Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0232(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0464/2018

Pateikti tekstai :

A8-0464/2018

Debatai :

PV 03/04/2019 - 18
CRE 03/04/2019 - 18

Balsavimas :

PV 15/01/2019 - 8.8
CRE 15/01/2019 - 8.8
PV 16/04/2019 - 8.27

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0008
P8_TA(2019)0385

Priimti tekstai
PDF 254kWORD 75k
Antradienis, 2019 m. balandžio 16 d. - Strasbūras
Bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“ nustatymas ***I
P8_TA(2019)0385A8-0464/2018
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“ (COM(2018)0442 – C8-0261/2018 – 2018/0232(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0442),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 33, 114 bei 207 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0261/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A8-0464/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 45.
(2) Ši pozicija pakeičia 2019 m. sausio 15 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0008).


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... dėl bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“
P8_TC1-COD(2018)0232

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33, 114 ir 207 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  Reglamentu (ES) Nr. 1294/2013(3) nustatyta programa „Muitinė 2020“ ir ankstesnės programos itin padėjo sudaryti palankesnes sąlygas muitinių bendradarbiavimui ir jį sustiprinti. Didelė muitų srities muitinių veiklos dalis yra tarpvalstybinio pobūdžio ir apima bei veikia visas valstybes nares, todėl vienos valstybės narės negali kiekviena valstybė narėįgyvendinti veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti savo jėgomis negali. Komisijos įgyvendinama Sąjungos lygmens masto muitinės programa valstybėms narėms suteikiama minėtos tokios bendradarbiavimo veiklos plėtojimo Sąjungos lygmeniu sistema – išlaidų atžvilgiu tai veiksmingiau, nei kiekvienai valstybei narei dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu lygmeniu kurti savo atskirą bendradarbiavimo sistemą. Programa „Muitinė“ esminį vaidmenį atlieka ir apsaugant Sąjungos bei valstybių narių finansinius interesus, nes pagal ją užtikrinamas veiksmingas muitų surinkimas – taigi tai svarbus Sąjungos ir nacionalinių biudžetų pajamų šaltinis – ir ypatingas dėmesys skiriamas IT pajėgumų ugdymui bei didesniam bendradarbiavimui muitų srityje. Be to, būtinas suderintas ir standartizuotas tikrinimas, kad būtų galima sekti neteisėtus tarpvalstybinius prekių srautus ir kovoti su sukčiavimu. Todėl tikslinga ir veiksmingumo požiūriu svarbu užtikrinti Sąjungos finansavimo, teikiamo bendradarbiavimui muitinės klausimais, tęstinumą sukuriant naują tos pačios srities programą „Muitinė“ (toliau – Programa); [1 pakeit.]

(1a)  jau 50 metų muitų sąjunga, kurią įgyvendina nacionalinės muitinės, yra Sąjungos – vieno didžiausių prekybos blokų pasaulyje – kertinis akmuo. Muitų sąjunga yra reikšmingas sėkmingos Sąjungos integracijos pavyzdys ir yra nepaprastai svarbi užtikrinant tinkamą bendrosios rinkos veikimą tiek įmonių, tiek piliečių labui. Europos Parlamentas savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ pažymėjo esąs ypač susirūpinęs dėl sukčiavimo muitų srityje. Stipresnė ir daugiau siekianti Sąjunga galima tik jai užtikrinus daugiau lėšų, nenutrūkstamą paramą šiuo metu įgyvendinamai politikai ir didesnius išteklius; [2 pakeit.]

(2)  per pastaruosius penkiasdešimt 50 metų muitų sąjunga labai pasikeitė – dabar muitinės sėkmingai atlieka daugybę užduočių įvairiausias užduotis pasienyje. Dirbdamos kartu, jos gerina prekybos sąlygas, mažina stengiasi skatinti etišką ir sąžiningą prekybą bei mažinti biurokratizmą, renka rinkti nacionalinių biudžetų ir Sąjungos biudžeto pajamas ir saugo visuomenę padeda saugoti gyventojus nuo terorizmo, grėsmės sveikatai ir aplinkai ir bei nuo kitų pavojų. Visų pirma, visoje ES pradėjus taikyti bendrą rizikos valdymo schemą muitų rizikai Sąjungos lygmeniu valdyti(4) ir atliekant muitinį kontroliuojant didelių grynųjų pinigų sumų perkėlimo tikrinimą srautus, siekiant kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, muitinė užėmė priešakinę muitinės ėmėsi vadovaujamo vaidmens kovos su terorizmu ir, organizuotu nusikalstamumu liniją. Turėdama ir nesąžininga konkurencija srityje. Turėdamos plačius įgaliojimus, dabar muitinė yra svarbiausia institucija, kontroliuojanti muitinės realiai yra pagrindinės institucijos, kontroliuojančios per Sąjungos išorės sienas vežamas prekes. Šiomis aplinkybėmis programa „Muitinė“ ne tik turėtų apimti ne tik muitinių bendradarbiavimą, bet ir remti bendrą muitinių misiją, nurodytą – pagal ją turėtų būti palaikoma ir platesnė muitinių misija, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 3 straipsnyje, t. y. remti Sąjungos tarptautinės prekybos priežiūrą, vidaus rinkos išorės aspektų, bendrosios prekybos politikos ir kitų su prekyba susijusių bendrųjų sričių Sąjungos politikos sričių, kuri turi įtakos prekybai, priemonių įgyvendinimą, taip pat užtikrinti visos bei tiekimo grandinės saugumą saugumo užtikrinimą. Taigi šio reglamento teisinį pagrindą sudarys turėtų sudaryti muitinių bendradarbiavimas (SESV 33 straipsnis), vidaus rinka (SESV 114 straipsnis) ir prekybos politika (SESV 207 straipsnis); [3 pakeit.]

