Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2019 m. balandžio 16 d. - Strasbūras
Bendrijos migracijos statistika ir tarptautinės apsaugos statistika ***I
 ES prisijungimas prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto ***
 Sąjungos veiksmai prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto ***I
 ES ir Filipinų susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų ***
 Tarptautinis susitarimas dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių ***
 Audito Rūmų nario skyrimas: Viorel Ștefan
 Audito Rūmų narės skyrimas: Ivana Maletić
 Asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsauga ***I
 Kolektyvinis investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimas tarpvalstybiniu mastu (Direktyva) ***I
 Kolektyvinio investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimas tarpvalstybiniu mastu (Reglamentas) ***I
 Kapitalo reikalavimai (Reglamentas) ***I
 Kapitalo reikalavimai (Direktyva) ***I
 Kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumai (Reglamentas) ***I
 Kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumai (Direktyva) ***I
 Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai ***I
 Europos priežiūros institucijos ir finansų rinkos ***I
 Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūra ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimas ***I
 Finansinių priemonių rinkos ir draudimo bei perdraudimo veiklos pradėjimas ir jos vykdymas (Mokumas II) ***I
 Investicinių įmonių prudencinė priežiūra (Direktyva) ***I
 Prudenciniai reikalavimai investicinėms įmonėms (Reglamentas) ***I
 Skaidrios ir nuspėjamos darbo sąlygos Europos Sąjungoje ***I
 Europos darbo institucija ***I
 Žuvininkystės išteklių išsaugojimas ir jūrų ekosistemų apsauga taikant technines priemones ***I
 Reglamentas dėl Europos verslo statistikos ***I
 OLAF atliekami tyrimai ir bendradarbiavimas su Europos prokuratūra ***I
 Muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės sukūrimas ***I
 Bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“ nustatymas ***I
 Prekyba sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimas ***I
 Bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais, sistema ***I
 ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumas ***I
 ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumas ***I
 Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklas ***I
 Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai, susiję su bendrąja sauga ***I

Bendrijos migracijos statistika ir tarptautinės apsaugos statistika ***I
PDF 231kWORD 66k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos (COM(2018)0307 – C8-0182/2018 – 2018/0154(COD))
P8_TA(2019)0359A8-0395/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0307),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0182/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0395/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../..., kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos

P8_TC1-COD(2018)0154


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(1),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 862/2007(2) nustatoma bendra ir palyginama migracijos ir tarptautinės apsaugos Europos statistikos teisinė sistema;

(2)  reaguojant į naujus Sąjungoje besiformuojančius poreikius, susijusius su prieglobsčio ir valdomos migracijos ir tarptautinės apsaugos statistika, ir kadangi migracijos charakteristikos judėjimų apibrėžimai sparčiai keičiasi, būtina sistema, leidžianti reikia sistemos, leidžiančios greitai reaguoti į besikeičiančius su šia migracijos ir tarptautinės apsaugos statistika susijusius poreikius; [1 pakeit.]

(2a)  dėl nuolatinės dabartinių migracijos srautų kaitos ir įvairaus jų pobūdžio reikia rinkti išsamius ir palyginamus bei pagal lytį suskirstytus statistinius duomenis apie migruojančius gyventojus, siekiant suprasti tikrąją padėtį, nustatyti silpnąsias vietas ir skirtumus bei teikti politikos formuotojams patikimus duomenis ir informaciją, kurių reikia kuriant būsimą viešąją politiką; [2 pakeit.]

(3)  norint padėti Sąjungai veiksmingai reaguoti į migracijos keliamus uždavinius ir plėtoti žmogaus teisėmis grindžiamą politiką, kurioje atsižvelgiama į lyčių aspektą, reikia dažnesnių nei metinių prieglobsčio ir valdomos migracijos ir tarptautinės apsaugos duomenų apie prieglobstį ir valdomą migraciją; [3 pakeit.]

(4)  prieglobsčio ir valdomos migracijos ir tarptautinės apsaugos statistika labai svarbi nagrinėjant, apibrėžiant ir vertinant įvairias politikos sritis, visų pirma reaguojant į asmenų, prašančių apsaugos Europoje, atvykimą, siekiant rasti geriausius sprendimus; [4 pakeit.]

(4a)  statistiniai duomenys apie migraciją ir tarptautinę apsaugą yra ypač svarbūs siekiant susidaryti bendrą nuomonę apie migracijos judėjimą Sąjungoje ir užtikrinti tinkamą Sąjungos teisės aktų taikymą valstybėse narėse, paisant pagrindinių teisių, nustatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje; [5 pakeit.]

(4b)  persekiojimas dėl lyties suteikia pagrindą prašyti tarptautinės apsaugos ir ją suteikti. Nacionalinės ir Europos statistikos institucijos turėtų rinkti statistinius duomenis apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą dėl priežasčių, susijusių su lytimi, įskaitant smurtą dėl lyties; [6 pakeit.]

(5)  siekiant užtikrinti valstybių narių teikiamų duomenų kokybę, visų pirma jų palyginamumą, ir Sąjungos lygmeniu rengti patikimas apžvalgas, naudojami duomenys turėtų būti pagrįsti vienodomis sąvokomis ir remtis ta pačia ataskaitine data ar laikotarpiu;

(6)  apie prieglobstį ir valdomą migraciją ir tarptautinę apsaugą teikiami duomenys turėtų atitikti susijusią pagal Reglamentą (EB) Nr. 862/2007 renkamą informaciją;

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009(3) nustatoma bendra Europos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos sistema. Visų pirma juo reikalaujama laikytis profesinio nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvumo, patikimumo, statistikos konfidencialumo ir sąnaudų pagrįstumo principų;

(8)  plėtodamos, rengdamos ir skleisdamos Europos statistiką nacionalinės ir Europos statistikos institucijos bei tam tikrais atvejais kitos atitinkamos nacionalinės ir regioninės institucijos turėtų atsižvelgti į Europos statistikos praktikos kodekse, kurį 2011 m. rugsėjo 28 d. persvarstė ir atnaujino Europos statistikos sistemos komitetas, nustatytus principus;

(9)  kadangi veikdamos atskirai valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslo (persvarstyti ir papildyti galiojančias bendras Europos migracijos ir tarptautinės apsaugos statistinių duomenų rinkimo ir rengimo taisykles), siekiant užtikrinti suderinamumą ir palyginamumą, jo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali priimti tinkamas priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(9a)  siekiant Reglamento (EB) Nr. 862/2007 tikslų, reikėtų skirti pakankamai finansinių išteklių kokybiškų nacionalinių ir Sąjungos statistinių duomenų apie migraciją ir tarptautinę apsaugą rinkimui, nagrinėjimui ir sklaidai, visų pirma remiant susijusius veiksmus, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 516/2014(4); [7 pakeit.]

(10)  šiuo reglamentu užtikrinama teisė į tai, kad būtų gerbiamas privatus ir šeimos gyvenimas, teisė į asmens duomenų apsaugą, užtikrinamas nediskriminavimas ir lyčių lygybė, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir, 8, 21 ir 23 straipsniuose, ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(5); [8 pakeit.]

(10a)  pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimas turėtų suteikti galimybę nustatyti ir analizuoti konkrečias moterų ir vyrų pažeidžiamumo problemas ir jų konkrečius gebėjimus, atskleidžiant skirtumus ir nelygybės atvejus. Duomenys apie migraciją, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą, gali padėti skatinti didesnę lygybę ir suteikti galimybių palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms. Migracijos statistikoje taip pat reikėtų atsižvelgti į tokius kintamuosius, kaip lyties tapatybė ir seksualinė orientacija, kad būtų renkami duomenys apie LGBTI+ asmenų patirtį ir nelygybę vykstant migracijos ir prieglobsčio procesams; [9 pakeit.]

(11)  siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 862/2007 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti konkrečias skirstymo kategorijas, nustatantys taisykles dėl tinkamų duomenų perdavimo būdų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(6); [10 pakeit.]

(11a)  siekiant Reglamentą (EB) Nr. 862/2007 pritaikyti prie technologinių ir ekonominių pokyčių, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 862/2007, norint atnaujinti tam tikras apibrėžtis ir papildyti reglamentą įtraukiant duomenų grupes ir papildomas duomenų skirstymo kategorijas, taip pat nustatyti taisykles dėl standartų tikslumo ir kokybės. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(7) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [11 pakeit.]

(11b)  kad būtų galima veiksmingai stebėti, kaip taikomas Reglamentas (EB) Nr. 862/2007, reikėtų jį reguliariai įvertinti. Komisija turėtų nuodugniai įvertinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 862/2007 surinktus statistinius duomenis, jų kokybę ir tai, ar jie laiku pateikiami ataskaitų Europos Parlamentui ir Tarybai rengimo tikslu. Turėtų būti glaudžiai konsultuojamasi su visais subjektais, dalyvaujančiais renkant prieglobsčio duomenis, įskaitant Jungtinių Tautų agentūras ir kitas susijusias tarptautines ir nevyriausybines organizacijas; [12 pakeit.]

(12)  todėl Reglamentas (EB) Nr. 862/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)  konsultuotasi su Europos statistikos sistemos komitetu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 862/2007 iš dalies keičiamas taip:

-1)  1 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:"

„c) valstybėse narėse taikomas administracines ir teismines procedūras bei procesus, susijusius su imigracija, leidimų gyventi išdavimu, pilietybės, prieglobsčio suteikimu ir kitais tarptautinės apsaugos būdais, neleistinu atvykimu ir buvimu bei grąžinimu.“; [13 pakeit.]

"

-1a)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies j punktas pakeičiamas taip:"

„j) tarptautinės apsaugos prašymas – tarptautinės apsaugos prašymas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES* 2 straipsnio h punkte(8);“; [14 pakeit.]

"

b)  1 dalies k punktas pakeičiamas taip:"

k) pabėgėlio statusas – pabėgėlio statusas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio e punkte; [15 pakeit.]

"

c)  1 dalies l punktas pakeičiamas taip:"

„l) papildomos apsaugos statusas – papildomos apsaugos statusas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio g punkte;“;[16 pakeit.]

"

d)  1 dalies m punktas pakeičiamas taip:"

„m) šeimos nariai – šeimos nariai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013(9) 2 straipsnio g punkte;“;[17 pakeit.]

"

e)  1 dalies o punktas pakeičiamas taip:"

o) nelydimas nepilnametis – nelydimas nepilnametis, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio l punkte;“; [18 pakeit.]

"

f)  1 dalies p punktas pakeičiamas taip:"

„p) išorės sienos – išorės sienos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399(10) 2 straipsnio 2 punkte;“; [19 pakeit.]

"

g)  1 dalies q punktas pakeičiamas taip:"

„q) trečiosios šalies piliečiai, kuriems neleista atvykti – trečiosios šalies piliečius, kuriems prie išorės sienos nesuteikiamas leidimas atvykti, nes jie neatitinka visų atvykimo sąlygų, išdėstytų Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio 1 dalyje, ir nėra priskiriami asmenų kategorijoms, nurodytoms to reglamento 6 straipsnio 5 dalyje;“; [20 pakeit.]

"

h)  1 dalis papildoma šiuo punktu:"

„sa) išsiuntimas – išsiuntimas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB(11) 3 straipsnio 5 punkte;“; [21 pakeit.]

"

i)  1 dalis papildoma šiuo punktu:"

„sb) savanoriškas išvykimas – savanoriškas išvykimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 8 punkte;“; [22 pakeit.]“

"

j)  1 dalis papildoma šiuo punktu:"

„sc) savanoriškas grįžimas teikiant pagalbą – savanoriškas išvykimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 8 punkte, teikiant logistinę, finansinę ar kitokią materialinę pagalbą;“; [23 pakeit.]

"

k)  3 dalis išbraukiama. [24 pakeit.];

-1b)  3 straipsnis pakeičiamas taip:"

„3 straipsnis

Statistika apie tarptautinę migraciją, nuolatinius gyventojus ir pilietybės įgijimą

1.  Valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) šią statistiką skaičiais apie:

   a) imigrantus, atvykusius į valstybės narės teritoriją, suskirstant duomenis pagal:
   i) pilietybės grupę pagal amžių ir socialinę lytį;
   ii) šalies, kurioje gimė, grupę pagal amžių ir socialinę lytį;
   iii) šalies, kurioje buvo ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta, grupę pagal amžių ir socialinę lytį;
   b) emigrantus, išvykusius iš valstybės narės teritorijos, suskirstant duomenis pagal:
   i) pilietybės grupę;
   ii) amžių;
   iii) socialinę lytį;
   iv) šalių, kurioje bus nuolatinė gyvenamoji vieta, grupę;
   c) asmenis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra valstybėje narėje, suskirstant duomenis pagal:
   i) pilietybės grupę pagal amžių ir socialinę lytį;
   ii) šalies, kurioje gimė, grupę pagal amžių ir socialinę lytį;
   d) asmenis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybės narės teritorijoje ir kurie ataskaitiniais metais įgijo tos valstybės narės pilietybę ir anksčiau turėjo kitos valstybės narės ar trečiosios šalies pilietybę arba buvo be pilietybės, suskirstant duomenis pagal amžių ir socialinę lytį, arba pagal prieš tai turėtą pilietybę ir pagal tai, ar anksčiau asmuo buvo be pilietybės;
   da) „asmenis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybės narės teritorijoje ir kurie ataskaitiniais metais gavo ilgalaikį leidimą gyventi, suskirstant duomenis pagal amžių ir socialinę lytį.

2.  1 dalyje nurodyta statistika yra renkama ataskaitiniu vienų kalendorinių metų laikotarpiu ir pateikiama Komisijai (Eurostatui) per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.“; [25 pakeit.]

"

1)  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalies c punktas pakeičiamas taip:"

„c) per ataskaitinį laikotarpį atmestus tarptautinės apsaugos prašymus, duomenis suskirstant pagal atmetimo pobūdį;“; [26 pakeit.]

"

a)  1 dalis papildoma šiais punktais:"

„d) asmenis, pateikusius tarptautinės apsaugos prašymą, arba įtrauktus į tokį prašymą kaip šeimos nariai per ataskaitinį laikotarpį, ir pirmą kartą teikiančius tarptautinės apsaugos prašymą;

   da) asmenis, kurie pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir jų prašymai nagrinėti taikant paspartintą procedūrą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES(12) 31 straipsnio 8 dalyje; [27 pakeit.]
   db) asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai, šiuos prašymus nagrinėjant taikant pasienio pasienio procedūrą, nurodytą Direktyvos 2013/32/ES 43 straipsnyje; [28 pakeit.]
   dc) asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir jiems buvo padaryta išimtis dėl paspartintos procedūros ar pasienio procedūros, kaip nustatyta Direktyvos 2013/32/ES 24 straipsnio 3 dalyje ir 25 straipsnio 6 dalyje; [29 pakeit.]
   dd) asmenis, kurie pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, bet nebuvo užregistruoti EURODAC sistemoje, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013(13) 14 straipsnyje; [30 pakeit.]
   de) asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir kurie gali pateikti dokumentinių įrodymų, kurie gali padėti nustatyti šių asmenų tapatybę; [31 pakeit.]
   df) asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė kitą tarptautinės apsaugos prašymą, kaip nurodyta Direktyvos 2013/32/ES 40 straipsnyje, arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai; [32 pakeit.]
   dg) asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir kurie buvo laikomi sulaikyti, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/33/ES(14), ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, duomenis apie šiuos asmenis suskirstant pagal mėnesius, kuriais jie buvo sulaikyti, ir sulaikymo priežastį; [33 pakeit.]
   dh) asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir dėl kurių priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas juos sulaikyti vadovaujantis Direktyva 2013/33/ES; [34 pakeit.]
   di) asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir dėl kurių priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas dėl sulaikymo alternatyvos, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/33/ES, duomenis suskirstant pagal toliau nurodytą alternatyvos pobūdį:
   i) įsipareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas;
   ii) užstatas finansinės garantijos pavidalu;
   iii) pareiga neišvykti iš nustatytos vietos;
   iv) kitos sulaikymo alternatyvos; [35 pakeit.]
   dj) asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir dėl kurių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas dėl sulaikymo alternatyvos, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/33/ES, duomenis suskirstant pagal mėnesį, administracinį ar teismo sprendimą arba nurodymą šių asmenų atžvilgiu, duomenis toliau suskirstant pagal alternatyvos pobūdį:
   i) įsipareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas;
   ii) užstatas finansinės garantijos pavidalu;
   iii) pareiga neišvykti iš nustatytos vietos;
   iv) kitos sulaikymo alternatyvos; [36 pakeit.]
   dk) asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą ir kurių amžius buvo nustatytas; [37 pakeit.]
   dl) sprendimai dėl prašytojų amžiaus nustatymo, duomenis suskirstant taip:
   i) nustatytas faktas, kad prašytojas yra nepilnametis;
   ii) nustatytas faktas, kad prašytojas yra suaugęs asmuo;
   iii) vertinimas yra negalutinis ar nebaigtas; [38 pakeit.]
   dm) asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir buvo nustatyta, kad jiems reikia specialių procedūrinių garantijų, kaip nustatyta Direktyvos 2013/32/ES 24 straipsnyje, arba kad prašytojai turi specialių priėmimo poreikių, kaip nustatyta Direktyvos 2013/33/ES 2 straipsnio k punkte; [39 pakeit.]
   dn) asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir šiems asmenims teikiama nemokama teisinė pagalba, kaip nustatyta Direktyvos 2013/32/ES 20 straipsnyje, duomenis suskirstant pagal pirmosios ir antrosios instancijos procedūras; [40 pakeit.]
   do) asmenis, kurie ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir kuriems sudarytos materialinės priėmimo sąlygos, kuriomis šiems asmenims užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, kaip nustatyta Direktyvos 2013/33/ES 17 straipsnyje; [41 pakeit.]
   dp) asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą kaip nelydimi nepilnamečiai ir kuriems pagal Direktyvos 2013/32/ES 25 straipsnį paskirtas atstovas; [42 pakeit.]
   dq) asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą ir buvo pripažinti nelydimais nepilnamečiais bei jiems sudarytos sąlygos lankyti mokyklas, kaip nustatyta Direktyvos 2013/33/ES 14 straipsnyje; [43 pakeit.]
   dr) asmenis, kurie per ataskaitinį laikotarpį pateikė tarptautinės apsaugos prašymą ir kurie buvo pripažinti nelydimais nepilnamečiais bei buvo apgyvendinti, kaip nustatyta Direktyvos 2011/95/ES 31 straipsnio 3 dalyje, duomenis suskirstant pagal apgyvendinimo pagrindą; [44 pakeit.]
   ds) nelydimų nepilnamečių skaičius vienam globėjui per ataskaitinį laikotarpį.“; [45 pakeit.]

"

b)  1 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:"

„Ši statistika pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių ir, socialinę lytį bei ir pilietybę ir, taip pat nelydimus nepilnamečius. Šie duomenys renkami ataskaitiniu vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu ir pateikiami Komisijai (Eurostatui) per du mėnesius nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos. Pirmasis ataskaitinis mėnuo yra 2020 m. sausio mėn.“; [46 pakeit.]

"

ba)  2 dalies a punktas keičiamas taip:"

„a) asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais atmetami tarptautinės apsaugos prašymai, duomenis suskirstant taip:

   i) sprendimai, kuriais prašymai pripažįstami nepriimtinais, duomenis toliau suskirstant pagal nepriimtinumo pagrindą;
   ii) sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip nepagrįsti;
   iii) sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti taikant įprastą procedūrą, duomenis toliau suskirstant pagal atmetimo pagrindą;
   iv) sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti, taikant paspartintą procedūrą, duomenis toliau suskirstant pagal skubumo pagrindą ir atmetimo pagrindą;
   v) sprendimai, kuriais prašymai atmetami remiantis pagrindu, kad prašytojas gali gauti apsaugą savo kilmės šalyje, kaip nustatyta Direktyvos 2011/95/ES 8 straipsnyje;“; [47 pakeit.]

"

bb)  2 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais suteikiamas, atšaukiamas, sustabdomas pabėgėlio statusas arba atsisakoma jį pratęsti, remiantis nutraukimu, pašalinimu ar kitais motyvais; duomenys apie dėl nutraukimo ar pašalinimo priimtus sprendimus toliau skirstomi pagal specialiuosius pagrindus, kuriais grindžiamas nutraukimas ar pašalinimas;“; [48 pakeit.]

"

bc)  2 dalies c punktas pakeičiamas taip:\"

„c) asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais suteikiamas, atšaukiamas, sustabdomas papildomos apsaugos statusas arba atsisakoma jį pratęsti, remiantis nutraukimu, pašalinimu ar kitais motyvais; duomenys apie dėl nutraukimo ar pašalinimo priimtus sprendimus toliau skirstomi pagal specialiuosius pagrindus, kuriais grindžiamas nutraukimas ar pašalinimas;“; [49 pakeit.]

"

bd)  2 dalis papildoma šiuo punktu:"

„ea) asmenis, kuriems taikomi pirmosios instancijos sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais sumažinamos arba panaikinamos materialinės priėmimo sąlygos, duomenis suskirstant pagal sprendimo pobūdį, sąlygų sumažinimo arba panaikinimo trukmę ir priežastį.“; [50 pakeit.]

"

c)  2 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:"

„Ši statistika pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių ir socialinę lytį bei ir pilietybę ir, taip pat nelydimus nepilnamečius. Šie duomenys renkami ataskaitiniu trijų kalendorinių mėnesių laikotarpiu ir pateikiami Komisijai (Eurostatui) per du mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra 2020 m. sausio–kovo mėn.

Šie statistiniai duomenys toliau suskirstomi pagal sprendimus, priimtus po asmeninio pokalbio, ir sprendimus, priimtus nesurengus asmeninio pokalbio. Statistiniai duomenys apie sprendimus, priimtus po asmeninio pokalbio, toliau suskirstomi pagal asmeninius pokalbius, per kuriuos prašytojui buvo teikiamos vertėjo žodžiu paslaugos, ir asmeninius pokalbius, per kuriuos prašytojui vertėjo žodžiu paslaugos teikiamos nebuvo.“; [51 pakeit.]

"

d)  išbraukiamas 3 dalies a punktas;

da)  3 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) asmenis, kuriems taikomi galutiniai sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį per apeliacinio ar kasacinio skundo nagrinėjimo procedūrą priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais atmetami tarptautinės apsaugos prašymai, duomenis suskirstant taip:

   i) sprendimai, kuriais prašymai pripažįstami nepriimtinais, duomenis toliau suskirstant pagal nepriimtinumo pagrindą;
   ii) sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip nepagrįsti;
   iii) sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti taikant įprastą procedūrą, duomenis toliau suskirstant pagal atmetimo pagrindą;
   iv) sprendimai, kuriais prašymai atmetami kaip akivaizdžiai nepagrįsti, taikant paspartintą procedūrą, duomenis toliau suskirstant pagal skubumo pagrindą ir atmetimo pagrindą;
   v) sprendimai, kuriais prašymai atmetami remiantis pagrindu, kad prašytojas gali gauti apsaugą savo kilmės šalyje, kaip nustatyta Direktyvos 2011/95/ES 8 straipsnyje;“; [52 pakeit.]

"

db)  3 dalies c punktas pakeičiamas taip:"

„c) asmenis, kuriems taikomi galutiniai sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais suteikiamas, atšaukiamas, sustabdomas pabėgėlio statusas arba atsisakoma jį pratęsti, remiantis nutraukimu, pašalinimu ar kitais motyvais; duomenys apie dėl nutraukimo ar pašalinimo priimtus sprendimus toliau skirstomi pagal specialiuosius pagrindus, kuriais grindžiamas nutraukimas ar pašalinimas;“; [53 pakeit.]

"

dc)  3 dalies d punktas pakeičiamas taip:"

„d) asmenis, kuriems taikomi galutiniai sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais suteikiamas, atšaukiamas, sustabdomas papildomos apsaugos statusas arba atsisakoma jį pratęsti, remiantis nutraukimu, pašalinimu ar kitais motyvais; duomenys apie dėl nutraukimo ar pašalinimo priimtus sprendimus toliau skirstomi pagal specialiuosius pagrindus, kuriais grindžiamas nutraukimas ar pašalinimas;“; [54 pakeit.]

"

dd)  3 dalis papildoma šiuo punktu:"

„ga) asmenis, kuriems taikomi galutiniai sprendimai, kuriuos per ataskaitinį laikotarpį priėmė administracinės arba teisminės institucijos ir kuriais sumažinamos arba panaikinamos materialinės priėmimo sąlygos, duomenis suskirstant pagal sprendimo pobūdį, sąlygų sumažinimo arba panaikinimo trukmę ir priežastį.“; [55 pakeit.]

"

e)  3 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:"

„Statistika pagal b, c, d, e, f ir g punktus pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių ir, socialinę lytį bei ir pilietybę ir bei nelydimus nepilnamečius. Be to, statistika pagal g punktą suskirstoma pagal gyvenamąją šalį ir sprendimo dėl prieglobsčio rūšį. Šie duomenys renkami ataskaitiniu vienų kalendorinių metų laikotarpiu ir pateikiami Komisijai (Eurostatui) per tris mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.“; [56 pakeit.]

"

ea)  įterpiama ši dalis:"

„3a. Valstybės narės Komisijai (Eurostatui) pateikia statistinius duomenis apie apeliacinių procedūrų trukmę kalendorinėmis dienomis, pradedant skaičiuoti nuo dienos, kurią pateikiamas apeliacinis skundas, ir baigiant diena, kurią priimamas pirmos instancijos procedūros sprendimas dėl apeliacinio skundo.“; [57 pakeit.]

"

f)  4 dalies d punktas pakeičiamas taip:"

„d) perkėlimų, susijusių su c ir h punktais nurodytų sprendimų vykdymu, skaičių;“;

"

g)  4 dalis papildoma šiais punktais:"

„f) prašymų pakartotinai nagrinėti prašymus atsiimti ir perimti savo žinion prieglobsčio prašytojus skaičių;

   g) nuostatas, kuriomis pagrįsti f punkte nurodyti prašymai;
   h) sprendimus, priimtus dėl f punkte nurodytų prašymų.“;

"

h)  4 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:"

Šie statistiniai duomenys pateikiami duomenis suskirstant pagal atitinkamų asmenų amžių, socialinę lytį ir pilietybę, taip pat nelydimus nepilnamečius. Ši statistika renkama ataskaitiniu vienų kalendorinių metų vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu ir pateikiama Komisijai (Eurostatui) per tris mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pirmieji ataskaitiniai metai Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra 2020 m. sausio mėn.“; [58 pakeit.]

"

ha)  pridedama ši dalis:"

„4a. 1–4 dalyse nurodyti statistiniai duomenys suskirstomi pagal prašymo pateikimo mėnesį.“; [59 pakeit.]

"

1a)  5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  antraštė pakeičiama taip:"

„Statistika apie neleistino atvykimo ir buvimo prevenciją“; [60 pakeit.]

"

b)  1 dalies a punktas keičiamas taip:"

„a) trečiųjų šalių piliečius, neįleistus į valstybės narės teritoriją ties išorės siena, duomenis suskirstant pagal amžių, socialinę lytį ir pilietybę;“; [61 pakeit.]

"

c)  1 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) trečiųjų šalių piliečius, pagal šalies imigracijos įstatymus neleistinai esančius valstybės narės teritorijoje.“; [62 pakeit.]

"

d)  1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:"

„B punkto statistika pateikiama suskirstant duomenis pagal atitinkamų asmenų amžių, socialinę lytį ir pilietybę, jų sulaikymo pagrindus ir vietą.“; [63 pakeit.]

"

2)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) šią statistiką:

   -a) trečiųjų šalių piliečių pateiktų prašymų pirmą kartą gauti leidimus gyventi skaičių, duomenis suskirstant pagal pilietybę, priežastį, dėl kurios prašoma suteikti leidimą, amžių ir socialinę lytį; [64 pakeit.]
   -aa) atmestų trečiųjų šalių piliečių pateiktų prašymų pirmą kartą gauti leidimus gyventi skaičių, duomenis suskirstant pagal pilietybę, priežastį, dėl kurios prašyta suteikti leidimą, amžių ir socialinę lytį; [65 pakeit.]
   -ab) per ataskaitinį laikotarpį atmestų prašymų išduoti leidimą gyventi asmeniui pakeitus imigracijos statusą arba pateikus kitas priežastis pasilikti skaičių, suskirstant duomenis pagal pilietybę, atsisakymo išduoti leidimą priežastį, amžių ir socialinę lytį; [66 pakeit.]
   a) trečiųjų šalių piliečiams išduotų leidimų gyventi skaičių, suskirstant duomenis pagal:
   i) leidimus, išduotus per ataskaitinį laikotarpį, kai leidimas gyventi asmeniui išduotas pirmą kartą, suskirstant duomenis pagal pilietybę, pagrindą leidimui išduoti, pagal leidimo galiojimo trukmę, pagal amžių ir socialinę lytį; [67 pakeit.]
   ii) leidimus, išduotus per ataskaitinį laikotarpį, ir kurie išduoti asmeniui pakeitus imigracijos statusą arba pateikus kitas priežastis pasilikti, suskirstant duomenis pagal pilietybę, pagrindą leidimui išduoti, pagal leidimo galiojimo trukmę ir pagal amžių ir socialinę lytį; [68 pakeit.]
   iii) leidimus, galiojančius baigiantis ataskaitiniam laikotarpiui (išduotų leidimų skaičių, neįskaitant panaikintų arba nebegaliojančių leidimų), suskirstant juos pagal pilietybę, pagrindą leidimui išduoti, pagal leidimo galiojimo trukmę ir pagal amžių ir socialinę lytį; [69 pakeit.]
   b) ilgalaikių gyventojų skaičių baigiantis ataskaitiniam laikotarpiui, suskirstant duomenis pagal pilietybę, ilgalaikio gyventojo statuso rūšį, amžių ir socialinę lytį. [70 pakeit.]

Renkant statistinius duomenis pagal -a, -aa ir a punktus, duomenys apie dėl šeimos išduotus leidimus toliau skirstomi pagal priežastį ir trečiosios šalies piliečio rėmėjo statusą. [71 pakeit.]“;

"

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

„Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta statistika yra renkama ataskaitiniu vienų kalendorinių metų laikotarpiu ir pateikiama Komisijai (Eurostatui) per šešis mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2020 m.“

"

3)  7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalies a punktas keičiamas taip:"

„a) neleistinai valstybės narės teritorijoje esančių trečiosios šalies piliečių, kurių atžvilgiu priimtas administracinis arba teismo sprendimas arba aktas, kuriame tvirtinama arba pripažįstama, kad jų buvimas neleistinas, ir jie įpareigojami išvykti iš valstybės narės teritorijos, skaičių, šiuos duomenis suskirstant pagal atitinkamų asmenų pilietybę ir sprendimo priėmimo pagrindą;“; [72 pakeit.]

"

-aa)  1 dalyje įterpiamas šis punktas:"

„aa) šios dalies a punkte nurodytų trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimamas administracinis ar teismo sprendimas, kuriuo uždraudžiama atvykti į šalį, arba nurodymas, kaip nurodyta Direktyvos 2008/115/EB 11 straipsnyje, skaičių, duomenis suskirstant pagal atitinkamų asmenų pilietybę;“; [73 pakeit.]

"

-ab)  1 dalyje įterpiamas šis punktas:"

„ab) trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitiniu laikotarpiu priimamas administracinis arba teismo sprendimas arba nurodymas juos sulaikyti, kaip nurodyta Direktyvoje 2008/115/EB, skaičius;“; [74 pakeit.]

"

-ac)  1 dalyje įterpiamas šis punktas:"

„ac) trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimamas administracinis arba teismo sprendimas arba nurodymas juos sulaikyti, kaip nurodyta Direktyvoje 2008/115/EB, skaičius, duomenis suskirstant pagal mėnesį, kurį trečiųjų šalių piliečiai buvo sulaikyti;“; [75 pakeit.]

"

-ad)  1 dalyje įterpiamas šis punktas:"

„ad) trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitiniu laikotarpiu priimamas administracinis arba teismo sprendimas arba nurodymas dėl jų sulaikymo alternatyvos, kaip nurodyta Direktyvoje 2008/115/EB, skaičių, duomenis suskirstant pagal alternatyvos pobūdį:

   i) įsipareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas;
   ii) užstatas finansinės garantijos pavidalu;
   iii) pareiga neišvykti iš nustatytos vietos;
   iv) kitos sulaikymo alternatyvos;“; [76 pakeit.]

"

-ae)  1 dalyje įterpiamas šis punktas:"

„ae) trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas dėl sulaikymo alternatyvos, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/115/EB, duomenis suskirstant duomenis pagal mėnesį, kurį tų asmenų atžvilgiu buvo priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas, duomenis toliau suskirstant pagal alternatyvos pobūdį:

   i) įsipareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas;
   ii) užstatas finansinės garantijos pavidalu;
   iii) pareiga neišvykti iš nustatytos vietos;
   iv) kitos sulaikymo alternatyvos;“; [77 pakeit.]

"

-af)  1 dalyje įterpiamas šis punktas:"

„af) trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių per ataskaitinį laikotarpį priimtas sprendimas atidėti išsiuntimą pagal Direktyvos 2008/115/EB 9 straipsnį, skaičių, duomenis suskirstant pagal atidėjimo pagrindą ir atitinkamų asmenų pilietybę;“; [78 pakeit.]

"

-ag)  1 dalyje po a punkto įterpiamas šis punktas:"

„ag) trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių ataskaitiniu laikotarpiu priimtas administracinis ar teismo sprendimas arba nurodymas juos sulaikyti ir kurių atžvilgiu vyksta teisminės peržiūros procedūros, kaip nurodyta Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 2 dalyje, skaičių;“; [79 pakeit.]

"

a)  1 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) trečiųjų šalių piliečių, kurie jau yra išvykę iš valstybės narės teritorijos pagal administracinį arba teismo sprendimą arba aktą, nurodytą a punkte, skaičių, suskirstant šiuos duomenis duomenis suskirstant pagal sugrąžintų asmenų pilietybę, grąžinimo rūšį ir gautos pagalbos rūšį ir, taip pat pagal paskirties šalį, duomenis toliau suskirstant pagal sugrąžintų trečiosios šalies piliečių kilmės šalį;“; [80 pakeit.]

"

aa)  1 dalis papildoma šiuo punktu:"

„ba) trečiųjų šalių piliečių, kurie jau yra išvykę iš valstybės narės teritorijos pagal administracinį arba teismo sprendimą arba aktą, skaičių, duomenis suskirstant pagal sprendimo ar akto pobūdį:

   i) vadovaujantis oficialiu Sąjungos readmisijos susitarimu;
   ii) vadovaujantis neoficialiu Sąjungos readmisijos susitarimu;
   iii) vadovaujantis nacionaliniu readmisijos susitarimu;

Šie statistiniai duomenys toliau skirstomi pagal atitinkamų asmenų paskirties šalį ir pilietybę.“; [81 pakeit.]

"

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. 1 dalyje nurodyta statistika yra skirstoma pagal susijusio asmens amžių ir lytį, taip pat pagal nelydimus nepilnamečius. Ji renkama ataskaitiniu trijų kalendorinių mėnesių vieno kalendorinio mėnesio laikotarpiu ir yra pateikiama pateikiama Komisijai (Eurostatui) per du mėnesius dvi savaites nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pirmasis ataskaitinis laikotarpis yra 2020 m. sausio–kovo mėn. [82 pakeit.]

"

4)  8 straipsnis išbraukiamas;

4a)  9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Valstybės narės praneša Komisijai (Eurostatui) apie naudotus duomenų šaltinius, šių šaltinių pasirinkimo priežastis, apie pasirinktų duomenų šaltinių poveikį statistikos kokybei, apie įdiegtus asmens duomenų apsaugos mechanizmus ir apie taikytus vertinimo metodus, taip pat praneša Komisijai (Eurostatui) apie atitinkamus pakeitimus.“; [83 pakeit.]

"

4b)  įterpiamas šis straipsnis:"

„9a straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytos apibrėžtys.

Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas:

   a) apibrėžiant šalies, kurioje gimė atitinkami asmenys, grupių, ankstesnės ir būsimos nuolatinės gyvenamosios vietos šalies grupių ir pilietybės grupių kategorijas, kaip numatyta 3 straipsnio 1 dalyje;
   b) apibrėžiant pagrindo išduoti leidimą gyventi kategorijas, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies a punkte;
   c) apibrėžiant papildomą duomenų skirstymą;
   d) nustatant taisykles dėl tikslumo ir kokybės standartų.“; [84 pakeit.]

