurodytoms kategorijoms priklausančios išlaidos pagal vieną arba kelis INTERREG programos prioritetus nėra tinkamos finansuoti.

2.  Visos pagal šį reglamentą tinkamos finansuoti INTERREG partnerio arba jo vardu apmokėtos išlaidos yra veiksmo arba veiksmo dalies inicijavimo arba inicijavimo ir įgyvendinimo išlaidos.

3.  Netinkamos finansuoti yra šios išlaidos:

a)  baudos, finansinės sankcijos ir teisinių ginčų bei bylinėjimosi išlaidos;

b)  išlaidos dovanoms, išskyrus su reklama, komunikacija, viešinimu arba informavimu susijusias dovanas, kurių kiekviena yra ne brangesnė kaip 50 EUR;

c)  su valiutos kurso svyravimu susijusios išlaidos.

38 straipsnis

Išlaidos darbuotojams

1.  Išlaidas darbuotojams sudaro bendrosios su darbo santykiais susijusios išlaidos darbuotojams, dirbantiems INTERREG partneriui vienu iš šių būdų:

a)  visą darbo laiką;

b)  ne visą darbo laiką – fiksuotą darbo laiko procentinę dalį per mėnesį;

c)  ne visą darbo laiką – kintamą skaičių valandų per mėnesį, arba

d)  valandinio darbo principu.

2.  Išlaidas darbuotojams sudaro tik:

a)  su veikla, kurios subjektas nevykdytų, jei atitinkamas veiksmas nebūtų įgyvendinamas, susijęs mokamas atlyginimas, nustatytas darbo sutartyje, skyrimo sprendime (toliau abu dokumentai – įdarbinimo dokumentas) arba teisės akte, atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytas pareigas;

b)  bet kurios kitos su mokamu atlyginimu tiesiogiai susijusios darbdavio patirtos ir apmokėtos išlaidos, pvz., su darbo santykiais susiję mokesčiai ir socialinio draudimo, įskaitant pensijas, įmokos, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004(27), jeigu jos:

i)  nustatytos įdarbinimo dokumente arba teisės akte;

ii)  atitinka įdarbinimo dokumente nurodytus teisės aktus ir šalyje ir (arba) organizacijoje, kurioje konkretus darbuotojas faktiškai dirba, taikomą standartinę tvarką, ir

iii)  darbdavio nėra susigrąžinamos.

Pagal a punktą mokėjimai fiziniams asmenims, kurie INTERREG partneriui dirba ne pagal darbo, o pagal kitą sutartį, gali būti prilyginami mokamam atlyginimui, o tokia sutartis gali būti laikoma įdarbinimo dokumentu.

3.  Išlaidos darbuotojams gali būti atlyginamos:

a)  pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [48 straipsnio 1 dalies a punktą] (išlaidos pagrindžiamos įdarbinimo dokumentu ir atlyginimo lapeliais), arba

b)  vadovaujantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka, kaip nurodyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] [48 straipsnio 1 dalies b–e punktuose], arba

c)  taikant fiksuotąją normą pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [50] straipsnio [1] dalį veiksmo tiesioginės personalo išlaidos gali būti apskaičiuojamos kaip fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 20 proc. tiesioginių išlaidų, išskyrus tiesiogines personalo išlaidas, nenustatant reikalavimo valstybei narei atlikti skaičiavimus siekiant nustatyti taikomą normą. [159 pakeit.]

4.  Su asmenimis, kurie įgyvendindami veiksmą dirba ne visą darbo laiką, susijusios išlaidos darbuotojams apskaičiuojamos kaip:

a)  fiksuota procentinė su darbo santykiais susijusių bendrųjų išlaidų dalis pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 50 straipsnio 2 dalį, arba

b)  kintama bendrųjų darbo išlaidų dalis, atitinkanti kintamą kas mėnesį įgyvendinant veiksmą dirbtų valandų skaičių, nustatomą remiantis laiko registravimo sistema, fiksuojančia 100 proc. darbuotojo darbo laiko.

