Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0189(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0036/2019

Pateikti tekstai :

A8-0036/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 16/04/2019 - 8.3

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0361

Priimti tekstai
PDF 139kWORD 43k
Antradienis, 2019 m. balandžio 16 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Sąjungos veiksmai prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto ***I
P8_TA(2019)0361A8-0036/2019
Rezoliucija
 Tekstas
 Priedas

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (COM(2018)0365 – C8-0383/2018 – 2018/0189(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0365),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0383/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdami į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0036/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į tris Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos. Pirmas ir antras pareiškimai kartu su galutiniu teisėkūros procedūra priimtu aktu bus paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 55.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto
P8_TC1-COD(2018)0189

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1753.)


TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl galimybės ES geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams

Komisija atsižvelgia į 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl galimybės Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams.

Siekdama surinkti daugiau ne žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos bendrojoje rinkoje ekonominių ir teisinių įrodymų, Komisija 2018 m. lapkričio mėn. pradėjo tyrimą, kuris papildė 2013 m. atliktą tyrimą; atlikdama šį tyrimą ji taip pat siekia gauti papildomos informacijos apie konkurencingumą, nesąžiningą konkurenciją, klastojimą, vartotojų požiūrį, išlaidų ir naudos santykį, taip pat ne žemės ūkio GN apsaugos modelių veiksmingumą, atsižvelgiant į proporcingumo principą.

Atsižvelgdama į Geresnio reglamentavimo principus ir įsipareigojimus, nustatytus 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, Komisija išnagrinės tyrimą ir ataskaitą dėl Sąjungos dalyvavimo Ženevos akte, kaip nurodyta Reglamento dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto straipsnyje dėl peržiūros ir stebėsenos ir įvertins visus galimus tolesnius veiksmus.

Komisijos pareiškimas dėl Reglamento 9a straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros

Komisija pažymi, kad nors Reglamento 9a straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra yra teisinė būtinybė, kylanti iš Sąjungos išimtinės kompetencijos, ji vis dėlto gali pareikšti, kad, atsižvelgiant į dabartinį ES acquis, bet koks tokio pobūdžio Komisijos įsikišimas turėtų būti išimtinis ir tinkamai pagrįstas. Konsultacijose su valstybe nare Komisija dės visas pastangas, kad kartu su valstybe nare pašalintų visas problemas ir išvengtų neigiamos nuomonės paskelbimo. Komisija pažymi, kad apie kiekvieną neigiamą nuomonę bus raštu pranešta atitinkamai valstybei narei ir, remiantis SESV 296 straipsniu, bus nurodytos tokią nuomonę pagrindžiančios priežastys. Komisija taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad neigiama nuomonė neužkerta kelio pateikti kitą paraišką dėl tos pačios kilmės vietos nuorodos, jei neigiamoje nuomonėje nurodytos priežastys vėliau buvo tinkamai išspręstos arba tapo negaliojančiomis.

Komisijos pareiškimas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto pasiūlymo

Komisija pažymi, kad Sąjunga turi išimtinę išorės kompetenciją geografinių nuorodų srityje ir kad ji prisijungia prie Lisabonos susitarimo Ženevos akto kaip atskira šalis. Ši išimtinė kompetencija suteikta remiantis Europos Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimu (byla C-389/15 – Komisija / Taryba). Atsižvelgiant į ES išimtinę išorės kompetenciją, valstybės narės negali tapti Ženevos akto šalimis kaip atskiros šalys ir jos nebeturėtų pačios saugoti trečiųjų šalių, kurios yra Lisabonos sistemos narės, užregistruotų naujų geografinių nuorodų. Komisija, atsižvelgdama į išskirtines aplinkybes, susijusias su tuo, kad septynios valstybės narės jau ilgą laiką yra Lisabonos susitarimo šalys, kad jos turi daug intelektinės nuosavybės, įregistruotos pagal Lisabonos susitarimą, ir kad reikalingas sklandus perėjimas, išimties tvarka buvo pasirengusi sutikti, kad šiuo konkrečiu atveju Bulgarijai, Čekijai, Slovakijai, Prancūzijai, Vengrijai, Italijai ir Portugalijai būtų leista prisijungti prie Ženevos akto atsižvelgiant į ES interesus.

Komisija griežtai prieštarauja Tarybai, kuri toliau primygtinai reikalauja suteikti galimybę visoms to pageidaujančioms ES valstybėms narėms kartu su Sąjunga ratifikuoti Ženevos aktą arba prie jo prisijungti ir kuri kaip priežastį nurodo Sąjungos balsavimo teisių sureguliavimą atsižvelgiant į Ženevos akto 22 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktį, o ne pirmiau minėtas išskirtines aplinkybes.

Be to, Komisija norėtų priminti, kad, atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga yra pasinaudojusi savo vidaus kompetencija žemės ūkio geografinių nuorodų srityje, ES valstybės narės negali turėti savo nacionalinių žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos sistemų.

Todėl Komisija pasilieka galimybę pasinaudoti savo teisėmis, įskaitant teisę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis dėl Tarybos sprendimo, ir bet kuriuo atveju mano, kad šis atvejis negali tapti precedentu jokiems kitiems esamiems ar būsimiems tarptautiniams ir (arba) PINO susitarimams, ypač tais atvejais, kai ES pati jau yra ratifikavusi tarptautinius susitarimus remdamasi savo išimtine kompetencija.

Atnaujinta: 2020 m. kovo 16 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika