2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (COM(2018)0474 – C8-0273/2018 – 2018/0258(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0474),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 33, 114 bei 207 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0273/2018),
— atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0460/2018),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Ši pozicija pakeičia 2019 m. sausio 15 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0001).
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../… dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą
(1) 2 140 muitinės įstaigų(3), veikiančių prie Europos Sąjungos išorės sienų, turi būti apsirūpinusios tinkama įranga, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir naudingas muitų sąjungos veikimas. Adekvatus ir ekvivalentiškas muitinis tikrinimas vis aktualesnis ne tik dėl tradicinės muitinių funkcijos surinkti pajamas, bet ir dėl būtinybės stiprinti prekių, įvežamų ir išvežamų per Sąjungos išorės sienas, kontrolę saugos ir saugumo sumetimais. Kita vertus, ta prekių judėjimo per išorės sienas kontrolė turėtų ne apsunkinti, o greičiau palengvinti teisėtą prekybą su trečiosiomis valstybėmis, laikantis saugos ir saugumo reikalavimų; [1 pakeit.]
(1a) muitų sąjunga yra Europos Sąjungos – vieno didžiausių prekybos blokų pasaulyje – kertinis akmuo ir ji neatsiejama nuo tinkamo bendrosios rinkos veikimo tiek įmonių, tiek piliečių labui. Europos Parlamentas savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje(4) pareiškė esąs ypač susirūpinęs dėl sukčiavimo muitų srityje, kuris lemia ženklų Sąjungos biudžeto pajamų praradimą. Europos Parlamentas pakartojo, kad stipresnė ir daugiau siekianti Europa galima tik jai užtikrinus daugiau lėšų, ir todėl paragino teikti nuolatinę paramą šiuo metu įgyvendinamai politikai, skirti didesnius išteklius Sąjungos pavyzdinėms programoms, o numačius daugiau atsakomybės atitinkamai skirti daugiau lėšų; [2 pakeit.]
(2) šiuo metu valstybių narių atliekamas muitinis tikrinimas skiriasi. Tuos skirtumus lemia tiek geografiniai valstybių narių skirtumai, tiek jų turimi pajėgumai ir ištekliai bei standartizuoto muitinio tikrinimo nebuvimas. Valstybių narių gebėjimas reaguoti į nuolatinės verslo modelių ir tiekimo grandinių kaitos keliamus sunkumus priklauso ne tik nuo žmogiškųjų veiksnių, bet ir nuo to, ar jos turi modernios ir patikimos tinkamai veikiančios muitinio tikrinimo įrangos. Geriau veikiančių muitinės procedūrų poreikis didės ir dėl kitų iššūkių, pvz., e. prekybos suklestėjimo, kontrolės ir patikros įrašų skaitmeninimo, būtinybės užtikrinti atsparumą kibernetinių išpuolių, sabotažo, pramoninio šnipinėjimo ir piktnaudžiavimo duomenimis atvejais. Kad būtų pašalinti esami skirtumai, labai svarbu turėti ekvivalentišką muitinio tikrinimo įrangą. Tai padės užtikrinti ekvivalentiškesnį muitinį tikrinimą valstybėse narėse ir taip išvengti prekių srautų nukreipimo per silpniausias vietas.Visos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos prekės turi būti atidžiai patikrinamos, kad muitų klastotojai neturėtų galimybės rinktis palankiausias sąlygas taikančių įvežimo vietų. Norint užtikrinti, kad padidėtų bendras valstybių narių vykdomų muitinio tikrinimo procedūrų tvirtumas ir konvergencija, būtina aiški strategija didžiausiems trūkumams šalinti; [3 pakeit.]
(3) valstybės narėskeletas valstybių narių ne kartą išsakė finansinės paramos poreikį ir paprašė nuodugniai išnagrinėti reikiamos įrangos klausimą. 2017 m. kovo 23 d. Tarybos išvadose(5) dėl muitinių finansavimo Komisija paraginta „įvertinti galimybę pagal būsimas Komisijos finansines programas finansuoti su technine įranga susijusius poreikius [...] ir gerinti muitinių ir kitų teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimą ir [...] jų bendradarbiavimą finansavimo tikslais“; [4 pakeit.]