5.  Jeigu ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams taikomas 4 dalies b punktas, atlygintinos išlaidos darbuotojams skaičiuojamos remiantis valandiniu įkainiu, kuris nustatomas:

a)  mėnesio paskiausiai dokumentuotas mėnesio bendrąsias darbo išlaidas padalijus iš įdarbinimo dokumente nustatyto valandomis išreikšto atitinkamo asmens mėnesio darbo laiko pagal galiojančius teisės aktus, kaip nurodyta įdarbinimo sutartyje, ir Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 50 straipsnio 2 dalies b punktą arba [160 pakeit.]

b)  paskiausiai dokumentuotas metines bendrąsias su darbo santykiais susijusias išlaidas padalijus iš 1 720 valandų pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [50] straipsnio [2, 3 ir 4 dalis].

6.  Su asmenimis, kurie pagal įdarbinimo dokumentą dirba valandinio darbo principu, susijusios išlaidos darbuotojams yra tinkamos finansuoti, įgyvendinant veiksmą faktiškai dirbtų valandų skaičiui, remiantis darbo laiko registravimo sistema, pritaikius įdarbinimo dokumente suderintą valandinį įkainį. Jei dar nėra įtrauktos į suderintą valandinį įkainį, darbo užmokesčio išlaidos, nurodytos 38 straipsnio 2 dalies b punkte, gali būti pridedamos prie to valandinio įkainio pagal taikomus nacionalinės teisės aktus. [161 pakeit.]

39 straipsnis

Biuro ir administracinės išlaidos

Biuro ir administracines išlaidas sudaro tik ne daugiau kaip 15 % visų veiksmo tiesioginių išlaidų ir šios išlaidos: [162 pakeit.]

a)  biuro nuoma;

b)  su pastatais, kuriuose dirba darbuotojai, ir biuro įranga susijęs draudimas ir mokesčiai (pvz., draudimas nuo gaisro ar vagystės);

c)  komunaliniai mokesčiai (pvz., elektros, šildymo, vandens);

d)  raštinės reikmenys;

e)  paramą gaunančioje organizacijoje vykdoma bendroji apskaita;

f)  archyvai;

g)  priežiūra, valymas ir remontas;

h)  apsauga;

i)  IT sistemos;

j)  ryšiai (pvz., telefonas, faksas, internetas, pašto paslaugos, vizitinės kortelės);

k)  banko taikomi sąskaitos (-ų) atidarymo ir tvarkymo mokesčiai, jei įgyvendinant veiksmą reikia atidaryti atskirą sąskaitą;

l)  tarpvalstybinių finansinių operacijų mokesčiai.

40 straipsnis

Kelionės ir apgyvendinimo išlaidos

1.  Kelionės ir apgyvendinimo išlaidas sudaro tik šios išlaidos:

a)  kelionės išlaidos (pvz., bilietai, kelionės ir automobilio draudimas, degalai, automobilio naudojimo išlaidos, kelių rinkliavos ir stovėjimo mokesčiai);

b)  maitinimo išlaidos;

c)  apgyvendinimo išlaidos;

d)  vizų išlaidos;

e)  dienpinigiai,

neatsižvelgiant į tai, ar šios išlaidos patirtos ir apmokėtos programos teritorijoje ar už jos ribų.

2.  Jokios iš dienpinigių apmokėtos 1 dalies a–d punktuose nurodytos išlaidos negali būti papildomai atlygintos ne iš dienpinigių.

3.  Išorės ekspertų ir paslaugų teikėjų kelionės ir apgyvendinimo išlaidos priskiriamos prie 41 straipsnyje nurodytų išorės ekspertų ir paslaugų išlaidų.

4.  Paramos gavėjo darbuotojo tiesiogiai apmokėtos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos pagrindžiamos įrodymu, kad paramos gavėjas atlygino darbuotojo išlaidas. Ta išlaidų kategorija gali būti naudojama veiksmus atliekančių darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų kelionių išlaidoms, siekiant įgyvendinti ir skatinti INTERREG veiksmus ir programą. [163 pakeit.]

5.  Pagal veiksmą patirtas kelionės ir apgyvendinimo išlaidas galima apskaičiuoti taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 15 proc. to veiksmo tiesioginių išlaidų, išskyrus tiesiogines išlaidas darbuotojams. [164 pakeit.]

