Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0210(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0176/2019

Pateikti tekstai :

A8-0176/2019

Debatai :

PV 03/04/2019 - 14
CRE 03/04/2019 - 14

Balsavimas :

PV 04/04/2019 - 6.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0343

Priimti tekstai
PDF 494kWORD 135k
Ketvirtadienis, 2019 m. balandžio 4 d. - Briuselis
Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas ***I
P8_TA(2019)0343A8-0176/2019
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (COM(2018)0390 – C8-0270/2018 – 2018/0210(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0390),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 175 ir 188 straipsnius, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį, 195 straipsnio 2 dalį bei 349 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0270/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 16 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0176/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 104.
(2) OL C 361, 2018 10 5, p. 9.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... dėl Europos jūrų reikalų, žvejybos ir žuvininkystės akvakultūros fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 [1 pakeit.]
P8_TC1-COD(2018)0210

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 175 ir 188 straipsnius, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį, 195 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  2021–2027 m. laikotarpiui būtina nustatyti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽF EJRŽAF) veiklą [1 pakeit.: šis pakeitimas taikomas visam tekstui]. To fondo tikslas turėtų būti skirti Sąjungos biudžeto finansavimą, siekiant paremti bendrą bendros žuvininkystės politiką politikos (BŽP), Jūrų strategijos pagrindų direktyvos, Sąjungos jūrų politiką politikos ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus tarptautinių įsipareigojimų vandenynų valdymo srityje įgyvendinimą. Toks finansavimas itin svarbi darnios žuvininkystės ir, įskaitant jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir buveinių išsaugojimą, tvarios akvakultūros, aprūpinimo maistu tiekiant jūros gėrybes, tvarios mėlynosios ekonomikos augimo, žvejybos ir akvakultūros bendruomenių gerovės ir ekonominės bei socialinės sanglaudos ir jūrų bei vandenynų geros būklės, saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo sąlyga. Suteikiant paramą iš EJRŽAF turėtų būti padedama tenkinti gamintojų ir vartotojų poreikius; [276 pakeit.]

(1a)   Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į savo poziciją, kad, vadovaujantis Paryžiaus susitarimu, reikėtų gerokai, palyginti su dabartine daugiamete finansine programa (DFP), padidinti su klimatu susijusias horizontaliąsias išlaidas ir kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2027 m. pasiekti 30 proc. tikslą; [4 pakeit.]

(1b)  savo 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijose dėl 2021–2027 m. DFP Europos Parlamentas pabrėžė, kokie svarbūs horizontalieji principai, kuriais turėtų būti grindžiama 2021–2027 m. DFP ir visa susijusi Sąjungos politika. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas dar kartą patvirtino savo poziciją, kad Sąjunga turi įvykdyti savo įsipareigojimą būti pavyzdžiu įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ir apgailestavo dėl to, kad pasiūlymuose dėl DFP trūksta aiškaus ir akivaizdaus įsipareigojimo šiuo klausimu; todėl Europos Parlamentas prašė darnaus vystymosi tikslus integruoti į visas kitos DFP Sąjungos politikos kryptis ir iniciatyvas. Be to, jis pakartojo, kad stipresnę ir platesnio užmojo Sąjungą galima sukurti tik tuo atveju, jei jai bus skirta papildomų finansinių išteklių. Taigi Europos Parlamentas paragino teikti nuolatinę paramą jau įgyvendinamai politikai, ypač Sutartyse įtvirtintai ilgalaikei ES politikai, būtent bendrai žemės ūkio ir žuvininkystės politikai, taip pat sanglaudos politikai, nes jos teikia apčiuopiamą naudą Sąjungos piliečiams; [5 pakeit.]

(1c)   savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į socialinę, ekonominę ir ekologinę žuvininkystės sektoriaus, jūrų aplinkos ir mėlynosios ekonomikos svarbą ir jų indėlį į tvarų Sąjungos apsirūpinimo maistu savarankiškumą, užtikrinant Europos akvakultūros ir žuvininkystės tvarumą ir švelninant poveikį aplinkai. Be to, Europos Parlamentas ragino išlaikyti tokias žuvininkystės sektoriui skiriamas sumas, kokios yra numatytos dabartinėje DFP, ir, jei bus numatyta naujų tikslų, susijusių su mėlynosios ekonomikos veiksmais, padidinti jūrų reikalams skiriamus finansinius asignavimus; [6 pakeit.]

(1d)   be to, savo 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijose dėl 2021–2027 m. DFP Europos Parlamentas pabrėžė, kad, siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus dėl įtraukios Europos, būtina kovoti su diskriminacija, todėl turi būti taikomos konkrečios finansinės priemonės lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo į visų krypčių Sąjungos politiką ir iniciatyvas pagal kitą DFP srityse; [7 pakeit.]

(1e)   EJRŽAF turėtų teikti pirmenybę mažos apimties žvejybai, kad būtų galima spręsti konkrečias šio segmento problemas ir remti darnų vietos žvejybos valdymą ir pakrančių bendruomenių vystymąsi; [8 pakeit.]

(2)  kaip pasaulinio vandenynų valdymo veiksmų dalyvei dalyvė, turinti didžiausią pasaulyje jūrų teritoriją (jei įskaičiuosime atokiausius regionus ir penktajai didžiausiai užjūrio šalis bei teritorijas), Sąjunga yra tapusi penkta pagal dydį jūros gėrybių gamintojai gamintoja pasaulyje Sąjungai ir jai tenka didelė atsakomybė apsaugant, išsaugant ir tausiai naudojant vandenynus ir jų išteklius. Jūrų ir vandenynų išsaugojimas iš tiesų itin svarbus atsižvelgiant į sparčiai didėjantį pasaulio gyventojų skaičių. Jis taip pat atitinka Sąjungos socialinius ekonominius interesus: tvari mėlynoji ekonomika, vystoma paisant ekologinių ribų, skatina investicijas, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, pasitelkiant vandenynų energiją užtikrinamas energetinis saugumas. Be to, jūrų ir vandenynų sauga ir saugumas yra būtini norint veiksmingai vykdyti sienų kontrolę ir pasaulio lygmeniu kovoti su nusikaltimais jūroje, taip išsklaidant piliečių susirūpinimą dėl saugumo; [277 pakeit.]

(2a)  tausi žvejyba ir jūros bei gėlavandenė akvakultūra svariai prisideda prie Sąjungos aprūpinimo maistu, darbo vietų kaime išsaugojimo ir kūrimo, taip pat prie natūralios gamtinės aplinkos, visų pirma biologinės įvairovės, išsaugojimo. Ypatingas dėmesys įgyvendinant kito laikotarpio Sąjungos žuvininkystės politiką turėtų būti skiriamas žvejybos ir akvakultūros sektoriaus rėmimui ir vystymui; [10 pakeit.]

(3)  siekiant pagerinti koordinavimą ir suderinti pasidalijamojo valdymo fondų (toliau – fondai) paramos įgyvendinimą atsižvelgiant į pagrindinį tikslą – nuosekliai supaprastinti politikos vykdymą, – buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. xx/xx [reglamentas, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)(4). Tos bendrosios nuostatos taikomos pasidalijamojo valdymo EJRŽF EJRŽAF daliai. Fondais siekiama papildomų tikslų, jiems taikomas toks pat valdymo būdas. Taigi, Reglamentu (ES) Nr. [reglamentu, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] nustatytos bendrųjų tikslų ir bendrųjų principų grupės, kaip antai partnerystė ir daugiapakopis valdymas. Jame taip pat įtvirtinti bendri strateginio planavimo ir programavimo elementai, įskaitant nuostatas dėl partnerystės susitarimų, kurie turi būti sudaromi su kiekviena valstybe nare, ir apibūdinamas bendras požiūris į fondų orientavimą į veiklos rezultatus. Atitinkamai jame numatomos įgalinančios sąlygos, veiklos rezultatų peržiūra ir nuostatos dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo. Taip pat nustatomos bendrosios nuostatos, susijusios su tinkamumo finansuoti taisyklėmis, ir speciali finansinių priemonių, „InvestEU“ naudojimo, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonių ir finansų valdymo priemonių įgyvendinimo tvarka. Kai kurios nuostatos dėl valdymo ir kontrolės taip pat bendrai taikomos visiems fondams; fondų, įskaitant EJRŽF EJRŽAF, ir kitų Sąjungos programų tarpusavio papildomumas turėtų būti aprašytas partnerystės susitarime, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [Bendrųjų nuostatų reglamente];

(4)  Šiam reglamentui taikomos horizontalios finansinės taisyklės, kurias remdamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsniu priėmė Europos Parlamentas ir Taryba. Šios taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. xx/xx [Reglamentu dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] (toliau – Finansinis reglamentas)(5), jos visų pirma apibrėžia biudžeto sudarymo ir vykdymo (dotacijų, viešųjų pirkimų, apdovanojimų, netiesioginio vykdymo) procedūrą ir numato su finansais susijusių asmenų atsakomybės kontrolę. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima Sąjungos biudžeto apsaugą tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo taikymas yra būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos finansavimo sąlyga;

(5)  taikant tiesioginio valdymo principą, turėtų būti kuriama EJRŽF EJRŽAF sinergija ir papildomumas su kitais svarbiais Sąjungos fondais ir programomis bei sinergija tarp valstybių narių ir regionų. Finansavimas taip pat turėtų būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. [„InvestEU“ reglamente](6); [11 pakeit.]

(6)  EJRŽF EJRŽAF parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumui arba neoptimalios investavimo aplinkos problemai spręsti ir ja neturėtų būti dubliuojamas ar išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Parama turėtų pasižymėti akivaizdžia Europos pridėtine verte, padedant surinkti daugiau pajamų iš žvejybos, skatinti darbo vietų, kuriose užtikrinamos teisės šiame sektoriuje, kūrimą, gamintojams užtikrinti sąžiningas kainas, didinti žvejybos pridėtinę vertę ir remti su žvejyba susijusios pradinės ir galutinės grandies veiklos plėtrą; [12 pakeit.]

(7)  pagal šį reglamentą finansavimo tipai ir įgyvendinimo būdai turėtų būti atrenkami remiantis jų gebėjimu pasiekti veiksmams nustatytus prioritetus ir rezultatus, visų pirma, atsižvelgiant į kontrolės priemonių sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Kartu reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius bei su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 125 straipsnio 1 dalyje; [13 pakeit.]

(8)  daugiametėje finansinėje programoje DFP pagal Reglamentą (ES) Nr. xx/xx(7) numatoma, kad žuvininkystės ir jūrų politika turi būti ir toliau remiama Sąjungos biudžeto lėšomis. EJRŽF EJRŽAF biudžetas dabartinėmis kainomis turėtų siekti 6 140 000 000 EUR. turėtų būti padidintas bent 10 %, palyginti su 2014–2020 m. EJRŽF EJRŽAF biudžetu. Jo ištekliai turėtų būti pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo. 5 311 000 000 EUR 87 proc. turėtų būti skiriama pasidalijamojo valdymo paramai, o 829 000 000 EUR 13 proc. – tiesiogiai ir netiesiogiai valdomai paramai. Siekiant užtikrinti stabilumą, visų pirma įgyvendinant BŽP tikslus, per 2021–2027 m. programavimo laikotarpį valstybėms narėms pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamas sumas reikėtų nustatyti remiantis 2014–2020 m. EJRŽF EJRŽAF dalimis. Konkrečias sumas reikėtų skirti atokiausiems regionams, kontrolei ir vykdymo užtikrinimui bei žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms naudojamų duomenų rinkimui ir tvarkymui, taip pat jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai bei atkūrimui ir žinioms jūrų srityje, o sumas, skiriamas žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui ir neeiliniam žvejybos veiklos nutraukimui bei investicijoms į laivus, reikėtų riboti; [14 pakeit.]

(8a)  atsižvelgiant į akvakultūros sektoriaus svarbą, sektoriui – ypač gėlavandenei akvakultūrai – numatytos Sąjungos lėšos turėtų likti tokio pat dydžio, kaip ir einamuoju biudžeto laikotarpiu; [15 pakeit.]

(9)  Europos jūrų sektoriuje yra daugiau nei 5 mln. darbo vietų ir uždirbama beveik 500 mlrd. EUR per metus; yra galimybė dar sukurti daug daugiau darbo vietų. Dabar apskaičiuota pasaulinės vandenynų ekonomikos vertė – 1,3 trln. EUR, o iki 2030 m. ji turėtų padidėti daugiau nei dvigubai. Būtinybė įgyvendinti išmetamo Paryžiaus susitarimo tikslus, susijusius su išmetamu CO2 kiekio tikslus kiekiu, reiškia, kad ne mažiau kaip 30 proc. Sąjungos biudžeto turėtų būti naudojama klimato politikos veiksmams. Taip pat būtina padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti mėlynosios ekonomikos, vystomos neperžengiant ekologinių ribų, aplinkosauginį pėdsaką – tai yra ir toliau turi būti svarbi varomoji jėga diegiant inovacijas kituose sektoriuose, kaip antai jūrų įrenginių, laivų statybos, vandenynų stebėjimo, dugno valymo, pakrančių apsaugos ir jūrų statybos. Investicijos į jūrų ekonomiką finansuojamos iš Sąjungos struktūrinių fondų, visų pirma, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir EJRŽF. Norint išnaudoti sektoriaus augimo potencialą būtų galima naudoti naujas investavimo priemones, kaip antai „InvestEU“; [16 pakeit.]

(9a)   sprendimai investuoti į mėlynąją ekonomiką turi būti pagrįsti patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant išvengti žalingo poveikio aplinkai, kuris gali sukelti grėsmę darnai ilguoju laikotarpiu. Kai nėra pakankamų žinių ar informacijos, kad būtų galima įvertinti investicijų poveikį aplinkai, tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje turi būti taikomas atsargumo principas, nes kitaip gali būti imtasi veiksmų, kurie gali daryti žalingą poveikį; [17 pakeit.]

(10)  EJRŽF EJRŽAF turėtų būti grindžiamas keturiais penkiais prioritetais: darnios žuvininkystės žvejybos skatinimas ir, įskaitant jūrų biologinių išteklių išsaugojimas išsaugojimą; darnios akvakultūros skatinimas; indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios tausios žvejybos, akvakultūros ir rinkų bei perdirbimo sektorių priemonėmis; sąlygų mėlynajai ekonomikai augti, atsižvelgiant į ekologinę aplinkos talpą, ir pakrančių bei sausumos bendruomenėms klestėti ir jų ekonominei ir socialinei sanglaudai sudarymas; tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas. Šiuos prioritetus reikėtų įgyvendinti taikant pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo priemones; [18 pakeit.]

(10a)  prioritetai galėtų būti įvardyti remiantis konkrečiais Sąjungos tikslais, kad būtų išsamiau paaiškinta, kam gali būti naudojamas fondas, ir užtikrintas didesnis fondo veiksmingumas; [19 pakeit.]

(11)  po 2020 m. EJRŽF EJRŽAF turėtų būti grindžiamas paprastesne struktūra iš anksto Sąjungos lygmeniu pernelyg griežtai nenustatant jokių priemonių ir išsamių tinkamumo finansuoti taisyklių. Vietoj to reikėtų aprašyti bendras kiekvieno prioriteto paramos sritis. Taigi valstybės narės turėtų parengti savo programą joje nurodydamos tinkamiausias prioritetų įgyvendinimo priemones. Įvairios valstybių narių programose numatytos priemonės galėtų būti remiamos taikant šiame reglamente ir Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] įtvirtintas taisykles, jeigu tos priemonės patenka į šiame reglamente nustatytas paramos įvardytas prioritetines sritis. Tačiau būtina sudaryti netinkamų finansuotų veiksmų sąrašą, siekiant išvengti neigiamo poveikio žuvininkystės išteklių išsaugojimui, pavyzdžiui, apskritai uždraudžiant investuoti į žvejybos pajėgumų didinimą ir numatant tam tikras išimtis tinkamai pagrįstais atvejais. Be to, investicijos į laivyną ir su juo susijusios kompensacijos turėtų būti skiriamos tik jeigu laikomasi BŽP išsaugojimo tikslų; [20 pakeit.]

(12)  2030 m. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje vandenynų išsaugojimas ir tausus naudojimas nustatytas kaip vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų (14-asis DVT). Sąjunga yra visapusiškai įsipareigojusi siekti šio tikslo ir jį įgyvendinti. Atsižvelgdama į tai, ji įsipareigojo skatinti tvarią mėlynąją ekonomiką, vystomą neperžengiant ekologinių ribų, ir tas įsipareigojimas dera su ekosisteminiu jūrinių teritorijų planavimu planavimo metodu, ypač atsižvelgiant į rūšių ir buveinių pažeidžiamumą dėl žmogaus veiklos jūroje, biologinių išteklių išsaugojimu ir geros aplinkos būklės pasiekimu, uždrausti tam tikrų rūšių žvejybos subsidijas, dėl kurių susidaro pertekliniai pajėgumai ir pereikvojami žuvų ištekliai, panaikinti subsidijas, skatinančias neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą ir neskirti naujų panašaus pobūdžio subsidijų. Toks rezultatas turėtų būti pasiektas vykstant Pasaulio prekybos organizacijos deryboms dėl subsidijų žuvininkystei. Be to, kai 2002 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais ir 2012 m. Jungtinių Tautų konferencijoje darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“) vyko Pasaulio prekybos organizacijos derybos, Sąjunga įsipareigojo panaikinti subsidijas, dėl kurių susidaro pertekliniai laivyno pajėgumai ir pereikvojami žuvų ištekliai. Pripažįsta, kad darnūs Sąjungos žvejybos ir jūros bei gėlavandenės akvakultūros sektoriai svariai prisideda prie JT darnaus vystymosi tikslų siekio; [21 pakeit.]

(12a)  EJRŽAF turėtų padėti siekti ir kitų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT). Šiame reglamente visų pirma atsižvelgiama į šiuos tikslus:

   1-ąjį DVT – skurdo panaikinimas: EJRŽAF prisidės gerinant pažeidžiamiausių pakrančių bendruomenių, visų pirma priklausančių nuo vienintelio ištekliaus – žvejybos, kuriai kyla pavojus peržvejojimo, pasaulinių pokyčių arba aplinkosaugos problemų, gyvenimo sąlygas.
   3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė: EJRŽAF prisidės kovojant su pakrančių vandens telkinių užterštumu, dėl kurio kyla endeminės ligos, ir užtikrinant gerą žvejybos ir akvakultūros kilmės maisto produktų kokybę.
   7-ąjį DVT – švari energija: EJRŽAF, finansuodamas mėlynąją ekonomiką, taip pat prisidės prie „Europos horizonto“ skiriamų lėšų skatinant atsinaujinančių jūrų išteklių energijos vystymą ir užtikrins, kad šis vystymas būtų suderinamas su jūrų aplinkos apsauga ir žuvininkystės išteklių išsaugojimu;
   8-ąjį DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas: EJRŽAF kartu su ESF prisidės prie mėlynosios ekonomikos, kuri yra ekonomikos augimo veiksnys, plėtros. Jis taip pat užtikrins, kad šis ekonomikos augimas būtų deramas pakrančių bendruomenių užimtumo šaltinis. Be to, EJRŽAF padės gerinti žvejų darbo sąlygas;
   12-ąjį DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba: EJRŽAF padės pereiti prie atsakingo gamtos išteklių naudojimo ir apriboti gamtos išteklių bei energijos nuostolius;
   13-ąjį DVT – klimato politikos veiksmai: EJRŽAF teiks rekomendacijas dėl savo kovos su klimato kaita biudžeto; [22 pakeit.]

(13)  atsižvelgiant į klimato kaitos stabdymo svarbą ir Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo skirti 25 30 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų klimato tikslams. Tikimasi, kad pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais bus prisidėta prie siekio 30 proc. viso EJRŽF finansinio paketo skirti klimato tikslams EJRŽAF galės prisidėti siekiant klimato tikslų, tačiau nedarant poveikio Sąjungos žuvininkystės politikos finansavimui, kurį reikia dar kartą įvertinti teigiamai. EJRŽF EJRŽAF veiklos rengimo ir įgyvendinimo metu bus nustatyti atitinkami veiksmai, įskaitant projektus, skirtus jūržolių sąžalynams bei pakrančių šlapynėms – itin svarbiems anglies absorbentams – apsaugoti ir atkurti, kurie bus pakartotinai vertinami per atitinkamus vertinimo ir peržiūros procesus; [23 pakeit.]

(14)  EJRŽF EJRŽAF turėtų prisidėti prie Sąjungos tikslų aplinkosaugos srityje, deramai atsižvelgiant į socialinę sanglaudą, laikantis BŽP ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos, ir laikytis Europos aplinkos politikos, įskaitant vandens kokybės standartus, pagal kuriuos užtikrinama žvejybos perspektyvoms gerinti tinkamos jūros aplinkos kokybė. Tą indėlį reikėtų stebėti taikant Sąjungos aplinkosaugos rodiklius ir jo duomenis reguliariai įtraukti į vertinimus ir metines veiklos rezultatų ataskaitas; [24 pakeit.]

(15)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (toliau – BŽP reglamentas)(8) 42 straipsnį Sąjungos finansinė pagalba EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti suteikiama tik jeigu visapusiškai laikomasi BŽP taisyklių ir susijusių ES aplinkos teisės nuostatų. Sąjungos finansinė parama turėtų būti skiriama tik tiems veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms, kurie visapusiškai laikosi jiems taikomų teisinių įpareigojimų. Taikytinų BŽP taisyklių nesilaikančių paramos gavėjų paraiškos neturėtų būti priimamos; [25 pakeit.]