(4) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013(6) muitinis tikrinimas suprantamas kaip konkretūs veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi ne tik muitų teisės aktų, bet ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių, vežamų tarp Sąjungos muitų teritorijos ir už šios teritorijos ribų esančių šalių ar teritorijų, įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu, gabenimo, saugojimo ir galutinio vartojimo, taip pat ne Sąjungos prekių ir prekių, kurioms taikoma galutinio vartojimo procedūra, laikymo Sąjungos muitų teritorijoje ir gabenimo joje tvarką. Šiais kitais teisės aktais muitinėms suteikiami įgaliojimai atlikti konkrečias tikrinimo užduotis yra susiję su nuostatomis dėl apmokestinimo, visų pirma akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat dėl vidaus rinkos išorės aspektų, bendrosios prekybos politikos ir kitų su prekyba susijusių bendrųjų Sąjungos politikos sričių, visos tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo ir Sąjungos ir jos valstybių narių finansinių ir ekonominių interesų apsaugos;
(5) parėmus prie Sąjungos išorės sienų atliekamo adekvataus ir ekvivalentiško muitinio tikrinimo lygio užtikrinimą, muitų sąjunga duotų maksimalią naudą. Tikslinė muitinio tikrinimo įrangai skirta Sąjungos intervencinė priemonė, kuria šalinami skirtumai, padėtų didinti bendrą valstybių narių sanglaudą. Turėti modernią ir patikimą tikrinimo įrangą prie išorės sienų yra būtina siekiant atremti pasaulinius iššūkius, visų pirma atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius interesus ir kartu palengvinti teisėtą prekybą;
(6) todėl tikslinga sukurti naują muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę, kurią taikant būtų užtikrintas, pvz., prekių klastojimo ir kitos neteisėtos komercinės praktikos išaiškinimas.Turėtų būti svarstomos jau esamos finansinės paramos formulės; [5 pakeit.]
(7) valstybių narių muitinių atsakomybė vis didėja – dažnai jos atsakingos ir už saugumą prie išorės sienų, o sienų kontrolės vykdymo ir prie išorės sienų atliekamo muitinio tikrinimo ekvivalentiškumo užtikrinimo klausimas turi būti sprendžiamas teikiant valstybėms narėms adekvačią finansinę Sąjungos paramą. Taip pat svarbu skatinti tarpžinybinį kiekvienos valstybės narės institucijų, atsakingų už sienų kontrolę ir kitas pasienyje vykdomas užduotis, bendradarbiavimą Sąjungos pasienyje, susijusį su prekių kontrole ir asmenų tikrinimu, kartu skiriant dėmesio kibernetiniam saugumui; [6 pakeit.]
(8) todėl būtina įsteigti Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – Fondas);
(9) dėl SESV V antraštinės dalies teisinių ypatumų ir dėl skirtingo teisinio pagrindo, taikomo išorės sienų politikai ir muitiniam tikrinimui, teisiškai neįmanoma Fondo įsteigti kaip vienos priemonės;
(10) todėl Fondą reikėtų steigti kaip išsamią Sąjungos finansinės paramos sienų valdymo srityje sistemą, apimančią muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę (toliau – Priemonė), sukuriamą šiuo reglamentu, ir sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonę, sukuriamą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) .../...(7);
(11) šiame reglamente nustatomas Priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(8) 17 punkte.Siekiant užtikrinti biudžetinę drausmę, sąlygos, susijusios su tuo, kurioms dotacijoms bus teikiamas prioritetas, turėtų būti aiškios, apibrėžtos ir pagrįstos įvardytais poreikiais, susijusiais su muitinės punktų vykdomomis užduotimis; [7 pakeit.]
(12) Priemonei taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/XXXX(9) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis;
(13) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [2018/XXX](10) sudaroma bendradarbiavimo muitinių klausimais programa „Muitinė“, skirta muitų sąjungai ir muitinėms paremti. Siekiant išlaikyti visų bendradarbiavimo veiksmų suderinamumą ir horizontalų koordinavimą, tikslinga visus juos vykdyti pagal vieną teisės aktą ir taisyklių rinkinį. Todėl Priemonės lėšomis turėtų būti remiamas tik finansuoti tinkamos muitinio tikrinimo įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas, o pagal bendradarbiavimo muitinių klausimais programą „Muitinė“ turėtų būti remiami susiję veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimas siekiant įvertinti poreikius arba rengti su atitinkama įranga susijusius mokymus;
(13a) muitinio tikrinimo įranga, finansuojama pagal šią Priemonę, turėtų atitikti optimalius saugumo, įskaitant kibernetinį saugumą, saugos, aplinkos apsaugos ir sveikatos standartus; [8 pakeit.]
(13b) duomenys, parengiami naudojant pagal šią Priemonę finansuojamą muitinio tikrinimo įrangą, turėtų būti prieinami ir tvarkomi tik deramai įgalioto institucijų personalo, be to, šie duomenys turėtų būti tinkamai saugomi nuo neteisėtos prieigos arba paskelbimo. Valstybės narės turėtų visapusiškai kontroliuoti šiuos duomenis; [9 pakeit.]
(13c) naudojant pagal šią Priemonę finansuojamą muitinio tikrinimo įrangą, turėtų būti prisidėta prie optimalaus muitinės rizikos valdymo užtikrinimo; [10 pakeit.]
(13d) kai sena muitinio tikrinimo įranga keičiama nauja taikant šią Priemonę, valstybės narės turėtų būti atsakingos už aplinkai nežalingą senos muitinio tikrinimo įrangos pašalinimą; [11 pakeit.]
