Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/0332(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0288/2018

Pateikti tekstai :

A8-0288/2018

Debatai :

PV 22/10/2018 - 16
CRE 22/10/2018 - 16
PV 27/03/2019 - 23
CRE 27/03/2019 - 23

Balsavimas :

PV 23/10/2018 - 7.13
CRE 23/10/2018 - 7.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 28/03/2019 - 8.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0397
P8_TA(2019)0320

Priimti tekstai
PDF 447kWORD 125k
Ketvirtadienis, 2019 m. kovo 28 d. - Strasbūras
Žmonėms vartoti skirto vandens kokybė ***I
P8_TA(2019)0320A8-0288/2018
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) (COM(2017)0753 – C8-0019/2018 – 2017/0332(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0753),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0019/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų, Airijos parlamento, Austrijos Respublikos Bundesrato ir Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 16 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 18 d. Teisės reikalų komiteto laišką Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui, pateiktą vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0288/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(4), atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 107.
(2) OL C 361, 2018 10 5, p. 46.
(3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.
(4) Ši pozicija atitinka 2018 m. spalio 23 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0397).


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) .../… dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija)
P8_TC1-COD(2017)0332

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Tarybos direktyva 98/83/EB(4) buvo keletą kartų iš esmės keičiama(5). Kadangi reikia padaryti naujų pakeitimų, siekiant aiškumo ta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)  Direktyva 98/83/EC nustatyta teisinė sistema, kuria siekiama apsaugoti žmonių sveikatą nuo žmonėms vartoti skirto vandens bet kokio užterštumo neigiamo poveikio užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus. To paties tikslo turėtų būti siekiama ir šia direktyva, ir ja taip pat turėtų būti suteikiama visuotinė prieiga prie tokio vandens visoje Sąjungoje. Šiuo tikslu Sąjungos lygmeniu būtina nustatyti minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tam tikslui skirtas vanduo. Valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad žmonėms vartoti skirtame vandenyje nebūtų jokių mikroorganizmų ar parazitų ir jokių medžiagų, kurios tam tikrais atvejais kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, ir kad tas vanduo atitiktų minėtus minimalius reikalavimus; [161, 187, 206 ir 213 pakeit.]

(2a)   pagal 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ šia direktyva turėtų būti siekiama skatinti vandens išteklių naudojimo efektyvumą ir tvarumą ir taip siekti žiedinės ekonomikos tikslų; [2 pakeit.]

(2b)   2010 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje buvo pripažinta, kad žmogaus teisė į vandenį ir sanitarijos paslaugas yra žmogaus teisė ir kad dėl to prieiga prie švaraus geriamojo vandens neturėtų būti ribojama dėl to, kad galutiniai vartotojai jo neįperka; [3 pakeit.]

(2c)   reikia užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB(6) ir šios direktyvos nuoseklumą; [4 pakeit.]

(2d)   šioje direktyvoje pateiktuose reikalavimuose turėtų atsispindėti nacionalinė vandens tiekėjų padėtis ir sąlygos valstybėse narėse; [5 pakeit.]

(3)  ši direktyva neturi būti taikoma natūraliam mineraliniam vandeniui ir vandeniui, kuris yra medicininis produktas, nes šių rūšių vanduo įtrauktas atitinkamai į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2009/54/EB(7) ir 2001/83/EB(8) taikymo sritis. Tačiau Direktyva 2009/54/EB apima tiek natūralų mineralinį vandenį, tiek šaltinio vandenį, o ši direktyva turėtų būti netaikoma tik pirmesnės kategorijos vandeniui. Šaltinio vanduo, remiantis Direktyvos 2009/54/EB 9 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa, turėtų atitikti šios direktyvos nuostatas. Tačiau tas įpareigojimas neturėtų būti išplečiamas šios direktyvos I priedo A dalyje nurodytiems mikrobiologiniams parametrams. Į butelius ar kitą tarą išpilstytas žmonėms vartoti skirtas vanduo, tiekiamas iš viešųjų vandens tiekimo įrenginių arba privačių šulinių, numatytas teikti prekybai ar naudojamas maistui gaminti, ruošti ar apdoroti komerciniais tikslais, iš esmės ir toliau turėtų atitikti šios direktyvos nuostatas iki atitikties vietos etapo (t. y. bėgimo iš čiaupo), o paskui jis turėtų būti laikomas maistu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnio antrą pastraipą(9). Jei taikomi maisto saugos reikalavimai įvykdyti, kompetentingoms institucijoms valstybėse narėse turėtų būti suteikiami įgaliojimai leisti pakartotinai panaudoti vandenį maisto perdirbimo pramonėje; [6 pakeit.]

(4)  remiantis Europos piliečių iniciatyvos dėl teisės į vandenį (Right2Water)(10) išvada surengtos visos Sąjungos masto viešos konsultacijos ir atliktas Direktyvos 98/83/EB įvertinimas pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT)(11). Šie veiksmai parodė, kad kai kurios Direktyvos 98/83/EB nuostatos turi būti atnaujintos. Įvardytos keturios sritys, kuriose yra ką tobulinti: kokybe grindžiamų parametrų verčių sąrašas, ribotas rizika grindžiamo požiūrio taikymas, netikslios vartotojų informavimo nuostatos ir su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančių medžiagų tvirtinimo sistemų skirtumai ir to pasekmės žmonių sveikatai. Be to, Europos piliečių iniciatyvoje dėl teisės į vandenį kaip atskira problema įvardytas faktas, kad dalis gyventojų, ypač marginalizuotos grupės, iš pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių neturi prieigos arba turi ribotą prieigą prie įperkamo žmonėms vartoti skirto vandens, – tai susiję ir su įsipareigojimu, prisiimtu pagal Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytą šeštąjį darnaus vystymosi tikslą. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas pripažino visuotinę teisę į prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens Sąjungoje. Ir paskutinė įvardyta problema – nepakankamas bendras informuotumas apie vandens nuotėkius, kurie atsiranda dėl per vangaus investavimo į vandens infrastruktūros priežiūrą ir atnaujinimą; šis klausimas iškeltas, į tai atkreipiamas dėmesys ir Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl vandens infrastruktūros(12), taip pat dėl tam tikrais atvejais nepakankamų žinių apie vandens sistemas; [7 pakeit.]

(4a)   siekdamos įgyvendinti pagal JT šeštąjį darnaus vystymosi tikslą nustatytus plataus užmojo tikslus valstybės narės turėtų įsipareigoti iki 2030 m. visiems užtikrinti visuotines ir lygiateises galimybes gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį; [8 pakeit.]

(4b)   2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų; [9 pakeit.]

(5)  Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninis biuras atliko išsamią Direktyvoje 98/83/EB pateikto parametrų ir jų verčių sąrašo peržiūrą siekdamas išsiaiškinti, ar reikia jį koreguoti atsižvelgiant į technikos ir mokslo pažangą. Atsižvelgiant į tos peržiūros(13) rezultatus turėtų būti kontroliuojami enteriniai patogenai ir legionelės, įtraukti dar šeši cheminiai parametrai arba parametrų grupės ir apsvarstytos trijų tipinių endokrininę sistemą ardančių medžiagų lyginamosios vertės, grindžiamos atsargumo principu. Trims naujiems parametrams atsižvelgiant į atsargumo principą turėtų būti nustatytos tokios parametrų vertės, kurios būtų griežtesnės nei PSO siūlytos, bet dar įmanomos užtikrinti. Švino koncentracijos, kaip pažymėjo PSO, turėtų būti kiek praktiškai įmanoma žemesnės, o chromo vertės PSO dar nebaigė peržiūrėti, todėl abiems parametrams turėtų būti taikomas dešimties metų pereinamasis laikotarpis ir jų vertės sugriežtintos tik po jo;

(5a)   žmonėms vartoti skirtas vanduo atlieka esminį vaidmenį Sąjungai toliau stengiantis sustiprinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų. Endokrininę sistemą ardančių medžiagų reglamentavimas šioje direktyvoje yra daug žadantis etapas pagal atnaujintą Sąjungos strategiją dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kurią Komisija yra įsipareigojusi nedelsiant pateikti; [11 pakeit.]

(6)  PSO taip pat rekomendavo trijų parametrų vertes sušvelninti ir penkis parametrus išbraukti iš sąrašo. Tačiau tie pakeitimai nelaikomi būtinais, nes Komisijos direktyva (ES) 2015/1787(14) nustatytas rizika grindžiamos požiūris leidžia vandens tiekėjams tam tikromis sąlygomis parametrus išbraukti iš parametrų, kurių monitoringas turi būti vykdomas, sąrašo. Vandens ruošimo technologijos, reikalingos šioms parametrų vertėms užtikrinti, jau įdiegtos;

(6a)  jeigu, siekiant nustatyti pavojų žmogaus sveikatai arba jo nebuvimą, taip pat žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančios medžiagos leistiną vertę, nepakanka mokslo žinių, remiantis atsargumo principu tokią medžiagą reikėtų priskirti kategorijai „stebima“, kol bus gauta tikslesnių mokslinių duomenų. Todėl valstybės narės turėtų vykdyti atskirą tokių naujų parametrų stebėseną; [13 pakeit.]

(6b)   indikatoriniai parametrai neturi tiesioginio poveikio visuomenės sveikatai. Tačiau jie yra svarbūs kaip vandens gamybos ir paskirstymo įrenginių veikimo bei vandens kokybės vertinimo priemonės. Jie gali padėti nustatyti vandens ruošimo trūkumus, taip pat jie atlieka svarbų vaidmenį didinant ir išlaikant vartotojų pasitikėjimą vandens kokybe. Todėl valstybės narės turėtų stebėti šiuos parametrus; [14 pakeit.]

(7)  jeigu būtina siekiant visiškai įgyvendinti atsargumo principą ir apsaugant žmonių sveikatą jų teritorijose, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama nustatyti papildomų į I priedą neįtrauktų parametrų vertes; [15 pakeit.]

(8)  prevencinis saugos planavimas ir rizika grindžiami elementai Direktyvoje 98/83/EB paliesti tik šiek tiek. Pirmieji rizika grindžiamo požiūrio elementai nustatyti jau 2015 metais Direktyva (ES) 2015/1787, kuria iš dalies pakeista Direktyva 98/83/EB siekiant leisti valstybėms narėms nukrypti nuo savo monitoringo programų su sąlyga, kad atliekami patikimi rizikos vertinimai, kurie gali būti grindžiami PSO geriamojo vandens kokybės gairėmis(15). Tose gairėse išdėstytas vadinamasis Vandens saugos plano požiūris ir jos kartu su geriamojo vandens tiekimo saugumo standartu EN 15975-2 laikytini tarptautiniu lygmeniu pripažintais principais, kuriais vadovaujamasi išgaunant, skirstant žmonėms vartoti skirtą vandenį, vykdant jo monitoringą ir analizuojant jo parametrus. Tie principai turėtų būti išlaikyti ir šioje direktyvoje. Siekiant užtikrinti, kad tie principai neapsiribotų tik monitoringo aspektais, taip pat siekiant laiką ir išteklius skirti svarbiai rizikai ir ekonomiškai efektyvioms į šaltinį orientuotoms priemonėms ir vengti analizės darbą ir pastangas švaistyti nereikšmingiems klausimams, tikslinga nustatyti išsamų rizika grindžiamą požiūrį, taikytiną visai tiekimo grandinei – nuo vandens ėmimo vietos, paskirstymo etapu, iki pat čiaupo grandies. Tas požiūris turėtų būti grindžiamas įgytomis žiniomis ir veiksmais, įgyvendintais pagal Direktyvą 2000/60/EB, ir juo turėtų būti veiksmingiau atsižvelgiama į klimato kaitos poveikį vandens ištekliams. Rizika grindžiamą požiūrį turėtų sudaryti trys komponentai: pirma, su vandens ėmimo vieta susijusių pavojų vertinimas (pavojingumo vertinimas), valstybių narių atliekamas laikantis PSO gairių ir Vandens saugos plano vadovo(16); antra, galimybė vandens tiekėjams monitoringą pritaikyti atsižvelgiant į pagrindines rizikos rūšis (tiekimo rizikos vertinimas); trečia, valstybių narių atliekamas galimos rizikos, susijusios su pastatų vidaus vandentiekiais (pvz., legionelėmis ar švinu), vertinimas (pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas), ypatingą dėmesį skiriant prioritetinėms patalpoms. Tie vertinimai turėtų būti reguliariai peržiūrimi, inter alia, reaguojant į su klimatu susijusias ekstremalias oro sąlygas, žinomus žmogaus veiklos vandens ėmimo vietoje pokyčius ar su šaltiniu susijusius incidentus. Taikant rizika grindžiamą požiūrį užtikrinamas nuolatinis keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų ir, vandens tiekėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant už taršos šaltinius ir už taršos riziką atsakingus subjektus. Išimties tvarka rizika grindžiamas požiūris turėtų būti pritaikytas prie ypatingų jūrinių laivų, kuriuose gėlinamas vanduo ir gabenami keleiviai, apribojimus. Su Europos vėliava plaukiojantys jūriniai laivai, plaukiodami tarptautiniuose vandenyse, laikosi tarptautinės reglamentavimo sistemos. Be to, žmonėms vartoti skirto vandens transportavimas ir ruošimas laive vykdomi su ypatingomis kliūtimis, atsižvelgiant į tai reikėtų atitinkamai pritaikyti šios direktyvos nuostatas; [16 pakeit.]

(8a)   dėl neefektyvaus vandens išteklių naudojimo, visų pirma dėl nuotėkio vandens tiekimo infrastruktūroje, pereikvojami menki žmonėms vartoti skirto vandens ištekliai. Tai labai trukdo valstybėms narėms siekti pagal Direktyvą 2000/60/EB nustatytų tikslų; [17 pakeit.]

(9)  pavojingumo vertinimas turėtų būti orientuojamas į siekį atliekamas laikantis kompleksinio požiūrio į rizikos vertinimą, grindžiamo aiškiu siekiu mažinti žmonėms vartoti skirto vandens gamybai reikalingą vandens ruošimo lygį, pvz., mažinant veiksnius, dėl kurių užteršiami vandens telkiniai, iš kurių imamas žmonėms vartoti skirtas vanduo, arba kyla pavojus juos užteršti. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų nustatyti su tais vandens telkiniais susijusius pavojus ir galimus taršos šaltinius ir vykdyti teršalų, kuriuos jos laiko svarbiais, pvz., dėl nustatyto jų pavojingumo (kaip antai mikroplastiko, nitratų, pesticidų ar vaistinių preparatų, nustatytų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB(17), atveju), dėl jų natūralaus buvimo vandens ėmimo vietoje (kaip antai arseno atveju) arba dėl vandens tiekėjų pateiktos informacijos (pvz., staigaus konkretaus parametro padidėjimo neapdorotame vandenyje), monitoringą. Remiantis Direktyva 2000/60/EB, tie parametrai turėtų būti naudojami kaip signalai, kuriuos užfiksavus kompetentingos institucijos imtųsi veiksmų, skirtų vandens telkiniams daromam poveikiui mažinti, pvz., prevencinių ar poveikio mažinimo priemonių (įskaitant, jei reikia, mokslinių tyrimų sveikatai daromam poveikiui išsiaiškinti), skirtų tiems vandens telkiniams apsaugoti ir taršos priežastims arba jos pavojui šalinti bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant už taršos šaltinius atsakingus subjektus arba už galimos taršos šaltinius atsakingus subjektus. Jeigu valstybė narė, atlikdama pavojaus vertinimą, nustato, kad konkrečioje vandens tiekėjais ir suinteresuotaisiais subjektais ėmimo vietoje parametro nėra (pvz., dėl to, kad požeminiame arba gruntiniame vandenyje medžiagos niekada nebūna), ji turėtų apie tai informuoti atitinkamus vandens tiekėjus ir turėtų galėti leisti jiems sumažinti to parametro monitoringo dažnumą arba išbraukti tą parametrą iš parametrų, kurių monitoringas turi būti vykdomas, sąrašo, neatliekant tiekimo rizikos vertinimo; [18 pakeit.]

(10)  kalbant apie pavojingumo vertinimą, pažymėtina, kad Direktyva 2000/60/EB iš valstybių narių reikalaujama nustatyti vandens telkinius, naudojamus žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, vykdyti jų monitoringą ir imtis būtinų priemonių, padedančių išvengti jų kokybės prastėjimo, kad ruošiant žmonėms vartoti tinkamą vandenį jį reikėtų mažiau valyti. Siekiant išvengti įpareigojimų dubliavimosi, valstybės narės atlikdamos pavojingumo vertinimą turėtų naudotis monitoringo, vykdomo pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 ir 8 straipsnius bei V priedą, rezultatais ir savo priemonių programų, parengtų pagal tos direktyvos 11 straipsnį, priemonėmis;

(11)  parametrų verčių, kurios naudojamos žmonėms vartoti skirto vandens kokybei vertinti, būtina laikytis toje vietoje, kur žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas konkrečiam vartotojui. Tačiau žmonėms vartoti skirto vandens kokybei įtakos gali turėti pastatų vidaus vandentiekis. PSO pažymi, kad iš visų vandeniu plintančių patogenų daugiausia sveikatos problemų Sąjungoje kelia legionelės, ypač bakterija Legionella pneumophila, kuri yra viena didžiausių legioneliozės sukėlėjų Sąjungoje. Jos plinta per šilto vandens sistemą, o užsikrečiama jomis įkvepiant, pvz., prausiantis duše. Taigi jos akivaizdžiai susijusios su pastatų vidaus vandentiekiu. Kadangi vienašalis įpareigojimas dėl šio patogeno vykdyti visų privačių ar viešų patalpų monitoringą pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų ir taip būtų pažeistas subsidiarumo principas, tinkamesnis šios problemos sprendimas būtų pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimai, ypatingą dėmesį skiriant prioritetinėms patalpoms. Šiuose vertinimuose reikėtų atsižvelgti ir į potencialią riziką, kurią kelia su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantys produktai ir medžiagos. Todėl atliekant pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimus, be kita ko, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas prioritetinių patalpų monitoringui: turėtų būti vertinama rizika, kurią kelia pastatų vidaus vandentiekis ir su juo susiję produktai bei medžiagos, ir, remiantis eksploatacinių savybių deklaracijomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011(18), turėtų būti tikrinamos statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, eksploatacinės savybės. Drauge su eksploatacinių savybių deklaracijomis turėtų būti teikiama ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006(19) 31 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija. Remdamosi tais vertinimais valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, inter alia, kad būtų įdiegtos PSO gaires atitinkančios (20)tinkamos kontrolės ir valdymo priemonės (pvz., protrūkių atvejams) ir kad žmonių sveikatai pavojaus nekeltų į vandenį išsiskiriančios statybos produktų medžiagos. Tačiau, nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 305/2011, jei šios priemonės imtų riboti laisvą produktų ir medžiagų judėjimą Sąjungoje, tas ribojimas turėtų būti tinkamai pagrįstas ir griežtai proporcingas ir juo negalėtų būti savavališkai diskriminuojama ar užslėptai ribojama valstybių narių tarpusavio prekyba su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančios medžiagos; [19 pakeit.]