(3)  pagal Programą bus kuriama bendras Programos tikslas turėtų būti padėti valstybėms narėms ir Komisijai parengiant veiksmų sistema sistemą, kuria bus būtų siekiama remti muitų sąjungą ir muitines ir, įskaitant ilgalaikį tikslą užtikrinti, kad visos muitinės Sąjungoje kuo artimiau bendradarbiautų, kuri turėtų padėti saugoti padėtų apsaugoti Sąjungos ir valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus; saugoti, apsaugotų Sąjungą nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos komercinės praktikos, kartu skatinant teisėtą verslo veiklą; užtikrinti, užtikrinant Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą; sudaryti geresnes teisėtos prekybos sąlygas, bei taip stiprinant vartotojų apsaugą, taip pat skatintų teisėtą prekybą, kad visas vidaus rinkos ir pasaulio prekybos potencialas būtų naudingas įmonėms ir piliečiams; [4 pakeit.]

(3a)  kadangi akivaizdu, kad kai kurios iš Sąjungos muitinės kodekso 278 straipsnyje nurodytų sistemų iki 2020 m. gruodžio 31 d. gali būti įdiegtos tik iš dalies – o tai reiškia, kad neelektroninės sistemos bus toliau naudojamos ir po šios datos – ir nesama teisės aktų pakeitimų, kuriais šis terminas būtų pratęstas, taigi įmonės ir muitinės negalės dirbti savo darbo ir vykdyti teisinių įsipareigojimų, susijusių su muitinės operacijomis, vienas iš svarbiausių Programos tikslų turėtų būti padėti valstybėms narėms ir Komisijai įrengti tokias elektronines sistemas; [5 pakeit.]

(3b)  muitinių valdymas ir kontrolė – dinamiška politikos sritis, kurioje susiduriama su naujais iššūkiais, kylančiais dėl nuolat kintančių pasaulinių verslo modelių ir tiekimo grandinių bei kintančių vartojimo tendencijų ir skaitmeninimo, pvz., e. prekybos, įskaitant daiktų internetą, duomenų analizės, dirbtinio intelekto ir blokų grandinės technologijos. Pagal Programą turėtų būti remiamas muitinių valdymas tokiais atvejais ir sudaromos galimybės naudotis inovatyviais sprendimais. Šie iššūkiai dar labiau akcentuoja muitinių bendradarbiavimo būtinybę bei būtinybę suderintai aiškinti ir įgyvendinti teisės aktus dėl muitų. Viešiesiems finansams patiriant spaudimą, didėja pasaulio prekybos apimtis ir didesnį susirūpinimą ima kelti sukčiavimas ir kontrabanda. Programa turėtų būti naudinga atremiant šiuos iššūkius; [6 pakeit.]

(3c)  siekdama kuo didesnio veiksmingumo ir norėdama išvengti dubliavimosi, Programos įgyvendinimą Komisija turėtų derinti su susijusiomis Sąjungomis programomis ir fondais. Iš jų pirmiausia minėtinos programa „Fiscalis“, ES kovos su sukčiavimu programa ir Bendrosios rinkos programa, taip pat Vidaus saugumo fondas ir Integruoto sienų valdymo fondas, Reformų rėmimo programa, Skaitmeninės Europos programa, Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos bei įgyvendinimo reglamentai ir priemonės; [7 pakeit.]

(3d)  turint galvoje galimą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos, šios Programos finansiniame pakete neatsižvelgiama į išlaidas, atsirasiančias pasirašius susitarimą dėl išstojimo, ir į galimus Jungtinės Karalystės ir Sąjungos santykius ateityje. Pasirašius minėtąjį susitarimą, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš visų veikiančių muitinių sistemų ir bendradarbiavimo veiklos bei nustojus galioti jos teisiniams įsipareigojimams šioje srityje, gali atsirasti papildomų išlaidų, kurių šios Programos kūrimo metu tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Todėl Komisija turėtų svarstyti galimybę atidėti pakankamai lėšų, kad būtų pasirengta šioms galimoms išlaidoms. Vis dėlto šios išlaidos neturėtų būti įtrauktos į Programos paketą, nes Programai numatyto biudžeto pakaks tik išlaidoms, kurios gali būti realiai prognozuojamos Programos kūrimo metu, padengti; [8 pakeit.]

(4)  šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(5) 17 punkte;

(5)  siekiant remti trečiųjų valstybių stojimo ir asociacijos procesą, Programoje, įvykdžius tam tikras visas sąlygas, turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims ir šalims kandidatėms, taip pat potencialioms kandidatėms ir Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms. Programoje gali dalyvauti ir kitos trečiosios valstybės konkrečiuose Sąjungos ir susijusių trečiųjų valstybių susitarimuose dėl tų valstybių dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje, nustatytomis sąlygomis, jei tas dalyvavimas atitinka Sąjungos interesus ir daro teigiamą poveikį vidaus rinkai bei nekenkia vartotojų apsaugai; [9 pakeit.]