"

5)  10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kad būtų nustatytos skirstymo nuostatos pagal 4, 5, 6 ir 7 straipsnius ir tinkamų formatų taisyklės duomenims perduoti pagal 9 straipsnį kuriais nustatomos tinkamų formatų taisyklės duomenims perduoti pagal 9 straipsnį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“; [85 pakeit.]

Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

"

b)  2 dalies dalis d punktas išbraukiamas išbraukiama. [86 pakeit.]

5a)  įterpiamas šis straipsnis:"

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  9a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 9a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“; [87 pakeit.]

"

5b)  11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  antraštė pakeičiama taip:"

„Komiteto procedūra“; [88 pakeit.]

"

b)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Komisijai padeda Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 įsteigtas Europos statistikos sistemos komitetas. Tas komitetas yra komitetas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011.“; [89 pakeit.]

"

c)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 ir 10 straipsniai, atsižvelgiant į minėto reglamento 11 straipsnio nuostatas.“; [90 pakeit.]

"

d)  3 dalis išbraukiama. [91 pakeit.]

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamento (EB) Nr. 862/2007 4 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 7 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis taikomi nuo 2020 m. kovo 1 d.

Reglamento (EB) Nr. 862/2007 4 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 6 straipsnio 1 ir 3 dalys taikomos nuo 2020 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(2)2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 311/76 dėl statistinių duomenų rinkimo apie darbuotojus užsieniečius (OL L 199, 2007 7 31, p. 23).
(3)2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
(4) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 168).
(5) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(6)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(7) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(8) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).
(9) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).
(10) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).
(11) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).
(12) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).
(13) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 180, 2013 6 29, p. 1).
(14) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96).


ES prisijungimas prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto ***
PDF 115kWORD 41k
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto projekto (06929/2019 – C8-0133/2019 – 2018/0214(NLE))
P8_TA(2019)0360A8-0187/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06929/2019),

–  atsižvelgdamas į Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktą, kuris buvo pasirašytas 2015 m. gegužės 20 d. Ženevoje (11510/2018),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0133/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją ir Tarptautinės prekybos komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0187/2019),

1.  pritaria Europos Sąjungos prisijungimui prie akto;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.


Sąjungos veiksmai prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto ***I
PDF 139kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto (COM(2018)0365 – C8-0383/2018 – 2018/0189(COD))
P8_TA(2019)0361A8-0036/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0365),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0383/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdami į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0036/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į tris Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos. Pirmas ir antras pareiškimai kartu su galutiniu teisėkūros procedūra priimtu aktu bus paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto

P8_TC1-COD(2018)0189


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1753.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl galimybės ES geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams

Komisija atsižvelgia į 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl galimybės Europos Sąjungos geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams.

Siekdama surinkti daugiau ne žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos bendrojoje rinkoje ekonominių ir teisinių įrodymų, Komisija 2018 m. lapkričio mėn. pradėjo tyrimą, kuris papildė 2013 m. atliktą tyrimą; atlikdama šį tyrimą ji taip pat siekia gauti papildomos informacijos apie konkurencingumą, nesąžiningą konkurenciją, klastojimą, vartotojų požiūrį, išlaidų ir naudos santykį, taip pat ne žemės ūkio GN apsaugos modelių veiksmingumą, atsižvelgiant į proporcingumo principą.

Atsižvelgdama į Geresnio reglamentavimo principus ir įsipareigojimus, nustatytus 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, Komisija išnagrinės tyrimą ir ataskaitą dėl Sąjungos dalyvavimo Ženevos akte, kaip nurodyta Reglamento dėl Sąjungos veiksmų prisijungus prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto straipsnyje dėl peržiūros ir stebėsenos ir įvertins visus galimus tolesnius veiksmus.

Komisijos pareiškimas dėl Reglamento 9a straipsnio 3 dalyje nustatytos procedūros

Komisija pažymi, kad nors Reglamento 9a straipsnio 3 dalyje nustatyta procedūra yra teisinė būtinybė, kylanti iš Sąjungos išimtinės kompetencijos, ji vis dėlto gali pareikšti, kad, atsižvelgiant į dabartinį ES acquis, bet koks tokio pobūdžio Komisijos įsikišimas turėtų būti išimtinis ir tinkamai pagrįstas. Konsultacijose su valstybe nare Komisija dės visas pastangas, kad kartu su valstybe nare pašalintų visas problemas ir išvengtų neigiamos nuomonės paskelbimo. Komisija pažymi, kad apie kiekvieną neigiamą nuomonę bus raštu pranešta atitinkamai valstybei narei ir, remiantis SESV 296 straipsniu, bus nurodytos tokią nuomonę pagrindžiančios priežastys. Komisija taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad neigiama nuomonė neužkerta kelio pateikti kitą paraišką dėl tos pačios kilmės vietos nuorodos, jei neigiamoje nuomonėje nurodytos priežastys vėliau buvo tinkamai išspręstos arba tapo negaliojančiomis.

Komisijos pareiškimas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos akto pasiūlymo

Komisija pažymi, kad Sąjunga turi išimtinę išorės kompetenciją geografinių nuorodų srityje ir kad ji prisijungia prie Lisabonos susitarimo Ženevos akto kaip atskira šalis. Ši išimtinė kompetencija suteikta remiantis Europos Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimu (byla C-389/15 – Komisija / Taryba). Atsižvelgiant į ES išimtinę išorės kompetenciją, valstybės narės negali tapti Ženevos akto šalimis kaip atskiros šalys ir jos nebeturėtų pačios saugoti trečiųjų šalių, kurios yra Lisabonos sistemos narės, užregistruotų naujų geografinių nuorodų. Komisija, atsižvelgdama į išskirtines aplinkybes, susijusias su tuo, kad septynios valstybės narės jau ilgą laiką yra Lisabonos susitarimo šalys, kad jos turi daug intelektinės nuosavybės, įregistruotos pagal Lisabonos susitarimą, ir kad reikalingas sklandus perėjimas, išimties tvarka buvo pasirengusi sutikti, kad šiuo konkrečiu atveju Bulgarijai, Čekijai, Slovakijai, Prancūzijai, Vengrijai, Italijai ir Portugalijai būtų leista prisijungti prie Ženevos akto atsižvelgiant į ES interesus.

Komisija griežtai prieštarauja Tarybai, kuri toliau primygtinai reikalauja suteikti galimybę visoms to pageidaujančioms ES valstybėms narėms kartu su Sąjunga ratifikuoti Ženevos aktą arba prie jo prisijungti ir kuri kaip priežastį nurodo Sąjungos balsavimo teisių sureguliavimą atsižvelgiant į Ženevos akto 22 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktį, o ne pirmiau minėtas išskirtines aplinkybes.

Be to, Komisija norėtų priminti, kad, atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga yra pasinaudojusi savo vidaus kompetencija žemės ūkio geografinių nuorodų srityje, ES valstybės narės negali turėti savo nacionalinių žemės ūkio geografinių nuorodų apsaugos sistemų.

Todėl Komisija pasilieka galimybę pasinaudoti savo teisėmis, įskaitant teisę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis dėl Tarybos sprendimo, ir bet kuriuo atveju mano, kad šis atvejis negali tapti precedentu jokiems kitiems esamiems ar būsimiems tarptautiniams ir (arba) PINO susitarimams, ypač tais atvejais, kai ES pati jau yra ratifikavusi tarptautinius susitarimus remdamasi savo išimtine kompetencija.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 55.


ES ir Filipinų susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų ***
PDF 116kWORD 41k
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Filipinų Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo Sąjungos vardu projekto (15056/2018 – C8-0051/2019 – 2016/0156(NLE))
P8_TA(2019)0362A8-0191/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15056/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Filipinų Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų projektą(1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0051/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0191/2019),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Filipinų Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 322, 2018 12 18, p. 3.


Tarptautinis susitarimas dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių ***
PDF 114kWORD 41k
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl 2015 m. Tarptautinio susitarimo dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (06781/2019 – C8-0134/2019 –2017/0107(NLE))
P8_TA(2019)0363A8-0186/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06781/2019),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Tarptautinio susitarimo dėl alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių projektą (11178/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0134/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0186/2019),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.


Audito Rūmų nario skyrimas: Viorel Ștefan
PDF 115kWORD 41k
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Viorelį Ştefaną Audito Rūmų nariu (C8-0049/2019 – 2019/0802(NLE))
P8_TA(2019)0364A8-0194/2019

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8‑0049/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0194/2019),

A.  kadangi 2019 m. vasario 14 d. laišku Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Viorelio Ştefano skyrimo Audito Rūmų nariu;

B.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

C.  kadangi per 2019 m. balandžio 8 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia neigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Viorelį Ştefaną Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


Audito Rūmų narės skyrimas: Ivana Maletić
PDF 115kWORD 41k
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Ivaną Maletić Audito Rūmų nare (C8-0116/2019 – 2019/0803(NLE))
P8_TA(2019)0365A8-0195/2019

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0116/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0195/2019),

A.  kadangi 2019 m. kovo 5 d. laišku Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Ivanos Maletić skyrimo Audito Rūmų nare;

B.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomos kandidatės kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

C.  kadangi per 2019 m. balandžio 8 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidatės, kurią Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nare, klausymas;

1.  teikia teigiamą  nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Ivaną Maletić Audito Rūmų nare;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


Asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsauga ***I
PDF 145kWORD 52k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (COM(2018)0218 – C8-0159/2018 – 2018/0106(COD))
P8_TA(2019)0366A8-0398/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0218),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 16, 33, 43, 50 straipsnius, 53 straipsnio 1 dalį, 62, 91, 100, 103, 109, 114, 168, 169, 192, 207 straipsnius ir 325 straipsnio 4 dalį bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 31 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0159/2018),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomones dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 16 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 50 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį, 91, 100, 114 straipsnius, 168 straipsnio 4 dalį, 169 straipsnį, 192 straipsnio 1 dalį ir 325 straipsnio 4 dalį bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 31 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 26 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0398/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos

P8_TC1-COD(2018)0106


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/1937.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos

Atlikdama Direktyvos 27 straipsnyje numatytą peržiūrą, Komisija, kai tinkama, pagal SESV 154 straipsnį pasikonsultavusi su socialiniais partneriais, apsvarstys galimybę pateikti pasiūlymą išplėsti jos taikymo sritį tam tikriems SESV 153 ir 157 straipsniais grindžiamiems aktams.

(1) OL C 405, 2018 11 9, p. 1.
(2) OL C 62, 2019 2 15, p. 155.


Kolektyvinis investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimas tarpvalstybiniu mastu (Direktyva) ***I
PDF 128kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl kolektyvinio investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tarpvalstybiniu mastu (COM(2018)0092 – C8-0111/2018 – 2018/0041(COD))
P8_TA(2019)0367A8-0430/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0092),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0111/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0430/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2009/65/EB ir 2011/61/ES nuostatos dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo tarpvalstybiniu mastu

P8_TC1-COD(2018)0041


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/1160.)

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 50.


Kolektyvinio investavimo fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimas tarpvalstybiniu mastu (Reglamentas) ***I
PDF 128kWORD 40k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo fondų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013 ir (ES) Nr. 346/2013 (COM(2018)0110 – C8-0110/2018 – 2018/0045(COD))
P8_TA(2019)0368A8-0431/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0110),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0110/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0431/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl palankesnių sąlygų tarpvalstybiniu mastu platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 345/2013, (ES) Nr. 346/2013 ir (ES) Nr. 1286/2014

P8_TC1-COD(2018)0045


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1156.)

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 50.


Kapitalo reikalavimai (Reglamentas) ***I
PDF 131kWORD 56k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl sverto koeficiento, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, sandorio šalies kredito rizikos, rinkos rizikos, pagrindinių sandorio šalių pozicijų, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų, didelių pozicijų, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimų ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (COM(2016)0850 – C8-0480/2016 – 2016/0360A(COD))
P8_TA(2019)0369A8-0242/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0850),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0480/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 18 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui padalyti pirmiau nurodytą Komisijos pasiūlymą į dvi dalis ir juo remiantis parengti du atskirus teisėkūros pranešimus,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0242/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

P8_TC1-COD(2016)0360A


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/876.)

(1) OL C 34, 2018 1 31, p. 5.
(2) OL C 209, 2017 6 30, p. 36.


Kapitalo reikalavimai (Direktyva) ***I
PDF 130kWORD 51k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių bei įgaliojimų ir kapitalo apsaugos priemonių (COM(2016)0854 – C8-0474/2016 – 2016/0364(COD))
P8_TA(2019)0370A8-0243/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0854),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0474/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0243/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių

P8_TC1-COD(2016)0364


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/878.)

(1) OL C 34, 2018 1 31, p. 5.
(2) OL C 209, 2017 6 30, p. 36.


Kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumai (Reglamentas) ***I
PDF 129kWORD 55k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo (COM(2016)0851 – C8-0478/2016 – 2016/0361(COD))
P8_TA(2019)0371A8-0216/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0851),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0478/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0216/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014

P8_TC1-COD(2016)0361


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/877.)

(1) OL C 34, 2018 1 31, p. 17.
(2) OL C 209, 2017 6 30, p. 36.


Kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumai (Direktyva) ***I
PDF 129kWORD 48k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo ir iš dalies keičiamos Direktyva 98/26/EB, Direktyva 2002/47/EB, Direktyva 2012/30/ES, Direktyva 2011/35/ES, Direktyva 2005/56/EB, Direktyva 2004/25/EB ir Direktyva 2007/36/EB (COM(2016)0852 – C8-0481/2016 – 2016/0362(COD))
P8_TA(2019)0372A8-0218/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0852),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0481/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0218/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB

P8_TC1-COD(2016)0362


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/879.)

(1) OL C 34, 2018 1 31, p. 17.
(2) OL C 209, 2017 6 30, p. 36.


Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai ***I
PDF 232kWORD 64k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių (COM(2018)0339 – C8-0206/2018 – 2018/0171(COD))
P8_TA(2019)0373A8-0180/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0339),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0206/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  pasikonsultavęs su Europos Centriniu Banku,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0180/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių

P8_TC1-COD(2018)0171


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(2),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai gali padėti išspręsti kai kurias problemas, kurias atskleidė ar sukėlė 2007–2008 m. finansų krizė. Konkrečiau, valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai galbūt galėtų padėti bankams ir kitoms finansų įstaigoms geriau diversifikuoti savo valstybės pozicijas, toliau silpninti bankų ir vyriausybės sąsajas ir išplėsti eurais išreikšto mažos rizikos turto pasiūlą, palengvinant pinigų politikos įgyvendinimą. Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai taip pat galėtų padidinti mažose ir mažiau likvidžiose nacionalinėse rinkose išleistų obligacijų patrauklumą tarptautiniams investuotojams, o tai galėtų paskatinti rizikos pasidalijimą privačiajame sektoriuje ir rizikos mažinimą bei skatinti veiksmingesnį rizikos paskirstymą tarp finansų subjektų;

(2)  pagal galiojančią teisinę sistemą valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai būtų vertinami kaip pakeitimo vertybiniais popieriais produktai, todėl jiems turėtų būti taikomi papildomi mokesčiai ir nuolaidos, palyginti su mokesčiais ir nuolaidomis, kurie taikomi euro zonos valstybės obligacijoms pagrindiniame portfelyje. Šie papildomi mokesčiai ir nuolaidos trukdytų leisti ir naudoti valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius privačiajame sektoriuje, nepaisant to, kad valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai kelia mažesnę riziką už kitų tipų pakeitimo vertybiniais popieriais produktus. Vis dėlto tam tikra rizika, pavyzdžiui, sandėliavimo rizika ir SPS personalo nesąžiningo elgesio rizika, išlieka. Todėl valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams turėtų būti taikoma reguliavimo sistema, kuria būtų geriau atsižvelgiama į valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių savybes, kad šis produktas galėtų atsirasti rinkoje;

(2a)  valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams kaip pakeitimo vertybiniais popieriais produktui kyla specifinė produkto rizika, susijusi su SPS, kurie yra teisiškai atskiras, savarankiškas subjektas, sukurtas valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams leisti. Ne bankų sistemos pirmojo nuostolio segmentas bus esminis bankų ir vyriausybės ryšius mažinantis veiksnys. Todėl lengvatinė valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio turto reguliavimo tvarka turėtų būti taikoma ir bankų turimam valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių didesnio prioriteto segmentui;

(3)  sudaryti palankias sąlygas sukurti rinkos principais grindžiamą valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo sistemą yra dalis Komisijos pastangų mažinti riziką finansiniam stabilumui ir užbaigti bankų sąjungos kūrimą. Valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais galima paremti tolesnį bankų sektoriaus portfelio diversifikavimą, kartu sukuriant naują aukštos kokybės užtikrinimo priemonių šaltinį, ypač tinkantį vykdant tarpvalstybinius finansinius sandorius ir centrinių bankų Eurosistemoje bei pagrindinių sandorio šalių veiklai. Be to, sukūrus valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sistemą, būtų padidintas turimas tarpvalstybinio investavimo ir privačiojo rizikos pasidalijimo priemonių asortimentas, kuriuo prisidedama prie Komisijos pastangų užbaigti kurti bankų sąjungą ir įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungą stiprinti ir toliau integruoti Europos kapitalo rinkas;

(4)  valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai neapima valstybių narių rizikos ir nuostolių pasidalijimo, nes valstybės narės abipusiai neužtikrins savo atitinkamų įsipareigojimų pagrindiniame valstybės obligacijų portfelyje. Siekiant sukurti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo sistemą taip pat nereikėtų keisti dabartinės valstybės pozicijų reguliavimo tvarkos;

(5)  siekiant bankų sąjungos ir vidaus rinkos geografinio rizikos diversifikavimo tikslų, pagrindinis valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelis turėtų būti sudarytas iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, valstybės obligacijų. Siekiant išvengti valiutos rizikos, turėtų būti leidžiama į valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinį portfelį įtraukti tik valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, išleistas eurais išreikštas valstybės obligacijas. Siekiant užtikrinti, kad kiekvienos euro zonos valstybės narės valstybės obligacijos prisidėtų prie valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės dalyvavimą užtikrinant stabilumą visoje euro zonoje, santykinė nacionalinių valstybės obligacijų svertinė vertė valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindiniame portfelyje turėtų būti labai artima santykinei atitinkamų valstybių narių nacionalinių centrinių bankų turimai Europos Centrinio Banko kapitalo pasirašytos dalies svertinei vertei;

(6)  siekiant užtikrinti aukštos kokybės mažos rizikos turtą ir kartu atsižvelgti į skirtingus investuotojų norimos prisiimti rizikos lygius, valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją turėtų sudaryti didesnio prioriteto segmentas ir vienas ar keli subordinuotieji segmentai. Didesnio prioriteto segmentas, atitinkantis septyniasdešimt procentų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos nominaliosios vertės, turėtų užtikrinti, kad valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos tikėtinų nuostolių lygis atitiktų saugiausių euro zonos valstybės obligacijų tikėtinų nuostolių lygį, atsižvelgiant į valstybės obligacijų pagrindiniame valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelyje riziką ir koreliaciją. Subordinuotieji segmentai turėtų apsaugoti didesnio prioriteto segmentą. ▌Siekiant apriboti mažesnio prioriteto segmento riziką (segmentas, kuriam nuostoliai tenka prieš bet kurį kitą segmentą), mažesnio prioriteto segmento nominalioji vertė turėtų būti ne mažesnė kaip 5 % visos neapmokėtos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos nominaliosios vertės. Turint omenyje ypatingą produkto sudėtingumą mažmeniniai vartotojai turėtų galėti įsigyti tik didesnio prioriteto segmentus, bet ne mažesnio prioriteto segmentus;

(7)  siekiant užtikrinti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos vientisumą ir kuo labiau apriboti riziką, susijusią su pagrindinio valstybės obligacijų portfelio turėjimu ir valdymu, pagrindinių valstybės obligacijų terminai turėtų būti glaudžiai suderinti su valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių terminais, o pagrindinio valstybės obligacijų portfelio sudėtis turėtų būti fiksuota visą valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių gyvavimo ciklą;

(8)  standartizuota valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio portfelio sudėtis gali sudaryti sunkumų arba trukdyti išleisti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją, kai rinkoje nėra vienos ar kelių valstybių narių valstybės obligacijų. Dėl šios priežasties konkrečios valstybės narės valstybės obligacijos gali būti neįtraukiamos į būsimas valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijas, jei ir kol tos valstybės narės valstybės obligacijų išleidimas yra labai ribotas dėl sumažėjusio valstybės skolos poreikio arba pablogėjusios prieigos prie rinkos;

(9)  siekiant užtikrinti, kad valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai būtų pakankamai vienodi, tam tikros valstybės narės valstybės obligacijų neįtraukti į pagrindinį valstybės obligacijų portfelį ir vėl jas įtraukti turėtų būti leidžiama tik Komisijai priėmus sprendimą, užtikrinant, kad tuo pačiu metu išleidžiamų visų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinis valstybės obligacijų portfelis būtų toks pat. Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai yra nauji produktai ir siekiant užtikrinti jų emisijos tęstinumą rinkoje, turi būti laiku užtikrintas sprendimų priėmimo mechanizmas, kad būtų galima koreguoti pagrindinį valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelį tais atvejais, kai valstybė narė nebeturi prieigos prie rinkos. Be to, apžvalgininkai ir suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą, kad gali kilti neigiamas poveikis likvidumui pagrindinių valdžios obligacijų rinkose, o į tą susirūpinimą reikia rimtai atsižvelgti. Dėl tos priežasties šiuo reglamentu Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(5), pavedama pareiga stebėti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių ir pagrindinių valstybės obligacijų rinkas, kad būtų laiku pastebėta sutrikimų rizika;

(9a)  Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, remiantis EVPRI pastabomis ir gautomis ataskaitomis, nustatyti aiškią rinkos likvidumo apibrėžtį ir jo apskaičiavimo metodiką, taip pat nustatyti kriterijus, kuriais remdamasi EVPRI įvertintų, ar valstybė narė pagal šį reglamentą nebeturi prieigos prie rinkos. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą. Komisija, atlikdama su tokiu deleguotuoju aktu susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jo tekstą, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir deramai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(10)  kiekvienos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos didesnio prioriteto segmento fiksuotas dydis gali būti sumažintas būsimoms valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijoms, kai dėl nepalankių rinkos pokyčių, kurie labai sutrikdo valstybės skolos vertybinių popierių rinkos veikimą valstybėje narėje ar Sąjungoje, reikalingas mažesnis dydis, siekiant užtikrinti nuolat aukštą didesnio prioriteto segmento kredito kokybę ir mažą riziką. Pasibaigus tokiems nepalankiems rinkos pokyčiams, būsimų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų didesnio prioriteto segmento dydis turėtų būti grąžintas iki pradinės vertės – septyniasdešimties procentų; ▌

(11)  investuotojai turėtų būti kiek įmanoma apsaugoti nuo įstaigos, kuri įsigyja valstybės obligacijas („pirminis pirkėjas“), nemokumo rizikos, siekiant surinkti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinį portfelį. Dėl šios priežasties valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius gali išleisti tik specialiosios paskirties subjektai (SPS), kurie yra išskirtinai įsteigti valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams leisti ir valdyti ir kurie nevykdo jokios kitos veiklos, pavyzdžiui, neteikia kreditų. Dėl tos pačios priežasties SPS turėtų būti taikomi griežti turto atskyrimo reikalavimai;

(12)  siekiant valdyti ribotus terminų nesutapimus laikotarpiu nuo tada, kai gaunamos pajamos iš pagrindinio portfelio skolos tvarkymo, iki mokėjimo datų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių investuotojams, SPS turėtų būti leista investuoti iš valstybės obligacijų pagrindinio portfelio skolos tvarkymo gautas pajamas tik į pinigus arba į labai likvidžias finansines priemones, kurioms būdinga maža rinkos ir kredito rizika;

(12a)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad SPS turimoms vyriausybės obligacijoms būtų taikoma tokia pat tvarka kaip kitoms turimoms tos pačios vyriausybės obligacijoms arba kitoms tomis pačiomis sąlygomis išleistoms vyriausybės obligacijoms;

(13)  tik produktams, kurie atitinka reikalavimus, susijusius su pagrindinio portfelio sudėtimi ir terminu, didesnio prioriteto ir subordinuotųjų segmentų dydžiu, kaip numatyta šiame reglamente, ir kurių emisija atitinka šiame reglamente nustatytą priežiūros tvarką, turėtų būti taikoma šiame reglamente nustatyta reguliavimo tvarka;

(14)  EVPRI sertifikavimo sistema turėtų užtikrinti, kad valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija atitiktų šį reglamentą. Todėl EVPRI turėtų sudaryti patvirtintų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sąrašą, kad investuotojai galėtų patikrinti, ar produktas, kuris yra siūlomas parduoti kaip valstybės obligacijomis užtikrintas vertybinis popierius, iš tikrųjų yra valstybės obligacijomis užtikrintas vertybinis popierius. Dėl tos pačios priežasties EVPRI šiame sąraše turėtų nurodyti, ar valstybės obligacijomis užtikrintiems vertybiniams popieriams buvo taikomos kokios nors sankcijos, ir pašalinti iš sąrašo produktus, kurie pažeidžia šį reglamentą;

(15)  investuotojai turėtų turėti galimybę remtis ▌EVPRI atliekamu valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sertifikavimu ir SPS teikiama informacija. Informacija apie valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius ir valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio portfelio valstybės obligacijas turėtų suteikti investuotojams galimybę suprasti, įvertinti ir palyginti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sandorius, o ne pasikliauti tik trečiosiomis šalimis, įskaitant kredito reitingų agentūras. Tokia galimybė turėtų leisti investuotojams elgtis apdairiai ir veiksmingai atlikti išsamų patikrinimą. Todėl informacija apie valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius turėtų būti laisvai prieinama investuotojams, naudojant standartinius šablonus, svetainėje, kurioje užtikrinamas nuolatinis prieinamumas;

(16)  siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti, kad būtų išlaikytas pasitikėjimas valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais, EVPRI turėtų numatyti atitinkamas administracines sankcijas ir taisomąsias priemones, taikomas dėl neatsargių ar tyčinių valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pranešimų arba produktų reikalavimų pažeidimų;

(17)  įvairiuose finansų sektoriuose investuotojai turėtų galėti investuoti į valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jie investuoja į pagrindines euro zonos valstybės obligacijas, išskyrus investicijas į bankų turimus valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių subordinuotuosius segmentus. Todėl būtina iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB(6), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013(7), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB(8) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2341(9) siekiant užtikrinti, kad valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių atžvilgiu būtų taikoma ta pati reguliavimo tvarka kaip jų pagrindinio turto atžvilgiu įvairiuose reguliuojamuose finansų sektoriuose;

(18)  siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir investuotojų pasitikėjimą ir skatinti likvidumą, būtina tinkamai ir veiksmingai prižiūrėti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkas. Todėl EVPRI turi būti informuota apie išleistus valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius ir gauti iš SPS visą reikiamą informaciją, kad galėtų vykdyti savo priežiūros užduotis. Atitikties šiam reglamentui priežiūra pirmiausia turėtų būti atliekama siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir prireikus apimti aspektus, kurie gali būti susiję su reguliuojamų finansų subjektų vykdomu valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimu ar turėjimu;

(19)  valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkimu užsiimančių arba valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkose dalyvaujančių įmonių nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų atidžiai koordinuoti savo priežiūros veiklą ir užtikrinti, kad jų sprendimai būtų nuoseklūs; ▌

(20)  atsižvelgiant į tai, kad valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai yra nauji produktai, kurių poveikis pagrindinių valstybės skolos vertybinių popierių rinkoms nežinomas, Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir nacionalinės kompetentingos ir paskirtosios institucijos, atsakingos už makroprudencines priemones, gali prižiūrėti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinką. Todėl ESRV turėtų naudotis jai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010(10) suteiktais įgaliojimais ir prireikus teikti kompetentingoms institucijoms įspėjimus ir pasiūlymus imtis taisomųjų priemonių.

(21)  kaip įstaigai, turinčiai labai specializuotą patirtį vertybinių popierių rinkose, EVPRI tikslinga patikėti parengti techninių reguliavimo standartų projektus, susijusius su investicijų, kurias SPS gali įgyvendinti naudodamas iš valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio portfelio pagrindinės sumos ar palūkanų mokėjimų gaunamas pajamas, rūšimis, informacija, kurią SPS turi pateikti EVPRI pranešdamas apie valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų išleidimą, informacija, kuri turi būti pateikta ir patvirtinta prieš perduodant valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija įpareigojimais. Komisija turėtų būti įgaliota priimti tuos standartus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius;

(22)  Komisija taip pat turėtų būti įgaliota priimti techninius įgyvendinimo standartus įgyvendinimo aktais pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį, susijusius su SPS taikomu reikalavimu pranešti apie išleidžiamą valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją prieš ją išleidžiant;

(23)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nuspręsti, ar valstybės narės valstybės obligacijos turėtų būti pašalintos iš valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinio portfelio arba įtrauktos į pagrindinį portfelį ir ar turėtų būti pakeistas būsimų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų didesnio prioriteto segmento dydis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(11);

(24)  kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslo – sukurti valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sistemos, nes valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkos atsiradimas priklauso nuo kliūčių, kylančių taikant Sąjungos teisės aktus, pašalinimo, ir kadangi visų institucinių investuotojų ir subjektų, dalyvaujančių valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių veikloje, lygios galimybės vidaus rinkoje gali būti pasiektos tik Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 skyrius

Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma bendroji valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo sistema.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas pirminiams pirkėjams, specialiosios paskirties subjektams, investuotojams ir bet kuriems kitiems subjektams, susijusiems su valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimu ar turėjimu.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  kompetentinga institucija – valdžios institucija arba įstaiga, oficialiai pripažinta pagal nacionalinę teisę ir įgaliota pagal nacionalinės arba Sąjungos teisės aktus vykdyti šiame reglamente nustatytas užduotis;

2)  valstybės obligacija – valstybės narės centrinės valdžios išleista skolos priemonė, kuri yra išreikšta ir finansuojama tos valstybės narės nacionaline valiuta ir kurios pradinis terminas yra vieni metai ar daugiau;

3)  valstybės obligacijomis užtikrintas vertybinis popierius – eurais išreikšta finansinė priemonė, kurios kredito rizika yra susijusi su valstybės obligacijų portfelio pozicijomis ir kuri atitinka šį reglamentą;

4)  specialiosios paskirties subjektas (SPS) – juridinis asmuo, išskyrus pirminį pirkėją, kuris išleidžia valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius ir vykdo su pagrindiniu valstybės obligacijų portfeliu susijusią veiklą pagal šio reglamento 7 ir 8 straipsnius;

5)  pirminis pirkėjas – juridinis asmuo, kuris savo sąskaita perka valstybės obligacijas ir vėliau jas perleidžia specialiosios paskirties subjektui valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo tikslu;

6)  investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių;

7)  segmentas – sutartyje nustatytas kredito rizikos segmentas, kuris yra susijęs su valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindiniu valstybės obligacijų portfeliu ir kuriam, palyginti su tos pačios sumos pozicija kitame tos kredito rizikos segmente, tenka didesnių arba mažesnių kredito nuostolių rizika;

8)  didesnio prioriteto segmentas – valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentas, kuriam priskiriami nuostoliai po visų tos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos subordinuotųjų segmentų;

9)  subordinuotasis segmentas – bet kuris valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentas, kuriam priskiriami nuostoliai prieš didesnio prioriteto segmentą;

10)  mažesnio prioriteto segmentas – bet kuris valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentas, kuriam priskiriami nuostoliai prieš bet kurį kitą segmentą.

2 skyrius

Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sudėtis, terminas ir struktūra

4 straipsnis

Pagrindinio portfelio sudėtis

1.  Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinį portfelį sudaro tik:

a)  valstybių narių, kurių valiuta yra euro, valstybės obligacijos;

b)  tų valstybės obligacijų išpirkimo pajamos.

2.  Kiekvienos valstybės narės valstybės obligacijų svertinė vertė valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindiniame portfelyje (bazinė svertinė vertė) yra lygi santykinei tos valstybės narės įnašo į Europos Centrinį Banką (ECB) svertinei vertei pagal ECB apmokėto kapitalo, kurį pasirašo valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, kapitalo pasirašymo raktą, kaip nustatyta Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 29 straipsnyje.

Tačiau SPS gali nukrypti nuo kiekvienos valstybės narės valstybės obligacijų nominaliosios vertės, nustatytos taikant bazinę svertinę vertę, ne daugiau kaip dešimčia procentų.

3.  Pirmą kartą patvirtinus valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius EVPRI nepagrįstai nedelsdama pradeda stebėseną ir nuolat vertina, ar egzistuoja viena iš šių situacijų:

a)  per praėjusius dvylika mėnesių (ataskaitinis laikotarpis) valstybė narė išleido mažiau nei pusę valstybės obligacijų sumos, kuri gaunama jos santykinę svertinę vertę, nustatytą pagal 2 dalį, padauginus iš agreguotos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių, išleistų per dvylika mėnesių iki ataskaitinio laikotarpio, sumos;

aa)   valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimas turėjo reikšmingą neigiamą poveikį valstybės narės valstybės obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, rinkos likvidumui;

b)  per praėjusius dvylika mėnesių valstybė narė finansavo bent pusę savo metinių finansavimo poreikių naudodama oficialią finansinę paramą, skirtą makroekonominio koregavimo programai įgyvendinti, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013(12) 7 straipsnyje, arba dėl kokių nors priežasčių ta valstybė narė nebeturi prieigos prie rinkos.

Pirmos pastraipos aa punkto tikslais rinkos likvidumas apibrėžiamas kaip minimalų kriterijų imant praėjusių trijų mėnesių rinkos platumo ir tvirtumo įrodymus, kuriuos patvirtina nedideli siūlomos ir prašomos kainos skirtumai, didelė prekybos apimtis ir didelis rinkos dalyvių skaičius.

Pirmos pastraipos aa punkto tikslais Komisija iki ... [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] pagal 24a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriame pateikia aiškią šiame reglamente vartojamą rinkos likvidumo apibrėžtį ir apskaičiavimo metodą.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais Komisija iki ... [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] pagal 24a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildo šį reglamentą, nustatydama kriterijus, kuriuos taikydama EVPRI vertina, ar šio straipsnio pirmos pastraipos tikslais valstybė narė nebeturi prieigos prie rinkos.

3a.  EVPRI nuolat stebi ir vertina, ar valstybė narė, kurios vyriausybės obligacijos įtrauktos į valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinį portfelį, vis dar turi prieigą prie rinkos, ar pradėjo įgyvendinti makroekonominio koregavimo programą, jei valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimas turėjo reikšmingą neigiamą poveikį rinkos likvidumui, ir ar valstybių narių, turinčių ribotą prieigą prie vyriausybės obligacijų, bazinės svertinės vertės trukdo išleisti naujus valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, arba kuri nors iš šių situacijų nustojo egzistuoti.

Kai konsultuodamasi su ESRV EVPRI nustato, kad yra susidariusi 3 dalies pirmos pastraipos a arba aa punkte nurodyta padėtis, ji gali prašyti Komisijos pakoreguoti valstybių narių obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, bazines svertines vertes.

Jei konsultuodamasi su ESRV EVPRI nustato, kad yra susidariusi 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyta padėtis, ji gali prašyti Komisijos arba neįtraukti tos valstybės narės į pagrindinį valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelį, arba pakoreguoti valstybių narių obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, bazines svertines vertes.

Kai konsultuodamasi su ESRV EVPRI nustato, kad 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyta padėtis nustojo egzistuoti, ji gali prašyti Komisijos vėl įtraukti tos valstybės narės obligacijas į pagrindinį valstybės užtikrintų vertybinių popierių portfelį ir pakoreguoti valstybių narių obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, bazines svertines vertes.