(16)  siekiant atitikti konkrečias BŽP sąlygas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, ir prisidėti prie visapusiško BŽP taisyklių laikymosi, reikėtų priimti nuostatas, papildančias taisykles dėl mokėjimo termino pertraukimo, sustabdymo ir finansinių pataisų, kaip išdėstyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė ar paramos gavėjas nesilaiko įsipareigojimų pagal BŽP arba Komisija turi įrodymų, dėl kurių galima daryti prielaidą apie tokį nesilaikymą patvirtinančių, kad reikalavimų nesilaikoma, Komisijai turėtų būti leidžiama kaip atsargumo priemonę laikinai taikyti mokėjimų terminų pertraukimą. Greta mokėjimo termino pertraukimo galimybės, siekiant išvengti akivaizdžios grėsmės padengti netinkamas finansuoti išlaidas, Komisijai turėtų būti leidžiama sustabdyti mokėjimus ir taikyti finansines pataisas, jei valstybė narė smarkiai nesilaiko BŽP taisyklių; [26 pakeit.]

(17)  per pastaruosius kelerius metus įgyvendinant BŽP daug pasiekta atkuriant keletą pastarųjų metų buvo imamasi veiksmų siekiant, kad žuvų išteklius ištekliai iki geros būklės lygių, būtų atkurti padidinant Sąjungos žvejybos sektoriaus pelningumą ir išsaugant jūrų ekosistemas. Tačiau vis dar yra nemenkų sunkumų įgyvendinant socialinius ekonominius ir aplinkosaugos BŽP tikslus, siekiant visapusiško socialinių ekonominių ir aplinkosauginių BŽP tikslų įgyvendinimo, įskaitant teisinį įpareigojimą atkurti ir išlaikyti visas žuvų išteklių populiacijas tokio dydžio, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, vis dar yra nemenkų sunkumų. Tam reikia, kad parama būtų skiriama ir po 2020 m., visų pirma tuose jūrų baseinuose, kuriuose pažanga buvo lėtesnė ir kurie yra labiausiai izoliuoti kaip, pvz., atokiausi regionai; [27 pakeit.]

(17a)  SESV 13 straipsnyje numatyta, kad rengdamos ir įgyvendindamos, be kita ko, Sąjungos žuvininkystės politiką Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus, taip pat gerbti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu; [2 pakeit.]

(18)  žvejyba yra itin svarbi daugelio Sąjungos pakrantės ir salų bendruomenių išgyvenimui ir kultūros paveldui, visų pirma ten, kur svarbų vaidmenį atlieka mažos apimties priekrantės žvejyba atlieka, pvz., atokiausiuose regionuose. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje žvejų bendruomenių vidutinis žvejų amžius viršija 50 metų, kartų atsinaujinimas ir veiklos įvairinimas žvejybos sektoriuje vis dar kelia sunkumų; Todėl būtina, kad EJRŽAF remtų žvejybos sektoriaus patrauklumą užtikrinant profesinius mokymus ir galimybes jaunimui gauti darbą žvejybos srityje; [28 pakeit.]

(18a)  su profesine ir mėgėjų žvejyba ir akvakultūra susijusių bendro valdymo mechanizmų įgyvendinimas, tiesiogiai dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams, pvz., administracinėms institucijoms, žvejybos ir akvakultūros sektoriui, mokslo bendruomenei ir pilietinei visuomenei, mechanizmų funkcijas grindžiant teisingu atsakomybės už sprendimų priėmimą paskirstymu ir prisitaikomuoju valdymu, grindžiamu žiniomis, informacija ir betarpiškumu, padeda siekti BŽP tikslų. EJRŽAF turėtų remti tų mechanizmų įgyvendinimą vietos lygmeniu; [29 pakeit.]

(19)  pasitelkiant naudojantis EJRŽF EJRŽAF, turėtų būti siekiama įgyvendinti aplinkosaugos, ekonominius, socialinius prisidėta prie BŽP aplinkosauginių, ekonominių, socialinių ir užimtumo BŽP tikslus, apibrėžtus tikslų, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, siekio. Tokia parama turėtų būti užtikrinama, kad žvejybos veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera derėtų su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytais tikslais, t. y. padėtų užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti padėtų užtikrinti sveiko maisto tiekimą, sykiu garantuojant tinkamas darbo sąlygas. Šiuo požiūriu ypač būtina atsižvelgti į toli jūroje esančias nedideles salas, priklausomas nuo žvejybos, ir jas remti, kad jos galėtų išgyventi ir klestėti; [30 pakeit.]

(20)  EJRŽF EJRŽAF parama turėtų būti siekiama pasiekti ir išlaikyti tausiąją žvejybą remiantis didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu (MSY) padėti laiku įvykdyti teisinį įpareigojimą atkurti ir išlaikyti visų žuvų išteklių populiacijas tokio dydžio, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ir kuo labiau sumažinti, o esant galimybių ir pašalinti neigiamą netausios ir žalingos žvejybos poveikį jūrų ekosistemai. Tokia parama turėtų aprėpti inovacijas ir investicijas, susijusias su nedidelį poveikį darančios, klimato kaitos poveikiui atsparios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios žvejybos praktika ir metodais, taip pat metodus, kuriais siekiama vykdyti atrankiąją žvejybą; [31 pakeit.]

(21)  įpareigojimas iškrauti laimikį yra teisinis įpareigojimas ir vienas iš pagrindinių BŽP iššūkių. Tai reiškia aplinkos požiūriu nepriimtinos išmetimo į jūrą praktikos nutraukimą ir tai, kad žvejybos sektoriuje reikės iš esmės keisti praktiką vykdyti esminius ir svarbius žvejybos praktikos pokyčius ir kartais tai bus susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis. Iš EJRŽF turėtų būti galima skirti Todėl valstybės narės turėtų panaudoti EJRŽAF paramą inovacijoms ir investicijoms, kuriomis visapusiškai ir laiku prisidedama prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo, taikant didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams, kaip antai investicijoms į selektyviosios žvejybos įrankius ir laiko bei erdvės atrankos priemonių taikymą, uostų infrastruktūros gerinimą ir nepageidaujamo laimikio pardavimą. Didžiausias 100 proc. pagalbos intensyvumas taip pat turėtų būti skiriamas skaidrių žvejybos galimybių mainų tarp valstybių narių sistemų (keitimosi kvotomis) kūrimui, plėtojimui, stebėsenai, vertinimui ir valdymui siekiant sumažinti žvejybą stabdančios žuvų rūšies efektą, kurį sukelia įpareigojimas iškrauti laimikį; [279 pakeit.]

(21a)   įpareigojimas iškrauti laimikį turėtų būti vienodai stebimas visa apimtimi, t. y. tiek mažos apimties žvejybos laivuose, tiek didelės apimties žvejybos laivuose, kiekvienoje valstybėje narėje; [33 pakeit.]

(22)  paramą EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima skirti inovacijoms ir investicijoms į žvejybos laivus siekiant pagerinti sveikatos, saugos ir darbo sąlygas, aplinkos apsaugą, energijos vartojimo efektyvumą, gyvūnų gerovę ir laimikio kokybę bei paremti konkrečių sveikatos priežiūros klausimų sprendimą. Tačiau dėl tokios paramos tokia parama neturėtų padidėti lemti žvejybos pajėgumai pajėgumų arba gebėjimas gebėjimo rasti žuvį padidėjimo rizikos ir ji neturėtų būti skiriama tiesiog už tai, kad laikomasi pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę privalomų reikalavimų. Sukūrus sistemą be griežtų taisyklių, apibrėžti tikslias tokių investicijų ir paramos tinkamumo finansuoti taisykles turėtų pačios valstybės narės. Kalbant apie sveikatos, saugos ir darbo sąlygas žvejybos laivuose, pažymėtina, kad reikėtų leisti taikyti didesnę pagalbos intensyvumo normą nei kitiems veiksmams; [34 pakeit.]

(23)  žuvininkystės kontrolė yra itin svarbi įgyvendinant BŽP. Taigi EJRŽF EJRŽAF lėšomis pagal pasidalijamojo valdymo principą turėtų būti remiamas Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas, kaip numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 (toliau – Kontrolės reglamentas)(9). Tam tikrais Kontrolės reglamente įtvirtintais įpareigojimais t. y. susijusiais su privaloma laivų buvimo vietos nustatymo ir elektroninio duomenų perdavimo sistema mažos apimties priekrantės žvejybos laivuose, privaloma nuotolinio elektroninio stebėjimo sistema ir nuolatiniu varomojo variklio galios matavimu ir įrašymu, yra grindžiama iš EJRŽF EJRŽAF skiriama specialioji parama. Be to, valstybių narių investicijos į kontrolės išteklius galėtų būti naudojamos ir jūrų stebėjimo ir bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos tarnybų funkcijas tikslais;

(24)  BŽP sėkmė priklauso nuo to, ar turima mokslinių rekomendacijų dėl žvejybos valdymo, taigi ir žvejybos duomenų. Atsižvelgiant į problemas ir išlaidas, susijusias su patikimų ir išsamių duomenų gavimu, būtina remti valstybių narių veiksmus renkant, tvarkant duomenis ir jais keičiantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/1004 (toliau – Duomenų rinkimo pagrindų reglamentas)(10) ir prisidedant prie patikimų mokslinių rekomendacijų rengimo. Tokia parama turėtų užtikrinti sinergiją su kitų rūšių jūrų duomenų, įskaitant mėgėjų žvejybos duomenis, rinkimo, tvarkymo ir keitimosi jais veikla; [35 pakeit.]

(25)  EJRŽF EJRŽAF lėšomis reikėtų remti veiksmingą žiniomis grindžiamą BŽP įgyvendinimą ir valdymą pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus, teikiant mokslines rekomendacijas, kuriant ir įgyvendinant Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemas, užtikrinant patariamųjų tarnybų veikimą ir teikiant savanoriškus tarptautinėms organizacijoms skirtus įnašus, taip pat geriau vykdant Sąjungos įsipareigojimą tarptautinio vandenynų valdymo srityje; [36 pakeit.]

(26)  atsižvelgiant į sunkumus siekiant įgyvendinti BŽP išsaugojimo tikslus, EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti žvejybos valdymo ir žvejybos laivynų valdymo veiksmus. Taigi kartais parama laivynų pritaikymui yra ir toliau būtina tam tikrų laivyno segmentų ir jūrų baseinų atveju. Tokia parama turėtų būti aiškiai skiriama būtent jūrų biologinių išteklių išsaugojimui ir tausiam naudojimui, ja turėtų būti siekiama užtikrinti žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyrą. Todėl EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima finansuoti žvejybos veiklos nutraukimą visam laikui tuose laivyno segmentuose, kurių žvejybos pajėgumai neatitinka turimų žvejybos galimybių. Tokia parama turėtų būti kaip priemonė įtraukta į veiksmų planus, skirtus struktūrinį perteklinį pajėgumą turintiems laivyno segmentams pritaikyti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje, ir turėtų būti įgyvendinama atiduodant žvejybos laivą į metalo laužą arba nutraukiant jo eksploataciją ir modifikuojant jį kitai veiklai. Jeigu modifikavus laivą padidėtų neigiamas mėgėjų žvejybos poveikis jūrų ekosistemai, parama turėtų būti skiriama tik jeigu laikomasi BŽP ir atitinkamų daugiamečių planų tikslų. Siekiant užtikrinti struktūrinio laivyno pritaikymo išsaugojimo tikslams nuoseklumą parama žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui turėtų būti skiriama tik pagal pasiektus rezultatus ir su jais siejama. Todėl siūloma tokią paramą skirti tik suteikiant su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Pagal tą mechanizmą Komisija turėtų atlyginti valstybėms narėms su žvejybos veiklos nutraukimu visam laikui susijusias išlaidas remdamasi ne realiosiomis išlaidomis, o sąlygų laikymusi ir rezultatų pasiekimu. Šiuo tikslu tas sąlygas Komisija turėtų nustatyti deleguotuoju aktu ir jos turėtų būti susietos su BŽP išsaugojimo tikslų įgyvendinimu; [37 pakeit.]

(26a)   siekiant plėtoti tausią ir aplinkai palankią žvejybą, kurią vykdant būtų daromas mažesnis poveikis žvejybos ištekliams, EJRŽAF turėtų subsidijomis arba finansinėmis priemonėmis remti laivų modernizavimą siekiant naudoti mažiau energijos suvartojančius laivus, įskaitant neproporcingo pajėgumo laivyno segmentuose. Be to, EJRŽAF turi suteikti galimybę padėti jauniesiems žvejams įsigyti darbo įrankių, įskaitant daugiau kaip 12 metrų ilgio laivus, išskyrus neproporcingo pajėgumo laivyno segmentuose; [38 pakeit.]

(26b)   kadangi žvejybos uostai, iškrovimo vietos, prieplaukos ir aukcionų vietos yra labai svarbūs siekiant užtikrinti iškraunamų produktų kokybę, saugą ir darbo sąlygas, EJRŽAF turi visų pirma remti uostų infrastruktūros modernizavimą, ypač žvejybos produktų prekybos srityje, siekiant kuo didesnės iškraunamų produktų pridėtinės vertės; [39 pakeit.]

(27)  atsižvelgiant į didelį žvejybos veiklos nenuspėjamumą, dėl išimtinių aplinkybių laikino veiklos nutraukimo žvejai gali patirti didelių ekonominių nuostolių. Siekiant sušvelninti tas pasekmes EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti kompensaciją už neeilinį žvejybos veiklos nutraukimą, susijusį su tam tikrų išsaugojimo priemonių, t. y. daugiamečių planų, išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo tikslų, žvejybos laivų žvejybos pajėgumų pritaikymo prie turimų žvejybos galimybių priemonių ir techninių priemonių, įgyvendinimu, skubos priemonių įgyvendinimu, tausios žvejybos partnerystės susitarimo pertraukimu ar neatnaujinimu dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, gaivaline nelaime arba ekologiniu įvykiu, įskaitant draudimą žvejoti dėl žvejybos išteklių sveikatos ar neįprasto mirtingumo atvejų, avarijas jūroje vykdant žvejybos veiklą ir nepalankius klimato reiškinius. Parama turėtų būti suteikiama tik jeigu tokių aplinkybių poveikis žvejams yra didelis, t. y. jeigu atitinkamo laivo komercinė veikla sustabdoma bent 90 120 dienų iš eilės ir jeigu su sustabdymu susiję ekonominiai nuostoliai sudaro daugiau nei 30 proc. atitinkamos įmonės vidutinės metinės apyvartos per nurodytą laikotarpį. Nustatant tokios paramos skyrimo sąlygas reikėtų atsižvelgti į ungurių žvejybos ypatumus; [40 pakeit.]

(27a)  žvejai ir jūros bei gėlavandenės akvakultūros produktų gamintojai turėtų turėti galimybę gauti EJRŽAF paramą, jei žvejybos ir akvakultūros rinkose kyla krizė, įvyksta gaivalinės nelaimės ar ekologiniai įvykiai; [41 pakeit.]

(27b)  siekiant prisidėti prie teigiamos vandens išteklių plėtros ir išlaikyti žvejybą ne žvejybos draudimo laikotarpiu, EJRŽAF turėtų galėti remti biologinius sezonus, kai šie sezonai, jei jie vyksta tam tikrais kritiniais rūšių gyvavimo ciklo etapais, yra būtini tausiam žuvininkystės išteklių naudojimui; [306 pakeit.]

(27c)  Europos Parlamentas pabrėžia, kad reikia skubiai padėti sukurti darbo užmokesčio kompensavimo fondą, kuris apimtų žvejybos draudimo laikotarpius, ir kad tokie laikotarpiai būtų laikomi faktiniu darbo laiku senatvės pensijos ir kitų socialinės apsaugos teisių tikslais. Be to, Europos Parlamentas pritaria tam, kad būtų įtvirtintas minimalus darbo užmokestis, nustatytas atsižvelgiant į vietos praktiką, derybas ir kolektyvines sutartis; [307 pakeit.]

(28)  mažos apimties priekrantės žvejybą vykdo mažesnio nei 12 metrų ilgio žvejybos laivai, nenaudojantys velkamųjų žvejybos įrankių. Tam sektoriui tenka beveik 75 proc. visų Sąjungoje įregistruotų žvejybos laivų ir beveik pusė visų žuvininkystės sektoriaus darbo vietų. Mažos apimties priekrantės žvejybos veiklos vykdytojai ypač priklauso nuo geros būklės žuvų išteklių, kaip pagrindinio pajamų šaltinio. Todėl EJRŽF EJRŽAF jiems turėtų taikyti lengvatinį režimą skirdamas 100 proc. intensyvumo lygio pagalbą, be kita ko, su kontrole ir jos vykdymo užtikrinimu susijusiems veiksmams, siekiant paskatinti tausią žvejybos praktiką atsižvelgiant į BŽP tikslus. Be to, tam tikros paramos sritys, t. y. parama norint įsigyti naudotą, atnaujinti ir perklasifikuoti laivą ar pakeisti arba modernizuoti laivo variklį, turėtų būti siejamos tik su mažos apimties žvejyba tuose laivyno segmentuose, kuriuose, nes to reikia siekiant užtikrinti, kad žvejybos pajėgumai atitinka turimas žvejybos galimybes, t. y. parama norint įsigyti naudotą, atnaujinti ir perklasifikuoti laivą ar pakeisti arba modernizuoti laivo variklį, taip pat parama jauniesiems žvejams. Be to, valstybės narės į savo programą turėtų įtraukti veiksmų planą mažos apimties priekrantės žvejybai, kurią reikėtų stebėti remiantis rodikliais, kuriems turėtų būti nustatyti orientyrai ir tikslai; [42 ir 308 pakeit.]

(29)  atokiausiuose regionuose, kaip aprašyta 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“(11), susiduriama su konkrečiais sunkumais dėl jų atokumo, topografijos ir klimato, kaip nurodyta Sutarties 349 straipsnyje, ir kuriuose esama tam tikro turto, kurį galima panaudoti plėtojant tvarią mėlynąją ekonomiką. Taigi kiekvieno atokiausio regiono veiksmų planas dėl tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių vystymosi, įskaitant tausų žvejybos ir akvakultūros naudojimą, turėtų būti įtrauktas į atitinkamų valstybių narių programą ir tų veiksmų planų įgyvendinimui turėtų būti skiriama finansinė parama. EJRŽF lėšomis taip pat turėtų būti galima remti papildomų išlaidų, patiriamų Siekiant išlaikyti tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų iš atokiausių regionų konkurencingumą, palyginti su panašiais produktais iš kitų Sąjungos regionų, Sąjunga 1992 m. nustatė priemones, skirtas susijusioms papildomoms išlaidoms žuvininkystės sektoriuje kompensuoti. 2014–2020 m. taikomos priemonės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 508/2014(12). Būtina tęsti paramos teikimą, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų iš atokiausių regionų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba, kad šia kompensacija būtų prisidedama išlaikant veiklos vykdytojų iš tų regionų ekonominį gyvybingumą. Atsižvelgiant į skirtingas prekybos sąlygas atokiausiuose regionuose dėl jų vietos ir izoliuotumo, kompensavimą, į laimikių ir išteklių pokyčius bei rinkos paklausą, reikėtų leisti atitinkamoms valstybėms narėms pačioms apibrėžti žvejybos produktus, už kuriuos galima gauti kompensaciją, atitinkamus didžiausius kiekius ir kompensavimo sumas bendroje kiekvienai valstybei narei skiriamoje sumoje. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama keisti atitinkamų žvejybos produktų sąrašą, jų kiekius ir kompensavimo sumą, neviršijant bendros konkrečiai valstybei narei skirtos sumos. Joms taip pat turėtų būti leidžiama koreguoti kompensavimo planus, jeigu tai pateisinama pasikeitusiomis sąlygomis. Valstybės narės turėtų nustatyti tokio lygio kompensavimo sumą, kad būtų galima tinkamai kompensuoti papildomas išlaidas, patiriamas dėl atokiausių regionų specifinių trūkumų. Kad būtų išvengta pernelyg didelių kompensacijų, ta suma turėtų būti proporcinga papildomoms išlaidoms, kurioms kompensuoti skiriama parama. Tuo tikslu reikėtų taip pat atsižvelgti į kitas viešosios intervencijos rūšis, darančias poveikį papildomų išlaidų dydžiui. Turėtų būti nustatyta, kokią didžiausią bendros finansinės paramos sumos procentinę dalį, tokia parama gali sudaryti. Be to, atokiausiems regionams turėtų būti taikoma didesnė pagalbos intensyvumo norma nei kitiems veiksmams; [43 pakeit.]

(29a)  siekiant užtikrinti, kad atokiausių regionų mažos apimties žvejybos sektorius išliktų, ir laikantis diferencijuoto požiūrio į mažas salas ir teritorijas, minimo 14-ame darnaus vystymosi tiksle (DVT), principų, derėtų suteikti galimybių EJRŽAF, remiantis SESV 349 straipsniu, teikti paramą atokiausių regionų mažos apimties priekrantės žvejybai skirtų žvejybos laivų, kurie visą savo laimikį iškrauna atokiausių regionų uostuose ir prisideda prie vietos darnaus vystymosi, įsigijimui ir atnaujinimui, taip siekiant padidinti žmonių saugumą, Europos higienos standartų laikymosi mastą, geriau kovoti su NNN žvejyba ir užtikrinti didesnį aplinkosauginį veiksmingumą. Atnaujinant žvejybos laivyną turėtų būti neviršijamos leidžiamos pajėgumo ribos ir turėtų būti siekiama BŽP tikslų. Turėtų būti galimybė EJRŽAF remti atitinkamas priemones, tokias kaip mažos apimties priekrantės žvejybos laivams skirtų laivų statyklų statyba ar modernizavimas atokiausiuose regionuose, infrastruktūros ir įrangos įsigijimas ar atnaujinimas, arba moksliniai tyrimai; [44 pakeit.]