(6)  šiai Programai taikomas šią Programą turėtų apimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046(6) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir kompensacijomis išorės ekspertams; [10 pakeit.]

(7)  vykdyti programos todėl pagal programą „Muitinė 2020“ vykdyti veiksmai, kurie, kaip pasiteisino, buvo tinkami, todėl jie turėtų būti išlaikyti, o kiti veiksmai, kurie, kaip paaiškėjo, nebuvo tinkinami, turėtų būti nutraukti. Kad Programa būtų vykdoma paprasčiau ir lanksčiau, o jos tikslai įgyvendinti geriau, veiksmai turėtų būti apibūdinti tik pagal bendras kategorijas pateikiant konkrečią veiklą iliustruojančių pavyzdžių sąrašą. Be to, bendradarbiaujant ir stiprinant gebėjimus pagal programą „Muitinė“ Programą turėtų būti skatinamas ir remiamas inovacijų diegimas ir didinamas jų poveikis siekiant pagerinti galimybes įgyvendinti pagrindinius muitų srities prioritetus; [11 pakeit.]

(8)  Reglamentu 2018/XXX sukuriama Muitinio tikrinimo įrangos priemonė(7) (toliau – MTĮ priemonė), įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą. Siekiant išlaikyti visų bendradarbiavimo veiksmų, susijusių su muitinėmis ir muitinio tikrinimo įranga, suderinamumą ir horizontalų koordinavimą, tikslinga visus juos vykdyti pagal vieną teisės aktą ir taisyklių rinkinį – šį reglamentą, suprantant, kad šis aktas ir šios taisyklės yra šis reglamentas. Todėl MTĮ priemone turėtų būti remiamas tik tinkamos finansuoti įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas, o visi kiti susiję veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimo veiksmai siekiant įvertinti įrangos poreikį arba prireikus su įrangos įsigijimu susiję mokymai, turėtų būti remiami šios Programos lėšomis; [12 pakeit.]

(9)  muitinių ir susijusios informacijos mainai yra itin svarbūs siekiant, kad muitinė veiktų tinkamai; tokios informacijos mainai apima ne tik muitų sąjungą. Sąjunga ir valstybės narės iš tiesų galėtų būti suinteresuotos Europos elektroninių sistemų pritaikymu ar išplėtimu į trečiąsias valstybes, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, ir tarptautines organizacijas. Todėl, tinkamai pagrindus šiuo interesu, Europos elektroninių sistemų pritaikymo ir išplėtimo į su Programa nesusijusias trečiąsias valstybes ir tarptautines organizacijas išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti iš Programos lėšų išlaidomis;

(10)  atsižvelgiant į globalizacijos svarbą Programoje toliau turėtų būti numatyta galimybė naudotis išorės ekspertų paslaugomis pagal Finansinio reglamento 238 straipsnį. Didžiąją dalį tokių išorės ekspertų turėtų sudaryti vyriausybinių institucijų, įskaitant trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios valstybės, institucijas, atstovai, taip pat mokslininkai ir tarptautinių organizacijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai; [13 pakeit.]

(11)  atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. komunikate „ES biudžeto peržiūra“(8) Komisijos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti finansavimo programų suderinamumą ir supaprastinimą, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatytais veiksmais pagal Programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, turint galvoje tai, kad Programai skirta suma apskaičiuota neatsižvelgiant į nenumatytų išlaidų galimybę, bet atmetant dvigubo finansavimo galimybę. Siekiant remti muitų sąjungą ir muitinę, veiksmais pagal Programą reikėtų užtikrinti darnų Sąjungos išteklių naudojimą; [14 pakeit.]

(11a)   programinės įrangos, kuri būtina griežtai sienų kontrolei vykdyti, pirkimas turėtų atitikti pagal Programą numatytus tinkamumo finansuoti kriterijus. Be to, siekiant skatinti duomenų mainus, turėtų būti raginama įsigyti programinę įrangą, kuri galėtų būti naudojama visose valstybėse narėse; [15 pakeit.]

(12)  informacinių technologijų (IT) pajėgumų didinimo veiksmai turėtų pritraukti didžiausią ugdymo veiksmams turėtų būti skirta didesnioji Programos biudžeto dalį dalis. Konkrečiomis nuostatomis turėtų būti apibūdinti atitinkami bendri ir nacionaliniai Europos elektroninių sistemų komponentai. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžta veiksmų apimtis bei Komisijos ir valstybių narių atsakomybė. Siekiant užtikrinti IT pajėgumų ugdymo veiklos nuoseklumą ir koordinavimą, pagal Programą turėtų būti numatyta, jog Komisija parengs ir atnaujins Daugiametį strateginį muitinių planą, kad būtų sukurta elektroninė erdvė, kuria naudojantis būtų užtikrinamas Sąjungos muitinių sistemų veiklos suderinamumas ir sąveikumas; [16 pakeit.]