(12)  Direktyvos 98/83/EB nuostatomis dėl vandens ruošimo įrenginių ir medžiagų kokybės užtikrinimo nepavyko pašalinti kliūčių vidaus rinkai, susijusių su laisvu statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, judėjimu, ir užtikrinti pakankamą žmonių sveikatos apsaugą. Tebėra taikomos nacionalinės produktų tvirtinimo sistemos, kurių reikalavimai valstybėse narėse skiriasi. Dėl šios priežasties gamintojams sudėtinga ir brangu realizuoti savo produktus visoje Sąjungoje. Pašalinti technines kliūtis galima tik pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 nustatant darniąsias statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, technines specifikacijas. Pagal tą reglamentą galima kurti Europos standartus, kuriais būtų suderinami su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančių statybos produktų vertinimo metodai, ir nustatyti ribinius lygius ir klases, susijusius su esminių charakteristikų eksploatacinių savybių lygiu. Šiuo tikslu į 2017 m. standartizacijos darbo programą(21) įtrauktas standartizacijos prašymas, kuriame konkrečiai prašoma pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 atlikti produktų ir medžiagų Tą padėtį lemia tai, kad Europoje nėra minimalių higienos standartų, taikytinų visiems produktams ir medžiagoms, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, higienos ir saugos standartizacijos darbą, ir šis standartas bus paskelbtas 2018 m. Šį darnųjį standartą paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bus užtikrinta, kad sprendimai dėl saugių statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, teikimo ir tiekimo rinkai būtų priimami racionaliai. Todėl nuostatos dėl įrenginių ir medžiagų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, turėtų būti išbrauktos, iš dalies pakeistos nuostatomis dėl pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimo ir papildytos atitinkamais pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 nustatytais darniaisiais standartais o tai yra būtina siekiant užtikrinti visišką ir visapusišką valstybių narių tarpusavio pripažinimą. Taigi veiksmingai pašalinti technines kliūtis ir užtikrinti visų produktų ir medžiagų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, atitiktį Sąjungos lygmeniu galima tik nustatant minimalius Sąjungos kokybės reikalavimus. Todėl tos nuostatos turėtų būti sustiprintos vykdant tokių produktų ir medžiagų derinimo procedūrą. Ši veikla turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į įvairių valstybių narių, kurios jau kelerius metus bendradarbiauja siekdamos užtikrinti reguliavimo konvergenciją, patirtį ir pažangą; [20 pakeit.]

(13)  kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos monitoringo programos, leidžiančios patikrinti, ar žmonėms vartoti skirtas vanduo atitinka šios direktyvos reikalavimus. Didžiąją dalį šios direktyvos taikymo tikslais numatyto monitoringo vykdo vandens tiekėjai, tačiau prireikus valstybės narės turėtų paaiškinti, kurioms kompetentingoms institucijoms tenka įpareigojimai perkėlus šią direktyvą. Jiems turėtų būti suteikta tam tikra laisvė pasirinkti, kokių parametrų monitoringą vykdyti tiekimo rizikos vertinimo tikslais. Jei parametro neaptikta, vandens tiekėjai turėtų galėti sumažinti to parametro monitoringo dažnumą arba visai jo nebevykdyti. Tiekimo rizikos vertinimas turėtų būti taikomas daugumai parametrų. Tačiau parametrų, įtrauktų į pagrindinį sąrašą, monitoringas turėtų būti visuomet vykdomas tam tikru minimaliu dažnumu. Šioje direktyvoje pateikiamos nuostatos dėl monitoringo dažnumo yra daugiausia susijusios su atitikties patikromis ir tik kelios nuostatos yra susijusios su veiklos vertinimo tikslais vykdomu monitoringu. Vandens tiekėjai savo nuožiūra gali nuspręsti, kad veiklos vertinimo tikslais reikalingas papildomas monitoringas, kuris padėtų užtikrinti, kad vanduo būtų ruošiamas tinkamai. Šiuo tikslu vandens tiekėjai gali naudotis PSO gairėmis ir Vandens saugos plano vadovu; [21 pakeit.]

(14)  rizika grindžiamą požiūrį palaipsniui turėtų pradėti taikyti visi vandens tiekėjai, įskaitant labai smulkius, smulkius ir vidutinio dydžio tiekėjus, nes Direktyvos 98/83/EB įvertinimas atskleidė, kad tie tiekėjai ją įgyvendino ne visiškai tinkamai – kartais dėl išlaidų, kurių reikalavo nebūtinos monitoringo operacijos, tačiau numatant labai smulkiems tiekėjams galimybę taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Taikant rizika grindžiamą požiūrį turėtų būti atsižvelgiama į saugumo klausimus ir principą „teršėjas moka“. Kompetentinga institucija turėtų padėti smulkesniems vandens teikėjams vykdyti monitoringo operacijas teikdama ekspertines žinias; [188 pakeit.]

(14a)   siekdamos užtikrinti griežčiausią visuomenės sveikatos apsaugą, valstybės narės turėtų užtikrinti aiškų ir subalansuotą atsakomybės už rizika grindžiamo požiūrio taikymą pasiskirstymą pagal savo nacionalinę institucinę ir teisinę sistemą; [24 pakeit.]

(15)  tuo atveju, kai žmonėms vartoti skirto vandens kokybė neatitinka šioje direktyvoje nustatytų standartų, atitinkamos valstybės narės turėtų nedelsdamos ištirti priežastis ir užtikrinti, kad būtų kuo greičiau imtasi būtinų vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų. Tais atvejais, kai tiekiamas vanduo kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, turėtų būti uždraustas tokio vandens tiekimas arba apribotas jo naudojimas, o piliečiai, kurie galėtų nukentėti, turėtų būti tinkamai informuojami. Be to, svarbu paaiškinti, kad nukrypimą nuo minimalių reikalavimų dėl mikrobiologinių ir cheminių parametrų verčių nesilaikymo atveju valstybės narės turėtų automatiškai laikyti potencialiu pavojumi nustatyti, ar dėl vertės viršijimo galimai keliamas pavojus žmonių sveikatai. Tuo tikslu valstybės narės visų pirma turėtų atsižvelgti į minimalių reikalavimų viršijimo lygį ir atitinkamo parametro rūšį. Tais atvejais, kai būtina imtis žmonėms vartoti skirto vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų, pagal Sutarties 191 straipsnio 2 dalį pirmiausia reikėtų imtis veiksmų, kuriais problema būtų šalinama ten, kur yra jos šaltinis; [25 pakeit.]

(15a)   svarbu išvengti, kad užterštas vanduo keltų potencialų pavojų žmonių sveikatai. Todėl turėtų būti draudžiama tokį vandenį tiekti arba turėtų būti apribotas jo vartojimas; [26 pakeit.]

(16)  valstybėms narėms nebeturėtų turėtų būti leista taikyti nukrypti nuo šios direktyvos leidžiančiių nuostatų leidžiančias nuostatas. Nukrypti leidžiančios nuostatos pradžioje buvo taikomos siekiant suteikti valstybėms narėms ne ilgesnį kaip devynerių metų laikotarpį nuokrypiui nuo parametro vertės ištaisyti. Paaiškėjo, kad ši procedūra pernelyg apsunkina tiek valstybes nares, tiek Komisiją. Be to, atsižvelgiant į direktyvos tikslų mastą, yra naudinga valstybėms narėms. Tačiau pažymėtina, kad kai kuriais atvejais dėl jos šios procedūros buvo vėluojama imtis atkuriamųjų veiksmų, nes nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo galimybė tam tikrais atvejais buvo palaikyta pereinamuoju laikotarpiu. Todėl nuostata dėl nukrypti leidžiančių nuostatų turėtų būti išbraukta. Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, tais atvejais, kai viršijamos parametrų vertės, su atkuriamaisiais veiksmais susijusios nuostatos turėtų būti taikomos iš karto, be galimybės taikyti nuo parametro vertės nukrypti leidžiančią nuostatą. Tačiau Atsižvelgiant į tai, kad, pirma, šioje direktyvoje nustatyti kokybės parametrai turi būti sugriežtinti, ir, antra, į tai, kad aptinkama vis daugiau naujų teršalų, reikia taikyti griežtesnes vertinimo, monitoringo ir valdymo priemones, tačiau ir toliau būtina išlaikyti prie tų aplinkybių pritaikytą nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo procedūrą su sąlyga, kad tokios nukrypti leidžiančios nuostatos nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai ir kad toje teritorijoje žmonėms vartoti skirtas vanduo negali būti tiekiamas jokiais kitais priimtinais būdais. Todėl Direktyvos 98/83/EB nuostata dėl nukrypti leidžiančių nuostatų turėtų būtidalies pakeista, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės kuo greičiau ir kuo veiksmingiau prisitaikytų prie šios direktyvos reikalavimų. Be to, nukrypti leidžiančios nuostatos, valstybių narių suteikiamos pagal Direktyvos 98/83/EB 9 straipsnį ir tebegaliojančios šios direktyvos įsigaliojimo dieną, turėtų ir toliau būti taikomos iki jų laikotarpio pabaigos, bet neturėtų būti atnaujinamos laikantis tvarkos, numatytos pagal nuostatas, kurios galiojo tuo metu, kai buvo suteikta nukrypti leidžianti nuostata; [27 pakeit.]

(17)  Komisija, 2014 m. atsiliepdama į Europos piliečių iniciatyvą Right2Water(22), paragino valstybes nares laikantis PSO rekomendacijų užtikrinti būtiniausią vandens tiekimą visiems piliečiams. Ji taip pat pasižadėjo, kad „aplinkos politika (...) visiems gyventojams toliau (...) gerins prieigą prie saugaus geriamojo vandens“(23). Tai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 2 straipsnius. Tai taip pat atitinka JT šeštąjį darnaus vystymosi tikslą ir su juo susijusią užduotį „pasiekti, kad visiems būtų užtikrintos visuotinės ir lygiateisės galimybės gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį“. Lygiateisių galimybių koncepcija apima įvairiausius aspektus, kaip antai prieinamumą (kuriam įtakos turi, pvz., geografinės priežastys, infrastruktūros stoka arba ypatinga tam tikrų gyventojų grupių padėtis), kokybę, priimtinumą arba finansinį įperkamumą. Kalbant apie įperkamumą svarbu prisiminti, kad, nedarant poveikio Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 4 daliai, nustatydamos vandens tarifus pagal Direktyvoje 2000/60/EB toje direktyvoje išdėstytą sąnaudų susigrąžinimo principą valstybės narės gali atsižvelgti į gyventojų ekonominių ir socialinių sąlygų skirtumus ir priimti socialinius tarifus arba taikyti priemones, kuriomis būtų saugomi nepalankiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis gyvenantys piliečiai. Šioje direktyvoje aktualiausi yra su vandens kokybe ir prieinamumu susiję prieigos prie vandens aspektai. Siekiant atsižvelgti į tuos aspektus, atsiliepti į Europos piliečių iniciatyvą ir prisidėti įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio(24) 20-tą principą, pagal kurį teigiama, kad „kiekvienas turi teisę naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, be kita ko, vandens tiekimo“, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama įperkamos prieigos prie vandens klausimą spręsti nacionaliniu lygmeniu, leidžiant kai kuriuos sprendimus dėl konkretaus įgyvendintinų priemonių tipo priimti savo nuožiūra. Šiuo tikslu galima būtų imtis tokių veiksmų, kuriais, inter alia, visiems piliečiams būtų gerinama prieiga prie žmonėms vartoti skirto vandens, pvz., miestuose įrengiant visiems prieinamus nepagrįstai negriežtinti vandens kokybės reikalavimų įgyvendinant visuomenės sveikatos programą, nes dėl to padidėtų vandens kaina piliečiams, miestuose įrengti nemokamus vandens fontanus, ir būtų skatinamas skatinti tokio vandens vartojimas vartojimą raginant nemokamai jį siūlyti viešuose pastatuose ir restoranuose, prekybos ir poilsio centruose, taip pat didelių žmonių srautų ir tranzito vietose, pvz., geležinkelio stotyse ir oro uostuose. Valstybės narės turėtų galėti savo nuožiūra nustatyti tinkamą tokių priemonių derinį, atsižvelgdamos į savo konkrečias nacionalines aplinkybes; [28 pakeit.]

(18)  Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų(25) teigė, kad „valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamų visuomenės grupių poreikiams“(26). Problematiška Ypatinga mažumų kultūrų – romų, manušų, ir klajoklių, kalų, gens du voyage ir kitų sėslių ir nesėslių grupių nepriklausomai nuo to, ar jie praktikuoja sėslų ar nesėslų gyvenimo būdą – padėtis, ypač jų patiriamas geriamojo vandens trūkumas, pripažinta ir Komisijos parengtoje ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano įgyvendinimo ataskaitoje(27) ir Tarybos rekomendacijoje 2013/C 378/01 dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse(28). Atsižvelgiant į šias bendrąsias aplinkybes tikslinga, kad valstybės narės skirtų ypatingą dėmesį pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms imdamosi būtinų priemonių užtikrinti, kad tos grupės turėtų prieigą prie vandens. Laikydamosi Direktyvoje 2000/60/EB nustatyto sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, susigrąžinimo principo, valstybės narės turėtų gerinti prieigą prie vandens pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, nekeldamos grėsmės kokybiško ir įperkamo vandens tiekimui visiems žmonėms. Nedarant poveikio valstybių narių teisei tas grupes apibrėžti, jos turėtų apimti bent pabėgėlius, klajoklių bendruomenes, benamius ir mažumų kultūras – romus, manušus, ir klajoklius, kalus, gens du voyage ir kitas sėslias ir nesėslias grupes, nepriklausomai nuo to, ar jie praktikuoja sėslų ar nesėslų gyvenimo būdą. Tokios valstybių narių nuožiūrai paliktos prieigos prie vandens užtikrinimo priemonės galėtų apimti, pvz., alternatyvių tiekimo sistemų (individualios vandens ruošimo įrangos) diegimą, vandens tiekimą talpyklose (sunkvežimiais ir cisternomis) ir stovykloms būtinos infrastruktūros užtikrinimą. Jeigu vietos viešosioms institucijoms tenka atsakomybė už tų įpareigojimų vykdymą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos turi pakankamus finansinius išteklius, techninius pajėgumus ir materialinę bazę ir taip pat turėtų joms teikti atitinkamą paramą, pvz., ekspertines žinias. Būtent teikdamos vandenį pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms vietos viešosios institucijos neturėtų patirti neproporcingų sąnaudų; [29 pakeit.]

(19)  7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“(29) reikalaujama, kad visuomenė turėtų galimybę nacionaliniu lygmeniu susipažinti su aiškia informacija apie aplinką. Direktyvoje 98/83/EB numatyta tik pasyvi informacijos prieiga, t. y. valstybėms narėms pakako užtikrinti, kad informacija būtų prieinama. Todėl tas nuostatas reikėtų pakeisti siekiant užtikrinti, kad naujausia informacija būtų prieinama vartotojams suprantama, svarbi ir lengvai prieinama, pvz., svetainėse, kurių adresai būtų aktyviai platinami brošiūroje, interneto svetainėje arba išmaniosiose programėlėse. Naujausia informacija turėtų apimti ne tik monitoringo programų rezultatus, bet ir papildomą informaciją, kuri visuomenei galėtų atrodyti naudinga, kaip antai informacija apie rodiklius (geležies, kietumo, mineralų ir kt.), kurie dažnai daro įtaką vartotojų nuomonei apie vandentiekio vandenį. Šiuo tikslu Direktyvos 98/83/EB indikatoriniai parametrai, kurie neteikė su sveikata susijusios informacijos, turėtų būti pakeisti internete skelbiama informacija apie tuos vandens tiekėjų atliekamo vandens kokybės parametrų monitoringo rezultatai ir informacija apie I priedo Ba dalyje išvardytus indikatorinius parametrus. Labai stambūs vandens tiekėjai internete turėtų skelbti ir papildomą informaciją apie, inter alia, energijos vartojimo efektyvumą, valdymą, reguliavimą, išlaidų tarifų struktūrą ir taikytas vandens ruošimo technologijas. Manoma, kad geresnės vartotojų žinios ir didesnis skaidrumas padės Suteikiant vartotojams daugiau tinkamos informacijos ir didinant skaidrumą turėtų būti siekiama didinti piliečių pasitikėjimą jiems tiekiamu vandeniu. O tai savo ruožtu ir vandens tiekimo paslaugomis, tai turėtų padėti didinti vandentiekio vandens kaip geriamojo vandens vartojimą ir taip mažinti, tokiu būdu būtų prisidėta prie plastiko naudojimo ir šiukšlių ir bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – taigi prisidėti prie kiekio sumažinimo ir būtų daromas teigiamas poveikis klimato kaitos švelninimo ir visos aplinkos būklės gerinimo švelninimui ir aplinkai kaip visumai; [30 pakeit.]

(20)  dėl tų pačių priežasčių ir siekiant geriau informuoti vartotojus apie vandens vartojimo poveikį jie taip pat turėtų gauti lengvai prieinamu būdu (pvz., sąskaitose faktūrose arba per išmaniąsias programėles) gauti informaciją apie metinį suvartotą kiekį, jo pokytį, taip pat palyginimą su namų ūkių suvartojimo vidurkiu, kai vandens tiekėjo taikomo tarifo išlaidų tiekėjas gali pateikti šią informaciją, vandens tiekėjo taikomų tarifų struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias išlaidas sudedamąsias dalis, ir žmonėms vartoti skirto vandens litro kainą, kad būtų galima ją palyginti su vandens buteliuose kaina; [31 pakeit.]

