(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0324),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 322 straipsnio 1 dalies a punktą bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0178/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 17 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Regioninės plėtros ir Konstitucinių reikalų komitetų nuomones (A8-0469/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 291, 2018 8 17, p. 1. (2) Ši pozicija atitinka 2019 m. sausio 17 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0038).

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 322 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę(1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  teisinė valstybė yra viena iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga yra grindžiama šiomis Europos Sąjungos sutarties (toliau –ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Europos Sąjungos ES sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad šios vertybės yra bendros visoms valstybėms narėms, gyvuojančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė; [1 pakeit.]

(1a)  valstybės narės turėtų laikytis savo įsipareigojimų ir rodyti pavyzdį juos iš tikrųjų vykdydamos, taip pat siekti, kad būtų sukurta bendra teisinės valstybės principo – visuotinės vertybės, kuria nešališkai vadovautųsi visos susijusios šalys – kultūra. Šių principų visapusiškas paisymas ir propagavimas yra esminė viso Europos projekto teisėtumo sąlyga ir pagrindinė sąlyga stiprinant piliečių pasitikėjimą Sąjunga ir užtikrinant veiksmingą jos politikos įgyvendinimą; [2 pakeit.]

(1b)  remiantis ES sutarties 2 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsniu, Sąjungai suteikiama galimybė veikti, kad apsaugotų savo konstitucinį pagrindą ir bendras vertybes, kuriomis ji grindžiama, įskaitant biudžeto principus. Valstybės narės, Sąjungos institucijos, įstaigos, organai, agentūros ir šalys kandidatės privalo laikytis šių principų ir vertybių, juos saugoti ir propaguoti, taip pat joms tenka lojalaus bendradarbiavimo pareiga; [3 pakeit.]

(2)  vadovaujantis teisinės valstybės principu visos valdžios institucijos veiktų neviršydamos įstatymu nustatytų ribų, paisydamos demokratijos ir pagrindinių teisių pagarbos pagrindinėms teisėms vertybių ir kontroliuojamos nepriklausomų ir nešališkų teismų. Pagal jį visų pirma reikalaujama, kad būtų laikomasi teisėtumo(3), įskaitant skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą, teisinio tikrumo(4), vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo(5), valdžių atskyrimo(6), teisės kreiptis į teismą ir veiksmingos nepriklausomų ir nešališkų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos(7) principų(8). Šie principai atspindėti, be kita ko, Europos Tarybos Venecijos komisijos lygmeniu ir taip pat remiantis atitinkama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika(9); [4 pakeit.]

(2a)  stojimo kriterijai, arba Kopenhagos kriterijai, kuriuos 1993 m. Kopenhagos susitikime nustatė ir 1995 m. Madrido susitikime sustiprino Europos Vadovų Taryba, yra esminės sąlygos, kurias turi atitikti visos šalys kandidatės tam, kad taptų valstybe nare. Šie kriterijai apima: stabilias institucijas, kuriomis užtikrinama demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės ir pagarba mažumų apsaugai; veikiančią rinkos ekonomiką ir gebėjimą atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgų veikimą; taip pat gebėjimą laikytis Sąjungos narystės įsipareigojimų; [5 pakeit.]

(2b)  jei šalis kandidatė nesilaiko reikalaujamų standartų, vertybių ir demokratinių principų, jos priėmimas į Sąjungą atidedamas iki to laiko, kol ji minėtų standartų visapusiškai laikysis. Šalių kandidačių įsipareigojimai pagal Kopenhagos kriterijus valstybėms narėms prisijungus prie Sąjungos taikomi ir toliau, remiantis ES sutarties 2 straipsniu ir ES sutarties 4 straipsnyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu. Todėl valstybės narės turėtų būti reguliariai vertinamos, kad būtų galima patikrinti, ar jų teisės aktai ir praktika ir toliau atitinka tuos kriterijus ir bendras vertybes, kuriais grindžiama Sąjunga, taip sukuriant tvirtą teisinę ir administracinę Sąjungos politikos įgyvendinimo sistemą; [6 pakeit.]

(3)  teisinė valstybė yra kitų pagrindinių teisių, nors nesama Sąjungos vertybių hierarchijos, teisinės valstybės principo paisymas yra itin svarbus, kad būtų apsaugotos kitos pagrindinės teisės, kuriomis grindžiama Sąjunga, kaip antai laisvės, demokratijos, lygybės ir pagarbos laisvė, demokratija, lygybė ir pagarba žmogaus teisėms, apsaugos prielaida. Teisinės valstybės principo laikymasis yra neatsiejamai susijęs su pagarba demokratijai ir pagrindinėms teisėms: demokratija ir pagrindinių teisių paisymas neįmanomi nesilaikant teisinės valstybės principo, ir atvirkščiai. Vidinės ir išorinės demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos suderinamumas ir nuoseklumas yra labai svarbūs Sąjungos patikimumui; [7 pakeit.]