Gavusi antroje, trečioje ir ketvirtoje pastraipose minėtą prašymą ir remdamasi EVPRI pateiktomis priežastimis ir įrodymais Komisija per 48 valandas atlieka vieną iš šių veiksmų:

a)  priima įgyvendinimo aktą, kuriuo valstybės narės vyriausybės obligacijos neįtraukiamos į pagrindinį valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelį, arba pakoreguoja atitinkamų valstybių narių bazines svertines vertes;

b)  priima įgyvendinimo aktą, kuriuo atmetamas prašymas dėl neįtraukimo arba atitinkamų valstybių narių bazinių svertinių verčių koregavimo; arba

c)  priima įgyvendinimo aktą, kuriuo vėl įtraukiamos tos valstybės narės obligacijos į pagrindinį valstybės užtikrintų vertybinių popierių portfelį ir pakoreguojamos valstybių narių obligacijų, įtrauktų į pagrindinį portfelį, bazinės svertinės vertės.

3b.  Bet kuris šio straipsnio 3a dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Kai taikant pagal 3a dalį priimtą įgyvendinimo aktą valstybė narė neįtraukiama į pagrindinį valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių portfelį, likusių valstybių narių valstybės obligacijų bazinės svertinės vertės nustatomos neįtraukiant 3a dalyje nurodytos valstybės narės valstybės obligacijų ir taikant 2 dalyje nustatytą apskaičiavimo metodą. Kai taikomas pagal 3a dalį priimtas įgyvendinimo aktas ir pakoreguojamos bazinės svertinės vertės, tos bazinės svertinės vertės nustatomos pagal minėtą įgyvendinimo aktą.

Neįtraukimas arba koregavimas galioja pirminį vieno mėnesio laikotarpį. Pasikonsultavusi su Komisija EVPRI gali pratęsti šiame straipsnyje nurodyto neįtraukimo arba bazinės svertinės vertės koregavimo laikotarpį papildomiems vieno mėnesio laikotarpiams, priimdama įgyvendinimo aktą. Jei neįtraukimas arba koregavimas nepratęsiamas iki pradinio laikotarpio pabaigos arba bet kurio tolesnio pratęsimo laikotarpio pabaigos, jis savaime nustoja galioti.

3c.   Priėmus sprendimą pagal 3a ir 3b dalis apie jį turi būti laiku informuojamas ECB.

5 straipsnis

Pagrindinio turto terminas

1.  Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių segmentų, kurie priklauso tai pačiai emisijai, pradinis terminas yra tas pats. Tas terminas yra lygus valstybės obligacijos, kurios likutinis terminas yra ilgiausias pagrindiniame portfelyje, likutiniam terminui arba ne daugiau kaip viena diena už jį ilgesnis.

2.  Bet kurios valstybės obligacijos, esančios valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindiniame portfelyje, likutinis terminas negali būti daugiau kaip šešiais mėnesiais trumpesnis už valstybės obligacijos, kurios likutinis terminas yra ilgiausias tame portfelyje, likutinį terminą.

6 straipsnis

Segmentų struktūra, mokėjimai ir nuostoliai

1.  Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją sudaro vienas didesnio prioriteto segmentas ir vienas ar keli subordinuotieji segmentai. Neapmokėta didesnio prioriteto segmento nominalioji vertė yra septyniasdešimt procentų visos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos neapmokėtos nominaliosios vertės. Subordinuotųjų segmentų skaičių ir neapmokėtas nominaliąsias vertes nustato SPS, atsižvelgdamas į tai, kad mažesnio prioriteto segmento nominalioji vertė yra ne mažesnė nei penki procentai visos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos neapmokėtos nominaliosios vertės.

2.  Jeigu neigiami pokyčiai smarkiai sutrikdo valstybės skolos vertybinių popierių rinkų veikimą valstybėje narėje arba Sąjungoje ir tą sutrikdymą Komisija patvirtino pagal 4 dalį, SPS mažina neapmokėtą bet kurios valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos, išleistos po tokio patvirtinimo, didesnio prioriteto segmento neapmokėtą nominaliąją vertę iki šešiasdešimties procentų.

Jei Komisija, remdamasi 4 dalimi, patvirtino, kad šis sutrikdymas nustojo egzistuoti, 1 dalis bus taikoma visoms valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijoms, išleistoms po to patvirtinimo.

3.  EVPRI stebi ir įvertina, ar 2 dalyje minima situacija egzistuoja arba nustojo egzistuoti, ir apie tai praneša Komisijai.

4.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad 2 dalyje minimas sutrikdymas egzistuoja arba nustojo egzistuoti. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.  Mokėjimai pagal valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius priklauso nuo valstybės obligacijų pagrindinio portfelio mokėjimų.

6.  Nuostolių paskirstymas ir mokėjimų tvarka nustatomi pagal valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentą ir yra fiksuoti visą valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos gyvavimo ciklą.

Nuostoliai pripažįstami ir priskiriami, kai jie patiriami.

7 straipsnis

Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimas ir SPS įsipareigojimai

1.  SPS atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)  jie yra įsisteigę Sąjungoje;

b)  jų veikla apsiriboja valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų išleidimu ir tvarkymu bei pagrindinio tų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų portfelio valdymu pagal 4, 5, 6 ir 8 straipsnius;

c)  tik SPS yra atsakingas už b punkte nurodytų paslaugų teikimą ir veiklą.

2.  SPS priklauso visas valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos pagrindinis portfelis.

Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos pagrindinis portfelis atitinka susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, apibrėžtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB(13) 2 straipsnio c punkte, kuriuo užtikrinami SPS finansiniai įsipareigojimai tos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos investuotojams.

Konkrečios valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių turėjimas nesuteikia jokių teisių į to SPS, kuris išleidžia valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją, turtą ar galimybės dėl jo teikti reikalavimus, kurie viršija pagrindinį tos emisijos portfelį ir pajamas, gautas turint tuos valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius.

Joks pagrindinio valstybės obligacijų portfelio vertės arba pajamų iš jo sumažėjimas nesuteikia teisės investuotojams teikti reikalavimo.

3.  SPS tvarko įrašus ir apskaitą, kad:

a)  atskirtų savo turtą ir finansinius išteklius nuo valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos pagrindinio portfelio ir susijusių pajamų;

b)  atskirtų skirtingų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų pagrindinius portfelius ir pajamas;

c)  atskirtų skirtingų investuotojų ar tarpininkų turimas pozicijas;

d)  tikrintų, ar bet kuriuo momentu vienos emisijos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių skaičius yra lygus valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių, kuriuos turi visi tos emisijos investuotojai ar tarpininkai, sumai;

e)  tikrintų, ar vienos emisijos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių neapmokėta nominalioji vertė yra lygi tos emisijos valstybės obligacijų pagrindinio portfelio neapmokėtai nominaliajai vertei.

4.  SPS saugo valstybės obligacijas, nurodytas 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kaip leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES(14) I priedo B skirsnio 1 punktą ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014(15) priedo A skirsnio 2 punktą, tik centriniuose bankuose, centriniuose vertybinių popierių depozitoriumuose, veiklos leidimą turinčiose kredito įstaigose arba veiklos leidimą turinčiose investicinėse įmonėse.

4a.   Valstybės narės užtikrina, kad SPS turimoms vyriausybės obligacijoms būtų taikoma tokia pat tvarka kaip kitoms turimoms tos pačios vyriausybės obligacijoms arba kitoms tomis pačiomis sąlygomis išleistoms vyriausybės obligacijoms.

8 straipsnis

Investavimo politika

1.  SPS investuoja pagrindines sumas arba palūkanas, gaunamas iš 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų valstybės obligacijų, kurių terminas sueina prieš sumokant valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinę sumą arba palūkanas, tik į pinigus arba eurais išreikštus pinigų ekvivalentus, kurie gali būti likviduojami per vieną dieną su minimaliu neigiamu poveikiu kainai.

SPS saugo pirmoje pastraipoje nurodytas sumas, kaip leidžiama pagal Direktyvos 2014/65/ES I priedo B skirsnio 1 punktą ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 priedo A skirsnio 2 punktą, tik centriniuose bankuose, centriniuose vertybinių popierių depozitoriumuose, veiklos leidimą turinčiose kredito įstaigose arba veiklos leidimą turinčiose investicinėse įmonėse.

2.  SPS nepakeičia valstybės obligacijomis užtikrinto vertybinio popieriaus pagrindinio portfelio iki to valstybės obligacijomis užtikrinto vertybinio popieriaus termino.

3.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinamos finansinės priemonės, kurios gali būti laikomos labai likvidžiomis ir kurių rinkos ir kredito rizika yra minimali, kaip nurodyta 1 dalyje. EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki ... [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

3 skyrius

Nuorodos „valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai“ naudojimas ir pranešimo, skaidrumo ir informacijos reikalavimai

9 straipsnis

Nuorodos „valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai“ naudojimas

Nuoroda „valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai“ gali būti naudojama tik finansiniams produktams, atitinkantiems visas šias sąlygas, apibrėžti:

a)  finansinis produktas nuolat atitinka 4, 5 ir 6 straipsnius;

aa)  SPS nuolat atitinka 7 ir 8 straipsnius;

b)  EVPRI patvirtino tą finansinį produktą pagal 10 straipsnio 1 dalį ir tas finansinis produktas buvo įtrauktas į sąrašą, nurodytą 10 straipsnio 2 dalyje.

10 straipsnis

Pranešimo apie valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius reikalavimai

1.  SPS, naudodamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą šabloną, likus bent savaitei iki valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių išleidimo išsiunčia valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sertifikavimo paraišką EVPRI, kad valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija atitinka 4, 5 ir 6 straipsnių reikalavimus. EVPRI nepagrįstai nedelsdama informuoja apie tai SPS kompetentingą instituciją.

1a.  Į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą įtraukiamas SPS paaiškinimas, kaip jis laikosi kiekvieno iš 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

1b.  EVPRI patvirtina valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją tik tada, jei yra visiškai tikra, kad prašymą teikiantis SPS ir valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija atitinka visus šiame reglamente nustatytus reikalavimus. EVPRI nepagrįstai nedelsdama informuoja prašymą teikiantį SPS, ar sertifikatas suteiktas, ar ne.

2.  EVPRI savo oficialioje interneto svetainėje saugo visų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijų, kurias ji patvirtino, sąrašą. EVPRI iš karto atnaujina tą sąrašą ir pašalina bet kokią valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisiją, kuri pagal 15 straipsnį EVPRI sprendimu nebelaikoma valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija.

3.  ▌EVPRI nedelsdama nurodo šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše, kai tik ji dėl atitinkamos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos nustato 16 straipsnyje nurodytas administracines sankcijas, kurios yra neskundžiamos.

3a.  EVPRI panaikina valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos sertifikatą, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

a)  SPS aiškiai atsisakė sertifikavimo arba šešis mėnesius po to, kai sertifikatas buvo suteiktas, juo nesinaudojo;

b)  SPS gavo sertifikatą pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)  valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisija nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jai suteiktas sertifikatas.

Sertifikato panaikinimas iš karto įsigalioja visoje Sąjungoje.

4.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama 1 dalyje nurodyta informacija.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip … [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

5.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomas 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo šablonas.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki ... [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

11 straipsnis

Skaidrumo reikalavimai

1.  SPS nepagrįstai nedelsdamas pateikia šią informaciją investuotojams ir EVPRI:

a)  informaciją apie pagrindinį portfelį, kuri yra būtina vertinant, ar finansinis produktas atitinka 4, 5 ir 6 straipsnius;

b)  išsamų valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentų mokėjimų prioriteto aprašymą;

c)  jei atitinkamais atvejais, nurodytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1129(16) 1 straipsnio 4 dalyje, 1 straipsnio 5 dalyje ar 3 straipsnio 2 dalyje, prospektas neparengtas, valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pagrindinių ypatybių apžvalgą, įskaitant, kai taikoma, išsamią informaciją apie pozicijos charakteristikas, pinigų srautus ir nuostolių srautą;

d)  atitinkamai 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą ir 10 straipsnio 1b dalyje nurodytą sertifikatą.

Šios dalies a punkte nurodyta informacija pateikiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį po valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių palūkanų mokėjimo termino.

2.  SPS pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją interneto svetainėje:

a)  kuri turi gerai veikiančią duomenų kokybės kontrolės sistemą;

b)  kuriai taikomi atitinkami valdymo standartai ir kuri yra prižiūrima ir eksploatuojama laikantis organizacinės struktūros, kuria užtikrinamas interneto svetainės tęstinumas ir tinkamas veikimas;

c)  kuriai taikomos sistemos, kontrolės priemonės ir procedūros, kuriomis nustatomi visi susiję operacinės rizikos šaltiniai;

d)  kuri turi sistemas, kuriomis užtikrinama gautos informacijos apsauga ir vientisumas bei neatidėliotinas tos informacijos užregistravimas;

e)  kuria sudaroma galimybė saugoti informaciją bent penkerius metus nuo kiekvienos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos termino datos.

SPS nurodo 1 dalyje nurodytą informaciją ir vietą, kurioje informacija yra prieinama, investuotojams pateiktuose valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių dokumentuose.

12 straipsnis

Informacijos reikalavimai

1.  Prieš perduodamas valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, perdavėjas gavėjui pateikia visą šią informaciją:

a)  procedūrą, pagal kurią paskirstomos pajamos iš pagrindinio valstybės obligacijų portfelio į skirtingus valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentus, kurios taip pat būtina laikytis, kai nebuvo apmokėtas ar tikėtina, kad nebus apmokėtas, pagrindinis turtas;

b)  kaip paskiriamos balsavimo teisės investuotojams pagal mainų pasiūlymą, kai nebuvo apmokėtos ar tikėtina, kad nebus apmokėtos, bet kokios pagrindinio portfelio valstybės obligacijos, ir kaip bet kokie skolos negrąžinimo nuostoliai paskirstomi skirtingiems valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių emisijos segmentams.

2.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama 1 dalyje nurodyta informacija.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki ... [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

4 skyrius

Produkto priežiūra

13 straipsnis

EVPRI vykdoma priežiūra

1.  EVPRI yra kompetentinga institucija, kuri prižiūri SPS atitiktį šiame reglamente nustatytiems reikalavimams.

2.  EVPRI turi priežiūros, tyrimo ir sankcijų taikymo įgaliojimus, kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą.

EVPRI turi teisę bent jau:

a)  prašyti prieigos prie bet kokia forma saugomų bet kokių dokumentų, susijusių su valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais, ir gauti ar daryti jų kopijas;

b)  reikalauti, kad SPS nedelsdamas pateiktų informaciją;

c)  reikalauti informacijos iš bet kurio asmens, susijusio su SPS veikla;

d)  atlikti patikras vietoje iš anksto pranešus arba nepranešus;

e)  imtis reikiamų priemonių, kad SPS toliau laikytųsi šio reglamento nuostatų;

f)  nurodyti, kad SPS atitiktų šį reglamentą ir nebekartotų veiksmų, kurie pažeidžia šį reglamentą.

14 straipsnis

Kompetentingų institucijų ir EVPRI bendradarbiavimas

1.  Už valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rengimą arba valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkose dalyvaujančių įmonių priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos ir EVPRI glaudžiai bendradarbiauja ir keičiasi informacija, kad galėtų atlikti savo pareigas. Visų pirma jos glaudžiai koordinuoja savo atliekamą priežiūros veiklą, kad būtų nustatyti ir ištaisyti šio reglamento pažeidimai, plėtojama ir skatinama geriausia praktika, palengvinamas bendradarbiavimas, padedama užtikrinti nuoseklų aiškinimą ir teikiami kelias jurisdikcijas apimantys vertinimai nesutarimų atveju.

Siekiant sudaryti kompetentingoms institucijoms geresnes sąlygas naudotis įgaliojimais ir užtikrinti nuoseklų šiame reglamente nustatytų įpareigojimų taikymą ir vykdymą, EVPRI veikia pagal Reglamente (ES) Nr. 1095/2010 nustatytus įgaliojimus.

2.  Kompetentinga institucija, turinti aiškių ir pagrįstų įrodymų, kad SPS pažeidžia šį reglamentą, nedelsdama išsamiai informuoja EVPRI. EVPRI imasi atitinkamų priemonių, įskaitant 15 straipsnyje nurodytą sprendimą.

3.  Jeigu SPS toliau savo veiksmais akivaizdžiai pažeidžia šį reglamentą, nepaisydamas priemonių, kurių imasi EVPRI, EVPRI gali imtis visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų investuotojus, įskaitant draudimą SPS toliau vykdyti bet kokią prekybą valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais jos teritorijoje ir 15 straipsnyje nurodytą sprendimą.

15 straipsnis

Netinkamas valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių nuorodos naudojimas

1.  Jei yra pagrindo manyti, kad SPS, pažeisdamas 9 straipsnį, naudojo valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių nuorodą siekdamas parduoti produktą, kuris neatitinka tame straipsnyje nustatytų reikalavimų, EVPRI vykdo 2 dalyje numatytą procedūrą.

2.  Per 15 dienų po to, kai sužino apie galimą 1 dalyje nurodytą pažeidimą, EVPRI nusprendžia, ar buvo pažeistas 9 straipsnis, ir apie tai praneša kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, įskaitant investuotojų kompetentingas institucijas, kai jos žinomos. ▌

Jei EVPRI nustato, kad SPS pažeidimas susijęs su netyčiniu 9 straipsnio nesilaikymu, ji gali nuspręsti suteikti SPS ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nustatytam pažeidimui ištaisyti, pradedant nuo dienos, kai EVPRI informavo SPS apie pažeidimą. Tuo laikotarpiu valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai, įtraukti į sąrašą, kurį tvarko EVPRI pagal 10 straipsnio 2 dalį, ir toliau laikomi valstybės obligacijomis užtikrintais vertybiniais popieriais ir iš sąrašo neišbraukiami.

3.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinami bendradarbiavimo įpareigojimai ir informacija, kuria turi būti keičiamasi pagal 1 ir 2 dalis.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki ... [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

16 straipsnis

Taisomosios priemonės ir administracinės sankcijos

1.  Nepažeidžiant valstybių narių teisės nustatyti baudžiamąsias sankcijas pagal 17 straipsnį, EVPRI SPS arba SPS vadovaujančiam fiziniam asmeniui taiko tinkamas taisomąsias priemones, įskaitant 15 straipsnyje nurodytą sprendimą, ir atitinkamas administracines sankcijas, nurodytas 3 dalyje, kai SPS:

a)  nesilaikė 7 ir 8 straipsniuose nustatytų įpareigojimų;

b)  nesilaikė 9 straipsnio reikalavimų, įskaitant atvejus, kai jis nepateikė pranešimo EVPRI pagal 10 straipsnio 1 dalį arba pateikė klaidinantį pranešimą;

c)  nesilaikė 11 straipsnio skaidrumo reikalavimų.

2.  1 dalyje nurodytos administracinės sankcijos yra bent:

a)  viešas pareiškimas, kuriame nurodoma pažeidimą padariusio fizinio ar juridinio asmens tapatybė ir pažeidimo pobūdis;

b)  nurodymas fiziniam ar juridiniam asmeniui, padariusiam pažeidimą, nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

c)  laikinas draudimas, kuriuo užkertamas kelias bet kuriam SPS valdymo organo nariui arba bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, vykdyti SPS valdymo funkcijas;

d)  1 dalies b punkte nurodyto pažeidimo atveju – laikinas draudimas SPS pateikti pranešimą, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje;

e)  administracinės piniginės sankcijos, kurių didžiausia suma yra 5 000 000 EUR arba atitinkama vertė nacionaline valiuta valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, ... [šio reglamento įsigaliojimo dieną], arba ne daugiau kaip 10 % visos metinės SPS grynosios apyvartos, nustatytos pagal naujausias turimas ataskaitas, kurias patvirtino SPS valdymo organas;

f)  administracinės piniginės sankcijos, kurių suma būtų ne daugiau kaip du kartus didesnė nei dėl pažeidimo gautos naudos suma, jeigu tokią naudą galima nustatyti, net jeigu ta suma viršija e punkte nurodytas didžiausias sumas.

3.  EVPRI, nustatydama administracinių sankcijų rūšį ir lygį, atsižvelgia į tai, kiek pažeidimas buvo tyčinis arba įvykdytas dėl aplaidumo ir kitų svarbių aplinkybių, įskaitant, jei reikia:

a)  pažeidimo reikšmingumą, sunkumą ir trukmę;

b)  už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą;

d)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)  dėl pažeidimo patirtus trečiųjų šalių nuostolius;

f)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;

g)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus.

4.  EVPRI užtikrina, kad bet kuris sprendimas, kuriuo nustatomos taisomosios priemonės arba administracinės sankcijos, būtų tinkamai pagrįstas ir jį būtų galima apskųsti.

17 straipsnis

Sąveika su baudžiamosiomis sankcijomis

Valstybės narės, kurios nustatė baudžiamąsias sankcijas už 16 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, leidžia EVPRI palaikyti ryšius su jų jurisdikcijai priklausančiomis teisminėmis, baudžiamojo persekiojimo ar baudžiamosios teisenos institucijomis ir gautisusijusių institucijų (ir teikti joms) konkrečią informaciją apie baudžiamuosius tyrimus ar bylas, pradėtas dėl 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų.

18 straipsnis

Administracinių sankcijų paskelbimas

1.  EVPRI savo interneto svetainėje nepagrįstai nedelsdama ir po to, kai atitinkamas asmuo buvo informuotas, paskelbia bet kokį sprendimą, kuriuo nustatoma administracinė sankcija, kuri yra neskundžiama ir nustatyta už pažeidimą pagal 16 straipsnio 1 dalį.

Skelbiant pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą pateikiama informacija apie pažeidimo rūšį ir pobūdį, taip pat fizinio ar juridinio asmens, kuriam buvo skirta administracinė sankcija, tapatybė.

2.  EVPRI informaciją apie administracines sankcijas skelbia nuasmenintą ▌bet kuriomis iš šių aplinkybių:

a)  jeigu administracinė sankcija skiriama fiziniam asmeniui ir, atsižvelgus į išankstinio įvertinimo rezultatus, asmens duomenų paskelbimas pripažįstamas neproporcingu;

b)  jeigu dėl paskelbimo kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam baudžiamajam tyrimui;

c)  jeigu paskelbimas sukeltų neproporcingą žalą SPS arba susijusiems fiziniams asmenims.

Kitu atveju, jei tikėtina, kad pirmoje pastraipoje nurodytos aplinkybės nustos egzistuoti per pagrįstą laikotarpį, atitinkamų duomenų paskelbimas pagal 1 dalį gali būti atidėtas tokiam pagrįstam laikotarpiui.

3.  EVPRI užtikrina, kad pagal 1 arba 2 dalį paskelbta informacija jos oficialioje interneto svetainėje liktų penkerius metus. Asmens duomenys EVPRI oficialioje interneto svetainėje saugomi tik būtiną laikotarpį.

18a straipsnis

Priežiūros mokesčiai

1.  EVPRI SPS taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal šio straipsnio 2 dalį. Tie mokesčiai yra proporcingi atitinkamos SPS apyvartai ir jais visiškai padengiamos būtinos EVPRI išlaidos, susijusios su valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių licencijavimu ir SPS priežiūra.

2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą pagal 24a straipsnį priimant deleguotąjį aktą, kuriuo konkrečiau nustatomos mokesčių rūšys, už ką jie turi būti mokami, tų mokesčių dydžiai ir jų mokėjimo tvarka.

19 straipsnis

Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkos makroprudencinė priežiūra

Laikydamasi Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 nustatytų įgaliojimų ribų, ESRV yra atsakinga už Sąjungos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių rinkos makroprudencinę priežiūrą ir laikosi tame reglamente nustatytų įgaliojimų. Jei ji nustato, kad valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai kelia didelę riziką valstybių narių, kurių valiuta yra euro, tinkamam valstybės skolos vertybinių popierių rinkų veikimui, ESRV turi atitinkamai pasinaudoti jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16, 17 ir 18 straipsnius suteiktais įgaliojimais.

4 skyrius

Įgyvendinimo įgaliojimai ir baigiamosios nuostatos

21 straipsnis

Direktyvos 2009/65/EB dalinis pakeitimas

Direktyvoje 2009/65/EB įterpiamas 54a straipsnis:"

„54a straipsnis

1.  Kai valstybės narės taiko 54 straipsnyje nurodytą išlygą arba suteikia 56 straipsnio 3 dalyje nurodytą leidimą netaikyti reikalavimų, KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos:

   a) taiko tokią pačią išlygą arba suteikia tokį patį leidimą netaikyti reikalavimų, kad KIPVPS galėtų investuoti iki 100 % savo turto į valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, pagal rizikos paskirstymo principą, kai tos kompetentingos institucijos mano, kad KIPVPS investicinių vienetų savininkų apsauga yra lygiavertė KIPVPS investicinių vienetų savininkų, kurie atitinka 52 straipsnyje nustatytas ribas, apsaugai;
   b) netaiko 56 straipsnio 1 ir 2 dalių.

2.  Iki ... [6 mėnesiai po Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamento įsigaliojimo datos] valstybės narės priima, paskelbia ir praneša Komisijai ir EVPRI apie priemones, būtinas, kad būtų laikomasi 1 dalies.“.

"

22 straipsnis

Direktyvos 2009/138/EB dalinis pakeitimas

Direktyvos 2009/138/EB 104 straipsnyje įterpiama 8 dalis:"

„8. Apskaičiuojant pagrindinį mokumo kapitalo reikalavimą, valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, pozicijos vertinamos kaip valstybių narių centrinės valdžios ar centrinių bankų pozicijos, išreikštos ir finansuojamos jų nacionaline valiuta.

Iki ... [6 mėnesiai po Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamento įsigaliojimo datos] valstybės narės priima, paskelbia ir praneša Komisijai ir EVPRI apie priemones, būtinas, kad būtų laikomasi pirmos pastraipos.“.

"

23 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)  268 straipsnyje įterpiama 5 dalis:"

„5. Nukrypstant nuo pirmos dalies, valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių didesnio prioriteto segmentas, kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, visada gali būti vertinamas pagal šio straipsnio pirmą dalį.“;

"

2)  325 straipsnyje įterpiama 4 dalis:"

„4. Šioje antraštinėje dalyje įstaigos vertina valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių didesnio prioriteto segmento, kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 8 dalyje, pozicijas kaip valstybės narės centrinės valdžios pozicijas.“;

"

3)  390 straipsnio 7 dalyje įterpiama ši pastraipa:"

„Pirmos pastraipos nuostatos taikomos valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių, kaip apibrėžta Reglamento ... [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, pozicijoms.“.

"

24 straipsnis

Direktyvos (ES) 2016/2341 dalinis pakeitimas

Į Direktyvą (ES) 2016/2341 įterpiamas 18a straipsnis:"

„18a straipsnis

Valstybės obligacijomis užtikrinti vertybiniai popieriai

1.  Savo nacionalinėse taisyklėse dėl PPĮ turto vertinimo, PPĮ nuosavų lėšų apskaičiavimo ir PPĮ mokumo atsargos apskaičiavimo valstybės narės vertina valstybės obligacijomis užtikrintus vertybinius popierius, kaip apibrėžta Reglamento [nuoroda į Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamentą] 3 straipsnio 3 dalyje, taip pat kaip euro zonos valstybės skolos priemones.

2.  Iki ... [6 mėnesiai po Valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių reglamento įsigaliojimo datos] valstybės narės priima, paskelbia ir praneša Komisijai ir EVPRI apie priemones, būtinas, kad būtų laikomasi 1 dalies.“.

"

24a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  4 straipsnio 3 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose ir 18a straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 3 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose ir 18a straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 4 straipsnio 3 dalies trečią ir ketvirtą pastraipas ir 18a straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas ... [dviem mėnesiais].

25 straipsnis

Vertinimo išlyga

Ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kai bus gauta pakankamai duomenų, Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir nustato, ar buvo pasiekti jo tikslai pašalinti netinkamas reguliavimo kliūtis kuriant valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių sistemą.

26 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas pagal Komisijos sprendimą 2001/528/EB(17). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 113.
(2) OL C , , p. .
(3) OL C 62, 2019 2 15, p. 113.
(4) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(5) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(6) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
(7) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (KRR) (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(8) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).
(9) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros, (OL L 354, 2016 12 23, p. 37).
(10) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).
(11) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(12) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1).
(13) 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).
(14) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(15) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).
(16) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).
(17) 2001 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas 2001/528/EB dėl Europos vertybinių popierių komiteto įsteigimo (OL L 191, 2001 7 13, p. 45).


Europos priežiūros institucijos ir finansų rinkos ***I
PDF 132kWORD 53k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų, Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų, Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, Reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (COM(2018)0646 – C8-0409/2018 – 2017/0230(COD))
P8_TA(2019)0374A8-0013/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0646),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0409/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d.(1) ir 2018 m. gruodžio 7 d.(2) Europos Centrinio Banko nuomones,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 15 d.(3) ir 2018 m. gruodžio 12 d.(4) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. balandžio 1 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0013/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, ir Reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas

P8_TC1-COD(2017)0230


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2175.)

(1) OL C 255, 2018 7 20, p. 2.
(2) OL C 37, 2019 1 30, p. 1.
(3) OL C 227, 2018 6 28, p. 63.
(4) OL C 110, 2019 3 22, p. 58.


Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūra ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimas ***I
PDF 129kWORD 45k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (COM(2017)0538 – C8-0317/2017 – 2017/0232(COD))
P8_TA(2019)0375A8-0011/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0538),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0317/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 2 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. balandžio 1 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0011/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo

P8_TC1-COD(2017)0232


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2176.)

(1) OL C 120, 2018 4 6, p. 2.
(2) OL C 227, 2018 6 28, p. 63.


Finansinių priemonių rinkos ir draudimo bei perdraudimo veiklos pradėjimas ir jos vykdymas (Mokumas II) ***I
PDF 129kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų ir Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (COM(2017)0537 – C8-0318/2017 – 2017/0231(COD))
P8_TA(2019)0376A8-0012/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0537),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį ir į 62 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0318/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 11 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. balandžio 1 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0012/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų ir Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos

P8_TC1-COD(2017)0231


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/2177.)

(1) OL C 251, 2018 7 18, p. 2.
(2) OL C 227, 2018 6 28, p. 63.


Investicinių įmonių prudencinė priežiūra (Direktyva) ***I
PDF 128kWORD 58k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl investicinių įmonių prudencinės priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2013/36/ES ir 2014/65/ES (COM(2017)0791 – C8-0452/2017 – 2017/0358(COD))
P8_TA(2019)0377A8-0295/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0791),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0452/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 22 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0295/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES

P8_TC1-COD(2017)0358


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/2034.)

(1) OL C 378, 2018 10 19, p. 5.
(2) OL C 262, 2018 7 25, p. 35.


Prudenciniai reikalavimai investicinėms įmonėms (Reglamentas) ***I
PDF 128kWORD 54k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prudencinių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 1093/2010 (COM(2017)0790 – C8-0453/2017 – 2017/0359(COD))
P8_TA(2019)0378A8-0296/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0790),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0453/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 22 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0296/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014

P8_TC1-COD(2017)0359


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2033.)

(1) OL C 378, 2018 10 19, p. 5.
(2) OL C 262, 2018 7 25, p. 35.


Skaidrios ir nuspėjamos darbo sąlygos Europos Sąjungoje ***I
PDF 131kWORD 46k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (COM(2017)0797 – C8-0006/2018 – 2017/0355(COD))
P8_TA(2019)0379A8-0355/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0797),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 153 straipsnio 1 dalies b punktą bei 2 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0006/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0355/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prieš šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje

P8_TC1-COD(2017)0355


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2019/1152.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas

Pagal Direktyvos 23 straipsnį Komisija, praėjus aštuoneriems metams po Direktyvos įsigaliojimo, įvertins jos taikymą, kad prireikus galėtų pasiūlyti būtinus pakeitimus. Komisija ketina savo ataskaitoje itin daug dėmesio skirti tam, kaip valstybės narės taiko 1 ir 14 straipsnius. Komisija taip pat tikrins atitiktį 14 straipsniui, kad galėtų įvertinti, ar valstybės narės visapusiškai ir tinkamai perkėlė Direktyvą į savo nacionalines teisines sistemas.

(1) OL C 283, 2018 8 10, p. 39.
(2) OL C 387, 2018 10 25, p. 53.


Europos darbo institucija ***I
PDF 134kWORD 54k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija (COM(2018)0131 – C8-0118/2018 – 2018/0064(COD))
P8_TA(2019)0380A8-0391/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0131),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 46 straipsnį, 48 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0118/2018),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 46 bei 48 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 21 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0391/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  patvirtina bendrą Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą, kuris pridedamas prie šios rezoliucijos ir bus skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kitame numeryje po to, kuriame bus paskelbtas galutinis teisėkūros procedūra priimtas aktas;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344

P8_TC1-COD(2018)0064


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1149.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pažymi, kad Europos darbo institucijos (toliau – EDI) būstinės vietos parinkimo procesas šios institucijos steigimo reglamento priėmimo metu nebuvo užbaigtas.

Visos trys institucijos, prisimindamos įsipareigojimą lojaliai ir skaidriai bendradarbiauti ir turėdamos minty Sutartis, pripažįsta, kad svarbu keistis informacija nuo pat EDI būstinės vietos parinkimo proceso pradžios.

Toks ankstyvas keitimasis informacija padėtų visoms trims institucijoms pasinaudoti Sutartyse numatytomis teisėmis vykdant susijusias procedūras.

Europos Parlamentas ir Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ketina imtis visų tinkamų veiksmų, kad į steigimo reglamentą būtų galima įtraukti nuostatą dėl EDI būstinės vietos ir užtikrinti, kad EDI veiktų savarankiškai pagal tą reglamentą.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 128.
(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 16.


Žuvininkystės išteklių išsaugojimas ir jūrų ekosistemų apsauga taikant technines priemones ***I
PDF 130kWORD 56k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007 bei (EB) Nr. 1224/2009, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1343/2011 bei (ES) Nr. 1380/2013 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (COM(2016)0134 – C8-0117/2016 – 2016/0074(COD))
P8_TA(2019)0381A8-0381/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0134),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0117/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 22 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0381/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005

P8_TC1-COD(2016)0074


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1241.)

(1) OL C 389, 2016 10 21, p. 67.
(2) OL C 185, 2017 6 9, p. 82.
(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. sausio 16 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0003).


Reglamentas dėl Europos verslo statistikos ***I
PDF 129kWORD 59k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos verslo statistikos, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 184/2005 ir panaikinama dešimt verslo statistikos srities teisės aktų (COM(2017)0114 – C8-0099/2017 – 2017/0048(COD))
P8_TA(2019)0382A8-0094/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0114),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0099/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 2 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0094/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Europos verslo statistikos, kuriuo panaikinama 10 teisės aktų verslo statistikos srityje

P8_TC1-COD(2017)0048


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2152.)

(1) OL C 77, 2018 3 1, p.2.


OLAF atliekami tyrimai ir bendradarbiavimas su Europos prokuratūra ***I
PDF 342kWORD 83k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl bendradarbiavimo su Europos prokuratūra ir OLAF tyrimų veiksmingumo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (COM(2018)0338 – C8-0214/2018 – 2018/0170(COD))
P8_TA(2019)0383A8-0179/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0338),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 325 straipsnį bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0214/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų nuomonę Nr. 8/2018(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0179/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../..., kuriuo dėl bendradarbiavimo su Europos prokuratūra ir OLAF tyrimų veiksmingumo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų

P8_TC1-COD(2018)0170


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 325 straipsnį, kartu su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi, ypač jos 106a straipsniu,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  priėmusi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371(4) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(5), Sąjunga gerokai sustiprino suderintos teisinės sistemos nuostatas dėl savo galimybes galimybių baudžiamosios teisės priemonėmis apsaugoti Sąjungos finansinius interesus. Europos prokuratūra turės yra pagrindinis prioritetas baudžiamosios justicijos ir kovos su sukčiavimu politikos srityse, kuriose ji turi įgaliojimus dalyvaujančiose valstybėse narėse atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ir pareikšti kaltinimus, susijusius su Sąjungos biudžetui kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2017/1371; [1 pakeit.]

(2)  siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – Tarnyba) atlieka administracinių pažeidimų ir nusikalstamo elgesio administracinius tyrimus. Baigusi tyrimus, ji gali nacionalinėms baudžiamojo persekiojimo institucijoms teikti teismines rekomendacijas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas pareikšti kaltinimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą valstybėse narėse. Ateityje valstybėse narėse, dalyvaujančiose Europos prokuratūros veikloje, Tarnyba apie įtariamas nusikalstamas veikas praneš Europos prokuratūrai ir bendradarbiaus su ja atliekant tyrimus; [2 pakeit.]