(13)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 70/2008/EB(9) reikalaujama, kad Komisija parengtų Muitinės daugiametį strateginį planą, kaip sukurti suderintą ir sąveikią Sąjungos muitinių elektroninę aplinką. Į daugiametį strateginį planą įtrauktas elektroninių sistemų plėtojimas ir veikimas iš esmės finansuojamas Programos lėšomis. Siekiant užtikrinti Programos ir daugiamečio strateginio plano suderinamumą ir koordinavimą į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos atitinkamos sprendimo nuostatos. Kadangi visos atitinkamos Sprendimo Nr. 70/2008/EB nuostatos dabar yra įtrauktos arba į Reglamentą (ES) Nr. 952/2013, arba į šį reglamentą, Sprendimas Nr. 70/2008/EB turėtų būti panaikintas;

(14)  šis reglamentas Komisija turėtų būti įgyvendinamas vykdant priimti darbo programas siekiant įgyvendinti šį reglamentą. Atsižvelgiant į tai, kad siekiami tikslai yra vidutinio arba ilgojo laikotarpio tikslai, ir remiantis ilgainiui sukaupta patirtimi, darbo programų trukmė turėtų apimti keletą metų. Metines darbo programas pakeitus daugiametėmis darbo programomis sumažės tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms tenkanti administracinė našta; [62 pakeit.]

(14a)  vadovaujantis išvadomis, išdėstytomis dviejose Europos Audito Rūmų neseniai priimtose specialiosiose ataskaitose muitinių klausimais, t. y. 2017 m. gruodžio 5 d. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“ ir 2018 m. spalio 10 d. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 26/2018 „Keli vėlavimai įgyvendinti muitinės IT sistemas: kas buvo ne taip?“, vykdant bendradarbiavimo muitų srityje veiksmus, kurie numatyti pagal programą „Muitinė“, turėtų būti siekiama ištaisyti nurodytus trūkumus; [17 pakeit.]

(14b)  2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kovos su sukčiavimu muitų srityje ir ES nuosavų išteklių apsaugos. Įgyvendinant pagal Programą numatytus veiksmus, turėtų būti atsižvelgiama į šioje rezoliucijoje išdėstytas išvadas; [18 pakeit.]

(15)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(10); [63 pakeit.]

(16)  Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(11) 22 ir 23 punktais, šią programą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas priemonės poveikis vietoje;

(17)  siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs Programos tikslai, susiję su muitinės srities daugiamečio strateginio plano nustatymu ir atnaujinimu ir daugiamečių darbo programų nustatymu, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime(12) dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o šiems jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [64 pakeit.]

(18)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(13), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(14), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(15) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(16) Sąjungos finansiniai interesai turi būti saugomi proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius sukčiavimo atvejus ir kitas nusikalstamas veikas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(17), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(19)  šiam reglamentui taikomos horizontalios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinė valstybė – esminė išankstinė patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlyga;

(20)  finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir geriausius rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje; [19 pakeit.]

(21)  kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės atskirai negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(22)  šiuo reglamentu pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu sukuriama bendradarbiavimo muitinių klausimais programa „Muitinė“ (toliau – Programa).

2.  Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  muitinė – institucija, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 1 punkte;

2)  Europos elektroninės sistemos – muitų sąjungai veikti ir muitinių misijai vykdyti reikalingos elektroninės sistemos;

3)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.  Kad būtų pasiektas ilgalaikis tikslas užtikrinti kuo glaudesnį visų Sąjungos muitinių bendradarbiavimą, taip pat siekiant užtikrinti valstybių narių apsaugą ir saugumą bei apsaugoti Sąjungą nuo sukčiavimo, nesąžiningos ir neteisėtos komercinės praktikos, tuo pat metu skatinant teisėtą verslo veiklą ir aukšto lygio vartotojų apsaugą, bendras programos tikslas yra remti muitų sąjungą ir muitines, kad būtų saugomi Sąjungos ir valstybių narių finansiniai ir ekonominiai interesai, visoje Sąjungoje užtikrintas saugumas ir sauga, Sąjunga būtų apsaugota nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos sudarant geresnes teisėto verslo sąlygas. [20 pakeit.]

2.  Konkretus Programos tikslas – Konkretūs programos tikslai:

1)   remti muitų srities teisės aktų ir politikos rengimą ir bei vienodą įgyvendinimą, muitinių bendradarbiavimą ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių kompetencijos, stiprinimą ir Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.;

2)  padėti ugdyti IT gebėjimus, įskaitant elektroninių sistemų, nurodytų Sąjungos muitinės kodekso 278 straipsnyje, rengimą, priežiūrą ir eksploatavimą, ir sudaryti sąlygas sklandžiai pereiti prie nepopierinės muitinės ir prekybos aplinkos remiantis šio reglamento 12 straipsniu;

3)  finansuoti bendrus veiksmus, įskaitant bendradarbiavimo mechanizmus, kuriais naudodamiesi pareigūnai, vykdydami savo svarbiausias pareigas, galėtų dalyvauti bendroje operatyvinėje veikloje, dalintis patirtimi ir suvienyti jėgas siekiant įgyvendinant muitų politiką;

4)  stiprinti žmogiškuosius gebėjimus, stiprinant muitinės pareigūnų profesinius gebėjimus ir leidžiant jiems dirbti savo darbą pagal suderintą tvarką;

5)  remti inovacijas muitų politikos srityje. [21 pakeit.]

2a.  Programa turi derėti su kitų Sąjungos veiksmų programų ir fondų, kurių tikslai susijusiose srityse yra panašūs, veikla, o ją įgyvendinant turi būti naudojamasi be kokia sąveika su minėtųjų programų ir fondų veikla. [22 pakeit.]

2b.  Įgyvendinant Programą laikomasi skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų. [23 pakeit.]

2c.  Pagal Programą taip pat remiamas nuolatinis muitinių bendradarbiavimo vertinimas ir stebėsena, siekiant nustatyti trūkumus ir atlikti galimus patobulinimus. [24 pakeit.]

4 straipsnis

Biudžetas

1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 842 844 000 EUR 2018 m. kainomis (950 000 000 EUR dabartinėmis kainomis). [25 pakeit.]

2.  Prireikus ir tinkamai pagrįstais atvejais iš 1 dalyje nurodytos sumos taip pat gali būti finansuojamos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos su Programos valdymu ir Programos veiklos rezultatų bei pasiektų tikslų vertinimu susijusios veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, Komisijos informavimo ir komunikacijos veiksmais, skirtais valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, jei jos susijusios su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti, jei tik ši veikla būtina Programos tikslams pasiekti. [26 pakeit.]

2a.  Programa nesinaudojama išlaidoms, susijusioms su galimu Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos, padengti. Komisija, remdamasi savo pačios vertinimu, atideda lėšas išlaidoms, susijusioms su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš visų Sąjungos mutinių sistemų ir bendradarbiavimo veiklos bei jos teisinių įsipareigojimų šioje srityje galiojimo pabaiga, padengti.

Prieš atidėdama tas lėšas, Komisija parengia galimų išlaidų sąmatą ir, gavusi su šia sąmata susijusius duomenis, informuoja Europos Parlamentą. [27 pakeit.]

5 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

a)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

b)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis, jei tos šalys yra pakankamai suderinusios atitinkamus savo teisės aktus ir administracinius metodus su Sąjungos teisės aktais ir metodais;

c)  kitos trečiosios valstybės konkrečiuose susitarimuose dėl tos trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jei susitarimu: [28 pakeit.: tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]

–  užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

–  nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Reglamento 2018/XXX [naujojo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas; [29 pakeit.]

–  trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;

–  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

6 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.

2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir išorės ekspertų kelionės ir pragyvenimo išlaidų kompensacijos.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

7 straipsnis

Tinkami veiksmai

1.  Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

2.  Pagal šią Programą tinkami finansuoti yra ir veiksmai, kuriais papildomi arba remiami veiksmai, skirti Reglamento (ES) [2018/XXX] [MTĮ priemonė] 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, ir (arba) papildomi arba remiami veiksmai, kuriais įgyvendinami Reglamento (ES) [2018/XXX] [Kovos su sukčiavimu programa] 2 straipsnyje nurodyti tikslai. [30 pakeit.]

3.  1 ir 2 dalyse nurodyti veiksmai apima:

a)  posėdžius ir panašius ad hoc renginius;

b)  projektais pagrįstą struktūrišką bendradarbiavimą, pvz., valstybių narių grupės bendradarbiavimu grindžiamą IT sprendimų kūrimą; [31 pakeit.]

c)  IT pajėgumų didinimo veiksmus, visų pirma Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą;

d)  žmogiškųjų išteklių kompetencijos ir gebėjimų stiprinimo veiksmus, įskaitant mokymus ir geriausios praktikos mainus; [32 pakeit.]

e)  rėmimo ir kitus veiksmus, įskaitant:

1)  tyrimus;

2)  inovacinę veiklą, visų pirma koncepcijų įrodymo, bandomųjų projektų ir prototipų kūrimo iniciatyvas;

3)  bendrai plėtojamus komunikacijos veiksmus;

3a)   stebėsenos veiklą; [33 pakeit.]

4)  visus kitus veiksmus, nustatytus 13 straipsnyje nurodytose darbo programose, kurių reikia siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų arba juos remiant.

Galimos a, b ir d punktuose nurodytų veiksmų formos pateikiamos 1 priedo nebaigtiniame sąraše.

4.  Veiksmai, apimantys Europos elektroninių sistemų, skirtų bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, arba su tarptautinėmis organizacijomis, bendrų komponentų pritaikymo arba išplėtimo plėtojimą, diegimą, priežiūrą ir veikimą, yra tinkami finansuoti, jeigu jie atitinka Sąjungos interesus. Komisija nustato būtiną administracinę tvarką, pagal kurią nustatomas atitinkamų trečiųjų šalių finansinis įnašas į tokius veiksmus. [34 pakeit.]

5.  Jeigu 3 dalies c punkte nurodytas IT pajėgumų didinimo veiksmas yra susijęs su Europos elektroninės sistemos plėtojimu ir veikimu, tinkamos finansuoti pagal Programą yra tik išlaidos, susijusios su Komisijai pagal 11 straipsnio 2 dalį patikėta atsakomybe. Išlaidas, susijusias su valstybėms narėms pagal 11 straipsnio 3 dalį patikėta atsakomybe, apmoka valstybės narės.