(4)  valstybėms narėms vykdant Sąjungos biudžetą – nesvarbu, kada ir kokiais būdais, – teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje įtvirtintų patikimo finansų valdymo principų laikymosi prielaidų;

(5)  valstybės narės gali užtikrinti patikimą finansų valdymą tik jei valdžios institucijos veikia pagal įstatymą, jei jo pažeidimo tyrimą atliekančios institucijos ir prokuratūra imasi veiksmingų priemonių ir jei nepriklausomiems teismams bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismui suteikiama galimybė atlikti veiksmingą teisminę valdžios institucijų sprendimų peržiūrą;

(6)  teisminės institucijos turėtų veikti nepriklausomai ir nešališkai teisminių institucijų nepriklausomumas ir nešališkumas turėtų būti užtikrinamas visada, o tyrimą atliekančioms institucijoms ir prokuratūrai turėtų būti sudarytos sąlygos tinkamai atlikti savo funkcijas. Joms turėtų būti skirta pakankamai išteklių ir nustatytos procedūros, kad jos galėtų veikti tinkamai ir visapusiškai paisydamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Šios būtinos sąlygos yra minimali garantija, kad valdžios institucijos nepriimtų neteisėtų ir savavališkų sprendimų, kurie galėtų pakenkti Sąjungos finansiniams interesams; [8 pakeit.]

(7)  teismų nepriklausomumas suponuoja visų pirma tai, kad atitinkamam organui sudarytos sąlygos vykdyti jam pavestas teismines funkcijas visiškai savarankiškai, jis nevaržomas jokių hierarchinių ribojimų, nėra pavaldus jokiam kitam organui ir veikia nesaistomas kurio nors kito subjekto nurodymų ar instrukcijų ir kad tokiu būdu jis saugomas nuo išorės kišimosi ar spaudimo, kuris galėtų suvaržyti to organo narių galimybę nepriklausomai priimti sprendimus ir daryti poveikį jų sprendimams. Siekiant pašalinti bet kokias pagrįstas fizinių asmenų abejones dėl to organo atsparumo išorės veiksniams ir jo neutralumo, kiek tai susiję su interesais jo nagrinėjamose bylose, ir norint užtikrinti nepriklausomumą ir nešališkumą reikia, kad būtų nustatytos taisyklės, visų pirma susijusios su organo sudėtimi ir jo narių skyrimu, tarnybos trukme ir jo narių pašalinimo ir atleidimo pagrindais;

(7a)   prokuratūros ir teisminių institucijų nepriklausomumas reiškia tiek formalų (de jure), tiek faktinį (de facto) prokuratūros ir teisminių institucijų bei pavienių prokurorų ir teisėjų nepriklausomumą; [9 pakeit.]

(8)  teisinės valstybės principo laikymasis yra itin svarbus ne tik Sąjungos piliečiams, bet ir verslo iniciatyvoms, inovacijoms, investicijoms, ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir tinkamam vidaus rinkos veikimui, nes šių padėtis bus geriausia tvariai gera tik tada, kai bus įdiegta tvirta teisinė ir institucinė sistema; [10 pakeit.]

(8a)  integruojant taikomus Sąjungos stebėsenos mechanizmus, pvz., bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą, teisingumo rezultatų suvestinę ir kovos su korupcija ataskaitas, į platesnę teisinės valstybės stebėsenos sistemą galėtų būti suteikti efektyvesni ir veiksmingesni kontrolės mechanizmai siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus; [11 pakeit.]

(8b)   nepakankamas skaidrumas, savavališka diskriminacija, konkurencijos iškraipymas ir nevienodos veiklos sąlygos vidaus rinkoje bei už jos ribų, poveikis bendrosios rinkos vientisumui ir mokesčių sistemos teisingumui, stabilumui bei teisėtumui, didesnė ekonominė nelygybė, nesąžininga valstybių konkurencija, socialinis nepasitenkinimas, nepasitikėjimas bei demokratijos stoka – tai tik keletas mokesčių srityje taikomos žalingos praktikos neigiamų padarinių pavyzdžių; [12 pakeit.]

(9)  ES sutarties 19 straipsnyje, kuriame nustatyta konkreti tos Sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos teisinės valstybės principo vertybinė išraiška, valstybėms narėms nustatytas reikalavimas atitinkamose srityse, kuriose taikoma Sąjungos teisė, įskaitant su Sąjungos biudžeto vykdymu susijusias sritis, užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą. Pats veiksmingos teisminės peržiūros, skirtos Sąjungos teisės laikymuisi užtikrinti, egzistavimas neatsiejamas nuo teisinės valstybės ir jai atlikti reikia nepriklausomų teismų(10). Kaip patvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos(11) 47 straipsnio antroje pastraipoje, ypač svarbu užtikrinti, kad teismai išliktų nepriklausomi. Tai taikoma visų pirma priemonių, sutarčių ar kitų dokumentų, dėl kurių patiriamos viešosios išlaidos arba susidaro skolos, teisminės peržiūros atveju, inter alia, taikant viešojo pirkimo procedūras, kurios taip pat gali būti apskųstos teismams;

(10)  taigi santykis tarp teisinės valstybės principo laikymosi ir veiksmingo Sąjungos biudžeto vykdymo vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais yra aiškus;

(10a)  Sąjunga gali naudotis daugybe priemonių ir procesų, siekdama užtikrinti visapusišką ir tinkamą ES sutartyje nustatytų principų ir vertybių laikymąsi, tačiau šiuo metu Sąjungos institucijos nereaguoja greitai ir veiksmingai, ypač siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą. Turėtų būti užtikrintas turimų priemonių įgyvendinimas, jos turėtų būti įvertintos ir papildytos siekiant, kad teisinės valstybės mechanizmas būtų tinkamas ir veiksmingas; [13 pakeit.]

