Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2019 m. balandžio 17 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Rezoliucijos, kuri pateikta siekiant užbaigti diskusijas, pavadinimo suformulavimas ar keitimas (Darbo tvarkos taisyklių 149a straipsnio 2 dalies išaiškinimas)
 Politinė deklaracija dėl frakcijos įsteigimo (Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos antros įtraukos išaiškinimas)
 EB ir Danijos susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos protokolas ***
 Programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių nustatymas***I
 Programa, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“ ***I
 Rinkos priežiūra ir gaminių atitiktis ***I
 Verslo klientams teikiamų internetinio tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimas ***I
 ES vartotojų apsaugos taisyklių geresnis vykdymo užtikrinimas ir modernizavimas ***I
 ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumas ir tvarumas ***I
 Medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimas ***I
 Sąjungos kosmoso programa ir Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ***I
 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programa ***I
 Bendradarbiavimo mokesčių klausimais programa „Fiscalis“ ***I
 Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) ***I
 Teisingumo programa ***I
 Teisių ir vertybių programa ***I
 Tarpparlamentinių delegacijų, delegacijų jungtiniuose parlamentiniuose komitetuose, delegacijų parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir daugiašalėse parlamentinėse asamblėjose skaičius
 Keleto teisės aktų, kuriuose numatytas reguliavimo procedūros su tikrinimu taikymas, pritaikymas prie SESV 290 ir 291 straipsnių - II dalis ***I
 Keleto teisės aktų, kuriuose numatytas reguliavimo procedūros su tikrinimu taikymas, pritaikymas prie SESV 290 ir 291 straipsnių – I dalis ***I
 Keleto teisingumo srities teisės aktų, kuriuose numatytas reguliavimo procedūros su tikrinimu naudojimas, pritaikymas prie SESV veikimo 290 straipsnio ***I
 ES 2019 m. bendrojo biudžeto vykdymas ir finansavimas, susiję su JK išstojimu iš Sąjungos ***
 ES ir Rusijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas ***
 Europos investicijų banko statuto dalinis keitimas *
 Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos ***I
 Vizų kodeksas ***I
 Išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone ***I
 Taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo ***I
 Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas ***I
 Europos infrastruktūros tinklų priemonė ***I
 Kova su teroristinio turinio sklaida internete ***I

Rezoliucijos, kuri pateikta siekiant užbaigti diskusijas, pavadinimo suformulavimas ar keitimas (Darbo tvarkos taisyklių 149a straipsnio 2 dalies išaiškinimas)
PDF 112kWORD 39k
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento sprendimas dėl rezoliucijos, kuri pateikta siekiant užbaigti diskusijas, pavadinimo suformulavimo ar keitimo (Darbo tvarkos taisyklių 149a straipsnio 2 dalies išaiškinimas) (2019/2020(REG))
P8_TA(2019)0392

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 3 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnį,

1.  nusprendžia prie Darbo tvarkos taisyklių 149a straipsnio 2 dalies pridėti tokį išaiškinimą:"„Rezoliucijos, kuri pateikta siekiant užbaigti diskusijas pagal 123, 128 ar 135 straipsnį, pavadinimo suformulavimas ar keitimas nereiškia darbotvarkės pakeitimo, jeigu pavadinimas patenka į svarstomo dalyko sritį.“;"

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.


Politinė deklaracija dėl frakcijos įsteigimo (Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos antros įtraukos išaiškinimas)
PDF 112kWORD 42k
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento sprendimas dėl politinės deklaracijos dėl frakcijos įsteigimo (Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos antros įtraukos išaiškinimas) (2019/2019(REG)
P8_TA(2019)0393

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 3 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnį,

1.  nusprendžia prie Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos antros įtraukos pridėti tokį išaiškinimą:"„Frakcijos politinėje deklaracijoje išdėstomos frakcijos atstovaujamos vertybės ir pagrindiniai politiniai tikslai, kurių jos nariai ketina siekti kartu, vykdydami savo įgaliojimus. Deklaracijoje išsamiai, konkrečiai ir teisingai apibūdinama bendra frakcijos politinė orientacija.“;"

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.


EB ir Danijos susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos protokolas ***
PDF 117kWORD 42k
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją protokolo, kuriuo į to susitarimo taikymo sritį įtraukiama prieiga teisėsaugos tikslais, sudarymo projekto (15822/2018 – C8-0151/2019 – 2018/0423(NLE))
P8_TA(2019)0394A8-0196/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15822/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl valstybės narės, atsakingos už Danijoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų ir „Eurodac“ sistemos, skirtos pirštų atspaudams lyginti, siekiant veiksmingai taikyti Dublino konvenciją protokolo, kuriuo į to susitarimo taikymo sritį įtraukiama prieiga teisėsaugos tikslais, projektą (15823/2018),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 87 straipsnio 2 dalies a punktą, 88 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0151/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0196/2019),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir Danijos Karalystės bei kitų valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


Programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių nustatymas***I
PDF 812kWORD 163k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių (COM(2018)0435 – C8-0252/2018 – 2018/0224(COD))
P8_TA(2019)0395A8-0401/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0435),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 173 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 ir 188 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0252/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0401/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(1);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių

P8_TC1-COD(2018)0224


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslo kompetencijos ir technologijų bazes, kuriose laisvai juda tyrėjai, mokslo žinios ir technologijos, ir didinti konkurencingumą, be kita ko, pramonės srityje, kartu stiprinant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir remiant visą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, siekiant įgyvendinti strateginius Sąjungos prioritetus ir įsipareigojimus, kurių galutinis tikslas yra skatinti taiką, Sąjungos vertybes ir jos tautų gerovę;

(2)  kad siekiant šio bendro tikslo ir siekiant kuo labiau padidinti Sąjungos investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas pridėtinę vertę būtų daromas mokslinis, ekonominis ir socialinis poveikis, Sąjunga turėtų investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas įgyvendindama programą „Europos horizontas“ – bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą (2021–2027 m.) (toliau – Programa), siekdama remti aukštos kokybės žinių ir technologijų kūrimo, ▌sklaidos ir perkėlimo procesus Sąjungoje, didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį sprendžiant pasaulinius uždavinius, įskaitant darnaus vystymosi tikslus ir klimato kaitą, taip pat formuojant, remiant ir įgyvendinant Sąjungos politiką, padėti Sąjungos pramonei ir visuomenei taikyti novatoriškus ir tvarius sprendimus, siekiant kurti darbo vietas ir didinti ekonomikos augimą ir pramonės konkurencingumą. Programa turėtų būti skatinamos visų rūšių inovacijos, ▌aktyviau rinkoje platinami novatoriški sprendimai; taip pat kuo veiksmingiau skatinama naudotis investicijomis;

(2a)  Programa turėtų būti prisidedama didinant viešąsias ir privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas valstybėse narėse, taip padedant pasiekti bent 3 proc. Sąjungos BVP investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Siekiant šio tikslo reikės užtikrinti, kad valstybės narės ir privatus sektorius papildytų šią programą savo sustiprintais investicijų veiksmais, skirtais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų sritims;

(2b)  siekiant įgyvendinti šios programos tikslus ir laikantis pažangumo principo, Programa turėtų būti siekiama stiprinti, be kita ko, bendradarbiavimo ryšius Europoje ir taip padėti mažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkį;

(3)  skatinant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, kuri laikoma būtina Sąjungos politikos tikslams įgyvendinti, turėtų būti atsižvelgiama į inovacijų principą ▌– pagrindinį veiksnį, kad esminiai Sąjungos žinių ištekliai greičiau ir aktyviau virstų inovacijomis;

(4)  tolesnis požiūrio „Atvirasis mokslas, atvirosios inovacijos ir atvirumas pasauliui“ tęsimas, tuo pat metu apsaugant Sąjungos mokslo bei socialinius ir ekonominius interesus turėtų padėti užtikrinti Sąjungos investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas pažangumą ir poveikį ir padidinti visų valstybių narių pajėgumus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Tai turėtų nulemti subalansuotą Programos įgyvendinimą ▌;

(5)  atvirasis mokslas ▌gali padėti gerinti mokslo kokybę ir didinti jo poveikį bei teikiamą naudą, taip pat sparčiau tobulinti žinias užtikrinant, kad jos taptų patikimesnės, efektyvesnės, tikslesnės ir geriau suprantamos visuomenei, taip pat padėtų spręsti visuomenės uždavinius. Turėtų būti patvirtintos nuostatos, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad gavėjai laisvai ir nediskriminuodami, nemokamai ir kuo ankstesniu rezultatų sklaidos etapu suteiktų atvirąją prieigą prie recenzuojamų mokslinių publikacijų, mokslinių tyrimų duomenų ir kitų mokslinių tyrimų produktų, taip pat sudarytų sąlygas kuo platesniu mastu juos (pakartotinai) naudoti. Mokslinių tyrimų duomenų atveju turėtų būti taikomas principas „kiek įmanoma, atviri, bet, kiek būtina, uždari“, taip užtikrinant galimybę taikyti išimtis atsižvelgiant į Sąjungos socialinius ir ekonominius interesus, intelektinės nuosavybės teises, taip pat siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir konfidencialumą bei saugumą ir kitus teisėtus interesus. ▌Daugiau dėmesio reikėtų skirti atsakingam mokslinių tyrimų duomenų tvarkymui – šis procesas turėtų atitikti surandamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio naudojimo (angl. FAIR) principus, ypač integruojant duomenų tvarkymo planus. Kai tinkama, gavėjai turėtų naudotis Europos atvirojo mokslo debesijos ir Europos duomenų infrastruktūros teikiamomis galimybėmis ir vadovautis kitais atvirojo mokslo principais ir praktika. Į visus asociacijų ir tarptautinius mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimus turėtų būti įtrauktos abipusiškumo ir atvirosios prieigos nuostatos;

(5a)  paramą gaunančios MVĮ skatinamos pasinaudoti tokiomis esamomis priemonėmis kaip INT MVĮ pagalbos tarnyba, remianti Europos Sąjungos mažąsias ir vidutines įmones ir sauganti bei stiprinanti šių įmonių intelektinės nuosavybės teises, teikdama nemokamą informaciją ir paslaugas, pvz., konfidencialiai konsultuodama intelektinės nuosavybės ir su ja susijusiais klausimais, rengdama mokymus, suteikdama medžiagą ir internetinius išteklius;

(6)  Programos koncepcija ir projektas turėtų padėti patenkinti poreikį ▌ sukurti remiamos veiklos kritinę masę, šiuo tikslu bendradarbiaujant Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis, skatinant visas valstybes nares dalyvauti programoje, ir vadovaujantis JT darnaus vystymosi tikslais (DVT) ir Paryžiaus susitarimu. Įgyvendinant Programą turėtų būti aktyviau siekiama šio tikslo;

(7)  pagal Programą remiama veikla turėtų padėti įgyvendinti Sąjungos ir Programos tikslus, ▌ prioritetus ir įsipareigojimus, stebėti ir vertinti jų įgyvendinimo pažangą, lyginti ją su tais tikslais, ▌prioritetais ir įsipareigojimais, ir nustatyti peržiūrėtus arba naujus prioritetus;

(7a)   įgyvendinant Programą turėtų būti siekiama suderinti jau esamus Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų planus ir strategijas;

(8)  įgyvendinant Programą, atsižvelgiant į dalyvaujančių mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenių pobūdį visoje Sąjungoje, sėkmės procentą kiekvienoje intervencinėje srityje, vykdomos veiklos rūšis ir tikslus, subsidiarumo principą, taip pat į siekiamą daryti poveikį, turėtų būti išlaikoma finansavimo, grindžiamo principais „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“, t. y. atitinkamai orientuoto į tyrėjus arba novatorius ir nustatomo remiantis strategiškai apibrėžtais prioritetais, pusiausvyra. Atitinkamų Programos dalių, kurių visos padeda siekti visų bendrųjų ir konkrečių Programos tikslų, įgyvendinimo metodas turėtų būti pasirenkamas atsižvelgiant į minėtus veiksnius;

(8-a)   programos „Europos horizontas“ paprogramės „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ dalyvių skaičiaus didinimo ir kompetencijos skleidimo daliai skiriamas bendras biudžetas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 3,3 proc. bendro programos „Europos horizontas“ biudžeto. Šis biudžetas turėtų daugiausia būti naudingas juridiniams asmenims plėtros šalyse;

(8-b)  kompetencijos iniciatyvomis turėtų būti siekiama stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų kompetenciją reikalavimus atitinkančiose šalyse, įskaitant, pavyzdžiui, paramą mokymui siekiant patobulinti mokslinių tyrimų ir inovacijų valdymo įgūdžius, apdovanojimus, inovacijų ekosistemų stiprinimą ir mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklų kūrimą, be kita ko, remiantis ES finansuojama mokslinių tyrimų infrastruktūra. Pareiškėjai turi aiškiai parodyti, kad projektai yra susiję su nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis, kad būtų galima kreiptis dėl finansavimo pagal programos „Europos horizontas“ paprogramės „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ dalyvių skaičiaus didinimo ir kompetencijos skleidimo dalį;

(8a)  tam tikriems mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmams turėtų būti taikomas skubių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo veiksmų metodas, pagal kurį lėšų paskyrimo laikas neturėtų viršyti šešių mėnesių. Tai turėtų padėti suteikti spartesnę, principu „iš viršaus į apačią“ paremtą prieigą prie finansavimo mažiems bendradarbiaujantiems konsorciumams, įgyvendinant veiksmus nuo fundamentaliųjų tyrimų atlikimo iki jų rezultatų taikymo rinkoje;

(8b)  pagal Programą turėtų būti teikiama parama visais mokslinių tyrimų ir inovacijų etapais, ypač bendradarbiavimo projektuose. Fundamentiniai tyrimai yra labai svarbi vertybė ir esminė sąlyga siekiant padidinti Sąjungos gebėjimą pritraukti geriausius mokslininkus, norint jai tapti pasauliniu kompetencijos centru. Reikėtų užtikrinti fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslinių tyrimų pusiausvyrą. Tai suderinus su inovacijomis, taip bus remiamas Sąjungos ekonomikos konkurencingumas, ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas;

(8c)  siekiant kuo labiau padidinti programos „Europos horizontas“ poveikį, išskirtinį dėmesį reikėtų skirti daugiadalykiams, tarpdalykiams ir su kitomis sritimis susijusiems metodams, kaip būtiniems didelės mokslinės pažangos elementams;

(8d)  visuomenės dalyvavimas turėtų būti skatinamas, pasitelkiant atsakingai vykdomus mokslinius tyrimus ir inovacijas, nes tai yra universalus būdas sukurti veiksmingą mokslo bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą. Tokiu būdu visi visuomenės subjektai (tyrėjai, piliečiai, politikos formuotojai, įmonės, trečiųjų sektorių organizacijos ir kt.) galėtų drauge bendradarbiauti visame mokslinių tyrimų ir inovacijų procese, kad procesai ir jų rezultatai labiau atitiktų Europos visuomenės vertybes, poreikius ir lūkesčius;

(9)  pagal veiklos sritį „Pažangusis ir atvirasis mokslas“ vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į mokslo poreikius ir galimybes. Mokslinių tyrimų darbotvarkė turėtų būti nustatoma palaikant glaudžius ryšius su mokslo bendruomene ir joje turėtų būti akcentuojama, kaip pritraukti naujus mokslinių tyrimų ir inovacijų srities gabius darbuotojus, jaunus tyrėjus, tuo pat stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę ir užkirsti kelią protų nutekėjimui. Moksliniai tyrimai turėtų būti finansuojami pagal pažangumo kriterijų;

(10)  siekiant kuo labiau integruoti atitinkamas darbo sritis, kartu užtikrinant aukšto lygio ir tvarų naudojamų išteklių poveikį Sąjungai, Programos veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ turėtų būti grindžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų grupėmis. Taip bus skatinamas tarpdisciplinis, tarpsektorinis, įvairias politikos sritis aprėpiantis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant JT DVT, taip pat siekiant įgyvendinti Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir, kur būtina, spręsti visuomenei tenkančius iššūkius ir užtikrinti Sąjungos pramonės konkurencingumą. Veikla pagal šią veiklos sritį turėtų apimti įvairią mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, įskaitant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, bandomuosius projektus, parodomuosius projektus ir paramą viešiesiems pirkimams, ikinormatyvinius tyrimus ir standartų nustatymą, taip pat inovacijų įsisavinimą rinkoje, siekiant užtikrinti, kad Europa išliktų pažangiausia arba kad būtų vykdomi pažangiausi moksliniai tyrimai strategiškai apibrėžtose prioritetinėse srityse;

(11)  ▌pramonės įtraukimas į Programą, ypač siekiant kurti tvarias darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą Europoje, turėtų būti ▌vykdomas visapusiškai ir laiku, t. y. visais lygmenimis: nuo pavienių verslininkų ir mažųjų ir vidutinių įmonių iki stambių įmonių; ▌

(12)  svarbu remti Sąjungos pramonę, kad ji tokiose srityse kaip inovacijos, skaitmeninimas ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas išliktų arba taptų pasaulio lydere, visų pirma investuojant į bazines didelio poveikio technologijas, kuriomis grindžiamas rytojaus verslas. Bazinės didelio poveikio technologijos turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį II veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ ir turėtų būti toliau susietos su ateities ir besiformuojančių technologijų pavyzdinėmis iniciatyvomis, siekiant, kad mokslinių tyrimų projektai apimtų visą inovacijų grandinę. Programos veiksmai turėtų būti atspindėti Sąjungos pramonės politikos strategiją, siekiant išspręsti rinkos nepakankamumo arba nepakankamų investicijų problemas, proporcingai ir skaidriai paskatinti investicijas nedubliuojant ar neišstumiant privačiojo finansavimo, be to, šie veiksmai turėtų suteikti aiškią Europos pridėtinę vertę ir viešųjų investicijų grąžą. Taip bus užtikrinamas Programos veiksmų ir ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų valstybės pagalbos taisyklių, kurios turėtų būti peržiūrėtos siekiant skatinti inovacijas, suderinamumas;

(13)  įgyvendinant Programą turėtų būti integruotai remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, laikantis visų atitinkamų Pasaulio prekybos organizacijos nuostatų. Mokslinių tyrimų, įskaitant bandomąją taikomąją veiklą, sąvoka turėtų būti naudojamasi remiantis EBPO parengtu Fraskačio vadovu, o inovacijų sąvoka – EBPO ir Eurostato parengtu Oslo vadovu, vadovaujantis plačiu požiūriu, aprėpiančiu socialines inovacijas, dizainą ir kūrybingumą. Kaip ir ankstesnėje bendrojoje programoje „Horizontas 2020“ ▌, turėtų būti atsižvelgta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pateiktus technologinio pasirengimo lygio apibrėžimus; Konkretaus kvietimo teikti pasiūlymus pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“ darbo programoje būtų galima numatyti galimybę skirti dotacijas didelio masto produktų patvirtinimui ir pakartotiniam pateikimui rinkai;

(14)  Komisijos komunikate dėl programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio vertinimo (COM(2018)0002) ir Europos Parlamento pranešime dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jo tarpinį vertinimą ir pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos (2016/2147(INI)), atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnę programą, taip pat į ES institucijų ir suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, pateikiama keletas su šia programa, įskaitant dalyvavimo ir sklaidos taisykles, susijusių rekomendacijų. Keletas iš šių rekomendacijų yra investuoti su didesniu užmoju, siekiant sukurti kritinę masę ir kuo labiau padidinti poveikį, palaikyti proveržio inovacijas, teikti pirmenybę Sąjungos investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas didelės pridėtinės vertės srityse, visų pirma orientuojantis į misiją, išsamiai, informacija pagrindžiant ir laiku įtraukiant piliečius ir rengiant plataus masto informavimo kampanijas, racionalizuoti Sąjungos finansavimo pasiūlos spektrą, siekiant visapusiškai panaudoti mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą visose valstybėse narėse, be kita ko, supaprastinant įvairias partnerystės iniciatyvas ir bendro finansavimo schemas, užtikrinti didesnę ir tikrą įvairių Sąjungos finansavimo priemonių tarpusavio sąveiką, visų pirma siekiant padėti sutelkti Sąjungoje neišnaudojamas mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybes, į projektus pagal Programą geriau įtraukti Sąjungos (ypač ERPF lėšomis) finansuojamas mokslinių tyrimų infrastruktūras, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir didinti atvirumą dalyviams iš trečiųjų valstybių, kartu apsaugant Sąjungos interesus ir praplečiant visų valstybių narių dalyvavimą Programoje, taip pat toliau paprastinti procedūras, remiantis programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo patirtimi;

(15)  sanglaudos politika turėtų prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų. Todėl reikia skirti ypatingą dėmesį šių dviejų sričių Sąjungos politikos koordinavimui ir papildomumui. Įgyvendinant Programą turėtų būti siekiama suderinti taisykles ir užtikrinti sąveiką su kitomis Sąjungos programomis, kaip nurodyta šio reglamento IV priede: nuo jų projektų rengimo ir strateginio planavimo iki projektų atrankos ir valdymo, komunikacijos, rezultatų sklaidos ir naudojimosi jais, taip pat stebėsenos, audito ir valdymo. Siekiant išvengti Sąjungos finansavimo kartojimosi bei dubliavimosi ir didinti jo sverto poveikį, taip pat mažinti administracinę naštą pareiškėjams ir paramos gavėjams, visų sinergijos rūšių atveju turėtų būti laikomasi principo „vienam veiksmui – vienas taisyklių rinkinys“:

   veiklai pagal programą „Europos horizontas“ vykdyti gali būti savanoriškai pervedamos lėšos iš kitų Sąjungos programų, be kita ko, iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF). Tokiais atvejais lėšos naudojamos laikantis programos „Europos horizontas“ taisyklių, tačiau tik tos valstybės narės ar valdymo institucijos, kai tinka, kuri nusprendžia jas pervesti, labui;
   veiksmui galėtų būti numatytas bendras finansavimas pagal programą „Europos horizontas“ ir kitą Sąjungos programą, neviršijant visų tinkamų finansuoti veiklos išlaidų. Tokiais atvejais būtų taikomos tik programos „Europos horizontas“ taisyklės ir vengiama dvejopų auditų;
   pažangumo ženklas būtų suteikiamas visiems pasiūlymams, kurie atitinka „pažangumo“ reikalavimus pagal programą „Europos horizontas“, bet negali būti finansuojami dėl biudžeto apribojimų. Tokiais atvejais reikėtų taikyti fondo, iš kurio teikiama parama, taisykles, išskyrus valstybės pagalbos taisykles;

(16)  siekiant užtikrinti, kad Sąjungos finansavimas darytų kuo didesnį poveikį ir kuo veiksmingiau padėtų siekti Sąjungos politikos tikslų ir įsipareigojimų, įgyvendinant Programą ir remiantis strateginio planavimo rezultatais gali būti užmezgama Europos partnerystė su įvairiais privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriais: viešosiomis ir privačiomis mokslinių tyrimų ir inovacijų suinteresuotosiomis šalimis, kompetencijų centrais, verslo inkubatoriais, mokslo ir technologijų parkais, įstaigomis, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, fondais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, atitinkamais atvejais, regioninėmis inovacijų ekosistemomis, kurios remia ir (arba) vykdo su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusią veiklą, jeigu palaikant partnerystės ryšius norimą poveikį galima pasiekti veiksmingiau negu tik Sąjungos lygmeniu;

(17)  įgyvendinant Programą turėtų būti stiprinamas Europos partnerystės subjektų ir privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partnerių bendradarbiavimas tarptautiniu lygmeniu, šiuo tikslu sujungiant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ir tarpvalstybines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir taip asmenims ir įmonėms užtikrinant abipusę naudą, kartu užtikrinant, kad Sąjunga galėtų ginti savo interesus;

(17a)  programa „FET Flagships“ pasirodė esanti veiksminga ir efektyvi priemonė, nes bendromis ir koordinuotomis Sąjungos ir jos valstybių narių pastangomis visuomenei buvo suteikta nauda. Veikla, vykdoma pagal ateities ir besiformuojančių technologijų (ABT) pavyzdines iniciatyvas, susijusias su grafenu, žmogaus smegenų projektu ir kvantinėmis technologijomis, kurios remiamos pagal programą „Horizontas 2020“, bus toliau remiama pagal programą „Europos horizontas“ skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, numatytus darbo programoje. Pagal programos „Horizontas 2020“ ABT pavyzdinių iniciatyvų dalį remiami parengiamieji veiksmai bus naudingi pagal programą „Europos horizontas“ vykdomo strateginio planavimo procese ir suteiks informacijos dirbant misijų, bendro finansavimo ir (arba) bendro programavimo partnerysčių ir įprastinių kvietimų teikti pasiūlymus srityse;

(18)  Jungtinis tyrimų centras (JRC) ir toliau turėtų padėti rengti Sąjungos politiką, visais politikos ciklo etapais teikdamas nepriklausomus vartotojų interesus atitinkančius mokslinius įrodymus ir techninę paramą. Tiesioginiai JRC veiksmai turėtų būti įgyvendinami lanksčiai, efektyviai ir skaidriai, atsižvelgiant į atitinkamus JRC naudotojų ir Sąjungos politikos poreikius, biudžeto apribojimus ir užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą. JRC ir toliau turėtų kurti papildomus išteklius;

(19)  veiklos srityje „Novatoriška Europa“ turėtų būti sukurtos integruotos paramos verslininkų poreikiams ir į mokslinius tyrimus orientuotoms priemonės verslumui, kuriomis būtų siekiama realizuoti ir sparčiau diegti proveržio inovacijas sparčiam rinkos augimui užtikrinti, taip pat skatinti Sąjungos technologinį savarankiškumą strateginėse srityse. Tai turėtų padėti pritraukti novatoriškų įmonių, įskaitant MVĮ ir startuolius, galinčių laipsniškai plėtoti veiklą tarptautiniu ir Sąjungos lygmenimis, taip pat greitai lanksčiomis sąlygomis skirti dotacijas ir užtikrinti bendrai finansuojamas investicijas, be kita ko, kartu su privačiais investuotojais. Šių tikslų turėtų būti siekiama įsteigiant Europos inovacijų tarybą (EIT). Šioje veiklos srityje taip pat turėtų būti remiamas Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), EIT regionų inovacijos sistema ir apskritai Europos inovacijų ekosistemos visoje Sąjungoje, visų pirma bendrai finansuojant partnerystės su nacionaliniais ir regioniniais inovacijas remiančiais viešaisiais ir privačiaisiais subjektais iniciatyvas;

(20)  siekiant patenkinti investicijų paramos poreikį vykdant tokią didesnės rizikos ir nelinijinę veiklą kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, labai svarbu, kad programa „Europos horizontas“, visų pirma Europos inovacijų taryba, taip pat EIT su savo ŽIB, užtikrintų sąveiką su kitomis finansinėmis priemonėmis, kurios įgyvendinamos pagal „InvestEU“. Šiuo atžvilgiu patirtis, sukaupta įgyvendinant tokias finansines priemones pagal programą „Horizontas 2020“ kaip „InnovFin“ ir MVĮ teikiamas paskolų garantijas, turėtų tapti tvirtu pagrindu teikiant šią tikslinę paramą ir Europos inovacijų taryba turėtų sukurti strateginės žvalgybos ir vertinimo realiuoju laiku veiklas, kad laiku valdytų ir organizuotų įvairius savo veiksmus;

(21)  Europos inovacijų taryba kartu su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis turėtų skatinti visų formų inovacijas, pradedant inkrementinėmis ir baigiant proveržio bei ardomosiomis inovacijomis, ypač orientuojantis į rinkas kuriančias inovacijas. Europos inovacijų taryba, pasitelkdama savo priemones „Pathfinder“ ir „Accelerator“, turėtų siekti nustatyti, sukurti ir panaudoti visų rūšių didelės rizikos inovacijas, įskaitant inkrementines inovacijas, kuriomis labiausiai akcentuojamas proveržis, ardomąsias ir giliųjų technologijų inovacijas, kurios gali tapti rinkas kuriančiomis inovacijomis. Nuosekliai ir racionaliai remdama proveržio inovacijas, Europos inovacijų taryba turėtų panaikinti dabartinį viešosios paramos privačiojo sektoriaus investicijų į šią sritį trūkumą. Dėl savo priemonių pobūdžio Europos inovacijų taryba turi atlikti specialias teisines ir valdymo funkcijas, kad būtų aiškiai parodomi jos tikslai, visų pirma su inovacijų platinimu rinkoje susijusi veikla;

(21a)  pagal šį reglamentą, ypač pagal Europos inovacijų tarybos vykdomą veiklą, pradedančioji įmonė yra MVĮ pradiniame gyvavimo ciklo etape (įskaitant universitetų atžalines įmones), kurios tikslas – naujoviški sprendimai ir perspektyvus verslo modelis, ir kuri yra savarankiška, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo 3 straipsnyje(5); ir vidutinės kapitalizacijos įmonė – įmonė, kuri nėra Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB apibrėžta labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė ir kurios darbuotojų skaičius, apskaičiuotas pagal tos rekomendacijos priedo I antraštinės dalies 3, 4, 5 ir 6 straipsnius, yra nuo 250 iki 3 000; maža vidutinės kapitalizacijos įmonė – vidutinės kapitalizacijos įmonė, kurios darbuotojų skaičius neviršija 499;

(22)  vadinamąjį mirties slėnį, t. y. atotrūkį tarp mokslinių tyrimų, išankstinio masinio komercinimo ir įmonių plėtros, turėtų padėti įveikti Europos inovacijų tarybos programa „Accelerator“, šiuo tikslu pasitelkiant Europos inovacijų tarybos mišrų finansavimą. Visų pirma, pagal priemonę „Accelerator“ turėtų būti teikiama parama operacijoms, keliančioms tokią technologinę arba rinkos riziką, dėl kurios jos nelaikomos bankams priimtinomis operacijomis ir kurios negalima atsverti didelėmis rinkos investicijomis, taip papildant Reglamentu ...(6) sukurtą programą „InvestEU“;

(22a)  MVĮ turi didelį inovacijų ir ekonomikos augimo Europoje potencialą. Todėl reikia, kad MVĮ, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB, aktyviai dalyvautų programoje „Europos horizontas“. Remiantis geriausia patirtimi, įgyta įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, programa „Europos horizontas“ turėtų toliau būti remiamas integruotas MVĮ dalyvavimas bendrojoje programoje;

(22b)   nors mišrus finansavimas turėtų būti pagrindinis EIT programos „Accelerator“ biudžeto panaudojimo būdas, kaip apibrėžta 43 straipsnyje, tik dotacijomis teikiama EIT programos „Accelerator“ parama MVĮ, įskaitant pradedančiąsias įmones, turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013(7) įsteigtos ankstesnės bendrosios programos „Horizontas 2020“ paramą, teikiamą iš MVĮ priemonės biudžeto;

(22c)   vykdydama glaudžią sąveiką su „InvestEU“, EIT programa „Accelerator“, teikdama mišrų finansavimą ir taikydama nuosavo kapitalo finansinės paramos formas, turėtų finansuoti MVĮ, įskaitant pradedančiąsias įmones, ir, išimtiniais atvejais, projektus, vykdomus mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių, kurios dar negali gauti pajamų arba dar nėra pelningos, arba dar negali pritraukti pakankamai investicijų savo projektų verslo planui visiškai įgyvendinti. Tokie reikalavimus atitinkantys subjektai bus laikomi nefinansuotinais, nors dalį jų investicijų poreikių galėjo arba galėtų patenkinti vienas ar keli investuotojai, pavyzdžiui, privatus arba valstybinis bankas, šeimos įstaiga, rizikos kapitalo fondas, verslo angelas ar kt. Tokiu būdu, įveikdama rinkos nepakankamumą, EIT programa „Accelerator“ finansuos perspektyvius, bet dar finansiškai nenaudingus subjektus, vykdančius rinką kuriančių proveržio inovacijų projektus. Kai šie projektai bus pelningi, vėlesniame savo plėtros etape jie gali būti finansuojami pagal „InvestEU“ programą;

(23)  EIT, pirmiausia pasitelkdamas savo žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB) ir EIT regionų inovacijos sistemą, turėtų siekti stiprinti inovacijų ekosistemas, siekiant vystyti bendrą Sąjungos pajėgumą kurti inovacijas, padedančias spręsti pasaulinius uždavinius, šiuo tikslu skatindamas integruoti verslo, mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir verslumo sričių veiklą. Pagal savo steigimo aktą, EIT reglamentą(8) ir EIT strateginę inovacijų darbotvarkę(9), EIT, vykdydamas savo veiklą, turėtų skatinti inovacijas ir remti aukštojo mokslo integraciją į inovacijų ekosistemą, visų pirma skatindamas ugdyti verslumą ir palaikyti tvirtus nespecializuoto pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo ryšius, taip pat nustatydamas įgūdžius, kurių turėtų turėti būsimi novatoriai pasauliniams visuomenės uždaviniams spręsti, įskaitant pažangius skaitmeninius ir su inovacijomis susijusius įgūdžius; taip pat nustatydamas įgūdžius, kurių turėtų turėti būsimi novatoriai pasauliniams uždaviniams spręsti, įskaitant pažangius skaitmeninius ir su inovacijomis susijusius įgūdžius. Europos inovacijų tarybos paramos gavėjai turėtų galėti naudotis EIT nustatytomis paramos programomis, o EIT ŽIB steigiamos pradedančiosios įmonės turėtų turėti skubią galimybę naudotis Europos inovacijų tarybos veiksmais. Nors EIT daugiausia dėmesio skiria inovacijų ekosistemoms, todėl būtų natūralu jį priskirti Programos veiklos sričiai „Novatoriška Europa“, jis turėtų remti ir kitas veiklos sritis, atitinkamai strateginio planavimo etapu EIT ŽIB planavimo procesai turėtų būti suderinti su Programos veiklos sritimi „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“. Reikėtų vengti ŽIB ir kitų priemonių, visų pirma kitų partnerysčių, dubliavimo toje pačioje srityje;

(24)  norint užtikrinti, kad klestėtų proveržio ir radikalios inovacijos, vienas iš pagrindinių reikalavimų turėtų būti užtikrinti ir išsaugoti vienodas sąlygas konkrečioje rinkoje konkuruojančioms įmonėms, taip sudarant sąlygas visų pirma mažiesiems ir vidutiniams novatoriams pasinaudoti jų investicijų teikiama nauda ir užimti atitinkamą rinkos dalį. Taip pat tam tikras finansuojamos veiklos inovacijų skalės atvirumas – skirtas dideliam naudos gavėjų tinklui – galėtų iš esmės padėti stiprinant MVĮ gebėjimus, nes jos gautų reikiamas priemones investicijoms pritraukti ir klestėti;

(25)  įgyvendinant Programą, remiantis Sąjungos interesais ir abipuse nauda ir visuotiniais įsipareigojimais įgyvendinti JT DVT, turėtų būti skatinamas ir integruojamas bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir atitinkamos iniciatyvos. Tarptautinio bendradarbiavimo tikslai turėtų būti didinti Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangumą, patrauklumą ir ekonominį bei pramonės konkurencingumą, spręsti pasaulinius uždavinius, įtvirtintus JT DVT, ir padėti įgyvendinti Sąjungos išorės politiką. Turėtų būti laikomasi bendro pažangaus atvirumo tarptautinių partnerių dalyvavimui ir tikslinių tarptautinio bendradarbiavimo veiksmų principų, ▌taip pat turi būti taikomi atitinkami mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse įsisteigusių subjektų tinkamumo finansuoti kriterijai, atsižvelgiant į skirtingą gebėjimų lygį mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Kartu kai numatomas abipusiškumas ir kai apsaugomi Sąjungos interesai, skatinamas sustiprintas visų valstybių narių dalyvavimas Programoje ir trečiųjų valstybių prisijungimas prie Programos;

(26)  siekiant stiprinti mokslo ir visuomenės tarpusavio ryšius ir kuo labiau padidinti jų sąveikos teikiamą naudą, įgyvendinant Programą reikėtų įtraukti piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas į bendro patikimų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių ir turinio rengimo ir kūrimo procesą, kuriame atsižvelgiama į piliečių ir pilietinės visuomenės iškeltas problemas, poreikius ir lūkesčius, šiuo tikslu populiarinant mokslinį švietimą ir sudarant sąlygas visuomenei įgyti mokslinių žinių, taip pat sudarant palankesnes sąlygas piliečiams ir pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvauti vykdant Programos veiklą. Priemones, kurių imtasi siekiant padidinti piliečių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą, būtina stebėti;

(26a)  įgyvendinant programą „Europos horizontas“ reikėtų remti naujas technologijas, kuriomis prisidedama įveikiant kliūtis, dėl kurių neįgalieji neturi galimybių visapusiškai dalyvauti ir dėl kurių taip ribojamas iš tiesų įtraukios visuomenės kūrimas;

(27)  pagal SESV 349 straipsnį Sąjungos atokiausiems regionams, atsižvelgiant į jų struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį, suteikiama teisė naudotis konkrečiomis priemonėmis, susijusiomis su jų galimybėmis dalyvauti horizontaliosiose Sąjungos programose. Todėl Programoje turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius šių regionų ypatumus, kaip išdėstyta Komisijos komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623), kuriam Taryba pritarė 2018 m. balandžio 12 d., ir kur įmanoma skatinti jų dalyvavimą Programoje;

(28)  pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti siekiama panaikinti lyčių nelygybę, išvengti šališkumo lyčių atžvilgiu, tinkamai integruoti lyčių aspektą į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, siekiant gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, skatinti moterų ir vyrų lygybę, įskaitant vienodo užmokesčio principų taikymą, kaip nurodyta SESV 141 straipsnio 3 dalyje ir Direktyvoje 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo, taip pat užtikrinant neįgalių mokslininkų prieigą prie mokslinių tyrimų ir inovacijų; ▌

(29)  atsižvelgiant į gynybos pramonės sektoriaus ypatumus, išsamios nuostatos dėl gynybos mokslinių tyrimų projektams skiriamo Sąjungos finansavimo turėtų būti nustatytos Reglamente ..., kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas(10), kuriame apibrėžiamos dalyvavimo atliekant gynybos mokslinius tyrimus taisyklės. Nors ir būtų galima skatinti programos „Europos horizontas“ ir Europos gynybos fondo sinergiją, stengiantis išvengti dubliavimosi, pagal programą „Europos horizontas“ vykdomi veiksmai ir toliau turėtų būti skiriami tik civiliniams tikslams;

(30)  šiuo reglamentu nustatomas Programos finansinis paketas. 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai specialiajai programai nustatyta suma Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [atitinkamai atnaujinti nuorodą pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(11) 17 punkte];

(31)  jei nenurodyta kitaip, šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (toliau – Finansinis reglamentas) (12) . Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(31a)  visa Programa turėtų būti nuolat siekiama administracinio supaprastinimo, visų pirma mažinant administracinę naštą paramos gavėjams. Komisija turėtų dar labiau supaprastinti savo priemones ir gaires taip, kad dėl jų paramos gavėjams tektų kuo mažesnė našta. Visų pirma Komisija turėtų apsvarstyti galimybę parengti sutrumpintą gairių versiją;

(31b)  siekiant užtikrinti, kad Europa toliau pirmautų pasaulinių mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su skaitmeninėmis technologijomis, srityje ir atsižvelgiant į būtinybę didinti investicijas ir pasinaudoti didėjančiomis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis, pagrindiniams skaitmeniniams prioritetams turėtų būti skiriamas pakankamas biudžetas;

(32)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(13), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(14), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(15) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(16) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(17), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(33)  pagal [atitinkamai atnaujinti nuorodą pagal naują sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES(18) 94 straipsnį] užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Programoje turėtų būti tinkamai atsižvelgta į šių teritorijų ypatumus, siekiant užtikrinti jų veiksmingą dalyvavimą ir remti, visų pirma, atokiausių regionų, taip pat kaimyninių trečiųjų šalių bendradarbiavimą ir sąveiką;

(34)  vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms ir Programos paramos gavėjams. Kai tinkama, tokie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, naudojamus esminiam Programos poveikiui įvertinti;

(35)  siekiant galėti, kai manoma, kad tai būtina, papildyti arba iš dalies pakeisti poveikio trajektorijų rodiklius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(36)  programos „Europos horizontas“ ir ES kosmoso programos tarpusavio suderinamumas ir sąveika padės skatinti pasauliniu mastu konkurencingą ir novatorišką Europos kosmoso sektorių, didinti Europos galimybes savarankiškai užsitikrinti prieigą prie kosmoso ir naudotis juo saugioje ir patikimoje aplinkoje, taip pat užtikrinti, kad Europa pasaulio arenoje atliktų svarbesnį vaidmenį. Įgyvendinant Kosmoso programą kaupiami duomenys ir sukuriamos paslaugos padės ieškoti proveržio sprendimų pagal programą „Europos horizontas“;

(36a)  siekiant finansuoti konkretų veiksmą, darbo programoje turėtų būti atsižvelgiama į konkrečių ankstesnių projektų rezultatus ir į mokslo, technologijų ir inovacijų būklę nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu bei į atitinkamą politikos, rinkos ir visuomenės raidą;

(37)  dalyvavimo ir sklaidos taisyklėse turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į Programos poreikius, turint omenyje įvairių suinteresuotųjų šalių iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus ir pateiktas rekomendacijas;

(38)  bendromis Programos taisyklėmis ir reikalavimais turėtų būti užtikrinamos supaprastintos ir bendros įgyvendinimo priemonės, be kita ko, skirtos stebėsenai ir ataskaitų teikimui, ir nuosekli sistema, kuria sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti Programos biudžeto lėšomis finansuojamose programose, įskaitant dalyvavimą tokių finansavimo įstaigų kaip EIT, bendrųjų įmonių ar kitų pagal SESV 187 straipsnį veikiančių struktūrų valdomose programose ir valstybių narių pagal SESV 185 straipsnį vykdomose programose. Reikėtų suteikti galimybę patvirtinti konkrečias taisykles, bet išimtys turi būti ribojamos ir taikomos tik būtinais ir tinkamai pagrįstais atvejais;

(39)  imantis Programos taikymo sričiai priskiriamų veiksmų turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Tokie veiksmai turėtų atitikti visus teisinius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, ir atitinkamus Komisijos sprendimus, kaip antai 2013 m. birželio 28 d. Komisijos pranešimą(19), taip pat etikos principus, įskaitant bet kokio mokslinių tyrimų etikos pažeidimo vengimą. Turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės nuomones, taip pat į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir ES duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę. Vykdant mokslinių tyrimų veiklą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į SESV 13 straipsnį ir moksliniams tyrimams ir bandymams turėtų būti mažiau naudojami gyvūnai, ilgainiui siekiant atsisakyti jų naudojimo;

(40)  laikantis tarptautinio bendradarbiavimo tikslų, kaip išdėstyta SESV 180 ir 186 straipsniuose, ir siekiant Sąjungos interesų mokslo, visuomenės, ekonomikos ir technologijų srityse, turėtų būti skatinamas trečiosiose šalyse įsisteigusių teisės subjektų ir tarptautinių organizacijų dalyvavimas. Įgyvendinant Programą turėtų būti laikomasi pagal SESV 75 ir 215 straipsnius priimtų priemonių ir tarptautinės teisės nuostatų. Kalbant apie veiksmus, susijusius su Sąjungos strateginiu turtu, interesais, autonomija ar saugumu, dalyvauti įgyvendinant konkrečius Programos veiksmus gali būti leidžiama tik valstybėse narėse arba, be valstybių narių, nurodytose asocijuotosiose arba kitose trečiosiose valstybėse įsisteigusiems subjektams;

(41)  pripažįstant, kad klimato kaita yra vienas iš didžiausių pasaulinių ir visuomenės iššūkių ir atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ši Programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir siekti bendro tikslo skirti ne mažiau kaip 25 proc. ES biudžeto išlaidų klimato srities tikslams įgyvendinti 2021–2027 m. DFP laikotarpiu bei metinio 30 proc. tikslo, kuris turi būti pasiektas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2027 m. Klimato aspektas tinkamai integruojamas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį ir taikomas visais mokslinių tyrimų ciklo etapais;

(41a)  su klimato kaita susijusio poveikio trajektorijos kontekste Komisija pateiks ataskaitą apie klimatui svarbių projektų rezultatų, inovacijų ir bendro numatomo poveikio, taip pat pagal Programos dalį ir įgyvendinimo būdą. Atlikdama analizę Komisija turėtų atsižvelgti į ilgalaikes ekonomines, socialines ir su aplinka susijusias sąnaudas ir naudą Europos piliečiams dėl Programos veiklos, įskaitant novatoriškų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sprendimų įgyvendinimą, numatomą poveikį užimtumui ir įmonių kūrimui, ekonomikos augimui ir konkurencingumui, švariai energijai, sveikatai ir gerovei (įskaitant oro, dirvožemio ir vandens kokybę). Šios poveikio analizės rezultatai turėtų būti skelbiami viešai, vertinami atsižvelgiant į Europos klimato ir energetikos tikslus ir jie, kaip į grįžtamoji informacija, turėtų būti įtraukti į strateginio planavimo procesą ir būsimas darbo programas;

(42)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jei valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir rezultatyvaus ES finansavimo sąlygų;

(43)  naudojimasis slapta pirmine informacija arba leidimo neturinčių asmenų prieiga prie slaptų rezultatų ir mokslinių tyrimų duomenų gali daryti neigiamą poveikį Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams. Todėl slaptų duomenų ir įslaptintos informacijos tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas visais atitinkamais Sąjungos teisės aktais, įskaitant institucijų vidaus taisykles, pavyzdžiui, Komisijos sprendimu (ES, Euratomas) 2015/444(20), kuriame išdėstytos nuostatos dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių;

(45)  būtina nustatyti sąlygas, kuriomis Sąjungos finansavimas būtų skiriamas pagal Programą vykdomų veiksmų dalyviams. Dotacijos bus pagrindinė Programos finansavimo rūšis. Kitos finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir interesų konflikto riziką. Kai skiriamos dotacijos, turėtų būti numatoma galimybė taikyti vienkartines išmokas, nustatyto dydžio išmokas ir standartinius vieneto įkainius, kaip nustatyta Finansiniame reglamente ▌, siekiant toliau supaprastinti procedūras. Norint, kad bet kokia nauja išlaidų kompensavimo sistema būtų laikoma tikru supaprastinimu paramos gavėjams, prieš tai turi būti atliktas išsamus ir teigiamas vertinimas;

(47)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (toliau – Finansinis reglamentas)(21) Programoje turėtų būti nustatytas pagrindas skaičiuojant personalo išlaidas ir prekių ir paslaugų, kurioms išduotos vidaus sąskaitos faktūros, vieneto įkainius platesniu mastu taikyti įprastus gavėjų išlaidų apskaitos metodus (taip pat ir didesnėms mokslinių tyrimų infrastruktūroms, kaip numatyta programoje „Horizontas 2020“). Visiems gavėjams turėtų būti suteikiama pasirinkti galimybė naudoti vieneto įkainius už prekes ir paslaugas, už kurias išrašomos vidaus sąskaitos faktūros, apskaičiuotos pagal įprastą gavėjų apskaitos praktiką, apimančios faktines tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Atsižvelgiant į tai, gavėjai turėtų galėti įtraukti faktines netiesiogines išlaidas, apskaičiuotas remiantis paskirstymo kodais, taikomais tokioms vieneto sąnaudoms, taikomoms prekėms ir paslaugoms, už kurias išrašomos vidaus sąskaitos faktūros;

(48)  dabartinė faktinių personalo išlaidų kompensavimo sistema, remiantis projektais grindžiamo išlaidų kompensavimo metodu, sukurtu įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, turėtų būti toliau derinama su Finansiniu reglamentu, siekiant sumažinti ES tyrėjų, dirbančių Programoje, darbo užmokesčio skirtumus;

(49)  pagal programą „Horizontas 2020“ sukurtas ir Komisijos valdomas Dalyvio garantijų fondas, kaip paaiškėjo, yra svarbi apsaugos priemonė, padedanti mažinti su įsipareigojimų nevykdančių dalyvių mokėtinomis, bet negrąžinamomis sumomis susijusią riziką. Todėl reikėtų toliau naudotis Paramos gavėjų garantijų fondu, kurio pavadinimas pakeičiamas į Savitarpio draudimo mechanizmą (toliau – Mechanizmas), ir išplėsti jo taikymo sritį, įtraukiant kitas finansavimo įstaigas, visų pirma pagal SESV 185 straipsnį įgyvendinamas iniciatyvas. Galimybė naudotis Mechanizmu turėtų būti suteikiama visų kitų tiesiogiai valdomų Sąjungos programų paramos gavėjams;

(50)   turėtų būti nustatytos naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos reglamentavimo taisyklės, siekiant užtikrinti, kad gavėjai tinkamai apsaugotų ir skleistų šiuos rezultatus, taip pat tinkamai jais naudotųsi ir užtikrintų galimybes su jais susipažinti. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama naudojimuisi rezultatais, o Komisija turėtų nustatyti galimybes paramos gavėjams panaudoti rezultatus ir sudaryti sąlygas kuo labiau tomis galimybėmis naudotis, ypač Sąjungoje. Naudojimasis turėtų būti vykdomas laikantis šios programos principų, įskaitant inovacijų skatinimą Sąjungoje ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimą;

(51)  turėtų būti išlaikomi pagrindiniai ankstesnės programos „Horizontas2020“ pasiūlymų vertinimo ir atrankos sistemos principai ir jos nuostata daugiausia dėmesio skirti pažangumo, poveikio, įgyvendinimo kokybės ir efektyvumo kriterijams. Pasiūlymai ir toliau turėtų būti atrenkami remiantis nepriklausomų ekspertų iš kuo daugiau valstybių narių atliekamu vertinimu. Prireikus Komisija turėtų organizuoti anoniminį vertinimą ir išnagrinėti jo rezultatus, kad būtų išvengta atrankos šališkumo. Atitinkamais atvejais nepriklausomi ekspertai turėtų atsižvelgti į būtinybę užtikrinti bendrą projektų portfelio nuoseklumą;

(52)  siekiant mažinti Sąjungos lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą, visoms Programos dalims, vadovaujantis Finansinio reglamento 127 straipsniu, turėtų būti įgyvendintas sistemingas tarpusavio pasikliovimas auditu ir vertinimais, ▌taip pat kitų Sąjungos programų auditu ir vertinimais. Turėtų būti aiškiai numatomas tarpusavio pasitikėjimas, be kita ko, įtraukiant kitus patikinimo aspektus, pavyzdžiui, sistemų ir procesų auditą;

(53)  konkretūs mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių uždaviniai turėtų būti sprendžiami skiriant apdovanojimus, įskaitant, kai tinkama, bendrus arba jungtinius apdovanojimus, kuriuos turėtų skirti Komisija arba finansavimo įstaiga kartu su kitomis Sąjungos įstaigomis, trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis arba ne pelno teisės subjektais. Visų pirma, apdovanojimai turėtų būti skirti už projektus, kuriais siekiama pritraukti mokslininkus į šalis, kurios didina dalyvių skaičių, ir už sėkmingus projektus, kuriais siekiama padidinti jų matomumą ir sudaryti sąlygas aktyviau populiarinti Sąjungos finansuojamus veiksmus;

(54)  ▌finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą pasirenkamai atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant, visų pirma, į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Tam turėtų būti numatoma galimybė naudotis fiksuotosiomis sumomis, fiksuotosiomis normomis ir fiksuotaisiais vieneto įkainiais;

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu įsteigiama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – Programa) ir pagal ją vykdomiems netiesioginiams veiksmams taikomos dalyvavimo ir sklaidos taisyklės bei nustatoma sistema, reglamentuojanti Sąjungos paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai.

2.  Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

3.  Programa įgyvendinama vykdant:

a)  Sprendimu …/…/ES sukurtą specialiąją programą(22) ▌;

aa)  Reglamentu (EB) Nr. 294/2008 įsteigtam Europos inovacijos ir technologijos institutui skiriant finansinį įnašą;

b)  Reglamentu …/…/ES sukurtą specialiąją gynybos srities mokslinių tyrimų programą (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas).

4.  Šiame reglamente vartojami terminai „Europos horizontas“, „Programa“ ir „specialioji programa“ yra susiję tik su 3 dalies a punkte nurodytos specialiosios programos klausimais, nebent būtų aiškiai nurodyta kitaip.

EIT įgyvendina programą laikydamasis savo strateginių tikslų 2021–2027 m. laikotarpiui, kaip nustatyta EIT strateginėje inovacijų darbotvarkėje, atsižvelgdamas į strateginį planavimą.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  mokslinių tyrimų infrastruktūra – objektai, kurių ištekliais ir paslaugomis mokslinių tyrimų bendruomenės naudojasi savo srities moksliniams tyrimams atlikti ir inovacijoms skatinti. Ši apibrėžtis apima susijusius žmogiškuosius išteklius, pagrindinę įrangą ar prietaisų rinkinius, su žiniomis susijusius objektus, pavyzdžiui, kolekcijas, archyvus ar mokslinių duomenų infrastruktūrą, skaičiavimo sistemas, ryšių tinklus ir visą kitą unikalaus pobūdžio infrastruktūrą, kuria gali naudotis išorės naudotojai ir kuri yra būtina mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pažangumui užtikrinti. Atitinkamais atvejais šie objektai gali būti naudojami ne tik moksliniams tyrimams, bet ir, pavyzdžiui, švietimo ar viešųjų paslaugų tikslais ir gali būti sutelkti vienoje vietoje, būti virtualūs arba paskirstyti;

2)  pažangiosios specializacijos strategija – pažangiosios specializacijos strategija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013(23) ir atitinkanti Reglamente (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamente] nustatytas reikiamas sąlygas;

3)  Europos partnerystė – iniciatyva, kurioje Sąjunga, pasirengusi valstybėms narėms ir (arba) asocijuotosioms šalims anksti pradėjus dalyvauti, ir privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriai (pavyzdžiui, pramonės subjektai, universitetai, mokslinių tyrimų organizacijos, vietos, regioninio, nacionalinio ar tarptautinio lygmens įstaigos, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, arba pilietinės visuomenės organizacijos, be kita ko, fondai ir NVO) įsipareigoja bendrai remti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, be kita ko, susijusios su rezultatų panaudojimu rinkoje, reglamentavimo sistemoje ar politikoje, programos rengimą ir įgyvendinimą;

4)  atviroji prieiga – ▌ nemokamos internetinės prieigos prie vykdant veiksmus, finansuojamus pagal Programą, gautų mokslinių tyrimų produktų suteikimo galutiniam naudotojui praktika, kaip numatyta šio reglamento 10 straipsnyje ir 35 straipsnio 3 dalyje;

4a)   atvirasis mokslas – požiūris į mokslo procesą, grindžiamą atviru bendradarbiavimu darbo, priemonių ir žinių sklaidos srityse, įskaitant 10 straipsnio elementus;

5)  misija – kompetencija grindžiamų ir poveikio siekiančių mokslinių tyrimų ir inovacijų srities įvairių sričių ir sektorių veiksmų visuma, kuria siekiama:

–  per nustatytą laiką pasiekti išmatuojamą tikslą, kurio nebūtų įmanoma pasiekti vykdant atskirus veiksmus,

–  mokslu bei technologijomis padaryti poveikį visuomenei ir politikos formavimui ir

–  turi būti svarbus didelei daliai Europos gyventojų ir įvairiems Europos piliečiams;

6)  ikiprekybiniai viešieji pirkimai – viešieji pirkimai, kurių objektas yra mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos, kurios teikiamos rinkos sąlygomis dalijantis riziką bei naudą ir etapais vykdant konkurencingą technologinę plėtrą, ir kuriuose perkamos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos yra aiškiai atskirtos nuo galutinių produktų platinimo komerciniu mastu;

7)  novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai – viešieji pirkimai, kuriuose perkančiosios organizacijos veikia kaip pirmieji dideliu komerciniu mastu dar netiekiamų novatoriškų prekių ar neteikiamų novatoriškų paslaugų klientai ir kurie gali apimti atitikties bandymus;

8)  prieigos teisės – teisės naudotis rezultatais ar pirmine informacija šiame reglamente nustatytomis sąlygomis;

9)  pirminė informacija – bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialūs ar nematerialūs duomenys, praktinės žinios arba informacija, įskaitant teises, kaip antai intelektinės nuosavybės teises, kuriuos: i) gavėjai turi prieš prisijungdami prie veiksmo; ir ii) gavėjai yra raštišku susitarimu nurodę kaip būtinus norint įgyvendinti veiksmą arba naudotis jo rezultatais;

10)  sklaida – viešas rezultatų atskleidimas tinkamomis priemonėmis (išskyrus su rezultatų apsauga ar naudojimusi susijusias priemones), įskaitant mokslines publikacijas bet kokiose žiniasklaidos priemonėse;

11)  naudojimasis – rezultatų naudojimas tolesnėje mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, išskyrus veiklą, kurią apima atitinkamas veiksmas, įskaitant inter alia naudojimą komerciniais tikslais, kaip pvz., produkto ar proceso projektavimo, ▌kūrimo, gamybos ir pateikimo rinkai ar paslaugos kūrimo ir teikimo veikloje, arba standartizavimo veikloje;

12)  sąžiningos ir pagrįstos sąlygos – tinkamos sąlygos, įskaitant galimas finansines sąlygas arba nemokamo naudojimosi sąlygas, kurias nustatant atsižvelgiama į konkrečias prašymo suteikti prieigą aplinkybes, pavyzdžiui, rezultatų arba pirminės informacijos, prie kurių prašoma prieigos, realią ar potencialią vertę ir (arba) numatomo naudojimosi mastą, trukmę ar kitas savybes;

13)  finansavimo įstaiga – Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta įstaiga ar organizacija, išskyrus Komisiją, kuriai Komisija yra pavedusi Programos biudžeto vykdymo užduotis;

14)  tarptautinė Europos mokslinių tyrimų organizacija – tarptautinė organizacija, kurios daugumą narių sudaro valstybės narės ar asocijuotosios šalys ir kurios pagrindinis tikslas – skatinti mokslo ir technologijų srities bendradarbiavimą Europoje;

15)  teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punktą;

15a)  „dalyvių skaičių didinančios šalys“ ir (arba) „mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančios šalys“ – šalys, kuriose reikia įsteigti juridinius subjektus, kurie atitiktų reikalavimus kaip koordinatoriai pagal programos „Europos horizontas“ paprogramės „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ dalyvių skaičiaus didinimo ir kompetencijos skleidimo dalį. Iš ES valstybių narių visos programos trukmės laikotarpiu šios šalys yra Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Estija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Asocijuotųjų šalių reikalavimus atitinkančių šalių sąrašas bus nustatytas remiantis rodikliu ir paskelbtas darbo programoje. Remiantis SESV 349 straipsniu, atokiausių regionų juridiniai subjektai taip pat visiškai atitiks pagal šią dalį koordinatoriams keliamus reikalavimus;

16)  ne pelno teisės subjektas – teisės subjektas, kuris pagal savo teisinę formą yra pelno nesiekiantis arba kuriam nustatyta įstatymų ar statutų numatyta pareiga neskirstyti pelno savo akcininkams ar atskiriems nariams;

16a)  MVĮ – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB;

17)  maža vidutinės kapitalizacijos įmonė – subjektas, kuris nėra Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB apibrėžtas kaip labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė (MVĮ), ▌kurios darbuotojų skaičius, apskaičiuotas pagal tos rekomendacijos priedo I antraštinės dalies 3, 4, 5 ir 6 straipsnius, neviršija 499;

18)  rezultatai – bet kokio pavidalo ar pobūdžio materialus ar nematerialus veiksmo rezultatas, pavyzdžiui, duomenys, praktinės žinios ar informacija, kuriuos galima apsaugoti arba ne, taip pat visos su jais susijusios teisės, įskaitant intelektinės nuosavybės teises;

18a)  mokslinių tyrimų produktai – veiksmų rezultatai, prie kurių mokslinių publikacijų, duomenų ar kitų sukurtų produktų ir procesų, pavyzdžiui, programinės įrangos, algoritmų, protokolų ir elektroninių „užrašų knygučių“ pavidalu gali būti suteikta prieiga;

19)  pažangumo ženklas – pripažintas žymuo, rodantis, kad pagal kvietimą teikti pasiūlymus pateiktas pasiūlymas pranoko visas darbo programoje nustatytas ribines vertinimo vertes, tačiau negalėjo būti finansuojamas dėl nepakankamo tam kvietimui darbo programoje numatyto biudžeto, bet kuris galėtų gauti paramą iš kitų Sąjungos ar nacionalinių finansavimo šaltinių;

19a)  strateginis mokslinių tyrimų ir inovacijų planas – įgyvendinimo aktas, kuriuo nustatoma maksimalaus ketverių metų laikotarpio darbo programos turinio strategija po plačių privalomų daugiašalių konsultacijų proceso. Joje nustatomi prioritetai, tinkamų naudoti veiksmų rūšys ir įgyvendinimo būdai;

20)  darbo programa – pagal specialiosios programos(24) 12 straipsnį Komisijos priimtas tos programos įgyvendinimo dokumentas arba finansavimo įstaigos priimtas analogiško turinio ir struktūros dokumentas;

21)  grąžintinas avansas – mišraus finansavimo iš programos „Europos horizontas“ arba Europos inovacijų tarybos lėšų dalis, kuri atitinka Finansinio reglamento X antraštinėje dalyje nurodytą paskolą, tačiau yra ne pelno pagrindais tiesiogiai teikiama Sąjungos, siekiant padengti veiklos, susijusios su inovacijų veiksmu, išlaidas ir yra gavėjo grąžintina Sąjungai sutartyje numatytomis sąlygomis;

22)  sutartis – Komisijos arba finansavimo įstaigos sudarytas susitarimas su teisės subjektu, kuris įgyvendina inovacijų ir platinimo rinkoje veiklą ir kuriam teikiamas mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ arba Europos inovacijų tarybos lėšų;

23)  įslaptinta informacija – Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/444 3 straipsnyje apibrėžta ES įslaptinta informacija, taip pat valstybių narių įslaptinta informacija, trečiųjų šalių, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi saugumo susitarimus, įslaptinta informacija ir tarptautinių organizacijų, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi saugumo susitarimus, įslaptinta informacija;

24)  derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) ES biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

25)  mišrus ▌„Europos horizontas“ finansavimas – programai, kuria teikiama parama inovacijų ir naudojimo rinkoje veiklai skirta finansinė parama, kurią sudaro konkretus dotacijos ar grąžintino avanso ir investicijų į nuosavą kapitalą derinys arba bet kokios kitos grąžintinos paramos formos;

25-a)  mišrus finansavimas iš Europos inovacijų tarybos lėšų – pagal Europos inovacijų tarybos programą inovacijų ir naudojimo rinkoje veiklai teikiama tiesioginė finansinė parama, kurią sudaro konkretus dotacijos ar grąžintino avanso ir investicijų į nuosavą kapitalą derinys arba bet kokios kitos grąžintinos paramos formos;

25a)  mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmas – veiksmas, kurį daugiausia sudaro veikla, kuria siekiama sukurti naujų žinių ir (arba) išnagrinėti galimybes sukurti naują ar patobulinti esamą technologiją, produktą, procesą, paslaugą ar sprendimą. Į tai gali įeiti fundamentiniai bei taikomieji moksliniai tyrimai ir technologijų kūrimas, integravimas, bandymas, demonstravimas ir patvirtinimas naudojant nedidelio masto prototipus laboratorijose ar imitacinėje aplinkoje;

25b)  inovacijų veiksmas – veiksmas, kurį daugiausia sudaro veikla, kuria tiesiogiai siekiama parengti naujų, pakeistų ar patobulintų produktų, procesų ar paslaugų planus, modelius ar projektus ir į kurią gali įeiti prototipų kūrimas, bandymas, demonstravimas, bandomasis naudojimas, didelio masto produktų patvirtinimas ir pateikimas rinkai;

25c)  EMTT mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai (įskaitant EMTT patvirtinimo koncepciją) – pagrindinio tyrėjo vadovaujami mokslinių tyrimų veiksmai, atliekami tik pas vieną ar daugiau EMTT gavėjų;

25d)  mokymo ir judumo veiksmas – veiksmas, kuriuo siekiama gerinti tyrėjų įgūdžius, žinias ir karjeros perspektyvas, užtikrinant tarpvalstybinio ir, jei aktualu, tarpsektorinio ar tarpdisciplinio judumo galimybes;

25e)  bendro programos finansavimo veiksmas – veiksmas, kuriuo siekiama teikti daugiametį bendrą finansavimą programai, kurią sudarė ir (arba) įgyvendina mokslinių tyrimų ir inovacijų programas valdantys ir (arba) finansuojantys subjektai, išskyrus Sąjungos finansavimo įstaigas. Pagal tokią programą gali būti remiami tinklų kūrimo ir koordinavimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir bandomieji veiksmai, inovacijų ir diegimo rinkoje veiksmai, mokymo ir judumo veiksmai, informuotumo didinimo ir komunikacijos, sklaidos ir naudojimosi rezultatais veiksmai, atitinkama finansinė parama, tokia kaip dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ lėšų arba jų derinys. Bendro programos finansavimo veiksmą gali tiesiogiai įgyvendinti tie subjektai arba jų vardu jį gali įgyvendinti trečiosios šalys;

25f)  ikiprekybinių viešųjų pirkimų veiksmas – veiksmas, kurio pagrindinis tikslas – paskelbti ikiprekybinius viešuosius pirkimus, vykdomus gavėjų, kurie yra perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai;

25g)  novatoriškų sprendimų viešųjų pirkimų veiksmas – veiksmas, kurio pagrindinis tikslas – paskelbti bendrus arba koordinuojamus novatoriškų sprendimų viešuosius pirkimus, vykdomus gavėjų, kurie yra perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai;

25h)  koordinavimo ir paramos veiksmas – veiksmas, padedantis siekti Programos tikslų, išskyrus mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma pagal dalies „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“ komponentą „Dalyvių skaičiaus didinimas ir keitimasis kompetencija“; principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas koordinavimas, vykdomas ES neteikiant bendro mokslinių tyrimų veiklos finansavimo, kuris sudaro sąlygas valstybių narių ir asocijuotųjų šalių teisės subjektų bendradarbiavimui siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę;

25i)  skatinamieji apdovanojimai – apdovanojimai, kuriais siekiama paskatinti investicijas į tam tikrą sritį, prieš darbo pradžią nurodant siektiną reikšmę;

25j)  pripažinimo apdovanojimai – apdovanojimai, kurių tikslas – apdovanoti už ankstesnius laimėjimus ir puikų darbą po to, kai jis jau baigtas;

25k)  inovacijų ir platinimo rinkoje veiksmas – veiksmas, kuris apima inovacijų veiksmą ir kitą veiklą, būtiną inovacijai rinkoje išplatinti, įskaitant įmonių veiklos plėtrą, ir kuriam teikiamas mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ lėšų (dotacijos tipo finansavimo ir privačiojo finansavimo derinys);

25l)  netiesioginiai veiksmai – dalyvių vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacinė veikla, kuriai Sąjunga skiria finansinę paramą;

25m)  tiesioginiai veiksmai – mokslinių tyrimų ir inovacinė veikla, kurią Komisija vykdo per savo Jungtinį tyrimų centrą (toliau JTC);

27)  viešieji pirkimai – viešieji pirkimai, apibrėžti Finansinio reglamento 2 straipsnio 49 dalyje;

28)  susiję subjektai – visi juridiniai subjektai, apibrėžti Finansinio reglamento 187 straipsnio 1 dalyje;

30)  inovacijų ekosistemos – ekosistema, kuri ES lygmeniu sutelkia veikėjus ar subjektus, kurių funkcinis tikslas – įgalinti technologijų plėtrą ir inovacijas. Jos apima materialinių išteklių (pvz., fondų, įrangos ir bazių), institucinių subjektų (pvz., aukštojo mokslo institucijų ir paramos paslaugų teikėjų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros organizacijų, bendrovių, rizikos kapitalo subjektų ir finansų tarpininkų), nacionalinių, regioninių ir vietos politikos formavimo ir finansavimo subjektų santykius.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.  Bendrasis Programos tikslas – Sąjungos investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas užtikrinti poveikį mokslui, technologijoms, ekonomikai ir visuomenei, siekiant stiprinti Sąjungos mokslinę ir technologinę bazes, skatinti jos konkurencingumą visose valstybėse narėse, be kita ko, jų pramonės sektoriuje, įgyvendinti strateginius Sąjungos prioritetus, prisidėti įgyvendinant ES tikslus ir politikos kryptis ir padėti spręsti pasaulinius uždavinius, be kita ko, siekti darnaus vystymosi tikslų laikantis Darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo principų, ir stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę. Todėl šia Programa, daugiausia dėmesio skiriant tiems tikslams ir veiklai, kurių veikdamos pavieniui valstybės narės negali veiksmingai pasiekti ir vykdyti, o tik bendradarbiaudamos, bus kuo labiau didinama Sąjungos pridėtinė vertė.

2.  Konkretūs Programos tikslai:

a)  plėtoti, propaguoti ir skatinti mokslinę kompetenciją, padėti kurti ir skleisti kokybiškas naujas fundamentines ir taikomąsias žinias, įgūdžius, technologijas ir sprendimus, tyrėjų mokymą bei judumą, pritraukti talentus visais lygmenimis ir prisidėti prie visapusiško Sąjungos talentų grupės dalyvavimo pagal šią Programą remiamuose veiksmuose;

b)  kurti žinias, didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį įvairių krypčių Sąjungos politikos formavimui, rėmimui ir įgyvendinimui ir, siekiant spręsti pasaulinius uždavinius, įskaitant klimato kaitą ir darnaus vystymosi tikslus, remti prieigą prie novatoriškų sprendimų ir jų taikymą Europos pramonėje, visų pirma MVĮ, ir visuomenėje;

c)  skatinti visų rūšių inovacijas, sudaryti palankesnes sąlygas technologinei plėtrai, demonstracinei veiklai ir žinių bei technologijų perdavimui, ▌stiprinti novatoriškų sprendimų diegimą ir naudojimą;

d)   optimizuoti Programos rezultatus siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvės poveikį ir patrauklumą, puoselėti kompetencija pagrįstą dalyvavimą iš visų valstybių narių, įskaitant mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančias valstybes nares, programoje „Europos horizontas“ ir sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiavimo ryšiams užmegzti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

4 straipsnis

Programos struktūra

1.  Programos struktūrą sudaro šios dalys, kuriomis prisidedama prie 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų:

1)  I veiklos sritis „Pažangus mokslas“, ▌ kurią sudaro šie elementai:

a)  Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT);

b)  programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;

c)  mokslinių tyrimų infrastruktūra;

2)  II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, kurią sudaro šie elementai, atsižvelgiant į tai, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai visose veiksmų grupėse užims svarbią vietą:

a)  veiksmų grupė „Sveikata“;

b)  veiksmų grupė „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“;

ba)  veiksmų grupė „Civilinė visuomenės sauga“;

c)   veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika, ▌pramonė ir kosmosas“;

d)  veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“;

f)   veiksmų grupė „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“;

g)   nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmai;

3)  III veiklos sritis „Novatoriška Europa“, kurią sudaro šie elementai:

a)  Europos inovacijų taryba;

b)  Europos inovacijų ekosistemos;

c)  Reglamentu (EB) Nr. 294/2008 įsteigtas Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT);

4)  Dalis „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, ▌kurią sudaro šie elementai:

a)  dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos sklaida;

b)  Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas.

2.  I priede nustatytos bendros veiklos kryptys.

5 straipsnis(25)

Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

1.  Pagal 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą specialiąją programą vykdoma veikla, nustatyta Reglamente, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas, dėmesys sutelkiamas vien į gynybos srities mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekiant šių tikslų ir bendrų veiklos krypčių:

–  veikla, kuria siekiama skatinti Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės konkurencingumą, veiksmingumą ir inovacinį pajėgumą.

2.  Šis reglamentas, išskyrus šį straipsnį, 1 straipsnį ▌ir 9 straipsnio 1 dalį, netaikomas 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytai specialiajai programai.

6 straipsnis(26)

Strateginis planavimas ir jo įgyvendinimas bei ES finansavimas formos

1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis finansavimo įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2.  Pagal Programą vykdomiems netiesioginiams veiksmams gali būti teikiamas bet kokios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, kurios yra pagrindinė pagal Programą teikiamos paramos forma. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas pasitelkiant apdovanojimus, viešuosius pirkimus ir finansines priemones, naudojant derinimo operacijas ir paramą nuosavam kapitalui pagal EIC programą „Accelerator“.

3.  Šiame reglamente nustatytos dalyvavimo ir sklaidos taisyklės taikomos netiesioginiams veiksmams.

4.  2 straipsnyje nustatytos ir apibrėžtos pagrindinės veiksmų, kuriuos galima vykdyti pagal Programą, rūšys. Visiems Programos tikslams gali būti lanksčiai skiriamas 2 straipsnyje nurodytų formų finansavimas – finansavimo forma pasirenkama atsižvelgiant į konkrečių tikslų reikmes ir ypatybes.

5.  Pagal Programą remiami ir JRC vykdomi tiesioginiai veiksmai. Kai šiais veiksmais prisidedama prie iniciatyvų, parengtų pagal SESV 185 arba 187 straipsnį, šis įnašas nėra laikomas toms iniciatyvoms skirto finansinio įnašo dalimi.

6.  Specialioji programa ir EIT ŽIBA remiama skaidriais ir strateginiais mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planais, išdėstytais specialioje programoje, visų pirma veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, ▌ir taip pat apima atitinkamą kitų veiklos sričių veiklą ir dalyvių skaičiaus didinimo ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimo dalį.

Komisija užtikrina, kad šiame procese nuo pat pradžių dalyvautų valstybės narės ir vyktų išsamūs mainai su Europos Parlamentu, kuriuos papildytų konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir plačiąja visuomene.

Strateginiu planavimu užtikrinamas derėjimas su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis ir suderinamumas su ES prioritetais ir įsipareigojimais, didinamas papildomumas bei sąveikumas su nacionalinėmis ir regioninėmis finansavimo programomis ir prioritetais, taip stiprinant Europos mokslinių tyrimų erdvę. Sritys, kuriose būtų galima kurti misijas ir institucionalizuotąsias Europos partnerystes, nustatomos Va priede.

6a.  Tam tikrais atvejais, siekiant sudaryti sąlygas mažiems bendradarbiaujantiems konsorciumams greičiau gauti lėšų, pagal kai kuriuos kvietimus teikti paraiškas, skirtus atrinkti mokslinių tyrimų ir (arba) inovacijų veiksmus, susijusius su Bendrosios programos dalimi „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ ir Europos inovacijų tarybos programa „Pathfinder“, gali būti pasiūlyta skubaus mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo (angl. FTRI) procedūra.

Pagal FTRI procedūrą kvietimas teikti paraiškas turi visas šias charakteristikas:

–  pasiūlymai teikiami pagal metodą „iš apačios į viršų“;

–  trumpesnis lėšų paskyrimo laikas, neviršijantis šešių mėnesių;

–  parama teikiama tik mažiems bendradarbiaujantiems konsorciumams, sudarytiems iš ne daugiau kaip 6 skirtingų ir nepriklausomų reikalavimus atitinkančių juridinių asmenų;

–  didžiausia finansinė parama vienam konsorciumui neviršija 2,5 mln. EUR.

Darbo programoje nurodomi kvietimai, kuriuose naudojama FTRI procedūra.

7.  Veikla pagal programą „Europos horizontas“ vykdoma pagal atvirus ir konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, be kita ko, įgyvendinant misijas ir Europos partnerystes, išskyrus 39 straipsnyje nurodytą veiklą dėl prizų.

6a straipsnis

Programos principai

1.  Vykdant 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai specialiajai programai ir EIT priskiriamą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, dėmesys sutelkiamas vien tik į pritaikymą civiliniams tikslams. Biudžeto perskirstymai tarp sumos, skirtos 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai konkrečiai programai ir ETI, bei sumos, skirtos 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytai konkrečiai programai, neturi būti leidžiami ir turi būti vengiama nereikalingo dubliavimosi tarp šių dviejų programų.

2.  Programa „Europos horizontas“ užtikrinamas daugiadalykiškumo metodas ir tam tikrais atvejais numatomas socialinių ir humanitarinių mokslų įtraukimas į visas pagal Programą vykdomos veiklos sritis ir veiksmų grupes, įskaitant konkrečius kvietimus teikti pasiūlymus socialinių ir humanitarinių mokslų srityje.

3.  Bendradarbiavimu pagrįstos Programos dalys turėtų užtikrinti žemo technologinio pasirengimo lygio ir aukštesnio technologinio pasirengimo lygio pusiausvyrą, apimant visą vertės grandinę.

3a.  Programa užtikrina veiksmingą bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis bei iniciatyvomis skatinimą ir integravimą, remiantis abipuse nauda, ES interesais, tarptautiniais įsipareigojimais ir, kai tinkama, abipusiškumo principu.

4.  Programa padeda pritraukti daugiau šalių, kad daugiau dalyvių dalyvautų programoje „Europos horizontas“, ir skatinti plačią geografinę aprėptį bendradarbiavimo projektuose, be kita ko, skleidžiant mokslinę kompetenciją, skatinant naujus bendradarbiavimo ryšius, didinat protų apykaitą ir taip pat įgyvendinant 20 straipsnio 3 dalį bei 45 straipsnio 4 dalį. Šias pastangas atspindi proporcingos valstybių narių priemonės, be kita ko, skirtas patraukliems mokslininkų atlyginimams nustatyti, remiant Sąjungos, nacionaliniams ir regioniniams fondams. Ypač daug dėmesio, atsižvelgiant į padėtį atitinkamų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, skiriama geografinei pusiausvyrai, vertinimo komisijose ir tokiuose organuose, kaip valdybos ir ekspertų grupės, nepažeidžiant pažangumo kriterijų.

5.  Įgyvendinant Programą užtikrinama, kad būtų veiksmingai skatinama laikytis lygių galimybių visiems principo, ir užtikrinamas lyčių aspekto integravimo įgyvendinimas ir lyčių aspekto įtraukimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį ir sprendžiami lyčių pusiausvyros nesilaikymo klausimai. Ypač daug dėmesio skiriama tam, kad, kiek įmanoma, būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra vertinimo komisijose, kitose patariamosiose įstaigose, kaip valdybos ir ekspertų grupės.

5a.  Programa „Europos horizontas“ įgyvendinama derinant ją su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, kartu siekiant užtikrinti kuo didesnį administracinį supaprastinimą. IV priede pateikiamas nebaigtinis sąveikos su kitomis Sąjungos finansavimo programomis pavyzdžių sąrašas.

5b.  Programa prisidedama didinant viešąsias ir privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas valstybėse narėse, taip padedant pasiekti bent 3 % Sąjungos BVP investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

6.  Komisija, įgyvendindama programą, siekia administracinio supaprastinimo ir naštos paraiškų teikėjams ir paramos gavėjams sumažinimo.

7.  Atsižvelgiant į bendrąjį Sąjungos tikslą – integruoti klimato srities veiksmus į ES sektorių politiką ir ES fondus, atitinkamais atvejais ne mažiau kaip 35 proc. numatytų išlaidų, skirtų pagal Programą vykdomiems veiksmams, skiriami su klimato kaita susijusiems tikslams. Klimato aspektas turi būti tinkamai integruotas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį.

8.  Įgyvendinant programą skatinamas bendras kūrimas ir bendras projektavimas įtraukiant piliečius ir pilietinę visuomenę.

9.  Programa užtikrinamas viešojo finansavimo skaidrumas ir atskaitomybė mokslinių tyrimų ir inovacijų projektuose, taip apsaugant viešąjį interesą.

10.  Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga užtikrina, kad visiems potencialiems dalyviams kvietimo teikti paraiškas paskelbimo momentu būtų pateikta pakankamai gairių ir informacijos, visų pirma apie taikomą pavyzdinį susitarimą dėl dotacijos.

7 straipsnis

Misijos

1.  Misijos programuojamos veiklos srityje „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, tačiau joms gali būti naudingi ir pagal kitas Programos dalis vykdomi veiksmai, taip pat papildomi veiksmai, vykdomi pagal kitas Sąjungos finansavimo programas. Misijos turi suteikti galimybę priimti konkuruojančius sprendimus, kurie sukuria visos Europos pridėtinę vertę ir poveikį.

2.  Misijos apibrėžiamos ir įgyvendinamos pagal reglamentą ir specialiąją programą, užtikrinant aktyvų ir ankstyvą valstybių narių dalyvavimą ir išsamų keitimąsi nuomonėmis su Europos Parlamentu. Misijos, jų tikslai, biudžetas, uždaviniai, taikymo sritis, rodikliai ir orientyrai nustatomi atitinkamai strateginiuose mokslinių tyrimų ir inovacijų planuose arba darbo programose. Pagal misijas teikiami pasiūlymai vertinami laikantis 26 straipsnio.

2a.  Per pirmus trejus programos įgyvendinimo metus ne daugiau kaip 10 proc. metinio II veiklos srities biudžeto yra programuojama rengiant konkrečius kvietimus teikti pasiūlymus dėl misijų įgyvendinimo. Per likusią programos įgyvendinimo dalį ir tik tuo atveju, kai misijos atrankos ir valdymo procesas įvertinamas teigiamai, ši procentinė dalis gali būti padidinta. Komisija praneša apie kiekvienos darbo programos bendrą misijoms skirtą biudžeto dalį.

3.  Misijos:

a)  DVT naudojami kaip jų rengimo ir įgyvendinimo šaltiniai, turi aiškų mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, kuria ES pridėtinę vertę ir padeda įgyvendinti Sąjungos prioritetus, įsipareigojimus ir programos „Europos horizontas“ tikslus, nustatytus 3 straipsnyje;

aa)  apima bendras europinės svarbos sritis, yra įtraukios, skatina platų ir aktyvų įvairių viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant piliečius ir galutinius vartotojus, dalyvavimą, taip pat užtikrina mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, kurie būtų naudingi visoms valstybėms narėms;

b)  yra drąsios ir įkvepiančios, todėl turi didelės svarbos mokslui, technologijoms, visuomenei, ekonomikai, aplinkai arba politikai ir visoms šioms sritims daro didelį poveikį;

c)  rodo aiškią kryptį ir tikslus ir yra tikslinės, išmatuojamos, įgyvendintinos per nustatytą laiką ir turi aiškias biudžeto ribas;

d)  yra atrenkamos skaidriai ir daugiausia susijusios su plataus užmojo, kompetencija grindžiamais ir poveikio siekiančiais, bet realistiškais tikslais ir mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veikla;

da)  apima būtiną platų reikiamų išteklių sutelkimą, jų mastą ir apimtį, ir pritraukia papildomų viešųjų ir privačiųjų lėšų, reikalingų misijos rezultatams pasiekti;

e)  skatina tarpdisciplininę (įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus) veiklą ir apima įvairių technologinio pasirengimo lygių, įskaitant žemesnius technologinio pasirengimo lygius, veiklą;

f)  gali būti įgyvendinamos taikant daugialypius principu „iš apačios į viršų“ pagrįstus požiūrius ir sprendimus, atsižvelgiant į žmogaus ir visuomenės poreikius bei jiems teikiamą naudą ir pripažįstant įvairių indėlių svarbą šių misijų įgyvendinimui;

fa)  skaidriai naudojasi sinergija su kitomis Sąjungos programomis, taip pat su nacionalinėmis ir, kai taikoma, regioninėmis inovacijų ekosistemomis.

4.  Komisija stebi ir vertina kiekvieną misiją pagal šio reglamento 45 ir 47 straipsnius ir V priedą, įskaitant pažangą įgyvendinant trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes užduotis; tai apima misijų įgyvendinimą, stebėseną ir laipsnišką veiklos nutraukimą. Pirmų pagal programą „Europos horizontas“ nustatytų misijų vertinimas vykdomas ne vėliau kaip 2023 m. ir prieš priimant bet kokį sprendimą dėl naujų misijų sukūrimo, vykdomų misijų tęsimo, užbaigimo arba krypties pakeitimo. Šio vertinimo rezultatai skelbiami viešai ir apima, be kita ko, jų atrankos proceso ir jų valdymo, biudžeto, tikslingumo ir iki tol pasiektos pažangos analizę.

7a straipsnis

Europos inovacijų taryba

1.  Komisija įsteigia Europos inovacijų tarybą (EIT) kaip centralizuotai valdomą vieno langelio principu veikiančią įstaigą, skirtą pagal III ramstį „Novatoriška Europa“ su EIT susijusiems veiksmams įgyvendinti. EIT daugiausia dėmesio skiria proveržio ir ardomosioms inovacijoms, ypač susikoncentruodama į rinkas kuriančioms inovacijoms ir kartu remia visų rūšių inovacijas, įskaitant inkrementines inovacijas. EIC veikia vadovaudamasi šiais principais: aiški ES pridėtinė vertė, savarankiškumas, gebėjimas prisiimti riziką, rezultatyvumas, efektyvumas, skaidrumas ir atskaitomybė.

2.  EIC atvira visų rūšių novatoriams – nuo atskirų asmenų iki universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir įmonių (MVĮ, įskaitant startuolius, ir, išskirtiniais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių), ir nuo atskirų paramos gavėjų iki daugiadalykių konsorciumų. Bent 70 proc. EIT biudžeto skiriama MVĮ, įskaitant startuolius.

3.  EIT valdybos ir EIT valdymo funkcijos apibrėžiamos Sprendime (ES)... [Specialioji programa] ir jos prieduose.

8 straipsnis

Europos partnerystės

1.  Kai kurios programos „Europos horizontas“ dalys gali būti įgyvendinamos kuriant Europos partnerystes. Dalyvauti Europos partnerystėse Sąjunga gali bet kuriuo iš šių būdų:

a)  dalyvauti partnerystėse, pagrįstose Komisijos ir 2 straipsnio 3 punkte nurodytų partnerių sudarytais susitarimo memorandumais ir (arba) sutartimis įformintais susitarimais, kuriuose nurodomi partnerystės tikslai, susiję visų dalyvaujančių šalių įsipareigojimai dėl partnerių finansinių ir (arba) nepiniginių įnašų, pagrindiniai veiklos rezultatų bei poveikio rodikliai, gautini produktai ir ataskaitų teikimo sąlygos. Juose taip pat nurodoma papildoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią vykdo partneriai arba kuri vykdoma pagal Programą (bendrai programuojamos Europos partnerystės);

b)  dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programoje, kurioje nurodomi tikslai, pagrindiniai veiklos rezultatų bei poveikio rodikliai ir gautini produktai ir kuri grindžiama partnerių įsipareigojimu teikti finansinius ir (arba) nepiniginius įnašus ir kiekvieno jų vykdomos veiklos integravimu pagal bendro programos finansavimo veiksmą, ir teikti tai programai finansinį įnašą (bendrai finansuojamos Europos partnerystės);

c)  dalyvauti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programose, kurias pagal SESV 185 straipsnį vykdo kelios valstybės narės arba pagal SESV 187 straipsnį įsteigtos įstaigos, kaip antai bendrosios įmonės, arba pagal EIT reglamentą įsteigtos EIT žinių ir inovacijos bendrijos, ir teikti toms programoms finansinius įnašus (institucionalizuotosios Europos partnerystės). Tokios partnerystės įgyvendinamos tik jei įgyvendinant kitas programos „Europos horizontas“ dalis, įskaitant kitų rūšių Europos partnerystes, nebūtų pasiekti tikslai arba nebūtų padarytas reikalingas numatomas poveikis ir jei tai pateisinama atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir didelį integravimo laipsnį. Partnerystės, įsteigtos pagal SESV 185 straipsnį arba SESV 187 straipsnį, įgyvendina centralizuotą visų finansinių įnašų valdymą, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Centrinio finansų valdymo atveju projekto lygmens įnašai iš vienos dalyvaujančios valstybės bus atliekami remiantis finansavimu, kurio prašoma pagal toje dalyvaujančioje valstybėje įsisteigusių subjektų pasiūlymus, nebent visos dalyvaujančios valstybės susitartų kitaip.

Tokių partnerysčių taisyklėse, inter alia, nurodomi tikslai, pagrindiniai veiklos rezultatų bei poveikio rodikliai ir gautini produktai, taip pat partnerių susiję įsipareigojimai dėl finansinių ir (arba) nepiniginių įnašų.

2.  Europos partnerystės:

a)  kuriamos Europos arba pasauliniams uždaviniams spręsti tik tais atvejais, kai padeda įgyvendinti programos „Europos horizontas“ tikslus veiksmingiau, nei tai padarytų viena Sąjunga, ir palyginus su kitomis Bendrosios programos paramos formomis. Toms dalims skiriama pakankama programos „Europos horizontas“ biudžeto dalis. II veiklos srityje didžioji biudžeto dalis skiriama veiksmams, vykdomiems ne pagal Europos partnerystes;

b)  atitinka Sąjungos pridėtinės vertės, skaidrumo, atvirumo, poveikio Europoje ir Europai, stipraus sverto poveikio pakankamu mastu, ilgalaikių visų susijusių šalių įsipareigojimų, lankstumo įgyvendinant, derėjimo su Sąjungos, vietos, regioninėmis, nacionalinėmis ir, kai aktualu, tarptautinėmis iniciatyvomis ar kitomis partnerystėmis ir misijomis ir jų tarpusavio veiksmų koordinavimo bei papildomumo principus;

c)  grindžiamos aiškiu gyvavimo ciklo principu, yra ribotos trukmės ir apima sąlygas, pagal kurias laipsniškai nutraukiamas finansavimas pagal Programą.

2a.  Europos partnerystės pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, prieš įgyvendinant darbo programas, nurodomos strateginiuose mokslinių tyrimų ir investicijų planuose.

III priede pateikiamos jų atrankos, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir laipsniško veiklos nutraukimo nuostatos ir kriterijai.

8a straipsnis

Misijų ir partnerysčių sričių peržiūra

Ne vėliau kaip 2023 m. Komisija atlieka Va priedo peržiūrą, kaip bendros programos stebėsenos dalį, įskaitant misijas ir institucionalizuotąsias Europos partnerystes pagal SESV 185 arba 187 straipsnį, ir pateikia Tarybai bei Europos Parlamentui pagrindinių išvadų ataskaitą.

9 straipsnis

Biudžetas

1.  2021–2027 m. bendrosios programos įgyvendinimo finansinį paketą sudaro 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai specialiajai programai skirta 120 000 000 000 EUR (2018 m. kainomis) suma ir 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytai specialiajai programai skirta suma, nustatyta Reglamente, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas.

2.  1 dalies pirmoje sakinio pusėje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

a)  27,42 proc. – I veiklos sričiai „Pažangusis ir atvirasis mokslas“ 2021–2027 m., iš kurių:

1)  17,64 proc. – Europos mokslinių tyrimų tarybai;

2)  7,23 proc. – programai „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;

3)  2,55 proc. – mokslinių tyrimų infrastruktūrai;

b)  II veiklos sričiai „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ 2021–2027 m. skiriama 55,48 proc., iš kurių:

1)  8,16 proc. – veiksmų grupei „Sveikata“;

2)  2,50 proc. – veiksmų grupei „Įtrauki ir kūrybiška visuomenė“;

2a)  2,00 proc. – veiksmų grupei „Saugi visuomenė“;

3)  15,94 proc. – veiksmų grupei „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“;

4)  15,84 proc. – veiksmų grupei „Klimatas, energetika ir judumas“;

5)  9,00 proc. – veiksmų grupei „Maistas, gamtos ištekliai ir žemės ūkis“;

6)  2,04 proc. – nebranduoliniams tiesioginiams Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmams;

c)  III veiklos sričiai „Novatoriška Europa“ 2021–2027 m. skiriama 12,71 proc., iš kurių:

1)  8,71 proc. – Europos inovacijų tarybai (EIC), įskaitant iki 0,53 proc. Europos inovacijų ekosistemoms;

2)  4 proc. – Europos inovacijos ir technologijos institutui (EIT);

d)  4,39 proc. – daliai „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, kurią sudaro šie elementai:

1)  4,00 proc. pažangos skleidimui ir dalyvių skaičiaus didinimui visoje Sąjungoje;

2)  0,39 proc. – Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimui ir gerinimui.

3.  Reaguodama į nenumatytas situacijas ar naujus pokyčius ir poreikius, Komisija gali, atlikdama metinę biudžeto sudarymo procedūrą, nukrypti nuo 2 dalyje nurodytų sumų daugiausia 10 proc., įskaitant asocijuotųjų valstybių įnašų paskirstymą.

3c.  Veiksmų grupės „Įtrauki ir kūrybiška visuomenė“ 45 proc. biudžeto skirti remti kultūros ir kūrybos sektorių, įskaitant Sąjungos kultūros paveldą, moksliniams tyrimams ir iš kurių 300 mln. EUR bus skirti Europos kultūros paveldo debesijai, kaip nustatyta specialiosios programos I priede, atlikus poveikio vertinimą, kuris pristatomas Europos Parlamentui.

3d.  Siekiama ne mažiau kaip 1 mlrd. EUR skirti kvantiniams moksliniams tyrimams pagal II veiklos srities veiksmų grupę „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir erdvė“.

4.  Iš 1 dalyje nurodytos sumos, 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytai specialiajai programai ir EIT, taip pat gali būti dengiamos pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos veiklos išlaidos, būtinos Programai valdyti ir įgyvendinti, įskaitant visas administracines išlaidas, taip pat Programos tikslų įgyvendinimui vertinti. Administracinės išlaidos, susijusios su netiesioginiais veiksmais, neviršija 5 proc. visos Programai skirtos sumos. Be to, iš jos gali būti dengiamos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, susijusiais su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti.

5.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

6.  Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

7.  Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

10 straipsnis

Atvirasis mokslas

1.  Programa skatinamas atvirasis mokslas kaip mokslinio proceso, grindžiamo bendradarbiavimu ir žinių sklaida, koncepcija, visų pirma atsižvelgiant į šiuos elementus:

–  atvirąją prieigą prie mokslinių publikacijų, parengtų vykdant pagal Programą finansuojamus mokslinius tyrimus;

–  atvirąją prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų, įskaitant tuos duomenis, kurie sudaro tų mokslinių publikacijų pagrindą.

Šie elementai užtikrinami pagal šio reglamento 35 straipsnio 3 dalį. Atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų taip pat užtikrinama laikantis principo „kiek įmanoma, atvira, bet, kiek būtina, uždara“.

1a.  Visuose asociacijos ir bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis, įskaitant susitarimus, pasirašytus finansavimo įstaigų, kurioms patikėtas netiesioginis Programos valdymas, propaguojamas ir skatinamas abipusiškumo atvirajame moksle principas.

2.  Užtikrinamas atsakingas mokslinių tyrimų duomenų tvarkymas, atitinkantis randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir galimybės naudoti pakartotinai (angl. FAIR) principus. Dėmesys taip pat skiriamas ilgalaikiam duomenų saugojimui.

3.  Skatinami ir propaguojami kiti atvirojo mokslo metodai, be kita ko, MVĮ naudai.

11 straipsnis

Papildomasis, derinamasis ir sudėtinis finansavimas

1.   Programa „Europos horizontas“ įgyvendinama derinant ją su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, kartu siekiant užtikrinti kuo didesnį administracinį supaprastinimą. IV priede pateikiamas nebaigtinis sąveikos su kitomis finansavimo programomis pavyzdžių sąrašas. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bendrai finansuojamam veiksmui taikomos programos „Europos horizontas“ bendros taisyklės.

2.   Pažangumo ženklas suteikiamas už visas Programos dalis. Veiksmai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas arba kurie atitinka visas šias kaupiamąsias, palyginamąsias sąlygas:

a)  jie buvo įvertinti atliekant pagal Programą paskelbto kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą;

b)  jie atitinka tame kvietime teikti pasiūlymus nustatytus minimaliuosius kokybės reikalavimus;

c)  jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali būti skiriama parama iš nacionalinių ar regioninių fondų, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, „Europos socialinį fondą +“ arba Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, laikantis Reglamento (ES)XX [Bendrųjų nuostatų reglamento] [67] straipsnio 5 dalies arba Reglamento (ES)XX [Bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos reglamento] [8] straipsnio, nereikalaujant tolesnio taikymo ir vertinimo ir su sąlyga, kad tie veiksmai dera su atitinkamos programos tikslais. Išskyrus valstybės pagalbos taisykles, taikomos fondo, iš kurio teikiama parama, taisyklės.

2a.   Pagal Reglamento (ES) XX [... Bendrųjų nuostatų reglamentas] 21 straipsnį valdymo institucija savanoriškai gali paprašyti perskirti jiems skirtų finansinių išteklių dalį programai „Europos horizontas“. Perkelti ištekliai įgyvendinami laikantis programos „Europos horizontas“ taisyklių. Be to, Komisija užtikrina, kad tokios perkeltos lėšos būtų skiriamos vien tik programoms ir (arba) projektams, kurie įgyvendinami toje valstybėje narėje ar regione, iš kur jos buvo perduotos, jei taikytina.

2b.   Pareiškėjams iš anksto leidus, Komisija šiame straipsnyje nurodytas lėšas įtraukia į atrinktų projektų informacinę sistemą, siekdama suteikti galimybę sparčiai keistis informacija, o finansavimo įstaigoms – skirti finansavimą atrinktiems veiksmams.

Veiksmui, kuriam skirtas įnašas iš kitos Sąjungos programos lėšų, taip pat gali būti skirtas įnašas iš Programos lėšų, jei tais įnašais dengiamos ne tos pačios išlaidos.

12 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1.  Prie Programos gali prisijungti šios trečiosios valstybės:

a)  Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

c)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

d)  trečiosios valstybės ir teritorijos, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:

i)  turi gerų mokslo, technologijų ir inovacijų srities pajėgumų;

ii)  yra įsipareigojusios kurti taisyklėmis grindžiamą atviros rinkos ekonomiką, kurioje, be kita ko, sąžiningai ir teisingai taikomos intelektinės nuosavybės teisės, gerbiamos žmogaus teisės, ir kurią remia demokratinės institucijos;

iii)  aktyviai propaguoja politiką, kuria siekiama didinti piliečių ekonominę ir socialinę gerovę.

Kiekvienos trečiosios valstybės visapusiškas ar dalinis prisijungimas prie Programos pagal d punktą yra grindžiamas naudos Sąjungai vertinimu. Tai ypač vykdoma pagal konkrečiame susitarime numatytas sąlygas, apimančias trečiosios valstybės dalyvavimą bet kurioje Sąjungos programoje, su sąlyga, kad susitarime:

–  užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

–  suteikiama teisė koordinuoti pagal Programą vykdomą veiksmą, jeigu tai naudinga Sąjungai ir užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga;

–  nustatytos dalyvavimo Programoje sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms bei paprogramėms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

–  trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;

–  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

2.  Nustatant kiekvienos trečiosios valstybės prisijungimo prie Programos sritį, atsižvelgiama į tikslą skatinti Sąjungos ekonomikos augimą diegiant inovacijas ir išvengti protų nutekėjimo iš Sąjungos. Todėl asociacijos susitarimas su konkrečia šalimi, išskyrus EEE nares, stojančiąsias valstybes, šalis kandidates ir potencialias kandidates, gali būti netaikomas vieno paramos gavėjo Programos dalims, ypač toms, kurios skirtos privatiems subjektams.

3.  Atitinkamais atvejais asociacijos susitarime numatomas ir vykdomas Sąjungoje įsisteigusių teisės subjektų abipusis dalyvavimas analogiškose asocijuotųjų šalių programose laikantis jose nustatytų sąlygų.

4.  Finansinio įnašo dydžio nustatymo sąlygomis, nurodytomis asociacijos susitarime, užtikrinama galimybė kas dvejus metus automatiškai ištaisyti disbalansą, palyginti su suma, kurią dalyvaudami Programoje gauna asocijuotojoje šalyje įsisteigę subjektai, atsižvelgiant į Programos valdymo, vykdymo ir veikimo išlaidas.

4a.  Visų asocijuotųjų šalių įnašai įtraukiami į atitinkamas Programos dalis, jeigu laikomasi 9 straipsnio 2 dalyje nurodyto biudžeto paskirstymo. Komisija metinės biudžeto procedūros metu pateikia ataskaitą Tarybai ir Parlamentui apie bendrą kiekvienos Programos dalies biudžetą, nurodydama kiekvienos asocijuotosios šalies atskiro įnašo dydį ir jų finansinį balansą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYVAVIMO IR SKLAIDOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

13 straipsnis

Finansavimo įstaigos ir tiesioginiai JRC veiksmai

1.  Finansavimo įstaigos gali nukrypti nuo šioje antraštinėje dalyje nustatytų taisyklių, išskyrus 14, 15 ir 16 straipsnius, tinkamai pagrįstais atvejais ir tik jei tai numatyta pagrindiniame akte, kuriuo įsteigiama finansavimo įstaiga arba kuriuo jai pavedamos biudžeto vykdymo užduotys, arba – jei jos yra Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii arba v papunkčiuose nurodytos finansavimo įstaigos – jei tai numatyta susitarime dėl įnašo ir jei tai būtina, atsižvelgiant į konkrečius jų veiklos poreikius arba veiksmo pobūdį.

2.  Šioje antraštinėje dalyje nustatytos taisyklės netaikomos JRC vykdomiems tiesioginiams veiksmams.

14 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai ir etiniai principai

1.  Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

Nefinansuojamos šios mokslinių tyrimų sritys:

a)  veikla, kuria siekiama klonuoti žmones reprodukcijos tikslais;

b)  veikla, kuria siekiama keisti žmogaus genetinį paveldą, jei tokie pakeitimai gali tapti paveldimi(27);

c)  veikla, kuria siekiama kurti žmogaus embrionus tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių gavimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

2.  Žmogaus kamieninių ląstelių – tiek suaugusių žmonių, tiek embrionų – moksliniai tyrimai gali būti finansuojami atsižvelgiant į mokslinio pasiūlymo turinį ir į susijusių valstybių narių teisines sistemas. Mokslinių tyrimų veikla, kuri draudžiama visose valstybėse narėse, nefinansuojama nei Europos Sąjungoje, nei už jos ribų. Kurioje nors valstybėje narėje draudžiama veikla nefinansuojama toje valstybėje narėje.

15 straipsnis

Etika(28)

1.  Visa pagal Programą vykdoma veikla atitinka etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, be kita ko, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus.

Ypač daug dėmesio skiriama proporcingumo principui, teisei į privatumą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, teisei į nediskriminavimą, būtinybei užtikrinti aplinkos apsaugą ir aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą.

2.  Veiksme dalyvaujantys subjektai pateikia:

a)  etikos aspektų įsivertinimą, kuriame nurodomi ir smulkiai aprašomi visi numatomi etikos klausimai, susiję su finansuosimos veiklos tikslu, įgyvendinimu ir tikėtinu poveikiu, be kita ko, patvirtinama atitiktis 1 daliai ir aprašoma, kaip ji bus užtikrinama;

b)  patvirtinimą, kad veikla atitiks Visų Europos akademijų federacijos paskelbtą Europos mokslinių tyrimų etikos kodeksą ir kad nebus vykdoma jokia nefinansuotina veikla;

c)  jei veikla vykdoma ne Sąjungoje – patvirtinimą, kad tokią pačią veiklą būtų leidžiama vykdyti valstybėje narėje; ir

d)  jei veikloje naudojamos žmogaus embriono kamieninės ląstelės – atitinkamais atvejais išsami informacija apie licencijavimo ir kontrolės priemones, kurias taiko atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos, taip pat išsami informacija apie etiškumo patvirtinimus, gaunamus prieš pradedant vykdyti atitinkamą veiklą.

3.  Pasiūlymai sistemingai tikrinami siekiant nustatyti veiksmus, dėl kurių kyla sudėtingų ar rimtų etikos klausimų, ir pateikti juos vertinti etikos požiūriu. Etikos aspektus vertina Komisija, išskyrus atvejus, kai ši užduotis pavedama finansavimo įstaigai. Jei veiksmas susijęs su žmogaus embriono kamieninių ląstelių arba žmogaus embrionų naudojimu, atlikti etikos aspektų vertinimą privaloma. Etikos aspektų tikrinimas ir vertinimas atliekamas pasitelkiant etikos ekspertus. Komisija ir finansavimo įstaigos užtikrina kuo didesnį etikos procedūrų skaidrumą, nedarydama poveikio procedūros turinio konfidencialumui.

4.  Veiksme dalyvaujantys subjektai, prieš pradėdami vykdyti atitinkamą veiklą, gauna visus patvirtinimus ir kitus privalomuosius dokumentus iš atitinkamų nacionalinių ir vietos etikos komitetų ir kitų įstaigų, pavyzdžiui, duomenų apsaugos institucijų. Tie dokumentai saugomi byloje ir paprašius pateikiami Komisijai ar finansavimo įstaigai.

5.  Jei tikslinga, Komisija ar finansavimo įstaiga atlieka su etika susijusias patikras. Jei etikos klausimai rimti ar sudėtingi, šias patikras atlieka Komisija, išskyrus atvejus, kai ši užduotis pavedama finansavimo įstaigai.

Su etika susijusios patikros atliekamos pasitelkiant etikos ekspertus.

6.  1–4 dalyse nurodytų etikos reikalavimų neatitinkantys ir todėl etikos požiūriu nepriimtini veiksmai atmetami arba nutraukiami, kai tik nustatomas etinis nepriimtinumas.

16 straipsnis

Saugumas

1.  Pagal Programą vykdomi veiksmai atitinka taikytinas saugumo taisykles, visų pirma įslaptintos informacijos apsaugos nuo neteisėto atskleidimo taisykles, taip pat atitinkamą nacionalinę ir Sąjungos teisę. Jei moksliniai tyrimai, kuriems naudojama ir (arba) kuriuos atliekant sukuriama įslaptinta informacija, yra vykdomi ne Sąjungoje, laikomasi minėtų reikalavimų ir papildomai Sąjunga sudaro saugumo susitarimą su trečiąja valstybe, kurioje atliekami tie moksliniai tyrimai.

2.  Atitinkamais atvejais pasiūlymuose pateikiamas saugumo įsivertinimas, kuriame nustatomi visi saugumo klausimai ir smulkiai aprašoma, kaip jie bus sprendžiami, kad būtų užtikrinta atitiktis atitinkamai nacionalinei ir Sąjungos teisei.

3.  Atitinkamais atvejais Komisija arba finansavimo įstaiga saugumo požiūriu patikrina pasiūlymus, dėl kurių kyla saugumo klausimų.

4.  Atitinkamais atvejais veiksmai turi atitikti Sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 ir jo įgyvendinimo taisykles.

5.  Veiksme dalyvaujantys subjektai užtikrina veiksmui naudojamos ir (arba) jį vykdant sukuriamos įslaptintos informacijos apsaugą nuo neteisėto atskleidimo. Prieš pradėdami vykdyti atitinkamą veiklą, jie pateikia atitinkamų nacionalinių saugumo institucijų atlikto asmens ir (arba) įmonės patikimumo patikrinimo įrodymus.

6.  Jei su įslaptinta informacija turi dirbti išorės ekspertai, prieš juos skiriant reikalaujama atlikti atitinkamą jų patikimumo patikrinimą.

7.  Atitinkamais atvejais Komisija ar finansavimo įstaiga gali atlikti saugumo patikras.

▌ Saugumo taisyklių pagal šį straipsnį neatitinkantys veiksmai gali būti bet kuriuo metu atmesti arba nutraukti.

II SKYRIUS

Dotacijos

17 straipsnis

Dotacijos

Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį, nebent šiame skyriuje būtų nurodyta kitaip.

18 straipsnis

Dalyvavimo reikalavimus atitinkantys subjektai

1.  Pagal Programą vykdomuose veiksmuose gali dalyvauti visi teisės subjektai, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, įskaitant teisės subjektus iš neasocijuotųjų trečiųjų valstybių, arba tarptautinės organizacijos su sąlyga, kad tenkinamos šiame reglamente ir darbo programoje arba kvietime teikti pasiūlymus nustatytos sąlygos.

2.  Subjektai priklauso konsorciumui, kurį sudaro bent trys nepriklausomi teisės subjektai, kurių kiekvienas įsisteigęs vis kitoje valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje ir bent vienas iš jų – valstybėje narėje, nebent:

a)  tinkamai pagrįstais atvejais darbo programoje numatyta kitaip;

3.  Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmus, Europos inovacijų tarybos veiksmus, mokymo ir judumo veiksmus arba bendro programos finansavimo veiksmus gali įgyvendinti vienas ar daugiau teisės subjektų, iš kurių vienas turi būti įsisteigęs valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje remiantis pagal 12 straipsnį sudarytu susitarimu.

4.  Koordinavimo ir paramos veiksmus gali įgyvendinti vienas ar daugiau teisės subjektų, kurie gali būti įsisteigę valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje, arba kitoje trečiojoje valstybėje.

5.  Jei veiksmas susijęs su Sąjungos strateginiu turtu, interesais, autonomija ar saugumu, darbo programoje gali būti numatyta, kad jame gali dalyvauti tik valstybėse narėse įsisteigę teisės subjektai arba, be jų, ir nurodytose asocijuotosiose šalyse ar kitose trečiosiose valstybėse įsisteigę teisės subjektai.

6.  Kai tikslinga ir tinkamai pagrįsta, atsižvelgiant į konkrečius politikos reikalavimus ar veiksmo pobūdį ir tikslus, darbo programoje, be 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytųjų, gali būti nustatyti papildomi tinkamumo kriterijai, pavyzdžiui, teisės subjektų skaičius, teisės subjektų rūšis ir įsisteigimo vieta.

7.  Jei veiksmui naudojamos 11 straipsnyje nurodytos sumos, jame gali dalyvauti tik vienas teisės subjektas, įsisteigęs įgaliojimus perduodančios valdymo institucijos jurisdikcijos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai su valdymo institucija sutariama kitaip ir kai tai numatyta darbo programoje.

8.  Jei tai nurodyta darbo programoje, veiksmuose gali dalyvauti JRC.

9.  JRC, tarptautinės Europos mokslinių tyrimų organizacijos ir pagal Sąjungos teisę sukurti teisės subjektai laikomi įsisteigusiais kitoje valstybėje narėje nei tos, kuriose įsisteigę kiti veiksme dalyvaujantys teisės subjektai.

10.  Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmuose, mokymo bei judumo veiksmuose ir kai tai numatyta darbo programoje dalyvaujančios tarptautinės organizacijos, kurių būstinės yra valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje, laikomos įsisteigusiomis toje valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje.

Kitose Programos dalyse tarptautinės organizacijos, išskyrus tarptautines Europos mokslinių tyrimų organizacijas, laikomos įsisteigusiomis neasocijuotojoje trečiojoje šalyje.

19 straipsnis

Finansavimo reikalavimus atitinkantys subjektai

1.   Finansavimą gali gauti valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje įsisteigę subjektai, kaip nurodyta 12 straipsnyje.

Jei veiksmui naudojamos 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos sumos, finansavimą iš šių sumų gali gauti tik įgaliojimus perduodančios valdymo institucijos jurisdikcijos teritorijoje įsisteigę subjektai.

1b.  Mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir, išimties tvarka, kitose neasocijuotosiose trečiosiose valstybėse įsisteigę subjektai galėtų gauti finansavimą veiksmui, jei:

a)  trečioji valstybė yra nurodyta darbo programoje ir

b)  Komisija ar finansavimo įstaiga mano, kad jų dalyvavimas yra labai svarbus įgyvendinant veiksmą;

2.  Kitoje neasocijuotoje trečiojoje valstybėje įsisteigę subjektai ▌turėtų padengti savo dalyvavimo išlaidas. Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimai tarp tų neasocijuotųjų trečiųjų valstybių ir Sąjungos gali būti sudaromi, kai manoma, kad tai naudinga, ir gali būti nustatytas bendro finansavimo mechanizmas, panašus į tuos, dėl kurių susitarta programoje „Horizontas 2020“. Tos valstybės Sąjungos teisės subjektams užtikrina abipusę prieigą prie tų šalių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimo programų, taip pat abipusiškumą suteikiant atvirąją prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų ir duomenų bei sąžiningų ir lygiaverčių intelektinės nuosavybės teisių nuostatų.

3.  Veiksme dalyvaujantys susiję subjektai gali gauti finansavimą, jei jie yra įsisteigę valstybėje narėje arba asocijuotojoje šalyje ▌.

3a.  Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, konkrečiai nurodydama kiekvienos neasocijuotosios trečiosios šalies dalyvaujantiems subjektams skirtą Sąjungos finansinio įnašo dalį ir tos pačios šalies skirto finansinio įnašo jų veikloje dalyvaujantiems Sąjungos subjektams sumą.

20 straipsnis

Kvietimai teikti pasiūlymus

1.  ▌Kvietimų teikti pasiūlymus dėl visų veiksmų turinys pateikiamas darbo programoje.

3.  Jei to reikia kvietimų tikslams pasiekti, išimtiniais atvejais gali būti skelbiami riboti kvietimai teikti pasiūlymus, siekiant išplėtoti papildomą veiklą arba į vykdomus veiksmus įtraukti papildomų partnerių. Be to, darbo programoje gali būti numatyta galimybė mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančių valstybių narių teisės subjektams prisijungti prie jau atrinktų bendradarbiavimu grindžiamų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų su sąlyga, kad tam pritars atitinkamas konsorciumas ir kad tokių valstybių narių teisės subjektai jame dar nedalyvauja.

4.   Kvietimo teikti pasiūlymus skelbti nereikia koordinavimo ir paramos veiksmams ar bendro programos finansavimo veiksmams, kuriuos:

a)  kuriuos turi vykdyti JRC arba darbo programoje nurodyti teisės subjektai; ir

b)  kurie nepatenka į kvietimų teikti pasiūlymus taikymo sritį, kaip numatyta Finansinio reglamento 195 straipsnio e punkte.

5.   Darbo programoje nurodomi kvietimai, pagal kuriuos pateiktiems pasiūlymams bus taikoma pažangumo ženklų suteikimo procedūra. Pareiškėjui iš anksto leidus, su paraiška ir jos vertinimu susijusia informacija gali būti dalijamasi su suinteresuotomis finansavimo institucijomis su sąlyga, kad sudaromi konfidencialumo susitarimai.

21 straipsnis

Bendri kvietimai

Komisija ar finansavimo įstaiga gali paskelbti bendrą kvietimą teikti pasiūlymus su:

a)  trečiosiomis valstybėmis, be kita ko, jų mokslo ir technologijų organizacijomis ar agentūromis;

b)  tarptautinėmis organizacijomis;

c)  ne pelno teisės subjektais.

Skelbiant bendrą kvietimą, paraiškų teikėjai atitinka šio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus ir nustatomos bendros pasiūlymų atrankos ir vertinimo procedūros. Procedūrose dalyvauja proporcingai sudaryta kiekvienos šalies paskirtų ekspertų grupė.

22 straipsnis

Ikiprekybiniai viešieji pirkimai ir novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai

1.  Į veiksmus gali įeiti arba jų pirminis tikslas gali būti ikiprekybiniai viešieji pirkimai arba novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai, vykdomi gavėjų, kurie yra direktyvose 2014/24/ES(29), 2014/25/ES(30) ir 2009/81/EB apibrėžtos perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai(31).

2.  Viešųjų pirkimų procedūromis:

a)  laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, vienodų sąlygų taikymo, patikimo finansų valdymo ir proporcingumo principų bei konkurencijos taisyklių;

b)  jei tai ikiprekybiniai viešieji pirkimai, prireikus ir nedarant žalos a punkte išvardintiems principams, gali būti naudojama supaprastinta ir (arba) pagreitinta procedūra ir gali būti numatomos specialios sąlygos, pavyzdžiui, nustatoma, kad perkama veikla gali būti vykdoma tik valstybių narių ir asocijuotųjų šalių teritorijoje;

c)  gali būti leidžiama pagal tą pačią procedūrą skirti kelias sutartis (pasirinkti kelis tiekėjus); ir

d)  numatoma, kad sutartys bus skiriamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (-ų) teikėjui (-ams), kartu užtikrinant, kad nebūtų interesų konflikto.

3.  Ikiprekybiniuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiam rangovui, kuris sukuria rezultatus, priklauso bent jau su jais susijusios intelektinės nuosavybės teisės. Perkančiosioms organizacijoms priklauso bent jau teisė nemokamai naudotis rezultatais savo reikmėms ir teisė sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis suteikti arba reikalauti dalyvaujančių rangovų suteikti trečiosioms šalims neišimtines licencijas naudotis rezultatais perkančiosios organizacijos reikmėms be teisės teikti sublicencijas. Jei rangovas nepanaudoja rezultatų komerciniais tikslais per sutartyje nustatytą laikotarpį po ikiprekybinių viešųjų pirkimų, perkančiosios organizacijos, pasikonsultavusios su rangovu dėl nepanaudojimo priežasčių, gali reikalauti, kad jis perduotų joms visas rezultatų nuosavybės teises.

24 straipsnis

Pareiškėjų finansiniai pajėgumai

1.  Be Finansinio reglamento 198 straipsnio 5 dalyje paminėtų išimčių, tikrinamas tik koordinatoriaus finansinis pajėgumas ir tik tuo atveju, jei veiksmui prašoma skirti Sąjungos finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 500 000 EUR.

2.  Tačiau, jei esama priežasčių abejoti finansiniu pajėgumu arba jei esama didesnės rizikos, kylančios dėl dalyvavimo keliuose vykdomuose veiksmuose, finansuojamuose iš Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programų lėšų, Komisija arba finansavimo įstaiga patikrina ir kitų pareiškėjų arba koordinatorių finansinį pajėgumą, net jei nesiekiama 1 dalyje nurodyta riba.

3.  Jei finansinį pajėgumą struktūriškai garantuoja kitas teisės subjektas, patikrinamas jo finansinis pajėgumas.

4.  Jei finansinis pajėgumas menkas, Komisija ar finansavimo įstaiga gali nustatyti, kad pareiškėjas gali dalyvauti veiksme su sąlyga, kad pateiks susijusio subjekto pareiškimą dėl solidariosios atsakomybės.

5.  Įnašas į 33 straipsnyje nustatytą Savidraudos mechanizmą laikomas pakankama Finansinio reglamento 152 straipsnyje numatyta garantija. Iš gavėjų negali būti priimama jokia papildoma garantija ar užstatas ar reikalaujama juos pateikti.

25 straipsnis

Skyrimo kriterijai ir atranka

1.  Pasiūlymas vertinamas remiantis šiais skyrimo kriterijais:

a)  pažangumo;

b)  poveikio;

c)  įgyvendinimo kokybės ir efektyvumo.

2.  EMTT mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmų pasiūlymams taikomas tik 1 dalies a punkte nurodytas kriterijus.

3.  Darbo programoje nustatomos išsamesnės 1 dalyje nustatytų skyrimo kriterijų taikymo taisyklės, įskaitant lyginamuosius svorius, ribines vertes ir, kur taikoma, ex-aequo pasiūlymų tvarkymo taisykles, atsižvelgiant į kvietimų teikti pasiūlymus tikslus. Ex-aequo pasiūlymų tvarkymo sąlygos gali apimti šiuo kriterijus (be ne tik): MVĮ, lytis, geografinė įvairovė.

3a.  Komisija ir kitos finansavimo įstaigos atsižvelgia į galimybę taikyti dviejų etapų paraiškų teikimo procedūrą ir, kai tinkama, anoniminiai pasiūlymai gali būti įvertinti per pirmąjį vertinimo etapą, remiantis 1 dalyje nurodytu vienu ar keliais skyrimo kriterijais.

26 straipsnis

Vertinimas

1.  Pasiūlymus vertina vertinimo komitetas, ▌sudarytas iš išorės nepriklausomų ekspertų.

EIC veiklos, misijų ir tinkamai pagrįstais atvejais, išdėstytais Komisijos priimtoje darbo programoje, vertinimo komitetas gali būti dalinai sudarytas arba, koordinavimo ir paramos veiksmų atveju, dalinai arba vien sudarytas iš Sąjungos institucijų arba įstaigų atstovų, kaip nurodyta Finansinio reglamento 150 straipsnyje.

Vertinimo procesą gali stebėti nepriklausomi ekspertai.

2.  Kai taikytina, vertinimo komitetas išdėsto pagal taikomas ribines vertes tinkamais pripažintus pasiūlymus eilės tvarka pagal:

a)   vertinimo balus;

b)   tai, kiek jie padeda siekti konkrečių politikos tikslų, be kita ko, kiek jie padeda sudaryti nuoseklią projektų visumą, t. y. pagal EIC programą „Pathfinder“ vykdomai veiklai, misijoms ir kitais tinkamai pagrįstais atvejais, išsamiai išdėstytais Komisijos priimtoje darbo programoje.

EIC veiklos, misijų ir kitais tinkamai pagrįstais atvejais, išdėstytais Komisijos priimtoje darbo programoje, vertinimo komitetas taip pat gali pasiūlyti pasiūlymų pakeitimų, jei to reikia projektų visumos nuoseklumui užtikrinti. Šie pakeitimai turi atitikti dalyvavimo sąlygas ir vienodų sąlygų principą. Programos komitetas informuojamas apie tokius atvejus.

2a.  Vertinimo procesas parengiamas taip, kad būtų išvengta interesų konflikto ir šališkumo. Užtikrinamas vertinimo kriterijų ir pasiūlymų vertinimų balais metodo skaidrumas.

3.  Vadovaujantis Finansinio reglamento 200 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjai gauna grįžtamąją informaciją visais vertinimo etapais ir, kai taikytina, informaciją apie paraiškos atmetimo priežastis.

4.  Mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančių valstybių narių teisės subjektai, kurie sėkmingai dalyvavo komponente „Dalyvių skaičiaus didinimas ir keitimasis kompetencija“, paprašę gauna šio dalyvavimo rezultatus, kurie gali būti pridedami prie jų koordinuojamų programos bendradarbiavimo dalių.

27 straipsnis

Vertinimo persvarstymo tvarka, klausimai ir skundai

1.  Pareiškėjas gali prašyti persvarstyti vertinimą, jei mano, kad jo pasiūlymui nebuvo tinkamai taikoma taikytina vertinimo procedūra(32).

2.  Persvarstomi tik procedūriniai vertinimo aspektai, o ne pasiūlymo privalumų vertinimas.

2a.  Prašymas dėl persvarstymo turėtų būti susijęs su konkrečiu pasiūlymu ir pateiktas per 30 dienų po vertinimo rezultatų paskelbimo.

Vertinimo persvarstymo komitetas pateikia nuomonę apie procedūrinius aspektus; į jo sudėti įeina ir jam pirmininkauja Komisijos arba atitinkamos finansavimo įstaigos pareigūnas, kuris nedalyvavo pasiūlymų vertinime. Komitetas gali rekomenduoti:

a)  kad pasiūlymą iš naujo įvertintų pirmiausia ankstesniame vertinime nedalyvavę vertintojai;

b)  patvirtinti pirminį vertinimą.

3.  Dėl vertinimo persvarstymo nėra vilkinimas pasiūlymų, kuriems netaikoma persvarstymo procedūra, atrankos procesas.

3a.  Komisija užtikrina, kad būtų nustatyta tvarka, pagal kurią dalyviai galėtų pateikti tiesioginius klausimus ar skundus, susijusius su jų dalyvavimu programoje „Europos horizontas“. Informacija apie tai, kaip užregistruoti klausimus ir skundus, turi būti paskelbiama internete.

28 straipsnis

Laikas iki dotacijos suteikimo

1.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 194 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos nustatomi šie laikotarpiai:

a)  visi pareiškėjai apie jų paraiškų vertinimo rezultatus informuojami ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo galutinės išsamių pasiūlymų pateikimo dienos;

b)  dotacijų susitarimai su pareiškėjais pasirašomi ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius nuo galutinės išsamių pasiūlymų pateikimo dienos.

2.  ▌Darbo programoje gali būti nustatyti trumpesni laikotarpiai.

3.  Be Finansinio reglamento 194 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatytų išimčių, 1 dalyje nurodyti laikotarpiai gali būti ilgesni, jei tai susiję su EMTT veiksmais ar su misijomis, taip pat tais atvejais, kai veiksmai pateikiami vertinti etikos ar saugumo požiūriu.

29 straipsnis

Dotacijos įgyvendinimas

1.  Jei gavėjas nevykdo su techniniu veiksmo įgyvendinimu susijusių pareigų, kiti gavėjai vykdo tas pareigas be papildomo Sąjungos finansavimo, išskyrus atvejus, kai jie aiškiai atleidžiami nuo tos pareigos. Kiekvienas gavėjas, laikydamasis su Savidraudos mechanizmu susijusių nuostatų, finansiškai atsako tik už savo skolą.

2.  Dotacijos susitarime gali būti nustatyti tarpiniai tikslai ir susijusios išankstinio finansavimo dalys. Jei tarpiniai tikslai nepasiekiami, veiksmas gali būti sustabdytas, pakeistas arba, jei tinkamai pagrįsta, nutrauktas.

3.  Veiksmas taip pat gali būti nutrauktas, jei numatomi jo rezultatai yra nebeaktualūs Sąjungai dėl mokslinių ar technologinių priežasčių arba EIT „Accelerator“ atveju taip pat ekonominių priežasčių, arba EIT ir misijų atveju dėl jų nebeaktualumo, atsižvelgiant į likusią veiksmų visumos dalį. Komisija, prieš priimdama sprendimą nutraukti veiksmą, taiko procedūrą, kurioje dalyvauja veiksmo koordinatorius ir suinteresuotieji subjektai, kaip numatyta Finansinio reglamento 133 straipsnyje.

29a straipsnis

Tipinis dotacijos susitarimas

1.  Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia tipinius Komisijos ar atitinkamos finansavimo įstaigos ir gavėjų dotacijos susitarimus pagal šį reglamentą. Jeigu reikia padaryti svarbių pavyzdinio susitarimo dėl dotacijos pakeitimų, be kita ko, atsižvelgiant į tolesnį supaprastinimą naudos gavėjams, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atitinkamai jį patikslina.

2.  Dotacijos susitarimu nustatomos gavėjų ir Komisijos arba atitinkamos finansavimo įstaigos teisės ir pareigos pagal šį reglamentą. Susitarimu taip pat nustatomos teisės subjektų, kurie tampa gavėjais įgyvendinant veiksmą, teisės ir pareigos, taip pat konsorciumo koordinatoriaus vaidmuo ir užduotys.

30 straipsnis

Finansavimo normos

1.  Visai vykdant veiksmą finansuojamai veiklai taikoma viena finansavimo norma. Didžiausia norma kiekvienam veiksmui nustatoma darbo programoje.

2.  Pagal Programą gali būti kompensuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, išskyrus:

a)  inovacijų veiksmus – inovacijų veiksmus – jų atveju kompensuojama iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus ne pelno teisės subjektus, kurių atveju pagal Programą gali būti kompensuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų;

b)  bendro programos finansavimo veiksmus – bendro programos finansavimo veiksmus – jų atveju kompensuojama bent 30 proc., o nustatytais ir tinkamai pagrįstais atvejais – iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

3.  Šiame straipsnyje nustatytos finansavimo normos taikomos ir veiksmams, kurie ar kurių dalis finansuojami taikant fiksuotąją normą, vieneto įkainius ar fiksuotąsias sumas.

31 straipsnis

Netiesioginės išlaidos

1.  Netiesioginės tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos pritaikius 25 proc. fiksuotąją normą visoms tiesioginėms tinkamoms finansuoti išlaidoms, iš kurių išskaičiuotos tiesioginės tinkamos finansuoti subrangos išlaidos, finansinė parama trečiosioms šalims ir visos vienetinės išlaidos ar fiksuotosios sumos, į kurias įeina netiesioginės išlaidos.

Atitinkamais atvejais į vienetines išlaidas ar fiksuotąsias sumas įeinančios netiesioginės išlaidos apskaičiuojamos taikant 1 dalyje nustatytą fiksuotąją normą, išskyrus vienetines išlaidas prekėms ir paslaugoms, už kurias išrašomos vidaus sąskaitos faktūros, – jos apskaičiuojamos remiantis faktinėmis išlaidomis pagal įprastus gavėjų išlaidų apskaitos metodus.

2.  Tačiau, jei tai numatyta darbo programoje, netiesioginės išlaidos gali būti deklaruojamos kaip fiksuotoji suma ar vienetinės išlaidos.

32 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos

1.  Be Finansinio reglamento 186 straipsnyje nustatytų kriterijų, tinkamos finansuoti yra gavėjų, kuriems mokamas su projektais susietas darbo užmokestis, personalo išlaidos, jei jos neviršija darbo užmokesčio, kuris būtų mokamas asmeniui už darbą mokslinių tyrimų ir inovacijų iš nacionalinių programų lėšų finansuojamuose projektuose, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir kitas išlaidas, susijusias su darbo užmokesčiu veiksmą atlikti paskirtiems darbuotojams ir numatytas nacionalinėje teisėje ar darbo sutartyje.

Su projektais susietas darbo užmokestis yra su asmens dalyvavimu projektuose susijęs darbo užmokestis, nuolat mokamas pagal įprastą gavėjo darbo užmokesčio mokėjimo praktiką.

2.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio 1 dalies, tinkamos finansuoti yra su ištekliais, kuriuos nepiniginiais įnašais suteikia trečiosios šalys, susijusios išlaidos, jei jos neviršija trečiosios šalies tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

3.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 192 straipsnio, naudojantis rezultatais gautos pajamos nelaikomos veiksmo įplaukomis.

3a.  Gavėjai gali naudoti savo įprastus apskaitos metodus išlaidoms, patirtoms vykdant veiksmą, nustatyti ir deklaruoti pagal visas dotacijos susitarime nustatytas sąlygas, kaip numatyta šiame reglamente ir Finansinio reglamento 186 straipsnyje.

4.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 203 straipsnio 4 dalies, finansinių ataskaitų sertifikatą privaloma pateikti išmokant likutį, jei suma, kurią prašoma padengti kaip faktines išlaidas ir vienetines išlaidas, apskaičiuotas pagal įprastus išlaidų apskaitos metodus, yra ne mažesnė kaip 325 000 EUR.

Finansinių ataskaitų sertifikatus gali išduoti patvirtintas išorės auditorius arba, viešųjų įstaigų atveju, kompetentingas ir nepriklausomas valstybės pareigūnas, kaip numatyta Finansinio reglamento 203 straipsnio 4 dalyje.

4a.  Atitinkamais atvejais, kalbant apie programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ mokymus ir mobilumo dotacijas, ES įnašas skiriamas deramai atsižvelgiant į visas papildomas gavėjo išlaidas, susijusias su motinyste arba vaiko priežiūros atostogomis, laikinojo nedarbingumo atostogomis, specialiomis atostogomis ar mokslo darbuotoją samdančios priimančiosios organizacijos arba šeimos statuso pasikeitimu per dotacijos susitarimo galiojimo laikotarpį.

4b.  Išlaidos, susijusios su atvirąja prieiga, įskaitant duomenų valdymo planus, yra tinkamos kompensuoti, kaip numatyta dotacijos susitarime.

33 straipsnis

Savidraudos mechanizmas

1.  Sukuriamas Savidraudos mechanizmas (toliau – mechanizmas), kuriuo pakeičiamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 38 straipsnį įsteigtas fondas. Mechanizmo lėšomis dengiama rizika, susijusi su gavėjų mokėtinų sumų negrąžinimu:

a)  Komisijai pagal Sprendimą Nr. 1982/2006/EB;

b)  Komisijai ir Sąjungos įstaigoms pagal programą „Horizontas 2020“;

c)  Komisijai ir finansavimo įstaigoms pagal Programą.

Pirmos pastraipos c punkte nurodytoms finansavimo įstaigoms kylanti rizika gali būti dengiama taikant netiesioginio rizikos padengimo sistemą, nustatytą taikytiname susitarime, atsižvelgiant į finansavimo įstaigos pobūdį.

2.  Mechanizmą valdo Sąjunga, atstovaujama Komisijos, kuri veikia kaip vykdomoji įgaliotinė. Komisija nustato konkrečias mechanizmo veikimo taisykles.

3.  Gavėjai teikia įnašą, kuris sudaro 5 proc. veiksmui skirtos Sąjungos finansavimo sumos. Remdamasi skaidriais periodinio vertinimo rezultatais, Komisija gali padidinti šį įnašą iki 8 proc. arba nustatyti mažesnį nei 5 proc. įnašą. Gavėjų įnašas į mechanizmą išskaičiuojamas iš pradinio išankstinio finansavimo sumos ir sumokamas mechanizmui gavėjų vardu ir jokiu būdu neviršija pradinio išankstinio finansavimo sumos.

4.  Gavėjų įnašas grąžinamas išmokant likutį.

5.  Visa taikant mechanizmą gauta finansinė grąža pridedama prie mechanizmo lėšų. Jei grąža nepakankama, mechanizmo valdytojai dėl to nesiima jokių veiksmų – sumas, kurias turi sumokėti gavėjai ar trečiosios šalys, iš jų tiesiogiai susigrąžina Komisija ar finansavimo įstaiga.

6.  Susigrąžintos sumos laikomos mechanizmo asignuotosiomis pajamomis, nurodytomis Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalyje. Įgyvendinus visas dotacijas, kurių rizika tiesiogiai ar netiesiogiai dengiama mechanizmo lėšomis, Komisija susigrąžina visas likusias sumas ir įtraukia jas į Sąjungos biudžetą, laikydamasi teisėkūros institucijos sprendimų.

7.  Gali būti suteikiama galimybė mechanizmu naudotis ir bet kurioje kitoje tiesiogiai valdomoje Sąjungos programoje dalyvaujantiems gavėjams. Komisija nustato kitose programose dalyvaujančių gavėjų naudojimosi mechanizmu sąlygas.

34 straipsnis

Nuosavybė ir apsauga

1.  Gavėjams priklauso jų sukurti rezultatai. Jie užtikrina, kad jų darbuotojų ar bet kurių kitų šalių turimomis su rezultatais susijusiomis teisėmis būtų galima naudotis taip, kad tai derėtų su dotacijos susitarimo sąlygose nustatytomis gavėjų pareigomis.

Rezultatai yra dviejų ar daugiau gavėjų bendra nuosavybė, jei:

a)  jie šiuos rezultatus sukūrė bendromis jėgomis ir jei

b)  neįmanoma:

i)  nustatyti kiekvieno gavėjo atitinkamo indėlio

arba

ii)  atskirti rezultatų, kai teikiama paraiška dėl jų apsaugos, ta apsauga užtikrinama arba palaikoma.

Bendrasavininkiai raštu susitaria dėl bendros nuosavybės paskirstymo ir naudojimosi ja sąlygų. Jei nesutarta kitaip konsorciumo susitarime arba bendros nuosavybės susitarime, kiekvienas bendrasavininkis gali suteikti trečiosioms šalims neišimtines licencijas naudotis keliems savininkams priklausančiais rezultatais (be teisės teikti sublicencijas), jei kitiems bendrasavininkiams apie tai iš anksto pranešama ir jei jiems suteikiama tinkama ir pagrįsta kompensacija. Bendrasavininkiai gali raštu susitarti taikyti kitokį nei bendros nuosavybės principą.

2.  Sąjungos finansavimą gavę gavėjai užtikrina tinkamą savo sukurtų rezultatų apsaugą, jei ji yra įmanoma ir pagrįsta, atsižvelgdami į visus aktualius aspektus, be kita ko, naudojimo komerciniais tikslais perspektyvas ir bet kokius kitus teisėtus interesus. Priimdami sprendimą dėl apsaugos, gavėjai atsižvelgia ir į teisėtus kitų veiksme dalyvaujančių gavėjų interesus.

35 straipsnis

Naudojimasis ir sklaida

1.  Kiekvienas Sąjungos finansavimą gavęs dalyvis deda visas pastangas, kad panaudotų turimus rezultatus arba kad tuos rezultatus panaudotų kitas teisės subjektas. Naudotis rezultatais gali patys gavėjai arba jais gali būti naudojamasi netiesiogiai, visų pirma pagal 36 straipsnį perdavus rezultatų nuosavybės teises arba suteikus licenciją jais naudotis.

Darbo programoje gali būti numatyta papildomų naudojimosi pareigų.

Jei, nepaisant gavėjo pastangų naudotis savo sukurtais rezultatais pačiam arba užtikrinti, kad jais būtų naudojamasi netiesiogiai, jais nėra pasinaudojama per dotacijos susitarime nustatytą laikotarpį, gavėjas, naudodamasis atitinkama dotacijos susitarime nustatyta interneto platforma, bando surasti tais rezultatais norinčių naudotis suinteresuotųjų šalių. Pagrįstu gavėjo prašymu jis gali būti atleistas nuo šios pareigos.

2.  Gavėjai, kai tik įmanoma, paskelbia savo rezultatus viešai prieinamu formatu, atsižvelgdami į apribojimus, susijusius su intelektinės nuosavybės apsauga, saugumo taisyklėmis ar teisėtais interesais ▌.

Darbo programoje gali būti numatyta papildomų skleidimo pareigų, kartu apsaugant ES ekonominius ir mokslinius interesus.

3.  Gavėjai užtikrina, kad, laikantis dotacijos susitarime nustatytų sąlygų, būtų teikiama atviroji prieiga prie mokslinių publikacijų. Visų pirma gavėjai užtikrina, kad jie arba autoriai išlaikytų pakankamai intelektinės nuosavybės teisių, kad galėtų laikytis jiems taikomų su atvirąja prieiga susijusių reikalavimų.

Dotacijos susitarime nustatytose sąlygose paprastai reikalaujama teikti atvirąją prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų, užtikrinant galimybę taikyti išimtis, laikantis principo „kiek įmanoma, atviri, bet kiek būtina, uždari“, atsižvelgiant į teisėtus gavėjų interesus, įskaitant naudojimą komerciniais tikslais, ir kitus apribojimus, pavyzdžiui, duomenų apsaugos taisykles, privatumą, konfidencialumą, komercines paslaptis, Sąjungos konkurencingumo interesus, saugumo taisykles ar intelektinės nuosavybės teises.

Darbo programoje gali būti numatyta papildomų paskatų ar pareigų taikyti atvirojo mokslo metodus.

4.  Visus mokslinių tyrimų duomenis, kurie gauti vykdant programos „Europos horizontas“ veiksmą, gavėjai tvarko laikydamiesi randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir galimybės naudoti pakartotinai principų ir dotacijos susitarime nustatytų sąlygų, jie taip pat parengia duomenų tvarkymo planą.

Darbo programoje pagrįstais atvejais gali būti numatyta papildomų pareigų naudotis Europos atvirojo mokslo debesija (EAMD) mokslinių tyrimų duomenims saugoti ir prieigai prie jų teikti.

5.  Savo sukurtus rezultatus ketinantys skleisti gavėjai iš anksto praneša apie tai kitiems veiksme dalyvaujantiems gavėjams. Bet kuris kitas gavėjas gali tam paprieštarauti, jei gali įrodyti, kad numatoma sklaida labai pakenktų teisėtiems jo interesams, susijusiems su jo sukurtais rezultatais ar turima pirmine informacija. Tokiais atvejais sklaida negali būti vykdoma, nebent būtų imtasi atitinkamų veiksmų šiems teisėtiems interesams apsaugoti.

6.  Jei darbo programoje nenumatyta kitaip, pasiūlymuose pateikiamas naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos planas. Jei numatoma naudojimosi rezultatais paskirtis yra produkto ar proceso projektavimas, kūrimas, gamyba ir pateikimas rinkai ar paslaugos kūrimas ir teikimas, plane pateikiama tokio naudojimosi strategija. Jei plane numatoma, kad rezultatais visų pirma bus naudojamasi neasocijuotosiose trečiosiose šalyse, teisės subjektai paaiškina, kodėl tas naudojimasis vis tiek atitiks Sąjungos interesus.

Gavėjai atnaujina planą veiksmo vykdymo laikotarpiu ir po jo, laikydamiesi dotacijos susitarimo.

7.  Komisijos ar finansavimo įstaigos vykdomos stebėsenos ir sklaidos tikslais gavėjai pateikia visą prašomą informaciją, susijusią su naudojimusi savo sukurtais rezultatais ir tų rezultatų sklaida, laikantis dotacijos susitarime nustatytų sąlygų. Tokia informacija skelbiama viešai, atsižvelgiant į teisėtus gavėjų interesus.

36 straipsnis

Perdavimas ir licencijavimas

1.  Gavėjai gali perduoti savo sukurtų rezultatų nuosavybės teises. Jie užtikrina, kad jų pareigos galiotų ir naujajam savininkui ir kad šis privalėtų perduoti šias pareigas paskesniems savininkams.

2.  Jei dėl konkrečiai nurodytų trečiųjų šalių, įskaitant susijusius subjektus, raštu nesutarta kitaip ir jei tai nėra neįmanoma pagal taikytiną teisę, ketinantys perduoti rezultatų nuosavybės teises gavėjai iš anksto praneša apie tai bet kuriam kitam gavėjui, tebeturinčiam prieigos prie rezultatų teises. Pranešime turi būti pateikta pakankamai informacijos apie naująjį savininką, kad tas gavėjas galėtų įvertinti poveikį savo prieigos teisėms.

Jei dėl konkrečiai nurodytų trečiųjų šalių, įskaitant susijusius subjektus, raštu nesutarta kitaip, gavėjas gali paprieštarauti perdavimui, jei jis gali įrodyti, kad tuo perdavimu būtų pakenkta jo prieigos teisėms. Tokiu atveju perdavimas negali įvykti tol, kol atitinkami gavėjai nepasiekia susitarimo. Susitarime dėl dotacijos tam nustatomos laiko ribos.

3.  Gavėjai gali suteikti licencijas ar kitaip suteikti teisę naudotis jų sukurtais rezultatais, įskaitant naudojimąsi išimtinėmis sąlygomis, jei tai nedaro neigiamo poveikio jų pareigų vykdymui. Išimtinės naudojimosi rezultatais licencijos gali būti suteikiamos, jeigu visi kiti atitinkami gavėjai sutinka atsisakyti savo naudojimosi jais teisių.

4.  Pagrįstais atvejais dotacijos susitarime Komisijai arba finansavimo įstaigai nustatoma teisė prieštarauti rezultatų nuosavybės teisių perdavimui arba su rezultatais susijusių išimtinių licencijų suteikimui, jei:

a)  rezultatus kuriantys gavėjai gavo Sąjungos finansavimą;

b)  perduoti nuosavybės teises ar suteikti licencijas ketinama teisės subjektui, įsisteigusiam neasocijuotojoje trečiojoje valstybėje ir

c)  nuosavybės teisių perdavimas ar licencijų suteikimas neatitinka Sąjungos interesų.

Jei taikoma teisė prieštarauti, gavėjas iš anksto apie tai praneša. Teisė prieštarauti gali būti raštu atšaukta, jei perduoti nuosavybės teises ar suteikti licencijas ketinama konkrečiai nurodytiems teisės subjektams, taikant Sąjungos interesų apsaugos priemones.

37 straipsnis

Prieigos teisės

1.  Taikomi šie prieigos teisių principai:

a)  prašymas leisti naudotis prieigos teisėmis arba prieigos teisių atsisakymai teikiami raštu;

b)  jei su teisių teikėju nesutarta kitaip, prieigos teisės neapima teisės teikti sublicencijas;

c)  prieš prisijungdami prie dotacijos susitarimo, gavėjai informuoja vieni kitus apie bet kokius prieigos prie jų turimos pirminės informacijos teikimo apribojimus;

d)  jei kuris nors gavėjas nebedalyvauja veiksme, tai nedaro poveikio jo pareigai teikti prieigą;

e)  jei kuris nors gavėjas nevykdo savo pareigų, gavėjai gali susitarti atimti iš jo prieigos teises.

2.  Gavėjai teikia prieigą:

a)  prie savo sukurtų rezultatų (nemokamai) bet kuriam kitam veiksme dalyvaujančiam gavėjui, kuriam to reikia, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis;

b)  prie savo turimos pirminės informacijos bet kuriam kitam veiksme dalyvaujančiam gavėjui, kuriam to reikia, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis, atsižvelgiant į 1 dalies c punkte nurodytus apribojimus; ta prieiga teikiama nemokamai, nebent prieš prisijungdami prie dotacijos susitarimo gavėjai būtų susitarę kitaip;

c)  prie savo sukurtų rezultatų ir, atsižvelgiant į 1 dalies c punkte nurodytus apribojimus, prie savo turimos pirminės informacijos bet kuriam kitam veiksme dalyvaujančiam gavėjui, kuriam to reikia, kad jis galėtų naudotis savo paties sukurtais rezultatais; ta prieiga teikiama sutartomis sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis.

3.  Jei gavėjai nesusitaria kitaip, jie taip pat teikia prieigą prie savo sukurtų rezultatų ir, atsižvelgiant į 1 dalies c punkte nurodytus apribojimus, prie savo turimos pirminės informacijos teisės subjektui, kuris:

a)  yra įsisteigęs valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje;

b)  yra tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamas kito gavėjo arba yra tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamas to paties subjekto, kuris kontroliuoja tą gavėją, arba tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja tą gavėją ir

c)  turi turėti tą prieigą, kad galėtų naudotis to gavėjo sukurtais rezultatais, laikantis gavėjo naudojimosi pareigų.

Prieiga teikiama sutartomis sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis.

4.  Prašymas suteikti prieigą naudojimosi rezultatais tikslais gali būti pateiktas per vienus metus nuo veiksmo pabaigos, nebent gavėjai susitartų dėl kitokio termino.

5.  Sąjungos finansavimą gavę gavėjai nemokamai teikia prieigą prie savo sukurtų rezultatų Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, kad jie galėtų kurti, įgyvendinti ir stebėti įvairių krypčių Sąjungos politiką ar programas. Prieiga galima naudotis tik nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais.

Tokios prieigos teisės netaikomos bendrajai informacijai apie gavėjus.

Sąjungos finansavimą gavę gavėjai, vykdantys grupės „Civilinė visuomenės sauga“ veiksmus ▌, taip pat nemokamai teikia prieigą prie savo sukurtų rezultatų valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, kad jos galėtų kurti, įgyvendinti ir stebėti tos srities politiką ar programas. Prieiga galima naudotis tik nekomerciniais ir nekonkurenciniais tikslais, o ji suteikiama pagal dvišalį susitarimą, kuriame nustatomos konkrečios sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tomis teisėmis būtų naudojamasi tik numatytu tikslu ir kad būtų taikomi tinkami konfidencialumo įsipareigojimai. Prašymą teikianti valstybė narė, Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra apie jį praneša visoms valstybėms narėms.

6.  Atitinkamais atvejais darbo programoje gali būti numatyta papildomų prieigos teisių.

38 straipsnis

Specialios ▌nuostatos

EMTT veiksmams, mokymo ir judumo veiksmams, ikiprekybinių viešųjų pirkimų veiksmams, novatoriškų sprendimų viešųjų pirkimų veiksmams, bendro programos finansavimo veiksmams ir koordinavimo bei paramos veiksmams gali būti taikomos specialios nuosavybės, naudojimosi ir sklaidos, nuosavybės teisių perdavimo ir licencijavimo, taip pat prieigos teisių taisyklės.

Šios specialios taisyklės nustatomos dotacijos susitarime ir jomis nekeičiamos su atvirąja prieiga susiję principai ir pareigos.

39 straipsnis

Apdovanojimai

1.  Apdovanojimai pagal Programą skiriami ir valdomi pagal Finansinio reglamento IX antraštinę dalį, nebent šiame skyriuje būtų nurodyta kitaip.

2.  Konkurse gali dalyvauti visi teisės subjektai, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, nebent darbo programoje arba konkursų taisyklėse būtų nurodyta kitaip.

3.  Jei reikia, Komisija ar finansavimo įstaiga apdovanojimus gali teikti kartu su:

a)  kitomis Sąjungos įstaigomis;

b)  trečiosiomis valstybėmis, be kita ko, jų mokslo ir technologijų organizacijomis ar agentūromis;

c)  tarptautinėmis organizacijomis arba

d)  ne pelno teisės subjektais.

4.  Darbo programoje ar konkurso taisyklėse turi būti nustatytos pareigos, susijusios su komunikacija ir, jei reikia, naudojimusi ir sklaida, nuosavybe ir prieigos teisėmis, įskaitant licencijavimo nuostatas.

IV SKYRIUS

Viešieji pirkimai

40 straipsnis

Viešieji pirkimai

1.  Viešieji pirkimai pagal Programą rengiami ir valdomi pagal Finansinio reglamento VII antraštinę dalį, nebent šiame skyriuje būtų nurodyta kitaip.

2.  Viešieji pirkimai gali būti ir ikiprekybiniai viešieji pirkimai bei novatoriškų sprendimų viešieji pirkimai, vykdomi Komisijos ar finansavimo įstaigos savo reikmėms arba kartu su valstybių narių ir asocijuotųjų šalių perkančiosiomis organizacijomis. Tokiu atveju taikomos 22 straipsnyje nustatytos taisyklės.

V SKYRIUS

Derinimo operacijos ir mišrus finansavimas

41 straipsnis

Derinimo operacijos

Pagal šią programą nustatytos derinimo operacijos vykdomos laikantis programos „InvestEU“ ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

42 straipsnis

Mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų tarybos lėšų

1.  Mišraus finansavimo iš programos „Europos horizontas“ arba Europos inovacijų tarybos lėšų dalims, kurias sudaro dotacijos ir grąžintini avansai, taikomi 30–33 straipsniai.

2.  Mišrus finansavimas iš Europos inovacijų tarybos lėšų teikiamas laikantis 43 straipsnio. Mišriu finansavimu iš Europos inovacijų tarybos lėšų veiksmas gali būti remiamas tol, kol gali būti finansuojamas atliekant derinimo operaciją arba finansavimo ir investavimo operaciją, kuriai visai pagal programą „InvestEU“ taikoma ES garantija. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio, 2 dalyje, visų pirma jos a ir d punktuose, nustatytos sąlygos netaikomos mišraus finansavimo iš Europos inovacijų tarybos lėšų skyrimo metu.

3.  Mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ lėšų gali būti skiriamas bendro programos finansavimo veiksmui, kurį vykdant bendroje valstybių narių ir asocijuotųjų šalių programoje numatoma naudoti finansines priemones atrinktiems veiksmams remti. Tokių veiksmų vertinimas ir atranka atliekami laikantis 11, 19, 20, 24, 25 ir 26 straipsnių. Mišraus finansavimo iš programos „Europos horizontas“ lėšų teikimo sąlygos atitinka 29 straipsnį, pagal analogiją – 43 straipsnio 9 dalį ir papildomas bei pagrįstas darbo programoje nustatytas sąlygas.

4.  Su mišriu finansavimu iš programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų tarybos lėšų susijusios grąžinamos sumos, be kita ko, grąžinami avansai ir pajamos, pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 3 dalies f punktą ir 21 straipsnio 4 dalį laikomi vidaus asignuotosiomis pajamomis.

5.  Mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų tarybos lėšų teikiamas taip, kad būtų skatinamas Sąjungos konkurencingumas ir neiškraipoma konkurencija vidaus rinkoje.

42a straipsnis

Priemonė „Pathfinder“

1.  Pagal priemonę „Pathfinder“ teikiamos dotacijos konsorciumų arba vieno gavėjo įgyvendinamiems labai rizikingiems pažangiausiems projektams, kuriais siekiama plėtoti radikalias inovacijas ir naujas rinkos galimybes. Pagal priemonę „Pathfinder“ parama teikiama kuo ankstesniais mokslinių, technologinių ir giliųjų technologijų tyrimų bei technologinės plėtros etapais, įskaitant koncepcijos ir prototipų tikrinimą tvirtinant technologijas.

Priemonė „Pathfinder“ daugiausia įgyvendinama rengiant atvirus kvietimus teikti pasiūlymus pagal metodą „iš apačios į viršų“, kartą per metus nustatant reguliarias galutines datas, ir suteikia konkurencingų iššūkių, padedančių nustatyti pagrindinius strateginius tikslus, kuriais skatinamas pažangiosios technologijos ir radikalus mąstymas.

2.  Priemonės „Pathfinder“ pereinamojo laikotarpio veikla visų rūšių tyrėjams ir novatoriams padedama rasti būdų komerciniam vystymuisi Sąjungoje, pvz., vykdyti demonstracinę veiklą ir galimybių studijas, kad būtų galima įvertinti galimus verslo atvejus, ir remti atžalinių įmonių ir pradedančių įmonių steigimą.

a)  sprendimai dėl kvietimų teikti pasiūlymus skelbimo ir turinio priimami atsižvelgiant į darbo programoje nustatytus su atitinkama veiksmų visuma susijusius tikslus ir biudžetą;

b)  kiekvienam pasiūlymui, jau atrinktam pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Pathfinder“ skelbiant kvietimą teikti pasiūlymus, gali būti teikiamos 50 000 EUR neviršijančios fiksuoto dydžio dotacijos, kad būtų vykdoma papildoma veikla, įskaitant skubius koordinavimo ir paramos veiksmus, susijusius su veiksmų visumą įgyvendinančios gavėjų bendruomenės stiprinimu, pavyzdžiui, galimų atžalinių įmonių ir potencialių rinkas kuriančių inovacijų vertinimu ar verslo plano parengimu. Pagal specialiąją programą įsteigtas Programos komitetas informuojamas apie tokius atvejus.

3.  Europos inovacijų tarybos priemonei „Pathfinder“ taikomi 25 straipsnyje apibrėžti skyrimo kriterijai.

43 straipsnis

Priemonė „Accelerator“

1.  Europos inovacijų tarybos priemonės „Accelerator“ tikslas – iš esmės remti rinkas kuriančias inovacijas. Pagal ją remiami tik pavieniai gavėjai ir daugiausia teikiama mišraus finansavimo parama. Tam tikromis sąlygomis pagal ją taip pat gali būti teikiama tik dotacijoms skirta parama ir tik nuosavam kapitalui skirta parama.

Pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ siūloma dviejų rūšių parama:

–  mišraus finansavimo parama MVĮ, įskaitant pradedančiąsias įmones ir, išimtiniais atvejais, mažas vidutinės kapitalizacijos įmones, plėtojančias proveržio ir ardomąsias inovacijas

–  tik dotacijomis teikiama parama MVĮ, įskaitant pradedančiąsias įmones, plėtojančias bet kokios rūšies inovacijas, pradedant nuo inkrementinių inovacijų ir baigiant proveržio ir ardomosiomis inovacijomis, ir siekiančias tolesnės plėtros.

Taip pat gali būti teikiama tik nuosavam kapitalui skirta parama galimybės naudotis bankų paslaugomis neturinčioms MVĮ, įskaitant pradedančiąsias įmones, kurios jau yra gavusios tik dotacijomis teikiamą paramą.

Pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ teikiama tik dotacijoms skirta parama teikiama, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)  projekte pateikiama informacija apie pareiškėjo pajėgumus ir ketinimą plėsti veiklą;

b)  gavėjas gali būti tik pradedančioji įmonė arba MVĮ;

c)  pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ teikiama tik dotacijoms skirta parama gavėjui gali būti suteikta tik vieną kartą programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo laikotarpiu ir negali viršyti 2,5 mln. EUR.

1a.  Europos inovacijų tarybos priemonė „Accelerator“ skirta valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje įsisteigusiems teisės subjektams, kurie yra pradedančiosios įmonės, MVĮ arba, išimtiniais atvejais, mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės, ketinančios plėsti veiklą. Pasiūlymą gali teikti gavėjas arba, gavus išankstinį gavėjo sutikimą, vienas ar daugiau fizinių asmenų arba teisės subjektų, ketinančių įsteigti arba remti tą gavėją. Pastaruoju atveju finansavimo susitarimas bus pasirašytas tik su gavėju.

2.  Pasiūlymus pagal kiekvieno jų privalumus vertina nepriklausomi ekspertai, o jų atranka vykdoma kasmet skelbiant atvirą kvietimą, kuriam nustatomi galutiniai terminai;

3.  Pasiūlymus pagal kiekvieno jų privalumus vertina išorės nepriklausomi ekspertai, o jų atranka vykdoma nuolat skelbiant atvirą kvietimą, kuriam nustatomi galutiniai terminai; tai atliekama laikantis 24–26 straipsnių ir atsižvelgiant į 4 dalį.

4.  Taikomi šie skyrimo kriterijai:

a)   pažangumo;

b)   poveikio;

c)   su veiksmu, kuriuo būtų užkertamas kelias investicijoms, susijusios rizikos lygio, įgyvendinimo kokybės bei veiksmingumo ir poreikio gauti Sąjungos paramą.

5.  Atitinkamiems pareiškėjams sutikus Komisija arba programą „Europos horizontas“ įgyvendinančios finansavimo įstaigos (įskaitant EIT ŽIB) gali pateikti pirmuosius du kriterijus jau atitinkantį inovacijų ir platinimo rinkoje veiksmo pasiūlymą vertinti iš karto pagal paskutinį skyrimo kriterijų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)   pasiūlymas yra susijęs su bet kuriuo kitu šios programos pagal programą „Horizontas 2020“ ▌finansuojamu veiksmu arba, jei pasiūlymas priklauso programos „Europos horizontas“ pirmos darbo programos bandomajam projektui, su nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis programomis, pradedant nuo tokios sistemos poreikio nustatymo. Išsamios nuostatos išdėstomos specialiojoje programoje.

b)   remiamasi ankstesne projekto peržiūra, atlikta ne anksčiau kaip prieš 2 metus, per kurią vertintas pasiūlymo pažangumas ir poveikis, ir atsižvelgiama į darbo programoje nustatytas išsamesnes sąlygas ir procedūras.

6.  Gali būti suteikiamas pažangumo ženklas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)   gavėjas yra pradedančioji įmonė, MVĮ arba maža vidutinės kapitalizacijos įmonė;

b)   pasiūlymas buvo tinkamas finansuoti ir buvo pripažintas tinkamu pagal 4 dalyje nurodytiems pirmiems dviem skyrimo kriterijams taikomas ribines vertes;

c)   veikla būtų tinkama finansuoti kaip susijusi su inovacijų veiksmu.

7.  Palankiai įvertintam pasiūlymui išorės nepriklausomi ekspertai pasiūlo skirti atitinkamą paramą pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“, atsižvelgdami į prisiimamą riziką ir į tai, kiek išteklių ir laiko reikia norint pateikti inovaciją rinkai ir ją joje diegti.

Komisija gali atmesti nepriklausomų išorės ekspertų atrinktą pasiūlymą dėl pagrįstų priežasčių, įskaitant neatitiktį Sąjungos politikos tikslams. Programos komitetas informuojamas apie tokio atmetimo priežastis.

8.  Paramos pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ dalis, kurią sudaro dotacija ar grąžintinas avansas, neviršija 70 proc. visų atrinkto inovacijų veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų.

9.  Su nuosavu kapitalu ir grąžintina parama susijusių paramos pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ dalių įgyvendinimo sąlygos išsamiai nustatomos Sprendime [specialiojoje programoje].

10.  Sutartyje dėl atrinkto veiksmo nustatomi konkretūs išmatuojami tarpiniai tikslai ir paramos pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ atitinkamos išankstinės ir dalinės išmokos.

Mišraus finansavimo Europos inovacijų tarybos lėšomis atveju su inovacijų veiksmu susijusi veikla gali būti pradėta ir pirmoji dotacijos išankstinio finansavimo dalis arba grąžintinas avansas sumokėti prieš įgyvendinant kitas skirto mišraus finansavimo Europos inovacijų tarybos lėšomis dalis. Tų dalių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar pasiekti konkretūs sutartyje nustatyti tarpiniai tikslai.

11.  Jei išmatuojami tarpiniai tikslai nepasiekti, veiksmas, remiantis sutartimi, sustabdomas, pakeičiamas arba, deramai pagrindus, nutraukiamas. Jis gali būti nutraukiamas ir tuo atveju, jei neįmanoma užtikrinti numatyto išplitimo, visų pirma Sąjungos rinkoje.

Išimtiniais atvejais ir remdamasi Europos inovacijų tarybos valdybos rekomendacijomis, Komisija gali nuspręsti padidinti paramą pagal Europos inovacijų tarybos priemonę „Accelerator“ atsižvelgdama į išorės nepriklausomų ekspertų atliktos projekto peržiūros rezultatus. Programos komitetas informuojamas apie tokius atvejus.

VI skyrius

Ekspertai

44 straipsnis

Nepriklausomų išorės ekspertų skyrimas

1.  Siekiant sudaryti kandidatų duomenų bazę, nepriklausomi išorės ekspertai nustatomi ir atrenkami pagal kandidatūrų teikimo kvietimus, skirtus fiziniams asmenims arba atitinkamoms organizacijoms, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų agentūroms, mokslinių tyrimų įstaigoms, universitetams, standartizavimo organizacijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms ar įmonėms.

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 237 straipsnio 3 dalies, Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga gali išimtiniais ir deramai pagrįstais atvejais skaidriai atrinkti bet kurį tinkamą kvalifikaciją turintį ekspertą, neįtrauktą į duomenų bazę, su sąlyga, kad paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą tinkamų išorės ekspertų nerasta.

Tokie ekspertai deklaruoja savo nepriklausomumą ir gebėjimą siekti programos „Europos horizontas“ tikslų.

2.  Remiantis Finansinio reglamento 237 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atlygis nepriklausomiems išorės ekspertams mokamas pagal standartines sąlygas. Pagrįstais ir išimtiniais atvejais, remiantis atitinkamais rinkos standartais, gali būti nustatytas didesnis nei standartinėse sąlygose numatytas, tinkamas atlygis – visų pirma tai taikoma konkretiems aukšto lygio ekspertams.

3.  Be informacijos, skelbiamos pagal Finansinio reglamento 38 straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisijos arba finansavimo įstaigos interneto svetainėje bent kasmet skelbiami individualiai paskirtų nepriklausomų išorės ekspertų, vertinančių paraiškas dėl dotacijų, vardai ir pavardės ir jų kompetencijos sritys. Ši informacija renkama, tvarkoma ir skelbiama laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių.

3a.  Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga imasi tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią interesų konfliktams, susijusiems su nepriklausomų išorės ekspertų dalyvavimu pagal Finansinio reglamento 61 straipsnį ir 150 straipsnio 5 dalį.

Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga užtikrina, kad ekspertas, kuriam kilo interesų konfliktas, susijęs su klausimu, kuriuo jis prašomas pateikti nuomonę, nevertintų to konkretaus klausimo, nekonsultuotų ar nepadėtų jį sprendžiant.

3-b.  Skirdama išorės nepriklausomus ekspertus Komisija arba atitinkama finansavimo įstaiga imasi atitinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad ekspertų ir vertinimo grupių sudėtis būtų subalansuota kvalifikacijos, patirties, žinių, be kita ko, specialiųjų žinių, visų pirma socialinių ir humanitarinių mokslų srityje, geografinės įvairovės ir lyčių požiūriu, atsižvelgiant į padėtį veiksmo srityje.

3b.  Prireikus, siekiant užtikrinti vertinimo kokybę, kiekvieną pasiūlymą įvertina atitinkamas skaičius ekspertų.

3c.  Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiama informacija apie visų nepriklausomų ir išorės ekspertų darbo užmokesčio dydį. Užmokestis įtraukiamas į administracines Programos išlaidas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

SU PROGRAMA SUSIJUSI STEBĖSENA, KOMUNIKACIJA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

45 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Komisija nuolat atlieka programos „Europos horizontas“, jos specialiosios programos ir EIT veiklos valdymo ir įgyvendinimo stebėseną. Siekiant padidinti skaidrumą, šie duomenys taip pat skelbiami viešai prieinamu būdu Komisijos tinklalapyje, atsižvelgiant į naujausią atnaujintą informaciją.

Visų pirma, duomenys apie projektus, finansuojamus iš Europos mokslinių tyrimų tarybos, Europos partnerysčių, misijų, Europos inovacijų tarybos ir EIT lėšų, įtraukiami į tą pačią duomenų bazę.

Juos sudaro:

i)  per nustatytą laiką pasiekti rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje ir V priede kartu su poveikio trajektorijomis nustatytų tikslų, kasmetinė ataskaita;

ii)  informacija apie socialinių ir humanitarinių mokslų integravimo lygį, žemesniojo ir aukštesniojo technologinio pasirengimo lygių santykį bendrų mokslinių tyrimų srityje, šalių, kuriose didinamas dalyvių skaičius, dalyvavimą, bendruose projektuose dalyvaujančių konsorciumų geografinė sudėtis, tyrėjų atlyginimų pokyčius, dviejų etapų pasiūlymų teikimo ir vertinimo procedūros taikymą, priemones, skirtas Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendradarbiavimo ryšiams palengvinti, vertinimo persvarstymą ir skundų skaičių bei rūšis, klimato kaitos aspekto integravimo lygį ir susijusias išlaidas, MVĮ dalyvavimą, privataus sektoriaus subjektų dalyvavimą, lyčių dalyvavimą finansuojamuose veiksmuose, vertinimo grupėse, valdybose ir patariamosiose grupėse, pažangumo ženklus, Europos partnerystes ir bendro finansavimo normą, papildomą ir bendrą finansavimą iš kitų Sąjungos fondų, mokslinių tyrimų infrastruktūrą, laiką iki dotacijos suteikimo, tarptautinio bendradarbiavimo lygį, piliečių dalyvavimą ir pilietinės visuomenės dalyvavimą;

iii)  projektų lygmeniu suskirstytų išlaidų dydis, kad būtų galima atlikti konkrečią analizę, įskaitant išlaidas pagal intervencines sritis;

iv)  paraiškų perteklius, visų pirma pasiūlymų ir pasiūlymų, tenkančių kvietimui teikti pasiūlymus, skaičius, jų vidutinis balas, nustatytas ribas viršijančių ir jų nesiekiančių pasiūlymų dalis.

2.  Komisijai pagal 50 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl V priedo pakeitimų, kad reikiamais atvejais būtų papildyti arba pakeisti poveikio trajektorijos rodikliai ir nustatytos pradinės ir siektinos reikšmės.

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku, nedidinant gavėjų administracinės naštos. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams, be kita ko, veiksmuose dalyvaujančių tyrėjų lygmeniu, kad būtų galima atsekti jų karjerą ir judumą, ir (jei reikia) valstybėms narėms(33) nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

3a.  Kokybinė analizė, kurią atlieka Komisija ir Sąjungos arba nacionalinės finansavimo įstaigos, kiek įmanoma papildo kiekybinius duomenis.

4.  Priemonės, skirtos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendradarbiavimo ryšiams palengvinti, stebimos ir peržiūrimos vykdant darbo programas.

46 straipsnis

Informavimas, komunikacija, viešinimas, naudojimasis rezultatais ir jų sklaida

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, taip pat ir dėl apdovanojimų) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.  Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Be to, ji laiku teikia išsamią informaciją valstybėms narėms ir gavėjams. Suinteresuotiems subjektams teikiamos įrodymais pagrįstos derinimo paslaugos, sukurtos remiantis analitiniais duomenimis ir tinklų panašumais, siekiant suformuoti konsorciumus bendradarbiavimu grindžiamiems projektams įgyvendinti, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų nustatytos tinklaveikos galimybės mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančių valstybių narių teisės subjektams. Remiantis tokia analize, gali būti organizuojami tiksliniai derinimo renginiai atsižvelgiant į konkrečius kvietimus teikti pasiūlymus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

3.  Komisija taip pat parengia naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos strategiją, kurios tikslas – didinti rezultatų ir žinių, sukurtų vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal Programą, prieinamumą ir sklaidą siekiant, kad jais būtų greičiau pasinaudota rinkoje ir kad Programa padarytų didesnį poveikį. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, taip pat prie informavimo, komunikacijos, viešinimo, naudojimosi rezultatais ir jų sklaidos veiklos, susijusios su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

47 straipsnis

Programos vertinimas

1.  Programos vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatais būtų galima remtis priimant sprendimus dėl programos, ją pakeisiančios priemonės ir kitų su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių iniciatyvų.

2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas padedant nepriklausomiems ekspertams, atrinktiems remiantis skaidriu procesu, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Šis vertinimas apima portfelio analizę ir ilgalaikio ankstesnių bendrųjų programų poveikio vertinimą ir sudaro pagrindą atitinkamam programos įgyvendinimo koregavimui ir (arba) programos persvarstymui. Jį atliekant įvertinamas Programos poveikis, veiksmingumas, efektyvumas, aktualumas, darna ir Sąjungos pridėtinė vertė.

3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą. Atliekant ši vertinimą, vertinamas ir ilgalaikis ankstesnių bendrųjų programų poveikis.

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija paskelbia ir išplatina ir jas pristato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

48 straipsnis

Auditai

1.  Programos kontrolės sistema užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitas kontrolės išlaidas, patiriamas visais, ypač dalyvių, lygmenimis. Visai Programai taikomos aiškios ir nuoseklios audito taisyklės.

2.  Programos audito strategija grindžiama finansiniu reprezentatyviosios visos Programos išlaidų imties auditu. Reprezentatyvioji imtis gali būti papildoma imtimi, sudaryta remiantis su išlaidomis susijusios rizikos vertinimu. Iš skirtingų Sąjungos programų lėšų bendrai finansuojamų veiksmų auditas atliekamas tik kartą ir apima visas susijusias programas bei kiekvienoje jų nustatytas taikytinas taisykles.

3.  Be to, Komisija ar finansavimo įstaiga gali rengti bendras gavėjų sistemų peržiūras. Šias neprivalomas tam tikrų rūšių gavėjams taikomas bendras peržiūras sudaro sistemų ir procesų auditas ir operacijų auditas, kurį atlieka kompetentingas nepriklausomas auditorius, turintis reikiamą kvalifikaciją statutų nustatytam apskaitos dokumentų auditui atlikti pagal Direktyvą 2006/43/EB(34). Šios peržiūros gali būti atliekamos tuo atveju, kai Komisija ar finansavimo įstaiga nori gauti bendrą patikinimą dėl patikimo finansinio išlaidų valdymo ir persvarstyti, koks turi būti ex post auditų mastas ir reikalavimai dėl finansinių ataskaitų sertifikatų.

4.  Remiantis Finansinio reglamento 127 straipsniu, Komisija ar finansavimo įstaiga gali kliautis Sąjungos įnašų naudojimo auditais, atliktais kitų nepriklausomų ir kompetentingų asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų.

5.  Auditai gali būti atliekami ne vėliau kaip per dvejus metus po likučio išmokėjimo.

5a.  Komisija skelbia audito gaires, kuriomis siekiama užtikrinti patikimą ir vienodą audito procedūrų ir taisyklių taikymą ir aiškinimą per visą Programos laikotarpį.

49 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.  Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai remiantis dokumentais ir patikrinimais vietoje atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, auditą arba, jei jie yra tarptautinės organizacijos, jų patikrinimus laikantis su tomis organizacijomis sudarytų susitarimų.

2.  Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, susijusių su Sąjungos finansavimu ar biudžeto garantijomis, teikiamais pagal šį reglamentą.

3.  Trečiųjų valstybių kompetentingos institucijos ir tarptautinės organizacijos taip pat gali būti paprašytos pagal savitarpio teisinės pagalbos susitarimus bendradarbiauti su Europos prokuratūra, kai ji atlieka pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 jos kompetencijai priklausančius nusikalstamų veikų tyrimus.

4.  Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis susitarimuose, sutartyse, dotacijų susitarimuose ir kituose teisinių įsipareigojimų dokumentuose, taip pat įgyvendinant šį reglamentą sudarytuose susitarimuose, kuriais nustatoma biudžeto garantija, pateikiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai pagal savo kompetenciją atlikti tokius auditus ir patikras bei inspektavimus vietoje. Į jas įeina nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad lygiavertes teises suteiktų visos trečiosios šalys, susijusios su Sąjungos lėšų arba finansavimo operacijos, kuriai visai ar kurios daliai taikoma biudžeto garantija, įgyvendinimu.

50 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  45 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 45 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 45 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1291/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 1290/2013 panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d.

52 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui pagal Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013 ir Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013, kurie toliau taikomi tiems veiksmams tol, kol šie užbaigiami. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013 ir pagal atitinkamus finansavimo įstaigų pagrindinius aktus priimti darbo planai ir juose numatyti veiksmai taip pat yra toliau reglamentuojami Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 ir tų pagrindinių aktų tol, kol jie įgyvendinami.

2.  Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnį Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, prie šios programos.

53 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

BENDROS VEIKLOS KRYPTYS

3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų įgyvendinant visą Programą ▌siekiama vykdant veiksmus, susijusius su šiame priede ir specialiosios programos I priede aprašytomis intervencinėmis sritimis ir bendromis veiklos kryptimis.

1)  I veiklos sritis „Pažangus mokslas“

Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje srityje, laikantis 4 straipsnio, skatinama mokslinė kompetencija, į Europą pritraukiami talentingiausi žmonės, teikiama tinkama parama pradedantiesiems mokslo darbuotojams ir padedama kurti ir skleisti mokslinę kompetenciją, kokybiškas žinias, metodikas ir įgūdžius, technologijas ir pasaulinių uždavinių socialinėje, aplinkos ir ekonomikos srityse sprendimus. Šia veikla ▌prisidedama ir prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų.

a)  Europos mokslinių tyrimų taryba: patrauklaus ir lankstaus finansavimo teikimas siekiant suteikti talentingiems ir kūrybingiems tyrėjams, dėmesį skiriant pradedantiesiems mokslo darbuotojams, ir jų grupėms galimybę vykdyti perspektyviausius mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir kilmės šalį ir konkuruojant visoje Sąjungoje vien tik pagal pažangumo kriterijų.

Intervencinės sritys: mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai

b)  Programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“: naujų žinių ir įgūdžių suteikimas tyrėjams, sudarant tarpvalstybinio, tarpsektorinio ir tarpdisciplinio judumo ir matomumo sąlygas, stiprinant mokymo ir karjeros raidos sistemas, taip pat formuojant ir tobulinant įdarbinimą institucijų ir nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į Europos mokslininkų chartiją ir mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksą; ši veikla pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ padeda padėti pagrindus pažangiems Europos moksliniams tyrimams visoje Europoje, skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir investicijas ir spręsti dabartinius bei būsimus visuomenės uždavinius.

Intervencinės sritys: pažangumo puoselėjimas skatinant tarpvalstybinį, tarpsektorinį ir tarpdisciplinį tyrėjų judumą; naujų įgūdžių įgijimo skatinimas užtikrinant pažangų tyrėjų mokymą; žmogiškųjų išteklių stiprinimas ir įgūdžių ugdymas visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje; sąveikos gerinimas ir palankesnių sąlygų jai sudarymas; visuomenės informuotumo didinimas.

c)  Mokslinių tyrimų infrastruktūra: pasaulinio lygio tvarios mokslinių tyrimų infrastruktūros, atviros ir prieinamos geriausiems Europos ir kitų šalių tyrėjams, kūrimas Europoje. Skatinimas naudoti esamas mokslinių tyrimų infrastruktūras, įskaitant finansuojamas iš ESI fondų. Vykdant šią veiklą ir susijusios Sąjungos politikos bei tarptautinio bendradarbiavimo veiklą, bus didinamas mokslinių tyrimų infrastruktūros potencialas remti mokslinę pažangą bei inovacijas ir sudaryti sąlygas atvirajam ir pažangiam mokslui, laikantis FAIR principų.

Intervencinės sritys: Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konteksto konsolidavimas ir plėtojimas; mokslinės infrastruktūros atvėrimas, integravimas ir sujungimas; mokslinių tyrimų infrastruktūrų potencialas inovacijų srityje ir veikla inovacijų bei mokymo srityse; Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas.

2)  II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“

Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje srityje, laikantis 4 straipsnio, padedama kurti ir geriau skleisti kokybiškas naujas žinias, technologijas ir tvarius sprendimus, didinamas Europos pramonės konkurencingumas, didinamas mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikis įvairių krypčių Sąjungos politikos formavimui, rėmimui ir įgyvendinimui ir, siekiant spręsti pasaulinius uždavinius, pramonė, visų pirma MVĮ ir pradedančiosios įmonės, ir visuomenė ▌skatinamos pradėti naudoti novatoriškus sprendimus. Šia veikla ▌prisidedama ir prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų.

Socialiniai ir humanitariniai mokslai visapusiškai integruojami į visas veiksmų grupes, įskaitant specialią ir siauro profilio veiklą.

Siekiant užtikrinti kuo lankstesnį poveikį ir kuo didesnę sąveiką, mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla ▌suskirstyta į šešias veiksmų grupes, kurios yra tarpusavyje susijusios Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrose ir kurios atskirai ir kartu padės skatinti tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, apimantį įvairias disciplinas, sektorius ir politikos sritis. Į šią veiklos pagal programą „Europos horizontas“ sritį bus įtraukta įvairių technologinio pasirengimo lygių, įskaitant žemesnius technologinio pasirengimo lygius, veikla.

Kiekviena veiksmų grupė padeda siekti kelių darnaus vystymosi tikslų, ir daugelio šių tikslų padeda siekti daugiau nei viena veiksmų grupė.

Įgyvendinama su toliau nurodytomis veiksmų grupėmis susijusi mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla.

a)  Veiksmų grupė „Sveikata“: visų amžiaus grupių piliečių sveikatos ir gerovės gerinimas ir apsauga kuriant naujas žinias, novatoriškus ▌sprendimus ir užtikrinant, kad, kai aktualu, būtų integruojamas lyčių aspektas, siekiant užtikrinti ligų prevenciją, diagnozavimą, stebėseną, ligonių priežiūrą bei gydymą ir sveikatos technologijų kūrimą; pavojų sveikatai mažinimas, gyventojų apsauga ir sveikatinimas bei gerovės skatinimas, taip pat ir darbo vietoje; visuomenės sveikatos sistemų ekonominio efektyvumo, nešališkumo ir tvarumo didinimas; su skurdu susijusių ligų prevencija ir gydymas; pagalba ir sąlygų sudarymas pacientams dalyvauti sveikatos priežiūros procese ir patiems ja rūpintis.

Intervencinės sritys: sveikatos priežiūra visą gyvenimą; aplinkos ir socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai; neužkrečiamosios ir retosios ligos; infekcinės ligos, įskaitant su skurdu susijusias ligas ir apleistas ligas; sveikatai skirtos ir sveikatos priežiūros priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai, įskaitant individualizuotąją mediciną; sveikatos priežiūros sistemos.

b)  Veiksmų grupė „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki ▌visuomenė“: ▌demokratinių vertybių, įskaitant teisinės valstybės principą ir pagrindines teises, stiprinimas, mūsų kultūros paveldo apsauga, kultūros ir kūrybos pramonės šakų potencialo ištyrimas ir įtraukčiai bei ekonomikos augimui palankių socialinių bei ekonominių pokyčių skatinimas, įskaitant migracijos valdymą ir migrantų integraciją.

Intervencinės sritys: demokratija ir valdymas; kultūra, kultūros paveldas ir kūrybiškumas; socialiniai ir ekonominiai pokyčiai ▌.

c)   Veiksmų grupė „Civilinė visuomenės sauga“: reagavimas į iššūkius, kylančius dėl nuolatinės grėsmės saugumui, įskaitant kibernetinius nusikaltimus, taip pat į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes.

Intervencinės sritys: nelaimėms atsparios visuomenės; apsauga ir saugumas; kibernetinis saugumas.

d)   Veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“: pajėgumų didinimas ir Europos nepriklausomumo užtikrinimas bazinių skaitmeninimo ir gamybos didelio poveikio technologijų ir kosminių technologijų srityje, visoje vertės grandinėje, siekiant kurti konkurencingą, skaitmeninę, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinę pramonę; tvaraus žaliavų tiekimo užtikrinimas; pažangiųjų medžiagų kūrimas ir sąlygų daryti pažangą sprendžiant ▌pasaulinius visuomenės uždavinius ir diegti su tuo susijusias inovacijas sudarymas.

Intervencinės sritys: gamybos technologijos; pagrindinės skaitmeninės technologijos, įskaitant kvantines technologijas; besiformuojančios didelio poveikio technologijos; pažangiosios medžiagos; dirbtinis intelektas ir robotika; naujos kartos internetas; pažangusis skaičiavimas ir didieji duomenys; žiedinė pramonė; mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir netarši pramonė; kosmosas, įskaitant Žemės stebėjimą.

e)  Veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“: kova su klimato kaita stengiantis aiškiau suvokti jos priežastis, raidą, keliamas grėsmes, poveikį ir su ja susijusias galimybes ir užtikrinant, kad energetikos ir transporto sektoriai mažiau kenktų aplinkai, būtų veiksmingesni, konkurencingesni, pažangesni, saugesni ir atsparesni, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimas, Sąjungos atsparumo išorės sukrėtimams didinimas ir socialinės elgsenos pritaikymas atsižvelgiant į DVT.

Intervencinės sritys: klimato mokslas ir sprendimai; energijos tiekimas; energetikos sistemos ir tinklai; su pastatais ir pramonės objektais susiję veiksmai vykdant energetikos pertvarką; bendruomenės ir miestai; ▌pramonės konkurencingumas transporto sektoriuje; netaršus, saugus ir prieinamas transportas ir judumas; pažangus judumas; energijos kaupimas.

f)   Veiksmų grupė „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“: aplinkos apsauga, gamtos ir biologinių žemės, vidaus vandenų ir jūros išteklių ▌atkūrimas, tvarus valdymas ir tausus naudojimas siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybos saugumą visiems ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos bei darnios bioekonomikos.

Intervencinės sritys: aplinkos stebėjimas; biologinė įvairovė ir gamtos ištekliai; žemės ūkis, miškininkystė ir kaimo vietovės; jūros, vandenynai ir vidaus vandenys; maisto sistemos; biologinių inovacijų sistemos ES bioekonomikoje; žiedinės sistemos.

g)   Nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro veiksmai: kokybiškų mokslinių faktų rinkimas siekiant užtikrinti veiksmingą ir prieinamą tinkamą viešąją politiką. Rengiant naujas deramai suformuluotas ES iniciatyvas ir teisės aktų pasiūlymus, būtina remtis skaidriais, išsamiais ir įvairiapusiais faktais, o įgyvendinant politiką reikalingi faktai, kuriuos būtų galima vertinti ir stebėti ▌. JRC teiks Sąjungos politikai reikalingus nešališkus mokslinius faktus ir techninę paramą visais politikos ciklo etapais. Savo mokslinius tyrimus JRC daugiausia orientuos į ES politikos prioritetus.

Intervencinės sritys: sveikata; kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė; civilinė visuomenės sauga; skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas; klimatas, energetika ir judumas; maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka; Sąjungos vidaus rinkos veikimo ir ekonomikos valdymo parama; parama, kuria valstybėms narėms padedama įgyvendinti teisės aktus ir rengti pažangiosios specializacijos strategijas; politikai formuoti reikalingos analizės priemonės ir metodai; žinių valdymas; žinių ir technologijų perdavimas; parama mokslo naudojimo politikai platformoms.

3)  III veiklos sritis „Novatoriška Europa“

Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje srityje, laikantis 4 straipsnio, ▌skatinamos visų rūšių inovacijos, įskaitant netechnologines inovacijas, visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse, įskaitant pradedančiąsias įmones, sudarant palankesnes sąlygas technologinei plėtrai, demonstracinei veiklai ir žinių perdavimui, ir padedama aktyviau diegti novatoriškus sprendimus. Šia veikla ▌prisidedama ir prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų. Europos inovacijų taryba pirmiausia bus kuriama įgyvendinant dvi priemones: programą „Pathfinder“, įgyvendinamą daugiausia vykdant bendradarbiavimu grindžiamus mokslinius tyrimus, ir priemonę „Accelerator“.

a)  Europos inovacijų taryba: daugiausia proveržio ir ardomosioms inovacijoms skirta veikla, ypač daug dėmesio skiriant rinkas kuriančioms inovacijoms ir kartu remiant visų rūšių inovacijas, įskaitant inkrementines inovacijas.

Intervencinės sritys: pažangių mokslinių tyrimų priemonė „Pathfinder“, pagal kurią remiamos ateities ir besiformuojančios proveržio, rinkas kuriančios ir (arba) giliosios technologijos; priemonė „Accelerator“, kuria panaikinamas finansavimo, susijusio su perėjimu nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos paskutinių etapų prie diegimo rinkoje, trūkumas siekiant padėti veiksmingai diegti rinkas kuriančias proveržio inovacijas ir plėsti įmonių veiklą tais atvejais, kai rinkoje nėra teikiamas perspektyvus finansavimas; papildoma Europos inovacijų tarybos veikla, pavyzdžiui, apdovanojimai bei stipendijos ir įmonėms papildomos naudos teikiančios paslaugos.

b)  Europos inovacijų ekosistemos

Intervencinės sritys: veiklą, visų pirma, sudarys ryšių su ▌nacionaliniais ir regioniniais inovacijų subjektais mezgimas, kai aktualu, bendradarbiaujant su EIT, ir parama, kuria valstybėms narėms, regionams ir asocijuotosioms šalims padedama įgyvendinti bendras tarpvalstybines inovacijų programas, pradedant keitimusi praktika ir žiniomis apie inovacijų reguliavimą ir inovacijų veiklai reikalingų socialinių emocinių įgūdžių ugdymu ir baigiant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmais, įskaitant atvirąsias arba vartotojams skirtas inovacijas, siekiant didinti Europos inovacijų sistemos veiksmingumą. Tai turėtų būti įgyvendinama užtikrinant sinergiją, inter alia, su Europos regioninės plėtros fondo parama inovacijų ekosistemoms ir su pažangiosios specializacijos klausimais susijusioms tarpregioninėms partnerystėms.

c)  Europos inovacijos ir technologijos institutas

Intervencinės sritys: Europos tvarios inovacijų ekosistemos; inovacijų ir verslumo įgūdžiai mokymosi visą gyvenimą perspektyvoje, įskaitant visos Europos aukštųjų mokyklų pajėgumų stiprinimą; nauji rinkos sprendimai pasauliniams uždaviniams spręsti; veiklos, vykdomos pagal programą „Europos horizontas“, tarpusavio sąveika ir pridėtinė vertė.

