Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0190(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0156/2019

Pateikti tekstai :

A8-0156/2019

Debatai :

PV 28/03/2019 - 4
CRE 28/03/2019 - 4

Balsavimas :

PV 28/03/2019 - 8.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0323

Priimti tekstai
PDF 326kWORD 97k
Ketvirtadienis, 2019 m. kovo 28 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Programa „Kūrybiška Europa“ (2021–2027 m.) ***I
P8_TA(2019)0323A8-0156/2019
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 (COM(2018)0366 – C8-0237/2018 – 2018/0190(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0366),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 5 dalį ir 173 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0237/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2)

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0156/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 87.
(2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013
P8_TC1-COD(2018)0190

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 straipsnio 5 dalį ir 173 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  kultūra, menas, kultūros paveldas ir kultūros įvairovė kultūriniu, edukaciniu, demokratiniu, aplinkosauginiu, socialiniu, žmogaus teisių ir ekonominiu požiūriu požiūriais Europos visuomenei yra didelės vertybės, todėl juos reikėtų skatinti ir remti. 2017 m. kovo 25 d. paskelbtoje Romos deklaracijoje ir 2017 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose teigiama, kad švietimas ir kultūra yra įtraukių ir darnių visuomenių ir konkurencingumo išlaikymo pagrindas; [1 pakeit.]

(2)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Šios vertybės dar kartą patvirtintos ir išreikštos per teises, laisves ir principus, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), kuri, kaip nurodyta ES sutarties 6 straipsnyje, turi tokią pat teisinę galią kaip Sutartys. Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos ir informacijos laisvė, o 13 straipsnyje – menų ir mokslo laisvė; [2 pakeit.]

(3)  ES sutarties 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę ir kad, be kita ko, ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas;

(4)  Komisijos komunikate „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“(4) išdėstyti tolesni Sąjungos tikslai, keliami kultūros ir kūrybos sektoriams. Skatinant tarpvalstybinį kultūros ir kūrybos sektorių matmenį, remiant jų augimo pajėgumą ir kultūra grindžiamą švietimo bei inovacijų kūrybiškumą, siekiama išnaudoti kultūros ir kultūros įvairovės daromą poveikį socialinei sanglaudai ir visuomenės gerovei, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui, tarptautinių kultūrinių ryšių stiprinimui. Programa „Kūrybiška Europa“ drauge su kitomis Sąjungos programomis turėtų padėti įgyvendinti šią naująją Europos kultūros darbotvarkę, atsižvelgiant į tai, kad kultūros ir meninės raiškos savaiminė vertė visada turėtų būti saugoma bei skatinama ir kad meninė kūryba sudaro bendradarbiavimo projektų šerdį. Ši programa Šios Naujos Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimo rėmimas taip pat atitinka 2007 m. kovo 18 d. įsigaliojusią 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, prie kurios Sąjunga yra prisijungusi; [3 pakeit.]

(4a)  Sąjungos politika papildys valstybių narių veiksmus kultūros ir kūrybos srityje ir suteiks jiems papildomos vertės. Sąjungos politikos poveikis turėtų būti nuolat vertinamas, atsižvelgiant į kiekybinius ir kokybinius rodiklius, tokius kaip nauda piliečiams ir aktyvus jų dalyvavimas, nauda Sąjungos ekonomikai jos augimo ir darbo vietų kūrimo bei šalutinio poveikio kitiems ekonomikos sektoriams požiūriais ir kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojų įgūdžiai ir gebėjimai; [4 pakeit.]

(4b)  programos tikslai – saugoti ir puoselėti Europos kultūros paveldą. Europos Tarybos priimtoje Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijoje (Faro konvencija), kuri įsigaliojo 2011 m. birželio 1 d., šie tikslai taip pat pripažinti neatskiriamais nuo teisės į kultūros paveldo pažinimą ir teisės dalyvauti kultūriniame gyvenime. Šioje konvencijoje pabrėžiamas kultūros paveldo vaidmuo kuriant taikią ir demokratinę visuomenę, taip pat tvarios plėtros ir kultūrų įvairovės skatinimo procesuose; [5 pakeit.]

(5)  Europos kultūros įvairovės ir bendrų šaknų suvokimo skatinimas priklauso nuo grindžiamas meninės raiškos laisve, menininkų ir kultūros veiklos vykdytojų gebėjimais ir kompetencija, taip pat klestinčių ir atsparių kultūros ir kūrybos sektorių, kurie pajėgūs viešojoje ir privačiojoje srityse buvimu ir jų gebėjimu kurti, gaminti naujinti ir platinti gaminti savo kūrinius bei platinti juos plačiai ir įvairiai Europos auditorijai. Taip išplečiamas jų verslo potencialas ir, prisidedama prie kūrybinio turinio, meninių tyrimų ir kūrybiškumo prieinamumo didinimo bei skatinimo ir prie tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Be to, skatinant kūrybiškumą ir naujas žinias prisidedama prie konkurencingumo didinimo ir inovacijų gyvybingumo skatinimo pramonės vertės grandinėse. Reikėtų taikyti platesnį požiūrį į švietimą meno ir kultūros srityje, pereinant nuo požiūrio, taikomo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) srityje, prie požiūrio, taikomo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos (MTIMM) srityje. Nors pastaruoju metu padaryta pažanga pagalbos priemonių vertimo ir subtitravimo srityse, Europos kultūros ir kūrybos rinka tebėra susiskaidžiusi nacionaliniu ir lingvistiniu lygmeniu ir dėl to. Atsižvelgiant į kiekvienos rinkos ypatumus, gali būti padaryta daugiau, kad kultūros ir kūrybos sektoriai negali galėtų visapusiškai išnaudoti Europos bendrosios rinkos, ypač bendrosios skaitmeninės rinkos, teikiamų galimybių teikiamas galimybes, be kita ko, atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teisių apsaugą; [6 pakeit.]

(5a)  perėjimas prie skaitmeninių technologijų – tai esminis pokytis, kuris yra vienas iš didžiausių iššūkių kultūros ir kūrybos sektoriams. Skaitmeninės inovacijos pakeitė įpročius, santykius, gamybos ir vartojimo modelius tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu lygmeniu ir jos turėtų skatinti kultūrinę ir kūrybinę raišką bei kultūrinį ir kūrybinį naratyvą, atsižvelgiant į ypatingą kultūros ir kūrybos sektorių vertę skaitmeninėje aplinkoje; [7 pakeit.]

(6)  Programoje turėtų būti atsižvelgiama į dvilypį kultūros ir kūrybos sektorių pobūdį, pripažįstant, viena vertus, kultūros savaiminę bei meninę vertę ir, kita vertus, tų sektorių ekonominę vertę, įskaitant jų platesnį indėlį ekonomikos augimo ir konkurencingumo, kūrybiškumo ir, inovacijų, kultūrų dialogo, socialinės sanglaudos ir žinių generavimo srityse. Tam reikia tvirtų Europos kultūros ir kūrybos sektorių tiek pelno, tiek ne pelno srityse, ypač gyvybingos Europos audiovizualinės pramonės, turint omenyje jos pajėgumą pasiekti didelę auditoriją vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis ir jos ekonominę svarbą, be kita ko, kitiems kūrybos sektoriams ir kultūriniam turizmui, taip pat regionų, vietos ir miestų plėtrai. Vis dėlto konkurencija pasaulio audiovizualinio sektoriaus rinkose dar labiau suintensyvėjo dėl padidėjusios skaitmeninės transformacijos, pavyzdžiui, medijų produkcijos, vartojimo pokyčių ir stiprėjančios pasaulinių turinio platinimo platformų pozicijos. Todėl būtina padidinti Europos pramonei skiriamą paramą; [8 pakeit.]

(6a)  aktyviai Europos Sąjungos pilietybei, bendroms vertybėms, kūrybiškumui ir inovacijoms reikalingas tvirtas pagrindas, į kurį remdamosi jos galėtų vystytis. Pagal Programą turėtų būti remiamas švietimas kino ir audiovizualinių menų srityse, ypač tarp nepilnamečių ir jaunimo; [9 pakeit.]

(7)  tam, kad Programa būtų veiksminga, joje turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų sektorių konkretų pobūdį ir iššūkius, jų skirtingas tikslines grupes ir konkrečius poreikius, audiovizualiniam sektoriui, kitiems kultūros ir kūrybos sektoriams ir tarpsektorinei veiklai skirtose paprogramėse taikant specialiai priderintus metodus. Pagal Programą turėtų būti teikiama vienoda parama visiems kultūros ir kūrybos sektoriams, taikant į bendrus poreikius sutelktas horizontaliąsias sistemas. Remiantis bandomaisiais projektais, parengiamaisiais veiksmais ir tyrimais, pagal Programą taip pat turėtų būti įgyvendinami šio reglamento priede išvardyti sektoriniai veiksmai; [10 pakeit.]

(7a)  visų formų ir raiškos būdų muzika, ypač šiuolaikinė ir gyva muzika, yra svarbi Sąjungos kultūros, meno ir ekonomikos paveldo sudedamoji dalis. Muzika yra socialinės sanglaudos, daugiakultūrės integracijos ir jaunimo socializacijos elementas ir viena iš pagrindinių priemonių kultūros, įskaitant kultūrinį turizmą, teikiamoms galimybėms didinti. Todėl finansinių išteklių paskirstymo ir tikslinių veiksmų nustatymo požiūriu muzikos sektoriui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys pagal šį reglamentą įgyvendinant konkrečius „Kultūros“ paprogramės veiksmus. Kiekvienam atvejui pritaikyti pasiūlymai ir priemonės turėtų padėti sustiprinti muzikos sektoriaus konkurencingumą ir spręsti kai kuriuos konkrečius uždavinius, su kuriais jame susiduriama; [11 pakeit.]

(7b)  reikia stiprinti Sąjungos paramą tarptautinių kultūros ryšių srityje. Programa turėtų būti siekiama prisidėti siekiant naujosios Europos kultūros darbotvarkės trečiojo strateginio tikslo, išnaudojant kultūrą ir kultūrų dialogą kaip priemones socialinei ir ekonominei plėtrai skatinti. Sąjungoje ir visame pasaulyje miestai vykdo naują kultūros politiką. Visame pasaulyje yra daugybė kūrybinių bendruomenių, susibūrusių centruose, inkubatoriuose ir specialiose erdvėse. Sąjunga turėtų padėti šioms bendruomenėms iš Sąjungos ir trečiųjų šalių kurti tinklus ir skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą meninių, kūrybinių ir skaitmeninių įgūdžių srityje; [12 pakeit.]

(8)  tarpsektorinės paprogramės paskirtis – išnaudoti spręsti bendrus skirtingų kultūros ir kūrybos sektorių iššūkius ir išnaudoti jų bendradarbiavimo potencialą. Bendras universalus požiūris gali būti naudingas tuo, kad jis leidžia lengviau perduoti žinias ir užtikrinti administravimo veiksmingumą; [13 pakeit.]