(21)  pagrindiniai principai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant vandens tarifus, nedarant poveikio Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 4 daliai, konkrečiai vandens paslaugų sąnaudų susigrąžinimo principas ir principas „teršėjas moka“, nustatyti Direktyvoje 2000/60/EB toje direktyvoje. Tačiau vandens paslaugų teikimo finansinis tvarumas užtikrinamas ne visuomet ir dėl to kartais gali būti per mažai investuojama investicijų į vandens infrastruktūros priežiūrą. Gerinant monitoringo metodus vis geriau žinomas nuotėkio (atsiradusio daugiausia dėl minėtų investicijų stokos) lygis mastas ir Sąjungos lygmeniu turėtų būti skatinama mažinti vandens nuostolius, kad padidėtų vandens infrastruktūros efektyvumas. Laikantis subsidiarumo principo šis klausimas turėtų būti sprendžiamas didinant skaidrumą ir gerinant vartotojų informuotumą apie nuotėkio lygį ir energijos vartojimo efektyvumą ir siekiant didinti vartotojų informuotumą apie tai, su šiuo klausimu susijusia informacija su vartotojais turėtų būti dalijamasi skaidriau; [32 pakeit.]

(22)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB(30) siekiama laikantis Orhuso konvencijos valstybėse narėse užtikrinti teisę susipažinti su informacija apie aplinką. Ji apima plataus pobūdžio įpareigojimus, susijusius tiek su informacijos apie aplinką teikimu to paprašius, tiek su aktyvia tokios informacijos sklaida. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB(31) yra taip pat plataus pobūdžio, apimanti dalijimąsi erdvine informacija, įskaitant įvairių aplinkos aspektų duomenų rinkinius. Svarbu, kad su informacijos teikimo ir dalijimosi duomenimis tvarka susijusios šios direktyvos nuostatos papildytų minėtas direktyvas ir nesukurtų atskiro teisinio režimo. Todėl šios direktyvos nuostatos dėl visuomenės informavimo ir informacijos apie įgyvendinimo monitoringą turėtų nedaryti poveikio direktyvoms 2003/4/EB ir 2007/2/EB;

(23)  Direktyvoje 98/83/EB nėra nustatyta pranešimo įpareigojimų, taikomų smulkiems vandens tiekėjams. Siekiant tai ištaisyti ir patenkinti informacijos apie įgyvendinimą ir atitiktį poreikį turėtų būti nustatyta nauja sistema, pagal kurią iš valstybių narių būtų reikalaujama rengti, nuolat atnaujinti ir teikti Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai duomenų rinkinius, kuriuos sudarytų tik reikiami duomenys, pvz., apie parametrų verčių viršijimą ir tam tikro reikšmingumo incidentus. Tai turėtų padėti užtikrinti, kad visiems subjektams tenkanti administracinės našta būtų kuo mažesnė. Siekdamos užtikrinti tinkamą infrastruktūrą, per kurią duomenys būtų skelbiami visuomenei, teikiami atitinkamiems adresatams ir jais būtų dalijamasi tarp viešųjų institucijų, valstybės narės turėtų duomenų specifikacijas grįsti Direktyva 2007/2/EB ir jos įgyvendinimo aktais;

(24)  valstybės narės duomenis turi teikti ne tik atitikties tikrinimo tikslais, bet ir tam, kad Komisija galėtų tikrinti ir vertinti, kaip sėkmingai teisės aktais siekiama juose nustatytų tikslų, kad tais rezultatais būtų galima remtis atliekant tų teisės aktų būsimus vertinimus pagal 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punktą(32). Šiomis aplinkybėmis reikalingi atitinkami duomenys, kurie padėtų geriau vertinti direktyvos veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą ir ES pridėtinę vertę, todėl būtina užtikrinti tinkamus duomenų teikimo mechanizmus, kurie galėtų būti naudojami kaip rodikliai ateityje vertinant šią direktyvą;

(25)  laikydamasi Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punkto Komisija turėtų šios direktyvos įvertinimą atlikti per tam tikrą laikotarpį nuo datos, iki kurios ji turi būti perkelta į nacionalinę teisę. Tas įvertinimas turėtų būti grindžiamas direktyvos įgyvendinimo metu sukaupta patirtimi ir surinktais duomenimis, turimomis PSO rekomendacijomis, taip pat atitinkamais moksliniais, analitiniais, epidemiologiniais duomenimis ir turimomis PSO rekomendacijomis ir epidemiologiniais duomenimis; [34 pakeit.]

(26)  šioje direktyvoje paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Ypač ja siekiama propaguoti principus, susijusius su sveikatos priežiūra, galimybe gauti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, aplinkos apsauga ir vartotojų apsauga;

(27)  kaip ne kartą yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, iš esmės atmesti galimybę suinteresuotiesiems subjektams remtis direktyva nustatyta pareiga būtų nesuderinama su privalomuoju poveikiu, kuris pagal Sutarties 288 straipsnio trečią pastraipą priskiriamas direktyvai. Šis teiginys visų pirma taikomas kalbant apie direktyvą, kurios tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą nuo žmonėms vartoti skirto vandens bet kokio užterštumo neigiamo poveikio. Todėl remiantis Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais(33), suinteresuotiems visuomenės nariams turėtų būti suteikta teisė kreiptis į teismą ir taip padėti ginti teisę gyventi sveikatai nekenksmingoje ir gerovę užtikrinančioje aplinkoje. Be to, jei didelis skaičius žmonių yra nukentėję nuo masinės žalos, kurią daro ta pati neteisėta praktika, susijusi su šia direktyva užtikrinamų teisių pažeidimu, jiems turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti kolektyvinio teisių gynimo mechanizmais, jei valstybės narės yra juos nustačiusios pagal Komisijos rekomendaciją 2013/396/ES(34);

(28)  siekiant suderinti šią direktyvą su mokslo ir technikos pažanga arba nustatyti konkrečius monitoringo, vykdomo pavojingumo vertinimo ir pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimo tikslais, reikalavimus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos I–IV priedų keitimo ir imtis reikiamų priemonių pagal 10a straipsnyje nustatytus pakeitimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Be to, priėmus Tarybos direktyvą 2013/51/Euratomas96, Direktyvos 98/83/EB I priedo C dalies 10 pastaboje nustatytas įgaliojimas nustat(35), Direktyvos 98/83/EB I priedo C dalies 10 pastaboje nustatytas įgaliojimas nustatyti radioaktyviųjų medžiagų monitoringo dažnumą ir metodus tapo nebeaktualus ir turėtų būti išbrauktas. Direktyvos 98/83/EB III priedo A dalies antroje pastraipoje nustatytas įgaliojimas dėl direktyvos keitimo nebėra reikalingas ir turėtų būti išbrauktas; [35 pakeit.]

(29)  siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti nuostatas dėl visiems asmenims, kuriems tiekiamas vanduo, teiktinos informacijos apie žmonėms vartoti skirtą vandenį formos ir teikimo sąlygų ir dėl informacijos apie šios direktyvos įgyvendinimą, kurią turi teikti valstybės narės ir kaupti Europos aplinkos agentūra, formos ir teikimo sąlygų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(36);

(30)  nepažeisdamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB(37) reikalavimų valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų už šios direktyvos nuostatų pažeidimą taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios;

(31)  Direktyvoje 2013/51/Euratomas išdėstyta speciali žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančių radioaktyviųjų medžiagų monitoringo tvarka. Todėl šioje direktyvoje radioaktyvumo parametrų verčių nustatyti nereikia;

(32)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. apsaugoti žmonių sveikatą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(33)  Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtas direktyvas;

(34)  Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvos, nurodytos V priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais;

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas

1.  Ši direktyva reglamentuoja visiems žmonėms Sąjungoje vartoti skirto vandens kokybę. [36 pakeit.]

2.  Šios direktyvos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo bet kokio vandens užterštumo poveikio užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus bei suteikti visuotinę prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens. [163, 189, 207 ir 215 pakeit.]

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1.  žmonėms vartoti skirtas vanduo – bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, maistui ruošti arba valgiui gaminti valgiui ar naudoti ar kitiems su maistu susijusiems tikslams ar kitoms ūkio reikmėms tiek viešose, tiek privačiose patalpose, įskaitant maisto tvarkymo subjektus, neatsižvelgiant į jo kilmę ir į tai, ar jis tiekiamas iš skirstomojo tinklo, arba talpyklų, ar, jei tai šaltinio vanduo, buteliais, tiekiamas buteliuose ar kitose talpose; [38 pakeit.]

2.  pastatų vidaus vandentiekis – vamzdynas, įrengimai ir įtaisai, sumontuoti tarp skirstomojo tinklo ir čiaupų, kuriuos paprastai naudoja žmonės tiek viešose, tiek privačiose patalpose, jei pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus vandens tiekėjas nėra už šią įrangą atsakingas kaip vandens tiekėjas; [39 pakeit.: tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]

3.  vandens tiekėjas  juridinis subjektas, per dieną vidutiniškai tiekiantis ne mažiau kaip 10 m3 žmonėms vartoti skirto vandens; [40 pakeit.]

3a.  labai smulkus vandens tiekėjas – mažiau kaip 50 m3 vandens per dieną tiekiantis arba mažiau kaip 250 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas; [41 pakeit.]

4.  smulkus vandens tiekėjas – mažiau nei 500 m3 vandens per dieną tiekiantis arba mažiau nei 5000 2 500 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas; [42 pakeit.]

4a.  vidutinio dydžio vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 500 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 2 500 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas; [43 pakeit.]

5.  stambus vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 500 5 000 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 5000 25 000 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas; [44 pakeit.]

6.  labai stambus vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 5000 20 000 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 50 000 100 000 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas; [45 pakeit.]

7.  prioritetinės patalpos – didelės ne namų ūkio patalpos, kuriomis naudojasi daug su vandeniu susijusią riziką kuriose daug asmenų, visų pirma pažeidžiamų asmenų, galinčių patirti su vandeniu susijusią riziką, kaip antai ligoninės, sveikatos priežiūros įstaigos, senelių namai, mokyklos ir universitetai ir kitos švietimo įstaigos, lopšeliai, darželiai ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, sporto, pramogų ir laisvalaikio objektai, pastatai, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos, bausmių atlikimo įstaigos ir stovyklavietės, kaip yra pripažinusios valstybės narės; [46 pakeit.]

8.  pažeidžiamos ir marginalizuotos grupės – dėl diskriminacijos arba teisių, išteklių ar galimybių stokos nuo visuomenės atskirti žmonės, kuriems dažniau nei likusiai visuomenės daliai kyla įvairi galima rizika, susijusi su sveikata, sauga, išsilavinimo stoka, žalinga veikla ar kitais dalykais.

8a.   maisto verslas – maisto verslas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 2 punkte. [47 pakeit.]

3 straipsnis

Išimtys

1.  Ši direktyva netaikoma:

a)  natūraliam mineraliniam vandeniui, kurį tokiu pripažino Direktyvoje 2009/54/EB nurodyta atsakinga institucija;

b)  vandeniui, kuris yra medicininis produktas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/83/EB.

1a.  Vandeniui, vartojamam maisto versle žmonių mitybai skirtiems produktams ar medžiagoms gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti rinkai, taikomi tik šios direktyvos 4, 5, 6 ir 11 straipsniai. Tačiau jokie šios direktyvos straipsniai netaikomi, jei maisto tvarkymo subjektas kompetentingoms nacionalinėms institucijoms priimtinu būdu gali pademonstruoti, kad jo vartojamo vandens kokybė nedaro poveikio jo veiklos rezultate gaunamų produktų ar medžiagų higienai ir kad tokie produktai arba medžiagos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004(38); [48 pakeit.]

1b.  Žmonėms vartoti skirto vandens, išpilstyto į butelius ar kitą tarą, gamintojas nelaikomas vandens tiekėju.

Šios direktyvos nuostatos taikomos žmonėms vartoti skirtam vandeniui, išpilstomam į butelius ar kitą tarą, tiek, kiek jam netaikomi įpareigojimai pagal kitus Sąjungos teisės aktus. [49 pakeit.]

1c.  Laivams, kurie gėlina vandenį, veža keleivius ir veikia kaip vandens tiekėjai, taikomi tik šios direktyvos 1–7 ir 9–12 straipsniai bei jos priedai. [50 pakeit.]

2.  Valstybės narės gali netaikyti šios direktyvos nuostatų:

a)  vandeniui, kurio vartojimo paskirtis, kaip įsitikina kompetentingos institucijos, yra išimtinai tokia, kad vandens kokybė neturi nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos atitinkamų vartotojų sveikatai;

b)  žmonėms vartoti skirtam vandeniui iš individualios vandens tiekimo sistemos, tiekiančios per dieną vidutiniškai mažiau kaip 10 m3 vandens arba vandeniu aprūpinančios mažiau kaip 50 asmenų, jei vandens tiekimas nėra komercinės arba viešosios veiklos dalis.

3.  Valstybės narės, kurios pasinaudoja šio straipsnio 2 dalies b punkte numatytomis išimtimis, užtikrina, kad atitinkami gyventojai būtų informuojami apie tai ir apie visus veiksmus, kurių galima imtis apsaugant žmonių sveikatą nuo neigiamo poveikio, susijusio su bet kokiu žmonėms vartoti skirto vandens užterštumu. Be to, kai aišku, kad tokio vandens kokybė gali kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai, atitinkamiems gyventojams nedelsiant duodami reikiami patarimai.

4 straipsnis

Bendrieji įsipareigojimai

1.  Valstybės narės, nepažeisdamos savo įsipareigojimų pagal kitas Sąjungos nuostatas, imasi būtinų priemonių, užtikrinančių, kad žmonėms vartoti skirtas vanduo būtų sveikas ir švarus. Taikant minimalius šios direktyvos reikalavimus, sveikas ir švarus žmonėms vartoti skirtas vanduo yra tas, kuris atitinka visas šias sąlygas:

a)  jame nėra jokių mikroorganizmų, parazitų ir bet kokių medžiagų, kurių skaičius arba koncentracijos kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai;

b)  jis atitinka I priedo A ir B dalyse nustatytus minimalius reikalavimus;

c)  valstybės narės ėmėsi visų kitų priemonių, būtinų siekiant įvykdyti reikalavimus, nustatytus:

i)   šios direktyvos 5 4–12 straipsniuose dėl galutiniams vartotojams iš skirstomojo tinklo ar talpyklų tiekiamo žmonėms vartoti skirto vandens;

ii)  šios direktyvos 4, 5 ir 6 straipsniuose ir 11 straipsnio 4 dalyje dėl į butelius ar kitą talpą išpilstyto žmonėms vartoti skirto vandens maisto versle;

iii)  šios direktyvos 4, 5, 6 ir 11 straipsniuose dėl paruošto ir maisto versle maisto produktų gamybai, perdirbimui ir platinimui naudojamo žmonėms vartoti skirto vandens. [51 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad dėl priemonių, kurių imamasi įgyvendinant šią direktyvą ir kurių imantis turi būti visapusiškai laikomasi atsargumo principo, jokiomis aplinkybėmis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepablogėtų esama žmonėms vartoti skirto vandens kokybė arba nepadidėtų vandens, iš kurio ruošiamas žmonėms vartoti skirtas vanduo, tarša. [52 pakeit.]

2a.  Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad kompetentingos institucijos atliktų vandens nuotėkio lygių savo teritorijoje vertinimą, apimantį patobulinimų potencialą geriamojo vandens sektoriuje siekiant sumažinti vandens nuotėkį. Atliekant tą vertinimą atsižvelgiama į atitinkamus visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos, techninius ir ekonominius aspektus. Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. valstybės narės priima nacionalinius tikslus iki 2030 m. gruodžio 31 d. jų teritorijoje sumažinti vandens tiekėjų nuotėkio lygį. Valstybės narės gali nustatyti prasmingas paskatas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vandens tiekėjai pasiektų nacionalinius tikslus. [53 pakeit.]

2b.  Jei už žmonėms vartoti skirto vandens gamybą ir skirstymą atsakinga kompetentinga institucija perduoda vandens tiekėjui visą vandens gamybos ar tiekimo veiklos valdymą arba jo dalį, kompetentingos institucijos ir vandens tiekėjo sudarytoje sutartyje nurodoma kiekvienos šalies atsakomybė pagal šią direktyvą. [54 pakeit.]

5 straipsnis

Kokybės standartai

1.  Valstybės narės nustato I priede nurodytų žmonėms vartoti skirto vandens parametrų vertes, kurios negali būti mažiau griežtos nei tame priede nurodytos vertės. [55 pakeit.]

1a.  Vertės, nustatomos remiantis 1 dalimi, turi būti tokios pat griežtos kaip nurodytos I priedo A, B ir Ba dalyse. Kalbant apie I priedo Ba dalyje nurodytus parametrus, jų vertės nustatomos tik stebėsenos tikslais ir siekiant užtikrinti, kad vykdomi 12 straipsnyje nustatyti reikalavimai. [56 pakeit.]

2.  Valstybė narė nustato papildomų parametrų, neįtrauktų į I priedą, vertes, jei to reikalauja žmonių sveikatos apsauga jos nacionalinėje teritorijoje arba tos teritorijos dalyje. Nustatytosios vertės turi atitikti bent 4 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.

Valstybės nares imasi visų reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad vamzdynuose, skirtuose žmonėms vartoti skirtam vandeniui, dezinfekavimo tikslais naudojamos valymo priemonės, medžiagos ir dezinfekcijos procedūros nedarytų neigiamo poveikio žmonėms vartoti skirto vandens kokybei. Žmonėms vartoti skirto vandens užteršimas dėl tokių produktų, medžiagų ir procedūrų naudojimo turi būti kuo mažesnis, tačiau neturėtų sumažėti dezinfekcijos veiksmingumas. [57 pakeit.]

6 straipsnis

Atitikties vieta

I priedo A ir, B ir C dalyse išvardytų parametrų atveju vanduo turi atitikti parametrų vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį, šiose vietose: [58 pakeit.]

a)  kai vanduo tiekiamas iš skirstomojo tinklo – toje vietoje, kur vanduo pradeda bėgti iš patalpose arba objektuose esančių čiaupų, kuriuos paprastai naudoja žmonės;

b)  kai vanduo tiekiamas iš talpyklos – toje vietoje, kur jis pradeda bėgti iš talpyklos;

c)  jei tai šaltinio vanduo kai žmonėms vartoti skirtas vanduo išpilstomas į butelius arba kitą talpą – toje vietoje, kur jis išpilstomas į butelius ar talpas; [59 pakeit.]

ca)  kai vanduo naudojamas maisto versle, tuo atveju, kai vandenį tiekia vandens tiekėjas, – maisto verslo pristatymo vietoje. [60 pakeit.]