4)  Programos dalis „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“

Vykdant toliau nurodytą veiklą, šioje srityje, šioje veiklos srityje siekiama konkrečių 3 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytų tikslų. Šia veikla ▌prisidedama ir prie kitų 3 straipsnyje nurodytų konkrečių Programos tikslų. Pagal šią dalį, kuria stiprinama visa Programa, bus remiama veikla, padedanti pritraukti talentus, didinti protų apykaitą ir užkirsti kelią protų nutekėjimui, kurti labiau žiniomis, inovacijomis ir lyčių lygybe pagrįstą Europą, lenkiančią kitus pasaulio konkurentus, stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir tokiu būdu optimizuoti visos Europos šalių pranašumus bei potencialą ir sukurti tinkamai veikiančią Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), kurioje užtikrintas laisvas subalansuotas žinių ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos judėjimas, kurioje ▌mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatai plačiai skleidžiami tinkamai informuotiems piliečiams, kurie juos supranta ir jais pasitiki, o tie rezultatai duoda naudos visai visuomenei ir kurioje ES politika, visų pirma mokslinių tyrimų ir inovacijų politika, yra grindžiama kokybiškais moksliniais faktais.

Pagal šią dalį taip pat remiama veikla, kuria siekiama gerinti mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančių valstybių narių teisės subjektų teikiamų pasiūlymų kokybę, pavyzdžiui, atliekant profesionalius patikrinimus ir teikiant konsultacijas iki pasiūlymo pateikimo, ir suintensyvinti nacionalinių informacijos centrų veiklą siekiant remti tarptautinę tinklaveiką, taip pat veiklą, kuria siekiama remti mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančių valstybių narių, prisijungiančių prie jau atrinktų bendradarbiavimu grindžiamų projektų, kuriuose tokių valstybių narių teisės subjektai nedalyvauja, teisės subjektus.

Intervencinės sritys: dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos sklaida, be kita ko, pasitelkiant tokias iniciatyvas kaip susiejimas, porinės veiklos vykdymas, „EMTE katedros“, COST, kompetencijos iniciatyvos ir vykdant veiklą, kuria skatinama protų apykaita; Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas, be kita ko, remiant nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos reformą, užtikrinant karjerai patrauklią aplinką ir remiant lyčių aspektą bei piliečių mokslą.

Ia PRIEDAS

EUROPOS INOVACIJOS IR TECHNOLOGIJOS INSTITUTAS (EIT)

Įgyvendinant EIT veiklos programą taikomos šios nuostatos:

1.  Paaiškinimas

Aukšto lygio grupės (P. Lamy pirmininkaujama aukšto lygio grupė) ataskaitoje, skirtoje didinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį, aiškiai nurodoma ateities vizija „mokyti ir investuoti į pokyčius padariusius žmones“. Visų pirma Europos aukštosios mokyklos yra kviečiamos skatinti verslumą, ardyti drausminius apribojimus ir instituciškai įtvirtinti stiprų tarpdalykinį mokslo ir pramonės bendradarbiavimą. Remiantis naujausiais tyrimais, prieiga prie talentingų žmonių yra pats svarbiausias veiksnys, lemiantis Europos pradedančiųjų įmonių steigėjų vietos pasirinkimą. Verslumo ugdymas, mokymo galimybės ir kūrybinių įgūdžių lavinimas atlieka pagrindinį vaidmenį ugdant būsimus novatorius ir plėtojant esamas galimybes išplėsti savo verslą ir pasiekti aukštesnio lygio sėkmę. Galimybė įgyti verslo talentą kartu su galimybėmis naudotis profesinėmis paslaugomis, kapitalu ir rinkomis ES lygmeniu ir pagrindinių inovacijų diegimo subjektų sutelkimas kartu siekiant bendro tikslo yra pagrindinės inovacijų ekosistemos puoselėjimo sudedamosios dalys. Reikia koordinuoti pastangas visoje ES, siekiant sukurti tarpusavyje susietų ES mastu veikiančių verslininkų grupių ir ekosistemų kritinę masę.

EIT yra šiandienos didžiausia integruota Europos inovacijų ekosistema, kurioje susibūrę partneriai iš verslo, mokslinių tyrimų, švietimo ir kitų sričių. EIT ir toliau rems savo žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB), kurios yra didelės apimties Europos partnerystės, sprendžiančios konkrečius pasaulinius uždavinius, ir stiprins aplink jas esančias inovacijų ekosistemas. EIT šio tikslo sieks skatindamas švietimo, mokslinių tyrimų ir aukščiausio lygio inovacijų integraciją, taip kurdamas inovacijoms palankią aplinką, ir remdamas naują verslių žmonių kartą bei skatindamas naujų inovacinių įmonių steigimą glaudžiai bendradarbiaujant su Europos inovacijų taryba ir papildant jos veiklą.

Visoje Europoje vis dar reikia stengtis kurti ekosistemas, kuriose galėtų lengvai bendrauti mokslininkai, novatoriai, pramonės įmonės ir vyriausybės. Iš tiesų, inovacijų ekosistemos vis dar neveikia optimaliai dėl daugelio priežasčių, tokių kaip:

–  inovacijų veikėjų tarpusavio sąveikai vis dar trukdo tarp jų iškylančios organizacinės, reguliavimo ir kultūrinės kliūtys;

–  stiprinant inovacijų ekosistemas reikia užtikrinti koordinavimą ir dėmesį aiškiai sutelkti į konkrečius tikslus bei poveikį.

Siekiant spręsti būsimus visuomenės uždavinius, pasinaudoti naujų technologijų teikiamomis galimybėmis ir prisidėti prie aplinkai nekenkiančio ir tvaraus ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, konkurencingumo ir Europos piliečių gerovės, reikia toliau stiprinti Europos gebėjimus diegti inovacijas: stiprinant esamą aplinką ir skatinant naujų, bendradarbiavimui ir inovacijoms palankių aplinkų kūrimą; stiprinant akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų sektoriaus inovacijų gebėjimus; remiant naujos kartos verslininkus; skatinant novatoriškų įmonių kūrimą ir plėtrą, taip pat užtikrinant, kad ES finansuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, visų pirma plačiajai visuomenei teikiamas EIT finansavimas būtų labiau matomi ir pripažįstami.

Dėl inovacijų uždavinių pobūdžio ir masto reikia palaikyti ryšius ir mobilizuoti veikėjus bei išteklius Europos mastu, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Būtina suskaidyti nepageidaujamą disciplinų ir vertybių grandinių atskyrimą bei ugdyti palankią aplinką veiksmingam keitimuisi žiniomis ir patirtimi bei verslumo talentų plėtrai ir pritraukimui. EIT strateginė inovacijų darbotvarkė turi užtikrinti suderinamumą su programos „Europos horizontas“ uždaviniais ir papildyti Europos inovacijų tarybos veiklą.

2.  Intervencinių priemonių sritys

2.1.  Europos tvarių inovacijų ekosistemos

Pagal EIT reglamentą ir EIT strateginę inovacijų darbotvarkę EIT atliks reikšmingą vaidmenį stiprinant tvarias inovacijų ekosistemas visoje Europoje. Visų pirma EIT toliau veiks pirmiausia per savo žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB), plačios apimties Europos partnerystes, skirtas konkretiems visuomenės uždaviniams spręsti. Jis ir toliau stiprins aplink esančias inovacijų ekosistemas, atverdamas jas ir skatindamas mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo integraciją. Be to, EIT stiprins inovacijų ekosistemas visoje Europoje, plėsdamas savo regioninė inovacijų sistemą (EIT RIS). EIT dirbs su inovacijų ekosistemomis, turinčiomis didelį inovacijų potencialą, pagrįstą strategija, teminiu suderinimu ir numatytu poveikiu, glaudžiai bendradarbiaudama su pažangiosios specializacijos strategijomis ir platformomis.

–  Stiprinti esamų ŽIB veiksmingumą ir atvirumą naujiems partneriams sudarant sąlygas ilgainiui pereiti prie savarankiškumo ir analizuoti būtinybę įsteigti naujas ŽIB pasauliniams uždaviniams spręsti. Konkrečios teminės sritys bus apibrėžtos Strateginėje inovacijų darbotvarkėje atsižvelgiant į strateginį planavimą;

–  paspartinti regionus siekti pažangumo Strateginėje inovacijų darbotvarkėje apibrėžtose šalyse, kai tikslinga, glaudžiai bendradarbiaujant su struktūriniais fondais ir kitomis atitinkamomis ES finansavimo programomis.

2.2.  Inovacijų ir verslumo įgūdžiai mokymosi visą gyvenimą perspektyvoje, įskaitant visos Europos aukštųjų mokyklų pajėgumų stiprinimą

EIT švietimo veikla bus sustiprinta skatinant inovacijas ir verslumą per kryptingą švietimą ir mokymą. Didesnis dėmesys žmogiškojo kapitalo plėtrai bus grindžiamas esamų EIT ŽIB švietimo programų plėtra, siekiant ir toliau teikti studentams ir specialistams aukštos kokybės mokymo programas, pagrįstas inovacijomis, kūrybiškumu ir verslumu, visų pirma atsižvelgiant į ES pramonės ir įgūdžių strategiją. Tai gali būti mokslo darbuotojai ir novatoriai, remiami pagal kitas programos „Europos horizontas“ priemones, ypač MSCV. EIT taip pat rems visos Europos aukštųjų mokyklų modernizavimą ir jų integravimą į inovacijų ekosistemas, motyvuodamas ir didindamas jų verslumo potencialą bei gebėjimus ir skatindamas juos geriau numatyti naujus įgūdžių poreikius.

–  Inovatyvių mokymo programų kūrimas atsižvelgiant į būsimus visuomenės ir pramonės poreikius ir įvairias programas, kurios bus siūlomos studentams, verslininkams ir specialistams visoje Europoje ir už jos ribų, kuriose specializuotos ir konkrečios sektoriaus žinios yra derinamos su į ▌inovacijas orientuotais ir verslumo įgūdžiais, pvz., ▌aukštųjų technologijų įgūdžiais, susijusiais su skaitmeninėmis ir tvariomis bazinėmis didelio poveikio technologijomis;

–  EIT ženklo stiprinimas ir plėtojimas, siekiant pagerinti EIT švietimo programų matomumą ir pripažinimą, remiantis įvairių aukštojo mokslo institucijų, mokslinių tyrimų centrų ir įmonių partnerystėmis, tuo tarpu gerinant jų bendrą kokybę siūlant mokymosi veiklos programas ir tikslingą verslumo ugdymą bei tarptautinį, tarporganizacinį ir tarpsektorinį judumą;

–  aukštojo mokslo sektoriaus inovacijų ir verslumo gebėjimų plėtojimas, panaudojant ir skatinant EIT bendrijos patirtį susiejant švietimą, mokslinius tyrimus ir verslą;

–  EIT absolventų bendruomenės vaidmens stiprinimas kaip pavyzdys naujiems studentams ir stipri priemonė, skirta komunikuoti EIT poveikį.

2.3.  Nauji rinkos sprendimai pasauliniams uždaviniams spręsti

EIT, užtikrindamas lyčių aspekto integravimą, padės verslininkams, novatoriams, tyrėjams, pedagogams, studentams ir kitiems inovacijų diegimo subjektams, sudarys jiems sąlygas dirbti kartu tarpdalykinėse komandose, kad būtų galima kurti idėjas ir paversti jas tiek laipsniškomis, tiek revoliucingosiomis inovacijomis, ir juos padovanos. Veikla bus apibūdinta kaip atvira inovacija ir tarpvalstybinis požiūris, daugiausia dėmesio skiriant atitinkamų žinių trikampio veiklai, susijusiai su jų sėkme (pvz., projekto vykdytojai gali pagerinti galimybes susisiekti su: itin kvalifikuotais absolventais, svarbiais naudotojais, novatoriškų idėjų turinčiomis pradedančiosiomis įmonėmis, nevyriausybinėmis įmonėmis su atitinkamu papildomu turtu ir pan.).

–  Parama naujų produktų, paslaugų ir rinkos galimybių plėtrai, kai žinių trikampio dalyviai bendradarbiaus, kad būtų sukurti pasaulinių uždavinių sprendimo būdai;

–   visapusiškas visos inovacijų vertės grandinės: nuo studento iki verslininko, nuo idėjos iki produkto, nuo laboratorijos iki kliento integravimas. Tai apima paramą pradedančiosioms įmonėms ir veiklą plečiančioms įmonėms;

–  aukšto lygio paslaugų teikimas ir parama inovatyvioms įmonėms, įskaitant techninę pagalbą prekių ar paslaugų koregavimui, esminiam instruktavimui, pagalba išsaugant tikslinius klientus ir didinant kapitalą, siekiant greitai pasiekti rinką ir pagreitinti augimo procesą.

2.4.  Programos „Europos horizontas“ sinergija ir pridėtinė vertė

EIT dės daugiau pastangų, siekdamas pasinaudoti esamų ŽIB tarpusavio ir skirtingų subjektų sinergija ir papildomumu ir iniciatyvomis ES bei pasauliniu mastu, ir, vengiant dubliavimosi, išplėsti bendradarbiaujančių organizacijų tinklą tiek strateginiu, tiek veiklos lygmeniu.

–  Glaudus bendradarbiavimas su EIC ir „InvestEU“, siekiant supaprastinti paramą (t. y. finansavimą ir paslaugas), skirtą inovatyvioms iniciatyvoms, pradiniame ir plėtojimo etapuose, visų pirma per ŽIB;

–  Europos inovacijų tarybos veiklos planavimas ir įgyvendinimas siekiant sinergijos su kitomis Programos dalimis ir tarpusavio papildymo;

–  bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis, formuojant struktūrinį dialogą ir koordinuojant pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos sinergijai sunacionalinėmis ir regioninėmis iniciatyvomis, įskaitant pažangiosios specializacijos strategijas, be kita ko, galimai įgyvendinant veiklos sritį „Europos inovacijų ekosistemos“, siekiant nustatyti gerąją praktiką ir mokymąsi, dalytis jų pavyzdžiais ir juos skleisti;

–  dalijimasis novatoriškos praktikos ir mokymosi pavyzdžiais bei jų sklaida visoje Europoje ir už jos ribų ir indėlis į Europos inovacijų politiką derinant veiklą su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis;

–  indėlis į diskusijas dėl inovacijų politikos ir prisidėjimas prie ES politikos prioritetų nustatymo ir įgyvendinimo, nuolat bendradarbiaujant su visomis atitinkamomis Europos Komisijos tarnybomis, kitomis ES programomis ir jų suinteresuotosiomis šalimis ir toliau tiriant iniciatyvų įgyvendinimo politikos galimybes;

–  sinergijos su kitomis ES programomis, įskaitant tas, kuriomis remiamas žmogiškojo kapitalo vystymas ir inovacijos (pvz., COST, „ESF+“, ERPF, „Erasmus +, „Kūrybiška Europa“ ir „COSME Plus“ / bendroji rinka, „InvestEU“), panaudojimas;

–  strateginių aljansų su svarbiausiais inovacijų diegimo subjektais kūrimas ES bei tarptautiniu lygmeniu ir pagalba ŽIB, siekiant plėtoti bendradarbiavimą ir ryšius su svarbiausiais trečiųjų šalių žinių trikampio partneriais, siekiant atverti naujas rinkas, skirtas ŽIB paremtiems sprendimams, ir pritraukti finansavimą bei talentus iš užsienio. Trečiųjų šalių dalyvavimas skatinamas laikantis abipusiškumo ir abipusės naudos principų.

III PRIEDAS

PARTNERYSTĖS

Europos partnerystėsatrenkamos ir įgyvendinamos, stebimos, vertinamos, jų veikla laipsniškai nutraukiama arba atnaujinama remiantis toliau nurodytais kriterijais.

1)  Atranka:

a)  įrodymas, kad įgyvendinant Europos partnerystę būtų veiksmingiau pasiekti susiję Programos tikslai užtikrinant partnerių dalyvavimą ir įsipareigojimų laikymąsi, ypač siekis padaryti akivaizdų poveikį ES ir jos piliečiams, visų pirma įgyvendinti su pasauliniais uždaviniais ir moksliniais tyrimais bei inovacijomis susijusius tikslus, užtikrinti ES konkurencingumą, tvarumą ir padėti stiprinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvę ir, kai aktualu, tarptautinius įsipareigojimus.

Pagal SESV 185 straipsnį kuriamoje institucionalizuotoje Europos partnerystėje turi dalyvauti bent 40 proc. ES valstybių narių;

b)  Europos partnerystės suderinamumas ir sinergija su ES mokslinių tyrimų ir inovacijų kontekstu, kiek įmanoma laikantis programos „Europos horizontas“ taisyklių;

c)  Europos partnerystės skaidrumas ir atvirumas, susijęs su prioritetų ir tikslų nustatymu tikėtinų rezultatų ir poveikio atžvilgiu ir su partnerių ir suinteresuotųjų šalių iš visos vertės grandinės, atstovaujančių skirtingiems sektoriams bei sritims, turinčių skirtingą išsilavinimą (kai tikslinga, ir tarptautinių) ir nekliudančių Europos konkurencingumui, dalyvavimu; aiškios MVĮ dalyvavimo ir rezultatų sklaidos bei naudojimosi jais, visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse, be kita ko, per tarpininkavimo organizacijas, skatinimo sąlygos;

d)  ex ante įrodytas Europos partnerystės papildomumas ir kryptingumas, be kita ko, pateikta bendra strateginė Europos partnerystės tikslo vizija. Šia vizija visų pirma:

–  nustatomi išmatuojami tikėtini produktai, rezultatai ir poveikis ir konkretūs su jais susiję terminai, be kita ko, nurodoma pagrindinė ekonominė ir (arba) visuomeninė vertė Sąjungai;

–  nurodomas numatomas kokybinis ir reikšmingas kiekybinis sverto poveikis, įskaitant pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių matavimo metodą;

–  nustatomi principai, kuriais siekiama užtikrinti įgyvendinimo lankstumą ir galimybę prisitaikyti prie politikos, visuomenės ir (arba) rinkos poreikių pokyčių arba mokslo pažangos, siekiant padidinti politikos suderinamumą regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmeniu;

–  pasitraukimo strategija ir laipsniško Programos veiklos nutraukimo priemonės.

e)  ex ante įrodytas ilgalaikis partnerių įsipareigojimas, be kita ko, susijęs su minimalia viešųjų ir (arba) privačiųjų investicijų dalimi.

Pagal SESV 185 arba 187 straipsnį sukurtos institucionalizuotosios Europos partnerystės atveju finansiniai ir (arba) nepiniginiai partnerių, išskyrus Sąjungą, įnašai sudarys ne mažiau kaip 50 proc. ir gali siekti iki 75 proc. bendrų tos Europos partnerystės biudžetinių įsipareigojimų. Kiekvienoje tokioje institucionalizuotojoje Europos partnerystėje dalyvaujančių partnerių, išskyrus Sąjungą, įnašai bus teikiami kaip finansiniai įnašai. Partnerių, išskyrus Sąjungą ir dalyvaujančias valstybes, finansiniais įnašais turėtų būti siekiama visų pirma padengti administracines išlaidas ir su koordinavimu bei parama ir kita nekonkurencine veikla susijusias išlaidas.

ea)  sutarus su regioninės valdžios institucijomis, ERPF lėšos priimamos kaip dalinis nacionalinis įnašas į bendrą veiksmų, kuriuose dalyvauja valstybės narės, finansavimą pagal Programą.

2)  Įgyvendinimas:

a)  sisteminis požiūris, kuriuo užtikrinamas aktyvus ir ankstyvas valstybių narių dalyvavimas ir numatomas Europos partnerystės poveikis lanksčiai įgyvendinant bendrus didelės Europos pridėtinės vertės veiksmus, apimančius ne tik bendrus kvietimus teikti pasiūlymus dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos, bet ir veiksmus, susijusius su rezultatų panaudojimu rinkoje, reglamentavimo sistemoje ar politikoje;

b)  tinkamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad įgyvendinant iniciatyvą būtų nuolat vadovaujamasi skaidrumo ir atvirumo principais, visų pirma turint omenyje prioritetų nustatymą ir dalyvavimą kvietimuose teikti pasiūlymus, informaciją apie valdymo veikimą, Sąjungos matomumą, komunikacijos ir informuotumo didinimo priemones, rezultatų sklaidą ir naudojimąsi jais, įskaitant visą vertės grandinę apimančią aiškią strategiją, susijusią su atvirąja prieiga ir (arba) naudotojais; tinkamos MVĮ informavimo ir jų dalyvavimo skatinimo priemonės;

c)  su kitų susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvų vykdytojais vykdoma koordinavimo ir (arba) bendra veikla, kuria užtikrinamas optimalus jungčių lygis ir veiksminga sinergija, inter alia, siekiant įveikti galimas įgyvendinimo kliūtis nacionaliniu lygmeniu ir padidinti išlaidų efektyvumą;

d)  kiekvieno partnerio pagal nacionalines nuostatas prisiimti visą iniciatyvos įgyvendinimo trukmę apimantys įsipareigojimai, visų pirma susiję su finansiniais ir (arba) nepiniginiais įnašais;

e)  jei įgyvendinama institucionalizuotoji Europos partnerystė – prieiga prie rezultatų ir kitos su veiksmu susijusios informacijos, teikiama Komisijai, kad ji galėtų kurti, įgyvendinti ir stebėti įvairių sričių Sąjungos politiką ar programas.

3)  Stebėsena:

a)  45 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkanti stebėsenos sistema, kurios tikslas – stebėti pažangą, daromą įgyvendinant konkrečius politikos ▌tikslus ir siekiant rezultatų bei pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, ir kuri suteikia galimybę bėgant laikui vertinti laimėjimus, poveikį ir galimą poreikį taikyti taisomąsias priemones;

b)  periodiškai teikiamos specialios ataskaitos dėl kiekybinio ir kokybinio sverto poveikio, be kita ko, dėl įsipareigotų ir faktiškai suteiktų finansinių ir nepiniginių įnašų, matomumo ir užimamos vietos tarptautinėje arenoje ir poveikio privačiojo sektoriaus investicijų rizikai, susijusiai su moksliniais tyrimais ir inovacijomis;

c)  išsami informacija apie vertinimo procesą ir visų kvietimų teikti pasiūlymus, susijusius su partnerystėmis, rezultatus, kuri turi būti pateikta laiku ir prieinama bendroje e. duomenų bazėje.

4)  Vertinimas, laipsniškas veiklos nutraukimas ir atnaujinimas:

a)  Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis padaryto poveikio, palyginti su nustatytomis siektinomis reikšmėmis ir pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais, vertinimas, kuriuo prisidedama prie 47 straipsnyje nurodyto Programos vertinimo, be kita ko, vertinimas, koks politikos intervencijos būdas būtų veiksmingiausias vykdant veiksmus ateityje; pozicijos dėl galimo Europos partnerystės atnaujinimo, atsižvelgiant į bendrą Europos partnerysčių kontekstą, ir dėl jos politikos prioritetų išdėstymas;

b)  neatnaujinus veiklos, tinkamos priemonės, kuriomis užtikrinamas laipsniškas bendrosios programos finansavimo nutraukimas laikantis su ex ante teisiškai įsipareigojusiais partneriais sutartų sąlygų ir terminų, nedarant poveikio galimam tolesniam tarptautiniam finansavimui pagal nacionalines ar kitas Sąjungos programas ir nedarant poveikio privačiosioms investicijoms ir vykdomiems projektams.

IV PRIEDAS

SĄVEIKA SU KITOMIS PROGRAMOMIS

1.  Sąveika su Europos žemės ūkio garantijų fondu ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (bendra žemės ūkio politika – BŽŪP) padės užtikrinti, kad:

a)  visų pirma įgyvendinant Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę(35), būtų nustatomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję ES žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių poreikiai ir kad į juos būtų atsižvelgiama pagal Programą sudaromuose strateginiuose mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planuose ir darbo programose;

b)  bendroje žemės ūkio politikoje būtų tinkamiausiai panaudojami mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatai ir skatinama naudoti, diegti ir platinti novatoriškus sprendimus, sukurtus, be kita ko, vykdant pagal bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas finansuojamus projektus, įgyvendinant Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę ir susijusių EIT žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB) veiklą;

c)  iš EŽŪFKP lėšų būtų remiamas su Programos rezultatais susijusių žinių ir sprendimų panaudojimas ir sklaida, taip kuriant dinamiškesnį ūkininkavimo sektorių ir atveriant naujų kaimo vietovių plėtros galimybių.

2.  Sąveika su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF) padės užtikrinti, kad:

a)  Programa ir EJRŽF būtų glaudžiai susiję, nes į jūrų ir jūrininkystės politikos srities su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusius poreikius bus atsižvelgiama pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus;

b)  iš EJRŽF lėšų būtų remiamas naujų technologijų ir novatoriškų produktų, procesų ir paslaugų, visų pirma sukurtų įgyvendinant Programą, įsisavinimas jūrų ir jūrininkystės politikos srityje; iš šio fondo taip pat remiamas duomenų rinkimas vietoje ir duomenų apdorojimas ir per jį skleidžiami atitinkami pagal Programą remiami veiksmai – tai savo ruožtu padeda įgyvendinti bendrą žuvininkystės politiką, ES jūrų politiką, tarptautinio vandenynų valdymo veiklą ir tarptautinius įsipareigojimus.

3.  Sąveika su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) padės užtikrinti, kad:

a)  mišraus finansavimo iš ERPF ir programos „Europos horizontas“ lėšų priemonės būtų naudojamos remti veiklai, kuria užtikrinama regioninių veiksmų programų, pažangiosios specializacijos strategijų ir tarptautinės mokslinių tyrimų ir inovacijų srities kompetencijos sąsaja, įskaitant bendras tarpregionines ir tarptautines programas ir visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą, taip siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę;

aa)  ERPF lėšos gali būti savanoriškai pervedamos siekiant remti pagal Programą vykdomą veiklą, ypač susijusią su pažangumo ženklu;

b)  ERPF veikla, be kita ko, būtų orientuojama į regioninių ir vietos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemų plėtojimą ir stiprinimą, be kita ko, būtų remiamas rezultatų, naujų technologijų ir novatoriškų sprendimų, sukurtų įgyvendinant bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, panaudojimas ir įsisavinimas per ERPF;

ba)  būtų stiprinamos esamos regioninės ekosistemos, platformų tinklai ir regioninės strategijos.

4.  Sąveika su „Europos socialiniu fondu +“ (ESF+) padės užtikrinti, kad:

a)  ESF+ padėtų, įgyvendinant nacionalines ir regionines programas, plačiu mastu integruoti ir išplėtoti iš Programos lėšų remiamas naujoviškas mokymo programas, kad žmonės galėtų įgyti ateities profesijoms reikalingų įgūdžių ir gebėjimų;

b)  papildomojo finansavimo iš ESF+ lėšų priemonėmis galėtų būti savanoriškai naudojamasi Programos veiklai, kuria skatinama žmogiškojo kapitalo plėtra mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, remti siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę;

c)  pagal „Europos socialinio fondo +“ sveikatos kryptį būtų plačiu mastu integruojamos novatoriškos technologijos ir nauji verslo modeliai bei sprendimai, visų pirma sukurti įgyvendinant bendrąsias programas, siekiant padėti valstybėms narėms kurti novatoriškas, veiksmingas ir tvarias sveikatos sistemas ir sudaryti Europos Sąjungos piliečiams palankesnes sąlygas naudotis geresne ir saugesne sveikatos priežiūra.

5.  Sąveika su Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP) padės užtikrinti, kad:

a)  pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus, būtų nustatomi ir nurodomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję ES transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių poreikiai;

b)  iš EITP lėšų būtų remiamas naujų novatoriškų technologijų ir sprendimų, visų pirma sukurtų įgyvendinant bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, plataus masto įsisavinimas ir platinimas transporto, energetikos ir skaitmeninės fizinės infrastruktūros srityse;

c)  būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis su bendrąja programa ir su EITP projektais susijusia informacija ir duomenimis, pavyzdžiui, būtų atkreipiamas dėmesys į įgyvendinant bendrąją programą sukurtas, rinkai pateikti gerai parengtas technologijas, kurias būtų galima toliau platinti naudojantis EITP.

6.  Sąveika su Skaitmeninės Europos programa (SEP) padės užtikrinti, kad:

a)  atsižvelgiant į tai, kad kelios Programoje ir SEP nustatytos teminės sritys yra panašios, remiamų veiksmų rūšys, numatomas jų rezultatas ir jų intervencinė logika būtų skirtingi ir papildytų vieni kitus;

b)  pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus, būtų nustatomi ir nurodomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję skaitmeninės srities poreikiai; į tai įeina: su itin našiu skaičiavimu, dirbtiniu intelektu ir kibernetiniu saugumu, paskirstytųjų duomenų technologijomis, kvantinėmis technologijomis susiję moksliniai tyrimai ir inovacijos, skaitmeninių technologijų derinimas su kitomis didelio poveikio technologijomis ir netechnologinėmis inovacijomis; parama įmonių, kuriančių proveržio inovacijas (kurių daugeliu bus derinamos skaitmeninės ir fizinės technologijos), veiklos plėtrai; skaitmeninių aspektų įtraukimas į visą veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“; parama skaitmeninei mokslinių tyrimų infrastruktūrai;

c)  SEP daugiausia dėmesio būtų skiriama didelio masto skaitmeninių pajėgumų ir infrastruktūros plėtojimui itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, paskirstytųjų duomenų technologijų, kvantinių technologijų ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityse, siekiant užtikrinti, kad, laikantis tam tikros ES sistemos, viešojo intereso srityse (kaip antai sveikatos, viešojo administravimo, teisingumo ir švietimo) ar srityse, kuriose esama rinkos nepakankamumo (pavyzdžiui, įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių, skaitmeninimo), būtų plačiu mastu pradėti naudoti ir visoje Europoje platinami ypatingos svarbos esami arba išbandyti novatoriški skaitmeniniai sprendimai; SEP daugiausia įgyvendinama kartu su valstybėmis narėmis atliekant koordinuojamas ir strategines investicijas (visų pirma rengiant bendrus viešuosius pirkimus) į skaitmeninius pajėgumus, kuriais bus dalijamasi visoje Europoje, ir į ES masto veiksmus, kuriais remiama sąveikumo užtikrinimo ir standartizavimo veikla, vykdoma kuriant bendrąją skaitmeninę rinką;

d)  SEP pajėgumais ir infrastruktūra galėtų naudotis mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenė, be kita ko, tam, kad galėtų vykdyti pagal Programą remiamą veiklą, įskaitant bandymo, eksperimentavimo ir demonstravimo veiklą, visuose sektoriuose ir mokslo srityse;

e)  SEP būtų užtikrinamas laipsniškas įgyvendinant Programą sukurtų naujų skaitmeninių technologijų panaudojimas ir platinimas;

f)  Programos iniciatyvos, kuriomis siekiama rengti įgūdžių ir gebėjimų ugdymo programas, be kita ko, įgyvendinamas Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijų bendrijų koordinavimo centruose, būtų papildomos iš Skaitmeninės Europos programos lėšų remiama su aukšto lygio skaitmeniniais įgūdžiais susijusia gebėjimų stiprinimo veikla;

g)  būtų suderinti patikimi abiejų programų strateginio programavimo ir veiklos procedūrų koordinavimo mechanizmai, o į jų valdymo struktūrą būtų įtrauktos atitinkamos Komisijos tarnybos ir kiti subjektai, susiję su skirtingomis atitinkamų programų dalimis.

7.  Sąveika su Bendrosios rinkos programa padės užtikrinti, kad:

a)  Bendrosios rinkos programa būtų sprendžiamos visas MVĮ veikiančios rinkos nepakankamumo problemos, ir padės skatinti verslumą ir įmonių steigimą bei augimą. Bendrosios rinkos programa ir novatoriškoms įmonėms skirti EIT ir būsimos Europos inovacijų tarybos veiksmai visapusiškai papildo vieni kitus, be kita ko, MVĮ skirtų paramos paslaugų srityje, visų pirma tais atvejais, kai rinkoje nėra teikiamas perspektyvus finansavimas;

b)  Europos įmonių tinklas, kaip ir kitos esamos MVĮ paramos struktūros (pavyzdžiui, nacionaliniai informacijos centrai, inovacijų agentūros, skaitmeninių inovacijų centrai, kompetencijų centrai, sertifikuoti inkubatoriai), galėtų teikti paramos paslaugas pagal programą „Europos horizontas“, įtraukdami ir Europos inovacijų tarybos priemones.

8.  Sąveika su Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) padės užtikrinti, kad:

pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus, būtų nustatomi ir nurodomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję poreikiai, kylantys siekiant spręsti aplinkos, klimato ir energetikos sričių uždavinius. Programa LIFE toliau padės įgyvendinti ES aplinkos, klimato ir atitinkamą energetikos politiką ir teisės aktus, be kita ko, skatins panaudoti ir taikyti pagal Programą vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus ir padės juos platinti nacionaliniu ir (tarp)regioniniu mastu, jei jie galės padėti spręsti aplinkos, klimato arba perėjimo prie švarios energijos klausimus. Visų pirma sąveikos su Programa bus toliau skatinama siekti per programos LIFE pasiūlymų vertinimo procedūrą skiriant papildomų balų pasiūlymams, kuriuose numatoma panaudoti Programos rezultatus. LIFE standartiniai veiksmų projektai padės kurti, bandyti ar demonstruoti tinkamas ES aplinkos ir klimato politikos įgyvendinimo technologijas ar metodikas – vėliau jos gali būti diegiamos platesniu mastu, naudojantis finansavimu iš kitų šaltinių, įskaitant Programos lėšas. Pagal Programą veikiantis EIT ir būsima Europos inovacijų taryba gali teikti paramą naujoms proveržio idėjoms, gimusioms įgyvendinant programos LIFE projektus, išplėtoti ir komercinti.

9.  Sąveika su programa „Erasmus“ padės užtikrinti, kad:

a)  bendri ištekliai iš Programos ir programos „Erasmus“ lėšų būtų naudojami veiklai, skirtai Europos aukštojo mokslo institucijoms stiprinti ir modernizuoti, remti. Programa bus prisidedama prie pagal programą „Erasmus“ remiamos Europos universitetų iniciatyvos, visų pirma jos mokslinių tyrimų aspekto, kuriant naujas bendras ir integruotas ilgalaikes ir tvarias švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas, pagrįstas tarpdiscipliniu ir tarpsektoriniu požiūriu siekiant, kad žinių trikampis taptų realybe ir būtų suteiktas postūmis ekonomikos augimui; EIT švietimo veikla galėtų būti ir įkvepianti, ir tarpusavyje susijusi su Europos universitetų iniciatyva;

b)  Programa ir programa „Erasmus“ būtų skatinama švietimo ir mokslinių tyrimų integracija, sudarant aukštojo mokslo institucijoms palankesnes sąlygas rengti ir nustatyti bendras švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas, grįsti mokymo programas naujausiais nustatytais faktais ir mokslinių tyrimų metodais, kad visi studentai ir aukštojo mokslo institucijų darbuotojai, visų pirma tyrėjai, galėtų įgyti tiesioginės mokslinių tyrimų patirties, ir remti kitą veiklą, kuria integruojamas aukštasis mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijos.

10.  Sąveika su Europos kosmoso programa padės užtikrinti, kad:

a)  pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus, būtų nustatomi ir nurodomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję ES kosmoso pradinės ir galutinės grandies sektorių poreikiai; kosmoso mokslinių tyrimų veiksmai pagal programą „Europos horizontas“ bus įgyvendinami atitinkamais atvejais atsižvelgiant į Kosmoso programoje nustatytas viešųjų pirkimų ir subjektų tinkamumo finansuoti nuostatas;

b)  pagal Europos kosmoso programą kaip viešąja gėrybe teikiamais palydovų duomenimis ir paslaugomis būtų naudojamasi vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą (be kita ko, pagal bendrąją programą), kuria siekiama sukurti proveržio sprendimus, visų pirma susijusius su tvariais maisto ir gamtos ištekliais, klimato stebėsena, pažangiaisiais miestais, automatizuotomis transporto priemonėmis, saugumu ir nelaimių valdymu;

c)  pagal programą „Copernicus“ teikiamomis prieigos prie duomenų ir informacijos paslaugomis būtų prisidedama prie Europos atvirojo mokslo debesijos ir taip palengvinama tyrėjų ir mokslininkų prieiga prie „Copernicus“ duomenų; mokslinių tyrimų infrastruktūra, visų pirma in situ stebėjimo tinklai, bus labai svarbūs in situ stebėjimo infrastruktūros, būtinos „Copernicus“ paslaugoms teikti, elementai ir, atvirkščiai – mokslinių tyrimų infrastruktūrai bus naudinga teikiant „Copernicus“ paslaugas parengiama informacija.

11.  Sąveika su Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone (toliau – Išorės priemonė) padės užtikrinti, kad pagal Programą vykdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurioje dalyvauja trečiosios valstybės, ir tiksliniai tarptautinio bendradarbiavimo veiksmai būtų derinami ir siejami su tuo pačiu metu pagal Išorės priemonę vykdomais rezultatų panaudojimo rinkoje ir pajėgumų didinimo veiksmais, atsižvelgiant į intervencijos poreikius ir sritis, bendrai nustatytus pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus.

12.  Sąveika su Vidaus saugumo fondu ir sienų valdymo priemone, kuri sudaro sudedamąją Integruoto sienų valdymo fondo dalį, padės užtikrinti, kad:

a)  pagal Programą sudarant strateginius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planus, būtų nustatomi ir nurodomi su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję saugumo ir integruoto sienų valdymo sričių poreikiai;

b)  iš Vidaus saugumo fondo ir Integruoto sienų valdymo fondo lėšų būtų remiamas naujų novatoriškų technologijų ir sprendimų, visų pirma sukurtų įgyvendinant bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, platinimas saugumo mokslinių tyrimų srityje.

13.  Sąveika su „InvestEU“ fondu padės užtikrinti, kad:

a)  iš pačios Programos biudžeto novatoriams, su kuriais susijusi didelė rizika ir kuriems rinkoje nėra teikiamas perspektyvus ir tvarus finansavimas, būtų teikiamas mišrus finansavimas iš programos „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų tarybos lėšų, ir kartu suteiks galimybę tinkamai koordinuoti veiklą, kad per fondus ir tarpininkus, remiamus iš „InvestEU“ fondo lėšų, būtų veiksmingai suteikiamas ir valdomas mišraus finansavimo dalį sudarantis privatusis finansavimas;

b)  moksliniams tyrimams bei inovacijoms ir MVĮ skirtos „InvestEU“ fondo finansinės priemonės būtų sugrupuotos, visų pirma pagal specialią mokslinių tyrimų ir inovacijų teminę liniją ir pagal produktus, platinamus naudojantis novatoriškoms įmonėms skirta MVĮ linija. Tai taip pat padės įgyvendinti Programos tikslus. Bus sukurti stiprūs papildomi „InvestEU“ ir programos „Europos horizontas“ ryšiai.

14.  Sąveika su Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos inovacijų fondu (toliau – Inovacijų fondas) padės užtikrinti, kad:

a)  Inovacijų fondo lėšos būtų tikslingai skiriamos inovacijoms, susijusioms su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir procesais, įskaitant aplinkai saugų anglies dioksido surinkimą ir naudojimą, padedantį gerokai sušvelninti klimato kaitą, taip pat produktams, kuriais pakeičiami daug anglies dioksido išskiriantys produktai, pastangoms skatinti projektų objektų, kuriais siekiama užtikrinti aplinkai saugų CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą, statybą ir eksploatavimą ir novatoriškoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms ir energijos kaupimo technologijoms. Bus sukurta atitinkama sistema, kad būtų galima ir skatinama parduoti ekologiškesnius produktus, turinčius ilgalaikę pridėtinę vertę klientams ir galutiniams naudotojams.

b)  iš Programos, ypač jos II veiklos srities, lėšų ir per EIT būtų teikiamas finansavimas technologijoms, įskaitant proveržio sprendimus, galinčioms padėti įgyvendinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energetikos bei pramonės pertvarkymo tikslus, kurti, demonstruoti ir įgyvendinti;

c)  iš Inovacijų fondo lėšų būtų galima teikti paramą jo atrankos bei skyrimo kriterijus atitinkančių projektų ▌demonstravimo etapui. Paramą iš Inovacijų fondo gaunantys projektai gali gauti paramą iš bendrųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų programų lėšų, ir atvirkščiai. Siekiant papildyti programą „Europos horizontas“, Inovacijų fondas gali būti orientuotas į artimoms rinkai inovacijoms, kurios padeda reikšmingai ir greitai mažinti išmetamo CO2 kiekį. Bus sukurti stiprūs papildomi Inovacijų fondo ir programos „Europos horizontas“ ryšiai.

15.  Sąveika su Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa padės užtikrinti, kad:

a)  pagal Programą ir Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programą būtų parengti visapusiški švietimo ir mokymo rėmimo veiksmai (įskaitant programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“), kad Europoje būtų neprarandami ir ugdomi reikiami įgūdžiai;

b)  pagal Programą ir Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programą būtų parengti bendri mokslinių tyrimų veiksmai, kuriais daugiausia dėmesio būtų skiriama horizontaliesiems klausimams, susijusiems su saugiu jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimu ne elektros energijos gamybos reikmėms tokiose srityse kaip medicina, pramonė, žemės ūkis, kosmosas, klimato kaita, saugumas bei avarinė parengtis ir indėlis į branduolinį mokslą.

16.  Galima sąveika su Europos gynybos fondu padės išvengti nereikalingo dubliavimosi.

16a.  Sąsajos su programa „Kūrybiška Europa“ parems konkurencingumą ir inovacijas bei prisidės prie ekonomikos ir socialinio augimo ir padės efektyviai naudoti viešąsias lėšas.

16b.  Gali būti numatyta sąveika su bet kokiais bendriems Europos interesams svarbiais projektais.

V PRIEDAS

PAGRINDINIAI POVEIKIO TRAJEKTORIJŲ RODIKLIAI

Stebint pažangą siekiant bendrosios programos (BP) tikslų, nurodytų 3 straipsnyje, remiamasi poveikio trajektorijomis ir susijusiais pagrindiniais poveikio trajektorijų rodikliais. Poveikio trajektorijos priklauso nuo laiko ir jas galima išreikšti trimis papildomomis nelinijinį investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas pobūdį atspindinčiomis poveikio kategorijomis: mokslo, visuomenės ir technologijų / ekonomikos. Bus nustatyti kiekvienos iš šių poveikio kategorijų rodikliai, kuriais bus naudojamasi siekiant stebėti pažangą, atskirai nurodant trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį, be kita ko, ir pasibaigus Programai, ir duomenis išdėstant pagal valstybes nares bei asocijuotąsias šalis. Šie rodikliai renkami naudojant kiekybines ir kokybines metodikas. Atskiromis Programos dalimis prie šių rodiklių prisidedama nevienodu mastu ir per skirtingus mechanizmus. Prireikus atskiroms Programos dalims stebėti gali būti naudojami papildomi rodikliai.

Su visomis Programos dalimis ir visais įgyvendinimo mechanizmais susiję tinkamo detalumo mikroduomenys, kuriais remiantis bus apskaičiuojami pagrindiniai poveikio trajektorijų rodikliai, bus renkami centralizuotai ir suderintai, užtikrinant, kad gavėjams tektų kuo mažesnė ataskaitų teikimo našta.

Be pagrindinių poveikio trajektorijų rodiklių, duomenys apie optimizuotus Programos rezultatus siekiant stiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę, skatinti visų valstybių narių kompetencija pagrįstą dalyvavimą Programoje, taip pat palengvinti bendradarbiavimo ryšius Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, bus renkami ir pateikiami beveik tikruoju laiku kaip įgyvendinimo ir valdymo duomenų dalis, kaip nurodyta 45 straipsnyje. Tai apims, inter alia, bendradarbiavimo ryšių stebėseną, tinklo analitinius duomenis, duomenis apie pasiūlymus, paraiškas, dalyvavimą ir projektus, pareiškėjus ir dalyvius (įskaitant organizacijos rūšį (pvz., pilietinės visuomenės organizacijas, MVĮ ir privatųjį sektorių), šalį (pvz., konkrečią šalių grupių klasifikaciją, kaip antai, valstybės narės, asocijuotosios šalys ir trečiosios šalys), lytį, vaidmenį projekte, mokslo sritį / sektorių, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus) ir klimato kaitos aspekto integravimo lygį ir susijusias išlaidas.

Poveikio mokslui trajektorijų rodikliai

Numatoma, kad Programa bus daromas poveikis mokslui: bus kuriamos naujos kokybiškos žinios, stiprinamas mokslinių tyrimų ir inovacijų srities žmogiškasis kapitalas ir skatinama žinių ir atvirojo mokslo principų sklaida. Pažanga, daroma siekiant užtikrinti šį poveikį, bus stebima naudojant rodiklius, susietus su toliau nustatytomis trimis pagrindinėmis poveikio trajektorijomis.

Poveikio visuomenei trajektorijų rodikliai

Numatoma, kad Programa bus daromas poveikis visuomenei: mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla padės įgyvendinti ES politikos prioritetus ir spręsti pasaulinius uždavinius, įskaitant JT DVT, laikantis Darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimo tikslų, bus vykdomos naudingos ir paveikios mokslinių tyrimų ir inovacijų misijos ir Europos partnerystės, o visuomenė bus skatinama aktyviau naudotis inovacijomis, taip galiausiai padedant didinti žmonių gerovę. Pažanga, daroma siekiant užtikrinti šį poveikį, bus stebima naudojant rodiklius, susietus su toliau nustatytomis trimis pagrindinėmis poveikio trajektorijomis.

Poveikio technologijoms ir ekonomikai ▌trajektorijų rodikliai

Numatoma, kad Programa bus daromas poveikis technologijoms ir ekonomikai ▌, ypač Sąjungos viduje: skatinamas įmonių, ypač MVĮ, įskaitant pradedančiąsias įmones, steigimas bei augimas ir tiesioginių bei netiesioginių darbo vietų kūrimas, ypač Sąjungos viduje, taip pat pritraukiama investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pažanga, daroma siekiant užtikrinti šį poveikį, bus stebima naudojant rodiklius, susietus su toliau nustatytomis trimis pagrindinėmis poveikio trajektorijomis.

V priedo 1 lentelė

Poveikis mokslui

Trumpasis laikotarpis

Vidutinės trukmės laikotarpis

Ilgalaikis laikotarpis

Naujų kokybiškų žinių kūrimas

Publikacijos:

pagal BP parengtų kitų tyrėjų recenzuotų mokslinių publikacijų skaičius

Citavimas:

pagal BP parengtų kitų tyrėjų recenzuotų konkrečios srities publikacijų svertinis citavimo indeksas

Pasaulinio lygio mokslas:

vykdant BP projektus parengtų kitų tyrėjų recenzuotų publikacijų, kuriomis daromas esminis indėlis į konkrečias mokslo sritis, skaičius ir dalis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų srities žmogiškojo kapitalo stiprinimas

Įgūdžiai:

įgūdžių tobulinimo veikloje (mokymo, mentorystės ir (arba) ugdomojo vadovavimo, judumo ir prieigos prie mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros teikimo), vykdytoje įgyvendinant BP projektus, dalyvavusių tyrėjų skaičius

Karjera:

tyrėjų, kurie tobulino įgūdžius pagal BP ir dėl to padarė didesnį individualų poveikį savo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, skaičius ir dalis

Darbo sąlygos:

tyrėjų, kurie tobulino įgūdžius pagal BP ir dėl to užsitikrino geresnes darbo sąlygas, įskaitant jų atlyginimus, skaičius ir dalis

Žinių ir atvirojo mokslo principų sklaidos skatinimas

Dalijimasis žiniomis:

pagal BP vykdytos mokslinių tyrimų veiklos produktų (atvirųjų duomenų, publikacijų, programinės įrangos ir kt.), kuriais pasidalyta per atvirąją žinių infrastruktūrą, dalis

Žinių sklaida:

aktyviai naudojamų ir (arba) cituojamų pagal BP vykdytos mokslinių tyrimų veiklos produktų, prie kurių teikiama atviroji prieiga, dalis

Nauji bendradarbiavimo ryšiai:

BP gavėjų, užmezgusių naujų tarpdisciplinio ir (arba) tarpsektorinio bendradarbiavimo ryšių su subjektais, kurie naudojasi pagal BP jų vykdytos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos produktais, prie kurių teikiama atviroji prieiga, dalis

V priedo 2 lentelė

Poveikis visuomenei

Trumpasis laikotarpis

Vidutinės trukmės laikotarpis

Ilgalaikis laikotarpis

ES politikos prioritetų įgyvendinimas ir pasaulinių uždavinių sprendimas vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą

Produktai:

produktų, kuriais siekiama įgyvendinti nustatytus ES politikos prioritetus ir spręsti pasaulinius uždavinius (įskaitant DVT), skaičius ir dalis (daugialypis aspektas: kiekvieno nustatyto prioriteto atveju)

Įskaitant: su klimatu susijusių produktų, kuriais siekiama vykdyti ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, skaičių ir dalį

Sprendimai:

inovacijų ir mokslinių tyrimų rezultatų, kuriais siekiama įgyvendinti nustatytus ES politikos prioritetus ir spręsti pasaulinius uždavinius (įskaitant DVT), skaičius ir dalis (daugialypis aspektas: kiekvieno nustatyto prioriteto atveju)

Įskaitant: su klimatu susijusių inovacijų ir mokslinių tyrimų rezultatų, kuriais siekiama vykdyti ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, skaičių ir dalį

Nauda:

apskaičiuotas bendras naudojimosi pagal BP finansuotos veiklos rezultatais poveikis pastangoms įgyvendinti nustatytus ES politikos prioritetus ir spręsti pasaulinius uždavinius (įskaitant DVT), be kita ko, indėlis į politikos ir teisės formavimo ciklą (pvz., normos ir standartai) (daugialypis aspektas: kiekvieno nustatyto prioriteto atveju)

Įskaitant: apskaičiuotas bendras naudojimosi pagal BP finansuotos su klimatu susijusios veiklos rezultatais poveikis ES įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą vykdymui, be kita ko, indėlis į politikos ir teisės formavimo ciklą (pvz., normos ir standartai)

Mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų nauda ir poveikis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų produktai:

konkrečių mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų produktai

(daugialypis aspektas: kiekvienos nustatytos misijos atveju)

Mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų rezultatai:

konkrečių mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų rezultatai

(daugialypis aspektas: kiekvienos nustatytos misijos atveju)

Pasiektos mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų siektinos reikšmės:

pasiektos konkrečių mokslinių tyrimų ir inovacijų misijų siektinos reikšmės

(daugialypis aspektas: kiekvienos nustatytos misijos atveju)

Visuomenės skatinimas aktyviau naudotis mokslinių tyrimų rezultatais ir inovacijomis

Bendras kūrimas:

BP projektų, kuriuose dalyvaujantys ES piliečiai ir galutiniai naudotojai padeda bendrai kurti mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, skaičius ir dalis

Dalyvavimas:

pagal BP naudą gaunančių subjektų, kurie pasibaigus BP projektui taiko piliečių ir galutinių naudotojų dalyvavimo skatinimo mechanizmus, skaičius ir dalis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų panaudojimas visuomenėje:

pagal BP bendrai sukurtų mokslinių tyrimų rezultatų ir novatoriškų spendimų panaudojimas ir informuotumas apie juos

V priedo 3 lentelė

Poveikis technologijoms ir ekonomikai

Trumpasis laikotarpis

Vidutinės trukmės laikotarpis

Ilgalaikis laikotarpis

Inovacijomis pagrįstas ekonomikos augimas

Novatoriški produktai:

pagal BP sukurtų novatoriškų produktų, procesų ar metodų (pagal inovacijų rūšis) skaičius ir intelektinės nuosavybės teisių (INT) paraiškų skaičius

Inovacijos:

įgyvendinant BP projektus sukurtų inovacijų (pagal inovacijų rūšis), be kita ko, susijusių su suteiktomis INT, skaičius

Ekonomikos augimas:

pagal BP inovacijas sukūrusių įmonių steigimasis, augimas ir rinkos dalis

Papildomų ir geresnių darbo vietų kūrimas

Remiamos darbo vietos:

naudą gaunančiuose subjektuose BP projektui įgyvendinti sukurtų etato ekvivalento darbo vietų ir išlaikytų darbo vietų skaičius (pagal darbo vietų rūšis)

Tvarios darbo vietos:

pasibaigus BP projektui naudą gaunančiuose subjektuose sukurtų etato ekvivalento darbo vietų skaičius (pagal darbo vietų rūšis)

Visos darbo vietos:

tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, sukurtų ar išlaikytų skleidžiant BP rezultatus, skaičius (pagal darbo vietų rūšis)

Investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas pritraukimas

Bendros investicijos:

viešųjų ir privačiųjų investicijų, kurias padėjo pritraukti pradinės investicijos iš BP lėšų, suma

Plėtra:

pritrauktų viešųjų ir privačiųjų investicijų į naudojimąsi BP rezultatais arba jų plėtojimą suma (įskaitant tiesiogines užsienio investicijas)

Indėlis į 3 proc. tikslo įgyvendinimą:

Europos Sąjungos dėl BP padaryta pažanga siekiant 3 proc. BVP tikslo

Va PRIEDAS

Sritys, kuriose pagal SESV 185 arba 187 straipsnį būtų galima kurti misijas ir institucionalizuotąsias Europos partnerystes

Pagal šio reglamento 7 ir 8 straipsnius šiame priede išdėstytos sritys, kuriose pagal SESV 185 arba 187 straipsnį būtų galima kurti misijas ir Europos partnerystes.

I.  Sritys, kuriose galima kurti misijas

Misijų 1 sritis: prisitaikymas prie klimato kaitos, įskaitant visuomenės transformaciją.

Misijų 2 sritis: vėžys.

Misijų 3 sritis: gyvybingi vandenynai, jūros, pakrančių bei vidaus vandenys.

Misijų 4 sritis: poveikį klimatui neutralizuojantys ir pažangieji miestai.

Misijų 5 sritis: gera dirvožemio būklė ir maistas.

Kiekvienos misijos atveju bus laikomasi šio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų.

II.  Sritys, kuriose pagal SESV 185 straipsnį arba SESV 187 straipsnį būtų galima kurti institucionalizuotąsias Europos partnerystes

Partnerysčių 1 sritis: spartesnis sveikatos srities inovacijų vystymas ir saugesnis jų naudojimas Europos pacientams, taip pat visuotinė sveikata.

Partnerysčių 2 sritis: pažanga bazinių skaitmeninių bei didelio poveikio technologijų, įskaitant tokias naujas technologijas kaip dirbtinis intelektas, fotonika ir kvantinės technologijos, bet jomis neapsiribojant, ir jų naudojimo srityje.

Partnerysčių 3 sritis: Europos lyderystė metrologijos srityje, įskaitant integruotą metrologijos sistemą.

Partnerysčių 4 sritis: spartesnis ES oro eismo, aviacijos ir geležinkelių konkurencingumo, saugos ir aplinkosauginio veiksmingumo didinimas.

Partnerysčių 5 sritis: tvarūs, įtraukūs ir žiediniai biologiniai sprendimai.

Partnerysčių 6 sritis: vandenilio ir tvaraus energijos kaupimo technologijos, paliekančios mažesnį aplinkosauginį pėdsaką ir mažiau imlios energijai.

Partnerysčių 7 sritis: švarūs, susieti, sąveikieji, autonominiai ir automatizuoti sprendimai, skirti būsimiems žmonių ir prekių judumo poreikiams.

Partnerysčių 8 sritis: novatoriškos ir intensyvią MTTP veiklą vykdančios mažosios ir vidutinės įmonės.

Užbaigus vertinimo, ar vienoje iš pirmiau nurodytų partnerysčių sričių reikalinga institucionalizuotoji Europos partnerystė, procesą, remiantis SESV 185 straipsniu arba SESV 187 straipsniu gali būti parengtas pasiūlymas vadovaujantis Europos Komisijos teise inicijuoti teisės aktus. Kitais atvejais atitinkamoje partnerysčių srityje taip pat gali būti sukurta partnerystė, vadovaujantis bendrosios programos 8 straipsnio 1 dalies a punktu arba 8 straipsnio 1 dalies b punktu, arba ji gali būti įgyvendinama skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“.

Kadangi galimos institucionalizuotųjų Europos partnerysčių sritys apima plačias temines sritis, remiantis įvertintais poreikiais jos gali būti įgyvendinamos vykdant daugiau kaip vieną partnerystę.

(1) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 12 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0509).
(2)OL C […], […], p. […].
(3)OL C […], […], p. […].
(4)2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pilka spalva paryškintas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.
(5)2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(6)
(7) Kai bus priimtas galutinis reglamento tekstas, OL C serijoje tikimasi paskelbti šią Komisijos deklaraciją: „Komisija ketina įgyvendinti EIT programos „Accelerator“ biudžetą taip, kad būtų užtikrinta, jog tik dotacijomis skiriama parama MVĮ, įskaitant pradedančiąsias įmones, atitiktų paramą, teikiamą pagal programos „Horizontas 2020“ MVĮ priemonės biudžetą, laikantis sąlygų, nustatytų reglamento „Horizontas Europa“ 43 straipsnio 1 dalyje ir X konstatuojamojoje dalyje“.
(8) 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 294/2008 (OL L 97, 2008 4 9, p. 1), iš dalies pakeistas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1292/2013 (OL L 347, 2013 12 20, p. 174).
(9) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES).
(10)
(11)OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(12)2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(13)2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(14)1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(15)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(16)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(17)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(18)2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
(19)OL C 205, 2013 7 19, p. 9.
(20) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).
(21)2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(22)
(23) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.
(24)OL: ...
(25) Kai bus priimtas galutinis šio reglamento tekstas, OL C serijoje tikimasi paskelbti šią Komisijos deklaraciją:„Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų pasiektą kompromisą dėl 5 straipsnio formuluotės. Komisijos nuomone, 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta specialioji gynybos srities mokslinių tyrimų programa apima tik mokslinių tyrimų veiksmus pagal būsimą Europos gynybos fondą, o technologinės plėtros veiksmai laikomi nepatenkančiais į šio reglamento taikymo sritį.“
(26) Kai bus priimtas galutinis šio reglamento tekstas, OL C serijoje tikimasi paskelbti Komisijos deklaraciją, kuri gali būti formuluojama taip: „Gavusi prašymą, Komisija ketina pasikeisti nuomonėmis su atsakingu Europos Parlamento komitetu dėl: i) galimų SESV 185 ir 187 straipsniais grindžiamų kandidatų sąrašo, kuris bus įtrauktas į (įžanginius) poveikio vertinimus; ii) preliminarių misijų, kurias nustatė misijų valdybos, sąrašo; iii) strateginio plano rezultatų iki jo oficialaus priėmimo ir iv) ji pateiks dokumentus, susijusius su darbo programomis, ir jais dalysis.“
(27) Gali būti finansuojami moksliniai tyrimai, susiję su lytinių liaukų vėžio gydymu;
(28) Vadovaudamasi galutiniu teisės aktu, Komisija paskelbs pareiškimą dėl mokslinių tyrimų žmogaus embriono kamieninių ląstelių srityje kaip programos „Horizontas 2020“ atveju (Deklaracija 2013 / C 373/02).
(29) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(30) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
(31) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).
(32) Ši procedūra bus paaiškinta dokumente, kuris skelbiamas prieš pradedant vertinimo procesą.
(33) Nuostatos dėl Europos partnerysčių stebėsenos išdėstytos šio reglamento III priede.
(34) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).
(35)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystės (COM(2012)0079).


Programa, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“ ***I
PDF 610kWORD 227k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (COM(2018)0436 – C8-0253/2018 – 2018/0225(COD))
P8_TA(2019)0396A8-0410/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0436),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0253/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0410/2018),

A.  kadangi buvo pasiektas dalinis politinis susitarimas dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji programa „Europos horizontas“; kadangi šis susitarimas grindžiamas iš esmės pakeistu dokumentu, palyginti su Komisijos pasiūlymu; kadangi tai turi įtakos teisiniam pagrindui; kadangi pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1) institucijos šiuo klausimu pasikeitė nuomonėmis, taigi teisinio pagrindo klausimas turėtų būti pritaikytas vėlesniame šio dokumentų rinkinio procedūros etape;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) .../… dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“

P8_TC1-COD(2018)0225


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

atsižvelgdami į Europos Parlamento pranešimą dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jo tarpinį vertinimą ir pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos;

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 182 straipsnio 3 dalį ... Europos Parlamento ir Tarybos Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamentu (ES) Nr. ...(6) sukurta bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – programa „Europos horizontas“) turi būti įgyvendinta specialiosiomis programomis, kuriose nustatytos išsamios jų įgyvendinimo taisyklės, jų trukmė ir būtinomis laikomos priemonės;

(2)  Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamente (ES) Nr. ... nustatyti programos „Europos horizontas“ bendrieji ir konkretūs tikslai, struktūra ir bendros vykdytinos veiklos kryptys, o specialiojoje programoje, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – specialioji programa), turėtų būti apibrėžti su programos „Europos horizontas“ dalimis susiję veiklos tikslai ir pati veikla. Specialiajai programai visapusiškai taikomos Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamente (ES) Nr. ... nustatytos nuostatos dėl įgyvendinimo, įskaitant su etikos principais susijusias nuostatas;

(3)  siekiant užtikrinti vienodas specialiosios programos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti specialiosios programos įgyvendinimui skirtas darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(7);

(4)  su Jungtinio tyrimų centro (JTC) valdytojų taryba, sudaryta Komisijos sprendimu 96/282/Euratomas(8), buvo konsultuotasi dėl nebranduolinių tiesioginių JTC veiksmų specialiosios programos mokslinio ir technologinio turinio;

(5)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ši specialioji programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir siekti bendro tikslo skirti ne mažiau kaip 25 proc. ES biudžeto išlaidų klimato srities tikslams įgyvendinti 2021–2027 m. DFP laikotarpiu bei metinio 30 proc. tikslo, kuris turi būti pasiektas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2027 m. Pagal šią specialiąją programą vykdomi veiksmai sudarys ne mažiau kaip 35 proc. viso programos finansinio paketo siekiant klimato tikslų. Atitinkami veiksmai bus nustatyti specialiosios programos rengimo ir įgyvendinimo metu ir jie bus iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus vertinimus ir peržiūros procesus; Dėmesys bus skiriamas tiems pertvarką išgyvenantiems Sąjungos regionams, kurie labai priklauso nuo anglių ir kuriuose išmetama daug anglies dioksido;

(6)  specialiosios programos veiksmais reikėtų proporcingomis priemonėmis, nedubliuojant ir neišstumiant privačiojo sektoriaus finansavimo, spręsti rinkos nepakankamumo ar nepakankamo investavimo problemas. Jų Europos pridėtinė vertė turėtų būti aiški;

(7)  atsižvelgiant į svarbų mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlį sprendžiant maisto, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos sričių uždavinius ir siekiant pasinaudoti atitinkamomis mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybėmis, užtikrinant glaudžią sinergiją su bendra žemės ūkio politika, pagal specialiąją programą vykdoma veikla bus remiama 2021–2027 m. laikotarpiu paramą teikiant specialiai veiksmų grupei „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“ ▌;

(8)  norint baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir pasinaudoti didėjančiomis skaitmeninių ir fizinių technologijų susiliejimo galimybėmis, reikia paspartinti investicijas. Pagal programą „Europos horizontas“ bus padedama siekti šių tikslų pasitelkiant (9) specialią veiksmų grupę ir siekiant užtikrinti, kad Europa ir toliau liktų skaitmeninės srities pasaulio mokslinių tyrimų ir inovacijų lydere;

(9)  finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį sprendimą pasirenkami atsižvelgiant į jų gebėjimą pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Kai skiriamos dotacijos, numatoma galimybė taikyti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir fiksuotuosius vieneto įkainius,

(10)  valstybės narės nuo pat pradžių turėtų dalyvauti apibrėžiant misijas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatoma specialioji programa, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ (toliau – specialioji programa), kaip nurodyta Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamente .../.../ES 1 straipsnio 3 dalies a punkte.

Jame nustatomi specialiosios programos veiklos tikslai, 2021–2027 m. laikotarpio biudžetas, specialiosios programos įgyvendinimo taisyklės ir pagal specialiąją programą vykdytina veikla.

2 straipsnis

Veiklos tikslai

1.  Specialioji programa padeda siekti Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų.

2.  Specialiosios programos veiklos tikslai yra šie:

a)   stiprinti aukštos kokybės fundamentinius mokslinius tyrimus ir mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus; stiprinti ir skleisti kompetenciją, taip pat skatinant platesnį dalyvavimą visoje Sąjungoje;

b)   stiprinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir, kai tinkama, švietimo ir kitų sričių politikos ryšį, įskaitant papildomumą su nacionaline ir regionine bei ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politika ir veikla;

ba)   padėti įgyvendinti Sąjungos politikos prioritetus, įskaitant visų pirma darnaus vystymosi tikslus ir Paryžiaus susitarimą;

c)   skatinti atsakingus mokslinius tyrimus ir inovacijas, atsižvelgiant į atsargumo principą;

ca)   stiprinti lyčių aspektą visoje programoje;

cb)   plėsti bendradarbiavimo ryšius Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir visuose sektoriuose bei disciplinose, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus;

d)   stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą;

da)   jungti bei plėtoti mokslinių tyrimų infrastruktūrą visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir suteikti tarpvalstybinę prieigą prie šios infrastruktūros;

e)   į Europos mokslinių tyrimų erdvę pritraukti talentus, joje mokyti ir išlaikyti tyrėjus bei novatorius, be kita ko, pasitelkiant jų judumą;

f)   puoselėti atvirąjį mokslą ir užtikrinti matomumą visuomenei, taip pat suteikti atvirą prieigą prie mokslinių leidinių ir mokslinių tyrimų duomenų, įskaitant atitinkamas išimtis;

g)  skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų panaudojimą ir aktyviai platinti bei panaudoti rezultatus, visų pirma siekiant pritraukti privačias investicijas ir plėtoti politiką;

j)   vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų misijas per nustatytą laikotarpį pasiekti plataus užmojo tikslus;

k)   gerinti mokslo ir visuomenės ryšį bei jų tarpusavio sąveiką, įskaitant mokslo matomumą visuomenėje ir mokslinę komunikaciją, taip pat skatinti piliečių ir galutinių naudotojų dalyvavimą bendro projektavimo ir bendro kūrimo procesuose;

m)  spartinti pramonės pertvarkymą, be kita ko, užtikrinant geresnius inovacijų įgūdžius;

o)  skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), taip pat skatinti kurti novatoriškas įmones, visų pirma startuolius, MVĮ, ir, išskirtiniais atvejais, mažas vidutinės kapitalizacijos įmones ir skatinti, kad jos plėstų veiklą;

p)   gerinti galimybes gauti rizikos finansavimą, be kita ko, užtikrinant sinergiją su programa „InvestEU“, ypač tais atvejais, kai rinkoje nėra perspektyvaus finansavimo.

3.  Įgyvendinant 2 dalyje nurodytus tikslus gali būti atsižvelgiama į specialiosios programos įgyvendinimo laikotarpiu iškilusius naujus ir nenumatytus poreikius. Deramai pagrįstais atvejais gali būti reaguojama į naujas galimybes, krizes ir grėsmes, taip pat reaguojama į poreikius, susijusius su naujų sričių Sąjungos politikos plėtojimu.

3 straipsnis

Struktūra

1.  Pagal Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento ... 4 straipsnio 1 dalį specialiąją programą sudaro tokios dalys:

1)  I veiklos sritis „Pažangus mokslas“, kurią sudaro šie elementai:

a)  I priedo I veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta Europos mokslinių tyrimų taryba;

b)  I priedo I veiklos srities 2 skirsnyje aprašyta programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“;

c)  I priedo I veiklos srities 3 skirsnyje aprašytos mokslinių tyrimų infrastruktūros;

2)  II veiklos sritis „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, kurią sudaro šie elementai:

a)  I priedo II veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Sveikata“;

b)  I priedo II veiklos srities 2 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Kultūra, kūrybingumas ir įtrauki ▌visuomenė“;

c)  I priedo II veiklos srities 3 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Civilinė visuomenės sauga“;

d)   I priedo II veiklos srities 4 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“;

e)   I priedo II veiklos srities 5 skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Klimatas, energetika ir judumas“;

f)   I priedo II veiklos srities skirsnyje aprašyta veiksmų grupė „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“;

g)   I priedo II veiklos srities 7 skirsnyje aprašyti nebranduoliniai tiesioginiai Jungtinio tyrimų centro (JRC) veiksmai;

3)  III veiklos sritis „Novatoriška Europa“, kurią sudaro šie elementai:

a)  I priedo III veiklos srities 1 skirsnyje aprašyta Europos inovacijų taryba (EIC);

b)  I priedo III veiklos srities 2 skirsnyje aprašytos Europos inovacijų ekosistemos;

4)  dalis „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, kurią sudaro šie elementai:

a)  I priedo dalies „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, 1 skirsnyje aprašytas dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos skleidimas;

b)  I priedo dalies „Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, 2 skirsnyje aprašytas Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimas ir gerinimas.

2.  Pagal 1 dalyje nurodytas dalis vykdytina veikla apibūdinta I priede.

4 straipsnis

Biudžetas

1.  Pagal Reglamento ... [Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento] 9 straipsnio 1 dalį specialiosios programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas sudaro 120 000 000 000 EUR 2018 m. kainomis.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma paskirstoma šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytiems elementams, vadovaujantis Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 9 straipsnio 2 dalimi. Taikoma Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 9 straipsnio 3–8 dalyse nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS IR PROGRAMAVIMAS

4a straipsnis

Strateginis planas

1.  Vadovaujantis [Bendrosios programos reglamento] 6 straipsnio 6 dalimi, specialiosios programos įgyvendinimą palengvina daugiametis strateginis mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planas, taip pat darbo programų, ES prioritetų ir nacionalinių prioritetų suderinamumo skatinimas. Strateginio planavimo proceso rezultatas nustatomas daugiamečiame strateginiame plane, kad būtų parengtas darbo programų turinys (kaip nustatyta 11 straipsnyje), apimantis ne ilgesnį kaip ketverių metų laikotarpį, kartu paliekant pakankamai lankstumo, kad būtų galima greitai reaguoti į naujus ir kylančius iššūkius, nenumatytas galimybes ir netikėtas krizes.

2.  Strateginio planavimo procese dėmesys visų pirma skiriamas veiklos sričiai „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ ir jis taip pat apima atitinkamą kitų veiklos sričių veiklą ir dalyvių skaičiaus didinimo ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimo dalį.

Komisija užtikrina, kad šiame procese nuo pat pradžių dalyvautų valstybės narės ir su jomis vyktų išsamūs mainai, taip pat išsamūs mainai su Europos Parlamentu, kuriuos papildytų konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir plačiąja visuomene. Tai padės sustiprinti ryšius su piliečiais ir pilietine visuomene.

Prie strateginio planavimo proceso valstybės narės taip pat gali prisidėti teikdamos nacionalinių konsultacijų ir (arba) piliečių indėlio, į kuriuos atsižvelgiama rengiant strateginį planą, apžvalgą.

3.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo patvirtina strateginį planą, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Strateginis planas turi atitikti 1 priede aprašytus tikslus ir veiklą. Šiame įgyvendinimo akte turi būti toliau išvardytos su numatytu laikotarpiu susijusios dalys:

a)  pagrindinės strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų paramos gairės, įskaitant numatomo poveikio aprašymą, įvairių veiksmų grupių klausimus ir numatomas intervencijos sritis;

b)  Europos partnerysčių nustatymas pagal [Bendrosios programos reglamentas] 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktus;

ba)  misijų nustatymas pagal Specialiosios programos 5 straipsnį ir reglamento, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 7 straipsnį ir Va priedą;

c)  tarptautinio bendradarbiavimo sritys, veiksmai, kurie turi būti suderinti su kitų pasaulio valstybių ir regionų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmais plačiu mastu, arba veiksmai, kurie turi būti vykdomi bendradarbiaujant su organizacijomis trečiosiose šalyse;

d)  konkretūs klausimai, pavyzdžiui, pusiausvyra tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų; socialinių ir humanitarinių mokslų integracija; bazinių didelio poveikio technologijų ir strateginės vertės grandinių vaidmuo; lyčių lygybė, įskaitant lyčių aspekto integravimą į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį; aukščiausių etikos ir sąžiningumo standartų laikymasis; sklaidos ir panaudojimo prioritetai.

4.  Strateginiame plane atsižvelgiama į analizę, apimančią bent šias dalis:

a)  politinius, socioekonominius ir aplinkos veiksnius, kurie aktualūs ES ir valstybių narių politikos prioritetams;

b)  mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlį įgyvendinant ES politikos tikslus, panaudojant tyrimus, kitus mokslinius įrodymus ir atitinkamas ES ir nacionalinio lygmens iniciatyvas, įskaitant institucionalizuotąsias partnerystes pagal [Bendrosios programos reglamento] 8 straipsnio 1 dalies c punktą;

c)  faktinių duomenų bazę, sudarytą remiantis prognozavimo veiklos rezultatais, mokslo bei technologijų ir inovacijų rodikliais, tarptautiniais pokyčiais, pavyzdžiui, DVT įgyvendinimu, ir grįžtamąja informacija apie įgyvendinimą, įskaitant konkrečių priemonių įgyvendinimo stebėseną, kiek tai susiję su dalyvių skaičiaus didinimu ir kompetencijos sklaida, taip pat MVĮ dalyvavimu;

d)  prioritetus, kuriuos galima įgyvendinti užtikrinant sinergiją su kitomis ES programomis;

e)  įvairių požiūrių į konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir piliečių dalyvavimą aprašymą siekiant parengti darbo programas;

f)  papildomumą ir sinergiją su EIT ŽIB planavimu, kaip numatyta Reglamente 294/2008/EB.

5.  Strateginio planavimo procesą papildo Europos partnerysčių strateginio koordinavimo procesas, vienodomis sąlygomis dalyvaujant valstybėms narėms ir Komisijai. Juo bus naudojamasi kaip atspirties tašku atliekant prognozių analizę, atliekant analizę ir teikiant rekomendacijas dėl projektų rinkinio plėtojimo, galimo mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerysčių formato, įgyvendinimo, stebėsenos ir laipsniško užbaigimo, o jį vykdant bus remiamasi visapusiška kriterijų sistema, grindžiama Programos „Europos horizontas“ reglamento III priedu.

5 straipsnis

Misijos

1.  Mokslinių tyrimų ir inovacijų misijos gali būti nustatytos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, Va priede nurodytose misijų srityse.

2.   Kiekvienai misijai įsteigiama misijos valdyba, išskyrus atvejus, kai gali būti naudojamos esamos patariamosios struktūros – tokiu atveju Programos komitetas informuojamas iš anksto. Misijos valdybą sudaro daugiausia 15 nepriklausomų aukšto lygio didelę patirtį turinčių asmenų, įskaitant, kai tikslinga, socialinių ir humanitarinių mokslų ekspertus, iš visos Europos ir už jos ribų, įskaitant atitinkamų galutinių naudotojų atstovus. Misijos valdybos narius skiria Komisija, laikydamasi skaidrios tų narių nustatymo tvarkos, įskaitant atvirą kvietimą pareikšti susidomėjimą. Su Programos komitetu laiku konsultuojamasi dėl narių nustatymo ir atrankos tvarkos, įskaitant taikomus kriterijus. Misijos valdybos narių kadencija trunka ne ilgiau kaip penkerius metus ir gali būti pratęsta vieną kartą.

3.   Misijos valdyba, neturėdama sprendimų priėmimo įgaliojimų, konsultuoja Komisiją dėl:

a)  vienos ar daugiau misijų nustatymo ir koncepcijos atitinkamoje misijos srityje, vadovaujantis [Bendrosios programos reglamento] 7 straipsnio nuostatomis ir jame nustatytais kriterijais;

b)   darbo programų turinio ir jų peržiūros, kai to reikia misijos tikslams pasiekti, prisidedant suinteresuotiesiems subjektams ir, kai aktualu, visuomenei;

c)   su misijomis susijusių projektų rinkinių charakteristikų;

d)   koregavimo veiksmų arba, jei tinkama, nutraukimo, remiantis įgyvendinimo vertinimais pagal apibrėžtus misijos tikslus;

e)  nepriklausomų ekspertų vertintojų atrankos pagal [Bendrosios programos reglamento] 44 straipsnio nuostatas, ekspertų vertintojų instruktavimo ir vertinimo kriterijų bei jų lyginamojo svorio;

f)   pagrindinių sąlygų, padedančių siekti misijos tikslų;

g)   komunikacijos, įskaitant komunikaciją apie misijos vykdymo rezultatus ir pasiekimus;

h)  politikos koordinavimo tarp atitinkamų subjektų skirtingais lygmenimis, visų pirma dėl sinergijos su kitų sričių Sąjungos politika;

i)  svarbiausių veiklos rezultatų rodiklių.

Misijos valdybų konsultacijos skelbiamos viešai.

4.  Kiekvienoje misijos srityje Programos komitetas dalyvauja rengiant misijas bei jų gyvavimo cikle, atsižvelgiant į atitinkamus nacionalinio konteksto klausimus ir galimybes užtikrinti geresnį suderinimą su nacionaliniu lygmeniu vykdoma veikla. Su misijų valdybomis ryšiai palaikomi laiku ir visapusiškai.

5.  11 straipsnyje numatytoje darbo programoje pateikiamos visų strateginiame plane nustatytų misijų koncepcijos, jų projektų rinkinių charakteristikos ir konkrečios nuostatos, kad būtų galima taikyti veiksmingą rinkiniais grindžiamą požiūrį.

6 straipsnis

Europos mokslinių tyrimų taryba

1.  Komisija įsteigia Europos mokslinių tyrimų tarybą (EMTT), kad ji įgyvendintų su EMTT susijusius I veiklos srities „Pažangus mokslas“ veiksmus. Ši EMTT pakeičia Sprendimu C(2013) 1895(10) įsteigtą EMTT.

2.  EMTT sudaro nepriklausoma Mokslo taryba, kaip numatyta 7 straipsnyje, ir tikslinė įgyvendinimo struktūra, kaip numatyta 8 straipsnyje.

3.  EMTT turi pirmininką, kuris renkamas iš vyresniųjų ir tarptautiniu mastu gerbiamų mokslininkų.

Pirmininką ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros, kurioje dalyvauja nepriklausomas tam sudarytas paieškos komitetas. Įdarbinimo procedūrą ir atrinktąjį kandidatą patvirtina Mokslo taryba.

Pirmininkas pirmininkauja Mokslo tarybai, užtikrina vadovavimą ir ryšius su tiksline įgyvendinimo struktūra, taip pat atstovauja jai mokslo pasaulyje.

4.  EMTT veikia vadovaudamasi pagrindiniais mokslinės kompetencijos, atvirojo mokslo, autonomijos, rezultatyvumo, efektyvumo, skaidrumo, atskaitomybės ir mokslinių tyrimų etikos principais. Ji užtikrina pagal Sprendimą .../EB EMTT vykdytų veiksmų tęstinumą.

5.  Vykdant EMTT veiklą, laikantis principo „iš apačios į viršų“ remiami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai, kuriuos visose srityse vykdo mokslinių grupių vadovai ir jų grupės, konkuruojančios Europos lygmeniu, įskaitant pradedančiuosius tyrėjus.

6.  Komisija garantuoja EMTT autonomiją ir neliečiamumą ir užtikrina, kad EMTT pavestos užduotys būtų tinkamai vykdomos.

Komisija užtikrina, kad įgyvendinant EMTT veiksmus būtų vadovaujamasi šio straipsnio 4 dalyje išdėstytais principais ir laikomasi 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos EMTT bendrosios strategijos, kurią nustato Mokslo taryba.

7 straipsnis

EMTT Mokslo taryba

1.  Mokslo tarybą sudaro nepriklausomi nepriekaištingos reputacijos ir atitinkamos patirties turintys mokslininkai, inžinieriai ir mokslo darbuotojai – įvairios geografinės kilmės įvairaus amžiaus grupių moterys ir vyrai, atstovaujantys įvairioms mokslinių tyrimų sritims, – o sprendimus priimantys individualiai, nepriklausomai nuo išorės interesų.

Mokslo tarybos narius skiria Komisija, laikydamasi nepriklausomos ir skaidrios tų narių nustatymo tvarkos, dėl kurios susitarta su Mokslo taryba, įskaitant atviras konsultacijas su mokslo bendruomene ir ataskaitą Europos Parlamentui bei Tarybai.

Jie skiriami ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai, kuri, taikant Mokslo tarybos veiklos nepertraukiamumą turinčią užtikrinti rotacijos sistemą, vieną kartą gali būti pratęsta.

2.  Mokslo taryba tvirtina:

a)  EMTT bendrąją strategiją;

b)  EMTT veiklos įgyvendinimo darbo programą;

c)  tarpusavio vertinimo ir pasiūlymų vertinimo, kuriuo remiantis sprendžiama, kurie pasiūlymai turėtų būti finansuojami, metodus ir procedūras;

d)  jos poziciją klausimais, kurie moksliniu požiūriu gali sustiprinti EMTT pasiekimus ir įtaką ir padidinti atliekamų mokslinių tyrimų kokybę;

e)  elgesio kodeksą, kuriame, inter alia, aptariami interesų konfliktų vengimo klausimai.

Komisija nuo pagal pirmos pastraipos a, c, d ir e punktus nustatytų Mokslo tarybos pozicijų nukrypsta tik tuo atveju, jei mano, kad nesilaikyta šio sprendimo nuostatų. Tokiu atveju Komisija patvirtina priemones, kuriomis užtikrinamas specialiosios programos įgyvendinimo tęstinumas ir jos tikslų įgyvendinimas, ir nurodo klausimus, kurių atveju ji nukrypsta nuo Mokslo tarybos pozicijų, taip pat tai tinkamai pagrindžia.

3.  Mokslo taryba veikia pagal I priedo I veiklos srities 1 skirsnyje išdėstytus įgaliojimus.

4.  Mokslo taryba veikia vien tik ▌dėl EMTT interesų pagal 6 straipsnyje nustatytus principus. Ji veikia nepažeisdama etikos ir sąžiningumo principų, o savo darbą vykdo efektyviai ir kiek įmanoma skaidriau.

8 straipsnis

Tikslinė EMTT įgyvendinimo struktūra

1.  Tikslinė įgyvendinimo struktūra atsako už administracinį įgyvendinimą ir programos vykdymą, kaip aprašyta I priedo I veiklos srities 1.3.2 skirsnyje. Ji padeda Mokslo tarybai vykdyti visas jos užduotis.

2.  Komisija užtikrina, kad tikslinė įgyvendinimo struktūra griežtai, veiksmingai ir tiek, kiek reikia, lanksčiai laikytųsi tik EMTT tikslų ir reikalavimų.

9 straipsnis

Europos inovacijų taryba

1.  Į EIC, kaip nustatyta [Bendrosios programos reglamento] 7a straipsnyje, sudėtį įeina aukšto lygio valdyba (toliau – EIC valdyba), kaip numatyta 10 straipsnyje.

2.   Komisija užtikrina, kad EIC veikla būtų įgyvendinama:

a)  laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, deramai atsižvelgiant į EIC valdybos nuomonę dėl bendrosios EIC strategijos, nurodytos 10 straipsnio 1 dalies a punkte, taip pat kad

b)  dėl to neatsirastų konkurencijos iškraipymų, kurie prieštarautų bendrajam interesui.

3.   EIC mišraus finansavimo valdymo tikslu Komisija taiko netiesioginį valdymą arba, kai tai neįmanoma, gali įsteigti specialiosios paskirties įmonę, kuri būtų valdoma pagal taikytinas atskaitomybės taisykles. Komisija siekia užtikrinti kitų viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų dalyvavimą. Kai tai neįmanoma pradžioje, specialiosios paskirties įmonė bus suformuota taip, kad galėtų pritraukti kitus viešojo ir privačiojo sektorių investuotojus, kad padidėtų Sąjungos įnašo sverto poveikis.

4.   Komisija užtikrina veiksmingą EIC, EIT ir programos „InvestEU“ tarpusavio papildomumą.

10 straipsnis

EIC valdyba

1.  EIC valdyba pataria Komisijai dėl:

a)  III veiklos srities „Novatoriška Europa“ EIC elemento bendrosios strategijos;

b)  darbo programos EIC veiksmams įgyvendinti;

c)  pasiūlymų novatoriškumo bei rizikos profilio ir tinkamos dotacijų, nuosavo kapitalo ir kitų formų EIC programos „Accelerator“ finansavimo pusiausvyros vertinimo kriterijų;

d)  strateginio projektų portfelio nustatymo;

e)  programos vadovų profilio.

2.  Gavusi prašymą EIC valdyba gali teikti rekomendacijas Komisijai:

a)  bet kokiu klausimu, kuris inovacijų požiūriu gali gerinti ir skatinti inovacijų ekosistemas visoje Europoje, padėti siekti EIC elemento tikslų bei didinti jų poveikį ir didinti novatoriškų įmonių gebėjimą diegti savo sprendimus;

b)  dėl to, kaip, bendradarbiaujant su atitinkamomis Komisijos tarnybomis ir, kai tinkama, su nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis ir kitais susijusiais subjektais, pavyzdžiui, EIT valdyba, nustatyti galimas reguliavimo kliūtis, su kuriomis susiduria verslininkai, visų pirma tie, kuriems suteikta parama pagal EIC elementą;

c)  dėl atsirandančių EIC rinkinio technologijų tendencijų, kad remiantis jomis būtų galima priimti programavimo sprendimus dėl kitų specialiosios programos dalių;

d)  dėl konkrečių klausimų, kuriais reikėtų EIC valdybos patarimo, nustatymo.

EIC valdyba veikia siekdama EIC elemento tikslų. Ji veikia nepažeisdama etikos ir sąžiningumo principų, o savo darbą vykdo efektyviai ir skaidriai.

EIC valdyba veikia pagal I priedo III veiklos srities 1 skirsnyje nustatytus įgaliojimus.

3.  EIC valdybą sudaro nuo 15 iki 20 nepriklausomų aukšto lygio asmenų iš įvairių Europos inovacijų ekosistemos dalių, įskaitant verslininkus, įmonių vadovus, investuotojus, viešojo administravimo specialistus ir tyrėjus, įskaitant akademinės bendruomenės ekspertus inovacijų srityje. Ji prisideda prie informavimo veiksmų, o EIC valdybos nariai siekia didinti EIC vardo prestižą.

EIC valdybos narius skiria Komisija, paskelbusi atvirą kvietimą teikti kandidatūras arba pareikšti susidomėjimą, arba ir viena, ir kita, priklausomai nuo to, kas, Komisijos nuomone, yra tinkamiau, taip pat atsižvelgdama į poreikį užtikrinti pusiausvyrą pagal narių patirtį, lytį, amžių ir geografinį pasiskirstymą.

Jie skiriami dvejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta du kartus, taikant paskyrimų rotacijos sistemą (nariai skiriami kas dvejus metus).

4.  EIC valdyba turi pirmininką, kurį skiria Komisija po skaidrios atrankos procedūros. Pirmininkas yra su inovacijų pasauliu susijęs aukšto rango viešas asmuo, gerai išmanantis MTTP klausimus.

Pirmininkas skiriamas ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą.

Pirmininkas pirmininkauja EIC valdybai, rengia jos posėdžius, skiria nariams užduotis ir gali sukurti specialius pogrupius, visų pirma siekiant nustatyti atsirandančias EIC rinkinio technologijų tendencijas. Jis atstovauja EIC inovacijų pasaulyje. Jis taip pat viešina EIC, palaiko ryšius su Komisija ir per atitinkamų programų komitetus, taip pat su valstybėmis narėmis. Kad pirmininkas galėtų vykdyti savo pareigas, Komisija jam teiks administracinę paramą.

5.  Komisija nustato elgesio kodeksą, kuriame, inter alia, aptariama, kaip išvengti interesų konfliktų ir nepažeisti konfidencialumo. Pradėdami eiti pareigas EIC valdybos nariai sutinka laikytis elgesio kodekso.

11 straipsnis

Darbo programos

1.  Programa įgyvendinama vykdant 2 dalyje nurodytas darbo programas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (Finansinio reglamento) (11) 110 straipsnį. Jose nustatomas numatomas poveikis ir jos yra parengiamos laikantis strateginio planavimo proceso, kaip aprašyta šio sprendimo I priede. Komisija reguliariai ir nuo pat pradžių informuoja 12 straipsnyje nurodytą komitetą apie bendrą specialiosios programos netiesioginių veiksmų, įskaitant misijas, įgyvendinimo pažangą, be kita ko, kad sudarytų sąlygas komitetui anksti tinkamai prisidėti prie strateginio planavimo proceso ir rengiant darbo programas, visų pirma dėl misijų.

Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

2.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina atskiras darbo programas, skirtas veiksmams pagal toliau išvardytus elementus, nustatytus šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinti:

a)  EMTT – darbo programą pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą nustato Mokslo taryba, laikydamasi 12 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Komisija nuo Mokslo tarybos sudarytos darbo programos nukrypsta tik tuo atveju, jei mano, kad ji neatitinka šio sprendimo nuostatų. Tuo atveju Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo patvirtina darbo programą, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija tinkamai pagrindžia šią priemonę;

b)  visos veiklos srities „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ veiksmų grupes, programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, mokslinių tyrimų infrastruktūrą, paramą inovacijų ekosistemoms, dalyvių skaičiaus didinimą ir kompetencijos sklaidą, ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos reformavimą ir gerinimą, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

c)  EIC – darbo programa pagal 10 straipsnio 1 dalies b punktą rengiama remiantis EIC valdybos rekomendacija, laikantis 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

d)  JRC – daugiametėje darbo programoje atsižvelgiama į Sprendime 96/282/Euratomas nurodytą JRC valdytojų tarybos nuomonę.

3.  Be Finansinio reglamento 110 straipsnyje nustatyto reikalavimo, šio straipsnio 2 dalyje nurodytose darbo programose atitinkamai nurodoma:

a)  informacija apie kiekvienam veiksmui ir misijai skirtą sumą ir preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis;

b)  dotacijų prioritetai, atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai, skirtingų skyrimo kriterijų lyginamasis svoris ir didžiausia galima visų finansuoti tinkamų sąnaudų finansavimo dalis;

c)  suma, skirta mišriam finansavimui pagal Reglamento ... Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 41–43 straipsnius;

d)  papildomos paramos gavėjams taikomos pareigos pagal Bendrosios programos / dalyvavimo taisyklių reglamento 35 ir 37 straipsnius.

4.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais, laikydamasi 12 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, patvirtina šias priemones:

a)  sprendimą dėl netiesioginių veiksmų finansavimo patvirtinimo, jeigu numatoma Sąjungos įnašo pagal specialiąją programą suma yra lygi 2,5 mln. EUR arba didesnė, išskyrus veiksmus pagal konkretų tikslą „Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT)“; netiesioginių veiksmų 2 veiksmų grupėje finansavimui – sprendimą dėl netiesioginių veiksmų finansavimo patvirtinimo, jeigu numatoma Sąjungos įnašo pagal specialiąją programą suma yra 1 mln. EUR arba didesnė;

b)  sprendimą dėl veiksmų, kuriuos vykdant naudojami žmogaus embrionai ir žmogaus embrionų kamieninės ląstelės, ir veiksmų pagal veiksmų grupę „Civilinė visuomenės sauga“, nurodytą 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje, finansavimo patvirtinimo.