(11)  visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį visų pirma tinkamam valdžios institucijų veikimui ir veiksmingai teisminei peržiūrai, gali daryti didelę žalą Sąjungos finansiniams interesams. Siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, įskaitant veiksmingą pajamų surinkimą, taip pat siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą Sąjunga ir jos institucijomis, reikia atlikti efektyvius tokių trūkumų tyrimus ir taikyti veiksmingas ir proporcingas priemones, kai nustatomas visuotinis trūkumas. Galiausiai tik nepriklausoma teismų sistema, kuri rūpinasi, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir laiduojamas teisinis tikrumas, gali užtikrinti pakankamą Sąjungos biudžeto lėšų apsaugą; [14 pakeit.]

(11a)   Komisijos apskaičiavimais, mokesčių vengimo ir slėpimo mastas siekia 1 trln. EUR per metus lygį. Neigiamas tokios praktikos poveikis valstybių narių biudžetui ir piliečiams yra akivaizdus ir tai galėtų žlugdyti pasitikėjimą demokratija; [15 pakeit.]

(11b)   pelno mokesčių vengimas turi tiesioginį poveikį valstybių narių ir Sąjungos biudžetams bei faktinių ir potencialių mokestinių pajamų santykio rodikliui pagal mokesčių mokėtojų kategorijas ir ekonominius veiksnius; [16 pakeit.]

(11c)   valstybės narės turėtų visapusiškai taikyti lojalaus bendradarbiavimo principą mokesčių konkurencijos srityje; [17 pakeit.]

(11d)   kaip Sutarčių sergėtoja Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi Sąjungos teisės ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principo; [18 pakeit.]

(11e)   Sąjungos lygmeniu atliekamu valstybių narių mokesčių politikos vertinimu ir vykdoma stebėsena būtų užtikrinta, kad valstybėse narėse nebūtų įgyvendinamos jokios naujos žalingos mokesčių priemonės. Vykdant stebėseną, kaip valstybės narės, jų jurisdikcijos, regionai ir kiti administracinės struktūros subjektai laikosi nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų Sąjungoje sąrašo, būtų apsaugota bendroji rinka ir užtikrintas tinkamas bei nuoseklus jos veikimas; [19 pakeit.]

(12)  tam, kad būtų nustatyta visuotinių trūkumų, Komisija turi atlikti išsamų kokybinį vertinimą. Tas vertinimas gali turėtų būti objektyvus, nešališkas bei skaidrus ir grindžiamas visų prieinamų atitinkamų šaltinių informacija, atsižvelgiant į Sąjungos stojimo derybose taikomus kriterijus, ypač į acquis skyrius dėl teisminių institucijų ir pagrindinių teisių, teisingumo, laisvės ir saugumo, finansų kontrolės ir mokesčių, taip pat į gaires, naudojamas pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą siekiant stebėti valstybės narės pažangą, ir pripažintų institucijų pateikta informacija, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, Europos Parlamento rezoliucijas, Audito Rūmų išvadas, taip pat tokių svarbių tarptautinių organizacijų ir tinklų, kaip Europos Tarybos organai, Europos aukščiausiųjų teismų tinklai ir teismų tarybos, ataskaitas, taip pat išvadas ir rekomendacijas, kurias parengė tokios svarbios tarptautinės organizacijos, kaip Europos Tarybos organai, visų pirma įskaitant Venecijos komisijos parengtą teisinės valstybės kriterijų sąrašą, ir atitinkami tarptautiniai tinklai, pvz., Europos aukščiausiųjų teismų tinklai ir teismų tarybos; [20 pakeit.]

(12a)  siekiant padėti Komisijai atlikti visuotinio trūkumo vertinimą, reikėtų sukurti nepriklausomų konstitucinės teisės ir finansų bei biudžeto klausimų ekspertų patariamąją grupę. Ta patariamoji grupė turėtų atlikti klausimų, susijusių su valstybių narių teisės viršenybės principo aspektais, kurie daro poveikį arba dėl kurių esama rizikos, kad darys poveikį patikimam finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai, nepriklausomą metinį vertinimą, atsižvelgdama į informaciją, gautą iš visų svarbių šaltinių ir pripažintų institucijų. Komisija, priimdama sprendimą dėl galimų priemonių patvirtinimo arba jų panaikinimo, turėtų atsižvelgti į atitinkamas nuomones, kurias pateikė minėta patariamoji grupė; [21 pakeit.]

(13)  turėtų būti nustatyta, kokios priemonės gali turi būti taikomos nustačius visuotinių trūkumų, ir tvarka, kurios laikantis jos turi būti taikomos. Tos priemonės turėtų apimti mokėjimų ir įsipareigojimų sustabdymą, finansavimo pagal esamus įsipareigojimus sumažinimą ir draudimą prisiimti naujų įsipareigojimų gavėjų atžvilgiu; [22 pakeit.]