41 straipsnis

Išorės ekspertų ir paslaugų išlaidos

Išorės ekspertų ir paslaugų išlaidas sudaro tik, be kita ko, sudaro šios viešosios ar privatinės teisės subjekto arba fizinio asmens, kuris nėra veiksmo paramos gavėjas, įskaitant visus partnerius, teikiamos paslaugos ir ekspertų žinios: [165 pakeit.]

a)  tyrimai ar apklausos (pvz., vertinimai, strategijos, koncepcijų dokumentai, projektų planai, vadovai);

b)  mokymas;

c)  vertimas raštu;

d)  IT sistemų ir svetainių kūrimas, keitimas ir naujinimas;

e)  su veiksmu arba visa bendradarbiavimo programa susijusi reklama, komunikacija, viešinimas ar informavimas;

f)  finansų valdymas;

g)  su renginių ar susitikimų organizavimu ir rengimu susijusios paslaugos (įskaitant nuomą, maitinimą ar vertimą žodžiu);

h)  dalyvavimas renginiuose (pvz., registracijos mokesčiai);

i)  teisinės konsultacijos ir notaro paslaugos, techninės ir finansų srities ekspertų paslaugos, kitos konsultavimo ir apskaitos paslaugos;

j)  intelektinės nuosavybės teisės;

k)  patikrinimai pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [68 straipsnio 1 dalies a punktą] ir šio reglamento 45 straipsnio 1 dalį;

l)  programos lygmens apskaitos funkcijų išlaidos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [70] straipsnį ir šio reglamento 46 straipsnį;

m)  programos lygmens audito išlaidos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [72] ir [75] straipsnius ir šio reglamento 47 ir 48 straipsnius;

n)  banko ar kitos finansų įstaigos suteiktos garantijos, jei jų reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus arba stebėsenos komiteto priimtą programavimo dokumentą;

o)  išorės ekspertų, pranešėjų, susitikimų pirmininkų ir paslaugų teikėjų kelionė ir apgyvendinimas; [166 pakeit.]

p)  kitos veiksmams reikalingos konkrečios ekspertų žinios ir paslaugos.

42 straipsnis

Įrangos išlaidos

1.  Įrangos pirkimo, nuomos ar išperkamosios nuomos išlaidas, kurios nėra apmokamos pagal 39 straipsnį, sudaro tik be kita ko, sudaro: [167 pakeit.]

a)  biuro įranga;

b)  IT aparatinė ir programinė įranga;

c)  baldai ir įrenginiai;

d)  laboratorinė įranga;

e)  aparatai ir priemonės;

f)  įrankiai ar prietaisai;

g)  transporto priemonės;

h)  kita veiksmams reikalinga konkreti įranga.

2.  Naudotos įrangos pirkimo išlaidos gali būti tinkamos finansuoti, jei laikomasi šių sąlygų:

a)  iš INTERREG fondų arba Reglamento (ES) [naujasis BNR] [1 straipsnio 1 dalies a punkte] išvardytų fondų šiai įrangai nebuvo gauta jokios kitos paramos;

b)  ši kaina ne didesnė už atitinkamoje rinkoje apskritai priimtiną kainą;

c)  įranga pasižymi veiksmui būtinais techniniais ypatumais ir atitinka taikytinas normas bei standartus.

43 straipsnis

Infrastruktūros ir darbų išlaidos

Infrastruktūros ir darbų išlaidas sudaro tik šios išlaidos:

a)  žemės pirkimas pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [58 straipsnio 1 dalies c b punktą]; [168 pakeit.]

b)  statybos leidimai;

c)  statybinės medžiagos;

d)  darbo jėga;

e)  specializuotos intervencinės priemonės (pvz., dirvožemio valymas, išminavimas).

VI SKYRIUS

INTERREG programų institucijos, valdymas, kontrolė ir auditas

44 straipsnis

INTERREG programų institucijos

1.  INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės, UŠT ir UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, laikydamosi Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnio nuostatų, paskiria vieną vadovaujančiąją instituciją ir vieną audito instituciją. [169 pakeit.]

2.  Vadovaujančioji institucija ir audito institucija turi gali būti įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje. [170 pakeit.]

3.  Dėl programos PEACE PLUS pažymėtina, kad ES specialiųjų programų įstaiga, paskirta vadovaujančiąja institucija, laikoma įsikūrusia valstybėje narėje.