(9)  siekiant paremti Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos politikos priemones, audiovizualiniam sektoriui reikalinga Sąjungos intervencija. Visų pirma tai pasakytina apie autorių teisių sistemos modernizavimą ir siūlomą reglamentą dėl transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamų programų Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789(5), taip pat apie pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiama ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES direktyva (ES) 2018/1808(6). Jais siekiama padidinti Europos audiovizualinio sektoriaus rinkos dalyvių pajėgumus finansuoti, gaminti ir platinti įvairaus formato kūrinius, kurie būtų pakankamai viešinami įvairiomis turimomis komunikacijos priemonėmis (tokiomis kaip televizija, kinas ar užsakomosios vaizdo programų paslaugos) ir patrauklūs auditorijai vis atviresnėje ir konkurencingesnėje rinkoje Europoje ir už jos ribų. Paramą reikėtų padidinti, kad būtų tinkamai sureaguota į pastarojo meto rinkos raidą, visų pirma – į pasaulinių platinimo platformų poziciją, kuri yra stipresnė už nacionalinių transliuotojų, kurie tradiciškai investuoja į Europos kūrinių gamybą, poziciją; [14 pakeit.]

(10)  specialios iniciatyvos, vykdomos pagal programą „Kūrybiška Europa“, pavyzdžiui, Europos paveldo ženklas, Europos paveldo dienos, Europos apdovanojimai šiuolaikinės, roko ir populiariosios muzikos, literatūros, paveldo ir architektūros srityse, Europos kultūros sostinės iniciatyva, tiesiogiai pasiekė milijonus Europos piliečių, atskleidė Europos kultūros politikos socialinę ir ekonominę naudą, todėl juos reikėtų tęsti ir, jei įmanoma, išplėsti. Pagal Programą turėtų būti remiama Europos paveldo ženklu pažymėtų vietovių tinklaveika; [15 pakeit.]

(10a)  pagal Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013 sukurta programa „Kūrybiška Europa“ paskatino rengti novatoriškus ir sėkmingus projektus, kuriuos įgyvendinant sukurta gerosios praktikos pavyzdžių tarptautinio Europos lygmens bendradarbiavimo kūrybos ir kultūros sektoriuose srityje. Savo ruožtu tai padėjo užtikrinti publikai didesnę Europos kultūros įvairovę ir Europos kultūros politikos socialinę ir ekonominę naudą. Siekiant užtikrinti didesnį veiksmingumą, tokias sėkmės istorijas reikėtų ypač pabrėžti ir, esant galimybei, su jomis supažindinti platesniu mastu; [16 pakeit.]

(10b)  visais lygmenimis veikiantys kultūros ir kūrybos sektorių dalyviai turėtų aktyviai dalyvauti siekiant Programos tikslų ir toliau ją plėtojant. Kadangi patirtis, sukaupta oficialiai įtraukiant suinteresuotuosius subjektus į Europos kultūros paveldo metų dalyvaujamojo valdymo modelį, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2017/864(7), pasirodė esanti veiksminga siekiant integruoti kultūrą į kitų sektorių politiką, patartina taikyti šį modelį taip pat ir įgyvendinant Programą. Šis dalyvaujamasis valdymo modelis turėtų apimti universalų požiūrį siekiant sukurti įvairių Sąjungos programų ir iniciatyvų kultūros ir kūrybiškumo srityje sinergiją; [17 pakeit.]

(10c)  į konkrečius pagal Programą įgyvendinamus veiksmus turi būti įtraukti pavyzdiniai tarpsektoriniai veiksmai, kuriais būtų siekiama pademonstruoti valstybėms narėms ir trečiosioms šalims Europos kūrybiškumą ir kultūrų įvairovę. Šiais veiksmais turi būti pabrėžiamas pavyzdinis Europos kultūra grindžiamo kūrybiškumo gebėjimas skatinti tarpsektorines inovacijas platesniu ekonomikos mastu, skiriant specialų apdovanojimą; [18 pakeit.]

(11)  kultūra teikia pagrindą stipresnėms įtraukioms labai svarbi stiprinant įtraukias, darnias ir darnioms visuomenėms svarstančias bendruomenes, atgaivinant teritorijas ir skatinant žmonių iš nepalankios aplinkos socialinę įtrauktį. Migracijos spaudimo problemų ir integracijos iššūkių akivaizdoje kultūra atlieka svarbų vaidmenį kuriant įtraukias erdves kultūrų dialogui ir integruojant migrantus bei pabėgėlius, padėdama jiems jaustis priimančiųjų bendruomenių dalimi, taip pat vystant gerus migrantų ir naujų bendruomenių santykius; [19 pakeit.]

(11a)  kultūra suteikia ir skatina ekonominį, socialinį ir ekologinį tvarumą. Todėl ji turi užimti centrinę vietą politikos formavimo strategijose. Reikėtų pabrėžti kultūros indėlį į visuomenės gerovę apskritai. Remiantis 2018 m. sausio 22 d. Davoso deklaracija dėl kokybiškos pastatų statybos kultūros (vok. „Baukultur“) Europai, turėtų būti skatinamas naujas integruotas požiūris į kokybiškai apstatytos aplinkos formavimą, kuris būtų grindžiamas kultūra, stiprintų socialinę sanglaudą, užtikrintų tvarią aplinką ir prisidėtų prie visos visuomenės sveikatos ir gerovės. Taikant šį požiūrį dėmesys neturėtų būti sutelktas vien į miestų teritorijas, o turėtų būti visų pirma koncentruojamasi į periferinių, atokių ir kaimo vietovių sujungimą. Sąvoka „Baukultur“ apima visus veiksnius, turinčius tiesioginį poveikį piliečių ir bendruomenių gyvenimo kokybei, taigi labai konkrečiai skatinančius įtrauktį, sanglaudą ir tvarumą; [20 pakeit.]

(11b)  visų pirma reikia siekti, kad kultūra, įskaitant kultūrines ir audiovizualines prekes ir paslaugas, taptų labiau prieinama neįgaliesiems, kaip priemonė pasiekti visišką savirealizaciją ir aktyviai dalyvauti, prisidėti kuriant iš tikrųjų įtraukią ir vieningą visuomenę. Todėl Programa turėtų skatinti ir didinti dalyvavimą kultūriniame gyvenime visoje Sąjungoje, ypač neįgalių asmenų ir asmenų iš nepalankios aplinkos, taip pat kaimo ir atokiose vietovėse gyvenančių asmenų; [21 pakeit.]

(12)  kūrybinė ir kultūrinė raiška, saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas yra gyvybingos gyvybingų kultūros ir kūrybos pramonės, įskaitant sektorių ir naujienų žiniasklaidos sektorių, sektoriaus pagrindas. Šia Programa turėtų būti skatinamos audiovizualinio ir leidybos sektorių sankirtos ir bendradarbiavimas, siekiant skatinti pliuralistinę ir nepriklausomą žiniasklaidos aplinką, atitinkančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES(8). Programa turėtų teikti paramą naujiems žiniasklaidos specialistams ir skatinti piliečių kritinį mąstymą, didinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, ypač tarp jaunimo; [22 pakeit.]

(12a)  menininkų ir kultūros darbuotojų judumas, įgūdžių ugdymas, mokymasis, tarpkultūrinis sąmoningumas, bendras kūrimas, bendra gamyba, meno kūrinių platinimas bei sklaida ir dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose, tokiuose kaip mugės ir festivaliai, yra būtina sąlyga, kad Sąjungos kultūros ir kūrybos sektoriai būtų geriau susieti, stipresni ir tvaresni. Jų judumui dažnai trukdo teisinio statuso nebuvimas, sunkumai gauti vizas ir leidimų galiojimo trukmė, dvigubo apmokestinimo rizika ir nesaugios bei nestabilios socialinės apsaugos sąlygos; [23 pakeit.]

(13)  vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 10 straipsniais, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas, nediskriminavimo tikslų integravimas ir, kai taikoma, turėtų būti nustatyti atitinkami lyčių pusiausvyros ir įvairovės kriterijai. Programa turėtų būti siekiama užtikrinti, kad kuo įvairesnių Europos visuomenės sluoksnių nariai galėtų dalyvauti Programoje ir pagal ją vykdomuose projektuose ir kad ji tą įvairovę atspindėtų. Programos veikla turėtų būti stebima ir apie ją turėtų būti atsiskaitoma, norint užtikrinti jos rezultatyvumą šiuo pažiūriu ir sudaryti politikos formuotojams galimybes priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus dėl būsimų programų; [24 pakeit.]

(13a)  Sąjungos meno ir kultūros srityje yra labai daug moterų autorių, specialisčių bei mokytojų ir jos sudaro didelę publikos dalį, kurios prieiga prie kultūrinės pasiūlos didėja. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, pvz., Europos moterų audiovizualinio tinklo tyrimas, skirtas kino režisieriams, ir tyrimas muzikos srityje, atliktas įgyvendinant projektą „We must“, esama vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų ir moterys turi mažiau galimybių realizuoti savo kūrinius bei užimti su sprendimų priėmimu susijusias pareigas kultūros, meno ir kūrybos institucijose. Todėl būtina skatinti moterų talentus ir platinti jų kūrinius siekiant remti moterų karjerą meno srityje; [25 pakeit.]

(14)  atsižvelgiant į bendrą komunikatą „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“, kuris patvirtintas 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija(9), Europos finansavimo priemonėmis ir ypač šia Programa turėtų būti pripažįstama kultūros svarba palaikant tarptautinius santykius ir jos vaidmuo skatinant Europos vertybes, įgyvendinant specialius ir tikslinius veiksmus, skirtus aiškiam pasaulinio masto Sąjungos poveikiui užtikrinti;

(14a)  remiantis išvadomis, padarytomis pasibaigus 2018-iesiems – Europos kultūros paveldo metams, pagal Programą turėtų būti stiprinami sektoriaus bendradarbiavimo ir propagavimo pajėgumai remiant veiklą, susijusią su 2018-ųjų – Europos kultūros paveldo metų palikimu. Šioje srityje turėtų būti atsižvelgiama į 2018 m. lapkričio mėn. vykusios Kultūros ministrų tarybos deklaraciją ir 2018 m. gruodžio 7 d. vykusio Tarybos susitikimo baigiamojo renginio deklaracijas. Vykdant Programą turėtų būti prisidedama prie ilgalaikio tvaraus Europos kultūros paveldo išsaugojimo, teikiant paramą amatininkams ir meistrams, turintiems įgūdžių tradicinių, su kultūros paveldo atkūrimu susijusių amatų srityje; [26 pakeit.]

(15)  atsižvelgiant į 2014 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“(10), atitinkama politika ir priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad Europos istorinis, dabartinis, materialusis, nematerialusis ir skaitmeninis kultūros paveldas teiktų ilgalaikės ir tvarios naudos, ir plėtoti integruotesnį požiūrį būtų nustatytas labiau integruotas požiūris į jo išsaugojimą, panaudojimą, pritaikomąjį pakartotinį naudojimą, sklaidą, valorizavimą ir rėmimą, remiant aukštos kokybės ir koordinuojamą keitimąsi profesinėmis žiniomis, bendrų šiam sektoriui skirtų aukštos kokybės standartų parengimą ir šio sektoriaus specialistų judumą. Kultūros paveldas yra sudedamoji Europos sanglaudos dalis ir padeda susieti tradicijas ir inovacijas. Išsaugoti kultūros paveldą ir remti menininkus, kūrėjus ir amatininkus turėtų būti Programos prioritetas; [27 pakeit.]

(15a)  Programa turėtų būti prisidedama prie piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo ir įtraukimo į kultūrinę ir visuomeninę veiklą, kultūrinio švietimo skatinimo bei kultūrinių žinių ir paveldo viešinimo. Programa taip pat turėtų būti puoselėjama kokybė ir naujovės kūrybos ir išsaugojimo srityse, be kita ko, užtikrinant kultūros, meno, mokslo, mokslinių tyrimų ir technologijų sąveiką; [28 pakeit.]