(3)  todėl, priėmus Reglamentą (ES) 2017/1939, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(6) turėtų būti iš dalies pakeistas ir atitinkamai pritaikytas. Siekiant per abiejų įstaigų Europos prokuratūros ir Tarnybos sąveiką užtikrinti Sąjungos finansinių interesų aukščiausio lygio apsaugą, t. y. įgyvendinti glaudaus bendradarbiavimo, informacijos mainų, papildomumo ir dubliavimosi vengimo principus, Reglamento (ES) 2017/1939 nuostatos, kuriomis reglamentuojami Europos prokuratūros ir Tarnybos dviejų įstaigų santykiai, turėtų atsispindėti Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir turėtų būti jame įtvirtintomis nuostatomis įtvirtintos taisyklės turėtų tas nuostatas papildyti; [3 pakeit.]

(4)  siekdamos bendro tikslo išsaugoti Sąjungos biudžeto patikimumą, Tarnyba ir Europos prokuratūra turėtų užmegzti ir palaikyti lojaliu bendradarbiavimu grindžiamus glaudžius santykius, kuriais siekiama užtikrinti jų atitinkamų įgaliojimų tarpusavio papildomumą ir veiksmų koordinavimą, ypač tvirtesnio bendradarbiavimo kuriant Europos prokuratūrą mastą. Galiausiai šie santykiai turėtų padėti užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi visomis priemonėmis ir būtų vengiama be reikalo dubliuoti pastangas;

(5)  Reglamentu (ES) 2017/1939 Tarnyba ir visos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos įpareigojami nedelsiant pranešti Europos prokuratūrai apie visus įtariamus nusikalstamus veiksmus, kurių atžvilgiu ji galėtų naudotis savo kompetencija. Kadangi Tarnyba turi įgaliojimus atlikti sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios neteisėtos veiklos administracinius tyrimus, ji turi idealias sąlygas ir priemones veikti kaip Europos prokuratūros natūrali partnerė ir privilegijuotas informacijos šaltinis; [4 pakeit.]

(6)  elementai, rodantys, kad galimo nusikalstamo elgesio tyrimas priklauso Europos prokuratūros kompetencijai, praktiškai gali būti nurodyti Tarnybos gautame pranešime, kuriame išdėstyti pradiniai įtarimai, arba gali paaiškėti tik atliekant administracinį tyrimą, kurį Tarnyba pradeda įtardama administracinį pažeidimą. Todėl, siekdama įvykdyti savo pareigą pranešti apie atitinkamus atvejus Europos prokuratūrai, Tarnyba prireikus apie nusikalstamą elgesį turėtų pranešti bet kuriuo etapu prieš tyrimą arba jo metu;

(7)  Reglamente (ES) 2017/1939 nurodyti būtinieji elementai, kurie paprastai turėtų būti pranešime. Siekiant nustatyti šiuos elementus ir surinkti reikiamą informaciją, Tarnybai gali tekti atlikti pirminį įtarimų vertinimą. Tarnyba turėtų šį vertinimą atlikti skubiai, taikydama priemones, kuriomis nepakenkiama ateityje galimam nusikalstamos veikos tyrimui. Jeigu, baigusi vertinimą, Tarnyba pradeda įtarti savo kompetencijai priklausančią nusikalstamą veiką, ji apie tai praneša Europos prokuratūrai;

(8)  atsižvelgdamos į Tarnybos ekspertines žinias, Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar naudotis Tarnybos paslaugomis tokiam pirminiam įtarimų, apie kuriuos jiems buvo pranešta, vertinimui atlikti;

(9)  laikydamasi Reglamento (ES) 2017/1939, Tarnyba iš esmės neturėtų pradėti tų pačių Europos prokuratūros jau tiriamų faktų lygiagretaus administracinio tyrimo. Tačiau tam tikrais atvejais, siekiant užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, kol nebaigtas Europos prokuratūros pradėtas baudžiamasis procesas, Tarnybai gali tekti atlikti papildomą administracinį tyrimą, siekiant įsitikinti, ar reikia taikyti atsargumo priemones arba imtis finansinių, drausminių ar administracinių priemonių. Šie papildomi tyrimai gali būti tinkami, inter alia, kai reikia susigrąžinti lėšas į Sąjungos biudžetą ir taikomos tam tikros senaties terminų taisyklės, o sumos, kurias rizikuojama prarasti, yra labai didelės, arba rizikingais atvejais administracinėmis priemonėmis reikia išvengti tolesnių išlaidų;

(10)  Reglamente (ES) 2017/1939 nustatyta, kad Europos prokuratūra gali prašyti Tarnybos atlikti tokius papildomus tyrimus. Tais atvejais, kai Europos prokuratūra atlikti tokių tyrimų neprašo, tam tikromis sąlygomis konkrečiomis sąlygomis, pasikonsultavus su Europos prokuratūra, papildomą tyrimą turėtų būti įmanoma atlikti Tarnybos iniciatyva. Visų pirma Europos prokuratūrai turėtų būti suteikta galimybė pareikšti prieštaravimą dėl Tarnybos tyrimo pradėjimo arba tolesnio jo vykdymo, arba tam tikrų šio tyrimo veiksmų atlikimo. Šio prieštaravimo priežastys turėtų būti grindžiamos poreikiu užtikrinti Europos prokuratūros tyrimo veiksmingumo apsaugą ir jos turėtų būti proporcingos šiam tikslui. Tarnyba turėtų neatlikti jokio veiksmo, dėl kurio Europos prokuratūra pareiškė prieštaravimą. Jeigu Europos prokuratūra neprieštarauja pritaria prašymui, Tarnyba savo tyrimą turėtų atlikti aktyviai konsultuodamasi su Europos prokuratūra; [6 pakeit.]

(11)  Tarnyba turėtų aktyviai padėti Europos prokuratūrai atlikti tyrimus. Šiuo klausimu Europos prokuratūra gali prašyti Tarnybos padėti jai atlikti nusikalstamų veikų tyrimus arba juos papildyti vykdant šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus. Šiais atvejais minėtus veiksmus Tarnyba turėtų atlikti laikydamasi savo įgaliojimų ir šiame reglamente numatytos sistemos;

(12)  veiksmingam Tarnybos ir Europos prokuratūros veiksmų koordinavimui, bendradarbiavimui ir skaidrumui užtikrinti jos turėtų nuolat keistis informacija. Siekiant užtikrinti tinkamą atitinkamų veiksmų koordinavimą papildomumui užtikrinti ir išvengti veiksmų dubliavimo, itin aktualu, kad informacija būtų keičiamasi, kol Tarnyba ir Europos prokuratūra dar nepradėjo tyrimų. Šiuo tikslu Tarnyba ir Europos prokuratūra turėtų naudotis atitinkamų savo bylų valdymo sistemų funkcijomis „yra atitiktis / nėra atitikties“. Tarnyba ir Europos prokuratūra savo darbo tvarkos susitarimuose turėtų tiksliai nurodyti šio keitimosi informacija būdus ir sąlygas; [7 pakeit.]

(13)  2017 m. spalio 2 d. priimtoje Komisijos ataskaitoje dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 taikymo vertinimo(7) daroma išvada, kad 2013 m. teisinės sistemos pakeitimais buvo aiškiai pagerinta padėtis, susijusi su tyrimų vykdymu, bendradarbiavimu su partneriais ir atitinkamų asmenų teisėmis. Kartu vertinimas atskleidė trūkumų, darančių poveikį tyrimų veiksmingumui ir efektyvumui;

(14)  į aiškiausiai suformuluotas Komisijos vertinimo išvadas reikia atsižvelgti padarant Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 pakeitimų. Tai yra esminiai pakeitimai, reikalingi trumpuoju laikotarpiu siekiant sustiprinti Tarnybos tyrimų sistemą, kad būtų galima išlaikyti stiprią ir visapusiškai veikiančią Tarnybą, kuri, atlikdama administracinius tyrimus, papildytų Europos prokuratūros taikomus baudžiamosios teisės metodus, tačiau šiais pakeitimais nekeičiami įgaliojimai. Pakeitimai daugiausia susiję su sritimis, kuriose šiuo metu nepakankamas reglamento aiškumas trukdo Tarnybai veiksmingai atlikti tyrimus, pavyzdžiui, atlikti patikrinimus vietoje, gauti informaciją apie bankų sąskaitas ar Tarnybos parengtas bylų ataskaitas naudoti kaip priimtinus įrodymus. Komisija turėtų pateikti naują ir išsamų pasiūlymą ne vėliau kaip po dvejų metų nuo Europos prokuratūros ir Tarnybos, taip pat jų bendradarbiavimo vertinimo; [8 pakeit.]

(15)  šiais pakeitimais nedaroma poveikio tyrimams taikytinoms procesinėms garantijoms. Tarnyba privalo taikyti procesines garantijas, nurodytas Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(8) ir Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šia sistema reikalaujama, kad Tarnyba savo tyrimus atliktų objektyviai, nešališkai ir konfidencialiai, ieškotų susijusio asmens kaltės ir nekaltumo įrodymų, o tyrimo veiksmus atliktų gavusi raštišką įgaliojimą ir atlikusi teisėtumo patikrinimą. Tarnyba turi užtikrinti, kad būtų paisoma asmenų, kuriems jos tyrimai daro poveikį, teisių, įskaitant nekaltumo prezumpciją ir teisę neduoti parodymų prieš save. Apklausiamo susijusio asmens teisės apima, inter alia, teisę, kad jam padėtų jo pasirinktas asmuo, teisę patvirtinti pokalbio protokolą ir teisę vartoti bet kurią iš oficialių Sąjungos kalbų. Susiję asmenys taip pat turi teisę iki parengiant išvadas pateikti pastabų dėl bylos faktų;

(16)  Tarnyba atlieka patikrinimus ir inspektavimus vietoje, taigi tirdama įtariamus Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir kito neteisėto elgesio atvejus, turi teisę patekti į ekonominės veiklos vykdytojų patalpas ir gauti jų dokumentaciją. Šie patikrinimai ir inspektavimai vietoje atliekami pagal šį reglamentą ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96, o juose numatyta, kad kai kuriais atvejais minėti įgaliojimai vykdomi nacionalinės teisės nustatytomis sąlygomis. Komisijai atlikus vertinimą nustatyta, kad nacionalinės teisės taikymo mastas ne visada tiksliai nurodytas ir tai trukdo Tarnybai veiksmingai atlikti tyrimus;

(17)  todėl tikslinga aiškiau išdėstyti atvejus, kuriais Tarnybai atliekant tyrimus turėtų būti taikoma nacionalinė teisė, tačiau neturėtų būti keičiami Tarnybos įgaliojimai arba reglamento veikimo būdas valstybių narių atžvilgiu. Tokiu patikslinimu atsižvelgiama į neseniai priimtą Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-48/16, Sigma Orionis SA / Europos Komisija;

(18)  tais atvejais, kai atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas leidžia atlikti patikrinimą, Tarnyba patikrinimus ir inspektavimus vietoje turėtų atlikti remdamasi vien Sąjungos teise. Tai turėtų jai sudaryti sąlygas veiksmingai ir suderintai vykdyti savo tyrimo įgaliojimus visose valstybėse narėse, taip siekiant prisidėti prie Sąjungos finansinių interesų aukšto lygio apsaugos visoje Sąjungoje, kaip reikalaujama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 325 straipsnyje;

(19)  tais atvejais, kai Tarnybai tenka remtis kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų pagalba, ypač tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojas neleidžia atlikti patikrinimo ir inspektavimo vietoje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Tarnybos veiksmai duotų rezultatų, ir turėtų suteikti reikiamą pagalbą pagal atitinkamas nacionalinės proceso teisės taisykles;

(20)  Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 turėtų būti nustatyta ekonominės veiklos vykdytojų pareiga bendradarbiauti su Tarnyba. Tai atitinka jų pareigą pagal Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 leisti patekti į patalpas, žemę, transporto priemones ar kitas verslo reikmėms naudojamas vietas siekiant atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje, ir Finansinio reglamento 129 straipsnyje(9) nustatytą pareigą visiems Sąjungos lėšas gaunantiems asmenims ar subjektams visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, be kita ko, Tarnybos atliekamų tyrimų metu;

(21)  įgyvendinant šią bendradarbiavimo pareigą, Tarnybai turėtų būti suteikta galimybė reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, susiję su tiriama byla arba galintys turėti susijusios informacijos, pateiktų šią susijusią informaciją. Vykdydami tokius prašymus, ekonominės veiklos vykdytojai neprivalo pripažinti, kad atliko neteisėtus veiksmus, tačiau privalo atsakyti į faktinius klausimus ir pateikti dokumentus, net jeigu šią informaciją galima panaudoti jų ar kito veiklos vykdytojo neteisėtų veiksmų buvimui nustatyti;

(22)  per patikrinimus ir inspektavimus vietoje ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę vartoti bet kurią iš valstybės narės, kurioje vykdomas patikrinimas, oficialių kalbų ir turėtų turėti teisę, kad jiems padėtų jų pasirinktas asmuo, be kita ko, ir nepriklausomas teisininkas. Tačiau teisininko dalyvavimas neturėtų būti patikrinimų ir inspektavimų vietoje teisėtumo teisinė sąlyga. Siekiant užtikrinti patikrinimų ir inspektavimų vietoje veiksmingumą, ypač susijusį su įrodymų dingimo rizika, Tarnybai turėtų būti suteikta galimybė patekti į patalpas, žemę, transporto priemones ar kitas verslo tikslais naudojamas vietas nelaukiant, kol veiklos vykdytojas pasikonsultuos su teisininku. Tarnyba, prieš pradėdama patikrinimą, turėtų sutikti atidėti veiksmus tik trumpam pagrįstam laikui, kol bus pasikonsultuota su teisininku. Bet koks veiksmų atidėjimas turi būti ne ilgesnis, negu absoliučiai būtina;

(23)  siekiant užtikrinti skaidrumą, atlikdama patikrinimus ir inspektavimus vietoje, Tarnyba ekonominės veiklos vykdytojams turėtų suteikti tinkamą informaciją apie jų pareigą bendradarbiauti ir apie atsisakymo padarinius, taip pat apie patikrinimui taikomą procedūrą, įskaitant taikytinas procedūrines garantijas;

(24)  atlikdama vidaus tyrimus, o prireikus – ir atlikdama išorės tyrimus, Tarnyba turi teisę gauti visą institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turimą susijusią informaciją. Kaip siūloma Komisijos vertinimo išvadose, siekiant atsižvelgti į technologinę pažangą, reikia aiškiau išdėstyti, kad ši galimybė gauti informaciją turėtų būti suteikiama neatsižvelgiant į tai, kokioje kokios rūšies laikmenoje saugoma informacija; [9 pakeit.]

(25)  siekiant darnesnės Tarnybos tyrimų vykdymo sistemos, reikėtų dar labiau suderinti vidaus ir išorės tyrimams taikytinas taisykles – taip būtų panaikinti tam tikri Komisijos vertinimo išvadose nurodyti neatitikimai, kai skirtingos taisyklės yra nepagrįstos. Tai turėtų būti daroma, pavyzdžiui, siekiant numatyti, jog atlikus išorės tyrimą parengtas ataskaitas ir rekomendacijas galima siųsti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai, kad jie imtųsi atitinkamų veiksmų, kaip daroma atliekant vidaus tyrimus. Kai tai įmanoma neviršijant Tarnybos įgaliojimų, Tarnyba turėtų padėti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai vykdyti jos rekomendacijas. Siekiant užtikrinti Tarnybos bendradarbiavimą su institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, Tarnyba, jeigu reikia, turėtų informuoti atitinkamą Sąjungos instituciją, įstaigą, organą ar agentūrą, kai ji nusprendžia nepradėti išorės tyrimo, pavyzdžiui, kai Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra buvo pradinės informacijos šaltinis;

(26)  Tarnybai turėtų būti suteiktos reikiamos priemonės pinigų srautams sekti, kad būtų nustatytas daugelio rūšių sukčiavimui būdingas modus operandi. Šiuo metu, bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir joms padedant, Tarnyba gali gauti savo tyrimų veiklai aktualią bankų informaciją, kurią turi tam tikrų valstybių narių kredito įstaigos. Siekiant užtikrinti veiksmingą metodą visoje Sąjungoje, reglamente turėtų būti nustatyta kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų pareiga Tarnybai suteikti informaciją apie bankų ir mokėjimų sąskaitas, vykdant savo bendrą pareigą jai padėti. Šis bendradarbiavimas paprastai turėtų vykti per valstybių narių finansinės žvalgybos padalinius. Teikdamos Tarnybai šią pagalbą, nacionalinės valdžios institucijos turėtų laikytis atitinkamų proceso teisės nuostatų, numatytų atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose;

(26a)   siekiant atkreipti dėmesį į procesinių teisių ir garantijų apsaugą ir laikymąsi, Tarnyba turėtų sukurti vidaus funkciją procesinių garantijų kontrolieriaus forma, ir suteikti jam pakankamus išteklius. Procesinių garantijų kontrolierius turėtų turėti prieigą prie visos informacijos, kurios reikia jo pareigoms atlikti; [10 pakeit.]

(26b)   šiuo reglamentu, bendradarbiaujant su procesinių garantijų kontrolieriumi, turėtų būti nustatytas Tarnybai skirtas skundų nagrinėjimo mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad Tarnybai vykdant visą veiklą būtų paisoma procesinių teisių ir garantijų. Tai turėtų būti administracinis mechanizmas, kurį taikant kontrolierius turėtų būti atsakingas už Tarnybos gautų skundų nagrinėjimą atsižvelgiant į teisę į gerą administravimą. Mechanizmas turėtų būti veiksmingas ir užtikrinti, kad skundai būtų tinkamai nagrinėjami. Siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, Tarnyba savo metinėje ataskaitoje turėtų teikti informaciją apie skundų nagrinėjimo mechanizmą. Visų pirma, informacija turėtų apimti gautų skundų skaičių, susijusių procesinių teisių ir garantijų pažeidimų rūšis, atitinkamus veiksmus ir, kai įmanoma, tolesnes priemones, kurių ėmėsi Tarnyba; [11 pakeit.]

(27)  siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, būtina, kad Tarnyba anksti perduotų informaciją ir atitinkamai būtų galima taikyti atsargumo priemones. Siekiant šiuo klausimu užtikrinti glaudų Tarnybos bendradarbiavimą su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, tikslinga, kad pastarieji, spręsdami dėl tinkamų atsargumo priemonių, įskaitant priemones įrodymams išsaugoti, bet kuriuo metu turėtų galimybę pasikonsultuoti su Tarnyba;

(28)  Tarnybos parengtos ataskaitos šiuo metu laikomos priimtinais įrodymais administraciniuose ir teismo procesuose tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Komisijos vertinimo išvadose teigiama, kad kai kuriose valstybėse narėse šia taisykle nepakankamai užtikrinamas Tarnybos veiklos veiksmingumas. Siekiant padidinti Tarnybos ataskaitų veiksmingumą ir nuoseklų naudojimą, reglamente turėtų būti numatyta, kad tokios ataskaitos yra priimtinos nebaudžiamojo pobūdžio nacionalinių teismų procesuose, taip pat valstybėse narėse vykdomuose administraciniuose procesuose. Taisyklė, kuria numatomas lygiavertiškumas nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms, turėtų būti ir toliau taikoma nacionaliniame baudžiamojo pobūdžio teismo procese. Reglamente taip pat turėtų būti numatyta, kad Tarnybos parengtos ataskaitos yra priimtinos Sąjungos lygmens administraciniuose ir teismo procesuose;

(29)  Tarnybos įgaliojimai apima Sąjungos biudžeto pajamų, gaunamų iš PVM nuosavų išteklių, apsaugą. Šioje srityje Tarnyba turėtų sugebėti remti ir papildyti valstybių narių veiklą atlikdama tyrimus pagal savo įgaliojimus, kompleksiškai koordinuodama kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų veiklą, nagrinėdama tarpvalstybinius atvejus ir teikdama paramą ir pagalbą valstybėms narėms ir Europos prokuratūrai. Šiuo tikslu Tarnybai turėtų būti sudarytos sąlygos keistis informacija per tinklą Eurofisc, sukurtą Tarybos reglamentu (ES) Nr. 904/2010(10) sukurtą tinklą Eurofisc atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1725(11) nuostatas, kad ji galėtų skatinti ir palengvinti bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu PVM; [12 pakeit.]

(30)  Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 buvo įsteigtos valstybių narių kovos su sukčiavimo koordinavimo tarnybos, kad jos sudarytų Tarnybai ir valstybėms narėms palankesnes sąlygas veiksmingai bendradarbiauti ir keistis informacija, įskaitant veiklos informaciją. Atlikus vertinimą padaryta išvada, kad jos konstruktyviai prisidėjo prie Tarnybos darbo. Vertinimo metu taip pat nustatyta, kad reikia dar aiškiau išdėstyti jų vaidmenį, siekiant užtikrinti, kad Tarnybai būtų teikiama reikiama pagalba – tai savo ruožtu užtikrintų, kad jos tyrimai būtų veiksmingi, o dėl kovos su sukčiavimu tarnybų organizacinės struktūros ir įgaliojimų būtų palikta spręsti kiekvienai valstybei narei. Šiuo klausimu kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyboms turėtų būti sudarytos sąlygos Tarnybai teikti, iš jos gauti ar koordinuoti reikiamą pagalbą, kad Tarnyba, prieš pradėdama išorės ar vidaus tyrimą, jo metu arba jam pasibaigus galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas;

(31)  Tarnybos pareiga teikti valstybėms narėms pagalbą siekiant koordinuoti jų veiksmus užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą yra vienas iš svarbiausių jos įgaliojimų elementų, kuriuo remiamas tarpvalstybinis valstybių narių bendradarbiavimas. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas koordinuoti Tarnybos veiklą ir jos bendradarbiavimą šioje srityje su valstybių narių valdžios institucijomis, trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, turėtų būti nustatytos išsamesnės taisyklės. Šiomis taisyklėmis neturėtų būti daroma poveikio Tarnybos naudojimuisi įgaliojimais, kurie Komisijai buvo suteikti specialiomis nuostatomis dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl tų institucijų bei Komisijos bendradarbiavimo, visų pirma Tarybos reglamento (EB) Nr. 515/97(12) nuostatoms;

(32)  be to, Tarnybai turėtų būti įmanoma prašyti kovos su sukčiavimu tarnybų pagalbos vykdant koordinavimo veiklą, o kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyboms turėtų būti įmanoma bendradarbiauti tarpusavyje, kad būtų dar labiau sustiprinti turimi bendradarbiavimo mechanizmai kovos su sukčiavimu srityje;

(32a)   valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turėtų teikti reikiamą pagalbą, kad Tarnyba galėtų vykdyti savo užduotis. Kai, Tarnybai pateikus teismines rekomendacijas nacionalinėms valstybės narės prokuratūroms, nesiimama jokių veiksmų, valstybė narė savo sprendimą turėtų pagrįsti Tarnybai. Kartą per metus Tarnyba turėtų parengti ataskaitą, kurioje būtų apžvelgta valstybių narių suteikta pagalba ir tolesni veiksmai, kurių imtasi pagal teismines rekomendacijas; [13 pakeit.]

(32b)   siekiant papildyti šiame reglamente nustatytas tyrimų atlikimo procesines taisykles, Tarnyba turėtų parengti tyrimų procedūrų kodeksą, kurio turėtų laikytis Tarnybos darbuotojai. Todėl pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tokio procedūrų kodekso parengimo, nepažeidžiant Tarnybos nepriklausomumo naudotis savo kompetencija. Šiuose deleguotuosiuose aktuose visų pirma nurodoma: tvarka, kurios reikia laikytis įgyvendinant Tarnybos įgaliojimus ir statutą, išsamios taisyklės, reglamentuojančios tyrimo procedūras ir leidžiamus tyrimo veiksmus, susijusių asmenų teisėtos teisės, procesinės garantijos, nuostatos dėl duomenų apsaugos ir dėl komunikacijos politikos bei prieigos prie dokumentų, nuostatos dėl teisėtumo patikrinimo ir susijusių asmenų teisių gynimo priemonių, kuriomis šie asmenys gali naudotis, ir santykiai su Europos prokuratūra. Ypač svarbu, kad Tarnyba parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [14 pakeit.]

(32c)   ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo dienos, nustatytos pagal Reglamento (ES) 2017/1939 120 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, Komisija turėtų įvertinti šio reglamento taikymą ir ypač Tarnybos ir Europos prokuratūros bendradarbiavimo efektyvumą; [15 pakeit.]

(33)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sustiprinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą pritaikant Tarnybos veiklą prie steigiamos Europos prokuratūros veiklos ir sustiprinant Tarnybos tyrimų veiksmingumą, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, priimant taisykles, kuriomis būtų reglamentuojami abiejų Sąjungos tarnybų santykiai ir būtų padidintas visoje Sąjungoje Tarnybos atliekamų tyrimų veiksmingumas, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina siekiant sustiprinti kovą su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla;

(34)  šiuo reglamentu nekeičiami valstybių narių įgaliojimai ir pareigos imtis kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla priemonių;

(35)  vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001(13) 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę dėl ...(14);

(36)  todėl Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 iš dalies keičiamas taip:

-1)  1 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:"

„1. Siekiant suintensyvinti kovą su Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau kartu atsižvelgiant į kontekstą – Sąjunga) finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla arba pažeidimu, Sprendimu 1999/352/EB, EAPB, Euratomas įsteigta Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – Tarnyba) vykdo tyrimo įgaliojimus, Komisijai suteiktus:“; [16 pakeit.]

"

-1a)  1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Tarnyba valstybėms narėms teikia Komisijos pagalbą organizuodama glaudų ir nuolatinį jų kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad būtų koordinuojama jų veikla saugant Sąjungos finansinius interesus nuo sukčiavimo. Tarnyba padeda kurti ir plėtoti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos arba pažeidimo prevencijos ir kovos su šiomis veiklomis metodus. Tarnyba skatina ir kartu su valstybėmis narėmis bei joms tarpusavyje bendradarbiaujant koordinuoja keitimąsi veiklos patirtimi ir gerosios procedūrinės praktikos pavyzdžiais Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje, taip pat remia bendrus valstybių narių savanoriškai vykdomus kovos su sukčiavimu veiksmus.“; [17 pakeit.]

"

-1b)  1 straipsnio 3 dalies d punktas pakeičiamas taip:"

„d) Reglamentui (ES) 2018/1725;“; [18 pakeit.]

"

-1c)  1 straipsnio 3 dalis papildoma da punktu: "

„da) Reglamentui (ES) 2016/679.“; [19 pakeit.]

"

-1d)  1 straipsnio 4 dalis keičiama taip:"

„4. Sutartimis arba jomis remiantis įsteigtose institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose (toliau – institucijos, įstaigos, organai ir agentūros) ir nedarant poveikio 12d straipsniui Tarnyba atlieka administracinius tyrimus, kurių tikslas – kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla arba pažeidimu. Tuo tikslu Tarnyba tiria sunkius su profesinių pareigų atlikimu susijusius atvejus, kurie gali būti laikomi Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų tarnybiniu aplaidumu, galinčiu užtraukti drausminę arba tam tikrais konkrečiais atvejais baudžiamąją atsakomybę, arba kitus pareigų nevykdymui prilygstančius atvejus, už kuriuos atsakomybė tenka institucijų ir įstaigų nariams, organų ir agentūrų vadovams arba institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų personalo nariams, kuriems Tarnybos nuostatai netaikomi (toliau kartu – pareigūnai, kiti tarnautojai, institucijų ar įstaigų nariai, organų ar agentūrų vadovai arba personalo nariai).“; [20 pakeit.]

"

1)  1 straipsnyje įterpiama ši dalis:"

„4a. Tarnyba, taikydama Tarybos reglamentu (ES) 2017/1939(15) nustatytą tvirtesnį bendradarbiavimą, užmezga ir palaiko glaudžius santykius su Europos prokuratūra. Šie santykiai grindžiami tarpusavio bendradarbiavimu, papildomumu, dubliavimosi vengimu ir keitimusi informacija. Jais visų pirma siekiama užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi visomis turimomis priemonėmis, pasitelkiant atitinkamų įgaliojimų tarpusavio papildomumą ir Europos prokuratūrai Tarnybos teikiamą pagalbą. [21 pakeit.]

Tarnybos ir Europos prokuratūros bendradarbiavimas reglamentuojamas 12c–12f straipsniais.“;

"

1a)  1 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:"

„5. Šio reglamento taikymo tikslais valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir institucijos, įstaigos, organai ir agentūros gali sudaryti administracinius susitarimus su Tarnyba. Tie administraciniai susitarimai visų pirma gali būti susiję su informacijos perdavimu, tyrimų eiga ir tolesniais veiksmais.“; [22 pakeit.]

"

1b)   2 straipsnio 2 punktas pakeičiamas taip:"

„2) pažeidimas – pažeidimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje, įskaitant pažeidimus, turinčius įtakos pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio;“; [23 pakeit.]

"

1c)  2 straipsnio 3 punktas pakeičiamas taip:"

„3) Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ir bet kuri kita neteisėta veikla arba pažeidimas – kaip apibrėžta atitinkamuose Sąjungos aktuose;“; [24 pakeit.]

"

2)  2 straipsnio 4 punktas pakeičiamas taip:"

„4) administraciniai tyrimai (toliau – tyrimai) – bet koks inspektavimas, tikrinimas ar kitos priemonės, kurių Tarnyba imasi pagal 3 ir 4 straipsnius, kad būtų pasiekti 1 straipsnyje nustatyti tikslai ir prireikus būtų nustatytas neteisėtas tiriamos veiklos pobūdis. Tie tyrimai neturi poveikio Europos prokuratūros ar valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų teisei pradėti baudžiamąjį procesą.“;

"

2a)  2 straipsnio 5 punktas pakeičiamas taip:"

„5) susijęs asmuo – Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ar kita neteisėta veikla arba pažeidimu įtariamas asmuo arba ekonominės veiklos vykdytojas, kurio atžvilgiu Tarnyba yra pradėjusi tyrimą;“; [25 pakeit.]

"

2b)  2 straipsnyje įterpiamas šis punktas:"

„7a. institucijos narys – atitinkamais atvejais Europos Parlamento narys, Europos Vadovų Tarybos narys, valstybės narės ministro lygio atstovas Taryboje, Europos Komisijos narys, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo narys, Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos narys arba Audito Rūmų narys.“; [26 pakeit.]

"

2c)  2 straipsnyje įterpiamas šis punktas:"

„7b. tie patys faktai – tai identiški materialūs faktai, o materialūs faktai suprantami kaip visuma konkrečių aplinkybių, kurios yra neatsiejamai susijusios ir atsižvelgiant į kurias kaip į visumą gali būti nustatyti delikto tyrimo, kuris priklauso Tarnybos ir Europos prokuratūros kompetencijai, elementai.“; [27 pakeit.]

"

3)  3 straipsnis pakeičiamas taip:"

„3 straipsnis

Išorės tyrimai Patikrinimai ir inspektavimai vietoje valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse [28 pakeit.]

1.  1 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 ir 3 punktuose apibrėžtoje srityje Tarnyba atlieka patikrinimus ir inspektavimus vietoje valstybėse narėse, o pagal galiojančius bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos susitarimus ir kitus teisinius dokumentus – trečiosiose valstybėse ir tarptautinių organizacijų patalpose. [29 pakeit.]

2.  Patikrinimai ir inspektavimai vietoje atliekami pagal šį reglamentą, o šio reglamento nereglamentuojamais klausimais – pagal Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96.

3.  Ekonominės veiklos vykdytojai bendradarbiauja su Tarnyba jai atliekant tyrimus. Tarnyba pagal 4 straipsnio 2 dalies b punktą gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų suteikti žodinę informaciją, be kita ko, surengdama pokalbius, ir raštišką informaciją. [30 pakeit.]

4.  Patikrinimus ir inspektavimus vietoje Tarnyba atlieka pateikusi raštišką įgaliojimą, kaip numatyta šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 6 straipsnio 1 dalyje. Ji atitinkamą ekonominės veiklos vykdytoją informuoja apie patikrinimui taikomą procedūrą, įskaitant taikytinas procedūrines garantijas, ir apie atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pareigą bendradarbiauti.

5.  Vykdydama šiuos įgaliojimus, Tarnyba paiso procesinių garantijų, numatytų šiame reglamente ir Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96. Kai atliekamas patikrinimas ir inspektavimas vietoje, ekonominės veiklos vykdytojas turi teisę neduoti parodymų prieš save ir turi teisę, kad jam padėtų jo pasirinktas asmuo. Per patikrinimus vietoje ekonominės veiklos vykdytojui turi būti suteikta galimybė vartoti bet kurią iš valstybės narės, kurioje jis yra, oficialių kalbų. Ekonominės veiklos vykdytojo teisė, kad jam padėtų jo pasirinktas asmuo, neužkerta kelio Tarnybai patekti į ekonominės veiklos vykdytojo patalpas ir patikrinimas dėl šios teisės negali būti nepagrįstai pavėlintas.

6.  Tarnybos prašymu atitinkamos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija nepagrįstai nedelsdama suteikia Tarnybos darbuotojams reikiamą pagalbą, kad pastarieji jiems pavestas užduotis pagal 7 straipsnio 2 dalyje minimą raštišką įgaliojimą atliktų veiksmingai. [31 pakeit.]

Atitinkama valstybė narė pagal Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 užtikrina, kad Tarnybos darbuotojai turėtų galimybę susipažinti su visa su tiriamu atveju susijusia informacija ir, dokumentais ir duomenimis, kurių prireikia tam, kad patikrinimai ir inspektavimai vietoje būtų atlikti veiksmingai ir efektyviai, ir kad jie galėtų tokius dokumentus ar duomenis saugoti ir siekdami užtikrinti, kad nekiltų pavojus, jog jie gali dingti. Tais atvejais, kai darbo tikslais naudojama asmeninė įranga, tą įrangą Tarnyba tiria tik tuo atveju, jeigu ji turi pagrįstų priežasčių manyti, kad įrangos turinys gali būti svarbus tyrimui. [32 pakeit.]

7.  Jeigu atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas leidžia atlikti patikrinimą ir inspektavimą vietoje pagal šį reglamentą, Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 2 straipsnio 4 dalis ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa ir 7 straipsnio 1 dalis netaikomos tiek, kiek tomis nuostatomis reikalaujama laikytis nacionalinės teisės ir nustatant, kad taikomos sąlygos, kurių turi laikytis nacionalinių administracijų inspektoriai, gali būti ribojama Tarnybos galimybė gauti informaciją ir dokumentus.

Jeigu Tarnybos darbuotojai nustato, kad ekonominės veiklos vykdytojas nesutinka leisti atlikti patikrinimo ar inspektavimo vietoje pagal šį reglamentą, atitinkama valstybė narė suteikia jiems reikiamą teisėsaugos institucijų pagalbą, kad Tarnyba, nepagrįstai nedelsdama, galėtų veiksmingai atlikti patikrinimą ar inspektavimą vietoje.

Teikdamos pagalbą pagal šią dalį arba 6 dalį, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos veikia laikydamosi nacionalinių procesinių taisyklių, taikytinų atitinkamai kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai. Jeigu pagal nacionalines taisykles reikalaujama teisminės institucijos leidimo tai pagalbai suteikti, pateikiamas prašymas išduoti tokį leidimą.

7a.   Jei įrodoma, kad valstybė narė nevykdo savo pareigos bendradarbiauti pagal 6 ir 7 dalis, Sąjunga turi teisę susigrąžinti sumą, susijusią su atitinkamu patikrinimu arba inspektavimu vietoje. [33 pakeit.]

8.  Vykdydama tyrimo funkciją Tarnyba atlieka Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio 1 dalyje ir jo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytose atskirų sektorių taisyklėse numatytus patikrinimus ir inspektavimus valstybėse narėse, o pagal galiojančius bendradarbiavimo bei abipusės pagalbos susitarimus ir kitus teisinius dokumentus – trečiosiose valstybėse ir tarptautinių organizacijų patalpose.

9.  Atlikdama išorės tyrimą, Tarnyba gali susipažinti su visa institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turima su tiriamu atveju susijusia informacija ir duomenimis, neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi, jei to reikia Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejams nustatyti. Tuo tikslu taikomos 4 straipsnio 2 ir 4 dalys. [34 pakeit.]

10.  Nedarant poveikio 12c straipsnio 1 daliai, tais atvejais, kai prieš priimdama sprendimą, ar pradėti išorės tyrimą, Tarnyba tvarko informaciją, iš kurios galima daryti prielaidą, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla, ji gali apie tai pranešti atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir, jei reikia, atitinkamoms institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms.