4.  INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT programos vadovaujančiąja institucija gali paskirti ETBG.

5.  Pagal 2B komponento INTERREG programą arba pagal 1 komponento INTERREG programą, jei ji apima ilgas sienas, kurių teritorijose vystymosi uždaviniai ir poreikiai yra skirtingi, INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT gali apibrėžti programos dalių teritorijas. [171 pakeit.]

6.  Jeigu vadovaujančioji institucija pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnio [3] dalį paskiria tarpinę instituciją vieną arba kelias tarpines institucijas, atitinkama tarpinė institucija arba institucijos vykdo šias funkcijas daugiau negu vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje arba kiekviena savo valstybėje narėje, arba, kai taikytina, daugiau nei vienoje trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT. [172 pakeit.]

45 straipsnis

Vadovaujančiosios institucijos funkcijos

1.  INTERREG programos vadovaujančioji institucija vykdo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [66], [68] ir [69] straipsniuose nustatytas funkcijas, išskyrus 66 straipsnio 1 dalies a punkte ir 67 straipsnyje nurodytą veiksmų atranką ir 68 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus mokėjimus paramos gavėjams. Šios funkcijos vykdomos visoje programos teritorijoje, laikantis šio reglamento VIII skyriuje išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų.

1a.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 87 straipsnio 2 dalies, Komisija kaip tarpinius mokėjimus atlygina 100 proc. į mokėjimo prašymą įtrauktų sumų, kurios susidaro taikant programos bendro finansavimo normą atitinkamai visoms tinkamoms finansuoti išlaidoms arba viešajam įnašui. [173 pakeit.]

1b.   Jei vadovaujančioji institucija neatlieka tikrinimo pagal Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 68 straipsnio 1 dalies a punktą visoje programos įgyvendinimo teritorijoje, kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą arba asmenį, atsakingą už tokio patikrinimo atlikimą, per kurį tikrinami jos teritorijoje esantys naudos gavėjai. [174 pakeit.]

1c.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 92 straipsnio, INTERREG programoms netaikoma metinė sąskaitų patvirtinimo procedūra. Sąskaitos patvirtinamas programos pabaigoje, remiantis galutine veiklos rezultatų ataskaita. [175 pakeit.]

2.  Pasikonsultavusi su INTERREG programoje dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ir, kai taikytina, trečiosiomis valstybėms, valstybėmis partnerėmis arba UŠT, vadovaujančioji institucija įsteigia jungtinį sekretoriatą; sekretoriato personalas sudaromas, atsižvelgiant į programai skirtą partnerystę.

Jungtinis sekretoriatas padeda vadovaujančiajai institucijai ir stebėsenos komitetui vykdyti atitinkamas funkcijas. Jungtinis sekretoriatas taip pat teikia galimiems paramos gavėjams informaciją apie finansavimo galimybes pagal INTERREG programas ir padeda paramos gavėjams ir partneriams įgyvendinti veiksmus.

3.  Nukrypstant nuo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [70 straipsnio 1 dalies c punkto], kita valiuta padengtas išlaidas kiekvienas partneris konvertuoja vadovaudamasis mėnesio buhalteriniu valiutos kursu, kurį Komisija yra nustačiusi tą mėnesį, kurį išlaidos pateiktos tikrinti vadovaujančiajai institucijai pagal minėto reglamento [68 straipsnio 1 dalies a punktą].

46 straipsnis

Apskaitos funkcija

1.  INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT susitaria dėl apskaitos funkcijos vykdymo.

2.  Apskaitos funkciją sudaro Reglamento [naujasis BNR] [70 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose] išdėstytos užduotys; prie jos taip pat priskiriami Komisijos vykdomi mokėjimai ir, remiantis bendra taisykle, mokėjimai pagrindiniam partneriui pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [68 straipsnio 1 dalies b punktą].

47 straipsnis

Audito institucijos funkcijos

1.  INTERREG programos audito institucija vykdo šiame straipsnyje ir 48 straipsnyje nurodytas funkcijas visoje tos INTERREG programos teritorijoje, laikydamasi VIII skyriuje išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų.

Tačiau dalyvaujanti valstybė narė gali nurodyti, kada audito institucijos auditorius turi lydėti tos dalyvaujančios valstybės narės auditorius.