(29b)   kaip nurodoma Europos Parlamento rezoliucijoje dėl ypatingos salų padėties (2015/3014(RSP)) ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje „Specifinės salų problemos“ (1229/2011), žemės ūkis, gyvūnų veisimas ir žuvininkystė yra svarbus vietos salų ekonomikos veiksnys. Europos salų regionai kenčia nuo nepakankamo prieinamumo, ypač MVĮ, ir menko produktų diferencijavimo. Jiems reikia strategijų, kurios suteiktų galimybių pasinaudoti visa įmanoma Europos struktūrinių ir investicinių fondų ir kitų Sąjungos priemonių sinergija, siekiant kompensuoti salų patiriamus sunkumus ir skatinti ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą ir darnų vystymąsi. Net jeigu SESV 174 straipsnyje pripažįstamos nuolatinės gamtinės ir geografinės kliūtys, būdingos saloms, Komisija turi parengti saloms skirtą Sąjungos strateginę programą, kad būtų susietos priemonės, galinčios turėti didelį teritorinį poveikį; [45 pakeit.]

(30)  pagal pasidalijamojo valdymo principą EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti jūrų ir pakrantės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą ir atkūrimą. Tuo tikslu turėtų būti galima skirti kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir šiukšles, ypač plastiką, ir paramą investicijoms į uostus, kad juose būtų įrengtos tinkama pamestų žvejybos įrankių ir surinktų šiukšlių priėmimo ir saugojimo infrastruktūra. Paramą taip pat turėtų būti galima skirti veiksmams, kuriais siekiama pasiekti arba išlaikyti gerą jūrų aplinkos būklę, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (toliau – Jūrų strategijos pagrindų direktyva)(13), erdvės apsaugos priemonių įgyvendinimui pagal tą direktyvą, „Natura 2000“ teritorijų valdymui, atkūrimui ir stebėsenai remiantis prioritetinėmis veiksmų programomis pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (toliau – Buveinių direktyva)(14), taip pat rūšių apsaugai pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (toliau – Paukščių direktyva)(15) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB(16), taip pat miesto nuotekoms taikomus Sąjungos standartus ir stacionarių arba kilnojamų įrenginių, skirtų jūrų gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti atokiausiuose regionuose statymui, įrengimui, modernizavimui ir moksliniam parengimui bei vertinimui. Pagal tiesioginio valdymo principą EJRŽF EJRŽAF lėšomis reikėtų remti jūrų švaros ir geros būklės užtikrinimą ir įgyvendinti Europos strategiją dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje, numatytą 2016 m. sausio 16 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje“(17), atsižvelgiant į tikslą pasiekti arba išlaikyti gerą jūrų aplinkos būklę; [46 pakeit.]

(31)  žuvininkystė Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. kaip vienas iš 17 darnaus vystymosi tikslų (2-asis DVT) nustatytas siekis panaikinti badą ir užtikrinti aprūpinimą maistu bei geresnę mitybą. Sąjunga yra visapusiškai įsipareigojusi siekti šio tikslo ir jį įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, žvejyba ir darni akvakultūra padeda užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybą. Tačiau šiuo metu Sąjunga importuoja daugiau nei 60 proc. savo žuvininkystės produktų ir todėl labai priklauso nuo trečiųjų šalių. Svarbus uždavinys yra skatinti vartotojus vartoti Sąjungoje pagal aukštus kokybės standartus pagamintus žuvų baltymus žvejybos produktus, kuriuos vartotojai gali galima įsigyti prieinamomis kainomis, tiekiant mažos apimties vietos žvejybos produktus viešosioms institucijoms, pvz., ligoninėms ir mokykloms, ir švietimo įstaigose pradedant įgyvendinti mokymo ir informuotumo didinimo apie vietos žuvies valgymo svarbą programas; [47 pakeit.]

(32)  EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti akvakultūros, įskaitant gėlavandenę akvakultūrą, skatinimą ir darnų vystymąsi siekiant auginti vandens gyvūnus ir augalus maistui ir kitoms žaliavoms gaminti. Kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos sudėtingos administracinės procedūros: pavyzdžiui, sunku patekti į šį sektorių, taikomos apsunkinančios licencijų išdavimo procedūros, dėl kurių sektoriui sunku gerinti savo įvaizdį ir didinti gaminamų produktų konkurencingumą. Parama turėtų būti skiriama laikantis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 parengtų daugiamečių nacionalinių strateginių planų akvakultūros srityje. Visų pirma paramą turėtų būti galima skirti aplinkos tvarumo didinimui, gamybinėms investicijoms, inovacijoms, profesinių gebėjimų įgijimui, darbo sąlygų gerinimui ir kompensacinėms priemonėms, skirtoms svarbiausioms žemės ir gamtos valdymo paslaugoms remti. Kiti reikalavimus atitinkantys veiksmai turėtų būti visuomenės sveikatos veiksmai, akvakultūros išteklių draudimo sistemos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės veiksmai. Tačiau gamybinių investicijų atveju Parama turėtų būti teikiama tik visų pirma finansinėmis priemonėmis ir, pagal „InvestEU“ programą, kurios daro didesnę įtaką rinkoms, todėl veiksmingiau už dotacijas padeda spręsti sektoriaus finansines problemas „InvestEU“ ir skiriant dotacijas; [48 pakeit.]

(33)  aprūpinimas maistu taip pat priklauso nuo jūrų aplinkos apsaugos, tausaus žuvų išteklių valdymo, veiksmingų ir gerai organizuotų rinkų, kuriose gerinamas tiekimo grandinės ir vartotojų informavimo skaidrumas, stabilumas, kokybė ir įvairovė. Šiuo tikslu EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti prekybą žvejybos ir akvakultūros produktais, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (BRO reglamentas)(18) tikslų. Visų pirma, turėtų būti galima skirti paramą, inter alia, gamintojų organizacijų, įskaitant žvejybos kooperatyvus ir smulkiuosius gamintojus, kūrimui, gamybos ir prekybos planų įgyvendinimui, reklamos ir komunikacijos kampanijoms, naujų realizavimo rinkų skatinimui, rinkų tyrimams, Europos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos observatorijos (EUMOFA) išsaugojimui ir stiprinimui ir informacijos apie rinką rinkimui ir sklaidai; [49 ir 280 pakeit.]

(33a)   dėl Sąjungos jūros gėrybių produktų kokybės ir įvairovės gamintojai turi konkurencinį pranašumą ir tai labai padeda puoselėti kultūros ir gastronomijos paveldą suderinant kultūros tradicijų išsaugojimą su naujų mokslinių žinių plėtojimu bei taikymu. Piliečiai ir vartotojai vis labiau reikalauja kokybiškų produktų, pasižyminčių skirtingomis specifinėmis savybėmis, susijusiomis su jų geografine kilme. Šiuo tikslu EJRŽAF lėšomis bus galima remti jūros gėrybių produktus, įtrauktus į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 1151/2012(19). Visų pirma fondo lėšomis bus galima remti kokybiškų geografinių nuorodų pagal šį reglamentą pripažinimą ir registravimą. Fondo lėšomis taip pat bus galima remti saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų geografinių nuorodų (SGN) valdymo subjektus ir jų plėtojamas programas siekiant pagerinti kokybę. Be to, minėtomis lėšomis bus galima remti šių valdymo subjektų atliekamus mokslinius tyrimus siekiant padidinti informuotumą apie konkrečias gamybos priemones, procesus ir produktus; [50 pakeit.]

(33b)  atsižvelgiant į 2008 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos kormoranų populiacijos valdymo plano ir 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl naujo postūmio įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją, EJRŽAF lėšomis reikėtų remti mokslinius tyrimus ir duomenų apie migruojančių paukščių poveikį akvakultūros sektoriui ir susijusiems Sąjungos žuvų ištekliams rinkimą; [51 pakeit.]

(33c)  atsižvelgiant į akvakultūros sektoriaus augimo poreikį ir didelius žuvų išteklių nuostolius, kuriuos sukelia migruojantys paukščiai, EJRŽAF reikėtų numatyti tam tikras šių nuostolių kompensacijas, kurios būtų mokamos tol, kol būtų pradėtas taikyti Europos valdymo planas; [52 pakeit.]

(34)  perdirbimo pramonė atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant žvejybos ir akvakultūros produktų pasiūlą ir kokybę. EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti tikslines investicijas į tą pramonę, jeigu jos padeda siekti bendro rinkos organizavimo tikslų. Tokia parama turėtų gali būti suteikiama tik pasitelkiant dotacijas, finansines priemones ir „InvestEU“, bet ne skiriant dotacijas; [53 pakeit.]

(34a)  be jau minėtų reikalavimus atitinkančių priemonių, turėtų būti galima gauti EJRŽAF paramą ir kitoms su žvejyba ir akvakultūra susijusioms sritims, įskaitant paramą aplinkosauginei medžioklei ar laukinę gamtą trikdančių rūšių, kurios kelia pavojų tvariems žuvų ištekliams (t. y. ruonių ir kormoranų), valdymui; [54 pakeit.]

(34b)  be jau minėtų reikalavimus atitinkančių priemonių, turėtų būti galima gauti EJRŽAF paramą ir kitoms su žvejyba ir akvakultūra susijusioms sritims, įskaitant kompensaciją už žalą, kurią laimikiui padaro pagal ES teisės aktus saugomi žinduoliai ir paukščiai (t. y. ruoniai ir kormoranai); [55 pakeit.]

(35)  darbo vietų kūrimą pakrantės regionuose lemia vietoje skatinama tvarios mėlynosios ekonomikos, vystomos neperžengiant ekologinių ribų, plėtra, dėl kurios atsigauna tų regionų, įskaitant salas ir atokiausius regionus, socialinė struktūra. Tikėtina, kad vandenynų sektoriai ir paslaugos augs sparčiau nei pasaulio ekonomika ir iki 2030 m. užtikrins svarbų indėlis į užimtumą ir ekonomikos augimą. Kad mėlynasis augimas būtų tvarus, jį turėtų skatinti inovacijos ir investicijos į naujas jūrų įmones ir, bioekonomiką ir biotechnologijas, įskaitant tvaraus turizmo modelius, atsinaujinančiąją vandenynų energiją, naujovišką aukštos klasės laivų statybą ir naujas uostų paslaugas, kurias teikiant bei darnią žvejybos ir akvakultūros sektoriaus plėtrą, nes taip gali būti kuriamos darbo vietos ir kartu remiama vietos plėtra ir naujų biologija pagrįstų jūrų produktų plėtojimas. Nors sąlygos viešosioms investicijoms į tvarią mėlynąją ekonomiką turėtų būti sudaromos visose Sąjungos biudžeto srityse, EJRŽF EJRŽAF lėšos turėtų būti konkrečiai sutelkiamos į tvarios mėlynosios ekonomikos, vystomos neperžengiant ekologinių ribų, sąlygų užtikrinimą ir problemų sprendimą skatinant investicijas ir kuriant naujas rinkas ir technologijas arba paslaugas. Paramą tvarios mėlynosios ekonomikos plėtojimui reikėtų skirti pagal pasidalijamojo, tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus; [56 pakeit.]

(35a)  kaip nurodyta BŽP reglamento 3 konstatuojamoje dalyje, „mėgėjų žvejyba gali turėti didelės įtakos žuvų ištekliams, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ji būtų vykdoma taip, kad būtų laikomasi bendros žuvininkystės politikos tikslų“. Vis dėlto, mėgėjų žvejybos negalima tinkamai valdyti neturint patikimų ir nuolat atnaujinamų duomenų apie mėgėjų žvejybą, kaip pabrėžta Europos Parlamento rezoliucijoje dėl mėgėjų žvejybos Europos Sąjungoje padėties (2017/2120(INI)); [57 pakeit.]

(35b)   darnios mėlynosios ekonomikos tikslas – užtikrinti tausų vartojimą ir gamybą, taip pat veiksmingą išteklių naudojimą ir jūrų ekosistemų įvairovės, produktyvumo, atsparumo, pagrindinių funkcijų ir esminių vertybių apsaugą ir išsaugojimą. Jis grindžiamas ilgalaikių dabartinės ir būsimų kartų poreikių įvertinimu. Jis taip pat apima prekių ir paslaugų tinkamų kainų nustatymą; [58 pakeit.]

(35c)  būtina patvirtinti paramos priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos socialiniam dialogui, ir naudoti EJRŽAF siekiant padėti parengti kvalifikuotus jūrų ir žuvininkystės sektorių specialistus. Atsižvelgiant į jūrų ir žuvininkystės sektorių atnaujinimo svarbą ir šioje srityje inovacijų atliekamą vaidmenį, reikia iš naujo įvertinti EJRŽAF numatytus finansinius asignavimus profesiniam mokymui; [59 pakeit.]

(35d)   investicijos į žmogiškąjį kapitalą taip pat itin svarbios norint padidinti žvejybos ir jūrinės veiklos konkurencingumą ir pagerinti jos ekonominius rezultatus. Taigi, EEJRŽAF turėtų remti konsultavimo paslaugas, mokslininkų ir žvejų bendradarbiavimą, profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, skatinti žinių sklaidą, padėti gerinti veiklos vykdytojų veiklos rezultatus ir konkurencingumą ir skatinti socialinį dialogą. Siekiant pripažinti savarankiškai dirbančių žvejų sutuoktinių ir gyvenimo partnerių vaidmenį žvejybos bendruomenėse, laikantis tam tikrų sąlygų, jiems taip pat turėtų būti teikiama parama, skirta profesiniam mokymui, mokymuisi visą gyvenimą, žinių sklaidai ir bendradarbiavimui tinkluose, kuriuo prisidedama prie jų profesinio tobulėjimo; [60 pakeit.]

(36)  tvarios mėlynosios ekonomikos plėtra labai priklauso nuo partnerystės su vietos suinteresuotaisiais subjektais, kurie padeda užtikrinti pakrantės, salų ir vidaus bendruomenių gyventojų ir ekonomikų gyvybingumą ir tvarumą. EJRŽF EJRŽAF turėtų suteikti tokių partnerysčių skatinimo priemones. Šiuo tikslu jo lėšomis turėtų būti galima pagal pasidalijamojo valdymo principą remti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (BIVP). Toks požiūris turėtų skatinti ekonomikos įvairovę vietos sąlygomis plėtojant pakrantės ir vidaus bendruomenes, akvakultūrą ir tvarią mėlynąją ekonomiką. BIVP strategijomis turėtų būti užtikrinama, kad vietos bendruomenės geriau išnaudotų tvarios mėlynosios ekonomikos siūlomas galimybes ir iš jų pasipelnytų pasitelkdamos aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos stiprindamos. Taigi kiekviena vietos partnerystė turėtų atitikti pagrindinį savo strategijos tikslą užtikrindama subalansuotą visų svarbių vietos tvarios mėlynosios ekonomikos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir atstovavimą jiems; [61 pakeit.]

(37)  pagal pasidalijamojo valdymo principą tvarią mėlynąją ekonomiką EJRŽF, vystomai neperžengiant ekologinių ribų, EJRŽAF lėšomis turėtų būti galima remti renkant, tvarkant ir naudojant duomenis, kuriais siekiama papildyti žinias apie jūrų jūros ir gėlavandenės aplinkos ir išteklių būklę. Tokia parama turėtų būti siekiama įvykdyti Direktyvos 92/43/EEB ir Direktyvos 2009/147/EB reikalavimus, remti jūrinių teritorijų planavimą, žvejybos ir akvakultūros sektorių darną ir gerinti duomenų kokybę ir sklaidą pasitelkus Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą.; [62 pakeit.]

(38)  Pagal pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus EJRŽF EJRŽAF turėtų sutelkti dėmesį į tvarią mėlynąją ekonomiką skatinančias sąlygas sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai, vystomai neperžengiant ekologinių ribų ir skatinančiai gerą jūros aplinkos būklę, sudarymą, remdamas integruotą jūrų politikos valdymą, mokslinių tyrimų sklaidą ir įgyvendinimą, tvarios mėlynosios ekonomikos inovacijas ir technologijas, jūrų įgūdžių, jūrų ir vandenynų klausimų išmanymo ir aplinkos ir socialinių ekonominių duomenų apie tvarią mėlynąją ekonomiką tobulinimą, klimato poveikiui atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų tvarios mėlynosios ekonomikos skatinimą ir projektų rengimo ir naujoviškų finansavimo priemonių kūrimą. Pirmiau išvardytose srityse reikėtų tinkamai atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų ir salų, patenkančių į SESV 174 straipsnio taikymo sritį, padėtį; [63 pakeit.]

(39)  60 proc. vandenynų viršija nacionalinės jurisdikcijos ribas. Vadinasi, jiems taikoma pasidalijamoji tarptautinė atsakomybė. Dauguma problemų, su kuriomis susiduriama vandenynuose, yra tarpvalstybinio pobūdžio, kaip antai didelis išteklių išeikvojimas, klimato kaita, rūgštėjimas, tarša ir mažėjanti, naftos žvalgyba ar gelminė kasyba, dėl kurių mažėja biologinė įvairovė, tad reikalingas bendras atsakas. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos jūrų teisės konvenciją, kurios šalis pagal Tarybos sprendimą 98/392/EB(20) yra Sąjunga, siekiant reglamentuoti ir valdyti žmogaus veiklą vandenynuose sukurta daug jurisdikcijos teisių, institucijų ir specialių sistemų. Pastaraisiais metais bendrai sutariama, kad jūrų aplinką ir žmogaus veiklą jūroje reikėtų valdyti veiksmingiau, kad didėjantis neigiamas poveikis vandenynams ir jūroms būtų mažinamas; [64 pakeit.]

(40)  kaip pasaulinių procesų dalyvė Sąjunga ryžtingai įsipareigoja skatinti tarptautinį vandenynų valdymą, kaip numatyta 2016 m. lapkričio 10 d. bendrame komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tarptautinis vandenynų valdymas: mūsų vandenynų ateitį užtikrinsianti darbotvarkė“(21). Sąjungos vandenynų valdymo politika yra nauja politika, integruotai aprėpianti vandenynus. Tarptautinis vandenynų valdymas svarbus ne tik siekiant 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės tikslų, visų pirma, 14-jo darnaus vystymosi tikslo („Išsaugoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius ir juos tausiai naudoti darniam vystymuisi“), bet ir užtikrinant, kad būsimosios kartos galėtų džiaugtis saugiomis, apsaugotomis, švariomis ir tvariai valdomomis jūromis ir vandenynais. Sąjunga turi įvykdyti tuos tarptautinius įsipareigojimus ir skatinti geresnį tarptautinį vandenynų valdymą dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis bei jam vadovauti, be kita ko, siekiant užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, taip pat kuo labiau sumažinti poveikį jūros aplinkai, patobulinti tarptautinio vandenynų valdymo sistemą, sumažinti vandenynams ir jūroms daromą neigiamą poveikį, sukurti tvarios mėlynosios ekonomikos, vystomos neperžengiant ekologinių ribų, sąlygas ir aktyviau vykdyti tarptautinius vandenynų mokslinius tyrimus ir kaupti duomenis; [65 pakeit.]

(41)  veiksmais, kuriais EJRŽF EJRŽAF skatinamas tarptautinis vandenynų valdymas, siekiama patobulinti bendrą tarptautinių ir regioninių procesų, susitarimų, taisyklių ir institucijų sistemą, kad žmogaus veikla vandenynuose būtų reglamentuojama ir valdoma. EJRŽF EJRŽAF lėšomis turėtų būti finansuojami tarptautiniai susitarimai, kuriuos Sąjunga yra sudariusi srityse, nepatenkančiose į Tausios žvejybos partnerystės susitarimus (TŽPS), sudarytus su įvairiomis trečiosiomis šalimis, ir Sąjungos teisinės narystės regioninėse žvejybos valdymo organizacijose (RŽVO) mokestis. TŽPS ir RŽVO bus ir toliau finansuojami pagal skirtingus Sąjungos biudžeto straipsnius;

(42)  kalbant apie saugumą ir gynybą, būtina užtikrinti geresnę sienų apsaugą ir jūrų saugumą. Pagal Europos Sąjungos jūrų saugumo strategiją, kurią 2014 m. birželio 24 d. priėmė Europos Sąjungos Taryba, ir su ja susijusį 2014 m. gruodžio 16 d. veiksmų planą informacijos mainai ir Europos pasienio ir pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimas, kuriame dalyvauja Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, yra itin svarbūs tiems tikslams pasiekti. Tad EJRŽF EJRŽAF lėšomis reikėtų remti jūrų stebėjimą ir pasienio apsaugos tarnybų bendradarbiavimą ir pagal pasidalijamojo valdymo, ir pagal tiesioginio valdymo principus, be kita ko, perkant įrangą įvairios paskirties jūrų veiksmams vykdyti. Taip pat turėtų būti sudaroma galimybė atitinkamoms agentūroms skirti paramą jūrų stebėjimo ir saugumo srityje pagal tiesioginio valdymo principą;

(43)  pagal pasidalijamojo valdymo principą kiekviena valstybė narė, bendradarbiaudama su regionais, turėtų parengti vieną bendrą programą, kurią turėtų patvirtinti Komisija. Atsižvelgdama į regionalizavimo principą ir siekdama paskatinti valstybes nares rengiant programas laikytis labiau strateginio požiūrio Komisija turėtų parengti kiekvienos jūros baseino analizę ir joje išvardyti bendrus pranašumus ir trūkumus, susijusius su BŽP tikslų įgyvendinimu. Tokia analizė turėtų padėti tiek valstybėms narėms, tiek Komisijai derėtis dėl kiekvienos programos, atsižvelgiant į regionines problemas ir poreikius. Vertindama programas Komisija turėtų atsižvelgti į BŽP aplinkosauginius ir socialinius ekonominius sunkumus, darnios mėlynosios ekonomikos, vystomos neperžengiant ekologinių ribų, visų pirma mažos apimties priekrantės žvejybos srityje, socialinius ekonominius veiklos rezultatus, problemas jūrų baseinų lygmeniu, jūrų ekosistemų išsaugojimą ir atkūrimą, jūrą teršiančių šiukšlių kiekio mažinimą ir surinkimą, kovą su klimato kaitos kaita, jos švelninimą ir prisitaikymą prie jos; [66 pakeit.]