Nedarant poveikio Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sektorių taisyklėms, atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad reikiamų veiksmų, kuriuose gali dalyvauti ir Tarnyba, būtų imtasi laikantis nacionalinės teisės. Gavusios prašymą atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos informuoja Tarnybą apie tai, kokių veiksmų, remdamosi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija, ėmėsi ir kokios išvados buvo nustatytos.“ [35 pakeit.]

"

4)  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  4 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:"

„Kitos nuostatos dėl tyrimų“; [36 pakeit.]

"

-aa)  4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Administraciniai tyrimai institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose 1 straipsnyje nurodytose srityse atliekami laikantis šiame reglamente ir atitinkamos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros priimtuose sprendimuose nustatytų sąlygų.“; [37 pakeit.]

"

a)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Atlikdama vidaus tyrimus: [38 pakeit.]

   a) jei to reikia Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos arba pažeidimo atvejams nustatyti, Tarnyba turi teisę tiesiogiai ir iš anksto nepranešusi susipažinti su visa institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turima susijusia informacija ir su tiriamu atveju susijusiais duomenimis, neatsižvelgiant į tai, kokios rūšies laikmenoje jie saugomi, ir patekti į jų patalpas. Tais atvejais, kai darbo tikslais naudojama asmeninė įranga, tą įrangą Tarnyba tiria tik tuo atveju, jeigu ji turi pagrįstų priežasčių manyti, kad įrangos turinys gali būti svarbus tyrimui. Tarnyba turi įgaliojimus tikrinti institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų sąskaitas. Tarnyba gali pasidaryti institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų turimų dokumentų ar duomenų laikmenų turinio kopijas bei gauti jų išrašus ir prireikus imtis tokius dokumentus ar duomenis saugoti, kad nekiltų pavojus, jog jie gali dingti; [39 pakeit.]
   b) Tarnyba gali prašyti ekonominės veiklos vykdytojų, pareigūnų, kitų tarnautojų, institucijų ar įstaigų narių, organų ar agentūrų vadovų ar personalo narių žodinės informacijos, be kita ko, surengdama pokalbius, ir raštiškos informacijos, kruopščiai dokumentuotos pagal įprastus konfidencialumo ir Sąjungos duomenų apsaugos standartus. Ekonominės veiklos vykdytojai bendradarbiauja su Tarnyba.“; [40 pakeit.]

"

b)  3 dalis pakeičiama taip: išbraukiama;"

„3. Pagal 3 straipsnį Tarnyba gali atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje ekonominės veiklos vykdytojų patalpose, kad susipažintų su informacija, susijusia su atveju, dėl kurio atliekamas vidaus tyrimas.“; [41 pakeit.]

"

ba)  4 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros informuojami kiekvienu atveju, kai Tarnyba jų patalpose atlieka tyrimą arba susipažįsta su kokiu nors jų turimu dokumentu arba duomenimis ar prašo pateikti jų turimą informaciją. Nedarant poveikio 10 ir 11 straipsniams, Tarnyba gali bet kada siųsti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai tyrimų metu gautą informaciją.“; [42 pakeit.]

"

bb)   4 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:"

„5. Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros įdiegia tinkamas procedūras ir imasi būtinų priemonių tyrimų konfidencialumui užtikrinti kiekvienu etapu.“; [43 pakeit.]

"

bc)  4 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Jeigu atliekant tyrimus paaiškėja, kad pareigūnas, kitas tarnautojas, institucijos ar įstaigos narys, organo ar agentūros vadovas arba personalo narys gali būti susijęs asmuo, apie tai informuojama institucija, įstaiga, organas ar agentūra, kuriai tas asmuo priklauso.“; [44 pakeit.]

"

bd)  4 straipsnio 6 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Tais atvejais, kai naudojantis įprastais ryšių kanalais neįmanoma užtikrinti tyrimo konfidencialumo, Tarnyba naudoja tinkamus alternatyvius informacijos perdavimo kanalus.“; [45 pakeit.]

"

be)  4 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:"

„7. Sprendime, kurį turi priimti kiekviena institucija, įstaiga, organas ar agentūra, kaip numatyta 1 dalyje, visų pirma nurodoma taisyklė dėl pareigūnų, kitų tarnautojų, institucijų ar įstaigų narių, organų ar agentūrų vadovų arba personalo narių pareigos bendradarbiauti su Tarnyba ir teikti jai informaciją, tuo pačiu užtikrinant tyrimo konfidencialumą.“; [46 pakeit.]

"

c)  8 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Nedarant poveikio 12c straipsnio 1 daliai, tais atvejais, kai prieš priimdama sprendimą, ar pradėti vidaus tyrimą, Tarnyba tvarko informaciją, iš kurios galima daryti prielaidą, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla arba pažeidimas, apie tai ji atitinkamais atvejais gali pranešti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir atitinkamoms institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms.

Gavusi prašymą, atitinkama institucija, įstaiga, organas ar agentūra informuoja Tarnybą apie tai, kokių veiksmų, remdamasi tokia informacija, ėmėsi ir kokios išvados buvo nustatytos.“; [47 pakeit.]

"

ca)  8 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Atsižvelgiant į institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose atliekamus tyrimus, kai Tarnyba informuoja atitinkamų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas, taikomi 9 straipsnio 4 dalies antroje ir trečioje pastraipose nustatyti procesiniai reikalavimai. Jei kompetentingos valdžios institucijos, remdamosi joms perduota informacija ir atsižvelgdamos į nacionalinę teisę, nusprendžia imtis kokių nors veiksmų, jos apie tai informuoja Tarnybą, jei pastaroji buvo pateikusi tokį prašymą.“; [48 pakeit.]

"

cb)  8 dalis papildoma šia pastraipa:"

„Atsižvelgiant į patikrinimus ir inspektavimus vietoje pagal 3 straipsnį, nedarant poveikio Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sektorių taisyklėms, atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad reikiamų veiksmų, kuriuose gali dalyvauti ir Tarnyba, būtų imtasi laikantis nacionalinės teisės. Gavusios prašymą atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos informuoja Tarnybą apie tai, kokių veiksmų, remdamosi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija, ėmėsi ir kokios išvados buvo nustatytos.“; [49 pakeit.]

"

5)  5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:"

„Nedarant poveikio 12d straipsniui, generalinis direktorius gali pradėti tyrimą, kai yra pakankamai įtarimų, kurie, be kita ko, gali būti grindžiami trečiosios šalies pateikta informacija arba anonimine informacija, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla.“; [50 pakeit.]

"

aa)   1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Nedarant poveikio 12d straipsniui, generalinis direktorius gali pradėti tyrimą, kai yra pakankamai įtarimų, kurie, be kita ko, gali būti grindžiami trečiosios šalies pateikta informacija arba anonimine informacija, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla arba pažeidimas. Vertinimo laikotarpis prieš priimant sprendimą neviršija dviejų mėnesių. Jei informatorius, pateikęs pagrindinę informaciją, yra žinomas, jis atitinkamai informuojamas.“; [51 pakeit.]

"

ab)  2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Sprendimą pradėti tyrimą priima generalinis direktorius savo iniciatyva arba Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros arba valstybės narės prašymu.“; [52 pakeit.]

"

ac)  2 dalies antra pastraipa išbraukiama; [53 pakeit.]

ad)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Tol, kol generalinis direktorius svarsto, ar pradėti tyrimą atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytą prašymą, ir (arba) tol, kol Tarnyba atlieka tokį tyrimą, atitinkamos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros nepradeda lygiagretaus tyrimo dėl tų pačių aplinkybių, išskyrus atvejus, kai su Tarnyba susitariama kitaip. Ši dalis netaikoma Europos prokuratūros tyrimams pagal Reglamentą (ES) 2017/1939.“; [54 pakeit.]

"

b)  3 dalis papildoma tokiu sakiniu:"

„Ši dalis netaikoma Europos prokuratūros tyrimams pagal Reglamentą (ES) 2017/1939.“; [55 pakeit.]

"

ba)   5 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:"

„5. Jei generalinis direktorius nusprendžia nepradėti vidaus tyrimo, jis gali tyrimo institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose, nors yra pakankamas įtarimas, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla arba pažeidimas, jis nedelsdamas perduoda visą susijusią informaciją atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai, kad pagal tai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai taikytinas taisykles būtų imtasi tinkamų veiksmų. Jei tinkama, Tarnyba susitaria su ta institucija, įstaiga, organu ar agentūra dėl tinkamų priemonių tos informacijos šaltinio konfidencialumui apsaugoti ir, jei reikia, prašo informuoti apie veiksmus, kurių buvo imtasi.“; [56 pakeit.]

"

c)  6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Jei generalinis direktorius nusprendžia nepradėti išorės tyrimo patikrinimo ar inspektavimo vietoje pagal 3 straipsnį, nors yra pakankamas įtarimas, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla arba pažeidimas, jis gali nedelsdamas perduoti perduoda visą susijusią informaciją atitinkamos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms, kad atitinkamais atvejais pagal Sąjungos teisę ir nacionalinę teisę būtų imamasi veiksmų. Jei reikia, Tarnyba taip pat informuoja atitinkamą instituciją, įstaigą, organą ar agentūrą.“; [57 pakeit.]

"

ca)  įterpiama 6a dalis:"

„6a. Generalinis direktorius pagal 17 straipsnio 5 dalį periodiškai informuoja Priežiūros komitetą apie atvejus, kuriais jis arba ji nusprendė nepradėti tyrimo, ir nurodo tokio sprendimo priežastis.“; [58 pakeit.]

"

6)  7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Tyrimų eigai vadovauja generalinis direktorius, atitinkamais atvejais remdamasis rašytinėmis instrukcijomis. Tyrimus generaliniam direktoriui vadovaujant atlieka jo paskirti Tarnybos darbuotojai. Generalinis direktorius pats tyrimų neatlieka.“; [59 pakeit.]

"

a)  3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos suteikia reikiamą pagalbą, kad Tarnybos darbuotojai galėtų nepagrįstai nedelsdami veiksmingai atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą.“;

"

b)  3 dalyje įterpiama ši antra pastraipa:"

„Tarnybos prašymu jos tiriamais klausimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849(16) įsteigti finansinės žvalgybos padaliniai ir kitos atitinkamos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos Tarnybai teikia:

   a) Direktyvos (ES) 2015/849(17) [32a straipsnio 3 dalyje] nurodytą informaciją;
   b) kai absoliučiai būtina tyrimo tikslais – sandorių įrašus.“;

"

c)  3 dalis papildoma šia trečia pastraipa:"

„Teikdamos pagalbą pagal pirmesnes dalis, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos veikia laikydamosi nacionalinių procesinių taisyklių, taikytinų atitinkamai kompetentingai nacionalinei valdžios institucijai.“;

"

ca)   3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros užtikrina, kad jų pareigūnai, kiti tarnautojai, nariai, vadovai ir personalo nariai teiktų reikiamą pagalbą, kad Tarnybos darbuotojai savo užduotis vadovaudamiesi šiuo reglamentu galėtų atlikti veiksmingai ir nepagrįstai nedelsdami.“; [60 pakeit.]

"

cb)  4 dalis išbraukiama; [61 pakeit.]

cc)  6 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:"

„6. Jeigu atliekant tyrimą paaiškėja, kad gali būti tikslinga imtis administracinių atsargumo priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, Tarnyba nedelsdama informuoja atitinkamą instituciją, įstaigą, organą ar agentūrą apie vykstantį tyrimą ir pasiūlo priemones, kurių reikia imtis. Pranešama tokia informacija:“; [62 pakeit.]

"

cd)  6 dalies pirmos pastraipos b punktas pakeičiamas taip:"

„b) bet kokia informacija, galinti padėti atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai nuspręsti, kokių administracinių atsargumo priemonių tikslinga imtis Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti;“; [63 pakeit.]

"

ce)  6 dalies pirmos pastraipos c punktas pakeičiamas taip:"

„c) visos rekomenduojamos specialios konfidencialumo priemonės, visų pirma tais atvejais, kai taikomos tyrimo priemonės priklauso nacionalinės teisminės institucijos arba kitos nacionalinės valdžios institucijos kompetencijai, pagal tyrimams taikytinas nacionalines taisykles.“; [64 pakeit.]

"

d)  6 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Be to, kas nustatyta pirmoje pastraipoje, atitinkama institucija, įstaiga, organas ar agentūra gali bet kuriuo metu konsultuotis su Tarnyba, kad, glaudžiai bendradarbiaujant su Tarnyba, būtų imtasi tinkamų atsargumo priemonių, įskaitant įrodymų apsaugos priemones, ir nedelsdama informuoja Tarnybą apie tokį sprendimą nedelsdama informuoja Tarnybą apie bet kokį nukrypimą nuo pasiūlytų atsargumo priemonių ir apie šio nukrypimo priežastis.“; [65 pakeit.]

"

e)  8 dalis pakeičiama taip:"

„8. Jei tyrimas negali būti baigtas per 12 mėnesių nuo jo pradžios, generalinis direktorius pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui ir po to kas šešis mėnesius Priežiūros komitetui teikia ataskaitas, kuriose išsamiai nurodomos vėlavimo priežastys ir prireikus taisomosios priemonės, numatytos kurių imtasi tyrimui paspartinti.“; [66 pakeit.]

"

ea)   įterpiama 8a dalis:"

„8a. Ataskaitoje turi būti pateiktas bent trumpas faktų aprašymas, jų teisinis kvalifikavimas, padarytos ar galimos žalos įvertinimas, įstatymu nustatyto senaties termino pabaigos data, priežastys, kodėl nebuvo laikytasi dvylikos mėnesių laikotarpio, ir taisomosios priemonės, kurių prireikus numatoma imtis tyrimui paspartinti.“; [67 pakeit.]

"

7)  8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros nedelsdamos perduoda Tarnybai visą informaciją, susijusią su galimais Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos arba pažeidimo atvejais. Ši pareiga taikoma Europos prokuratūrai, kai atitinkamos bylos nepriklauso jos kompetencijai pagal Reglamento (ES) 2017/1939 IV skyrių.“; [68 pakeit.]

"

a)  1 dalis papildoma šia pastraipa:"

„Kai institucijos, įstaigos, organai ir agentūros pagal Reglamento (ES) 2017/1939 24 straipsnį teikia pranešimus Europos prokuratūrai, jie vietoj to gali laikytis pirmoje pastraipoje nustatytos pareigos Tarnybai perduoti perduodami Europos prokuratūrai siunčiamo pranešimo kopiją.“; [69 pakeit.]

"

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ir, jeigu pagal nacionalinę teisę nedraudžiama – valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos Tarnybos prašymu arba savo iniciatyva Tarnybai nedelsdami perduoda visus turimus dokumentus ar informaciją, susijusią su Tarnybos atliekamu tyrimu. [70 pakeit.]

Iki tyrimo pradžios Tarnybos prašymu jie perduoda bet kokius savo turimus dokumentus ir informaciją, kurie yra reikalingi siekiant įvertinti įtarimus arba taikyti 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytus kriterijus tyrimui pradėti.“;

"

c)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ir, jeigu pagal nacionalinę teisę nedraudžiama – valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos Tarnybos prašymu arba savo iniciatyva nedelsdamos Tarnybai perduoda visus kitus turimus reikšmingus dokumentus ar informaciją, susijusią susijusius su kova su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ar kita neteisėta veikla arba pažeidimu.“; [71 pakeit.]

"

d)  straipsnis papildomas šia 4 dalimi:"

„4. Šis straipsnis netaikomas Europos prokuratūrai, kai ši tiria nusikalstamas veikas, kurių atžvilgiu ji galėtų naudotis savo kompetencija pagal Reglamento (ES) 2017/1939 22 ir 25 straipsnius IV skyrių. [72 pakeit.]

Tai nedaro poveikio Europos prokuratūros galimybei suteikti Tarnybai susijusią informaciją dėl bylų pagal Reglamento (ES) 2017/1939 34 straipsnio 8 dalį, 36 straipsnio 6 dalį, 39 straipsnio 4 dalį ir 101 straipsnio 3 ir 4 dalis.“;

"

8)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)   2 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:"

„Antroje ir trečioje pastraipose nurodyti reikalavimai netaikomi per patikrinimus ir inspektavimus vietoje duodamiems pareiškimams. Tačiau prieš priimant pareiškimą susijęs asmuo informuojamas apie jo teises, visų pirma apie teisę, kad jam padėtų jo pasirinktas asmuo.“; [73 pakeit.]

"

-aa)   4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Tuo tikslu Tarnyba susijusiam asmeniui nusiunčia kvietimą pateikti pastabas raštu arba per pokalbį su Tarnybos paskirtais darbuotojais. Tame kvietime, be kita ko, pateikiama su susijusiu asmeniu susijusių aplinkybių santrauka ir pagal Reglamento (ES) 2018/1725 15 ir 16 straipsnius reikalaujama informacija ir nurodomas pastabų pateikimo terminas, kuris turi būti ne trumpesnis nei 10 darbo dienų nuo kvietimo pateikti pastabas gavimo dienos. Susijusiam asmeniui sutikus arba tinkamai pagrįstais tyrimo skubos atvejais tas pranešimo terminas gali būti sutrumpintas. Galutinėje konkretaus tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad tokios pastabos buvo pateiktos.“; [74 pakeit.]

"

a)  4 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:"

„Tinkamai pagrįstais atvejais, jeigu būtina išlaikyti tyrimo konfidencialumą ir (arba) jeigu atliekami tyrimo procesiniai veiksmai, kurie priklauso Europos prokuratūros arba nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai, generalinis direktorius gali nuspręsti, kad pareiga paprašyti susijusio asmens pareikšti pastabas bus įvykdyta vėliau.“;

"

aa)   įterpiama 5a dalis:"

„5a. Tais atvejais, kai Tarnyba rekomenduoja imtis tolesnių teisminių veiksmų ir nedarant poveikio pranešėjų bei informatorių konfidencialumo teisėms, susijusiam asmeniui suteikiama galimybė susipažinti su Tarnybos pagal 11 straipsnį po jos atlikto tyrimo parengta ataskaita ir bet kokiais atitinkamais dokumentais, kiek jie susiję su tuo asmeniu ir jei, kai taikytina, nei Europos prokuratūra, nei nacionalinės teisminės institucijos tam nepateikia prieštaravimo per šešis mėnesius. Kompetentinga teisminė institucija taip pat gali suteikti leidimą nepasibaigus šiam terminui.“; [75 pakeit.]

"

8a)   įterpiamas 9a straipsnis:"

„9a straipsnis

Procesinių garantijų kontrolierius

1.  Komisija, laikydamasi 2 dalyje nustatytos procedūros, skiria procesinių garantijų kontrolierių (toliau – kontrolierius) nepratęsiamai penkerių metų kadencijai. Pasibaigus jo kadencijai jis toliau eina pareigas tol, kol bus pakeistas.

2.  Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus kvietimą teikti paraiškas Komisija sudaro kandidatų, turinčių tinkamą kvalifikaciją kontrolieriaus pareigoms eiti, sąrašą. Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba, Komisija skiria kontrolierių.

3.  Kontrolierius turi reikiamą kvalifikaciją ir patirties procesinių teisių ir garantijų srityje.

4.  Kontrolierius savo funkcijas vykdo visiškai nepriklausomai ir eidamas pareigas nesiekia gauti ir nesilaiko kieno nors nurodymų.

5.  Kontrolierius stebi, kaip Tarnyba laikosi procesinių teisių ir garantijų. Jis yra atsakingas už Tarnybos gauto skundo nagrinėjimą.

6.  Kontrolierius kasmet teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Priežiūros komitetui ir Tarnybai ataskaitas dėl savo funkcijų vykdymo. Jis nenurodo atskirų tiriamų bylų ir užtikrina net ir užbaigtų tyrimų konfidencialumą.“; [76 pakeit.]

"

8b)  įterpiamas 9b straipsnis:"

„9b straipsnis

Skundų nagrinėjimo mechanizmas

1.  Tarnyba, bendradarbiaudama su kontrolieriumi, imasi būtinų priemonių, kad būtų sukurtas skundų nagrinėjimo mechanizmas siekiant stebėti, ar vykdant bet kokią Tarnybos veiklą laikomasi procesinių garantijų, ir užtikrinti jų laikymąsi.

2.  Bet kuris asmuo, kurio veiksmus tiria Tarnyba, turi teisę pateikti kontrolieriui skundą dėl to, kad Tarnyba nesilaiko 9 straipsnyje nustatytų procesinių garantijų. Skundo pateikimas neturi stabdomojo poveikio atliekamo tyrimo eigai.

3.  Skundai gali būti pateikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai skundo teikėjui tampa žinomi svarbūs jam taikomų procesinių garantijų įtariamo pažeidimo faktai. Praėjus vienam mėnesiui po tyrimo pabaigos skundų teikti nebegalima. Su 9 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytu pranešimo terminu susiję skundai pateikiami iki tose nuostatose nustatyto pranešimo termino pabaigos.

4.  Gavęs skundą kontrolierius nedelsdamas informuoja Tarnybos generalinį direktorių ir suteikia Tarnybai galimybę per 15 darbo dienų išspręsti skundo teikėjo iškeltą klausimą.

5.  Nedarant poveikio šio reglamento 10 straipsniui, Tarnyba perduoda kontrolieriui visą informaciją, kuri gali būti reikalinga kontrolieriui rengiant rekomendaciją.

6.  Kontrolierius nedelsdamas parengia su skundu susijusią rekomendaciją, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tos dienos, kurią Tarnyba informuoja kontrolierių apie veiksmus, kurių ji ėmėsi klausimui spręsti, arba nuo 3 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos. Rekomendacija pateikiama Tarnybai ir perduodama skundo teikėjui. Išskirtiniais atvejais kontrolierius gali nuspręsti pratęsti rekomendacijos parengimo terminą dar 15 dienų. Kontrolierius laišku informuoja generalinį direktorių apie pratęsimo priežastis. Jei kontrolierius nepateikia rekomendacijos per šioje dalyje nustatytus terminus, laikoma, kad kontrolierius atmetė skundą be rekomendacijos.

7.  Nesikišdamas į atliekamo tyrimo eigą, kontrolierius nagrinėja skundą taikydamas rungimosi principu grindžiamą procedūrą. Kontrolierius gali paprašyti liudytojų, jiems sutikus, raštu ar žodžiu pateikti paaiškinimų, kurie jam atrodo svarbūs siekiant nustatyti faktus.

8.  Generalinis direktorius laikosi kontrolieriaus rekomendacijos šiuo klausimu, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kai jis gali nuo jos nukrypti. Jei generalinis direktorius nukrypsta nuo kontrolieriaus rekomendacijos, jis informuoja skundo teikėją ir kontrolierių apie pagrindines to sprendimo priežastis, jei tai nedaro poveikio atliekamam tyrimui. Jis nurodo kontrolieriaus rekomendacijos nesilaikymo priežastis rašte, pridedamame prie galutinės tyrimo ataskaitos.

9.  Generalinis direktorius gali prašyti kontrolieriaus pateikti nuomonę bet kokiu klausimu, susijusiu su kontrolieriaus įgaliojimų sričiai priklausančių procesinių garantijų paisymu, įskaitant nuomonę dėl sprendimo atidėti 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą informacijos teikimą susijusiam asmeniui. Visuose tokiuose prašymuose generalinis direktorius nurodo terminą, iki kurio kontrolieriaus turi pateikti atsakymą.

10.  Jei Sąjungos pareigūnas ar kitas tarnautojas pateikia kontrolieriui skundą tuo pačiu klausimu, kuriuo Sąjungos pareigūnas ar kitas tarnautojas yra pateikęs skundą generaliniam direktoriui pagal Tarnybos nuostatų 90a straipsnį, generalinis direktorius, nepažeisdamas Tarnybos nuostatų 90a straipsnyje numatytų terminų, prieš atsakydamas skundo teikėjui palaukia kontrolieriaus rekomendacijos.“; [77 pakeit.]

"

9)  10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)   1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Ne institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose atliekamų tyrimų metu siunčiama ar gauta informacija, neatsižvelgiant į jos formą, yra saugoma laikantis atitinkamų nacionalinės ir Sąjungos teisės nuostatų.“; [78 pakeit.]

"

-aa)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Tyrimų institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose metu siunčiamai ar gaunamai informacijai, neatsižvelgiant į jos formą, taikomi profesinės paslapties reikalavimai ir ji saugoma pagal Sąjungos institucijoms taikytinas taisykles.“; [79 pakeit.]

"

-ab)   įterpiama 3a dalis:"

„3a. Tarnyba atskleidžia savo ataskaitas ir rekomendacijas po to, kai atsakingos institucijos atlieka visas susijusias nacionalines ir Sąjungos procedūras ir jų atskleidimas nebeturi poveikio tyrimams. Atskleidimas atitinka šiame straipsnyje ir 1 straipsnyje nustatytas duomenų apsaugos taisykles ir principus.“; [80 pakeit.]

"

a)  4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Tarnyba paskiria duomenų apsaugos pareigūną, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 24 (ES) 2018/1725 43 straipsnyje.“; [81 pakeit.]

"

aa)   įterpiama 5a dalis:"

„5a. Asmenys, Tarnybai pranešantys apie nusikaltimus ir pažeidimus, susijusius su Sąjungos finansiniais interesais, yra visapusiškai apsaugoti, pirmiausia Sąjungos teisės aktais dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos.“; [82 pakeit.]

"

10)  11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Kartu su ataskaita pateikiamos generalinio direktoriaus rekomendacijos, kokių veiksmų reikėtų imtis. Tose rekomendacijose atitinkamais atvejais nurodomos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų ir atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų drausminės, administracinės, finansinės ir (arba) teisminės priemonės ir visų pirma konkrečiai nurodomos apskaičiuotos susigrąžintinos sumos, taip pat nurodomas nustatytų aplinkybių preliminarus teisinis kvalifikavimas.“; [83 pakeit. Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.]

"

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Rengiant tokias ataskaitas ir rekomendacijas atsižvelgiama į atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas ir tiek, kiek taikytina – į atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę.

Tarnyba imasi tinkamų vidaus priemonių, kad užtikrintų nuoseklią galutinių ataskaitų ir rekomendacijų kokybę, ir svarsto, ar būtina Instrukcijų darbuotojams dėl tyrimo procedūrų peržiūra, siekiant išspręsti bet kokių galimų neatitikimų klausimą. [84 pakeit.]

Tam, kad tuo pagrindu parengtos ataskaitos, įskaitant visus pagrindžiančius ir prie šių ataskaitų pridėtus įrodymus, būtų laikomos priimtinais įrodymais nebaudžiamojo pobūdžio nacionalinių teismų procesuose, taip pat valstybėse narėse vykdomuose administraciniuose procesuose, pakanka patikrinti jų autentiškumą. Šis reglamentas neturi poveikio nacionalinių teismų įgaliojimams laisvai vertinti įrodymus. [85 pakeit.]

Tarnybos parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais valstybės narės baudžiamajame procese, kai nustatoma, kad tai yra būtina, tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms, ir jos turi tokią pačią įrodomąją vertę. [86 pakeit.]

Valstybės narės Tarnybai praneša apie bet kokias nacionalinės teisės taisykles, aktualias taikant trečią pirmą pastraipą. [87 pakeit.]

Nacionaliniai teismai praneša Tarnybai apie kiekvieną įrodymų atmetimo atvejį laikantis šios dalies. Pranešime pateikiamas atmetimo teisinis pagrindas ir išsamus pagrindimas. Generalinis direktorius savo metinėse ataskaitose pagal 17 straipsnio 4 dalį įvertina įrodymų priimtinumą valstybėse narėse. [88 pakeit.]

Tarnybos parengtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais Sąjungos teismuose ir Sąjungoje vykstančiuose administraciniuose procesuose.“;

"

c)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Po išorės tyrimo parengtos ataskaitos bei rekomendacijos ir visi svarbūs susiję dokumentai atitinkamais atvejais perduodami atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms laikantis tyrimus reglamentuojančių taisyklių ir perduodami atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai. Ta institucija, įstaiga, organas ar agentūra imasi tokių veiksmų, visų pirma drausminio arba teisinio pobūdžio veiksmų, kokių būtina atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, ir per rekomendacijose, teikiamose kartu su ataskaita, nustatytą terminą ir, papildomai, Tarnybos prašymu apie tai praneša Tarnybai. Valstybės narės kompetentingos institucijos per devynis mėnesius Tarnybai pateikia ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi reaguojant į bylos ataskaitą.“; [89 pakeit.]

"

ca)  4 dalis išbraukiama; [90 pakeit.]

cb)  5 dalis pakeičiama taip: "

„5. Jeigu atlikus tyrimą parengtoje ataskaitoje nurodoma aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pradėtas baudžiamasis procesas, ta informacija nedelsiant perduodama atitinkamos valstybės narės teisminėms institucijoms, nedarant poveikio 12c ir 12d straipsniams.“; [91 pakeit.]

"

cc)   įterpiama 6a dalis:"

„6a. Valstybių narių kompetentingos institucijos ir institucijos, įstaigos, organai ir agentūros užtikrina, kad būtų atsižvelgta į generalinio direktoriaus pagal 1 ir 3 dalis pateiktas drausmines, administracines, finansines ir teismines rekomendacijas, ir kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. nusiunčia Tarnybai išsamią ataskaitą apie veiksmus, kurių buvo imtasi, įskaitant, kai taikytina, Tarnybos pateiktų rekomendacijų neįgyvendinimo priežastis.“; [92 pakeit.]

"

cd)  8 dalis pakeičiama taip:"

„8. Jei informatorius, Tarnybai pateikė informaciją, dėl kurios buvo pradėtas tyrimas, Tarnyba šį informatorių informuoja apie tai, kad tas tyrimas baigtas. Tačiau Tarnyba gali atmesti tokį prašymą, jei mano, kad jį įvykdžius būtų pažeisti susijusio asmens teisėti interesai, būtų pakenkta tyrimo ir tolesnių veiksmų veiksmingumui ar pažeisti konfidencialumo reikalavimai.“; [93 pakeit.]

"

10a)  po 11 straipsnio įterpiamas naujas straipsnis:"

„11a straipsnis

Ieškinys Bendrajame Teisme

Bet kuris susijęs asmuo gali pareikšti ieškinį prieš Komisiją dėl tyrimo ataskaitos, perduotos nacionalinėms valdžios institucijoms arba institucijoms pagal 11 straipsnio 3 dalį, panaikinimo dėl kompetencijos trūkumo, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, Sutarčių pažeidimo, įskaitant Chartijos pažeidimą, arba piktnaudžiavimo įgaliojimais.“; [94 pakeit.]

"

11)  12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalis pakeičiama taip: "

„1. Nedarant poveikio šio reglamento 10 ir 11 straipsniams ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatoms, Tarnyba gali tinkamu laiku perduoti atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms pagal 3 straipsnį atliekamų patikrinimų ar inspektavimų vietoje metu gautą informaciją, kad jos galėtų imtis tinkamų veiksmų pagal savo nacionalinę teisę. Ji taip pat gali perduoti informaciją atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai.“; [95 pakeit.]

"

a)  1 dalis papildoma tokiu sakiniu:"

„Ji taip pat gali perduoti informaciją atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai.“; [96 pakeit.]

"

aa)  2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Nedarant poveikio 10 ir 11 straipsniams, generalinis direktorius perduoda atitinkamos valstybės narės teisminėms institucijoms tyrimų institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose metu Tarnybos gautą informaciją apie aplinkybes, kurios priklauso nacionalinės teisminės institucijos jurisdikcijai.“; [97 pakeit.]

"

b)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Jeigu pagal nacionalinę teisę nedraudžiama, atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos savo iniciatyva arba Tarnybos prašymu tinkamu laiku per vieną mėnesį informuoja Tarnybą apie veiksmus, kurių ėmėsi, remdamosi pagal šį straipsnį joms perduota informacija.“; [98 pakeit.]

"

c)  straipsnis papildomas 5 dalimi:"

„5. Tarnyba savo iniciatyva arba gavusi prašymą gali keistis susijusia informacija tinkle Eurofisc, sukurtame Tarybos reglamentu (ES) Nr. 904/2010(18).“;

"

12)  įterpiami šie straipsniai:"

„12a straipsnis

Kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos valstybėse narėse

1.  Šio reglamento tikslais valstybės narės paskiria tarnybą (toliau – kovos su sukčiavimo koordinavimo tarnyba), kad sudarytų palankesnes sąlygas veiksmingai bendradarbiauti ir keistis informacija, įskaitant veiklos informaciją, su Tarnyba. Atitinkamais atvejais šio reglamento tikslais pagal nacionalinę teisę kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba gali būti laikoma kompetentinga valdžios institucija.

2.  Tarnybos prašymu, kol nepriimtas sprendimas, ar pradėti tyrimą, taip pat tyrimo metu ir jam pasibaigus kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos teikia, gauna arba koordinuoja reikiamą pagalbą, kad Tarnyba galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas. Ta pagalba visų pirma apima kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų pagalbą, teikiamą pagal 3 straipsnio 6 ir 7 dalis, 7 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 2 ir 3 dalis.

3.  Tarnyba kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų pagalbos gali prašyti vykdydama koordinavimo veiklą pagal 12b straipsnį, atitinkamais atvejais įskaitant kovos su sukčiavimu tarnybų horizontalųjį bendradarbiavimą ir tarpusavio keitimąsi informacija.

12b straipsnis

Koordinavimo veikla

1.  Pagal 1 straipsnio 2 dalį Tarnyba gali organizuoti ir palengvinti valstybių narių kompetentingų institucijų, kitų institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, o pagal galiojančius bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos susitarimus ir bet kuriuos kitus teisinius dokumentus – ir trečiųjų šalių valdžios institucijų bei tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą. Šiuo tikslu dalyvaujančios valdžios institucijos ir Tarnyba gali rinkti, analizuoti informaciją, įskaitant veiklos informaciją, ir ja keistis. Kompetentingų valdžios institucijų prašymu Tarnybos darbuotojai gali lydėti jų darbuotojus, atliekančius tyrimo veiksmus. Taikomi 6 straipsnis, 7 straipsnio 6 ir 7 dalys, 8 straipsnio 3 dalis ir 10 straipsnis.

2.  Tarnyba gali parengti vykdomos koordinavimo veiklos ataskaitą ir atitinkamais atvejais ją perduoti atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms ir kitoms institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms.

3.  Šis straipsnis taikomas nedarant poveikio Tarnybos naudojimuisi įgaliojimais, kurie Komisijai buvo suteikti specialiomis nuostatomis dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl tų institucijų bei Komisijos bendradarbiavimo.

3a.   Įpareigojimai teikti tarpusavio administracinę pagalbą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97(19) ir Reglamentą (ES) Nr. 608/2013(20) taip pat taikomi koordinavimo veiklai, susijusiai su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais pagal šį straipsnį. [99 pakeit.]

4.  Tarnyba gali dalyvauti pagal taikytiną Sąjungos teisę sudarytų jungtinių tyrimų grupių veikloje ir šiuo pagrindu keistis pagal šį reglamentą įgyta veiklos informacija.

12c straipsnis

Pranešimas Europos prokuratūrai apie bet kokį nusikalstamą elgesį, kurio atžvilgiu ji galėtų naudotis savo kompetencija

1.  Tarnyba nepagrįstai nedelsdama praneša Europos prokuratūrai apie bet kokį nusikalstamą elgesį, kurio atžvilgiu Europos prokuratūra galėtų naudotis savo kompetencija pagal Reglamento (ES) 2017/1939 22 straipsnį ir 25 straipsnio 2 ir 3 dalis IV skyrių. Pranešimas siunčiamas bet kuriuo etapu kuo anksčiau iki Tarnybos atliekamo tyrimo pradžios arba tyrimo metu. [100 pakeit.]

2.  Pranešime pateikiamas bent faktinių aplinkybių ir Tarnybai žinomos informacijos aprašas, įskaitant žalos, kuri buvo ar gali būti padaryta, įvertinimą, kai Tarnyba turi tokios informacijos, galimas teisinis kvalifikavimas ir visa turima informacija apie galimus nukentėjusiuosius, įtariamuosius ir visus kitus susijusius asmenis. Kartu su pranešimu Tarnyba perduoda Europos prokuratūrai visą kitą savo turimą svarbią informaciją apie bylą. [101 pakeit.]