12 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas(12). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Komitetas posėdžiauja įvairios sudėties, kaip nustatyta II priede, priklausomai nuo aptartinos temos.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

4.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

5.  Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

6.  Įgyvendinimo aktų, kurie turi būti priimti pagal 4a straipsnio 3 dalį, atveju, jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

7.  Komisija reguliariai informuoja komitetą apie bendrą specialiosios programos įgyvendinimo pažangą ir laiku teikia jam informaciją apie visus pagal programą „Europos horizontas“ ir jos eksternalizuotas dalis siūlomus arba finansuojamus veiksmus ir elementus, kaip nurodyta III priede, įskaitant išsamią atskirų kvietimų statistikos informaciją ir (arba) analizę.

III SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2013/743/ES panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

14 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis sprendimas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Sprendimą 2013/743/ES, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

Prireikus likusias Sprendimu 2013/743/ES įsteigto komiteto užduotis perima šio sprendimo 12 straipsnyje nurodytas komitetas.

2.  Specialiosios programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimą tarp specialiosios priemonės ir priemonių, patvirtintų pagal ankstesnį Sprendimą 2013/743/ES.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

STRATEGINIS PLANAVIMAS IR PROGRAMOS VEIKLA

Įgyvendinant programą taikomos šios nuostatos.

Strateginis planavimas

Kaip nustatyta 4a straipsnyje, specialiosios programos įgyvendinimas palengvinamas vykdant daugiametį strateginį mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planavimą. Strateginio planavimo procese daugiausia dėmesio skiriama visų pirma veiklos sričiai „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, įskaitant atitinkamą veiklą kitose veiklos srityse ir dalyje „Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas“, taip pat glaudžiai koordinuojant veiksmus ir užtikrinant sinergiją su Reglamentu 294/2008/EB įsteigto EIT ŽIB planavimu.

Strateginio planavimo procese rezultatas nustatomas strateginiame plane, skirtame darbo programos turiniui įgyvendinti.

Strateginio planavimo procesu siekiama:

–  integruotai įgyvendinti programos „Europos horizontas“ lygmens tikslus ir sutelkti dėmesį į poveikį visai programai ir į jos skirtingų veiklos sričių suderinamumą;

–  skatinti programos „Europos horizontas“ ir kitų Sąjungos programų, įskaitant [sanglaudos fondus] ir Euratomo programą, sinergiją ir taip tapti mokslinių tyrimų ir inovacijų atskaitos tašku visoms susijusioms ES biudžeto programoms ir su finansavimu nesusijusioms priemonėms; ▌

–  padėti formuoti atitinkamų apimamų sričių ES politiką ir ją įgyvendinti, taip pat papildyti politikos vystymą ir įgyvendinimą valstybėse narėse;

–  mažinti pastangų susiskaidymą ir vengti finansavimo galimybių dubliavimosi ir sutapimo;

–  sudaryti sąlygas susieti Jungtinio tyrimų centro tiesioginius mokslinių tyrimų veiksmus su kitais pagal šią programą remiamais veiksmais, įskaitant rezultatų ir duomenų panaudojimą politikos reikmėms;

–  užtikrinti subalansuotą ir platų požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas visose plėtojimo etapuose, kai neapsiribojama tik mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų skatinimu, naujų produktų procesų ir paslaugų kūrimu žinių ir proveržių mokslo ir technologijų srityje pagrindu, bet taip pat įtraukiamas dabartinių technologijų pritaikymas naujoms reikmėms ir nuolatinis tobulinimas, taip pat su technologijomis nesusijusios ir socialinės inovacijos;

–  užtikrinti sistemingą, tarpdisciplininį, įvairius sektorius ir įvairias politikos sritis apimantį požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų galima spręsti uždavinius, kartu sudarant palankias sąlygas kurtis naujoms konkurencingoms įmonėms ir pramonės šakoms, skatinant konkurenciją, privačiojo sektoriaus investicijas ir vidaus rinkoje išsaugant vienodas sąlygas.

KITA PROGRAMOS VEIKLA

Veiklos srityse „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ ir „Novatoriška Europa“ mokslinius tyrimus ir inovacijas papildo veikla, glaudžiai susijusi su galutiniais naudotojais ir rinka, pvz., demonstravimas, bandymai arba koncepcijos pagrindimas, tačiau ši veikla neapima komercializacijos veiklos, kuri nenumatyta mokslinių tyrimų ir inovacijų etape. Taip pat numatoma remti į paklausą orientuotą veiklą, kurią vykdant būtų paspartintas įvairių inovacijų diegimas ir sklaida. Dėmesys skiriamas neįpareigojantiems kvietimams teikti pasiūlymus.

Pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“, kuri grindžiama patirtimi, įgyta įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, socialiniai ir humanitariniai mokslai visapusiškai integruojami į visas veiksmų grupes, įskaitant specialią ir siauro profilio veiklą. Atitinkamai su jūrų ir jūrininkystės sričių moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusi veikla įgyvendinama strategiškai ir integruotai, vadovaujantis ES integruota jūrų politika, bendra žuvininkystės politika ir tarptautiniais įsipareigojimais.

Veikla, vykdoma pagal ateities ir besiformuojančių technologijų (ABT) pavyzdines iniciatyvas, susijusias su grafenu, žmogaus smegenų projektu ir kvantinėmis technologijomis, kurios remiamos pagal programą „Horizontas 2020“, bus toliau remiama pagal programą „Europos horizontas“ skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, numatytus darbo programoje. Pagal programos „Horizontas 2020“ ABT pavyzdinių iniciatyvų dalį remiami parengiamieji veiksmai bus naudingi pagal programą „Europos horizontas“ vykdomo strateginio planavimo procese ir suteiks informacijos dirbant misijų, bendro finansavimo ir (arba) bendro programavimo partnerysčių ir įprastinių kvietimų teikti pasiūlymus srityse.

Dialogai su ES tarptautiniais partneriais mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo srityje bei politikos dialogai su pagrindiniais pasaulio regionais labai padeda sistemingai nustatyti bendradarbiavimo galimybes, o pagal šalis ir (arba) regionus diferencijuotas bendradarbiavimas padeda nustatyti prioritetus. Toliau bus iš anksto konsultuojamasi su patariamąja struktūra, susijusia su EMTE.

Sklaida ir informavimas

Pagal programą „Europos horizontas“ bus teikiama tikslinė parama atvirai prieigai prie mokslinių publikacijų, mokslo informacijos šaltinių ir kitų duomenų šaltinių. Platinimo ir žinių skleidimo veiksmai taip pat bus remiami bendradarbiaujant su kitomis ES programomis, be kita ko, grupuojant rezultatus ir duomenis ir sudarant jų rinkinius pagal kalbas ir formatus tikslinėms auditorijoms ir piliečių, pramonės, viešojo administravimo institucijų, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės organizacijų ir politikos formuotojų tinklams. Tuo tikslu įgyvendinant programą „Europos horizontas“ gali būti naudojamasi pažangiomis technologijomis ir duomenų analizės priemonėmis.

Tinkama parama bus teikiama mechanizmams, kurie apie programą informuoja potencialius pareiškėjus (pvz., nacionaliniams informacijos centrams).

Komisija taip pat įgyvendins su programa „Europos horizontas“ susijusią informavimo ir komunikacijos veiklą, siekdama plačiau paskelbti, kad rezultatai buvo gauti pasinaudojant ES lėšomis. Be to, tokiomis priemonėmis kaip publikacijos, ryšiai su žiniasklaida, renginiai, mokslo informacijos šaltiniai, duomenų bazės, daugiakanalės platformos, svetainės ar tikslinis socialinių tinklų panaudojimas bus siekiama geriau informuoti visuomenę apie mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą ir platesnį ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį ir aktualumą. Pagal programą „Europos horizontas“ parama taip pat bus teikiama paramos gavėjams, kad jie galėtų plačiąją visuomenę informuoti apie savo darbą ir jo poveikį.

Rezultatų panaudojimas ir pritaikymas rinkoje

Komisija nustatys visapusiškas priemones programos „Europos horizontas“ rezultatams ir sukurtoms žinioms panaudoti. Tai paspartins jų naudojimą siekiant juos plačiai pritaikyti rinkoje ir sustiprins programos poveikį.

Komisija sistemingai nustatys ir registruos pagal programą vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus ir nieko nediskriminuodama šiuos rezultatus ir sukurtas žinias perduos arba skleis pramonei, visų dydžių įmonėms, viešojo administravimo institucijoms, akademinei bendruomenei, pilietinės visuomenės organizacijoms ir politikos formuotojams, kad kuo labiau padidėtų programos Europos pridėtinė vertė.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Didesnio poveikio bus pasiekta derinant veiksmus su kitomis pasaulio šalimis ir regionais, dedant daugiau pastangų tarptautinio bendradarbiavimo srityje. Remiantis abipusės naudos principu, partneriai visame pasaulyje bus kviečiami prisidėti prie ES dedamų pastangų, kurios yra neatsiejamos įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis remiami ES veiksmai siekiant tvarumo, didesnės kompetencijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bei konkurencingumo.

Bendrais tarptautiniais veiksmais bus užtikrintas efektyvus pasaulinių visuomenės uždavinių sprendimas ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas, galimybė pasitelkti geriausius pasaulio talentus, kompetenciją ir naudotis geriausiais ištekliais, taip pat didesnė novatoriškų sprendimų pasiūla ir paklausa.

Vertinimo darbo metodikos

Vertinimo procese naudojantis aukštos kokybės nepriklausoma ekspertine patirtimi visi suinteresuotieji subjektai, bendruomenės ir interesų atstovai yra skatinami aktyviau dalyvauti programoje – tai būtina sąlyga siekiant užtikrinti finansuojamos veiklos kokybę ir aktualumą.

Komisija arba finansavimo įstaiga užtikrins proceso nešališkumą ir vengs interesų konfliktų pagal Finansinio reglamento 61 straipsnį. Ji taip pat siekia užtikrinti vertinimo komitetų, ekspertų ir patariamųjų grupių sudėčių geografinę įvairovę.

Išimties tvarka, kai tai pagrįsta poreikiu paskirti geriausius turimus ekspertus ir (arba) kai kvalifikuotų ekspertų sąrašas yra ribotas, nepriklausomi ekspertai, talkinantys vertinimo komitetui ar esantys jo nariais, gali vertinti konkrečius pasiūlymus, dėl kurių jie yra deklaravę galimai turintys interesų. Šiuo atveju Komisija arba finansavimo įstaiga imasi visų būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų vertinimo proceso sąžiningumą. Vertinimo procesas bus atitinkamai valdomas, įskaitant etapą, kurio metu tarpusavyje bendraus įvairūs ekspertai. Nustatydamas, kurie pasiūlymai yra tinkami finansuoti, vertinimo komitetas atsižvelgs į konkrečias aplinkybes.

I VEIKLOS SRITIS

PAŽANGUS MOKSLAS

Mokslo, ekonominė, socialinė ir kultūrinė pažanga visomis savo formomis priklauso nuo tinkamos pažangių tyrėjų pasiūlos; siekio užtikrinti proveržį bandant suprasti ir įgyti žinias visais lygmenimis; pasaulinio lygio priemonių, reikalingų tam pasiekti, įskaitant moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtas fizines ir žinių infrastruktūras, taip pat priemones, kuriomis žinios (atvirasis mokslas), metodikos ir įgūdžiai būtų atvirai platinami ir jais būtų dalijamasi.

Pasauliniu mastu moderniausių inovacijų užtikrinimas yra susijęs su atvirojo ir pažangaus mokslo pasiekimais. Mokslinės ir technologinės paradigmos pokyčiai gali būti pagrindiniai našumo augimo, konkurencingumo, gerovės, darnaus vystymosi ir socialinės pažangos veiksniai. Tokie paradigmos pokyčiai istoriškai atsiranda iš viešojo sektoriaus mokslinės bazės, o tik po to tampa pamatu visiškai naujoms pramonės šakoms bei sektoriams ir visapusiškai visuomenės pažangai.

Viešosios investicijos į mokslinius tyrimus, ypač vykdomus universitetuose, valstybinėse mokslinių tyrimų institucijose (VMTI) ir mokslinių tyrimų įstaigose, dažnai yra susijusios su ilgalaikiais ir rizikingesniais moksliniais tyrimais bei papildo privačiojo sektoriaus veiklą. Be to, jas vykdant formuojami labai kompetentingi žmogiškieji ištekliai, atsiranda praktinės žinios ir patirtis, naujos mokslinės priemonės ir metodikos, taip pat kuriami tinklai, kuriais perduodamos naujausios žinios.

Europos mokslas ir Europos tyrėjai pirmavo ir toliau pirmauja daugelyje sričių. Tačiau šios padėties negalime laikyti savaime suprantama. Prie iššūkių, kuriuos tradiciškai meta tokios šalys kaip JAV, dabar prisideda tokios ekonomikos gigantės kaip Kinija ir Indija, visų pirma neseniai pradėjusios intensyviai kurti pramonę pasaulio šalys, taip pat visos šalys, kurių vyriausybės pripažįsta, kad investicijų į mokslinius tyrimus grąža yra įvairialypė ir gausi.

1.  EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ TARYBA (EMTT)

1.1.   Paaiškinimas

Nors ES ir toliau išleidžia daugiausiai mokslinių publikacijų pasaulyje, ▌ji turi pagal savo dydį palyginti nedaug pasaulinio lygio kompetencijos centrų ir didelėse srityse demonstruoja vidutiniškus ir prastus veiklos rezultatus. Palyginti su JAV ir šiuo metu tam tikru mastu su Kinija, ES vadovaujasi paskirstytos kompetencijos modeliu, kurį taikant ištekliai paskirstomi didesniam skaičiui tyrėjų ir mokslinių tyrimų institucijų. Sukūrus patrauklias sąlygas geriausiems tyrėjams, Europai bus lengviau tapti patrauklesne pasauliniu mastu konkuruojant dėl mokslinių talentų.

Pasaulio mokslinių tyrimų aplinka labai kinta, o dėl didėjančio besivystančių šalių, visų pirma Kinijos, kurios plečia mokslinę veiklą, skaičiaus, traukos centrų joje vis daugiau. Nors 2000 m. beveik du trečdaliai pasaulio išlaidų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai išleista ES ir JAV, iki 2013 m. ši dalis sumažėjo daugiau nei perpus.

EMTT remia geriausius tyrėjus, įskaitant talentingus neseniai savo karjerą pradėjusius tyrėjus, skirdama jiems lankstų, ilgalaikį finansavimą, kad jie galėtų vykdyti novatoriškus didelio pelno ir (arba) didelės rizikos mokslinius tyrimus ir tai darytų daugiausia Europoje. Ji veikia autonomiškai, vadovaujama nepriklausomos Mokslo tarybos, kurią sudaro geriausios reputacijos bei tinkamos kompetencijos įvairūs mokslininkai, inžinieriai ir mokslo specialistai. EMTT gali pritraukti daugiau talentų ir idėjų, negu būtų įmanoma pagal bet kurią nacionalinę sistemą, ir stiprina kompetenciją taip, kad tarpusavyje konkuruotų geriausi tyrėjai ir geriausios idėjos.

EMTT finansuojami mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai, kaip paaiškėjo, turi nemažą tiesioginį poveikį pažangai mažai tirtose srityse ir atveria kelią naujiems ir dažnai netikėtiems moksliniams bei technologiniams rezultatams ir naujoms mokslinių tyrimų sritims. Savo ruožtu iš to atsiranda visiškai naujų idėjų, kurios skatina inovacijas ir verslo išradingumą ir sprendžia visuomenės uždavinius. EMTT taip pat turi reikšmingą struktūrinį poveikį: ne tik tiesiogiai finansuoja tyrėjus ir veiksmus, bet ir kelia Europos mokslinių tyrimų sistemos kokybę. EMTT finansuojamų projektų ir tyrėjų tikslas įkvepiantis – atlikti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus Europoje, didinti jos žinomumą, paversti Europą patrauklesne darbo vieta ir bendradarbiavimo partnere geriausiems pasaulio tyrėjams. Prestižas, susijęs su EMTT dotacijų gavėjų priėmimu, didina konkurenciją tarp Europos universitetų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų, kas pasiūlys patraukliausias sąlygas geriausiems tyrėjams, ir ji gali netiesiogiai padėti toms organizacijoms įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei imtis reformų.

EMTT finansuoja santykinai nedidelę visų Europos mokslinių tyrimų procentinę dalį, tačiau jos pasiektas mokslinis poveikis yra ▌didelis. EMTT remiami mokslinių tyrimų darbai yra vidutiniškai cituojami panašiu mastu kaip ir prestižiškiausių pasaulio universitetų vykdomų mokslinių tyrimų darbai. Palyginti su pasaulio didžiausiais mokslinių tyrimų finansuotojais, EMTT yra itin rezultatyvi mokslinių tyrimų srityje. EMTT finansuoja daug mažai tirtų sričių, įskaitant sparčiai besirandančias naujas sritis, mokslinių tyrimų, kurie buvo cituojami daugiausiai. Nors EMTT finansavimas yra orientuotas į mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus, jį suteikus užregistruota daug patentų.

Taigi, yra neginčijamų įrodymų, kad EMTT per kvietimus teikti pasiūlymus pritraukia ir finansuoja pažangius tyrėjus, o įgyvendinant EMTT veiksmus visame pasaulyje naujose srityse gaunama daug pačių reikšmingiausių ir didelį poveikį darančių mokslinių tyrimų rezultatų, kurie skatina proveržį ir didelę pažangą. EMTT dotacijų gavėjų darbas taip pat yra labai tarpdalykinis, todėl EMTT dotacijų gavėjai bendradarbiauja tarptautiniu mastu ir atvirai skelbia savo rezultatus visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant socialinius mokslus, mokslinius tyrimus meno ir humanitarinių mokslų srityje.

Taip pat jau yra duomenų, kad dėl stipraus poveikio reitingams atsiranda ilgesnio laikotarpio EMTT dotacijų poveikis jų gavėjų karjerai, aukštos kvalifikacijos pripažintų tyrėjų ir mokslo daktarų ▌rengimui, Europos mokslinių tyrimų matomumo visame pasaulyje didinimui ir prestižo augimui bei nacionalinėms mokslinių tyrimų sistemoms. Šis poveikis ypač vertingas taikant ES paskirstytos kompetencijos modelį, nes EMTT finansavimo gavimas gali būti laikomas kur kas tikslesniu mokslinių tyrimų kokybės rodikliu nei pripažinimas pagal institucijų statusą ir gali jį pakeisti. Tai suteikia galimybę ambicingiems asmenims, institucijoms, regionams ir šalims imtis iniciatyvos ir didinti mokslinių tyrimų matomumą srityse, kuriose jie yra ypač stiprūs.

1.2.  Intervencijos sritys

1.2.1.  Mažai tirtų sričių moksliniai tyrimai

Tikimasi, kad EMTT finansuojamais moksliniais tyrimais bus skatinama pažanga mažai tirtose srityse, bus leidžiami aukščiausios kokybės moksliniai leidiniai, kad būtų pasiekti didelį visuomeninį ir ekonominį poveikį galintys padaryti mokslinių tyrimų rezultatai, o EMTT visoje ES, Europoje ir tarptautiniu mastu nustatys aiškų ir įkvepiantį tikslą mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų srityje. Kad ES taptų patrauklesne aplinka geriausiems pasaulio mokslininkams, EMTT sieks apčiuopiamai padidinti ES dalį tarp 1 proc. pasaulio dažniausiai cituojamų publikacijų ir padidinti jos finansuojamų pažangių tyrėjų, įskaitant tyrėjus ne iš Europos, skaičių.

EMTT finansavimas teikiamas pagal toliau išvardytus nusistovėjusius principus. Mokslinė kompetencija yra vienintelis kriterijus, pagal kurį teikiamos EMTT dotacijos. EMTT veikia pagal principą „iš apačios į viršų“ be iš anksto nustatytų prioritetų.

Bendros kryptys

–  ilgalaikis finansavimas, skirtas bet kokio amžiaus ir bet kurios lyties iš bet kurios pasaulio šalies mokslinių grupių vadovų ir jų mokslinių tyrimų grupių pažangioms idėjoms remti, kad šie galėtų vykdyti novatoriškus didelio pelno ir (arba) didelės rizikos mokslinius tyrimus;

–  sudaryti sąlygas pradedantiesiems ir neseniai karjerą pradėjusiems pažangių idėjų turintiems tyrėjams pradėti veikti kaip nepriklausomiems mokslinių tyrimų srities vadovams jiems suteikiant atitinkamą paramą lemiamu etapu, kai jie kuria arba vienija savo pačių mokslinių tyrimų grupę arba programą;

–  nauji darbo metodai mokslo pasaulyje, įskaitant atvirojo mokslo požiūrį, kurie galėtų paskatinti pasiekti proveržį užtikrinančius rezultatus ir sudaryti palankesnes sąlygas finansuojamų mokslinių tyrimų komerciniam ir socialiniam potencialui inovacijų srityje;

–  dalijimasis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais su regioninėmis ir nacionalinėmis mokslinių tyrimų finansavimo agentūromis ir sąsajų su kitomis bendrosios programos dalimis, visų pirma programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, kūrimas siekiant skatinti pažangių tyrėjų rėmimą;

–  didinti Europoje atliekamų mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų žinomumą ir EMTT programų matomumą tyrėjams visoje Europoje ir tarptautiniu mastu.

1.3.  Įgyvendinimas

1.3.1.  Mokslo taryba

Mokslo taryba užtikrina veiklos kokybę moksliniu požiūriu ir turi visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansuotinų mokslinių tyrimų rūšių.

Įgyvendindama bendrąją programą ir vykdydama savo užduotis, kaip nurodyta 7 straipsnyje, Mokslo taryba:

1)  Mokslinė strategija:

–  atsižvelgdama į mokslo galimybes ir Europos mokslo poreikius, nustatys bendrą EMTT mokslinę strategiją;

–  vadovaudamasi savo moksline strategija nustatys darbo programą ir parengs EMTT rėmimo priemonių rinkinį;

–  vadovaudamasi savo moksline strategija sukurs būtinas tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas, įskaitant informavimo veiklą, kad EMTT taptų geriau žinomai geriausiems tyrėjams iš kitų pasaulio šalių.

2)  Mokslinis valdymas, stebėsena ir kokybės kontrolė:

–  užtikrins pasaulinio lygio tarpusavio vertinimo sistemą, pagrįstą moksline kompetencija ir visiškai skaidriu, sąžiningu ir nešališku pasiūlymų nagrinėjimu, nustatydama pozicijas dėl kvietimų teikti pasiūlymus įgyvendinimo ir administravimo, vertinimo kriterijų, tarpusavio vertinimo procesų, įskaitant ekspertų atranką, tarpusavio vertinimo bei pasiūlymų vertinimo metodų ir reikiamų įgyvendinimo taisyklių bei gairių, kuriomis remiantis, prižiūrint Mokslo tarybai, bus sprendžiama, kurie pasiūlymai turėtų būti finansuojami;

–  vykdant EMTT mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiksmus, ekspertai skiriami remiantis EMTT mokslo tarybos pasiūlymu;

–  užtikrins, kad EMTT dotacijos būtų įgyvendinamos pagal paprastas, skaidrias procedūras, kurias taikant daugiausia dėmesio būtų skiriama kompetencijai, būtų skatinama iniciatyva, o lankstumas būtų derinamas su atskaitomybe, nuolat vykdant veiklos ir įgyvendinimo kokybės stebėseną;

–  peržiūrės ir vertins EMTT pasiekimus ir EMTT finansuojamų mokslinių tyrimų kokybę bei poveikį ir atitinkamai teiks rekomendacijas ir gaires dėl taisomųjų ar būsimų veiksmų;

–  nustatys pozicijas bet kuriuo kitu klausimu, turinčiu įtakos EMTT veiklos rezultatams bei poveikiui ir vykdomų mokslinių tyrimų kokybei.

3)  Komunikacija ir platinimas:

–  didins EMTT žinomumą ir matomumą visame pasaulyje vykdydama komunikacijos ir informavimo veiklą, įskaitant mokslines konferencijas, kad populiarintų EMTT veiklą bei laimėjimus ir EMTT finansuojamų projektų rezultatus mokslo bendruomenėje, tarp pagrindinių suinteresuotųjų subjektų ir plačiojoje visuomenėje;

–  prireikus konsultuosis su mokslo, inžinerijos ir akademine bendruomene, regioninėmis bei nacionalinėmis mokslinių tyrimų finansavimo agentūromis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis;

–  reguliariai informuos Komisiją apie savo veiklą.

Mokslo tarybos nariams už jų atliekamas užduotis atlyginama honoraru ir, kai tinkama, kompensuojamos jų kelionės ir gyvenimo išlaidos.

Kadencijos metu EMTT pirmininko gyvenamoji vieta bus Briuselyje ir didžiąją dalį savo darbo laiko(13) jis skirs EMTT reikalams. Jam skiriamo atlyginimo dydis atitiks Komisijos aukščiausio lygio vadovų atlyginimo dydį, o tikslinė įgyvendinimo struktūra jam teiks reikiamą paramą, kad jis galėtų vykdyti savo funkcijas.

Mokslo taryba iš savo narių išsirenka tris pirmininko pavaduotojus, kurie padeda pirmininkui vykdyti su atstovavimu ir darbo organizavimu susijusias užduotis. Jie taip pat gali būti vadinami EMTT vicepirmininkais.

Šiems trims pirmininko pavaduotojams bus teikiama parama, kad tuose institutuose, kuriuose jie dirba, būtų užtikrinta tinkama vietos administracinė pagalba.

1.3.2.  Tikslinė įgyvendinimo struktūra

Tikslinė įgyvendinimo struktūra bus atsakinga už visus programos administracinio įgyvendinimo ir vykdymo aspektus, kaip numatyta EMTT darbo programoje. Ji visų pirma vykdys vertinimo procedūras, tarpusavio vertinimą ir atrankos procesą, vadovaudamasi Mokslo tarybos nustatyta strategija, ir užtikrins finansinį ir mokslinį dotacijų valdymą. Tikslinė įgyvendinimo struktūra padės Mokslo tarybai atlikti visas pirmiau nurodytas jos užduotis, įskaitant mokslinės strategijos rengimą, veiklos stebėseną, EMTT veiklos rezultatų peržiūrą ir vertinimą, informavimo ir komunikacijos veiklą, suteiks prieigą prie jos turimų reikiamų dokumentų bei duomenų ir nuolat informuos Mokslo tarybą apie savo veiklą.

Siekiant užtikrinti veiksmingą ryšių palaikymą su tiksline įgyvendinimo struktūra strategijos ir veiklos klausimais, Mokslo tarybos vadovybė ir tikslinės įgyvendinimo struktūros direktorius reguliariai rengs koordinavimo posėdžius.

EMTT valdymą atliks šiuo tikslu įdarbintas personalas, įskaitant, kai reikia, pareigūnus iš ES institucijų, ir šis valdymas apims tik realius administracinius poreikius, kad būtų užtikrintas stabilumas ir tęstinumas, kurių reikia siekiant užtikrinti veiksmingą administravimą.

1.3.3.  Komisijos vaidmuo

Vykdydama 6, 7 ir 8 straipsniuose nustatytas pareigas ir su biudžeto vykdymu susijusias savo pareigas, Komisija:

–  užtikrins Mokslo tarybos tęstinumą ir sudėties atnaujinimą ir teiks paramą nuolatiniam Atrankos komitetui būsimų Mokslo tarybos narių atrankai;

–  užtikrins tikslinės įgyvendinimo struktūros tęstinumą ir užduočių bei pareigų pavedimą jai, atsižvelgdama į Mokslo tarybos nuomonę;

–  užtikrins, kad tikslinė įgyvendinimo struktūra vykdytų visas savo užduotis ir pareigas;

–  paskirs tikslinės įgyvendinimo struktūros direktorių ir vadovaujančius asmenis, atsižvelgdama į Mokslo tarybos nuomonę;

–  užtikrins, kad būtų laiku priimta darbo programa, pozicijos dėl įgyvendinimo metodikos ir būtinos įgyvendinimo taisyklės, įskaitant EMTT paraiškų pateikimo taisykles ir EMTT pavyzdinį susitarimą dėl dotacijos, atsižvelgdama į Mokslo tarybos pozicijas;

–  reguliariai ir laiku informuos ir konsultuos programos komitetą dėl EMTT veiklos įgyvendinimo;

–  būdama atsakinga už visapusį bendrosios mokslinių tyrimų programos įgyvendinimą, stebės tikslinę įgyvendinimo struktūrą ir vertins jos veiklos rezultatus.

2.  PROGRAMA „MARIE SKŁODOWSKOS-CURIE VEIKSMAI“ (MSCV)

2.1.  Paaiškinimas

Europai reikia aukštos kvalifikacijos ir atsparios žmogiškojo kapitalo bazės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kuri galėtų lengvai prisitaikyti prie dabartinių ir būsimų iššūkių, pvz., didelių demografinių pokyčių Europoje, ir rasti jiems tvarius sprendimus. Siekdami užtikrinti kompetenciją, tyrėjai turi būti judūs, bendradarbiauti ir skleisti žinias po įvairias šalis, sektorius ir disciplinas, įgyti tinkamą žinių ir įgūdžių derinį, kad galėtų spręsti visuomenės uždavinius ir remti inovacijas.

Europa turi didelį mokslinį potencialą – maždaug 1,8 mln. tyrėjų dirba tūkstančiuose universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir ▌įmonių. Tačiau numatoma, kad iki 2027 m. ES turės parengti ir įdarbinti bent 1 mln. naujų tyrėjų, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus, susijusius su didesnėmis investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Toks poreikis ypač stipriai jaučiamas neakademiniuose sektoriuose (pavyzdžiui, pramonės ir verslo sektoriuje, įskaitant MVĮ, vyriausybėse, pilietinės visuomenės organizacijose, kultūros institucijose, ligoninėse ir t. t.). Siekiant patenkinti šį tinkamai parengtų naujų tyrėjų poreikį būtina, kad bendradarbiautų įvairūs sektoriai. ES privalo labiau stengtis skatinti daugiau jaunų moterų ir vyrų siekti karjeros mokslinių tyrimų srityje, būti įtraukesnė ir skatinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, pritraukti tyrėjus iš trečiųjų šalių, išlaikyti savo pačios tyrėjus ir susigrąžinti į Europą kitose šalyse dirbančius Europos tyrėjus. Be to, siekiant plačiau skleisti kompetenciją, visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje (EMTE) būtina dar labiau gerinti tyrėjų darbo sąlygas. Šiuo požiūriu reikia stipresnių ryšių, ypač su Europos švietimo erdve, Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) ir Europos socialiniu fondu (ESF+).

Kadangi šie uždaviniai yra sisteminiai ir jiems spręsti reikalingos tarpvalstybinės pastangos, jų geriausia imtis ES lygmeniu.

Įgyvendinant programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCV) dėmesys skiriamas pažangiems moksliniams tyrimams, kurie vykdomi tik pagal principą „iš apačios į viršų“; pagal ją galima vykdyti bet kokios srities mokslinius tyrimus ir inovacijas nuo fundamentinių mokslinių tyrimų iki įsisavinimo rinkoje ir inovacijų paslaugų. Ji apima ir mokslinių tyrimų sritis, kurioms taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis (Euratomas). Jei kiltų konkretūs poreikiai ir atsirastų papildomų finansavimo šaltinių, pagal MSCV programą galima siekti sukurti sąsajas su tam tikra veikla, susijusia su specialiais uždaviniais (įskaitant nustatytas misijas), konkrečių rūšių mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijomis arba geografinėmis vietovėmis, siekiant tenkinti kintančius Europos poreikius įgūdžių, mokslinių tyrimų mokymo, karjeros raidos ir dalijimosi žiniomis srityse.

MSCV yra pagrindinė ES lygmens priemonė, skirta tyrėjams pritraukti į Europą iš trečiųjų šalių – tuo ji labai padeda vykdyti pasaulinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Esama įrodymų, kad MSCV ne tik daro teigiamą poveikį asmenims, organizacijoms ir sisteminiu lygmeniu, bet ir duoda didelio poveikio ir proveržį skatinančius mokslinių tyrimų rezultatus, kartu reikšmingai prisidedant prie visuomeninių ir strateginių uždavinių įgyvendinimo. Kaip rodo Nobelio premijos laureatų, kurie anksčiau buvo MSCV stipendininkai arba darbo vadovai, skaičius, ilgalaikės investicijos į žmones atsiperka.

Mokslinių tyrimų srityje skatindama pasaulinę konkurenciją tarp mokslininkų ir tarp priimančiųjų organizacijų iš akademinio ir neakademinio sektorių, taip pat įvairiose šalyse, sektoriuose ir disciplinose padėdama kurti kokybiškas žinias ir jomis dalytis, MSCV ypač prisideda prie darbotvarkės „Darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos“, Visuotinės ES strategijos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.

MSCV padeda užtikrinti didesnį EMTE efektyvumą, konkurencingumą ir patrauklumą pasauliniu mastu. Šie tikslai pasiekiami dėmesį skiriant naujos kartos aukštos kvalifikacijos tyrėjams ir teikiant paramą naujiems talentams visoje ES ir už jos ribų, įskaitant jų skatinimą pereiti prie kitų programos elementų, pavyzdžiui, EMTT ir EIT; skatinant naujų žinių ir idėjų sklaidą ir taikymą Europos politikoje, ekonomikoje ir visuomenėje, inter alia, gerinant mokslinę komunikaciją ir visuomenės informavimo priemones; lengvinant bendradarbiavimą tarp mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų ir skelbiant leidinius, vadovaujantis atvirojo mokslo ir duomenų surandamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio panaudojimo (FAIR) principais; taip pat užtikrinant didelį struktūrinį poveikį Europos mokslinių tyrimų erdvei, skatinant atverti darbo rinką ir nustatant kokybiško mokymo, patrauklių darbo sąlygų ir atviro, skaidraus bei nuopelnais grindžiamo įdarbinimo standartus visiems tyrėjams, vadovaujantis Europos mokslininkų chartija ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksu.

2.2.  Intervencijos sritys

2.2.1.  Mokslo pažangumo puoselėjimas skatinant tyrėjų judumą tarp šalių, sektorių ir disciplinų

ES privalo išlikti pažangių mokslinių tyrimų etalonine vieta ir todėl toliau būti patraukli patiems perspektyviausiems tiek Europos, tiek ne Europos tyrėjams visuose jų karjeros etapuose. Tai galima pasiekti sudarant sąlygas tyrėjams ir su moksliniais tyrimais susijusiems darbuotojams judėti tarp šalių, sektorių ir disciplinų ir bendradarbiauti tarp jų, tokiu būdu pasinaudojant kokybiško mokymo ir karjeros galimybėmis. Taip bus sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti karjerą tiek akademiniame, tiek kituose sektoriuose ir bus skatinama versli veikla.

Bendros kryptys

–  judumo Europoje ar už jos ribų patirtis geriausiems ar perspektyviausiems tyrėjams, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kad būtų vykdomi pažangūs moksliniai tyrimai ir plėtojami jų įgūdžiai, taip pat karjera ir plečiamas jų tinklas tiek akademiniame, tiek kituose sektoriuose (įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūrą).

2.2.2.  Naujų įgūdžių skatinimas itin kokybiškai rengiant tyrėjus

ES reikia stiprios, atsparios ir kūrybingos žmogiškųjų išteklių bazės, kurioje būtų tinkamas įgūdžių, reikalingų būsimiems darbo rinkos poreikiams patenkinti, inovacijoms kurti, žinioms ir idėjoms paversti produktais ir paslaugomis derinys siekiant ekonominės ir socialinės naudos. Tai gali būti pasiekta rengiant tyrėjus toliau kelti savo pagrindinę kompetenciją mokslinių tyrimų srityje ir tobulinti savo perduodamus įgūdžius, pvz., kūrybišką, atsakingą, visuomenei atvirą ir verslų požiūrį ir sąmoningumą darnaus vystymosi klausimais. Tokiu būdu jiems bus sudarytos sąlygos spręsti esamus ir būsimus visuotinius uždavinius, gerinti savo karjeros perspektyvas ir didinti potencialą inovacijų srityje.

Bendros kryptys

–  mokymo programos, padėsiančios tyrėjams išsiugdyti įvairių įgūdžių, susijusių su esamais ir būsimais visuotiniais uždaviniais.

2.2.3.  Žmogiškųjų išteklių ir įgūdžių plėtojimo stiprinimas visoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje

Siekiant puoselėti kompetenciją, skatinti bendradarbiavimą tarp mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų ir sukurti teigiamą struktūrinį poveikį, visoje EMTE reikia pradėti taikyti aukštos kokybės mokymo ir mentorystės standartus, sudaryti geras darbo sąlygas ir efektyvias tyrėjų karjeros galimybes. Jei tikslinga ir pateisinama tyrimu, parama tyrėjams, kad jie galėtų grįžti į savo kilmės šalį Sąjungoje ir į Sąjungą, teikiama atsižvelgiant į esamas bendras kryptis. Tai padės modernizuoti arba patobulinti mokslinių tyrimų mokymo programas ir sistemas, taip pat didinti institucijų patrauklumą visame pasaulyje.

Bendros kryptys

–  mokymo programos, kuriomis skatinama kompetencija ir skleidžiama geriausia praktika įvairiose institucijose, mokslinių tyrimų infrastruktūros objektuose ir mokslinių tyrimų bei inovacijų sistemose;

–  tarpdalykinis bendradarbiavimas, žinių kūrimas ir sklaida Europos Sąjungoje ir dalyvaujant trečiosioms šalims.

2.2.4.  Sinergijos gerinimas ir palankesnių sąlygų jai sudarymas

Mokslinių tyrimų bei inovacijų sistemų ir programų sinergiją ES, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis reikia dar labiau sustiprinti. Tai visų pirma galima pasiekti užtikrinant sinergiją ▌, papildomumą su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis, tokiomis kaip Europos inovacijos ir technologijos institutas (EITI), ir kitomis ES programomis, pirmiausia „Erasmus“ ir „ESF+“, be kita ko, taikant pažangumo ženklą.

Bendros kryptys

–  mokymo programos ir panašios karjeros raidos mokslinių tyrimų srityje iniciatyvos, remiamos papildomaisiais viešais ar privačiais finansavimo šaltiniais regioniniu, nacionaliniu ar ES lygmenimis.

2.2.5.  Visuomenės informavimo skatinimas

Visoje ES ir už jos ribų reikia daugiau informuoti apie programos veiklą ir siekti didesnio tyrėjų pripažinimo visuomenėje, kad padidėtų MSCV matomumas visame pasaulyje, pagerėtų supratimas apie tyrėjų darbo poveikį piliečių kasdieniam gyvenimui, o jaunimas būtų paskatintas pradėti karjerą mokslinių tyrimų srityje. Tai galima pasiekti dirbant pagal atvirojo mokslo principą, kuriuo siekiama geriau platinti, panaudoti ir skleisti žinias bei praktikos pavyzdžius. Piliečių mokslas taip pat galėtų būti vertingas.

Bendros kryptys

–  visuomenės informavimo iniciatyvos, kuriomis skatinamas susidomėjimas karjera mokslinių tyrimų srityje, ypač tarp jaunų įvairios padėties žmonių;

–  populiarinimo veikla, kuria siekiama pasaulio mastu didinti MSCV prestižą, matomumą ir žinomumą apie ją;

–  žinių sklaida ir grupavimas vykdant įvairius projektus siejantį bendradarbiavimą, vykdant nacionalinių informacijos centrų projektus ir kitokią tinklaveikos veiklą, pvz., teikiant paslaugas absolventams.

3.  MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRA

3.1.  Paaiškinimas

Moderniausios mokslinių tyrimų infrastruktūros teikia pagrindines paslaugas mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenėms, atlikdamos svarbų vaidmenį plečiant žinių ribas ir dedant pagrindą mokslinių tyrimų ir inovacijų indėliui, susijusiam su visuotinių uždavinių sprendimu ir pramonės konkurencingumu. Mokslinių tyrimų infrastruktūroms teikiama parama ES lygmeniu padeda sušvelninti esamą padėtį, kai daugeliu atveju nacionalinės ir regioninės mokslinių tyrimų infrastruktūros ir mokslinė kompetencija yra išsklaidytos, ir taip stiprina EMTE, taip pat didina žinių judėjimą tarp uždarų centrų. Mokslo pažanga vis labiau priklauso nuo mokslinių tyrimų infrastruktūrų ir pramonės, kuri, remdamasi naujomis bazinėmis didelio poveikio technologijomis ir kitomis naujomis technologijomis kuria būtinas priemones, bendradarbiavimo.

Bendras tikslas yra aprūpinti Europą pasaulinio lygio tvaria mokslinių tyrimų infrastruktūra, kuri būtų atvira ir prieinama visiems tyrėjams Europoje ir už jos ribų, ir visapusiškai panaudoti jos potencialą mokslinei pažangai ir inovacijoms. Pagrindiniai tikslai yra mažinti mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos susiskaidymą, vengiant pastangų dubliavimo ir geriau koordinuoti mokslinių tyrimų infrastruktūros struktūrą, plėtojimą, prieinamumą ir naudojimą, įskaitant ERPF finansuojamas struktūras. Labai svarbu didinti galimybes visiems Europos tyrėjams atvirai naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūra ir, inter alia, naudojantis Europos atvirojo mokslo debesija (EOSC) didinti prieigą prie skaitmeninių mokslinių tyrimų išteklių, konkrečiai skatinant atvirojo mokslo ir atvirųjų duomenų metodų taikymą.

Taip pat svarbu didinti mokslinių tyrimų infrastruktūrų ilgalaikį tvarumą, nes jos paprastai veikia kelis dešimtmečius, todėl turėtų rengti planus, kaip užtikrinti nepertraukiamą ir nuolatinę paramą.

ES taip pat reikia reaguoti į spartų pasaulinės konkurencijos dėl talentų didėjimą pritraukiant trečiųjų šalių tyrėjus dirbti Europos pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Europos pramonės konkurencingumo ir inovacijų pajėgumų didinimas taip pat yra svarbus tikslas, kurį įgyvendinant remiamos svarbiausios technologijos ir paslaugos, aktualios mokslinių tyrimų infrastruktūroms ir jų naudotojams, taip gerinant sąlygas teikti novatoriškus sprendimus.

Buvusios bendrosios programos labai padėjo našiau ir veiksmingiau naudoti nacionalines mokslinių tyrimų infrastruktūras, be to, kartu su Europos strateginiu mokslinių tyrimų infrastruktūros forumu (ESFRI) buvo suformuluotas nuoseklus ir strategiškas požiūris į visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos formavimą. Taikant šį strateginį požiūrį buvo pasiekta akivaizdžios naudos – be kita ko, buvo sumažintas veiksmų dubliavimas, ištekliai naudoti iš esmės efektyviau, taip pat standartizuoti procesai ir procedūros. Mokslinių tyrimų judumas atlieka svarbų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūra, todėl reikia apsvarstyti sinergijos su nacionalinėmis ir Europos judumo programomis galimybę.

ES remiama veikla bus kuriama pridėtinė vertė: konsoliduojant ir optimizuojant esamą mokslinių tyrimų infrastruktūros aplinką Europoje, kartu dedant pastangas kurti naują europinės svarbos ir poveikio mokslinių tyrimų infrastruktūrą; užtikrinant panašias mokslinių tyrimų infrastruktūrų grupes bendrai spręsti strateginius klausimus, darančius poveikį naudotojų bendruomenėms; sukuriant Europos atvirojo mokslo debesiją (EOSC), kaip veiksmingą, lanksčią ir tvarią duomenimis pagrįstų mokslinių tyrimų aplinką; tarpusavyje sujungiant nacionalinius ir regioninius mokslinių tyrimų ir švietimo tinklus, gerinant ir užsitikrinant didelio našumo tinklų infrastruktūrą labai dideliems duomenų kiekiams bei prieigą prie skaitmeninių išteklių tarpvalstybiniu mastu ir aprėpiant įvairias sritis; skatinant visos Europos mastu aprėpti pasiskirsčiusias mokslinių tyrimų infrastruktūras, taip pat sudaryti sąlygas palyginti mokslinių tyrimų duomenis tarp šalių, pvz., socialinių ir humanitarinių mokslų ir aplinkos srityse; skatinant mokslinių tyrimų infrastruktūrų sąveikumą; intensyvinant ir stiprinant aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių žinių perdavimą ir mokymą; skatinant visoje programoje „Europos horizontas“ naudoti esamas visos Europos pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūras ir, kai aktualu, jas atnaujinant; įveikiant kliūtis, trukdančias geriausioms mokslinių tyrimų grupėms Europoje naudotis geriausiomis mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugomis; puoselėjant mokslinių tyrimų infrastruktūros potencialą inovacijų srityje, dėmesį pirmiausia skiriant technologinei plėtrai, bendram inovacijų kūrimui ir didesniam mokslinių tyrimų infrastruktūros panaudojimui pramonėje.

Taip pat reikia stiprinti tarptautinį ES mokslinių tyrimų infrastruktūrų aspektą, skatinant glaudesnį bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais ir tarptautinį dalyvavimą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrose siekiant abipusės naudos.

Ši veikla padės įgyvendinti įvairius darnaus vystymosi tikslus, pvz.: 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 7-ąjį DVT – netarši energija už prieinamą kainą; 9-ąjį DVT – pramonės inovacijos ir infrastruktūra; 13-ąjį DVT – veiksmai klimato kaitos srityje.

3.2.  Intervencijos sritys

3.2.1.  Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų aplinkos konsolidavimas ir plėtojimas

ESFRI nurodytų mokslinių tyrimų infrastruktūrų ir kitų visos Europos svarbos pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrų sukūrimas, veikimas ir ilgalaikis tvarumas labai svarbūs ES siekiant užtikrinti pirmaujančią poziciją mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų srityje, tyrėjų mokymą ir jų kvalifikacijos kėlimą, žinių kūrimą bei panaudojimą ir jos pramonės sričių konkurencingumą.

Europos atvirojo mokslo debesija turėtų tapti veiksmingu ir visapusišku mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugų teikimo kanalu ir Europos mokslinių tyrimų bendruomenėms turėtų teikti naujos kartos duomenų paslaugas, skirtas dideliam mokslinių duomenų kiekiui rinkti, saugoti, tvarkyti (pvz., analitinės, modeliavimo, vizualizavimo paslaugos) ir jais dalytis pagal FAIR principus. Europos atvirojo mokslo debesija taip pat turėtų suteikti tyrėjams Europoje prieigą prie daugumos duomenų, sukurtų ir surinktų mokslinių tyrimų infrastruktūrose, ir prie itin našaus skaičiavimo (INS) bei eksalygmens išteklių, įskaitant išteklius, diegiamus Europos duomenų infrastruktūroje (EDI)(14).

Visos Europos mokslinių tyrimų ir švietimo tinklas bus sujungtas ir juo bus suteikta nuotolinė prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūrų ir mokslinių tyrimų išteklių užtikrinant jungiamąjį ryšį tarp universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir mokslinių tyrimų bei inovacijų bendruomenių ES lygmeniu, taip pat tarptautinius ryšius su kitais partnerių tinklais visame pasaulyje.

Bendros kryptys

–  visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros gyvavimo ciklas kuriant naujas mokslinių tyrimų infrastruktūras; jų parengiamasis ir įgyvendinimo etapas, jų veikla ankstyvajame etape kartu naudojant kitus finansavimo šaltinius, jei mokslinių tyrimų infrastruktūros remiamos iš struktūrinių fondų, taip pat mokslinių tyrimų infrastruktūros ekosistemos konsolidavimas ir optimizavimas racionalizuojant ESFRI gairių ir kitų visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros stebėsenos praktiką ir sudarant palankesnes sąlygas visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų paslaugų sutartims, raidai, susijungimams, visos Europos aprėpimui ar visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų veiklos nutraukimui;

–  Europos atvirojo mokslo debesija, įskaitant: galimybę plėsti prieigos kanalą ir jo tvarumą; bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir asocijuotosiomis šalimis, veiksmingą Europos, nacionalinių, regioninių ir institucinių išteklių telkimą; jos techninę ir politinę raidą, siekiant tenkinti naujus mokslinių tyrimų poreikius ir reikalavimus (pvz., neskelbtinų duomenų rinkinių naudojimas, integruotoji privatumo apsauga); duomenų sąveikumą ir atitiktį FAIR principams; plačią naudotojų bazę;

–  visos Europos mokslinių tyrimų ir švietimo tinklas, kuriuo grindžiama Europos atvirojo mokslo debesija ir Europos duomenų infrastruktūra (EDI) ir sudaromos palankios sąlygos itin našiam skaičiavimui ir (arba) duomenų paslaugoms debesija pagrįstoje aplinkoje, kurioje galima apdoroti labai didelius duomenų rinkinius ir vykdyti labai didelius skaičiavimo procesus.

3.2.2.  Mokslinių tyrimų infrastruktūrų atvėrimas, integravimas ir susiejimas

Mokslinių tyrimų aplinka pagerės, visiems Europos tyrėjams užtikrinus galimybę naudotis svarbiausiomis tarptautinėmis, nacionalinėmis ir regioninėmis mokslinių tyrimų infrastruktūromis, taip pat pagal poreikį integravus jų paslaugas siekiant suderinti prieigos sąlygas, tobulinti ir plėsti paslaugų teikimą ir novatoriškais veiksmais skatinti bendrąją aukštųjų technologijų komponentų ir pažangių paslaugų plėtojimo strategiją.

Bendros kryptys

–  tinklai, jungiantys nacionalinius ir regioninius mokslinių tyrimų infrastruktūrų finansuotojus bendro tarptautinės tyrėjų prieigos finansavimo tikslais;

–  visos Europos, nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklai, kuriuose sprendžiami visuotiniai uždaviniai, susiję su prieigos suteikimu tyrėjams, taip pat mokslinių tyrimų infrastruktūros paslaugų derinimu ir tobulinimu.

3.2.2a  Mokslinių tyrimų infrastruktūrų potencialas inovacijų srityje ir veikla inovacijų bei mokymo srityse

Siekiant skatinti inovacijas tiek pačiose mokslinių tyrimų infrastruktūrose, tiek pramonės šakose, bus skatinimas MTTP ir pramonės bendradarbiavimas, kad būtų plėtojami Sąjungos pajėgumai ir pramoninio tiekimo aukštųjų technologijų ▌, pavyzdžiui, mokslinės matavimo aparatūros, srityse paklausa ▌. Be to, bus skatinamas mokslinių tyrimų infrastruktūrų, pvz., eksperimentinių bandymų įrenginių ar mokslu grindžiamų centrų, naudojimas pramonės sektoriuje. Siekiant plėtoti ir panaudoti mokslinių tyrimų infrastruktūras prireiks atitinkamų jų valdytojų, tyrėjų, inžinierių, technikų, taip pat naudotojų įgūdžių. Šiuo tikslu Sąjungos finansavimu bus remiamas visai Europai svarbią mokslinių tyrimų infrastruktūrą valdančio ir ją eksploatuojančio personalo mokymas, objektų darbuotojų mainai bei keitimasis geriausia patirtimi ir pakankamų žmogiškųjų išteklių užtikrinimas pagrindinėse disciplinose, įskaitant specialiųjų mokymo programų rengimą. Bus skatinama sinergija su programa „Marijos Sklodovskos-Kiuri veiksmai“.

Bendros kryptys

–  mokslinių tyrimų infrastruktūrų integruoti tinklai, skirti bendrai technologinės plėtros ir priemonių strategijai ir (arba) veiksmų gairėms rengti ir įgyvendinti;

–  visai Europai svarbią mokslinių tyrimų infrastruktūrą valdančio ir ją eksploatuojančio personalo mokymas.

3.2.2b  Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas

Parama yra reikalinga tam, kad politikos formuotojai, finansavimo įstaigos arba patariamosios grupės, pvz., ESFRI, būtų pasirengę kurti ir įgyvendinti nuoseklią, tvarią ir ilgalaikę Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategiją.

Panašiai, sudarant sąlygas strateginiam tarptautiniam bendradarbiavimui sustiprės Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų tarptautinė pozicija: bus užtikrinta jos tinklaveika, sąveikumas ir pasiekiamumas pasaulyje.

Bendros kryptys

–  mokslinių tyrimų infrastruktūrų tyrimas, stebėsena ir vertinimas ES lygmeniu, taip pat politikos tyrimai, komunikacijos ir mokymo veiksmai, mokslinių tyrimų infrastruktūrų strateginio tarptautinio bendradarbiavimo veiksmai ir konkreti atitinkamų politikos ir patariamųjų organų veikla.

II VEIKLOS SRITIS

PASAULINIAI UŽDAVINIAI IR EUROPOS PRAMONĖS KONKURENCINGUMAS

▌ ES susiduria su daug uždavinių, iš kurių kai kurie yra taip pat ir pasauliniai uždaviniai. Problemos yra didelės ir labai sudėtingos, jas reikia spręsti kartu ir skirti tinkamų, reikiamai apmokytų ir kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, atitinkamų finansinių išteklių ir proporcingų pastangų, kad būtų surasti sprendimai. Būtent šiose srityse ES turi bendradarbiauti veikdama sumaniai, lanksčiai ir išvien, siekdama naudos ir gerovės visiems mūsų piliečiams.

Didesnio poveikio galima pasiekti derinant veiksmus su kitomis pasaulio valstybėmis ir regionais vykdant ▌tarptautinį bendradarbiavimą pagal Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarime nurodytas kryptis. Remiantis abipusės naudos principu, partneriai visame pasaulyje bus kviečiami prisijungti prie ES veiksmų ir tapti neatsiejamais dalyviais mokslinių tyrimų ir inovacijų siekiant darnaus vystymosi srityje.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra pagrindiniai tvaraus ir integracinio augimo ir technologijų ir pramonės konkurencingumo varikliai ▌. Jie padės rasti šiandienos problemų ir rytojaus problemų sprendimus siekiant neigiamą ir pavojingą tendenciją, pagal kurią šiuo metu ekonomikos vystymasis siejamas su didėjančiu gamtos išteklių naudojimu ir aštrėjančiais socialiniais iššūkiais, kuo greičiau pakeisti į priešingą ▌. Taip iššūkiai taps naujomis verslo galimybėmis ir greitai bus suteikta naudos visuomenei.

ES gaus naudos kaip žinių, technologijų ir pramonės šakų naudotoja ir kūrėja, parodydama, kaip gali veikti ir vystytis šiuolaikinė pramoninė, tvari, įtrauki, kūrybinga, atspari, atvira ir demokratinė visuomenė ir ekonomika. Bus skatinami ir palaikomi ryškėjantys ekonominiai, aplinkos ir socialiniai būsimos tvarios ▌ekonomikos pavyzdžiai bet kurioje šių sričių: sveikata ir gerovė visiems; atsparios, kūrybingos ir įtraukios ▌visuomenės; civilinės saugos sustiprintos visuomenės; prieinama netarši energetika ir judumas; skaitmeninė ekonomika ir visuomenė; tarpdalykinė ir kūrybiška pramonė; su kosmosu susiję, jūrų ar sausumos sprendimai; gerai veikianti bioekonomika, įskaitant maisto ir mitybos sprendimus; tvarus gamtos išteklių naudojimas, aplinkos apsauga, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, visais šiais veiksmais kuriant gerovę Europoje ir siūlant geresnės kokybės darbo vietas. Ypač svarbus bus pramonės pertvarkymas, taip pat ES novatoriškų pramonės vertės grandinių plėtojimas.

Naujos technologijos daro poveikį faktiškai visoms politikos sritims. Kiekvienos atskiros technologijos atveju dažnai dera socialinės ir ekonominės galimybės, valdymo veiksmingumo, kokybės ir tobulinimo galimybės, taip pat poveikis užimtumo ir švietimo srityse, tačiau esama ir rizikos, susijusios su saugumu, privatumu ir etika. Todėl technologijų politikos atveju būtinai reikia apsvarstyti visus interesus, įvairiems sektoriams bendradarbiauti tarpusavyje ir suformuluoti strategiją.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos pagal šią programos „Europos horizontas“ veiklos sritį suskirstyti į integruotas, diversifikuotas plačias veiklos grupes. Investicijos yra nukreiptos ne į sektorius, o į sisteminius mūsų visuomenės ir ekonomikos pokyčius tvarumo linkme. To bus pasiekta, tik jeigu visi privatūs ir viešieji subjektai kartu dalyvaujant projektuojant ir kuriant mokslinius tyrimus ir inovacijas, suburiant galutinius naudotojus, mokslininkus, technologus, gamintojus, novatorius, įmones, pedagogus, politikos formuotojus, piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas. Todėl nė viena veiksmų grupė nėra skirta tik vienai veikėjų grupei, o kiekviena veikla bus vykdoma visų pirma įgyvendinant bendrus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, atrinktus remiantis konkurencingais kvietimais teikti pasiūlymus.

Be to, kad bus sprendžiami pasauliniai uždaviniai, vykdant veiklą veiksmų grupėse taip pat bus plėtojamos ir taikomos ▌bazinės didelio poveikio ir naujos technologijos (skaitmeninės ar neskaitmeninės) – tai yra bendros strategijos siekiant skatinti ES pirmavimą pramonės ir socialinėje srityse dalis. Kai tinkama, tam bus naudojami ES kosmoso duomenys ir paslaugos. Visus technologinės parengties lygius iki 8 lygio aprėps ši programos „Europos horizontas“ veiklos sritis nedarant poveikio Sąjungos konkurencijos teisei.

Veiksmais bus kuriamos naujos žinios ir kuriami technologiniai ir netechnologiniai sprendimai, technologijos perkeliamos iš laboratorijų į rinką ir kuriamos taikomosios programos, įskaitant bandomąsias linijas ir parodomuosius pavyzdžius, taip pat veiksmai apims priemones, kuriomis skatinamas panaudojimas rinkoje ir didinami privačiojo sektoriaus įsipareigojimai, taip pat standartizavimo veiklos paskatas Sąjungoje. Reikia sutelkti Europos tyrėjų ir pramonės subjektų kritinę masę, kad pasitelkiant technologijas būtų sukurtos pasaulyje pirmaujančios ekosistemos, apimančios pažangiausių technologijų infrastruktūrą, pavyzdžiui, bandymo tikslais. Bus užtikrinama kuo didesnė sinergija su kitomis programos „Europos horizontas“ dalimis ir Europos inovacijos ir technologijos institutu, taip pat su kitomis programomis.

Veiksmų grupės paskatins greitą pirmų tokio pobūdžio inovacijų ES diegimą įgyvendindamos įvairiausių rūšių įterptinę veiklą, įskaitant komunikaciją, sklaidą ir rezultatų naudojimą, standartizavimą ir netechnologinių inovacijų ir novatoriškų paslaugų teikimo mechanizmų rėmimą, ir padėdamos sukurti inovacijoms palankias visuomenines, reguliavimo ir rinkos sąlygas, pvz., inovacijų sandorius. Bus sudarytos novatoriškų sprendimų, surastų vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmus, projektų grandinės, skirtos viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams, taip pat kitoms svarbioms ES ir nacionalinėms ar regioninėms programoms. Šioje perspektyvoje bus plėtojama sinergija su trečiąja programos „Europos horizontas“ veiklos sritimi.

Lyčių lygybė yra itin svarbus veiksnys siekiant tvaraus ekonomikos augimo. Todėl yra svarbu integruoti lyčių aspektą sprendžiant visus pasaulinius uždavinius.

1.  VEIKSMŲ GRUPĖ „SVEIKATA“

1.1.  Paaiškinimas

ES socialinių teisių ramsčiu užtikrinama, kad visi turėtų teisę laiku gauti įperkamą, profilaktinę ir gydomąją sveikatos priežiūrą, kuri būtų saugi ir kokybiška. Tai pabrėžia ES įsipareigojimą, susijusį su JT darnaus vystymosi tikslais: iki 2030 m. visoms amžiaus grupėms užtikrinti visiems prieinamą sveikatos priežiūrą nė vieno nepaliekant nuošalyje, ir išvengiant mirčių, kurių galima išvengti.

Sveika populiacija yra labai svarbi stabiliai, tvariai ir įtraukiai visuomenei, o laimėjimai sveikatos srityje yra itin svarbūs mažinant skurdą, sprendžiant su Europos visuomenės senėjimu susijusias problemas, skatinant socialinę pažangą ir klestėjimą ir didinant ekonomikos augimą. EBPO duomenimis, 10 proc. pailgėjusi gyvenimo trukmė siejama su metiniu 0,3–0,4 proc. ekonomikos augimu. Nuo ES įsteigimo, pasiekus milžiniškų laimėjimų jos žmonių gyvenimo kokybės, aplinkos, švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos srityse, ES gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 12 metų. 2015 m. bendra tikėtina gyvenimo trukmė gimimo momentu ES buvo 80,6 metų, o visame pasaulyje – 71,4 metų. Pastaraisiais metais ES ji kasmet ilgėjo vidutiniškai 3 mėnesius. Be šių laimėjimų, pastebimi socialinio pobūdžio ir su lytimi susiję gyvenimo trukmės skirtumai tarp konkrečių grupių ir Europos šalių.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos sveikatos priežiūros srityje atliko svarbų vaidmenį ne tik šiuo požiūriu, bet ir didinant našumą ir gerinant kokybę sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriuje. Tačiau ES ir toliau susiduria su naujomis, vėl atsirandančiomis ar įsisenėjusiomis problemomis, kurios kelia grėsmę jos piliečiams ir visuomenės sveikatai, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų tvarumui, taip pat sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriaus konkurencingumui. Pagrindiniai ES sveikatos srities iššūkiai, be kita ko, yra: sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir įperkamumas; efektyvaus sveikatinimo ir ligų prevencijos trūkumas; neužkrečiamųjų ligų atsiradimas; padidėjęs vėžinių susirgimų atvejų skaičius; sergamumo psichikos ligomis didėjimas; plintantis atsparumas antimikrobiniams vaistams ir infekcijos epidemijų atsiradimas; padidėjusi aplinkos tarša; išliekantys sveikatos netolygumai tarp šalių ir jų viduje, darantys neproporcingą poveikį palankių sąlygų neturintiems ar pažeidžiamame gyvenimo etape esantiems asmenims; rizikos sveikatai, įskaitant su skurdu susijusius aspektus, nustatymas, supratimas, kontrolė, prevencija ir mažinimas sparčiai kintančioje visuomeninėje, miesto, kaimo ir gamtinėje aplinkoje; demografiniai pokyčiai, įskaitant su senėjimu susijusias problemas ir didėjančios Europos sveikatos apsaugos sistemų išlaidos bei didėjantis spaudimas Europos sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriui išlikti konkurencingam besivystančių pasaulinių rinkos dalyvių atžvilgiu sveikatos srities inovacijų srityje ir tokias inovacijas kuriant. Be to, dėl abejonių dėl skiepijimosi gali sumažėti imunizacijos aprėptis kai kuriose gyventojų grupėse.

Šie sveikatos srities iššūkiai yra sudėtingi, tarpusavyje susiję ir pasaulinio pobūdžio, todėl jų imtis reikia bendradarbiaujant daugiadalykiu, techniniu ir netechniniu, įvairių sektorių ir tarptautiniu mastu. Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla bus sukurti glaudūs ryšiai tarp mokslo atradimų, klinikinių, transliacinių (angl. translational) epidemiologinių, etinių, aplinkos, sociekonominių mokslinių tyrimų ir su norminiais mokslais. Bus vykdoma veikla srityse, kuriose nėra patenkinti klinikiniai poreikiai, pavyzdžiui, retųjų ir sunkiai gydomų ligų atvejais (vėžiniai susirgimai, kaip antai vaikų ir plaučių vėžys). Ją vykdant bus pasitelkti akademinės bendruomenės, specialistų, reguliavimo įstaigų ir pramonės sektoriaus įgūdžiai ir bus skatinamas jų bendradarbiavimas su sveikatos ir socialinėmis tarnybomis, pacientais, politikos formuotojais ir piliečiais, siekiant daryti sverto poveikį viešajam finansavimui ir siekiant užtikrinti rezultatų panaudojimą klinikinėje praktikoje bei sveikatos priežiūros sistemose, atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją, susijusią su jų sveikatos sistemų organizavimu ir finansavimu. Bus visapusiškai pasinaudota mažai tirtų genomikos ir kitų įvairių „-omikos“ sričių moksliniais tyrimais, taip pat laipsnišku individualizuotosios medicinos metodų, aktualių gydant įvairias neužkrečiamąsias ligas, diegimu, ir skaitmeninimu sveikatos priežiūros ir slaugos srityje.

Moksliniais tyrimais ir inovacijomis bus skatinamas strateginis bendradarbiavimas ES ir tarptautiniu lygmenimis, siekiant sutelkti ekspertines žinias, pajėgumus ir išteklius, kurių reikia norint pasiekti aprėptį, spartą ir masto ekonomiją, taip pat pasinaudoti sinergija, išvengti pastangų dubliavimo ir dalytis numatoma nauda ir susijusia finansine rizika. Turi būti skatinama mokslinių tyrimų ir inovacijų sveikatos srityje pagal programą „Europos horizontas“ sinergija, visų pirma su „Europos socialinio fondo +“ sveikatos kryptimi.

Skaitmeniniai sprendimai sveikatos priežiūros srityje suteikė daug galimybių spręsti slaugos paslaugų problemas ir kitas kylančias problemas, susijusias su visuomenės senėjimu. Turėtų būti visapusiškai pasinaudota galimybėmis, kurias gali suteikti skaitmeninimas sveikatos priežiūros ir slaugos srityje, nesukeliant pavojaus teisei į privatumą ir duomenų apsaugą. Kuriami skaitmeniniai įtaisai ir programinė įranga, skirti diagnostikai, gydymui ir tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pacientams patiems valdyti savo ligas, įskaitant lėtines ligas. Skaitmeninės technologijos taip pat vis dažniau naudojamos rengimo ir švietimo medicinos srityje tikslais ir siekiant, kad pacientai ir kiti sveikatos priežiūros paslaugų vartotojai turėtų prieigą prie sveikatos informacijos, galėtų ja dalytis ir ją kurti.

Įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, skirtą šiai visuotinei problemai spręsti, bus sukurta žinių bazė, bus naudojamasi esamomis žiniomis ir technologijomis, bus stiprinami ir kuriami gebėjimai mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir rengiami sprendimai, kurių reikia efektyvesniam sveikatinimui, integruotai ligų prevencijai, jų diagnozavimui, stebėsenai, gydymui, reabilitacijai ir išgydymui, taip pat (ilgalaikei ir palaikomajai) slaugai. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtos rekomendacijos dėl veiksmų ir pateiktos atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams. Pagerėjus rezultatams sveikatos priežiūros srityje savo ruožtu padidės gerovė ir pailgės tikėtina gyvenimo trukmė, padaugės gyvenančiųjų sveikai ir aktyviai, pagerės gyvenimo kokybė ir našumas, pailgės gyvenimo esant sveikam trukmė, o sveikatos priežiūros ir slaugos sistemos taps tvaresnės. Laikantis reglamento 14 ir 15 straipsnių ir ES pagrindinių teisių chartijos, ypatingas dėmesys bus skiriamas etikos, žmogaus orumo apsaugos, lyties ir etniniams aspektams ir palankių sąlygų neturinčių ir pažeidžiamų asmenų poreikiams.

Sprendžiant pagrindinius sveikatos srities uždavinius bus padedama įgyvendinti ES įsipareigojimą dėl Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir įsipareigojimus, susijusius su kitomis JT organizacijomis ir tarptautinėmis iniciatyvomis, įskaitant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) visuotines strategijas ir veiksmų planus. Taip sprendžiant pagrindines sveikatos srities problemas kartu bus įgyvendinami ES politikos tikslai ir strategijos, ypač ES socialinių teisių ramstis, ES bendroji skaitmeninė rinka, ES direktyva dėl sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse, Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas, taip pat kiti ES reguliavimo dokumentai.

Ši veikla tiesiogiai padės įgyvendinti toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 13-ąjį DVT – klimato politika.

1.2.  Intervencijos priemonių sritys

1.2.1.  Sveikata visą gyvenimą

Pažeidžiamame gyvenimo etape (perinatalinis laikotarpis, gimimas, kūdikystė, vaikystė, paauglystė, nėštumas, branda ir vėlyvasis suaugusiojo amžius) esantys asmenys, įskaitant neįgalius ar sužalojimus patyrusius asmenis, turi specialių sveikatos poreikių, kuriems reikia geresnio supratimo ir specialiai pritaikytų sprendimų, atsižvelgiant į lyties ir etikos aspektus. Tokiu būdu bus galima mažinti susijusius sveikatos netolygumus ir gerinti rezultatus sveikatos srityje užtikrinant aktyvumą ir sveiką senėjimą visą gyvenimą, be kita ko, sveikai pradėjus gyvenimą, laikantis sveikos mitybos ir sumažinus psichikos ir fizinių ligų atsiradimo riziką vėlesniame amžiuje. Vykdant prevenciją ir komunikaciją bus atsižvelgiama į konkrečios auditorijos ypatumus.

Bendros kryptys

–  ankstyvojo vystymosi ir senėjimo proceso visą gyvenimą supratimas;

–  prenatalinė, naujagimių, motinos, tėvo, kūdikio ir vaiko sveikata bei tėvų, šeimos ir pedagogų vaidmuo;

–  paauglių sveikatos poreikiai, įskaitant veiksnius, turinčius įtakos psichikos sveikatai;

–  negalios ir sužalojimų poveikis sveikatai;

–  moksliniai tyrimai siekiant planuoti, įgyvendinti ir stebėti reabilitaciją visą gyvenimą, visų pirma ankstyvosios individualios reabilitacijos programą, skirtą nuo negalią sukeliančių patologijų kenčiantiems vaikams;

–  sveikas senėjimas, nepriklausomas ir aktyvus gyvenimas, įskaitant vyresnio amžiaus ir (arba) neįgalių žmonių dalyvavimą visuomenės gyvenime;

–  švietimas ir raštingumas, įskaitant skaitmeninį, sveikatos srityje.

1.2.2.  Aplinkos ir socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai

Geriau supratus sveikatos ir rizikos veiksnius, kuriuos lemia socialinė, kultūrinė, ekonominė ir fizinė aplinka žmonių kasdieniame gyvenime ir darbovietėje, įskaitant skaitmeninimo, žmonių judumo (pavyzdžiui, migracijos ir kelionių), taršos, mitybos, klimato kaitos ir kitų aplinkos aspektų poveikį sveikatai, bus galima lengviau nustatyti ir mažinti sveikatai kylančią riziką ir grėsmes ir užkirsti joms kelią; mažinti mirčių ir ligų skaičių dėl cheminių medžiagų ir aplinkos taršos poveikio; remti saugią, aplinkai palankią, sveiką, atsparią ir tvarią gyvenimo ir darbo aplinką; skatinti sveiką gyvenimo būdą ir sveikus vartojimo įpročius; kurti teisingą, įtraukią ir patikimą visuomenę. Tai taip pat bus grindžiama gyventojų kohortiniais tyrimais, žmogaus biologine stebėsena ir epidemiologiniais tyrimais.

Bendros kryptys

–  cheminių medžiagų, teršalų patalpose bei lauke ir kitų streso veiksnių, susijusių su klimato kaita, darbo vieta, gyvensena ar aplinka, pavojaus, poveikio ir pasekmių sveikatai, taip pat kelių stresą sukeliančių veiksnių bendro poveikio vertinimo technologijos ir metodikos;

–  aplinkos, profesiniai, socioekonominiai, kultūriniai, genetiniai ir elgesio veiksniai, darantys poveikį žmonių fizinei ir psichikos sveikatai bei gerovei, taip pat jų tarpusavio ryšiams, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems ir nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms, su amžiumi ir lytimi susijusiems klausimams, kai aktualu, ir įskaitant pastatų projektavimo, gaminių dizaino ir paslaugų koncepcijos poveikį sveikatai;

–  rizikos vertinimas, valdymas ir komunikacija, taikant tarpdalykinius požiūrius, kai aktualu, ir patobulintas priemones, skirtas įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti, įskaitant bandymų su gyvūnais pakaitalus ir alternatyvas;

–  pajėgumai ir infrastruktūra, skirta duomenims apie visus sveikatos veiksnius, įskaitant poveikį žmonėms, saugiai rinkti, dalytis jais, juos naudoti, pakartotinai naudoti ir užtikrinti jų susiejimą su aplinkos sąlygų, gyvensenos, sveikatos būklės ir ligų duomenų bazėmis ES ir tarptautiniu lygmenimis;

–  sveikatinimas ir pirminės profilaktikos intervencijos priemonės, įskaitant profesinius aspektus.

1.2.3.  Neužkrečiamosios ir retos ligos

Neužkrečiamosios ligos, įskaitant vėžį ir retąsias ligas, yra didelė sveikatos ir visuomeninė problema, todėl reikia geresnio jų supratimo ir taksonomijos, taip pat efektyvesnių ▌metodų, įskaitant individualizuotosios medicinos (taip pat vadinamos tiksliąja medicina) metodus, taip pat polimorbidiškumo supratimo.

Bendros kryptys

–  mechanizmų, kurie nulemia neužkrečiamųjų ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, vystymąsi, supratimas;

–  ilgalaikiai gyventojų tyrimai siekiant padėti suprasti sveikatos ir ligų parametrus ir padėti atlikti gyventojų stratifikaciją siekiant prisidėti prie prevencinės medicinos plėtojimo;

–  diagnostinės priemonės ir būdai siekiant anksčiau ir tiksliau nustatyti diagnozę ir laiku pacientui pritaikyti gydymą, kad būtų sudarytos sąlygos ligai lėčiau progresuoti ir (arba) ligos reversijai;

–   profilaktikos ir patikrinimo programos pagal PSO, JT ir ES rekomendacijas arba jas viršijant;

–   integruoti sprendimai, skirti savistabai, sveikatinimui, ligų profilaktikai, lėtinių ligų ir sirgimo vienu metu keliomis ligomis, įskaitant neurodegeneracines ir širdies ir kraujagyslių ligas, valdymas;

–   gydymas, išgydymas ar kitos terapinės intervencijos, įskaitant farmakologinį ir nefarmakologinį gydymą;

–   palaikomoji slauga;

–  sritys, kuriose klinikinis poreikis nėra iš esmės patenkintas, pavyzdžiui, retosios ligos, įskaitant pediatrinius vėžinius susirgimus;

–   intervencijos priemonių ir sprendimų lyginamojo efektyvumo vertinimas, be kita ko, remiantis realiaisiais duomenimis (Real World Data (RWD);

–   su įgyvendinimu susiję moksliniai tyrimai siekiant didinti intervencijos priemones sveikatos srityje ir remti jų panaudojimą sveikatos politikoje ir sistemose;

–  mokslinių tyrimų plėtojimas ir informacijos, slaugos ir gydymo, įskaitant individualizuotąją mediciną, gerinimas retųjų ligų atvejais.

1.2.4.  Infekcinės ligos, įskaitant su skurdu susijusias ligas ir apleistas ligas

Apsaugoti žmones nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai yra itin svarbus visuomenės ir visuotinės sveikatos srities uždavinys, kuriam spręsti reikia efektyvaus tarptautinio bendradarbiavimo ES ir pasaulio mastu. Veikla apims infekcinių ligų, įskaitant su skurdu susijusias ligas ir apleistas ligas, supratimą, profilaktiką, pasirengimą joms, ankstyvąjį nustatymą, remiantis moksliniais tyrimais parengtą reagavimą į jų protrūkius, gydymą ir išgydymą, taip pat antimikrobinio atsparumo (AMR) problemos sprendimą vadovaujantis koncepcija „Viena sveikata“.

Bendros kryptys

–  su infekcija susijusių mechanizmų supratimas;

–  infekcinių ligų, įskaitant gyvūnų žmonėms perduodamas ligas (zoonozę) arba ligas, perduodamas žmonėms iš kitų aplinkos dalių (vandens, dirvožemio, augalų, maisto produktų), atsiradimo ar pakartotino atsiradimo ir paplitimo veiksniai, taip pat klimato kaitos ir ekosistemų raidos poveikis infekcinių ligų dinamikai;

–  infekcinių ligų, su sveikatos priežiūra ir slauga susijusių infekcijų ir su aplinka susijusių veiksnių prognozė, ankstyvas ir greitas nustatymas, kontrolė ir stebėjimas;

–  kova su antimikrobiniu atsparumu, įskaitant epidemiologiją, profilaktiką, diagnozavimą, taip pat naujų antimikrobinių medžiagų ir vakcinų kūrimas;

–  vakcinos, įskaitant vakcinų platformų technologijas, infekcinių ligų, įskaitant sergamumą gretutinėmis ligomis ir susijusias infekcijas, diagnostika, gydymas ir išgydymas;

–  mažos skiepijimosi aprėpties klausimo sprendimas, abejonių dėl skiepijimosi supratimas ir pasitikėjimo skiepijimusi didinimas;

–  efektyvus pasirengimas sveikatos krizėms, reagavimo ir padėties atkūrimo priemonės ir strategijos, kurias įgyvendinant dalyvauja bendruomenės, ir jų koordinavimas regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis;

–  medicininių intervencijos priemonių įgyvendinimo ir panaudojimo klinikinėje praktikoje ir sveikatos priežiūros sistemoje kliūtys;

–  tarpvalstybiniai infekcinių ligų aspektai ir specifiniai iššūkiai mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kaip antai AIDS, tuberkuliozė ir tropinės ligos, įskaitant maliariją, taip pat kiek tai susiję su migracijos srautais ir apskritai su padidėjusiu žmonių judumu.

1.2.5.  Sveikatos priežiūrai ir slaugai skirtos priemonės, technologijos ir skaitmeniniai sprendimai, įskaitant individualizuotąją mediciną

Sveikatos technologijos ir priemonės yra labai svarbios visuomenės sveikatai; jomis reikšmingai prisidėta prie svarbių laimėjimų, pasiektų ES gyvenimo kokybės, žmonių sveikatos priežiūros ir slaugos srityse. Todėl pagrindinis strateginis uždavinys yra sukurti, išplėtoti, pateikti, įgyvendinti ir įvertinti tinkamas, patikimas, saugias, patogias naudoti ir ekonomiškai efektyvias sveikatos priežiūrai ir slaugai skirtas priemones ir technologijas, tinkamai atsižvelgiant į neįgaliųjų ir senėjančios visuomenės poreikius. Tos priemonės ir technologijos apima bazines didelio poveikio technologijas nuo naujų biologinių medžiagų iki biotechnologijų, taip pat pavienių ląstelių metodus, įvairias „-omikas“, sistemų medicinos metodus, dirbtinį intelektą ir kitas skaitmenines technologijas, kurios yra gerokai tobulesnės nei esamos ir kuriomis skatinama konkurencinga ir tvari su sveikatos priežiūra susijusi pramonė, kurioje kuriamos itin vertingos darbo vietos. Europos sveikatos pramonė yra vienas iš svarbiausių ekonomikos sektorių ES, kuriam tenka 3 proc. BVP ir kuriame dirba 1,5 mln. žmonių. Atitinkami suinteresuotieji subjektai turi būti įtraukti kuo anksčiau, taip pat bus atsižvelgta į netechnologinį aspektą, siekiant užtikrinti naujų technologijų, metodikų ir priemonių priimtinumą. Tai apima piliečius, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus ir specialistus.

Bendros kryptys

–  priemonės ir technologijos, taikomos visame sveikatos paslaugų spektre atsižvelgiant į informaciją apie sveikatos būklė, įskaitant bet kokį funkcinį sutrikimą;

–  integruotos priemonės, technologijos, medicinos prietaisai, medicininė vizualizacija, biotechnologijos, nanomedicina ir pažangiosios terapijos (įskaitant ląstelių ir genų terapiją), taip pat skaitmeniniai sprendimai, skirti žmonių sveikatos priežiūrai ir slaugai, įskaitant dirbtinį intelektą, mobiliuosius sprendimus ir nuotolinę sveikatos priežiūrą, kartu sprendžiant, kai aktualu, gamybos išlaidų veiksmingumo klausimus pradiniame etape (kad būtų optimizuotas industrializavimo etapas ir inovacijos potencialas tapti įperkamu medicinos gaminiu);

–  sveikatos priežiūros ir slaugos technologijų ir priemonių bandymas realiomis sąlygomis, įskaitant klinikinius bandymus ir įgyvendinimo mokslinius tyrimus, įskaitant individualizuotąja medicina grindžiamą diagnostiką, didelio masto diegimas, optimizavimas ir inovacinių sprendimų viešieji pirkimai;

–  novatoriški procesai ir paslaugos, skirtos sveikatos priežiūros ir slaugos priemonėms ir technologijoms kurti, gaminti ir greitai pateikti;

–  sveikatos priežiūros ir slaugos priemonių ir technologijų saugumas, veiksmingumas, ekonominis efektyvumas, sąveikumas ir kokybė, taip pat jų etinis, teisinis ir socialinis poveikis, įskaitant socialinio priimtinumo klausimus;

–  norminis mokslas ir standartai, skirti sveikatos priežiūros ir slaugos technologijoms ir priemonėms;

–  sveikatos duomenų tvarkymas, įskaitant duomenų sąveikumą, integravimą, analizės ir vizualizavimo metodus, sprendimų priėmimo procesus, rėmimąsi dirbtiniu intelektu, duomenų gavybą, didžiųjų duomenų technologijas, bioinformatiką ir našiosios kompiuterijos technologijas, siekiant skatinti individualizuotąją mediciną, įskaitant profilaktiką, ir optimizuoti sveikatos raidą.

1.2.6.  Sveikatos priežiūros sistemos

Sveikatos sistemos yra itin svarbi ES socialinių sistemų dalis – 2017 m. sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje dirbo 24 mln. žmonių. Pagrindinis valstybių narių prioritetas – padaryti sveikatos sistemas saugias, apsaugotas, prieinamas visiems, integruotas, ekonomiškai efektyvias, atsparias, tvarias ir patikimas, laiku teikiančias reikiamas paslaugas, taip pat mažinti netolygumus, be kita ko, išnaudojant duomenimis pagrįstų ir skaitmeninių inovacijų potencialą siekiant geresnės sveikatos ir į žmogų orientuotos priežiūros ir remiantis atvira ir saugia Europos duomenų infrastruktūra. Naujos galimybės, kaip antai 5G sistemų diegimas, „skaitmeninių dvynių“ koncepcija ir daiktų internetas, padės paskatinti sveikatos priežiūros ir slaugos srities skaitmeninę transformaciją.

Bendros kryptys

–  žinių bazės, skirtos reformoms Europos ir kitų šalių sveikatos priežiūros sistemose ir politikoje, rėmimas;

–  nauji sveikatos priežiūros ir slaugos modeliai ir metodai, įskaitant individualizuotosios medicinos metodus, valdymą ir organizacinius aspektus, ir galimybės juos perduoti iš vienos šalies (regiono) kitai šaliai (regionui) ar pritaikyti;

–  sveikatos technologijų vertinimo tobulinimas;

–  sveikatos skirtumų raida ir efektyvus politinis atsakas;

–  būsima sveikatos priežiūros sektoriaus darbo jėga ir jos poreikiai, įskaitant skaitmeninius įgūdžius;

–  laiku teikiamos, patikimos ir saugios informacijos apie sveikatą ir sveikatos duomenų, įskaitant elektronines ligos istorijas, naudojimo / pakartotinio naudojimo tobulinimas skiriant deramą dėmesį duomenų apsaugai, įskaitant nuo netinkamo informacijos apie asmens gyvenseną ir sveikatą naudojimo, saugumui, prieinamumui, sąveikumui, standartams, palyginamumui ir vientisumui;

–  sveikatos sistemų atsparumas mažinant krizių poveikį ir siekiant pritaikyti revoliucingąsias inovacijas;

–  sprendimai, skirti piliečių ir pacientų įgalėjimui, savistabai ir ryšiams su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistais, siekiant labiau integruotos priežiūros ir į naudotoją orientuoto požiūrio, kartu atsižvelgiant į vienodas prieigos galimybes;

–  duomenys, informacija, žinios ir geriausios patirties pavyzdžiai, gauti atlikus sveikatos sistemų mokslinius tyrimus ES lygmeniu ir pasaulio mastu, remiantis esamomis žiniomis ir duomenų bazėmis.

2.  VEIKSMŲ GRUPĖ „KULTŪRA, KŪRYBIŠKUMAS IR ĮTRAUKI VISUOMENĖ“

2.1.  Paaiškinimas

ES remia unikalų būdą ekonomikos augimą derinti su darnaus vystymosi tikslais ir socialine politika, aukštu socialinės įtraukties lygiu ir bendromis vertybėmis, kurios apima demokratiją, žmogaus teises, lyčių lygybę ir turtingą įvairovę. Šis modelis nuolat plėtojamas, o jį taikant reikia reaguoti į iššūkius, susijusius, be kita ko, su globalizacija, technologiniais pokyčiais ir besiformuojančia nelygybe.

ES turi skatinti integracinio ir tvaraus augimo modelį, kartu pasinaudodama technologinės pažangos teikiama nauda, didindama pasitikėjimą demokratinio valdymo inovacijomis ir jas skatindama, remdama švietimą, kovodama su nelygybe, nedarbu, marginalizavimu, diskriminacija ir radikalėjimu, užtikrindama žmogaus teises, puoselėdama kultūrinę įvairovę ir Europos kultūros paveldą bei įgalindama piliečius pasitelkus socialines inovacijas. Migracijos valdymas ir migrantų integracija ir toliau išlieka prioritetiniais klausimais. Mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmuo socialinių ir humanitarinių mokslų ir menų srityje, taip pat kultūros ir kūrybos sektoriuose yra labai svarbus sprendžiant šiuos uždavinius ir įgyvendinant ES tikslus. Į visas šios veiksmų grupės intervencijos sritis įtraukti visų pirma socialinių ir humanitarinių mokslų aspektai.

Atsižvelgiant į problemų mastą, sudėtingumą, su santykiais tarp įvairių kartų susijusį ir tarptautinį pobūdį, ES reikia imtis daugialypių veiksmų. Tokius svarbius socialinius, politinius, kultūrinius ir ekonominius klausimus sprendžiant tik nacionaliniu lygmeniu galėtų kilti pavojus, kad ištekliai būtų naudojami neefektyviai ir būtų taikomi nevienalyčiai metodai ir skirtingi žinių ir pajėgumų standartai.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, vykdoma įgyvendinant šį visuotinį uždavinį, bus apskritai derinama su ES prioritetais, susijusiais su demokratiniais pokyčiais; darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos; teisingumas ir pagrindinės teisės; migracijos; glaudesnės ir teisingesnės ekonominės ir pinigų sąjungos; bendrosios skaitmeninės rinkos. Ja bus atsižvelgiama į Romos darbotvarkės įsipareigojimą siekti: „socialinės Europos“ ir „Sąjungos, kuri saugo mūsų kultūros paveldą ir skatina kultūros įvairovę“. Taip pat bus remiamas Europos socialinių teisių ramstis ir Pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos. Bus pasinaudojama sinergija su Teisingumo programa bei Teisių ir vertybių programa, kuriomis remiama veikla teisės kreiptis į teismą, aukų teisių, lyčių lygybės, nediskriminavimo, duomenų apsaugos ir Europos pilietiškumo skatinimo srityse, taip pat su programa „Kūrybiška Europa“, Skaitmeninės Europos programa, programomis „Erasmus“ ir „Erasmus+“, taip pat „Europos socialiniu fondu +“.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 1-ąjį DVT – jokio skurdo; 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 4-ąjį DVT – kokybiškas švietimas: 5-ąjį DVT – lyčių lygybė; 8-ąjį DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas; 9-ąjį DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 10-ąjį DVT – skirtumų mažinimas; 11-ąjį DVT – tvarūs miestai ir bendruomenės; 16-ąjį DVT – taika, teisingumas ir stiprios institucijos.

2.2.  Intervencijos priemonių sritys

2.2.1.  Demokratija ir valdymas

Pasitikėjimas demokratija ir įsteigtomis politinėmis institucijomis, regis, mažėja. Nusivylimą politika vis labiau rodo prieš sistemą kovojančių populistinių partijų veikla ir atgimstantis natyvizmas. Padėtį dar labiau apsunkina, be kita ko, socioekonominė nelygybė, dideli migracijos srautai ir saugumo problemos. Siekiant spręsti esamus ir būsimus uždavinius, reikia naujo požiūrio į tai, kaip demokratinės institucijos visuose lygmenyse turi prisitaikyti prie didesnės įvairovės, pasaulinės ekonominės konkurencijos, sparčios technologinės pažangos ir skaitmeninimo – čia ypač svarbi piliečių patirtis, susijusi su demokratišku dialogu, praktikomis ir institucijomis.

Bendros kryptys

–  demokratijos istorija, raida ir veiksmingumas skirtingais lygmenimis ir įvairiomis formomis; politikai švietimo, kultūros ir jaunimo srityse tenkantis demokratinio pilietiškumo kertinio akmens vaidmuo;

–  socialinio kapitalo ir kultūros prieinamumo vaidmuo stiprinant demokratinį dialogą ir piliečių dalyvavimą, atviras ir pasitikinčias visuomenes;

–  novatoriški ir atsakingi metodai siekiant remti demokratinio valdymo skaidrumą, prieinamumą, sugebėjimą reaguoti, atskaitingumą, patikimumą, atsparumą, efektyvumą ir teisėtumą visapusiškai gerbiant pagrindines teises, žmogaus teises ir laikantis teisinės valstybės principo;

–  strategijos, kuriomis siekiama spręsti populizmo, rasizmo, poliarizacijos, korupcijos, ekstremizmo, radikalėjimo, terorizmo problemas ir įgalinti bei įtraukti piliečius;

–  socialinės, ekonominės ir politinės įtraukties, taip pat tarpkultūrinės dinamikos Europoje ir už jos ribų analizė ir plėtojimas;

–  geresnis žurnalistikos standartų ir naudotojų sukurto turinio vaidmens suvokimas itin susietoje visuomenėje ir kovos su dezinformacija kūrimas;

–  daugiakultūrių, įskaitant dvasines, tapatybių vaidmuo, kiek tai susiję su demokratija, pilietiškumu ir dalyvavimu politikoje, taip pat pagrindinėmis ES vertybėmis, kaip antai pagarba, tolerancija, lyčių lygybė, bendradarbiavimas ir dialogas;

–  parama moksliniams tyrimams siekiant suprasti tapatybės ir priklausymo jausmą įvairiose bendruomenėse, regionuose ir tautose;

–  technologinės ir mokslo pažangos, įskaitant didžiuosius duomenis, internetinius socialinius tinklus ir dirbtinį intelektą, poveikis demokratijai, privatumui ir žodžio laisvei;

–  patariamoji, dalyvaujamoji ir tiesioginė demokratija ir valdymas, taip pat aktyvus ir įtraukus pilietiškumas, įskaitant skaitmeninį aspektą;

–  ekonominės ir socialinės nelygybės poveikis dalyvavimui politikoje ir demokratiniam valdymui, taip pat moksliniai tyrimai siekiant nustatyti, kokiu mastu tai gali prisidėti prie nelygybės panaikinimo ir kovos su visų rūšių diskriminacija, įskaitant diskriminaciją lyties pagrindu, ir prie atsparesnės demokratijos;

–  nusikalstamumo, dogmatizmo ir smurtinio radikalėjimo žmogiškasis, socialinis ir politinis aspektai, kiek tai susiję su asmenimis, kurie dalyvauja ar gali dalyvauti tokioje veikloje, bei asmenimis, kuriems dėl to daromas ar gali būti daromas poveikis;

–  kova su dezinformacija, melagingomis naujienomis ir neapykantą kurstančia kalba, taip pat šių reiškinių poveikis formuojant viešąją erdvę;

–  ES kaip tarptautinė ir regioninė veikėja daugiašalio valdymo srityje, įskaitant naujus požiūrius į mokslo diplomatiją;

–  teisingumo sistemų efektyvumas ir geresnės galimybės įgyvendinti teisę kreiptis į teismą remiantis teismo nepriklausomumu ir principais ir žmogaus teisėmis, taikant teisingus, veiksmingus ir skaidrius procesinius metodus civilinėse ir baudžiamosiose bylose.