(16)  atsižvelgiant į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į pažangią, novatorišką ir tvarią pramonę. Atnaujinta ES pramonės politikos strategija“(11), būsimais veiksmais turėtų būti prisidedama prie kūrybiškumo, dizaino ir pažangiųjų technologijų integravimo, kad būtų kuriamos naujos pramonės vertės grandinės ir sugrąžintas tradicinės pramonės konkurencingumas;

(16a)  kaip pabrėžiama 2016 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos, kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas turėtų būti suprantamas kaip kompleksinis klausimas. Visą Programos įgyvendinimo laikotarpį projektai turėtų būti integruojami, siekiant remti naujus verslo modelius bei gebėjimus ir tradicinį savoir-faire, taip pat kūrybinių ir tarpdisciplininių sprendimų pavertimą ekonomine ir socialiniu požiūriu vertingais sprendimais. Be to, turėtų būti visapusiškai išnaudotos esamos Sąjungos politikos sričių sąveikos galimybės, siekiant veiksmingai panaudoti finansavimą, teikiamą pagal tokias Sąjungos programas kaip „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, „Erasmus+“, EaSI ir „InvestEU“; [29 pakeit.]

(17)  Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, taip pat šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, ir Sąjungos strateginės partnerės taip pat turėtų galėti dalyvauti Programoje (laikantis tam tikrų sąlygų);

(18)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Tam, kad būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata. Dėl trečiųjų valstybių įnašų į Programą turėtų būti kasmet teikiamos ataskaitos biudžeto valdymo institucijai; [30 pakeit.]

(19)  Programa turėtų būti stiprinamas Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), Europos Tarybos, įskaitant „Eurimage“ ir Europos audiovizualinę observatoriją (toliau – Observatorija), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos, bendradarbiavimas. Šia programa taip pat turėtų būti remiami Sąjungos įsipareigojimai dėl darnaus vystymosi tikslų, ypač dėl jų kultūrinio matmens(12). Kalbant apie audiovizualinį sektorių, Programa turėtų būti užtikrintas Sąjungos indėlis į Europos audiovizualinės observatorijos veiklą;

(20)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą;

(21)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046(13) (Finansinis reglamentas) nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir nustatyta su finansais susijusių asmenų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos finansavimo sąlyga;

(22)  Europos kino akademija nuo įsteigimo sukaupė unikalių, turėdama ypatingų ekspertinių žinių ir užima ypatingą užimanti unikalią padėtį, kuri jai leidžia burti europinę prisidėjo kuriant Europos kino kūrėjų ir specialistų bendruomenę, propaguojančią propaguodama ir platinančią platindama Europos filmus kitapus nacionalinių sienų ir formuojančią tikrą europinę auditoriją skatindama visų amžių tarptautinės auditorijos atsiradimą. Todėl, atsižvelgiant į bendradarbiavimą su Europos Parlamentu organizuojant LUX kino apdovanojimus, ji turėtų turėti išskirtinę teisę į tiesioginę Sąjungos paramą. Vis dėlto tiesioginė parama turi būti susieta su abiejų šalių derybomis dėl bendradarbiavimo susitarimo, kuriame būtų nustatyti konkretūs uždaviniai bei tikslai, ir teikti tiesioginę paramą turėtų būti galima tik jį sudarius. Tai netrukdo Europos kino akademijai kreiptis dėl finansavimo kitoms iniciatyvoms ir projektams pagal skirtingas Programos kryptis; [31 pakeit.]

(23)  Europos Sąjungos jaunimo orkestras nuo susikūrimo sukaupė unikalių ekspertinių žinių, susijusių su turtingo Europos muzikinio paveldo, prieigos prie muzikos ir kultūrų dialogo, abipusės pagarbos ir supratimo per kultūrą skatinimu ir savo jaunų muzikantų profesionalumo stiprinimu, suteikiant jiems įgūdžių, kurių reikia karjerai kultūros ir kūrybos sektoriuje. Europos Sąjungos jaunimo orkestro indėlį pripažįsta valstybės narės ir Sąjungos institucijos, įskaitant Komisijos ir Europos Parlamento pirmininkus. Europos Sąjungos jaunimo orkestras yra ypatingas tuo, jog jis yra kultūrines ribas peržengiantis Europos orkestras, kurį sudaro jauni muzikantai, atrinkti vadovaujantis aukštais meniniais kriterijais, po griežtos ir skaidrios kasmet visose valstybėse narėse vykdomos perklausų procedūros. Todėl jis turėtų turėti išskirtinę teisę į tiesioginę Sąjungos paramą, remiantis konkrečiais uždaviniais ir tikslais, kuriuos turėtų nustatyti ir reguliariai vertinti Komisija. Kad tą paramą užsitikrintų, Europos Sąjungos jaunimo orkestras turėtų padidinti savo matomumą, siekti, kad orkestre būtų labiau subalansuotai atstovaujama muzikantams iš visų valstybių narių, ir įvairinti savo pajamas, aktyviai siekdamas gauti finansinę paramą iš kitų nei Sąjungos finansavimo šaltinių; [32 pakeit.]

(24)  Europos mastu plačios geografinės aprėpties kultūros ir kūrybos sektorių organizacijos, kurios, vykdydamos savo veiklą, Europos piliečiams tiesiogiai teikia kultūros paslaugas ir dėl to daro tiesioginį poveikį europinei tapatybei, turėtų turėti teisę į tiesioginę Sąjungos paramą;

(25)  siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų paskirstymą iš bendrojo Sąjungos biudžeto, būtina užtikrinti visų pagal Programą vykdomų veiksmų ir veiklos pridėtinę Europos vertę, jų valstybių narių vykdomų veiksmų papildomumą, tuo pačiu metu siekiant finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, bei horizontaliosios politikos (pavyzdžiui, Sąjungos konkurencijos politikos), nuoseklumo, papildomumo ir sąveikos;

(26)  finansinę paramą sprendžiant rinkos nepakankamumo arba neoptimalių investicijų problemas reikėtų naudoti proporcingai, o veiksmai neturėtų dubliuoti arba išstumti privačiojo finansavimo ar iškreipti konkurencijos vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų turėti aiškią Europos pridėtinę vertę ir būti tinkami konkretiems projektams, kuriuos jie remia. Programoje turėtų būti atsižvelgiama ne tik į ekonominę projektų vertę, bet ir į jų kultūrinę ir kūrybinę dimensiją ir specifinį susijusių sektorių pobūdį; [33 pakeit.]

(26a)  Reglamentu …/… [Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė](14) ir Reglamentu …/… [PNPP III](15) numatytų programų lėšos taip pat turėtų būti naudojamos veiksmams pagal Programos tarptautinį matmenį finansuoti. Tokie veiksmai turėtų būti įgyvendinami laikantis šio reglamento; [34 pakeit.]

(27)  viena didžiausių kultūros kultūros ir kūrybos sektoriai yra novatoriški, atsparūs ir augantys Europos ekonomikos sektoriai, kuriuose ekonominė ir kultūrinė vertė sukuriama dėl intelektinės nuosavybės ir individualaus kūrybiškumo. Tačiau dėl šių sektorių susiskaidymo ir juose sukuriamo turto nematerialaus pobūdžio ribojamos galimybės gauti finansavimą iš privačiojo sektoriaus. Vienas rimčiausių uždavinių kultūros ir kūrybos sektoriams kylančių problemų – nepakankamos kūrybos sektoriuose yra padidinti jų galimybes galimybės gauti finansavimą, kurio reikia veiklai kuris turi esminę reikšmę siekiant užtikrinti augimą ir augimui finansuoti, konkurencingumui išlaikyti bei didinti ar tarptautinei veiklai plėtoti išlaikyti arba padidinti konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu. Šios Programos politikos tikslų taip pat turėtų būti siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal, ypač skirtomis MVĮ, remiantis fondo „Invest EU“ politikos sritis sritimis ir atsižvelgiant į praktiką, sukurtą įgyvendinant kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę, kuri buvo nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 1295/2013; [35 pakeit.]

(28)  atsižvelgiant pagrindiniai vertinimo kriterijai vykdant atitinkamų projektų atranką turėtų būti projekto poveikis, kokybė ir įgyvendinimo veiksmingumas. Atsižvelgiant į technines ekspertines žinias, kurios reikalingos norint įvertinti pasiūlymus pagal konkrečius Programos veiksmus, reikėtų numatyti, kad prireikus į vertinimo komitetų sudėtį būtų įtraukti išorės ekspertai, turintys profesinių ir valdymo žinių, susijusių su vertinamos paraiškos sritimi. Prireikus turėtų būti atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti bendrą suderinamumą su auditorijos įtraukties ir jos įvairovės tikslais; [36 pakeit.]

(29)  į Programą turėtų būti įtraukta reali ir lengvai valdoma kiekybinių ir kokybinių veiklos rodiklių sistema, kuri būtų taikoma įgyvendinant jos veiksmus ir vykdant nuolatinę jos rezultatų stebėseną, atsižvelgiant į savitąją meno, kultūros ir kūrybos sektorių vertę. Tokie veiklos rodikliai turėtų būti rengiami kartu su suinteresuotaisiais subjektais. Ši stebėsena bei su Programa susijusi informavimo ir komunikacijos veikla bei jos veiksmai turėtų būti vykdomi atsižvelgiant į tris Programos paprogrames. Įgyvendinant paprogrames turėtų būti atsižvelgiama į vieną ar daugiau kiekybinių ir kokybinių rodiklių. Tokie rodikliai turėtų būti vertinami pagal šį reglamentą; [37 pakeit.]

(29a)  atsižvelgiant į tai, kokia kompleksiška ir sudėtinga užduotis yra rasti, išanalizuoti ir pritaikyti duomenis, įvertinti kultūros politikos poveikį ir apibrėžti rodiklius, Komisija turėtų sustiprinti savo tarnybų, visų pirma Jungtinių tyrimų centro ir Eurostato, tarpusavio bendradarbiavimą, kad būtų galima surinkti atitinkamus statistinius duomenis. Komisija turėtų imtis veiksmų bendradarbiaudama su Sąjungoje veikiančiais kompetencijos centrais, nacionaliniais statistikos institutais ir organizacijomis, susijusiomis su kultūros ir kūrybos sektoriais Europoje, taip pat bendradarbiaudama su Europos Taryba, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir UNESCO; [38 pakeit.]

(30)  šiame reglamente nustatomas programos „Kūrybiška Europa“ finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(16) 17 punkte;

(31)  šiai Programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. [...] (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis (įskaitant dotacijas trečiosioms šalims), apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(32)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima projekto vykdytojas gali pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į projektą vykdančios įmonės dydį ir projekto mastą, kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje; [39 pakeit.]

(33)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(17), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(18), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(19) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(20) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(21), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(33a)  siekiant optimizuoti Sąjungos fondų ir tiesiogiai valdomų priemonių sąveiką, reikėtų palengvinti paramos teikimą veiksmams, kuriems jau suteiktas pažangumo ženklas; [40 pakeit.]

(34)  pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES(22) 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Įgyvendinant Programą reikia atsižvelgti į suvaržymus, atsirandančius dėl tų šalių ir teritorijų atokumo, o jų veiksmingas dalyvavimas Programoje turėtų būti stebimas ir reguliariai vertinamas; [41 pakeit.]