3.  Tarnyba neprivalo Europos prokuratūrai pranešti akivaizdžiai nepagrįstų įtarimų.

Tais atvejais, kai Tarnybos gauta informacija neturi 2 dalyje išdėstytų elementų ir Tarnyba tuo metu neatlieka tyrimo, Tarnyba gali atlikti pirminį įtarimų vertinimą. Vertinimas atliekamas skubiai nedelsiant, bet kuriuo atveju per du mėnesius nuo informacijos gavimo. Atliekant šį vertinimą taikomi 6 straipsnis ir 8 straipsnio 2 dalis. Tarnyba susilaiko nuo bet kokių priemonių, dėl kurių galėtų nukentėti galimi būsimi Europos prokuratūros tyrimai, taikymo. [102 pakeit.]

Atlikusi šį pirminį vertinimą, Tarnyba praneša Europos prokuratūrai, jei yra įvykdytos 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

4.  Kai 1 dalyje nurodytas elgesys paaiškėja Tarnybai atliekant tyrimą, o Europos prokuratūra pradeda tyrimą gavusi pranešimą, Tarnyba toliau nebevykdo tų pačių faktų tyrimo, nebent ji tai daro pagal 12e ar 12f straipsnius.

Pirmos pastraipos taikymo tikslais Tarnyba pagal 12g straipsnio 2 dalį per Europos prokuratūros bylų valdymo sistemą patikrina, ar Europos prokuratūra atlieka tyrimą. Tarnyba gali iš Europos prokuratūros prašyti papildomos informacijos. Europos prokuratūra į tokį prašymą atsako per 10 darbo dienų.

5.  Institucijos, įstaigos, organai ir agentūros gali prašyti Tarnybos atlikti įtarimų, apie kuriuos jiems buvo pranešta, pirminį vertinimą. Tų prašymų tikslais taikoma 3 dalis mutatis mutandis taikomos 1–4 dalys. Tarnyba praneša atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai apie preliminaraus vertinimo rezultatus, išskyrus atvejus, kai tokia informacija gali pakenkti Tarnybos arba Europos prokuratūros atliekamam tyrimui. [103 pakeit.]

6.  Tais atvejais, kai, pagal šį straipsnį pateikusi pranešimą Europos prokuratūrai, Tarnyba baigia tyrimą, 9 straipsnio 4 dalis ir 11 straipsnis netaikomi.

12d straipsnis

Tyrimų nedubliavimas

1.   Jeigu Europos prokuratūra atlieka tų pačių faktų tyrimą, generalinis direktorius nepradeda tyrimo pagal 5 straipsnį ir nutraukia atliekamą tyrimą, nebent jis tai daro pagal 12e ar 12f straipsnius. Generalinis direktorius praneša Europos prokuratūrai apie kiekvieną sprendimą nepradėti tyrimo arba jį nutraukti dėl tokių priežasčių. [104 pakeit.]

Pirmos pastraipos taikymo tikslais Tarnyba pagal 12g straipsnio 2 dalį per Europos prokuratūros bylų valdymo sistemą patikrina, ar Europos prokuratūra atlieka tyrimą. Tarnyba gali iš Europos prokuratūros prašyti papildomos informacijos. Europos prokuratūra į tokį prašymą atsako per 10 darbo dienų. Šis terminas gali būti pratęstas išimtiniais atvejais, laikantis 12g straipsnio 1 dalyje nurodytuose darbo susitarimuose nustatytų sąlygų. [105 pakeit.]

Jei Tarnyba baigia tyrimą pagal pirmą pastraipą, 9 straipsnio 4 dalis ir 11 straipsnis netaikomi. [106 pakeit.]

1a.   Europos prokuratūros prašymu Tarnyba susilaiko nuo tam tikrų veiksmų ar priemonių, kurie galėtų kelti pavojų Europos prokuratūros atliekamam tyrimui ar baudžiamajam persekiojimui, taikymo. Kai išnyksta tokio prašymo pagrindai, Europos prokuratūra nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša Tarnybai. [107 pakeit.]

1b.   Jei Europos prokuratūra baigia arba nutraukia tyrimą, dėl kurio generalinis direktorius pateikė informaciją pagal 1 dalį ir kuris yra aktualus vykdant Tarnybos įgaliojimus, ji nedelsdama informuoja Tarnybą ir gali pateikti rekomendacijas dėl tolesnių administracinių tyrimų. [108 pakeit.]

12e straipsnis

Tarnybos pagalba Europos prokuratūrai

1.  Europos prokuratūrai atliekant tyrimą, gavusi Europos prokuratūros prašymą pagal Reglamento (ES) 2017/1939 101 straipsnio 3 dalį, Tarnyba, neviršydama savo įgaliojimų, remia arba papildo Europos prokuratūros veiklą, visų pirma:

   a) teikdama informaciją, analizes (įskaitant teismo ekspertizes), ekspertines žinias ir operatyvinę pagalbą;
   b) sudarydama palankias sąlygas kompetentingų nacionalinių administracinių institucijų ir Sąjungos įstaigų konkrečių veiksmų koordinavimui;
   c) atlikdama administracinius tyrimus.

2.  Pagal 1 dalį Prašymas pagal 1 dalį perduodamas raštu, ir jame nurodomas nurodoma bent:

   a) informacija apie Europos prokuratūros atliekamą tyrimą, jeigu tai yra aktualu prašymo tikslui pasiekti;
   b) vienas ar keli veiksmai, kurių Europos prokuratūra prašo Tarnybos imtis, ir,;
   c) atitinkamais atvejais, planuojamas jų atlikimo grafikas.;
   d) bet kokie nurodymai pagal 2a dalį.

Prašyme nurodoma informacija apie Europos prokuratūros atliekamą tyrimą, jeigu tai yra aktualu prašymo tikslui pasiekti. Jeigu reikia, Tarnyba gali prašyti papildomos informacijos. [109 pakeit.]

2a.  Siekdama apsaugoti įrodymų priimtinumą, pagrindines teises ir procesines garantijas, kai Tarnyba Europos prokuratūros prašymu pagal šį straipsnį taiko pagalbines arba papildomas priemones, Europos prokuratūra gali nurodyti Tarnybai taikyti aukštesnius su pagrindinėmis teisėmis, procesinėmis garantijomis ir duomenų apsauga susijusius standartus, nei numatyta šiame reglamente. Tai darydama ji išsamiai nurodo taikytinus oficialius reikalavimus ir procedūras.

Jei Europos prokuratūra nepateikia jokių konkrečių nurodymų, priemonėms, kurias Tarnyba taiko pagal šį straipsnį, mutatis mutandis taikomi Reglamento (ES) 2017/1939 VI skyrius (procesinės garantijos) ir VIII skyrius (duomenų apsauga). [110 pakeit.]

12f straipsnis

Papildomi tyrimai

1.  Tinkamai pagrįstais atvejais, kai Europos prokuratūra atlieka tyrimą, jeigu generalinis direktorius mano, kad pagal Tarnybos įgaliojimus turėtų būti pradėtas arba tęsiamas tyrimas siekiant taikyti atsargumo priemones arba imtis finansinių, drausminių ar administracinių priemonių, Tarnyba apie tai raštu informuoja Europos prokuratūrą, nurodydama tyrimo pobūdį ir tikslą ir siekdama gauti rašytinį Europos prokuratūros pritarimą papildomam tyrimui pradėti. [111 pakeit.]

Per 30 20 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo Europos prokuratūra gali pateikti pateikia pritarimą arba prieštaravimą dėl tyrimo pradėjimo ar tęsimo arba bet kokio tam tikrų tikro su tyrimu susijusių veiksmų susijusio veiksmo atlikimo, jeigu to reikia siekiant nepakenkti jos pačios atliekamam tyrimui ar baudžiamajam persekiojimui, tol, kol šie pagrindai nėra išnykę. Tinkamai pagrįstais atvejais Europos prokuratūra gali pratęsti terminą dar 10 darbo dienų. Apie tai ji praneša Tarnybai.

Jei Europos prokuratūra prieštarauja, Tarnyba nepradeda papildomo tyrimo. Tokiu atveju ir kai išnyksta prieštaravimo pagrindai, Europos prokuratūra nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša Tarnybai. [112 pakeit.]

Jeigu Europos prokuratūra per ankstesnėje pastraipoje nurodytą laikotarpį nepateikia prieštaravimo pritaria, Tarnyba gali pradėti ar tęsti tyrimą ir jį vykdo aktyviai konsultuodamasi su Europos prokuratūra. [113 pakeit.]

Jei Europos prokuratūra nepateikia atsakymo per antroje pastraipoje nustatytą terminą, Tarnyba gali pradėti konsultacijas su Europos prokuratūra, kad sprendimas būtų priimtas per 10 dienų. [114 pakeit.]

Tarnyba sustabdo savo tyrimą arba jį nutraukia, arba neatlieka tam tikrų su tyrimu susijusių veiksmų, jeigu Europos prokuratūra vėliau pateikia prieštaravimą tais pačiais pagrindais, kaip nurodyta antroje pastraipoje.

2.  Jeigu Europos prokuratūra, atsakydama į informacijos prašymą, pateiktą pagal 12d straipsnį, informuoja Tarnybą, kad ji neatlieka tyrimo, o vėliau pradeda tų pačių faktų tyrimą, ji nedelsdama apie tai informuoja Tarnybą. Jeigu, gavęs šią informaciją, generalinis direktorius mano, kad Tarnybos pradėtas tyrimas turėtų būti tęsiamas siekiant sudaryti geresnes sąlygas taikyti atsargumo priemones arba imtis finansinių, drausminių arba administracinių priemonių, taikoma 1 dalis.

12g straipsnis

Darbo tvarkos susitarimai ir keitimasis informacija su Europos prokuratūra

1.  Prireikus sudaryti geresnes sąlygas bendradarbiauti su Europos prokuratūra, kaip nustatyta 1 straipsnio 4a dalyje, Tarnyba su Europos prokuratūra sudaro administracinius susitarimus. Tokiais darbo tvarkos susitarimais nustatomi praktiniai aspektai, kaip bus keičiamasi informacija, įskaitant asmens duomenis, veiklos, strateginę ar techninę informaciją, taip pat įslaptintą informaciją, ir sukuriamos informacinių technologijų platformos, įskaitant bendrą požiūrį į programinės įrangos tobulinimą ir suderinamumą. Juose numatoma detali nuolatinio keitimosi informacija abiem tarnyboms gavus pranešimus apie įtarimus ir juos tikrinant tvarka, siekiant nustatyti kompetenciją, susijusią su abiejų tarnybų atliekamais tyrimais. Juose taip pat nustatoma įrodymų perdavimo tarp Tarnybos ir Europos prokuratūros tvarka, taip pat išlaidų pasidalijimo tvarka.

Prieš priimdamas darbo su Europos prokuratūra tvarką generalinis direktorius siunčia projektą susipažinti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, Priežiūros komitetui ir Europos Parlamentui. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Priežiūros komitetas nedelsdami pateikia savo nuomones. [115 pakeit.]

2.  Tarnyba turi netiesioginę prieigą prie informacijos Europos prokuratūros bylų valdymo sistemoje remiantis sistema „yra atitiktis / nėra atitikties“. Nustačius atitiktį tarp Tarnybos į bylų valdymo sistemą įrašytų duomenų ir Europos prokuratūros laikomų duomenų, apie tai, kad yra atitiktis, pranešama tiek Europos prokuratūrai, tiek Tarnybai. Tarnyba imasi tinkamų priemonių, kad suteiktų Europos prokuratūrai galimybę naudotis prieiga prie informacijos jos bylų valdymo sistemoje remiantis sistema „yra atitiktis/nėra atitikties“.

Netiesiogine prieiga prie Europos prokuratūros bylų valdymo sistemoje esančios informacijos Tarnyba kiekvienu atveju naudojasi tik savo funkcijoms, apibrėžtoms šiame reglamente, atlikti ir tik tiek, kiek tai šiuo tikslu būtina, bei tik deramai pagrindus ir patvirtinus pagal Tarnybos nustatytą vidaus tvarką. Tarnyba saugo visų prieigos prie Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos atvejų įrašus. [116 pakeit.]

2a.   Tarnybos generalinis direktorius ir Europos generalinis prokuroras susitinka bent kartą per metus bendros svarbos klausimams aptarti.“; [117 pakeit.]

"

12a)  15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: "

„Priežiūros komitetas visų pirma stebi pokyčius procesinių garantijų taikymo ir tyrimų trukmės srityje.“; [118 pakeit.]

"

b)  1 dalies penkta pastraipa pakeičiama taip:"

„Priežiūros komitetui suteikiama prieiga prie visos informacijos ir dokumentų, kurie, jo nuomone, būtini jo užduotims atlikti, įskaitant ataskaitas ir rekomendacijas dėl baigtų tyrimų ir atmestus atvejus, tačiau jis į atliekamų tyrimų eigą nesikiša ir tinkamai atsižvelgia į konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimus.“; [119 pakeit.]

"

c)  8 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Priežiūros komitetas skiria savo pirmininką. Jis patvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kurios prieš tvirtinant pateikiamos susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. Priežiūros komiteto posėdžiai rengiami jo pirmininko arba generalinio direktoriaus iniciatyva. Per metus jis surengia ne mažiau kaip 10 posėdžių. Priežiūros komitetas sprendimus priima jo sudėtį sudarančių narių balsų dauguma. Jo sekretoriato paslaugas, glaudžiai bendradarbiaudama su Priežiūros komitetu, teikia Komisija. Prieš skiriant kiekvieną sekretoriato darbuotoją konsultuojamasi su Priežiūros komitetu ir atsižvelgiama į jo nuomonę. Sekretoriatas veikia vadovaudamasis Priežiūros komiteto nurodymais ir nepriklausomai nuo Komisijos. Komisija, nedarant poveikio jos vykdomai Priežiūros komiteto ir jo sekretoriato biudžeto kontrolei, nesikiša Priežiūros komitetui atliekant savo stebėsenos funkcijas.“; [120 pakeit.]

"

13)  16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija kartą per metus susitinka su generaliniu direktoriumi, kad politiniu lygmeniu keisdamiesi nuomonėmis aptartų Tarnybos politiką, susijusią su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos arba pažeidimo prevencijos ir kovos su tokiomis veikomis metodais. Keičiantis nuomonėmis dalyvauja Priežiūros komitetas. Europos generalinis prokuroras kviečiamas dalyvauti pasikeitime nuomonėmis. Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, generalinio direktoriaus arba Priežiūros komiteto prašymu į šiuos susitikimus ad hoc pagrindu gali būti kviečiami Audito Rūmų, Eurojusto ir (arba) Europolo atstovai.“; [121 pakeit.]

"

a)  1 dalies trečias sakinys pakeičiamas taip:"

„Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, generalinio direktoriaus arba Priežiūros komiteto prašymu į šiuos susitikimus ad hoc pagrindu gali būti kviečiami Audito Rūmų, Europos prokuratūros, Eurojusto ir (arba) Europolo atstovai.“; [122 pakeit.]

"

aa)  2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:"

„2. Galima keistis nuomonėmis bet kokiu klausimu, dėl kurio sutaria Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija. Konkrečiau, galima keistis nuomonėmis dėl:“; [123 pakeit.]

"

b)  2 dalies d punktas pakeičiamas taip:"

„d) Tarnybos ir institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, ypač Europos prokuratūros, santykių pagrindo ir veiksmų, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į Tarnybos galutines tyrimų ataskaitas ir kitą Tarnybos perduotą informaciją;“; [124 pakeit.]

"

ba)  2 dalies e punktas keičiamas taip:"

„e) Tarnybos ir valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų santykių pagrindo ir veiksmų, kurių ėmėsi valstybių narių kompetentingos institucijos atsižvelgiant į Tarnybos galutines tyrimų ataskaitas ir kitą Tarnybos perduotą informaciją;“; [125 pakeit.]

"

bb)  įterpiama nauja dalis:"

„4a. Keitimuisi nuomonėmis paeiliui pirmininkauja Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija.“; [126 pakeit.]

"

14)  17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Tarnybai vadovauja generalinis direktorius. Generalinį direktorių skiria Komisija 2 dalyje nurodyta tvarka. Generalinis direktorius skiriamas septynerių metų neatnaujinamai kadencijai. Generalinis direktorius įdarbinamas pagal Tarnybos nuostatus kaip laikinasis darbuotojas.“; [127 pakeit.]

"

-aa)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Norėdama paskirti generalinį direktorių, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia kvietimą teikti kandidatūras. Toks kvietimas skelbiamas iki pareigas einančio generalinio direktoriaus kadencijos pabaigos likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams. Priežiūros komitetui pateikus palankią nuomonę dėl Komisijos taikytos atrankos procedūros, Komisija sudaro kvalifikacijas atitinkančių kandidatų sąrašą. Generalinį direktorių bendru sutarimu siūlo skirti Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, o vėliau jį skiria Komisija.“; [128 pakeit.]

"

a)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Eidamas savo pareigas, kai reikia pradėti ir atlikti išorės ir vidaus tyrimus ar vykdyti koordinavimo veiklą arba po tokių tyrimų ar koordinavimo veiklos parengti ataskaitas, generalinis direktorius nesistengia gauti jokios valdžios institucijos arba kitos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros nurodymų ir jais nesivadovauja. Jeigu generalinis direktorius mano, kad kuri nors priemonė, kurios ėmėsi Komisija, turi poveikį jo nepriklausomumui, jis nedelsdamas apie tai informuoja Priežiūros komitetą ir priima sprendimą dėl to, ar pateikti ieškinį Komisijai Teisingumo Teisme.“; [129 pakeit.]

"

aa)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Generalinis direktorius Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams reguliariai ir bent vieną kartą per metus praneša apie Tarnybos atliktų tyrimų išvadas, veiksmus, kurių imtasi, iškilusius sunkumus ir Tarnybos tolesnius veiksmus, susijusius su Priežiūros komiteto pagal 15 straipsnį pateiktomis rekomendacijomis, išlaikant tyrimų konfidencialumą, gerbiant susijusių asmenų ir informatorių teisėtas teises ir prireikus laikantis teisminiam procesui taikytinos nacionalinės teisės.

Į metinę ataskaitą taip pat įtraukiamas bendradarbiavimo su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis masto vertinimas, ypač atsižvelgiant į 11 straipsnio 2 ir 6a dalių įgyvendinimą.“; [130 pakeit.]

"

ab)  įterpiama 4a dalis:"

„4a. Europos Parlamento prašymu, atsižvelgiant į jo biudžeto kontrolės teises, generalinis direktorius, paisydamas tyrimų ir tolesnių veiksmų konfidencialumo, gali pateikti informaciją apie Tarnybos veiklą. Europos Parlamentas užtikrina pagal šią dalį suteiktos informacijos konfidencialumą.“; [131 pakeit.]

"

ac)  5 dalies pirma pastraipa išbraukiama; [132 pakeit.]

b)  5 dalies antros pastraipos b punktas pakeičiamas taip:"

„b) atvejus, kai informacija buvo perduota valstybių narių teisminėms institucijoms ir arba Europos prokuratūrai;“; [133 pakeit.]

"

ba)  5 dalies trečioje pastraipoje įterpiamas šis punktas:"

„ba) atmestus atvejus;“; [134 pakeit.]

"

bb)  7 dalis pakeičiama taip:"

„7. Generalinis direktorius įdiegia vidaus patariamąjį ir kontrolės mechanizmą, įskaitant teisėtumo patikrinimą, susijusį, inter alia, su būtinybe laikytis su susijusiais asmenimis susijusių procesinių garantijų ir gerbti šių asmenų ir liudytojų pagrindines teises, taip pat laikytis atitinkamų valstybių narių nacionalinės teisės, ypač atsižvelgiant į 11 straipsnio 2 dalį. Tyrimų teisėtumo patikrinimą vykdo Tarnybos teisės ir tyrimo procedūrų ekspertai, kurių kvalifikacija tinkama eiti teisėjo pareigas valstybėje narėje. Jų nuomonė pridedama prie tyrimo galutinės ataskaitos.“; [135 pakeit.]

"

bc)  8 dalis pakeičiama taip:"

„8. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 19a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl tyrimų procedūrų kodekso, kurio turės laikytis Tarnybos darbuotojai, nustatymo. Šiuose deleguotuosiuose aktuose visų pirma nustatoma:

   a) tvarka, kurios reikia laikytis įgyvendinant Tarnybos įgaliojimus ir statutą;
   b) išsamios taisyklės, reglamentuojančios tyrimo procedūras ir leidžiamus tyrimo veiksmus;
   c) susijusių asmenų teisėtos teisės;
   d) procesinės garantijos;
   da) nuostatos dėl duomenų apsaugos ir komunikacijos politikos bei prieigos prie dokumentų;
   db) nuostatos dėl teisėtumo patikrinimo ir susijusių asmenų teisių gynimo priemonių, kuriomis šie asmenys gali naudotis;
   dc) santykiai su Europos prokuratūra.

Atlikdama parengiamąjį darbą, Komisija konsultuojasi su Priežiūros komitetu ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

Visi pagal šią dalį priimti deleguotieji aktai informacijos tikslais paskelbiami Tarnybos interneto svetainėje visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.“; [136 pakeit.]

"

c)  8 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo e punktu:"

„e) santykius su Europos prokuratūra.“ [137 pakeit.]

"

ca)  9 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Prieš generaliniam direktoriui skirdama drausminę nuobaudą arba panaikindama jo imunitetą, Komisija konsultuojasi su Priežiūros komitetu.“; [138 pakeit.]

"

14a)  19 straipsnis pakeičiamas taip:"

„19 straipsnis

Įvertinimo ataskaita ir peržiūra

Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo dienos, nustatytos pagal Reglamento (ES) 2017/1939 120 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ir poveikio vertinimo ataskaitą, ypač atsižvelgiant į Tarnybos ir Europos prokuratūros bendradarbiavimo veiksmingumą ir efektyvumą. Kartu su ataskaita pateikiama Priežiūros komiteto nuomonė.

Ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po vertinimo ataskaitos pateikimo pagal pirmą pastraipą Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama modernizuoti Tarnybos sistemą, įskaitant papildomas ar išsamesnes taisykles dėl Tarnybos sukūrimo, jos funkcijų ar jos veiklai, ypač atsižvelgiant į jos bendradarbiavimą su Europos prokuratūra, tarpvalstybinius tyrimus ir tyrimus Europos prokuratūros veikloje nedalyvaujančiose valstybėse narėse, taikomų procedūrų.“; [139 pakeit.]

"

14b)  įterpiamas naujas 19a straipsnis:"

„19a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  17 straipsnio 8 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo ... (šio reglamento įsigaliojimo data). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 17 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“. [140 pakeit.]

"

2 straipsnis

1.  Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  1 straipsnio 12 punkte nurodyti 12c–12f straipsniai taikomi nuo dienos, nustatytos pagal Reglamento (ES) 2017/1939 120 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Audito Rūmų nuomonė Nr. 8/2018.
(2)OL C 42, 2019 2 1, p. 1.
(3) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(5)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(6)2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(7)COM(2017) 589. Prie ataskaitos buvo pridėtas vertinimas – Tarnybų darbinis dokumentas SWD(2017) 332 – ir Tarnybos Priežiūros komiteto nuomonė Nr. 2/2017.
(8)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2–5).
(9)129 straipsnis bus įrašytas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/XX (naująjį Finansinį reglamentą), dėl kurio pasiektas politinis sutarimas ir kurį tikimasi priimti per ateinančius mėnesius.
(10)2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1–18).
(11) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(12)1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1–16).
(13)2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(14)OL C […], […], p. […].
(15)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(16)2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
(17)32a straipsnio 3 dalis į Direktyvą (ES) 2015/849 bus įrašyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/XX, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849, dėl kurios 2017 m. gruodžio 19 d. pasiektas politinis sutarimas ir kurią tikimasi priimti per ateinančius mėnesius.
(18)2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).
(19) 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 082, 1997 3 22, p. 1).
(20) 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL L 181, 2013 6 29, p. 15).


Muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės sukūrimas ***I
PDF 258kWORD 70k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (COM(2018)0474 – C8-0273/2018 – 2018/0258(COD))
P8_TA(2019)0384A8-0460/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0474),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 33, 114 bei 207 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0273/2018),

—  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0460/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../… dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą

P8_TC1-COD(2018)0258


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33, 114 ir 207 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  2 140 muitinės įstaigų(5), veikiančių prie Europos Sąjungos išorės sienų, turi būti apsirūpinusios tinkama įranga, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir naudingas muitų sąjungos veikimas. Adekvatus ir ekvivalentiškas muitinis tikrinimas vis aktualesnis ne tik dėl tradicinės muitinių funkcijos surinkti pajamas, bet ir dėl būtinybės stiprinti prekių, įvežamų ir išvežamų per Sąjungos išorės sienas, kontrolę saugos ir saugumo sumetimais. Kita vertus, ta prekių judėjimo per išorės sienas kontrolė turėtų ne apsunkinti, o greičiau palengvinti teisėtą prekybą su trečiosiomis valstybėmis, laikantis saugos ir saugumo reikalavimų; [1 pakeit.]

(1a)  muitų sąjunga yra Europos Sąjungos – vieno didžiausių prekybos blokų pasaulyje – kertinis akmuo ir ji neatsiejama nuo tinkamo bendrosios rinkos veikimo tiek įmonių, tiek piliečių labui. Europos Parlamentas savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje(6) pareiškė esąs ypač susirūpinęs dėl sukčiavimo muitų srityje, kuris lemia ženklų Sąjungos biudžeto pajamų praradimą. Europos Parlamentas pakartojo, kad stipresnė ir daugiau siekianti Europa galima tik jai užtikrinus daugiau lėšų, ir todėl paragino teikti nuolatinę paramą šiuo metu įgyvendinamai politikai, skirti didesnius išteklius Sąjungos pavyzdinėms programoms, o numačius daugiau atsakomybės atitinkamai skirti daugiau lėšų; [2 pakeit.]

(2)  šiuo metu valstybių narių atliekamas muitinis tikrinimas skiriasi. Tuos skirtumus lemia tiek geografiniai valstybių narių skirtumai, tiek jų turimi pajėgumai ir ištekliai bei standartizuoto muitinio tikrinimo nebuvimas. Valstybių narių gebėjimas reaguoti į nuolatinės verslo modelių ir tiekimo grandinių kaitos keliamus sunkumus priklauso ne tik nuo žmogiškųjų veiksnių, bet ir nuo to, ar jos turi modernios ir patikimos tinkamai veikiančios muitinio tikrinimo įrangos. Geriau veikiančių muitinės procedūrų poreikis didės ir dėl kitų iššūkių, pvz., e. prekybos suklestėjimo, kontrolės ir patikros įrašų skaitmeninimo, būtinybės užtikrinti atsparumą kibernetinių išpuolių, sabotažo, pramoninio šnipinėjimo ir piktnaudžiavimo duomenimis atvejais. Kad būtų pašalinti esami skirtumai, labai svarbu turėti ekvivalentišką muitinio tikrinimo įrangą. Tai padės užtikrinti ekvivalentiškesnį muitinį tikrinimą valstybėse narėse ir taip išvengti prekių srautų nukreipimo per silpniausias vietas. Visos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos prekės turi būti atidžiai patikrinamos, kad muitų klastotojai neturėtų galimybės rinktis palankiausias sąlygas taikančių įvežimo vietų. Norint užtikrinti, kad padidėtų bendras valstybių narių vykdomų muitinio tikrinimo procedūrų tvirtumas ir konvergencija, būtina aiški strategija didžiausiems trūkumams šalinti; [3 pakeit.]

(3)  valstybės narės keletas valstybių narių ne kartą išsakė finansinės paramos poreikį ir paprašė nuodugniai išnagrinėti reikiamos įrangos klausimą. 2017 m. kovo 23 d. Tarybos išvadose(7) dėl muitinių finansavimo Komisija paraginta „įvertinti galimybę pagal būsimas Komisijos finansines programas finansuoti su technine įranga susijusius poreikius [...] ir gerinti muitinių ir kitų teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimą ir [...] jų bendradarbiavimą finansavimo tikslais“; [4 pakeit.]

(4)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013(8) muitinis tikrinimas suprantamas kaip konkretūs veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi ne tik muitų teisės aktų, bet ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių, vežamų tarp Sąjungos muitų teritorijos ir už šios teritorijos ribų esančių šalių ar teritorijų, įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu, gabenimo, saugojimo ir galutinio vartojimo, taip pat ne Sąjungos prekių ir prekių, kurioms taikoma galutinio vartojimo procedūra, laikymo Sąjungos muitų teritorijoje ir gabenimo joje tvarką. Šiais kitais teisės aktais muitinėms suteikiami įgaliojimai atlikti konkrečias tikrinimo užduotis yra susiję su nuostatomis dėl apmokestinimo, visų pirma akcizais ir pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat dėl vidaus rinkos išorės aspektų, bendrosios prekybos politikos ir kitų su prekyba susijusių bendrųjų Sąjungos politikos sričių, visos tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo ir Sąjungos ir jos valstybių narių finansinių ir ekonominių interesų apsaugos;

(5)  parėmus prie Sąjungos išorės sienų atliekamo adekvataus ir ekvivalentiško muitinio tikrinimo lygio užtikrinimą, muitų sąjunga duotų maksimalią naudą. Tikslinė muitinio tikrinimo įrangai skirta Sąjungos intervencinė priemonė, kuria šalinami skirtumai, padėtų didinti bendrą valstybių narių sanglaudą. Turėti modernią ir patikimą tikrinimo įrangą prie išorės sienų yra būtina siekiant atremti pasaulinius iššūkius, visų pirma atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius interesus ir kartu palengvinti teisėtą prekybą;

(6)  todėl tikslinga sukurti naują muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę, kurią taikant būtų užtikrintas, pvz., prekių klastojimo ir kitos neteisėtos komercinės praktikos išaiškinimas. Turėtų būti svarstomos jau esamos finansinės paramos formulės; [5 pakeit.]

(7)  valstybių narių muitinių atsakomybė vis didėja – dažnai jos atsakingos ir už saugumą prie išorės sienų, o sienų kontrolės vykdymo ir prie išorės sienų atliekamo muitinio tikrinimo ekvivalentiškumo užtikrinimo klausimas turi būti sprendžiamas teikiant valstybėms narėms adekvačią finansinę Sąjungos paramą. Taip pat svarbu skatinti tarpžinybinį kiekvienos valstybės narės institucijų, atsakingų už sienų kontrolę ir kitas pasienyje vykdomas užduotis, bendradarbiavimą Sąjungos pasienyje, susijusį su prekių kontrole ir asmenų tikrinimu, kartu skiriant dėmesio kibernetiniam saugumui; [6 pakeit.]

(8)  todėl būtina įsteigti Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – Fondas);

(9)  dėl SESV V antraštinės dalies teisinių ypatumų ir dėl skirtingo teisinio pagrindo, taikomo išorės sienų politikai ir muitiniam tikrinimui, teisiškai neįmanoma Fondo įsteigti kaip vienos priemonės;

(10)  todėl Fondą reikėtų steigti kaip išsamią Sąjungos finansinės paramos sienų valdymo srityje sistemą, apimančią muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę (toliau – Priemonė), sukuriamą šiuo reglamentu, ir sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonę, sukuriamą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) .../...(9);

(11)  šiame reglamente nustatomas Priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(10) 17 punkte. Siekiant užtikrinti biudžetinę drausmę, sąlygos, susijusios su tuo, kurioms dotacijoms bus teikiamas prioritetas, turėtų būti aiškios, apibrėžtos ir pagrįstos įvardytais poreikiais, susijusiais su muitinės punktų vykdomomis užduotimis; [7 pakeit.]

(12)  Priemonei taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/XXXX(11) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis;

(13)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [2018/XXX](12) sudaroma bendradarbiavimo muitinių klausimais programa „Muitinė“, skirta muitų sąjungai ir muitinėms paremti. Siekiant išlaikyti visų bendradarbiavimo veiksmų suderinamumą ir horizontalų koordinavimą, tikslinga visus juos vykdyti pagal vieną teisės aktą ir taisyklių rinkinį. Todėl Priemonės lėšomis turėtų būti remiamas tik finansuoti tinkamos muitinio tikrinimo įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas, o pagal bendradarbiavimo muitinių klausimais programą „Muitinė“ turėtų būti remiami susiję veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimas siekiant įvertinti poreikius arba rengti su atitinkama įranga susijusius mokymus;

(13a)  muitinio tikrinimo įranga, finansuojama pagal šią Priemonę, turėtų atitikti optimalius saugumo, įskaitant kibernetinį saugumą, saugos, aplinkos apsaugos ir sveikatos standartus; [8 pakeit.]

(13b)  duomenys, parengiami naudojant pagal šią Priemonę finansuojamą muitinio tikrinimo įrangą, turėtų būti prieinami ir tvarkomi tik deramai įgalioto institucijų personalo, be to, šie duomenys turėtų būti tinkamai saugomi nuo neteisėtos prieigos arba paskelbimo. Valstybės narės turėtų visapusiškai kontroliuoti šiuos duomenis; [9 pakeit.]

(13c)  naudojant pagal šią Priemonę finansuojamą muitinio tikrinimo įrangą, turėtų būti prisidėta prie optimalaus muitinės rizikos valdymo užtikrinimo; [10 pakeit.]

(13d)  kai sena muitinio tikrinimo įranga keičiama nauja taikant šią Priemonę, valstybės narės turėtų būti atsakingos už aplinkai nežalingą senos muitinio tikrinimo įrangos pašalinimą; [11 pakeit.]

(14)  be to, kai tikslinga, Priemonės lėšomis turėtų būti remiamas muitinio tikrinimo įrangos pirkimas arba modernizavimas naujiems įrangos vienetams ar naujoms funkcijoms išbandyti eksploatavimo sąlygomis prieš valstybėms narėms perkant didelį kiekį tokios naujos įrangos. Bandymai eksploatavimo sąlygomis turėtų visų pirma remtis mokslinių muitinio tikrinimo įrangos tyrimų, finansuojamų pagal Reglamentą (ES) [2018/XXX](13), rezultatais;

(15)  didžioji dalis muitinio tikrinimo įrangos gali vienodai ar prireikus tikti kitų teisės aktų, pavyzdžiui, nuostatų dėl sienų valdymo, vizų ar policijos bendradarbiavimo, laikymosi kontrolei vykdyti. Todėl Integruoto sienų valdymo fondas sumanytas kaip dvi viena kitą papildančios priemonės, kurių taikymo įrangai pirkti sritys nors ir skiriasi, bet dera tarpusavyje. Viena vertus, Reglamentu (ES) [2018/XXX](14) sukurtos sienų valdymo ir vizų priemonės lėšomis nebus remiama įranga, kurią galima naudoti ir sienų valdymo, ir muitinio tikrinimo reikmėms. Kita vertus, šiuo reglamentu sukurtos muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės lėšomis bus ne tik finansiškai remiama įranga, kurios pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas, bet ir leidžiama ją naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, sienų kontrolės ir saugumo. Paskirsčius funkcijas bus skatinamas Reglamento (ES) 2016/1624(15) 4 straipsnio e punkte nurodytas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kuris yra integruoto sienų valdymo koncepcijos komponentas, ir taip sudarytos sąlygos muitinėms ir sienos apsaugos institucijoms dirbti kartu ir užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto poveikis remiant dalijimąsi tikrinimo įranga ir jos sąveikumą. Siekiant užtikrinti, kad bet kuri fondo finansuojama priemonė ar įranga nuolat būtų paskirtajame muitinės punkte, kuriam priklauso įranga, muitinių ir sienos apsaugos institucijų dalijimosi ir sąveikumo veiksmai turėtų būti apibrėžti kaip nesistemingi ir nereguliarūs; [12 pakeit.]

(16)  nukrypstant nuo Finansinio reglamento, turėtų būti galima veiksmą finansuoti kelių Sąjungos programų ar priemonių lėšomis, siekiant sudaryti sąlygas ir, kai tinkama, paremti kelias sritis apimantį bendradarbiavimą ir sąveiką. Tačiau tokiais atvejais, laikantis Finansiniame reglamente nustatyto principo, pagal kurį draudžiamas dvigubas finansavimas, įnašais negali būti dengiamos tos pačios išlaidos. Jei valstybei narei įnašas jau paskirtas arba ji gavo įnašą pagal kitą Sąjungos programą arba paramą iš Sąjungos fondo tai pačiai įrangai įsigyti, šis įnašas ar parama turėtų būti nurodomi paraiškoje; [13 pakeit.]