2.2.2.  Kultūros paveldas

Europos kultūros ir kūrybos sektoriai tiesia tiltus tarp menų, kultūros, dvasinių įsitikinimų bei patirčių ir kultūros paveldo, verslo ir technologijų. Be to, kultūros ir kūrybos pramonė atlieka labai svarbų vaidmenį Europos reindustrializacijoje, skatina augimą ir užima strateginę padėtį siekiant inicijuoti naujovių sklaidą kituose, pavyzdžiui, turizmo, mažmeninės prekybos ir skaitmeninių technologijų bei inžinerijos, sektoriuose. Kultūros paveldas yra neatsiejama kultūros ir kūrybos sektorių dalis ir mūsų gyvenimo pagrindas, reikšmingas bendruomenėms, grupėms ir visuomenėms, suteikiantis priklausymo jausmą. Tai – tiltas, jungiantis mūsų visuomenių praeitį ir ateitį. Geresnis mūsų kultūros paveldo supratimas, taip pat geresnis supratimas, kaip jis suvokiamas ir interpretuojamas, yra itin svarbus siekiant sukurti įtraukią visuomenę Europoje ir visame pasaulyje. Jis taip pat yra Europos, nacionalinės, regioninės ir vietos ekonomikos varomoji jėga ir galingas kultūros ir kūrybos pramonės įkvėpimo šaltinis. Viso mūsų kultūros paveldo potencialo prieinamumas, išsaugojimas, apsaugojimas, atkūrimas, permąstymas ir panaudojimas yra svarbūs uždaviniai šiandieninei kartai ir būsimoms kartoms. Kultūros paveldas, materialusis ir nematerialusis, yra pagrindinis informacijos ir įkvėpimo šaltinis menų, tradicinių amatų, kultūros, kūrybos ir verslo sektoriams, kurie yra tvaraus ekonomikos augimo, naujų darbo vietų kūrimo ir išorės prekybos varikliai. Šiuo atžvilgiu tiek inovacijos, tiek atsparumas kultūros paveldo srityje turi būti svarstomi bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Tai taip pat gali padėti kultūros diplomatijos srityje ir kaip tapatybės formavimo ir kultūrinės bei socialinės sanglaudos veiksnys.

Bendros kryptys

–  paveldo tyrimai ir mokslai, taikant pažangiąsias technologijas ir novatoriškas metodikas, be kita ko, ir skaitmenines;

–  galimybė susipažinti su kultūros paveldu ir juo dalytis taikant novatoriškus modelius ir naudojimo būdus bei dalyvaujamojo valdymo modelius;

–  moksliniai tyrimai siekiant kultūros paveldo prieinamumo pasitelkiant naujas technologijas, pavyzdžiui, debesijos paslaugas, įskaitant Europos kultūros paveldo bendradarbiaujamąją erdvę, bet ja neapsiribojant, taip pat praktinės patirties ir įgūdžių perdavimo skatinimas ir palengvinimas. Prieš imantis šių veiksmų bus atliktas poveikio vertinimas;

–  tvarūs verslo modeliai siekiant stiprinti paveldo sektoriaus finansinį pagrindą;

–  kultūros paveldo susiejimas su naujais kūrybos sektoriais, įskaitant interaktyvią žiniasklaidą, ir socialinėmis inovacijomis;

–  kultūros paveldo indėlis į darnų vystymąsi išsaugant, apsaugant, plėtojant ir atnaujinant kultūrinius kraštovaizdžius, o ES laikant paveldu pagrįstų inovacijų ir tvaraus kultūrinio turizmo laboratorija;

–  kultūros paveldo ir kalbų išsaugojimas, apsaugojimas, stiprinimas, atkūrimas ir tvarus valdymas, be kita ko, pasitelkiant tradicinius įgūdžius ir amatus arba pažangiąsias technologijas, įskaitant ir skaitmenines;

–  kultūrinės atminties, tradicijų, elgsenos modelių, suvokimo, įsitikinimų, vertybių, priklausymo jausmo ir tapatybių poveikis. Kultūros ir kultūros paveldo vaidmuo daugiakultūrėse visuomenėse ir kultūrinės įtraukties ir atskirties modeliai.

2.2.3.  Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai

Europos visuomenės patiria didelius socioekonominius ir kultūrinius pokyčius, ypač dėl globalizacijos ir technologinių inovacijų. Kartu daugumoje Europos šalių padidėjo pajamų skirtumai(15). Reikalinga į ateitį orientuota politika siekiant skatinti tvarų ir integracinį augimą, lyčių lygybę, didinti gerovę ir panaikinti nelygybę, didinti našumą (be kita ko, tobulinant jo matavimą), panaikinti socialinę ir erdvinę nelygybę ir didinti žmogiškąjį kapitalą, suprasti migracijos ir integracijos problemas ir jas spręsti, remti kartų tarpusavio solidarumą, kultūrų dialogą ir socialinį judumą. Kad ateitis būtų teisingesnė ir klestinti, reikalingos prieinamos, įtraukios ir kokybiškos švietimo ir mokymo sistemos.

Bendros kryptys

–  žinių bazė rekomendacijoms dėl investicijų ir politikos, ypač švietimo ir mokymo srityje, siekiant didelės pridėtinės vertės įgūdžių, našumo, socialinio judumo, ekonomikos augimo, socialinių inovacijų ir darbo vietų kūrimo. Švietimo ir mokymo vaidmuo siekiant mažinti nelygybę ir remti įtrauktį, įskaitant nesėkmingo mokymosi prevenciją;

–  ne vien BVP rodikliais pagrįstas socialinis tvarumas, ypač į nauji ekonomikos ir verslo modeliai ir naujos finansinės technologijos;

–  statistinės ir kitos ekonominės priemonės, padedančios geriau suprasti ekonomikos augimą ir inovacijas vangaus našumo didėjimo ir (arba) struktūrinių ekonomikos pokyčių kontekste;

–  nauji valdymo modeliai naujose ekonomikos srityse ir rinkos institucijose;

–  nauji darbo tipai, darbo vaidmuo, įgūdžių tobulinimas, darbo rinkų ir pajamų tendencijos ir pokyčiai šiuolaikinėse visuomenėse ir jų poveikis pajamų pasiskirstymui, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, darbo aplinka, nediskriminavimas, įskaitant lyčių lygybę ir socialinę įtrauktį;

–  geresnis visuomeninių pokyčių Europoje ir jų poveikio supratimas;

–  socialinių, technologinių ir ekonominių pokyčių poveikis galimybėms turėti saugų, sveiką, įperkamą ir tvarų būstą;

–  mokesčių ir išmokų sistemos kartu su socialinės apsaugos ir socialinių investicijų politika, siekiant panaikinti nelygybę sąžiningu ir tvariu būdu ir spręsti technologijų, demografijos ir įvairovės poveikio klausimus;

–  integracinio ir tvaraus vystymosi ir augimo modeliai, skirti miestų, pusiau miestų ir kaimo aplinkai;

–  žmonių judumo ir jo poveikio socialinių ir ekonominių pokyčių kontekste supratimas, tai apsvarstant pasaulio ir vietos masto požiūriu siekiant geresnio migracijos valdymo, pagarbos skirtumams, ilgalaikės migrantų, įskaitant pabėgėlius, integracijos ir atitinkamų intervencijos priemonių poveikio; tarptautinių įsipareigojimų laikymasis ir pagarba žmogaus teisėms, taip pat paramos vystymuisi ir vystomojo bendradarbiavimo klausimai; didesnės ir geresnės galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą, mokymą, įsidarbinti, turėti prieigą prie kultūros, gauti rėmimo paslaugas, aktyvus ir įtraukus pilietiškumas, ypač pažeidžiamiems asmenims, įskaitant migrantus;

–  svarbiausių uždavinių, susijusių su europiniais socialinės sanglaudos, imigracijos, integracijos, demografinių pokyčių, senėjimo, negalios, švietimo, skurdo ir socialinės atskirties modeliais, sprendimas;

–   pažangios strategijos ir novatoriški metodai siekiant lyčių lygybės visose socialinėse, ekonomikos ir kultūros srityse ir siekiant spręsti šališkumo tam tikros lyties atžvilgiu ir smurto dėl lyties problemas;

–  švietimo ir mokymo sistemos, skatinančios ir geriausiai išnaudojančios ES skaitmeninę transformaciją, taip pat valdančios riziką, kylančią dėl pasaulinių tarpusavio sąsajų ir technologinių inovacijų, ypač internete kylančią riziką, etinių klausimų, socialinių ir ekonominių skirtumų bei radikalių pokyčių rinkose;

–  viešojo sektoriaus institucijų valdymo ir valdymo sistemų modernizavimas siekiant įtraukti piliečius ir tenkinti lūkesčius dėl paslaugų teikimo, skaidrumo, prieinamumo, atvirumo, atskaitomybės ir orientavimosi į naudotoją.

3.  VEIKSMŲ GRUPĖ „CIVILINĖ VISUOMENĖS SAUGA“

3.1.  Paaiškinimas

Europinis bendradarbiavimas padėjo sukurti dar neregėtą taikos, stabilumo ir klestėjimo erą Europos žemyne. Tačiau Europa turi spręsti uždavinius, susijusius su nuolatinėmis grėsmėmis mūsų vis sudėtingesnei ir labiau skaitmeninei visuomenei saugumo. Teroristiniai išpuoliai ir radikalėjimas, kibernetinės atakos ir hibridinės grėsmės kelia didelį susirūpinimą dėl saugumo, visuomenės dėl to patiria spaudimą. Dėmesio taip pat reikia skirti naujoms, besiformuojančioms grėsmėms saugumui, kurios kils artimiausioje ateityje dėl naujų technologijų. Saugumas ir klestėjimas ateityje priklauso nuo to, ar bus pagerinti gebėjimai apsaugoti Europą nuo tokių grėsmių. Jų problemos negalima išspręsti vien tik technologinėmis priemonėmis, tam reikia žinių apie žmones, jų istoriją, kultūrą ir elgesį, taip pat atsižvelgti į etikos klausimus, susijusius su saugumo ir laisvės pusiausvyra. Be to, Europa turi užsitikrinti nepriklausomumą saugumui svarbių technologijų srityje ir remti proveržio technologijų saugumo srityje plėtojimą.

Europos piliečiai, valstybinės institucijos, ES organai ir ekonomika turi būti apsaugoti nuo nuolatinių terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių, įskaitant neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais, prekybą narkotikais, prekybą žmonėmis ir neteisėtą prekybą kultūros objektais. Reikia geriau suprasti žmogiškąjį ir socialinį nusikalstamumo ir smurtinio radikalėjimo aspektus siekiant patobulinti viešąją politiką saugumo srityje. Taip pat labai svarbu stiprinti apsaugą ir saugumą užtikrinant geresnį sienų, įskaitant jūrų ir sausumos sienas, valdymą. Vykstant ekonomikos ir visuomenės skaitmeninimui, kibernetinių nusikaltimų skaičius didėja, o su jais susijusi rizika darosi vis įvairesnė. Europai reikia toliau stengtis didinti kibernetinį saugumą, skaitmeninių duomenų privatumą, gerinti asmens duomenų apsaugą ir kovoti su klaidingos ir kenksmingos informacijos skleidimu siekiant apsaugoti demokratijos, socialinį ir ekonomikos stabilumą. Reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų apribotas ekstremalių oro sąlygų poveikis gyvybei ir pragyvenimo šaltiniams, kuris vis stiprėja dėl klimato kaitos, pvz., potvynių, audrų, karščio bangų ar sausrų, dėl kurių kyla miško gaisrai, dirvožemio degradacijos ir kitų gaivalinių nelaimių, pvz., žemės drebėjimų. Gaivalinės ar žmogaus sukeltos nelaimės gali kelti grėsmę svarbioms visuomenės funkcijoms ir ypač svarbiai infrastruktūrai, pvz., ryšių, sveikatos, maisto, geriamojo vandens, energijos tiekimo, transporto, saugumo ir valdymo.

Tam reikia mokslinių tyrimų tiek technikos, tiek susijusių žmogiškųjų faktorių srityse siekiant padidinti atsparumą, apimant, kai tikslinga, taikomųjų programų bandymus, mokymą, kibernetinę higieną ir švietimą. Daugiau pastangų reikia siekiant įvertinti mokslinių tyrimų saugumo srityje rezultatus ir skatinti pritaikyti juos praktikoje.

Šia veiksmų grupe bus siekiama sinergijos, visų pirma su šiomis programomis: Vidaus saugumo fondu, Integruoto sienų valdymo fondu ir Skaitmeninės Europos programa; taip pat bus siekiama geresnio tarpvyriausybinių agentūrų ir organizacijų bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, be kita ko, pasitelkiant keitimosi ir konsultavimosi mechanizmus, pavyzdžiui, intervencijos srityje „Apsauga ir saugumas“.

Saugumo moksliniai tyrimai yra vieni iš platesnio masto visaapimančių ES veiksmų reaguojant į grėsmes saugumui. Jais prisidedama prie pajėgumų stiprinimo proceso sudarant sąlygas, kad ateityje prieinamomis technologijomis, metodais ir taikomosiomis programomis būtų galima užpildyti politikos formuotojų, specialistų ir pilietinės visuomenės organizacijų nustatytas pajėgumų spragas. Mokslinių tyrimų finansavimas pagal ES bendrąją programą jau sudaro apie 50 proc. viso viešojo finansavimo, ES skiriamo saugumo tyrimams. Visapusiškai bus panaudotos turimos priemonės, įskaitant Europos kosmoso programą (GALILEO, EGNOS, „Copernicus“, Europos informacijos apie padėtį kosmose sistema, vyriausybinis palydovinis ryšys). Vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą pagal šią programą dėmesys bus skiriamas išimtinai civilinėms reikmėms, tačiau bus siekiama koordinuoti veiklą su ES finansuojamais gynybos moksliniais tyrimais, kad būtų sustiprinta sinergija, pripažįstant, kad esama dvejopo naudojimo technologijų sričių. Vengiama finansavimo dubliavimo. Tarpvalstybiniu bendradarbiavimu prisidedama prie Europos bendrosios saugumo rinkos kūrimo ir pramonės veiklos rezultatų, kuriais grindžiama ES autonomija, gerinimo. Reikiamas dėmesys bus skiriamas tam, kaip žmonės supranta ir suvokia saugumą.

Saugumo moksliniai tyrimai vykdomi įgyvendinant Romos darbotvarkėje nustatytą įsipareigojimą dirbti siekiant saugios ir apsaugotos Europos, prisidedant prie tikrosios ir efektyvios saugumo sąjungos.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 16-ąjį DVT – taika, teisingumas ir stiprios institucijos.

3.1.1.   Nelaimėms atsparios visuomenės

Gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių šaltiniai gali būti įvairūs, įskaitant teroristinius išpuolius, su klimato kaita susijusius ir kitus ekstremalius reiškinius (be kita ko, dėl pakilusio jūros lygio), miško gaisrus, karščio bangas, potvynius, sausras, dykumėjimą, žemės drebėjimus, cunamius ir ugnikalnių išsiveržimus, vandens krizes, kosmoso meteorologinius reiškinius, pramonines ir eismo nelaimes, ChBRB įvykius, taip pat įvykius dėl pakopinio rizikos poveikio. Tikslas yra užkirsti kelią žūtims, žalai sveikatai ir aplinkai, sužalojimams, taip pat nelaimių sukeltai ekonominei ir materialinei žalai ir sumažinti viso to mastą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir vaistais, medicinos paslaugų teikimą ir aprūpinimą vandeniu, taip pat gerinti supratimą apie nelaimių riziką ir ją mažinti, stiprinti atsigavimo po nelaimių procesą. Tai reiškia, kad apimamas platus krizių valdymo spektras – nuo prevencijos ir mokymo iki krizių valdymo, valdymo po krizės ir atsparumo.

Bendros kryptys

–  technologijos, pajėgumai ir valdymas, skirti pirmojo reagavimo pajėgų nariams, vykdantiems operacijas esant krizės, nelaimės situacijai ir po nelaimės, taip pat pradiniame atsigavimo etape;

–  visuomenės pajėgumai geriau išvengti nelaimių rizikos, ją valdyti ir mažinti, be kita ko, taikant gamtos procesais grindžiamus sprendimus, stiprinant prognozavimo pajėgumus, esamos, naujos rizikos ir domino efekto atvejų prevenciją, pasirengimą jiems ir reagavimą į juos, poveikio vertinimą ir gerinant žmogiškojo faktoriaus supratimą rizikos valdymo ir informavimo apie riziką strategijose;

–  veiksmingiau remti Sendajaus programos nuostatą, kad atstatoma infrastruktūra turi būti geresnė už buvusią, gerinant atsigavimo po nelaimių supratimą ir pasitelkiant mokslinius tyrimus veiksmingesnio rizikos po nelaimių vertinimo srityje;

–  įrangos ir procedūrų sąveikumas siekiant palengvinti tarpvalstybinį operatyvinį bendradarbiavimą ir integruota ES rinka.

3.1.2.   Apsauga ir saugumas

Reikia apsaugoti piliečius nuo nusikalstamos veikos, taip pat teroristinių veiksmų, keliamų grėsmių ir hibridinių grėsmių saugumui ir į šias grėsmes reaguoti; apsaugoti žmones, viešąsias erdves ir svarbią infrastruktūrą ir nuo fizinių (įskaitant cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius įvykius), ir nuo kibernetinių atakų; kovoti su terorizmu ir smurtiniu radikalėjimu, be kita ko, suprasti teroristines idėjas ir įsitikinimus ir su jais kovoti; užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams, įskaitant kibernetinius nusikaltimus, ir organizuotam nusikalstamumui (pavyzdžiui, piratavimui ir gaminių klastojimui) ir su jais kovoti; teikti paramą nukentėjusiesiems; sekti nusikalstamus finansinius srautus; kurti naujus teismo ekspertizės pajėgumus; remti duomenų naudojimą teisėsaugos tikslais ir užtikrinti asmens duomenų apsaugą vykdant teisėsaugos veiklą; stiprinti sienų apsaugos pajėgumus, remti ES oro, sausumos ir jūrų sienų valdymą kontroliuojant žmonių ir prekių srautus ir suprasti žmogiškąjį faktorių visų šių grėsmių saugumui ir jų prevencijos bei mažinimo kontekste. Labai svarbu išsaugoti lankstumą, kad būtų galima greitai reaguoti į naujas ir nenumatytas saugumo problemas, kurios gali iškilti.

Bendros kryptys

–  novatoriški metodai ir technologijos saugumo specialistams (pvz., policijos pajėgoms, priešgaisrinės apsaugos, medicinos, sienų ir pakrančių apsaugos tarnyboms, muitinėms), visų pirma skaitmeninės transformacijos ir saugumo pajėgų sąveikumo kontekste, infrastruktūros valdytojams, pilietinės visuomenės organizacijoms ir atviras erdves valdantiems subjektams;

–  tarpvalstybinio nusikalstamumo reiškinių analizė, pažangūs spartaus, patikimo, standartizuoto ir privatumą užtikrinančio dalijimosi duomenimis ir jų rinkimo metodai, taip pat geriausios praktikos pavyzdžiai;

—  žmogiškasis ir socioekonominis nusikalstamumo ir smurtinio radikalėjimo aspektai, kiek tai susiję su asmenims, dalyvaujančiais ar galinčiais dalyvauti tokioje veikloje, taip pat su asmenims, kuriems tai daro ar gali daryti poveikį, įskaitant teroristinių idėjų ir įsitikinimų, nusikaltimų dėl lyties, lytinės orientacijos ar rasinės diskriminacijos supratimą ir kovą su jais;

–  naujų technologijų, kaip antai nukleotidų seka, genomo redagavimas, nanomedžiagos, funkcinės medžiagos, dirbtinis intelektas, autonominės sistemos, bepiločiai orlaiviai, robotika, kvantinė kompiuterija, kriptovaliutos, 3D spausdinimas ir dėvimieji objektai, blokų grandinė, aspektų, susijusių su saugumu, analizė, taip pat piliečių, viešojo sektoriaus institucijų ir pramonės sektoriaus informuotumo didinimas siekiant išvengti naujos saugumo rizikos ir sumažinti esamą riziką, įskaitant riziką dėl šių naujų technologijų;

–  geresni prognozavimo ir analizės pajėgumai politikos formavimo tikslais ir strateginiu lygmeniu, kiek tai susiję su grėsmėmis saugumui;

–  ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, taip pat atvirų ir viešųjų erdvių apsauga nuo fizinių, skaitmeninių ir hibridinių grėsmių, įskaitant klimato kaitos poveikį;

–  dezinformacijos ir melagingų naujienų, turinčių pasekmių saugumui, stebėsena ir kova su jomis, be kita ko, plėtojant pajėgumus nustatyti manipuliavimo šaltinius;

–  technologijų plėtojimas civilinėms reikmėms siekiant pagerinti, kai tikslinga, civilinės saugos ir karinių pajėgų sąveikumą;

–  įrangos ir procedūrų sąveikumas siekiant palengvinti tarpvalstybinį, tarpvyriausybinį ir tarpžinybinį operatyvinį bendradarbiavimą ir sukurti integruotą ES rinką;

–  efektyvaus ir veiksmingo integruoto sienų valdymo priemonių ir metodų rengimas, visų pirma siekiant padidinti reagavimo pajėgumus ir pagerinti gebėjimus stebėti judėjimą per išorės sienas, kad būtų sustiprintas rizikos nustatymas, reagavimas į incidentus ir nusikalstamumo prevencija;

–  sukčiavimo veiklos sienos perėjimo punktuose ir tiekimo grandinėje nustatymas, įskaitant padirbtų ar kitaip suklastotų dokumentų ir prekybos žmonėmis ar neteisėtomis prekėmis atvejų nustatymą;

–  asmens duomenų apsaugos užtikrinimas vykdant teisėsaugos veiklą, ypač atsižvelgiant į sparčiai vykstančius technologijų pokyčius, įskaitant informacijos konfidencialumą ir vientisumą bei visų sandorių atsekamumą ir tvarkymą;

–  suklastotų gaminių nustatymo metodų siekiant apsaugoti originalias dalis ir prekes, taip pat vežamų gaminių kontrolės metodų plėtojimas.

3.1.3.   Kibernetinis saugumas

Kenksminga veikla kibernetinėje erdvėje kelia grėsmę ne tik mūsų ekonomikai, bet ir pačiam mūsų demokratijos, laisvių ir vertybių funkcionavimui. Kibernetinė grėsmė dažnai keliama nusikalstamais tikslais (norint pasipelnyti), tačiau motyvai gali būti ir politiniai bei strateginiai. Mūsų saugumas, laisvė, demokratija ir klestėjimas ateityje priklauso nuo mūsų gebėjimo apsaugoti ES nuo kibernetinių grėsmių. Vykstant skaitmeninei transformacijai reikia iš esmės stiprinti kibernetinį saugumą, užtikrinti milžiniško skaičiaus daiktų interneto įtaisų, kuriuos numatoma prijungti prie interneto, apsaugą, taip pat užtikrinti tinklų ir informacinių sistemų, be kita ko, skirtų elektros tinklams, geriamojo vandens tiekimui ir paskirstymui, transporto priemonėms ir transporto sistemoms, ligoninėms, finansams, viešosioms institucijoms, gamykloms ir namams, saugų veikimą, tuo pat metu užtikrinant, kad duomenų apsauga ir piliečių laisvės bus stiprinamos. Sąjunga yra suinteresuota užtikrinti, kad būtų sukurti ir išlaikyti itin svarbūs kibernetinio saugumo strateginiai pajėgumai, siekiant užtikrinti bendrosios skaitmeninės rinkos saugumą ir visų pirma ypatingos svarbos tinklų ir informacinių sistemų apsaugą, taip pat teikti pagrindines kibernetinio saugumo paslaugas. Sąjunga turi turėti galimybę savarankiškai apsaugoti savo skaitmeninį turtą ir konkuruoti pasaulinėje kibernetinio saugumo rinkoje.

Bendros kryptys

–  technologijos visoje skaitmeninėje vertės grandinėje (nuo saugių komponentų ir postkvantinės kriptografijos iki atsikuriančios programinės įrangos ir tinklų);

–  technologijos, metodai, standartai ir geriausios praktikos pavyzdžiai, skirti kibernetinio saugumo grėsmėms šalinti, būsimiems poreikiams prognozuoti ir Europos pramonės konkurencingumui palaikyti, įskaitant elektroninės atpažinties, grėsmių nustatymo, kibernetinės higienos priemones, taip pat mokymo ir švietimo išteklius;

–  atviras bendradarbiavimas Europos kibernetinio saugumo kompetencijos tinklo ir kompetencijos centro kontekstuose.

4.   VEIKSMŲ GRUPĖ „SKAITMENINĖ EKONOMIKA, PRAMONĖ IR KOSMOSAS“

4.1.   Paaiškinimas

Siekdama užtikrinti pramonės konkurencingumą ir pajėgumą įveikti ateities pasaulinius uždavinius, ES turi padidinti savo technologinį suverenumą ir sustiprinti savo mokslo, technologinius ir pramonės pajėgumus svarbiausiose srityse, kuriomis grindžiama mūsų ekonomikos, darbo vietų ir visuomenės transformacija.

ES pramonės įmonėse sukuriama viena iš penkių darbo vietų ir du trečdaliai privataus sektoriaus MTTP investicijų, kurios sukuria 80 proc. ES eksporto. Nauja inovacijų banga, apimanti fizinių ir skaitmeninių technologijų sujungimą, paskatins didžiules galimybes ES pramonei ir pagerins ES piliečių gyvenimo kokybę.

Skaitmeninimas – svarbus variklis. Kadangi jis sparčiai didėja visuose sektoriuose, investicijos į prioritetines sritis – nuo patikimo dirbtinio intelekto iki naujos kartos interneto, itin našaus skaičiavimo, fotonikos, kvantinių technologijų, robotikos ir mikroelektronikos bei nanoelektronikos – tampa būtinos mūsų ekonomikos pajėgumo ir visuomenės tvarumo tikslais. Investicijos į skaitmenines technologijas, jų kūrimas ir naudojimasis itin paskatina ES ekonomikos augimą, kuris vien tik nuo 2001 iki 2011 m. padidėjo 30 proc. Šiame kontekste MVĮ vaidmuo tebėra itin svarbus ES tiek ekonomikos augimo, tiek darbo vietų kūrimo požiūriu. Skaitmeninių technologijų naudojimas MVĮ didina konkurencingumą ir tvarumą.

Bazinės didelio poveikio technologijos(16) palaiko skaitmeninio ir fizinio pasaulio susiliejimą, kuris yra pagrindinis šios naujos pasaulinės inovacijų bangos pagrindas. Investavimas į bazinių didelio poveikio technologijų mokslinius tyrimus, kūrimą, demonstravimą bei diegimą ir saugaus, tvaraus ir įperkamo žaliavų ir pažangiųjų medžiagų tiekimo užtikrinimas garantuos ES strateginę autonomiją ir padės ES pramonei reikšmingai sumažinti savo anglies ir aplinkosauginius pėdsakus.

Atitinkamai taip pat bus plėtojamos konkrečios ateities ir naujos technologijos.

Kosmosas yra strategiškai svarbi sritis; beveik 10 proc. ES BVP priklauso nuo kosminių paslaugų naudojimo. ES išplėtotas pasaulinio lygio kosmoso sektorius, kuriame veikia stipri palydovų gamybos pramonė ir dinamiškas galutinės grandies paslaugų sektorius. Kosmosas suteikia svarbias stebėsenos, komunikacijos, navigacijos ir stebėjimo priemones ir atveria daugybę verslo galimybių, ypač kartu panaudojant skaitmenines technologijas ir kitus duomenų šaltinius. ES turi kiek įmanoma pasinaudoti šiomis galimybėmis, visiškai išnaudodama savo kosmines programas „Copernicus“, EGNOS ir „Galileo“ ir apsaugodama kosmoso ir žemės infrastruktūras nuo kosmoso grėsmių.

ES turi išskirtinę galimybę tapti pasaulio lydere ir padidinti savo dalį pasaulio rinkose parodydama, kaip skaitmeninė transformacija, lyderystė bazinėse didelio poveikio ir kosmoso technologijose, perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio, žiedinės ekonomikos ir konkurencingumas gali vienas kitą papildyti panaudojant mokslo ir technologijų pažangumą.

Siekiant įgyvendinti skaitmeninę, žiedinę, mažo anglies dioksido kiekio ir netaršią ekonomiką, reikalingi veiksmai ES lygmeniu dėl vertės grandinės sudėtingumo, sisteminio ir daugiadalykio technologijų pobūdžio bei didelių jų plėtros sąnaudų, taip pat dėl poreikio spręsti įvairius sektorius apimančias problemas. ES turi užtikrinti, kad visi pramonės dalyviai ir visuomenė plačiąja prasme galėtų pasinaudoti pažangiomis ir švariomis technologijomis bei skaitmeninimu. Nepakanka vien tik sukurti technologijas. Visuomenės supratimas apie šias technologijas ir pokyčius yra itin svarbus siekiant galutinių vartotojų įtraukimo ir elgsenos pokyčių.

Į pramonę orientuotos infrastruktūros, įskaitant bandomąsias linijas, padės ES įmonėms, visų pirma MVĮ, įdiegti šias technologijas ir pagerinti savo rezultatus inovacijų srityje; šį procesą gali palengvinti ir kitos ES programos.

Aktyvus pramonės sektoriaus ir pilietinės visuomenės dalyvavimas yra itin svarbus siekiant nustatyti prioritetus ir rengti mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes, didinti viešojo finansavimo sverto poveikį pasitelkiant privačiojo ir viešojo sektorių investicijas ir užtikrinti geresnį rezultatų panaudojimą. Itin svarbūs sėkmės veiksniai yra visuomenės supratimas ir pritarimas, be kita ko, svarstant gaminių ir prekių projektavimą ir paslaugų koncepciją, taip pat nauja pramonei aktualių įgūdžių ir standartizacijos darbotvarkė.

Suderinus skaitmeninių, bazinių didelio poveikio ir kosmoso technologijų, taip pat tvaraus žaliavų tiekimo veiklą, bus galima taikyti sistemingesnį požiūrį ir pasiekti spartesnę bei išsamesnę skaitmeninę ir pramoninę transformaciją. Taip bus užtikrinta, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos šiose srityse įsijungs į ES pramonės, skaitmeninimo, aplinkos apsaugos, energetikos ir klimato, žiedinės ekonomikos, žaliavų ir pažangiųjų medžiagų bei kosmoso politiką ir prisidės prie jos.

Bus užtikrintas papildomumas su veikla visų pirma pagal Skaitmeninės Europos programą ir Kosmoso programą, kartu laikantis programose nustatytų veiklos metmenų ir vengiant dubliavimo.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 8-ojo DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas; 9-ojo DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 12-ojo DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba; 13-ojo DVT – klimato politikos veiksmai.

4.2.   Intervencijos priemonių sritys

4.2.1.   Gamybos technologijos

Gamyba yra pagrindinis ES užimtumo ir klestėjimo veiksnys, sukuriantis daugiau kaip tris ketvirtadalius ES eksporto pasaulio mastu ir daugiau kaip 100 mln. tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Pagrindinis ES uždavinys gamybos srityje yra konkurencingumo pasaulio lygmeniu išsaugojimas, gaminant pažangesnius ir labiau pritaikytus didelės pridėtinės vertės produktus, kurie gaminami sunaudojant daug mažiau energijos ir materialinių išteklių, taip pat paliekant mažesnį anglies ir aplinkosauginį pėdsaką. Kūrybos ir kultūros sektorių indėlis bei socialinių ir humanitarinių mokslų požiūriai dėl technologijos ir žmonių santykio gamybos procese taip pat bus itin svarbūs siekiant padėti kurti pridėtinę vertę. Taip pat bus nagrinėjamas poveikis profesiniam gyvenimui ir užimtumui.

Bendros kryptys

–  proveržio technologijos gamybos srityje, tokios kaip biotechnologinė gamyba, priedų gamyba, pramoninė, bendradarbiaujamoji, lanksčioji, išmanioji robotika, gamybos sistemos integruojant žmogiškąjį faktorių, taip pat skatinamos pasitelkiant ES į pramonę orientuotų infrastruktūrų tinklą, teikiantį paslaugas siekiant paspartinti technologinius pokyčius ir juos pritaikant ES gamybos srityje;

–  proveržio inovacijos naudojant įvairias didelio poveikio technologijas visoje vertės grandinėje. Pavyzdžiai: konvergencinės technologijos, dirbtinis intelektas, skaitmeniniai dvyniai, duomenų analitika, kontrolės technologija, jutiklių technologija, pramoninė, bendradarbiaujamoji ir išmanioji robotika, į žmogų orientuotos sistemos, biotechnologinė gamyba, pažangios baterijų ir vandenilio, įskaitant iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamą vandenilį, ir kuro elementų technologijos, pažangios plazmos ir lazerių technologijos;

–  visiškai prie naujų technologijų pritaikyti įgūdžiai, darbo aplinka ir įmonės, laikantis Europos socialinių vertybių;

–  lankstūs, didelio tikslumo, nulinės defektų galimybės, mažataršiai ir mažai atliekų generuojantys, tvarūs ir neutralaus poveikio klimatui išmanūs įrenginiai, atitinkantys žiedinės ekonomikos požiūrį, ir pažangios bei efektyviai energiją vartojančios gamybos sistemos, atitinkančios klientų poreikius;

–  pažangios inovacijos, diegiamos tyrinėjant statybos aikšteles, visiškai automatizuojant montavimą vietoje ir naudojant surenkamus komponentus.

4.2.2.   Bazinės skaitmeninės technologijos

Siekiant konkurencingos į piliečius orientuotos ir socialinės ES, bus itin svarbu išlaikyti ir autonomiškai plėtoti stiprius esminių skaitmeninių technologijų, tokių kaip mikroelektronika bei nanoelektronika, mikrosistemos, fotonika, programinės įrangos ir kibernetinės fizinės sistemos, projektavimo ir gamybos pajėgumus ir juos integruoti, taip pat šiais tikslais naudoti pažangiąsias medžiagas.

Bendros kryptys

–  mikroelektronika ir nanoelektronika, įskaitant projektavimo ir perdirbimo koncepcijas, komponentus ir gamybos įrangą, atitinkančius konkrečius skaitmeninės transformacijos reikalavimus ir pasaulinius uždavinius veiksmingumo, funkcionalumo, energijos ir medžiagų suvartojimo ir integravimo požiūriais;

–  veiksmingos ir saugios jutiklių ir aktuatorių technologijos ir jų bendras integravimas su skaičiavimo vienetais kaip pramonės ir daiktų interneto įgyvendinimo priemonė, įskaitant novatoriškus sprendimus dėl lanksčių ir suderinamų medžiagų, skirtų žmogui patogiems naudoti sąveikiems objektams;

–  technologijos, papildančios arba pakeičiančios nanoelektroniką, pavyzdžiui, integruotas kvantinis skaičiavimas, transmisija ir kvantiniai jutikliai, taip pat neuromorfinės kompiuterijos komponentai ir spintronika;

–  skaičiavimo architektūra ir spartintuvai, mažos galios procesoriai, skirti įvairioms taikomosioms programoms, įskaitant neuromorfinę kompiuteriją, skirtą dirbtinio intelekto taikomosioms programoms, tinklo paribio kompiuteriją (angl. edge computing), pramonės skaitmeninimą, didžiuosius duomenis ir debesijos kompiuteriją, išmaniąją energetiką ir susietąjį ir automatizuotą judumą;

–  kompiuterių aparatinės įrangos projektavimas, tvirtai užtikrinantis patikimo vykdymo garantijas, su integruotomis įvesties / išvesties duomenų privatumo ir saugumo apsaugos priemonėmis, kvantinio skaičiavimo galimybėmis, taip pat tvarkymo instrukcijomis ir adekvačiomis žmogaus ir mašinos sąsajomis;

–  fotonikos technologijos, sudarančios taikomųjų programų itin pažangaus funkcionalumo, integravimo ir našumo galimybes;

–  sistemų ir kontrolės inžinerijos technologijos lanksčioms, galimoms plėtoti ir visiškai nepriklausomoms sistemoms, skirtoms patikimoms taikomosioms programoms, palaikyti, sąveikaujančios su fiziniu pasauliu ir žmonėmis, be kita ko, pramonės ir saugumui itin svarbiose srityse;

–  programinės įrangos technologijos, gerinančios programinės įrangos kokybę, didinančios kibernetinį saugumą ir patikimumą ilgesnį naudojimo laiką, didinančios kūrimo našumą ir papildančios programinę įrangą ir jos architektūrą integruotu dirbtiniu intelektu bei atsparumu;

–  naujos technologijos, išplečiančios skaitmenines technologijas.

4.2.3.  Naujos didelio poveikio technologijos

Yra įrodytas bazinių didelio poveikio technologijų potencialas skatinti inovacijas įvairiuose sektoriuose(17). Siekiant sudaryti palankias sąlygas plėtoti naujas didelio poveikio technologijas ir sukurti daugiau inovacijų projektų, turi būti nustatytos transformuojamo pobūdžio mokslinių tyrimų temos ir jos turi būti remiamos nuo ankstyvo tyrimų etapo iki bandomųjų taikomųjų programų demonstravimo. Be to, turi būti padedama naujoms, dažnai tarpdalykinėms, bendruomenėms, kad jos pasiektų kritinę masę ir galėtų sistemingai plėtoti ir brandinti perspektyvias technologijas. Tikslas – subrandinti naujas didelio poveikio technologijas iki tokio lygio, kad jas būtų galima įtraukti į pramoninių tyrimų ir inovacijų veiksmų gaires.

Bendros kryptys

—  remti būsimas ir naujas tendencijas bazinių didelio poveikio technologių srityje;

—  remti naujas bendruomenes nuo pat pradžių įtraukiant į žmogų orientuotą požiūrį;

—  įvertinti ardomąjį naujų pramonės technologijų potencialą ir jų poveikį žmonėms, pramonei, visuomenei ir aplinkai, kuriant sąsajas su pramonės gairėmis;

—  plėsti pramoninę bazę siekiant pritaikyti ardomojo potencialo technologijas ir inovacijas, įskaitant žmogiškųjų išteklių plėtojimą, taip pat ir pasauliniame kontekste.

4.2.4.   Pažangiosios medžiagos

ES yra pasaulinė pažangiųjų medžiagų ir susijusių procesų lyderė; šios medžiagos sudaro 20 proc. ES pramonės bazės ir yra beveik visų žaliavų transformacijos vertės grandinių pagrindas. Siekdama išlikti konkurencinga ir patenkinti piliečių tvarių, saugių ir pažangiųjų medžiagų poreikius, ES turi investuoti į naujų medžiagų, įskaitant biologinės kilmės ir efektyvaus išteklių naudojimo novatoriškas statybines medžiagas, mokslinius tyrimus, taip pat pagerinti medžiagų tvarumą ir perdirbamumą, sumažinti anglies ir aplinkosauginį pėdsaką ir skatinti įvairius sektorius apimančias pramonės inovacijas, remdama naujas programas visuose pramonės sektoriuose. Be to, pažangiųjų medžiagų poveikis, susijęs su piliečių poreikiais, yra didžiulis.

Bendros kryptys

–  medžiagos (įskaitant polimerus, biologines medžiagas, nanomedžiagas, dvimates medžiagas, išmaniąsias ir daugiasluoksnes medžiagas (įskaitant lignoceliuliozes), sudėtines medžiagas, metalus ir lydinius) ir pažangiosios medžiagos (pvz., kvantinės, išmaniosios, fotoninės ir superlaidžios medžiagos), turinčios naujų savybių ir funkcijų ir atitinkančios norminius reikalavimus (tačiau nesukeliančios papildomo aplinkosauginio spaudimo visą jų gyvavimo laikotarpį, nuo pagaminimo iki naudojimo ar gyvavimo ciklo pabaigos);

–  integruoti medžiagų procesai ir gamyba, laikantis į klientą orientuoto ir etiško požiūrio, įskaitant veiklą iki norminimo ir gyvavimo ciklo vertinimą, žaliavų tiekimą ir valdymą, tvarumą, pakartotinio panaudojimo galimybes ir perdirbamumą, saugą, rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinimą ir rizikos valdymą;

–  priemonės, sudarančios galimybes pritaikyti pažangiąsias medžiagas, tokios kaip apibūdinimas (pvz., dėl kokybės užtikrinimo), modeliavimas, imitavimas, eksperimentavimas ir apimčių didinimas;

–  ES inovacijų ekosistema, apimanti technologijų infrastruktūras(18), sujungtas į tinklą ir prieinamas visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, nustatytas ir išdėstytas pagal pirmenybę susitarus su valstybėmis narėmis, teikiančias paslaugas siekiant paspartinti technologinius pokyčius ir jų pritaikymą ES pramonėje, visų pirma MVĮ; tai apims visas pagrindines technologijas, reikalingas įgyvendinti inovacijas medžiagų srityje;

–  pažangiosiomis medžiagomis grindžiami sprendimai, skirti kultūros paveldui, projektavimui, architektūrai ir bendrajam kūrybiškumui, reikšmingai orientuojant į vartotoją, siekiant pridėtinės vertės pramonės sektoriuose ir kūrybinės pramonės sektoriuose.

4.2.5.   Dirbtinis intelektas ir robotika

Viena iš didžiųjų tendencijų yra objekto ir prietaiso intelektinimas ir susiejimas. Dirbtinį intelektą (angl. santrumpa – AI) kuriantys bei robotikos ir kitų sričių taikomąsias programas plėtojantys tyrėjai ir novatoriai bus pagrindiniai ateities ekonomikos ir našumo augimo varikliai. Daugelyje sektorių, įskaitant sveikatos apsaugą, gamybą, laivų statybą, statybą, paslaugų pramonę ir ūkininkavimą, šios bazinės didelio poveikio technologijos bus naudojamos ir toliau plėtojamos, įgyvendinant kitas bendrosios programos dalis. Dirbtinio intelekto plėtotė turi būti atvirai vykdoma visoje ES, ja turi būti užtikrinta dirbtiniu intelektu pagrįstų taikomųjų programų sauga, visuomeninis ir aplinkosauginis patikimumas, nuo pat pradžių atsižvelgta į etikos aspektus, įvertinta rizika ir sumažinta jų panaudojimo kenkimo tikslais ir netyčinės diskriminacijos, pvz. dėl lyties, rasės ar negalios, tikimybė. Taip pat turi būti užtikrinta, kad dirbtinis intelektas būtų plėtojamas gerai koordinuojamoje sistemoje, kurioje laikomasi ES vertybių, etinių principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos. Ši programa bus papildyta veikla, nustatyta pagal Skaitmeninės Europos programą.

Bendros kryptys

–  didelio poveikio dirbtinio intelekto technologijos, pvz., paaiškinamas dirbtinis intelektas, etiškas dirbtinis intelektas, žmogaus kontroliuojamas dirbtinis intelektas, neprižiūrimas mašinų mokymasis ir duomenų efektyvumas bei pažangi žmogaus ir mašinos bei mašinos ir mašinos sąveika;

–  saugi, išmani, bendradarbiaujamoji ir veiksminga robotika bei sudėtingos įkūnytosios ir autonominės sistemos;

–   žmogų orientuotos dirbtinio intelekto technologijos dirbtiniu intelektu pagrįstiems sprendimams;

–  mokslinių tyrimų kompetencijos plėtojimas ir tinklaveika dirbtinio intelekto srityje visoje Europoje laikantis atviro bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio, kartu plėtojant uždarų bandymų pajėgumus;

–  dirbtinio intelekto ir robotikos pritaikymas siekiant padėti neįgaliesiems ir marginalizuotų asmenų įtrauktis;

–  atviroms dirbtinio intelekto platformoms skirtos technologijos, įskaitant programinės įrangos algoritmus, duomenų saugyklas, agentais grindžiamas sistemas, robotiką ir autonominių sistemų platformas.

4.2.6.   Naujos kartos internetas

Internetas tapo pagrindine visų mūsų ekonomikos ir visuomenės sektorių skaitmeninės transformacijos priemone. ES reikia pasinaudoti galimybe paversti naujos kartos internetą į žmogų orientuotą ekosistema, atitinkančią mūsų socialines ir etines vertybes. Investicijos į naujos kartos interneto technologijas ir programinę įrangą pagerins ES pramonės konkurencingumą pasaulio ekonomikos mastu. Optimizuojant šią galimybę ES lygmeniu bus reikalingas didelio masto suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas. Taip pat turi būti apsvarstytos etikos normos, reglamentuojančios naujos kartos internetą.

Bendros kryptys

–  patikimų ir efektyviai energiją vartojančių pažangaus tinklo ir paslaugų infrastruktūrų technologijos ir sistemos (pažangesnis nei 5G junglumas, programine įranga pagrįstos infrastruktūros, daiktų internetas, sistemų sistemos, debesijos infrastruktūros, naujos kartos optiniai tinklai, kvantinės sistemos, išmaniosios debesijos ir kvantinis internetas, palydovinio ryšio integravimas), sudarančios galimybes naudotis pajėgumais tikruoju laiku, naudotis virtualizacija ir decentralizuotu valdymu (itin greitas ir lankstus radijas, tinklo paribio kompiuterija, bendri kontekstai ir žinios), kad būtų užtikrintas galimo keisti mastelio, patikimas ir tvirtas tinklo veikimas, pritaikytas teikti paslaugas plačiu mastu;

–  naujos kartos interneto programos ir paslaugos vartotojams, pramonei ir visuomenei, pagrįstos pasitikėjimu, teisingumu, sąveikumu, geresnėmis galimybėmis naudotojams kontroliuoti duomenis, skaidria kalbine prieiga, naujomis daugialypės terpės sąveikos koncepcijomis, įtraukia ir labai individualizuota prieiga prie objektų, informacijos ir turinio, įskaitant įtraukią ir patikimą žiniasklaidą, socialinę žiniasklaidą ir socialinius tinklus, taip pat verslo modeliams siekiant sudaryti sandorius ir teikti paslaugas pasitelkiant bendrą infrastruktūrą;

–  programinės įrangos pagrindu veikianti tarpinė programinė įranga, įskaitant paskirstytojo registro technologijas, kaip antai blokų grandinės, veikianti itin paskirstytose aplinkose, palengvinanti duomenų žemėlapių sudarymą ir duomenų perdavimą tarp hibridinių infrastruktūrų su būdinga duomenų apsauga, integruojant dirbtinį intelektą, duomenų analitiką, apsaugą ir kontrolę interneto programose ir paslaugose, grindžiamose laisvu duomenų ir žinių judėjimu.

4.2.7.  Pažangusis skaičiavimas ir didieji duomenys

Itin našus skaičiavimas ir didieji duomenys tapo neatskiriami naujoje visuotinėje duomenų ekonomikoje, kur „išskaičiuoti“ reiškia „nukonkuruoti“. Visoje ES turi būti skatinamas itin našus skaičiavimas ir didžiųjų duomenų analitika; jie yra labai svarbūs politikos formavimui, pirmavimui mokslo srityje, konkurencingumui inovacijų ir pramonės srityse bei palaikant nacionalinį suverenumą kartu laikantis etikos normų. Ši veikla bus papildyta veikla pagal Skaitmeninės Europos programą.

Bendros kryptys

–  itin našus skaičiavimas (angl. santrumpa – HPC): naujos kartos aukštesnio kompiuterinio našumo technologijos ir sistemos (pvz., mažo galingumo mikroprocesoriai, programinė įranga, sistemos integravimas); algoritmai, kodai ir programos, analitinės priemonės ir bandymo stendai; pramoniniai bandomieji bandymo stendai ir paslaugos; parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, susijusiems su pasaulinio lygio itin našaus skaičiavimo infrastruktūra, įskaitant pirmąją ES hibridinę itin našaus skaičiavimo / kvantinio skaičiavimo infrastruktūrą, ir bendromis paslaugomis ES, ir pageidautina, dalyvaujant visoms valstybėms narėms;

–  didieji duomenys: itin didelio našumo duomenų analizė; integruotoji privatumo apsauga analizuojant asmens ir konfidencialius didžiuosius duomenis; visapusiškų duomenų platformų technologijos, skirtos kartotinai naudoti pramoninius, asmens ir atvirus duomenis; duomenų valdymas, sąveika ir siejimo priemonės; pasaulinių uždavinių duomenų programos; duomenų mokslo metodai;

–  IRT procesų, apimančių aparatinę įrangą, architektūrą, ryšių protokolus, programinę įrangą, jutiklius, tinklus, saugyklas ir duomenų centrus ir įskaitant standartizuotus vertinimus, sumažintas anglies pėdsakas.

4.2.8.  Žiedinės pramonės šakos

Europa yra pasaulinio perėjimo prie žiedinės ekonomikos priešakyje. Europos pramonė turi tapto žiedine pramone: reikėtų daug ilgiau išlaikyti išteklių, medžiagų ir produktų vertę, palyginti su dabartine situacija, ir netgi paleisti naujas vertės grandines. Piliečių dalyvavimas yra itin svarbus.

Pirminės žaliavos ir toliau atliks svarbų vaidmenį žiedinėje ekonomikoje, todėl reikia atkreipti dėmesį į jų tvarią gavybą, naudojimą ir gamybą. Turi būti užtikrinti saugūs ir tvarūs medžiagų naudojimo ciklai. Be to, žiediškumo tikslu turi būti sukurtos visiškai naujos medžiagos, įskaitant biologinės kilmės medžiagas, gaminiai ir procesai. Žiedinės pramonės kūrimas turės keletą pranašumų Europoje: ji užtikrins saugų, tvarų ir prieinamą žaliavų tiekimą, kurio tikslas – apsaugoti pramonę nuo išteklių trūkumo ir kainų nepastovumo. Taip pat bus sukurta naujų verslo galimybių ir novatoriškų gamybos būdų efektyviau naudojant išteklius ir energiją. Bus skatinami ir stimuliuojami moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, kuriais daugiausia dėmesio skiriama mažiau pavojingų medžiagų kūrimui.

Siekiama sukurti prieinamas pažangias inovacijas ir įdiegti pažangių technologijų ir procesų derinį, kad iš visų išteklių būtų gaunama didžiausia galima vertė.

Bendros kryptys

–  pramonės ir išteklių srautų simbiozė visų sektorių įrenginiuose ir miesto bendruomenėse; procesai ir medžiagos, skirtos ištekliams transportuoti, transformuoti, pakartotinai panaudoti ir sandėliuoti, suderinant šalutinių produktų, atliekų, nuotekų ir CO2 valorizaciją;

–  medžiagų ir gaminių srautų valorizacija ir gyvavimo ciklo vertinimas, panaudojant naujas alternatyvias pradines žaliavas, išteklių valdymą, medžiagų sekimą ir rūšiavimą (įskaitant patvirtintus tyrimo metodus ir priemones, skirtus rizikai žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinti);

–  ekologiškai suprojektuoti gaminiai, paslaugos ir nauji verslo modeliai, skirti didesniam gyvavimo ciklo našumui, patvarumui, didesnėms galimybėms patobulinti ir pataisyti, išmontavimui, pakartotiniams naudojimui ir perdirbimui užtikrinti;

–  veiksminga perdirbimo pramonė, kurioje kuo labiau didinamas antrinių žaliavų potencialas ir saugumas bei kuo labiau sumažinama tarša (netoksinių medžiagų naudojimo ciklas), kokybės blogėjimas ir po apdorojimo išmesto broko;

–  susirūpinimą keliančių medžiagų pašalinimas arba, jeigu nėra alternatyvų, saugus tvarkymas, gamybos ir gyvavimo ciklo pabaigos etapuose; saugūs pakaitalai ir saugios bei ekonomiškos gamybos technologijos;

–  tvarus žaliavų tiekimas ir pakeitimas, įskaitant svarbiausias žaliavas, visoje vertės grandinėje.

4.2.9.  Mažo anglies dioksido kiekio ir švarios pramonės šakos

Pramonės sektoriuose, įskaitant energijai imlius pramonės sektorius, kaip antai plieno pramonė, sukurta milijonai darbo vietų, o jų konkurencingumas yra mūsų visuomenės klestėjimo pagrindas. Tačiau jos sudaro 20 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir turi didelį poveikį aplinkai (ypač oro, vandens ir dirvožemio teršalų požiūriu).

Proveržio technologijos siekiant labai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų kiekį, taip pat ES energijos poreikį, dažnai naudojamos kartu su jau minėtos žiedinės pramonės technologijomis, padės stiprinti pramonės vertės grandines, iš esmės pakeis gamybos pajėgumus ir pagerins pasaulinį pramonės konkurencingumą; kartu jis prisidės prie klimato kaitos ir aplinkos kokybės siektinų reikšmių.

Bendros kryptys

–  perdirbimo technologijos, įskaitant šildymą ir vėsinimą, skaitmenines priemones, automatizavimą ir didelio masto demonstravimą, siekiant užtikrinti perdirbimo veiksmingumą ir išteklių bei energijos vartojimo efektyvumą; reikšmingas pramoninių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų, įkaitant kietąsias daleles, sumažinimas ar visiškas išvengimas;

–  pramonės ir kitų sektorių išmetamo CO2 valorizacija;

–  konversijos technologijos, skirtos tvariam anglies išteklių panaudojimui siekiant padidinti efektyvų išteklių naudojimą ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį, įskaitant hibridines pramonės ir energetikos sektorių energijos sistemas, kuriose galima sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro;

–  nepriklausomų energijos šaltinių elektrifikavimas ir naudojimas pramoniniuose įrenginiuose, taip pat energijos ir išteklių mainai tarp pramonės įrenginių (pvz., naudojant pramoninę simbiozę);

–  pramonės produktai, kurių gamybai per visą gyvavimo ciklą reikalingi gamybos procesai, generuojantys mažai anglies dioksido emisijų ar visai jų negeneruojantys.

4.2.10.   Kosmosas, įskaitant Žemės stebėjimą

ES kosmoso sistemos ir paslaugos sumažina sąnaudas ir pagerina efektyvumą, siūlo visuomenės uždavinių sprendimus, didina visuomenės atsparumą, padeda stebėti klimato kaitą ir kovoti su ja ir skatina konkurencingą bei tvarią ekonomiką. ES parama padėjo realizuoti šią naudą ir poveikį. Mokslo tyrimų ir inovacijų veikla taip pat turėtų remti Sąjungos kosmoso programos, kuri turi išlikti priešakyje, plėtojimą.

ES rems kosmoso ir bazinių didelio poveikio technologijų (pažangiosios gamybos, daiktų interneto, didžiųjų duomenų, fotonikos, kvantinių technologijų, robotikos ir dirbtinio intelekto) sinergiją; skatins klestintį ir verslininkišką bei konkurencingą pradinės ir galutinės grandies kosmoso sektorių, įskaitant pramonę ir MVĮ; skatins taikyti kosmoso technologijas, duomenis ir paslaugas kituose sektoriuose ir padės užtikrinti technologinę nepriklausomybę prieigos prie kosmoso ir jo naudojimo strateginiu, saugiu ir patikimu būdu srityje; ir rems gebėjimų stiprinimo priemones. Veikla apskritai bus grindžiama veiksmų gairėmis, atsižvelgiant į EPI derinimo procesą ir atitinkamas valstybių narių iniciatyvas, ir bus atitinkamai įgyvendinama kartu su EPI ir ES kosmoso programos agentūra, vadovaujantis reglamentu, kuriuo sukuriama Europos Sąjungos kosmoso programa. Tačiau pagal kosmosui skirtą dalį taip pat bus remiami principu „iš apačios į viršų“ grindžiami kvietimai siekiant sudaryti sąlygas formuotis būsimoms kosmoso technologijoms.

Būtina plačiau diegti, panaudoti ir atnaujinti naujas technologijas bei tęsti mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant išspręsti Žemės stebėjimo (angl. santrumpa – EO) spragas sausumoje ir jūroje bei atmosferoje (pvz., gyvybingų vandenynų ir jūrų iniciatyvą, ekosistemų apsaugą), kaip pagrindiniais šaltiniais naudojantis programa „Copernicus“ ir kitomis atitinkamomis Europos programomis ir koordinuojant veiksmus per Pasaulinę Žemės stebėjimo sistemų sistemą (angl. santrumpa – GEOSS) ir jos Europos komponentą EuroGEOSS.

Bendros kryptys

–  Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos („Galileo“ ir EGNOS): inovatyvios programos, visuotinis panaudojimas, įskaitant tarptautinius partnerius, patikimumą didinantys sprendimai, autentiškumas, paslaugų vientisumas, pagrindinių elementų, tokių kaip mikroschemų rinkiniai, imtuvai ir antenos, plėtra, tiekimo grandinių tvarumas ekonomiškai efektyviomis ir prieinamomis sąlygomis bei naujos technologijos (pvz., kvantinės technologijos, optiniai ryšiai, perprogramuojamos naudingos apkrovos), siekiant tvaraus paslaugų panaudojimo įveikiant visuomenės iššūkius. Naujos kartos generavimo sistemų kūrimas sprendžiant naujus iššūkius, tokius kaip saugus ar autonominis vairavimas;

–  Europos Žemės stebėjimo sistema („Copernicus“): taikant išsamių, nemokamų ir atvirų duomenų politiką inovatyvių taikomųjų programų plėtojimas, Europos masto ir visuotinis panaudojimas, įskaitant ne kosmoso srities subjektus ir tarptautines partnerystes, moksliniai tyrimai, būtini pagrindinėms paslaugoms išlaikyti, tobulinti ir plėsti, ir moksliniai tyrimai, skirti kosmoso duomenų asimiliavimui ir panaudojimui, paslaugų patikimumas ir tobulinimas, tiekimo grandinių, jutiklių, sistemų ir misijų idėjų tvarumas (pvz., aukštybinės platformos, bepiločiai orlaiviai, lengvi palydovai); kalibravimas ir patvirtinimas; tvarus paslaugų naudojimas ir poveikis visuomenės problemoms; Žemės stebėjimo duomenų tvarkymo metodai, įskaitant didžiuosius duomenis, skaičiavimo išteklius ir algoritmų priemones. Naujos kartos sistemų kūrimas sprendžiant tokius iššūkius kaip klimato kaita, poliarinė sritis ir saugumas; „Copernicus“ prekių ir paslaugų portfelio išplėtimas;

–  informuotumas apie padėtį kosmose: plėtra siekiant paremti patikimą ES pajėgumą stebėti ir prognozuoti kosmoso aplinkos padėtį, pvz., kosmoso orą, įskaitant spinduliuotės pavojus, kosmoso šiukšles ir netoli Žemės esančius objektus. Jutiklių technologijų ir tokių naujų paslaugų koncepcijų kaip erdvinio eismo valdymas, taikomosios programos ir paslaugos, siekiant apsaugoti svarbią kosmoso ir Žemės infrastruktūrą, plėtra;

–  ES vyriausybių naudojamas saugus palydovinis ryšys: sprendimai, palaikantys ES autonomiją kiek tai susiję su vyriausybių naudotojais, įskaitant susijusią naudotojų įrangą, ir kosmoso bei žemės infrastruktūros architektūros, technologijų ir sistemų sprendimai;

–  piliečiams ir įmonėms skirtas palydovinis ryšys: ekonomiškai efektyvaus, pažangaus palydovinio ryšio integravimas į Žemės tinklus siekiant susieti įrenginius ir žmones nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, įgyvendinant visuotinio 5G ryšio jungiamumo programą, daiktų internetą ir prisidedant prie naujos kartos interneto infrastruktūros. Žemės segmento ir naudotojų įrangos, standartizavimo ir sąveikumo tobulinimas ir pasirengimas įdiegti kvantinį pagrindinį palydovinį ryšį, siekiant užtikrinti ES pramonės lyderystę;

–  tiekimo grandinės nepriklausomybė ir tvarumas: padidėjęs palydovų ir paleidimo įrenginių technologijų parengties lygis; susiję kosmoso ir žemės segmentai, gamybos ir bandymų įrenginiai, papildant Europos kosmoso agentūros (EKA) veiklą. Siekiant apsaugoti ES technologinę lyderystę ir savarankiškumą, didesnis tiekimo grandinės tvarumas ekonominį efektyvumą ir įperkamumą užtikrinančiomis sąlygomis, mažesnė priklausomybė nuo ne ES ypatingos svarbos kosminių technologijų ir gilesnės žinios apie tai, kaip kosmoso technologijos gali pasiūlyti sprendimus kitiems pramonės sektoriams ir atvirkščiai;

–  kosminės erdvės sistemos: patvirtinimo ir demonstravimo paslaugos orbitoje, įskaitant lengvųjų palydovų radijo ryšio paslaugas; kosmoso parodomieji įrenginiai tokiose srityse kaip hibridiniai, išmanūs arba perkonfigūruojami palydovai, techninė priežiūra, gamyba ir surinkimas orbitoje, energijos tiekimas naudojant įvairius šaltinius; nauji pramoniniai procesai ir gamybos priemonės; žemės sistemos; proveržio inovacijos ir technologijų perdavimas tokiose srityse kaip antrinis perdirbimas, žalioji erdvė, tvarus ir taikus kosmoso išteklių naudojimas, dirbtinis intelektas, robotika, skaitmeninimas, išlaidų veiksmingumas, miniatiūrizavimas;

–  Prieiga prie kosmoso erdvės: novatoriškos technologijos, skirtos Europos paleidimo į kosmosą sistemų techniniam suderinamumui ir ekonominiam efektyvumui padidinti, kiek tai susiję su Europos Sąjungos palydovais; pigios gamybos procesai, paleidimo įrenginių pakartotinio naudojimo technologijos ir sąnaudų mažinimo koncepcijos; būsimų paleidimo įrenginių žemės segmentų koncepcijos ir esamos žemės infrastruktūros pritaikymas (pvz., skaitmeninimas, pažangusis duomenų valdymas); inovatyvios kosmoso transporto paslaugos / koncepcijos, įskaitant paleidimo sistemas, skirtas lengviesiems palydovams (pvz., itin maži paleidimo įrenginiai), papildant EKA veiklą;

–  kosminės erdvės mokslai: mokslo tyrimų ir žvalgymo misijų mokslinių duomenų panaudojimas kartu su inovatyvių priemonių kūrimu tarptautinėje ir tarpdalykinėje aplinkoje; indėlis į pirmines kosminių programų raidos mokslo misijas.

5.   VEIKSMŲ GRUPĖ „KLIMATAS, ENERGETIKA IR JUDUMAS“

5.1.   Paaiškinimas

Mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su klimatu, energetika ir judumu, susikirtimas turi būti sprendžiamas labai integruotu ir veiksmingu būdu, kadangi tai vienas iš svarbiausių pasaulinių uždavinių, susijusių su mūsų aplinkos, ekonomikos ir gyvenimo būdo tvarumu ir ateitimi.

Norėdama pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, ES turės pereiti prie klimato požiūriu neutralių, efektyviai išteklius naudojančių ir atsparių ekonomikų bei visuomenių. Tai apims didelius technologijų, procesų, produktų ir paslaugų, taip pat verslo ir vartotojų elgesio pokyčius. Energetikos rinkos pertvarkymas įvyks pasitelkiant technologijų, infrastruktūros, rinkos, politikos ir reguliavimo sistemų, įskaitant naujas valdymo formas, sąveiką. Toliau dedant pastangas, kad temperatūros padidėjimas neviršytų 1,5 °C, reikalinga sparti pažanga energetikos, transporto, pastatų, pramonės ir žemės ūkio sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje. Reikia naujo impulso siekiant paspartinti naujos kartos proveržių tempą, taip pat pademonstruoti ir įdiegti ekonomiškai efektyvias novatoriškas technologijas bei sprendimus, išnaudojant ir galimybes, kurias teikia skaitmeninės, biologinės ir kosmoso technologijos, taip pat bazinės didelio poveikio technologijos ir pažangiosios medžiagos. Šių tikslų bus siekiama programoje „Europos horizontas“ taikant integruotą požiūrį, apimantį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, išteklių naudojimo efektyvumą, veiksmingesnę gavybą, pakartotinį naudojimą ir antrinį perdirbimą, oro taršos mažinimą, prieigą prie žaliavų ir žiedinę ekonomiką.

Siekiant pažangos šiuose sektoriuose, taip pat pažangos ir visoje ES pramonės srityje, įskaitant energetikos infrastruktūrą, transportą, žemės ūkį ir miškininkystę, turizmą, pastatus, pramoninius procesus ir produktų naudojimą ir atliekų tvarkymą bei antrinį perdirbimą(19), reikės nuolatinių pastangų, kad būtų galima geriau suprasti klimato kaitos mechanizmus bei dinamiką ir susijusį poveikį visai ekonomikai ir visuomenei, pasinaudojant sinergija su regionine ir nacionaline veikla, kitų rūšių ES veiksmais ir tarptautiniu bendradarbiavimu, be kita ko, pasitelkiant iniciatyvą „Misija – inovacijos“.

Per pastaruosius dešimtmečius klimato mokslo srityje padaryta didelė pažanga, ypač stebėjimų ir duomenų asimiliacijos bei klimato modeliavimo srityse. Tačiau klimato sistemos sudėtingumas ir būtinybė remti Paryžiaus susitarimo, darnaus vystymosi tikslų ir ES politikos įgyvendinimą reikalauja daugiau pastangų, kad būtų užpildytos likusios žinių spragos, užtikrintas didesnis klimato mokslo išsamumas erdvės ir laiko srityje, kartu užtikrinant tinkamą bendravimą su piliečiais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

Energetikos sąjungos strategijoje ES sukūrė visapusišką politikos programą su privalomomis siektinomis reikšmėmis, teisės aktais ir mokslinių tyrimų bei inovacijų veikla, kuria siekiama užimti pirmaujančias pozicijas kuriant ir diegiant efektyvias energijos gamybos sistemas, pagrįstas atsinaujinančiąja ir alternatyviąja energija(20).

Transportas, įskaitant transporto priemones, užtikrina žmonių ir prekių judumą, kuris yra būtinas integruotai Europos bendrajai rinkai, teritorinei sanglaudai bei atvirai ir integracinei visuomenei. Kartu transportas gali turėti didelį poveikį žmonių sveikatai, perkrovai, žemei, vandeniui, klimatui, oro kokybei ir triukšmui, taip pat saugai, nes dėl jo įvyksta daug ankstyvų mirčių ir patiriamos didesnės socialinės ir ekonominės išlaidos. Prekių ir judumo paklausa toliau didės. Todėl novatoriškais sprendimais būtina suderinti didėjančią paklausą su ekologiškesnėmis ir veiksmingesnėmis judumo ir transporto sistemomis, kurios taip pat turi būti švarios, saugios, išmanios, apsaugotos, tylios, patikimos, prieinamos, įtraukios ir įperkamos, kuriomis visiems siūloma vientisa integruota paslauga „nuo durų iki durų“.

Abu sektoriai yra reikšmingi Europos ekonomikos konkurencingumo ir ekonomikos augimo veiksniai. Transportas yra vienas iš pagrindinių ekonomikos sektorių, labai svarbus visai ekonomikai, o ES yra pasaulinė transporto priemonių, traukinių, orlaivių ir laivų projektavimo ir gamybos lyderė. Jo apimamame kompleksiniame tinkle yra apie 1,2 mln. privačių ir viešų bendrovių ES ir dirba apie 10,5 mln. asmenų. Šis sektorius taip pat svarbus ES tarptautinės prekybos srityje: 2016 m. 17,2 % ES bendro paslaugų eksporto sudarė su transportu susijusios paslaugos. Tuo pat metu ES iki 2 mln. žmonių dirba atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje, o pagal užpatentuotų novatoriškų švarios energijos technologijų skaičių ES užima antrą vietą pasaulyje.

Todėl, energetikos ir transporto sektorių problemos peržengia taršos mažinimo poreikio ribas. Reikia veiksmingų sprendimų, kaip reaguoti į besikeičiančią vartotojų elgseną ir judumo tendencijas, globalizaciją, didėjančią tarptautinę konkurenciją ir senėjančius, į miestus persikeliančius ir vis įvairesnius gyventojus. Kartu vis labiau skverbiantis skaitmeninėms ir kosminėms technologijoms, automatizuotoms transporto priemonėms, dirbtiniam intelektui, robotikai, naujiems rinkos dalyviams, radikaliems verslo modeliams ir poreikiui didinti sistemos atsparumą įvairios rūšies pavojams (įskaitant kibernetines grėsmes) atsiranda esminių pokyčių ir kyla iššūkių bei galimybių Europos transporto ir energetikos sektorių konkurencingumui.

Miestų gebėjimas funkcionuoti priklausys nuo technologijų, o gyvenimo juose sąlygos kis priklausomai nuo judumo, energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo, teritorijų planavimo ir konkurencijos kosmoso naudojimo srityje. Pokyčiai taip pat kels iššūkių esamų socialinių modelių ir dalyvavimo socialiniame gyvenime tvarumui, taip pat įtraukties, prieinamumo ir įperkamumo aspektų tvarumui.

Norint rasti naujų būdų spartinti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįstų ir efektyvaus energijos vartojimo technologijų (be kita ko, pasitelkiant tokius tarpinius nešėjus kaip dujos, pagamintos panaudojus elektros energiją, ir vandenilis) ir kitų netechnologinių sprendimų siekiant sumažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro diegimą, taip pat reikia didinti inovacijų paklausą. Ją gali paskatinti piliečių įgalėjimas, viešųjų pirkimų žalinimas, taip pat socioekonominės bei viešojo sektoriaus inovacijos, o tai atvers galimybes taikyti platesnius metodus nei technologijomis pagrįstos inovacijos. Socioekonominiai moksliniai tyrimai, apimantys, inter alia, naudotojų poreikius ir modelius, prognozavimo veiklą, aplinkos, reguliavimo, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir elgesio aspektus, verslo atvejus ir modelius bei išankstinius norminius standartų kūrimo tyrimus ir panaudojimo rinkoje inovacijas, taip pat palengvins veiksmus, skatinančius reguliavimo, finansavimo ir socialines inovacijas, įgūdžius, taip pat rinkos dalyvių, vartotojų ir piliečių įsitraukimą ir įgalėjimą. Geresnis nacionalinių ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangų koordinavimas, papildomumas bei sinergija, skatinant ES šalių, įvairių pramonės šakų subjektų ir mokslinių tyrimų institucijų keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą, bus grindžiamas pasiekimais įgyvendinant, pvz., Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET) ir Strateginę transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę (STRIA). Bus užtikrintas šios veiksmų grupės ir ES ATLPS inovacijų fondo papildomumas.

Šios veiksmų grupės veiksmai visų pirma prisideda prie Energetikos sąjungos tikslų, įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, taip pat prie bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų darbotvarkės, ES kaip pasaulinio masto dalyvės pozicijos stiprinimo, naujos ES pramonės politikos strategijos, bioekonomikos strategijos, Žiedinės ekonomikos veiksmų plano, Europos baterijų aljanso iniciatyvos, žaliavų iniciatyvos, saugumo sąjungos ir miestų darbotvarkės, taip pat prie ES bendrosios žemės ūkio politikos ir ES teisinių nuostatų dėl triukšmo ir oro taršos mažinimo.

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 6-ojo DVT – švarus vanduo ir higiena; 7-ojo DVT – prieinama ir švari energija; 9-ojo DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 11-ojo DVT – darnūs miestai ir bendruomenės; 12-ojo DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba; 13-ojo DVT – klimato politikos veiksmai.

5.2.   Intervencijos priemonių sritys

5.2.1.   Klimato mokslas ir sprendimai

Veiksmingas Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas turi būti grindžiamas mokslu; tam reikia nuolat gilinti mūsų žinias apie klimato ir žemės sistemą, taip pat turimas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos pasirinkimo galimybes, kad būtų galima susidaryti sistemingą ir išsamų ES ekonomikai ir visuomenei kylančių iššūkių bei klimato požiūriu atsakingų galimybių vaizdą. Tuo remiantis bus plėtojami moksliškai pagrįsti sprendimai dėl ekonomiškai efektyvaus perėjimo prie klimato požiūriu neutralios, klimato kaitai atsparios ir efektyviai išteklius naudojančios visuomenės, atsižvelgiant į elgesio, reguliavimo, socioekonominius ir valdymo aspektus.

Bendros kryptys

–  žinių bazė apie dabartinį žemės klimato ir gyvosios sistemos veikimą ir būsimą vystymąsi, taip pat apie susijusį poveikį, riziką ir klimato požiūriu atsakingas galimybes; įvairių klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sprendimų efektyvumas;

–  integruoti poveikį klimatui neutralizuojantys sprendimai, švelninimo veiksmai ir visus ekonomikos sektorius apimanti politika, suderinama su Žemės sistemos analizėmis, Paryžiaus susitarimu ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais;

–  klimato modeliai, prognozės ir metodai, skirti pagerinti prognozavimo pajėgumus, ir klimato paslaugos įmonėms, valdžios institucijoms ir piliečiams, įskaitant kompleksinius aspektus, susijusius su oro kokybės gerinimu;

–  pažeidžiamų ekosistemų, miesto teritorijų, svarbiausių ekonomikos sektorių ir infrastruktūros pritaikymo būdai ir paramos politika (vietos / regiono / nacionalinio lygmens) Europos Sąjungoje, įskaitant patobulintas rizikos vertinimo priemones; vandens ciklas ir prisitaikymas prie klimato kaitos padarinių, pvz., potvynių ir vandens trūkumo.

5.2.2.   Elektros energijos tiekimas

ES siekia tapti pasaulio lydere prieinamų, saugių ir tvarių energetikos technologijų, kurios didina jos konkurencingumą pasaulinės vertės grandinėse ir pozicijas augančiose rinkose, srityje. Įvairios klimato, geografinės, aplinkosaugos ir socioekonominės sąlygos ES, taip pat būtinybė užtikrinti atsparumą klimato kaitai, energetikos saugumą ir prieigą prie žaliavų lemia energetikos sprendimų, įskaitant ne techninio pobūdžio sprendimus, plataus masto rinkinio poreikį. Kalbant apie atsinaujinančiosios energijos technologijas, išlaidos turi būti toliau mažinamos, našumas turi pagerėti, reikia tobulinti integraciją į energetikos sistemą, kurti proveržio technologijas, panaudojant ir fotonikos srityje pasiektą pažangą, ir reikėtų tirti galimybes taikyti hibridinius sprendimus (pvz., gėlinimui). Kalbant apie iškastinį kurą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra labai svarbus siekiant klimato srities tikslų.

Bendros kryptys

–  atsinaujinančiosios energijos ir energijos taupymo technologijos ir elektros energijos gamybos, šildymo ir vėsinimo, tvarių transporto degalų ir tarpinių vežėjų sprendimai įvairiais mastais ir įvairiais plėtros etapais, pritaikyti prie geografinių bei socioekonominių sąlygų ir rinkų tiek ES, tiek visame pasaulyje;

–  ardomosios atsinaujinančiosios energijos technologijos tiek esamoms, tiek naujoms taikomosioms programoms ir proveržio sprendimams, įskaitant jų poveikį aplinkai, ekonominį ir socialinį poveikį;

–  technologijos ir sprendimai, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kurį išmeta iškastinio kuro pagrindu veikiantys, taip pat biologines žaliavas ir energiją iš atliekų naudojantys įrenginiai elektros energijos gamybos, šildymo, vėsinimo ar biodegalų gamybos tikslais, be kita ko, pasitelkiant anglies dioksido surinkimo, panaudojimo ir saugojimo technologiją (CCUS) ir socioekonominių bei ekologinių galimybių studiją.

5.2.3.   Energetikos sistemos ir tinklai

Numatomas kintamos elektros energijos gamybos augimas ir perėjimas prie didesnio elektrinio šildymo, aušinimo ir transportavimo lemia būtinybę kurti naujus energetikos tinklų valdymo metodus. Be priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, tikslas yra užtikrinti energijos įperkamumą, saugumą, atsparumą klimato kaitai ir tiekimo stabilumą, kuris būtų pasiektas investuojant į novatoriškas tinklo infrastruktūros technologijas, užtikrinant didesnį skirstomosios elektros energijos gamybos, visų pirma iš atsinaujinančiųjų išteklių, lankstumą ir inovatyvų sistemų valdymą, taip pat sudarant palankesnes sąlygas veiksmams, kuriais skatinamos reguliavimo ir socialinės srities inovacijos, įgūdžiai ir įtraukiami bei įgalinami rinkos dalyviai, vartotojai ir bendruomenės. Energijos kaupimas įvairiomis formomis vaidins esminį vaidmenį teikiant paslaugas tinklui, taip pat gerinant ir stiprinant tinklų pajėgumus ir sistemos lankstumą. Įvairių tinklų (pvz., elektros tinklų, šildymo ir vėsinimo tinklų, dujų tinklų, transporto įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros, vandenilio, įskaitant jo infrastruktūrą, ir telekomunikacijų tinklų) ir dalyvių (pvz., pramonės objektų, tinklų operatorių, duomenų centrų, savarankiškų gamintojų, vartotojų, atsinaujinančiosios energijos bendruomenių) sinergijos ir reguliavimo apkrova panaudojimas, taip pat Europos ir tarptautinių standartų kūrimas ir integravimas bus labai svarbūs veiksniai siekiant išmanaus, integruoto atitinkamų infrastruktūrų eksploatavimo.

Bendros kryptys

–  tinklų technologijos ir priemonės, skirtos integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaupimo sprendimus ir naujas apkrovas, pvz., elektrinį judumą ir šilumos siurblius, taip pat pramoninių procesų elektrifikavimą;

–  daugiadalykis požiūris į nuo regiono priklausomą ir su klimato kaita susijusį poveikį energetiniam saugumui, įskaitant esamų technologijų pritaikymą, taip pat perėjimas prie naujų energijos tiekimo modelių;

–  visos Europos energetikos tinklo metodai, taikomi patikimo energijos tiekimo, perdavimo ir paskirstymo srityje;

–  integruoti metodai, skirti suderinti atsinaujinančiosios energijos gamybą ir vartojimą vietos lygmeniu, įskaitant salas ar atokius regionus, remiantis naujomis paslaugomis ir bendruomenės iniciatyvomis;

–  energijos gamybos ir tinklų lankstumas, įvairių energijos šaltinių, tinklų, infrastruktūros ir subjektų sąveikumas ir sinergija, taip pat specialių technologijų naudojimas;

—  technologijos, paslaugos ir sprendimai, įgalinantys vartotoją būti aktyviu rinkos dalyviu.

5.2.4.   Pastatai ir pramonės objektai pereinant prie švarios energijos

Pastatai ir pramonės įrenginiai vaidina vis svarbesnį aktyvų vaidmenį sąveikaudami su energetikos sistema. Todėl jie yra esminiai elementai pereinant prie neutralaus anglies dioksido poveikio visuomenės, kuri grindžiama atsinaujinančiąja energija ir efektyvesniu energijos vartojimu.

Pastatai – svarbus piliečių gyvenimo kokybės veiksnys. Integruojant įvairias technologijas, prietaisus ir sistemas ir susiejant įvairius energijos vartojimo būdus, pastatai, taip pat jų gyventojai ir naudotojai turi labai didelį klimato kaitos švelninimo, energijos gamybos, energijos taupymo, kaupimo, sistemos lankstumo ir efektyvumo gerinimo potencialą.

Pramonės šakos, ypač tos, kurios sunaudoja daug energijos, galėtų toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti savo energijos suvartojimą ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą. Pramonės objektų vaidmuo energetikos sistemoje keičiasi dėl poreikio mažinti teršalus, kurie išmetami dėl tiesioginio ar netiesioginio elektrifikavimo, be to, jie yra gamybos procesų žaliavos šaltinis (pvz., vandenilis). Pramonės ir gamybos kompleksai, kuriuose vienas šalia kito vyksta daug skirtingų procesų, gali padėti optimizuoti tarpusavio keitimąsi energijos srautais ir kitais ištekliais (žaliavomis).

Bendros kryptys

–  gerinti sektorių susiejimą: procesai, sistemos ir verslo modeliai, kuriais remiamas elektros ir šilumos srautų tarp pramonės įrenginio ar pramonės įmonių grupių ir energetikos bei transporto sistemų lankstumas ir efektyvumas;

–  gamybos įrenginių proceso kontrolės priemonės ir infrastruktūra, siekiant optimizuoti energijos srautus ir medžiagas sąveikaujant su energetikos sistema;

–  susiję procesai, projektai ir medžiagos, įskaitant mažataršius ir netaršius pramoninius procesus;

–  elektros energijos, pradinių žaliavų ir šilumos naudojimo pramoniniuose įrenginiuose ir energetikos sistemoje lankstumas ir veiksmingumas;

–  patobulinti ar nauji procesai, projektai ir medžiagos, skirti veiksmingam energijos (įskaitant šilumą ir šaltį) naudojimui, gamybai ar kaupimui sektoriuose, kurie neįtraukti į veiksmų grupę „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“;

–  strategijos ir mažataršės technologijos, skirtos regionams, kuriuose anglių pramonė buvo labai svarbi ir kurie pasižymi intensyvia tarša anglies dioksidu, išgyvenantiems pertvarką, atgaivinti;

–  pažangūs pastatai ir dideli judumo centrai (uostai, oro uostai, logistikos centrai), kurie yra aktyvūs platesnių energetikos tinklų ir inovatyvių judumo sprendimų elementai;

–  pastatų gyvavimo ciklo projektavimas, statyba, eksploatacija, įskaitant šildymą ir vėsinimą, ir išmontavimas, atsižvelgiant į žiediškumą, energinį naudingumą ir aplinkosauginį veiksmingumą, taip pat vidaus patalpų aplinkos kokybė, kiek tai susiję su energijos ir išteklių naudojimo efektyvumu, gyventojų gerove ir poveikiu jų sveikatai, atsparumu klimato kaitai, anglies pėdsaku ir antriniu perdirbimu; naujų pažangiųjų medžiagų kūrimas ir optimizavimas siekiant padidinti pastatų energinį naudingumą, anglies dioksido išmetimo mažinimo ir aplinkosauginį veiksmingumą per visą jų gyvavimo ciklą;

–  nauji verslo modeliai, metodai ir paslaugos, skirti renovacijos finansavimui, statybos įgūdžių didinimui, pastatų gyventojų ir kitų rinkos dalyvių įtraukimui, sprendžiant energijos nepritekliaus ir išankstinio norminimo veiklos klausimus;

–  pastatų energinio naudingumo stebėsena ir kontrolės technologijos, skirtos optimizuoti pastato energijos vartojimą ir gamybą, taip pat jų sąveiką su bendra energetikos sistema;

–  pastatų energinio naudingumo didinimo priemonės ir išmanūs prietaisai;

–  esamų pastatų renovavimo procesai, siekiant energijos beveik nevartojančių pastatų tikslo, ir novatoriškos technologijos, įskaitant socialinius aspektus, pvz., piliečių įgalėjimą, taip pat vartotojų informuotumą ir dalyvavimą.

5.2.5.   Bendruomenės ir miestai

Manoma, kad iki 2050 m. daugiau kaip 80 proc. ES gyventojų gyvens miestų teritorijose, kuriose suvartojama liūto dalį turimų išteklių, įskaitant energiją, ir kurios yra ypač pažeidžiamos nepalankiems meteorologiniams pokyčiams, kurie blogėja dėl klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių jau dabar, o ateityje padėtis bus dar prastesnė. Pagrindinis uždavinys yra sistemingai ir visapusiškai reikšmingai padidinti Europos bendruomenių ir miestų bendrą energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumą bei atsparumą klimato kaitai, nukreipiant veiksmus į tokias sritis kaip pastatų ūkis, energetikos sistemos, judumas, klimato kaita, migracija, taip pat vanduo, dirvožemis, oro kokybė, atliekos ir triukšmas, atsižvelgiant į Europos kultūros paveldą, tvarų turizmo valdymą, socialinius mokslus, humanitarinius ir meno aspektus, įskaitant gyvenimo būdą. Būtina ištirti ir išnaudoti sinergiją su ERPF lėšomis finansuojamą miestų politiką ir veiklą.

Bendros kryptys

–  miestų / rajonų energijos / judumo sistemų pritaikymas, kad iki 2050 m. visoje ES būtų įdiegti neutralaus anglies dioksido poveikio, teigiamos energijos rajonai ir nulinės emisijos judumas bei logistika, taip padidinant integruotų ES sprendimų pasaulinį konkurencingumą;

–  sistemingas miestų planavimas, infrastruktūros sistemos ir paslaugos, įskaitant tarpusavio sąsajas ir sąveikumą, standartizavimą, gamtos procesais paremtus sprendimus ir skaitmeninių technologijų bei kosmoso paslaugų ir duomenų naudojimą, atsižvelgiant į planuojamos klimato kaitos poveikį ir integruojant atsparumo klimato kaitai ir poveikio oro ir vandens kokybei didinimo veiksmus;

–  piliečių gyvenimo kokybė, saugi, lanksti, prieinama ir įperkama energija ir daugiarūšis judumas, miesto socialinės inovacijos ir piliečių dalyvavimas, miestų žiedinės ekonomikos ir atsinaujinimo pajėgumai, miestų metabolizmas ir mažesnis neigiamas poveikis aplinkai bei mažesnė tarša;

–  Pasaulinė miestų mokslinių tyrimų darbotvarkė; švelninimo, prisitaikymo ir atsparumo strategijos rengimas, teritorijų planavimas ir kiti susiję planavimo procesai.

5.2.6.   Pramonės konkurencingumas transporto sektoriuje

Perėjimas prie švarių technologijų, junglumas ir automatizavimas priklausys nuo to, ar orlaiviai, transporto priemonės ir laivai bus projektuojami ir gaminami laiku, plėtojant naujas proveržio technologijas ir koncepcijas, integruojant įvairias technologijas ir pagreitinant jų įdiegimą bei perkamumą. Komforto, efektyvumo ir prieinamumo didinimas, kartu mažinant viso produkto gyvavimo ciklo poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir energijos naudojimui, išlieka svarbiausi tikslai. Inovatyvi, labai galinga transporto infrastruktūra yra būtina norint tinkamai valdyti visas transporto rūšis, atsižvelgiant į padidėjusį judumo poreikį ir sparčiai besikeičiančias technologijas. Integruotas požiūris į infrastruktūrą ir transporto priemonių / laivų / orlaivių kūrimą nusipelno ypatingo dėmesio taip pat siekiant teikti kokybiškas judumo paslaugas ir kuo labiau sumažinti poveikį energetikai, aplinkai, ekonominį ir socialinį poveikį.

Bendros kryptys

–  fizinių ir skaitmeninių transporto priemonių / laivų / orlaivių projektavimo sujungimas, kūrimas ir demonstravimas, gamyba, eksploatavimas, standartizavimas, sertifikavimas ir reguliavimo priemonės bei integravimas (įskaitant skaitmeninio projektavimo ir skaitmeninės gamybos integravimą);

–  transporto priemonės / laivo / orlaivio koncepcijos ir konstrukcijos, įskaitant jų atsargines dalis, programinę įrangą ir technologinius atnaujinimus, programinės įrangos sprendimai; patobulintų medžiagų ir struktūrų naudojimas, medžiagų antrinis perdirbimas / pakartotinis naudojimas; efektyvumas, energijos kaupimas ir atkūrimas, saugos ir saugumo požymiai, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, darant mažesnį poveikį klimatui, aplinkai ir sveikatai, įskaitant triukšmą ir oro kokybę.

–  visų transporto rūšių borto technologijos ir posistemės, įskaitant automatines funkcijas, atsižvelgiant į atitinkamus infrastruktūros sąsajos poreikius ir tyrimus; režimų technologinė sinergija; daugiarūšio transporto sistemos; saugos / avarijų prevencijos sistemos ir kibernetinio saugumo didinimas; pažangos informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto srityse panaudojimas; žmogaus ir mašinos sąsajos plėtojimas;

–  naujos statybos, infrastruktūros eksploatavimo ir techninės priežiūros medžiagos, būdai ir metodai, užtikrinantys patikimą tinklo prieinamumą, intermodalias sąsajas ir daugiarūšį saveikumą, darbo jėgos saugą ir viso gyvavimo ciklo principą;

–  klausimų, susijusių su fizinės ir skaitmeninės infrastruktūros projektavimo ir plėtojimo sujungimu, sprendimas, infrastruktūros techninė priežiūra, regeneravimas ir transporto integracijos, sąveikumo ir intermodalumo modernizavimas, atsparumas ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos.

5.2.7.  Netaršus, saugus ir prieinamas transportas ir judumas

Kad ES pasiektų savo oro kokybės, klimato ir energetikos tikslus, įskaitant tikslą iki 2050 m. neutralizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį, taip pat triukšmo mažinimo tikslą, reikės persvarstyti visą judumo sistemą, įskaitant naudotojų poreikius ir elgesį, transporto priemones, degalus, infrastruktūrą ir naujus judumo sprendimus. Taip pat reikės įdiegti netaršios alternatyvios energijos sprendimus ir pradėti naudoti rinkoje nulinių emisijų transporto priemones / laivus / orlaivius. Transportas labai prisideda ne tik prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio, bet ir prastos oro kokybės ir triukšmo Europoje, sukeldamas neigiamą poveikį piliečių sveikatai ir ekosistemoms. Remiantis automobilių, autobusų ir lengvųjų transporto priemonių elektrifikavimo ir baterijų bei kuro elementų naudojimo pažanga, kartu taikant tinkamus standartus, būtina paspartinti mokslinius tyrimus ir inovacijas į mažataršius sprendimus, skirtus kitoms kelių transporto priemonėms (tolimojo susisiekimo autobusams, sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms ir sunkvežimiams) ir kitiems transporto sektoriams, pavyzdžiui, aviacijos, geležinkelių, jūrų ir vidaus vandenų laivybos sektoriams. Moksliniais tyrimais transporto saugos srityje siekiama sumažinti avaringumą, žuvusiųjų ir sužalotų asmenų skaičių kiekvienos rūšies transporte ir visoje transporto sistemoje, plečiant žinias, didinant informuotumą ir plėtojant technologijas, produktus, paslaugas ir sprendimus, kurie suderina saugos, veiksmingumo, patogumo vartotojui ir klimato kaitos aspektus.

Bendros kryptys

–  visų transporto rūšių elektrifikavimas, įskaitant naujas baterijų, kuro elementų ir hibridines technologijas transporto priemonių / laivų / orlaivių galios pavaroms ir pagalbinėms sistemoms, greito įkrovimo / degalų pildymo, energijos surinkimo technologijas ir vartotojui patogias bei lengvai prieinamas sąsajas su įkrovimo / degalų pildymo infrastruktūra, užtikrinant sąveikumą ir sklandų paslaugų teikimą; mažataršėms ir netaršioms transporto priemonėms skirtų konkurencingų, saugių, našių ir tvarių baterijų kūrimas ir diegimas, atsižvelgiant į visas naudojimo sąlygas įvairiais jų gyvavimo ciklo etapais; netaršioms ir mažataršėms transporto priemonėms skirtų konkurencingų, saugių, našių ir tvarių baterijų kūrimas ir diegimas;

–  naujų ir alternatyvių tvarių degalų, įskaitant pažangiuosius biodegalus, naudojimas ir naujos, saugios ir išmanios transporto priemonės / laivai / orlaiviai, skirti esamiems ir būsimiems judumo modeliams, taip pat infrastruktūrai palaikyti, darant kuo mažesnį poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai; ekologiškų sprendimų nišiniai komponentai ir sistemos (pvz., pažangiosios duomenų rinkimo sistemos ir kt.), technologijos ir į naudotojus orientuoti sąveikumo ir sklandaus paslaugų teikimo sprendimai;

–  saugus, prieinamas, įtraukus ir įperkamas judumas, kuriuo būtų mažinamas neigiamas, bet didinamas teigiamas judumo poveikis socialinei sanglaudai, aplinkai ir žmonių sveikatai, įskaitant perėjimą prie mažiau aplinką teršiančių transporto rūšių ir dalijimosi sistemų; piliečių gyvenimo kokybė, miesto socialinės inovacijos; interesas sumažinti arba eliminuoti eismo įvykių ir sužalojimų atvejus kelių transporte;

–  klimatui atsparios judumo sistemos, įskaitant infrastruktūrą ir logistiką, siekiant užtikrinti geresnį asmenims ir prekėms skirtą junglumą tiek artimojo, tiek tolimojo susisiekimo srityje;

–  sisteminė naujų judumo modelių ir jų poveikio transportui ir piliečiams analizė.

5.2.8.  Pažangus judumas

Pažangus judumas padės užtikrinti judumo „nuo durų iki durų“ ir visų jo komponentų efektyvumą, saugą ir atsparumą, visų pirma naudojant skaitmenines technologijas, pažangią palydovinę navigaciją (EGNOS / „Galileo“) ir dirbtinį intelektą. Naujos technologijos padės optimizuoti transporto infrastruktūros ir tinklų naudojimą bei efektyvumą, gerinti transporto daugiarūšiškumą ir junglumą, taip pat sukurti veiksmingesnį krovinių vežimo transportą ir logistinio tiekimo grandinę, o tai sustiprins ES konkurencingumą. Be to, naujos technologijos padės padidinti patikimumą, optimizuoti eismo valdymą ir sudaryti sąlygas novatoriškiems transporto sprendimams ir paslaugoms, taip sumažinant perkrovą ir neigiamą poveikį aplinkai, suteikiant geresnes judumo ir logistikos paslaugas piliečiams bei įmonėms ir gerinant prieinamumą ir socialinę įtrauktį. Susietasis ir automatizuotas judumas kartu su didelio poveikio infrastruktūra padidins visų transporto rūšių efektyvumą ir saugą.