(43a)   siekiant, kad valdymo priemonės būtų veiksmingai įgyvendinamos regioniniu lygmeniu, valstybės narės turėtų taikyti bendro valdymo sistemą ir įtraukti patariamąsias tarybas, žvejų organizacijas ir kompetentingas įstaigas ar institucijas, kad būtų užtikrintas tvirtesnis dialogas ir šių šalių dalyvavimas; [67 pakeit.]

(44)  EJRŽF EJRŽAF paramos veiksmingumą valstybėse narėse reikėtų vertinti remiantis rodikliais. Valstybės narės turėtų teikti ataskaitas apie pažangą, padarytą siekiant nustatytų rodiklių tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, o Komisija turėtų atlikti veiklos rezultatų peržiūrą remdamasi valstybių narių parengtomis metinėmis veiklos rezultatų ataskaitomis, kad būtų galima anksti nustatyti galimas įgyvendinimo problemas ir taisomuosius veiksmus. Šiuo tikslu turėtų būti sukurta bendra stebėsenos ir vertinimo sistema;

(44a)  turimais duomenimis, su dabartiniu EJRŽAF susijusi mokėjimų procedūra veikia prastai, nes per ketverius metus nuo taikymo pradžios panaudota tik 11 proc. šio fondo lėšų. Ta procedūra turėtų būti patobulinta siekiant paspartinti išmokų mokėjimą gavėjams, ypač pavieniams asmenims ar šeimoms; [68 pakeit.]

(45)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(22) 22 ir 23 punktus EJRŽF EJRŽAF veiklą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta pagal konkrečius stebėsenos reikalavimus, vengiant pernelyg griežto reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma, valstybėms narėms. Tam tikrais atvejais tie reikalavimai gali apimti pamatuojamus rodiklius, kuriuos taikant vertinamas EJRŽF EJRŽAF poveikis vietoje;

(46)  Komisija turėtų vykdyti su EJRŽF EJRŽAF ir jo veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. EJRŽF EJRŽAF skirtais finansiniais ištekliais taip pat turėtų būti prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus, kiek jie susiję su EJRŽF EJRŽAF prioritetais;

(46a)   Komisija taip pat turėtų pateikti tinkamų priemonių visuomenei informuoti apie žvejybos ir akvakultūros veiklą ir žuvies bei jūros gėrybių vartojimo įvairinimo naudą; [69 pakeit.]

(47)  pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių], Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(23), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(24), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(25) ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/1939(26) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) galėtų turėtų atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra galėtų turėtų tirti sukčiavimo ir kitas nusikalstamas veikas, darančias poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(27), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valdant ir įgyvendinant EJRŽF EJRŽAF būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [Reglamente dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] ir Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]; [70 pakeit.]

(48)  siekiant padidinti Sąjungos lėšų naudojimo skaidrumą ir užtikrinti patikimesnį finansų valdymą, visų pirma, sugriežtinant viešąją naudojamų lėšų kontrolę, valstybės narės interneto svetainėje reikėtų skelbti tam tikrą informaciją apie EJRŽF EJRŽAF lėšomis finansuojamą veiklą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos]. Kai valstybė narė paskelbia informaciją apie EJRŽF EJRŽAF lėšomis finansuojamą veiklą, turi būti laikomasi asmens duomenų apsaugos taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679(28); [71 pakeit.]

(49)  siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma nepriimtinumo riba ir nepriimtinumo laikotarpio trukmė, susijusios su paraiškų priimtinumo kriterijais, apibrėžiamos su išsaugojimo priemonių įgyvendinimu susijusios sąlygos siekiant numatyti su sąnaudomis nesusijusį finansavimą nutraukiant žvejybos veiklą visam laikui, apibrėžiami papildomų sąnaudų, susijusių su konkrečiais atokiausių regionų trūkumais, apskaičiavimo kriterijai, nustatomi valstybių narių reikalavimų nesilaikymo atvejai, dėl kurių gali būti nutraukiamas mokėjimo terminas, nustatomi sunkūs valstybių narių reikalavimų nesilaikymo atvejai, dėl kurių mokėjimai gali būti sustabdomi, apibrėžiami taikytinų finansinių pataisų lygio nustatymo kriterijai ir fiksuotosios normos arba ekstrapoliuotų finansinių pataisų taikymo kriterijai, iš dalies keičiamas I priedas ir sukuriama stebėsenos ir vertinimo sistema. Siekiant, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos perėjimui nuo Reglamentu (ES) Nr. 508/2014 nustatytos sistemos prie šiuo reglamentu nustatytos sistemos, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl pereinamojo laikotarpio sąlygų nustatymo;

(50)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl veiksmų programų tvirtinimo ir dalinio keitimo ir nacionalinių darbo planų duomenų rinkimo, mokėjimų sustabdymo ir finansinių pataisų srityse tvirtinimo ir dalinio keitimo;

(51)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl nacionalinių darbo planų duomenų rinkimo srityje pateikimo procedūrų, formato ir tvarkaraščių ir metinių veiklos rezultatų ataskaitų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROJI SISTEMA

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽF EJRŽAF) veikla. Jame nustatomi EJRŽF EJRŽAF prioritetai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir konkrečios tokio finansavimo teikimo taisyklės, kuriomis papildomos bendrosios taisyklės, taikytinos EJRŽF EJRŽAF pagal Reglamentą (ES) Nr. [reglamentą, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos].

2 straipsnis

Geografinė taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams, jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip.

3 straipsnis

Apibrėžtys

1.  Šiame reglamente, nedarant poveikio 2 daliai, vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 5 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 2 straipsnyje.

2.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Reglamento (ES) Nr. [dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

2)  bendra keitimosi informacija aplinka (BKIA) – sistemų, sukurtų tarpvalstybiniam ir sektoriniam keitimuisi informacija tarp jūrų stebėjimo institucijų paremti, siekiant padidinti jų informuotumą apie jūroje vykdomą veiklą; [72 pakeit.: tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]

3)  pakrančių apsaugos tarnyba – nacionalinės institucijos, vykdančios pakrančių apsaugos funkcijas, įskaitant saugią laivybą, jūrų saugumą, jūrų muitinės veiklą, neteisėtos prekybos ir kontrabandos prevenciją ir jų mažinimą, susijusios jūrų teisės vykdymo užtikrinimą, jūrų sienų kontrolę, jūrų stebėjimą, jūros aplinkos apsaugą, paiešką ir gelbėjimą, reagavimą į avarijas ir nelaimes, žuvininkystės kontrolę, inspektavimą ir kitą su šiomis funkcijomis susijusią veiklą; [73 pakeit.]

4)  Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas (EMODnet) – partnerystė, kurios funkcija yra rinkti jūrų duomenis ir metaduomenis siekiant užtikrinti, kad tokie fragmentiški ištekliai būtų lengviau prieinami visuomenei ir privatiems naudotojams ir kad šie galėtų jais naudotis, ir siūlyti kokybiškus, sąveikius ir suderintus jūrų duomenis;

5)  tiriamoji žvejyba – išteklių, kurie per pastaruosius dešimt metų nebuvo žvejojami arba nebuvo žvejojami tam tikrų tipų žvejybos įrankiais ar tam tikrais būdais, žvejyba;

6)  žvejys – fizinis asmuo, užsiimantis verslinės žvejybos veikla, kurią pripažįsta atitinkama valstybė narė;

6a)   mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais; [74 pakeit.]

6b)   mėgėjų žvejybos sektorius – visi mėgėjų žvejybos segmentai ir įmonės bei darbo vietos, kurios priklauso nuo tokios žvejybos arba kurios kuriamos ją vykdant; [75 pakeit.]

7)  žvejyba vidaus vandenyse – žvejybos veikla versliniais tikslais vidaus vandenyse, vykdoma laivais arba kitais įrenginiais, įskaitant žvejybai ant ledo naudojamus įrenginius;

7a)   nuo kranto žvejojantis žvejys – fizinis asmuo, užsiimantis verslinės žvejybos nuo kranto veikla, kurią pripažįsta atitinkama valstybė narė; [76 pakeit.]

8)  tarptautinis vandenynų valdymas – Sąjungos iniciatyva, kuria siekiama tobulinti bendrą tarptautinius ir regioninius procesus, susitarimus, sąlygas, taisykles ir institucijas apimančią sistemą taikant nuoseklų sektorinį taisyklėmis grindžiamą požiūrį, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vandenynai būtų geros būklės, saugūs, apsaugoti, švarūs ir tvariai valdomi;

9)  jūrų politika – Sąjungos politika, kurios tikslas yra skatinti integruotą ir nuoseklų sprendimų priėmimą siekiant maksimaliai užtikrinti darnų Sąjungos, visų pirma, pakrančių, salų ir atokiausių regionų, taip pat tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių vystymąsi, ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą vykdant nuoseklią su jūromis susijusią politiką ir atitinkamą tarptautinį bendradarbiavimą;

10)  jūrų saugumas ir stebėjimas – veikla, kuria siekiama išsamiai suprasti visus su jūrų sritimi susijusius įvykius ir veiksmus, kurie galėtų paveikti saugios laivybos ir jūrų saugumo, teisėsaugos, gynybos, sienų kontrolės, jūrų aplinkos apsaugos, žuvininkystės kontrolės, prekybos ir Sąjungos ekonominių interesų sritis, ir, jei reikia, užkirsti jiems kelią ir juos valdyti;

11)  jūrinių teritorijų planavimas – procesas, kurį vykdydamos atitinkamos valstybės narės valdžios institucijos analizuoja ir organizuoja žmogaus veiklą jūrų teritorijose ekologiniams, ekonominiams ir socialiniams tikslams pasiekti;

12)  gamybinės akvakultūros sektoriaus investicijos – investicijos į akvakultūros įrenginius arba jų statybą, plėtimą ar modernizavimą; [77 pakeit.]

13)  jūrų baseinų strategija – integruota programa, kuria siekiama spręsti iškilusius bendrus valstybių narių ir, jei reikia, trečiųjų šalių jūrų ir su jomis susijusių sričių sunkumus konkrečiame jūros baseine arba viename ar daugiau pabaseinių ir skatinti bendradarbiavimą ir koordinavimą siekiant užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; ją rengia Komisija bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis atitinkamomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis, jų regionais ir, jei reikia, su kitais suinteresuotaisiais subjektais; [78 pakeit.]

14)  mažos apimties priekrantės žvejyba – žvejyba, vykdoma žvejybos laivais, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie nenaudoja velkamųjų įrankių, išvardytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006(29) 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat žvejyba nuo kranto ir jūrinių bestuburių rinkimas; [79 pakeit.]

14a)   atokiausių regionų mažos apimties žvejybos laivynas – mažos apimties žvejybos laivynas, vykdantis veiklą atokiausiuose regionuose, kaip apibrėžta kiekvienoje nacionalinėje veiklos programoje; [80 pakeit.]

15)  tvari mėlynoji ekonomika – visa Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus atitinkanti bendrojoje rinkoje sektoriuose ir tarp sektorių vykdoma ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis, pakrantėmis ir vidaus vandenimis, įskaitant Sąjungos salų ir atokiausius regionus ir žemynines šalis, naujus sektorius ir ne rinkos prekes bei paslaugas, kuria siekiama užtikrinti dabartinių ir būsimų kartų ekologinę, socialinę ir ekonominę gerovę, kartu išlaikant ir atkuriant geros būklės jūrų ekosistemas bei apsaugant pažeidžiamus gamtos išteklius; [81 pakeit.]

15a)   bendras valdymas – valdžios sektoriaus, vietos bendruomenės, kurią sudaro išteklių naudotojai (žvejai), kitų subjektų (nevyriausybinių organizacijų, mokslinių tyrimų įstaigų) ir tam tikrais atvejais kitų vietos ištekliais suinteresuotų žvejybos ir ne žvejybos subjektų (laivų savininkų, žuvų prekybos verslo atstovų, kredito įstaigų ar paskolų teikimo subjektų, turizmo sektoriaus ir kt.) partnerystės susitarimas, sudaromas siekiant dalytis atsakomybe už žvejybos valdymo sprendimų priėmimą ir tų sprendimų priėmimo galiomis; [82 pakeit.]

15b)   ekologinis įvykis – gamtos arba žmogaus sukeltas atsitiktinis reiškinys, dėl kurio blogėja aplinkos būklė; [83 pakeit.]

4 straipsnis

Prioritetai

EJRŽF EJRŽAF prisideda prie BŽP ir jūrų politikos įgyvendinimo. Jo veiklos prioritetai yra šie:

1)  darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių apsauga, atkūrimas ir išsaugojimas; [291/rev pakeit.]

1a)  darnios akvakultūros skatinimas; [85 pakeit.]

2)  indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir darnios darnios ir socialiai atsakingos akvakultūros, žuvininkystės ir rinkų priemonėmis; [291/rev pakeit.]

3)  sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti, atsižvelgiant į ekologinę aplinkos talpą, ir pakrantės pakrančių, salų bei sausumos bendruomenėms klestėti ir jų ekonominei ir socialinei sanglaudai sudarymas; [87 pakeit.]

4)  tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas.

Suteikiant paramą EJRŽF EJRŽAF lėšomis taip pat prisidedama prie Sąjungos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų įgyvendinimo. Tas indėlis stebimas taikant IV priede nustatytą metodiką. [88 pakeit.]

Siekiant tų tikslų nedidinami žvejybos pajėgumai. [281 pakeit.]

4a straipsnis

Atokiausi regionai

Visomis šio reglamento nuostatomis būtina atsižvelgti į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje pripažįstamus specifinius sunkumus. [89 pakeit.]

II SKYRIUS

Finansinė programa

5 straipsnis

Biudžetas

1.  EJRŽF EJRŽAF įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 6 140 000 000 EUR padidinamas iki 6 867 000 000 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 7 739 000 000 EUR dabartinėmis kainomis. [90 pakeit.]

2.  Pagal II antraštinę dalį EJRŽF EJRŽAF skiriama finansinio paketo dalis įgyvendinama pagal pasidalijamojo valdymo principą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. [reglamente, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] ir Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 63 straipsnyje.

3.  Pagal III antraštinę dalį EJRŽF EJRŽAF skiriamą finansinio paketo dalį tiesiogiai įgyvendina Komisija, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 62 straipsnio 1 dalies a punkte, arba ji įgyvendinama pagal netiesioginio valdymo principą, kaip numatyta to reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte.

6 straipsnis

Pasidalijamojo valdymo biudžeto ištekliai

1.  II antraštinėje dalyje numatyto pasidalijamojo valdymo finansinio paketo dalis – 5 311 000 000 EUR 87 proc. EJRŽAF finansinio paketo [xxx EUR] dabartinėmis kainomis, atsižvelgiant į išskaidymą pagal metus, nustatytą V priede. [91 pakeit.]

2.  Veiksmams atokiausiuose regionuose kiekviena suinteresuotoji valstybė narė iš savo V priede nustatytos Sąjungos finansinės paramos skiria bent:

a)  102 000 000 EUR Azorų saloms ir Madeirai;

b)  82 000 000 EUR Kanarų saloms;

c)  131 000 000 EUR Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Majotui, Reunjonui ir Sen Martenui. [92 pakeit.]

3.  21 straipsnyje nurodyta kompensacija neviršija 50 proc. kiekvienos 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytos skiriamos sumos. [93 pakeit.]

4.  Bent 15 proc. kiekvienai valstybei narei skiriamos Sąjungos finansinės paramos skiriama 19 ir 20 straipsniuose nurodytoms paramos sritims. Prieigos prie Sąjungos vandenų neturinčios valstybės narės, atsižvelgdamos į savo kontrolės ir duomenų rinkimo užduočių aprėptį, gali taikyti mažesnę procentinę dalį. Tais atvejais, kai asignavimai kontrolei ir duomenų rinkimui pagal šio reglamento 19 ir 20 straipsnius nepanaudojami, susijusi valstybė narė gali pervesti atitinkamas sumas, kad Europos žuvininkystės kontrolės agentūra pagal pasidalijamojo valdymo principą panaudotų jas šio reglamento 40 straipsnio b punkte nurodytos Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemos kūrimui ir įgyvendinimui. [94 pakeit.]

4a.  Bent 25 proc. kiekvienai valstybei narei numatytos Sąjungos finansinės paramos skiriama jūrų ir pakrantės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai bei atkūrimui ir jūrų pažinimui finansuoti (22 ir 27 straipsniai). [283 ir 315 pakeit.]

4b.  Bent 10 proc. kiekvienai valstybei narei skiriamos Sąjungos finansinės paramos skiriama įgulos saugos, darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimui, mokymui, socialiniam dialogui, gebėjimams ir užimtumui. Tačiau kiekvienai valstybei narei skiriama EJRŽAF finansinė parama visoms investicijoms laivuose neturi viršyti 60 proc. kiekvienai valstybei narei skiriamos Sąjungos finansinės paramos. [96 pakeit.]

5.  17 straipsnio 2 dalyje ir 18 straipsnyje nurodytoms paramos sritims kiekvienoje valstybėje narėje iš EJRŽF EJRŽAF skiriama Sąjungos finansinė parama neviršija didesnės iš šių dviejų ribų:

a)  6 000 000 EUR; arba

b)  10 15  proc. valstybei narei skirtos Sąjungos finansinės paramos. [97 pakeit.]

6.  Remiantis Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 30–32 straipsniais EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiama techninė pagalba veiksmingam šio fondo administravimui ir naudojimui valstybės narės iniciatyva.

7 straipsnis

Finansinis paskirstymas pasidalijamajam valdymui

Ištekliai, kuriuos 2021–2027 m. galima skirti valstybių narių įsipareigojimams, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, nustatyti V priedo lentelėje.

8 straipsnis

Tiesioginio ir netiesioginio valdymo biudžeto ištekliai

1.  III antraštinėje dalyje nurodyta tiesioginio ir netiesioginio valdymo finansinio paketo dalis – 829 000 000 EUR 13 proc. EJRŽAF finansinio paketo [xxx EUR] dabartinėmis kainomis. [98 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant EJRŽF EJRŽAF įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą, kaip antai pradedant vykdyti parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

Visų pirma, Komisijos iniciatyva EJRŽF EJRŽAF lėšomis ir neviršijant 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos 1,7 proc. finansinio paketo viršutinės ribos, gali būti remiama:

a)  techninė pagalba įgyvendinant šį reglamentą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 29 straipsnyje;

b)  tausios žvejybos partnerystės susitarimų rengimas, stebėsena bei vertinimas ir Sąjungos dalyvavimas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veikloje;

c)  Europos vietos veiklos grupių tinklo sukūrimas.

3.  EJRŽF EJRŽAF lėšomis remiamos su šio reglamento įgyvendinimu susijusių informavimo ir komunikacijos veiksmų sąnaudos.

III SKYRIUS

Programavimas

9 straipsnis

Pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamos paramos programavimas

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 16 straipsnį kiekviena valstybė narė parengia atskirą vieną 4 straipsnyje nurodytų prioritetų įgyvendinimo nacionalinę programą arba regionines veiklos programas. [99 pakeit.]

2.  II antraštinėje dalyje numatyta parama organizuojama II priede išvardytose paramos srityse.

3.  Be Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 17 straipsnyje nurodytų sudedamųjų dalių, į programą įtraukiama:

a)  padėties analizė stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių požiūriu ir nustatyti poreikiai, kurie turi būti patenkinti atitinkamoje geografinėje teritorijoje, kurioje taikoma programa, įskaitant, jei tinkama, jūrų baseinus;

b)  15 straipsnyje nurodytas mažos apimties priekrantės žvejybos veiksmų planas;

c)  jei taikytina, 4 dalyje 29c straipsnyje nurodyti atokiausių regionų veiksmų planai; [100 pakeit.]

ca)   jei taikytina, už žvejybą, jūrinių bestuburių rinkimą ir jūrų reikalus atsakingoms subnacionalinėms arba regioninėms valdžios institucijoms skirti jūrų baseinų veiksmų planai. [101 pakeit.]

4.  Suinteresuotosios valstybės narės kaip dalį savo programos parengia kiekvieno iš savo atokiausių regionų, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje, veiksmų planą, kuriame pateikia:

a)  tausaus žvejybos išteklių naudojimo ir tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių plėtros strategiją;

b)  aprašymą, kokie pagrindiniai veiksmai numatomi ir kokios jų finansavimo priemonės, įskaitant:

i)  struktūrinę paramą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui pagal II antraštinę dalį;

ii)  21 straipsnyje nurodytą papildomų sąnaudų kompensaciją;

iii)  bet kokias kitas investicijas į tvarią mėlynąją ekonomiką, būtinas darniam pakrančių vystymuisi užtikrinti. [102 pakeit.]