(14) be to, kai tikslinga, Priemonės lėšomis turėtų būti remiamas muitinio tikrinimo įrangos pirkimas arba modernizavimas naujiems įrangos vienetams ar naujoms funkcijoms išbandyti eksploatavimo sąlygomis prieš valstybėms narėms perkant didelį kiekį tokios naujos įrangos. Bandymai eksploatavimo sąlygomis turėtų visų pirma remtis mokslinių muitinio tikrinimo įrangos tyrimų, finansuojamų pagal Reglamentą (ES) [2018/XXX](11), rezultatais;
(15) didžioji dalis muitinio tikrinimo įrangos gali vienodai ar prireikus tikti kitų teisės aktų, pavyzdžiui, nuostatų dėl sienų valdymo, vizų ar policijos bendradarbiavimo, laikymosi kontrolei vykdyti. Todėl Integruoto sienų valdymo fondas sumanytas kaip dvi viena kitą papildančios priemonės, kurių taikymo įrangai pirkti sritys nors ir skiriasi, bet dera tarpusavyje. Viena vertus, Reglamentu (ES) [2018/XXX](12) sukurtos sienų valdymo ir vizų priemonės lėšomis nebus remiama įranga, kurią galima naudoti ir sienų valdymo, ir muitinio tikrinimo reikmėms. Kita vertus, šiuo reglamentu sukurtos muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės lėšomis bus ne tik finansiškai remiama įranga, kurios pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas, bet ir leidžiama ją naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, sienų kontrolės ir saugumo. Paskirsčius funkcijas bus skatinamas Reglamento (ES) 2016/1624(13) 4 straipsnio e punkte nurodytas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kuris yra integruoto sienų valdymo koncepcijos komponentas, ir taip sudarytos sąlygos muitinėms ir sienos apsaugos institucijoms dirbti kartu ir užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto poveikis remiant dalijimąsi tikrinimo įranga ir jos sąveikumą.Siekiant užtikrinti, kad bet kuri fondo finansuojama priemonė ar įranga nuolat būtų paskirtajame muitinės punkte, kuriam priklauso įranga, muitinių ir sienos apsaugos institucijų dalijimosi ir sąveikumo veiksmai turėtų būti apibrėžti kaip nesistemingi ir nereguliarūs; [12 pakeit.]
(16) nukrypstant nuo Finansinio reglamento, turėtų būti galima veiksmą finansuoti kelių Sąjungos programų ar priemonių lėšomis, siekiant sudaryti sąlygas ir, kai tinkama, paremti kelias sritis apimantį bendradarbiavimą ir sąveiką. Tačiau tokiais atvejais, laikantis Finansiniame reglamente nustatyto principo, pagal kurį draudžiamas dvigubas finansavimas, įnašais negali būti dengiamos tos pačios išlaidos.Jei valstybei narei įnašas jau paskirtas arba ji gavo įnašą pagal kitą Sąjungos programą arba paramą iš Sąjungos fondo tai pačiai įrangai įsigyti, šis įnašas ar parama turėtų būti nurodomi paraiškoje; [13 pakeit.]
(16a) Komisija turėtų skatinti valstybes nares vykdyti bendrus viešuosius muitinio tikrinimo įrangos pirkimus ir testavimą; [14 pakeit.]
(17) atsižvelgiant į tai, kad muitinių prioritetai, grėsmės ir technologijos sparčiai kinta, darbo programos neturėtų apimti ilgo laikotarpio. Be to, dėl būtinybės sudaryti metines darbo programas didėja administracinė našta Komisija ir valstybėms narėms, nors to ir nereikia Priemonei įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, iš principo darbo programos turėtų apimti daugiau nei vienus biudžetinius metus.Be to, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotas Sąjungos strateginių interesų neliečiamumas, valstybės narės raginamos ypač didelį dėmesį skirti kibernetiniam saugumui ir galimo neskelbtinų duomenų atskleidimo už Sąjungos ribų rizikai vykstant konkursams dėl naujos muitinio tikrinimo įrangos; [15 pakeit.]
(18) siekiant užtikrinti vienodas darbo programų įgyvendinimo pagal šį reglamentą sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(14); [16 pakeit.]
(19) nors centralizuotas įgyvendinimas yra būtinas siekiant konkretaus tikslo užtikrinti ekvivalentišką muitinį tikrinimą, dėl techninio Priemonės pobūdžio reikia atlikti techninį parengiamąjį darbą. Todėl įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas atskirais nuo nacionalinės kompetencijos ir patirties priklausančių poreikių vertinimais, į kuriuos įsitrauktų valstybių narių muitinių administracijos. Šie poreikių vertinimai turėtų būti grindžiami aiškia metodika, įskaitant būtiną etapų skaičių, užtikrinantį reikiamos informacijos surinkimą; [17 pakeit.]