(34a)  pagal SESV 349 straipsnį turėtų būti imtasi priemonių siekiant padidinti atokiausių regionų dalyvavimo visuose veiksmuose mastą. Reikėtų skatinti jų menininkų ir kūrinių mainus judumo tikslais ir tų regionų ir jų kaimyninių šalių bei trečiųjų valstybių žmonių ir organizacijų bendradarbiavimą. Taip šie žmonės galės vienodai pasinaudoti konkurenciniais pranašumais, kurių kultūros ir kūrybos pramonė gali suteikti, visų pirma ekonomikos augimo ir užimtumo srityje. Šios priemonės turėtų būti stebimos ir reguliariai vertinamos; [42 pakeit.]

(35)  siekiant iš dalies pakeisti neesmines šio Reglamento nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su 15 straipsnyje ir II priede nurodytais rodikliais. Atlikdama parengiamąjį darbą Komisija turėtų tinkamai konsultuotis, taip pat ir su ekspertais. Šios konsultacijos turėtų būti vykdomos laikantis principų, išdėstytų 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(36)  siekiant užtikrinti pagal Programą teikiamos finansavimo paramos tęstinumą ir sumažinti didėjantį paramos gavėjų patiriamą finansavimo trūkumą, sklandų Programos įgyvendinimą, išlaidos, kurias naudos gavėjas patyrė prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos, visų pirma išlaidos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisėmis, gali turėtų būti laikomos tinkamos finansuoti, jei jos tiesiogiai susijusios su remiamų veiksmų įgyvendinimu; [43 pakeit.]

(37)  vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti šią Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Į tuos reikalavimus prireikus galima įtraukti rodiklius, kurie būtų Programos poveikio vietos lygmeniu vertinimo pagrindas;

(38)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(23). pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų patvirtinamos darbo programos. Būtina užtikrinti tinkamą ankstesnės programos užbaigimą, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo [2021 m. sausio 1 d.] pagal ankstesnę programą vykdytai ir iki [2020 m. gruodžio 31 d.] neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba; [44 pakeit.]

(38a)  siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą Programos įgyvendinimą, Komisija turėtų užtikrinti, kad nebūtų jokios nereikalingos biurokratinės naštos pareiškėjams paraiškų teikimo etapu ar paraiškų nagrinėjimo etapu; [45 pakeit.]

(38b)  atsižvelgiant į kultūros ir kūrybos sektorių ypatumus, ypatingą dėmesį reikėtų skirti nedidelės apimties projektams ir jų pridėtinei vertei; [46 pakeit.]

(39)  šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma tų, kurie įtraukti į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į lyčių lygybę ir teisės į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, ir skatinama taikyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius. Jis taip pat atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją;

(40)  kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl finansuojamos judumo ir bendradarbiavimo veiklos tarpvalstybinio pobūdžio, didelio masto ir plačios geografinės aprėpties, poveikio prieigai prie judumo mokymosi tikslais ir Sąjungos integracijai apskritai bei dėl didesnio tarptautiškumo tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(41)  todėl Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 turėtų būti panaikintas nuo [2021 m. sausio 1 d.];

(42)  siekiant užtikrinti pagal Programą teikiamos finansavimo paramos tęstinumą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo [2021 m. sausio 1 d.],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (toliau – Programa).

Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) ES biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

2)  kultūros ir kūrybos sektoriai – visi sektoriai, kurių veikla grindžiama kultūros vertybėmis ar menine ir kita individualia ar kolektyvine kūrybine raiška ir praktika, neatsižvelgiant į tai, ar tokia veikla yra orientuota į rinką, ar ne. Ta veikla gali apimti kultūrinę, meninę ar kitokią kūrybinę raišką perteikiančių perteikiančios praktikos, prekių ir paslaugų kūrimą, gamybą, plėtojimą, sklaidą ir išsaugojimą bei susijusias funkcijas, kaip antai švietimą ar valdymą. Ji Daugelis šių veiksmų gali padėti skatinti inovacijas ir darbo vietų kūrimą, visų pirma per intelektinę nuosavybę. Šiems sektoriams priklauso architektūra, archyvai, bibliotekos ir muziejai, dailieji amatai, audiovizualinė kūryba (įskaitant filmus, televiziją, vaizdo žaidimus ir daugialypę terpę), materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas, dizainas (įskaitant mados dizainą), festivaliai, muzika, literatūra, scenos menai, knygos ir leidyba, radijas ir, vaizduojamieji menai, festivaliai ir dizainas (įskaitant mados dizainą); [47 pakeit.]

3)  mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB(24);

4)  teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento [197 straipsnio 2 dalies c punktą];

5)  pažangumo ženklas – aukštos kokybės ženklas, skiriamas projektams, pateiktiems pagal programą „Kūrybiška Europa“, kurie laikyti vertais finansavimo, bet jo negavo dėl riboto biudžeto. Jis reiškia, kad pasiūlymas yra vertingas, ir padeda ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.  Bendrieji Programos tikslai:

-a)  prisidėti prie savitosios kultūros vertės pripažinimo ir propagavimo bei apsaugoti ir skatinti Europos kultūros ir kūrybiškumo, kaip išskirtinio asmeninio vystymosi, švietimo, socialinės sanglaudos, saviraiškos ir nuomonės laisvės bei menų matmens, siekiant stiprinti ir skatinti demokratiją, kritinį mąstymą, priklausymo ir pilietiškumo jausmą, ir kaip pliuralistinės žiniasklaidos ir kultūrinio kraštovaizdžio pagrindų, kokybę; [48 pakeit.]

a)  skatinti europinį bendradarbiavimą kultūros, menų ir kalbų įvairovės srityse, be kita ko, stiprinant menininkų ir kultūros veiklos vykdytojų vaidmenį, Europos kultūros ir meno kūrinių bei bendro Europos kultūros materialiojo ir nematerialiojo paveldo srityse kokybę; [49 pakeit.]

b)  didinti puoselėti visų kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą ir didinti jų ekonominę svarbą, visų pirma audiovizualinio sektoriaus, konkurencingumą kalbant apie audiovizualinį sektorių, kuriant šiuose sektoriuose darbo vietas ir didinant šių sektorių novatoriškumą ir kūrybiškumą. [50 pakeit.]

2.  Konkretūs Programos tikslai:

a)  stiprinti Europos lygmens bendradarbiavimo ekonominį, menų srities, kultūrinį, socialinį ir išorės aspektus, siekiant plėsti ir puoselėti Europos kultūros įvairovę ir Europos materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą bei didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą bei inovacijas ir stiprinti tarptautinius kultūrinius ryšius; [51 pakeit.]

aa)  remti kultūros ir kūrybos sektorius, įskaitant audiovizualinį sektorių, remti menininkus, veiklos vykdytojus ir amatininkus ir skatinti auditorijos dalyvavimą, ypatingą dėmesį skiriant lyčių lygybei ir nepakankamai atstovaujamoms grupėms; [52 pakeit.]

b)  skatinti Europos audiovizualinės pramonės audiovizualinio sektoriaus, ypač MVĮ, nepriklausomų gamybos bendrovių ir kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų, novatoriškumą, konkurencingumą ir veiklos mastą ir tvariai didinti Europos audiovizualinio sektoriaus veiklos kokybę, stengiantis užtikrinti, kad atstovavimas sektoriams ir geografinė aprėptis būtų subalansuoti; [53 pakeit.]

c)  skatinti politinį bendradarbiavimą ir novatoriškus veiksmus, įskaitant naujus verslo ir valdymo modelius ir novatoriškus sprendimus, palaikančius visas Programos paprogrames ir visus kultūros ir kūrybos sektorius, įskaitant meninės raiškos laisvės išsaugojimą ir įvairios, nepriklausomos ir pliuralistinės kultūrinės ir žiniasklaidos aplinkos, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, skaitmeninių įgūdžių, kultūrinio ir meninio švietimo, lyčių lygybės, aktyvaus pilietiškumo, kultūrų dialogo, atsparumo ir socialinės įtraukties skatinimą., visų pirma kalbant apie neįgaliuosius, taip pat suteikiant platesnes galimybes naudotis kultūros vertybėmis ir paslaugomis; [54 pakeit.]

ca)  skatinti menininkų ir kultūros bei kūrybos sektorių veiklos vykdytojų judumą ir jų kūrinių sklaidą; [55 pakeit.]

cb)  suteikti kultūros ir kūrybos sektoriams duomenų, analizių ir tinkamą kokybinių ir kiekybinių rodiklių rinkinį ir sukurti nuoseklią vertinimo ir poveikio vertinimo, taip pat ir tarpsektoriniu aspektu, sistemą. [56 pakeit.]

3.  Programą sudaro šios paprogramės:

a)  paprogramė KULTŪRA taikoma kultūros ir kūrybos sektoriams, išskyrus audiovizualinį sektorių;

b)  paprogramė MEDIA taikoma audiovizualiniam sektoriui;

c)  TARPSEKTORINĖ paprogramė taikoma veiklai, apimančiai skirtingus kultūros ir kūrybos sektorius, įskaitant žiniasklaidos sektorių. [57 pakeit.]

3a straipsnis

Europos pridėtinė vertė

Kultūros ir kūrybiškumo savitosios ir ekonominės vertės pripažinimas ir Sąjungos vertybių ir politikos kokybės ir įvairovės paisymas

Pagal Programą remiami tik tie veiksmai ir veikla, kurie gali suteikti Europos pridėtinę vertę ir padėti pasiekti 3 straipsnyje nurodytus tikslus.

Europos pridėtinė vertė iš Programos veiksmų ir veiklos užtikrinama, pvz., atsižvelgiant į:

a)  tarpvalstybinį veiksmų ir veiklos, kurie papildo regionines, nacionalines, tarptautines ir kitas Sąjungos programas bei politikos kryptis, pobūdį ir tokių veiksmų ir veiklos poveikį piliečių prieigai prie kultūros ir aktyviam jų dalyvavimui, švietimui, socialinei įtraukčiai ir kultūrų dialogui;

b)  tarpvalstybinio ir tarptautinio kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų, įskaitant menininkus, audiovizualinės srities specialistus, kultūros ir kūrybos sektorių organizacijas ir MVĮ bei audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojus, bendradarbiavimo plėtrą ir skatinimą, ypatingą dėmesį skiriant skatinimui išsamiau, sparčiau, veiksmingiau ir tvariau spręsti pasaulinius uždavinius, ypač perėjimą prie skaitmeninių technologijų;

c)  masto ekonomiją, augimą ir darbo vietas, prie kurių kūrimo prisidedama Sąjungos parama, ir papildomų lėšų pritraukimo galimybes;

d)  vienodesnių sąlygų kultūros ir kūrybos sektoriuose užtikrinimą, atsižvelgiant į skirtingų šalių ypatumus, įskaitant šalis ar regionus, turinčius kalbos ar geografinių ypatumų, pvz., atokiausius regionus, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje, ir užjūrio šalis arba teritorijas, priklausančias valstybių narių jurisdikcijai, kaip išvardyta SESV II priede;

e)  Europos bendrų šaknų ir įvairovės naratyvo propagavimą. [58 pakeit.]

4 straipsnis

Paprogramė KULTŪRA

Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytus tikslus, paprogramės KULTŪRA prioritetai yra šie:

-a)  skatinti meninę raišką ir kūrybą; [59 pakeit.]