5.  Komisija, gavusi atitinkamų patariamųjų tarybų nuomones, parengia kiekvieno jūros baseino analizę pažymėdama bendrus jūros baseino pranašumus ir trūkumus, susijusius su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nurodytų BŽP tikslų siekimu. Jei taikytina, ir Direktyvoje 2008/56/EB nurodytos geros aplinkos būklės užtikrinimu. Atliekant tokią analizę atsižvelgiama į esamas jūrų baseinų ir makroregionines strategijas. [103 pakeit.]

6.  Komisija vertina programą pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 18 straipsnį. Atlikdama vertinimą ji, visų pirma, atsižvelgia į:

a)  kuo didesnio programos indėlio užtikrinimą 4 straipsnyje išvardytus prioritetus;

b)  laivynų žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių, apie kurias valstybės narės kasmet praneša pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalį, pusiausvyrą;

ba)   jei taikytina, poreikis modernizuoti ar atnaujinti laivynus; [104 pakeit.]

c)  jei taikytina, daugiamečius valdymo planus, priimtus pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsnius, valdymo planus, priimtus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnį, ir regioninių žvejybos valdymo organizacijų rekomendacijas, jeigu jos taikytinos Sąjungai;

d)  įpareigojimo iškrauti laimikį, nustatyto Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje, įgyvendinimą;

da)   invazinių rūšių, kurios daro didelę žalą akvakultūros ir žvejybos sektoriaus našumui, kontrolę; [105 pakeit.]

db)   paramą inovatyvių selektyviosios žvejybos įrankių tyrimui ir naudojimui visoje Sąjungoje, remiantis, be kita ko, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 27 straipsniu; [106 pakeit.]

e)  naujausius duomenis apie aplinkos srities prioritetų ir tvarios mėlynosios ekonomikos socialinius ekonominius socialinių ekonominių veiklos rezultatus rezultatų pusiausvyrą, visų pirma, žvejybos ir akvakultūros sektoriuje; [107 pakeit.]

f)  jei taikytina, 5 dalyje nurodytas analizes;

g)  programos indėlį išsaugant ir atkuriant jūrų ekosistemas, atsižvelgiant į tai, kad su „Natura 2000“ teritorijomis susijusi parama turi atitikti prioritetines veiksmų programas, sukurtas pagal Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnio 4 dalį suderinant ekonominius ir socialinius aspektus su jūrų ir gėlavandenių ekosistemų išsaugojimu ir atkūrimu; [108 pakeit.]

h)  programos indėlį mažinant renkant jūras teršiančių šiukšlių teršiančias šiukšles ir mažinant jų kiekį pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą xx/xx [Direktyvą dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo](30); [109 pakeit.]

i)  programos indėlį kovojant su klimato kaita, ją švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant, įskaitant išmetamo CO2 kiekio mažinimą taupant kurą; [110 pakeit.]

ia)   programos indėlį kovojant su NNN žvejyba. [111 pakeit.]

7.  Laikydamasi Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 18 straipsnio, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina programą. Komisija patvirtina siūlomą programą, jeigu pateikta būtina informacija.

8.  Laikydamasi Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 19 straipsnio, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina programos pakeitimus.

10 straipsnis

Pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principą skiriamos paramos programavimas

III antraštinė dalis įgyvendinama vykdant Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra 47 straipsnyje nurodytoms derinimo operacijoms rezervuota suma.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PAGAL PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPĄ SKIRIAMA PARAMA

I SKYRIUS

Bendrieji paramos principai

11 straipsnis

Valstybės pagalba

1.  Nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai taikomi valstybių narių pagalbai, teikiamai žvejybos ir akvakultūros sektoriaus įmonėms.

2.  Tačiau Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių pagal šį reglamentą atliekamoms išmokoms, kurioms taikomas Sutarties 42 straipsnis.

3.  Visos nacionalinės nuostatos, kuriomis nustatomas viešasis finansavimas, kuriuo siekiama daugiau nei šio reglamento nuostatos dėl 2 dalyje nurodytų mokėjimų, traktuojamos kaip viena visuma, remiantis 1 dalimi.

12 straipsnis

Paraiškų priimtinumas

1.  Paramos gavėjo Pareiškėjo pateikta paraiška dėl EJRŽF EJRŽAF paramos laikoma nepriimtina nurodytu laikotarpiu, kuris nustatytas pagal 4 dalį, jei kompetentinga institucija nustatė, kad atitinkamas paramos gavėjas pareiškėjas: [112 pakeit.]

a)  padarė Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008(31) 42 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje arba kituose Europos Parlamento ir Tarybos vykdant BŽP ir Sąjungos aplinkos srities teisės aktus priimtuose teisės aktuose nurodytus sunkius pažeidimus; [317 pakeit.]

b)  yra susijęs su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 40 straipsnio 3 dalyje nustatytame Sąjungos NNN žvejybą vykdančių laivų sąraše nurodytų žvejybos laivų arba laivų, plaukiojančių su nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis pripažintų šalių, kaip išdėstyta to reglamento 33 straipsnyje, vėliavomis, eksploatavimu, valdymu arba nuosavybe; arba

c)  padarė bet kurį iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB(32) 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikaltimų aplinkai, jei teikiama paraiška paramai pagal 23 straipsnį. [114 pakeit.]

2.  Paramos gavėjas po paraiškos pateikimo turi toliau atitikti 1 dalyje nurodytas priimtinumo sąlygas per visą veiksmo įgyvendinimo laikotarpį bei per penkerių dvejų metų laikotarpį po galutinio mokėjimo gavimo. [115 pakeit.]

3.  Nepažeidžiant platesnio užmojo nacionalinių taisyklių, suderintų partnerystės susitarime su suinteresuotąja valstybe nare, paramos gavėjo pateikta paraiška laikoma nepriimtina nurodytu laikotarpiu, kuris nustatytas pagal 4 dalį, jeigu kompetentinga institucija nustatė, kad paramos gavėjas sukčiavo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2017/1371/ES(33) 3 straipsnyje.

4.  Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)  nustatoma riba, nuo kurios prasideda 1 ir 3 dalyse nurodytas laikotarpis, kuris turi būti proporcingas rimtų pažeidimų, nusikalstamų veikų ar sukčiavimo pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir pasikartojimui, ir trunka mažiausiai vienus metus, ir to laikotarpio trukmė;

aa)   nustatomos sąlygos, kuriomis nepriimtinumo laikotarpio trukmė yra sutrumpinama; [116 pakeit.]

ab)   nustatomos sąlygos, kurių turi būti laikomasi po 2 dalyje nurodytos paraiškos pateikimo, ir suteiktos paramos susigrąžinimo tuo atveju, jei sąlygų nesilaikoma, tvarka, nustatoma atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą; [117 pakeit.]

b)  nustatomos atitinkamos 1 ir 3 dalyse nurodyto laikotarpio pradžios ir pabaigos datos.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad EJRŽF EJRŽAF paraišką teikiantys paramos gavėjai vadovaujančiajai institucijai pateiktų pasirašytą pažymą, kuria patvirtintų, kad laikosi 1 ir 3 dalyse nustatytų kriterijų. Prieš patvirtindamos veiksmą, valstybės narės patikrina tos pažymos teisingumą, remdamosi turimais Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 93 straipsnyje nurodytų nacionalinių pažeidimų registrų duomenimis arba kitais turimais duomenimis.

Pirmoje pastraipoje nurodyto patikrinimo tikslais valstybė narė kitos valstybės narės prašymu teikia savo nacionaliniame pažeidimų registre, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 93 straipsnyje, turimą informaciją.

5a.  Valstybės narės nepriimtinumo laikotarpį gali taikyti ir paraiškoms, kurias pateikė žvejybą vidaus vandenyse vykdantys žvejai, padarę nacionalinėse taisyklėse apibrėžtų sunkių pažeidimų. [118 pakeit.]

12a straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

EJRŽAF gali remti įvairius valstybių narių programose numatytus veiksmus, jeigu tie veiksmai patenka į vieną ar daugiau šiame reglamente nustatytų prioritetinių sričių. [119 pakeit.]

13 straipsnis

Netinkami finansuoti veiksmai

Netinkami EJRŽF EJRŽAF lėšomis finansuoti veiksmai yra:

a)  veiksmai, kuriais didinamas žvejybos laivo žvejybos pajėgumas arba remiamas įrangos, kuria didinamas žvejybos laivo gebėjimas rasti žuvis, įsigijimas, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama pagerinti įgulos saugumą arba darbo ar gyvenimo sąlygas, o tai apima laivo stabilumo koregavimą, arba produkto kokybę, jeigu gerinant neviršijamas atitinkamai valstybei narei skirtas limitas, nekenkiant žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyrai ir nedidinant atitinkamo žvejybos laivo žvejybos pajėgumo; [120 pakeit.]

b)   žvejybos laivų statyba ir įsigijimas arba žvejybos laivų importas, nebent šiame reglamente numatyta kitaip;

c)  žvejybos laivų perleidimas trečiosioms šalims arba jų vėliavų pakeitimas į trečiųjų šalių vėliavas su partneriais iš tų šalių sukuriant bendrąsias įmones;

d)  žvejybos veiklos nutraukimas laikinai arba visam laikui, nebent šiame reglamente numatyta kitaip;

e)  tiriamoji žvejyba;

f)  įmonės nuosavybės teisių perleidimas, išskyrus įmonės perleidimą jauniesiems žvejams ar jauniesiems akvakultūros produktų gamintojams; [121 pakeit.]

g)  tiesioginis išteklių atkūrimas, išskyrus atvejus, kai tai Sąjungos teisės akte aiškiai numatyta kaip išsaugojimo priemonė arba kai tai daroma eksperimentinio išteklių atkūrimo tikslais arba susiję su gamtinės aplinkos būklės ir produktyvumo sąlygų gerinimo procesais; [122 pakeit.]

h)  naujų uostų, arba naujų iškrovimo vietų arba naujų aukcionams skirtų patalpų statyba statyba, išskyrus mažus uostus ir iškrovimo vietas atokiuose regionuose, visų pirma atokiausiuose regionuose, atokiose salose ir periferiniuose bei užmiesčio pakrantės rajonuose; [123 pakeit.]

i)  rinkos intervencijos mechanizmai, kuriais siekiama laikinai arba visam laikui pašalinti žvejybos ar akvakultūros produktus iš rinkos, siekiant sumažinti pasiūlą ir taip užkirsti kelią kainų mažėjimui arba paskatinti kainų didėjimą; kartu ir sandėliavimo veiksmai logistikos grandinėje, dėl kurių tyčia ar netyčia pasireiškia toks pat poveikis; [124 pakeit.]

j)  išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, investicijos į žvejybos laivų įrengimą, būtini būtinos siekiant įvykdyti Sąjungos arba nacionalinės teisės reikalavimus, įskaitant reikalavimus, susijusius su Sąjungos įsipareigojimais, prisiimtais regioninėse žvejybos valdymo organizacijose, nebent dėl šių investicijų veiklos vykdytojai patirtų neproporcingų išlaidų; [125 pakeit.]

k)  investicijos į žvejybos laivų įrengimą, kurie paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 60 dienų per metus vykdė žvejybos veiklą jūroje. [126 pakeit.]

ka)  laivo pagrindinio arba pagalbinio variklio keitimas arba modernizavimas, jei dėl to padidės jo galia (kW); [127 pakeit.]

kb)  genetiškai modifikuotų organizmų auginimas, jei toks auginimas gali daryti neigiamą poveikį gamtinei aplinkai. [128 pakeit.]

13a straipsnis

Žvejybos ir žvejybos laivynų valdymo veiksmų rėmimas

EJRŽAF lėšomis gali būti remiami žvejybos ir žvejybos laivynų valdymo veiksmai laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 23 straipsnyje nurodytos įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš jo programos ir šio reglamento II priede nustatytų viršutinių žvejybos pajėgumo ribų. Visų pirma valstybės narės stengiasi optimaliai paskirstyti savo turimą žvejybos pajėgumą, atsižvelgdamos į savo laivyno poreikius ir nedidindamos savo bendro žvejybos pajėgumo. [323 pakeit.]

II SKYRIUS

1 prioritetas. Darnios žuvininkystės skatinimas ir, jūrų biologinių išteklių išsaugojimas ir socialinis bei ekonominis stabilumas [129 pakeit.]

1 skirsnis

Bendrosios sąlygos

14 straipsnis

Bendroji paramos skyrimo sritis

1.  Skiriant paramą pagal šį skyrių siekiama padėti įgyvendinti aplinkosaugos, ekonominius, socialinius ir užimtumo BŽP tikslus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje, ir skatinti socialinį šalių dialogą. [130 pakeit.]

2.  Jeigu laivui pagal šį skyrių skiriama parama, tas laivas bent penkerius metus nuo paskutinio su remiamu veiksmu susijusio mokėjimo negali būti perleidžiamas ir jo vėliava negali būti pakeista į trečiosios šalies vėliavą.

3.  Šis skyrius taip pat taikomas vidaus vandenų žvejybai, išskyrus 15 ir 17 straipsnius.

2 skirsnis

Mažos apimties priekrantės žvejyba

15 straipsnis

Mažos apimties priekrantės žvejybos veiksmų planas

1.  Deramai bendradarbiaudamos su atitinkamais sektoriais, į savo programą valstybės narės įtraukia parengtą konkretų mažos apimties priekrantės žvejybos veiksmų planą, kuriame išdėstoma pelningos ir tvarios mažos apimties priekrantės žvejybos plėtros strategija. Toje strategijoje, jei taikytina, yra tokie skirsniai: [131 pakeit.]

a)  žvejybos pajėgumų reguliavimas ir valdymas;

b)  nedidelį poveikį darančios, klimato kaitos poveikiui atsparios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios žvejybos praktikos, kuri kuo labiau mažina žalą jūrų aplinkai, skatinimas;

c)  sektoriaus vertės grandinės stiprinimas ir prekybos strategijų skatinimas, visų mechanizmų, kuriais didinama pirmojo pardavimo kaina, skatinimas siekiant, kad žvejai turėtų naudos padidinus atlygį už jų darbą, taip pat mechanizmų, kuriais skatinamas teisingas ir tinkamas pridėtinės vertės paskirstymas vertės grandinėje, mažinama tarpininkų marža, didinamos gamintojams mokamos kainos ir mažinamos galutinių vartotojų mokamos kainos, skatinimas; [311 pakeit.]

d)  įgūdžių, žinių, inovacijų ir gebėjimų, visų pirma jaunųjų žvejų, stiprinimo skatinimas; [132 pakeit.]

e)  sveikatos, saugos ir darbo sąlygų žvejybos laivuose, vykdant žvejybą nuo kranto ir renkant jūrinius bestuburius, taip pat vykdant tiesiogiai su žvejyba susijusią veiklą sausumoje, gerinimas; [133 pakeit.]

f)  geresnis duomenų rinkimo, atsekamumo, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros reikalavimų laikymasis;

g)  dalyvavimas pagal pasidalijamojo valdymo principą valdant jūrų erdvę, įskaitant saugomas jūrų teritorijas ir „Natura 2000“ teritorijas;

h)  veiklos įvairinimas platesnėje tvarios mėlynosios ekonomikos srityje;

i)  kolektyvinis organizavimas ir dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose ir patariamosiose procedūrose.

2.  Veiksmų plane atsižvelgiama į savanoriškas FAO gaires dėl mažos apimties žvejybos tvarumo užtikrinimo ir, jei tinkama, į Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos regioninį mažos apimties žvejybos veiksmų planą.

3.  Siekiant stebėti 1 dalyje nurodytos strategijos įgyvendinimą veiksmų plane nustatomi konkretūs orientyrai ir tikslai, susiję su svarbiais pagal 37 straipsnyje nurodytą stebėsenos ir vertinimo sistemą nustatytais rodikliais.

3a.  Siekdamos sumažinti administracinę naštą paraiškas gauti paramą teikiantiems veiklos vykdytojams, valstybės narės stengiasi nustatyti bendrą supaprastintą paraiškos formą dėl EJRŽAF priemonių. [134 pakeit.]

16 straipsnis

Investicijos į mažos apimties priekrantės žvejybos laivus

1.  EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiamos toliau išvardytos investicijos į mažos apimties priekrantės žvejybos laivus, kurie priklauso laivyno segmentui, kurio atveju paskutinėje Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje apie žvejybos pajėgumus nurodyta, kad to segmento pajėgumai subalansuoti su jo turimomis žvejybos galimybėmis:

a)  pirmasis jauno žvejo, kuris teikdamas paraišką yra jaunesnis nei 40 metų ir dirba žveju bent penkerius metus arba yra įgijęs tinkamą profesinę kvalifikaciją, žvejybos laivo įsigijimas;

aa)  laivų perklasifikavimas, atnaujinimas ir dydžio pakeitimas tais atvejais, kai jie yra akivaizdžiai pasenę, taip sudarant galimybes pagerinti žvejybos sąlygas ir prailginti buvimo jūroje laikotarpius; [312 pakeit.]

b)  pagrindinio arba pagalbinio variklio keitimas arba modernizavimas;

ba)  geresnių galimybių gauti kreditą ir pasinaudoti draudimo bei finansinėmis priemonėmis sudarymas. [136 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodytuose laivuose turi būti žvejybos jūroje įranga ir jie turi būti 5–30 metų senumo. [137 pakeit.]

3.  1 dalies b punkte minima parama gali būti suteikiama tik tokiomis sąlygomis:

a)  naujo ar modernizuoto variklio galia kilovatais nėra didesnė nei dabartinio variklio;

b)  kilovatų skaičius, kuriuo dėl pagrindinio arba pagalbinio variklio keitimo arba modernizavimo sumažėjo žvejybos pajėgumai, visam laikui išbraukiamas iš Sąjungos laivyno registro;

c)  valstybė narė fiziškai patikrino žvejybos laivo variklio galią siekdama užtikrinti, kad ji neviršytų žvejybos licencijoje nurodytos variklio galios.

4.  Parama pagal šį straipsnį neteikiama, jeigu laivyno segmento, kuriam priklauso atitinkami laivai, žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros vertinimas, pateiktas paskutinėje ataskaitoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje, buvo parengtas ne pagal tame reglamente nurodytose bendrosiose gairėse nustatytus biologinius, ekonominius ir laivo naudojimo rodiklius.

3 skirsnis

Konkrečios paramos sritys

17 straipsnis

Žvejybos ir žvejybos laivynų valdymas

1.  EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiami žvejybos ir žvejybos laivynų valdymo veiksmai.

2.  Jeigu 1 dalyje nurodyta parama gali būti suteikiama kaip kompensacija, kai žvejybos veikla nutraukiama visam laikui, jeigu laikomasi šių sąlygų: [139 pakeit.]

a)  veiklos nutraukimas numatomas kaip Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje nurodyto veiksmų plano priemonė;

aa)  dėl veiklos nutraukimo visam laikui sumažėja žvejybos pajėgumas, nes gauta parama nėra pakartotinai investuojama į laivyną; [140 pakeit.]

b)  veikla nutraukiama atiduodant žvejybos laivą į metalo laužą arba nutraukiant jo eksploatavimą ir modifikuojant taip, kad jį būtų galima naudoti kitais su versline žvejyba nesusijusiais tikslais, laikantis BŽP ir daugiamečių planų tikslų;

c)  žvejybos laivas yra įregistruotas kaip naudojamas ir paskutinius trejus dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 120 90 dienų per metus jis vykdė žvejybos veiklą jūroje; [141 pakeit.]

d)  lygiavertis žvejybos pajėgumas visam laikui išbraukiamas iš Sąjungos žvejybos laivyno registro, žvejybos licencijos ir leidimai visam laikui panaikinami, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 5 ir 6 dalyse, ir

e)  paramos gavėjui draudžiama registruoti bet kokį žvejybos laivą penkerius metus po paramos gavimo.

Žvejai, įskaitant žvejybos laivų savininkus ir įgulos narius, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 90 dienų per metus dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla nutraukiama visam laikui, taip pat gali pasinaudoti 1 dalyje nurodyta parama. Atitinkami žvejai visiškai nutraukia visą žvejybos veiklą. Paramos gavėjas kompetentingai institucijai pateikia įrodymus, kad jis visiškai nutraukė žvejybos veiklą. Tuo atveju, jei praėjus mažiau kaip dvejų metų laikotarpiui nuo paraiškos paramai gauti pateikimo dienos žvejys atnaujina žvejybos veiklą, jis kompensaciją grąžina pagal pro rata temporis principą. [143 pakeit.]

3.  2 dalyje minima žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui parama įgyvendinama skiriant su sąnaudomis nesusijusį finansavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 46 straipsnio a punkte ir 89 straipsnyje, ir grindžiama: šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų įvykdymu. [144 pakeit.]

a)  sąlygų įvykdymu, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 46 straipsnio a punkto i papunktyje, ir [145 pakeit.]

b)  rezultatų pasiekimu, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 46 straipsnio a punkto ii papunktyje. [146 pakeit.]

Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos a punkte nurodytos sąlygos, susijusios su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 7 straipsnyje nurodytų išsaugojimo priemonių įgyvendinimu. [147 pakeit.]

4.  Parama pagal 2 dalį neteikiama, jeigu laivyno segmento, kuriam priklauso atitinkami laivai, žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyros vertinimas, pateiktas paskutinėje ataskaitoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje, buvo parengtas ne pagal tame reglamente minimose bendrosiose gairėse nustatytus biologinius, ekonominius ir laivo naudojimo rodiklius.

18 straipsnis

Neeilinis Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas [148 pakeit.]