1a.  Kalbant apie vandenį, kuriam taikomas 1 dalies a punktas, laikoma, kad valstybės narės įvykdė savo įsipareigojimus pagal šį straipsnį, jeigu galima nustatyti, kad parametrų verčių, apibrėžtų pagal 5 straipsnį, nesilaikoma dėl privačios vandentiekio sistemos arba jos priežiūros, išskyrus tuos atvejus, kai vanduo tiekiamas prioritetinėms patalpoms. [61 pakeit.]

7 straipsnis

Rizika grindžiamas požiūris į vandens saugą

1.  Valstybės narės užtikrina, kad žmonėms vartoti skirto vandens tiekimui, ruošimui ir paskirstymui būtų taikomas rizika grindžiamas požiūris, kurį sudaro šie elementai:

a)  vandens telkinių arba jų dalių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, pavojingumo vertinimas, kurį atlieka valstybės narės pagal 8 straipsnį; [62 pakeit.]

b)  tiekimo rizikos vertinimas, kurį pagal 9 straipsnį ir II priedo C dalį atlieka vandens tiekėjai kiekvienoje vandens tiekimo sistemoje vykdydami savo tiekiamo vandens kokybės užtikrinimą ir monitoringą; [63 pakeit.]

c)  pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas pagal 10 straipsnį.

1a.  Valstybės narės, nepažeisdamos šios direktyvos tikslo dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės ir vartotojų sveikatos, gali pritaikyti rizika grindžiamo požiūrio įgyvendinimą, kai yra tam tikrų apribojimų, susijusių su geografinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, vandens tiekimo teritorijos atokumu arba pasiekiamumu. [64 pakeit.]

1b.  Valstybės narės užtikrina aiškų ir tinkamą atsakomybės už rizika grindžiamo požiūrio taikymą žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti naudojamiems vandens telkiniams ir pastatų vandentiekio sistemoms pasidalijimą tarp įvairių valstybių narių nustatytų suinteresuotųjų subjektų. Toks atsakomybės paskirstymas turi būti pritaikytas prie jų institucinės ir teisinės sistemos. [65 pakeit.]

2.  Pavojingumo vertinimai atliekami iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi kas trejus metus ir, jei reikia, atsižvelgiant į Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnyje numatytą reikalavimą valstybėms narėms nustatyti vandens telkinius, ir prireikus atnaujinami. [66 pakeit.]

3.  Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimus labai stambūs ir stambūs vandens tiekėjai atlieka iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos], o smulkūs vandens tiekėjai – iki ... [šešeri metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi ne ilgesniais kaip šešerių metų reguliariais intervalais ir, jei reikia, atnaujinami. [67 pakeit.]

3a.  Taikydamos šios direktyvos 8 ir 9 straipsnius, valstybės narės imasi būtinų taisomųjų priemonių pagal atitinkamai Direktyvos 2000/60/EB 11 ir 13 straipsniuose numatytas priemonių programas ir upių baseinų valdymo planus. [68 pakeit.]

4.  Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimai 10 straipsnio 1 dalyje nurodytose patalpose atliekami iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi kas trejus metus ir, jei reikia, atnaujinami. [69 pakeit.]

8 straipsnis

Vandens telkinių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, pavojingumo vertinimas, monitoringas ir valdymas [70 pakeit.]

1.  Nepažeisdamos Direktyvos 2000/60/EB 6 ir 7 straipsnių, ypač jos 4–8 straipsniams, valstybės narės kartu su savo už vandenį atsakingomis kompetentingomis institucijomis užtikrina, kad pavojingumo vertinimas apimtų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti naudojamus vandens telkinius, iš kurių vidutiniškai per dieną paimama daugiau kaip 10 m3 vandens. Atliekant pavojingumo vertinimą vykdomi šie veiksmai: [71 pakeit.]

a)  nustatomos visos į pavojingumo vertinimą įtrauktų vandens telkinių arba telkinių dalių vandens ėmimo vietos ir pateikiamos jų geografinės nuorodos. Atsižvelgiant į tai, kad šiame punkte nurodyti duomenys gali būti neskelbtini, ypač kalbant apie visuomenės sveikatos apsaugą, valstybės narės užtikrina, kad tokie duomenys būtų saugomi ir pranešami tik atitinkamoms institucijoms; [72 pakeit.]

b)  kartografuojamos pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 3 dalį nustatytos apsaugos zonos ir tos direktyvos 6 straipsnyje nurodytos saugomos teritorijos; [73 pakeit.]

c)  įvardijami į pavojingumo vertinimą įtrauktiems vandens telkiniams kylantys pavojai ir galimi jų taršos šaltiniai. Tokie tyrimai ir taršos šaltinių įvardijimas reguliariai tikslinami, siekiant aptikti naujas medžiagas, darančias poveikį mikroplastikams, visų pirma PFAS. Šiuo tikslu valstybės narės gali naudoti pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį parengtą žmogaus veiklos poveikio apžvalgą ir pagal tos direktyvos II priedo 1.4 punktą surinktą informaciją apie reikšmingą poveikį; [216 pakeit.]

d)  pavojingumo vertinimą įtrauktuose vandens telkiniuose arba jų dalyse reguliariai vykdomas atitinkamų vandens tiekimui svarbių teršalų, atrinktų iš toliau nurodytų sąrašų, monitoringas: [75 pakeit.]

i)  šios direktyvos I priedo A ir B dalyse išvardytų parametrų;

ii)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB(39) I priede išvardytų požeminio vandens teršalų ir teršalų bei taršos rodiklių, kurių ribines vertes pagal tos direktyvos II priedą nustatė valstybės narės;

iii)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB(40) I priede išvardytų prioritetinių medžiagų ir kai kurių kitų teršalų;

iv)  tik stebėsenos tikslais I priedo Ca dalyje nurodytų parametrų arba kitų svarbių teršalų, kaip antai mikroplastiko, su sąlyga, kad taikoma mikroplastiko vertinimo metodika, kaip nurodyta 11 straipsnio 5b dalyje, arba konkrečiam upės baseinui būdingų teršalų, kuriuos valstybės narės nustato remdamosi pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį parengta žmogaus veiklos poveikio apžvalga ir pagal tos direktyvos II priedo 1.4 punktą surinkta informacija apie reikšmingą poveikį. [76 pakeit.]

Parametrų monitoringui vykdyti valstybės narės iš i–iv punktuose nurodytų sąrašų atsirenka medžiagas arba teršalus, kurie laikomi reikšmingais atsižvelgiant į pavojus, nustatytus pagal c punktą, arba į vandens tiekėjų pagal 2 dalį pateiktą informaciją.

Siekdamos užtikrinti reguliarų monitoringą reguliarią stebėseną, taip pat vykdant naujus tyrimus siekdamos aptikti naujas kenksmingas medžiagas, valstybės narės gali pasitelkti pagal kitus Sąjungos teisės aktus vykdomą monitoringą stebėseną ir tyrimų pajėgumus. [217 pakeit.]

Labai smulkiems vandens tiekėjams šios dalies a, b ir c punktuose nurodytų reikalavimų galima netaikyti, jeigu kompetentinga institucija turi išankstinių naujausių dokumentais patvirtintų žinių apie atitinkamus tuose punktuose nurodytus parametrus. Kompetentinga institucija šią išimtį peržiūri bent kas trejus metus ir prireikus atnaujina. [77 pakeit.]

2.  Tų vandens tiekėjų, kurie vykdo savo neapdoroto vandens monitoringą veiklos vertinimo tikslais, reikalaujama informuoti kompetentingas institucijas apie parametrų, medžiagų arba teršalų, kurių monitoringas vykdomas, koncentracijos tendencijas ir neįprastos koncentracijos atvejus.

3.  Valstybės narės informuoja vandens tiekėjus, kurie naudoja į pavojingumo vertinimą įtrauktą vandens telkinį, apie monitoringo, vykdomo pagal 1 dalies d punktą, rezultatus ir remdamosi tais rezultatais gali:

a)  pareikalauti vandens tiekėjų dėl kai kurių parametrų atlikti papildomą monitoringą arba vandens ruošimo darbus;

b)  leisti vandens tiekėjams sumažinti tam tikrų parametrų monitoringo dažnumą nereikalaudamos jų atlikti tiekimo rizikos vertinimo su sąlyga, kad tai ne II priedo B dalies 1 punkte nurodyti pagrindiniai parametrai ir kad nėra jokio pagrįstai numatyti galimo veiksnio, kuris galėtų lemti vandens kokybės blogėjimą. [78 pakeit.]

4.  Tokiais atvejais, jei vandens tiekėjui leidžiama sumažinti monitoringo dažnumą, kaip nurodyta 2 dalies b punkte, valstybės narės į pavojingumo vertinimą įtrauktame vandens telkinyje toliau reguliariai vykdo šių parametrų monitoringą. [79 pakeit.]

5.  Remdamosi pagal 1 ir 2 dalis ir pagal Direktyvą 2000/60/EB surinkta informacija valstybės narės, bendradarbiaudamos su vandens tiekėjais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, imasi toliau nurodytų priemonių arba užtikrina, kad jų imtųsi vandens tiekėjai: [80 pakeit.]

a)  prevencinių priemonių, kurios padėtų sumažinti vandens ruošimo lygį, kurio reikia vandens kokybei išlaikyti, įskaitant Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytas priemones; [178 pakeit.]

aa)  užtikrina, kad teršėjai, bendradarbiaudami su vandens tiekėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, imtųsi prevencinių priemonių, kurios leistų išvengti vandens ruošimo arba sumažinti vandens ruošimo lygį, kurio reikia vandens kokybei išlaikyti, įskaitant Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytas priemones, taip pat papildomas priemones, kurios laikomos reikalingomis, remiantis stebėsena, atliekama pagal šio straipsnio 1 dalies d punktą; [82 pakeit.]

b)  poveikio švelninimo priemonių, laikomų būtinomis remiantis monitoringo, vykdomo pagal 1 dalies d punktą, rezultatais siekiant nustatyti taršos šaltinį ir tą taršą likviduoti, taip pat išvengti bet kokio papildomo vandens ruošimo, jei manoma, kad prevencinės priemonės nėra pakankamai perspektyvios ar veiksmingos, kad jomis būtų galima laiku likviduoti šį taršos šaltinį; [83 pakeit.]

ba)  jeigu laikoma, jog aa ir b punktuose nurodytų priemonių nepakanka, kad būtų galima užtikrinti tinkamą žmonių sveikatos apsaugą, reikalauja, kad vandens tiekėjai atliktų papildomą kai kurių parametrų stebėseną vandens ėmimo arba apdorojimo vietoje, jei tai tikrai būtina siekiant rizikos sveikatai prevencijos tikslais. [84 pakeit.]

Visas šias priemones valstybės narės reguliariai peržiūri.

5a.  Valstybės narės informuoja vandens tiekėjus, kurie naudoja į pavojingumo vertinimą įtrauktą vandens telkinį arba telkinio dalis, apie monitoringo, vykdomo pagal 1 dalies d punktą, rezultatus ir remdamosi tais monitoringo rezultatais ir pagal 1 ir 2 dalis bei pagal Direktyvą 2000/60/EB surinkta informacija gali:

a)  leisti vandens tiekėjams sumažinti tam tikrų parametrų monitoringo dažnumą arba parametrų, kurių monitoringas vykdomas, skaičių, nereikalaudamos jų atlikti tiekimo rizikos vertinimo su sąlyga, kad tai ne II priedo B dalies 1 punkte nurodyti pagrindiniai parametrai ir kad nėra jokio pagrįstai numatyti galimo veiksnio, kuris galėtų lemti vandens kokybės blogėjimą;

b)  jei vandens tiekėjui leidžiama sumažinti monitoringo dažnumą, kaip nurodyta a punkte, į pavojingumo vertinimą įtrauktame vandens telkinyje toliau reguliariai vykdyti šių parametrų monitoringą. [85 pakeit.]

9 straipsnis

Tiekimo rizikos vertinimas, monitoringas ir valdymas [86 pakeit.]

1.  Valstybės narės užtikrina, kad vandens tiekėjai atliktų tiekimo rizikos vertinimą pagal II priedo C dalį, numatydamos galimybę koreguoti bet kurio I priedo A arba, B ir Ba dalyse nurodyto parametro, išskyrus II priedo B dalyje nurodytus pagrindinius parametrus, monitoringo dažnumą priklausomai nuo parametro pasitaikymo neapdorotame vandenyje. [87 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad vykdydami tų parametrų monitoringą vandens tiekėjai galėtų nukrypti nuo II priedo B dalyje nustatyto bandinių ėmimo dažnumo pagal II priedo C dalyje nurodytas specifikacijas, priklausomai nuo jų pasitaikymo neapdorotame vandenyje ir ruošimo procedūros. [88 pakeit.]

Šiuo tikslu vandens tiekėjų reikalaujama atsižvelgti tiekėjai atsižvelgia į pagal šios direktyvos 8 straipsnį atliekamo pavojingumo vertinimo ir pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnį vykdomo monitoringo rezultatus. [89 pakeit.]

1a.  Valstybės narės gali leisti labai mažiems vandens tiekėjams netaikyti 1 dalies, jeigu kompetentinga institucija turi išankstinių dokumentais patvirtintų žinių apie atitinkamus parametrus ir mano, kad dėl tokių išimčių nekils rizika žmonių sveikatai – nedarant poveikio kompetentingos institucijos 4 straipsnyje nustatytiems įpareigojimams.

Kompetentinga institucija peržiūri šias išimtis ne rečiau kaip kas trejus metus arba kai vandens baseine nustatomas koks nors naujas taršos pavojus, ir prireikus jas atnaujina. [90 pakeit.]

2.  tiekimo rizikos vertinimą tvirtina kompetentingos institucijos vertinimus atsako vandens tiekėjai, kurie užtikrina, kad vertinimai atitiktų šią direktyvą. Šiuo tikslu vandens tiekėjai gali prašyti kompetentingų institucijų paramos.

Valstybės narės gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos patvirtintų arba stebėtų vandens tiekėjų rizikos vertinimus. [91 pakeit.]

2a.  Remdamosi pagal 1 dalį atlikto tiekimo rizikos vertinimo rezultatais, valstybės narės užtikrina, kad vandens tiekėjai įgyvendintų prie nustatytų rizikos veiksnių pritaikytą vandens saugos planą, proporcingą vandens tiekėjo dydžiui. Toks vandens saugos planas, pavyzdžiui, galėtų būti susijęs su medžiagų, kurios liečiasi su vandeniu, naudojimu, vandens ruošimui naudojamais produktais, galima rizika, kuri kyla dėl nesandarių vamzdžių, arba priemonėmis, kuriomis siekiama prisitaikyti prie dabarties ir ateities problemų, tokių kaip klimato kaita. Valstybės narės išsamiau paaiškina tokį planą. [92 pakeit.]

10 straipsnis

Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas, monitoringas ir valdymas [93 pakeit.]

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekamas pastatų prioritetinių patalpų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas, kurį atliekant vykdomi šie veiksmai: [94 pakeit.]

a)  vertinama su pastatų vidaus vandentiekiu ir jame naudojamais produktais ir medžiagomis susijusi potenciali rizika ir tikrinama, ar tie produktai bei medžiagos daro poveikį vandens kokybei toje vietoje, kur jis bėga iš čiaupų, kuriuos paprastai naudoja žmonės, ypač jei vanduo tiekiamas prioritetinėse įmonėse esantiems piliečiams; [95 pakeit.]

b)  prioritetinėse patalpose, kuriose potencialus pavojus žmonių sveikatai laikomas didžiausiu atliekant pagal a punktą atliekamą vertinimą nustatoma konkreti rizika vandens kokybei, reguliariai vykdomas I priedo C dalyje išvardytų parametrų monitoringas. Monitoringui aktualūs parametrai ir patalpos atrenkami remiantis pagal a punktą atliekamu vertinimu. [96 pakeit.]

Pirmoje pastraipoje nurodytam Reguliariam monitoringui vykdyti valstybės narės prioritetinėse patalpose užtikrina prieigą prie įrenginių bandinių ėmimo tikslais ir gali nustatyti į prioritetines patalpas orientuotą parametrų, visų pirma Legionella pneumophila bakterijų, monitoringo strategiją; [97 pakeit.]

c)  tikrinama, ar su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantys statybos produktai pakankamai atitinka pagrindines charakteristikas, susijusias su Reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priedo 3 punkto e papunktyje nurodytu statybos darbams taikomu esminiu reikalavimu ir medžiagos yra tinkami žmonių sveikatos apsaugos atžvilgiu; [98 pakeit.]

ca)  tikrinama, ar naudojamos medžiagos yra tinkamos liestis su žmonėms vartoti skirtu vandeniu ir ar laikomasi 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. [99 pakeit.]

2.  Jei valstybės narės remdamosi pagal 1 dalies a punktą atliktu vertinimu nusprendžia, kad prioritetinių pastatų vidaus vandentiekis arba su juo susiję produktai ar medžiagos kelia riziką žmonių sveikatai, arba jei pagal 1 dalies b punktą vykdomas monitoringas parodo, kad nukrypta nuo I priedo C dalyje nurodytų parametrų verčių, valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų priemonių siekiant pašalinti arba sumažinti I priedo C dalyje nurodytų parametrų verčių nepaisymo riziką.

a)  imasi tinkamų priemonių siekdamos pašalinti arba sumažinti nuokrypio nuo I priedo C dalyje nustatytų parametrų verčių riziką;

b)  imasi visų būtinų priemonių, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad iš žmonėms vartoti skirtam vandeniui ruošti ar skirstyti naudojamų statybos produktų išsiskiriančios medžiagos ar cheminiai produktai nekeltų nei tiesioginio, nei netiesioginio pavojaus žmonių sveikatai;

c)  bendradarbiaudamos su vandens tiekėjais imasi kitų priemonių, pvz., tinkamų vandens kondicionavimo technologijų, kurios pakeistų vandens pobūdį arba savybes prieš jį tiekiant, kad būtų pašalinta arba sumažinta rizika, jog patiektas vanduo neatitiks nustatytų parametrų verčių;

d)  tinkamai informuoja ir konsultuoja vartotojus apie vandens vartojimo ir naudojimo sąlygas ir apie galimus veiksmus, padedančius išvengti rizikos pasikartojimo;

e)  rengia mokymus vandentiekininkams ir kitiems su pastatų vidaus vandentiekiu ir statybos produktų ranga dirbantiems specialistams;

f)  užtikrina, kad būtų įdiegtos veiksmingos legionelių kontrolės ir valdymo priemonės, padedančios užkirsti kelią galimiems ligos protrūkiams ir juos likviduoti. [100 pakeit.]