(20) siekiant užtikrinti reguliarią stebėseną ir ataskaitų teikimą, reikėtų nustatyti tinkamą įgyvendinant priemonę pasiektų rezultatų ir vykdomų veiksmų stebėsenos sistemą. Tokia stebėsena ir ataskaitų teikimas turėtų būti grindžiami kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais, pagal kuriuos įvertinamas įgyvendinant priemonę vykdomų veiksmų poveikis. Valstybės narės turėtų užtikrinti skaidrią ir aiškią viešųjų pirkimų procedūrą. Į ataskaitų teikimo reikalavimus turėtų būti įtraukta išsami informacija apie muitinio tikrinimo įrangą ir viešųjų pirkimų procedūrą, viršijančias tam tikrą kainos ribą, bei išlaidų pagrindimas; [18 pakeit.]
(21) remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(15) 22 ir 23 punktais, Priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas Priemonės poveikis vietoje;
(22) siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų, grėsmių ir technologijų kaitą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus šiam reglamentui iš dalies pakeisti, siekiant nustatyti darbo programas, priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami muitinio tikrinimo tikslai, susiję su Priemonės lėšomis tinkamais finansuoti veiksmais, ir rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs tikslai, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai ir visiškai skaidriai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [19 pakeit.]
(23) pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(16), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(17), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(18) ir Reglamentą (ES) 2017/1939(19) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos nusikalstamos veikos atvejų, kenkiančių Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, kenkiančius Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(20), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;
(24) šiam reglamentui taikomos horizontalios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį. Šiomis Finansiniame reglamente išdėstytomis taisyklės visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarka, apimanti dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įgyvendinimą, ir numatomos finansų pareigūnų atsakomybės patikros. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų. Finansavimas pagal šią Priemonę turėtų atitikti skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus; [20 pakeit.]
(25) finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje.Įgyvendinimo gerinimas ir išlaidų kokybė turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis turėtų būti siekiama pagal Priemonę numatytų tikslų, kartu užtikrinant optimalų finansinių išteklių panaudojimą; [21 pakeit.]
(26) kadangi šio reglamento, kuriuo siekiama sukurti priemonę muitų sąjungai ir muitinėms paremti, tikslo valstybės narės atskirai negali deramai pasiekti dėl objektyvių skirtumų, kuriuos lemia geografinės aplinkybės, ir jo geriau siekti Sąjungos lygmeniu taikant koordinuotą požiūrį ir centralizuotą finansavimą, padėsiantį užtikrinti ekvivalentišką muitinio tikrinimo lygį ir kokybę, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiuo reglamentu sukuriama muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė (toliau – Priemonė), kuri yra Integruoto sienų valdymo fondo (toliau – Fondas) dalis ir kurios lėšomis remiamas muitinio tikrinimo įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas.
2. Šiuo reglamentu kartu su Reglamentu [2018/XXX] dėl sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą(21), įsteigiamas Fondas.
3. Jame nustatomi Priemonės tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) muitinė – institucija, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 1 punkte;
3) muitinio tikrinimo įranga – įranga, visų pirma skirta muitiniam tikrinimui atlikti;
4) mobilioji muitinio tikrinimo įranga – transporto priemonė, kuri ne tik atlieka judėjimo funkciją, bet yra ir muitinio tikrinimo įrangos vienetas arba kurioje įrengta visa reikalinga muitinio tikrinimo įranga;
5) techninė priežiūra – profilaktiniai, korekciniai ir prognostiniai veiksmai, įskaitant veikimo ir funkcijų patikras, parangą, taisymą ir kapitalinį remontą, bet neįskaitant modernizavimo, būtini nustatytam muitinio tikrinimo įrangos vieneto tinkamumui naudoti išlaikyti ar atkurti ir maksimaliai jo naudojimo trukmei užtikrinti;
6) modernizavimas – būtini veiksmai pasenusiam muitinio tikrinimo įrangos vienetui patobulinti, kad jo būklė atitiktų pažangiausius tinkamumo naudoti standartus.
3 straipsnis
Priemonės tikslai
1. Vadovaujantis ilgalaikiu tikslu standartizuoti visą Sąjungos muitinį tikrinimą, bendrasis Priemonės, kuri yra Integruoto sienų valdymo fondo dalis, tikslas – remti muitų sąjungą ir muitines siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus, kad būtų skatinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas prie Sąjungos sienų tikrinant prekes ir asmenis, visoje Sąjungoje užtikrinti saugumą ir saugą, apsaugoti Sąjungą nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos kartu sudarant geresnes sąlygas teisėtai verslo veiklai. [22 pakeit.]
2. Konkretus Priemonės tikslas – padėti užtikrinti adekvatų ir ekvivalentišką muitinį tikrinimą remiant visapusiškai skaidrų reikiamos, pažangios, tvirtos, kibernetiniams išpuoliams atsparios, saugios, aplinkai nežalingos ir patikimos muitinio tikrinimo įrangos pirkimą, techninę priežiūrą ir modernizavimą. Papildomas tikslas yra gerinti muitinio tikrinimo kokybę visose valstybėse narėse, kad prekės nebūtų nukreipiamos į silpnesnius Sąjungos punktus. [23 pakeit.]