1.  EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiama kompensacija už neeilinį laikiną žvejybos veiklos nutraukimą dėl: [149 pakeit.]

a)  išsaugojimo priemonių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 7 straipsnio 1 dalies a, b, c, i ir j punktuose, įskaitant biologinio atsinaujinimo laikotarpius ir išskyrus BLSK ir kvotas, arba lygiaverčių regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtų išsaugojimo priemonių, jie jei jos taikomos Sąjungai; [150 pakeit.]

b)  Komisijos arba valstybių narių skubos priemonių, taikomų, kai kyla didelė grėsmė jūrų biologiniams ištekliams, kai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 atitinkamai 12 ir 13 straipsniuose; [151 pakeit.]

c)  nenugalimos jėgos aplinkybių sąlygotos tausios žvejybos partnerystės susitarimo arba jo protokolo taikymo pertraukos; ar neatnaujinimo arba [152 pakeit.]

d)  gaivalinių nelaimių, ekologinių įvykių, įskaitant draudimą žvejoti dėl žvejybos išteklių sveikatos ar neįprasto mirtingumo atvejų, avarijas jūroje vykdant žvejybos veiklą ir nepalankius meteorologinius reiškinius, įskaitant užsitęsusias nesaugias meteorologines sąlygas jūroje, kurios turi poveikio tam tikro tipo žvejybai, kuriuos oficialiai pripažino atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos. [153 pakeit.]

Į pasikartojantį sezoninį žvejybos veiklos nutraukimą neatsižvelgiama teikiant kompensacijas arba atliekant mokėjimus pagal šį straipsnį. [154 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodyta parama gali būti teikiama tik jei:

a)  atitinkamo laivo komercinė žvejybos veikla yra sustabdyta bent 90 30 dienų iš eilės ir; [155 pakeit.]

b)  ekonominiai nuostoliai dėl veiklos nutraukimo siekia daugiau kaip 30 proc. atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per pastaruosius trejus kalendorinius metus.

3.  1 dalyje nurodyta parama skiriama tik:

a)  žvejybos laivų, kurie įregistruoti kaip naudojami, savininkams ir nuo kranto žvejojantiems žvejams, kurie per paskutinius trejus dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 120 dienų per metus vykdė žvejybos veiklą jūroje, savininkams arba [157 pakeit.]

b)  žvejams, kurie per paskutinius trejus dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta paraiška gauti paramą, ne mažiau kaip 120 dienų per metus dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla nutraukiama neeilinėmis aplinkybėmis laikinai nutraukiama. [158 pakeit.]

Šioje dalyje nurodytas dienų jūroje skaičius netaikomas ungurių žvejybos atveju.

4.  1 dalyje nurodyta parama gali būti skiriama ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį vienam laivui 2021–2027 m. laikotarpiu. [Atskiras balsavimas.]

5.  Visa atitinkamų laivų ir žvejų vykdoma žvejybos veikla faktiškai sustabdoma per atitinkamą veiklos nutraukimo laikotarpį. Kompetentinga institucija įsitikina, kad atitinkamas laivas nutraukė visą žvejybos veiklą per atitinkamą neeilinio laikino veiklos nutraukimo laikotarpį ir kad nėra skiriama pernelyg didelė kompensacija, jeigu laivas naudojamas kitais tikslais. [159 pakeit.]

19 straipsnis

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

1.  EJRŽF EJRŽAF parama gali būti teikiama Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemai kurti ir įgyvendinti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009.

2.  Nukrypstant nuo 13 straipsnio j punkto, 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali apimti:

a)  būtinų privalomų laivo buvimo vietos nustatymo ir elektroninio duomenų perdavimo sistemų, naudojamų kontrolės ir tikrinimo tikslais, sudedamųjų dalių pirkimą ir, įrengimą ir naudojimą laivuose – tik mažos apimties priekrantės žvejybos mažiau nei 12 metrų bendrojo ilgio laivų atveju; [160 pakeit.]

b)  būtinų privalomų nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemų, naudojamų kontroliuojant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodyto įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą, sudedamųjų dalių pirkimą ir įrengimą laivuose; [161 pakeit.]

c)  privalomų nuolatinio varomojo variklio galios matavimo ir įrašymo prietaisų pirkimą ir įrengimą laivuose. [162 pakeit.]

3.  1 dalyje nurodyta parama taip pat galima prisidėti prie 28 straipsnyje nurodyto jūrų stebėjimo ir 29 straipsnyje nurodyto Europos pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimo vykdant pakrantės apsaugos funkcijas.

4.  Nukrypstant nuo 2 straipsnio, 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti skiriama ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams.

20 straipsnis

Žuvininkystės Žvejybos ir akvakultūros valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas, sklaida ir tvarkymas [163 pakeit.]

1.  EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiamas žuvininkystės žvejybos ir akvakultūros valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų, įskaitant mėgėjų žvejybos duomenis, rinkimas, valdymas, apdorojimas, naudojimas ir naudojimas sklaida, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 27 straipsnyje ir konkrečiau nurodyta Reglamente (ES) Nr. 2017/1004, remiantis Reglamento (ES) Nr. 2017/1004 6 straipsnyje nurodytais nacionaliniais darbo planais. [164 pakeit.]

2.  Nukrypstant nuo 2 straipsnio, 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti skiriama ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams.

3.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl 1 dalyje nurodytų nacionalinių darbo planų pateikimo procedūrų, formato ir tvarkaraščių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

4.  Komisija ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių turi būti pradėtas taikyti darbo planas, gruodžio 31 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinami arba iš dalies keičiami darbo planai, nurodyti 1 dalyje.

22 straipsnis

Jūrų ir, pakrantės ir gėlavandenės biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas [166 pakeit.]

1.  EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiami jūrų, pakrantės ir gėlavandenės, taip pat vidaus vandenų, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo veiksmai. Šiuo tikslu reikėtų skatinti bendradarbiavimą su Europos kosmoso agentūra ir Europos palydovų programomis, kad būtų surinkta daugiau duomenų apie jūrų taršos ir ypač plastiko atliekų vandenyje padėtį. [167 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodyta parama gali apimti:

a)  kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir pasyviai rinktų šiukšles, įskaitant sargasinių dumblių rinkimą atitinkamuose atokiausiuose regionuose; [168 pakeit.]

b)  investicijas į uostus, kad juose būtų įrengtos įrengta tinkama pamestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių, taip pat nepageidaujamo laimikio, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje, priėmimo, laikymo ir perdirbimo infrastruktūra; [169 pakeit.]

ba)   įrankių ir laimikio apsaugą nuo žinduolių ir paukščių, saugomų pagal direktyvas 92/43/EEB arba 2009/147/EB, jeigu tai nekenkia žvejybos įrankių selektyvumui; [170 pakeit.]

bb)   kompensaciją už tausių žuvų ir jūrinių bestuburių žvejybos įrankių naudojimą; [171 pakeit.]

c)  veiksmus, kuriais siekiama pasiekti arba išlaikyti gerą jūrų aplinkos būklę, kaip nurodyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje;

ca)   priemones, skirtas gerai gėlavandenės aplinkos būklei užtikrinti ir išlaikyti; [172 pakeit.]

cb)  taršos, ypač plastiko, šalinimo veiksmus Sąjungos pakrančių zonose, uostuose ir žvejybos vietose; [173 pakeit.]

d)  erdvės apsaugos priemonių įgyvendinimą pagal Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalį;

e)  „Natura 2000“ teritorijų valdymą, atkūrimą ir stebėseną pagal Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnyje numatytas prioritetines veiksmų programas;

f)  rūšių apsaugą pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB, laikantis Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnyje numatytų prioritetinių veiksmų programų., ir visų rūšių, saugomų pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) ir (arba) įtrauktų į Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos (IUCN) raudonąją knygą, apsaugą; [174 pakeit.]

fa)   stacionarių arba kilnojamų įrenginių, skirtų jūrų gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti, ir atokiausių regionų atveju – inkarinių žuvų suburiamųjų įrenginių, kurie prisideda prie tausios ir selektyvios žvejybos, statymą, įrengimą arba modernizavimą, įskaitant mokslinį parengimą, stebėjimą ir įvertinimą; [175 pakeit.]

fb)   žalos, kurią laimikiui padaro žinduoliai ir paukščiai, saugomi pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, kompensavimo sistemas; [176 pakeit.]

fc)   geresnio jūrų biologinių išteklių valdymo ar apsaugos pastangas. [177 pakeit.]

fd)   paramą aplinkosauginei medžioklei ar laukinę gamtą trikdančių rūšių, kurios kelia pavojų tvariems žuvų ištekliams, valdymui; [178 pakeit.]

fe)   tiesioginį išteklių atkūrimą, jeigu tokia apsaugos priemonė nustatyta Sąjungos teisės akte; [179 pakeit.]

ff)   paramą duomenų apie svetimų rūšių plitimą, kuris gali turėti katastrofiškų padarinių biologinei įvairovei, rinkimui ir tvarkymui; [180 pakeit.]

fg)   žvejų mokymus, siekiant gerinti jų žinias apie žvejybos poveikį jūros aplinkai ir jį mažinti, visų pirma naudojant selektyvesnės žvejybos įrankius ir įrangą. [181 pakeit.]

2a.  EJRŽAF gali 100 proc. kompensuoti žalą ir investicijas, nurodytas 22 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose. [182 pakeit.]

2b.  2 dalies e ir f punktų nuostatos apima atitinkamus akvakultūros ūkių ir produktų augintojų veiksmus. [183 pakeit.]

22a straipsnis

Moksliniai tyrimai ir duomenų apie migruojančių paukščių poveikį rinkimas

1.  EJRŽAF lėšomis, remiantis daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais, gali būti remiamas nacionalinių arba tarpvalstybinių mokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo projektų rengimas, siekiant geriau suprasti migruojančių paukščių poveikį akvakultūros sektoriui ir kitiems susijusiems Sąjungos žuvų ištekliams. Šių projektų rezultatai turėtų būti skelbiami anksti ir turėtų būti teikiamos rekomendacijos dėl geresnio valdymo.

2.  Kad nacionalinis mokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo projektas būtų tinkamas finansuoti, jame turi dalyvauti bent vienas nacionalinis arba Sąjungos pripažintas institutas.

3.  Kad tarpvalstybinis mokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo projektas būtų tinkamas finansuoti, jame turi dalyvauti bent po vieną institutą iš ne mažiau kaip dviejų valstybių narių. [184 pakeit.]

22b straipsnis

Inovacijos

1.  Siekiant skatinti žuvininkystės inovacijas, EJRŽAF gali remti projektus, kuriais siekiama sukurti ar plėtoti naujus ar iš esmės pagerintus produktus ir įrangą, naujus ar geresnius procesus ir metodus, naujas ar geresnes valdymo ir organizavimo sistemas, be kita ko, perdirbimo ir rinkodaros grandyje, palaipsniui užtikrinti, kad laimikis nebebūtų išmetamas į jūrą ir kad būtų išvengta priegaudos, pateikti naujas technines ar organizacines žinias, sumažinti žvejybos veiklos poveikį aplinkai, be kita ko, tobulinti žvejybos būdus ir gerinti žvejybos įrankių selektyvumą, arba užtikrinti tausesnį jūrų gyvųjų išteklių naudojimą ir geresnį sambūvį su saugomais plėšrūnais.

2.  Pagal šį straipsnį finansuojamą veiklą inicijuoja atskiri verslininkai arba gamintojų organizacijos ir jų asociacijos.

3.  Valstybė narė viešai paskelbia pagal šį straipsnį finansuojamos veiklos rezultatus. [185 pakeit.]

IIa SKYRIUS

1a prioritetas. Darnios akvakultūros skatinimas [186 pakeit.]

23 straipsnis

Akvakultūra

1.  EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnio 1 dalyje numatytas darnios jūrinės ir gėlavandenės akvakultūros, įskaitant uždarų recirkuliacinių vandens sistemų akvakultūrą, skatinimas ir akvakultūros produkcijos didinimas, atsižvelgiant į ekologinę talpą. Jomis taip pat turėtų būti galima skatinti gyvūnų sveikatą ir gerovę akvakultūros sektoriuje, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/429(34) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 652/2014(35); [187 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodyta parama turi būti suderinama su akvakultūros veiklos plėtojimo daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais, nurodytais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnio 2 dalyje.

3.  Gamybinės Investicijos į akvakultūrą pagal šį straipsnį gali būti remiamos tik dotacijomis, laikantis Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 48 straipsnio 1 dalies, ir, geriau, Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 52 straipsnyje numatytomis finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą „InvestEU“, kaip numatyta to reglamento 10 straipsnyje. [188 pakeit.]

23a straipsnis

Akvakultūros statistinės informacijos tinklas

1.  EJRŽAF gali remti akvakultūros valdymui reikalingų duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo veiklą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose ir 35 straipsnio 1 dalies d punkte, siekiant sukurti Akvakultūros statistinės informacijos tinklą (ASIN-RISA) ir parengti jam įgyvendinti reikalingus nacionalinius darbo planus.

2.  Nukrypstant nuo 2 straipsnio, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti skiriama ne Sąjungos teritorijoje vykdomoms operacijoms.

3.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės, susijusios su 1 dalyje nurodyto tinklo ASIN-RISA kūrimo procedūromis, forma ir tvarkaraščiais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

4.  Komisija ne vėliau kaip metų, einančių prieš metus, nuo kurių turi būti pradėtas taikyti darbo planas, gruodžio 31 d. gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinami arba iš dalies keičiami darbo planai, nurodyti 1 dalyje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. [189 pakeit.]

III SKYRIUS

2 prioritetas. Indėlis į aprūpinimą Konkurencingų ir tvarių žvejybos ir akvakultūros rinkų bei perdirbimo sektorių rėmimas, prisidedant prie aprūpinimo maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios akvakultūros ir rinkų priemonėmis [190 pakeit.]

24 straipsnis

Žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimas rinkai

1.  EJRŽF EJRŽAF parama gali būti teikiama bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslams įgyvendinti, numatyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje ir konkrečiau nurodyti Reglamente (ES) Nr. 1379/2013. Ja taip pat galima remti materialias investicijas ir veiksmus, kuriais skatinamas žvejybos ir darnios akvakultūros produktų pardavimas, kokybė ir pridėtinė vertė. [191 pakeit.]

1a.  Kalbant apie Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 28 straipsnyje nurodytų gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą, atitinkama valstybė narė gali skirti 50 proc. finansinės paramos išankstinį mokėjimą patvirtinus gamybos ir prekybos planą pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 28 straipsnio 3 dalį. [192 pakeit.]

1b.  Per metus vienai gamintojų organizacijai suteikta parama pagal šį straipsnį negali viršyti 3 proc. tos gamintojų organizacijos per ankstesnius trejus kalendorinius metus rinkai pateiktos produkcijos arba tos organizacijos narių per tą patį laikotarpį rinkai pateiktos produkcijos vidutinės metinės vertės. Naujai pripažintai gamintojų organizacijai ta parama negali viršyti 3 proc. šios organizacijos narių per ankstesnius trejus kalendorinius metus rinkai pateiktos produkcijos vidutinės metinės vertės. [193 pakeit.]

1c.  1a dalyje nurodyta parama teikiama tik gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms. [194 pakeit.]

25 straipsnis

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas ir sandėliavimas [195 pakeit.]

1.  EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiamos investicijos į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą ir sandėliavimą. Tokia parama teikiama siekiant padėti įgyvendinti bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslus, numatytus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 35 straipsnyje ir konkrečiau nurodytus Reglamente (ES) Nr. 1379/2013. [196 pakeit.]

1a.   EJRŽAF taip pat gali remti investicijas į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo inovacijas, taip pat investicijas, kuriomis skatinama gamintojų organizacijų ir mokslo subjektų partnerystė. [197 pakeit.]

2.  Parama pagal šį straipsnį teikiama tik dotacijomis, Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 52 straipsnyje numatytomis finansinėmis priemonėmis ir pagal „InvestEU“ programą „InvestEU“, kaip numatyta to reglamento 10 straipsnyje. [198 pakeit.]

2a.  Valstybės narės gali remti žvejybos ir akvakultūros perdirbimo įmonių plėtrą panaudodamos kitų struktūrinių fondų išteklius. [199 pakeit.]

25a straipsnis

Parama sandėliavimui

1.  EJRŽAF gali remti kompensacijas pripažintoms gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, kurios sandėliuoja Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede išvardytus žvejybos produktus, jei tie produktai sandėliuojami pagal to reglamento 30 ir 31 straipsnius, šiomis sąlygomis:

a)  sandėliavimo pagalba neviršija veiksmų, reikalingų atitinkamų produktų rinkų stabilizavimui ir jų sandėliavimui, techninių ir finansinių išlaidų sumos;

b)  sandėliavimo pagalbos lėšomis tinkami finansuoti kiekiai neviršija 15 proc. atitinkamų produktų metinio kiekio, kurį gamintojų organizacija pateikia prekybai;

c)  finansinė parama per metus neviršija gamintojų organizacijos narių 2016–2018 m. laikotarpiu rinkai pateiktos produkcijos 2 proc. vidutinės metinės vertės. Taikant šį punktą, kai gamintojų organizacijos narys 2016–2018 m. laikotarpiu rinkai produkcijos nepateikė, atsižvelgiama į to nario pirmųjų trejų gamybos metų rinkai pateiktos produkcijos vidutinę metinę vertę.

2.  1 dalyje nurodyta parama teikiama tik tuo atveju, jeigu produktai pateikiami žmonėms vartoti.

3.  Valstybės narės savo teritorijose taikomų techninių ir finansinių išlaidų sumą nustato tokiu būdu:

a)  techninės išlaidos kasmet skaičiuojamos remiantis tiesioginėmis išlaidomis, susijusiomis su atitinkamų produktų rinkų stabilizavimui ir jų sandėliavimui reikalingais veiksmais;

b)  finansinės išlaidos kasmet skaičiuojamos taikant kiekvienoje valstybėje narėje kasmet nustatomą palūkanų normą. Šios techninės ir finansinės išlaidos skelbiamos viešai.

4.  Siekdamos užtikrinti, kad produktai, kurių sandėliavimui teikiama parama, atitiktų šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, valstybės narės atlieka tikrinimus. Tokių tikrinimų tikslais paramos sandėliavimui gavėjai veda kiekvienos kategorijos produktų, padėtų į sandėlį, o vėliau vėl pateiktų rinkai žmonėms vartoti, atsargų apskaitą. [200 pakeit.]

IV SKYRIUS

3 prioritetas. Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti, vystomai neperžengiant ekologinių ribų, ir pakrantės, salų ir jūrų bei gėlųjų vandenų pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymas [201 pakeit.]

26 straipsnis

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

1.  EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiamas darnus vietos ekonomikos remiami veiksmai, kuriais siekiama sudaryti palankias sąlygas, reikalingas tvariai mėlynajai ekonomikai ir vietos bendruomenių vystymasis gerovei, užtikrinant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 25 straipsnyje. [202 pakeit.]

2.  EJRŽF EJRŽAF paramos tikslais Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 26 straipsnyje nurodytomis bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijomis užtikrinama, kad vietos bendruomenės geriau išnaudotų tvarios mėlynosios ekonomikos neperžengiant ekologinių ribų siūlomas galimybes ir iš jų pasipelnytų pasitelkdamos aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius ir juos stiprindamos. [203 pakeit.]

2a.  Strategijos turi atitikti atitinkamame regione nustatytas galimybes bei poreikius ir Sąjungos prioritetus, nustatytus 4 straipsnyje. Strategijos gali būti įvairios – nuo skirtų tik žuvininkystei iki platesnių strategijų, kuriomis siekiama žuvininkystės rajonų įvairinimo. Strategijomis siekiama daugiau nei vien tik parengti veiksmų rinkinį ar sektorių priemonių derinį. [204 pakeit.]

2b.   Kad būtų sudarytos sąlygos tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės teritorijų galimybėms optimizuoti, šioje srityje vykdomi veiksmai turi derėti su regioninės plėtros strategijomis. [205 pakeit.]

2c.   Valstybės narės įgyvendina bendro valdymo sistemą, siekdamos užtikrinti, kad šio reglamento tikslų būtų siekiama atsižvelgiant į vietos žvejybos realijas. [206 pakeit.]

27 straipsnis

Jūrų pažinimas ir gėlo vandens telkinių žinios [207 pakeit.]

EJRŽF EJRŽAF lėšomis taip pat gali būti remiamas duomenų rinkimas, valdymas, analizė, tvarkymas ir naudojimas žinioms apie jūros ir gėlavandenės aplinkos būklę, mėgėjų žvejybą ir mėgėjų žvejybos sektorių pagerinti, siekiant: [208 pakeit.]

a)  įvykdyti stebėsenos ir teritorijų nustatymo ir valdymo reikalavimus pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB;

aa)   įvykdyti duomenų rinkimo reikalavimus pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 665/2008(36), Komisijos sprendimą 2010/93/ES(37), Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/1251(38) ir Duomenų rinkimo pagrindų reglamentą; [209 pakeit.]

b)  remti jūrinių teritorijų planavimą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/89/ES(39);

ba)   įvykdyti duomenų rinkimo reikalavimus pagal BŽP reglamentą; [210 pakeit.]

c)  gerinti duomenų kokybę ir dalytis dalijimąsi jais per naudojantis Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinką tinklu (EMODnet) ir kitais duomenų apie gėlo vandens telkinius tinklais; [211 pakeit.]

ca)   surinkti daugiau prieinamų patikimų duomenų apie mėgėjų žvejybos laimikius; [212 pakeit.]

cb)   investuoti į jūros taršos, ypač plastiku, analizę ir stebėjimą siekiant surinkti daugiau duomenų apie padėtį; [213 pakeit.]

cc)   plėsti žinias apie į jūrą išmestas plastiko šiukšles ir jų koncentraciją. [214 pakeit.]