-aa)  puoselėti talentą, kompetenciją ir įgūdžius bei skatinti bendradarbiavimą ir inovacijas visoje kultūros ir kūrybos sektorių grandinėje, įskaitant paveldą; [60 pakeit.]

a)  sustiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų ir kūrinių tarpvalstybinį matmenį, sklaidą ir sklaidą matomumą, be kita ko, rengiant kūrybinių viešnagių programas, gastroles, renginius, praktinius seminarus, parodas ir festivalius, taip pat sudarant geresnes sąlygas supaprastinti keitimąsi geriausia patirtimi ir padidinti profesinius gebėjimus; [61 pakeit.]

b)  visoje Europoje išplėsti prieigą prie kultūros, kultūrinį dalyvavimą ir informuotumą bei auditorijos įsitraukimą, visų pirma turint omenyje neįgaliuosius ar nepalankioje padėtyje esančius žmones; [62 pakeit.]

c)  per menus, kultūrą ir kultūros paveldą skatinti visuomenės atsparumą ir, didinti socialinę įtrauktį, stiprinti kultūrų ir demokratinį dialogą ir kultūrinius mainus; [63 pakeit.]

d)  sustiprinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumą klestėti ir diegti naujoves, kurti meno kūrinius, kurti ir plėtoti bendruosius gebėjimus, žinias, įgūdžius, naują meninę praktiką, tvarias darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, taip pat prisidėti prie vietos ir regioninės plėtros; [64 pakeit.]

da)  didinti kultūros ir kūrybos sektoriuose dirbančių asmenų profesinius gebėjimus ir suteikti jiems daugiau galių taikant atitinkamas priemones; [65 pakeit.]

e)  per kultūrinį sąmoningumą, meninį kultūrinį paveldą, išraišką, kritinį mąstymą, meninę raišką, kūrėjų matomumą ir pripažinimą, menus, švietimą ir kultūra grindžiamą formaliojo, neformaliojo švietimo ir savaiminio mokymosi visą gyvenimą kūrybiškumą sutvirtinti europinę tapatybę, aktyvų pilietiškumą, bendrumo jausmą ir demokratines vertybes; [66 pakeit.]

f)  skatinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių, įskaitant vietos lygmens ir labai mažas organizacijas, pajėgumų didinimą tarptautiniu lygmeniu, kad jie galėtų veikti tarptautiniu mastu; [67 pakeit.]

g)  kultūrinės diplomatijos priemonėmis taikant žmonių tarpusavio ryšiais grindžiamą metodą, apimantį kultūrinius tinklus, pilietinę visuomenę ir vietos lygmens organizacijas, prisidėti prie Sąjungos visuotinės tarptautinių kultūrinių santykių strategijos, siekiant ilgalaikio šios strategijos poveikio. [68 pakeit.]

Prioritetai išsamiau išdėstyti I priede.

Pagal paprogramę KULTŪRA vykdant konkrečius veiksmus muzikos sektoriui skiriamas ypatingas dėmesys lėšų paskirstymo ir tikslinių veiksmų atžvilgiu. Kiekvienam atvejui pritaikyti pasiūlymai ir priemonės padeda stiprinti muzikos sektoriaus konkurencingumą ir spręsti kai kuriuos konkrečius uždavinius, su kuriais jame susiduriama. [69 pakeit.]

5 straipsnis

Paprogramė MEDIA

Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytus tikslus, paprogramės MEDIA prioritetai yra šie:

a)  puoselėti talentą, gebėjimus, įgūdžius ir įgūdžius, skaitmeninių technologijų naudojimą bei skatinti bendradarbiavimą, judumą ir inovacijas kuriant ir gaminant Europos audiovizualinius kūrinius, taip pat ir tarpvalstybiniu mastu; [70 pakeit.]

b)  išplėsti platinimą kino teatruose tarpvalstybinę ir internetu ir užtikrinti didesnę tarpvalstybinę prieigą prie tarptautinę Europos audiovizualinių kūrinių, be kita ko, taikant novatoriškus verslo modelius sklaidą naujoje skaitmeninėje aplinkoje ir jų platinimą internetu ir naudojant naująsias technologijas ne internetu, ypač kino teatruose; [71 pakeit.]

ba)  tarptautinei auditorijai suteikti platesnę prieigą prie Sąjungos audiovizualinių kūrinių, visų pirma per viešinimą, renginius, kino srities išmanymo veiklą ir kino festivalius; [72 pakeit.]

bb)  puoselėti audiovizualinį paveldą ir gerinti prieigą prie audiovizualinių kūrinių archyvų ir bibliotekų, kaip atminties, švietimo, pakartotinio naudojimo ir naujo verslo šaltinių, juos remti ir propaguoti, be kita ko, naudojant naujausias skaitmenines technologijas; [73 pakeit.]

c)  reklamuoti Europos audiovizualinius kūrinius ir remti visų amžiaus grupių auditorijos, visų pirma jaunimo auditorijos ir neįgaliųjų, aktyvumą siekiant iniciatyviai ir teisėtai naudoti audiovizualinius kūrinius formavimą Europoje ir už jos ribų ir dalintis naudotojų sukurtu turiniu, įskaitant švietimo kino ir audiovizualinių menų srityse propagavimą. [74 pakeit.]

Šie prioritetai įgyvendinami teikiant paramą Europos kūrinių, perteikiančių Europos vertybes ir bendrą tapatybę ir galinčių pasiekti plačią visų amžiaus grupių auditoriją Europoje ir už jos ribų, kūrimui, propagavimui, prieigai prie jų ir jų sklaidai, taip prisitaikant prie naujų rinkos pokyčių ir prisidedant prie Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos. [75 pakeit.]

Prioritetai išsamiau išdėstyti I priede.

6 straipsnis

TARPSEKTORINĖ paprogramė

Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytus Programos tikslus, TARPSEKTORINĖS paprogramės prioritetai yra šie:

a)  remti tarpsektorinį tarpvalstybinį politinį bendradarbiavimą, kuris, be kita ko, apimtų tokią sritį kaip kultūros vaidmuo socialinei įtraukčiai vaidmens socialinės įtraukties srityje propagavimas, visų pirma kalbant apie neįgaliuosius ir demokratijos skatinimą, ir didinti informuotumą apie programą bei remti rezultatų perkeliamumą, kad būtų didinamas Programos matomumas; [76 pakeit.]

b)  kultūros ir kūrybos sektoriuose skatinti novatorišką požiūrį į meninio turinio kūrimą ir meno tyrimus, prieigą prie jo , jo platinimą ir propagavimą, atsižvelgiant į autorių teisių apsaugą ir apimant tiek rinkos, tiek ne rinkos matmenis; [77 pakeit.]

c)  skatinti kompleksinę, kelis sektorius apimančią veiklą, kuria siekiama prisiderinti prie žiniasklaidos sektoriaus patiriamų struktūrinių ir technologinių pokyčių, be kita ko, stiprinti laisvą, įvairią ir pliuralistinę žiniasklaidos, meno ir kultūros aplinką, kokybišką žurnalistiką profesinę žurnalistikos etiką, kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ypač kalbant apie jaunimą, padedant prisitaikyti prie naujų žiniasklaidos priemonių ir formatų bei kovojant su dezinformacijos plitimu; [78 pakeit.]

d)  atitinkamose įsteigti informavimo apie Programą biurus dalyvaujančiose šalyse įsteigti ir remti aktyvų jų dalyvavimą, siekiant sąžiningu ir remti informavimo apie subalansuotu būdu skatinti šią Programą biurus tose šalyse, įskaitant tinklų veikimą vietoje, taip pat teikti pagalbą su Programa susijusių paraiškų teikėjams ir pagrindinę informaciją apie kitas atitinkamas paramos galimybes pagal Sąjungos finansuojamas programas, skatinti tarpvalstybinį kultūros ir kūrybos sektorių bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi. [79 pakeit.]

Prioritetai išsamiau išdėstyti I priede.

7 straipsnis

Biudžetas

1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 1 8502 806 000 000 EUR dabartinėmis palyginamosiomis kainomis. [80 pakeit.]

Programa įgyvendinama pagal tokį preliminarų lėšų paskirstymą:

–  iki 609 000 000 EUR ne mažiau kaip 33 proc. 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam tikslui (paprogramė KULTŪRA); [81 pakeit.]

–  iki 1 081 000 000 EUR ne mažiau kaip 58 proc. 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam tikslui (paprogramė MEDIA); [82 pakeit.]

–  iki 160 000 000 EUR ne mažiau kaip 9 proc. 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytam tikslui (TARPSEKTORINĖ paprogramė);, užtikrinant finansinį asignavimą kiekvienam nacionaliniam programos „Kūrybiška Europa“ centrui, bent jau tokio pat lygmens, kaip finansinis asignavimas, numatytas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013. [83 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

3.  Be 1 dalyje nurodyto finansinio paketo, siekiant skatinti tarptautinį Programos aspektą, galimi papildomi finansiniai įnašai iš išorės finansavimo priemonių [Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė, Pasirengimo narystei paramos priemonė (IPA III)], kuriais būtų remiami pagal šį reglamentą įgyvendinami ir valdomi veiksmai. Tokie įnašai bus finansuojami pagal reglamentus, kuriais sukuriamos tos priemonės, ir dėl jų bus kasmet teikiamos ataskaitos biudžeto valdymo institucijai kartu su ataskaitomis apie trečiųjų valstybių įnašus į programą. [84 pakeit.]

4.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a punktą] arba netiesiogiai pagal to paties reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punktą]. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

8 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1.  Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

a)  Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

c)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

d)  kitos valstybės, konkrečiame bendrame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarimas:

a)  užtikrina tinkamą trečiosios valstybės, dalyvaujančios Sąjungos programose, įmokų ir naudos pusiausvyrą;

b)  nustato dalyvavimo programose sąlygas, įskaitant finansinių įnašų į atskiras programas ir jų administracinių išlaidų apskaičiavimą. Pagal [naujojo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

c)  nesuteikia trečiajai valstybei sprendimų priėmimo įgaliojimų programos atžvilgiu;

d)  užtikrina Sąjungos teises užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti jos finansinius interesus.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija, trečiosios šalys gali dalyvauti Programos valdymo struktūrose ir suinteresuotųjų subjektų forumuose. [85 pakeit.]

2.  1 dalies a, b ir c a–d punktuose nurodytos valstybės paprogramėje MEDIA ir tarpsektorinėje paprogramėje gali dalyvauti, jei įvykdytos Direktyvoje 2010/13/ES išdėstytos sąlygos. [151 pakeit.]

3.  Su 1 dalies c punkte nurodytomis valstybėmis sudarytuose susitarimuose tinkamai pagrįstais atvejais gali būti taikoma nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų nukrypti leidžianti nuostata.

3a.  Nustatant procedūras, kurios yra spartesnės, nei taikomos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, sudaromos palankesnės sąlygos sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurios yra asocijuotos pagal šią programą remiantis šiuo reglamentu. Aktyviai skatinama sudaryti susitarimus su naujomis šalimis. [86 pakeit.]

8a straipsnis

Kitos trečiosios valstybės

Pagal Programą gali būti remiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis, nenurodytomis 8 straipsnyje, jei veiksmai finansuojami papildomais įnašais iš išorės finansavimo priemonių pagal 7 straipsnio 3 dalį ir jei tai atitinka Sąjungos interesus.