2a. Priemone prisidedama prie integruoto Europos sienų valdymo įgyvendinimo remiant tarpžinybinį bendradarbiavimą, dalijimąsi nauja įranga, įsigyta naudojantis Priemone, ir šio įrangos sąveikumą. [24 pakeit.]
2. Iš 1 dalyje nurodytos sumos taip pat gali būti finansuojamos teisėtos ir patikrintos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos su Priemonės valdymu ir jos naudojimo rezultatų bei pasiektų jos tikslų vertinimu susijusios veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos irgi teisėtos bei patikrintos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, atitinkamų valstybių narių duomenų tarpusavio mainais, jei jie susiję su konkrečiais Priemonės tikslais bendrojo tikslo siekiui paremti, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kurie visų pirma skirti informacijai apdoroti ir jos mainams vykdyti, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Priemonei valdyti. [26 pakeit.]
5 straipsnis
ES finansavimas ir jo formos
1. Priemonė įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.
1a. Kai remiami veiksmai susiję su įrangos pirkimu ar modernizavimu, Komisija nustato tinkamas apsaugos priemones ir nenumatytiems atvejams skirtas priemones, siekdama užtikrinti, kad visą įrangą, perkamą naudojant Sąjungos programų ir priemonių paramą, visais reikiamais atvejais naudotų reikiamos muitinės. [27 pakeit.]
2. Finansavimas Priemonės lėšomis gali būti teikiamas bet kuria iš Finansiniame reglamente nustatytų formų, visų pirma skiriant dotacijas.
3. Kai remiamas veiksmas susijęs su įrangos pirkimu ar modernizavimu, Komisija sukuria koordinavimo mechanizmą, kuriuo užtikrinamas visos įrangos, perkamos naudojant Sąjungos programų ir priemonių paramą, efektyvumas ir sąveikumas – taip bus galima konsultuotis su reikiamomis Sąjungos agentūromis, visų pirma su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, ir joms dalyvauti. Koordinavimo mechanizmas apima Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros dalyvavimą ir konsultavimąsi su ja, siekiant, kad Sąjungos pridėtinė vertė sienų valdymo srityje būtų kuo didesnė. [28 pakeit.]
3a. Kai remiami veiksmai susiję su įrangos pirkimu ar modernizavimu, Komisija nustato tinkamas apsaugos priemones ir nenumatytiems atvejams skirtas priemones, siekdama užtikrinti, kad visa įranga, perkama naudojant Sąjungos programų ir priemonių paramą, atitiktų reguliarios techninės priežiūros standartus. [29 pakeit.]
II SKYRIUS
TINKAMUMAS FINANSUOTI
6 straipsnis
Tinkami finansuoti veiksmai
1. Priemonės lėšomis finansuoti tinkami veiksmai turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) jais įgyvendinami 3 straipsnyje nurodyti tikslai;
b) jais remiamas muitinio tikrinimo įrangos, naudojamos vienu ar keliais toliau nurodytais muitinio tikrinimo tikslais, pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas:
1) bekontaktis tikrinimas;
2) prie kūno ir kūno ertmėse slepiamų daiktų aptikimas;
3) spinduliuotės aptikimas ir nuklidų nustatymas;
4) mėginių analizė laboratorijoje;
5) mėginių ėmimas ir jų analizė vietoje;
6) tikrinimas rankiniais prietaisais.
Orientacinis muitinio tikrinimo įrangos, kuri gali būti naudojama 1–6 punktuose nurodytais muitinio tikrinimo tikslais, sąrašas pateiktas 1 priede.
2. Tinkamai pagrįstais atvejais, nukrypstant nuo 1 dalies, veiksmai taip pat gali apimti visiškai skaidrų muitinio tikrinimo įrangos pirkimą, techninę priežiūrą ir modernizavimą naujiems įrangos vienetams arba naujoms funkcijoms išbandyti eksploatavimo sąlygomis. [30 pakeit.]
3. Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 1 dalies b punkte ir 1 priede nustatyti muitinio tikrinimo tikslai, jei laikoma, kad juos būtina peržiūrėti,ir siekiant neatsilikti nuo technologinių naujovių, kintančių prekių kontrabandos tendencijų ir muitiniam tikrinimui skirtų naujų, pažangių ir inovatyvių sprendimų. [31 pakeit.]
4. Priemonės lėšomis finansuojama muitinio tikrinimo įranga pirmiausia turėtų būti naudojama muitiniam tikrinimui, tačiau be muitinio tikrinimo tikslų gali būti naudojama papildomais tikslais, įskaitant asmenų tikrinimą, siekiant padėti nacionalinėms sienų valdymo institucijoms, ir tyrimą, kad būtų laikomasi 3 straipsnyje nustatytų bendrų ir konkrečių Priemonės tikslų. [32 pakeit.]
4a. Komisija skatina valstybes nares vykdyti bendrus viešuosius muitinio tikrinimo įrangos pirkimus ir testavimą. [33 pakeit.]