V SKYRIUS

4 prioritetas. Tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas

28 straipsnis

Jūrų stebėjimas

1.  EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bendros dalijimosi informacija aplinkos tikslų siekimo.

2.  Nukrypstant nuo 2 straipsnio, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti skiriama ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams.

2a.   Siekiant tikslo užtikrinti saugias, švarias ir darniai valdomas jūras ir vandenynus, EJRŽAF prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 14-ojo darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimo. [215 pakeit.]

29 straipsnis

Pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimas

1.  EJRŽF EJRŽAF lėšomis gali būti remiami nacionalinių institucijų vykdomi veiksmai, kuriais prisidedama prie Europos bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/1624(40) 53 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/1625(41) 2b straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/1626(42) 7a straipsnyje.

2.  1 dalyje nurodytų veiksmų parama taip pat gali būti prisidedama prie Sąjungos žuvininkystės kontrolės ir inspektavimo sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo 19 straipsnyje nustatytomis sąlygomis. [216 pakeit.]

3.  Nukrypstant nuo 2 straipsnio, 1 dalyje nurodyta parama taip pat gali būti skiriama ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams.

29a straipsnis

Gamtos ir rūšių apsauga

EJRŽAF remia gamtos apsaugos priemones, kurių imamasi pagal Jungtinių Tautų Pasaulinę gamtos chartiją, ypač jos 21, 22, 23 ir 24 straipsnius.

EJRŽAF taip pat remia savanoriško tarptautinių įstaigų, organizacijų, organų ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir koordinavimo priemones, taip pat bendradarbiavimo su jomis priemones, siekiant sutelkti jėgas kovai su NNN žvejyba, neteisėtu jūrinių rūšių gyvūnų gaudymu ir žuvų ištekliais mintančių plėšriųjų rūšių gyvūnų žudymu. [217 ir 301 pakeit.]

Va SKYRIUS

Atokiausi regionai [218 pakeit.]

29b straipsnis

Pasidalijamojo valdymo biudžeto ištekliai

1.  Veiksmams atokiausiuose regionuose kiekviena suinteresuotoji valstybė narė iš savo V priede nustatytos Sąjungos finansinės paramos skiria bent(43):

a)  114 000 000 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 128 566 000 EUR dabartinėmis kainomis) Azorų saloms ir Madeirai;

b)  91 700 000 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 103 357 000 EUR dabartinėmis kainomis) Kanarų saloms;

c)  146 500 000 EUR 2018 m. palyginamosiomis kainomis (t. y. 165 119 000 EUR dabartinėmis kainomis) Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Majotui, Reunjonui ir Sen Martenui.

2.  Kiekviena valstybė narė nustato, kokia 1 dalyje nustatyto finansinio paketo dalis bus rezervuota 29d straipsnyje numatytoms kompensacijoms, ir neviršija 50 proc. kiekvienos 1 dalyje nurodytos skiriamos sumos.

3.  Nukrypdamos nuo šio reglamento 9 straipsnio 8 dalies ir Reglamento (ES) Nr. .../... [Reglamentas, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 19 straipsnio 2 dalies bei siekdamos atsižvelgti į kintančias sąlygas, valstybės narės gali kasmet koreguoti tinkamų finansuoti žuvininkystės produktų sąrašą ir kiekį, taip pat 29d straipsnyje numatytos kompensacijos dydį su sąlyga, kad neviršijamos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sumos. Tokias korekcijas galima daryti tik tokiu mastu, kad atitinkamas padidinimas arba sumažinimas būtų atliekamas pagal tos pačios valstybės narės kito regiono kompensacijų planus. Valstybė narė apie korekcijas iš anksto praneša Komisijai. [321 pakeit.]

29c straipsnis

Veiksmų planas

Suinteresuotosios valstybės narės kaip dalį savo programos parengia kiekvieno iš savo atokiausių regionų, nurodytų 6 straipsnio 2 dalyje, veiksmų planą, kuriame pateikia:

a)  tausaus žvejybos išteklių naudojimo ir tvarios mėlynosios ekonomikos sektorių plėtros strategiją;

b)  aprašymą, kokie pagrindiniai veiksmai numatomi ir kokios jų finansavimo priemonės, įskaitant:

i.  struktūrinę paramą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui pagal II antraštinę dalį;

ii.  29d straipsnyje nurodytą papildomų sąnaudų kompensaciją, įskaitant tinkamų finansuoti žvejybos ir akvakultūros produktų sąrašą ir kiekį ir kompensavimo dydį;

iii.  bet kokias kitas investicijas į tvarią mėlynąją ekonomiką, būtinas darniam pakrančių vystymuisi užtikrinti. [220 pakeit.]

29d straipsnis

Mažos apimties priekrantės žvejybos laivynų atnaujinimas ir su tuo susijusios priemonės

Nepaisant 13 straipsnio a ir b punktų ir 16 straipsnio, EJRŽAF atokiausiuose regionuose gali remti šiuos veiksmus:

a)  mažos apimties priekrantės žvejybos laivynų atnaujinimą, įskaitant naujų laivų statybą ir įsigijimą, vykdomą pareiškėjų, kurių pagrindinė registracijos vieta penkerius metus prieš paraiškos gauti paramą teikimo dieną yra atokiausiame regione, kuriame bus registruotas naujas laivas, ir kurie visus savo laimikius iškrauna atokiausių regionų uostuose, siekiant padidinti žmonių saugumą, laikytis Sąjungos ir nacionalinių higienos, sveikatos ir darbo sąlygų laive taisyklių, kovoti su NNN žvejyba ir užtikrinti didesnį aplinkosauginį veiksmingumą. Naudojant paramą įsigytas laivas lieka registruotas atokiausiame regione ne mažiau kaip 15 metų skaičiuojant nuo paramos skyrimo dienos. Jeigu ta sąlyga nevykdoma, turi būti grąžinama paramos suma, kuri yra proporcinga atsižvelgiant į taisyklių nesilaikymo pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą. Atnaujinant žvejybos laivyną neviršijamos leidžiamos pajėgumo ribos ir siekiama BŽP tikslų;

b)  pagrindinio arba pagalbinio variklio keitimą arba modernizavimą. Naujo variklio arba modernizuoto variklio galia gali viršyti turimo variklio galią, jeigu dėl priežasčių, susijusių su saugumu jūroje, pagrįstai reikalinga didesnė galia ir dėl to nedidėja atitinkamo žvejybos laivo žvejybos pajėgumas;

c)  žvejybos laivo medinio denio konstrukcijos dalinę renovaciją, kai ji būtina siekiant gerinti saugumą jūroje, remiantis objektyviais laivų statybos techniniais kriterijais;

d)  uostų, uosto infrastruktūros, iškrovimo vietų, aukcionų vietų, laivų statyklų bei laivų statybos ir remonto dirbtuvių statybą ir modernizavimą, jeigu infrastruktūra prisideda prie tausios žvejybos. [287 pakeit.]

21 29e straipsnis

Su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių Papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimas

1.  EJRŽF EJRŽAF gali remti papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba užsiimantys atokiausių regionų, nurodytų 6 29b straipsnio 2 1dalyje, paramos gavėjai.

1a.  Kompensacija yra proporcinga papildomoms išlaidoms, kurias siekiama kompensuoti. Papildomų išlaidų kompensavimo dydis tinkamai pagrindžiamas kompensavimo plane. Tačiau kompensacija jokiu atveju negali būti didesnė nei 100 proc. patirtų išlaidų.

2.  Taikydama 7 dalyje nustatytus kriterijus kiekviena atitinkama valstybė narė 1 dalyje nurodytiems regionams nustato žvejybos ir akvakultūros produktų, už kuriuos galima gauti kompensaciją, sąrašą ir nurodo, už kokį tų produktų kiekį skiriama kompensacija.

3.  Sudarydamos 2 dalyje nurodytą sąrašą ir nustatydamos kiekius valstybės narės atsižvelgia į visus susijusius veiksnius, pirmiausia į poreikį užtikrinti, kad kompensacija būtų suderinama su BŽP taisyklėmis.

4.  Kompensacija neskiriama šiems žvejybos ir akvakultūros produktams:

a)  sužvejotiems trečiųjų šalių laivų, išskyrus žvejybos laivus, plaukiojančius su Venesuelos vėliava ir vykdančius veiklą Sąjungos vandenyse, kaip numatyta Tarybos sprendime (ES) 2015/1565(44);

b)  sužvejotiems Sąjungos žvejybos laivų, kurie nėra registruoti kurio nors iš 1 dalyje nurodytų regionų uoste;

ba)   sužvejotiems Sąjungos žvejybos laivų, kurie yra registruoti kurio nors iš 1 dalyje nurodytų regionų uoste, tačiau nevykdo savo veiklos tame regione ar neturi sąsajų su juo;

c)  importuotiems iš trečiųjų šalių.

5.  4 dalies b punktas netaikomas, jei atitinkamo atokiausio regiono perdirbimo pramonės esami pajėgumai viršija tiekiamos žaliavos kiekį.

6.  Skiriant kompensaciją paramos gavėjams, vykdantiems 1 dalyje nurodytą veiklą atokiausiuose regionuose arba turintiems tų regionų uoste užregistruotą laivą, kuris vykdo savo veiklą tame regione, siekiant išvengti pernelyg didelio kompensavimo, atsižvelgiama į:

a)  papildomas su kiekvienu žvejybos ar akvakultūros produktu arba produktų kategorija susijusias išlaidas, patirtas dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, ir

b)  bet kokios rūšies viešąją intervenciją, turinčią poveikį papildomų išlaidų dydžiui.

7.  Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi papildomų išlaidų, patirtų dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, apskaičiavimo ir kompensacijų mokėjimo metodinės sistemos patvirtinimo kriterijai. [165 pakeit.]

29f straipsnis

Valstybės pagalba

1.  Komisija, vadovaudamasi SESV 108 straipsniu, gali leisti teikti veiklos pagalbą atokiausiuose regionuose, nurodytuose SESV 349 straipsnyje, žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos sektoriuose SESV I priede išvardytiems žvejybos ir akvakultūros produktams, kuriems taikomi Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai, siekiant sumažinti tokiems regionams būdingus sunkumus, atsirandančius dėl jų izoliuotumo, padėties salose ir labai didelio atokumo.

2.  Valstybės narės gali suteikti papildomą finansavimą, kad būtų įgyvendinti 29d straipsnyje nurodyto kompensavimo planai. Tokiais atvejais valstybės narės praneša Komisijai apie valstybės pagalbą, kurią Komisija pagal šio reglamento nuostatas gali patvirtinti kaip minėtų planų dalį. Laikoma, kad apie valstybės pagalbą, apie kurią taip pranešta, yra pranešta ir pagal SESV 108 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį. [222 pakeit.]

29g straipsnis

Peržiūra ir POSEI

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia šio skyriaus nuostatų įgyvendinimo ataskaitą ir prireikus priima atitinkamus pasiūlymus. Komisija įvertina galimybę sukurti atokiausiems regionams ir saloms skirtą jūrų reikalų ir žuvininkystės programą (POSEI). [223 pakeit.]

VI SKYRIUS

Įgyvendinimo pagal pasidalijamojo valdymo principą taisyklės

1 skirsnis

EJRŽF EJRŽAF parama

30 straipsnis

Papildomų išlaidų arba negautų pajamų apskaičiavimas

Parama, skiriama remiantis papildomomis išlaidomis arba negautomis pajamomis, suteikiama bet kokiu Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 46 straipsnio a, c, d, ir e punktuose nurodytu pavidalu.

31 straipsnis

Bendro finansavimo normų nustatymas

Kiekvienos paramos srities didžiausia EJRŽF EJRŽAF bendro finansavimo norma nustatoma II priede.

32 straipsnis

Viešosios pagalbos intensyvumas

1.  Valstybės narės taiko didžiausią viešosios pagalbos intensyvumo normą, kuri yra 50 proc. visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos, susijusios su tam tikromis paramos sritimis ir tam tikrų rūšių veiksmais, nustatomos III priede.

3.  Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių III priedo 2–16 eilučių, taikoma didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

4.  Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie vienos ar kelių III priedo 2–16 eilučių ir kartu prie to priedo 1 eilutės, taikoma 1 eilutėje nurodyta didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

32a straipsnis

Jūrų politika ir tvarios mėlynosios ekonomikos vystymasis

EJRŽAF remia integruotos jūrų politikos įgyvendinimą ir tvarios mėlynosios ekonomikos augimą, plėtojant regionines novatoriškų projektų finansavimo platformas. [224 pakeit.]

2 skirsnis

Finansų valdymas

33 straipsnis

Mokėjimo termino pertraukimas

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 90 straipsnio 4 dalį Komisija gali pertraukti visų mokėjimų arba jų dalies mokėjimo terminą, jeigu esama įrodymų, kad valstybė narė nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų ir jeigu dėl to gali būti padarytas poveikis mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo. [225 pakeit.]

2.  Prieš pertraukdama mokėjimo terminą pagal 1 dalį Komisija praneša suinteresuotajai valstybei narei apie taisyklių nesilaikymo įrodymus ir suteikia jai galimybę per pagrįstą laikotarpį pateikti savo pastabas.

3.  1 dalyje nurodytas mokėjimo termino pertraukimas turi būti proporcingas atsižvelgiant į taisyklių nesilaikymo pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą.

4.  Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose apibrėžiami 1 dalyje nurodyto taisyklių nesilaikymo atvejai.

34 straipsnis

Mokėjimų sustabdymas

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 91 straipsnio 3 dalį Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais sustabdomi visi programos tarpiniai mokėjimai arba jų dalis, jeigu valstybė narė smarkiai nesilaiko pagal BŽP taikytinų taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų ir dėl to gali būti padarytas poveikis mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo. [226 pakeit.]

2.  Prieš sustabdydama mokėjimus, kaip nurodyta 1 dalyje, Komisija praneša valstybei narei, kad, Komisijos nuomone, esama sunkaus pagal BŽP taikytinų taisyklių nesilaikymo atvejo, ir suteikia jai galimybę per pagrįstą laiką pateikti savo pastabas.

3.  1 dalyje nurodytas sustabdymas turi būti proporcingas atsižvelgiant į sunkaus taisyklių nesilaikymo pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą.

4.  Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose apibrėžiami 1 dalyje nurodyto sunkaus taisyklių nesilaikymo atvejai.

35 straipsnis

Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 97 straipsnio 4 dalį valstybės narės taiko finansines pataisas, jeigu nesilaikoma šio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje nustatytų įpareigojimų.

2.  1 dalyje nurodytų finansinių pataisų atvejais valstybės narės nustato pataisos sumos dydį, kuris turi būti proporcingas paramos gavėjo padaryto pažeidimo arba veikos pobūdžiui, sunkumui, trukmei bei pasikartojimui ir EJRŽF EJRŽAF įnašo į paramos gavėjo ekonominę veiklą svarbai.

36 straipsnis

Komisijos atliekamos finansinės pataisos

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 98 straipsnio 5 dalį Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato finansines pataisas atšaukdama visą Sąjungos įnašą į programą arba jo dalį, jei, atlikusi būtiną nagrinėjimą, padaro išvadą, kad:

a)  mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį atvejai, kai paramos gavėjas nevykdė 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų, o valstybė narė iki šioje dalyje numatytos taisomosios procedūros pradžios neištaisė padėties;

b)  mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį sunkūs atvejai, kai valstybės narės nesilaikė BŽP taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų ir dėl to pagal 34 straipsnį sustabdyti mokėjimai, o atitinkama valstybė narė vis dar negali įrodyti, jog ėmėsi būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų taikomų taisyklių laikymąsi ir jų vykdymo užtikrinimą ateityje. [227 pakeit.]

2.  Komisija nustato pataisos sumą atsižvelgdama į sunkaus atvejo, kai valstybė narė arba paramos gavėjas nesilaiko BŽP taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų, pobūdį, sunkumą, trukmę bei pasikartojimą ir EJRŽF EJRŽAF įnašo į atitinkamo paramos gavėjo ekonominę veiklą svarbą. [228 pakeit.]

3.  Kai neįmanoma tiksliai skaičiais įvertinti išlaidų sumos, susijusios su atveju, kai valstybė narė nesilaiko BŽP taisyklių arba atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų, Komisija taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą pagal 4 dalį. [229 pakeit.]

4.  Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi taikytinos finansinės pataisos dydžio nustatymo kriterijai ir fiksuoto dydžio ar ekstrapoliuotų finansinių pataisų taikymo kriterijai.

3 skirsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

37 straipsnis

Stebėsenos ir vertinimo sistema

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama EJRŽF EJRŽAF įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 4 straipsnyje nustatytų prioritetų, ataskaita, pateikti I priede.

2.  Siekiant užtikrinti veiksmingą EJRŽF EJRŽAF prioritetų įgyvendinimo pažangos vertinimą, Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, siekiant peržiūrėti arba papildyti rodiklius, jei manoma, kad tai būtina, ir šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

38 straipsnis

Metinė veiklos rezultatų ataskaita

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 36 straipsnio 6 dalį ne vėliau nei likus vienam mėnesiui iki metinės peržiūros posėdžio kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai metinę veiklos rezultatų ataskaitą. Pirmoji ataskaita teikiama 2023 m., o paskutinioji – 2029 m.

2.  1 dalyje nurodytoje ataskaitoje apibūdinama programos įgyvendinimo ir Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 12 straipsnyje nurodytų orientyrų ir tikslų siekimo pažanga. Joje taip pat aprašomi visi sunkumai, kurie daro poveikį programos veiklos rezultatams, ir priemonės, kurių imamasi tiems sunkumams įveikti.

3.  1 dalyje nurodyta ataskaita vertinama metinės peržiūros posėdyje pagal Reglamento (ES) Nr. [reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos] 36 straipsnį.

3a.  Kiekviena valstybė narė skelbia 1 dalyje nurodytą ataskaitą originalo kalba ir viena iš Europos Komisijos darbo kalbų. [230 pakeit.]

3b.  1 dalyje nurodyta ataskaita reguliariai skelbiama Europos Komisijos interneto svetainėje. [231 pakeit.]

3c.  Kiekviena valstybė narė ir Komisija savo interneto svetainėse skelbia geriausios praktikos ataskaitas. [232 pakeit.]

4.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

4a.  Komisija skelbia visus svarbius dokumentus, susijusius su 7 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų priėmimu. [233 pakeit.]

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PAGAL TIESIOGINIO IR NETIESIOGINIO VALDYMO PRINCIPĄ SKIRIAMA PARAMA

39 straipsnis

Geografinė taikymo sritis

Nukrypstant nuo 2 straipsnio, ši antraštinė dalis taip pat gali būti taikoma ne Sąjungos teritorijoje vykdomiems veiksmams, išskyrus techninę pagalbą.

I SKYRIUS

1 prioritetas. Darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas

40 straipsnis

BŽP įgyvendinimas

EJRŽF EJRŽAF lėšomis remiamas BŽP įgyvendinimas:

a)  teikiant mokslines rekomendacijas ir žinias siekiant skatinti pagrįstų ir veiksmingų žvejybos valdymo sprendimų priėmimą pagal BŽP, įskaitant ekspertų dalyvavimą mokslinių įstaigų veikloje;

aa)   pritraukiant kuo daugiau mokslinių tyrimų ir plėtros programos „Europos horizontas“ lėšų, siekiant remti ir skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų veiklą žvejybos ir akvakultūros sektoriuje; [234 pakeit.]

b)  kuriant ir įgyvendinant Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009;

c)  veikiant patariamosioms taryboms, įsteigtoms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 43 straipsnį, kurių tikslas – būti BŽP dalimi ir ją remti;

d)  skiriant savanoriškus įnašus į tarptautinių organizacijų veiklą žuvininkystės srityje, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 29 ir 30 straipsniuose.

41 straipsnis

Jūrų švaros ir geros būklės skatinimas

1.  EJRŽF EJRŽAF lėšomis remiamas jūrų švaros ir geros būklės skatinimas, be kita ko, imantis veiksmų, kuriais siekiama paremti Direktyvos 2008/56/EB įgyvendinimą, ir veiksmų, kuriais siekiama suderinamumo su geros aplinkos būklės siekiu pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies j punktą, ir Europos strategijos dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje įgyvendinimas.

2.  1 dalyje nurodyta parama atitinka Sąjungos aplinkos teisės aktus, visų pirma, tikslą pasiekti arba išlaikyti gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje.

II SKYRIUS

2 prioritetas. Indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios tausios žvejybos, akvakultūros ir rinkų priemonėmis [235 pakeit.]

42 straipsnis

Rinkos tyrimas

EJRŽF EJRŽAF parama teikiama informacijos apie žvejybos ir akvakultūros produktų rinką rinkimui ir sklaidai, kuriuos vykdo Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 42 straipsnį, visų pirma kurdama Akvakultūros statistinės informacijos tinklą (ASIN-RISA). [236 pakeit.]

III SKYRIUS

3 prioritetas. Tinkamų sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti sudarymas ir sveikos jūros aplinkos klestinčioms pakrantės bendruomenėms klestėti sudarymas puoselėjimas [237 pakeit.]

43 straipsnis

Jūrų politika ir tvarios mėlynosios ekonomikos, vystomos neperžengiant ekologinių ribų jūroje ir gėlo vandens telkiniuose, vystymasis [238 pakeit.]