2.  INTERREG programos audito institucija yra atsakinga už sistemų ir veiksmų auditą, kad galėtų pateikti Komisijai nepriklausomą patikinimą, jog valdymo ir kontrolės sistemos yra veiksmingos ir į Komisijai pateiktas finansines ataskaitas įtrauktos išlaidos yra teisėtos ir tvarkingos.

3.  Jeigu INTERREG programa įtraukta į tiriamąją visumą, iš kurios Komisija pagal 48 straipsnio 1 dalį atrenka bendrą imtį, audito institucija vykdo Komisijos atrinktų veiksmų auditą, kad galėtų pateikti Komisijai nepriklausomą patikinimą, jog Komisijos valdymo ir kontrolės sistema yra veiksminga.

4.  Audito darbas atliekamas laikantis tarptautiniu mastu pripažintų audito standartų.

5.  Kiekvienais metais, pasibaigus finansiniams metams, iki vasario 15 d. pagal Reglamento [FR-Omnibus] [63] straipsnio [7] dalį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) [naujasis BNR] XVI priede pateikta forma bei visu atliktu audito darbu audito institucija parengia ir pateikia Komisijai metinę audito nuomonę, kurioje aptariamos bent šios sritys:

a)  finansinių ataskaitų išsamumas, teisingumas ir tikslumas;

b)  į Komisijai pateiktas finansines ataskaitas įtrauktų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas;

c)  INTERREG programos valdymo ir kontrolės sistema.

Jeigu INTERREG programa įtraukiama į tiriamąją visumą, iš kurios Komisija atrenka 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą imtį, metinė audito nuomonė pateikiama tik dėl pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodytų sričių.

Atitinkamai valstybei narei, kurioje yra vadovaujančioji institucija, apie tai pranešus, vasario 15 d. terminą Komisija išimties tvarka gali pratęsti iki kovo 1 d.

6.  Kiekvienais metais, pasibaigus finansiniams metams, iki vasario 15 d. pagal Reglamento [FR-Omnibus] [63 straipsnio 5 dalies b punktą] ir vadovaudamasi Reglamento (ES) [naujasis BNR] XVII priede pateikta forma audito institucija parengia ir pateikia Komisijai metinę kontrolės ataskaitą, kurioje pagrindžia šio straipsnio 5 dalyje nurodytą audito nuomonę bei pateikia nustatytų faktų santrauką, įskaitant sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio ir masto analizę, nurodo pasiūlytus ir įgyvendintus taisomuosius veiksmus, gautą visą klaidų lygį ir į Komisijai pateiktas finansines ataskaitas įtrauktų išlaidų likutinį klaidų lygį.

7.  Jeigu INTERREG programa įtraukiama į tiriamąją visumą, iš kurios Komisija atrenka 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą imtį, pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] XVII priede pateiktą formą audito institucija parengia šio straipsnio 6 dalyje nurodytą Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [63 straipsnio 5 dalies b punkto] reikalavimus atitinkančią ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytą audito nuomonę pagrindžiančią metinę kontrolės ataskaitą.

Ataskaitoje išdėstoma nustatytų faktų santrauka, pateikiama sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio ir masto analizė, taip pat nurodomi pasiūlyti ir įgyvendinti taisomieji veiksmai, audito institucijos pagal 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą imtį atlikto veiksmų audito rezultatai ir INTERREG programos institucijų už kiekvieną audito institucijos nustatytą veiksmų trūkumą pritaikytos finansinės pataisos.

8.  Audito institucija pateikia Komisijai sistemos audito ataskaitas iškart, kai baigiama reikalaujama prieštaravimo procedūra su atitinkamais audituojamais subjektais.

9.  Jeigu nesusitarta kitaip, Komisija ir audito institucija reguliariai, paprastai bent kartą per metus, rengia susitikimus, per kuriuos nagrinėja metinę kontrolės ataskaitą, audito nuomonę ir audito strategiją, taip derina savo audito planus ir metodus bei keičiasi nuomonėmis su valdymo ir kontrolės sistemų tobulinimu susijusiais klausimais.

48 straipsnis

Veiksmų auditas

1.  Vadovaudamasi statistiniu imties sudarymo metodu Komisija atrenka bendrą veiksmų (arba kitų atrankos vienetų) imtį, kuria remdamosi INTERREG programų audito institucijos kiekvienais finansiniais metais atlieka ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonės lėšomis remiamų veiksmų auditą.