7 straipsnis
Finansuoti tinkami subjektai
Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 197 straipsnio, finansuoti tinkami subjektai yra valstybių narių muitinės, jei jos pateikia poreikiams įvertinti, kaip nustatyta 11 straipsnio 3 dalyje, reikalingą informaciją.
8 straipsnis
Bendro finansavimo norma
1. Priemonės lėšomis gali būti finansuojama iki 80 proc. tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.
2. Šią viršutinę ribą viršijantis finansavimas gali būti suteiktas tik išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais.
2a. Šią viršutinę ribą viršijantis finansavimas gali būti suteiktas atvejais, kai valstybės narės vykdo bendrus viešuosius muitinio tikrinimo įrangos pirkimus ir testavimą. [34 pakeit.]
2b. 2 dalyje minimos išimtinės aplinkybės gali apimti naujos muitinio tikrinimo įrangos pirkimą ir jos įtraukimą į Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų techninės įrangos rezervą. Tai, ar muitinio tikrinimo įranga yra priimtina, kad būtų įtraukta į techninės įrangos rezervą, įvertinama vadovaujantis 5 straipsnio 3 dalimi. [35 pakeit.]
9 straipsnis
Tinkamos finansuoti išlaidos
Priemonės lėšomis negali būti finansuojamos šiosVisos išlaidos, susijusios su 6 straipsnyje nurodytais veiksmais, gali būti finansuojamos pagal šią Priemonę, išskyrus: [36 pakeit.]
a) su žemės pirkimu susijusios išlaidos;
aa) išlaidos, susijusios su įgūdžių, būtinų įrangai naudoti, lavinimu ar tobulinimu; [37 pakeit.]
b) su infrastruktūra, pavyzdžiui, pastatais ar lauko įrenginiais, taip pat su baldais susijusios išlaidos;
c) išlaidos, susijusios su elektroninėmis sistemomis, išskyrus programinę įrangą, kurios tiesiogiai reikia naudojant muitinio tikrinimo įrangą, ir elektroninę programinę įrangą bei programas, būtinas esamai programinei įrangai su muitinio tikrinimo įranga sujungti; [38 pakeit.]
d) tinklų, kaip antai apsaugotų arba neapsaugotų ryšio kanalų, arba abonementinių mokesčių išlaidos, neskaitant tinklų arba abonementinių mokesčių, kurie tiesiogiai būtini muitinio tikrinimo įrangai naudoti; [39 pakeit.]
e) išlaidos transporto priemonėms, pvz., kelių transporto priemonėms, orlaiviams arba laivams, išskyrus mobiliąją muitinio tikrinimo įrangą;
f) muitinio tikrinimo įrangai skirtų suvartojamų reikmenų, įskaitant etalonines arba kalibravimo medžiagas, išlaidos;
g) išlaidos, susijusios su asmeninės apsaugos priemonėmis.
III SKYRIUS
DOTACIJOS
10 straipsnis
Dotacijų skyrimas, papildomumas ir mišrus finansavimas
1. Priemonės dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.
2. Remiantis Finansinio reglamento 195 straipsnio f punktu, dotacijos 7 straipsnyje nurodytiems reikalavimus atitinkantiems subjektams skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus.
3. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 191 straipsnio, veiksmui, kuriam skirtas įnašas iš bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“, nustatytos Reglamentu (ES) ]2018/XXX](22), arba iš bet kurios kitos Sąjungos programos, gali būti skirtas įnašas ir iš Priemonės lėšų, jeigu įnašai nepadengia tų pačių išlaidų. Kiekvienos Sąjungos programos įnašo taisyklės taikomos atitinkamam tam veiksmui skirtam įnašui. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendrų finansuoti tinkamų veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.
IV SKYRIUS
PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA IR VERTINIMAS
11 straipsnis
Darbo programa
1. Priemonė įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnio 2 dalyje nurodytas darbo programas.
2. KomisijaKomisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus 2a priedui iš dalies pakeisti, kai norima nustatyti darbo programas tvirtina įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 15 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [40 pakeit.]
3. Rengiant 1 dalyje nurodytas darbo programas atliekamas atskiras poreikių vertinimas, kurį sudaro bent šie dalykai: [41 pakeit.]
a) bendras sienos perėjimo punktų suskirstymas į kategorijas;
b) išsamus turimos ir veikiančios muitinio tikrinimo įrangos aprašas; [42 pakeit.]
c) bendras muitinio tikrinimo įrangos būtinojo ir optimalaustechninio standarto nustatymas pagal sienos perėjimo punktų kategoriją ir; [43 pakeit.]
ca) muitinio tikrinimo įrangos optimalaus lygio nustatymas pagal sienos perėjimo punktų kategoriją ir [44 pakeit.]
d) detalus finansinių poreikių įvertinimas priklausomai nuo muitinės operacijų masto ir susijusio darbo krūvio dydžio. [45 pakeit.]
Poreikių vertinimas atliekamas remiantis veiksmais pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1294/2013(23) sudarytą programą „Muitinė 2020“ arba pagal Reglamentu (ES) [2018/XXX](24) sudarytą bendradarbiavimo muitinių klausimais programą „Muitinė“ ir reguliariai, ne rečiau kaip kas 3 metus, atnaujinamas.