EJRŽF EJRŽAF lėšomis remiamas jūrų politikos įgyvendinimas ir tvarios mėlynosios ekonomikos vystymasis: [239 pakeit.]

a)  skatinant tvarią, klimato kaitos poveikiui atsparią mažo anglies dioksido kiekio technologijų mėlynąją ekonomiką, užtikrinančią žmonių ir aplinkos gerovę ir vystomą neperžengiant ekologinių ribų jūroje ir gėlo vandens telkiniuose; [240 pakeit.]

aa)   atkuriant, saugant ir išlaikant įvairovę, produktyvumą, atsparumą ir jūrų sistemoms būdingą vertę; [241 pakeit.]

b)  skatinant integruotą jūrų politikos valdymą, be kita ko, jūrinių teritorijų planavimo, jūrų baseinų strategijų, jūrų srities regioninio bendradarbiavimo, Sąjungos makroregioninių strategijų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonėmis; [242 pakeit.]

ba)   skatinant atsakingą vartojimą ir gamybą, švarias technologijas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir žiedinius medžiagų srautus; [243 pakeit.]

c)  aktyviau į tvarią mėlynąją ekonomiką perkeliant ir joje pritaikant mokslinius tyrimus, inovacijas ir technologijas, įskaitant Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą (EMODnet), taip pat kituose duomenų apie gėlo vandens telkinius tinkluose, siekiant užtikrinti, kad augimas nenusvertų technologijų ir efektyvumo aspektų, kad svarbiausia būtų darni ekonominė veikla, kurią vykdant tenkinami dabartinių ir ateities kartų poreikiai, ir kad būtų plėtojami pajėgumai ir priemonės, reikalingi perėjimui prie žiedinės ekonomikos, pagal Sąjungos plastikų žiedinėje ekonomikoje strategiją; [244 pakeit.]

d)  gerinant jūrų srities įgūdžius, vandenynų ir gėlo vandens telkinių klausimų išmanymą ir socialinių ekonominių bei aplinkosauginių duomenų apie tvarią mėlynąją ekonomiką mainus; [245 pakeit.]

e)  kuriant projektų programas ir naujoviškas finansavimo priemones;

ea)  remiant jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo veiksmus suteikiant kompensaciją žvejams, kad jie surinktų iš jūros pamestus žvejybos įrankius ir šiukšles. [246 pakeit.]

43a straipsnis

Investicijų į mėlynąją ekonomiką sprendimai

Sprendimai investuoti į tvarią mėlynąją ekonomiką turi būti pagrįsti patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant išvengti žalingo poveikio aplinkai, kuris gali sukelti grėsmę darnai ilguoju laikotarpiu. Kai nėra pakankamų žinių ar informacijos, tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje turi būti taikomas atsargumo principas, nes kitaip gali būti imtasi veiksmų, kurie gali daryti žalingą poveikį. [247 pakeit.]

IV SKYRIUS

4 prioritetas. Tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas

44 straipsnis

Jūrų saugumas ir stebėjimas

EJRŽF EJRŽAF lėšomis remiamas jūrų saugumo ir stebėjimo skatinimas, be kita ko, dalijantis duomenimis, bendradarbiaujant pakrančių apsaugos tarnyboms ir agentūroms ir kovojant su nusikalstama ir neteisėta veikla jūroje.

45 straipsnis

Tarptautinis vandenynų valdymas

EJRŽF EJRŽAF lėšomis remiamas tarptautinio vandenynų valdymo politikos įgyvendinimas:

a)  savanoriškai skiriant įnašus vandenynų valdymo srityje veikiančioms tarptautinėms organizacijoms;

b)  savanoriškai bendradarbiaujant su tarptautiniais forumais, organizacijomis, įstaigomis ir institucijomis ir koordinuojant su jais veiklą pagal Jungtinių Tautų Organizacijos jūrų teisės konvenciją, 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę ir kitus svarbius tarptautinius susitarimus, sąlygas ir partnerystes;

c)  įgyvendinant Sąjungos ir atitinkamų vandenynų srities subjektų partnerystes vandenynų klausimais;

d)  įgyvendinant svarbius tarptautinius susitarimus, sąlygas ir priemones, kuriomis siekiama skatinti geresnį vandenynų valdymą ir kurti veiksmus, priemones ir praktiką bei kaupti žinias, kuriomis užtikrinama, kad vandenynai būtų saugūs, apsaugoti, švarūs ir tvariai valdomi;

e)  įgyvendinant svarbius tarptautinius susitarimus, priemones ir praktiką, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, ir priemones bei būdus, kuriais užtikrinama, kad poveikis jūros aplinkai, visų pirma atsitiktinai sugaunamų jūrų paukščių, jūrų žinduolių ir jūrų vėžlių skaičius, būtų kuo mažesnis; [248 pakeit.]

f)  vykdant tarptautinį bendradarbiavimą vandenynų mokslinių tyrimų ir duomenų srityje ir plėtojant šią sritį.

45a straipsnis

Vandenynų valymas

EJRŽAF remia priemones, kurias įgyvendinant jūros ir vandenynai valomi nuo visų rūšių atliekų, pirmiausia plastiko, plastiko sankaupų ir pavojingų arba radioaktyvių atliekų. [249 ir 300 pakeit.]

V SKYRIUS

Pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principą skiriamos paramos įgyvendinimo taisyklės

46 straipsnis

Sąjungos finansavimo formos

1.  EJRŽF EJRŽAF finansavimas gali būti skiriamas bet kokiomis Reglamente (ES) Nr. [Reglamente dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] nustatytomis formomis, visų pirma, vykdant viešuosius pirkimus pagal to reglamento VII antraštinę dalį ir skiriant dotacijas pagal to reglamento VIII antraštinę dalį. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant 47 straipsnyje nurodytas derinimo operacijas.

2.  Dotacijos pasiūlymų vertinimą gali atlikti nepriklausomi ekspertai.

2a.  Su šiuo reglamentu susijusios mokėjimų procedūros turi būti paspartintos, siekiant sumažinti ekonominę naštą žvejams. Komisija įvertina dabartinius veiklos rezultatus, siekdama pagerinti ir paspartinti mokėjimų procesą. [250 pakeit.]

47 straipsnis

Derinimo operacijos

Su EJRŽF EJRŽAF susijusios derinimo operacijos įgyvendinamos pagal Reglamentą (ES) Nr. [Reglamentą dėl „InvestEU“] ir Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] X antraštinę dalį. Per keturis mėnesius nuo šio reglamento paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos Komisija pateikia valstybėms narėms išsamias gaires, kaip įgyvendinti mišraus finansavimo veiksmus vykdant nacionalines veiksmų programas ir naudojantis EJRŽAF, ypatingą dėmesį skirdama mišraus finansavimo veiksmams, kuriuos vykdo vietos plėtros siekiantys vietos subjektai. [251 pakeit.]

48 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.  Tarpinis pagal III antraštinę dalį skiriamos paramos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo paramos įgyvendinimo pradžios. Šis vertinimas pateikiamas kaip Komisijos ataskaita ir į jį įtraukiamas išsamus visų konkrečių įgyvendinimo aspektų vertinimas. [252 pakeit.]

3.  Įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po jos, Komisija rengia galutinę pagal III antraštinę dalį skiriamos paramos vertinimo ataskaitą.

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas 2 ir 3 dalyse nurodytas vertinimo ataskaitas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei ir Regionų komitetui. [253 pakeit.]

4a.  Prireikus Komisija, remdamasi 2 dalyje nurodyta ataskaita, gali siūlyti šio reglamento pakeitimus. [254 pakeit.]

49 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 127 straipsnį.

50 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.  Komisija vykdo su EJRŽF EJRŽAF ir jo veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. EJRŽF EJRŽAF skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytais prioritetais.

51 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.  Be Reglamento (ES) Nr. [Reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 197 straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi 2–3 dalyse nustatyti tinkamumo kriterijai.

2.  Reikalavimus atitinka šie subjektai:

a)  teisės subjektai, įsisteigę valstybėje narėje, užjūrio šalyje ar teritorijoje arba darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje 3 ir 4 dalyse nustatytomis sąlygomis; [255 pakeit.]

b)  teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, įskaitant profesines organizacijas, ar tarptautinė organizacija. [256 pakeit.]

3.  Trečiojoje valstybėje įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti.

4.  Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai iš esmės turėtų padengti savo dalyvavimo išlaidas.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

52 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  12, 17, 21, 33, 34, 36, 37 ir 55 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami iki 2027 m. gruodžio 31 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12, 17, 21, 33, 34, 36, 37 ir 55 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 12, 17, 21, 33, 34, 36, 37 arba 55 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

53 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Jūrų reikalų ir žuvininkystės, žvejybos ir akvakultūros fondo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011(45).

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 5 straipsnis. [257 pakeit.]

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54 straipsnis

Panaikinimas

1.  Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

2.  Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

55 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui nuo Reglamentu (ES) Nr. 508/2014 nustatytos paramos sistemos prie šiuo reglamentu nustatomos sistemos, Komisijai pagal 52 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos sąlygos, kuriomis pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014 Komisijos patvirtinta parama gali būti integruota į paramą, teikiamą pagal šį reglamentą.

2.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

3.  Pagal Reglamentą (ES) Nr. 508/2014 pateiktos paraiškos lieka galioti.

56 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo pradžios data

Šis reglamentas įsigalioja praėjus dvidešimt dienų po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

BENDRIEJI RODIKLIAI

PRIORITETAS

RODIKLIS

Darnios žuvininkystės skatinimas ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimas

Pagal MSY įvertintų išteklių iškraunamo kiekio pokytis

Sąjungos žvejybos laivyno pelningumo pokytis ir užimtumo pokyčiai [260 pakeit.]

Laikantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos pagal jūrų aplinkos veiksmų planą nustatytų tikslų įvykdymo lygis arba, jeigu nėra, reikšmingi teigiami „Natura 2000“ teritorijų, kitų pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą saugomų jūrų teritorijų, kurioms taikomos apsaugos, priežiūros ir atkūrimo priemonės, plotas (ha) būklės rezultatai [261 pakeit.]

Žvejybos laivų, kuriuose įrengta elektroninė vietos nustatymo ir laimikio ataskaitų teikimo priemonė, procentinė dalis

Indėlis į aprūpinimą maistu Sąjungoje konkurencingos ir tvarios tausios žvejybos, akvakultūros ir rinkų priemonėmis [258 pakeit.]

Sąjungos akvakultūros produktų gamybos vertės ir apimties pokytis

Sąjungos žvejybos laivyno pelningumo ir užimtumo pokyčiai [262 pakeit.]

Iškraunamo kiekio vertės ir apimties pokytis

Sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir pakrantės bei salų bendruomenėms klestėti sudarymas [259 pakeit.]

BVP pokytis NUTS 3 jūrų regionuose

Tvarios mėlynosios ekonomikos darbo vietų skaičiaus pokytis (etato ekvivalentu)

Tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimas ir jūrų bei vandenynų saugos, saugumo, švaros ir tvaraus valdymo galimybių užtikrinimas

Bendrų operacijų, susijusiu su Europos lygmens bendradarbiavimu vykdant pakrančių sargybos funkcijas, skaičius

II PRIEDAS

PASIDALIJAMOJO VALDYMO PARAMOS SRITYS

PRIORITETAS

PARAMOS SRITIS

PARAMOS SRITIES TIPAS (finansavimo plane naudojama nomenklatūra)

DIDŽIAUSIA BENDRO FINANSAVIMO DALIS

(% tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų)

1

14 straipsnio 1 dalis

BŽP aplinkosauginių, ekonominių, socialinių ir užimtumo tikslų įgyvendinimas

1.1

75 %

1

16 straipsnis

Investicijos į mažos apimties priekrantės žvejybos laivus

1.1

75 85 % [263 pakeit.]

1

17 straipsnio 1 dalis

Žvejybos ir žvejybos laivynų valdymas

1.1

75 %

1

17 straipsnio 2 dalis

Žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui

1.2

50 %

1

18 straipsnis

Neeilinis žvejybos veiklos nutraukimas

1.2

50 %

1

19 straipsnis

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

1.3

85 %

1

20 straipsnis

Žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas ir tvarkymas

1.3

85 %

1

21 straipsnis

Su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimas

1.4

100 %

1

22 straipsnis

Jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

1.5

85 %

2

23 straipsnis

Akvakultūra

2.1

75 85 %

2

Žvejyba

2.1

75 % [264 pakeit.]

2

23a straipsnis

Akvakultūros statistinės informacijos tinklas

X

75 % [265 pakeit.]

2 3

24 straipsnis

Žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimas rinkai

2.1 3.1

75 % [266 pakeit.]

2 3

25 straipsnis

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas

2.1 3.1

75 % [267 pakeit.]

3

26 straipsnis

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

3.1

75 %

3

27 straipsnis

Jūrų pažinimas

3.1

75 %

4

28 straipsnis

Jūrų stebėjimas

4.1

75 %

4

29 straipsnis

Pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimas

4.1

75 %

 

Techninė pagalba

5.1

75 %

III PRIEDAS

KONKREČIOS DIDŽIAUSIO PAGALBOS INTENSYVUMO NORMOS TAIKANT PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPĄ

EILUTĖS NUMERIS

PARAMOS SRITIS ARBA VEIKLOS RŪŠIS

DIDŽIAUSIAS PAGALBOS INTENSYVUMAS

1

16 straipsnis

Investicijos į mažos apimties priekrantės žvejybos laivus

30 55 % [268 pakeit.]

2

Veiksmai, padedantys įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje:

–  veiksmai, kuriais gerinamas žvejybos įrankių selektyvumas dydžio arba rūšių atžvilgiu;

–  veiksmai, kuriais gerinama žvejybos uostų, aukcionams skirtų patalpų, iškrovimo vietų ir pastogių infrastruktūra siekiant padėti iškrauti ir laikyti nepageidaujamą laimikį;

–  veiksmai, kuriais palengvinamas iškrauto nepageidaujamo verslinių išteklių laimikio tiekimas rinkai pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 8 straipsnio 2 dalies b punktą.

75 %

3

Veiksmai, kuriais gerinamos sveikatos, saugos ir darbo sąlygos žvejybos laivuose

75 %

4

Atokiausiuose regionuose vykdomi veiksmai

85 %

5

Atokiose Airijos salose, Graikijos salose ir Kroatijos Dugi Otoko, Viso, Mleto ir Lastovo salose vykdomi veiksmai [269 pakeit.]

85 %

6

19 straipsnis

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

85 %

7

Su mažos apimties priekrantės žvejyba susiję veiksmai (įskaitant kontrolę ir vykdymo užtikrinimą)

100 %

8

Jeigu paramos gavėjas yra viešosios teisės subjektas arba įmonė, kuriai yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, kaip nurodyta Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje, kai parama teikiama tokių paslaugų teikimui.

100 %

9

17 straipsnio 2 dalis

Žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui

100 %

10

18 straipsnis

Neeilinis žvejybos veiklos nutraukimas

100 %

11

20 straipsnis

Žvejybos valdymo ir mokslo reikmėms skirtų duomenų rinkimas ir tvarkymas

100 %

12

21 straipsnis

Su žvejybos ir akvakultūros produktais susijusių papildomų išlaidų atokiausiuose regionuose kompensavimas

100 %

13

27 straipsnis

Jūrų pažinimas

100 %

14

28 straipsnis

Jūrų stebėjimas

100 %

15

29 straipsnis

Pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimas

100 %

16

Veiksmai, susiję su skaidrių keitimosi žvejybos galimybėmis tarp valstybių narių sistemų, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalyje, kūrimu, plėtojimu, stebėsena, vertinimu ar valdymu

100 %

16a

Kolektyvinių projektų paramos gavėjų vykdomi veiksmai

60 % [270 pakeit.]

16b

Tarpšakinės profesinės organizacijos, gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos vykdomi veiksmai

75 % [271 pakeit.]

IV PRIEDAS

PARAMOS SU APLINKOS APSAUGA IR KLIMATO KAITA SUSIJUSIEMS TIKSLAMS SUMŲ SKAIČIAVIMO KOEFICIENTAI

* Valstybė narė savo programoje gali pasiūlyti, kad lentelėje * pažymėtai paramos sričiai būtų priskirtas 40 proc. koeficientas, jeigu ji gali įrodyti, kad ta paramos sritis yra svarbi, atitinkamai, švelninant klimato kaitą ar prie jos prisitaikant arba siekiant su aplinkos apsauga susijusių tikslų.

V PRIEDAS

EUROPOS JŪRŲ REIKALŲ IR ŽUVININKYSTĖS, ŽVEJYBOS IR AKVAKULTŪROS FONDO BENDRIEJI IŠTEKLIAI KIEKVIENAI VALSTYBEI NAREI 2021–2027 M.

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

IŠ VISO

BE

5 420 528

5 528 939

5 639 520

5 752 311

5 867 358

5 984 701

6 072 814

40 266 171

BG

11 435 037

11 663 737

11 897 017

12 134 959

12 377 660

12 625 203

12 811 085

84 944 698

CZ

4 039 229

4 120 014

4 202 416

4 286 465

4 372 195

4 459 635

4 525 295

30 005 249

DK

27 053 971

27 595 050

28 146 963

28 709 906

29 284 109

29 869 767

30 309 543

200 969 309

DE

28 513 544

29 083 814

29 665 502

30 258 817

30 863 998

31 481 253

31 944 754

211 811 682

EE

13 110 534

13 372 744

13 640 205

13 913 011

14 191 273

14 475 087

14 688 206

97 391 060

IE

19 165 423

19 548 731

19 939 714

20 338 511

20 745 284

21 160 173

21 471 716

142 369 552

EL

50 480 983

51 490 602

52 520 436

53 570 852

54 642 278

55 735 079

56 555 673

374 995 903

ES

150 831 009

153 847 625

156 924 643

160 063 158

163 264 447

166 529 604

168 981 438

1 120 441 924

FR

76 346 460

77 873 387

79 430 888

81 019 517

82 639 920

84 292 652

85 533 702

567 136 526

HR

32 804 523

33 460 613

34 129 839

34 812 441

35 508 695

36 218 841

36 752 095

243 687 047

IT

69 761 016

71 156 235

72 579 390

74 030 988

75 511 619

77 021 791

78 155 791

518 216 830

CY

5 156 833

5 259 970

5 365 171

5 472 475

5 581 926

5 693 560

5 777 387

38 307 322

LV

18 156 754

18 519 888

18 890 294

19 268 103

19 653 468

20 046 521

20 341 668

134 876 696

LT

8 236 376

8 401 103

8 569 129

8 740 512

8 915 324

9 093 623

9 227 510

61 183 577

LU

—  

—  

—  

—  

—  

—  

—  

—  

HU

5 076 470

5 177 999

5 281 561

5 387 193

5 494 938

5 604 832

5 687 353

37 710 346

MT

2 938 064

2 996 826

3 056 763

3 117 899

3 180 258

3 243 860

3 291 620

21 825 290

NL

13 182 316

13 445 962

13 714 887

13 989 186

14 268 972

14 554 340

14 768 625

97 924 288

AT

904 373

922 460

940 910

959 728

978 923

998 500

1 013 200

6 718 094

PL

68 976 348

70 355 873

71 763 020

73 198 291

74 662 268

76 155 454

77 276 699

512 387 953

PT

50 962 391

51 981 638

53 021 293

54 081 726

55 163 369

56 266 592

57 095 013

378 572 022

RO

21 868 723

22 306 097

22 752 228

23 207 276

23 671 425

24 144 835

24 500 321

162 450 905

SI

3 221 347

3 285 774

3 351 490

3 418 521

3 486 892

3 556 627

3 608 990

23 929 641

SK

2 049 608

2 090 600

2 132 413

2 175 061

2 218 563

2 262 933

2 296 250

15 225 428

FI

9 659 603

9 852 795

10 049 855

10 250 853

10 455 872

10 664 981

10 822 003

71 755 962

SE

15 601 692

15 913 725

16 232 007

16 556 649

16 887 785

17 225 527

17 479 140

115 896 525

IŠ VISO

714 953 155

729 252 201

743 837 554

758 714 409

773 888 819

789 365 971

800 987 891

5 311 000 000

(1)OL C 110, 2019 3 22, p. 104.
(2)OL C 361, 2018 10 5, p. 9.
(3) 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)OL C […], […], p. […].
(5)OL C […], […], p. […].
(6)OL C […], […], p. […].
(7)OL C […], […], p. […].
(8)2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(9)2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(10)2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).
(11)COM (2017)0623.
(12) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).
(13)2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
(14)1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
(15)2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
(16) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
(17)COM(2018)0028.
(18)2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).
(19) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).
(20) 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).
(21)JOIN (2016)0049.
(22)2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(23)2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(24)1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(25)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(26)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(27)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(28)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(29)2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).
(30)OL C […], […], p. […].
(31)2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).
(32)2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28).
(33)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(34)2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).
(35)2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB ir 2008/90/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB (OL L 189, 2014 6 27, p. 1).
(36) 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo taikymo taisyklės (OL L 186, 2008 7 15, p. 3).
(37) 2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimas 2010/93/ES priimti daugiametę 2011–2013 m. Bendrijos žuvininkystės sektoriaus duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo programą (praneštas dokumentu C(2009)10121, OL L 41, 2010 2 16, p. 8).
(38) 2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1251, kuriuo priimama 2017–2019 m. daugiametė Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa (OL L 207, 2016 8 1, p. 113).
(39)2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL L 257, 2014 8 28, p. 135).
(40)2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).
(41)2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1625, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 251, 2016 9 16, p. 77).
(42)2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1626, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą (OL L 251, 2016 9 16, p. 80).
(43) Šiuos skaičius reikės pritaikyti atsižvelgiant į 5 straipsnio 1 dalyje sutartus skaičius.
(44)2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas 2015/1565 dėl Deklaracijos dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 244, 2015 9 14, p. 55).
(45)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

Atnaujinta: 2020 m. spalio 6 d.Teisinė informacija - Privatumo politika