Bendra imtis reprezentatyviai atspindi visas į tiriamąją visumą įtrauktas INTERREG programas.

Kad galėtų atrinkti šią bendrą imtį, Komisija gali suskirstyti INTERREG programų grupes pagal konkrečią riziką.

2.  Programos institucijos pateikia Komisijai bendrai imčiai atrinkti reikalingą informaciją pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip iki rugsėjo 1d.

Informacija pateikiama standartizuotu elektroniniu formatu, ji turi būti išsami ir joje sutikrinamos visos ataskaitiniais finansiniais metais Komisijai deklaruotos išlaidos.

3.  Nepažeisdamos 47 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo atlikti sistemos auditus, į bendrą imtį įtrauktų INTERREG programų audito institucijos papildomo šių programų veiksmų audito neatlieka, nebent Komisija to prašo pagal šio straipsnio 8 dalį arba audito institucija nustato konkrečią riziką.

4.  Komisija kiekvienais metais informuoja atitinkamas INTERREG programų audito institucijas apie atrinktą bendrą imtį laiku (paprastai pasibaigus finansiniams metams, iki spalio 1 d.), kad šios institucijos galėtų atlikti veiksmų auditą.

5.  Atitinkamos audito institucijos pateikia informaciją apie šio audito rezultatus, taip pat apie visas už konkrečius nustatytus pažeidimus pritaikytas finansines pataisas ne vėliau kaip Komisijai pagal 47 straipsnio 6 ir 7 dalis teikiamose metinėse kontrolės ataskaitose.

6.  Įvertinusi pagal 1 dalį atrinktų veiksmų audito rezultatus, Komisija savo pačios patikinimo proceso tikslais apskaičiuoja bendrą INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, ekstrapoliuotą klaidų lygį.

7.  Jeigu 6 dalyje nurodytas bendras ekstrapoliuotas klaidų lygis viršija 2 3,5 proc. visų deklaruotų INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, išlaidų, atsižvelgdama į finansines korekcijas, kurias atitinkamos INTERREG programų institucijos pritaikė už konkrečius pažeidimus, nustatytus per veiksmų, atrinktų pagal 1 dalį, auditą, Komisija apskaičiuoja bendrą likutinį klaidų lygį. [176 pakeit.]

8.  Jeigu 7 dalyje nurodytas bendras likutinis klaidų lygis viršija 2 3,5 proc. deklaruotų INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, išlaidų, Komisija nusprendžia, ar reikia prašyti, kad konkrečios INTERREG programos arba INTERREG programų grupės, su kuriomis susiję daugiausia klaidų, audito institucija atliktų papildomą audito darbą ir papildomai įvertintų klaidų lygį bei reikalingas INTERREG programų, kurias paveikė nustatyti pažeidimai, taisomąsias priemones. [177 pakeit.]

9.  Remdamasi papildomo audito darbo, kurį prašyta atlikti pagal 8 dalį, rezultatų įvertinimu, Komisija gali prašyti INTERREG programoms, kurias paveikė nustatyti pažeidimai, pritaikyti papildomas finansines korekcijas. Tokiu atveju INTERREG programų institucijos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [97] straipsnį atlieka reikalingas finansines pataisas.

10.  Kiekviena INTERREG programos, apie kurią neturima 2 dalyje nurodytos informacijos, kurios informacija yra neišsami arba nebuvo pateikta iki 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto termino, audito institucija pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [73] straipsnį sudaro atskirą atitinkamos INTERREG programos imtį.

VII SKYRIUS

Finansų valdymas

49 straipsnis

Mokėjimai ir išankstinis finansavimas

1.  ERPF parama ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių parama kiekvienai INTERREG programai pagal 46 straipsnio 2 dalį mokama į vieną sąskaitą, nenaudojant jokių nacionalinių subsąskaitų.

2.  Jei lėšų pakanka, 2022–2026 m. Komisija sumoka išankstinį finansavimą, remdamasi visa parama iš kiekvieno INTERREG fondo, nurodyta pagal 18 straipsnį priimtame sprendime dėl INTERREG programos patvirtinimo, iki liepos 1 d. arba (sprendimo dėl patvirtinimo metais) ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sprendimo priėmimo tokiomis metinėmis dalimis:

a)  2021 m.: 1 3%; [178 pakeit.]

b)  2022 m.: 1 2,25 %; [179 pakeit.]

c)  2023 m.: 1 2,25 %; [180 pakeit.]

d)  2024 m.: 1 2,25 %; [181 pakeit.]

e)  2025 m.: 1 2,25 %; [182 pakeit.]

f)  2026 m.: 1 2,25 %. [183 pakeit.]

3.  Jeigu išorės tarpvalstybinės INTERREG programos remiamos ERPF ir PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis, visų fondų, iš kurių remiama INTERREG programa, išankstinis finansavimas mokamas remiantis Reglamento (ES) Nr. [PNPP III], Nr. [KPTBP] arba pagal juos priimto akto nuostatomis. [184 pakeit.]

Prireikus ir atsižvelgiant į biudžeto poreikius, išankstinio finansavimo suma gali būti mokama dviem dalimis.

Jei per 24 36 mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija sumokėjo pirmą išankstinio finansavimo sumos dalį, tarpvalstybinės INTERREG programos mokėjimo prašymas nepateikiamas, visa išankstinio finansavimo suma grąžinama Komisijai. Tokia grąžinta suma sudaro vidaus asignuotąsias pajamas ir dėl jos nemažinama ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis programai skiriama parama. [185 pakeit.]

50 straipsnis

Lėšų susigrąžinimas

1.  Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad visos dėl pažeidimo sumokėtos sumos būtų susigrąžintos iš pagrindinio arba vienintelio partnerio. Partneriai grąžina pagrindiniam partneriui visas nepagrįstai sumokėtas sumas.

2.  Jei pagrindiniam partneriui nepavyksta susigrąžinti lėšų iš kitų partnerių arba jei vadovaujančiajai institucijai nepavyksta susigrąžinti lėšų iš pagrindinio arba vienintelio partnerio, valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT, kurios teritorijoje yra įsisteigęs arba, ETBG atveju, yra registruotas atitinkamas partneris, grąžina vadovaujančiajai institucijai visas tam partneriui nepagrįstai sumokėtas lėšas. Vadovaujančioji institucija yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į Sąjungos bendrąjį biudžetą pagal INTERREG programoje nustatytą atsakomybės pasiskirstymą tarp dalyvaujančių valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ar UŠT.

3.  Kai valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT grąžina vadovaujančiajai institucijai visas partneriui neteisėtai sumokėtas sumas, ji gali tęsti arba pradėti susigrąžinimo iš partnerio procedūras pagal nacionalinę teisę. Jeigu valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT šias lėšas sėkmingai susigrąžina, ji gali jas panaudoti atitinkamos INTERREG programos nacionalinio bendro finansavimo tikslais. Valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT nėra niekaip įpareigotos pranešti programos institucijoms, stebėsenos komitetui arba Komisijai apie nacionaliniu lygmeniu susigrąžintas lėšas.

4.  Jeigu valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT pagal 3 dalį negrąžina vadovaujančiajai institucijai kurios nors partneriui neteisėtai sumokėtos sumos, įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas išleidžia nurodymą dėl šios sumos susigrąžinimo, kuris, jei galima, įvykdomas užskaitant tą sumą valstybei narei, trečiajai valstybei, valstybei partnerei arba UŠT iš kitų mokėjimų pagal tą pačią INTERREG programą arba (trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT atveju) iš kitų mokėjimų pagal programas, remiamas atitinkamų Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis. Toks susigrąžinimas nėra finansinė pataisa ir dėl jo ERPF ir jokių Sąjungos išorės finansavimo priemonių parama atitinkamai INTERREG programai nemažinama. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] 177 straipsnio 3 dalį susigrąžinamos sumos sudaro asignuotąsias pajamas.

VIII SKYRIUS

TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ, VALSTYBIŲ PARTNERIŲ, UŠT ARBA UŠT REGIONINĖS INTEGRACIJOS IR BENDRADARBIAVIMO ORGANIZACIJŲ DALYVAVIMAS INTERREG PROGRAMOSE PAGAL PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPĄ [186 pakeit.]