(16a)   Komisija turėtų skatinti valstybes nares vykdyti bendrus viešuosius muitinio tikrinimo įrangos pirkimus ir testavimą; [14 pakeit.]

(17)  atsižvelgiant į tai, kad muitinių prioritetai, grėsmės ir technologijos sparčiai kinta, darbo programos neturėtų apimti ilgo laikotarpio. Be to, dėl būtinybės sudaryti metines darbo programas didėja administracinė našta Komisija ir valstybėms narėms, nors to ir nereikia Priemonei įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, iš principo darbo programos turėtų apimti daugiau nei vienus biudžetinius metus. Be to, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugotas Sąjungos strateginių interesų neliečiamumas, valstybės narės raginamos ypač didelį dėmesį skirti kibernetiniam saugumui ir galimo neskelbtinų duomenų atskleidimo už Sąjungos ribų rizikai vykstant konkursams dėl naujos muitinio tikrinimo įrangos; [15 pakeit.]

(18)  siekiant užtikrinti vienodas darbo programų įgyvendinimo pagal šį reglamentą sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(16); [16 pakeit.]

(19)  nors centralizuotas įgyvendinimas yra būtinas siekiant konkretaus tikslo užtikrinti ekvivalentišką muitinį tikrinimą, dėl techninio Priemonės pobūdžio reikia atlikti techninį parengiamąjį darbą. Todėl įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas atskirais nuo nacionalinės kompetencijos ir patirties priklausančių poreikių vertinimais, į kuriuos įsitrauktų valstybių narių muitinių administracijos. Šie poreikių vertinimai turėtų būti grindžiami aiškia metodika, įskaitant būtiną etapų skaičių, užtikrinantį reikiamos informacijos surinkimą; [17 pakeit.]

(20)  siekiant užtikrinti reguliarią stebėseną ir ataskaitų teikimą, reikėtų nustatyti tinkamą įgyvendinant priemonę pasiektų rezultatų ir vykdomų veiksmų stebėsenos sistemą. Tokia stebėsena ir ataskaitų teikimas turėtų būti grindžiami kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais, pagal kuriuos įvertinamas įgyvendinant priemonę vykdomų veiksmų poveikis. Valstybės narės turėtų užtikrinti skaidrią ir aiškią viešųjų pirkimų procedūrą. Į ataskaitų teikimo reikalavimus turėtų būti įtraukta išsami informacija apie muitinio tikrinimo įrangą ir viešųjų pirkimų procedūrą, viršijančias tam tikrą kainos ribą, bei išlaidų pagrindimas; [18 pakeit.]

(21)  remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(17) 22 ir 23 punktais, Priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas Priemonės poveikis vietoje;

(22)  siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų, grėsmių ir technologijų kaitą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus šiam reglamentui iš dalies pakeisti, siekiant nustatyti darbo programas, priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami muitinio tikrinimo tikslai, susiję su Priemonės lėšomis tinkamais finansuoti veiksmais, ir rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs tikslai, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai ir visiškai skaidriai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [19 pakeit.]

(23)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(18), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(19), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(20) ir Reglamentą (ES) 2017/1939(21) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos nusikalstamos veikos atvejų, kenkiančių Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, kenkiančius Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(22), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(24)  šiam reglamentui taikomos horizontalios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį. Šiomis Finansiniame reglamente išdėstytomis taisyklės visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarka, apimanti dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įgyvendinimą, ir numatomos finansų pareigūnų atsakomybės patikros. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų. Finansavimas pagal šią Priemonę turėtų atitikti skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus; [20 pakeit.]

(25)  finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Įgyvendinimo gerinimas ir išlaidų kokybė turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis turėtų būti siekiama pagal Priemonę numatytų tikslų, kartu užtikrinant optimalų finansinių išteklių panaudojimą; [21 pakeit.]

(26)  kadangi šio reglamento, kuriuo siekiama sukurti priemonę muitų sąjungai ir muitinėms paremti, tikslo valstybės narės atskirai negali deramai pasiekti dėl objektyvių skirtumų, kuriuos lemia geografinės aplinkybės, ir jo geriau siekti Sąjungos lygmeniu taikant koordinuotą požiūrį ir centralizuotą finansavimą, padėsiantį užtikrinti ekvivalentišką muitinio tikrinimo lygį ir kokybę, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu sukuriama muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė (toliau – Priemonė), kuri yra Integruoto sienų valdymo fondo (toliau – Fondas) dalis ir kurios lėšomis remiamas muitinio tikrinimo įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas.

2.  Šiuo reglamentu kartu su Reglamentu [2018/XXX] dėl sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą(23), įsteigiamas Fondas.

3.  Jame nustatomi Priemonės tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  muitinė – institucija, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 1 punkte;

2)  muitinis tikrinimas – konkretūs veiksmai, apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 3 punkte;

3)  muitinio tikrinimo įranga – įranga, visų pirma skirta muitiniam tikrinimui atlikti;

4)  mobilioji muitinio tikrinimo įranga – transporto priemonė, kuri ne tik atlieka judėjimo funkciją, bet yra ir muitinio tikrinimo įrangos vienetas arba kurioje įrengta visa reikalinga muitinio tikrinimo įranga;

5)  techninė priežiūra – profilaktiniai, korekciniai ir prognostiniai veiksmai, įskaitant veikimo ir funkcijų patikras, parangą, taisymą ir kapitalinį remontą, bet neįskaitant modernizavimo, būtini nustatytam muitinio tikrinimo įrangos vieneto tinkamumui naudoti išlaikyti ar atkurti ir maksimaliai jo naudojimo trukmei užtikrinti;

6)  modernizavimas – būtini veiksmai pasenusiam muitinio tikrinimo įrangos vienetui patobulinti, kad jo būklė atitiktų pažangiausius tinkamumo naudoti standartus.

3 straipsnis

Priemonės tikslai

1.  Vadovaujantis ilgalaikiu tikslu standartizuoti visą Sąjungos muitinį tikrinimą, bendrasis Priemonės, kuri yra Integruoto sienų valdymo fondo dalis, tikslas – remti muitų sąjungą ir muitines siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus, kad būtų skatinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas prie Sąjungos sienų tikrinant prekes ir asmenis, visoje Sąjungoje užtikrinti saugumą ir saugą, apsaugoti Sąjungą nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos kartu sudarant geresnes sąlygas teisėtai verslo veiklai. [22 pakeit.]

2.  Konkretus Priemonės tikslas – padėti užtikrinti adekvatų ir ekvivalentišką muitinį tikrinimą remiant visapusiškai skaidrų reikiamos, pažangios, tvirtos, kibernetiniams išpuoliams atsparios, saugios, aplinkai nežalingos ir patikimos muitinio tikrinimo įrangos pirkimą, techninę priežiūrą ir modernizavimą. Papildomas tikslas yra gerinti muitinio tikrinimo kokybę visose valstybėse narėse, kad prekės nebūtų nukreipiamos į silpnesnius Sąjungos punktus. [23 pakeit.]

2a.  Priemone prisidedama prie integruoto Europos sienų valdymo įgyvendinimo remiant tarpžinybinį bendradarbiavimą, dalijimąsi nauja įranga, įsigyta naudojantis Priemone, ir šio įrangos sąveikumą. [24 pakeit.]

4 straipsnis

Biudžetas

1.  Priemonės įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 1 149 175 000 EUR 2018 m. kainomis (1 300 000 000 EUR dabartinėmis kainomis). [25 pakeit.]

2.  Iš 1 dalyje nurodytos sumos taip pat gali būti finansuojamos teisėtos ir patikrintos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos su Priemonės valdymu ir jos naudojimo rezultatų bei pasiektų jos tikslų vertinimu susijusios veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos irgi teisėtos bei patikrintos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, atitinkamų valstybių narių duomenų tarpusavio mainais, jei jie susiję su konkrečiais Priemonės tikslais bendrojo tikslo siekiui paremti, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kurie visų pirma skirti informacijai apdoroti ir jos mainams vykdyti, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Priemonei valdyti. [26 pakeit.]

5 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1.  Priemonė įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.

1a.   Kai remiami veiksmai susiję su įrangos pirkimu ar modernizavimu, Komisija nustato tinkamas apsaugos priemones ir nenumatytiems atvejams skirtas priemones, siekdama užtikrinti, kad visą įrangą, perkamą naudojant Sąjungos programų ir priemonių paramą, visais reikiamais atvejais naudotų reikiamos muitinės. [27 pakeit.]

2.  Finansavimas Priemonės lėšomis gali būti teikiamas bet kuria iš Finansiniame reglamente nustatytų formų, visų pirma skiriant dotacijas.

3.  Kai remiamas veiksmas susijęs su įrangos pirkimu ar modernizavimu, Komisija sukuria koordinavimo mechanizmą, kuriuo užtikrinamas visos įrangos, perkamos naudojant Sąjungos programų ir priemonių paramą, efektyvumas ir sąveikumas – taip bus galima konsultuotis su reikiamomis Sąjungos agentūromis, visų pirma su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, ir joms dalyvauti. Koordinavimo mechanizmas apima Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros dalyvavimą ir konsultavimąsi su ja, siekiant, kad Sąjungos pridėtinė vertė sienų valdymo srityje būtų kuo didesnė. [28 pakeit.]

3a.   Kai remiami veiksmai susiję su įrangos pirkimu ar modernizavimu, Komisija nustato tinkamas apsaugos priemones ir nenumatytiems atvejams skirtas priemones, siekdama užtikrinti, kad visa įranga, perkama naudojant Sąjungos programų ir priemonių paramą, atitiktų reguliarios techninės priežiūros standartus. [29 pakeit.]

II SKYRIUS

TINKAMUMAS FINANSUOTI

6 straipsnis

Tinkami finansuoti veiksmai

1.  Priemonės lėšomis finansuoti tinkami veiksmai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)  jais įgyvendinami 3 straipsnyje nurodyti tikslai;

b)  jais remiamas muitinio tikrinimo įrangos, naudojamos vienu ar keliais toliau nurodytais muitinio tikrinimo tikslais, pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas:

1)  bekontaktis tikrinimas;

2)  prie kūno ir kūno ertmėse slepiamų daiktų aptikimas;

3)  spinduliuotės aptikimas ir nuklidų nustatymas;

4)  mėginių analizė laboratorijoje;

5)  mėginių ėmimas ir jų analizė vietoje;

6)  tikrinimas rankiniais prietaisais.

Orientacinis muitinio tikrinimo įrangos, kuri gali būti naudojama 1–6 punktuose nurodytais muitinio tikrinimo tikslais, sąrašas pateiktas 1 priede.

2.  Tinkamai pagrįstais atvejais, nukrypstant nuo 1 dalies, veiksmai taip pat gali apimti visiškai skaidrų muitinio tikrinimo įrangos pirkimą, techninę priežiūrą ir modernizavimą naujiems įrangos vienetams arba naujoms funkcijoms išbandyti eksploatavimo sąlygomis. [30 pakeit.]

3.  Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 1 dalies b punkte ir 1 priede nustatyti muitinio tikrinimo tikslai, jei laikoma, kad juos būtina peržiūrėti, ir siekiant neatsilikti nuo technologinių naujovių, kintančių prekių kontrabandos tendencijų ir muitiniam tikrinimui skirtų naujų, pažangių ir inovatyvių sprendimų. [31 pakeit.]

4.  Priemonės lėšomis finansuojama muitinio tikrinimo įranga pirmiausia turėtų būti naudojama muitiniam tikrinimui, tačiau be muitinio tikrinimo tikslų gali būti naudojama papildomais tikslais, įskaitant asmenų tikrinimą, siekiant padėti nacionalinėms sienų valdymo institucijoms, ir tyrimą, kad būtų laikomasi 3 straipsnyje nustatytų bendrų ir konkrečių Priemonės tikslų. [32 pakeit.]

4a.   Komisija skatina valstybes nares vykdyti bendrus viešuosius muitinio tikrinimo įrangos pirkimus ir testavimą. [33 pakeit.]

7 straipsnis

Finansuoti tinkami subjektai

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 197 straipsnio, finansuoti tinkami subjektai yra valstybių narių muitinės, jei jos pateikia poreikiams įvertinti, kaip nustatyta 11 straipsnio 3 dalyje, reikalingą informaciją.

8 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1.  Priemonės lėšomis gali būti finansuojama iki 80 proc. tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

2.  Šią viršutinę ribą viršijantis finansavimas gali būti suteiktas tik išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais.

2a.   Šią viršutinę ribą viršijantis finansavimas gali būti suteiktas atvejais, kai valstybės narės vykdo bendrus viešuosius muitinio tikrinimo įrangos pirkimus ir testavimą. [34 pakeit.]

2b.   2 dalyje minimos išimtinės aplinkybės gali apimti naujos muitinio tikrinimo įrangos pirkimą ir jos įtraukimą į Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų techninės įrangos rezervą. Tai, ar muitinio tikrinimo įranga yra priimtina, kad būtų įtraukta į techninės įrangos rezervą, įvertinama vadovaujantis 5 straipsnio 3 dalimi. [35 pakeit.]

9 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos

Priemonės lėšomis negali būti finansuojamos šios Visos išlaidos, susijusios su 6 straipsnyje nurodytais veiksmais, gali būti finansuojamos pagal šią Priemonę, išskyrus: [36 pakeit.]

a)  su žemės pirkimu susijusios išlaidos;

aa)  išlaidos, susijusios su įgūdžių, būtinų įrangai naudoti, lavinimu ar tobulinimu; [37 pakeit.]

b)  su infrastruktūra, pavyzdžiui, pastatais ar lauko įrenginiais, taip pat su baldais susijusios išlaidos;

c)  išlaidos, susijusios su elektroninėmis sistemomis, išskyrus programinę įrangą, kurios tiesiogiai reikia naudojant muitinio tikrinimo įrangą, ir elektroninę programinę įrangą bei programas, būtinas esamai programinei įrangai su muitinio tikrinimo įranga sujungti; [38 pakeit.]

d)  tinklų, kaip antai apsaugotų arba neapsaugotų ryšio kanalų, arba abonementinių mokesčių išlaidos, neskaitant tinklų arba abonementinių mokesčių, kurie tiesiogiai būtini muitinio tikrinimo įrangai naudoti; [39 pakeit.]

e)  išlaidos transporto priemonėms, pvz., kelių transporto priemonėms, orlaiviams arba laivams, išskyrus mobiliąją muitinio tikrinimo įrangą;

f)  muitinio tikrinimo įrangai skirtų suvartojamų reikmenų, įskaitant etalonines arba kalibravimo medžiagas, išlaidos;

g)  išlaidos, susijusios su asmeninės apsaugos priemonėmis.

III SKYRIUS

DOTACIJOS

10 straipsnis

Dotacijų skyrimas, papildomumas ir mišrus finansavimas

1.  Priemonės dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

2.  Remiantis Finansinio reglamento 195 straipsnio f punktu, dotacijos 7 straipsnyje nurodytiems reikalavimus atitinkantiems subjektams skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus.

3.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 191 straipsnio, veiksmui, kuriam skirtas įnašas iš bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“, nustatytos Reglamentu (ES) ]2018/XXX](24), arba iš bet kurios kitos Sąjungos programos, gali būti skirtas įnašas ir iš Priemonės lėšų, jeigu įnašai nepadengia tų pačių išlaidų. Kiekvienos Sąjungos programos įnašo taisyklės taikomos atitinkamam tam veiksmui skirtam įnašui. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendrų finansuoti tinkamų veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

IV SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA IR VERTINIMAS

11 straipsnis

Darbo programa

1.  Priemonė įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnio 2 dalyje nurodytas darbo programas.

2.  Komisija Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus 2a priedui iš dalies pakeisti, kai norima nustatyti darbo programas tvirtina įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 15 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [40 pakeit.]

3.  Rengiant 1 dalyje nurodytas darbo programas atliekamas atskiras poreikių vertinimas, kurį sudaro bent šie dalykai: [41 pakeit.]

a)  bendras sienos perėjimo punktų suskirstymas į kategorijas;

b)  išsamus turimos ir veikiančios muitinio tikrinimo įrangos aprašas; [42 pakeit.]

c)  bendras muitinio tikrinimo įrangos būtinojo ir optimalaus techninio standarto nustatymas pagal sienos perėjimo punktų kategoriją ir; [43 pakeit.]

ca)  muitinio tikrinimo įrangos optimalaus lygio nustatymas pagal sienos perėjimo punktų kategoriją ir [44 pakeit.]

d)  detalus finansinių poreikių įvertinimas priklausomai nuo muitinės operacijų masto ir susijusio darbo krūvio dydžio. [45 pakeit.]

Poreikių vertinimas atliekamas remiantis veiksmais pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1294/2013(25) sudarytą programą „Muitinė 2020“ arba pagal Reglamentu (ES) [2018/XXX](26) sudarytą bendradarbiavimo muitinių klausimais programą „Muitinė“ ir reguliariai, ne rečiau kaip kas 3 metus, atnaujinamas.

12 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Priemonės įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkretaus tikslų, ataskaita, pateikti 2 priede Komisija, laikydamasi savo atskaitomybės reikalavimų pagal Finansinio reglamento 38 straipsnio 3 dalies e punkto i papunktį, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie programos veiklos rezultatus. Į Komisijos rengiamas veiklos rezultatų ataskaitas įtraukiama informacija apie pažangą ir trūkumus. [46 pakeit.]

2.  Rodikliai, kuriais remiantis atsiskaitoma apie Priemonės įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant 3 straipsnyje nurodytų bendrojo ir konkretaus tikslų, pateikti 2 priede. Kad būtų užtikrintas efektyvus pažangos, padarytos siekiant Priemonės tikslų, įvertinimas, Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 2 priedas prireikus persvarstyti arba papildyti rodiklius ir šį reglamentą papildyti nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, siekiant Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atnaujintą kokybinę ir kiekybinę informaciją apie programos veiklos rezultatus. [47 pakeit.]

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Priemonės įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų palyginami ir išsamūs bei renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Tuo tikslu Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patikimą informaciją, susijusią su duomenų apie veiklos rezultatus kokybe. [48 pakeit.]

4.  3 dalyje nurodytais ataskaitų teikimo reikalavimais numatoma, kad Komisijai turėtų būti kasmet teikiama bent toliau nurodyta informacija, kai muitinio tikrinimo įrangos vieneto kaina be mokesčių viršija 10 000 EUR:

a)  muitinio tikrinimo įrangos eksploatacijos pradžios ir nutraukimo datos;

b)  statistiniai muitinio tikrinimo įrangos naudojimo duomenys;

c)  informacija apie muitinio tikrinimo įrangos naudojimo rezultatus;

ca)   Sąjungos biudžeto lėšomis finansuotos įrangos vienetų turėjimas ir būklė praėjus penkeriems metams nuo eksploatacijos pradžios; [49 pakeit.]

cb)   informacija apie muitinio tikrinimo įrangos techninės priežiūros atvejus; [50 pakeit.]

cc)   informacija apie viešųjų pirkimų procedūrą; [51 pakeit.]

cd)   išlaidų pagrindimas. [52 pakeit.]

13 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertinimai Pagal šią Priemonę finansuojamų ir 6 straipsnyje nurodytų veiksmų vertinimuose įvertinami Priemonės rezultatai, poveikis ir veiksmingumas, be to, jie atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti būtų užtikrintas veiksmingas jų panaudojimas priimant sprendimus. [53 pakeit.]

2.  Tarpinis Priemonės vertinimas atliekamas, kai turima pakankamai informacijos apie Priemonės įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems trejiems metams nuo Priemonės įgyvendinimo pradžios. [54 pakeit.]

Tarpiniame vertinime pateikiamos išvados, būtinos norint priimti sprendimą dėl tolesnių su Programa susijusių veiksmų po 2027 m. ir jos tikslų. [55 pakeit.]

3.  Galutinį Priemonės vertinimą Komisija atlieka baigus įgyvendinti Priemonę, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems trejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos. [56 pakeit.]

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas bei informaciją apie įgytą patirtį Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. [57 pakeit.]

4a.  Metinius dalinius vertinimus Komisija įtraukia į savo ataskaitą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“. [58 pakeit.]

V SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR KOMITETO PROCEDŪRA

14 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  6 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d. [59 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [60 pakeit.]

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 6 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [61 pakeit.]

15 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda programos „Muitinė“ komitetas, nurodytas Reglamento (ES) [2018/XXX](27) 18 straipsnyje.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. [62 pakeit.]

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę, taip parodydami Sąjungos pridėtinę vertę ir paremdami Komisijos duomenų rinkimo pastangas didesniam biudžeto skaidrumui užtikrinti. [63 pakeit.]

2.  Siekdama užtikrinti skaidrumą, Komisija vykdo visuomenei reguliariai teikia su Priemone ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Priemonei skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais susijusią informaciją, inter alia, remdamasi 11 straipsnyje nurodytomis darbo programomis. [64 pakeit.]

17 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

1 PRIEDAS

Orientacinis muitinio tikrinimo įrangos pagal muitinio tikrinimo tikslą sąrašas, nurodytas 6 straipsnio 1 dalies b punkte

MUITINIO TIKRINIMO TIKSLAS

MUITINIO TIKRINIMO ĮRANGA

KATEGORIJA

TAIKYMAS

Bekontaktis tikrinimas

Didelės galios rentgeno skeneris

Konteineriai, sunkvežimiai, geležinkelio vagonai ir transporto priemonės

Mažos galios rentgeno skeneris

Padėklai, dėžės ir siuntiniai

Keleivių bagažas

Transporto priemonės

Rentgeno atgalinės sklaidos aparatas

Konteineriai

Sunkvežimiai

Transporto priemonės

Kita

Automatinio automobilių registracijos numerių / konteinerių identifikavimo sistemos

Transporto priemonių svarstyklės

Šakiniai krautuvai ir panaši mobilioji muitinio tikrinimo įranga

Prie kūno ir kūno ertmėse slepiamų daiktų aptikimas(28)

Rentgeno spindulių veikimu grindžiama atgalinės sklaidos arka

Daugiausia naudojama oro uostuose prie kūno ar kūno ertmėse slepiamiems daiktams (narkotikams, sprogmenims, gryniesiems pinigams) aptikti.

Kūno skeneris

Milimetrinių bangų veikimu paremtas kūno skeneris

Spinduliuotės aptikimas ir nuklidų nustatymas

Radiologinių arba branduolinių medžiagų aptikimas

Asmeninis spinduliuotės dozimetras / detektorius

Rankinis spinduliuotės detektorius

Izotopų nustatymo įrenginys

Arkinis spinduliuotės detektorius

Arkinis spektrometrinis detektorius izotopams nustatyti

Mėginių analizė laboratorijoje

Visų galimų prekių identifikavimas, kiekio nustatymas ir patikrinimas

Dujų ir skysčių chromatografija (dujų chromatografija, skysčių chromatografija, efektyvioji skysčių chromatografija…)

Spektrometrija ir su spektrometrija derinami metodai (infraraudonoji spektroskopija, Ramano spektroskopija, UV-VIS spektrofotometrija, fluorescencija, dujų chromatografija ir masių spektrometrija…)

Rentgeno įranga (rentgeno fluorescencija…)

BMR spektrometrija ir stabiliųjų izotopų analizė

Kita laboratorinė įranga (atominės sugerties spektroskopija, distiliacinis analizatorius, diferencinė skenuojamoji kalorimetrija, elektroforezė, mikroskopas, skystinis blyksimasis skaitiklis (scintilometras), rūkymo įrenginys...)

[65, 66, 67 ir 68 pakeit.]

MUITINIO TIKRINIMO TIKSLAS

MUITINIO TIKRINIMO ĮRANGA

KATEGORIJA

TAIKYMAS

Mėginių ėmimas ir jų analizė vietoje

Medžiagų aptikimas taikant jonų judrio spektrometriją

Nešiojamoji įranga konkrečioms pavojingoms medžiagoms aptikti

Kinologinis medžiagų aptikimas

Taikomas įvairiai rizikai mažuose ir didesniuose objektuose

Mėginių ėmimas

Įrankiai mėginiams paimti, traukos gaubtas, pirštininė kamera

Mobiliosios laboratorijos

Transporto priemonė, kurioje įrengta visa reikiama įranga mėginiams analizuoti vietoje

[Organinių medžiagų, metalų ir lydinių analizė] rankiniai detektoriai

Cheminės kolorimetrijos testai

Ramano spektroskopija

Infraraudonoji spektroskopija

Rentgeno fluorescencija

Dujų detektoriai, skirti konteineriams

Tikrinimas rankiniais prietaisais

Asmeniniai rankiniai įrankiai

Kišeniniai įrankiai

Mechaninių priemonių rinkinys

Teleskopinis veidrodėlis

Prietaisai

Endoskopas

Stacionarūs arba rankiniai metalo detektoriai

Kamera transporto priemonėms iš apačios patikrinti

Ultragarso prietaisas

Tankio matuoklis

Kita

Tikrinimas po vandeniu

2 PRIEDAS

Rodikliai

Konkretus tikslas – padėti užtikrinti ekvivalentišką ir adekvatų muitinį tikrinimą remiant reikiamos, pažangios ir patikimos muitinio tikrinimo įrangos pirkimą, techninę priežiūrą ir modernizavimą

1.  Turima įranga

a)  Sausumos sienos perėjimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)

b)  Jūrų sienos kirtimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)

c)  Oro sienos kirtimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)

d)  Sienos kirtimo punktuose, per kuriuos vežamas paštas, turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)

e)  Geležinkelių transporto sienos kirtimo punktuose turima muitinio tikrinimo įranga, atitinkanti sutartus standartus (pagal įrangos tipą)

1a.  Saugumas ir sauga

a)  Muitinio tikrinimo įrangos atitikties saugumo standartams, įskaitant kibernetinį saugumą, lygis visuose sienos perėjimo punktuose

b)  Muitinio tikrinimo įrangos atitikties saugos standartams lygis visuose sienos perėjimo punktuose [69 pakeit.]

1b.  Sveikata ir aplinka

a)  Muitinio tikrinimo įrangos atitikties sveikatos standartams lygis visuose sienos perėjimo punktuose

b)  Muitinio tikrinimo įrangos atitikties aplinkos standartams lygis visuose sienos perėjimo punktuose [70 pakeit.]

2a PRIEDAS

Darbo programos [71 pakeit.]

2b PRIEDAS

Išimtinės viršutinę ribą viršijančio finansavimo aplinkybės [72 pakeit.]

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 67.
(2) Ši pozicija pakeičia 2019 m. sausio 15 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0001).
(3)OL C 62, 2019 2 15, p. 67.
(4) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(5)2016 m. muitų sąjungos rezultatų ataskaita, skelbiama adresu https://ec.europa.eu/info/publications/annual-activity-report-2016-taxation-and-customs-union_en.
(6) P8_TA(2018)0075: „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“.
(7)https://www.consilium.europa.eu/media/22301/st09581en17-vf.pdf ir http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-7586-2017-INIT/en/pdf.
(8)2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).
(9)COM(2018)0473.
(10)2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas dėl biudžeto disciplinos, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (OL C 373, 2013 12 20, p. 1).
(11)COM(2016)0605.
(12)COM(2018)0442.
(13)COM(2018)0435.
(14)COM(2018)0473.
(15)2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).
(16)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(17)2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(18)2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(19)1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(20)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(21)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(22)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(23)COM(2018)0473.
(24)COM(2018)0442.
(25)2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa („Muitinė 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 209).
(26)COM(2018)0442.
(27)COM(2018)0442.
(28)Laikantis taikomų teisės aktų nuostatų ir kitų rekomendacijų, susijusių su sveikatos apsauga ir privatumo užtikrinimu.


Bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“ nustatymas ***I
PDF 254kWORD 75k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“ (COM(2018)0442 – C8-0261/2018 – 2018/0232(COD))
P8_TA(2019)0385A8-0464/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0442),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 33, 114 bei 207 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0261/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A8-0464/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... dėl bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“

P8_TC1-COD(2018)0232


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33, 114 ir 207 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  Reglamentu (ES) Nr. 1294/2013(5) nustatyta programa „Muitinė 2020“ ir ankstesnės programos itin padėjo sudaryti palankesnes sąlygas muitinių bendradarbiavimui ir jį sustiprinti. Didelė muitų srities muitinių veiklos dalis yra tarpvalstybinio pobūdžio ir apima bei veikia visas valstybes nares, todėl vienos valstybės narės negali kiekviena valstybė narėįgyvendinti veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti savo jėgomis negali. Komisijos įgyvendinama Sąjungos lygmens masto muitinės programa valstybėms narėms suteikiama minėtos tokios bendradarbiavimo veiklos plėtojimo Sąjungos lygmeniu sistema – išlaidų atžvilgiu tai veiksmingiau, nei kiekvienai valstybei narei dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu lygmeniu kurti savo atskirą bendradarbiavimo sistemą. Programa „Muitinė“ esminį vaidmenį atlieka ir apsaugant Sąjungos bei valstybių narių finansinius interesus, nes pagal ją užtikrinamas veiksmingas muitų surinkimas – taigi tai svarbus Sąjungos ir nacionalinių biudžetų pajamų šaltinis – ir ypatingas dėmesys skiriamas IT pajėgumų ugdymui bei didesniam bendradarbiavimui muitų srityje. Be to, būtinas suderintas ir standartizuotas tikrinimas, kad būtų galima sekti neteisėtus tarpvalstybinius prekių srautus ir kovoti su sukčiavimu. Todėl tikslinga ir veiksmingumo požiūriu svarbu užtikrinti Sąjungos finansavimo, teikiamo bendradarbiavimui muitinės klausimais, tęstinumą sukuriant naują tos pačios srities programą „Muitinė“ (toliau – Programa); [1 pakeit.]

(1a)  jau 50 metų muitų sąjunga, kurią įgyvendina nacionalinės muitinės, yra Sąjungos – vieno didžiausių prekybos blokų pasaulyje – kertinis akmuo. Muitų sąjunga yra reikšmingas sėkmingos Sąjungos integracijos pavyzdys ir yra nepaprastai svarbi užtikrinant tinkamą bendrosios rinkos veikimą tiek įmonių, tiek piliečių labui. Europos Parlamentas savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ pažymėjo esąs ypač susirūpinęs dėl sukčiavimo muitų srityje. Stipresnė ir daugiau siekianti Sąjunga galima tik jai užtikrinus daugiau lėšų, nenutrūkstamą paramą šiuo metu įgyvendinamai politikai ir didesnius išteklius; [2 pakeit.]

(2)  per pastaruosius penkiasdešimt 50 metų muitų sąjunga labai pasikeitė – dabar muitinės sėkmingai atlieka daugybę užduočių įvairiausias užduotis pasienyje. Dirbdamos kartu, jos gerina prekybos sąlygas, mažina stengiasi skatinti etišką ir sąžiningą prekybą bei mažinti biurokratizmą, renka rinkti nacionalinių biudžetų ir Sąjungos biudžeto pajamas ir saugo visuomenę padeda saugoti gyventojus nuo terorizmo, grėsmės sveikatai ir aplinkai ir bei nuo kitų pavojų. Visų pirma, visoje ES pradėjus taikyti bendrą rizikos valdymo schemą muitų rizikai Sąjungos lygmeniu valdyti(6) ir atliekant muitinį kontroliuojant didelių grynųjų pinigų sumų perkėlimo tikrinimą srautus, siekiant kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, muitinė užėmė priešakinę muitinės ėmėsi vadovaujamo vaidmens kovos su terorizmu ir, organizuotu nusikalstamumu liniją. Turėdama ir nesąžininga konkurencija srityje. Turėdamos plačius įgaliojimus, dabar muitinė yra svarbiausia institucija, kontroliuojanti muitinės realiai yra pagrindinės institucijos, kontroliuojančios per Sąjungos išorės sienas vežamas prekes. Šiomis aplinkybėmis programa „Muitinė“ ne tik turėtų apimti ne tik muitinių bendradarbiavimą, bet ir remti bendrą muitinių misiją, nurodytą – pagal ją turėtų būti palaikoma ir platesnė muitinių misija, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 3 straipsnyje, t. y. remti Sąjungos tarptautinės prekybos priežiūrą, vidaus rinkos išorės aspektų, bendrosios prekybos politikos ir kitų su prekyba susijusių bendrųjų sričių Sąjungos politikos sričių, kuri turi įtakos prekybai, priemonių įgyvendinimą, taip pat užtikrinti visos bei tiekimo grandinės saugumą saugumo užtikrinimą. Taigi šio reglamento teisinį pagrindą sudarys turėtų sudaryti muitinių bendradarbiavimas (SESV 33 straipsnis), vidaus rinka (SESV 114 straipsnis) ir prekybos politika (SESV 207 straipsnis); [3 pakeit.]

(3)  pagal Programą bus kuriama bendras Programos tikslas turėtų būti padėti valstybėms narėms ir Komisijai parengiant veiksmų sistema sistemą, kuria bus būtų siekiama remti muitų sąjungą ir muitines ir, įskaitant ilgalaikį tikslą užtikrinti, kad visos muitinės Sąjungoje kuo artimiau bendradarbiautų, kuri turėtų padėti saugoti padėtų apsaugoti Sąjungos ir valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus; saugoti, apsaugotų Sąjungą nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos komercinės praktikos, kartu skatinant teisėtą verslo veiklą; užtikrinti, užtikrinant Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą; sudaryti geresnes teisėtos prekybos sąlygas, bei taip stiprinant vartotojų apsaugą, taip pat skatintų teisėtą prekybą, kad visas vidaus rinkos ir pasaulio prekybos potencialas būtų naudingas įmonėms ir piliečiams; [4 pakeit.]

(3a)  kadangi akivaizdu, kad kai kurios iš Sąjungos muitinės kodekso 278 straipsnyje nurodytų sistemų iki 2020 m. gruodžio 31 d. gali būti įdiegtos tik iš dalies – o tai reiškia, kad neelektroninės sistemos bus toliau naudojamos ir po šios datos – ir nesama teisės aktų pakeitimų, kuriais šis terminas būtų pratęstas, taigi įmonės ir muitinės negalės dirbti savo darbo ir vykdyti teisinių įsipareigojimų, susijusių su muitinės operacijomis, vienas iš svarbiausių Programos tikslų turėtų būti padėti valstybėms narėms ir Komisijai įrengti tokias elektronines sistemas; [5 pakeit.]

(3b)  muitinių valdymas ir kontrolė – dinamiška politikos sritis, kurioje susiduriama su naujais iššūkiais, kylančiais dėl nuolat kintančių pasaulinių verslo modelių ir tiekimo grandinių bei kintančių vartojimo tendencijų ir skaitmeninimo, pvz., e. prekybos, įskaitant daiktų internetą, duomenų analizės, dirbtinio intelekto ir blokų grandinės technologijos. Pagal Programą turėtų būti remiamas muitinių valdymas tokiais atvejais ir sudaromos galimybės naudotis inovatyviais sprendimais. Šie iššūkiai dar labiau akcentuoja muitinių bendradarbiavimo būtinybę bei būtinybę suderintai aiškinti ir įgyvendinti teisės aktus dėl muitų. Viešiesiems finansams patiriant spaudimą, didėja pasaulio prekybos apimtis ir didesnį susirūpinimą ima kelti sukčiavimas ir kontrabanda. Programa turėtų būti naudinga atremiant šiuos iššūkius; [6 pakeit.]

(3c)  siekdama kuo didesnio veiksmingumo ir norėdama išvengti dubliavimosi, Programos įgyvendinimą Komisija turėtų derinti su susijusiomis Sąjungomis programomis ir fondais. Iš jų pirmiausia minėtinos programa „Fiscalis“, ES kovos su sukčiavimu programa ir Bendrosios rinkos programa, taip pat Vidaus saugumo fondas ir Integruoto sienų valdymo fondas, Reformų rėmimo programa, Skaitmeninės Europos programa, Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos bei įgyvendinimo reglamentai ir priemonės; [7 pakeit.]

(3d)  turint galvoje galimą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos, šios Programos finansiniame pakete neatsižvelgiama į išlaidas, atsirasiančias pasirašius susitarimą dėl išstojimo, ir į galimus Jungtinės Karalystės ir Sąjungos santykius ateityje. Pasirašius minėtąjį susitarimą, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš visų veikiančių muitinių sistemų ir bendradarbiavimo veiklos bei nustojus galioti jos teisiniams įsipareigojimams šioje srityje, gali atsirasti papildomų išlaidų, kurių šios Programos kūrimo metu tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Todėl Komisija turėtų svarstyti galimybę atidėti pakankamai lėšų, kad būtų pasirengta šioms galimoms išlaidoms. Vis dėlto šios išlaidos neturėtų būti įtrauktos į Programos paketą, nes Programai numatyto biudžeto pakaks tik išlaidoms, kurios gali būti realiai prognozuojamos Programos kūrimo metu, padengti; [8 pakeit.]