12 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
1. Rodikliai, kuriais grindžiama Priemonės įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkretaus tikslų, ataskaita, pateikti 2 priedeKomisija, laikydamasi savo atskaitomybės reikalavimų pagal Finansinio reglamento 38 straipsnio 3 dalies e punkto i papunktį, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie programos veiklos rezultatus. Į Komisijos rengiamas veiklos rezultatų ataskaitas įtraukiama informacija apie pažangą ir trūkumus. [46 pakeit.]
2. Rodikliai, kuriais remiantis atsiskaitoma apie Priemonės įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant 3 straipsnyje nurodytų bendrojo ir konkretaus tikslų, pateikti 2 priede. Kad būtų užtikrintas efektyvus pažangos, padarytos siekiant Priemonės tikslų, įvertinimas, Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 2 priedas prireikus persvarstyti arba papildyti rodiklius ir šį reglamentą papildyti nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, siekiant Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atnaujintą kokybinę ir kiekybinę informaciją apie programos veiklos rezultatus. [47 pakeit.]
3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Priemonės įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų palyginami ir išsamūs bei renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patikimą informaciją, susijusią su duomenų apie veiklos rezultatus kokybe. [48 pakeit.]
4. 3 dalyje nurodytais ataskaitų teikimo reikalavimais numatoma, kad Komisijai turėtų būti kasmet teikiama bent toliau nurodyta informacija, kai muitinio tikrinimo įrangos vieneto kaina be mokesčių viršija 10 000 EUR:
a) muitinio tikrinimo įrangos eksploatacijos pradžios ir nutraukimo datos;
b) statistiniai muitinio tikrinimo įrangos naudojimo duomenys;
c) informacija apie muitinio tikrinimo įrangos naudojimo rezultatus;
ca) Sąjungos biudžeto lėšomis finansuotos įrangos vienetų turėjimas ir būklė praėjus penkeriems metams nuo eksploatacijos pradžios; [49 pakeit.]
cb) informacija apie muitinio tikrinimo įrangos techninės priežiūros atvejus; [50 pakeit.]
cc) informacija apie viešųjų pirkimų procedūrą; [51 pakeit.]
cd) išlaidų pagrindimas. [52 pakeit.]
13 straipsnis
Vertinimas
1. VertinimaiPagal šią Priemonę finansuojamų ir 6 straipsnyje nurodytų veiksmų vertinimuose įvertinami Priemonės rezultatai, poveikis ir veiksmingumas, be to, jie atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudotibūtų užtikrintas veiksmingas jų panaudojimas priimant sprendimus. [53 pakeit.]
2. Tarpinis Priemonės vertinimas atliekamas, kai turima pakankamai informacijos apie Priemonės įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriemstrejiems metams nuo Priemonės įgyvendinimo pradžios. [54 pakeit.]
Tarpiniame vertinime pateikiamos išvados, būtinos norint priimti sprendimą dėl tolesnių su Programa susijusių veiksmų po 2027 m. ir jos tikslų. [55 pakeit.]
3. Galutinį Priemonės vertinimą Komisija atlieka baigus įgyvendinti Priemonę, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriemstrejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos. [56 pakeit.]
4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas bei informaciją apie įgytą patirtį Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. [57 pakeit.]
4a. Metinius dalinius vertinimus Komisija įtraukia į savo ataskaitą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“. [58 pakeit.]
V SKYRIUS
ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR KOMITETO PROCEDŪRA
14 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 6 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d. [59 pakeit.]
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [60 pakeit.]
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 6 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [61 pakeit.]
15 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda programos „Muitinė“ komitetas, nurodytas Reglamento (ES) [2018/XXX](25) 18 straipsnyje.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. [62 pakeit.]
VI SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas
1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę, taip parodydami Sąjungos pridėtinę vertę ir paremdami Komisijos duomenų rinkimo pastangas didesniam biudžeto skaidrumui užtikrinti. [63 pakeit.]
2. Siekdama užtikrinti skaidrumą, Komisija vykdovisuomenei reguliariai teikia su Priemone ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Priemonei skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslaissusijusią informaciją,inter alia,remdamasi 11 straipsnyjenurodytomis darbo programomis. [64 pakeit.]
17 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.