8 straipsnis

Išorės ekspertai

1.  Jeigu naudinga vykdant veiksmus, skirtus 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, vyriausybinių institucijų atstovai, įskaitant pagal 5 straipsnį trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, institucijų atstovus, mokslininkai ir tarptautinių bei kitų susijusių organizacijų atstovai, ekonominės veiklos vykdytojų ir organizacijų, atstovaujančių ekonominės veiklos vykdytojams, atstovai ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai gali dalyvauti pagal Programą organizuojamuose veiksmuose kaip išorės ekspertai. [35 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodytų išorės ekspertų išlaidos gali būti kompensuojamos pagal Programą, remiantis Finansinio reglamento 238 straipsniu.

3.  Išorės ekspertus atrenka Komisija, atsižvelgdama į jų gebėjimus kompetenciją, patirtį šio reglamento taikymo srityje ir žinias, kurių reikia konkrečiam vykdomam veiksmui, ir vengdama galimo interesų konflikto. Vykdant atranką išlaikoma verslo atstovų ir kitų pilietinės visuomenės ekspertų pusiausvyra, be to, atsižvelgiama į lyčių lygybės principą. Išorės ekspertų sąrašas reguliariai atnaujinamas ir skelbiamas viešai. [36 pakeit.]

III SKYRIUS

DOTACIJOS

9 straipsnis

Dotacijų skyrimas, papildomumas ir jungtinis finansavimas

1.  Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį, visų pirma laikantis patikimo finansų valdymo, skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir vienodų sąlygų principų. [37 pakeit.]

2.  Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, jei tuo įnašu nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kiekvienos Sąjungos programos, iš kurios lėšų skiriamas įnašas, taisyklės taikomos atitinkamam jos įnašui į veiksmą. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendros tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos gali būti apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

3.  Remiantis Finansinio reglamento 198 straipsnio f punktu, dotacijos skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, jeigu reikalavimus atitinkantys subjektai yra valstybių narių arba šio reglamento 5 straipsnyje nurodytų su programa nesusijusių trečiųjų valstybių muitinės ir jeigu tenkinamos tame straipsnyje nustatytos sąlygos.

10 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio pagal Programą gali būti finansuojama iki 100% tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, priklausomai nuo veiksmo aktualumo ir numatomo poveikio. [38 pakeit.]

2.  Taikytina bendro finansavimo norma, kai veiksmams būtina skirti dotacijas, nustatoma daugiametėse darbo programose, nurodytose 13 straipsnyje.

IV SKYRIUS

Konkrečios IT pajėgumų didinimo nuostatos

11 straipsnis

Atsakomybė

1.  Komisija ir valstybės narės kartu užtikrina Europos elektroninių sistemų, išvardytų 12 straipsnyje nurodytame Muitinės daugiamečiame strateginiame plane išvardytų Europos elektroninių sistemų, plėtojimą ir veikimą, įskaitant kūrimą, specifikavimą, atitikties testavimą, diegimą, priežiūrą, raidą, saugumą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę. [39 pakeit.]

2.  Komisija visų pirma užtikrina:

a)  bendrų komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Muitinės daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;

b)  bendrą Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą siekiant, kad jos būtų tinkamos naudoti, atsparios kibernetiniams išpuoliams, tarpusavyje sujungiamos, nuolat tobulinamos ir sinchroniškai diegiamos; [40 pakeit.]

c)  Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu siekiant, kad nacionaliniu lygmeniu būtų skatinama jas diegti ir jos būtų įdiegtos;

d)  Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą, susijusį su sistemų sąveika su trečiosiomis šalimis, išskyrus veiksmus, skirtus nacionaliniams reikalavimams vykdyti;

e)  Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia;

ea)   efektyvią ir greitą komunikaciją su valstybėmis narėmis ir tarp jų, siekiant supaprastinti Sąjungos elektroninių sistemų valdymą; [41 pakeit.]

eb)   laiku vykdomą ir skaidrią komunikaciją su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, susijusiais su IT sistemų įgyvendinimu ES ir valstybių narių lygmeniu, visų pirma apie Sąjungos ir nacionalinių komponentų įgyvendinimo ir naudojimo vėlavimą. [42 pakeit.]

3.  Valstybės narės visų pirma užtikrina:

a)  nacionalinių komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Muitinės daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;

b)  Europos elektroninių sistemų nacionalinių komponentų plėtojimo ir veikimo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu;

c)  Europos elektroninių sistemų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia;

d)  reguliarų informacijos apie priemones, kurių imtasi, kad atitinkamos institucijos ar ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai ir veiksmingai naudotųsi Europos elektroninėmis sistemomis, teikimą Komisijai; [43 pakeit.]

e)  Europos elektroninių sistemų diegimą nacionaliniu lygmeniu.

12 straipsnis

Muitinės daugiametis strateginis planas (DSP–M)

1.  Komisija parengia ir nuolat atnaujina pagal 17 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, parengiant ir atnaujinant muitinės srities daugiametį strateginį planą, kuriame išvardijamos visos užduotys, susijusios su Europos elektroninių sistemų plėtojimu ir veikimu, kiekvieną sistemą arba sistemos dalį priskirdama šioms kategorijoms: [65 pakeit.]

a)  bendram komponentui – Sąjungos lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių elektroninių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali visos valstybės narės arba kurį dėl veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo, atsižvelgdama į veiksmingumą, saugumą, racionalizavimą ir patikimumą, Komisija nustatė kaip bendrą; [45 pakeit.]

b)  nacionaliniam komponentui – nacionaliniu lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių elektroninių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali valstybė narė, kuri tą komponentą sukūrė arba dalyvavo tą komponentą kuriant bendrai, pvz., įgyvendinant valstybių narių grupės bendradarbiavimu grindžiamo IT plėtojimo projektą; [46 pakeit.]

c)  abiejų komponentų deriniui.

2.  Į Muitinės daugiametį strateginį planą taip pat įtraukiami inovaciniai ir bandomieji veiksmai ir pagalbinės metodikos ir priemonės, susijusios su Europos elektroninėmis sistemomis.

3.  Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvieną užbaigtą užduotį, joms skirtą pagal 1 dalyje nurodytą Muitinės daugiametį strateginį planą. Be to, jos reguliariai praneša Komisijai apie užduoties užduočių vykdymo pažangą ir, jei taikytina, apie numatomą jų vykdymo vėlavimą. [47 pakeit.]

4.  Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai metines pažangos ataskaitas apie 1 dalyje nurodyto Muitinės daugiamečio strateginio plano įgyvendinimą nuo prieš tai ėjusių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šios metinės ataskaitos yra iš anksto nustatyto formato.

5.  Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31d. Komisija, remdamasi 4 dalyje nurodytomis metinėmis ataskaitomis, parengia konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertinama valstybių narių ir Komisijos padaryta pažanga įgyvendinant 1 dalyje nurodytą planą, įskaitant informaciją apie reikiamus plano pakeitimus ar vykdymo vėlavimą, ir šią ataskaitą paskelbia viešai. [48 pakeit.]

V SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

13 straipsnis

Darbo programa

1.  Programa įgyvendinama vykdant Daugiametės darbo programos, kaip nurodyta Finansinio reglamento 108 110 straipsnyje, priimamos siekiant programos tikslų. Daugiametėse darbo programose visų pirma nustatomi siektini tikslai, tikėtini rezultatai, įgyvendinimo būdas ir bendra finansavimo plano suma. Jose taip pat išsamiai aprašomi finansuotini veiksmai, nurodoma kiekvienam veiksmui skirta orientacinė lėšų suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. [66 pakeit.]

2.  Komisija daugiametes darbo programas priima įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros pagal 17 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas sudarant daugiametes darbo programas. [67 pakeit.]

2a.   Daugiametė darbo programa grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant ankstesnes programas. [51 pakeit.]

14 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti 2 priede Komisija, laikydamasi savo ataskaitų teikimo reikalavimų pagal Finansinio reglamento 41 straipsnio 3 dalies h punktą, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie Programos veiklos rezultatus. Ataskaitose dėl veiklos rezultatų pateikiama informacija apie pažangą ir trūkumus. [52 pakeit.]

2.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos veiklos rezultatų siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų ataskaita, pateikti 2 priede. Kad būtų užtikrintas efektyvus Programos pažangos siekiant tikslų įvertinimas, Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 2 priedas, kad prireikus būtų peržiūrėti arba papildyti rodikliai ir šis reglamentas papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo, siekiant suteikti Europos Parlamentui ir Tarybai naujausią kokybinę ir kiekybinę informaciją apie Programos veiklos rezultatus. [53 pakeit.]

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų palyginami, išsamūs bei renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ir aktualūs ataskaitų teikimo reikalavimai. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patikimą informaciją apie naudotų veiklos rezultatų duomenų kokybę. [54 pakeit.]

15 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra tik atsiranda pakankamai informacijos apie Programos jos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems trejiems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. [55 pakeit.]

2a.   Tarpiniame vertinime pateikiamos išvados, kurių reikia siekiant priimti sprendimą dėl tolesnių su Programa susijusių veiksmų po 2027 m. ir jos tikslų. [56 pakeit.]

3.  Galutinį Programos vertinimą Komisija atlieka baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems trejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos. [57 pakeit.]

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas bei informaciją apie įgytą patirtį Komisija pateikia ir perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. [58 pakeit.]

16 straipsnis

Auditai ir tyrimai

Jeigu trečioji valstybė dalyvauja Programoje remiantis sprendimu, priimtu pagal tarptautinį susitarimą, arba remiantis kita teisine priemone, trečioji valstybė suteikia visas būtinas teises ir reikalingą prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir, Europos Audito Rūmams ir Europos prokuratūrai, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti atitinkamus įgaliojimus. OLAF ir Europos prokuratūros atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nustatytus Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1939(18). [59 pakeit.]

VI SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR KOMITETO PROCEDŪRA

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  12 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d. [68 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [69 pakeit.]

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [70 pakeit.]

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas, vadinamas programos „Muitinė“ komitetu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. [71 pakeit.]

VII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina kuo didesnį jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. [60 pakeit.]