2a.  Siekdamos sumažinti riziką, susijusią su vidiniu vandens paskirstymu visose vidaus vandentiekio sistemose, valstybės narės:

a)  ragina viešųjų ir privačių patalpų savininkus atlikti su vidiniu paskirstymu susijusios rizikos įvertinimą;

b)  informuoja viešųjų ir privačiųjų patalpų naudotojus ir savininkus apie priemones, kuriomis siekiama pašalinti arba sumažinti riziką, kad žmonėms vartoti skirto vandens kokybės standartų bus nesilaikoma dėl vidaus vandentiekio sistemos;

c)  tinkamai informuoja ir konsultuoja vartotojus apie vandens vartojimo ir naudojimo sąlygas ir apie galimus veiksmus, padedančius išvengti rizikos pasikartojimo;

d)  rengia mokymus vandentiekininkams ir kitiems pastatų vidaus vandentiekio sistemų bei su vandeniu besiliečiančių statybos produktų ir medžiagų įrengimo specialistams;

e)  užtikrina, kad būtų įdiegtos veiksmingos legionelių, visų pirma Legionella pneumophila bakterijų, kontrolės ir valdymo priemonės, kurios proporcingai atitiktų riziką ir padėtų užkirsti kelią galimiems ligos protrūkiams bei juos likviduoti. [101 pakeit.]

10a straipsnis

Su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantiems produktams ir medžiagoms taikomi minimalūs higienos reikalavimai

1.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad dėl medžiagų, naudojamų gaminant visus naujus su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančius rinkai tiekiamus produktus, skirtus vandeniui imti, ruošti ar skirstyti, arba dėl su šiomis medžiagomis susijusių nešvarumų:

a)  nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai sumažinta šia direktyva užtikrinama žmonių sveikatos apsauga;

b)  nebūtų paveiktas žmonėms vartoti skirto vandens kvapas ir skonis;

c)  nebūtų viršytas šių medžiagų naudojimo tikslui pasiekti reikalingas jų koncentracijos žmonėms vartoti skirtame vandenyje lygis; ir

d)  nebūtų skatinama mikrobiologinė tarša.

2.   Siekiant užtikrinti suderintą 1 dalies taikymą ne vėliau kaip ... [3 metai po šios direktyvos įsigaliojimo], Komisija pagal 19 straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekdama papildyti šią direktyvą, kuriais nustato minimalius higienos reikalavimus ir Sąjungoje leidžiamų medžiagų, kurios naudojamos su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančioms medžiagoms gaminti, sąrašą, įskaitant konkrečias išsiskyrimo ribines vertes ir, jei taikoma, specialias naudojimo sąlygas. Komisija reguliariai peržiūri ir atnaujina šį sąrašą atsižvelgdama į naujausius mokslo ir technologijų pokyčius.

3.  Siekiant suteikti paramą Komisijai priimant ir iš dalies keičiant deleguotuosius aktus pagal 19 dalį, įsteigiamas nuolatinis komitetas, sudarytas iš valstybių narių paskirtų atstovų, galinčių kreiptis pagalbos į ekspertus ar patarėjus.

4.  Medžiagos, kurios liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, ir kurioms taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, kaip antai Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 305/2011(41), atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalis. [102 pakeit.]

11 straipsnis

Monitoringas

1.  Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, jog bus nuolat kontroliuojama žmonėms vartoti skirto vandens kokybė, siekiant patikrinti, ar vartotojams tiekiamas vanduo jis atitinka šios direktyvos reikalavimus, ypač parametrų vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį. Bandiniai imami taip, kad juose atsispindėtų viso per metus vartotojų suvartoto vandens kokybė. Be to, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad tuo atveju, kai dezinfekcija yra žmonėms vartoti skirto vandens paruošimo ar paskirstymo dalis, būtų tikrinamas atliekamos dezinfekcijos veiksmingumas, o užteršimas šalutiniais dezinfekcijos produktais būtų kuo mažesnis nesumažinant pačios dezinfekcijos poveikio. [103 pakeit.]

2.  Tam, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal šio straipsnio 1 dalį, visų rūšių vandeniui, skirtam žmonėms vartoti, pagal II priedo A dalį parengiamos tinkamos monitoringo programos. Šias monitoringo programas sudaro šie elementai:

a)  I priedo A ir B dalyse išvardytų parametrų, taip pat pagal 5 straipsnio 2 dalį, pagal II priedą ir, jei atliekamas tiekimo rizikos vertinimas, pagal 9 straipsnį nustatytų parametrų monitoringas;

b)  I priedo C dalyje išvardytų parametrų monitoringas, vykdomas pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimo tikslais, kaip numatyta 10 straipsnio 1 dalies b punkte;

c)  monitoringas, vykdomas pavojingumo vertinimo tikslais, kaip numatyta 8 straipsnio 1 dalies d punkte.

3.  Bandinių ėmimo vietas nustato kompetentingos institucijos ir tos vietos turi atitikti II priedo D dalyje nurodytus atitinkamus reikalavimus.

4.  Valstybės narės laikosi III priede nurodytų parametrų analizės specifikacijų remdamosi šiais principais:

a)  gali būti naudojami kiti, III priedo A dalyje nenurodyti, analizės metodai, jeigu galima įrodyti, kad gauti rezultatai yra ne mažiau patikimi kaip rezultatai, kurie gaunami taikant nurodytus metodus, pateikiant Komisijai visą reikalingą informaciją apie tuos metodus ir jų lygiavertiškumą;

b)  III priedo B dalyje nurodytiems parametrams gali būti taikomas bet koks jų analizės metodas, jei jis atitinka ten pat nustatytus reikalavimus.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienu konkrečiu atveju toms medžiagoms ir mikroorganizmams, kuriems pagal 5 straipsnį nebuvo nustatytos parametrų vertės, būtų taikomas papildomas monitoringas, jeigu yra pagrindo įtarti, jog esami jų kiekiai arba skaičius gali kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai.

5a.  Valstybės narės pateikia Komisijai stebėsenos, atliktos pagal I priedo Ca dalyje išvardytų parametrų sąrašą, rezultatus ne vėliau kaip ... [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo datos], o po to – kartą per metus.

Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šią direktyvą, kad būtų atnaujintos medžiagos, įtrauktos į I priedo Ca dalyje pateiktą stebėjimo sąrašą. Komisija gali nuspręsti įtraukti į sąrašą naujas medžiagas, jeigu yra rizika, kad jų gali būti žmonėms vartoti skirtame vandenyje, ir jeigu jos kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, tačiau, remiantis mokslo žiniomis, negalima įrodyti, kad jos yra pavojingos žmonių sveikatai. Tuo tikslu Komisija visų pirma vadovaujasi PSO atliktais moksliniais tyrimais. Bet kokios naujos medžiagos įtraukimas deramai pagrindžiamas vadovaujantis šios direktyvos 1 straipsniu. [104 pakeit.]

5b.  Ne vėliau kaip ... [vieni metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 19 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą, kad būtų priimta mikroplastikų, išvardytų I priedo Ca dalyje nustatytame stebėjimo sąraše, vertinimo metodika. [105 pakeit.]

Article 12

Atkuriamieji veiksmai ir vartojimo apribojimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad bet koks parametrų verčių, nustatytų pagal 5 straipsnį, nesilaikymas atitikties vietoje, nurodytoje 6 straipsnyje, būtų nedelsiant ištirtas, kad būtų nustatyta jo priežastis. [106 pakeit.]

2.  Jeigu, nepaisant to, kad buvo imtasi priemonių vykdyti įpareigojimus pagal 4 straipsnio 1 dalį, žmonėms vartoti skirtas vanduo neatitinka parametrų verčių, nustatytų pagal 5 straipsnį, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad būtų kuo greičiau imtasi būtinų vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų, bei teikia pirmenybę minėtų veiksmų priverstiniam vykdymui, inter alia, atsižvelgdama į tai, kiek buvo viršytos atitinkamos parametrų vertės, ir į potencialų pavojų žmonių sveikatai.

Jei nukrypstama nuo I priedo C dalyje nustatytų parametrų verčių, atkuriamieji veiksmai turi apimti 10 straipsnio 2 dalies a–f punktuose 2a dalyje nustatytas priemones. [107 pakeit.]

3.  Neatsižvelgiant į tai, ar buvo nukrypta nuo parametrų verčių, valstybės narės užtikrina, kad būtų uždrausta tiekti bet kokį žmonėms vartoti skirtą vandenį, kuris kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, arba kad būtų apribotas jo vartojimas ir kad būtų imtasi visų kitų atkuriamųjų veiksmų, būtinų žmonių sveikatai apsaugoti.

Valstybės narės visus nuokrypius nuokrypį nuo I priedo A ir B punktuose nustatytų parametrų verčių minimalių reikalavimų automatiškai laiko potencialiu pavojumi žmonių sveikatai, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos mano, kad parametro vertės neatitikimas yra nereikšmingas. [108 pakeit.]

4.  2 ir 3 dalyse aprašytais atvejais, jeigu šių parametrų verčių nesilaikymas laikomas potencialiai pavojingu žmonių sveikatai, valstybės narės kuo skubiau imasi visų šių priemonių: [109 pakeit.]

a)  visiems susijusiems vartotojams praneša apie potencialų pavojų žmonių sveikatai ir jo priežastį, apie parametro vertės viršijimą ir vykdomus atkuriamuosius veiksmus, įskaitant draudimą, ribojimą ar kt.;

b)  vartotojams teikia ir reguliariai atnaujina reikiamus patarimus apie vandens vartojimo ir naudojimo sąlygas, visų pirma atsižvelgdamos į potencialiai pažeidžiamas grupes;

c)  kai tik nustatoma, kad nebeliko potencialaus pavojaus žmonių sveikatai, apie tai informuoja vartotojus ir praneša jiems, kad paslauga vėl teikiama įprastai.

a, b ir c punktuose nurodytų priemonių turi būti imamasi bendradarbiaujant su atitinkamu vandens tiekėju. [110 pakeit.]

5.  Kai neatitiktis nustatoma atitikties vietoje, kompetentingos institucijos arba kitos atitinkamos įstaigos nusprendžia, kokių veiksmų imamasi pagal 3 dalį atsižvelgiant į tai, kokią riziką žmonių sveikatai sukeltų tiekimo pertrūkiai arba žmonėms vartoti skirto vandens naudojimo apribojimas. [111 pakeit.]

12a straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.  Valstybės narės gali numatyti nukrypti leidžiančias nuostatas parametrų vertėms, nurodytoms I priedo B dalyje arba nustatytoms pagal 5 straipsnio 2 dalį, iki maksimalios jų nustatytos vertės, su sąlyga, kad tokios nukrypti leidžiančios nuostatos nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai ir kad toje teritorijoje žmonėms vartoti skirtas vanduo negali būti tiekiamas jokiais kitais priimtinais būdais. Nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos tik šiais atvejais:

a)  naujoje vandens tiekimo teritorijoje;

b)  nustačius vandens tiekimo teritorijoje naują taršos šaltinį arba nustačius naujus parametrus arba iš naujo įvertinus esamus parametrus.

Nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos kuo trumpesnį laiką, ne ilgiau kaip trejus metus, kuriems baigiantis valstybės narės atlieka patikrinimą, siekdamos nustatyti, ar pasiekta pakankamos pažangos.

Išskirtinėmis aplinkybėmis valstybė narė gali leisti antrą kartą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą dėl pirmos pastraipos a ir b punktų. Jei valstybė narė ketina leisti antrą kartą taikyti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą, ji perduoda Komisijai patikrinimo medžiagą ir nurodo savo sprendimo leisti antrą kartą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą priežastis. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo trukmė antrą kartą negali viršyti trejų metų.

2.  Kiekvienu atveju leidus taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą remiantis šio straipsnio 1 dalimi turi būti nurodyta ši informacija:

a)  nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo priežastys;

b)  susijęs parametras, atitinkami ankstesnių patikrinimų rezultatai ir pagal nukrypti leidžiančią nuostatą leistina didžiausia vertė;

c)  geografinė teritorija, kasdien tiekiamo vandens kiekis, gyventojų skaičius ir poveikio bet kuriai maisto gamybos įmonei tikimybė;

d)  tinkamas monitoringo planas, kuriame, jei reikia, numatomi dažnesni patikrinimai;

e)  būtinų atkuriamųjų veiksmų plano santrauka, įskaitant darbų grafiką, išlaidų sąmatą ir patikrinimo nuostatas; ir

f)  būtina nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo trukmė.

3.  Jei kompetentingos institucijos mano, kad parametro vertės neatitikimas yra nereikšmingas, ir jei veiksmų, kurių buvo imtasi remiantis 12 straipsnio 2 dalimi, pakanka susidariusiai padėčiai ištaisyti per 30 dienų, nukrypti leidžiančioje nuostatoje nereikia nurodyti taikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Tuo atveju kompetentingos institucijos arba kitos atitinkamos įstaigos nukrypti leidžiančioje nuostatoje nurodo tik didžiausią leistiną tam tikrą parametro vertę ir laikotarpį, skiriamą susidariusiai padėčiai ištaisyti.

4.  Jeigu bet kurios vandens, tiekiamo iš tam tikros vandens tiekimo sistemos, parametro vertės buvo nesilaikoma iš viso daugiau kaip 30 dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių, šio straipsnio 3 dalies taikyti nebegalima.

5.  Kiekviena valstybė narė, kuri pasinaudojo šiame straipsnyje nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, užtikrina, kad gyventojai, kuriems turi įtakos kiekviena tokia nukrypti leidžianti nuostata, būtų greitai ir tinkamai informuojami apie tą nukrypti leidžiančią nuostatą ir jos taikymo sąlygas. Be to, valstybė narė prireikus užtikrina, kad tam tikroms gyventojų grupėms, kurioms tos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas galėtų kelti ypatingą riziką, būtų duodami patarimai.

Pirmoje pastraipoje nurodyti įpareigojimai netaikomi šio straipsnio 3 dalyje aprašytomis aplinkybėmis, nebent kompetentingos institucijos nuspręstų kitaip.

6.  Išskyrus nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas remiantis šio straipsnio 3 dalimi, valstybė narė per du mėnesius praneša Komisijai apie visas nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas kiekvienai individualiai vandens tiekimo sistemai, tiekiančiai vidutiniškai daugiau kaip 1000 m3 vandens per parą arba vandeniu aprūpinančiai daugiau kaip 5 000 asmenų, ir pateikia jai šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.

7.  Šis straipsnis netaikomas tam žmonėms vartoti skirtam vandeniui, kuris teikiamas prekybai buteliuose ar kitose talpose. [112 pakeit.]

13 straipsnis

Aprūpinimas žmonėms vartoti skirtu vandeniu

1.  Nedarydamos poveikio Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsniui ir subsidiarumo ir proporcingumo principams, valstybės narės, atsižvelgdamos į vietos ir regionines vandens skirstymo perspektyvas ir aplinkybes, imasi visų būtinų priemonių siekdamos visiems gyventojams pagerinti pagerinti visuotinę prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens ir savo teritorijoje skatina jį naudoti. Būtinos priemonės yra šios:

a)  nustatyti, kurie gyventojai neturi prieigos arba turi ribotą prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens, įskaitant pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, ir kodėl (pvz., nes priklauso pažeidžiamai ir marginalizuotai grupei), įvertinti galimybes ir imtis priemonių siekiant gerinti prieigą tiems gyventojams ir informuoti juos apie galimybes prisijungti prie skirstomojo tinklo arba apie alternatyvias prieigos prie to vandens įgijimo priemones;

aa)   užtikrinti viešąjį žmonėms vartoti skirto vandens tiekimą;

b)  viešose erdvėse, ypač intensyvaus pėsčiųjų eismo zonose, diegti ir prižiūrėti laisvos prieigos prie žmonėms vartoti skirto vandens vidaus ir lauko įrangą, įskaitant punktus, kuriuose galima prisipilti vandens; tai turi būti daroma, kai tai techniškai įmanoma, turi būti proporcinga tokių priemonių poreikiui ir atsižvelgiant į ypatingas vietos aplinkybes, pvz., klimatines ir geografines sąlygas;

c)  skatinti naudoti žmonėms vartoti skirtą vandenį tokiomis priemonėmis:

i)  vykdant piliečių informavimo apie šio aukštą vandentiekio vandens kokybę kampanijas ir didinti informuotumą apie artimiausias pažymėtas vietas, kuriose galima prisipilti vandens;

ia)  pradėti kampanijas, kuriomis siekiama skatinti plačiąją visuomenę nešiotis daugkartinio panaudojimo gertuves vandeniui, ir iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie tai, kur galima prisipilti vandens;

ii)  skatinant tiekti šį vandenį užtikrinant nemokamą šio vandens tiekimą administraciniuose ir viešuose pastatuose, taip pat atgrasant nuo į vienkartinius plastikinius butelius ar talpas išpilstyto vandens naudojimo tokiuose administraciniuose pastatuose;

iii)  skatinant skatinti nemokamai arba už nedidelį aptarnavimo mokestį siūlyti šį vandenį restoranuose, valgyklose restoranų, valgyklų ir aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų įstaigose įstaigų klientams. [113, 165, 191, 208, 166, 192, 169, 195, 170, 196, 197 ir 220 pakeit.]

2.  Remiantis pagal 1 dalies a punktą surinkta informacija valstybės narės imasi, jų nuomone, būtinų ir tinkamų priemonių siekdamos prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens užtikrinti pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms. [114 pakeit.]

Jei tos grupės neturi prieigos prie žmonėms vartoti skirto vandens, valstybės narės nedelsdamos jas informuoja apie jų naudojamo vandens kokybę ir apie visus veiksmus, kurių galima imtis siekiant apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo poveikio, susijusio su bet kokiu žmonėms vartoti skirto vandens užterštumu.