18 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
1 PRIEDAS
Orientacinis muitinio tikrinimo įrangos pagal muitinio tikrinimo tikslą sąrašas, nurodytas 6 straipsnio 1 dalies b punkte
MUITINIO TIKRINIMO TIKSLAS
MUITINIO TIKRINIMO ĮRANGA
KATEGORIJA
TAIKYMAS
Bekontaktis tikrinimas
Didelės galios rentgeno skeneris
Konteineriai, sunkvežimiai, geležinkelio vagonai ir transporto priemonės
Mažos galios rentgeno skeneris
Padėklai, dėžės ir siuntiniai
Keleivių bagažas
Transporto priemonės
Rentgeno atgalinės sklaidos aparatas
Konteineriai
Sunkvežimiai
Transporto priemonės
Kita
Automatinio automobilių registracijos numerių / konteinerių identifikavimo sistemos
Transporto priemonių svarstyklės
Šakiniai krautuvai ir panaši mobilioji muitinio tikrinimo įranga
Prie kūno ir kūno ertmėse slepiamų daiktų aptikimas(26)
Rentgeno spindulių veikimu grindžiama atgalinės sklaidos arka
Daugiausia naudojama oro uostuose prie kūno ar kūno ertmėse slepiamiems daiktams (narkotikams, sprogmenims, gryniesiems pinigams) aptikti.
Kūno skeneris
Milimetrinių bangų veikimu paremtas kūno skeneris
Spinduliuotės aptikimas ir nuklidų nustatymas
Radiologinių arba branduolinių medžiagų aptikimas
Asmeninis spinduliuotės dozimetras / detektorius
Rankinis spinduliuotės detektorius
Izotopų nustatymo įrenginys
Arkinis spinduliuotės detektorius
Arkinis spektrometrinis detektorius izotopams nustatyti
Mėginių analizė laboratorijoje
Visų galimų prekių identifikavimas, kiekio nustatymas ir patikrinimas
Dujų ir skysčių chromatografija (dujų chromatografija, skysčių chromatografija, efektyvioji skysčių chromatografija…)
Spektrometrija ir su spektrometrija derinami metodai (infraraudonoji spektroskopija, Ramano spektroskopija, UV-VIS spektrofotometrija, fluorescencija, dujų chromatografija ir masių spektrometrija…)
Rentgeno įranga (rentgeno fluorescencija…)
BMR spektrometrija ir stabiliųjų izotopų analizė
Kita laboratorinė įranga (atominės sugerties spektroskopija, distiliacinis analizatorius, diferencinė skenuojamoji kalorimetrija, elektroforezė, mikroskopas, skystinis blyksimasis skaitiklis (scintilometras), rūkymo įrenginys...)
[65, 66, 67 ir 68 pakeit.]
MUITINIO TIKRINIMO TIKSLAS
MUITINIO TIKRINIMO ĮRANGA
KATEGORIJA
TAIKYMAS
Mėginių ėmimas ir jų analizė vietoje
Medžiagų aptikimas taikant jonų judrio spektrometriją
Nešiojamoji įranga konkrečioms pavojingoms medžiagoms aptikti
Kinologinis medžiagų aptikimas
Taikomas įvairiai rizikai mažuose ir didesniuose objektuose
Transporto priemonė, kurioje įrengta visa reikiama įranga mėginiams analizuoti vietoje
[Organinių medžiagų, metalų ir lydinių analizė] rankiniai detektoriai
Cheminės kolorimetrijos testai
Ramano spektroskopija
Infraraudonoji spektroskopija
Rentgeno fluorescencija
Dujų detektoriai, skirti konteineriams
Tikrinimas rankiniais prietaisais
Asmeniniai rankiniai įrankiai
Kišeniniai įrankiai
Mechaninių priemonių rinkinys
Teleskopinis veidrodėlis
Prietaisai
Endoskopas
Stacionarūs arba rankiniai metalo detektoriai
Kamera transporto priemonėms iš apačios patikrinti
Ultragarso prietaisas
Tankio matuoklis
Kita
Tikrinimas po vandeniu
2 PRIEDAS
Rodikliai
Konkretus tikslas – padėti užtikrinti ekvivalentišką ir adekvatų muitinį tikrinimą remiant reikiamos, pažangios ir patikimos muitinio tikrinimo įrangos pirkimą, techninę priežiūrą ir modernizavimą
1. Turima įranga
a) Sausumos sienos perėjimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)
b) Jūrų sienos kirtimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)
c) Oro sienos kirtimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)
d) Sienos kirtimo punktuose, per kuriuos vežamas paštas, turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)
e) Geležinkelių transporto sienos kirtimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)
1a. Saugumas ir sauga
a) Muitinio tikrinimo įrangos atitikties saugumo standartams, įskaitant kibernetinį saugumą, lygis visuose sienos perėjimo punktuose
b) Muitinio tikrinimo įrangos atitikties saugos standartams lygis visuose sienos perėjimo punktuose [69 pakeit.]
1b. Sveikata ir aplinka
a) Muitinio tikrinimo įrangos atitikties sveikatos standartams lygis visuose sienos perėjimo punktuose
b) Muitinio tikrinimo įrangos atitikties aplinkos standartams lygis visuose sienos perėjimo punktuose [70 pakeit.]
2016 m. muitų sąjungos rezultatų ataskaita, skelbiama adresu https://ec.europa.eu/info/publications/annual-activity-report-2016-taxation-and-customs-union_en.
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).
2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas dėl biudžeto disciplinos, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (OL C 373, 2013 12 20, p. 1).
2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).
2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa („Muitinė 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 209).