2.  Komisija vykdo su Programa ir jos, jos lėšomis finansuojamais veiksmais bei ir rezultatais, kurie pasiekti tais finansuojamais veiksmais, susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius kiek jie susiję su 3 straipsnyje nurodytais tikslais. [61 pakeit.]

20 straipsnis

Panaikinimas

1.  Reglamentas (ES) Nr. 1294/2013/EB panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

2.  Sprendimas Nr. 70/2008/EB panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

21 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1294/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.  Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnę programą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1294/2013, prie šios programos.

3.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

1 PRIEDAS

Nebaigtinis galimų veiksmų,

nurodytų 7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose, formų sąrašas

7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose nurodytų veiksmų formos, be kitų, gali būti tokios:

a)  posėdžiai ir kiti ad hoc renginiai:

–  seminarai ir praktiniai mokymai, kuriuose paprastai dalyvauja visos valstybės ir kuriuose vyksta pristatymai, o dalyviai aktyviai diskutuoja ir vykdo veiklą tam tikru klausimu;

–  darbo vizitai, organizuoti taip, kad pareigūnai galėtų įgyti žinių ir praktinės patirties muitinės klausimais arba šias žinias ir patirtį pagerinti;

b)  projektais pagrįstas struktūriškas bendradarbiavimas:

–  projektų grupės, kurias paprastai sudaro ribotas valstybių skaičius ir kurios veikia tam tikrą laikotarpį siekdamos iš anksto nustatyto tikslo ir tiksliai apibrėžto rezultato, įskaitant koordinavimą ar lyginamąją analizę;

–  darbo grupės (struktūriškos bendradarbiavimo formos), kurios yra nenuolatinės arba nuolatinės ir kuriose sutelkiama praktinė patirtis siekiant atlikti užduotis konkrečiose srityse arba vykdyti su veikla susijusias funkcijas, prireikus naudojantis bendradarbiavimo internetu paslaugomis, administracine pagalba ir infrastruktūra bei įranga;

–  stebėsena, kurią vykdo iš Komisijos pareigūnų ir dalyvavimo reikalavimus atitinkančių institucijų pareigūnų sudarytos jungtinės grupės, siekdamos analizuoti muitinių praktiką, nustatyti taisyklių įgyvendinimo sunkumus ir atitinkamais atvejais teikti Sąjungos taisyklių ir darbo metodų pritaikymo pasiūlymų;

c)  žmogiškųjų išteklių gebėjimų stiprinimo ir pajėgumų didinimo veiksmai:

–  bendrieji mokymai arba e. mokymosi plėtojimas siekiant padėti kaupti būtinus profesinius įgūdžius ir žinias, susijusius su muitine;

–  techninė parama, kuria siekiama tobulinti administracines procedūras, stiprinti administracinius gebėjimus ir gerinti muitinių veikimą bei operacijas, inicijuojant ir vykdant gerosios patirties mainus.

2 PRIEDAS

Rodikliai

Konkretus tikslas: remti muitų teisės aktų ir politikos rengimą ir vienodą įgyvendinimą, muitinių bendradarbiavimą ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių gebėjimų, stiprinimą ir muitinėms skirtų Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.

1.  Administracinių ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimas ir IT pajėgumų didinimas

1.  Sąjungos teisės ir politikos taikymo bei įgyvendinimo rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų ir po šių veiksmų pateiktų rekomendacijų skaičius);

2.  mokymosi rodiklis (panaudoti mokymosi moduliai; išmokytų pareigūnų skaičius; kokybinis dalyvių įvertinimas);

3.  Europos elektroninių sistemų prieinamumas (laiko procentais);

4.  bendro ryšio tinklo prieinamumas (laiko procentais);

5.  naudojimasis pagrindinėmis Europos elektroninėmis sistemomis, kuriomis siekiama padidinti tarpusavio sujungiamumą ir pereiti prie popierinių dokumentų nenaudojančios muitų sąjungos (pranešimų, kuriais apsikeista, ir konsultacijų skaičius);

6.  SMK įgyvendinimo lygis (tarpinių orientyrų, pasiektų įgyvendinant SMK sistemas, procentinė dalis).

2.  Dalijimasis žiniomis ir tinklų kūrimas

1.  Bendradarbiavimo aktyvumo rodiklis (tinklų kūrimo mastas, tiesioginių susitikimų skaičius, internetinių bendradarbiavimo grupių skaičius);

2.  geriausios patirties ir gairių rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų skaičius; dalyvių, besilaikančių pagal Programą sukurtos darbo praktikos ir (arba) gairių, procentinė dalis).

(1)OL C 62, 2019 2 15, p. 45.
(2) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(3)2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa („Muitinė 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 209).
(4)https://ec.europa.eu/taxation_customs/general-information-customs/customs-risk-management/measures-customs-risk-management-framework-crmf_en.
(5)OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(6)COM(2016)0605 final 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(7)Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą
(8)COM(2010)0700.
(9)2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL L 23, 2008 1 26, p. 21).
(10)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(11)2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(13)2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(14)1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(15)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(16)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(17)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(18) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

Atnaujinta: 2020 m. liepos 29 d.Teisinė informacija - Privatumo politika