2a.   Kai šiame straipsnyje nustatytos pareigos pagal nacionalinę teisę tenka vietos valdžios institucijoms, valstybės narės užtikrina, kad tokios institucijos turėtų priemonių ir išteklių, kad užtikrintų prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens ir kad bet kokios priemonės šioje srityje būtų proporcingos atitinkamo aprūpinimo tinklo pajėgumams ir dydžiui. [173, 199 ir 209 pakeit.]

2b.   Atsižvelgiant į pagal 15 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas surinktus duomenis, Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir Europos investicijų banku, siekiant paremti Sąjungos savivaldybes, kurioms trūksta būtino kapitalo, kad suteiktų joms galimybę gauti techninę pagalbą, Sąjungos finansavimą ir ilgalaikes paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis, ypač siekiant prižiūrėti ir atnaujinti vandens infrastruktūrą, kad būtų užtikrinamos aukštos kokybės vandens tiekimo ir sanitarijos paslaugos pažeidžiamų ir marginalizuotų gyventojų grupėms. [174, 200 ir 210 pakeit.]

14 straipsnis

Visuomenės informavimas

1.  Valstybės narės laikydamosi IV priedo ir kartu vadovaudamosi taikytinomis duomenų apsaugos taisyklėmis užtikrina, kad visi asmenys, kuriems tiekiamas vanduo, internete ar kitais patogiais naudoti būdais galėtų susipažinti su reikiama naujausia ir prieinama informacija apie žmonėms vartoti skirtą vandenį. [116 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad visi asmenys, kuriems tiekiamas vanduo, reguliariai bent kartą per metus tinkamiausia ir lengvai prieinama forma (pvz., sąskaitose faktūrose arba per išmaniąsias programėles) be atskiro prašymo, kaip nustatė kompetentingos institucijos, gautų šią informaciją: [117 pakeit.]

a)  informaciją apie tarifo, taikomo tais atvejais, kai patirtos išlaidos kompensuojamos taikant tarifų sistemą, informaciją apie tarifą, taikomą už vieną kubinį metrą žmonėms vartoti skirto vandens, išlaidų struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias išlaidas, nurodant bent su šiais elementais susijusias išlaidas kintamųjų ir pastoviųjų išlaidų pasiskirstymą:; [118 pakeit.]

i)  priemonėmis, kurių vandens tiekėjai imasi pavojingumo vertinimo tikslais pagal 8 straipsnio 5 dalį; [119 pakeit.]

ii)  žmonėms vartoti skirto vandens ruošimu ir skirstymu; [120 pakeit.]

iii)  nuotekų rinkimu ir valymu; [121 pakeit.]

iv)  priemonėmis, kurių imamasi pagal 13 straipsnį, jei jų imasi vandens tiekėjai; [122 pakeit.]

aa)  informaciją dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės, įskaitant rodiklių parametrus; [123 pakeit.]

b)  tais atvejais, kai patirtos išlaidos kompensuojamos taikant tarifų sistemą, tiekiamo žmonėms vartoti skirto vandens litro ir kubinio metro tiekimo paslaugos kainą ir sąskaitoje nurodomą vandens litro kainą; tais atvejais, kai išlaidos nepadengiamos tarifų sistema, visas vandens sistemai tenkančias išlaidas siekiant laikytis šios direktyvos reikalavimų, kartu su kontekstine ir susijusia informacija apie tai, kaip vietovei tiekiamas žmonėms vartoti skirtas vanduo; [124 pakeit.]

ba)   žmonėms vartoti skirto vandens ruošimą ir skirstymą; [125 pakeit.]

c)  namų ūkio suvartojamo vandens kiekį (bent už metus ar atsiskaitomąjį laikotarpį) ir metines namų ūkio vartojimo tendencijas, jeigu toks vertinimas yra techniškai įgyvendinamas, ir tik tais atvejais, kai vandens tiekėjas gali pateikti šią informaciją; [126 pakeit.]

d)  namų ūkio per metus suvartojamo vandens kiekio palyginimą su tos pačios kategorijos namų ūkių vidutiniškai suvartojamu vandens kiekiu pagal c punktą taikytinais atvejais; [127 pakeit.]

e)  nuorodą į svetainę, kurioje pateikiama IV priede nustatyta informacija.

Komisija gali Valstybės narės aiškiai paskirsto atsakomybę už informacijos teikimą pagal pirmą pastraipą vandens tiekėjams, suinteresuotiesiems subjektams ir kompetentingoms vietos įstaigoms. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 19 straipsnį priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais nustato pagal ši direktyva būtų papildoma, siekiant nustatyti pagal pirmą pastraipą teiktinos informacijos formą ir teikimo sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [128 pakeit.]

3.  1 ir 2 dalys taikomos nedarant poveikio direktyvoms 2003/4/EB ir 2007/2/EB.

15 straipsnis

Informacija apie įgyvendinimo monitoringą

1.  Nedarydamos poveikio direktyvoms 2003/4/EB ir 2007/2/EB, Europos aplinkos agentūrai padedant valstybės narės:

a)  iki ... [šešeri metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos dienos] parengia ir kas šešerius metus atnaujina duomenų rinkinius, kuriuose sukaupiama informacija apie priemones, kurių imamasi pagal 13 straipsnį, ir apie gyventojų, kurie turi prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens, dalį;

b)  iki ... [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos dienos] parengia ir kas trejus metus atnaujina duomenų rinkinius, kuriuose sukaupiami pavojingumo vertinimų ir pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimų, atliktų atitinkamai pagal 8 ir 10 straipsnius, rezultatai, įskaitant šiuos elementus:

i)  pagal 8 straipsnio 1 dalies a punktą nustatytas vandens ėmimo vietas,

ii)  pagal 8 straipsnio 1 dalies d punktą ir 10 straipsnio 1 dalies b punktą surinktus monitoringo rezultatus ir

iii)  glaustą informaciją apie priemones, kurių imtasi pagal 8 straipsnio 5 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį;

c)  parengia ir kasmet atnaujina duomenų rinkinius, kuriuose sukaupiami pagal 9 ir 11 straipsnius surinkti monitoringo rezultatai iš tų atvejų, kai viršytos I priedo A ar B dalyje nustatytos vertės, ir informacija apie atkuriamuosius veiksmus, kurių imtasi pagal 12 straipsnį;

d)  parengia ir kasmet atnaujina duomenų rinkinius, kuriuose sukaupiama informacija apie su geriamuoju vandeniu susijusius incidentus, kurie sukėlė potencialų pavojų potencialią riziką žmonių sveikatai (nepriklausomai nuo to, ar buvo nukrypta nuo parametrų verčių), truko ilgiau nei 10 dienų iš eilės ir paveikė ne mažiau kaip 1000 gyventojų, įskaitant tų incidentų priežastis ir atkuriamuosius veiksmus, kurių imtasi pagal 12 straipsnį. [129 pakeit.]

Jei įmanoma, tiems duomenų rinkiniams parengti naudojamasi Direktyvos 2007/2/EB 3 straipsnio 4 punkte apibrėžtomis erdvinių duomenų paslaugomis.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti duomenų rinkiniai būtų prieinami Komisijai, Europos aplinkos agentūrai ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui.

3.  Europos aplinkos agentūra reguliariai arba Komisijai paprašius skelbia ir atnaujina valstybių narių surinktais duomenimis grindžiamą Sąjungos masto apžvalgą.

Toje apžvalgoje atitinkamai pateikiami šia direktyva sukuriamos vertės, jos rezultatų ir poveikio rodikliai, Sąjungos masto apžvalginiai žemėlapiai ir valstybių narių apžvalginės ataskaitos.

4.  Komisija gali Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva būtų papildoma, siekiant nustatyti pagal 1 ir 3 dalis teiktinos informacijos formą ir teikimo sąlygas, įskaitant išsamius reikalavimus dėl 3 dalyje nurodytų rodiklių, Sąjungos masto apžvalginių žemėlapių ir valstybių narių apžvalginių ataskaitų. [130 pakeit.]

Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. [131 pakeit.]

16 straipsnis

Teisė kreiptis į teismą

1.  Valstybės narės užtikrina, kad fiziniai ar juridiniai asmenys arba jų asociacijos, organizacijos ar grupės pagal nacionalinės teisės aktus arba nacionalinę praktiką turėtų teisę kreiptis į teismą ar kitą pagal įstatymą nustatytą nepriklausomą ir nešališką įstaigą dėl peržiūros procedūros, kad užginčytų sprendimų, veikimo ar neveikimo, susijusių su 4, 5, 12, 13, ir 14 straipsnių įgyvendinimu, materialinį ar procesinį teisėtumą, jei įvykdyta viena iš šių sąlygų:

a)  jie yra pakankamai suinteresuoti;

b)  jie tvirtina, kad įvykdytas teisės pažeidimas, jei pagal atitinkamos valstybės narės administracinio proceso teisę tai yra būtina išankstinė sąlyga.

2.  Valstybės narės nustato, kuriuo etapu sprendimai, veikimas ar neveikimas gali būti ginčijami.

3.  Kas yra pakankamas interesas ir teisės pažeidimas nustato valstybės narės, siekdamos suteikti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismus.

Tuo tikslu, taikant 1 dalies a punktą, visų nevyriausybinių organizacijų, skatinančių aplinkos apsaugą ir atitinkančių nacionalinės teisės aktų reikalavimus, interesas laikomas pakankamu.

Taikant 1 dalies b punktą taip pat laikoma, kad tokios organizacijos turi teises, kurios gali būti pažeistos.

4.  1, 2 ir 3 dalimis nepanaikinama galimybė taikyti išankstinės peržiūros administracinėje institucijoje procedūrą ir nedaro poveikio reikalavimui prieš pasinaudojant teisminėmis peržiūros procedūromis išnaudoti administracines peržiūros procedūras, kai toks reikalavimas nustatytas nacionalinėje teisėje.

5.  Bet kuri 1 ir 4 dalyse nurodyta peržiūros procedūra turi būti teisinga, nešališka, laiku taikoma ir ne per daug brangi.

Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie teisę į administracinės ir teisminės peržiūros procedūras būtų prieinama visuomenei.

17 straipsnis

Įvertinimas

1.  Komisija iki [12 metų nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos dienos] atlieka šios direktyvos įvertinimą. Jis grindžiamas, inter alia, šiais elementais:

a)  įgyvendinant šią direktyva sukaupta patirtimi;

b)  duomenų rinkiniais, kuriuos valstybės narės rengia pagal 15 straipsnio 1 dalį, ir Sąjungos masto apžvalgomis, sudarytomis Europos aplinkos agentūros pagal 15 straipsnio 3 dalį;

c)  atitinkamais moksliniais, analitiniais ir epidemiologiniais duomenimis;

d)  Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, jei jų yra.

2.  Atlikdama įvertinimą Komisija ypatingą dėmesį kreipia į šios direktyvos rezultatus, susijusius su šiais aspektais:

a)  7 straipsnyje nustatytu rizika grindžiamu požiūriu;

b)  113 straipsnyje nustatytomis su prieiga prie vandens susijusiomis nuostatomis ir gyventojų, neturinčių prieigos prie vandens, dalimi; [132 pakeit.]

c)  nuostatomis dėl informacijos, kuri turi būti teikiama visuomenei pagal 14 straipsnį ir IV priedą, įskaitant vartotojams patogią IV priedo 7 punkte nurodytos informacijos apžvalgą Sąjungos lygmeniu. [133 pakeit.]

2a.   Komisija ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos] ir po to, jei tikslinga, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie potencialų pavojų, kurį išskyrus žmonėms vartoti skirto vandens šaltiniams kelia mikroplastikas, vaistiniai preparatai ir, jei tinkama, kiti nauji teršalai, ir su tuo susijusią galimą sveikatos sutrikimo riziką. Prireikus Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 19 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma, siekiant nustatyti didžiausias mikroplastiko, vaistinių preparatų ir kitų naujų teršalų, atsiradusių žmonėms vartoti skirtame vandenyje, vertes. [134 pakeit.]

Article 18

Priedų peržiūrėjimas ir keitimas

1.  Ne rečiau kaip kas penkerius metus Komisija peržiūri I priedą, atsižvelgdama į mokslo ir technikos pažangą.

Komisija, remdamasi valstybių narių atliktų pavojingumo vertinimų ir pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimų rezultatais, sukauptais pagal 15 straipsnį parengtuose duomenų rinkiniuose, peržiūri II priedą ir įvertina, ar reikia jį koreguoti arba įtraukti naujų monitoringo, vykdomo tų rizikos vertinimų tikslais, specifikacijų.

2.  Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus iš dalies keičiami I–IV priedai siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga arba nustatyti monitoringo, atitinkamai pagal 8 straipsnio 1 dalies d punktą ir 10 straipsnio 1 dalies b punktą vykdomo pavojingumo vertinimo ir pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimo tikslais, reikalavimus.

2a.   Ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri, ar 10a straipsniu buvo pasiekta pakankamo lygio higienos reikalavimų dėl su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančių medžiagų ir gaminių suderinimo ir prireikus imasi tolesnių tinkamų priemonių. [135 pakeit.]

19 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  18 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo diena].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 18 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Article 20

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

21 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos yra turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios. Valstybės narės iki ... [dveji metai nuo šio direktyvos įsigaliojimo] pateikia Komisijai tas taisykles ir priemones ir praneša jai apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

22 straipsnis

Perkėlimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 2 straipsnio, 5–21 straipsnių ir I–IV priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo... [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

23 straipsnis

Panaikinimas

1.  Direktyva 98/83/EB su pakeitimais, padarytais V priedo A dalyje išvardytais teisės aktais, panaikinama nuo [kita diena po 22 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos datos], nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų V priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikties lentelę.

2.  Pagal Direktyvos 98/83/EB 9 straipsnį valstybių narių leidžiamos taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos, kurios [šios direktyvos perkėlimo pabaigos diena] dar galioja, toliau taikomos iki savo galiojimo pabaigos. Jų galiojimas negali būti pratęstas. [136 pakeit.]

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

25 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

MINIMALŪS REIKALAVIMAI DĖL PARAMETRŲ VERČIŲ, NAUDOJAMŲ VERTINANT ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTO VANDENS KOKYBĘ

A DALIS

Mikrobiologiniai parametrai

Parametras

Parametro vertė

Raiškos vienetas

Clostridium perfringens sporos

0

Skaičius/100 ml

Koliforminės bakterijos

0

Skaičius/100 ml

Enterokokai

0

Skaičius/100 ml

Escherichia coli (E. coli)

0

Skaičius/100 ml

Heterotrofinių mikroorganizmų skaičius (HPC) (22 )

Nėra nebūdingų pokyčių

 

Somatiniai kolifagai

0

Skaičius/100 ml

Drumstumas

<1

NDV

Pastaba

Šioje dalyje išdėstyti parametrai netaikomi šaltinio ir mineraliniam vandeniui, vadovaujantis Direktyva 2009/54/EB.

[179 pakeit.]

B DALIS

Cheminiai parametrai

Parametras

Parametro vertė

Raiškos vienetas

Pastabos

Akrilamidas

0,10

μg/l

Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.

Stibis

5,0

μg/l

 

Arsenas

10

μg/l

 

Benzenas

1,0

μg/l

 

Benzo(a)pirenas

0,010

μg/l

 

Beta-estradiolis (50-28-2)

0,001

μg/l

 

Bisfenolis A

0,01 0,1

μg/l

 

Boras

1,0 1,5

mg/l

 

Bromatas

10

μg/l

 

Kadmis

5,0

μg/l

 

Chloratas

0,25

 mg/l

 

Chloritas

0,25

 mg/l

 

Chromas

25

μg/l

Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos chromo parametro vertė yra 50 μg/l.

Varis

2,0

mg/l

 

Cianidas

50

μg/l

 

1,2-dichloretanas

3,0

μg/l

 

Epichlorhidrinas

0,10

μg/l

Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.

Fluoridas

1,5

mg/l

 

 Haloacetinės rūgštys (HAA)

 80

 μg/l

Šių devynių reprezentatyvių medžiagų suma: monochloracto rūgšties, dichloracto rūgšties ir trichloracto rūgšties, monobromacto rūgšties ir dibromacto rūgšties, bromochloracto rūgšties, bromodichloracto rūgšties, dibromchloracto rūgšties ir tribromacto rūgšties.

Švinas

5

μg/l

Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos švino parametro vertė yra 10 μg/l.

Gyvsidabris

1,0

μg/l

 

Mikrocistinas-LR

 1,0

μg/l

 

Nikelis

20

μg/l

 

Nitratas

50

mg/l

Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi sąlygos [nitratas]/50 + [nitritas]/3 ≤ 1 (laužtiniuose skliaustuose įrašomos nitratui (NO3) ir nitritui (NO2) nustatytos koncentracijos mg/l) ir kad nitritams nustatytos 0,10 mg/l vertės būtų laikomasi vandenyje, ištekančiame iš vandens ruošimo įrenginių.

Nitritas

0,50

mg/l

Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi sąlygos [nitratas]/50 + [nitritas]/3 ≤ 1 (laužtiniuose skliaustuose įrašomos nitratui (NO3) ir nitritui (NO2) nustatytos koncentracijos mg/l) ir kad nitritams nustatytos 0,10 mg/l vertės būtų laikomasi vandenyje, ištekančiame iš vandens ruošimo įrenginių.

Nonilfenolis

0,3

μg/l

 

Pesticidai

0,10

μg/l

Pesticidai – tai:

–  organiniai insekticidai,

–  organiniai herbicidai,

–  organiniai fungicidai,

–  organiniai nematocidai,

–  organiniai akaricidai,

–  organiniai algicidai,

–  organiniai rodenticidai,

–  organiniai slimicidai,

–  susiję produktai (inter alia, augimo reguliatoriai)

bei jų atitinkami metabolitai apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 32 punkte(42).

Ši parametro vertė taikoma kiekvienam atskiram pesticidui.

Aldrino, dieldrino, heptachloro ir heptachloro epoksido parametro vertė yra 0,030 μg/l.

Pesticidų suma

0,50

μg/l

Pesticidų suma – visų atskirų pesticidų, nurodytų pirmesnėje skiltyje, aptiktų ir apskaičiuotų atliekant monitoringą, suma.

PFAS

0,10

μg/l

PFAS – kiekviena atskira per- ir polifluoralkilinta cheminė medžiaga (cheminė formulė: CnF2n+1−R).

 

 

 

Pagal formulę taip pat nustatomas skirtumas tarp ilgosios grandinės ir trumposios grandinės PFAS. Ši direktyva taikoma tik ilgosios grandinės PFAS.