(4)  šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(7) 17 punkte;

(5)  siekiant remti trečiųjų valstybių stojimo ir asociacijos procesą, Programoje, įvykdžius tam tikras visas sąlygas, turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims ir šalims kandidatėms, taip pat potencialioms kandidatėms ir Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms. Programoje gali dalyvauti ir kitos trečiosios valstybės konkrečiuose Sąjungos ir susijusių trečiųjų valstybių susitarimuose dėl tų valstybių dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje, nustatytomis sąlygomis, jei tas dalyvavimas atitinka Sąjungos interesus ir daro teigiamą poveikį vidaus rinkai bei nekenkia vartotojų apsaugai; [9 pakeit.]

(6)  šiai Programai taikomas šią Programą turėtų apimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046(8) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir kompensacijomis išorės ekspertams; [10 pakeit.]

(7)  vykdyti programos todėl pagal programą „Muitinė 2020“ vykdyti veiksmai, kurie, kaip pasiteisino, buvo tinkami, todėl jie turėtų būti išlaikyti, o kiti veiksmai, kurie, kaip paaiškėjo, nebuvo tinkinami, turėtų būti nutraukti. Kad Programa būtų vykdoma paprasčiau ir lanksčiau, o jos tikslai įgyvendinti geriau, veiksmai turėtų būti apibūdinti tik pagal bendras kategorijas pateikiant konkrečią veiklą iliustruojančių pavyzdžių sąrašą. Be to, bendradarbiaujant ir stiprinant gebėjimus pagal programą „Muitinė“ Programą turėtų būti skatinamas ir remiamas inovacijų diegimas ir didinamas jų poveikis siekiant pagerinti galimybes įgyvendinti pagrindinius muitų srities prioritetus; [11 pakeit.]

(8)  Reglamentu 2018/XXX sukuriama Muitinio tikrinimo įrangos priemonė(9) (toliau – MTĮ priemonė), įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą. Siekiant išlaikyti visų bendradarbiavimo veiksmų, susijusių su muitinėmis ir muitinio tikrinimo įranga, suderinamumą ir horizontalų koordinavimą, tikslinga visus juos vykdyti pagal vieną teisės aktą ir taisyklių rinkinį – šį reglamentą, suprantant, kad šis aktas ir šios taisyklės yra šis reglamentas. Todėl MTĮ priemone turėtų būti remiamas tik tinkamos finansuoti įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas, o visi kiti susiję veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimo veiksmai siekiant įvertinti įrangos poreikį arba prireikus su įrangos įsigijimu susiję mokymai, turėtų būti remiami šios Programos lėšomis; [12 pakeit.]

(9)  muitinių ir susijusios informacijos mainai yra itin svarbūs siekiant, kad muitinė veiktų tinkamai; tokios informacijos mainai apima ne tik muitų sąjungą. Sąjunga ir valstybės narės iš tiesų galėtų būti suinteresuotos Europos elektroninių sistemų pritaikymu ar išplėtimu į trečiąsias valstybes, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, ir tarptautines organizacijas. Todėl, tinkamai pagrindus šiuo interesu, Europos elektroninių sistemų pritaikymo ir išplėtimo į su Programa nesusijusias trečiąsias valstybes ir tarptautines organizacijas išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti iš Programos lėšų išlaidomis;

(10)  atsižvelgiant į globalizacijos svarbą Programoje toliau turėtų būti numatyta galimybė naudotis išorės ekspertų paslaugomis pagal Finansinio reglamento 238 straipsnį. Didžiąją dalį tokių išorės ekspertų turėtų sudaryti vyriausybinių institucijų, įskaitant trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios valstybės, institucijas, atstovai, taip pat mokslininkai ir tarptautinių organizacijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai; [13 pakeit.]

(11)  atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. komunikate „ES biudžeto peržiūra“(10) Komisijos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti finansavimo programų suderinamumą ir supaprastinimą, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatytais veiksmais pagal Programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, turint galvoje tai, kad Programai skirta suma apskaičiuota neatsižvelgiant į nenumatytų išlaidų galimybę, bet atmetant dvigubo finansavimo galimybę. Siekiant remti muitų sąjungą ir muitinę, veiksmais pagal Programą reikėtų užtikrinti darnų Sąjungos išteklių naudojimą; [14 pakeit.]

(11a)   programinės įrangos, kuri būtina griežtai sienų kontrolei vykdyti, pirkimas turėtų atitikti pagal Programą numatytus tinkamumo finansuoti kriterijus. Be to, siekiant skatinti duomenų mainus, turėtų būti raginama įsigyti programinę įrangą, kuri galėtų būti naudojama visose valstybėse narėse; [15 pakeit.]

(12)  informacinių technologijų (IT) pajėgumų didinimo veiksmai turėtų pritraukti didžiausią ugdymo veiksmams turėtų būti skirta didesnioji Programos biudžeto dalį dalis. Konkrečiomis nuostatomis turėtų būti apibūdinti atitinkami bendri ir nacionaliniai Europos elektroninių sistemų komponentai. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžta veiksmų apimtis bei Komisijos ir valstybių narių atsakomybė. Siekiant užtikrinti IT pajėgumų ugdymo veiklos nuoseklumą ir koordinavimą, pagal Programą turėtų būti numatyta, jog Komisija parengs ir atnaujins Daugiametį strateginį muitinių planą, kad būtų sukurta elektroninė erdvė, kuria naudojantis būtų užtikrinamas Sąjungos muitinių sistemų veiklos suderinamumas ir sąveikumas; [16 pakeit.]

(13)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 70/2008/EB(11) reikalaujama, kad Komisija parengtų Muitinės daugiametį strateginį planą, kaip sukurti suderintą ir sąveikią Sąjungos muitinių elektroninę aplinką. Į daugiametį strateginį planą įtrauktas elektroninių sistemų plėtojimas ir veikimas iš esmės finansuojamas Programos lėšomis. Siekiant užtikrinti Programos ir daugiamečio strateginio plano suderinamumą ir koordinavimą į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos atitinkamos sprendimo nuostatos. Kadangi visos atitinkamos Sprendimo Nr. 70/2008/EB nuostatos dabar yra įtrauktos arba į Reglamentą (ES) Nr. 952/2013, arba į šį reglamentą, Sprendimas Nr. 70/2008/EB turėtų būti panaikintas;

(14)  šis reglamentas Komisija turėtų būti įgyvendinamas vykdant priimti darbo programas siekiant įgyvendinti šį reglamentą. Atsižvelgiant į tai, kad siekiami tikslai yra vidutinio arba ilgojo laikotarpio tikslai, ir remiantis ilgainiui sukaupta patirtimi, darbo programų trukmė turėtų apimti keletą metų. Metines darbo programas pakeitus daugiametėmis darbo programomis sumažės tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms tenkanti administracinė našta; [62 pakeit.]

(14a)  vadovaujantis išvadomis, išdėstytomis dviejose Europos Audito Rūmų neseniai priimtose specialiosiose ataskaitose muitinių klausimais, t. y. 2017 m. gruodžio 5 d. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“ ir 2018 m. spalio 10 d. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 26/2018 „Keli vėlavimai įgyvendinti muitinės IT sistemas: kas buvo ne taip?“, vykdant bendradarbiavimo muitų srityje veiksmus, kurie numatyti pagal programą „Muitinė“, turėtų būti siekiama ištaisyti nurodytus trūkumus; [17 pakeit.]

(14b)  2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kovos su sukčiavimu muitų srityje ir ES nuosavų išteklių apsaugos. Įgyvendinant pagal Programą numatytus veiksmus, turėtų būti atsižvelgiama į šioje rezoliucijoje išdėstytas išvadas; [18 pakeit.]

(15)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(12); [63 pakeit.]

(16)  Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(13) 22 ir 23 punktais, šią programą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas priemonės poveikis vietoje;

(17)  siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs Programos tikslai, susiję su muitinės srities daugiamečio strateginio plano nustatymu ir atnaujinimu ir daugiamečių darbo programų nustatymu, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime(14) dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o šiems jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [64 pakeit.]

(18)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(15), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(16), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(17) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(18) Sąjungos finansiniai interesai turi būti saugomi proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius sukčiavimo atvejus ir kitas nusikalstamas veikas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(19), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(19)  šiam reglamentui taikomos horizontalios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinė valstybė – esminė išankstinė patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlyga;

(20)  finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir geriausius rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje; [19 pakeit.]

(21)  kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės atskirai negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(22)  šiuo reglamentu pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu sukuriama bendradarbiavimo muitinių klausimais programa „Muitinė“ (toliau – Programa).

2.  Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  muitinė – institucija, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 1 punkte;

2)  Europos elektroninės sistemos – muitų sąjungai veikti ir muitinių misijai vykdyti reikalingos elektroninės sistemos;

3)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.  Kad būtų pasiektas ilgalaikis tikslas užtikrinti kuo glaudesnį visų Sąjungos muitinių bendradarbiavimą, taip pat siekiant užtikrinti valstybių narių apsaugą ir saugumą bei apsaugoti Sąjungą nuo sukčiavimo, nesąžiningos ir neteisėtos komercinės praktikos, tuo pat metu skatinant teisėtą verslo veiklą ir aukšto lygio vartotojų apsaugą, bendras programos tikslas yra remti muitų sąjungą ir muitines, kad būtų saugomi Sąjungos ir valstybių narių finansiniai ir ekonominiai interesai, visoje Sąjungoje užtikrintas saugumas ir sauga, Sąjunga būtų apsaugota nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos sudarant geresnes teisėto verslo sąlygas. [20 pakeit.]

2.  Konkretus Programos tikslas – Konkretūs programos tikslai:

1)   remti muitų srities teisės aktų ir politikos rengimą ir bei vienodą įgyvendinimą, muitinių bendradarbiavimą ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių kompetencijos, stiprinimą ir Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.;

2)  padėti ugdyti IT gebėjimus, įskaitant elektroninių sistemų, nurodytų Sąjungos muitinės kodekso 278 straipsnyje, rengimą, priežiūrą ir eksploatavimą, ir sudaryti sąlygas sklandžiai pereiti prie nepopierinės muitinės ir prekybos aplinkos remiantis šio reglamento 12 straipsniu;

3)  finansuoti bendrus veiksmus, įskaitant bendradarbiavimo mechanizmus, kuriais naudodamiesi pareigūnai, vykdydami savo svarbiausias pareigas, galėtų dalyvauti bendroje operatyvinėje veikloje, dalintis patirtimi ir suvienyti jėgas siekiant įgyvendinant muitų politiką;

4)  stiprinti žmogiškuosius gebėjimus, stiprinant muitinės pareigūnų profesinius gebėjimus ir leidžiant jiems dirbti savo darbą pagal suderintą tvarką;

5)  remti inovacijas muitų politikos srityje. [21 pakeit.]

2a.  Programa turi derėti su kitų Sąjungos veiksmų programų ir fondų, kurių tikslai susijusiose srityse yra panašūs, veikla, o ją įgyvendinant turi būti naudojamasi be kokia sąveika su minėtųjų programų ir fondų veikla. [22 pakeit.]

2b.  Įgyvendinant Programą laikomasi skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų. [23 pakeit.]

2c.  Pagal Programą taip pat remiamas nuolatinis muitinių bendradarbiavimo vertinimas ir stebėsena, siekiant nustatyti trūkumus ir atlikti galimus patobulinimus. [24 pakeit.]

4 straipsnis

Biudžetas

1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 842 844 000 EUR 2018 m. kainomis (950 000 000 EUR dabartinėmis kainomis). [25 pakeit.]

2.  Prireikus ir tinkamai pagrįstais atvejais iš 1 dalyje nurodytos sumos taip pat gali būti finansuojamos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos su Programos valdymu ir Programos veiklos rezultatų bei pasiektų tikslų vertinimu susijusios veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, Komisijos informavimo ir komunikacijos veiksmais, skirtais valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, jei jos susijusios su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti, jei tik ši veikla būtina Programos tikslams pasiekti. [26 pakeit.]

2a.  Programa nesinaudojama išlaidoms, susijusioms su galimu Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos, padengti. Komisija, remdamasi savo pačios vertinimu, atideda lėšas išlaidoms, susijusioms su Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš visų Sąjungos mutinių sistemų ir bendradarbiavimo veiklos bei jos teisinių įsipareigojimų šioje srityje galiojimo pabaiga, padengti.

Prieš atidėdama tas lėšas, Komisija parengia galimų išlaidų sąmatą ir, gavusi su šia sąmata susijusius duomenis, informuoja Europos Parlamentą. [27 pakeit.]

5 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

a)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

b)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis, jei tos šalys yra pakankamai suderinusios atitinkamus savo teisės aktus ir administracinius metodus su Sąjungos teisės aktais ir metodais;

c)  kitos trečiosios valstybės konkrečiuose susitarimuose dėl tos trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jei susitarimu: [28 pakeit.: tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]

–  užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

–  nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Reglamento 2018/XXX [naujojo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas; [29 pakeit.]

–  trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;

–  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

6 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.

2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir išorės ekspertų kelionės ir pragyvenimo išlaidų kompensacijos.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

7 straipsnis

Tinkami veiksmai

1.  Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

2.  Pagal šią Programą tinkami finansuoti yra ir veiksmai, kuriais papildomi arba remiami veiksmai, skirti Reglamento (ES) [2018/XXX] [MTĮ priemonė] 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, ir (arba) papildomi arba remiami veiksmai, kuriais įgyvendinami Reglamento (ES) [2018/XXX] [Kovos su sukčiavimu programa] 2 straipsnyje nurodyti tikslai. [30 pakeit.]

3.  1 ir 2 dalyse nurodyti veiksmai apima:

a)  posėdžius ir panašius ad hoc renginius;

b)  projektais pagrįstą struktūrišką bendradarbiavimą, pvz., valstybių narių grupės bendradarbiavimu grindžiamą IT sprendimų kūrimą; [31 pakeit.]

c)  IT pajėgumų didinimo veiksmus, visų pirma Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą;

d)  žmogiškųjų išteklių kompetencijos ir gebėjimų stiprinimo veiksmus, įskaitant mokymus ir geriausios praktikos mainus; [32 pakeit.]

e)  rėmimo ir kitus veiksmus, įskaitant:

1)  tyrimus;

2)  inovacinę veiklą, visų pirma koncepcijų įrodymo, bandomųjų projektų ir prototipų kūrimo iniciatyvas;

3)  bendrai plėtojamus komunikacijos veiksmus;

3a)   stebėsenos veiklą; [33 pakeit.]

4)  visus kitus veiksmus, nustatytus 13 straipsnyje nurodytose darbo programose, kurių reikia siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų arba juos remiant.

Galimos a, b ir d punktuose nurodytų veiksmų formos pateikiamos 1 priedo nebaigtiniame sąraše.

4.  Veiksmai, apimantys Europos elektroninių sistemų, skirtų bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, arba su tarptautinėmis organizacijomis, bendrų komponentų pritaikymo arba išplėtimo plėtojimą, diegimą, priežiūrą ir veikimą, yra tinkami finansuoti, jeigu jie atitinka Sąjungos interesus. Komisija nustato būtiną administracinę tvarką, pagal kurią nustatomas atitinkamų trečiųjų šalių finansinis įnašas į tokius veiksmus. [34 pakeit.]

5.  Jeigu 3 dalies c punkte nurodytas IT pajėgumų didinimo veiksmas yra susijęs su Europos elektroninės sistemos plėtojimu ir veikimu, tinkamos finansuoti pagal Programą yra tik išlaidos, susijusios su Komisijai pagal 11 straipsnio 2 dalį patikėta atsakomybe. Išlaidas, susijusias su valstybėms narėms pagal 11 straipsnio 3 dalį patikėta atsakomybe, apmoka valstybės narės.

8 straipsnis

Išorės ekspertai

1.  Jeigu naudinga vykdant veiksmus, skirtus 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, vyriausybinių institucijų atstovai, įskaitant pagal 5 straipsnį trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, institucijų atstovus, mokslininkai ir tarptautinių bei kitų susijusių organizacijų atstovai, ekonominės veiklos vykdytojų ir organizacijų, atstovaujančių ekonominės veiklos vykdytojams, atstovai ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai gali dalyvauti pagal Programą organizuojamuose veiksmuose kaip išorės ekspertai. [35 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodytų išorės ekspertų išlaidos gali būti kompensuojamos pagal Programą, remiantis Finansinio reglamento 238 straipsniu.

3.  Išorės ekspertus atrenka Komisija, atsižvelgdama į jų gebėjimus kompetenciją, patirtį šio reglamento taikymo srityje ir žinias, kurių reikia konkrečiam vykdomam veiksmui, ir vengdama galimo interesų konflikto. Vykdant atranką išlaikoma verslo atstovų ir kitų pilietinės visuomenės ekspertų pusiausvyra, be to, atsižvelgiama į lyčių lygybės principą. Išorės ekspertų sąrašas reguliariai atnaujinamas ir skelbiamas viešai. [36 pakeit.]

III SKYRIUS

DOTACIJOS

9 straipsnis

Dotacijų skyrimas, papildomumas ir jungtinis finansavimas

1.  Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį, visų pirma laikantis patikimo finansų valdymo, skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir vienodų sąlygų principų. [37 pakeit.]

2.  Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, jei tuo įnašu nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kiekvienos Sąjungos programos, iš kurios lėšų skiriamas įnašas, taisyklės taikomos atitinkamam jos įnašui į veiksmą. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendros tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos gali būti apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

3.  Remiantis Finansinio reglamento 198 straipsnio f punktu, dotacijos skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, jeigu reikalavimus atitinkantys subjektai yra valstybių narių arba šio reglamento 5 straipsnyje nurodytų su programa nesusijusių trečiųjų valstybių muitinės ir jeigu tenkinamos tame straipsnyje nustatytos sąlygos.

10 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio pagal Programą gali būti finansuojama iki 100% tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, priklausomai nuo veiksmo aktualumo ir numatomo poveikio. [38 pakeit.]

2.  Taikytina bendro finansavimo norma, kai veiksmams būtina skirti dotacijas, nustatoma daugiametėse darbo programose, nurodytose 13 straipsnyje.

IV SKYRIUS

Konkrečios IT pajėgumų didinimo nuostatos

11 straipsnis

Atsakomybė

1.  Komisija ir valstybės narės kartu užtikrina Europos elektroninių sistemų, išvardytų 12 straipsnyje nurodytame Muitinės daugiamečiame strateginiame plane išvardytų Europos elektroninių sistemų, plėtojimą ir veikimą, įskaitant kūrimą, specifikavimą, atitikties testavimą, diegimą, priežiūrą, raidą, saugumą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę. [39 pakeit.]

2.  Komisija visų pirma užtikrina:

a)  bendrų komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Muitinės daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;

b)  bendrą Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą siekiant, kad jos būtų tinkamos naudoti, atsparios kibernetiniams išpuoliams, tarpusavyje sujungiamos, nuolat tobulinamos ir sinchroniškai diegiamos; [40 pakeit.]

c)  Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu siekiant, kad nacionaliniu lygmeniu būtų skatinama jas diegti ir jos būtų įdiegtos;

d)  Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą, susijusį su sistemų sąveika su trečiosiomis šalimis, išskyrus veiksmus, skirtus nacionaliniams reikalavimams vykdyti;

e)  Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia;

ea)   efektyvią ir greitą komunikaciją su valstybėmis narėmis ir tarp jų, siekiant supaprastinti Sąjungos elektroninių sistemų valdymą; [41 pakeit.]

eb)   laiku vykdomą ir skaidrią komunikaciją su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, susijusiais su IT sistemų įgyvendinimu ES ir valstybių narių lygmeniu, visų pirma apie Sąjungos ir nacionalinių komponentų įgyvendinimo ir naudojimo vėlavimą. [42 pakeit.]

3.  Valstybės narės visų pirma užtikrina:

a)  nacionalinių komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Muitinės daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;

b)  Europos elektroninių sistemų nacionalinių komponentų plėtojimo ir veikimo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu;

c)  Europos elektroninių sistemų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia;

d)  reguliarų informacijos apie priemones, kurių imtasi, kad atitinkamos institucijos ar ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai ir veiksmingai naudotųsi Europos elektroninėmis sistemomis, teikimą Komisijai; [43 pakeit.]

e)  Europos elektroninių sistemų diegimą nacionaliniu lygmeniu.

12 straipsnis

Muitinės daugiametis strateginis planas (DSP–M)

1.  Komisija parengia ir nuolat atnaujina pagal 17 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, parengiant ir atnaujinant muitinės srities daugiametį strateginį planą, kuriame išvardijamos visos užduotys, susijusios su Europos elektroninių sistemų plėtojimu ir veikimu, kiekvieną sistemą arba sistemos dalį priskirdama šioms kategorijoms: [65 pakeit.]

a)  bendram komponentui – Sąjungos lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių elektroninių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali visos valstybės narės arba kurį dėl veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo, atsižvelgdama į veiksmingumą, saugumą, racionalizavimą ir patikimumą, Komisija nustatė kaip bendrą; [45 pakeit.]

b)  nacionaliniam komponentui – nacionaliniu lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių elektroninių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali valstybė narė, kuri tą komponentą sukūrė arba dalyvavo tą komponentą kuriant bendrai, pvz., įgyvendinant valstybių narių grupės bendradarbiavimu grindžiamo IT plėtojimo projektą; [46 pakeit.]

c)  abiejų komponentų deriniui.

2.  Į Muitinės daugiametį strateginį planą taip pat įtraukiami inovaciniai ir bandomieji veiksmai ir pagalbinės metodikos ir priemonės, susijusios su Europos elektroninėmis sistemomis.

3.  Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvieną užbaigtą užduotį, joms skirtą pagal 1 dalyje nurodytą Muitinės daugiametį strateginį planą. Be to, jos reguliariai praneša Komisijai apie užduoties užduočių vykdymo pažangą ir, jei taikytina, apie numatomą jų vykdymo vėlavimą. [47 pakeit.]

4.  Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai metines pažangos ataskaitas apie 1 dalyje nurodyto Muitinės daugiamečio strateginio plano įgyvendinimą nuo prieš tai ėjusių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šios metinės ataskaitos yra iš anksto nustatyto formato.

5.  Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31d. Komisija, remdamasi 4 dalyje nurodytomis metinėmis ataskaitomis, parengia konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertinama valstybių narių ir Komisijos padaryta pažanga įgyvendinant 1 dalyje nurodytą planą, įskaitant informaciją apie reikiamus plano pakeitimus ar vykdymo vėlavimą, ir šią ataskaitą paskelbia viešai. [48 pakeit.]

V SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

13 straipsnis

Darbo programa

1.  Programa įgyvendinama vykdant Daugiametės darbo programos, kaip nurodyta Finansinio reglamento 108 110 straipsnyje, priimamos siekiant programos tikslų. Daugiametėse darbo programose visų pirma nustatomi siektini tikslai, tikėtini rezultatai, įgyvendinimo būdas ir bendra finansavimo plano suma. Jose taip pat išsamiai aprašomi finansuotini veiksmai, nurodoma kiekvienam veiksmui skirta orientacinė lėšų suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. [66 pakeit.]

2.  Komisija daugiametes darbo programas priima įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros pagal 17 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas sudarant daugiametes darbo programas. [67 pakeit.]

2a.   Daugiametė darbo programa grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant ankstesnes programas. [51 pakeit.]

14 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti 2 priede Komisija, laikydamasi savo ataskaitų teikimo reikalavimų pagal Finansinio reglamento 41 straipsnio 3 dalies h punktą, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie Programos veiklos rezultatus. Ataskaitose dėl veiklos rezultatų pateikiama informacija apie pažangą ir trūkumus. [52 pakeit.]

2.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos veiklos rezultatų siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų ataskaita, pateikti 2 priede. Kad būtų užtikrintas efektyvus Programos pažangos siekiant tikslų įvertinimas, Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 2 priedas, kad prireikus būtų peržiūrėti arba papildyti rodikliai ir šis reglamentas papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo, siekiant suteikti Europos Parlamentui ir Tarybai naujausią kokybinę ir kiekybinę informaciją apie Programos veiklos rezultatus. [53 pakeit.]

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų palyginami, išsamūs bei renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ir aktualūs ataskaitų teikimo reikalavimai. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patikimą informaciją apie naudotų veiklos rezultatų duomenų kokybę. [54 pakeit.]

15 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra tik atsiranda pakankamai informacijos apie Programos jos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems trejiems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. [55 pakeit.]

2a.   Tarpiniame vertinime pateikiamos išvados, kurių reikia siekiant priimti sprendimą dėl tolesnių su Programa susijusių veiksmų po 2027 m. ir jos tikslų. [56 pakeit.]

3.  Galutinį Programos vertinimą Komisija atlieka baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems trejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos. [57 pakeit.]

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas bei informaciją apie įgytą patirtį Komisija pateikia ir perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. [58 pakeit.]

16 straipsnis

Auditai ir tyrimai

Jeigu trečioji valstybė dalyvauja Programoje remiantis sprendimu, priimtu pagal tarptautinį susitarimą, arba remiantis kita teisine priemone, trečioji valstybė suteikia visas būtinas teises ir reikalingą prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir, Europos Audito Rūmams ir Europos prokuratūrai, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti atitinkamus įgaliojimus. OLAF ir Europos prokuratūros atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nustatytus Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1939(20). [59 pakeit.]

VI SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR KOMITETO PROCEDŪRA

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  12 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d. [68 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [69 pakeit.]

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [70 pakeit.]

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas, vadinamas programos „Muitinė“ komitetu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. [71 pakeit.]

VII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina kuo didesnį jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. [60 pakeit.]

2.  Komisija vykdo su Programa ir jos, jos lėšomis finansuojamais veiksmais bei ir rezultatais, kurie pasiekti tais finansuojamais veiksmais, susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius kiek jie susiję su 3 straipsnyje nurodytais tikslais. [61 pakeit.]

20 straipsnis

Panaikinimas

1.  Reglamentas (ES) Nr. 1294/2013/EB panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

2.  Sprendimas Nr. 70/2008/EB panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

21 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1294/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.  Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnę programą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1294/2013, prie šios programos.

3.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

1 PRIEDAS

Nebaigtinis galimų veiksmų,

nurodytų 7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose, formų sąrašas

7 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose nurodytų veiksmų formos, be kitų, gali būti tokios:

a)  posėdžiai ir kiti ad hoc renginiai:

–  seminarai ir praktiniai mokymai, kuriuose paprastai dalyvauja visos valstybės ir kuriuose vyksta pristatymai, o dalyviai aktyviai diskutuoja ir vykdo veiklą tam tikru klausimu;

–  darbo vizitai, organizuoti taip, kad pareigūnai galėtų įgyti žinių ir praktinės patirties muitinės klausimais arba šias žinias ir patirtį pagerinti;

b)  projektais pagrįstas struktūriškas bendradarbiavimas:

–  projektų grupės, kurias paprastai sudaro ribotas valstybių skaičius ir kurios veikia tam tikrą laikotarpį siekdamos iš anksto nustatyto tikslo ir tiksliai apibrėžto rezultato, įskaitant koordinavimą ar lyginamąją analizę;

–  darbo grupės (struktūriškos bendradarbiavimo formos), kurios yra nenuolatinės arba nuolatinės ir kuriose sutelkiama praktinė patirtis siekiant atlikti užduotis konkrečiose srityse arba vykdyti su veikla susijusias funkcijas, prireikus naudojantis bendradarbiavimo internetu paslaugomis, administracine pagalba ir infrastruktūra bei įranga;

–  stebėsena, kurią vykdo iš Komisijos pareigūnų ir dalyvavimo reikalavimus atitinkančių institucijų pareigūnų sudarytos jungtinės grupės, siekdamos analizuoti muitinių praktiką, nustatyti taisyklių įgyvendinimo sunkumus ir atitinkamais atvejais teikti Sąjungos taisyklių ir darbo metodų pritaikymo pasiūlymų;

c)  žmogiškųjų išteklių gebėjimų stiprinimo ir pajėgumų didinimo veiksmai:

–  bendrieji mokymai arba e. mokymosi plėtojimas siekiant padėti kaupti būtinus profesinius įgūdžius ir žinias, susijusius su muitine;

–  techninė parama, kuria siekiama tobulinti administracines procedūras, stiprinti administracinius gebėjimus ir gerinti muitinių veikimą bei operacijas, inicijuojant ir vykdant gerosios patirties mainus.

2 PRIEDAS

Rodikliai

Konkretus tikslas: remti muitų teisės aktų ir politikos rengimą ir vienodą įgyvendinimą, muitinių bendradarbiavimą ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių gebėjimų, stiprinimą ir muitinėms skirtų Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.

1.  Administracinių ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimas ir IT pajėgumų didinimas

1.  Sąjungos teisės ir politikos taikymo bei įgyvendinimo rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų ir po šių veiksmų pateiktų rekomendacijų skaičius);

2.  mokymosi rodiklis (panaudoti mokymosi moduliai; išmokytų pareigūnų skaičius; kokybinis dalyvių įvertinimas);

3.  Europos elektroninių sistemų prieinamumas (laiko procentais);

4.  bendro ryšio tinklo prieinamumas (laiko procentais);

5.  naudojimasis pagrindinėmis Europos elektroninėmis sistemomis, kuriomis siekiama padidinti tarpusavio sujungiamumą ir pereiti prie popierinių dokumentų nenaudojančios muitų sąjungos (pranešimų, kuriais apsikeista, ir konsultacijų skaičius);

6.  SMK įgyvendinimo lygis (tarpinių orientyrų, pasiektų įgyvendinant SMK sistemas, procentinė dalis).

2.  Dalijimasis žiniomis ir tinklų kūrimas

1.  Bendradarbiavimo aktyvumo rodiklis (tinklų kūrimo mastas, tiesioginių susitikimų skaičius, internetinių bendradarbiavimo grupių skaičius);

2.  geriausios patirties ir gairių rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų skaičius; dalyvių, besilaikančių pagal Programą sukurtos darbo praktikos ir (arba) gairių, procentinė dalis).

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 45.
(2) Ši pozicija pakeičia 2019 m. sausio 15 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0008).
(3)OL C 62, 2019 2 15, p. 45.
(4) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija.
(5)2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa („Muitinė 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 209).
(6)https://ec.europa.eu/taxation_customs/general-information-customs/customs-risk-management/measures-customs-risk-management-framework-crmf_en.
(7)OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(8)COM(2016)0605 final 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(9)Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą
(10)COM(2010)0700.
(11)2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL L 23, 2008 1 26, p. 21).
(12)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(13)2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(14) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(15)2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(16)1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(17)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(18)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(19)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(20) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).


Prekyba sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimas ***I
PDF 129kWORD 50k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedas ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 98/2013 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo (COM(2018)0209 – C8-0151/2018 – 2018/0103(COD))
P8_TA(2019)0386A8-0473/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0209),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0151/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0473/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 98/2013

P8_TC1-COD(2018)0103


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1148.)

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 35.


Bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais, sistema ***I
PDF 132kWORD 52k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema (COM(2016)0551 – C8-0345/2016 – 2016/0264(COD))
P8_TA(2019)0387A8-0247/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0551),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0345/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8–0247/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prieš šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 808/2004, (EB) Nr. 452/2008 ir (EB) Nr. 1338/2008 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98

P8_TC1-COD(2016)0264


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1700.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl 14 straipsnio 2 dalies, susijusios su bendradarbiavimu su Sąjungos agentūromis

Siekdama užtikrinti Europos socialinės statistikos suderinamumą ir palyginamumą, Komisija stiprins bendradarbiavimą su Sąjungos agentūromis, laikydamasi 14 straipsnio 2 dalies ir susijusių konstatuojamųjų dalių (12 ir 33). Be kita ko, bus aktyviau bendradarbiaujama statistinių metodų, metodikos, kokybės, naujų priemonių ir duomenų šaltinių klausimais.


ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumas ***I
PDF 132kWORD 49k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES informacinių sistemų (sienų ir vizų) sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2004/512/EB, Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, Tarybos sprendimas 2008/633/TVR, Reglamentas (ES) 2016/399, Reglamentas (ES) 2017/2226, Reglamentas (ES) 2018/XX [ETIAS reglamentas], Reglamentas (ES) 2018/XX [Reglamentas dėl SIS naudojimo patikrinimams kertant sieną] ir Reglamentas (ES) 2018/XX [„eu-LISA“ reglamentas] (COM(2018)0478 – C8-0294/2018 – 2017/0351(COD))
P8_TA(2019)0388A8-0347/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0793) ir į iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2018)0478),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 74 straipsnį ir į 77 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0294/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 13 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0347/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1726 ir (ES) 2018/1861 bei Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR

P8_TC1-COD(2017)0351


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/817.)

(1) OL C 283, 2018 8 10, p. 48.


ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumas ***I
PDF 131kWORD 48k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES informacinių sistemų (policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos) sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas [Reglamentas (ES) 2018/XX [EURODAC reglamentas],] Reglamentas (ES) 2018/XX [Reglamentas dėl SIS naudojimo teisėsaugai], Reglamentas (ES) 2018/XX [ECRIS-TCN reglamentas] ir Reglamentas (ES) 2018/XX [„eu-LISA“ reglamentas] (COM(2018)0480 – C8-0293/2018 – 2017/0352(COD))
P8_TA(2019)0389A8-0348/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0794) ir iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2018)0480),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį, 74 straipsnį, 78 straipsnio 2 dalies e punktą, 79 straipsnio 2 dalies c punktą, 82 straipsnio 1 dalies d punktą, 85 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 2 dalies a punktą ir 88 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0293/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 13 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0348/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816

P8_TC1-COD(2017)0352


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/818.)

(1) OL C 283, 2018 8 10, p. 48.


Imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklas ***I
PDF 127kWORD 46k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo (nauja redakcija) (COM(2018)0303 – C8-0184/2018 – 2018/0153(COD))
P8_TA(2019)0390A8-0040/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0303),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 74 straipsnį ir 79 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0184/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Teisės reikalų komiteto laišką Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 27 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0040/2019),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Europos imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo (nauja redakcija)

P8_TC1-COD(2018)0153


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1240.)

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai, susiję su bendrąja sauga ***I
PDF 134kWORD 64k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą ir transporto priemonėse esančių asmenų bei pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą, reikalavimų, iš dalies keičiantis Reglamentą (ES) 2018/… ir panaikinantis Reglamentus (EB) Nr. 78/2009, (EB) Nr. 79/2009 ir (EB) Nr. 661/2009 (COM(2018)0286 – C8-0194/2018 – 2018/0145(COD))
P8_TA(2019)0391A8-0151/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0286),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0194/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0151/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kartu su galutiniu pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo reikalavimų, susijusių su jų bendrąja sauga ir transporto priemonėse esančių asmenų bei pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 78/2009, (EB) Nr. 79/2009 ir (EB) Nr. 661/2009 ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 631/2009, (ES) Nr. 406/2010, (ES) Nr. 672/2010, (ES) Nr. 1003/2010, (ES) Nr. 1005/2010, (ES) Nr. 1008/2010, (ES) Nr. 1009/2010, (ES) Nr. 19/2011, (ES) Nr. 109/2011, (ES) Nr. 458/2011, (ES) Nr. 65/2012, (ES) Nr. 130/2012, (ES) Nr. 347/2012, (ES) Nr. 351/2012, (ES) Nr. 1230/2012 ir (ES) 2015/166

P8_TC1-COD(2018)0145


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2144.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl dėvėtų padangų

Komisija laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į kelių eismo saugumą, vartotojų apsaugą, atliekų kiekio mažinimą ir žiedinę ekonomiką, svarbu, kad būtų išbandomos ne tik naujos, bet ir dėvėtos būklės padangos. Šiuo tikslu Komisija rems atitinkamų bandymų protokolų rengimą JT Pasauliniame forume transporto priemonių reglamentavimui suderinti. Tačiau, jei šis procesas nebus baigtas iki 2023 m. liepos mėn., Komisija ketina pateikti pasiūlymą dėl ES teisės akto, kuriuo būtų konkrečiai reglamentuojami dėvėtų padangų bandymai.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 90.

Teisinė informacija - Privatumo politika