9 straipsnis

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis ir Europos audiovizualine observatorija

1.  Finansiniame reglamente nustatyta tvarka Programoje Programoje gali dalyvauti tarptautinės organizacijos, vykdančios veiklą srityse, kuriose taikoma Programa, pavyzdžiui, UNESCO, Europos Taryba, vykdant labiau struktūrizuotą bendradarbiavimą su Kultūros kelių ir Eurovaizdų tinklu, EUIPO observatorija, Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija ir EBPO, atsižvelgiant į bendrus įnašus, siekiant Programos tikslų ir laikantis Finansinio reglamento. [87 pakeit.]

2.  Programos vykdymo laikotarpiu Sąjunga yra Europos audiovizualinės observatorijos narė. Sąjungos dalyvavimas Observatorijos veikloje padeda siekti paprogramės MEDIA prioritetinių tikslų. Palaikant santykius su Observatorija Sąjungai atstovauja Komisija. Sąjungos narystės Observatorijoje mokestis mokamas Iš paprogramei MEDIA skirtų lėšų, siekiant paskatinti rinkti mokamas Sąjungos narystės Observatorijoje mokestis ir analizuoti audiovizualinio sektoriaus duomenis apmokamas duomenų rinkimas bei analizė audiovizualiniame sektoriuje. [152 pakeit.]

9a straipsnis

Duomenų apie Europos kultūros ir kūrybos sektorius rinkimas

Komisija stiprina bendradarbiavimą savo tarnybose, pvz., Jungtiniame tyrimų centre ir Eurostate, kad surinktų atitinkamus statistinius duomenis ir galėtų įvertinti bei išanalizuoti kultūros politikos poveikį. Vykdydama šią užduotį, Komisija bendradarbiauja su Europos kompetencijos centrais ir nacionaliniais statistikos institutais, taip pat su Europos Taryba, EBPO ir UNESCO. Tokiu būdu ji taip pat padeda siekti paprogramės KULTŪRA tikslų įgyvendinimo ir atidžiai stebi tolesnius kultūros politikos pokyčius, taip pat ankstyvuoju etapu įtraukdama suinteresuotuosius subjektus į įvairiems sektoriams bendrų rodiklių arba konkrečių tam tikrų veiklos sričių rodiklių svarstymą ir pritaikymą. Komisija reguliariai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tokios veiklos ataskaitą. [88 pakeit.]

10 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

3.  Derinimo operacijos pagal šią Programą vykdomos laikantis [reglamento Finansinio reglamento X antraštinės dalies ir [reglamente dėl „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies nustatytos tvarkos. Pagal programą „Kūrybiška Europa“ sukurta speciali garantijų priemonė tęsiama pagal [reglamentą „InvestEU“] ir vadovaujamasi įgyvendinimo patirtimi, sukaupta įgyvendinant Reglamentu (ES) Nr. 1295/2013 sukurtą kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę. [89 pakeit.]

4.  Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento XXX [Reglamentą dėl garantijų fondo pakeisiančio reglamento] [X straipsnio] nuostatos, remiantis jau išplėtota praktika ir atsižvelgiant į jos įgyvendinimą. [90 pakeit.]

4a.  Siekiant skatinti Programos tarptautinį aspektą, Reglamentu …/… [Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė] ir Reglamentu …/… [PNPP III] nustatytomis programomis finansiškai prisidedama remiant pagal šį reglamentą nustatytus veiksmus. Šis reglamentas taikomas naudojant tokias programas, kartu užtikrinant atitiktį jas atitinkamai reguliuojantiems reglamentams. [91 pakeit.]

11 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Programoje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, numatytus Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

12 straipsnis

Darbo programos

1.  Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas metines darbo programas. Prieš priimant darbo programas rengiamos konsultacijos su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant užtikrinti, kad planuojamais veiksmais būtų kiek įmanoma geriau remiami įvairūs susijęs sektoriai. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma, kuri neviršija tiesioginio finansavimo dotacijomis.

Bendrieji ir specialieji programos tikslai ir atitinkami politikos prioritetai ir veiksmai, taip pat konkrečiam veiksmui skirtas biudžetas tiksliau nurodomi metinėse darbo programose. Metinėje darbo programoje taip pat pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. [92 pakeit.]

2.  Komisija darbo programą pagal 19 straipsnį priima įgyvendinimo aktu deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas sudarant metines darbo programas. [93 pakeit.]

II skyrius

Dotacijos ir reikalavimus atitinkantys subjektai

13 straipsnis

Dotacijos

1.  Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

1a.  Kvietimuose teikti pasiūlymus gali būti atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti tinkamą paramą nedidelės apimties projektams pagal paprogramę KULTŪRA taikant priemones, kurios gali apimti ir didesnes bendro finansavimo dalis. [94 pakeit.]

1b.  Dotacijos skiriamos atsižvelgiant į šias atitinkamo projekto savybes:

a)  projekto kokybė;

b)  poveikis;

c)  įgyvendinimo kokybė ir veiksmingumas. [95 pakeit.]

2.  Vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai. Komitetas posėdžiauja fiziškai dalyvaujant jo nariams arba nuotoliniu būdu.

Ekspertai turi profesinę patirtį, susijusią su vertinama sritimi. Vertinimo komitetas gali prašyti šalies, kurioje pateikta paraiška, ekspertų pateikti nuomonę. [96 pakeit.]

3.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalies ir tinkamai pagrįstais atvejais išlaidos, kurias naudos gavėjas patyrė prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos, gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos yra tiesiogiai susijusios su remiamų veiksmų ir veiklos įgyvendinimu. [97 pakeit.]

4.  Kai taikoma, vykdant Programos veiksmus apibrėžiami atitinkami nediskriminavimo kriterijai, įskaitant lyčių pusiausvyros kriterijus.

14 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.  Be Finansinio reglamento [197 straipsnyje] nustatytų kriterijų, taikomi 2–4 dalyse nustatyti tinkamumo kriterijai.

2.  Reikalavimus atitinka šie subjektai:

a)  teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių:

1)  valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

2)  Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;

3)  į darbo programą įtrauktoje trečiojoje valstybėje, laikantis 3 ir 4 dalyse nurodytų sąlygų;

b)  teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija;

3.  Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti.

4.  Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai iš esmės turėtų padengti savo dalyvavimo išlaidas. Jų dalyvavimo išlaidos gali būti dengiamos papildomais įnašais iš išorės finansavimo priemonių pagal 7 straipsnio 3 dalį, jei tai atitinka Sąjungos interesus.

5.  Neskelbiant Atsižvelgiant į tam tikrus uždavinius ir tikslus, kuriuos apibrėžia Komisija ir kurie reguliariai vertinami vadovaujantis Programos tikslais, neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus išimties tvarka dotacijos gali būti skiriamos šiems subjektams: [98 pakeit.]

a)  Europos kino akademijai, atsižvelgiant į bendradarbiavimą su Europos Parlamentu dėl LUX kino apdovanojimo ir remiantis abiejų šalių pasiektu ir pasirašytu bendradarbiavimo susitarimu ir bendradarbiaujant su tinklu „Europa Cinemas“; kol susitarimas dėl bendradarbiavimo nesudarytas, numatytos lėšos turi būti atidedamos į rezervą; [99 pakeit.]

b)  Europos Sąjungos jaunimo orkestrui už jo veiklą, įskaitant reguliarią jaunųjų muzikantų iš visų valstybių narių atranką ir mokymus, vykdant kūrybinių viešnagių programas, kuriomis užtikrinamas judumas ir suteikiama galimybė groti festivaliuose bei dalyvauti gastrolėse Sąjungos viduje ir tarptautiniu lygmeniu ir kurios prisideda prie Europos kultūros sklaidos tarpvalstybiniu mastu ir prie jaunųjų muzikantų karjeros internacionalizavimo, siekiant užtikrinti dalyvių geografinę pusiausvyrą; Europos Sąjungos jaunimo orkestras nuolat įvairina savo pajamas aktyviai siekdamas finansinės paramos iš naujų šaltinių, sumažindamas savo priklausomybę nuo Sąjungos finansavimo; Europos Sąjungos jaunimo orkestro veikla atitinka Programos ir paprogramės KULTŪRA tikslus ir prioritetus, ypač auditorijos įtraukimo tikslą. [100 pakeit.]

III skyrius

Sinergija ir papildomumas

15 straipsnis

Papildomumas

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina Programos bendrą nuoseklumą ir papildomumą su atitinkama politika ir programomis, ypač su tomis, kurios yra susijusios su lyčių pusiausvyra, švietimu, visų pirma skaitmeniniu švietimu ir gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, visų pirma socialiai atskirtų grupių ir mažumų, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, įskaitant socialines inovacijas, pramone ir įmonėmis, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, aplinkosauga ir klimato politika, sanglauda, regionine ir miestų politika, tvariu turizmu, valstybės pagalba, judumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi, taip pat siekiant skatinti efektyviai naudoti viešąsias lėšas.

Komisija užtikrina, kad tuomet, kai pagal [programą „InvestEU“] nustatytos procedūros taikomos šios Programos tikslais, būtų atsižvelgiama į patirtį, sukauptą įgyvendinant Reglamentu (ES) Nr. 1295/2013 sukurtos kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės nuostatas. [101 pakeit.]

16 straipsnis

Kaupiamasis ir mišrusis finansavimas

1.  Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant lėšas pagal Reglamentą (ES) Nr. XX/XXXX [CPR], jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai.

2.  Pasiūlymui, tinkamam finansuoti pagal Programą, gali būti suteiktas pažangumo ženklas, jei jis atitinka visas šias sąlygas:

a)  jis buvo įvertintas pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;

b)  jis atitinka būtiniausius aukštus to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus; [102 pakeit.]

c)  pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus jis negali būti finansuojamas dėl biudžeto apribojimų.

2a.  Pasiūlymai, kuriems buvo suteiktas pažangumo ženklas, gali būti finansuojami tiesiogiai pagal kitas programas ir kitų fondų lėšomis pagal Reglamentą [BNR reglamentą COM(2018)0375] laikantis jo 67 straipsnio 5 dalies su sąlyga, kad tokie pasiūlymai atitiktų Programos tikslus. Komisija užtikrina, kad projektų, kuriems bus suteiktas pažangumo ženklas, atrankos ir skyrimo kriterijai būtų nuoseklūs, aiškūs ir skaidrūs galimiems paramos gavėjams. [103 pakeit.]

16a straipsnis

Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė pagal programą „InvestEU“

1.  Finansinė parama pagal naują programą „InvestEU“ teikiama vadovaujantis kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės tikslais ir kriterijais, atsižvelgiant į šio sektoriaus ypatybes. [104 pakeit.]

2.  Pagal programą „InvestEU“:

a)  suteikiamos galimybės kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms MVĮ ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms organizacijoms gauti finansavimą;

b)  teikiamos garantijos dalyvaujantiems finansiniams tarpininkams iš bet kurios su garantijų priemone susijusioje veikloje dalyvaujančios valstybės;

c)  dalyvaujantiems finansiniams tarpininkams teikiamos papildomos ekspertinės žinios, kad jie galėtų įvertinti riziką, susijusią su MVĮ ir labai mažomis, mažomis ir vidutinėmis organizacijomis ir kultūros bei kūrybos projektais;

d)  nustatomas lėšų, skirtų MVĮ ir labai mažų, mažų ir vidutinių organizacijų skolos finansavimui, dydis;

e)  MVĮ ir labai mažoms, mažoms ir vidutinėms organizacijoms įvairiuose regionuose ir sektoriuose suteikiamas gebėjimas sukurti diversifikuotą paskolų portfelį ir pasiūlyti rinkodaros ir rėmimo planą;

f)  teikiamos šių rūšių paskolos: investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, išskyrus asmeninį įkeistą turtą, verslo perdavimui, apyvartinėms lėšoms, pavyzdžiui, laikinam finansavimui, trūkstamų lėšų finansavimui, grynųjų pinigų srautams, kredito linijoms. [104 pakeit.]