(14)  nustatant, kokios priemonės turėtų būti taikomos, turėtų būti vadovaujamasi proporcingumo principu, visų pirma atsižvelgiant į padėties rimtumą, nuo atitinkamų veiksmų praėjusį laiką, jų trukmę ir pasikartojimą, tyčią ir valstybės narės bendradarbiavimo šalinant visuotinius teisinės valstybės principo taikymo trūkumus mastą, taip pat tų trūkumų poveikį atitinkamoms Sąjungos lėšoms;

(14a)  nepaprastai svarbu, kad tvirtinant priemones visuotinių trūkumų atveju būtų tinkamai apsaugoti teisėti galutinių gavėjų ir naudos gavėjų interesai. Komisija, svarstydama, kokias priemones patvirtinti, turėtų atsižvelgti į jų galimą poveikį galutiniams gavėjams ir naudos gavėjams. Komisija, siekdama sustiprinti galutinių gavėjų arba naudos gavėjų apsaugą, turėtų pateikti informaciją ir gaires interneto svetainėje arba interneto portale, kartu su tinkamomis priemonėmis, kad būtų galima informuoti Komisiją apie visus valdžios institucijų ir valstybių narių teisinės prievolės toliau atlikti mokėjimus po priemonių pritaikymo pagal šį reglamentą pažeidimus. Prireikus, siekiant užtikrinti, kad galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams valdžios institucijos ar valstybės narės veiksmingai sumokėtų visas mokėtinas sumas, Komisija turėtų galėti atgauti šiems subjektams išmokėtas lėšas arba, jei tinkama, atlikti finansines pataisas sumažindama paramą programai, taip pat perkelti lygiavertę sumą į Sąjungos rezervą, kuris būtų panaudojamas galutinių gavėjų arba naudos gavėjų naudai; [23 pakeit.]

(15)  siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas vienodai, ir atsižvelgiant į priemonių, kurios taikyti privaloma pagal šį reglamentą, finansinio poveikio mastą, Tarybai Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir ji turėtų imtis veiksmų remdamasi Komisijos pasiūlymu. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti sprendimus, reikalingus Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, turėtų būti taikoma atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė; [24 pakeit.]

(15a)  priemonės, kurias taikyti privaloma pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į jų poveikį Sąjungos biudžetui, turėtų įsigalioti tik po to, kai Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino sumos, atitinkančios taikomų priemonių vertę, perkėlimą į biudžeto rezervą. Siekiant palengvinti sprendimų, kurių reikia, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, priėmimą, tokie perkėlimai turėtų būti laikomi patvirtintais, išskyrus atvejus, kai per nustatytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba, pastarajai sprendžiant kvalifikuota balsų dauguma, juos iš dalies pakeičia arba atmeta; [25 pakeit.]

(16)  prieš siūlydama pagal šį reglamentą taikyti kokią nors priemonę, Komisija turėtų informuoti atitinkamą valstybę narę, kodėl, jos manymu, toje valstybėje narėje galėtų būti visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų. Komisija turėtų nedelsdama informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie bet kokį tokį pranešimą ir jo turinį. Atitinkamai valstybei narei turėtų būti leista pateikti pastabų. Komisija ir Taryba turėtų atsižvelgti į tas pastabas; [26 pakeit.]

(17)  jei padėtis, dėl kurios buvo taikomos stabdomąjį poveikį turinčios priemonės, pakankamai ištaisyta, Taryba Komisija turėtų Komisijos pasiūlymu tas priemones atšaukti ir pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai leisti panaudoti visą arba dalinę biudžeto rezervo sumą, susijusią su minėtomis priemonėmis, [27 pakeit.]

(18)  Komisija turėtų nuolat informuoti Europos Parlamentą apie bet kokias pagal šį reglamentą pasiūlytas ir priimtas priemones, [28 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, reikalingos Sąjungos biudžetui apsaugoti esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  teisinė valstybė – Europos Sąjungos suprantama atsižvelgiant į ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta įtvirtintas Sąjungos vertybė, apimanti vertybes ir narystės Sąjungoje kriterijus, nurodytus ES sutarties 49 straipsnyje; ji apima šiuos principus: teisėtumo, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinio tikrumo; vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo; teisės kreiptis į teismą ir veiksmingos nepriklausomų ir nešališkų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos, įskaitant pagrindinių teisių apsaugą, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėse sutartyse dėl žmogaus teisių; valdžių atskyrimo; nediskriminavimo ir lygybės prieš įstatymą įstatymus; [29 pakeit.]

b)  visuotinis teisinės valstybės principo taikymo trūkumas – paplitę ar pasikartojantys valdžios institucijų veiksmai ar neveikimas arba priemonė, kuriais daromas neigiamas poveikis teisinės valstybės principui, kai tai daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus; visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai taip pat gali būti atsiradę dėl sisteminės grėsmės Sąjungos vertybėms, įtvirtintoms ES sutarties 2 straipsnyje, kai ta grėsmė daro poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus; [30 pakeit.]

c)  valdžios subjektas – bet kurio valdymo lygmens valdžios institucija, įskaitant nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, taip pat valstybės narės organizacija, apibrėžta Reglamento Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. […] 2018/1046(12) (toliau – Finansinis reglamentas) [2 straipsnio 42 punkte]. [31 pakeit.]