 

 

 

Ši atskirų PFAS parametro vertė bus taikoma tik toms PFAS, kurių, kaip tikėtina, bus ir kurios, remiantis šios direktyvos 8 straipsnyje nurodyto pavojingumo vertinimo rezultatais, yra pavojingos žmonių sveikatai.

PFAS suma

0,50

μg/l

PFAS suma – per- ir polifluoralkilintų cheminių medžiagų suma (cheminė formulė: CnF2n+1−R).

 

 

 

Ši PFAS sumos parametro vertė bus taikoma tik toms PFAS, kurių, kaip tikėtina, bus ir kurios, remiantis šios direktyvos 8 straipsnyje nurodyto pavojingumo vertinimo rezultatais, yra pavojingos žmonių sveikatai.

Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai

0,10

μg/l

Šių junginių koncentracijų suma: benzo(b)fluoranteno, benzo(k)fluoranteno, benzo(ghi)perileno ir indeno(1,2,3-cd)pireno.

Selenas

10

μg/l

 

Tetrachloretenas ir trichloretenas

10

μg/l

Išvardytų junginių koncentracijų suma

Haloformų suma

100

μg/l

Jei įmanoma, valstybės narės siekia mažesnės vertės nesumažindamos dezinfekcijos veiksmingumo.

Šių junginių koncentracijų suma: chloroformo, bromoformo, dibromochlormetano, bromodichlormetano.

Uranas

30

μg/l

 

Vinilchloridas

0,50

μg/l

Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.

[138 ir 180 pakeit.]

Ba DALIS

Indikatoriniai parametrai

Indikatoriniai parametrai

Parametras

Parametro vertė

Raiškos vienetas

Pastabos

Aliuminis

200

μg/l

 

Amonis

0,50

mg/l

 

Chloridas

250

mg/l

1 pastaba

Spalva

Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių

 

 

Savitasis elektros laidis

2 500

μS cm-1 esant 20 °C

1 pastaba

Vandenilio jonų koncentracija

≥ 6,5 ir ≤ 9,5

pH vienetai

1 ir 3 pastabos

Geležis

200

μg/l

 

Manganas

50

μg/l

 

Kvapas

Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių

 

 

Sulfatai

250

mg/l

1 pastaba

Natris

200

mg/l

 

Skonis

Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių

 

 

Kolonijas sudarančių vienetų skaičius esant 22 °C

Nėra nebūdingų pokyčių

 

 

Koliforminės bakterijos

0

Skaičius/100 ml

 

Bendroji organinė anglis (BOA)

Nėra nebūdingų pokyčių

 

 

Drumstumas

Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių

 

 

1 pastaba:

Vanduo neturėtų būti agresyvus.

2 pastaba

Šis parametras nenustatomas, jeigu vanduo nėra paviršinis arba jeigu jam neturi įtakos paviršinis vanduo. Tuo atveju, kai šios parametro vertės nesilaikoma, atitinkama valstybė narė turi ištirti vandens tiekimo sistemą, kad užtikrintų, jog patogeniniai organizmai, pvz., kriptosporidijos, nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai.

3 pastaba:

Netekančiam vandeniui, išpilstytam į butelius ar kitas talpas, minimali vertė gali būti sumažinta iki 4,5 pH vienetų.

Vandeniui, išpilstytam į butelius ar kitas talpas, kuris yra natūraliai arba dirbtinai prisodrintas anglies dioksido, minimali vertė gali būti mažesnė.

[139 pakeit.]

C DALIS

Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimui svarbūs parametrai

Parametras

Parametro vertė

Raiškos vienetas

Pastabos

Legionelės Legionella pneumophila

<1000

Skaičius/l

Jei legionelių parametras neatitinka <1000/l vertės, imami bandiniai dėl Legionella pneumophila bakterijų. Jei Legionella pneumophila bakterijų neaptinkama, legionelių parametro vertė yra <10 000/l.

Legionelės

< 10 000

Skaičius/l

Jeigu Legionella pneumophila, kurios parametro vertė < 1 000/l, neaptinkama, legionelių parametro vertė yra < 10 000/l.

Švinas

5

μg/l

Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos švino parametro vertė yra 10 μg/l.

[140 pakeit.]

CA dalis

Nauji stebėsenos parametrai

Mikroplastikai

Stebėsena vykdoma pagal mikroplastikų vertinimo metodiką, nustatytą naujoje 11 straipsnio 5b dalyje nurodytame deleguotajame akte.

[141 pakeit.]

II PRIEDAS

MONITORINGAS

A DALIS

Bendrieji tikslai ir žmonėms vartoti skirto vandens monitoringo programos

1.  Įgyvendinant pagal 11 straipsnio 2 dalį nustatytas žmonėms vartoti skirto vandens monitoringo programas atliekami šie veiksmai:

a)  tikrinama, ar visoje vandens tiekimo grandinėje –, vandens ėmimo vietoje, ruošimo, saugojimo ir skirstymo etapais – veiksmingai taikomos rizikos žmonių sveikatai kontrolės priemonės ir ar atitikties vietoje vanduo yra sveikas ir švarus;

b)  teikiama informacija apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę ir taip įrodoma, kad laikomasi 4 straipsnyje nustatytų įpareigojimų ir pagal 5 straipsnį nustatytų parametrų verčių;

c)  nustatomi tinkamiausi rizikos žmonių sveikatai mažinimo būdai.

2.  Į pagal 11 straipsnio 2 dalį nustatytas monitoringo programas įtraukiamas vienas iš šių elementų:

a)  pavienių vandens bandinių rinkimas ir analizė

b)  registruojami nuolatos vykdomo monitoringo matavimai.

Monitoringo programos taip pat apima tikrinamąjį monitoringą papildančią veiklos monitoringo programą, kuri padeda greitai apžvelgti veiklos rezultatus, pastebėti vandens kokybės problemas ir laiku imtis iš anksto suplanuotų atkuriamųjų veiksmų. Šios veiklos monitoringo programos pritaikomos pagal tiekimo pobūdį, jose atsižvelgiama į pavojingumo vertinimų ir tiekimo rizikos vertinimų išvadas ir jomis siekiama patikrinti, ar veiksmingos visos vandens ėmimo, ruošimo, skirstymo ir saugojimo kontrolės priemonės. Veiklos monitoringo programos apima drumstumo parametro monitoringą siekiant reguliariai kontroliuoti fizinio šalinimo naudojant filtravimo procesus veiksmingumą, laikantis tolesnėje lentelėje nurodytų parametrų verčių ir dažnumo.

Parametras

Parametro vertė

Drumstumas

0,3 NDV (95%) ir ne daugiau kaip 0,5 NDV per nepertraukiamą 15 minučių trukmę

Vandens tiekimo teritorijoje per dieną paskirstomo ar išgaunamo vandens tūris (m3)

Minimalus dažnumas

≤ 10 000

Kasdien

>10 000

Nuolat

Be to, monitoringo programas gali sudaryti:

a)  įrašų apie įrangos veikimą ir techninę būklę tikrinimas

b)  vandens ėmimo vietos ir ruošimo, saugojimo ir skirstymo infrastruktūros tikrinimai, nepažeidžiant 8 straipsnio 1 dalies c punkte ir 10 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų monitoringo reikalavimų.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad monitoringo programos būtų nuolat peržiūrimos ir bent kas šešerius metus atnaujinamos arba pakartotinai tvirtinamos.

B DALIS

Pagrindiniai parametrai ir bandinių ėmimo dažnumas

1.  Pagrindiniai parametrai

Escherichia coli (E. coli), Clostridium perfringens sporos ir somatiniai kolifagai ir enterokokai laikomi pagrindiniais parametrais ir negali būti įtraukti į tiekimo rizikos vertinimą, atliekamą pagal šio priedo C dalį. Jų monitoringas visuomet vykdomas 2 punkto 1 lentelėje nustatytu dažnumu. [142 pakeit.]

2.  Bandinių ėmimo dažnumas

Visų pagal 5 straipsnį nustatytų parametrų monitoringas vykdomas bent tolesnėje lentelėje nustatytu dažnumu, nebent remiantis pagal 9 straipsnį ir šio priedo C dalį atliktu tiekimo rizikos vertinimu nustatomas kitas bandinių ėmimo dažnumas.

1 lentelė

Minimalus su atitikties monitoringu susijusio bandinių ėmimo ir analizės dažnumas

 

Minimalus bandinių skaičius per metus

≤ 100

10a

> 100

≤ 1 000

10a

> 1 000

≤ 10 000

50b

≤ 10 000

≤ 100 000

365

≤ 100 000

365

Vandens tiekimo objekto teritorijoje per dieną paskirstomo ar išgaunamo vandens tūris (m3)

(Žr. 1 ir 2 pastabas) m3

A grupės parametras (mikrobiologinis parametras) –

bandinių skaičius per metus

(žr. 3 pastabą)

B grupės parametras (cheminis parametras) –

bandinių skaičius per metus

 

≤ 100

> 0

(Žr. 4 pastabą)

> 0

(Žr. 4 pastabą)

> 100

≤ 1 000

4

1

> 1 000

≤ 10 000

4

+3

1000 m3 tiekiamo vandens per dieną ir bendrojo tūrio daliai

1

+1

1000 m3 tiekiamo vandens per dieną ir bendrojo tūrio daliai

> 10 000

 

≤ 100 000

3

+ 1

10 000 m3 tiekiamo vandens per dieną ir

bendrojo tūrio daliai

> 100 000

 

12

+ 1

25 000 m³ tiekiamo vandens per dieną ir bendrojo tūrio daliai

a: visi bandiniai turi būti imami laikotarpiu, pasižyminčiu didele enterinių patogenų sukeliamų ligų protrūkio rizika.

b: bent dešimt bandinių turi būti imama laikotarpiu, pasižyminčiu didele enterinių patogenų sukeliamų ligų protrūkio rizika.

1 pastaba. Vandens tiekimo objekto teritorija yra geografiškai apibrėžta teritorija, kurioje žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas iš vieno ar daugiau vandens tiekimo šaltinių, o vandens kokybė gali būti laikoma beveik vienoda.

2 pastaba. Tūris apskaičiuojamas kaip vienų kalendorinių metų vidurkis. Nustatant minimalų bandinių ėmimo dažnumą gali būti atsižvelgiama ne į vandens tūrį, o į vandens tiekimo objekto teritorijos gyventojų skaičių, remiantis prielaida, kad sunaudojamo vandens kiekis yra 200 l per dieną vienam gyventojui.

3 pastaba: Nurodytas dažnumas apskaičiuojamas taip: pvz., 4 300 m 3 per dieną = 16 mėginių (keturi pirmieji 1 000 m 3 per dieną + 12 papildomiems 3 300 m 3 per dieną).

3 4 pastaba: Valstybės narės, kurios pagal 3 straipsnio 2 dalies b punktą nusprendė netaikyti direktyvos nuostatų iš individualios vandens tiekimo sistemos tiekiamam vandeniui, minėtu dažnumu ima bandinius tik vandens tiekimo objekto teritorijose, kuriose per dieną paskirstoma nuo 10 iki 100 m3 vandens. [186 pakeit.]

C DALIS

Tiekimo rizikos vertinimas

1.  9 straipsnyje nurodytas tiekimo rizikos vertinimas grindžiamas bendraisiais rizikos vertinimo principais, nustatytais tarptautiniuose standartuose, pvz., standarte EN 15975-2 „Geriamojo vandens tiekimo saugumas. Rizikos ir krizių valdymo gairės“.

2.  Atlikus tiekimo rizikos vertinimą monitoringui naudotas parametrų sąrašas papildomas ir B dalyje nustatytas bandinių ėmimo dažnumas padidinamas, jei tinka kuri nors iš toliau nurodytų sąlygų:

a)  šiame priede pateikto parametrų sąrašo arba nurodyto dažnumo nepakanka tam, kad būtų galima įvykdyti 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus;

b)  11 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtina atlikti papildomą monitoringą;

c)  būtina pateikti A dalies 1 punkto a papunktyje numatytas garantijas;

d)  bandinių ėmimo dažnumą būtina padidinti remiantis 8 straipsnio 3 dalies a punktu.

3.  Atlikus tiekimo rizikos vertinimą monitoringui naudotas parametrų sąrašas gali būti sutrumpintas ir B dalyje nustatytas bandinių ėmimo dažnumas gali būti sumažintas, jei tinka visos toliau nurodytos sąlygos:

a)  bandinių ėmimo vieta ir dažnumas nustatomi atsižvelgiant į parametro kilmę, taip pat jo koncentracijos svyravimus ir ilgalaikę tendenciją, atsižvelgiant į 6 straipsnį;

b)  kad būtų galima sumažinti su tam tikro parametro analize susijusį minimalų bandinių ėmimo dažnumą, visi rezultatai, gauti išanalizavus reprezentatyviose bandinių ėmimo vietose, atitinkančiose visos vandens tiekimo objekto teritorijos savybes, bent trejų metų laikotarpiu reguliariais intervalais surinktus bandinius, turi nesiekti 60 % parametro vertės;

c)  kad būtų galima pašalinti parametrą iš parametrų, kurių monitoringą reikia vykdyti, sąrašo, visi rezultatai, gauti išanalizavus reprezentatyviose vietose, atitinkančiose visos vandens tiekimo objekto teritorijos savybes, bent trejų metų laikotarpiu reguliariais intervalais surinktus bandinius, turi nesiekti 30 % parametro vertės;

d)  sprendimas dėl parametro pašalinimo iš parametrų, kurių monitoringą reikia vykdyti, sąrašo grindžiamas rizikos vertinimo, kurį atliekant atsižvelgiama į žmonėms vartoti skirto vandens šaltinių monitoringo rezultatus ir kuriuo patvirtinama, kad, kaip nustatyta 1 straipsnyje, žmonių sveikata apsaugota nuo neigiamo bet kokio vandens užterštumo poveikio, rezultatais;

e)  kad būtų galima sumažinti bandinių ėmimo dažnumą arba pašalinti parametrą iš parametrų, kurių monitoringą reikia vykdyti, sąrašo, rizikos vertinimu turi būti patvirtinama, kad nėra jokio pagrįstai galimo numatyti veiksnio, kuris galėtų nulemti blogesnę žmonėms vartoti skirto vandens kokybę.

4.  Jei monitoringo rezultatai, įrodantys, kad tinka 3 dalies b–e punktuose nustatytos sąlygos, iki [šios direktyvos įsigaliojimo diena] jau gauti, jie nuo tos dienos gali būti naudojami pritaikant monitoringą pagal tiekimo rizikos vertinimą.

D DALIS

Bandinių ėmimo metodai ir bandinių ėmimo vietos

1.  Bandinių ėmimo vietos pasirenkamos taip, kad būtų užtikrinta atitiktis 6 straipsnyje nurodytoms atitikties vietoms. Tuo atveju, kai vanduo tiekiamas iš skirstomojo tinklo, tam tikriems parametrams tirti skirtus bandinius valstybė narė gali imti vandens tiekimo objekto teritorijoje ar vandens ruošimo įrenginiuose, jei galima įrodyti, kad tai iš esmės nepakeis atitinkamų parametrų išmatuotos vertės. Bandinių skaičius turi būti kuo tolygiau paskirstytas laiko ir vietos atžvilgiu.

2.  Bandiniai atitikties vietoje turi būti imami laikantis šių reikalavimų:

a)  tam tikrų cheminių parametrų (visų pirma vario, švino, legionelių ir nikelio) atitikties tikrinimo vandens bandiniai imami iš vartotojo čiaupo, prieš tai vandens nenutekinus. Atsitiktinai pasirinktu dienos metu imamas vieno litro bandinys. Valstybės narės gali taikyti alternatyvius nustatytos trukmės vandens stagnacijos metodus, geriau atspindinčius padėtį valstybėje, su sąlyga, kad juos taikant vandens tiekimo objekto teritorijoje neatitikties atvejų nesumažės, palyginti su bandinio ėmimo atsitiktiniu dienos metu metodu;

b)  su mikrobiologinių parametrų analize susiję atitikčiai patikrinti reikalingi bandiniai atitikties vietoje imami ir apdorojami pagal standartą EN ISO 19458 (bandinių ėmimo paskirtis B).

2a.  Bandiniai dėl legionelių vidaus vandentiekiuose imami Legionella pneumophila bakterijų paplitimo rizikos vietose ir (arba) vietose, kuriose galima patirti jų poveikį. Valstybės narės parengia bandinių dėl legionelių ėmimo metodų rekomendacijas. [144 pakeit.]

3.  Bandiniai skirstomajame tinkle turi būti imami pagal standartą ISO 5667-5, išskyrus atvejus, kai jie imami iš vartotojų čiaupų. Bandiniai mikrobiologinių parametrų analizei skirstomajame tinkle imami ir apdorojami pagal standartą EN ISO 19458 (bandinių ėmimo paskirtis A).

IIa PRIEDAS

Būtinieji medžiagų, naudojamų gaminant naujus produktus, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, higienos reikalavimai:

a)  medžiagų, kurias leidžiama naudoti gaminant kitas medžiagas, įskaitant, be kitų, organines medžiagas, elastomerus, silikonus, metalus, cementą, jonitines dervas ir sudėtines medžiagas bei iš jų pagamintus produktus, sąrašas;

b)  konkretūs reikalavimai dėl medžiagų naudojimo kitose medžiagose ir iš jų pagamintuose produktuose;

c)  konkretūs tam tikrų medžiagų patekimo į žmonėms vartoti skirtą vandenį apribojimai;

d)  higienos taisyklės, susijusios su kitomis reikalavimams įvykdyti būtinomis savybėmis;

e)  pagrindinės taisyklės, pagal kurias tikrinama, kaip laikomasi a–d punktuose nustatytų reikalavimų;

f)  su bandinių ėmimu ir analizavimo metodais susijusios taisyklės, pagal kurias tikrinama, kaip laikomasi a–d punktuose nustatytų reikalavimų. [145 pakeit.]

III PRIEDAS

PARAMETRŲ ANALIZĖS SPECIFIKACIJOS

Valstybės narės užtikrina, kad analizės metodai, taikomi atliekant monitoringą ir tais atvejais, kai reikia įrodyti atitiktį šiai direktyvai, būtų patvirtinti ir pagrįsti dokumentais, laikantis EN ISO/IEC 17025 ar kitų tarptautiniu lygmeniu pripažintų lygiaverčių standartų. Valstybės narės užtikrina, kad laboratorijos arba su laboratorijomis sutartis sudarę subjektai pagal standartą EN ISO/IEC 17025 arba kitus tarptautiniu lygmeniu pripažintus lygiaverčius standartus taikytų kokybės valdymo sistemas.