Bendros kryptys

–  skaitmeninis tinklo ir eismo valdymas: pažangios sprendimų priėmimo palaikymo sistemos; naujos kartos eismo valdymas (įskaitant daugiaformatį tinklą ir eismo valdymą); prisidėjimas prie vientiso, daugiaformačio ir tarpusavyje susijusio keleivių ir krovinių judumo; didelių duomenų naudojimas ir apribojimai; inovatyvių palydovų padėties nustatymas / navigacija (EGNOS / „Galileo“);

–  bendras Europos dangus: orlaiviuose ir žemėje naudotini sprendimai siekiant sinchroniško aukštesnio laipsnio automatizavimo, junglumo, saugos, sąveikumo, našumo, išmetamųjų teršalų mažinimo ir paslaugų;

–  geležinkelių technologijos ir didelės talpos, tylios, sąveikios ir automatizuotos geležinkelių sistemos eksploatavimas;

–  pažangiosios laivybos sprendimai siekiant užtikrinti, kad vandenyje vykdomos operacijos būtų saugesnės ir veiksmingesnės;

–  dideli judumo mazgai (pvz., geležinkelio stotys, uostai, oro uostai, logistikos centrai) – aktyvūs novatoriškų judumo sprendimų elementai;

–  su vandeniu susijusios technologijos ir saugių bei automatizuotų transporto sistemų eksploatavimas, išnaudojant vandens transporto teikiamas galimybes;

–  susietosios, suderintos, sąveikiosios ir automatizuotos judumo sistemos ir paslaugos, įskaitant technologinius sprendimus ir tokius netechnologinius klausimus kaip naudotojų elgesio ir judumo modelių pokyčiai.

5.2.9.  Energijos kaupimas

Dideli, išmanūs, koncentruoti ir decentralizuoti energetikos sistemai skirti kaupimo sprendimai (įskaitant cheminius, elektrocheminius, elektrinius, mechaninius ir šiluminius sprendimus ir naujas ardomąsias technologijas) padidins efektyvumą, lankstumą, technologijų nepriklausomumą ir prieinamumą, taip pat tiekimo saugumą. Mažataršiam, nepriklausomam nuo iškastinio kuro transportui reikės vis daugiau elektrinių ir (arba) kitais alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių, kurių baterijos būtų našesnės ir pigesnės, lengvesnės, lengvai perdirbamos, lengvai pakartotinai panaudojamos ir darančios mažą poveikį aplinkai, taip pat alternatyviųjų ir (arba) atsinaujinančiųjų degalų, tokių kaip vandenilis, įskaitant iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamą vandenilį, vietinis tiekimas ir kaupimo vietoje novatoriški sprendimai. Tvaraus ir ekonomiškai efektyvaus didelės apimties energijos kaupimo sprendimų galimybės yra itin svarbios siekiant optimizuoti ir subalansuoti energetikos sistemą visuose gamybos sektoriuose ir infrastruktūroje iki pat galutinių naudotojų taikomųjų programų. Reikėtų atkreipti dėmesį į su energijos kaupimu susijusią riziką ir kitą nepageidaujamą šalutinį poveikį.

Bendros kryptys

–  technologijos, įskaitant skystus ir dujinius atsinaujinančiuosius degalus, ir su jomis susijusios vertės grandinės, taip pat ardomosios technologijos, skirtos tiek kasdieniams, tiek sezoniniams energijos kaupimo poreikiams, įskaitant jų poveikį aplinkai ir klimatui;

–  išmanios, tvarios ir ilgalaikės baterijos ir ES vertės grandinė, įskaitant pažangiųjų medžiagų sprendimus, projektavimą, efektyviai energiją vartojančių didelės apimties baterijų elementų gamybos technologijas, pakartotinio naudojimo ir antrinio perdirbimo metodus, taip pat veiksmingą eksploatavimą esant žemai temperatūrai ir standartizavimo poreikius;

–  vandenilis, visų pirma mažai anglies dioksido išskiriantis ir iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas vandenilis, įskaitant kuro elementus, ir ES vertės grandinė nuo projektavimo iki galutinio naudojimo įvairiose srityse.

6.  VEIKSMŲ GRUPĖ „MAISTAS, BIOEKONOMIKA, GAMTOS IŠTEKLIAI, ŽEMĖS ŪKIS IR APLINKA

6.1.   Paaiškinimas

Žmonių veikla daro vis didesnį poveikį dirvožemiui, jūroms ir vandenynams, vandeniui, orui, biologinei įvairovei ir kitiems gamtos ištekliams. Didėjančio planetos gyventojų skaičiaus maitinimas tiesiogiai priklauso nuo gamtinių sistemų ir išteklių. Be to, kad turi savitąją vertę, veikianti ir klestinti ekosistema yra visų išteklių naudojimo svarbiausias pagrindas. Tačiau, kartu su klimato kaita, augantis gamtinių išteklių poreikis sukelia spaudimą aplinkai, kuris reikšmingai peržengia tvarumo lygį, paveikdamas ekosistemas ir jų gebėjimą teikti paslaugas žmonių gerovei. Žiedinės ekonomikos, tvarios bioekonomikos(21)ir mėlynosios ekonomikos(22) koncepcijos suteikia galimybę subalansuoti aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius tikslus ir nukreipti žmogaus veiklą tvarumo link.

Siekiant darnaus vystymosi tikslų, užtikrinant saugaus ir sveiko maisto gamybą ir naudojimą, skatinant tvarią žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės praktiką, užtikrinant prieigą prie švaraus vandens, dirvožemio ir oro visiems, valant jūras, vandenynus ir vidaus vandenis, išsaugant ir atkuriant planetos gyvybines gamtines sistemas ir aplinką, reikia išnaudoti mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą. Tačiau sunkiai suprantama, kaip pereiti prie tvarumo ir kaip įveikti įsisenėjusias kliūtys. Norint pereiti prie tvaraus vartojimo ir gamybos bei atstatyti planetos sveikatą, reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir technologijas, naujus ir kokybiškus produktus bei paslaugas, naujus verslo modelius ir socialines, teritorines bei aplinkosaugines inovacijas. Taip sukuriamos naujos tvarios, atsparios, inovatyvios ir atsakingos Europos bioekonomikos galimybės, padidinamas išteklių naudojimo efektyvumas, našumas ir konkurencingumas, sukuriamos naujos ir žaliosios darbo vietos ir skatinamas žaliasis ekonomikos augimas, taip pat didinama socialinė įtrauktis.

Itin svarbu, kad Europa veiksmingiau ir tvariai naudotų savo gamtos išteklius.

Šiais veiksmais bus sukurta žinių bazė ir sprendimai, siekiant: saugoti, tvariai valdyti ir naudoti sausumos ir jūros(23) gamtos išteklius, sustiprinti sausumos ir vandens sistemų, kaip anglies dioksido absorbentų, vaidmenį; saugoti biologinę įvairovę, užtikrinti ekosistemines paslaugas ir aprūpinimą maistu bei mitybos saugumą, teikiant saugų, sveiką ir maistingą maistą; pagreitinti perėjimą nuo iškastinio kuro linijinės ekonomikos prie tausiai išteklius naudojančios, atsparios, mažataršės, mažo anglies dioksido kiekio žiedinės ekonomikos ir remti tvarios bioekonomikos ir mėlynosios ekonomikos vystymąsi; ir plėtoti atsparias ir gyvybingas kaimo, kalnų, pakrančių ir miestų teritorijas.

Ši veikla padės išlaikyti ir stiprinti biologinę įvairovę, užtikrinti ilgalaikį ekosisteminių paslaugų teikimą, pavyzdžiui, prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą ir anglies dioksido sekvestraciją (tiek sausumoje, tiek jūroje). Ji padės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir kitų teršalų kiekį, atliekas ir pirminės gamybos (sausumos ir vandens), pavojingųjų medžiagų, perdirbimo, vartojimo ir kitos žmogaus veiklos sukeliamą taršą. Ji paskatins investicijas, palaikys perėjimą prie žiedinės ekonomikos, tvarios bioekonomikos ir mėlynosios ekonomikos, kartu apsaugant aplinkos būklę ir vientisumą.

Ši veikla taip pat skatins taikyti dalyvaujamąja veikla grindžiamus metodus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, įskaitant daugiašalį metodą, ir kurti žinių ir inovacijų sistemas vietos, regiono, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Skatinant naujus valdymo, gamybos, vartojimo modelius ir įgūdžius, bus itin svarbios socialinės inovacijos, įtraukiant piliečius ir kuriant pasitikėjimą inovacijomis.

Kadangi šie uždaviniai yra sudėtingi, tarpusavyje susiję ir globalūs, veiksmai bus vykdomi taikant sisteminį požiūrį, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais, pasitelkiant kitus finansavimo šaltinius ir kitas politikos iniciatyvas. Įskaitant naudotojo valdomų didelių aplinkosauginių duomenų šaltinių, pvz., „Copernicus“, EGNOS / „Galileo“, INSPIRE, EOSC, GEOSS, CEOS, EMODnet, panaudojimą.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla pagal šią veiksmų grupę pirmiausia prisideda prie žemiau išvardintų programų tikslų įgyvendinimo: aplinkosaugos veiksmų programos, bendrosios žemės ūkio politikos, bendrosios žuvininkystės politikos, maisto produktus reglamentuojančių teisės aktų, jūrų politikos, Žiedinės ekonomikos veiksmų plano, ES bioekonomikos strategijos, biologinės įvairovės strategijos, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos ir ES 2050 m. neutralaus anglies dioksido poveikio ateities vizijos(24), ES Arkties politikos, taip pat ES teisinių nuostatų dėl oro taršos mažinimo. Be įprastų išorės konsultavimosi šaltinių, būtų kreipiamasi dėl specialių konsultacijų į Žemės ūkio tyrimų nuolatinį komitetą (SCAR).

Šia veikla bus tiesiogiai prisidedama įgyvendinant toliau nurodytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma: 2-ąjįDVT – sumažinti badą; 3-ąjį DVT – gera žmonių sveikatos būklė ir gerovė; 6-ąjį DVT – švarus vanduo ir higiena; 8-ąjį DVT – deramas darbas ir ekonomikos augimas; 9-ąjį DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 11-ąjį DVT – darnūs miestai ir bendruomenės; 12-ąjį DVT – atsakingas vartojimas ir gamyba; 13-ąjį DVT – klimato politikos veiksmai; 14-ąjį DVT – gyvybė vandenyse; 15-ąjį DVT – gyvybė žemėje.

6.2.   Intervencijos priemonių sritys

6.2.1.   Aplinkos stebėjimas

Gebėjimas stebėti aplinką(25), įskaitant palydovinę, in situ (oro, jūros, sausumos) ir piliečių atliekamą stebėseną, yra mokslinių tyrimų ir inovacijų pagrindas, siekiant tvariai naudoti maisto ir gamtinių išteklius bei juos stebėti, taip pat vykdyti biologinę stebėseną ir aplinkos stebėseną. Geresnė erdvės ir laiko aprėptis ir mėginių ėmimo periodiškumas mažesnėmis sąnaudomis, taip pat prieiga prie didžiųjų duomenų ir kelių šaltinių integravimas suteikia naujų būdų stebėti, suprasti ir prognozuoti Žemės sistemą. Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra būtini siekiant plėtoti metodus ir technologijas kokybei gerinti, taip pat prieigai prie duomenų ir jų naudojimui lengvinti.

Bendros kryptys

–  į naudotoją orientuoti ir sisteminiai metodai, įskaitant atviruosius duomenis, taikomi aplinkos duomenų ir informacijos, skirtų sudėtingoms modeliavimo bei prognozavimo sistemoms, srityje, verslo galimybės, kylančios dėl esamų ir naujų duomenų naudojimo ir valorizacijos;

–  tolesnis produktų ir paslaugų rinkinio plėtojimas aplinkos stebėjimo tikslais;

–  biologinės įvairovės būklė, ekosistemų apsauga, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, aprūpinimas maistu, žemės ūkis ir miškininkystė, žemės naudojimas ir žemės naudojimo keitimas, miestų ir priemiesčių plėtra, gamtos išteklių valdymas, jūrų ir vandenynų išteklių valdymas ir išsaugojimas, jūrų saugumas, ilgalaikės aplinkosaugos tendencijos, sezoninio kintamumo pokyčiai, aplinkos oro ir atmosferos pokyčiai ir kitos atitinkamos sritys;

–  į naudotoją orientuotos taikomosios programos, kurios bus parengtos pasitelkiant iniciatyvą EuroGEOSS, įskaitant jų plėtrą , siekiant prisidėti prie Europos gamtos išteklių (įskaitant žaliavų žvalgymą) ir ekosisteminių paslaugų bei jų susijusios vertės grandinės išsaugojimo ir valdymo;;

–  Žemės stebėjimo grupės iniciatyvos „Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos“ įgyvendinimas.

6.2.2.   Biologinė įvairovė ir gamtos ištekliai

Norint spręsti visuomenės uždavinius, didinti tvarumą ir pasiekti ES tikslą, numatytą ES 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2050 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“, būtina gerinti supratimą apie biologinę įvairovę ir ekosistemas, jų teikiamų paslaugų įvairovę (kovos su klimato kaita ir jos poveikio švelninimo kontekste) ir planetos „ribas“, taip pat sprendimus, naudojančius gamtos galią ir sudėtingumą, taip pat geriau jas apsaugoti ir valdyti. Reikia deramai atsižvelgti į galimą pradinį poveikį visose vertės grandinėse. Tarptautinis bendradarbiavimas ir indėlis į tarptautines pastangas ir iniciatyvas, pvz., dalyvavimas Tarpvyriausybinėje mokslinėje politinėje biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformoje, yra būtini siekiant šios srities tikslų. Reikia geriau suprasti, kaip valdyti perėjimą prie tvarumo ekonominėje, socialinėje ir gamtinėje sistemoje tiek vietos, tiek pasaulio lygmenimis.

Bendros kryptys

–  biologinės įvairovės, sausumos, gėlo vandens ir jūrų ekosistemų, gamtinio kapitalo ir ekosisteminių paslaugų, įskaitant žemės ūkio ekosistemas ir mikrobiomą, būklė ir vertė;

–  visapusiškas ir sistemingas socialinės ir ekologinės struktūros požiūris į ryšius tarp biologinės įvairovės, ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų ir jų priežastingumo santykiai su pokyčių veiksniais įvairiu mastu ir vykdant įvairią ekonominę veiklą, įskaitant perėjimo prie tvarumo procesų socioekonominius aspektus ir valdymą;

–  tendencijų ir integruotų biologinės įvairovės scenarijų, ekosisteminių paslaugų ir geros gyvenimo kokybės įvairiuose lygmenyse ir įvairiais laikotarpiais modeliavimas; galimas biotopų ir ekosistemų, kaip anglies dioksido absorbento, indėlis įvairiose klimato kaitos scenarijuose; galimas interesų konfliktas naudojant gamtos išteklius ir naudojantis paslaugomis;

–  junginių ir naujų teršalų ekotoksikologija, jų sąveika, įskaitant sudėtinį poveikį, ir aplinkos elgesys, taip pat pakitę biocheminiai srautai keičiantis klimatui, nualintų teritorijų atgaivinimas;

–  biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų įtraukimas į sprendimų priėmimo sistemas ir vyriausybių bei įmonių apskaitos sistemas, taip pat kiekybinis jų ekologinės bei ekonominės naudos ir naudos visuomenei įvertinimas;

–  pritaikomi ir daugiafunkciniai gamtos procesais paremti sprendimai, kuriais sprendžiamos miestų ir priemiesčių teritorijų, kaimo, pakrančių ir kalnų teritorijų iššūkiai, susiję su klimato kaita, gaivalinėmis nelaimėmis, biologinės įvairovės nykimu, ekosistemų degradacija, tarša, socialine sanglauda ir piliečių sveikata bei gerove;

–  daugiašaliai gyvųjų laboratorijų metodai, kuriais valdžios institucijos, suinteresuotieji subjektai, verslo atstovai ir pilietinė visuomenė būtų įtraukti į bendrą sisteminių sprendimų projektavimą ir kūrimą, siekiant išsaugoti, atkurti ir tvariai naudoti gamtinį kapitalą ir perėjimo prie tvarumo valdymas ir tvaraus valdymo galimybės visoje ekonominės veiklos vertės grandinėje įvairiomis aplinkosauginėmis, ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis.

6.2.3.   Žemės ūkis, miškininkystė ir kaimo vietovės

Atsparus ir tvarus žemės ūkis bei miškininkystė suteikia ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę naudą ir yra būtina sąlyga nenutrūkstamam aprūpinimui maistu užtikrinti. Šios sritys prisideda prie dinamiškų vertės grandinių, žemės ir gamtos išteklių valdymo, taip pat užtikrina įvairias svarbias viešąsias gėrybes, įskaitant anglies dioksido sekvestraciją, biologinės įvairovės išsaugojimą, apdulkinimą ir visuomenės sveikatą. Tam, kad būtų skatinamos įvairios žemės ūkio ir miškų (eko)sisteminės funkcijos, atsižvelgiant į besikeičiančias pirminės gamybos aplinkybes, ypač susijusias su klimato kaita ir aplinka, išteklių prieinamumu, demografija ir vartojimo modeliais, reikia laikytis integruotų ir teritorinių požiūrių. Žemės ūkio produktų kokybė ir sauga užtikrinama, kad būtų didinamas vartotojų pasitikėjimas. Taip pat turi būti užtikrinama augalų sveikata ir gyvūnų sveikata bei gerovė. Taip pat būtina atsižvelgti į žemės ūkio ir miškininkystės veiklos erdvinį, socioekonominį ir kultūrinį aspektą bei sutelkti kaimo vietovių bei pakrančių zonų potencialą.

Bendros kryptys

–  tvaraus, atsparaus ir našaus žemės ūkio ir miškininkystės metodai, technologijos ir priemonės, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos;

–  žemės ūkio ir miškininkystės išteklių (pvz., dirvožemio, vandens, maistinių medžiagų ir biologinės įvairovės, įskaitant genetinius išteklius) tvarus valdymas ir efektyvus naudojimas; alternatyvos neatsinaujinantiesiems ištekliams ir žiedinės ekonomikos principų taikymas, be kita ko, pakartotinai naudojant ir perdirbant atliekas ir šalutinius produktus;

–  veiklos poveikis klimatui ir aplinkai pirminiame sektoriuje; žemės ūkio ir miškininkystės kaip anglies dioksido absorbentų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamo kiekio mažinimo priemonės, įskaitant betaršio išmetimo metodus, potencialas; pirminės gamybos prisitaikomumo prie klimato kaitos didinimas;

–  integruoti kovos su augalų kenkėjais ir ligomis metodai; užkrečiamų ir zoonozinių gyvūnų ligų kontrolė bei gyvūnų gerovė; su ginčytinų pesticidų, antibiotikų ir kitų medžiagų naudojimu susijusios prevencijos strategijos, kontrolė, diagnostika ir alternatyvos, taip pat atsparumo jiems mažinimo tikslais;

–  atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir grėsmės, kylančios dėl biologinių ir agrocheminių pavojų, įskaitant pesticidus, bei cheminių teršalų, ryšiams tarp augalų, gyvūnų, ekosistemų ir visuomenės sveikatos taikant bendros sveikatos ir visuotinės sveikatos koncepcijas;

–  ekosisteminių paslaugų naudojimas ir teikimas žemės ūkio ir miškininkystės sistemose, taikant ekologinius metodus ir išbandant gamtos procesais paremtus sprendimus nuo ūkio iki kraštovaizdžio lygio, siekiant ekologiško žemės ūkio; parama ekologiniam ūkininkavimui;

–  žemės ūkio ir miškininkystės sistemos nuo ūkio iki kraštovaizdžio lygio; ekosisteminių paslaugų naudojimas ir teikimas pirminėje gamyboje, pvz., pasitelkiant agroekologiją arba stiprinant miškų vaidmenį potvynių ir dirvožemio erozijos prevencijos srityje;

–  žemės ūkio inovacijos žemės ūkio, akvakultūros ir miškininkystės sąsajose bei miestų ir priemiesčių teritorijose;

–  nauji tvaraus miškų valdymo ir tvaraus miško biomasės naudojimo metodai, technologijos ir priemonės;

–  parama ES augalinių baltymų, skirtų maistui, pašarams ir aplinkosauginių paslaugų teikimui, gamybai;

–  tvarus žemės naudojimas, kaimo plėtra ir teritoriniai ryšiai; kaimo vietovių socialinio, kultūrinio, ekonominio ir aplinkosauginio turto panaudojimas kuriant naujas paslaugas, verslo modelius, vertės grandines ir viešąsias gėrybes;

–  skaitmeninių inovacijų taikymas ūkininkaujant, miškininkystės sektoriuje ir vertės grandinėse bei kaimo vietovėse, naudojant duomenis ir kuriant infrastruktūras, technologijas (pvz., dirbtinio intelekto, robotikos, tiksliojo ūkininkavimo ir nuotolinio stebėjimo) ir valdymo modelius;

–  žemės ūkio ir miškininkystės žinių ir inovacijų sistemos bei jų sujungimas įvairiu mastu; konsultacijos, įgūdžių gilinimas, dalyvavimu grindžiami požiūriai ir dalijimasis informacija;

–  tvaraus žemės ūkio tarptautinių partnerysčių skatinimas aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo tikslais.

6.2.4.   Jūros, vandenynai ir vidaus vandenys

Jūrų, visų pirma pusiau uždarų Europos jūrų, vandenynų, vidaus vandenų ir platesnių pakrančių zonų gamtinis kapitalas ir ekosisteminės paslaugos teikia didelę socioekonominę naudą ir užtikrina gerovę. Šiam potencialui gresia pavojus dėl didelio masto žmonių veiklos ir gamtinių streso veiksnių, pvz., taršos, peržvejojimo, klimato kaitos, jūros lygio kilimo, kitų su vandeniu susijusių ir ekstremalių meteorologinių reiškinių. Siekiant apsaugoti jūras ir vandenynus nuo negrįžtamo poveikio ir atkurti gerą vidaus vandenų būklę; Būtina stiprinti mūsų žinias ir supratimą, siekiant apsaugoti, atkurti ir tvariai valdyti jūrų, vidaus vandenų ir pakrančių ekosistemas bei užkirsti kelią taršai, taikant patobulinto ir atsakingo valdymo sistemą. Tai taip pat apims mokslinius tyrimus, kuriais būtų siekiama tvariai atskleisti didžiulį ir neišnaudotą jūrų, vandenynų ir vidaus vandenų ekonominį potencialą, siekiant gaminti daugiau saugaus maisto, biologinių sudedamųjų dalių ir žaliavų nesukeliant didesnės įtampos, taip pat visų formų akvakultūros potencialą siekiant sumažinti naštą žemei, gėlo vandens ir vandenyno ištekliams. Reikia partnerystės modelių, be kita ko, jūros baseinų ir makroregioninių strategijų, kurios aprėptų daugiau nei ES (pvz., Atlanto vandenyne, Viduržemio, Baltijos, Šiaurės, Juodojoje jūrose, Karibų jūroje ir Indijos vandenyne); taip pat reikia prisidėti prie vandenynų valdymo tarptautinių įsipareigojimų vykdymo per tokias iniciatyvas kaip Jungtinių Tautų vandenynų mokslo dekada siekiant darnaus vystymosi ir įsipareigojimai, susiję su jūrų biologinės įvairovės išsaugojimu rajonuose, kurie nepriklauso nacionalinėms jurisdikcijoms.

Bendros kryptys

–  tvari žuvininkystė ir visų formų akvakultūra, įskaitant alternatyvius baltymų šaltinius, atsižvelgiant į sustiprintą aprūpinimą maistu, apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir atsparumą klimato kaitai; stebėsenos ir valdymo priemonės;

–  didesnis jūrų ir vidaus vandenų ekosistemų atsparumas, įskaitant koralų rifus, taip užtikrinant gerą jūrų, vandenynų ir upių būklę, kovojant su gamtos ir žmonių veiklos keliamais pavojais, pvz., teršalais ir į jūrą išmestomis šiukšlėmis (įskaitant plastikus), eutrofikacija, invazinėmis rūšimis, fizine žala jūros dugnui, pereikvojimu, įskaitant peržvejojimą, povandeniniu triukšmu, rūgštėjimu, jūrų, vandenynų ir upių atšilimu, jūros lygio kilimu, ir šiuos pavojus mažinant, atsižvelgiant į sausumos ir jūros sankirtą, bendrą šių probleminių veiksnių poveikį ir skatinant žiedinį metodą bei geresnį vandenynų ir žmonių sąveikos supratimą;

–  valdymas pasauliniu ir regiono lygmenimis, siekiant užtikrinti jūrų, vandenynų ir vidaus vandenų išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą;

–  skaitmeninio vandenyno (jūros dugno, vandens kolonos ir vandens paviršiaus) technologijos, jungiančios paslaugas ir bendruomenes su sausuma, atmosfera, klimatu, kosmosu ir oru susijusioje veikloje, ir populiarinamos per Europos atvirojo mokslo debesijos dalį – Mėlynąjį debesį;

–  stebėsena, rizika grindžiamas vertinimas ir prognozavimo / prognozės pajėgumai, įskaitant jūros lygio kilimą ir kitus gamtos pavojus, pvz., audros sukeltas bangas, cunamius, taip pat bendrą žmogaus veiklos poveikį;

–  geresnis įvairaus masto hidrologinio ciklo, režimų bei hidromorfologijos supratimas ir stebėsenos ir prognozavimo pajėgumų vandens prieinamumo ir paklausos, potvynių ir sausrų, taršos ir kitų pavojų vandens ištekliams ir vandens aplinkai srityje plėtojimas. Skaitmeninių technologijų naudojimas siekiant pagerinti vandens išteklių stebėseną ir valdymą;

–  novatoriškų sprendimų, įskaitant visuomenės valdymą, ekonomines priemones ir finansavimo modelius, plėtojimas; šie sprendimai būtų skirti išmaniam vandens paskirstymui, sprendžiant konfliktus dėl vandens naudojimo, įskaitant vandens vertės panaudojimą, vandens teršalų, įskaitant plastikus ir mikroplastikus ir kitus atsirandančius teršalus, kontrolei (pageidautina – jų susidarymo šaltinyje), sprendžiant kitas su spaudimu vandens ištekliams susijusias problemas, taip pat vandens pakartotinio naudojimo klausimus, be to, vandens ekosistemų apsaugai ir atkūrimui iki geros ekologinės būklės lygio;

–  tvarios mėlynosios vertės grandinės, įskaitant tausų gėlo vandens išteklių naudojimą, jūrų erdvės daugkartinis naudojimas ir atsinaujinančiosios energijos sektoriaus augimas pasinaudojant jūromis ir vandenynais, įskaitant tausų mikrodumblių ir makrodumblių naudojimą;

–  integruoti tvaraus vidaus ir pakrančių vandenų valdymo metodai, kuriais bus prisidėta prie aplinkos apsaugos ir prisitaikymo prie klimato kaitos;

–  gamtos procesais paremti sprendimai, pagrįsti jūrinės, pakrančių ir vidaus vandenų ekosistemų dinamika, biologinė įvairovė ir įvairios ekosisteminės paslaugos, kurios leis suformuoti sisteminį požiūrį į tausų jūrų, visų pirma pusiau uždarų Europos jūrų, ir vandenynų bei vidaus vandenų išteklių naudojimą, prisidėti prie aplinkos apsaugos ir atkūrimo, pakrančių zonų valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos;

–  mėlynosios inovacijos, įskaitant mėlynąją ir skaitmeninę ekonomiką ištisose pakrančių zonose, pakrančių miestuose ir uostuose, siekiant sustiprinti pakrantės rajonų atsparumą ir padidinti naudą piliečiams;

–  geresnis supratimas apie jūrų ir vandenynų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos.

6.2.5.   Maisto sistemos

Bendras gyventojų skaičiaus augimo, mitybos raidos, išteklių stygiaus ir perteklinio naudojimo, aplinkos būklės blogėjimo, klimato kaitos ir migracijos poveikis sukuria precedento neturinčius iššūkius ir dėl to reikia pertvarkyti maisto sistemą (FOOD 2030)(26). Dabartinė maisto produktų gamyba ir naudojimas iš esmės yra netvarūs – susiduriame su dviguba prastos mitybos našta, kuriai būdingas nepakankamos mitybos, nutukimo ir kitų mitybos bei metabolizmo sutrikimų sambūvis. Ateities maisto sistemose turi būti užtikrinamas aprūpinimas maistu ir užtikrinama pakankamai saugaus, sveiko ir kokybiško maisto visiems, grindžiant aprūpinimą efektyviu išteklių naudojimu, tvarumu (įskaitant ŠESD, taršos, vandens ir energijos vartojimo ir atliekų gamybos mažinimą), skaidrumu, sausumos ir jūros sujungimu, maisto produktų atliekų mažinimu, maisto produktų gamybos iš vidaus vandenų, jūrų ir vandenynų išteklių didinimu ir įtraukiant visą „maisto produktų vertės grandinę“ nuo gamintojų iki vartotojų ir atgal, užtikrinant atsparumą. Tai turi būti vykdoma kartu plėtojant būsimą maisto saugos sistemą, projektuojant, kuriant ir tiekiant priemones, technologijas ir skaitmeninius sprendimus, kurie labai naudingi vartotojams ir pagerinti maisto vertės grandinės konkurencingumą ir tvarumą. Be to, reikia skatinti su maisto vartojimu ir gamybos modeliais susijusius elgesio pokyčius, atsižvelgiant į kultūrinius ir socialinius aspektus, taip pat įtraukti pirminius gamintojus, pramonę (įskaitant MVĮ), mažmenininkus, maisto paslaugų sektorius, vartotojus ir viešųjų paslaugų teikėjus.

Bendros kryptys

–  įrodymais pagrįsta subalansuota ir sveika mityba, skirta žmonių gerovei visu jų gyvenimo laikotarpiu, įskaitant mitybos modelius, geresnę maisto maistinę kokybę ir geresnį mitybos poveikio sveikatai ir gerovei supratimą;

–  individualizuota mityba, ypač pažeidžiamoms grupėms, siekiant sušvelninti nuo mitybos priklausančių ir neužkrečiamųjų ligų rizikos veiksnius;

–  vartotojų elgesys, gyvenimo būdas ir motyvacijos, įskaitant socialinius ir kultūrinius maisto aspektus, skatinant socialines inovacijas ir visuomenės įtraukimą, siekiant geresnės sveikatos ir aplinkos tvarumo visoje maisto produktų grandinėje, įskaitant mažmeninės prekybos modelius;

–  šiuolaikinės maisto saugos ir autentiškumo sistemos, įskaitant atsekamumą, gerinančios maisto kokybę ir didinančios vartotojų pasitikėjimą maisto sistema;

–  maisto sistemos naudojimas švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos, įskaitant mikrobiomos, maistinių kultūrų įvairovės ir gyvūninių baltymų alternatyvų potencialo ir naudojimo tyrimą;

–  aplinką tausojančios, žiedinės, tausiai išteklius naudojančios ir atsparios maisto sistemos iš sausumos ir jūros, nukreiptos į saugaus geriamojo vandens ir jūrų klausimų sprendimą, nulinę maisto atliekų dalį visoje maisto sistemoje, pakartotinai naudojant maistą ir biomasę, perdirbant maisto atliekas, kuriant naujas maisto pakuotes, išnaudojant pritaikyto ir vietos maisto paklausą;

–  nauji metodai, įskaitant skaitmenines priemones ir maisto sistemas, skatinančias vietos inovacijas ir bendruomenių įgalėjimą, sąžiningą prekybą ir kainodarą visoje vertės grandinėje, įtraukumą ir tvarumą, pasitelkiant pramonės įmonių (įskaitant MVĮ ir smulkiuosius savininkus), vietos valdžios institucijų, tyrėjų ir visuomenės partnerystes.

6.2.6.   Biologinių inovacijų sistemos ES bioekonomikoje

Inovacijos bioekonomikos srityje sudaro pagrindą pereiti nuo ekonomikos, orientuotos į iškastinį kurą . Biologinės inovacijos yra svarbus visos bioekonomikos segmentas ir variklis, kuris apima tausų žaliavų tiekimą, pramoninį perdirbimą ir biomasės konvertavimą iš sausumos ir jūros į biologines medžiagas ir produktus. Tvarumas apima visus jų aspektus: ekologinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį. Jos taip pat naudoja gyvųjų išteklių, gyvosios gamtos mokslų, skaitmeninimo ir biotechnologijų potencialą naujiems atradimams, produktams, paslaugoms ir procesams kurti. Biologinės inovacijos, įskaitant (bio)procesus ir technologijas, gali paskatinti naujas ekonomines veiklas ir užimtumą regionuose ir miestuose, prisidėti prie kaimo ir pakrančių ekonomikos bei bendruomenių atgaivinimo ir sustiprinti bioekonomikos žiediškumą.

Bendros kryptys

–  tvarios biomasės išteklių tiekimo, logistikos ir gamybos sistemos, daugiausia dėmesio skiriant didelės vertės pritaikymo ir panaudojimo tikslams, socialiniam ir aplinkos tvarumui, poveikiui klimatui ir biologinei įvairovei, žiediškumui bei bendram išteklių, įskaitant vandenį, naudojimo efektyvumui;

–  gyvosios gamtos mokslai ir jų suartėjimas su skaitmeninėmis technologijomis biologinių išteklių supratimui, paieškoms ir tvariam naudojimui pasiekti;

–  biologinės vertės grandinės, biologinės medžiagos, įskaitant gyvosios gamtos pavyzdžiu sukurtas medžiagas, chemines medžiagas, produktus, paslaugas ir procesus, pasižyminčios naujomis savybėmis, funkcijomis ir didesniu tvarumu (įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą) ir skatinančios (mažo ir didelio masto) pažangių biologinių perdirbimo įrenginių, kuriuose naudojama įvairesnė biomasė, plėtojimą; dabartinės netvarių produktų gamybos pakeitimas itin veiksmingais biologiniais procesais grindžiamas sprendimais, skirtais inovatyviam pritaikymui rinkoje;

–  biotechnologija, įskaitant tarpsektorinius pažangiausius biotechnologijos metodus, skirtus taikyti konkurencingiems, tvariems ir naujiems pramonės procesams, aplinkosaugos paslaugoms ir vartojimo prekėms(27);

–  biologinio sektoriaus žiediškumas bioekonomikoje, panaudojant technologines, sistemines, socialines ir verslo modelių inovacijas, siekiant radikaliai padidinti vienam biologinių išteklių vienetui sukauptą vertę, ilgesnį laiką išsaugant tokių išteklių vertę ekonomikoje, saugant ir didinant gamtinį kapitalą, projektuojant veiklą taip, kad būtų išvengiama atliekų ir taršos, ir palaikant pakopinį biomasės tvaraus naudojimo principą, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas ir atsižvelgiant į atliekų hierarchiją;

–  įtraukūs bioekonominiai modeliai, kuriuose dalyvauja įvairūs dalyviai, kurdami vertę, didindami poveikį visuomenei ir visuomenės dalyvavimą;

–  didesnis supratimas apie bioekonomikos ribas, matavimo vienetus ir rodiklius ir jos sinergiją bei kompromisus su sveika aplinka, taip pat kompromisus tarp maisto ir kitų pritaikymo sričių.

6.2.7.   Žiedinės sistemos

Žiedinės gamybos ir vartojimo sistemos suteiks naudos Europos ekonomikai ir pasaulio aplinkai mažinant išteklių naudojimą ir priklausomybę nuo jų, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kitą neigiamą poveikį aplinkai ir didinant įmonių konkurencingumą, taip pat suteiks naudos Europos piliečiams kuriant naujas darbo vietas ir mažinant spaudimą aplinkai ir klimatui. Be pramonės pertvarkos, norint pereiti prie mažataršės, tausiai išteklius naudojančios, biologinės ir žiedinės ekonomikos, vengiant pavojingųjų medžiagų naudojimo, taip pat reikės platesnio sistemos pakeitimo, todėl bus reikalingi sisteminiai ekologinių inovacijų sprendimai, nauji verslo modeliai, rinkos ir investicijos, didelio poveikio infrastruktūra, socialiniai inovatyvūs vartotojų elgesio pokyčiai ir valdymo modeliai, skatinantys bendradarbiavimą su daugybe suinteresuotųjų subjektų visoje vertės grandinėje, siekiant užtikrinti, kad numatytas sistemos pokytis pasiektų geresnių ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių rezultatų(28). Tarptautinio bendradarbiavimo pradžia bus svarbi siekiant palyginamumo, žinių kūrimo ir dalijimosi jomis bei išvengiant pastangų dubliavimosi, pvz., per tarptautines iniciatyvas, tokias kaip tarptautinė išteklių darbo grupė. Be to, bus skirta dėmesio šios srities naujų žinių ir technologijų socialiniam kontekstui ir tam, kaip visuomenė jas pritaikys ir priims.

Bendros kryptys

–  sisteminis perėjimas prie išteklius efektyviai naudojančios, biologinės ir žiedinės ekonomikos, atsirandant naujoms vartotojų tarpusavio bendravimo paradigmoms ir naujiems verslo modeliams siekiant efektyvaus išteklius naudojimo ir aplinkosauginio veiksmingumo; produktai ir paslaugos, kurie skatina efektyviai naudoti išteklius ir eliminuoti arba pakeisti pavojingąsias medžiagas per visą gyvavimo ciklą; dalijimosi, kartotinio panaudojimo, remonto, pertvarkymo, perdirbimo ir kompostavimo sistemos; tokio perėjimo ekonominės, socialinės, elgesio, reguliavimo ir finansinės sąlygos bei paskatos;

–  sisteminiu požiūriu grindžiami matavimo vienetai ir rodikliai žiedinei ekonomikai ir veiksmingumui per visą gyvavimo ciklą pamatuoti ir socialinei atsakomybei padidinti; valdymo sistemos, kurios spartina žiedinės ekonomikos bei bioekonomikos plėtimąsi ir skatina efektyvesnį išteklių naudojimą, kartu sukurdamos antrinių žaliavų rinkas; daugelį suinteresuotųjų šalių ir skirtingas vertės grandines apimantis bendradarbiavimas; investicijų į žiedinę ekonomiką ir bioekonomiką priemonės;

–  miestų, priemiesčių ir regionų tvarios ir regeneruojančios plėtros sprendimai, integruojantys žiedinės ekonomikos transformaciją, taikant gamtosaugos sprendimus, technologines, skaitmenines, socialines, kultūrines ir teritorines valdysenos inovacijas;

–  ekologinės inovacijos, skirtos užkirsti kelią aplinkos taršai grėsmę pradedančiomis kelti pavojingosiomis medžiagomis ir cheminėmis medžiagomis bei jų poveikiui ir ją išvalyti; taip pat atsižvelgiama į cheminių medžiagų, produktų ir atliekų sąsają bei tvarius pirminių ir antrinių žaliavų gamybos sprendimus;

–  žiedinis vandens išteklių naudojimas, įskaitant vandens paklausos sumažinimą, nuostolių prevenciją, vandens pakartotinį naudojimą, nuotekų perdirbimą ir valorizaciją ▌. Novatoriški sprendimai siekiant įveikti iššūkius, patiriamus vandens, maisto ir energijos tarpusavio sąsajos srityje, imantis veiksmų siekiant panaikinti vandens panaudojimo žemės ūkyje ir energetikoje poveikį ir suteikti pagrindą sinerginiams sprendimams;

–  tvarus požemio valdymas, geologinius išteklius (energiją, vandenį, žaliavas) ir aplinkos sąlygas (gamtinius pavojus, antropogeninį poveikį) integruojant į visas atitinkamas veiksmų grupes, racionalizuojant teigiamą indėlį į žiedinę ekonomiką (šiuo tikslu pasitelkiant visos Europos geologijos žinias) ir prisidedant prie suderinto ir moksliškai pagrįsto atsako į Paryžiaus susitarimą ir kelis JT darnaus vystymosi tikslus;

–  sprendimų ir infrastruktūros, skirtų prieigai prie geriamojo ir drėkinimo vandens bei sanitarijos reikmėms skirto vandens palengvinti, plėtojimas ir tobulinimas, įskaitant, inter alia, gėlinimą, siekiant sudaryti sąlygas veiksmingesniam, energijos ir CO2 požiūriu efektyviam ir žiediniam vandens naudojimui.

7.  NEBRANDUOLINIAI TIESIOGINIAI JUNGTINIO TYRIMŲ CENTRO VEIKSMAI

7.1.   Paaiškinimas

Kokybiški ir patikimi moksliniai įrodymai yra būtini siekiant geros viešosios politikos. Rengiant naujas ES iniciatyvas ir teisės aktų pasiūlymus, būtina remtis skaidriais, išsamiais ir įvairiapusiais faktais, o įgyvendinant politiką reikalingi faktai, padedantys vertinti ir stebėti jų poveikį ir pažangą.

Jungtinis tyrimų centras prisideda prie ES politikos, nes jo mokslas yra pažangus, daugiadalykis ir nepriklausomas nuo nacionalinių, privačių ir kitų išorės interesų. Aptarnaujantis visas ES politikos sritis, jis teikia tarpsektorinę paramą, kurią pasitelkdami politikai turi spręsti vis sudėtingesnes visuomenės problemas. Jungtinio tyrimų centro nepriklausomumas nuo konkrečių interesų kartu su jo mokslinio ir techninio vadovavimo funkcija leidžia jam sudaryti palankesnes sąlygas suinteresuotiesiems subjektams, kitiems subjektams, pvz., piliečiams, ir politikos formuotojams, pasiekti bendrą sutarimą . Dėl Jungtinio tyrimų centro gebėjimo greitai reaguoti į politikos poreikius, Centro veikla netiesioginiai papildo veiksmus, kuriais siekiama remti ilgalaikius politikos tikslus.

Jungtinis tyrimų centras vykdo savo tyrimus ir yra strateginis žinių, informacijos, duomenų ir kompetencijų valdytojas, siekdamas pateikti kokybiškus ir tinkamus pažangesnės politikos įrodymus. Siekdamas šio tikslo, Jungtinis tyrimų centras bendradarbiauja su geriausiomis organizacijomis visame pasaulyje, su tarptautiniais, nacionaliniais ir regioniniais ekspertais bei suinteresuotaisiais subjektais. Jo moksliniai tyrimai prisideda prie programos „Europos horizontas“ bendrųjų tikslų ir prioritetų, teikia nepriklausomas mokslines žinias, konsultacijas ir techninę paramą ES politikos srityje per visą politikos ciklą ir yra daugiausia skiriami Europos politikos prioritetams, remiant Europą, kuri būtų saugi ir patikima, klestinti ir tvari, socialinė ir stipresnė pasauliniame kontekste.

7.2.  Intervencijos sritys

7.2.1.  Politikos formavimo žinių bazės stiprinimas

Žinios ir duomenys auga eksponentiškai. Jei politikos formuotojai siekia juos įprasminti ir naudoti, juos būtina peržiūrėti ir išfiltruoti. Taip pat būtina, kad visos Komisijos tarnybos naudotų kompleksinius mokslinius metodus ir analizės priemones, ypač siekiant numatyti būsimus visuomenės uždavinius ir paremti geresnį reglamentavimą. Tai apima inovatyvius procesus, kuriais siekiama įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir piliečius į politikos formavimo klausimų sprendimą ir įvairių poveikio bei įgyvendinimo vertinimo priemonių taikymą.

Bendros kryptys

–  modeliavimas, mikroekonominis vertinimas, rizikos vertinimo metodika, matavimo kokybės užtikrinimo priemonės, stebėsenos schemų projektavimas, rodiklių ir rezultatų suvestinės, jautrumo analizė ir auditas, gyvavimo ciklo įvertinimas, duomenų ir teksto gavyba, (didžiųjų) duomenų analizė ir taikymas, projektinis mąstymas, laikotarpio nuskaitymas, numatymo ir prognozavimo tyrimai, elgsenos tyrimai, suinteresuotųjų šalių ir piliečių dalyvavimas;

–  žinių ir kompetencijos centrai;

–  praktikos bendruomenės ir žinių mainų platformos;

–  duomenų valdymas, dalijimasis duomenimis ir suderinamumas;

–  ES ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos, įskaitant Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), analizė.

7.2.2.   Pasauliniai uždaviniai

Jungtinis tyrimų centras prisidės prie konkrečių ES politikos sričių ir įsipareigojimų, numatytų septyniose Pasaulinių uždavinių veiksmų grupėse, ypač prie ES įsipareigojimo siekti darnaus vystymosi tikslų.

Bendros kryptys

1.  Sveikata

–  mokslinė ir techninė politikos parama siekiant geresnės visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų, įskaitant medicinos priemones ir sveikatos technologijų vertinimą, duomenų bazes, skaitmeninimą, be kita ko, siekiant sparčiau užtikrinti sąveikumą;

–  cheminių medžiagų ir teršalų keliamo pavojaus sveikatai ir aplinkai saugos įvertinimo metodai;

–  Europos Sąjungos etaloninė alternatyvių bandymų su gyvūnais laboratorija;

–  kokybės užtikrinimo priemonės, pvz., sertifikuotos etaloninės medžiagos, skirtos sveikatos biomarkeriams;

–  naujų sveikatos problemų ir grėsmių sveikatai tyrimai.

2.  Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė

–  Nelygybės, skurdo ir atskirties, socialinio judumo, kultūrinės įvairovės ir įgūdžių moksliniai tyrimai; migracija, socialinių, demografinių ir technologinių pokyčių poveikio ekonomikai ir visuomenei vertinimas;

–  gero valdymo ir demokratijos moksliniai tyrimai;

–  parama kultūros paveldo apsaugai, išsaugojimui ir valdymui;

–  migracijos ir demografijos žinių centras.

3.  Civilinė visuomenės sauga

–  nelaimių rizikos valdymo žinių centras;

–  parama saugumo politikai ypatingos svarbos infrastruktūros ir viešųjų erdvių apsaugos srityje, ChBRBS (cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės medžiagos ir sprogmenys) ir hibridinių grėsmių, sienų apsaugos ir dokumentų saugumo, taip pat informacijos ir žvalgybos informacijos apie kovą su terorizmu srityje;

–  ChBRBS medžiagų aptikimo technologijos, biometrinės sistemos ir žvalgybos duomenų rinkimo technologijos;

–  ES saugumo padėties parama pasaulyje; Sąjungos saugumo pramonės konkurencingumo ir inovacijų įvertinimas; saugumo ir gynybos sąveikos panaudojimas;

–  tyrimai, skirti stiprinti kibernetinio saugumo galimybes, kibernetinio atsparumo ir kibernetinio atgrasymo veiksmus.

4.   Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas

–  Skaitmeninimo įtaka, daugiausia dėmesio skiriant naujoms IRT technologijoms, tokioms kaip mašinų mokymasis ir dirbtiniai skaičiavimai, paskirstytasis registras, daiktų internetas ir itin našus skaičiavimas;

–  atskiruose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos, transporto, statybos, paslaugų pramonės, sveikatos priežiūros bei slaugos ir valdžios sektoriuose vykdomas skaitmeninimas;

–  išmaniosios gamybos pramoninės metrologijos ir kokybės užtikrinimo priemonės;

–   bazinių didelio poveikio technologijų moksliniai tyrimai;

–  moksliniai tyrimai, susiję su geriausiais prieinamais būdais ir aplinkosaugos vadybos praktika, pramoninių procesų, cheminių medžiagų valdymo, atliekų tvarkymo, vandens pakartotinio naudojimo ir žaliavų techninė bei ekonominė analizė ir gyvavimo ciklo vertinimas, kritinės žaliavos ir regeneruotų medžiagų kokybės kriterijai, visais šiais aspektais remiant žiedinę ekonomiką;

–  žaliavų tiekimo saugumo analizė, įskaitant kritines žaliavas, atsižvelgiant į informaciją apie pirmines ir antrines žaliavas ir Žaliavų informacinėje sistemoje atnaujintus duomenis;

–  programos „Copernicus“ veiksmų įgyvendinimas;

–  ES taikomų pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos programų techninis ir mokslinis palaikymas.

5.   Klimatas, energetika ir judumas

–  Parama įgyvendinant ES klimato, energetikos ir transporto politiką, perėjimą prie netaršios ekonomikos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją iki 2050 m.; integruotų nacionalinių klimato ir energetikos planų analizė; priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo proceso vertinimas visuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį ir žemės naudojimą, žemės paskirties keitimą bei miškininkystę;

–  pažeidžiamų ekosistemų ir svarbiausių ekonomikos sektorių bei infrastruktūros rizikos vertinimas, daugiausia dėmesio skiriant prisitaikymo strategijoms;

–  Energetikos sąjungos MTTP matmens analizė; ES konkurencingumo pasaulinėje švarios energijos rinkoje vertinimas;

–  išmaniųjų energetikos technologijų panaudojimo potencialo ir sektorių susiejimo sprendimų siekiant sudaryti sąlygas sklandžiai ir ekonomiškai efektyviai energetikos pertvarkai vertinimas;

–  atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir švarios energijos gamybos technologijų panaudojimo įvertinimas;

–  pastatų, pažangių ir tvarių miestų ir pramonės šakų energijos naudojimo analizė;

–  techninė ir socialinė-ekonominė energijos kaupimo, ypač jungčių ir baterijų sektoriaus analizė;

–  ES energijos tiekimo patikimumo, įskaitant energetikos infrastruktūrą ir energijos rinkas, analizė;

–  pagalba pereinant prie švarios energijos, įskaitant Merų paktą, švarios energijos ES saloms, jautriems regionams ir Afrikai iniciatyvą;

–  integruota sąveikiojo, susietojo ir automatizuoto judumo diegimo analizė;

–  integruota elektrinės ridos, įskaitant naujos kartos baterijų technologijas, kūrimo ir diegimo analizė;

–  suderintos bandymų procedūros ir transporto priemonių išmetamų CO2 ir oro teršalų rinkos priežiūra, inovatyvių technologijų vertinimas;

–  pažangiojo transporto, eismo valdymo sistemų ir perkrovos rodiklių įvertinimas;

–  alternatyvaus kuro ir susijusių infrastruktūros poreikių analizė.

6.  Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka

–  Žemės, dirvožemio, miškų, oro, vandens, jūrų išteklių, žaliavų ir biologinės įvairovės tyrimai, siekiant paremti gamtos išteklių išsaugojimą, atkūrimą ir tvarų naudojimą, įskaitant tvarų išteklių valdymą Afrikoje;

–  pasaulinio mitybos saugumo žinių centras;

–  žemės ūkio ir žuvininkystės politikos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių vertinimas, įskaitant aprūpinimą maistu;

–  ES, plėtros šalių ir kaimyninių šalių žemės ūkio išteklių stebėsena ir prognozavimas;

–  moksliniai tyrimai siekiant tvarios ir ekonomiškai klestinčios akvakultūros ir žuvininkystės, mėlynojo augimo ir mėlynosios ekonomikos srityse;

–  patvirtinti metodai, laboratorijos kvalifikacijos patikrinimai ir naujos analizės priemonės įgyvendinant maisto saugos politiką;

–  ES etaloninės pašarų priedų, genetiškai modifikuotų organizmų ir maistinių medžiagų laboratorijos;

–  maisto produktų sukčiavimo ir kokybės žinių centras;

–  bioekonomikos žinių centras.

7.2.3.  Inovacijos, ekonomikos plėtra ir konkurencingumas

Jungtinis tyrimų centras prisidės prie žiniomis grindžiamų inovacijų ir technologijų perdavimo. Ji rems vidaus rinkos veikimą ir Sąjungos ekonomikos valdyseną. Jis prisidės kuriant ir prižiūrint politikas, kuriomis siekiama socialesnės ir tvaresnės Europos. Jis rems ES išorės matmenis ir tarptautinius tikslus bei padės skatinti gerą valdyseną. Tinkamai veikianti vidaus rinka, kurioje užtikrinamas tvirtas ekonomikos valdymas ir sąžininga socialinė sistema, skatins žiniomis grindžiamas inovacijas ir konkurencingumą.

Bendros kryptys

–  ekonominė, prekybos, finansinė ir fiskalinė analizė;

–  išankstinio norminimo ir suderinimo bei standartizacijos tyrimai;

–  sertifikuotų etaloninių medžiagų gamyba;

–  rinkos priežiūros veikla;

–  intelektinės nuosavybės teisių valdymas;

–  technologijų perdavimo bendradarbiavimo skatinimas.

7.2.4.   Mokslinė kompetencija

Jungtinis tyrimų centras siekia, kad vykdant mokslinius tyrimus būtų užtikrinta kompetencija ir sąžiningumas ir kad būtų plačiu mastu bendradarbiaujama su aukščiausio lygio mokslinių tyrimų institucijomis visame pasaulyje. Jis atliks mokslinius tyrimus naujose mokslo ir technologijų srityse, skatins atvirąjį mokslą ir atvirus duomenis bei žinių perdavimą.

Bendros kryptys

–  tiriamosios mokslinių tyrimų programos;

–  tikslinės bendradarbiavimo ir mainų programos su mokslinių tyrimų institucijomis ir mokslininkais;

–  galimybės naudotis Jungtinio tyrimų centro mokslinių tyrimų infrastruktūra;

–  mokslininkų ir nacionalinių ekspertų rengimas;

–  atviras mokslas ir atvirieji duomenys.

7.2.5.   Teritorijų plėtra ir parama valstybėms narėms bei regionams

Jungtinis tyrimų centras prisidės prie regioninės ir miestų politikos, daugiausia dėmesio skirdamas inovacijų valdomam teritoriniam vystymuisi ir siekdamas sumažinti skirtumus tarp regionų. Jis taip pat siūlys techninę pagalbą valstybėms narėms ir trečiosioms šalims ir paramą įgyvendinant Europos teisės aktus ir veiksmus.

Bendros kryptys

–  regioninės ir miestų politikos įgyvendinimas, pažangios specializacijos strategijos, pereinamųjų regionų ekonominės pertvarkos strategijos, integruotos miestų plėtros strategijos ir duomenys;

–  vietos ir regionų dalyvių gebėjimų stiprinimas siekiant įgyvendinti makroregionines strategijas;

–  teritorijų politikos žinių centras;

–  konsultavimas „esant poreikiui“ ir speciali parama valstybėms narėms, regionams ar miestams, įskaitant virtualų „Science4Policy“ platformų tinklą.

III VEIKLOS SRITIS

NOVATORIŠKA EUROPA

Visų formų inovacijos yra esminis skatinamasis veiksnys, kad ES toliau užtikrintų savo piliečių klestėjimą ir spręstų ateities uždavinius. Jas įgyvendinant reikalingas sisteminis, visapusis ir daugialypis požiūris. Europos ekonominė pažanga, socialinė gerovė ir gyvenimo kokybė priklauso nuo jos gebėjimo skatinti našumą ir augimą, o tai savo ruožtu labai priklauso nuo jos gebėjimo diegti inovacijas. Inovacijos taip pat yra itin svarbios sprendžiant pagrindinius ES ateities uždavinius. Inovacijos turi būti atsakingos, etiškos ir tvarios.

Kaip ir ankstesnės programos atveju, inovacijos yra programos „Europos horizontas“ esmė. Siekis paspartinti žinių perdavimą ir naujų idėjų, produktų bei procesų ieškojimas yra programos „Europos horizontas“ tikslų ir įgyvendinimo būdų pagrindas, pradedant strateginiu programavimu ir baigiant kvietimais teikti pasiūlymus – nuo pat bet kokio remiamo projekto pradžios iki jo pabaigos, nuo fundamentinių mokslinių tyrimų iki pramoninių ar technologinių veiksmų gairių ir misijų.

Vis dėlto inovacijų srityje verta nustatyti konkrečias priemones, nes ES turi ryžtingai sustiprinti Europos inovacijų klestėjimui palankias sąlygas ir aplinką, kad inovacijų ekosistemoje veikiantys subjektai greitai dalytųsi idėjomis, o naujos idėjos ir technologijos sparčiai virstų produktais ir paslaugomis, kurių reikia, kad ES galėtų pasiekti rezultatų.

Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado didelių ir pasaulinių naujų rinkų sveikatos priežiūros, žiniasklaidos, pramogų, komunikacijų ir mažmeninės prekybos srityse, grindžiamų IRT, biotechnologijų, žaliųjų technologijų, interneto ir platformų ekonomikos proveržio inovacijomis. Tolesnėje inovacijų proceso grandyje šiomis rinkas kuriančiomis inovacijomis, kurios daro poveikį visai ES ekonomikai, naudojasi sparčiai augančios ir dažnai naujos įmonės, tačiau tai retai būna ES sukuriamos ir joje veiklą plečiančios įmonės.

Atsirita nauja pasaulinė proveržio inovacijų banga – ji bus grindžiama labiau giliosiomis technologijomis, tokiomis kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas, genomika / genetinių, epigenetinių ir mikrobiomo biožymenų profiliavimas (MULTIOMICS) ir robotika, ir kitomis technologijomis, kurias taip pat gali išrasti atskiri novatoriai ir piliečių bendruomenės. Bendras jų bruožas yra tai, kad jos formuojasi skirtingų mokslo disciplinų, technologinių sprendimų ir ekonomikos sektorių sankirtoje ir siūlo radikaliai naujus produktų, procesų, paslaugų ir verslo modelių derinius, taip pat gali atverti naujas rinkas visame pasaulyje. Taip pat bus paveikti kiti itin svarbūs sektoriai, pavyzdžiui, gamyba, finansinės paslaugos, transportas ar energetika.

Europa turi pažaboti tą bangą. Jos padėtis šiuo požiūriu yra puiki, nes naujoji banga ateina giliųjų technologijų srityse, į kurias Europa jau yra daug investavusi (ypač į bazines didelio poveikio technologijas), todėl turi tam tikrų konkurencinių pranašumų, susijusių su mokslu ir žiniomis, be kita ko, žmogiškųjų išteklių atžvilgiu, ir gali remtis glaudžiu viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimu (pvz., sveikatos priežiūros ar energetikos srityje).

Kad Europa galėtų būti šios naujos proveržio inovacijų bangos priešakyje, reikia išspręsti šiuos pagrindinius uždavinius:

–  padidinti rizikos finansavimą, siekiant įveikti finansavimo spragas: Europos novatoriai kenčia dėl mažo rizikos finansavimo. Privatus rizikos kapitalas yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant proveržio inovacijas būtų sukurtos pasaulyje pirmaujančios bendrovės, tačiau Europoje jis sudaro mažiau nei ketvirtadalį JAV ir Azijoje surenkamų lėšų. Europa turi įveikti „mirties slėnius“, kuriuose idėjos ir inovacijos nepasiekia rinkos dėl atotrūkio tarp viešosios paramos ir privačiųjų investicijų, visų pirma didelės rizikos proveržio inovacijų, kurios turi būti remiamos ilgalaikėmis investicijomis, atveju;

–  palengvinti prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų, pagerinti mokslo rezultatų virsmą inovacijomis ir pagreitinti idėjų, technologijų ir talentų perdavimą iš mokslinių tyrimų bazės į startuolius ir pramonę;

–  toliau remti visų formų inovacijų, įskaitant į naudotojus ir vartotojus orientuotas paslaugas ir įtraukias socialines inovacijas, plėtojimą;

–  pagreitinti verslo pertvarką. Kalbant apie naujų technologijų diegimą ir plėtimą, Europos ekonomika atsilieka: 77 proc. naujų ir didelių MTTP įmonių yra JAV ar Azijoje, o tik 16 proc. yra įsikūrusios Europoje;

–  pagerinti ir supaprastinti Europos padėtį finansuojant ir remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas: daugybė finansavimo šaltinių apsunkina novatorių padėtį. Įgyvendinant ES intervencines priemones turi būti bendradarbiaujama ir veikiama koordinuotai su kitomis viešosiomis ir privačiomis iniciatyvomis Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, kad būtų labiau sustiprinti ir suderinti paramos pajėgumai, vengiama veiklos dubliavimosi ir sukurta aplinka, kurioje bet kuris Europos novatorius galėtų lengvai orientuotis;

–  įveikti inovacijų ekosistemos susiskaidymą. Nors Europoje yra daugybė valdymo centrų, jie nėra gerai sujungti. Įmonės, turinčios tarptautinio augimo potencialą, privalo įveikti su nacionalinių rinkų susiskaidymą dėl kalbų, verslo kultūrų ir taisyklių įvairovės. ES turi atlikti tam tikrą vaidmenį remiant veiksmingą nacionalinių ir regioninių ekosistemų bendradarbiavimą, kad bendrovės, ypač MVĮ, galėtų susipažinti su geriausiomis žiniomis, ekspertine patirtimi ir naudotis geriausia infrastruktūra ir paslaugomis visoje Europoje. ES turi remti ekosistemų bendradarbiavimą, be kita ko, vykdydama reglamentavimą, kad būtų pagerintas skirtingų technologijų ir praktinių sprendimų sąveikumas.

Siekiant susidoroti su šia nauja pasauline proveržio inovacijų banga, ES teikiant paramą novatoriams būtina laikytis lankstaus, paprasto, vientiso ir pritaikyto požiūrio. Vykdant politiką, skirtą proveržio inovacijoms kurti ir naudoti ir įmonėms plėsti, turi būti drąsiai rizikuojama ir atsižvelgiama į pirmiau minėtus iššūkius, taip pat didinama susijusios inovacinės veiklos, kurią vykdo atskiros valstybės narės ar regionai, pridėtinė vertė.

Programos „Europos horizontas“ veiklos sritis „Novatoriška Europa“ yra skirta tam, kad kartu vykdant kitų sričių ES politiką, ypač programą „InvestEU“, būtų pasiekta tokių apčiuopiamų rezultatų. Ji grindžiama patirtimi, įgyta vykdant ankstesnes bendrąsias programas, visų pirma vykdant veiklą, susijusią su, pavyzdžiui, ateities ir besiformuojančiomis technologijomis (ABT), projektu „Spartus inovacijų diegimas“ ir MVĮ priemone, tačiau taip pat su privačiais ir įmonių finansais (pvz., rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP) pagal BP 7, iniciatyva „InnovFin“ pagal programą „Horizontas 2020“) – visa ši veikla sujungta ir racionalizuota pradėjus vykdyti 2018–2020 m. laikotarpio veiklą, susijusią su Europos inovacijų tarybos bandomąja iniciatyva.

Remiantis šia patirtimi, pagal šią veiklos sritį numatyta įsteigti Europos inovacijų tarybą (EIC) – ji daugiausia skatins proveržio ir ardomąsias technologijas ir inovacijas, ypač daug dėmesio skiriant rinkas kuriančioms inovacijoms, tačiau kartu taip pat remiant visų rūšių inovacijas, įskaitant inkrementines inovacijas, ypač MVĮ, įskaitant startuolius, ir, išskirtiniais atvejais, mažose vidutinės kapitalizacijos įmonėse, kurios turi spartaus veiklos plėtimo ES ir pasauliniu lygmeniu potencialą ir vykdo konkrečius tam skirtus veiksmus ir veiklą:

–  parama ateities ir besiformuojančių proveržio inovacijų, įskaitant giliųjų technologijų inovacijas ir netechnologines inovacijas, kūrimui;

–  finansavimo spragų mažinimas kuriant, diegiant ir plečiant rinkas kuriančias inovacijas;

–  privataus kapitalo ir investicijų pritraukimas;

–  ES inovacijų paramos poveikio ir matomumo didinimas.

Pagal šią veiklos sritį taip pat turi būti numatyta veikla, plėtojama vadovaujant Europos inovacijos ir technologijos institutui (EIT), visų pirma pasitelkiant jo žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB). Be to, turi būti užtikrinama sisteminga EIC ir EIT sinergija: novatoriškos įmonės, susijusios su EIT ŽIB, gali būti nukreiptos į EIC, kad būtų sukurta finansiškai dar nenaudingų inovacijų projektų grandinė, o EIC finansuojamoms didelį potencialą turinčioms novatoriškoms įmonėms, dar nedalyvaujančioms vienoje iš EIT ŽIB, gali būti pasiūlyta galimybė gauti šią papildomą paramą.

Nors EIC ir EIT ŽIB gali tiesiogiai remti inovacijas visoje ES, reikia toliau plėtoti ir tobulinti bendrą aplinką, kurioje ugdomos ir kuriamos Europos inovacijos: fundamentinių mokslinių tyrimų išvados yra rinkas kuriančių inovacijų pagrindas. Būtinos bendros Europos pastangos remti inovacijas visoje Europoje ir visais aspektais bei formomis, be kita ko, jei įmanoma, pasitelkiant papildomąją ES ir nacionalinę bei regioninę politiką (be kita ko, užtikrinant veiksmingą sinergiją su ERPF ir pažangiosios specializacijos strategijomis) ir išteklius. Šioje veiklos srityje numatoma:

–  atnaujinti ir sustiprinti koordinavimo ir bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis bei asocijuotosiomis šalimis, taip pat privačiomis iniciatyvomis mechanizmus, kad būtų remiami visi Europos inovacijų ekosistemų subjektai, be kita ko, regioniniu ir vietos lygmenimis.

–  Be to, nuolat dedant pastangas didinti mokslinių tyrimų ir inovacijų rizikos finansavimo pajėgumus Europoje , ši veiklos sritis bus glaudžiai susieta su programa „InvestEU“. Remiantis sėkminga patirtimi, sukaupta vykdant programas „Horizontas 2020“, „InnovFin“ ir EFSI, programa „InvestEU“ bus pagerinta prieiga prie rizikos finansavimo finansiškai naudingiems subjektams ir investuotojams.

1.  EUROPOS INOVACIJŲ TARYBA (EIC)

1.1.  Intervencijos sritys

EIC veikia vadovaudamasi šiais principais: aiški ES pridėtinė vertė, autonomija, gebėjimas prisiimti riziką, rezultatyvumas, efektyvumas, skaidrumas ir atskaitomybė. EIC veiks kaip vieno langelio principu veikianti įstaiga, atvira visų rūšių novatoriams – nuo atskirų asmenų iki universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir įmonių (MVĮ, įskaitant startuolius, ir, išskirtiniais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių). Pagal įvairias schemas ji teiks paramą atskiriems paramos gavėjams ir daugiadalykiams konsorciumams.

EIC tikslai yra:

–  nustatyti, sukurti ir panaudoti visų rūšių didelės rizikos inovacijas, įskaitant inkrementines inovacijas, kuriomis ypač akcentuojamas proveržis, ardomąsias ir giliųjų technologijų inovacijas, kurios gali tapti rinkas kuriančiomis inovacijomis, ir

–  remti greitą novatoriškų įmonių, daugiausia MVĮ, įskaitant startuolius ir, išskirtiniais atvejais, mažas vidutinės kapitalizacijos įmones, veiklos plėtimą ES ir tarptautiniu lygmenimis, pradedant nuo idėjų iki rinkos.

Kai aktualu, EIC turėtų prisidėti prie veiklos, kuria remiama pagal kitas programos „Europos horizontas“ dalis, visų pirma pagal II veiklos sritį.

Europos inovacijų taryba pirmiausia bus kuriama vykdant dvi papildomas veiklos rūšis, t. y., pažangių mokslinių tyrimų programą „Pathfinder“, skirtą ankstyviems technologijų kūrimo etapams, ir programą „Accelerator“, skirtą inovacijų ir platinimo rinkoje veiksmams, įskaitant pasirengimo masinei prekybai etapą ir bendrovės augimą. Remiantis idėja pasiūlyti galimybę naudotis vieno langelio principu veikiančios įstaigos paslaugomis ir taikyti vieną bendrą procesą, kuriuo teikiama parama startuolių, MVĮ ir, išskirtiniais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių vykdomoms didelės rizikos inovacijoms, pagal programą „Accelerator“ bus visų pirma skiriama dviejų rūšių parama: daugiausia mišrus finansavimas (dotacijas derinant su investicijomis į nuosavą kapitalą) ir dotacijos, vėliau neprivaloma tvarka teikiant paramą nuosavam kapitalui. Be to, pagal ją taip pat bus užtikrinama prieiga prie paskolų ir garantijų, visų pirma teikiamų pagal programą „InvestEU“.

Šiems dviejų papildomųjų rūšių veiksmams bus būdingos bendros savybės. Jais:

–  bus remiamos didelės rizikos inovacijos, kurių atveju rizikos – finansinės, technologinės / mokslinės, rinkos ir (arba) reguliavimo rizikos – negali prisiimti vien tik rinka arba rizikos dar negalima remti finansinėmis priemonėmis pagal programą „InvestEU“;

–  daugiausia dėmesio bus skiriama proveržio ir (arba) giliųjų technologijų didelės rizikos inovacijoms, kartu taip pat remiant kitų formų inovacijas, įskaitant inkrementines inovacijas, kurios gali sukurti naujas rinkas arba prisidėti sprendžiant pasaulinius uždavinius;

–  jie bus vykdomi daugiausia laikantis principo „iš apačios į viršų“, bus atviri visų mokslo sričių, visų sektorių technologijų ir taikomųjų programų inovacijoms, kartu sudarant sąlygas tikslinei paramai, skiriamai atsirandančioms proveržio, rinkų kūrimo ir (arba) giliosioms technologijoms, kurių svarba, kiek tai susiję su ekonominiu ir (arba) socialiniu poveikiu, gali būti strateginė. Komisijos tarnybos įvertins tokį galimą strateginį poveikį remdamosi nepriklausomų ekspertų, EIC programų vadovų ir, kai tinkama, EIC patariamosios valdybos rekomendacijomis;

–  bus skatinamos įvairias mokslines, technologines (pvz., derinant fizinius ir skaitmeninius aspektus) sritis ir sektorius apimančios inovacijos;

–  bus orientuoti į novatorius, supaprastinant procedūras ir administracinius reikalavimus, naudojantis pokalbiais, kad būtų lengviau įvertinti paraiškas, ir užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami greitai;

–  jie bus įgyvendinami siekiant gerokai patobulinti Europos inovacijų ekosistemą;

–  bus valdomi iniciatyviai, taikant tarpines reikšmes arba kitus iš anksto nustatytus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pažangą, ir numatant galimybę, atlikus išsamų įvertinimą, galbūt pasitelkiant nepriklausomus ekspertus, prireikus perorientuoti projektus, pakeisti jų tvarkaraštį arba juos nutraukti.

Be finansinės paramos, novatoriai turės galimybę naudotis Europos inovacijų tarybos verslo konsultacinėmis paslaugomis, orientuotomis į projektų instruktavimą, konsultavimą ir techninę pagalbą, ir sujungiančiomis novatorius su bendraminčiais, pramonės partneriais bei investuotojais. Novatoriai taip pat turės lengvesnę prieigą prie ekspertinės patirties, infrastruktūros (įskaitant inovacijų centrus(29) ir atvirąsias inovacijų bandymų terpes) ir partnerių, kiek tai susiję su visoje ES remiama veikla, įskaitant EIT veiklą, kuri vykdoma visų pirma pasitelkiant jos žinių ir inovacijos bendrijas. Komisija užtikrins nenutrūkstamą EIT bei EIC veiklos ir programos „InvestEU“ tęstinumą, kad būtų užtikrintas papildomumas ir sinergija.

Kad būtų galima sustiprinti Europos inovacijų ekosistemą, ypač daug dėmesio bus skiriama tam, kad būtų užtikrintas tinkamas ir veiksmingas papildomumas su atskiromis ar jungtinėmis valstybių narių arba tarpregionionėmis iniciatyvomis, taip pat ir per Europos partnerystę.

1.1.1.  Pažangių mokslinių tyrimų programa „Pathfinder“

Pagal programą „Pathfinder“ bus teikiamos dotacijos didelės rizikos pažangiesiems projektams, kuriuos vykdant nagrinėjamos naujos ir giliųjų technologijų sritys siekiant išvystyti potencialiai radikalias novatoriškas ateities technologijas ir naujas rinkos galimybes. Visa tai sujungiant į vieną bendrą modelį, kuriam bus taikomi unikalūs kriterijai, ji bus grindžiama Ateities ir besiformuojančios technologijos (ABT) schemomis, kurios remiamos pagal 7 bendrąją programą ir programą „Horizontas 2020“, įskaitant programos „Horizontas 2020“ ABT inovacijų platformą ir „Horizontas 2020“ MVĮ priemonių 1 etapą.

Programos „Pathfinder“ bendrasis tikslas – ugdyti potencialiai rinkas kuriančias inovacijas, atsirandančias dėl proveržio ▌idėjų, ir užtikrinti, kad jos pasiektų demonstracinį etapą arba kad jomis remiantis būtų plėtojami verslo atvejai ar strategijos, kurie būtų toliau įgyvendinami pagal programą „Accelerator“ ar bet kokį kitą diegimo rinkoje sprendimą. Tuo tikslu pagal programą „Pathfinder“ ▌bus remiami ankstyviausi mokslinių ir technologinių tyrimų ir plėtros etapai, įskaitant koncepcijos pagrindimą ir technologijų patvirtinimo prototipus.

Kad programa „Pathfinder“ būtų visiškai atvira įvairių sričių tyrinėjimams, įžvalgumo galimybėms ir netikėtoms idėjoms, koncepcijoms ir atradimams, ji bus daugiausia įgyvendinama pagal nuolatinį ir konkurencingą atvirą kvietimą teikti pasiūlymus, nustačius galutinius terminus pagal principą „iš apačios į viršų“ teikiamiems pasiūlymams. Vykdant programą „Pathfinder“ bus išlaikytas jos iš esmės principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas pobūdis, tačiau pagal ją taip pat bus numatyta konkurencingų uždavinių, padėsiančių suformuluoti pagrindinius strateginius tikslus(30), skatinančius giliosiomis technologijomis grindžiamas idėjas ir radikalų mąstymą. Šių uždavinių temos bus nustatytos darbo programose. Pasirinktų projektų perorientavimas į teminius arba objektyvius portfelius leis nustatyti kritinę pastangų masę ir struktūrizuoti naujas tarpdalykines mokslinių tyrimų bendruomenes.

Šie pasirinktų projektų rinkiniai ▌ bus toliau plėtojami ir tobulinami vadovaujantis kartu su jų novatoriais parengta vizija, tačiau jais bus pasidalyta ir su visa mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomene. Programos „Pathfinder“ perėjimo veikla bus įgyvendinama siekiant padėti tyrėjams ir novatoriams plėtoti komercinio vystymo perspektyvas, pavyzdžiui, demonstracinę veiklą ir galimybių studijas, kad būtų galima įvertinti galimus verslo atvejus, ir remti atžalinių įmonių ir startuolių steigimą. Ši programos „Pathfinder“ perėjimo veikla gali apimti ir papildomas dotacijas, skirtas papildyti arba išplėsti ankstesnių ir tęsiamų veiksmų aprėptį, pritraukti naujų partnerių, sudaryti sąlygas bendradarbiavimui viename projektų rinkinyje ir plėtoti savo daugiadalykę bendruomenę.

Programa „Pathfinder“ bus atvira visų rūšių novatoriams, nuo atskirų asmenų iki universitetų, mokslinių tyrimų organizacijų ir įmonių, ypač startuolių ir MVĮ, ir ją vykdant daug dėmesio bus skiriama daugiadalykiams konsorciumams. Atskiro paramos gavėjo projektuose nebus leidžiama dalyvauti vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir didesnėms įmonėms. Programa „Pathfinder“ bus įgyvendinama daugiausia vykdant bendradarbiavimu grindžiamus mokslinius tyrimus ir glaudžiai koordinuojant veiksmus, kai vykdomos kitos programos „Europos horizontas“ dalys, visų pirma su Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT), programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCA), Europos ekosistemos pagal III veiklos sritį ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB) veikla siekiant identifikuoti radikalias naujas idėjas ir koncepcijas, turinčias proveržio potencialą.

1.1.2.  „Accelerator“

Pereinant nuo vėlyvo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos etapo prie didelės rizikos(31) (todėl jos nėra finansiškai naudingos ar patrauklios investuotojams) proveržio ir rinkas kuriančių inovacijų diegimo rinkoje, galimybė gauti privatų ir įmonių finansavimą tebėra nedidelė. Siekiant įveikti „mirties slėnį“ bet kurios rūšies didelės rizikos inovacijų, įkaitant visų pirma proveržio ir giliųjų technologijų inovacijas, kurios yra itin svarbios Europos augimui ateityje, atveju viešajai paramai turi būti pradėtas taikyti iš esmės naujas požiūris. Jei rinka nesuteikia perspektyvių finansinių sprendimų, teikiant viešąją paramą turėtų būti numatytas konkretus rizikos pasidalijimo mechanizmas, kuris prisiimtų didesnę, o gal net visą pradinę riziką, susijusią su galimomis rinkas kuriančiomis proveržio inovacijomis, kad būtų pritraukti alternatyvūs privatūs investuotojai antrame etape, kai plėtojama veikla ir mažėja rizika, kol novatorišką projektą vykdanti įmonė tampa finansiškai naudinga.

Todėl pagal programą „Accelerator“ bus teikiama finansinė parama MVĮ, įskaitant startuolius, ir ▌, išskirtiniais atvejais, mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, siekiančioms kurti ir diegti savo proveržio inovacijas ES ir tarptautinėse rinkose ir sparčiai plėsti veiklą. Tuo tikslu joje bus remiamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ MVĮ priemonės 2 ir 3 etapus ir programos „Horizontas 2020“ iniciatyvą „InnovFin“, be kita ko, įtraukiant komponentus, kurie nėra dotacijos, ir gebėjimą remti didesnes ir ilgiau teikiamas investicijas.

Pagal programą „Accelerator“ parama turi būti daugiausia teikiama EIC mišraus finansavimo, taip pat dotacijų ir nuosavo kapitalo forma. EIC mišrus finansavimas yra toks derinys:

–  dotacija arba grąžintinas avansas(32), siekiant padengti inovacijų veiklos išlaidas.

–  parama investicijoms į nuosavą kapitalą(33) arba kitokios grąžintinos formos (paskolos, garantijos ir kt.), kad inovacijų veikla būtų susieta su veiksmingu diegimu rinkoje, įskaitant veiklos plėtimą, tokiu būdu, kad nebūtų išstumtos privačiosios investicijos arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Jeigu projektas laikomas finansiškai naudingu nuo pat jo atrinkimo (išsamus patikrinimas) arba jeigu rizikos lygis pakankamai sumažintas, atrinktai / remiamai įmonei bus suteikta prieiga prie skolų finansavimo (pvz., paskolų ar garantijų) ir prie nuosavo kapitalo finansavimo, teikiamo pagal programą „InvestEU“.

Mišri finansinė parama bus teikiama per vieną procesą ir vienu sprendimu, suteikiant remiamam novatoriui bendrą visuotinį įsipareigojimą dėl finansinių išteklių, apimančių įvairius inovacijų etapus iki diegimo rinkoje, įskaitant pasirengimo masinei prekybai etapą. Visiškai įgyvendinus suteiktą paramą bus taikomos tarpinės reikšmės ir atliekama peržiūra. Finansavimo derinys ir apimtis bus pritaikyti prie įmonės poreikių, jos dydžio ir veiklos etapo, technologijų / inovacijų pobūdžio ir inovacijų ciklo trukmės. Jis padengs finansavimo poreikius, kol bus pakeistas alternatyviais investicijų šaltiniais.

Pagal EIC programą „Accelerator“ taip pat bus teikiama parama kaip dotacijos MVĮ, įskaitant startuolius, kurie siekia vėliau plėsti veiklą, kad jie diegtų įvairių rūšių inovacijas – nuo inkrementinių inovacijų iki proveržio ir ardomųjų inovacijų.

Ši parama bus teikiama paskelbus tokį patį nuolat atvirą ir pagal principą „iš apačios į viršų“ parengtą kvietimą teikti pasiūlymus, koks yra naudojamas teikiant paramą mišraus finansavimo forma. Programos „Europos horizontas“ taikymo laikotarpiu EIC parama tik dotacijų forma, neviršijanti 2,5 mln. EUR, startuoliui arba MVĮ gali būti suteikta tik vieną kartą. Pasiūlymuose turi būti pateikta išsami informacija apie pareiškėjo pajėgumus plėsti veiklą.

Projektams, kuriems buvo suteikta parama tik dotacijų forma, pagal programą „Accelerator“ gali būti vėliau paramos gavėjų prašymu suteikta finansinė parama (pvz., tik parama nuosavam kapitalui) pasitelkiant jos specialiosios paskirties įmonę (SPĮ), atsižvelgiant į šios įmonės atliekamo išsamaus patikrinimo rezultatus.

Kai pagal atrinktus projektus vykdomai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai teikiama parama kaip dotacijų komponentas, ta veikla gali būti vykdoma bendradarbiaujant su viešojo ar privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų organizacijomis, pavyzdžiui, naudojant subrangą, siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjai turėtų kuo geresnę prieigą prie techninės ir verslo ekspertinės patirties. Paramos gavėjui tai sudarys sąlygas vystytis remiantis tvirtu pagrindu – visoje Europoje turimomis žiniomis, ekspertine patirtimi ir joje esamomis ekosistemomis.

Jei bus sumažinta įvairių rūšių rizika (finansinė, mokslinė / technologinė, rinkos, valdymo, reguliavimo ir kt.), tikimasi, kad santykinė kompensuojamo išankstinio komponento svarba didės.

Nors ES gali pati viena prisiimti pradinę pasirinktų inovacijų ir diegimo rinkoje veiksmų riziką, bus siekiama ją mažinti ir skatinti bendrą investavimą iš alternatyvių šaltinių ir netgi pakaitinių investuotojų nuo pat atitinkamo veiksmo pradžios ir jį toliau plėtojant. Tokiu atveju dėl bendro investavimo tikslų ir tvarkaraščio bus susitarta su bendro investavimo dalininku (-ais) ir paramos gavėjais / remiamomis įmonėmis.

Programa „Accelerator“ bus daugiausia vykdoma paskelbus nuolat atvirą ir pagal principą „iš apačios į viršų“ parengtą kvietimą teikti pasiūlymus (nustačius galutinius terminus), orientuotą į MVĮ, įskaitant startuolius, ir, išskirtiniais atvejais, mažas vidutinės kapitalizacijos įmones, įskaitant jaunus novatorius ir novatores moteris, kurie šiose įmonėse valdo arba turi svarbiausius įgūdžius. Šis atviras ir pagal principą „iš apačios į viršų“ parengtas kvietimas teikti pasiūlymus gali būti papildytas tiksline parama atsirandančioms proveržio, rinkas kuriančioms ir (arba) giliųjų technologijų inovacijoms, kurių svarba, kiek tai susiję su ekonominiu ir (arba) socialiniu poveikiu, gali būti strateginė, kartu išlaikant iš esmės principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą programos „Accelerator“ pobūdį. Šios tikslinės paramos temos bus apibūdintos darbo programose. Pasiūlymus taip pat galės teikti investuotojai, įskaitant viešąsias inovacijų agentūras, tačiau parama turi būti skiriama tiesiogiai įmonei, vykdančiai novatorišką projektą, kuriuo jie yra suinteresuoti.

Programa „Accelerator“ taip pat suteiks galimybę įsisavinti ▌inovacijas, kylančias iš pagal programą „Pathfinder“ remiamų projektų ▌ir kitų ES bendrųjų programų(34) veiklos sričių, kad būtų remiamas jų patekimas į rinką. Tokie projektai, remiami pagal kitas programos „Europos horizontas“ ir taip pat ankstesnių bendrųjų programų veiklos sritis, bus nustatomi remiantis atitinkamomis metodikomis, pavyzdžiui, „Inovacijų radaru“.

Be to, siekiant plėsti veiklą ir laikantis Reglamento [Bendrosios programos] 43 straipsnio 5 dalies a punkto, atlikus pirminį vertinimą, sėkmingi pasiūlymai pagal reikalavimus atitinkančias nacionalines arba regionines programas taip pat galėtų būti įtraukti į programos „Accelerator“ vertinimo etapą laikantis visų šių nuoseklių sąlygų:

a)  glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija nuodugniai įvertins reikalavimus atitinkančias nacionalines arba regionines programas, kad nustatytų tokios sistemos poreikį. Šio vertinimo rezultatai bus paskelbti Dalyvių portale ir reguliariai atnaujinami;

b)  remiantis šio vertinimo rezultatais, pagal pirmąją programos „Europos horizontas“ darbo programą bus pradėtas bandomasis projektas. Vykdant šį bandomąjį projektą turi būti tenkinamos šios sąlygos:

—  Komisija patvirtina, kad nacionalinės arba regioninės vertinimo procedūros atitinka kriterijus, įtrauktus į programos „Europos horizontas“ darbo programą;

—  Komisija užtikrina, kad vertinant pagal EIC programą „Accelerator“ pateiktus pasiūlymus būtų taikomos vienodos sąlygos kaip ir kitų pasiūlymų atveju. Visų pirma visų reikalavimus atitinkančių pasiūlymų atveju turi būti sėkmingai atliktas visiškai vienodomis sąlygomis vykdomas atrankos testas, kurio metu įvyks asmeninis pokalbis su komisija, sudaryta iš nepriklausomų išorės ekspertų.

1.1.3.  Papildoma Europos inovacijų tarybos veikla

Be to, EIC taip pat įgyvendins:

–  labai rekomenduojamas visiems atrinktiems startuoliams bei MVĮ ir, išskirtiniais atvejais, mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, nors ir neprivalomas, EIC verslo spartinimo paslaugas, remiant veiklą ir veiksmus pagal programas „Pathfinder“ ir „Accelerator“. Tikslas – sujungti EIC remiamų novatorių bendruomenę, įskaitant finansuojamą pažangumo ženklą, su investuotojais, partneriais ir viešaisiais pirkėjais. Taip bus teikiamos įvairios konsultavimo ir mentorystės paslaugos, papildant EIC veiksmus. Taip novatoriams bus suteikta prieiga prie tarptautinių potencialių partnerių tinklų, įskaitant pramonės įmones, siekiant papildyti vertės grandinę arba sukurti rinkos galimybes ir rasti investuotojų bei kitų privačių ar įmonių finansavimo šaltinių. Veikla apims tiesioginius renginius (pvz., tarpininkavimo renginius, pristatymo sesijas), tačiau taip pat suderinamų platformų kūrimą arba tokių esamų platformų naudojimą, palaikant glaudų ryšį su finansiniais tarpininkais, kurie remiami pagal programą „InvestEU“, ir su EIB grupe. Vykdant šią veiklą taip pat bus skatinami tarpusavio mainai, kaip mokymosi šaltinis novatoriškoje ekosistemoje, ypač tinkamai naudojantis EIC valdybos narių ir EIC stipendiatų kompetencija;

–  EIC stipendiją, siekiant pagerbti ES pirmaujančius novatorius. Ją skirs Komisija, remdamasi aukšto lygio patariamosios valdybos rekomendacijomis, kad jie būtų pripažinti inovacijų ambasadoriais;

–  EIC konkursus, t. y. skatinamuosius apdovanojimus, siekiant padėti kurti naujus pasaulinių uždavinių sprendimus, įtraukti naujus dalyvius ir kurti naujas bendruomenes. Tarp kitų EIC ▌apdovanojimų bus „iCapital“, Inovacijų klimato srityje apdovanojimas, Socialinių inovacijų skatinamasis apdovanojimas ir Moterų novatorių apdovanojimas(35). Jos apdovanojimų rengimas bus susietas su EIC ir su kitomis ES bendrosios programos dalimis, įskaitant misijas, taip pat su kitomis atitinkamomis finansavimo įstaigomis. Bus nagrinėjamos galimybės bendradarbiauti su organizacijomis, kurios gali suteikti papildomą paramą (pvz., įmonėmis, universitetais, mokslinių tyrimų organizacijomis, verslo akseleratoriais, labdaros organizacijomis ir fondais).

–  EIC novatoriškus viešuosius pirkimus, siekiant įsigyti prototipus arba parengti pirmąją pirkimo programą, pagal kurią nacionaliniams, regioniniams arba vietos viešiesiems subjektams, jeigu įmanoma –veikiantiems kartu, būtų sudarytos palankesnės sąlygos išbandyti ir įsigyti novatoriškas technologijas prieš jų patekimą į rinką.

1.2.  Įgyvendinimas

Kad būtų atspindėtas į novatorius orientuotas požiūris ir naujoviški veiksmai, įgyvendinant EIC būtina įdiegti konkrečias valdymo funkcijas ▌.

1.2.1.  Europos inovacijų tarybos valdyba

EIC aukšto lygio patariamoji valdyba (toliau – EIC valdyba) turės padėti Komisijai įgyvendinti EIC veiklą. EIC valdyba ne tik konsultuos EIC darbo programų klausimais, bet ir turės atlikti aktyvų vaidmenį konsultuojant projektų atrankos proceso ir valdymo bei tolesnių veiksmų klausimais. Jai bus suteikta komunikacijos funkcija, o jos nariai atliks ambasadorių vaidmenį padedant skatinti inovacijas visoje ES. Komunikacijos kanalai apims dalyvavimą pagrindiniuose inovacijų renginiuose, socialinę žiniasklaidą, EIC novatorių bendruomenės steigimą, bendradarbiavimą su pagrindinėmis žiniasklaidos priemonėmis sutelkiant dėmesį į inovacijas, bendrus renginius su inkubatoriais ir spartinimo centrais.

EIC valdyba turės teikti Komisijai rekomendacijas dėl inovacijų tendencijų ar iniciatyvų, kurių reikia norint sustiprinti ir skatinti ES inovacijų ekosistemą, įskaitant galimas reguliavimo kliūtis. EIC valdybos rekomendacijose taip pat turės būti nurodytos besiformuojančios inovacijų sritys, į kurias greičiausiai reikės atsižvelgti vykdant veiklą pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ ir misijų veiklą. Tikimasi, kad tokiu būdu, koordinuojant veiksmus su atitinkamos sudėties programos komitetu, EIC valdyba prisidės prie bendro programos „Europos horizontas“ nuoseklumo.

Remdamasi EIC valdybos rekomendacijomis, Komisija:

–  prieš paskelbiant kvietimus teikti pasiūlymus suteiks potencialiems pareiškėjams išsamią informaciją, apimančią:

–  įvairių paramos schemų reikalavimus;

–  informaciją apie tai, kaip bus teikiama ir įgyvendinama siūlomų formų (mišrus finansavimas, dotacija, nuosavas kapitalas, paskola ir garantija) finansinė parama;

–  aiškią tikslinių grupių ir jų skirtingų poreikių diferenciaciją vadovaujantis EIC schemomis;

–  inovacijų tikslų, kiek tai susiję su produktu, procesu, rinkodara ir paslaugomis, apibrėžtį;

–  organizuos patikimą EIC schemų įgyvendinimo stebėseną, siekiant užtikrinti, kad būtų greitai mokomasi, kaip formuoti politiką, ir plėtoti inovacijų modelius. Šiuo tikslu bus atrinkti ir įgyvendinami rodikliai, pagal kuriuos bus vertinamos numatytos ir užtikrintos inovacijos, kiek tai susiję su produktu, procesu, rinkodara ir paslaugomis;

–  užtikrins EIC ir EIT tarpusavio papildomumą ir bendradarbiavimą, kad būtų išvengta dubliavimosi;

–  platins išsamią informaciją apie esamas priemones, kuriomis siekiama pritraukti rizikos kapitalo investuotojus ypač rizikingų projektų atveju.

1.2.2.  EIC programos valdytojai

Komisija laikysis iniciatyvaus požiūrio į didelės rizikos projektų valdymą, naudodamasi prieiga prie reikiamos ekspertinės patirties.

Komisija paskirs keletą laikinųjų EIC programų vadovų, kad jie padėtų EIC rengti verslu bei technologijomis pagrįstą viziją ir veiklos gaires. Programos komitetas bus informuojamas apie tokių asmenų paskyrimą.

Programų vadovai bus skiriami iš įvairių sričių, įskaitant įmones, universitetus, nacionalines laboratorijas ir mokslinių tyrimų centrus. Jie atsineš žinių bagažą iš asmeninės patirties ir darbinės patirties atitinkamoje srityje. Jie bus pripažinti lyderiai, valdę daugiadalykes mokslinių tyrimų grupes arba vadovavę didelėms institucinėms programoms, ir žinos, kaip svarbu nedelsiant, kūrybingai ir plačiai perteikti savo vizijas. Galiausiai jie turės patirties svarbių biudžetų priežiūros srityje, o tam reikalingas atsakomybės jausmas.

Numatoma, kad programų vadovai padidins EIC finansavimo poveikį skatindami „aktyvaus valdymo“ kultūrą, tvirtas technologines žinias derinant su praktiniu požiūriu, pagal kurį rinkinio ir projektų lygmenimis būtų rengiami vizija pagrįsti biudžetai, nustatomi tvarkaraščiai ir tarpinės reikšmės, kuriuos EIC projektai turi atitikti, kad gautų tolesnį finansavimą.