2a straipsnis

Visuotiniai trūkumai

Visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus, yra šie:

a)  pavojaus teismų nepriklausomumui kėlimas, įskaitant bet kokį gebėjimo savarankiškai vykdyti teismines funkcijas apribojimą darant išorės poveikį nepriklausomumo garantijoms, išorės nurodymu suvaržant teismo sprendimą, savavališkai persvarstant taisykles dėl teisminių institucijų personalo paskyrimo arba tarnybos sąlygų arba darant bet kokį poveikį teisminių institucijų darbuotojams, kuriuo būtų pakenkta jų nešališkumui, arba pažeidžiant advokato profesijos nepriklausomumą;

b)  valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas, savavališkų ar neteisėtų sprendimų, kuriais atsisakoma skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir taip daromas neigiamas poveikis tinkamam jų veikimui, neužkardymas, neištaisymas ar sankcijų už juos netaikymas arba neužtikrinimas, kad nebūtų interesų konflikto atvejų;

c)  galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir tų priemonių veiksmingumo ribojimas, be kita ko, nustatant varžančias procesines taisykles, neužtikrinant teismo sprendimų vykdymo arba ribojant veiksmingą teisės pažeidimų tyrimą, patraukimą atsakomybėn arba sankcijų taikymą už juos;

d)  pavojaus valstybės narės administraciniams pajėgumams paisyti Sąjungos narystės įsipareigojimų, įskaitant gebėjimą veiksmingai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus sudarančias taisykles, standartus ir politiką, kėlimas;

e)  priemonės, kuriomis silpninama konfidencialaus advokato ir jo kliento bendravimo apsauga. [32 pakeit.]

3 straipsnis

Priemonės Pavojai Sąjungos finansiniams interesams [33 pakeit.]

1.  Atitinkamų priemonių imamasi tais atvejais, kai visuotiniai Visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumai daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų gali būti nustatyti tais atvejais, kai daromas neigiamas poveikis arba kyla pavojus, kad toks poveikis bus, vienam arba daugiau iš toliau išvardytų dalykų, visų pirma: [34 pakeit.]

a)  tinkamam tos valstybės narės valdžios institucijų, vykdančių Sąjungos biudžetą, veikimui, visų pirma taikant viešojo pirkimo arba dotacijų procedūras ir vykdant stebėseną ir kontrolę; [35 pakeit.]

aa)  tinkamam rinkos ekonomikos veikimui, taip paisant konkurencijos ir rinkos jėgų Sąjungoje ir veiksmingai įgyvendinant narystės įsipareigojimus, be kita ko, laikantis politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslo; [36 pakeit.]

ab)  tinkamam institucijų, vykdančių finansų kontrolę, stebėseną ir vidaus bei išorės auditą, veikimui ir tinkamam veiksmingo ir skaidraus finansų valdymo bei atskaitomybės sistemų veikimui; [37 pakeit.]

b)  tinkamam tyrimą atliekančių institucijų ir prokuratūros veikimui, kiek jis susijęs su patraukimu atsakomybėn už sukčiavimą, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupciją ar kitus Sąjungos teisės pažeidimus, susijusius su Sąjungos biudžeto vykdymu; [38 pakeit.]

c)  nepriklausomų teismų atliekamai veiksmingai a, ab ir b punktuose nurodytų valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo teisminei peržiūrai vykdyti; [39 pakeit.]

d)  sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupcijos ar kitų Sąjungos teisės pažeidimų, susijusių su Sąjungos biudžeto vykdymu, prevencijai ir sankcijų už juos taikymui, taip pat nacionalinių teismų arba administravimo institucijų veiksmingų ir atgrasomų sankcijų nustatymui gavėjams; [40 pakeit.]

e)  nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimui;

ea)   mokesčių slėpimo ir mokesčių konkurencijos prevencijai ir sankcijoms už juos, taip pat tinkamam institucijų, prisidedančių prie administracinio bendradarbiavimo mokesčių klausimais, veikimui; [41 pakeit.]

f)  veiksmingam ir savalaikiam bendradarbiavimui su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Europos prokuratūra (jei atitinkamai valstybė narė dalyvauja su Europos prokuratūra susijusioje veikloje) pagal atitinkamus teisės aktus ir lojalaus bendradarbiavimo principą, šioms atliekant tyrimus arba traukiant subjektus atsakomybėn; [42 pakeit.]

fa)  tinkamam Sąjungos biudžeto įgyvendinimui po to, kai buvo nuolat pažeidžiamos pagrindinės teisės. [43 pakeit.]

2.  Visuotiniais teisinės valstybės principo taikymo trūkumais gali būti laikoma:

a)  pavojaus teismų nepriklausomumui kėlimas;

b)  valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas, savavališkų ar neteisėtų sprendimų, kuriais atsisakoma skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir taip daromas neigiamas poveikis tinkamam jų veikimui, neužkardymas, neištaisymas ar sankcijų už juos netaikymas arba neužtikrinimas, kad nebūtų interesų konflikto atvejų;

c)  galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir tų priemonių veiksmingumo ribojimas, be kita ko, nustatant varžančias procesines taisykles, neužtikrinant teismo sprendimų vykdymo arba ribojant veiksmingą teisės pažeidimų tyrimą, patraukimą atsakomybėn arba sankcijų taikymą už juos. [44 pakeit.]