IV skyrius

Stebėsena, vertinimas ir kontrolė

17 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, ataskaita, pateikti II priede.

1a.  Paprogrames sudaro bendri kokybinių rodiklių rinkiniai. Kiekvienoje paprogramėje yra tam tikras rodiklių rinkinys. [105 pakeit.]

2.  Siekiant veiksmingai įvertinti Programos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais sukuriama stebėsenos bei vertinimo sistema, be kita ko, keisti II priedą, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti ir (arba) papildyti stebėsenos ir vertinimo tikslais. Komisija deleguotąjį aktą dėl rodiklių priima iki 2022 m. gruodžio 31 d. [106 pakeit.]

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, jei reikia, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

18 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

1a.  Apie žinomas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumas, reikalingas projektams, kuriems skirtas pažangumo ženklas, finansuoti, kasmet pranešama abiem biudžeto valdymo institucijoms ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki tų institucijų pozicijų dėl kitų metų Sąjungos biudžeto paskelbimo dienos, remiantis bendrai sutartu metinės biudžeto procedūros tvarkaraščiu. [107 pakeit.]

2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios Programos laikotarpio vidurio peržiūra atliekama iki 2024 m. birželio 30 d.

Komisija iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą.

Prireikus Komisija pateikia, remdamasi laikotarpio vidurio peržiūra, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant peržiūrėti šį reglamentą. [108 pakeit.]

3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka pateikia galutinį Programos vertinimą. [109 pakeit.]

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

5.  Vertinimo ataskaitų teikimo sistema užtikrina, kad Programos vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, laiku ir tinkamu detalumo lygiu. Šie duomenys ir informacija perduodami Komisijai laikantis kitų teisės nuostatų; pavyzdžiui, prireikus, asmens duomenys nuasmeninami. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

19 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  12 straipsnio 2 dalyje ir 17 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnio 2 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 12 straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

V skyrius

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

20 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę, visų pirma Programos pavadinimą, o vykdydami veiksmus, finansuojamus pagal paprogramę MEDIA – programos MEDIA logotipą. Komisija sukuria KULTŪROS logotipą, naudotiną veiksmams, finansuojamiems pagal paprogramę KULTŪRA. [110 pakeit.]

2.  Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais, gautais suteikus paramą pagal jos paprogrames, susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

21 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

22 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.  Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, prie šios Programos užtikrinti.

3.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 7 straipsnio 4 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Papildoma informacija apie finansuojamą veiklą

1.  PAPROGRAMĖ KULTŪRA

4 straipsnyje nustatytų Programos paprogramės KULTŪRA tikslų siekiama toliau nurodytais veiksmais:

Horizontalieji veiksmai:

a)  bendradarbiavimo tarpvalstybiniai bendradarbiavimo projektai, aiškiai atskiriant labai mažus, vidutinius ir didelio masto projektus ir ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms ir mažoms kultūrinėms organizacijoms; [111 pakeit.]

b)  kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų iš įvairių šalių Europos tinklai;

c)  visos Europos masto kultūros ir kūrybos platformos;

d)  menininkų, amatininkų ir kultūrinės ir bei kūrybinės veiklos vykdytojų judumas vykdant tarptautinę veiklą, įskaitant išlaidas, susijusias su menine veikla, meno ir kultūros kūrinių sklaida; [112 pakeit.]

e)  parama kultūros ir kūrybos sektorių organizacijoms tarptautinio masto veiklai vykdyti ir jų gebėjimams stiprinti; [113 pakeit.]

f)  kultūros srities politikos formavimas, bendradarbiavimas ir įgyvendinimas, be kita ko, teikiant duomenis ir keičiantis geriausiąja patirtimi ar vykdant bandomuosius projektus.

Veiksmai atitinkamuose sektoriuose:

a)  parama muzikos sektoriui: įvairovės, kūrybiškumo ir inovacijų skatinimas muzikos srityje, ypač muzikinio gyvos muzikos sektoriuje, taip pat kuriant tinklus, įvairių Europos muzikinių kūrinių ir repertuaro platinimo platinimas ir populiarinimas Europoje ir už jos ribų skatinimas, mokymo veiksmai, mokymas, dalyvavimas muzikinėje veikloje ir Europos repertuaro galimybės joje dalyvauti, auditorijos formavimas, kūrėjų, rėmėjų ir menininkų, ypač jaunų ir pradedančiųjų, matomumo ir pripažinimo didinimas, taip pat parama duomenims rinkti ir analizuoti; [114 pakeit.]

b)  parama knygų ir leidybos sektoriui: tiksliniai veiksmai, kuriais skatinama įvairovė, kūrybiškumas ir, inovacijos, visų pirma Europos literatūros vertimas, adaptavimas neįgaliems asmenims prieinama forma ir propagavimas Europoje ir už jos ribų, taip pat bibliotekose, sektoriaus specialistų, autorių ir vertėjų mokymas ir mainai, šio sektoriaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo, inovacijų ir plėtros projektai; [115 pakeit.]

c)  parama architektūros ir kultūros paveldo sektoriams sektoriui ir architektūrai: tiksliniai veiksmai kultūros paveldo ir architektūros sektoriaus veiklos vykdytojų judumui veiklos vykdytojų judumui, moksliniams tyrimams, aukštų kokybės standartų nustatymui, pajėgumų didinimui, auditorijos formavimui ir tarptautinimui skatinti, „Baukultur“ propagavimas keitimusi amatininkų profesinėmis žiniomis ir įgūdžiais, auditorijos įtraukimui, parama gyvenamosios erdvės puoselėjimui, išsaugojimui ir atkūrimui, pritaikomajam pakartotiniam naudojimui, „Baukultur“, kultūros paveldo ir jos vertybių puoselėjimui, išsaugojimui tvarumo, sklaidos, stiprinimo ir stiprinimui tarptautinimo propagavimas, vykdant informavimo, tinklų kūrimo ir tarpusavio mokymosi veiklą; [116 pakeit.]

d)  parama kitiems sektoriams: tiksliniai skatinimo veiksmai, skirti kitų sektorių, įskaitant dizaino ir mados bei tvaraus kultūrinio turizmo sektorių sektorius, kūrybinių aspektų vystymui, jų propagavimui ir pristatymui už Europos Sąjungos ribų. [117 pakeit.]

Parama visiems kultūros ir kūrybos sektoriams bendro poreikio srityse, o veiksmas sektoriuose gali būti atitinkamai plėtojamas tais atvejais, kai pasektoriaus ypatumai pateisina tikslinio požiūrio taikymą. Horizontalusis požiūris taikomas tarpvalstybiniams bendradarbiavimo, judumo ir tarptautinimo projektams, įskaitant kūrybinių viešnagių programas, gastroles, renginius, tiesioginį žiūrovams skirtą demonstravimą, parodas ir festivalius, taip pat įvairovės, kūrybiškumo ir naujovių skatinimas, mokymai ir sektoriaus specialistų mainai, gebėjimų stiprinimas, tinklų kūrimas, įgūdžiai, auditorijos formavimas ir duomenų rinkimas bei analizė. Veiksmams atitinkamuose sektoriuose skiriami biudžetai, kurie yra proporcingi prioritetiniais pripažintiems sektoriams. Veiksmai atitinkamuose sektoriuose turėtų padėti spręsti konkrečius uždavinius, su kuriais susiduria šiame priede nurodyti įvairūs prioritetiniai sektoriai, remiantis esamais bandomaisiais projektais ir parengiamaisiais veiksmais. [118 pakeit.]

Specialios iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti Europos tapatybės ir jos kultūros įvairovės ir paveldo matomumą ir pasiekiamumą ir puoselėti kultūrų dialogą: [119 pakeit.]

a)  Europos kultūros sostinės – finansinė parama užtikrinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 445/2014/ES(25);

b)  Europos paveldo ženklas – finansinė parama užtikrinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1194/2011/ES(26), ir Europos paveldo ženklo vietovių tinklas; [120 pakeit.]

c)  ES kultūros apdovanojimai, įskaitant Europos teatro premiją; [121 pakeit.]

d)  Europos paveldo dienos;

da)  veiksmai, kuriais siekiama kurti su Europa ir jos vertybėmis susijusią tarpdisciplininę produkciją; [122 pakeit.]

e)  parama Europos kultūros organizacijoms, kurių tikslas – Europos piliečiams tiesiogiai teikti didelės geografinės aprėpties kultūrines paslaugas.

2.  PAPROGRAMĖ MEDIA

5 straipsnyje nustatytais Programos paprogramės MEDIA prioritetais atsižvelgiama į Direktyvos 2010/13/ES reikalavimus ir šalių skirtumus audiovizualinio turinio gamybos, platinimo, prieigos prie jo srityse, taip pat į atitinkamų rinkų dydį ir ypatybes; be kita ko, jų siekiama šiais veiksmais:

a)  audiovizualinių Europos audiovizualinių kūrinių, ypač filmų ir televizijai skirtų kūrinių, pavyzdžiui, vaidybinių, trumpametražių filmų, dokumentinių, vaikams skirtų ir animacinių filmų, ir interaktyvių kūrinių, pavyzdžiui, kokybiškų ir pasakojamųjų vaizdo žaidimų ir daugialypės terpės objektų, kuriuos platinti tarpvalstybiniu mastu daugiau galimybių turėtų Sąjungos nepriklausomos gamybos bendrovės, kūrimas; [124 pakeit.]

b)  visoms amžiaus grupėms skirto novatoriško ir kokybiško TV turinio ir serialų scenarijų gamyba remiant nepriklausomas Europos produkcijos bendroves; [125 pakeit.]

ba)  parama iniciatyvoms, skirtoms kurti ir propaguoti kūrinius, susijusius su Europos integracijos istorija ir Europos istorijomis; [126 pakeit.]

c)  populiarinimo, reklamos ir rinkodaros priemonės (įskaitant internetines ir taikomas naudojant duomenų analizės metodus), skirtos europietiškų kūrinių padėčiai, matomumui, tarpvalstybinei prieigai prie jų ir auditorijos pasiekiamumui gerinti; [127 pakeit.]

d)  parama nenacionalinių Europos kūrinių, tiek mažos, tiek didesnės apimties, pardavimui ir platinimui tarptautiniu mastu visose platformose, be kita ko, taikant kelias šalis apimančias suderintas sklaidos, taip pat subtitravimo, dubliavimo ir garsinio vaizdo apibūdinimo strategijas; [128 pakeit.]

da)  veiksmai, kuriais siekiama remti menkų pajėgumų valstybes, siekiant joms padėti šalinti nustatytus trūkumus; [129 pakeit.]

e)  parama įmonių tarpusavio mainams ir tinklų kūrimo veiklai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Europos ir tarptautinio masto bendrai gamybai bei Europos kūrinių sklaidai; [130 pakeit.]