Jeigu B dalyje nurodytas būtiniausias analizės metodo veiksmingumo charakteristikas atitinkančio analizės metodo nėra, valstybės narės užtikrina, kad, nepatiriant per didelių išlaidų, monitoringas būtų atliekamas taikant geriausius galimus metodus.

A DALIS

Mikrobiologiniai parametrai, kurių analizės metodai yra nurodyti

Mikrobiologinių parametrų metodai:

a)  Escherichia coli (E. coli) ir koliforminės bakterijos (EN ISO 9308-1 arba EN ISO 9308-2);

b)  Enterococci (EN ISO 7899-2);

c)  Pseudomonas aeruginosa (EN ISO 16266);

d)  kolonijas sudarančių vienetų skaičius arba Heterotrofinių mikroorganizmų skaičius (22 °C) (EN ISO 6222);

e)  Clostridium perfringens, įskaitant sporas (EN ISO 14189).

f)  drumstumas (EN ISO 7027);

g)  legionelės (EN ISO 11731);

h)  somatiniai kolifagai (EN ISO 10705-2).

B DALIS

Cheminiai parametrai, kurių analizės metodo veiksmingumo charakteristikos yra nurodytos

1.  Cheminiai parametrai

Kai vykdomas 1 lentelėje nurodytų parametrų monitoringas, taikomu analizės metodu turi būti bent įmanoma nustatyti koncentraciją, kuri atitiktų parametro vertę; Komisijos direktyvos 2009/90/EB(43) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta kiekybinio įvertinimo riba turi siekti ne daugiau kaip 30 % atitinkamos parametro vertės, o matavimo neapibrėžtis turi atitikti 1 lentelėje nurodytą vertę. Pateikiamas rezultatas turi turėti bent tiek pat reikšminių skaitmenų, kiek jų turi I priedo B dalyje nurodyta parametro vertė.

1 lentelėje nurodyta matavimo neapibrėžtis neturi būti naudojama kaip papildoma I priede nurodytų parametrų verčių paklaida.

1 lentelė

Būtiniausia analizės metodo veiksmingumo charakteristika „Matavimo neapibrėžtis“

Parametrai

Matavimo neapibrėžtis

(žr. 1 pastabą)

% parametro vertės

Pastabos

Akrilamidas

30

 

Stibis

40

 

Arsenas

30

 

Benzo(a)pirenas

50

Žr. 2 pastabą.

Benzenas

40

 

Beta-estradiolis (50-28-2)

50

 

Bisfenolis A

50

 

Boras

25

 

Bromatas

40

 

Kadmis

25

 

Chloratas

30

 

Chloritas

30

 

Chromas

30

 

Varis

25

 

Cianidas

30

Žr. 3 pastabą.

1,2-dichloretanas

40

 

Epichlorhidrinas

 30

 

Fluoridas

20

 

HAA

50

 

Švinas

25

 

Gyvsidabris

30

 

Microcistinas-LR

30

 

Nikelis

25

 

Nitratas

15

 

Nitritas

20

 

Nonilfenolis

50

 

Pesticidai

30

Žr. 4 pastabą.

PFAS

50 20

 

Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai

30

Žr. 5 pastabą.

Selenas

40

 

Tetrachloretenas

30

Žr. 6 pastabą.

Trichloretenas

40

Žr. 6 pastabą.

Haloformų suma

40

Žr. 5 pastabą.

Uranas

30

 

Vinilchloridas

50

 

[177 ir 224 pakeit.]

2.  1 lentelės pastabos

1 pastaba

Matavimo neapibrėžtis – ne neigiamas parametras, pagal naudojamą informaciją apibūdinantis matuojamajam dydžiui priskiriamų kiekybinių verčių pasklidimą. Matavimo neapibrėžties analizės veiksmingumo kriterijus (k = 2) – lentelėje nurodytos parametro vertės procentinis dydis arba griežtesnė vertė. Jei nenurodyta kitaip, matavimo neapibrėžtis apskaičiuojama remiantis parametro verte.

2 pastaba

Jeigu matavimo neapibrėžties vertės pasiekti neįmanoma, turėtų būti pasirinktas geriausias galimas metodas (iki 60 %).

3 pastaba

Metodu nustatoma bendra visų formų cianidų suma.

4 pastaba

Kiekvieno pesticido analizės metodo veiksmingumo charakteristikos yra informacinio pobūdžio. Minimali kai kurių pesticidų matavimo neapibrėžties vertė gali būti 30 %, o tam tikrų kitų pesticidų leidžiama matavimo neapibrėžties vertė gali būti iki 80 %.

5 pastaba

Analizės metodo veiksmingumo charakteristikos taikomos atskiroms medžiagoms ir sudaro 25 % I priedo B dalyje nurodytos parametro vertės.

6 pastaba

Analizės metodo veiksmingumo charakteristikos taikomos atskiroms medžiagoms ir sudaro 50 % I priedo B dalyje nurodytos parametro vertės.

IV PRIEDAS

IFORMACIJA, KURI TURI BŪTI TEIKIAMA VISUOMENEI INTERNETE [146 pakeit.]

Internete vartotojams patogiu ir pritaikytu būdu arba kitais taip pat patogiais naudoti ir pritaikytais būdais skelbiama tokia informacija: [147 pakeit.]

1)  atitinkamo vandens tiekėjo identifikaciniai duomenys, teritorija, žmonių, kuriems tiekiamas vanduo, skaičius ir vandens gamybos būdas; [148 pakeit.]

2)  naujausi I priedo A ir, B ir Ba dalyse išvardytų parametrų monitoringo rezultatai rezultatų, įskaitant asmens, kuriam tiekiamas vanduo, interesų sritį atitinkančių bandinių ėmimo dažnumą ir vietas, kartu su parametrų vertėmis, nustatytomis vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį, apžvalga. Monitoringo rezultatai turi būti ne senesni kaip: [149 pakeit.]

a)  vieno mėnesio labai stambių tiekėjų atveju;

b)  šešių mėnesių vidutinio dydžio ir stambių vandens tiekėjų atveju; [202 pakeit.]

c)  vienų metų labai smulkių ir smulkių vandens tiekėjų atveju; [203 pakeit.]

3)  jei kompetentingos institucijos nustatė, kad viršijamos pagal 5 straipsnį nustatytos parametrų vertės ir dėl to žmonių sveikatai kyla potencialus pavojus, informacija apie potencialų pavojų žmonių sveikatai ir susijusios sveikatos bei vartojimo rekomendacijos arba internetinė nuoroda į tokią informaciją ir rekomendacijas; [150 pakeit.]

4)  atitinkamo tiekimo rizikos vertinimo santrauka; [151 pakeit.]

5)  informacija apie šiuos I priedo Ba dalyje išvardytus indikatorinius parametrus ir su jais susijusias parametrų vertes:;

a)  spalvą,

b)  pH (vandenilio jonų koncentraciją),

c)  savitąjį elektros laidį,

d)  geležį,

e)  manganą,

f)  kvapą,

g)  skonį,

h)  kietumą,

i)  vandenyje ištirpusius mineralus, anijonus / katijonus:

–  boratą BO3-,

–  karbonatą CO32,-

–  chloridą Cl-,

–  fluoridą F-,

–  vandenilio karbonatą HCO3-,

–  nitratą NO3-,

–  nitritą NO2-,

–  fosfatą PO43-,

–  silikatą SiO2,

–  sulfatą SO42-,

–  sulfidą S2-,

–  aliuminį Al,

–  amonį NH4+,

–  kalcį Ca,

–  magnį Mg,

–  kalį K,

–  natrį Na.

Šios parametrų vertės ir kiti nejonizuoti junginiai ir mikroelementai gali būti nurodomi drauge su pamatine verte ir (arba) paaiškinimu; [152 pakeit.]

6)  rekomendacijos vartotojams, įskaitant, atitinkamais atvejais, dėl vandens suvartojimo mažinimo ir atsakingo vandens vartojimo atsižvelgiant į vietos sąlygas; [153 pakeit.]

7)  stambių ir labai stambių vandens tiekėjų atveju – metinė informacija apie: [154 pakeit.]

a)  bendrą vandens sistemos veikimo efektyvumą, įskaitant nuotėkio lygį ir energijos suvartojimą vienam kubiniam tiekiamo vandens metrui lygius, kaip nustatė valstybės narės; [155 pakeit.]

b)  informacija apie vandens tiekėjo vadybą ir valdymą, įskaitant valdybos sudėtį teikiamos vandens tiekimo paslaugos valdymo modelį ir nuosavybės struktūrą; [156 pakeit.]

c)  per metus tiekiamo vandens kiekis ir tendencijos;

d)  tais atvejais, kai patirtos išlaidos kompensuojamos taikant tarifų sistemą, informacija apie vartotojams taikomo tarifo už kubinį vandens metrą išlaidų struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias išlaidas, nurodant bent bei išlaidas, susijusias su energijos sunaudojimu vienam kubiniam metrui tiekiamo vandens, priemonėmis, kurių pagal 8 straipsnio 4 dalį ėmėsi vandens tiekėjas pavojingumo vertinimo tikslais, žmonėms vartoti skirto vandens ruošimu ir skirstymu, nuotekų rinkimu ir valymu, taip pat išlaidas, susijusias su priemonėmis, kurių imtasi taikant 13 straipsnį, jei jų ėmėsi vandens tiekėjai; [157 pakeit.]

e)  įgyvendintų, įgyvendinamų ir planuojamų investicijų suma, kurią vandens tiekėjas laiko būtina siekiant užtikrinti vandens paslaugų (įskaitant infrastruktūros priežiūrą) teikimo finansinį tvarumą, ir faktiškai gautų ar susigrąžintų investicijų suma ir finansavimo planas; [158 pakeit.]

f)  naudojami vandens ruošimo ir dezinfekcijos tipai;

g)  vartotojų skundų duomenų taip pat duomenų apie tai, ar problemos išspręstos aiku ir tinkamai kaip šie skundai nagrinėjami, santrauka ir statistika; [159 pakeit.]

8)  pateikus prašymą – prieiga prie dešimties metų senumo istorinių duomenų dėl 2 ir 3 punkte punktuose nurodytos informacijos duomenų iki 10 metų senumo ir ne anksčiau, nei Direktyva buvo perkelta į nacionalinę teisę. [160 pakeit.]

V PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva

ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas

(kaip nurodyta 23 straipsnyje)

Tarybos Direktyva 98/83/EB

(OJ L 330, 1998 12 5, p. 32)

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003

(OJ L 284, 2003 10 31, p. 1)

Tik II priedo 29 punktas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 596/2009

(OJ L 188, 2009 7 18, p. 14)

Tik priedo 2.2 punktas

Komisijos direktyva (ES) 2015/1787

(OJ L 260, 2015 10 7, p. 6)

 

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

(kaip nurodyta 23 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

 

98/83/EB

2000 m. gruodžio 25 d.

 

(ES) 2015/1787

2017 m. spalio 27 d.

 

VI PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 98/83/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio įžanginė formuluotė

2 straipsnio įžanginė formuluotė

2 straipsnio 1 ir 2 punktai

2 straipsnio 1 ir 2 punktai

2 straipsnio 3–8 punktai

3 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė

3 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė

3 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

3 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

3 straipsnio 2 ir 3 dalys

3 straipsnio 2 ir 3 dalys

4 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė

4 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė

4 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

4 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

4 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

4 straipsnio 1 dalies c punktas

4 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 1 ir 2 dalys

5 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 1 dalies a–c punktai

6 straipsnio a–c punktai

6 straipsnio 1 dalies d punktas

6 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 3 dalis

7 straipsnis

8 straipsnis

 

9 straipsnis

10 straipsnis

7 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė

11 straipsnio 2 dalies a–c punktai

7 straipsnio 3 dalis

11 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 4 dalis

7 straipsnio 5 dalies a punktas

11 straipsnio 4 dalies įžanginė formuluotė

7 straipsnio 5 dalies b punktas

11 straipsnio 4 dalies a punktas

7 straipsnio 5 dalies c punktas

11 straipsnio 4 dalies b punktas

7 straipsnio 6 dalis

11 straipsnio 5 dalis

8 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 2 dalis

12 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

12 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

8 straipsnio 3 dalis

12 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

12 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

12 straipsnio 4 dalies a–c punktai

8 straipsnio 4 dalis

12 straipsnio 5 dalis

8 straipsnio 5–7 dalys

9 straipsnis

10 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

11 straipsnio 1 dalis

18 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

18 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

11 straipsnio 2 dalis

18 straipsnio 2 dalis

19 straipsnis

12 straipsnio 1 dalis

20 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

20 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

12 straipsnio 3 dalis

13 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

21 straipsnis

17 straipsnio 1 ir 2 dalys

22 straipsnio 1 ir 2 dalys

16 straipsnio 1 dalis

23 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 2 dalis

 

23 straipsnio 2 dalis

18 straipsnis

24 straipsnis

19 straipsnis

25 straipsnis

I priedo A dalis

I priedo A dalis

I priedo B dalis

I priedo B dalis

I priedo C dalis

I priedo C dalis

II priedo A dalies 1 punkto a–c papunkčiai

II priedo A dalies 1 punkto a–c papunkčiai

II priedo A dalies 2 punkto pirma pastraipa

II priedo A dalies 2 punkto pirma pastraipa

II priedo A dalies 2 punkto antra pastraipa ir lentelė

II priedo A dalies 2 punkto antra pastraipa

II priedo A dalies 2 punkto trečia pastraipa

II priedo A dalies 3 punktas

II priedo A dalies 4 punktas

II priedo A dalies 3 punktas

II priedo B dalies 1 punktas

II priedo B dalies 2 punktas

II priedo B dalies 1 punktas

II priedo B dalies 3 punktas

II priedo B dalies 2 punktas

II priedo C dalies 1 punktas

II priedo C dalies 2 punktas

II priedo C dalies 1 punktas

II priedo C dalies 3 punktas

II priedo C dalies 4 punktas

II priedo C dalies 2 punktas

II priedo C dalies 5 punktas

II priedo C dalies 3 punktas

II priedo C dalies 4 punktas

II priedo C dalies 6 punktas

II priedo D dalies 1–3 punktai

II priedo D dalies 1–3 punktai

III priedo pirma ir antra pastraipos

III priedo pirma ir antra pastraipos

III priedo A dalies pirma ir antra pastraipos

III priedo A dalies trečios pastraipos a–f punktai

III priedo A dalies trečios pastraipos a–h punktai

III priedo B dalies 1 punkto pirma pastraipa

III priedo B dalies 1 punkto pirma pastraipa

III priedo B dalies 1 punkto antra pastraipa

III priedo B dalies 1 punkto trečia pastraipa ir 1 lentelė

III priedo B dalies 1 punkto antra pastraipa ir 1 lentelė

III priedo B dalies 1 punktas, 2 lentelė

III priedo B dalies 2 punktas

III priedo B dalies 2 punktas

IV priedas

V priedas

IV priedas

V priedas

VI priedas

(1)OL C 367, 2018 10 10, p. 107.
(2)OL C 361, 2018 10 5, p. 46.
(3) 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32).
(5)Žr. V priedą.
(6) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
(7)2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/54/EB dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką (nauja redakcija) (OL L 164, 2009 6 26, p. 45).
(8)2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).
(9)2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
(10)COM(2014)0177.
(11)SWD(2016)0428.
(12)Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita SR 12/2017 „Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimas: vandens kokybė ir prieiga prie vandens Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje pagerėjo, tačiau šioje srityje išlieka dideli investavimo poreikiai“.
(13)PSO Europos regioninio biuro bendradarbiavimo geriamojo vandens parametrų srityje projektas „Rekomendacija dėl Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (Geriamojo vandens direktyvos) I priedo peržiūros“ (Support to the revision of Annex I Council Directive 98/83/EC on the quality of water intended for human consumption (Drinking Water Directive) Recommendation), 2017 m. rugsėjo 11 d.
(14)2015 m. spalio 6 d. Tarybos direktyva 2015/1787, kuria iš dalies keičiami Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės II ir III priedai (OL L 260, 2015 10 7, p. 6).
(15)Guidelines for drinking water quality (Geriamojo vandens kokybės gairės), ketvirtas leidimas, Pasaulio sveikatos organizacija, 2011 m., http://www.who.int/water_sanitation_health/publications/2011/dwq_guidelines/en/index.html
(16)Water Safety Plan Manual: step-by-step risk management for drinking water suppliers (Vandens saugos plano vadovas: išsamios rizikos valdymo gairės geriamojo vandens tiekėjams), Pasaulio sveikatos organizacija, 2009 m., http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/75141/1/9789241562638_eng.pdf
(17)2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
(18)2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).
(19)2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
(20)Legionella and the prevention of Legionellosis („Legionelės ir legioneliozės prevencija“), Pasaulio sveikatos organizacija, 2007 m., http://www.who.int/water_sanitation_health/emerging/legionella.pdf
(21)SWD(2016)0185.
(22)COM(2014)0177.
(23)COM(2014)0177, p. 12.
(24)2017 m. lapkričio 17 d. Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (2017/C 428/09) (OL C 428, 2017 12 13, p. 10).
(25)P8_TA(2015)0294.
(26)P8_TA(2015)0294, 62 punktas.
(27)COM(2014)0209.
(28)2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija 2013/C 378/01 dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (OL L 378, 2013 12 24, p. 1).
(29)2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ ( OL L 354, 2013 12 28, p. 171).
(30)2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
(31)2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).
(32)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(33)OL L 124, 2005 5 17, p. 4.
(34)2013 m. birželio 11 d. Komisijos rekomendacija dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimo atvejais taikytinų valstybių narių įpareigojamųjų ir kompensacinių kolektyvinio teisių gynimo mechanizmų bendrųjų principų (OL L 201, 2013 7 26, p. 60).
(35)2013 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis (OL L 296, 2013 11 7, p. 12).
(36)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(37)2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28).
(38) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).
(39)2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19).
(40)2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84).
(41) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).
(42)2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
(43)2009 m. liepos 31 d. Komisijos direktyva 2009/90/EB, kuria pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB nustatomos vandens cheminės analizės ir vandens būklės stebėsenos techninės specifikacijos (OL L 201, 2009 8 1, p. 36).

Atnaujinta: 2020 m. balandžio 20 d.Teisinė informacija - Privatumo politika