3a straipsnis

Nepriklausomų ekspertų grupė

1.  Komisija sukuria nepriklausomų ekspertų grupę (toliau – Grupė).

Grupę sudaro nepriklausomi konstitucinės teisės ir finansų bei biudžeto klausimų ekspertai. Kiekvienos valstybės narės nacionalinis parlamentas paskiria po vieną ekspertą, o Europos Parlamentas paskiria penkis ekspertus. Sudarant Grupę užtikrinama lyčių pusiausvyra.

Kai tinkama, susijusių organizacijų ir tinklų, pvz., Europos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijų federacijos, Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo, Europos Tarybos organų, Europos veiksmingo teisingumo komisijos, Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos, Mokesčių teisingumo tinklo, Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, atstovai gali būti pakviesti į Grupę stebėtojų teisėmis, vadovaujantis 6 dalyje nurodytomis darbo tvarkos taisyklėmis.

2.  Grupės patariamųjų užduočių tikslas – padėti Komisijai nustatyti visuotinius teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumus, kurie daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus.

Grupė, remdamasi kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais ir informacija, taip pat tinkamai atsižvelgdama į 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ir gaires, kasmet įvertina padėtį visose valstybėse narėse.

3.  Grupė kasmet viešai paskelbia savo išvadų santrauką.

4.  Vykdydama patariamąją funkciją ir atsižvelgdama į svarstymų pagal 2 dalį rezultatus, Grupė gali pareikšti savo nuomonę apie visuotinius teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumus.

Pareikšdama nuomonę, Grupė stengiasi, kad būtų pasiektas bendras sutarimas. Jeigu tokio bendro sutarimo pasiekti neįmanoma, Grupė pareiškia savo nuomonę paprasta savo narių balsų dauguma.

5.  Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus pagal 6 straipsnio 6 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į visas susijusias nuomones, kurias išreiškė grupė pagal šio straipsnio 4 dalį.

6.  Grupė iš savo narių išsirenka pirmininką. Grupė nustato savo darbo tvarkos taisykles. [45 pakeit.]

4 straipsnis

Priemonių turinys Sąjungos biudžeto apsaugos priemonės [46 pakeit.]

1.  Jei tenkinamos 3 straipsnio sąlygos, gali būti taikoma viena ar kelios toliau nurodytos priemonės: [47 pakeit.]

a)  tais atvejais, kai Komisija vykdo Sąjungos biudžetą taikydama tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio a ir c punktus ir kai gavėjas yra valdžios subjektas:

1)  mokėjimų arba teisinio įsipareigojimo vykdymo sustabdymas arba teisinio įsipareigojimo panaikinimas pagal Finansinio reglamento [131 straipsnio 3 dalį];

2)  draudimas prisiimti naujų teisinių įsipareigojimų;

b)  tais atvejais, kai Komisija vykdo Sąjungos biudžetą taikydama pasidalijamąjį valdymą pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio b punktą]:

1)  vienos ar kelių programų arba jų pakeitimų patvirtinimo sustabdymas;

2)  įsipareigojimų sustabdymas;

3)  įsipareigojimų sumažinimas, be kita ko, taikant finansines pataisas arba perkėlimą į kitas išlaidų programas;

4)  išankstinio finansavimo sumažinimas;

5)  mokėjimo terminų nutraukimas;

6)  mokėjimų sustabdymas.

2.  Jei sprendime dėl priemonių taikymo nenurodyta kitaip, atitinkamų priemonių taikymas nedaro poveikio 1 dalies a punkte nurodytų valdžios subjektų arba 1 dalies b punkte nurodytų valstybių narių pareigai įgyvendinti programą arba naudoti lėšas, kurioms priemonė daro neigiamą poveikį, visų pirma pareigai atlikti mokėjimus galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams.

3.  Taikomos priemonės turi būti proporcingos visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir mastui. Jos turi būti kuo labiau nukreiptos į Sąjungos veiksmus, kuriems tie trūkumai daro arba gali daryti neigiamą poveikį. [48 pakeit.]

3a.  Komisija, galutinių gavėjų arba naudos gavėjų labui, interneto svetainėje arba interneto portale pateikia informaciją ir gaires, susijusias su valstybių narių pareigomis, nurodytomis 2 dalyje.

Toje pačioje svetainėje arba tame pačiame portale Komisija taip pat pateikia priemones galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams, kad jie galėtų informuoti Komisiją apie šių pareigų vykdymo pažeidimus, kurie, minėtų galutinių gavėjų arba naudos gavėjų nuomone, daro jiems tiesioginį poveikį. Ši dalis taikoma taip, kad būtų užtikrinta asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsauga, vadovaujantis principais, išdėstytais Direktyvoje XXX (Direktyva dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos). Į informaciją, kurią pateikė galutiniai gavėjai arba naudos gavėjai pagal šią dalį, Komisija gali atsižvelgti tik jeigu kartu pateikiami įrodymai, jog atitinkamas galutinis gavėjęs arba naudos gavėjas yra pateikęs oficialų skundą kompetentingai institucijai. [49 pakeit.]

3b.  Remdamasi pagal 3a dalį galutinių gavėjų arba naudos gavėjų pateikta informacija, Komisija užtikrina, kad galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams valdžios institucijos arba valstybės narės, laikydamosi 2 straipsnio, veiksmingai sumokėtų visas mokėtinas sumas.

Jei būtina:

a)  dėl Sąjungos biudžeto lėšų, valdomų pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punktą, Komisija:

i)  susigrąžina tokią atliktų išmokų bet kuriai iš įstaigų, nurodytų Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto v–vii papunkčiuose, sumą, kuri yra lygi sumai, neišmokėtai galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams, pažeidžiant šio straipsnio 2 dalį;

ii)  perkelia sumą, lygią sumai, nurodytai pirmesniame punkte, į Sąjungos rezervą, nurodytą Tarybos reglamento XXX (DFP reglamentas) 12 straipsnyje. Tokia suma laikoma marža, palikta pagal Tarybos reglamento XXX (DFP reglamentas) 12 straipsnio 1 dalies a punktą, ir ji mobilizuojama vadovaujantis Tarybos reglamento XXX (DFP reglamento) 12 straipsnio 2 dalimi, galimu mastu, galutinių gavėjų arba naudos gavėjų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, labui;

b)  dėl Sąjungos biudžeto lėšų, valdomų pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies b punktą:

i)  valdžios institucijų arba valstybių narių pareiga, nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, laikoma valstybių narių pareiga, apibrėžta Reglamento XXX (BNR reglamentas) [63 straipsnyje]. Bet kurio šios pareigos pažeidimo atveju imamasi veiksmų pagal Reglamento XXX (BNR reglamento) [98 straipsnį];

ii)  sumą, likusią dėl sumažintos fondų paramos programai, taikydama Reglamento XXX (BNR reglamento) [98 straipsnį] Komisija perkelia į Sąjungos rezervą, nurodytą Tarybos reglamento XXX (DFP reglamento) 12 straipsnyje. Tokia suma laikoma marža, palikta pagal Tarybos reglamento XXX (DFP reglamentas) 12 straipsnio 1 dalies a punktą, ir ji panaudojama vadovaujantis Tarybos reglamento XXX (DFP reglamento) 12 straipsnio 2 dalimi, galimu mastu, galutinių gavėjų arba naudos gavėjų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, labui. [50 pakeit.]

5 straipsnis

Procedūra

1.  Atsižvelgiant į Grupės nuomones nustačiusi, kad esama pagrįstų priežasčių manyti, jog įvykdytos 3 straipsnyje nustatytos sąlygos, Komisija nusiunčia tai valstybei narei rašytinį pranešimą, kuriame išdėsto motyvus, kuriais ji grindžia savo išvadas. Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokį pranešimą ir jo turinį. [51 pakeit.]

2.  Komisija gali atsižvelgti vertindama, ar laikomasi 3 straipsnio sąlygų, atsižvelgia į visą reikšmingą informaciją, įskaitant Grupės nuomones, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, Europos Parlamento rezoliucijas, Audito Rūmų ataskaitas ir atitinkamų tarptautinių organizacijų bei tinklų išvadas ir rekomendacijas. Komisija taip pat atsižvelgia į Sąjungos stojimo derybose taikomus kriterijus, visų pirma į acquis skyrius dėl teisminių institucijų ir pagrindinių teisių, teisingumo, laisvės ir saugumo, finansų kontrolės ir mokesčių, taip pat į gaires, naudojamas pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą siekiant stebėti valstybės narės pažangą. [52 pakeit.]

3.  Komisija gali paprašyti pateikti bet kokios papildomos informacijos, reikalingos vertinimui atlikti, tiek prieš pateikdama išvadas pagal 1 dalį, tiek jas pateikusi.

4.  Atitinkama valstybė narė pateikia visą prašomą informaciją ir gali pateikti pastabų per Komisijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 1 vienas mėnuo ir ilgesnis nei trys mėnesiai nuo pranešimo apie išvadas dienos. Savo pastabose valstybė narė gali pasiūlyti taikyti taisomąsias priemones. [53 pakeit.]

5.  Vertindama, ar pateikti sprendimo dėl atitinkamų priemonių pasiūlymą priimti sprendimą dėl bet kurios 4 straipsnyje nurodytos priemonės, Komisija atsižvelgia į gautą informaciją ir atitinkamos valstybės narės pateiktas pastabas ir įvertina siūlomų taisomųjų priemonių tinkamumą. Komisija priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su gauta informacija, per orientacinį vieno mėnesio laikotarpį ir bet kuriuo atveju per pagrįstą laikotarpį nuo tos informacijos gavimo dienos. [54 pakeit.]

5a.  Vertindama taikytinų priemonių proporcingumą Komisija deramai atsižvelgia į 2 dalyje nurodytą informaciją ir rekomendacijas. [55 pakeit.]

6.  Tais atvejais, kai Komisija mano, kad visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai nustatyti neginčijamai, ji pateikia Tarybai įgyvendinimo akto dėl atitinkamų priemonių pasiūlymą priima sprendimą dėl 4 straipsnyje nurodytų priemonių įgyvendinimo akto forma. [56 pakeit.]

6a.  Tuo pačiu metu, kai ji priima sprendimą, Komisija vienu metu pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai perkelti į biudžeto rezervą sumą, atitinkančią taikomų priemonių vertę. [57 pakeit.]

6b.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 31 straipsnio 4 ir 6 dalių, Europos Parlamentas ir Taryba apsvarsto pasiūlymą dėl perkėlimo per keturias savaites nuo tada, kai abi institucijos jį gavo. Pasiūlymas dėl perkėlimo laikomas patvirtintu, išskyrus atvejus, kai per keturias savaites Europos Parlamentas, spręsdamas balsavusiųjų dauguma, arba Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, iš dalies keičia arba atmeta pasiūlymą. Jei Europos Parlamentas arba Taryba iš dalies keičia pasiūlymą dėl perkėlimo, taikoma Finansinio reglamento 31 straipsnio 8 dalis. [58 pakeit.]

6c.  6 dalyje nurodytas sprendimas įsigalioja, jei per 6b dalyje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba neatmeta pasiūlymo dėl perkėlimo. [59 pakeit.]

7.  Laikoma, kad Taryba priėmė sprendimą, išskyrus atvejus, kai kvalifikuota balsų dauguma ji nusprendė atmesti Komisijos pasiūlymą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo Komisijoje dienos. [60 pakeit.]

8.  Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą ir iš dalies pakeistą tekstą priimti Tarybos sprendimo forma. [61 pakeit.]

6 straipsnis

Priemonių atšaukimas

1.  Atitinkamos valstybės narės gali bet kuriuo metu pateikti Komisijai įrodymų, patvirtinančių oficialų pranešimą kartu su įrodymais, patvirtinančiais, kad visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai buvo pašalinti arba išnyko. [62 pakeit.]

2.  Susijusios valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija, atsižvelgdama į visas Grupės nuomones, įvertina padėtį atitinkamoje valstybėje narėje per orientacinį vieno mėnesio laikotarpį ir bet kuriuo atveju per pagrįstą laikotarpį nuo oficialaus pranešimo gavimo dienos. Visiškai ar iš dalies išnykus visuotiniams teisinės valstybės principo taikymo trūkumams, dėl kurių buvo taikomos atitinkamos 4 straipsnyje nurodytos priemonės, Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą nedelsdama priima sprendimą visiškai ar iš dalies atšaukti tas priemones. Tuo pačiu metu, kai ji priima sprendimą, Komisija vienu metu pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai panaudoti visą arba dalinę biudžeto rezervo, nurodyto 5 straipsnio 6a dalyje, sumą. Taikoma 5 straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 7, 6b ir 6c dalyse nustatyta procedūra. [63 pakeit.]]

3.  Tais atvejais, kai atšaukiamos priemonės, susijusios su 4 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje nurodytu vienos ar kelių programų arba jų pakeitimų patvirtinimo sustabdymu arba 4 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytu įsipareigojimų sustabdymu, sumos, atitinkančios sustabdytų įsipareigojimų sumą, įtraukiamos į biudžetą pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. XXXX (DFP reglamentas) 7 straipsnį. Sustabdyti n-ųjų metų įsipareigojimai gali būti įtraukti į biudžetą ne vėliau kaip n+2 metais. Nuo n + 3 metų į Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. XXXX (DFP reglamentas) 12 straipsnyje numatytą Sąjungos įsipareigojimų rezervą įrašoma suma, atitinkanti sustabdytus įsipareigojimus. [64 pakeit.]

7 straipsnis

Europos Parlamento informavimas

Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą apie bet kokias pagal 4 ir 5 straipsnius pasiūlytas arba priimtas priemones. [65 pakeit.]

7a straipsnis

Ataskaitų teikimas

Ne vėliau kaip per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą, visų pirma pranešdama apie patvirtintų priemonių, jei tokių yra, veiksmingumą.

Prireikus prie ataskaitos pridedami atitinkami pasiūlymai. [66 pakeit.]

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. [67 pakeit.]

8a straipsnis

Įtraukimas į Finansinį reglamentą

Šio reglamento turinys įtraukiamas į Finansinį reglamentą per jo kitą tikslinimą. [68 pakeit.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 291, 2018 8 17, p. 1. (2) 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento pozicija. (3) 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, ECLI:EU:C:2004:236, 63 punktas. (4) 1981 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Amministrazione delle finanze dello Stato prieš Srl Meridionale Industria Salumi ir kt.; Ditta Italo Orlandi & Figlio ir Ditta Vincenzo Divella prieš Amministrazione delle finanze dello Stato, sujungtos bylos 212 iki 217/80, ECLI:EU:C:1981:270, 10 punktas. (5) 1989 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hoechst, sujungtos bylos 46/87 ir 227/88, ECLI:EU:C:1989:337, 19 punktas. (6) 2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kovalkovas, C-477/16, ECLI:EU:C:2016:861, 36 punktas; 2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo PPU Poltorak, C-452/16, ECLI:EU:C:2016:858, 35 punktas; 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo DEB, C‑279/09, ECLI:EU:C:2010:811, 58 punktas. (7) 2018 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses prieš Tribunal de Contas, C-64/16, ECLI:EU:C:2018:117, 31, 40 ir 41 punktai. 2018 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo LM, C-216/18 PPU, ECLI:EU:C:2018:586, 63–67 punktai. (8) Komisijos komunikato „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158) I priedas. (9) 2011 m. balandžio 4 d. Venecijos komisijos ataskaita, tyrimas Nr. 512/2009 (CDL-AD(2011)003rev). (10) Sprendimo byloje C-64/16 32–36 punktai. (11) Sprendimo byloje C-64/16 40–41 punktai. (12) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).