ea)  parama įvairių valstybių audiovizualinių kūrėjų Europos tinklams, kuriais siekiama ugdyti kūrybinius talentus audiovizualiniame sektoriuje; [131 pakeit.]

eb)  specialios priemonės, kuriomis siekiama, kad audiovizualiniame sektoriuje būtų sąžiningai elgiamasi su talentingais kūrėjais; [132 pakeit.]

f)  Europos kūrinių propagavimas atitinkamos pramonės renginiuose ir mugėse Europoje ir už jos ribų;

g)  iniciatyvos, kuriomis skatinamas auditorijos formavimas ir su kinu susijęs dalyvavimas, visų pirma kino teatruose, ir švietimas kino ir audiovizualinių menų srityse, pirmiausia skirtas jaunimo auditorijai; [133 pakeit.]

h)  mokymo ir kuravimo veikla, skirta audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojų, įskaitant amatininkus ir meistrus, pajėgumui prisitaikyti prie naujų rinkos pokyčių bei skaitmeninių technologijų stiprinti; [134 pakeit.]

i)  Europos užsakomosios vaizdo programų paslaugų teikėjų, kurių didelę dalį rodomų filmų sudaro kitų Europos šalių filmai, valdytojų tinklas ar tinklai; [135 pakeit.]

j)  Europos kino festivaliai ir festivalių tinklai, kuriuose didelę dalį rodomų filmų sudaro kitų Europos šalių filmai, tinklas ir populiarinami įvairūs Europos audiovizualiniai kūriniai; [136 pakeit.]

k)  Europos kino teatrų, kuriuose didelę dalį rodomų filmų sudaro kitų Europos šalių filmai, valdytojų tinklas, padedantis didinti kino teatrų vaidmenį vertės grandinėje ir viešą filmų rodymą iškelti kaip socialinę patirtį; [137 pakeit.]

l)  specialios priemonės, įskaitant kuravimą ir tinklų kūrimo veiklą, kuriomis prisidedama prie proporcingesnio lyčių dalyvavimo audiovizualiniame sektoriuje; [138 pakeit.]

m)  parama politiniam dialogui, novatoriškiems politikos veiksmams ir geriausios patirties mainams, be kita ko, vykdant su duomenų analize susijusią veiklą ir teikiant patikimus duomenis;

n)  audiovizualinio sektoriaus atstovų ir politikos formuotojų tarpvalstybinio masto dalijimasis patirtimi ir žiniomis, jų tarpusavio mokymosi ir tinklų kūrimo veikla;

na)  parama kultūrinio televizijos turinio sklaidai ir daugiakalbei prieigai prie šio turinio internetu ir ne internetu, be kita ko, pasitelkiant subtitravimą, siekiant populiarinti Europos kultūros paveldo turtingumą ir įvairovę, šiuolaikinius kūrinius ir kalbas. [139 pakeit.]

3.  TARPSEKTORINĖ PAPROGRAMĖ

6 straipsnyje nustatytų Programos TARPSEKTORINĖS paprogramės tikslų visų pirma siekiama toliau nurodytais veiksmais:

Politinis bendradarbiavimas ir informavimo veikla:

a)  kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų ir politikos formuotojų tarpsektorinio pobūdžio politikos kūrimas, dalijimasis patirtimi ir žiniomis, tarpusavio mokymasis, įskaitant naujų Programos dalyvių tarpusavio kuravimą, informuotumo didinimas ir tinklų kūrimas, be kita ko, palaikant nuolatinį struktūrinį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais ir Kultūros ir kūrybos sektorių forumu siekiant stiprinti dialogą ir sektorinės politikos orientavimą; [140 pakeit.]

b)  analitinė tarpsektorinė veikla;

c)  parama veiksmams, kuriais siekiama skatinti tarpvalstybinį politinį bendradarbiavimą ir politikos formavimą socialinės įtraukties pasitelkiant kultūrą klausimais;

d)  didinti žinias apie programą ir jos aprėpiamas temas, kurioms ji taikoma, skatinti piliečių įtraukimą, prisidėti prie rezultatų perkeliamumo už nacionalinės valstybės lygmens ribų.

Kūrybinių inovacijų laboratorija:

a)  naujų kūrybos formų, apimančių skirtingus kultūros ir kūrybos sektorius, taip pat bendradarbiaujant su kitų sektorių veiklos vykdytojais, skatinimas, pavyzdžiui, panaudojant naujoviškas technologijas ir kuruojant jų naudojimą kultūrinėse organizacijose ir bendradarbiaujant per skaitmeninius centrus; [141 pakeit.]

b)  novatoriškų skirtingus sektorius apimančių metodų ir priemonių skatinimas, kuriais siekiama palengvinti kultūros ir kūrybos objektų (tarp jų – kultūros paveldo) platinimą, propagavimą ir piniginį įvertinimą bei prieigą prie jų.

ba)  veiksmai, kuriais siekiama kurti su Europa ir jos vertybėmis susijusią tarpdisciplininę produkciją; [142 pakeit.]

Informavimo apie Programą biurai:

a)  Programos propagavimas nacionaliniu lygmeniu ir svarbios informacijos apie įvairaus pobūdžio finansinę paramą, teikiamą įgyvendinant Sąjungos politiką, ir apie vertinimo kriterijus, procedūras ir rezultatus teikimas; [143 pakeit.]

b)  tarpvalstybinį parama galimiems paramos gavėjams teikiant paraiškas, tarpvalstybinio įvairių pagal programą remiamų politikos sričių ir sektorių specialistų, institucijų, platformų ir tinklų bendradarbiavimo ir keitimosi geriausia patirtimi skatinimas; [144 pakeit.]

c)  pagalba Komisijai, siekiant užtikrinti principais „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ grįstą tinkamą informacijos apie Programos rezultatus ir poveikį perdavimą piliečiams ir veiklos vykdytojams ir jos sklaidą; [145 pakeit.]

Kompleksinė veikla, kuria remiamas žiniasklaidos sektorius:

a)  su struktūriniais ir technologiniais pokyčiais susijusių problemų, su kuriomis susiduria žiniasklaidos sektorius, sprendimas ir įvairios nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinkos stebėsena skatinimas, taip pat parama nepriklausomai stebėsenai, kad būtų įvertinta žiniasklaidos pliuralizmui ir laisvei kylanti rizika; [146 pakeit.]

b)  parama siekiant užtikrint aukštus žiniasklaidos produkcijos standartus, skatinant bendradarbiavimą, ugdant skaitmeninius įgūdžius, tobulinant tarpvalstybinę bendradarbiaujamąją žurnalistiką ir turinio kokybę, taip pat taikant tvarius žiniasklaidos ekonomikos modelius siekiant užtikrinti profesionalios etikos laikymąsi žurnalistikoje; [147 pakeit.]

c)  gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis skatinimas, siekiant piliečiams, visų pirma jaunimui, padėti susidaryti kritinį požiūrį į žiniasklaidą, parama kuriant Sąjungos platformą, kurioje visos valstybės narės galėtų dalytis gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis praktika ir politika, be kita ko, pasitelkiant Europos universitetų radijo ir žiniasklaidos tinklus, besidominčius Europa, ir mokymo programų teikimas žiniasklaidos specialistams siekiant atpažinti dezinformaciją ir su ja kovoti; [148 pakeit.]

ca)  politinio ir pilietinės visuomenės dialogo grėsmės žiniasklaidos laisvei ir žiniasklaidos pliuralizmui Europoje klausimais skatinimas ir užtikrinimas. [149 pakeit.]

II PRIEDAS

BENDRIEJI KOKYBINIAI IR KIEKYBINIAI PROGRAMOS POVEIKIO RODIKLIAI

1)  Nauda piliečiams ir bendruomenėms;

2)  Europos kultūros įvairovės ir kultūros paveldo stiprinimo nauda;

3)  nauda Sąjungos ekonomikai ir darbo vietų kūrimui, visų pirma kultūros ir kūrybos sektoriams ir MVĮ;

4)  Sąjungos politikos sričių, įskaitant tarptautinius kultūrinius ryšius, integravimas;

5)  projektų Europos pridėtinė vertė;

6)  partnerystės ir kultūros projektų kokybė;

7)  asmenų, kurie gali pasinaudoti pagal Programą remiamais Europos kultūros ir kūrybos sektorių kūriniais, skaičius;

8)  darbo vietų, susijusių su finansuojamais projektais, skaičius;

9)  lyčių pusiausvyra, prireikus, kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų judumas ir įgalinimas. [150 pakeit.]

Rodikliai

PAPROGRAMĖ KULTŪRA

Tarpvalstybinių partnerystės ryšių, užmegztų gavus paramą pagal Programą, skaičius ir mastas

Menininkų, kultūros ir (arba) kūrybos sektoriaus veikėjų (geografinis) judumas už savo valstybės ribų, gavus paramą pagal Programą, pagal kilmės šalį

Asmenų, turinčių prieigą prie Europos kultūros kūrinių ir kūrybinių darbų, sukurtų gavus paramą Pagal programą, įskaitant kūrinius, sukurtus kitose šalyse, skaičius

Projektų, skirtų palankių sąlygų neturinčių asmenų, visų pirma nedirbančio jaunimo ir migrantų grupėms, kuriems suteikta parama pagal Programą, skaičius.

Pagal Programą paremtų projektų, kuriuose dalyvavo trečiųjų valstybių organizacijos, skaičius.

PAPROGRAMĖ MEDIA

Asmenų, turinčių prieigą prie Europos audiovizualinių darbų, sukurtų kitose šalyse ir paremtų pagal Programą, skaičius

Pagal Programą paremtos mokymosi veiklos dalyvių, nurodžiusių, kad patobulino savo gebėjimus ir padidino savo galimybes įsidarbinti, skaičius

Bendros gamybos kūrinių, sukurtų gavus paramą pagal Programą, skaičius ir biudžetas

Asmenų, kuriems suteikta informacija svarbiose rinkose vykdant verslo verslui informacinę veiklą, skaičius

TARPSEKTORINĖ PAPROGRAMĖ

Užmegztų tarpvalstybinių partnerystės ryšių (sudėtinis rodiklis, taikomas kūrybinių inovacijų laboratorijų ir žiniasklaidos veiksmams) skaičius ir mastas

Renginių, kuriuos surengė informavimo apie Programą biurai Programai propaguoti, skaičius

(1)OL C 110, 2019 3 22, p. 87.
(2)OL C […], […], p. […].
(3)2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)COM(2018)0267.
(5)COM(2016)0594 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB (OL L 130, 2019 5 17, p. 82).
(6)COM(2016)0287 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69).
(7)2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/864 dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) (OL L 131, 2017 5 20, p. 1).
(8)2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).
(9)JOIN/2016/029
(10)COM(2014)0477.
(11)COM(2017)0479.
(12)2015 m. rugsėjo mėn. priimta Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., A/RES/70/1.
(13)2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(14)2018/0243(COD).
(15)2018/0247(COD).
(16)OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(17)2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(18)1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(19)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(20)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(21)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(22)2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
(23)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(24)OL C 124, 2003 5 20, p. 1.
(25)2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m., ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1622/2006/EB (OL L 132, 2014 5 3, p. 1).
(26)2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1194/2011/ES dėl Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu (OL L 303, 2011 11 22, p. 1).

Atnaujinta: 2020 m. balandžio 20 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika