2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl asmeninės pensijos produktų, tarp jų ir visos Europos asmeninės pensijos produkto, apmokestinimo tvarkos (2018/2002(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) (COM(2017)0343),
– atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacija dėl asmeninės pensijos produktų, tarp jų ir visos Europos asmeninės pensijos produkto, apmokestinimo tvarkos (C(2017)4393),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0481/2018),
A. kadangi asmeninės pensijos produktų ES vidaus rinka išlieka labai susiskaidžiusi, ypač mokesčių lengvatų srityje;
B. kadangi 2017 m. birželio mėn. tyrimas dėl galimybės sukurti Europos asmeninių pensijų sistemą (FISMA/2015/146(02)/D) rodo, kad siekiant susidomėjimo visos Europos asmeninės pensijos produktu (PEPP) labai svarbios fiskalinės paskatos;
C. kadangi valstybės narės turi išimtinę kompetenciją tiesioginių mokesčių srityje;
D. kadangi ES vidaus rinkoje visi paslaugų teikėjai ir produktai turi būti traktuojami vienodai, nepriklausomai nuo jų pilietybės arba kilmės valstybės narės;
1. ragina Tarybą, siekiant skatinti susidomėjimą visos Europos asmeninės pensijos produktu, parengti pasiūlymus dėl paskatų PEPP teises kaupiantiems asmenims;
2. siūlo apsvarstyti galimybes taikyti šiuos metodus:
–
išanalizuoti asmeninės pensijos produktams taikomas esamas mokestines paskatas ir įvertinti jų kainą, veiksmingumą ir perskirstomąjį poveikį, taip pat spręsti neefektyvumo ir regresinio poveikio problemas, jei tokių yra;
–
nustatyti PEPP tokią pat mokesčių lengvatą kaip nacionaliniams asmeninių pensijų produktams (net ir tais atvejais, kai PEPP elementai ne visiškai atitinka visus nacionalinius kriterijus);
–
nustatyti PEPP specialią mokesčių lengvatą, kuri būtų suderinta Sąjungos lygmeniu ir išdėstyta daugiašaliame valstybių narių tarpusavio susitarime dėl mokesčių;
3. pabrėžia, kad mokesčiai yra valstybių narių kompetencija ir todėl teisė priimti sprendimą, ar suteikti specialiai PEPP taikomą mokesčių lengvatą, paliekama kiekvienai valstybei narei;
4. primena, kad valstybės narės turi tvirtesnio bendradarbiavimo galimybę;
5. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.