Visų pirma programų vadovai prižiūri, kaip įgyvendinami kvietimai teikti pasiūlymus pagal programas „Pathfinder“ ir „Accelarator“, ir teikia nuomones ekspertinio vertinimo ▌komitetams, remdamiesi aiškiais ir teisingais kriterijais ir siekdami, kad būtų parengtas nuoseklus strateginis projektų rinkinys, kuris, tikėtina, iš esmės prisidės prie potencialių visuomeninių ar ekonominių rinkas kuriančių inovacijų atsiradimo.

Programų vadovai turės prižiūrėti programos „Pathfinder“ projektų rinkinius, kartu su paramos gavėjais plėtodami bendrą viziją ir bendrą strateginį požiūrį, kurio laikantis atsirastų kritinė pastangų masė. Šiuo tikslu bus stiprinamos naujos, neseniai sukurtos mokslinių tyrimų sritys, taip pat kuriamos ir struktūrizuojamos naujos bendruomenės, kad pažangios proveržio idėjos būtų išplėtotos į tikras ir brandžias rinkas kuriančias inovacijas. Programų vadovai vykdys perėjimo veiklą, toliau plėtodami projektų rinkinį, įtraukiant atitinkamą papildomą veiklą ir partnerius, ir atidžiai stebėdami galimas atžalines įmones ir startuolius.

Kad būtų suteikta daugiau lankstumo, programų vadovai atitinkamais intervalais peržiūrės programų „Pathfinder“ ir „Accelerator“ projektus kiekvienos tarpinės reikšmės arba iš anksto nustatytų kriterijų atveju, priklausomai nuo to, kaip plėtojamas atitinkamas projektas, siekdami įvertinti, ar jie turėtų būti tęsiami, perorientuojami ar nutraukiami pagal nustatytus projektų valdymo metodus ir procedūras. Kai aktualu, tokiuose vertinimuose gali dalyvauti nepriklausomi išorės ekspertai. Laikydamasi Tarnybos nuostatų Komisija užtikrins, kad programų vadovams vykdant visas savo užduotis nekiltų interesų konfliktų ir nebūtų pažeistas konfidencialumas.

Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamiems veiksmams būdinga didelė rizika, numatoma, kad daug projektų nepasieks baigiamojo etapo. Nutraukus tokius projektus panaikintas biudžetas bus naudojamas kitiems EIC veiksmams remti; apie tai turi būti laiku pranešama programos komitetui.

1.2.3.  Europos inovacijų tarybos mišraus finansavimo įgyvendinimas

Komisija administruos visus programos „Accelerator“ projektų veiklos elementus, įskaitant dotacijas ar kitų formų negrąžintiną paramą.

EIC mišraus finansavimo valdymo tikslu Komisija turi įsteigti specialiosios paskirties įmonę (EIC SPĮ).

Komisija turi siekti užtikrinti kitų viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų dalyvavimą. Kai tai neįmanoma pradiniame kūrimo etape, specialiosios paskirties įmonė bus struktūrizuota taip, kad ji galėtų pritraukti kitus viešojo ar privačiojo sektorių investuotojus siekiant padidinti Sąjungos įnašo sverto poveikį.

Komisija patvirtins EIC SPĮ investavimo strategiją. EIC SPĮ turi nustatyti ir įgyvendinti su jos dalyvavimu valdant įmonės kapitalą susijusią pasitraukimo strategiją, kurioje bus numatyta galimybė pasiūlyti perkelti investavimo operaciją (jos dalį) įgyvendinantiesiems partneriams, remiamiems pagal programą „InvestEU“, kai tinkama ir kai vykdomos operacijos, kurių rizika buvo pakankamai sumažinta ir todėl jos atitinka Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies kriterijus. Programos komitetas bus atitinkamai informuojamas.

EIC SPĮ atliks išsamų patikrinimą ir derėsis dėl techninių kiekvienos investicijos sąlygų, laikydamasi papildomumo ir interesų konfliktų su kita įmonių, į kurias investuojama, ir kitų partnerių veikla prevencijos principų. EIC SPĮ iniciatyviai pritrauks viešąsias ir (arba) privačiąsias investicijas į atskiras programos „Accelerator“ operacijas.

2.  EUROPOS INOVACIJŲ EKOSISTEMOS

2.1.  Loginis pagrindas

Siekdama visapusiškai išnaudoti inovacijų potencialą, įtraukiant tyrėjus, verslininkus, pramonės atstovus ir plačiąją visuomenę, ES kartu su valstybėmis narėmis turi pagerinti aplinką, kurioje inovacijos galėtų klestėti visais lygmenimis. Tai reiškia, kad bus padedama kurti veiksmingą inovacijų ekosistemą ES lygmeniu ir skatinamas nacionalinių, regioninių ir vietos inovacijų ekosistemų bendradarbiavimas, tinklaveika ir keitimasis idėjomis bei žiniomis, šių sistemų atveju plėtojami atvirieji inovacijų procesai organizacijose, taip pat finansavimas ir įgūdžiai, kad būtų remiamos visų rūšių inovacijos, pasiekti visi novatoriai visoje ES ir jiems būtų suteikta tinkama parama.

ES ir valstybės narės taip pat turi siekti plėtoti ekosistemas, kuriomis būtų remiamos ne tik inovacijos privačiose įmonėse, bet ir socialinės inovacijos bei viešojo sektoriaus inovacijos. Iš tiesų, valdžios sektorius turi diegti inovacijas ir atsinaujinti, kad galėtų palaikyti reglamentavimo ir valdymo pokyčius, kurie būtini norint remti inovacijų, įskaitant naujas technologijas, diegimą dideliu mastu ir atsižvelgti į tai, kad visuomenė vis labiau reikalauja, kad paslaugos būtų teikiamos veiksmingiau ir efektyviau. Socialinės inovacijos yra itin svarbios norint padidinti mūsų šalių visuomenės gerovę.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, veikla bus vykdoma taip, kad būtų papildyti EIC nustatytų rūšių veiksmai ir būtų užtikrinta sinergija su jais, taip pat su EIT veikla, pagal kitas programos „Europos horizontas“ veiklos sritis vykdoma veikla ir valstybių narių bei asocijuotųjų šalių vykdoma veikla, be to, pagal privačias iniciatyvas vykdoma veikla.

2.2.  Intervencijos sritys

Pirmiausia Komisija organizuos valstybių narių ir asocijuotų šalių valdžios institucijų ir įstaigų, atsakingų už ▌inovacijų politiką ir programas, EIC forumą, kad būtų skatinamas veiksmų koordinavimas ir dialogas dėl ES inovacijų ekosistemos vystymo. EIC valdyba ir EIT valdyba taip pat bus įtrauktos. Šiame Europos inovacijų tarybos forume Komisija:

–  aptars inovacijoms palankaus reglamentavimo vystymą nuolat taikant inovacijų principą(36) ir kuriant novatoriškus viešųjų pirkimų metodus, įskaitant Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų priemonės, kuria būtų skatinamos inovacijos, plėtojimą ir tobulinimą. Viešojo sektoriaus inovacijų stebėjimo centras taip pat toliau rems vyriausybės vidaus inovacijų pastangas, kartu taikant atnaujintą politikos rėmimo priemonę;

–  skatins mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių suderinimą su ES pastangomis įtvirtinti atvirą kapitalo srautų ir investicijų rinką, pavyzdžiui, esminių pagrindinių sąlygų, palankių inovacijoms pagal kapitalo rinkų sąjungą, rengimą;

–  geriau suderins nacionalines bei regionines inovacijų programas ir pagal programą „Europos horizontas“ vykdomą inovacijų veiklą, įskaitant visų pirma EIC ir EIT veiklą, kad būtų skatinama veiklos sinergija ir išvengta dubliavimosi, dalijantis duomenimis apie programas ir jų įgyvendinimą, išteklius ir patirtį, technologijų ir inovacijų tendencijų analizę bei stebėseną, sujungiant atitinkamas novatorių bendruomenes;

–  sukurs bendrą komunikacijos strategiją dėl inovacijų ES. Ja bus siekiama skatinti ES talentingiausius novatorius, verslininkus, ypač jaunus, MVĮ ir startuolius visoje ES. Joje bus akcentuojama ES pridėtinė vertė, kurią ES piliečiams gali suteikti techniniai, netechniniai ir socialiniai novatoriai, išplėtodami savo idėją / viziją ir paverčiantys ją klestinčiu verslu (socialinė vertė / poveikis, darbo vietos ir ekonomikos augimas, visuomenės pažanga).

Be to, ES, užtikrindama sinergiją su kita pagal programą „Europos horizontas“ vykdoma veikla, įskaitant EIC ir EIT veiklą, ir su regioninėmis pažangiosios specializacijos strategijomis:

–  skatins ir bendrai finansuos bendras inovacijų programas, kurias valdo institucijos, atsakingos už viešąją nacionalinę, regioninę ar vietos inovacijų politiką ir programas, su kuriomis gali būti siejami privatūs subjektai, remiantys inovacijas ir novatorius. Tokios į paklausą orientuotos bendros programos gali būti skirtos, be kita ko, ankstyvajam etapui ir galimybių studijoms remti, akademinės bendruomenės ir įmonių bendradarbiavimui, aukštųjų technologijų MVĮ bendradarbiaujamiesiems moksliniams tyrimams, technologijų ir žinių perdavimui remti, MVĮ tarptautinimui, rinkos analizei ir plėtojimui, žemųjų technologijų MVĮ skaitmeninimui, pagal jas gali būti remiamas atvirosios inovacijų infrastruktūros, pavyzdžiui, bandomųjų projektų, parodomųjų įrenginių, gamybos laboratorijų ir bandymų terpių, plėtojimas ir sujungimas, finansinės priemonės, skirtoms rinkos etapui artimai inovacijų veiklai ar diegimui rinkoje, socialinės inovacijos. Jos taip pat gali apimti bendras viešųjų pirkimų iniciatyvas, suteikiančias galimybę komercializuoti inovacijas viešajame sektoriuje, visų pirma remiant naujos politikos kūrimą. Tai galėtų būti ypač veiksminga skatinant inovacijas viešųjų paslaugų srityse ir suteikiant rinkos galimybes Europos novatoriams;

–  taip pat rems bendras mentorystės, instruktavimo, techninės pagalbos ir kitų paslaugų programas, kurias novatoriams teikia netoli įsikūrę tinklai, tokie kaip nacionaliniai informacijos centrai, Europos įmonių tinklas (EEN), veiksmų grupės, visos Europos platformos, pavyzdžiui, „Startup Europe“, regioniniai ar vietos viešieji ir privatūs inovacijų diegimo subjektai, ypač inkubatoriai ir inovacijų centrai – jie net galėtų būti tarpusavyje susieti, kad būtų skatinamos novatorių partnerystės. Parama taip pat gali būti skiriama socialiniams emociniams inovacijų įgūdžiams skatinti, be kita ko, teikiama profesinių įstaigų tinklams, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos inovacijos ir technologijos institutu ir jo ŽIB;

–  gerins duomenis ir žinias apie paramą inovacijoms, įskaitant paramos schemų planavimą, dalijimosi duomenimis platformų kūrimą, lyginamąją analizę ir paramos schemų vertinimą;

ES taip pat inicijuos veiksmus, reikalingus siekiant toliau stebėti ir ugdyti bendrą inovacijų aplinką ir inovacijų valdymo pajėgumus Europoje.

Ekosistemų rėmimo veiklą vykdys Komisija, o vertinimo procesą padės atlikti vykdomosios įstaigos.

DALIS „DALYVIŲ SKAIČIAUS DIDINIMAS IR EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ERDVĖS STIPRINIMAS“

Pagal šią programos dalį vykdomos konkrečios priemonės, kuriomis remiamas dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas. Ja taip pat siekiama stiprinti bendradarbiavimo ryšius visoje Europoje ir atverti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklus, padėti gerinti mokslinių tyrimų valdymo pajėgumus aktyviau dalyvaujančiose šalyse, remti nacionalines politikos reformas ir išnaudoti Sąjungos talentų rezervo potencialą, imantis tikslinių veiksmų.

ES yra pasiekusi pasaulinio lygio mokslo ir technologijų laimėjimų, tačiau jos mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialas nėra visiškai išnaudojamas. Nepaisant didelės pažangos plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), įskaitant EMTE veiksmų gaires ir nacionalinius EMTE veiksmų planus, Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinka vis dar susiskaidžiusi ir visos valstybės narės susiduria su kliūtimis savo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemose – jose reikia vykdyti politikos reformas. Kai kuriose srityse pažanga pernelyg lėta, kad būtų sumažintas atotrūkis nuo vis dinamiškesnės mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos(37).

Investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas lygis Europoje vis dar gerokai mažesnis už politikos tikslą – 3 proc. BVP, o jo augimas išlieka gerokai lėtesnis nei mūsų pagrindinių konkurentų, tokių kaip JAV, Japonija, Kinija ar Pietų Korėja.

Tuo tarpu Europoje vis didėja skirtumas tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pirmaujančių ir atsiliekančių šalių ir regionų. Jei Europa, kaip visuma, nori pasinaudoti viso žemyno kompetencija, kuo labiau padidinti viešųjų ir privačių investicijų vertę ir jų poveikį našumui, ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir gerovei, būtini pokyčiai, pavyzdžiui, sukuriant daugiau ir geresnių sąsajų tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų srities subjektų visoje Europoje. Taip pat reikalingos struktūrinės mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos reformos ir geresnis nacionalinis, regioninis ir institucinis bendradarbiavimas kuriant ir skleidžiant aukštos kokybės žinias.

Be to, mokslinius tyrimus ir inovacijas kai kas laiko tolimais ir elitiniais, neturinčiais aiškios naudos piliečiams, taigi, taip ugdomas požiūris, trukdantis kurti ir panaudoti novatoriškus sprendimus, ir skeptiškas požiūris į įrodymais grindžiamą viešąją politiką. Todėl reikia tiek geresnių ryšių tarp mokslininkų, tyrėjų, novatorių, verslininkų, piliečių ir politikos formuotojų, tiek tvirtesnio požiūrio į pačių mokslinių įrodymų sutelkimą kintančioje visuomenėje.

ES dabar turi pakelti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos kokybės ir poveikio kartelę, o tam reikia visose Europos Sąjungos ir asocijuotosiose šalyse atnaujinti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE)(38), kad ji būtų geriau remiama pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą ir nacionalines bei regionines programas. Konkrečiai, reikia gerai integruoto ir kartu konkrečiai pritaikyto ES priemonių rinkinio(39), suderinto su reformomis bei veiklos rezultatų gerinimu nacionaliniu lygmeniu (šioje srityje gali būti naudingos pažangiosios specializacijos strategijos, remiamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, ir politikos rėmimo priemonė) ir atitinkamai veiksmingais instituciniais pokyčiais mokslinius tyrimus finansuojančiose ir vykdančiose organizacijose, įskaitant universitetus, kad būtų kuriamos išskirtinės žinios. Sujungus pastangas ES lygmeniu, galima pasinaudoti sinergija visoje Europoje ir nustatyti, kokį mastą reikia užtikrinti, kad būtų veiksmingiau ir efektyviau remiamos nacionalinės politikos reformos.

Pagal šią dalį remiama veikla konkrečiai skirta EMTE politikos prioritetams įgyvendinti, kartu apskritai pagrindžiant visas programos „Europos horizontas“ dalis. Veikla taip pat gali būti organizuota siekiant skatinti protų apykaitą visoje EMTE, užtikrinant tyrėjų ir novatorių judumą, visapusiškai atsižvelgiant į dabartinį disbalansą, ir siekiant kurti ir plėtoti mokslo specialistų, mokslininkų, tyrėjų ir novatorių tinklus, kad visu jų (nematerialiuoju) turtu būtų galima pasinaudoti EMTE, remiant konkrečių sričių mokslo veiksmų gairių plėtojimą.

Tikslas – tokia ES, kurioje laisvai judėtų žinios ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai, mokslinių tyrimų rezultatais būtų greitai ir veiksmingai dalijamasi, tyrėjai galėtų siekti patrauklios karjeros ir būtų užtikrinta lyčių lygybė, valstybės narės ir asocijuotosios šalys rengtų bendras strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes, derintų nacionalinius planus, nustatytų ir įgyvendintų bendras programas, o informuoti piliečiai suprastų mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, kurie teiktų naudą visai visuomenei, ir jais pasitikėtų.

Ši dalis de facto prisidės prie visų darnaus vystymosi tikslų (DVT), tačiau tiesiogiai prie šių: 4-ojo DVT – kokybiškas švietimas: 5-ojo DVT – lyčių lygybė; 9-ojo DVT – pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 17-ojo DVT – partnerystė, įgyvendinanti tikslus.

1.  DALYVIŲ SKAIČIAUS DIDINIMAS IR DALIJIMASIS KOMPETENCIJA ▌

Dalijantis žiniomis ir ekspertine patirtimi visoje ES ir taip mažinant skirtumus bei esamą nevienodą mokslinių tyrimų ir inovacijų srities rezultatų pasiskirstymą, aktyviau dalyvaujančioms šalims ir ▌ES atokiausiems regionams bus lengviau įgyti konkurencingą poziciją pasaulinėse vertės grandinėse, o Sąjungai – visapusiškai išnaudoti visų valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą.

Todėl reikia imtis tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, skatinant projektų konsorciumų atvirumą ir įvairovę, kad būtų užkirstas kelias uždarojo bendradarbiavimo tendencijai, dėl kurios gali būti atmesta daugybė perspektyvių institucijų ir asmenų, įskaitant naujokus, ir būtų išnaudotas ES talentų rezervo potencialas, kuo labiau padidinant mokslinių tyrimų ir inovacijų naudą visoje ES ir ja dalijantis.

Aukščiau nurodytos finansavimo linijos palengvins konkrečius mokslinių tyrimų elementus, pritaikytus prie konkrečių veiksmų poreikių.

Bendros kryptys

–  susiejimas, siekiant kurti naujus arba tobulinti esamus kompetencijos centrus reikalavimus atitinkančiose valstybėse, remiantis pagrindinių mokslinių institucijų ir partnerių institucijų partnerystėmis;

–  porinės veiklos vykdymas, siekiant reikšmingai sustiprinti reikalavimus atitinkančių valstybių universitetus arba mokslinių tyrimų organizacijas apibrėžtoje srityje, susiejant jas su tarptautiniu mastu pirmaujančiomis kitų valstybių narių arba asocijuotųjų šalių mokslinių tyrimų institucijomis;

–  EMTE pirmininkai, siekiant padėti reikalavimus atitinkančių valstybių universitetams arba mokslinių tyrimų organizacijoms pritraukti ir išsaugoti aukštos kokybės žmogiškuosius išteklius, vadovaujant žymiam tyrėjui ir mokslinių tyrimų vadovui (EMTE pirmininkui), ir įgyvendinti struktūrinius pokyčius, kad būtų užtikrinta tvari kompetencija;

–  Europos bendradarbiavimas mokslo ir technologijos srityje (COST), apimantis plataus užmojo sąlygas, taikomas reikalavimus atitinkančių valstybių įtraukimui, ir kitas priemones, kuriomis šių tikslinių valstybių jauniems ir pažangą padariusiems tyrėjams būtų teikiama parama mokslinių tinklų kūrimo, gebėjimų stiprinimo ir karjeros raidos srityse, vykdant aukštos mokslinės kokybės ir aktualumo veiksmus. 80 proc. viso COST biudžeto bus skirta veiksmams, kurie bus visiškai suderinti su šios intervencijos srities tikslais, įskaitant naujų rūšių veiklos ir paslaugų finansavimą;

–  veikla, kuria siekiama pagerinti mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančių valstybių narių juridinių subjektų teikiamų pasiūlymų kokybę, pavyzdžiui, atliekant profesionalius patikrinimus ir teikiant konsultacijas iki pasiūlymo pateikimo, ir suintensyvinti nacionalinių informacijos centrų veiklą siekiant remti tarptautinę tinklaveiką, taip pat veiklą pagal [reglamento] 20 straipsnio 3 dalį ir įrodymais pagrįstas derinimo paslaugas pagal [reglamento] 46 straipsnio 2 dalį;

–  veikla gali būti organizuota siekiant skatinti visų amžiaus grupių ir visais lygmenimis veikiančių tyrėjų protų apykaitą visoje EMTE (pavyzdžiui, dotacijos, kad bet kurią pilietybę turintys tyrėjai galėtų įgyti naujų žinių ir jas perduoti, taip pat dirbti mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje aktyviau dalyvaujančiose šalyse) ir geriau išnaudoti esamą (ir galbūt bendrai valdomą) mokslinių tyrimų infrastruktūrą tikslinėse valstybėse, pasitelkiant tyrėjų ir novatorių judumą. Veikla taip pat gali būti organizuota siekiant skatinti iniciatyvas kompetencijos srityje.

Šioje intervencinėje srityje bus remiami konkretūs programos „Europos horizontas“ tikslai: sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškam Europos talentų rezervo dalyvavimui remiamuose veiksmuose; skleisti ir sujungti kompetenciją visoje ES; stiprinti aukštos kokybės žinių bazės kūrimą; didinti tarpsektorinį, tarpdalykinį, tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

2.  ES MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SISTEMOS REFORMAVIMAS IR GERINIMAS

Politikos reformos nacionaliniu lygmeniu bus abipusiškai sustiprintos ir papildytos plėtojant ES lygmens politikos iniciatyvas, mokslinius tyrimus, tinklaveiką, partnerystę, koordinavimą, duomenų rinkimą, stebėseną ir vertinimą.

Bendros kryptys

–  mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos įrodymų bazės stiprinimas siekiant geriau suprasti skirtingus nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemų aspektus ir sudedamąsias dalis, įskaitant skatinamuosius veiksnius, poveikį ir susijusią politiką;

–  prognozavimo veikla siekiant numatyti atsirandančius poreikius ir tendencijas, koordinuojant veiksmus ir rengiant bendrus projektus su nacionalinėmis agentūromis ir į ateitį besiorientuojančiais suinteresuotaisiais subjektais bei piliečiais, sudarant sąlygas dalyvauti, remiantis prognozavimo metodikos pažanga, kad rezultatai būtų aktualesni politikai, kartu panaudojant visos programos sinergiją ir sinergiją už jos ribų;

–  parama politikos formuotojams, finansavimo įstaigoms, mokslinius tyrimus vykdančioms organizacijoms (įskaitant universitetus) ar patariamosioms grupėms, dirbančioms EMTE ir su EMTE susijusių politikos priemonių srityje ar vykdančioms koordinavimo ir paramos priemones, kuriomis remiama EMTE, siekiant užtikrinti, kad tos priemonės būtų gerai suderintos nuoseklios ir ilgalaikės tvarios EMTE plėtojimo ir įgyvendinimo tikslu. Tokia parama gali būti teikiama kaip koordinavimo ir paramos veiksmai, vykdomi laikantis principo „iš apačios į viršų“ ir užtikrinant konkurencingumą, kad būtų remiamas programų lygmens bendradarbiavimas vykdant valstybių narių, asocijuotųjų šalių ir pilietinės visuomenės organizacijų, pavyzdžiui, fondų, mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, susijęs su šių subjektų pasirinktais prioritetais, aiškiai akcentuojant tarpvalstybinės bendros veiklos, įskaitant kvietimus teikti pasiūlymus, įgyvendinimą. Toks bendradarbiavimas bus grindžiamas aiškiais dalyvaujančiose programose nustatytais įsipareigojimais sutelkti išteklius ir užtikrinti veiklos ir politikos papildomumą su bendrosios programos ir atitinkamų Europos partnerysčių iniciatyvų veikla ir politika;

–  perėjimo prie atvirojo mokslo spartinimas stebint, analizuojant ir remiant atvirojo mokslo politikos priemonių ir praktikos(40), įskaitant FAIR principus, plėtojimą ir diegimą valstybių narių, regionų, institucijų ir tyrėjų lygmeniu taip, kad būtų užtikrinta kuo didesnė sinergija ir suderinamumas ES lygmeniu;

–  parama nacionalinei mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos reformai, be kita ko, sustiprinus valstybėms narėms ir asocijuotosioms šalims skirtą politikos rėmimo priemonės paslaugų paketą(41) (t. y. tarpusavio peržiūros, konkreti paramos veikla, tarpusavio mokymosi veiksmai ir žinių centras), kuris būtų naudojamas užtikrinus sinergiją su Europos regioninės plėtros fondu, Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba ir reformų įgyvendinimo priemone;

–  patrauklios karjeros aplinkos, įgūdžių ir kompetencijų, kurių reikia modernioje žinių ekonomikoje, suteikimas tyrėjams(42). EMTE ir Europos aukštojo mokslo erdvės susiejimas remiant universitetų ir kitų mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijų modernizavimą, šiuo tikslu taikant pripažinimo ir atlyginimo mechanizmus, kad būtų skatinami veiksmai nacionaliniu lygmeniu, taip pat paskatas, kuriomis būtų skatinamas atvirojo mokslo praktikos taikymas, atsakingi moksliniai tyrimai ir inovacijos, verslumas (ir sąsajos su inovacijų ekosistemomis), tarpdalykiškumas, piliečių dalyvavimas, tarptautinis ir tarpsektorinis judumas, lyčių lygybės planai, įvairovės bei įtraukties strategijos ir visapusiškas požiūris į institucinius pokyčius. Tame kontekste, vykdant tolesnę veiklą, susijusią su pagal 2014–2020 m. programą „Erasmus+“ pradėtais bandomaisiais veiksmais Europos universitetų srityje, pagal programą „Europos horizontas“ bus, kai tikslinga, užtikrinant sinergiją papildoma pagal programą „Erasmus“ Europos universitetams teikiama parama, teikiant paramą jų mokslinių tyrimų ir inovacijų aspekto srityje. Tai padės rengti naujas bendras ir integruotas ilgalaikes ir tvarias švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas, grindžiamas tarpdalykiniu ir tarpsektoriniu požiūriu, kad žinių trikampis taptų realybe, suteikiant impulsą tvariam ekonomikos augimui, kartu vengiant dubliavimosi su EIT ŽIB;

–  piliečių mokslas, remiant visų rūšių formalųjį, neformalųjį išsilavinimą ir savaiminį mokymąsi tiksliųjų mokslų srityje, užtikrinant veiksmingesnį ir atsakingesnį piliečių dalyvavimą, nepriklausomai nuo amžiaus, padėties ar gebėjimų, bendrai rengiant mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės nuostatas ir politiką, bendrai kuriant mokslo turinį ir inovacijas pasitelkiant tarpdalykinę veiklą;

–  parama lyčių lygybei ir kitų formų įvairovei, vykdant mokslinę karjerą bei sprendimų priėmimo procese, ir jų stebėsena, be kita ko, patariamuosiuose organuose, taip pat lyčių aspekto integravimas į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį;

–  etika ir sąžiningumas, siekiant toliau plėtoti nuoseklią ES sistemą laikantis aukščiausių etikos standartų, taip pat Europos mokslinių tyrimų sąžiningo elgesio kodekso, Europos mokslininkų chartijos ir Mokslininkų įdarbinimo elgesio kodekso, suteikiant mokymo galimybių šiose srityse;

–  palaikant dvišalius, daugiašalius ir dviejų regionų politikos dialogus su trečiosiomis šalimis, regionais ir tarptautiniais forumais ir taip remiant tarptautinį bendradarbiavimą bus sudarytos palankesnės sąlygos mokytis tarpusavyje ir nustatyti prioritetus, bus skatinama abipusė prieiga ir stebimas bendradarbiavimo poveikis;

–  mokslinis indėlis į kitas politikos sritis kuriant ir palaikant patariamąsias ir stebėsenos struktūras ir procesus, kuriais būtų užtikrinta, kad ES politikos formavimas būtų grindžiamas geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir aukšto lygio mokslinėmis konsultacijomis;

–  ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos įgyvendinimas, įskaitant įrodymų rinkimą ir analizę bendrųjų programų stebėsenos, vertinimo, rengimo ir poveikio vertinimo tikslais;

–  Komisija užtikrins paramą nacionaliniams informacijos centrams, inter alia, reguliariai rengdama posėdžius prieš paskelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, užtikrindama mokymą, instruktavimą, stiprindama tikslines paramos struktūras ir lengvindama jų tarpvalstybinį bendradarbiavimą (pvz., remiantis pagal ankstesnes bendrąsias programas sukurtų nacionalinių informacijos centrų veikla). Susitarusi su valstybių narių atstovais, Komisija parengs minimaliuosius standartus dėl šių paramos struktūrų veikimo, įskaitant jų vaidmenį, struktūrą, sąlygas, Komisijos informacijos teikimą prieš paskelbiant kvietimus teikti pasiūlymus ir interesų konfliktų vengimą;

–  mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų, duomenų ir žinių sklaida ir naudojimas, be kita ko, teikiant specialią paramą paramos gavėjams; sinergijos su kitomis ES programomis skatinimas; tikslinga komunikacijos veikla, kad būtų didinamas informuotumas apie ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų platesnio masto poveikį ir aktualumą, ir mokslinė komunikacija.

II PRIEDAS

Programos komiteto sudėtys

Programos komiteto sudėčių pagal 12 straipsnio 2 dalį sąrašas:

1.  Strateginė sudėtis: strateginė visos programos įgyvendinimo, atskirų darbo programų pagal įvairias programų dalis suderinamumo, įskaitant misijas, ▌ apžvalga

2.  Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) ▌

2a.   Programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCV)

3.  Mokslinių tyrimų infrastruktūra

4.  Sveikata

5.  Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė

5a.  Civilinė visuomenės sauga

6.   Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas

7.  Klimatas, energetika ir judumas

8.  Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka

9.  Europos inovacijų taryba (EIC) ir Europos inovacijų ekosistemos

9a.  Dalyvių skaičiaus didinimas ir Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimas

Ad hoc posėdžiai galėtų būti rengiami veiksmų grupėse ir (arba) kartu su įvairių sudėčių programos komitetu, ir (arba) su komitetais, įsteigtais kitais aktais dėl horizontaliųjų ir (arba) kompleksinių klausimų, pavyzdžiui, kosmoso srityje.

III PRIEDAS

Informacija, kurią Komisija turi pateikti pagal 12 straipsnio 6 dalį

1.  Informacija apie atskirus projektus, kuria remiantis būtų galima stebėti visą kiekvieno pasiūlymo gyvavimo laikotarpį, visų pirma informaciją apie:

–  pateiktus pasiūlymus,

–  kiekvieno pasiūlymo įvertinimo rezultatus,

–  susitarimus dėl dotacijos,

–  pagal Reglamento (dėl programos „Europos horizontas“) 29 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 43 straipsnio 11 dalį nutrauktus projektus,

–  užbaigtus projektus.

2.  Informacija apie kiekvieno konkurso paskelbimo ir projektų įgyvendinimo rezultatus, visų pirma informaciją apie:

–  kiekvieno konkurso paskelbimo rezultatus,

–  pasiūlymų vertinimo balus ir nukrypimus nuo jų reitingų sąraše pagal tai, kiek jie padeda siekti konkrečių politikos tikslų, be kita ko, kiek jie padeda sudaryti nuoseklų projektų rinkinį vadovaujantis Reglamento (dėl programos „Europos horizontas“) 26 straipsnio 2 dalimi,

–  prašomus pasiūlymų pakeitimus vadovaujantis Reglamento (dėl programos „Europos horizontas“) 26 straipsnio 2 dalimi,

–  derybų dėl susitarimų dėl dotacijos rezultatus,

–  projektų įgyvendinimą, įskaitant mokėjimų duomenis ir projektų rezultatus.

–  pasiūlymus, atrinktus išorės nepriklausomiems ekspertams atlikus vertinimą, kuriuos Komisija atmetė pagal Reglamento (dėl programos „Europos horizontas“) 43 straipsnio 7 dalį.

3.  Informacija apie programos įgyvendinimą, įskaitant atitinkamą informaciją bendrosios programos, specialiosios programos, kiekvieno konkretaus tikslo bei susijusių temų ir Jungtinio tyrimų centro lygmeniu, atliekant metinę stebėseną vadovaujantis poveikio trajektorijomis, kaip apibrėžta reglamento V priede, taip pat informacija apie sinergiją su kitomis atitinkamomis Sąjungos programomis.

4.  Informacija apie programos „Europos horizontas“ biudžeto vykdymą, įskaitant informaciją apie COST, apie įsipareigojimus ir mokėjimus visų Europos partnerysčių atveju, įskaitant ŽIB, taip pat finansinį balansą tarp ES ir visų asocijuotųjų šalių.

(1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(2) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 12 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0510).
(3)OJ C […], […], p. […].
(4)OJ C […], […], p. […].
(5) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pilka spalva paryškintas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.
(6)OJ C […], […], p. […].
(7)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(8)1996 m. balandžio 10 d. Komisijos sprendimas 96/282/Euratomas dėl Jungtinio tyrimų centro reorganizavimo (OL L 107, 1996 4 30, p. 12).
(9)
(10)OL C 373, 2013 12 20, p. 23.
(11) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(12)Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti programą, Komisija pagal savo nustatytas gaires padengs vieno valstybės narės atstovo bei vieno valstybės narės eksperto/patarėjo dalyvavimo kiekviename Programos komiteto posėdyje, nustatytame darbotvarkėje, išlaidas svarstant tuos darbotvarkės klausimus, kai valstybei narei reikalingos specialios ekspertinės žinios.
(13)Iš esmės ne mažiau kaip 80 proc.
(14)Europos duomenų infrastruktūra stiprins Europos atvirojo mokslo debesiją teikdama pasaulinio lygio itin našaus skaičiavimo pajėgumus, didelės spartos ryšį bei moderniausias duomenų ir programinės įrangos paslaugas.
(15)OECD „Understanding The Socio-Economic Divide in Europe“, 26 January 2017.
(16)Ateities bazinės didelio poveikio technologijos apima pažangiąsias medžiagas ir nanotechnologiją, fotoniką ir mikroelektroniką bei nanoelektroniką, gyvybės mokslų technologijas, pažangiąją gamybą ir perdirbimą, dirbtinį intelektą ir skaitmeninį saugumą bei junglumą.
(17)Pramonės technologijų aukšto lygio strateginės grupės ataskaita „Re-finding industry - defining innovation“, 2018 m. balandžio mėn., Briuselis.
(18) jos yra viešosios ar privačios organizacijos, kurios teikia išteklius ir paslaugas daugiausia Europos pramonei, siekiant išbandyti ir patvirtinti bazines didelio poveikio technologijas ir produktus. Tokios infrastruktūros gali būti įsteigtos vienoje veiklos vietoje, veikti virtualiai ar būti paskirstytos ir turi būti registruotos valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje.
(19)Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio esminio sumažinimo kituose sektoriuose klausimas sprendžiamas kitose II veiklos srities dalyse ir programoje „Europos horizontas“ apskritai.
(20)Terminas „alternatyvioji energija“ neapima iš branduolinės energijos išteklių gaminamos energijos.
(21)Bioekonomika apima visus sektorius ir sistemas, kurie yra priklausomi nuo biologinių išteklių (gyvūnų, augalų, mikroorganizmų ir susidarančios biomasės, įskaitant organines atliekas), jų funkcijas ir principus. Ji apima ir tarpusavyje susieja sausumos ir jūrų ekosistemas ir jų teikiamas paslaugas; visus pirminės gamybos sektorius, kurie naudojasi biologiniais ištekliais ir juos gamina (žemės ūkį, miškininkystę, žvejybą ir akvakultūrą), ir visus ekonomikos ir pramonės sektorius, kuriuose biologiniai ištekliai ir procesai naudojami gaminant maistą, pašarus, biologinius produktus, energiją ir teikiant paslaugas. Biomedicina ir sveikatos biotechnologija nėra įtrauktos.
(22)Tvari mėlynoji ekonomika – visa Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus atitinkanti bendrojoje rinkoje sektoriuose ir tarp sektorių vykdoma ekonominė veikla, susijusi su vandenynais, jūromis, pakrantėmis ir vidaus vandenimis, įskaitant Sąjungos atokiausius regionus ir žemynines šalis, naujus sektorius ir ne rinkos prekes bei paslaugas.
(23)6 veiksmų grupės tekste frazė „sausuma ir jūra“ apima „vidaus vandenis“.
(24)COM(2018)0773: „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“.
(25) Aplinkos stebėjimo projektai, kurie finansuojami, pvz., per Sąjungos kosmoso programos „Copernicus“ komponentą ir kitas atitinkamas Europos programas, taip pat Žemės stebėjimo grupės iniciatyvą, rems mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal kitas intervencijos sritis šio pasaulinio uždavinio kontekste, taip pat pagal kitas atitinkamas programos „Europos horizontas“ dalis.
(26)SWD(2016)0319: „Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sprendimai dėl aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo“.
(27)Sveikatos biotechnologijų taikomosios priemonės bus nagrinėjamos šios veiklos srities veiksmų grupėje „Sveikata“.
(28)Žiedinių sistemų intervencinių priemonių srityje vykdomos veiklos papildo veiksmų grupės „Skaitmeninė ekonomika ir pramonė“ pogrupį „Mažo anglies dioksido kiekio ir švarios pramonės šakos“.
(29)Inovacijų centras yra bendra sąvoka, vartojama įvairioms funkcijoms apibūdinti. Jis gali veikti kaip aktyvus partneris, bendrija, žinių centras, tarpininkas ar jungčių kūrėjas, kuris suteikia prieigą prie naujausių žinių ir ekspertinės patirties, susijusių su skaitmeninėmis ir susijusiomis didelio poveikio technologijomis, kurios reikalingos įmonėms, kad jos taptų konkurencingesnės gamybos, paslaugų ir verslo procesų atžvilgiu.
(30)Atitinkamos temos gali būti nustatytos vykdant programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą.
(31)Paprastai ši rizika yra mokslinės / technologinės rizikos, valdymo / finansinės rizikos, rinkos / ekonominės rizikos ir reguliavimo rizikos derinys. Galima atsižvelgti ir į nenumatytą papildomą riziką.
(32)Kaip alternatyva dotacijai, kai rizika laikoma mažesne nei vidutiniška, grąžintinas avansas grąžinamas ES, laikantis sutarto tvarkaraščio, ir tada tampa paskola be palūkanų. Jeigu paramos gavėjas avanso grąžinti negali, tačiau gali tęsti savo veiklą, grąžintinas avansas paverčiamas nuosavu kapitalu. Bankroto atveju grąžintinas avansas tampa tiesiog dotacija;
(33)Iš esmės tikimasi, kad ES neturės daugiau nei mažumos balsavimo teisių remiamose įmonėse. Išskirtiniais atvejais ES gali užtikrinti blokuojančios mažumos įsigijimą, kad apsaugotų Europos interesus esminėse srityse, pvz., kibernetinio saugumo srityje.
(34)Pavyzdžiui, EMTT koncepcijos pagrindimas, susijęs su projektais, remiamais pagal veiklos sritį „Pasauliniai uždaviniai ir pramonės konkurencingumas“, startuoliai, įsteigti pagal Europos inovacijos ir technologijos instituto ŽIB veiklą. Paraiškos taip pat bus susijusios su pagal programą „Horizontas 2020“ vykdoma veikla, ypač projektais, atrinktais pagal programos „Horizontas 2020“ MVĮ 2 etapą ir susijusį pažangumo ženklą, kuriuos finansuoja valstybės narės, (esamomis ir būsimomis) Europos partnerystėmis.
(35)Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą tęstinumą, EIC apdovanojimais bus perimtas pagal programą „Horizontas 2020“ sukurtų apdovanojimų valdymas. Be to, EIC valdyba turės numatyti naują skatinamųjų apdovanojimų ir pripažinimo apdovanojimų rengimą ir įgyvendinimą.
(36)2018 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatas „Atnaujinta Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė – Europos galimybė formuoti savo ateitį“ (COM(2018)0306), 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos išvados (dok. 8675/16 RECH 127 COMPET 212 MI 300 POGEN 34).
(37)2018 m. EMTE pažangos ataskaita.
(38)2015 m. gegužės 19 d. Tarybos išvados dėl EMTE veiksmų gairių [atnaujinti pagal poreikį].
(39)SESV 181 straipsnio 2 dalis.
(40)Politika ir praktika, su kuriomis susijusius klausimus reikia spręsti, – tai ir mokslinių tyrimų rezultatų dalijimasis kuo anksčiau ir plačiau pagal bendrai sutartus formatus ir naudojant bendrą infrastruktūrą (pvz., Europos atvirojo mokslo debesiją), ir piliečių mokslas, ir naujų bei platesnių metodų ir rodiklių, skirtų moksliniams tyrimams vertinti ir tyrėjams atlyginti, kūrimas ir naudojimas.
(41)Pagal programą „Horizontas 2020“ sukurta politikos rėmimo priemonė. Politikos rėmimo priemonė veikia paklausos pagrindu ir pagal ją savanorišku pagrindu siūloma aukšto lygio ekspertinė patirtis ir pritaikytos rekomendacijos nacionalinėms valdžios institucijoms. Teikiant šias paslaugas, ji jau padėjo išprovokuoti politikos pokyčius tokiose šalyse kaip Lenkija, Bulgarija, Moldova ar Ukraina ir paspartinti politikos pokyčius, kuriuos paskatino keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais, tokiose srityse kaip MTTP mokesčių paskatos, atvirasis mokslas, veiklos rezultatais pagrįstas viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų finansavimas ir nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų programų sąveikumas.
(42)Įskaitant visų pirma Europos mokslininkų chartiją, mokslininkų įdarbinimo elgesio kodeksą, EURAXESS ir pensijų fondą RESAVER.


Rinkos priežiūra ir gaminių atitiktis ***I
PDF 130kWORD 47k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos gaminiams taikomų derinamųjų Sąjungos teisės aktų laikymosi ir vykdymo užtikrinimo taisyklės ir procedūros ir iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 305/2011, (ES) Nr. 528/2012, (ES) 2016/424, (ES) 2016/425, (ES) 2016/426 ir (ES) 2017/1369 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/42/EB, 2009/48/EB, 2010/35/ES, 2013/29/ES, 2013/53/ES, 2014/28/ES, 2014/29/ES, 2014/30/ES, 2014/31/ES, 2014/32/ES, 2014/33/ES, 2014/34/ES, 2014/35/ES, 2014/53/ES, 2014/68/ES ir 2014/90/ES (COM(2017)0795 – C8-0004/2018 – 2017/0353(COD))
P8_TA(2019)0397A8-0277/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0795),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 33, 114 bei 207 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0004/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0277/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1020.)

(1) OL C 283, 2018 8 10, p. 19.


Verslo klientams teikiamų internetinio tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimas ***I
PDF 128kWORD 46k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl verslo klientams teikiamų internetinio tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (COM(2018)0238 – C8-0165/2018 – 2018/0112(COD))
P8_TA(2019)0398A8-0444/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0238),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0165/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0444/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1150.)

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 177.


ES vartotojų apsaugos taisyklių geresnis vykdymo užtikrinimas ir modernizavimas ***I
PDF 130kWORD 61k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES nuostatos, susijusios su geresniu ES vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu (COM(2018)0185 – C8-0143/2018 – 2018/0090(COD))
P8_TA(2019)0399A8-0029/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0185),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0143/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Austrijos Respublikos Bundesrato ir Švedijos Parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. kovo 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0029/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/2161.)

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 66.


ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumas ir tvarumas ***I
PDF 131kWORD 53k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 [dėl bendrųjų maistui skirtų teisės aktų], Direktyva 2001/18/EB [dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką], Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 [dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų], Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 [dėl pašarų priedų], Reglamentas (EB) Nr. 2065/2003 [dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų], Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 [dėl medžiagų, skirtų liestis su maistu], Reglamentas (EB) Nr. 1331/2008 [dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūros], Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 [dėl augalų apsaugos produktų] ir Reglamentas (ES) Nr. 2015/2283 [dėl naujų maisto produktų] (COM(2018)0179 – C8-0144/2018 – 2018/0088(COD))
P8_TA(2019)0400A8-0417/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0179),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 43 bei 114 straipsnius ir į 168 straipsnio 4 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0144/2018),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 15 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žuvininkystės komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0417/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 1829/2003, (EB) Nr. 1831/2003, (EB) Nr. 2065/2003, (EB) Nr. 1935/2004, (EB) Nr. 1331/2008, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) 2015/2283 ir Direktyva 2001/18/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/1381.)

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 158.
(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 225.
(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 11 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0489).


Medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimas ***I
PDF 128kWORD 50k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo (COM(2018)0317 – C8-0217/2018 – 2018/0161(COD))
P8_TA(2019)0401A8-0039/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0317),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0217/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. vasario 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0039/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/933.)

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 100.


Sąjungos kosmoso programa ir Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ***I
PDF 529kWORD 173k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013, (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES (COM(2018)0447 – C8-0258/2018 – 2018/0236(COD))
P8_TA(2019)0402A8-0405/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0447),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0258/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0405/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../…, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013, (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES

P8_TC1-COD(2018)0236


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 189 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  kosmoso technologijos ir paslaugos bei palydovų duomenys tapo nepamainoma kasdienio Europos piliečių gyvenimo dalimi ir yra itin svarbūs siekiant išsaugoti daugelį strateginių interesų. Sąjungos kosmoso pramonė jau yra viena konkurencingiausių pasaulyje. Tačiau naujų dalyvių atsiradimas ir naujų technologijų plėtra iš pagrindų keičia įprastus pramonės modelius. Todėl labai svarbu, kad Sąjunga tarptautiniu mastu ir toliau pirmautų kosmoso srityje ir turėtų didžiulę veiksmų laisvę, skatintų mokslo ir technikos pažangą ir padėtų didinti Sąjungoje kosmoso sektoriaus pramonės, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, pradedančiųjų įmonių ir novatoriškų įmonių, konkurencingumą ir inovacinius pajėgumus;

(2)  reikėtų pasinaudoti kosmoso teikiamomis galimybėmis Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo tikslais, kaip nustatyta, visų pirma, 2016 m. birželio mėn. Visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje, kartu išlaikant programos civilinį pobūdį ir paisant galimų valstybių narių konstitucinėje teisėje nustatytų nuostatų laikytis neutraliteto ir neprisijungti prie aljansų. Kosmoso sektoriaus plėtra nuo seno susijusi su saugumu. Daugeliu atvejų kosmoso sektoriuje naudojama įranga, komponentai ir prietaisai, taip pat kosmoso duomenys ir paslaugos yra dvejopo naudojimo ▌. Tačiau Sąjungos saugumo ir gynybos politika nustatoma pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis ES sutarties V antraštine dalimi;

(3)  XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje Sąjunga ėmė rengti savo piliečių poreikius ir viešosios politikos reikalavimus atitinkančias kosmoso srities iniciatyvas ir programas, būtent, Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS), o vėliau – GALILEO ir „Copernicus“. Reikėtų ▌užtikrinti tų iniciatyvų tęstinumą ir tobulinti pagal jas teikiamas paslaugas, kad jos atitiktų naujus naudotojų poreikius ir toliau būtų pavyzdinėmis, atsižvelgiant į naujų technologijų plėtrą ir skaitmeninių, informacinių ir ryšių technologijų transformaciją, ▌ir atitiktų politikos prioritetus, kaip antai: klimato kaitos, įskaitant pokyčius poliariniame regione, transporto, saugumo ir gynybos;

(3a)  reikėtų pasinaudoti transporto, kosmoso ir skaitmeniniais sektorių sinergija siekiant skatinti platesnį naujų technologijų naudojimą (pavyzdžiui, e. skambučių, skaitmeninio tachografo, eismo priežiūros ir valdymo, savarankiško vairavimo, nepilotuojamų transporto priemonių ir bepiločių orlaivių) ir patenkinti saugaus ir sklandaus sujungimo, tvirtos padėties nustatymo, derinimo ir sąveikos poreikius, taip didinant transporto paslaugų ir pramonės konkurencingumą;

(3b)  siekiant visapusiškai pasinaudoti šios programos teikiamais pranašumais visose valstybėse narėse ir visų jų piliečių labui taip pat labai svarbu skatinti naudoti ir pritaikyti duomenis, informaciją ir teikiamas paslaugas, taip pat remti šiais duomenimis, informacija ir paslaugomis grindžiamų galutinės grandies taikmenų kūrimą. Tuo tikslu valstybės narės, Komisija ir atsakingieji subjektai galėtų reguliariai rengti informacines kampanijas būtent apie Programos teikiamą naudą;

(4)  siekiant įgyvendinti veiksmų laisvės, nepriklausomumo ir saugumo tikslus, būtina, kad Sąjunga turėtų savarankišką bei saugią prieigą prie kosmoso. Todėl labai svarbu, kad Sąjunga remtų savarankišką, patikimą ir ekonomiškai efektyvią prieigą prie kosmoso, visų pirma kiek tai susiję su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais ir technologijomis, viešuoju saugumu ir Sąjungos bei jos valstybių narių saugumu. Todėl pagal Sutarties 189 straipsnio 2 dalies nuostatas Komisijai turėtų būti suteikta galimybė Europos lygmeniu sutelkti paleidimo paslaugas tiek savo, tiek kitų poreikiams, t. y., paprašius kitiems subjektams, įskaitant valstybes nares. Be to, norint, kad Sąjunga išliktų konkurencinga sparčiai besikeičiančioje rinkoje, labai svarbu, kad Sąjunga ir toliau turėtų prieigą prie modernios, veiksmingos ir lanksčios paleidimo infrastruktūros ir kad ji galėtų naudotis atitinkamomis paleidimo sistemomis. Todėl, nedarant poveikio priemonėms, kurių ėmėsi valstybės narės ir Europos kosmoso agentūra, pagal Programą galėtų būti remiami kosmoso antžeminės infrastruktūros pritaikymai, įskaitant naujus Programos įgyvendinimui būtinus pokyčius ir kosmoso paleidimo sistemų, kurios yra būtinos palydovams paleisti, pritaikymus, įskaitant technologijų plėtrą, alternatyvias technologijas ir novatoriškas sistemas, siekiant įgyvendinti Programos komponentus. Tie veiksmai turėtų būti įgyvendinami laikantis Finansinio reglamento nuostatų ir ▌siekiant padidinti išlaidų veiksmingumą Programos atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra tam skirto biudžeto, veiksmai, kuriais remiamos galimybės naudotis kosmosu, nedarytų poveikio Programos komponentų įgyvendinimui;

(5)  siekdama didinti Sąjungos kosmoso pramonės konkurencingumą ir įgyti nuosavų sistemų projektavimo, kūrimo ir valdymo gebėjimų, Sąjunga turėtų remti visos kosmoso pramonės kūrimą, augimą ir plėtrą. Besirandantys verslui ir inovacijoms palankūs modeliai turėtų būti palaikomi Europos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, įgyvendinant iniciatyvas, pvz., bendras kosmoso platformas, susiejančias kosmoso, skaitmeninį ir kitus sektorius, taip pat naudotojus. Tie kosmoso centrai turėtų siekti sąveikos su skaitmeninių inovacijų centrais, siekiant skatinti verslumą ir įgūdžius. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje su kosmosu susijusioms pradedančiosioms įmonėms trūksta tinkamų galimybių gauti privataus akcinio kapitalo, Sąjunga turėtų skatinti Sąjungoje steigti kosmoso įmones ir padėti joms plėsti savo veiklą, be kita ko, padedama joms gauti rizikos finansavimą ir skatindama paklausą (pirma sutartimi grindžiamas požiūris);

(5xx)  kosmoso vertės grandinė paprastai skirstoma į šiuos segmentus: i) pradinės grandies sektorių, kurį sudaro veiklos rūšys, kurios apima kosmoso veiklos sistemos kūrimą, įskaitant plėtrą, gamybą ir paleidimo veiklą bei tokios sistemos eksploatavimą; Skaitmeninės platformos taip pat yra svarbus kosmoso sektoriaus vystymo elementas, suteikiantis galimybę naudotis duomenimis ir produktais, taip pat priemonių rinkiniais, saugojimo ir skaičiavimo įrenginiais.

(5x)  Kosmoso srityje Sąjunga naudojasi savo kompetencija pagal SESV 4 straipsnio 3 dalį. Komisija turėtų užtikrinti pagal programą vykdomos veiklos darną;

(5a)  kadangi keletas valstybių narių turi aktyvių su kosmosu susijusių pramonės šakų tradiciją, reikėtų pripažinti poreikį plėtoti ir toliau vystyti kosmoso pramonės sektorius valstybėse narėse, kuriose tik kuriami pajėgumai, ir poreikį spręsti tradicinės kosmoso pramonės problemas, kylančias dėl vadinamųjų „naujųjų kosmoso įmonių“. Turėtų būti skatinami veiksmai, kuriais visoje Sąjungoje būtų plėtojami kosmoso pramonės pajėgumai ir sudaromos palankesnės sąlygos bendradarbiauti visose valstybėse narėse veikiančioms kosmoso pramonės įmonėms;

(5b)  pagal Programą vykdomi veiksmai turėtų būti grindžiami esamais nacionaliniais ir Europos pajėgumais (t. y. veiklos vykdymo metu jau turimais pajėgumais) ir jais turėtų būti naudojamasi;

(6)  įvertinus aprėptį ir potencialą padėti spręsti pasaulines problemas, ▌kosmoso veikla apima svarbų tarptautinį aspektą. Glaudžiai derindamos darbą su valstybėmis narėmis ir gavus jų pritarimą, atitinkamos ES kosmoso programos įstaigos galėtų dalyvauti su Kosmoso programa susijusiuose veiksmuose, tarptautinio bendradarbiavimo srityje, taip pat bendradarbiauti atitinkamų sektorių JT organizacijose. Kalbant apie klausimus, susijusius su Sąjungos kosmoso programa (toliau – Programa), Komisija galėtų Sąjungos vardu ir savo kompetencijos srityje koordinuoti veiklą tarptautiniu mastu ▌, visų pirma siekiant apginti Sąjungos ir jos valstybių narių interesus tarptautiniuose forumuose, be kita ko, dažnių srityje, kiek tai susiję su Programa, nepažeisdama valstybių narių kompetencijos šioje srityje. Ypač svarbu, kad Sąjunga, atstovaujama Komisijos, bendradarbiautų Tarptautinės Cospas-Sarsat programos organuose;

(6a)  tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant skatinti Sąjungos kaip pasaulinio masto veikėjos kosmoso sektoriuje, taip pat Sąjungos technologijų bei pramonės srityse vaidmenį, taip pat skatinti sąžiningą konkurenciją tarptautiniu lygmeniu, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti šalių teisių ir pareigų abipusiškumą, ir skatinti bendradarbiavimą mokymo srityje. Tarptautinis bendradarbiavimas – tai pagrindinis Europos kosmoso strategijos elementas. Komisija panaudos ES kosmoso programą siekdama prisidėti prie tarptautinių pastangų ir pasinaudoti jomis įgyvendinant iniciatyvas, skatinti Europos technologijas ir pramonę tarptautiniu mastu (pavyzdžiui, rengiant dvišalius dialogus, pramonės seminarus ir teikiant paramą MVĮ tarptautinimui) ir sudaryti palankesnes sąlygas patekti į tarptautines rinkas bei skatinti sąžiningą konkurenciją, taip pat pasitelkdama ekonominės diplomatijos iniciatyvas. Europos kosmoso diplomatijos iniciatyvos turėtų būti visiškai suderintos su esamomis ES politikos kryptimis, prioritetais ir priemonėmis ir jas papildyti, o Sąjungai tenka svarbus vaidmuo kartu su Sąjungos valstybėmis narėmis ir toliau pirmauti tarptautinėje arenoje;

(7)  nepažeisdama valstybių narių kompetencijos, Komisija kartu su ▌vyriausiuoju įgaliotiniu ir glaudžiai koordinuodama darbą su valstybėmis narėmis turėtų skatinti atsakingą elgesį kosmose įgyvendinant Programą, be kita ko, siekiant sumažinti kosminių šiukšlių plitimą, ir apsvarstyti galimybę Europos Sąjungai prisijungti prie atitinkamų JT sutarčių ir konvencijų, o prireikus pateikti atitinkamų pasiūlymų;

(8)  Programa siekiama panašių tikslų kaip ir kitomis Sąjungos programomis, visų pirma programa „Europos horizontas“, fondu „InvestEU“, Europos gynybos fondu ir pagal Reglamentą (ES) [Bendrųjų nuostatų reglamentas] įsteigtais fondais. Todėl pagal tas programas turėtų būti numatytas sudėtinis finansavimas, su sąlyga, kad jose nurodytos tos pačios išlaidos, visų pirma numatant papildomo finansavimo pagal Sąjungos programas nuostatas, kai tai yra leidžiama pagal valdymo tvarką: arba iš eilės, arba pakaitomis, arba derinant lėšas, įskaitant bendram veiksmų finansavimui, sudarant sąlygas, kai įmanoma, inovacijų partnerystei ir derinimo operacijoms vykdyti. Todėl Programos įgyvendinimo laikotarpiu Komisija turėtų skatinti sinergiją su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis ir finansinėmis priemonėmis, nes taip būtų sudarytos sąlygos, kai įmanoma, naudotis rizikos finansų, inovacijų partnerystės, derinamojo ar sudėtinio finansavimo galimybėmis. Ja taip pat turėtų užtikrinti pagal šias programas, visų pirma „Europos horizontas“, parengtų sprendimų ir pagal Kosmoso programą parengtų sprendimų sąveiką ir suderinamumą;

(8a)  pagal Finansinio reglamento 191 straipsnio 3 dalį jokiomis aplinkybėmis tos pačios išlaidos negali būti du kartus finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, pavyzdžiui, pagal programą „Europos horizontas“ ir pagal Kosmoso programą;

(9)  šios programos politikos tikslai taip pat bus laikomi tinkamomis finansuoti ir investuoti sritimis, taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones ir biudžeto garantiją, visų pirma pagal tvarios infrastruktūros ir mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos linijas. Finansinė parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumui arba neoptimalios investavimo aplinkos problemai spręsti, o veiksmais neturėtų būti dubliuojamas ar išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų turėti aiškios Europos pridėtinės vertės;

(10)  užtikrinus programos „Europos horizontas“ ir Programos suderinamumą ir sinergiją Europos kosmoso sektorius taps konkurencingesniu ir novatoriškesniu; Europai atsiras daugiau galimybių savarankiškai užsitikrinti prieigą prie kosmoso ir naudotis juo saugioje ir patikimoje aplinkoje ir sustiprės jos, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmuo. Programos „Europos horizontas“ revoliuciniai sprendimai bus paremti mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenei teikiamais Programos duomenimis ir paslaugomis;

(10a)  siekiant iš Programos gauti kuo didesnę socialinę ir ekonominę grąžą, būtina išlaikyti pažangiausias sistemas, jas atnaujinti, kad jos atitiktų kintančius naudotojų poreikius, ir kad nauji pokyčiai vyktų kosmosu grindžiamų galutinės grandies prietaikų sektoriuje. Sąjunga turėtų remti veiklą, susijusią su mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra arba pradiniais pokyčių, susijusių su pagal Programą įsteigtomis infrastruktūromis, etapais, taip pat su taikomosiomis programomis ir paslaugomis susijusią mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, grindžiamą pagal programą sukurtomis sistemomis, taip skatinant gamintojų grandies ir galutinės grandies ekonominę veiklą. Atitinkama Sąjungos lygmens priemonė, skirta šiai mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai finansuoti, yra Reglamentu (ES) XXX/XXXX nustatyta programa „Europos horizontas“. Tačiau labai konkreti technologinės plėtros veiklos dalis turėtų būti finansuojama iš Galileo ir EGNOS komponentams pagal šį reglamentą skirto biudžeto, būtent, kai tokia veikla susijusi su pagrindiniais elementais, kaip antai su Galileo sistemomis suderinamais lustų rinkiniais ir imtuvais, kurie palengvins prietaikų plėtojimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Vis dėlto dėl tokio finansavimo neturėtų kilti rizika pagal Programas sukurtų infrastruktūrų įdiegimui ar eksploatavimui;

(10x)  siekiant užtikrinti Europos kosmoso pramonės konkurencingumą ateityje, pagal Programą turėtų būti remiamas aukšto lygio įgūdžių plėtojimas su kosmosu susijusiose srityse ir remiama švietimo ir mokymo veikla, skatinant lygias galimybes, įskaitant lyčių lygybę, kad būtų visapusiškai išnaudotas Sąjungos piliečių potencialas šioje srityje;

(10b)  Programai skirtai infrastruktūrai gali prireikti papildomų mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurie gali būti remiami pagal programą „Europos horizontas“, siekiant nuoseklumo su šios srities veikla, kurią vykdo Europos kosmoso agentūra. Sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų užtikrinti, kad kosmoso sektoriaus mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai būtų įvardyti ir nustatyti kaip strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų planavimo proceso dalis. pagal Programą nemokamai suteikti palydovų duomenys ir paslaugos bus naudojami siekiant parengti proveržio sprendimus pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, be kita ko, įgyvendinant programą „Europos horizontas“, siekiant remti Sąjungos politikos prioritetus. Vykdant strateginį planavimo procesą pagal programą „Europos horizontas“ bus nustatyta mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kurią vykdant turėtų būti naudojami Sąjungos nuosavybe esantys infrastruktūros objektai, kaip antai GALILEO, EGNOS ir „Copernicus“ infrastruktūra. Mokslinių tyrimų infrastruktūra, visų pirma in situ stebėjimo tinklai, bus esminiai in situ stebėjimo infrastruktūros elementai, kurie sudarys sąlygas „Copernicus“ paslaugoms;

(11)  svarbu, kad visas materialusis ir nematerialusis turtas, sukurtas ar išvystytas vykdant pagal kosmoso programą Sąjungos finansuojamus viešuosius pirkimus, būtų Sąjungos nuosavybė. Kad būtų visapusiškai gerbiamos pagrindinės su nuosavybe susijusios teisės, būtina sudaryti susitarimus su dabartiniais savininkais. Tokia Sąjungos nuosavybė neturėtų daryti poveikio Sąjungos galimybei, laikantis šio reglamento ir kai tai laikoma tikslinga atskirai įvertinus kiekvieną atvejį, suteikti tą turtą trečiosioms šalims arba juo disponuoti;

(11a)  siekiant skatinti kuo plačiau naudotis Programos teikiamomis paslaugomis, būtų naudinga pabrėžti, kad duomenys, informacija ir paslaugos teikiamos be garantijos, nepažeidžiant teisiškai privalomomis nuostatomis nustatytų įpareigojimų;

(11b)  Komisija, atlikdama kai kurias su reglamentavimu nesusijusias užduotis, prireikus gali naudotis tam tikrų nepriklausomų šalių technine pagalba tiek, kiek tai būtina. Kiti Programos viešajame valdyme dalyvaujantys subjektai taip pat gali naudotis ta pačia technine pagalba vykdydami jiems pagal šį reglamentą pavestas užduotis;

(12)  šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte;

(13)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ši Programa padės integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams siekti. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą įvertinti atliekant vertinimą ar peržiūrą;

(14)  ▌vykdant Programos komponentus gautas pajamas turėtų gauti Sąjunga, kad būtų iš dalies kompensuotos ankstesnės jos investicijos, ir tos pajamos turėtų būti naudojamos Programos tikslų įvykdymui paremti. Dėl tos pačios priežasties turėtų būti numatyta galimybė pajamų paskirstymo sistemą nustatyti su privačiojo sektoriaus įmonėmis sudarytose sutartyse;

(15)  kadangi Programa iš esmės finansuojama Sąjungos lėšomis, pagal šią programą sudarytos pirkimo sutartys dėl pagal Programą finansuojamos veiklos turėtų atitikti Sąjungos taisykles. Todėl Sąjunga taip pat turėtų nustatyti su viešaisiais pirkimais susijusius tikslus. Pažymėtina, kad Finansiniame reglamente nustatyta, kad, remdamasi ex ante vertinimo rezultatais, Komisija gali naudotis Sąjungos biudžetą įgyvendinančių asmenų ar subjektų sistemomis ir procedūromis. Konkretūs būtini šių sistemų ir procedūrų patikslinimai, taip pat nustatyta galiojančių sutarčių pratęsimo tvarka turėtų būti apibrėžti atitinkamame finansinės partnerystės pagrindų susitarime arba susitarime dėl įnašo;

(16)  Programa grindžiama sudėtingomis ir nuolat besikeičiančiomis technologijomis. Dėl priklausomumo nuo tokių technologijų kyla netikrumų ir rizikos sudarant viešojo pirkimo sutartis pagal šią programą, nes jos susijusios su ilgalaikiais įsipareigojimais dėl įrangos arba paslaugų. Todėl be Finansiniame reglamente nustatytų taisyklių turi būti nustatytos ir konkrečios priemonės dėl viešojo pirkimo sutarčių. Todėl turėtų būti numatyta galimybė sudaryti sąlyginę dalinę sutartį, laikantis tam tikrų sąlygų padaryti sutarties vykdymo pakeitimą arba nustatyti mažiausią subrangos lygį, visų pirma siekiant, kad galėtų dalyvauti mažosios ir vidutinės įmonėms. Galiausiai, dėl Programos komponentams būdingų su technologijomis susijusių netikrumų, viešųjų pirkimų kainos ne visada gali būti tiksliai nustatytos, todėl turėtų būti numatyta galimybė sutartis sudaryti nenurodant konkrečios ir galutinės kainos ir įtraukiant Sąjungos finansinių interesų apsaugos sąlygas;

(16a)  siekiant skatinti viešojo sektoriaus paklausą ir viešojo sektoriaus inovacijas, pagal Programą turėtų būti skatinama naudotis Programos duomenimis, informacija ir paslaugomis, siekiant remti pramonės ir MVĮ pritaikytų sprendimų plėtrą vietos ir regionų lygmenimis, pasitelkiant su kosmosu susijusias inovacijų partnerystes, kaip nurodyta Finansinio reglamento 1 priedo 7 punkte, suteikiant galimybę aprėpti visus etapus nuo plėtros iki specializuotų sąveikių kosmoso sprendimų, skirtų viešosioms paslaugoms teikti, diegimo ir įsigijimo;

(17)  siekiant Programos tikslų svarbu turėti galimybę tam tikrais atvejais Sąjungos viešųjų ir privačiųjų subjektų, veikiančių kosmoso srityje, paprašyti skirti siūlomų pajėgumų ir tarptautiniu lygmeniu bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis. Dėl šios priežasties turi būti numatyta galimybė naudoti visas atitinkamas Finansiniame reglamente numatytas priemones ▌, valdymo metodus ▌ir bendras pirkimų procedūras;

(18)  kalbant konkrečiau apie dotacijas, patirtis parodė, kad naudotojų gausinimo, rinkos įsisavinimo ir bendros informavimo priemonės yra veiksmingesnės, kai vykdomos necentralizuotai, o ne Komisijos veiksmais, grindžiamais principu „iš viršaus į apačią“. Dotacijos gavėjo trečiosioms šalims teikiami čekiai yra viena iš labiausiai pasiteisinusių finansinės paramos naujiems rinkos dalyviams bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms formų. Tačiau Finansiniame reglamente nustačius finansinės paramos viršutines ribas, atsirado kliūčių paramai čekiais teikti. Todėl, siekiant išnaudoti didėjantį kosmoso sektoriaus taikomųjų programų rinkos potencialą, ši viršutinė riba ES kosmoso programai turėtų būti padidinta;

(19)  finansavimo būdai ir vykdymo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento [125 straipsnio 1 dalyje];

(20)  Programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) [naujasis Finansinis reglamentas] (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(21)  pagal [atnaujinti nuorodą atitinkamai pagal naują sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo .../.../ES 88 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose (ŪŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai turėtų atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(22)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir vykdymo tvarka, pagrįsta dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(23)  Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046(5) (Finansinis reglamentas), Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95(6) ir Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(7) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(8), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(24)  trečiosios valstybės, kurios yra ▌EEE ▌narės, Sąjungos programose gali dalyvauti vykdydamos bendradarbiavimą pagal EEE susitarimą, kuriame numatoma, kad programos įgyvendinamos priėmus sprendimą pagal tą susitarimą. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Į šį reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti nuostata, kuria atsakingam įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui, ▌OLAF ▌ ir Europos Audito Rūmams būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus;

(25)  patikimam Programos viešajam valdymui užtikrinti reikia aiškiai paskirstyti įvairių susijusių subjektų pareigas ir užduotis, kad būtų vengiama nereikalingo veiklos dubliavimosi, išlaidų viršijimo ir vėlavimo. Visi valdymo subjektai savo kompetencijos srityje ir vykdydami savo pareigas turėtų remti Programos tikslų įgyvendinimą;

(26)  valstybės narės seniai vykdo veiklą kosmoso srityje. Jos turi kosmosui skirtas sistemas, infrastruktūrą ir nacionalines agentūras bei įstaigas. Todėl jos gali gerokai prisidėti prie Programos, ypač jos įgyvendinimo ▌. Jos galėtų bendradarbiauti su Sąjunga, kad skatintų Programos paslaugų ir taikomųjų programų naudojimą. Komisijai galėtų būti sudarytos sąlygos sutelkti valstybių narių turimas priemones, naudotis jų teikiama pagalba ir, laikantis abipusiai sutartų sąlygų, ji galėtų valstybėms narėms patikėti su reglamentavimu nesusijusias užduotis įgyvendinant Programą ▌. Be to, atitinkamos valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų antžeminių stočių apsaugą savo teritorijoje. Be to, valstybės narės ir Komisija turėtų dirbti kartu ir bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir priežiūros institucijomis, kad užtikrintų pakankamas galimybes saugiai naudotis dažniu, kurio reikia Programai, siekiant visapusiškai išplėtoti ir įdiegti teikiamomis paslaugomis grindžiamas taikomąsias programas, laikantis 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa(9), reikalavimų;

(26a)  tam tikromis tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis Agentūra gali patikėti konkrečias užduotis valstybėms narėms arba valstybių narių grupei. Tas pavedimas turėtų būti taikomas tik veiklai, kurios Agentūra negali vykdyti savo pajėgumu, ir neturėtų daryti poveikio Programos valdymui ir užduočių paskirstymui, kaip apibrėžta šiame reglamente;

(27)  kadangi Komisija remia bendruosius Sąjungos interesus, jai pavesta prižiūrėti Programos įgyvendinimą, prisiimti bendrą atsakomybę ir skatinti jos naudojimą. Siekiant optimaliau panaudoti skirtingų suinteresuotųjų subjektų išteklius ir žinias, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė deleguoti tam tikras užduotis. Be to, Komisija gali geriausiai nustatyti, kokių pagrindinių reikalavimų reikia sistemų ir paslaugų raidai įgyvendinti;

(28)  Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (toliau – Agentūra), kuri pakeičia Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 įsteigtą Europos GNSS agentūrą ir perima jos teises bei pareigas, misija – prisidėti prie Programos įgyvendinimo, visų pirma saugumo akreditavimo, taip pat rinkos ir galutinės grandies prietaikų plėtojimo srityse. Todėl Agentūrai turėtų būti pavestos tam tikros su tomis sritimis susijusios užduotys. Visų pirma, atsižvelgiant į Agentūros patirtį saugumo srityje, Agentūrai turėtų būti pavestos visų Sąjungos veiksmų kosmoso sektoriuje saugumo akreditavimo užduotys. Remiantis teigiamais Agentūros naudotojų suinteresuotumo didinimo ir rinkos įsisavinimo skatinimo rezultatais įgyvendinant GALILEO ir EGNOS, jai taip pat turėtų būti patikėta naudotojų suinteresuotumo didinimo veikla, susijusi su kitais nei GALILEO ir EGNOS Programos komponentais, taip pat visų Programos komponentų galutinės grandies prietaikų kūrimo veikla. Tai leistų pasinaudoti masto ekonomija ir suteikti galimybę kurti taikomąsias programas, grindžiamas keliais Programos komponentais (integruotos prietaikos). Tačiau ši veikla neturėtų daryti poveikio paslaugų įsisavinimo skatinimo ir naudotojų suinteresuotumo didinimo veiklai, kurią Komisija patikėjo „Copernicus“ įgaliotiesiems subjektams. Su galutinės grandies taikomosiomis programomis susijusių užduočių perdavimas Agentūrai neužkerta kelio kitiems subjektams, kuriems patikėtos užduotys, kurti galutinės grandies prietaikas. Be to, ji turėtų atlikti užduotis, kurias Komisija jai patiki pagal finansinės partnerystės pagrindų susitarimą vienu ar keliais įgaliojimų susitarimais, į kuriuos būtų įtrauktos ▌ kitos su Programa susijusios konkrečios užduotys; Pavedant užduotis Agentūrai turėtų būti užtikrinti pakankami žmogiškieji, administraciniai ir finansiniai ištekliai;

(28a)  GALILEO ir EGNOS – tai sudėtingos sistemos, kurioms reikalingas intensyvus koordinavimas. Atsižvelgiant į tai, kad GALILEO ir EGNOS yra Sąjungos programos komponentai, jų koordinavimą turėtų vykdyti Sąjungos institucija arba Sąjungos įstaiga. Remdamasi pastaraisiais metais sukaupta patirtimi, Agentūra būtų tinkamiausia įstaiga, galinti koordinuoti visus su tų sistemų eksploatavimu susijusius veiklos uždavinius, išskyrus tarptautinį bendradarbiavimą. Todėl Agentūrai turėtų būti pavestas EGNOS ir GALILEO valdymas bei eksploatavimas. Vis dėlto tai nereiškia, kad Agentūra turėtų viena atlikti visas užduotis, susijusias su sistemų eksploatavimu. Ji galėtų remtis kitų subjektų, visų pirma Europos kosmoso agentūros, kompetencija. Tai turėtų apimti veiklą, susijusią su sistemų raida, antžeminio segmento ir palydovų dalių projektavimu ir kūrimu, kurie turėtų būti patikėti Europos kosmoso agentūrai. Užduočių paskirstymas kitiems subjektams grindžiamas tokių subjektų kompetencija, be to, turėtų būti vengiama darbo dubliavimo;

(29)  Europos kosmoso agentūra, 2004 m. sudariusi bendrąjį susitarimą su Europos bendrija, yra daug praktinės patirties kosmoso srityje turinti tarptautinė organizacija. Todėl ji yra svarbi programos įgyvendinimo partnerė ir su ja reikėtų užmegzti atitinkamus santykius. Šiuo atžvilgiu, laikantis Finansinio reglamento nuostatų, Komisija turėtų su Europos kosmoso agentūra ir Agentūra sudaryti finansinės partnerystės pagrindų susitarimą, kuriuo būtų reglamentuoti visi Komisijos, Agentūros ir Europos kosmoso agentūros finansiniai ryšiai ir užtikrintas jų nuoseklumas bei atitiktis su Europos bendrija ir Europos kosmoso agentūra sudarytam bendrajam susitarimui, visų pirma jo 2 ir 5 straipsniais. Tačiau, kadangi Europos kosmoso agentūra nėra Sąjungos įstaiga ir jai netaikoma Sąjungos teisė, būtina, kad Europos kosmoso agentūra imtųsi tinkamų priemonių, siekiant užtikrinti Sąjungos ir jos valstybių narių interesų apsaugą, i ir kad vykdant biudžetą jai patikėtos užduotys atitiktų Komisijos priimtus sprendimus. Į susitarimą taip pat turėtų būti įtrauktos visos nuostatos, būtinos Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti;

(30)  palydovų centro (SATCEN) kaip Europos savarankiškų pajėgumų veikimas tiekiant prieigą prie informacijos ir paslaugas, gautas naudojantis atitinkamais kosmoso įrenginiais ir susijusiais duomenimis, jau buvo pripažintas įgyvendinant Sprendimą Nr. 541/2014/ES;

(31)  siekiant GOVSATCOM valdymo struktūroje atspindėti naudotojų atstovavimą ir sujungti nacionalinio ir civilinio bei karinio lygmens naudotojų poreikius, atitinkami Sąjungos subjektai, turintys glaudžius ryšius su naudotojais, pavyzdžiui, Europos gynybos agentūra, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos jūrų saugumo agentūra, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras, Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centras ir Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras, gali turėti konkrečioms naudotojų grupėms skirtas koordinavimo funkcijas. Agentūra ir Europos gynybos agentūra apibendrintu lygmeniu turėtų koordinuoti civilinių ▌ naudotojų bendruomenių su naudotojais susijusius aspektus ir gali stebėti naudojimą, paklausą ir atitiktį reikalavimams, besikeičiančius poreikius ir reikalavimus;

(32)  atsižvelgiant į su kosmosu susijusios veiklos svarbą Sąjungos ekonomikai ir Sąjungos piliečių gyvenimui, sistemų ir tomis sistemomis grindžiamų taikomųjų programų dvejopo naudojimo pobūdis, siekiant aukšto saugumo lygio ir jį išlaikant, turėtų būti pagrindinis Programos prioritetas, visų pirma siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių interesus, įskaitant su įslaptinta ir kita neskelbtina neįslaptinta informacija susijusius interesus;

(33)  nedarant poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis, kiekvienas pagal savo atitinkamą kompetencijos sritį, turėtų užtikrinti Programos saugumą pagal šį reglamentą ir, kai tinkama, pagal Tarybos sprendimą 201X/xxx/BUSP(10);

(33a)  atsižvelgiant į specifinę EIVT patirtį ir jos nuolatinį bendradarbiavimą su trečiųjų šalių administracijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, EIVT gali padėti Komisijai vykdyti tam tikras su programų saugumu susijusias užduotis išorės santykių srityje pagal Tarybos sprendimą 2010/427/ES;

(34)  nedarant poveikio išimtinei valstybių narių atsakomybei už savo nacionalinio saugumo užtikrinimą, kaip numatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje, ir jų teisei ginti gyvybinius savo saugumo interesus pagal SESV 346 straipsnį, siekiant užtikrinti sklandų Programos įgyvendinimą turėtų būti nustatytas specialus saugumo valdymas. Tas valdymas turėtų būti grindžiamas trimis pagrindiniais principais. Visų pirma, labai svarbu, kad būtų kuo labiau atsižvelgta į didelę išskirtinę valstybių narių patirtį saugumo srityje. Antra, siekiant išvengti interesų konflikto ir bet kokių saugumo taisyklių taikymo trūkumų, veiklos funkcijos turi būti atskirtos nuo saugumo akreditavimo funkcijų. Trečia, už visų Programos komponentų ar jų dalies valdymą atsakingas subjektas taip pat yra tinkamiausias subjektas valdyti jam pavestų užduočių saugumą. Programos saugumas bus grindžiamas pastarųjų metų patirtimi, įgyta įgyvendinant GALILEO, EGNOS ir programą „Copernicus“. Patikimam saugumo valdymui užtikrinti taip pat reikia tinkamai paskirstyti įvairių subjektų funkcijas. Kadangi Komisija yra atsakinga už Programą, ji, nedarydama poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje, turėtų nustatyti kiekvienam Programos komponentui taikytinus bendruosius saugumo reikalavimus;

(34x)  tiek Europos kosmoso infrastruktūros antžeminiai, tiek kosmoso objektai yra labai svarbūs užtikrinant sistemų veikimo tęstinumą ir paslaugų tęstinumą. Todėl nustatant saugumo reikalavimus reikėtų tinkamai atsižvelgti į būtinybę apsaugoti sistemas ir jų paslaugas nuo kibernetinių išpuolių, be kita ko, naudojantis naujomis technologijomis;

(34a)  Atlikus rizikos ir grėsmių analizę, Komisija prireikus turėtų nustatyti saugumo stebėsenos struktūrą. Šis saugumo stebėsenos organas turėtų būti subjektas, vykdantis nurodymus, parengtus pagal Sprendimą 201x/xxx/BUSP. GALILEO atveju tokia struktūra turėtų būti GALILEO saugumo stebėsenos centras. Įgyvendinant Sprendimą 20xx/xxx/BUSP, Saugumo akreditavimo valdybos vaidmuo bus tik teikti Tarybai ir (arba) vyriausiajam įgaliotiniui duomenis, susijusius su sistemos saugumo akreditavimu;

(35)  atsižvelgiant į Programos unikalumą ir sudėtingumą ir į jos sąsają su saugumu, saugumo akreditavimui turėtų būti taikomi pripažinti ir įtvirtinti principai. Todėl būtina, kad saugumo akreditavimo veikla būtų vykdoma prisiėmus bendrą atsakomybę už Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą, stengiantis pasiekti bendrą sutarimą ir įtraukiant visas saugumu suinteresuotas šalis, ir kad būtų nuolat atliekama rizikos stebėsena. Taip pat būtina, kad techninė saugumo akreditavimo veikla būtų pavesta specialistams, turintiems reikiamą kvalifikaciją sudėtingų sistemų akreditavimo srityje ir atitinkamo lygio asmens patikimumo pažymėjimą;

(35x)  ES įslaptinta informacija (ESĮI) turi būti tvarkoma laikantis saugumo taisyklių, nustatytų Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 ir Tarybos Sprendime 2013/488/ES. Pagal Tarybos sprendimą valstybės narės turi laikytis jame nustatytų principų ir būtiniausių standartų, kad būtų užtikrinta, jog ESĮI suteikiama lygiavertė apsauga;

(36)  siekiant užtikrinti saugų keitimąsi informacija, turėtų būti sudaryti atitinkami susitarimai, kuriais būtų užtikrinta įgyvendinant Programą trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms suteikiamos ES įslaptintos informacijos apsauga;

(37)  vienas iš pagrindinių Programos tikslų – užtikrinti Sąjungos saugumą ir strateginį savarankiškumą, stiprinti jos gebėjimus veikti daugelyje sektorių, visų pirma saugumo, ir pasinaudoti kosmoso galimybėmis Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui užtikrinti. Šiam tikslui pasiekti reikalingos griežtos taisyklės dėl subjektų, kurie gali dalyvauti pagal Programą finansuojamoje veikloje, tinkamumo gauti prieigą prie ES įslaptintos informacijos (ESĮI) arba neskelbtinos neįslaptintos informacijos;

(37a)  įgyvendinant Programą tam tikra neįslaptinta informacija vis gi turi būti tvarkoma pagal galiojančius teisės aktus arba nacionalinius įstatymus, taisykles ir kitus teisės aktus, be kita ko, taikant platinimo apribojimus;

(38)  vis daugiau pagrindinių ekonomikos sektorių, visų pirma transporto, telekomunikacijų, žemės ūkio ir energetikos, dažniau naudoja palydovines navigacijos ir Žemės stebėjimo sistemas. Programoje turėtų būti panaudota tų sektorių sąveika, atsižvelgiant į kosmoso technologijų naudą tiems sektoriams, remiamas suderinamos įrangos kūrimas ir skatinamas atitinkamų standartų rengimas bei sertifikavimo vystymas. Kosmoso veiklos ir su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumu ir gynyba susijusios veiklos sinergija taip pat didėja. Todėl absoliuti palydovinės navigacijos kontrolė turėtų Sąjungai užtikrinti technologinį nepriklausomumą, be kita ko ilgainiui infrastruktūros įrangos komponentų, ir strateginį savarankiškumą;

(39)  GALILEO tikslas – įdiegti ir eksploatuoti pirmąją pasaulinę civilinę palydovinės navigacijos ir padėties nustatymo infrastruktūrą, kurią gali naudoti įvairūs Europos ir pasaulio viešieji ir privatieji subjektai. GALILEO veikia nepriklausomai nuo kitų esamų arba būsimų sistemų ir taip prisideda, be kita ko, prie strateginio Sąjungos savarankiškumo. Antrosios kartos sistema turėtų būti palaipsniui sukurta iki 2030 m. ir iš pradžių turėtų veikti sumažintu pajėgumu;

(40)  EGNOS tikslas – gerinti veikiančių pasaulinės palydovinės navigacijos sistemų, visų pirma sistemos GALILEO, siunčiamų atvirų signalų kokybę. EGNOS paslaugos pirmiausia turėtų iki 2026 m. pabaigos apimti tas valstybių narių teritorijas, kurios geografiniu požiūriu yra Europoje, šiuo tikslu įskaitant Kiprą, Azorų salas, Kanarų salas ir Madeirą. Aviacijos srityje visos tos teritorijos oro navigacijos paslaugoms turėtų panaudoti EGNOS visais EGNOS remiamais veiklos rezultatų lygmenimis. Atsižvelgiant į technines galimybes ir gyvybės apsaugos paslaugą bei remiantis tarptautiniais susitarimais, EGNOS paslaugų geografinė aprėptis galėtų būti išplėsta į kitus pasaulio regionus. Nepažeidžiant Reglamento (ES) 2018/1139 ir būtino GALILEO paslaugų kokybės stebėjimo aviacijos tikslais, reikėtų pažymėti, kad, nors GALILEO siunčiami signalai gali būti veiksmingai naudojami orlaivių padėčiai nustatyti visais skrydžio etapais naudojant būtiną signalų tikslinimo sistemą (vietoje, regione ar įrengta avionikos sistema), oro eismo valdymo (OEV) paslaugas ir oro navigacijos paslaugas (ONP) gali teikti tik vietinės arba regioninės signalo tikslinimo sistemos, kaip antai EGNOS Europoje. EGNOS žmogaus gyvybės apsaugos paslauga turėtų būti teikiama laikantis taikytinų ICAO standartų;

(41)  labai svarbu užtikrinti sistemų GALILEO ir EGNOS tvarumą ir jų paslaugų tęstinumą, ▌prieinamumą, tikslumą, patikimumą ir saugumą. Atsižvelgiant į besikeičiančią aplinką ir sparčiai besivystančią rinką, reikėtų toliau plėtoti šias paslaugas ir kurti naujos kartos sistemas, įskaitant susijusius kosmoso bei antžeminio segmento pokyčius;

(43)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008(11) vartojama sąvoka „komercinė paslauga“ nebėra tinkama, atsižvelgiant į šios paslaugos raidą. Vietoj jos buvo nustatytos dvi atskiros paslaugos – didelio tikslumo paslauga ir atpažinimo paslauga(12);

(44)  siekiant veiksmingiau panaudoti teikiamas paslaugas, GALILEO ir EGNOS paslaugos turėtų būti suderintos ir sąveikios tarpusavyje, įskaitant naudotojų lygmeniu, ir, kiek tai įmanoma, su kitomis palydovinės navigacijos sistemomis ir su įprastinėmis radionavigacinėmis priemonėmis, kai toks suderinamumas ir sąveikumas nustatyti tarptautiniu susitarimu nedarant poveikio strateginio Sąjungos savarankiškumo tikslui;

(45)  atsižvelgiant į antžeminės infrastruktūros svarbą sistemoms GALILEO ir EGNOS ir šios infrastruktūros poveikį jų saugumui, už infrastruktūros vietos nustatymą turėtų būti atsakinga Komisija. Sistemų antžeminės infrastruktūros diegimas turėtų likti atviras ir skaidrus procesas, kuriame prireikus galėtų dalyvauti Agentūra, remdamasi savo kompetencijos sritimi;

(46)  siekiant užtikrinti kuo didesnę GALILEO ir EGNOS teikiamą socialinę ir ekonominę naudą, kartu prisidedant prie Sąjungos strateginio savarankiškumo, visų pirma ypatingo dėmesio reikalaujančiuose sektoriuose, saugos ir saugumo srityje, reikėtų skatinti naudotis EGNOS ir GALILEO paslaugomis kitose Sąjungos politikos srityse, taip pat pasitelkiant reglamentavimo priemones, kai tai pagrįsta ir naudinga. Šių paslaugų naudojimo visose valstybėse narėse skatinimas taip pat yra svarbi proceso dalis;

(47)  pagal programą „Copernicus“ turėtų būti užtikrinta savarankiška prieiga prie aplinkos srities žinių ir pagrindinių Žemės stebėjimo ir geoinformacijos paslaugų technologijų, taip padedant Sąjungai savarankiškai priimti sprendimus ir imtis veiksmų aplinkos, klimato kaitos, jūrų, jūrininkystės, žemės ūkio ir kaimo plėtros, kultūros paveldo apsaugos, civilinės saugos, žemės ir infrastruktūros stebėsenos, saugumo, taip pat skaitmeninės ekonomikos srityse;

(47b)  Programos komponentais turėtų būti skatinamas skaitmeninės technologijos taikymas kosmoso sistemose, duomenų ir paslaugų platinimas ir tolesnės grandies sektoriaus plėtra. Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas iniciatyvoms ir veiksmams, kuriuos Komisija pasiūlė savo 2016 m. rugsėjo 14 d. komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ ir 2016 m. rugsėjo 14 d. komunikate „Europos 5G veiksmų planas“;

(48)  programa „Copernicus“ turėtų būti įgyvendinama remiantis veikla ir pasiekimais, užtikrinant tos veiklos ir pasiekimų tęstinumą ir juos stiprinant pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 377/2014, kuriuo nustatoma Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa („Copernicus“)(13), taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 911/2010 dėl Europos Žemės stebėsenos programos (GMES) ir jos pradinės praktinės veiklos(14), kuriuo nustatyta ankstesnės globalios aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) programa ir pradinės veiklos įgyvendinimo taisyklės, ir atsižvelgiant į naujausias mokslinių tyrimų, technologijų pažangos ir inovacijų, darančių poveikį Žemės stebėjimo sričiai, tendencijas, taip pat į didžiųjų duomenų analizės ir dirbtinio intelekto pokyčius ir į susijusias Sąjungos strategijas ir iniciatyvas(15). Naujų įrenginių kūrimo tikslu Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, Europos kosmoso agentūra, EUMETSAT ir, kai taikoma, kitais subjektais, turinčiais atitinkamų kosmoso ir in situ išteklių. Kiek įmanoma, įgyvendinant programą reikėtų naudotis valstybių narių, Europos kosmoso agentūros, EUMETSAT(16) ir kitų subjektų, įskaitant komercines iniciatyvas Europoje, turimais stebėjimo kosmose pajėgumais ir taip plėtoti perspektyvų Europos komercinį kosmoso sektorių. Kai įmanoma ir tikslinga, taip pat reikėtų pasinaudoti daugiausia valstybių narių pagal Direktyvą 2007/2/EB(17) pateiktais turimais in situ ir papildomais duomenimis. Komisija turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir Europos aplinkos agentūra, kad užtikrintų programai „Copernicus“ reikalingą veiksmingą prieigą prie in situ duomenų rinkinių;

(49)  programa „Copernicus“ turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, iš dalies pakeistos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo(18), tikslus, visų pirma skaidrumo ir paslaugų plėtojimui palankių sąlygų užtikrinimo, ir prisidedant prie Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Turėtų būti sudarytos galimybės programos „Copernicus“ duomenimis ir informacija naudotis nemokamai ir laisvai;

(49a)  būtina visapusiškai išnaudoti visas programos „Copernicus“ Sąjungos visuomenei ir ekonomikai teikiamas galimybes, už tiesioginės naudos gavėjų ribų, aktyviau taikant naudotojų gausinimo priemones, ir tam reikalingi papildomi veiksmai, kad duomenis galėtų naudoti ne specialistai ir taip būtų skatinamas ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir žinių perdavimas;

(50)  „Copernicus“ yra į naudotojus orientuota programa. Todėl jos raida turėtų būti grindžiama kintančiais pagrindinių programos „Copernicus“ naudotojų reikalavimais, taip pat pripažįstant naujų viešojo arba privačiojo sektoriaus naudotojų bendruomenių atsiradimą. Programa „Copernicus“ turėtų būti grindžiama galimybių analize, siekiant atsižvelgti į kintančius naudotojų poreikius, įskaitant susijusius su Sąjungos politikos, kuriai būtinas nuolatinis, veiksmingas naudotojų dalyvavimas, visų pirma nustatant ir tvirtinant reikalavimus, įgyvendinimu ir stebėsena;

(51)  programa „Copernicus“ jau veikia. Todėl svarbu užtikrinti jau esamos infrastruktūros ir paslaugų tęstinumą, kartu prisitaikant prie kintančių naudotojų poreikių, kintančios rinkos aplinkos, visų pirma privačių kosmoso rinkos dalyvių (naujas kosmoso amžius) ir socialinių bei politinių pokyčių, dėl kurių būtina greitai reaguoti. Tam reikia pertvarkyti programos „Copernicus“ funkcinę struktūrą, kad būtų geriau atsižvelgta į perėjimą nuo pirmojo funkcinių paslaugų etapo prie pažangių ir tikslingesnių paslaugų teikimo naujoms naudotojų bendruomenėms ir pridėtinės vertės paskesnės grandies rinkų skatinimą. Šiuo tikslu ją toliau įgyvendinant turėtų būti laikomasi požiūrio, pagrįsto duomenų vertės grandine, t. y. duomenų įsigijimas, duomenų ir informacijos apdorojimas, paskirstymas ir naudojimas, naudotojų ▌ rinkos įsisavinimo ir gebėjimų stiprinimo veikla, o vykdant strateginio planavimo procesą pagal programą „Europos horizontas“ bus nustatyta mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kuri turėtų būti vykdoma remiantis programa „Copernicus“;

(52)  kalbant apie duomenų įsigijimą, vykdant veiklą pagal programą „Copernicus“ turėtų būti siekiama užbaigti plėtoti ir išlaikyti esamą kosmoso infrastruktūrą, pasirengti ilgalaikiam palydovų pakeitimui pasibaigus eksploatacijos laikui, taip pat pradėti naujas misijas, kurių objektas būtų būtent naujos stebėjimo sistemos, siekiant padėti išspręsti visuotinę klimato kaitos problemą (pvz., išmetamo antropogeninės kilmės CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsena). Vykdant veiklą pagal programą „Copernicus“ turėtų būti plečiama jos visuotinė stebėsena virš poliarinių sričių ir remiamas aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimas, teisės aktais nustatyta aplinkos stebėsena, pranešimų teikimas ir novatoriškos aplinkos sričių prietaikos žemės ūkio, miškų, vandens ir jūrų išteklių valdymo bei kultūros paveldo srityse (pvz., skirtos pasėlių stebėsenos, vandentvarkos ir sustiprintos priešgaisrinės stebėsenos tikslams). Vykdydama šią veiklą programa „Copernicus“ turėtų pasiekti sverto poveikį ir maksimaliai pasinaudoti ankstesnio finansavimo laikotarpio (2014–2020 m.) investicijomis, įskaitant valstybių narių, EKA ir EUMETSAT įvykdytas investicijas, kartu išnagrinėdama naujus veiklos ir verslo modelius, kuriais būtų galima dar labiau papildyti programos „Copernicus“ pajėgumus. Programa „Copernicus“ taip pat galėtų būti grindžiama sėkminga partneryste su valstybėmis narėmis, kad jos saugumo aspektas būtų toliau plėtojamas taikant tinkamus valdymo mechanizmus ir siekiant reaguoti į kintančius vartotojų poreikius saugumo srityje;

(53)  vykdant duomenų ir informacijos tvarkymo funkciją programa „Copernicus“ turėtų užtikrinti ilgalaikį ▌ „Copernicus“ paslaugų tvarumą ir tolesnę plėtrą, teikti informaciją, kad būtų atsižvelgiama į viešojo sektoriaus poreikius ir Sąjungos tarptautiniais įsipareigojimais įtvirtintus poreikius, ir kuo labiau padidinti komercinio panaudojimo galimybes. Visų pirma, pagal programą „Copernicus“ vietos, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygiu turėtų būti teikiama informacija apie atmosferos sudėtį ir oro kokybę; informacija apie vandenynų būklę ir dinamiką; informacija, kuria remiamasi vykdant žemės paviršiaus ir ledo dangos stebėseną, naudojama įgyvendinant, vietos, nacionalinę ir Sąjungos politiką; informacija, kuria remiamasi taikant prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo priemones; geoerdvinė informacija, kuria remiamasi ekstremaliųjų situacijų valdymo, be kita ko, vykdant prevencinę veiklą, aplinkosaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir civilinės saugos srityse, įskaitant paramą Sąjungos išorės veiksmams. Komisija turėtų nustatyti atitinkamas sutartines sąlygas, kuriomis skatinamas paslaugų teikimo tvarumas;

(54)  įgyvendindama programos „Copernicus“ paslaugas, Komisija turėtų remtis kompetentingais subjektais, atitinkamomis Sąjungos agentūromis, nacionalinių įstaigų grupėmis ar konsorciumais arba bet kuria atitinkama įstaiga, potencialiai galinčia sudaryti susitarimą dėl įnašo. Atrinkdama šiuos subjektus, Komisija turėtų užtikrinti, kad nebūtų veiklos ir paslaugų teikimo sutrikimų ir kad, įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), visų pirma bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), su saugumu susijusių duomenų atveju atitinkami subjektai turėtų išankstinio perspėjimo ir krizių stebėjimo pajėgumus. Pagal Finansinio reglamento 154 straipsnį asmenys ir subjektai, kuriems pavesta vykdynti Sąjungos biudžetą, privalo laikytis nediskriminavimo principo visų valstybių narių atžvilgiu; šis principas turėtų būti užtikrinamas sudarant atitinkamus susitarimus dėl įnašų, susijusius su programos „Copernicus“ paslaugų teikimu;

(55)  teikiant „Copernicus“ paslaugas visuomenei, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos jomis naudotis, nes naudotojai galėtų numatyti, kokios paslaugos teikiamos, jų raidą, ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis. Šiuo tikslu Komisija ir subjektai, kuriems pavestos užduotys, turėtų palaikyti glaudų ryšį su įvairiomis pagrindinėmis bendruomenėmis visoje Europoje toliau plėtodami „Copernicus“ paslaugų ir informacijos portfelį, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į kintančius viešojo sektoriaus ir politikos poreikius, taigi būtų kuo labiau padidintas Žemės stebėjimo duomenų naudojimas. Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad sukurtų programos „Copernicus“ in situ komponentą ir sudarytų palankesnes sąlygas „Copernicus“ paslaugoms tobulinti skirtiems in situ duomenų rinkiniams kartu su kosmoso duomenų rinkiniais integruoti;

(55a)  programos „Copernicus“ nemokamų, visapusiškų ir atvirų duomenų politika buvo įvertinta kaip vienas iš sėkmingiausių programos „Copernicus“ įgyvendinimo elementų ir labai padėjo skatinti jos duomenų ir informacijos paklausą, įtvirtindama programą „Copernicus“ kaip vieną didžiausių pasaulio Žemės stebėjimo duomenų teikėjų pasaulyje. Akivaizdu, kad reikia užtikrinti ilgalaikį ir saugų nemokamų, visapusiškų ir atvirų duomenų teikimo tęstinumą ir galimybę jais naudotis siekiant įgyvendinti 2016 m. Europos kosmoso strategijoje nustatytus plataus užmojo tikslus. Programos „Copernicus“ duomenys kuriami visų pirma siekiant naudos Europos piliečiams, o tai, kad šie duomenys būtų laisvai prieinami visame pasaulyje, ES įmonėms ir mokslininkams suteikia plačiausias bendradarbiavimo galimybes ir prisideda prie veiksmingos Europos kosminės ekosistemos. Nustatant bet kokius prieigos prie programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos apribojimus, turėtų būti laikomasi programos „Copernicus“ duomenų politikos, kaip apibrėžta šiame reglamente ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1159/2013;

(56)  taikant atitinkamas sąlygas ir apribojimus, turėtų būti suteikta galimybė visapusiškai, laisvai ir nemokamai naudotis vykdant programą „Copernicus“ gautais duomenimis ir informacija, siekiant skatinti naudojimąsi ir keitimąsi jais ir stiprinti Europos žemės stebėjimo rinkas, visų pirma paskesnės grandies sektorių, taip skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Teikiant tokius duomenis ir informaciją turėtų būti toliau užtikrinamas aukšto lygio nuoseklumas, tęstinumas, patikimumas ir kokybė. Todėl reikia užtikrinti patogų būdą naudotis didelės apimties prieiga prie „Copernicus“ duomenų ir informacijos, juos apdoroti ir panaudoti įvairiais savalaikiškumo lygiais. Šiuo tikslu Komisija turėtų ir toliau laikytis integruoto požiūrio tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu, ir sudaryti sąlygas integracijai su kitais duomenų ir informacijos šaltiniais. Todėl Komisija turėtų imtis būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad programos „Copernicus“ duomenys ir informacija būtų lengvai ir veiksmingai prieinami ir tinkami naudoti, ypač skatinant prieigos prie duomenų ir informacijos paslaugas (DIAS) valstybėse narėse ir, kai įmanoma, skatinant sąveiką tarp esamos Europos Žemės stebėjimo duomenų infrastruktūros, siekiant užtikrinti sinergiją su jų ištekliais, kad būtų galima maksimaliai padidinti ir sustiprinti programos „Copernicus“ duomenų ir informacijos įsisavinimą rinkoje;

(57)  Komisija turėtų bendradarbiauti su duomenų teikėjais, kad susitartų dėl trečiųjų šalių duomenims taikomų licencijavimo sąlygų, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas juos naudoti įgyvendinant programą „Copernicus“, laikantis šio reglamento ir nepažeidžiant taikytinų trečiosios šalies teisių. Kadangi tam tikri programos „Copernicus“ duomenys ir programos „Copernicus“ informacija, įskaitant didelės skiriamosios gebos vaizdus, gali turėti poveikio Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui, tinkamai pagrįstais atvejais gali būti patvirtintos priemonės, kuriomis siekiama pašalinti riziką ir grėsmę Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui;

(58)  teisės aktų, priimtų pagal ankstesnes taisykles, nuostatos, kurių galiojimo pabaigos data nenustatyta, turėtų toliau galioti, nebent jos prieštarautų naujajam reglamentui. Tai ypač susiję su Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1159/2013, kuriuo nustatomos GMES naudotojų registracijos ir licencijų išdavimo sąlygos ir apibrėžiami prieigos prie GMES duomenų bei GMES paslaugų informacijos apribojimo kriterijai(19);

(59)  siekiant skatinti ir palengvinti vietos, regioninių ar nacionalinių valdžios institucijų, mažųjų ir vidutinių įmonių, mokslininkų ir tyrėjų pastangas naudotis Žemės stebėjimo duomenimis ir technologijomis, vykdant naudotojų suinteresuotumo didinimo veiklą turėtų būti skatinama specializuotų programos „Copernicus“ duomenų paskirstymo tinklų, įskaitant nacionalines ir regionines įstaigas, pavyzdžiui, „Copernicus Relays“ ir „Copernicus Academy“, veikla. Šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės turėtų siekti sukurti tampresnes sąsajas tarp programos „Copernicus“ ir Sąjungos bei nacionalinės politikos, kad būtų didinama komercinių prietaikų bei paslaugų paklausa, o bendrovėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms, būtų sudaromos sąlygos kurti prietaikas, grindžiamas „Copernicus“ duomenimis ir informacija, siekiant Europoje sukurti konkurencingą Žemės stebėjimo duomenų ekosistemą;

(60)  tarptautinėje srityje „Copernicus“ turėtų teikti tikslią ir patikimą informaciją, kad būtų galima bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, ir remti Sąjungos išorės ir vystomojo bendradarbiavimo politiką. Programa „Copernicus“ turėtų būti laikoma Europos indėliu į Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos (GEOSS), Žemės stebėjimo palydovų komiteto (CEOS), 1992 m. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijos (COP), Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) įvykdymą ir Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos veiklą. Ji turėtų padėti užmegzti arba palaikyti tinkamą bendradarbiavimą su atitinkamomis sektorinėmis JT įstaigomis ir Pasauline meteorologijos organizacija;

(61)  programai „Copernicus“ įgyvendinti Komisija prireikus turėtų pasitelkti Europos tarptautines organizacijas, su kuriomis ji jau yra nustačiusi partnerystes, visų pirma Europos kosmoso agentūrą, pastarajai pavesdama kurti, koordinuoti, diegti ir tobulinti kosmoso komponentus, prireikus suteikti prieigą prie trečiųjų šalių duomenų ir vykdyti specializuotas misijas, jei jų nevykdo kiti subjektai. Be to, Komisija turėtų pavesti EUMETSAT vykdyti specializuotas misijas arba jų dalis ir prireikus suteikti prieigą prie dalyvavimo misijos duomenų pagal jos kompetenciją ir įgaliojimus.

(61a)  Paslaugų srityje Komisija turėtų tinkamai naudotis Sąjungos agentūrų, kaip antai Europos aplinkos agentūros, Europos jūrų saugumo agentūros, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir SATCEN teikiamais konkrečiais pajėgumais ir Europos investicijomis į jūrų aplinkos stebėsenos paslaugas per „Mercator Ocean“. Saugumo srityje bus siekiama Sąjungos lygmens visapusiško požiūrio su vyriausiuoju įgaliotiniu. Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) aktyviai dalyvauja nuo GMES iniciatyvos pradžios ir remia pokyčius, susijusius su GALILEO ir kosmoso meteorologiniais reiškiniais. Pagal Reglamentą (ES) Nr.°377/2014 JRC valdo programos „Copernicus“ ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugą ir „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslaugos pasaulinį komponentą; jis prisideda prie duomenų ir informacijos kokybės ir tinkamumo patikros, taip pat prie būsimos raidos. Įgyvendindama Programą Komisija turėtų toliau remtis JRC mokslinėmis bei techninėmis rekomendacijomis;

(62)  atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos prašymus, 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 541/2014/ES, kuriuo nustatoma kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programa, Sąjunga nustatė kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programą (SST). Kosminės šiukšlės tapo didele grėsme kosmoso srities veiklos saugumui, saugai ir tvarumui. Todėl SST atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant Programos komponentų tęstinumą ir jų indėlį į Sąjungos politiką. Siekdama taikyti kosminių šiukšlių plitimo prevencines priemones, SST padeda užtikrinti tvarią ir garantuotą prieigą prie kosmoso ir naudojimąsi juo – tai bendras visuotinis tikslas. Šiomis aplinkybėmis SST galėtų padėti rengiant Europos Žemės orbitos valymo projektus;

(63)  SST turėtų toliau gerinti SST pajėgumų veiklą ir didinti savarankiškumą. Tuo tikslu turėtų būti sukurtas autonominis Europos kosmoso objektų katalogas, grindžiamas SST jutiklių tinklo duomenimis. Atitinkamais atvejais Sąjunga galėtų apsvarstyti galimybę suteikti prieigą prie kai kurių jo turimų duomenų nekomerciniais ir mokslinių tyrimų tikslais. SST taip pat turėtų toliau remti SST paslaugų valdymą ir teikimą. Kadangi SST paslaugos yra orientuotos į naudotojus ▌, reikėtų įdiegti tinkamus mechanizmus informacijai apie naudotojų poreikius, įskaitant susijusius su saugumu ir aktualios informacijos perdavimu viešosioms institucijoms ir iš jų, rinkti, siekiant pagerinti sistemos veiksmingumą, kartu laikantis nacionalinės saugos ir saugumo politikos;

(64)  SST paslaugos turėtų būti teikiamos remiantis Sąjungos bei valstybių narių bendradarbiavimu ir pasitelkiant turimas ir būsimas nacionalines ekspertines žinias bei įrenginius, taip pat bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra arba Sąjungos sukurtus įrenginius. Turėtų būti įmanoma teikti finansinę paramą naujų SST jutiklių kūrimui. Pripažįstant SST konfidencialumą, nacionalinius jutiklius ir jų eksploatavimą, priežiūrą ir atnaujinimą, taip pat duomenų, naudojamų teikiant SST paslaugas, tvarkymą turėtų toliau kontroliuoti dalyvaujančios valstybės narės;

(65)  valstybėms narėms, kurioms nuosavybės teise priklauso tinkami SST pajėgumai arba kurios turi prieigą prie jų, turėtų būti suteikta galimybė drauge teikti SST paslaugas. Turėtų būti laikoma, kad pagal Sprendimą Nr. 541/2014/ES įsteigto SST konsorciumo veikloje dalyvaujančios valstybės narės atitinka šiuos kriterijus. Tos valstybės narės turėtų pateikti vieną bendrą pasiūlymą ir įrodyti, kad laikosi su eksploatacijos sąranka susijusių papildomų elementų. ▌Reikėtų nustatyti atitinkamas valstybių narių dalyvių atrankos ir organizavimo taisykles;

(65a)  Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant apibrėžti išsamias valstybių narių dalyvavimo procedūras ir elementus. Jeigu bendro pasiūlymo nepateikiama arba jei Komisija mano, kad toks pasiūlymas neatitinka nustatytų kriterijų, Komisija gali pradėti antrąjį etapą dėl valstybių narių dalyvavimo. To antrojo etapo procedūros ir elementai turėtų apibrėžti apimamas orbitas ir jais turėtų būti atsižvelgiama į poreikį kuo labiau padidinti valstybių narių dalyvavimą SST paslaugų teikimo veikloje. Kai pagal šias procedūras ir elementus numatyta galimybė Komisijai atrinkti kelis pasiūlymus, kad jie apimtų visas orbitas, taip pat turėtų būti numatyti tinkami valstybių narių grupių koordinavimo mechanizmai ir veiksmingas sprendimas, apimantis visas SST paslaugas;

(66)  įsteigus SST, ji turėtų atitikti veiklos papildomumo ir aukštos kokybės į naudotojus orientuotų SST paslaugų tęstinumo principus ir remtis geriausia patirtimi. Todėl reikėtų vengti nereikalingo SST dubliavimosi. Pertekliniais pajėgumais turėtų būti ▌ užtikrintas SST paslaugų tęstinumas, kokybė ir patikimumas. Nereikalingo dubliavimosi turėtų padėti išvengti ekspertų grupės;

(67)  be to, SST turėtų būti palanki esamoms rizikos mažinimo priemonėms, pavyzdžiui, COPUOS ▌Kosminių šiukšlių kiekio mažinimo gairėms ir Ilgalaikio veiklos kosminėje erdvėje tvarumo gairių projektui ar kitoms iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti veiklos kosminėje erdvėje saugą, saugumą ir tvarumą. Siekdama, kad būtų sumažinta susidūrimų rizika, SST taip pat siektų sinergijos su kosminių šiukšlių aktyvaus šalinimo ir pasyvinimo priemonių iniciatyvomis. SST turėtų padėti užtikrinti, kad kosminė erdvė būtų naudojama ir tyrinėjama taikiais tikslais. Išaugęs kosmoso srities veiklos mastas gali turėti įtakos tarptautinėms eismo kosmose valdymo iniciatyvoms. Sąjunga turėtų stebėti tuos pokyčius ir gali į juos atsižvelgti atlikdama dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio vertinimą;

(68)  vykdant veiklą SST, kosmoso meteorologinių reiškinių ir šalia Žemės skriejančių objektų srityje reikėtų atsižvelgti į bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, visų pirma Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis trečiosiomis šalimis, visų pirma siekiant išvengti susidūrimų kosmose, taikyti kosminių šiukšlių plitimo prevencines priemones ir didinti parengtį ekstremalių kosmoso meteorologinių reiškinių ir šalia Žemės skriejančių objektų poveikiui;

(69)  Tarybos saugumo komitetas rekomendavo sukurti rizikos valdymo struktūrą, skirtą užtikrinti, kad įgyvendinant Sprendimą Nr. 541/2014/ES būtų tinkamai atsižvelgta į duomenų saugumo klausimus. Tuo tikslu ir atsižvelgdamos į jau atliktą darbą dalyvaujančios valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas rizikos valdymo struktūras ir procedūras;

(70)  ekstremalūs ir dideli kosmoso meteorologiniai įvykiai gali kelti grėsmę piliečių saugai ir sutrikdyti kosminės ir antžeminės infrastruktūros eksploatavimą. Todėl pagal Programą turėtų būti sukurtas kosmoso meteorologijos subkomponentas, kuriuo būtų siekiama įvertinti kosmoso meteorologinių įvykių keliamą riziką ir atitinkamus naudotojų poreikius, didinti informuotumą apie kosmoso meteorologinių įvykių keliamą riziką, užtikrinti, kad būtų teikiamos į naudotojus orientuotos kosmoso meteorologinės paslaugos, taip pat pagerinti valstybių narių pajėgumus teikti kosmoso meteorologines paslaugas. Komisija turėtų teikti pirmenybę sektoriams, kuriuose turi būti teikiamos funkcinės kosmoso meteorologinės paslaugos, atsižvelgdama į naudotojų poreikius, riziką ir technologinį išbaigtumą. Ilguoju laikotarpiu gali būti atsižvelgiama ir į kitų sektorių poreikius. Paslaugoms Sąjungos lygmeniu pagal naudotojų poreikius teikti reikės tikslinės, koordinuotos ir nuolatinės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, siekiant remti kosmoso meteorologinių paslaugų raidą. Kosmoso meteorologinės paslaugos turėtų būti teikiamos remiantis esamais nacionaliniais ir Sąjungos pajėgumais, taip pat sudarant sąlygas plačiu mastu dalyvauti valstybėms narėms, Europos ir tarptautinėms organizacijoms ir privačiajam sektoriui;

(71)  Komisijos baltojoje knygoje dėl Europos ateities(20), 27 ES valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovų parengtoje Romos deklaracijoje(21) ir keliose Europos Parlamento rezoliucijose primenama, kad Europos Sąjungai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant saugią, patikimą ir atsparią Europą, kuri galėtų spręsti tokius uždavinius, kaip regioniniai konfliktai, terorizmas, kibernetinės grėsmės ir didėjantis migracijos spaudimas. Saugi ir garantuota prieiga prie palydovinio ryšio yra būtina saugumo subjektų priemonė, o šių pagrindinių saugumo išteklių telkimas ir dalijimasis jais Sąjungos lygmeniu stiprina Sąjungą, kuri saugo savo piliečius;

(72)  2013 m. gruodžio 19–20 d. Europos Vadovų Taryba(22) savo išvadose palankiai įvertino tai, kad, palydovinio ryšio srityje glaudžiai bendradarbiaujant valstybėms narėms, Komisijai ir Europos kosmoso agentūrai, rengiamasi naujos kartos vyriausybiniam palydoviniam ryšiui (GOVSATCOM). GOVSATCOM taip pat buvo įvardytas kaip vienas iš 2016 m. birželio mėn. Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos elementų. GOVSATCOM turėtų prisidėti prie ES atsako į hibridines grėsmes, paremti ES jūrų strategiją ir ES Arkties politiką;

(73)  GOVSATCOM yra į naudotojus orientuota programa, turinti didelį saugumo aspektą. Naudojimo scenarijai gali būti atitinkamų subjektų analizuojami atsižvelgiant į tris pagrindines grupes: i) krizių valdymą, kuris gali apimti civilines ir karines bendras saugumo ir gynybos misijas ir operacijas, gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes, humanitarines krizes ir ekstremaliąsias situacijas jūroje; ii) stebėjimą, kuris gali apimti sienų stebėjimą, pasienio stebėjimą, jūrų sienos stebėjimą, jūrų stebėjimą, neteisėtos prekybos stebėjimą, ir iii) pagrindinę infrastruktūrą, kuri gali apimti diplomatinį tinklą, policijos ryšius, skaitmeninę infrastruktūrą (pvz., duomenų centrus, serverius), ypatingos svarbos infrastruktūros objektus (pvz., energetikos, transporto, vandens barjerų, pvz., užtvankų) ir kosmoso infrastruktūrą;

(73a)  GOVSATCOM pajėgumai ir paslaugos bus naudojami saugumo ir saugos požiūriu svarbioms Sąjungos ir valstybių narių subjektų misijoms ir veiksmams. Todėl reikalingas tinkamas savarankiškumo nuo trečiųjų šalių (trečiųjų valstybių ir trečiųjų šalių subjektų) lygis, tai apima visus GOVSATCOM elementus, pvz., kosmoso ir antžemines technologijas komponento, posistemio ir sistemos lygmeniu, gamybos pramonės šakas, kosmoso sistemų savininkus ir operatorius, antžeminės sistemos komponentų fizinę vietą;

(74)  palydoviniai ryšiai yra riboti ištekliai, kuriuos riboja palydoviniai pajėgumai, dažnis ir geografinė aprėptis. Todėl, kad būtų ekonomiškai efektyvu ir būtų galima pasinaudoti masto ekonomija, GOVSATCOM reikia kuo labiau suderinti įgaliotųjų naudotojų GOVSATCOM srities poreikius ir pasiūlą pagal GOVSATCOM sutartis dėl palydovinių pajėgumų ir paslaugų. Kadangi tiek paklausa, tiek potenciali pasiūla laikui bėgant keičiasi, GOVSATCOM paslaugas reikia nuolat stebėti ir lanksčiai koreguoti; ▌

(75)  veiklos reikalavimai bus nustatyti remiantis naudojimo scenarijų analize. Remiantis šiais veiklos reikalavimais, derinamais su saugumo reikalavimais, turėtų būti parengtas paslaugų portfelis. Paslaugų portfelyje turėtų būti nustatytos pagrindinės teiktinos paslaugos, kurios turėtų būti teikiamos pasitelkus GOVSATCOM. Siekiant išlaikyti geriausią paklausos ir teikiamų paslaugų suderinamumą, gali reikėti reguliariai atnaujinti GOVSATCOM paslaugų portfelį;

(76)  pirmajame GOVSATCOM etape (maždaug iki 2025 m.) bus naudojami esami pajėgumai. Tokiomis aplinkybėmis Komisija turėtų pirkti ES GOVSATCOM pajėgumus iš valstybių narių , turinčių nacionalinių sistemų ir kosmoso pajėgumų, taip pat iš komercinių palydovinių ryšių ar paslaugų teikėjų, atsižvelgdama į esminius Sąjungos saugumo interesus. Šiame pirmajame etape paslaugos bus pradėtos teikti taikant pakopinį principą ▌. Jei pirmajame etape atlikus išsamią būsimos pasiūlos ir paklausos analizę paaiškėtų, kad tokio požiūrio nepakanka didėjančiai paklausai patenkinti, gali būti priimtas sprendimas pereiti prie antrojo etapo ir sukurti papildomą specialią kosmoso infrastruktūrą arba pajėgumus įgyvendinus vieną ar kelias viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyvas, pvz., su Sąjungos palydovų operatoriais;

(77)  siekiant optimizuoti turimus palydovinio ryšio išteklius, užtikrinti prieigą tokiomis nenumatytomis aplinkybėmis, kaip gaivalinės nelaimės, ir užtikrinti veiklos veiksmingumą ir trumpalaikį apsisukimą, reikia būtino antžeminio segmento (Centro ir galimai kito antžeminio elemento). Pastarasis turėtų būti sukurtas atsižvelgiant į veiklos ir saugumo reikalavimus. Siekiant sumažinti riziką, Centras gali būti sudarytas iš kelių fizinių vietų. Gali prireikti kitų antžeminio segmento elementų, tokių kaip pamatinės stotys;

(78)  naudotojų įranga palydovinio ryšio naudotojams yra labai svarbi veiklos sąsaja. ES GOVSATCOM metodas turėtų suteikti daugumai naudotojų galimybę esamą naudotojų įrangą naudoti ir GOVSATCOM paslaugoms ▌;

(79)  siekiant veiklos veiksmingumo, naudotojai nurodė, kad svarbu siekti naudotojų įrangos sąveikumo ir turėti naudotojų įrangą, kuri gali būti naudojama su įvairiomis palydovinėmis sistemomis. Šioje srityje gali prireikti mokslinių tyrimų ir plėtros;

(80)  įgyvendinimo lygmeniu užduotys ir atsakomybė turėtų būti paskirstytos specializuotiems subjektams, pavyzdžiui, Europos gynybos agentūrai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos kosmoso agentūrai, Agentūrai ir kitoms Sąjungos agentūroms, siekiant užtikrinti, kad jie atliktų savo pagrindinį vaidmenį, ypač kalbant apie aspektus, susijusius su naudotojais;

(81)  kompetentinga GOVSATCOM institucija atlieka svarbų vaidmenį stebėdama, ar naudotojai ir kiti nacionaliniai subjektai, kurie dalyvauja GOVSATCOM veikloje, laikosi dalijimosi ištekliais ir prioritetų nustatymo taisyklių ir saugumo procedūrų pagal saugumo reikalavimus. Valstybė narė, kuri nėra paskyrusi kompetentingos GOVSATCOM institucijos, turėtų bet kuriuo atveju paskirti kontaktinį centrą, atsakingą už bet kokio nustatyto trikdžio, darančio neigiamą poveikį GOVSATCOM, pašalinimą;

(81a)  valstybės narės, Taryba, Komisija ir EIVT gali tapti GOVSATCOM dalyvėmis, jei jos nuspręstų suteikti įgaliojimus GOVSATCOM naudotojams arba galimybę naudotis pajėgumais, infrastruktūros objektais ar įrenginiais. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės gali pasirinkti, ar suteikti leidimą GOVSATCOM naudotojams, ar suteikti galimybę naudotis pajėgumais, infrastruktūros objektais ar įrenginiais, valstybės narės negali būti įpareigotos tapti GOVSATCOM dalyvėmis arba patalpinti savo teritorijoje GOVSATCOM infrastruktūrą. Todėl programos GOVSATCOM komponentas nedaro poveikio valstybių narių teisei nedalyvauti GOVSATCOM veikloje, be kita ko, pagal jos nacionalinę teisę arba konstitucinius reikalavimus, susijusius su politikos sritimis, kurios susijusios su nuostatomis laikytis neutraliteto ir neprisijungti prie karinių aljansų;

(82)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su pagal GOVSATCOM teikiamų paslaugų veiklos reikalavimais. Tai suteiks Komisijai galimybę apibrėžti su krizių valdymu, stebėjimu ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų valdymu, įskaitant diplomatinius ryšių tinklus, susijusių naudojimo scenarijų technines specifikacijas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(83)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su GOVSATCOM paslaugų portfeliu. Tai suteiks Komisijai galimybę apibrėžti ypatumus, įskaitant geografinę aprėptį, dažnį, dažnių juostos plotį, naudotojų įrangą ir saugumo elementus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(84)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su dalijimosi sutelktais GOVSATCOM palydovinio ryšio pajėgumais ir prioritetų nustatymo taisyklėmis. Apibrėždama dalijimosi ištekliais ir prioritetų nustatymo taisykles, Komisijai turėtų atsižvelgti į veiklos ir saugumo reikalavimus, taip pat į rizikos analizę ir numatomus GOVSATCOM dalyvių poreikius. Nors GOVSATCOM paslaugos GOVSATCOM naudotojams iš esmės turėtų būti teikiamos nemokamai, jei atliekant tą analizę padaroma išvada, kad trūksta pajėgumų, ir siekiant išvengti rinkos iškraipymo, kaip tų išsamių dalijimosi ir prioritetų nustatymo taisyklių dalis galėtų būti parengta kainodaros politika. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(85)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su GOVSATCOM antžeminio segmento infrastruktūros vietos nustatymu. Tai suteiks Komisijai galimybę atsižvelgti į veiklos ir saugumo reikalavimus, taip pat į esamą infrastruktūrą atrenkant tokias vietas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(87)  Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 įsteigta Sąjungos agentūra, vadinama Europos GNSS agentūra, galinti valdyti tam tikrus GALILEO ir EGNOS palydovinės navigacijos programų aspektus. Šiame reglamente visų pirma numatyta, kad Europos GNSS agentūrai bus pavestos naujos užduotys, susijusios ne tik su GALILEO ir EGNOS, bet ir su kitais Programos komponentais, ypač saugumo akreditavimu. Todėl Europos GNSS agentūros pavadinimas, užduotys ir organizaciniai aspektai turi būti atitinkamai pritaikyti;

(87a)  Agentūros būstinė yra Prahoje, kaip nustatyta Sprendimu 2010/803/ES. Agentūros užduočių vykdymo tikslais Agentūros darbuotojai galėtų dirbti viename iš GALILEO arba EGNOS antžeminių centrų, nurodytų Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/413, Programos veiklai, kuri numatyta atitinkamame susitarime, vykdyti. Be to, kad Agentūra veiktų kuo veiksmingiau ir efektyviau, ribotas darbuotojų skaičius galėtų būti paskirtas į vietos skyrius vienoje ar keliose valstybėse narėse. Dėl darbuotojų buvimo ne Agentūros ar GALILEO ir EGNOS būstinėse pagrindinė Agentūros veikla neturėtų būti perkeliama į tokius vietinius skyrius;

(88)  atsižvelgiant į išplėstą jos aprėptį, o tai nebebus tik GALILEO ir EGNOS, Europos GNSS agentūros pavadinimas nuo šiol turėtų būti pakeistas. Vis dėlto Agentūra turėtų užtikrinti Europos GNSS agentūros veiklos tęstinumą, taip pat tęstinumą teisių ir pareigų, darbuotojų bei priimtų sprendimų galiojimo atžvilgiu;

(89)  atsižvelgiant į Agentūros įgaliojimus ir Komisijos vaidmenį įgyvendinant Programą, tikslinga numatyti, kad kai kurie Administracinės valdybos sprendimai nebūtų priimami be palankaus Komisijos atstovų balsavimo;

(90)  nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams, Administracinė valdyba, Saugumo akreditavimo valdyba ir vykdomasis direktorius savo pareigas vykdo nepriklausomai ir veikia vadovaudamiesi viešuoju interesu;

(91)  įmanoma ir iš tiesų tikėtina, kad kai kurie Programos komponentai bus grindžiami konfidencialaus pobūdžio arba su saugumu susijusios nacionalinės infrastruktūros naudojimu. Šiuo atveju dėl nacionalinio saugumo būtina nustatyti, kad Administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos posėdžiuose dalyvautų ▌valstybių narių ▌atstovai ir Komisijos atstovai pagal principą „būtina žinoti“. Administracinei valdybai balsuojant gali dalyvauti tik tų valstybių narių, kurioms priklauso tokia infrastruktūra, atstovai ir Komisijos atstovas. Administracinės valdybos ir Saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti apibrėžti atvejai, kuriais gali būti taikoma ši procedūra;

(94)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktus Programą reikia įvertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, ypač valstybėms narėms. Kai tinkama, tokie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, naudojamus kaip Programos poveikio vertinimo pagrindas;

(94a)  numatoma, kad „Copernicus“ ir GALILEO grindžiamų paslaugų naudojimas turės didelį poveikį visai Europos ekonomikai. Vis dėlto, atrodo, kad šiuo metu vyrauja ad hoc matavimai ir atvejų tyrimai. Komisija, pasitelkusi Eurostatą, turėtų apibrėžti atitinkamus statistinius vertinimus ir rodiklius, kurie sudarytų sistemingo ir autoritetingo ES kosmoso veiklos poveikio stebėsenos pagrindą;

(95)  Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Komisijai turėtų padėti Komitetas, kuris turėtų būti sušaukiamas į posėdžius tam tikra sudėtimi;

(95a)  kadangi Programos komponentai yra orientuoti į naudotojus, jiems įgyvendinti it plėtoti būtinas nuolatinis ir veiksmingas naudotojų dalyvavimas, visų pirma apibrėžiant ir tvirtinant paslaugų reikalavimus. Siekiant padidinti naudotojams teikiamą vertę, jų indėlis turėtų būti aktyviai skatinamas nuolat konsultuojantis su galutiniais Sąjungos valstybių narių viešojo ir privataus sektoriaus naudotojais ir, jei tinkama, su tarptautinėmis organizacijomis. Tuo tikslu turėtų būti įsteigta darbo grupė („Naudotojų forumas“), kad ji padėtų Programos komitetui nustatyti naudotojų reikalavimus, patikrinti paslaugos atitiktį reikalavimams ir nustatyti teikiamų paslaugų trūkumus. Komiteto darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti nustatytas tos darbo grupės sudarymas, kad būtų atsižvelgta į kiekvieno komponento ir kiekvienos paslaugos jo sudėtyje ypatumus. Kai įmanoma, valstybės narės turėtų prisidėti prie Naudotojų forumo, remdamosi sistemingomis ir suderintomis naudotojų konsultacijomis nacionaliniu lygmeniu;

(96)  siekiant patikimo viešojo valdymo reikia, kad Programos valdymas būtų vientisas, sprendimai būtų priimami greičiau ir būtų sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją, o subjektų, kuriems pavestos su šia programa susijusios užduotys, atstovams galėtų būti leista stebėtojų teisėmis dalyvauti komiteto, įsteigto taikant Reglamentą (ES) Nr. 182/2011, darbe. Dėl tų pačių priežasčių su Sąjunga tarptautinį susitarimą dėl Programos, jos komponentų arba subkomponentų sudariusiems trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovams galėtų būti leista dalyvauti komiteto veikloje, laikantis saugumo apribojimų ir tokiame susitarime nustatytų sąlygų. Subjektų, kuriems pavestos su Programa susijusios užduotys, trečiųjų valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovai neturi teisės dalyvauti komiteto balsavimo procedūroje. Stebėtojų ir ad hoc dalyvių dalyvavimo sąlygos turėtų būti nustatytos komitetų darbo tvarkos taisyklėse;

(97)  siekiant užtikrinti veiksmingą Programos pažangos siekiant jos tikslų vertinimą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas X priedas, siekiant peržiūrėti arba papildyti rodiklius, jei manoma, kad tai būtina, ir papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(98)  kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikia daugiau finansinių ir techninių pajėgumų, nei jų gali skirti atskira valstybė narė, ir kadangi dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(99)  siekiant užtikrinti vienodas Programos saugumo reikalavimų įvykdymo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011. Valstybės narės turėtų turėti galimybę maksimaliai kontroliuoti programos saugumo reikalavimų laikymąsi. Priimdama įgyvendinimo aktus programos saugumo srityje, Komisijai turėtų padėti komitetas, sudarytas iš valstybių narių atstovų, kurie susitinka tam skirtame saugumo srities formate. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Atsižvelgiant į jautrius saugumo aspektus, pirmininkas turėtų stengtis rasti sprendimus, kuriems pritartų kuo daugiau komiteto narių. Tais atvejais, kai komitetas nepateikia nuomonės, Komisija neturėtų priimti įgyvendinimo aktų, kuriais būtų nustatyti bendrieji programos saugumo reikalavimai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu nustatoma Sąjungos kosmoso programa (toliau – Programa). Jame nustatomi programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės, taip pat programos įgyvendinimo taisyklės.

2.  Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra (toliau – Agentūra), kuri pakeičia Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 įsteigtą Europos GNSS agentūrą, ir perima jos teises bei pareigas, ir nustatomos Agentūros veiklos taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

0)  kosmoso stebėjimo ir sekimo sistema– antžeminių ir kosminių jutiklių tinklas, galintis stebėti ir sekti kosminius objektus, taip pat tvarkymo pajėgumai, kuriais siekiama teikti duomenis, informaciją ir teikti paslaugas, susijusias su kosminiais objektams, skriejantiems aplink Žemę;

1)  erdvėlaivis – orbitoje skriejantis objektas, sukurtas konkrečiai funkcijai ar misijai atlikti (pavyzdžiui, ryšių, navigacijos arba Žemės stebėjimo), ▌ įskaitant palydovų paleidimo įrenginio viršutinės dalis ir grįžtamąją erdvėlaivio dalį. Erdvėlaivis, nebegalintis vykdyti numatytos misijos, laikomas neveikiančiu. Erdvėlaivis, kuris yra atsarginis arba parengties būsenos (laukiama galimo reaktyvavimo), laikomas veikiančiu;

2)  kosmoso meteorologiniai įvykiai – natūralūs kosminės aplinkos pokyčiai ant Saulės ir aplink Žemę. Kosmoso meteorologinių reiškinių poveikis apima Saulės energijos daleles, Saulės vėjo pokyčius, vainikinės masės išsiveržimus, geomagnetines audras ir dinamikas, ▌spinduliuotės audras ir jonosferos trikdžius ▌, galinčius paveikti Žemę ir kosmoso infrastruktūrą;

3)  šalia Žemės skriejantys objektai – natūralūs Saulės sistemoje esantys objektai, kurie priartėja prie Žemės;

4)  kosminis objektas – be kuris dirbtinis objektas kosminėje erdvėje;

5)  informuotumas apie padėtį kosmose (SSA) – kompleksinis požiūris, apimantis pagrindinių kosmoso pavojų, įskaitant kosminių objektų susidūrimus, susiskaidymus ir jų pakartotinį patekimą į Žemės atmosferą, kosmoso meteorologinių reiškinių ir šalia Žemės skriejančių objektų išsamų pažinimą ir suvokimą;

6)  derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) ES biudžeto finansinės priemonės ir (arba) biudžeto garantijos derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

7)  teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punktą;

8)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos valstybė narė;

9)  SST informacija – gavėjui suprantami apdoroti SST duomenys;

10)  SST duomenys – SST jutiklių nustatyti kosminių objektų, įskaitant kosmines šiukšles, fiziniai parametrai arba kosminių objektų orbitos parametrai, gauti iš SST jutiklių stebėjimo, vykdyto pagal kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) komponentą, rezultatų;

11)  atgalinis ryšys – paslauga, kuria prisidedama prie visuotinės orlaivių stebėsenos, kurią apibrėžė Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, paslaugos;

12)  programos „Copernicus“ palydovai „Sentinel“ – programos „Copernicus“ specialūs palydovai, erdvėlaiviai ar erdvėlaivių naudingieji kroviniai, naudojami Žemei stebėti iš kosmoso;

13)  programos „Copernicus“ duomenys – palydovų „Sentinel“ teikiami duomenys, įskaitant jų metaduomenis;

14)  programos „Copernicus“ trečiųjų šalių duomenys ir informacija – pagal programą „Copernicus“ leidžiami naudoti arba pateikiami naudoti erdviniai duomenys ir informacija, gauti ne iš palydovų „Sentinel“, o iš kitų iš šaltinių;

14a)  programos „Copernicus“ paslaugos – pagal Programą finansuojamos visuotinės svarbos paslaugos, turinčios pridėtinę vertę ir atitinkančios bendrus Sąjungos ir valstybių narių interesus. Šios paslaugos Žemės stebėjimo duomenis, in situ duomenis ir kitus papildomus duomenis paverčia apdorota, apibendrinta ir paaiškinta informacija, pritaikyta „Copernicus“ naudotojų poreikiams;

15)  programos „Copernicus“ in situ duomenys – iš antžeminių, jūros arba oro jutiklių gaunami stebėjimo ir informaciniai bei papildomi duomenys, dėl kurių naudojimo išduota licencija arba kurie numatyti naudoti programai „Copernicus“;

16)  programos „Copernicus“ informacija – programos „Copernicus“ paslaugų sukurta informacija, gauta tvarkant arba modeliuojant duomenis, įskaitant jos metaduomenis;

17)  patikos subjektas – nuo Komisijos ar trečiosios šalies nepriklausomas teisės subjektas, kuriam Komisija ar ta trečioji šalis siunčia duomenis patikimai saugoti ir tvarkyti;

18)  kosminės šiukšlės – nebeveikiantys ar jokios konkrečios funkcijos nebeatliekantys kosminiai objektai, įskaitant erdvėlaivius arba jų nuolaužas ar dalis, esantys Žemės orbitoje ar pakartotinai patenkantys į atmosferą, įskaitant raketų, dirbtinių palydovų ar neaktyvių dirbtinių palydovų dalis;

19)  SST jutiklis – prietaisas arba prietaisų junginys, antžeminiai ar kosminiai radarai, lazeriai ir teleskopai, kuriais galima vykdyti kosmoso stebėjimą ir sekimą bei matuoti kosminių objektų fizinius parametrus, pavyzdžiui, dydį, vietą ir greitį;

19a)  GOVSATCOM dalyvės – valstybės narės, Taryba, Komisija ir EIVT bei Sąjungos agentūros, trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos, jeigu tokios agentūros, trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos yra gavusios atitinkamą leidimą;

20)  GOVSATCOM naudotojas – Sąjungos arba valstybės narės viešojo sektoriaus institucija, subjektas, kuriam pavesta vykdyti viešosios valdžios funkcijas, arba tinkamai įgaliotas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam patikėtos užduotys, susijusios su saugumui svarbių misijų, veiksmų ir infrastruktūrų priežiūra bei valdymu;

20a)  GOVSATCOM centras – operatyvinis centras, kurio pagrindinė funkcija – saugiai sujungti GOVSATCOM naudotojus su GOVSATCOM pajėgumų ir paslaugų teikėjais ir tokiu būdu bet kuriuo metu optimizuoti pasiūlą ir paklausą;

21)  GOVSATCOM naudojimo scenarijus – veiksmų scenarijus konkrečioje aplinkoje, kurioje ▌reikalingos GOVSATCOM paslaugos;

21a)  ES įslaptinta informacija (ESĮI) – bet kuri informacija arba medžiaga, kuriai suteikta ES slaptumo žyma ir kurią neteisėtai atskleidus galėtų būti padaryta tam tikro dydžio žala Europos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams;

22)  neskelbtina neįslaptinta informacija – neįslaptinta informacija, apibrėžta Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/443 9 straipsnyje, kuriuo nustatomas įpareigojimas apsaugoti neskelbtiną neįslaptintą informaciją, taikomą tik Europos Komisijai, taip pat Sąjungos agentūroms ir įstaigoms, kurios pagal teisės aktus privalo taikyti Komisijos saugumo taisykles;

23)  programos „Copernicus“ naudotojai –

pagrindiniai programos „Copernicus“ naudotojai, kurie naudojasi programos „Copernicus“ duomenimis ir programos „Copernicus“ informacija ir kuriems tenka papildoma funkcija valdyti programos „Copernicus“ raidą, yra Sąjungos institucijos bei įstaigos ir Europos nacionalinės arba regioninės viešosios įstaigos Sąjungoje arba programoje „Copernicus“ dalyvaujančiose valstybėse, kurioms patikėta teikti viešąsias paslaugas, susijusias su civilinės viešosios politikos, be kita ko, aplinkos, civilinės saugos, saugos, įskaitant infrastruktūros saugą, ar saugumo politikos apibrėžimu, įgyvendinimu, vykdymo užtikrinimu ar stebėsena; kiti programos „Copernicus“ naudotojai – naudotojai, kurie naudojasi programos „Copernicus“ duomenimis ir programos „Copernicus“ informacija, visų pirma mokslinių tyrimų ir švietimo organizacijos, komercinės ir privačios įstaigos, labdaros organizacijos, nevyriausybinės organizacijos ir tarptautinės organizacijos;

24)  programoje „Copernicus“ dalyvaujančios valstybės – trečiosios šalys, kurios finansiškai prisideda prie programos „Copernicus“ ir dalyvauja jos veikloje pagal su Sąjunga sudarytą tarptautinį susitarimą.

3 straipsnis

Programos komponentai

Programą sudaro šie komponentai:

a)  civilinių institucijų kontroliuojama autonominė civilinė globali palydovinė navigacijos sistema (GNSS), kurią sudaro palydovų sistema ir antžeminių centrų be stočių tinklas, teikianti padėties nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo paslaugas, į kurią yra ▌integruoti saugumo poreikiai ir reikalavimai (toliau – GALILEO);

b)  civilinių institucijų kontroliuojama civilinė regioninė palydovinės navigacijos sistema, kurią sudaro antžeminiai centrai ir stotys ir keletas atsakiklių, įrengtų geosinchroniniuose palydovuose, ir kuri sustiprina ir koreguoja GALILEO ir kitų GNSS siunčiamus atviruosius signalus, inter alia, skirtus oro eismo valdymo ir oro navigacijos tarnyboms ir kitoms transporto sistemoms (toliau – Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema arba EGNOS);

c)  civilinių institucijų kontroliuojama operatyvinė autonominė civilinė į naudotojus orientuota Žemės stebėjimo sistema, grindžiama esamais nacionaliniais ir Europos pajėgumais, teikianti geografinės informacijos duomenis ir paslaugas, kurią sudaro palydovai, antžeminė infrastruktūra, duomenų ir informacijos apdorojimo įranga ir paskirstymo infrastruktūra, remiantis išsamia nemokamų ir atvirų duomenų politika, į kurią atitinkamais atvejais yra integruoti saugumo poreikiai ir reikalavimai (toliau – „Copernicus“);

d)  kosmoso stebėjimo ir sekimo sistema, kurios tikslas – pagerinti, valdyti ir teikti duomenis, informaciją ir paslaugas, susijusias su kosminių objektų, skriejančių Žemės orbitoje, stebėjimu ir sekimu (toliau – SST subkomponentas)ir kurią papildo stebėjimo parametrai, susiję su kosmoso meteorologinių įvykių (toliau – SWE subkomponentas),ir šalia Žemės skriejančių objektų, artėjančių prie Žemės, keliamos rizikos stebėsena (informuotumas apie padėtį kosmose, toliau – SSA);

e)  ▌civilinių ir vyriausybinių institucijų kontroliuojama palydovinio ryšio paslauga, kuria sudaromos sąlygos Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijoms, valdančioms saugumui svarbias misijas ir infrastruktūras, teikti palydovinio ryšio pajėgumus ir paslaugas (toliau – GOVSATCOM).

Programoje ▌numatytos papildomos priemonės, užtikrinančios veiksmingą prieigą prie kosmoso vykdant Programą ir skatinančios inovatyvų ir konkurencingą Europos kosmoso sektorių, pradinės ir galutinės grandies sektorius, Sąjungos kosmoso ekosistemos stiprinimą ir Sąjungos, kaip pasaulinio masto veikėjos, vaidmens stiprinimą.

4 straipsnis

Tikslai

1.  Bendrieji Programos tikslai:

a)  nepertraukiamai ir, kai įmanoma, pasauliniu lygiu teikti arba prisidėti teikiant kokybiškus ir naujausius ir, kai tinkama, saugius kosmoso srities duomenis, informaciją ir paslaugas, atitinkančius esamus ir būsimus poreikius ir galinčius remti Sąjungos politikos prioritetus ir susijusį įrodymais grindžiamą ir nepriklausomą sprendimų priėmimą, inter alia, klimato kaitos, transporto ir saugumo klausimais;

b)  užtikrinti kuo didesnę socialinę ir ekonominę naudą, visų pirma stiprinant inovatyvių ir konkurencingų Europos pradinės ir galutinės grandies sektorių plėtrą, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones ir veiklą pradedančias įmones, tokiu būdu sudarant sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui Sąjungoje ir skatinant kuo platesnį Programos komponentų teikiamų duomenų, informacijos ir paslaugų įsisavinimą ir naudojimą Sąjungoje ir už jos ribų; kartu užtikrinant sąveiką ir papildomumą su Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veikla, vykdoma pagal programos „Europos horizontas“ reglamentą;

c)  didinti Sąjungos ir jos valstybių narių saugą bei saugumą ir stiprinti jos ▌savarankiškumą, visų pirma technologijų srityse ▌;

d)  remti Sąjungos kaip globalios veikėjos kosmoso sektoriuje vaidmenį, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, stiprinti Europos kosmoso diplomatiją, be kita ko, puoselėjant abipusiškumo ir sąžiningos konkurencijos principus, ir stiprinti jos vaidmenį sprendžiant pasaulinius uždavinius ir remiant pasaulines iniciatyvas ▌tvaraus vystymosi srityje ir didinant informuotumą apie kosmosą kaip bendrą žmonijos paveldą;

e)  didinti visos kosminėje erdvėje vykdomos veiklos, susijusios su kosminių objektų ir kosminių šiukšlių platinimu, taip pat kosminės aplinkos saugą, saugumą ir tvarumą, įgyvendinant atitinkamas priemones, įskaitant technologijų, kurias naudojant būtų galima naudotis erdvėlaiviams pasibaigus eksploatavimo laikui ir kosminių šiukšlių šalinimui, kūrimą ir diegimą.

6a)  Tarptautinis bendradarbiavimas nepaprastai svarbus ir esminis Europos kosmoso strategijos elementas siekiant skatinti Sąjungos kaip pasaulinio masto veikėjos kosmoso sektoriuje vaidmenį. Komisija panaudos Programą, siekdama prisidėti prie tarptautinių pastangų ir gauti naudos iš jų vykdydama kosmoso diplomatijos iniciatyvas, kuriomis siekiama tarptautiniu mastu skatinti Europos technologijas ir pramonę (pavyzdžiui, rengdama dvišalius dialogus, pramonės seminarus, teikdama paramą MVĮ tarptautinimui) ir sudaryti palankesnes sąlygas patekti į tarptautines rinkas bei skatinti sąžiningą konkurenciją, taip pat pasitelkdama ekonominės diplomatijos iniciatyvas. Europos kosmoso diplomatijos iniciatyvos turėtų būti visiškai suderintos su esamomis ES politikos kryptimis, prioritetais ir priemonėmis ir jas papildyti, o Sąjungai tenka svarbus vaidmuo kartu su Sąjungos valstybėmis narėmis ir toliau pirmauti tarptautinėje arenoje.

2.  Specialieji programos tikslai yra šie:

a)  GALILEO ir EGNOS: teikti ilgalaikes pačias moderniausias ir ▌saugias padėties nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo paslaugas, kartu užtikrinant šių paslaugų tęstinumą ir patikimumą;

b)  „Copernicus“: ilguoju laikotarpiu tvariu pagrindu teikti tikslius ir patikimus Žemės stebėjimo duomenis, informaciją ir paslaugas, įtraukiant kitus duomenų šaltinius kuria remiamas Sąjungos ir jos valstybių narių naudotojų poreikiais grindžiamos politikos ir veiksmų formavimas, įgyvendinimas ir stebėsena;

c)  informuotumas apie padėtį kosmose (SSA): stiprinti SST pajėgumus stebėti, sekti ir identifikuoti kosminius objektus ir kosmines šiukšles siekiant toliau didinti SST pajėgumų veiklos rezultatus ir autonomiją Sąjungos lygmeniu, teikti kosmoso meteorologines paslaugas ir planuoti bei jungti į tinklą valstybių narių su šalia Žemės skriejančiais objektais susijusius pajėgumus;

d)  GOVSATCOM: užtikrinti GOVSATCOM naudotojams galimybę ilgą laiką naudotis patikimomis, saugiomis ir ekonomiškai efektyviomis palydovinio ryšio paslaugomis;

e)  remti savarankiškus, saugius ir ekonomiškai efektyvius prieigos prie kosmoso pajėgumus, atsižvelgiant į esminius Sąjungos saugumo interesus;

f)  skatinti stiprios Sąjungos kosmoso ekonomikos plėtrą, be kita ko, remiant kosmoso ekosistemą ir stiprinant Sąjungos konkurencingumą, inovacijas, verslumą, įgūdžius ir pajėgumų didinimą visose valstybėse narėse ir Sąjungos regionuose, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir veiklą pradedančioms įmonėms arba aktyviems ar norintiems tapti aktyviais tame sektoriuje juridiniams ir fiziniams asmenims ▌.

5 straipsnis

Prieiga prie kosmoso

1.  Pagal šią Programą remiama paleidimo paslaugų pirkimas ir sujungimas pagal Programos poreikius, taip pat sujungimas valstybių narių ir tarptautinių organizacijų prašymu jų tikslais.

2.  Atsižvelgiant į sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir finansavimo schemomis ir nepažeidžiant Europos kosmoso agentūros veiklos prieigos prie kosmoso srityje, pagal Programą gali būti remiama:

a)  kosmoso paleidimo sistemų pritaikymai, įskaitant technologijų plėtrą, kurie yra būtini palydovams paleisti, įskaitant alternatyvias technologijas ir novatoriškas sistemas prieigos prie kosmoso srityje, siekiant įgyvendinti Programos komponentus;

b)  Programos įgyvendinimui būtini kosmoso antžeminės infrastruktūros pakeitimai, įskaitant technologijų plėtrą.

6 straipsnis

Veiksmai, kuriais remiamas inovatyvus ir konkurencingas Sąjungos kosmoso sektorius

1.   Pagal Programą skatinamas pajėgumų stiprinimas visoje Sąjungoje, taigi remiama:

a)  inovacijų veikla siekiant kuo geriau panaudoti kosmines technologijas, infrastruktūrą ar paslaugas, taip pat priemonės, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultate gautų inovacinių sprendimų diegimui ir remti galutinės grandies sektoriaus plėtrą, visų pirma pasitelkiant sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir finansinėmis priemonėmis, įskaitant „InvestEU“;

b)  veikla, kuria siekiama skatinti viešąją paklausą ir viešojo sektoriaus inovacijas, kad būtų išnaudotos visos piliečiams ir įmonėms teikiamų viešųjų paslaugų galimybės;

c)  verslumas, įskaitant nuo ankstyvojo veiklos etapo iki veiklos išplėtimo, pagal 21 straipsnį ir remiantis kitomis nuostatomis dėl galimybės gauti finansavimą, kaip nurodyta 18 straipsnyje ir III antraštinės dalies I skyriuje, ir laikantis pirma sutartimi grindžiamo požiūrio;

d)  verslui palankios kosmoso ekosistemos kūrimas įmonėms bendradarbiaujant kosmoso centrų tinklo forma, kuriame regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis susiburtų kosmoso, skaitmeninio ir kitų sektorių veiklos vykdytojai bei naudotojai. Tas centrų tinklas siekia teikti paramą, įrangą ir paslaugas piliečiams ir įmonėms siekiant skatinti verslumą ir įgūdžius, didinti sąveiką galutinės grandies sektoriuje ir skatinti bendradarbiavimas su skaitmeninių inovacijų centrais, įsteigtais pagal Skaitmeninės Europos programą;

e)  švietimo ir mokymo veiklos teikimas, be kita ko, specialistams, verslininkams, absolventams ir studentams, visų pirma pasitelkiant sąveiką su nacionalinėmis ir regioninėmis iniciatyvomis, siekiant plėtoti pažangius įgūdžius;

f)  galimybė privačiojo ir viešojo sektorių specialistams, studentams ir verslininkams naudotis apdorojimo ir bandymų infrastruktūra;

g)  sertifikavimo ir standartizavimo veikla;

h)  Europos tiekimo grandinių stiprinimas visoje Sąjungoje pasitelkiant platų įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių bei pradedančiųjų įmonių, dalyvavimą visuose programos komponentuose, visų pirma taikant 14 straipsnio nuostatas, ir priemones jų konkurencingumui stiprinti pasauliniu lygmeniu.

2.  Įgyvendinant 1 dalyje nurodytą veiklą turi būti remiamas poreikis plėtoti pajėgumus valstybėse narėse, kuriose tik kuriama kosmoso pramonė, siekiant suteikti visoms valstybėms narėms lygias galimybes dalyvauti kosmoso programoje.

7 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos

1.  Programos komponentais, išskyrus SST ir GOVSATCOM, gali naudotis šios trečiosios valstybės:

a)  Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal jų dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

c)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis.

2.  Programos komponentais, išskyrus SST, gali naudotis ir bet kuri trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija pagal konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytas sąlygas, jei tame susitarime:

a)  užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos įnašų ir naudos pusiausvyra;

b)  nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal [naujojo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

c)  trečiajai valstybei ar tarptautinei organizacijai nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos arba, jei tikslinga, prieiga prie neskelbtinos ir įslaptintos informacijos;

d)  garantuojamos Sąjungos teisės siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti jos finansinius interesus;

da)  išsaugoti, kai taikytina, strateginiai ir suverenūs Sąjungos interesai visose susijusiose srityse, įskaitant Europos technologinį arba pramoninį strateginį savarankiškumą;

3.  1 ir 2 dalyse nurodytos trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos gali naudotis Programos komponentais su sąlyga, kad bus apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių esminiai saugumo interesai.

8 straipsnis

Trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų prieiga prie SST, GOVSATCOM ir PVI

1.  Trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos gali tapti GOVSATCOM dalyvėmis, kaip nurodyta 67 straipsnyje, arba gauti prieigą prie SST teikiamų paslaugų tik jei pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje nurodytą procedūrą jos sudaro susitarimą, kuriame išdėstytos išsamių prieigos prie tokių duomenų, informacijos, pajėgumų ir paslaugų bei keitimosi įslaptinta informacija ir tokios informacijos apsaugos taisyklių sąlygos.

2.  Trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų prieiga prie GALILEO teikiamų paslaugų valstybinėms institucijoms reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1104/2011/ES(23) 3 straipsnio 5 dalyje.

9 straipsnis

Nuosavybė ir naudojimasis turtu

1.  Sąjunga yra viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pagaminto pagal Programos komponentus, savininkė. Tuo tikslu Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad atitinkamuose susitarimuose, sutartyse ir kituose sandėriuose, susijusiuose su veikla, kurią vykdant gali būti sukurtas ar pagamintas toks turtas, būtų nuostatos, užtikrinančios tokią šio turto nuosavybės tvarką.

2.  1 dalis netaikoma materialiajam ir nematerialiajam turtui, sukurtam ar pagamintam pagal Programos komponentus, jei veikla, kurią vykdant gali būti sukurtas ar pagamintas toks turtas:

a)  vykdoma naudojant Sąjungos lėšomis visiškai finansuojamas dotacijas ar apdovanojimus,

b)  nėra visiškai finansuojama Sąjungos lėšomis arba

c)  yra susijusi su PVI imtuvų su ES įslaptinta informacija ar tokių imtuvų komponentų kūrimu, gamyba ar naudojimu.

3.  Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visuose susitarimuose, sutartyse ar kituose sandėriuose, susijusiuose su antroje dalyje nurodyta veikla, būtų nuostatos, kuriomis nustatoma tinkama tokio turto nuosavybės ir naudojimosi tvarka, o c punkto atveju – kad Sąjunga galėtų laisvai naudotis ir galėtų suteikti teisę naudotis PVI imtuvais pagal Sprendimą 1104/2011/ES.

4.  Komisija siekia sudaryti susitarimus ar kitus sandėrius su trečiosiomis šalimis dėl:

a)  materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar pagaminto pagal Programos komponentus, ankstesnių nuosavybės teisių;

b)  kito materialiojo arba nematerialiojo turto, reikalingo Programos įgyvendinimui, nuosavybės ar licencijos teisių įsigijimo.

5.  Komisija, nustatydama tinkamą sistemą, užtikrina 1 ir 2 dalyse nurodyto Sąjungai priklausančio materialiojo ir nematerialiojo turto optimalų naudojimą.

6.  Visų pirma, jei toks turtas yra intelektinės nuosavybės teisės, Komisija šias teises valdo kuo veiksmingiau, atsižvelgdama į poreikį jas apsaugoti ir didinti jų vertę, visų susijusių suinteresuotųjų šalių teisėtus interesus ir darnaus rinkų bei naujų technologijų vystymosi ir Programos komponentų teikiamų paslaugų teikimo tęstinumo poreikį. Tuo tikslu ji visų pirma užtikrina, kad visuose susitarimuose, sutartyse ir kituose sandėriuose būtų numatyta galimybė šias teises perleisti trečiosioms šalims arba suteikti trečiųjų šalių licencijas naudotis šiomis teisėmis, įskaitant tos intelektinės nuosavybės teisės kūrėjui, ir kad Agentūra galėtų laisvai naudotis šiomis teisėmis, kai tai būtina jos užduotims pagal šį reglamentą atlikti. 29 straipsnio 3a dalyje nurodytame finansinės partnerystės pagrindų susitarime arba 32 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose dėl įnašų pateikiama atitinkamų nuostatų, leidžiančių Europos kosmoso agentūrai ir kitiems įgaliotiesiems subjektams prireikus naudotis šiomis teisėmis pagal šį reglamentą, ir nurodytos naudojimosi tomis teisėmis sąlygos.

10 straipsnis

Garantija

Nepažeidžiant teisiškai privalomomis nuostatomis nustatytų įpareigojimų, Programos komponentų teikiamos paslaugos, duomenys ir informacija teikiamos be jokios aiškios ar numanomos jų kokybės, tikslumo, prieinamumo, patikimumo, greičio ir tinkamumo bet kuriam tikslui garantijos. ▌Komisija imasi būtinų priemonių, siekdama užtikrinti, kad šių paslaugų, duomenų ir informacijos naudotojai būtų tinkamai informuoti ▌.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO ĮNAŠAS IR TVARKA

11 straipsnis

Biudžetas

1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas, įskaitant susijusią riziką, yra 16,9 mlrd. EUR dabartinėmis kainomis.

Pirmoje dalyje nurodyta suma skirstoma į šias išlaidų kategorijas:

a)  GALILEO ir EGNOS: 9,7 mlrd. EUR;

b)  „Copernicus“: 6 mlrd. EUR;

c)  SSA/GOVSATCOM: 1,2 mlrd. EUR.

2.  3 straipsnyje numatytos papildomos priemonės, t. y. 5 ir 6 straipsniuose numatyta veikla finansuojama pagal Programos komponentus.

3.  Programai skirti Sąjungos biudžeto asignavimai apima visą veiklą, reikalingą 4 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti. Tai gali būti išlaidos, susijusios su:

a)  tyrimų ir ekspertų posėdžių, visų pirma siekiant laikytis išlaidų ir laiko apribojimų;

b)  informavimo ir komunikacijos veiklos, įskaitant institucinę komunikaciją apie prioritetines Sąjungos politikos kryptis, kai jos tiesiogiai susijusios su šio reglamento tikslais ir jomis visų pirma siekiama kurti sinergiją su kitomis Sąjungos politikos kryptimis;

c)  informacinių technologijų tinklų, kurių funkcija – apdoroti informaciją arba ja keistis, ir Komisijos įgyvendinamų administracinių valdymo priemonių, įskaitant saugumo srityje;

d)  Programai įgyvendinti skirtos techninės ir administracinės paramos, kaip antai parengiamosios, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklos, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

4.  Veiksmai, kuriems skiriamas sudėtinis finansavimas pagal įvairias Sąjungos programas, bus audituojami tik vieną kartą, apimant visas susijusias programas ir jų atitinkamas taikytinas taisykles.

5.  Biudžetiniai įsipareigojimai, susiję su Programa ir apimantys veiksmus, trunkančius daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

6.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

12 straipsnis

Asignuotosios pajamos

1.  Pajamos, gautos iš Programos komponentų, mokamos į Sąjungos biudžetą ir naudojamos komponentui, iš kurio jos gautos, finansuoti.

2.  Valstybės narės Programos komponentui gali skirti papildomą finansinį įsipareigojimą su sąlyga, kad dėl tokių papildomų dalių atitinkamai tam komponentui nesukuriama finansinės ar techninės naštos arba neuždelsiamas jo įgyvendinimas. Komisija pagal 107 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą nusprendžia, ar tos sąlygos yra įvykdytos.

3.  Šiame straipsnyje nurodytos papildomos lėšos laikomos išorės asignuotosiomis pajamomis pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 2 dalį].

13 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies c punkte] nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginį valdymą.

2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir pirkimai. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

3.  Tais atvejais, kai programos „Copernicus“ biudžetas vykdomas taikant netiesioginį valdymą, subjektų, kuriems pavestos biudžeto vykdymo užduotys, viešųjų pirkimų taisyklės taikomos tiek, kiek leidžiama pagal Finansinio reglamento 62 ir 154 straipsnius. Atitinkamuose įgaliojimo susitarimuose apibrėžiami konkretūs būtini tų taisyklių patikslinimai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINĖS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Viešieji pirkimai

14 straipsnis

Pirkimų principai

1.  Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimų procedūras Programos tikslais, vadovaujasi šiais principais:

a)  valstybėse narėse visoje Sąjungoje ir visoje tiekimo grandinėje skatinti kuo platesnio masto ir atviresnį visų ekonominės veiklos vykdytojų, visų pirma pradedančiųjų įmonių, naujų rinkos dalyvių ir mažųjų bei vidutinių įmonių ▌dalyvavimą, be kita ko, reikalaujant konkurso dalyvius naudoti subrangos veiklą;

b)  siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir, kai įmanoma, vengti per daug kliautis vienu tiekėju, visų pirma kai tiekiama labai svarbi įranga ir paslaugos, atsižvelgiant į technologinės nepriklausomybės ir paslaugų tęstinumo tikslus;

c)  nukrypstant nuo Finansinio reglamento 167 straipsnio, kai tinkama, naudoti įvairius tiekimo šaltinius siekiant užtikrinti geresnę visų Programos komponentų, jų išlaidų ir vykdymo terminų bendrą kontrolę;

cc)  vadovautis tokiais principais: atvira prieiga ir sąžininga konkurencija visoje pramoninio tiekimo grandinėje, viešųjų pirkimų konkursai rengiami laiku pateikiant skaidrią informaciją, aiški informacija apie taikytinas viešųjų pirkimų taisykles ir procedūras, atrankos bei skyrimo kriterijus, ir aiškus bet kokios kitos svarbios informacijos, kuria sudaromos vienodos sąlygos visiems potencialiems pasiūlymų teikėjams, įskaitant MVĮ ir pradedančiąsias įmones, pateikimas;

d)  stiprinti Sąjungos savarankiškumą, visų pirma technologijų prasme;

e)  laikytis Programos komponentų saugumo reikalavimų ir prisidėti prie Sąjungos ir jos valstybių narių esminių saugumo interesų apsaugos;

ee)  skatinti paslaugų tęstinumą ir patikimumą

f)  įvykdyti tinkamus socialinius ir aplinkosaugos kriterijus.

2.  Komisijos vidinė Viešųjų pirkimų valdyba tikrina viešųjų pirkimų procesą, susijusį su visais programos komponentais, ir stebi įgaliotiesiems subjektams pagal sutartis pavestą ES biudžeto vykdymą. Atitinkamais atvejais bus kviečiami įgaliotųjų subjektų atstovai.

15 straipsnis

Sąlyginės dalinės sutartys

1.  Perkančioji organizacija gali skirti sutartį dėl operatyvinės veiklos ir konkrečių infrastruktūros objektų veiklos kaip sąlyginę dalinę sutartį.

2.  Sąlyginėje dalinėje sutartyje įtraukiama nekintama dalis, kuria tvirtai įsipareigojama atlikti darbus ir tiekti prekes arba teikti paslaugas, dėl kurių susitarta pagal tą dalį, ir viena ar keletas tiek biudžeto, tiek vykdymo požiūriu sąlyginių dalių. Konkurso dokumentuose nurodomi konkretūs sąlyginių dalinių sutarčių elementai. Juose visų pirma apibrėžiamas sutarties dalykas, kaina arba jos nustatymo tvarka ir pagal kiekvieną dalį numatyto darbų, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo tvarka.

3.  Kiekvienos nekintamos dalies įsipareigojimai turi sudaryti nuoseklią visumą, kaip ir kiekvienos sąlyginės dalies įsipareigojimai, atsižvelgiant į ankstesnių dalių įsipareigojimus.

4.  Kiekvienos sąlyginės dalies vykdymas pradedamas gavus perkančiosios organizacijos sprendimą, apie kurį pranešta rangovui pagal sutartyje nustatytas sąlygas.

16 straipsnis

Išlaidų kompensavimu grindžiamos sutartys

1.  Perkančioji organizacija gali sudaryti sutartį, grindžiamą visišku arba daliniu išlaidų kompensavimu, 3 dalyje nustatytomis sąlygomis.

Mokėtiną kainą sudaro visų tiesioginių išlaidų, kurias faktiškai patyrė rangovas vykdydamas sutartį, pavyzdžiui, darbo jėgos, medžiagų, vartojimo prekių ir sutarties vykdymui reikalingos įrangos bei infrastruktūros naudojimo išlaidų ir netiesioginių išlaidų kompensavimas, fiksuotas pelnas ir atitinkama skatinamoji premija, grindžiama tikslų įgyvendinimo rezultatais ir terminų laikymusi.

2.  Išlaidų kompensavimu grindžiamose sutartyse nustatoma aukščiausia kaina.

3.  Perkančioji organizacija gali sudaryti visiško arba dalinio išlaidų kompensavimo sutartį tais atvejais, kai dėl sutarties vykdymui būdingo neapibrėžtumo sudėtinga arba netinkama nustatyti tikslią kainą, nes:

a)  sutartyje nurodyti labai sudėtingi elementai arba elementai, kuriems reikia naudoti naują technologiją, ir dėl to gali kilti daug įvairios techninio pobūdžio rizikos; arba

b)  sutartyje nurodyti veiksmai dėl su veikla susijusių priežasčių turi būti pradėti nedelsiant, net jei dar neįmanoma tvirtai nustatyti visos fiksuotos galutinės kainos dėl didelės rizikos arba dėl to, kad sutarties vykdymas iš dalies priklauso nuo kitų sutarčių vykdymo.

4.  Visiško arba dalinio išlaidų kompensavimo sutarties aukščiausia kaina yra didžiausia mokėtina kaina. Sutarties kaina gali būti iš dalies keičiama pagal Finansinio reglamento [172 straipsnį].

17 straipsnis

Subranga

1.  Siekiant paskatinti naujus rinkos dalyvius, mažąsias ir vidutines įmones bei pradedančiąsias įmones ir jų tarpvalstybinį dalyvavimą ir kuo labiau išplėsti geografinę aprėptį kartu apsaugant Sąjungos ▌savarankiškumą, perkančioji organizacija turi reikalauti, kad konkurso dalyvis atitinkamų lygių subrangos pagrindais sutarties dalį konkurso tvarka pavestų vykdyti bendrovėms, nepriklausančioms konkurso dalyvių grupei.

3.  Konkurso dalyvis turi pagrįsti visus atvejus, jei nukrypstama nuo 1 dalyje nurodyto reikalavimo.

4.  Sudarydama sutartis, kurių vertė viršija 10 mln. EUR, perkančioji organizacija siekia užtikrinti, kad ne mažiau kaip 30 proc. sutarties vertės pagal subrangos sutartis būtų perduota vykdyti įmonėms, nepriklausančioms pagrindinio rangovo grupei, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas MVĮ dalyvauti tarpvalstybiniu mastu, tuo tikslu rengiant viešuosius konkursus įvairiais lygmenimis. Komisija informuoja 107 straipsnio 1 dalyje nurodytą komitetą apie šio tikslo įgyvendinimą kalbant apie sutartis, pasirašytas įsigaliojus šiam reglamentui.

II SKYRIUS

Dotacijos, apdovanojimai ir derinimo operacijos

18 straipsnis

Dotacijos ir apdovanojimai

1.  Sąjunga gali padengti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų nedarant poveikio bendro finansavimo principui.

2.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento [181 straipsnio 6 dalies], taikydamas fiksuotąsias normas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali leisti arba skirti padengti netiesiogines gavėjo išlaidas, sudarančias iki 25 proc. visų tinkamų finansuoti tiesioginių veiksmo išlaidų.

3.  Nepaisant 2 dalies, netiesioginės išlaidos gali būti deklaruojamos kaip fiksuotoji suma arba vieneto įkainiai, kai tai numatyta 100 straipsnyje nurodytoje darbo programoje.

4.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento [204 straipsnio], didžiausia finansinės paramos, kuri gali būti išmokėta trečiajai šaliai, suma neviršija 200 000 EUR.

19 straipsnis

Bendri kvietimai teikti paraiškas dėl dotacijų

Komisija ir pagal Programą įgaliotasis subjektas gali paskelbti bendrą kvietimą teikti pasiūlymus kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, organams ar asmenimis.

Bendro kvietimo atveju taikomos Finansinio reglamento VIII antraštinėje dalyje nurodytos taisyklės. Vertinimo procedūrose turi dalyvauti kiekvienos šalies paskirta proporcingai sudaryta ekspertų grupė. Vertinimo komitetai turi laikytis Finansinio reglamento 150 straipsnio.

Susitarime dėl dotacijos turi būti nurodoma intelektinės nuosavybės teisėms taikoma tvarka.

20 straipsnis

Dotacijos ikiprekybiniams viešiesiems pirkimams ir inovatyvių sprendimų pirkimai

1.  Veiksmai gali apimti ikiprekybinius viešuosius pirkimus arba inovatyvių sprendimų viešuosius pirkimus, kuriuos vykdo gavėjai, kurie yra perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES, 2014/25/ES ir 2009/81/EB, arba tai gali būti veiksmų pagrindinis tikslas.

2.  Vykdant pirkimų procedūras:

a)  laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, vienodo požiūrio, patikimo finansų valdymo, proporcingumo principų ir konkurencijos taisyklių;

b)  ikiprekybinių viešųjų pirkimų atveju gali būti numatytos konkrečios sąlygos, kaip antai, perkama veikla vykdoma tik valstybių narių ir asocijuotųjų šalių teritorijoje;

c)  gali būti leidžiama pagal tą pačią procedūrą skirti kelias sutartis (pasirinkti kelis tiekėjus); taip pat

d)  numatoma sutartis skirti ekonomiškai naudingiausiam (-iems) pasiūlymui (-ams) kartu užtikrinant, kad nebūtų interesų konflikto.

3.  Rangovui, kuris sukuria ikiprekybinių viešųjų pirkimų rezultatus, priklauso bent jau su jais susijusios intelektinės nuosavybės teisės. Perkančiosioms organizacijoms priklauso bent jau teisės naudotis rezultatais savo reikmėms be autorinio atlyginimo ir teisė suteikti trečiosioms šalims neišimtines licencijas naudoti rezultatus perkančiajai organizacijai teisingomis ir pagrįstomis sąlygomis be teisės į sublicenciją arba reikalauti, kad dalyvaujantieji rangovai suteiktų trečiosioms šalims tokias licencijas. Jei rangovas per sutartyje nustatytą laikotarpį po ikiprekybinių viešųjų pirkimų nepanaudoja rezultatų komerciniais tikslais, perkančiosios organizacijos gali reikalauti, kad jis rezultatų nuosavybės teises perduotų perkančiosioms organizacijoms.

21 straipsnis

Derinimo operacijos

Derinimo operacijos, dėl kurių priimtas sprendimas pagal šią Programą, vykdomos laikantis [reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

IV SKYRIUS

Kitos finansinės nuostatos

22 straipsnis

Sudėtinis, papildomas ir mišrus finansavimas

1.  Veiksmui, kuriam skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, taip pat gali būti skirtas Programos įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kiekvienai Sąjungos programai, kurių įnašai skiriami, taikomos taisyklės taikomos jos atitinkamam veiksmui skirtam įnašui. Sudėtiniu finansavimu neviršijama visų veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų, o įvairių Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

2.  Veiksmai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, arba kurie atitinka šias sudėtines sąlygas:

a)  jie buvo įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;

b)  jie atitinka to kvietimo teikti pasiūlymus minimaliuosius kokybės reikalavimus;

c)  dėl biudžeto apribojimų jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus;

gali gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Reglamento (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamentas] [67] straipsnio 5 dalį ir Reglamento (ES) XX [Bendros žemės ūkio politikos finansavimas, valdymas ir stebėsena] [8] straipsnį, jei tokie veiksmai atitinka atitinkamos programos tikslus. Taikomos fondo, iš kurio teikiama parama, taisyklės.

24 straipsnis

Bendri pirkimai

1.  Be to, kas nustatyta Finansinio reglamento [165 straipsnio] nuostatomis, Komisija ir (arba) Agentūra gali vykdyti bendras pirkimų procedūras kartu su Europos kosmoso agentūra ar kitomis tarptautinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis įgyvendinant Programos komponentus.

2.  Finansinio reglamento [165 straipsnyje] nustatytos taikytinos pirkimų taisyklės taikomos analogiškai su sąlyga, kad bet kuriuo atveju taikomos Sąjungos institucijoms taikytinos procedūrinės nuostatos.

25 straipsnis

Esminių saugumo interesų apsauga

Kai tai būtina Sąjungos ir jos valstybių narių esminiams saugumo interesams apsaugoti, visų pirma atsižvelgiant į poreikį išsaugoti Sąjungos sistemų vientisumą ir atsparumą, taip pat pramoninės bazės, kuria jos grindžiamos, savarankiškumą, Komisija nustato pirkimams, dotacijoms ar apdovanojimams, kuriems taikoma ši antraštinė dalis, taikytinas būtinas tinkamumo sąlygas. Tuo tikslu ypač atsižvelgiama į tai, kad sąlygas atitinkančios įmonės turi būti įsisteigusios valstybėje narėje ir įsipareigojusios vykdyti visą susijusią veiklą Sąjungoje ▌. Šios sąlygos, kai taikytina, įtraukiamos į dokumentus, susijusius su pirkimais, dotacijomis ar apdovanojimais. Vykdant pirkimus sąlygos taikomos visu sudarytos sutarties galiojimo laikotarpiu.

26 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Fonde, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, ▌OLAF ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus vietoje ir inspektavimus, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ▌ atliekamų tyrimų.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PROGRAMOS VALDYMAS

27 straipsnis

Valdymo principai

Programos valdymas grindžiamas šiais principais:

a)  aiškus subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant kiekvieną Programos komponentą ir priemonę, užduočių ir atsakomybės paskirstymas, visų pirma tarp valstybių narių, Komisijos, Agentūros, Europos kosmoso agentūros ir Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacijos, remiantis atitinkama kiekvienos organizacijos kompetencija ir vengiant bet kokio užduočių ir atsakomybės dubliavimo;

aa)  valdymo struktūros tinkamumas atsižvelgiant į konkrečius kiekvieno Programos komponento ir, jei tinkama, kiekvienos Programos priemonės poreikius;

b)  griežta Programos kontrolė, įskaitant užtikrinimą, kad visi subjektai pagal jų atitinkamas funkcijas ir užduotis griežtai laikytųsi nuostatų dėl išlaidų, grafiko ir rezultatų pagal šį reglamentą;

c)  skaidrus ir ekonomiškai efektyvus valdymas;

cc)  paslaugų tęstinumas ir būtinos infrastruktūros tęstinumas, įskaitant apsaugą nuo atitinkamų grėsmių;

d)  sisteminis ir struktūruotas požiūris į Programos komponentų teikiamų duomenų, informacijos ir paslaugų naudotojų poreikius, taip pat į susijusius mokslinius ir technologinius pokyčius;

e)  nuolatinės pastangos kontroliuoti ir mažinti riziką.

28 straipsnis

Valstybių narių vaidmuo

1.  Valstybės narės gali dalyvauti Programoje. Programoje dalyvaujančios valstybės narės prisideda savo techniniais gebėjimais, praktine patirtimi ir pagalba, visų pirma saugos ir saugumo srityje, ir (arba), kai tinkama ir kai įmanoma, suteikia galimybę Sąjungai susipažinti su jų turimais ar jų teritorijoje esančiais duomenimis ir informacija ir naudotis jų turima ar jų teritorijoje esančia infrastruktūra ir paslaugomis, be kita ko, užtikrinant veiksmingą prieigą prie in situ duomenų ir naudojimąsi jais ir be kliūčių, taip pat bendradarbiaujant su Komisija, kad būtų pagerinta prieiga prie Programai reikiamų in situ duomenų, laikydamosi taikytinų reikalavimų dėl leidimų ir įsipareigojimų.

2.  Komisija, sudarydama susitarimus dėl įnašų, gali pavesti konkrečias užduotis valstybių narių organizacijoms, jei tokias organizacijas paskyrė susijusi valstybė narė. Komisija, laikydamasi 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, įgyvendinimo aktu priima sprendimus dėl įnašo, susijusius su susitarimais dėl įnašo.

2a.  Tam tikromis tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, jei tai 30 straipsnyje nurodytos užduotys, Agentūra, sudarydama susitarimus dėl įnašų, gali pavesti konkrečias užduotis valstybių narių organizacijoms, jei tokias organizacijas paskyrė susijusi valstybė narė.

2aa.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų sklandų Programos veikimą ▌, be kita ko, atitinkamu lygmeniu padėdamos apsaugoti šiai programai reikalingus dažnius.

2b.  Valstybės narės ir Komisija gali bendradarbiauti, kad būtų plačiau naudojami pagal programą teikiami duomenys, informacija ir paslaugos.

2c.  Kai tik įmanoma, valstybių narių įnašas į 107 straipsnyje nurodytą naudotojų forumą turi būti grindžiamas sistemingomis ir suderintomis konsultacijomis su galutinių naudotojų bendruomenėmis nacionaliniu lygmeniu, visų pirma kalbant apie GALILEO, EGNOS ir programą „Copernicus“.

3.  Valstybės narės ir Komisija, remdamosi esamais pajėgumais, bendradarbiauja siekdamos sukurti in situ komponentą ir antžemines kalibravimo paslaugas, reikalingas kosmoso sistemų įsisavinimui, ir sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškai išnaudoti in situ duomenų ir bazinių duomenų rinkinius.

4.  Saugumo srityje valstybės narės vykdo 34 straipsnio 4 dalyje nurodytas užduotis.

29 straipsnis

Komisijos vaidmuo

1.  Komisijai tenka visa atsakomybė už Programos įgyvendinimą, įskaitant įgyvendinimą saugumo srityje, nedarant poveikio valstybių narių prerogatyvoms nacionalinio saugumo srityje. Vadovaudamasi šiuo reglamentu ji pagal naudotojų poreikius nustato Programos prioritetus ir ilgalaikę raidą ir prižiūri jos įgyvendinimą, nedarydama poveikio kitoms Sąjungos politikos kryptims.

2.  Komisija valdo bet kokį kitam subjektui nepavestą Programos komponentą ar subkomponentą, visų pirma GOVSATCOM, šalia Žemės skriejančius objektus, kosmoso meteorologines paslaugas ir 54 straipsnio d punkte nurodytą veiklą.

3.  Komisija užtikrina aiškų užduočių paskirstymą įvairiems Programoje dalyvaujantiems subjektams, nustato jų atsakomybę ir koordinuoja tų subjektų veiklą. Komisija taip pat užtikrina, kad visi įgaliotieji subjektai, kurie dalyvauja įgyvendinant programą, saugotų Sąjungos interesus, garantuotų patikimą Sąjungos lėšų valdymą ir laikytųsi Finansinio reglamento ir šio reglamento.

3a.  Komisija su Agentūra ir, atsižvelgdama į 2004 m. bendrąjį susitarimą, su Europos kosmoso agentūra sudaro finansinės partnerystės pagrindų susitarimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento [130 straipsnyje] ir nurodyta 31a straipsnyje.

4.  Kai tai būtina sklandžiam Programos veikimui ir sklandžiam Programos komponentų teikiamų paslaugų teikimui, Komisija, priimdama deleguotuosius aktus ir pasikonsultavusi su naudotojais ir visomis kitomis atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant galutinės grandies sektorių, nustato aukštus reikalavimus, reikalingus tų komponentų ir jų teikiamų paslaugų įgyvendinimui ir raidai. Nustatydama aukštus reikalavimus, Komisija vengia sumažinti bendrą saugumo lygį ir laikosi atgalinio suderinamumo reikalavimo.

Tie deleguotieji aktai priimami pagal 21 straipsnį.

5.  Komisija ▌užtikrina, kad, nedarant poveikio Agentūros ar kitų įgaliotųjų subjektų užduotims, būtų skatinamas ir kiek įmanoma didinamas Programos komponentų teikiamų duomenų ir paslaugų įsisavinimas ir naudojimas viešajame ir privačiajame sektoriuose, be kita ko, remdama tinkamą tų paslaugų ir patogių naudoti sąsajų plėtojimą ir užtikrindama stabilią ilgalaikę aplinką. Ji kuria tinkamą įvairių Programos komponentų prietaikų sinergiją. Ji užtikrina Programos ir kitų Sąjungos veiksmų ir programų papildomumą, nuoseklumą, sinergiją ir ryšius.

6.  Kai tinkama, Komisija užtikrina pagal Programą vykdomos veiklos ir Sąjungos, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmenimis vykdomos kosmoso srities veiklos darną. Ji skatina valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir, kai tai naudinga Programai, palengvina jų technologinių pajėgumų bei pokyčių kosmoso srityje konvergenciją. Šiuo tikslu Komisija, kai tinkama, bendradarbiauja su Agentūra ir Europos kosmoso agentūra, neperžengdama jų kompetencijos srities.

7.  Komisija praneša 107 straipsnyje nurodytam komitetui apie viešųjų pirkimų konkursų vertinimo tarpinius bei galutinius rezultatus ir apie sutartis su privataus sektoriaus subjektais, įskaitant subrangos sutartis.

30 straipsnis

Agentūros vaidmuo

1.  Pačios Agentūros užduotys:

a)  per Saugumo akreditavimo valdybą užtikrinti visų Programos komponentų saugumo akreditavimą pagal V antraštinės dalies II skyrių;

b)  vykdyti kitas 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas užduotis;

c)  vykdyti ryšių palaikymo, ▌GALILEO ir EGNOS teikiamų paslaugų rinkos plėtros ir reklamos veiklą, visų pirma veiklą, susijusią su didesniu naudojimu rinkoje ir naudotojų poreikių koordinavimu;

ca)  vykdyti ryšių palaikymo, „Copernicus“ teikiamų duomenų, informacijos ir paslaugų reklamos ir rinkos plėtros veiklą, nedarant poveikio kitų įgaliotųjų subjektų ir Komisijos vykdomai veiklai;

d)  teikti Komisijai ▌ekspertines žinias, be kita ko, siekiant parengti tolesnės grandies su kosmosu susijusių mokslinių tyrimų prioritetus.

2.  Komisija Agentūrai paveda šias užduotis:

a)  valdyti EGNOS ir GALILEO naudojimą, vykdant visus 43 straipsnyje nurodytus veiksmus;

b)  krizių valdymo misijų ir operacijų atveju bendrai koordinuoti su naudotojais susijusius GOVSATCOM aspektus ▌glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kitais subjektais, atitinkamomis Sąjungos agentūromis ir EIVT;

c)  vykdyti veiklą, susijusią su Programos komponentais grindžiamų tolesnės grandies prietaikų ir paslaugų, įskaitant pagrindinius elementus ir integruotas prietaikas, paremtas GALILEO, EGNOS ir „Copernicus“ teikiamais duomenimis ir paslaugomis, vystymu, įskaitant atvejus, kai finansavimas tokiai veiklai buvo skirtas pagal programą „Europos horizontas“, nustatytą Reglamentu xx arba, kai būtina, siekiant 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų tikslų;

d)  imtis veiklos, susijusios su duomenų, informavimo ir paslaugų, kuriuos teikia ne GALILEO ir EGNOS, o kiti Programos komponentai, naudotojų gausinimu, nedarant poveikio programos „Copernicus“ veiklai ir kitiems subjektams pavestoms paslaugoms;

e)  vykdyti 6 straipsnyje nurodytus konkrečius veiksmus.

3.  Komisija, remdamasi 102 straipsnio 6 dalyje nurodytu vertinimu, gali Agentūrai pavesti kitas užduotis, jei jos nesidubliuoja su kitų įgaliotųjų subjektų pagal Programą vykdoma veikla ir jei jomis siekiama padidinti Programos veiklos įgyvendinimo veiksmingumą.

3a.  Kai Agentūrai pavedama vykdyti veiklą, užtikrinami atitinkami jų įgyvendinimui būtini finansiniai, žmogiškieji ir administraciniai ištekliai.

5.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies ir Komisijai atlikus Sąjungos interesų apsaugos vertinimą, Agentūra gali patikėti kitiems subjektams konkrečią veiklą savo atitinkamos kompetencijos srityse, sudarydama susitarimus dėl įnašų, pagal Komisijai taikomas netiesioginio valdymo sąlygas.

31 straipsnis

Europos kosmoso agentūros vaidmuo

1.  Užtikrinus, kad bus apsaugoti ES finansiniai interesai, Europos kosmoso agentūrai pavedamos šios užduotys:

a)  susijusios su programa „Copernicus“: kosmoso komponento koordinavimas ir „Copernicus“ kosmoso komponento ir jo raidos įgyvendinimas, „Copernicus“ kosmoso infrastruktūros projektavimas, vystymas ▌ir kūrimas, įskaitant tos infrastruktūros operacijas ir susijusius viešuosius pirkimus, išskyrus atvejus, kai tą atlieka kiti subjektai, ir, kai tinkama, galimybė susipažinti su trečiųjų šalių duomenimis;

b)  susijusios su GALILEO ir EGNOS: sistemų raida, antžeminio segmento dalių ir palydovų dalių projektavimas ir vystymas, įskaitant bandymus ir tvirtinimą;

c)  susijusios su visais Programos komponentais – pirmesnės grandies mokslinių tyrimų ir plėtros veikla jos kompetencijos srityse.

1a.  Remiantis Komisijos vertinimu ir atsižvelgiant į programos poreikius, Europos kosmoso agentūrai gali būti pavedamos kitos užduotys, jei jos nesidubliuoja su kitų įgaliotųjų subjektų pagal Programą vykdoma veikla ir jei jomis siekiama padidinti Programos veiklos įgyvendinimo veiksmingumą.

4.  Nedarant poveikio 31a straipsnyje nurodytam finansinės partnerystės pagrindų susitarimui, Komisija arba Agentūra gali reikalauti, kad Europos kosmoso agentūra suteiktų techninių ekspertinių žinių ir informacijos, reikalingų užduotims, kurios joms paskirtos šiuo reglamentu, atlikti, bendru sutarimu nustatytomis sąlygomis.

31a straipsnis

Finansinės partnerystės pagrindų susitarimas

1.  29 straipsnio 3a dalyje nurodytame finansinės partnerystės pagrindų susitarime:

a)  aiškiai apibrėžiamos Komisijos, Agentūros ir Europos kosmoso agentūros funkcijos, atsakomybės sritys ir pareigos, susijusios su visais Programos komponentais ir su reikiamais koordinavimo ir kontrolės mechanizmais;

b)  reikalaujama, kad Europos kosmoso agentūra taikytų Sąjungos saugumo taisykles, nustatytas saugumo susitarimuose, kuriuos Sąjunga, jos institucijos ir agentūros yra sudariusios su Europos kosmoso agentūra, visų pirma dėl įslaptintos informacijos tvarkymo.

c)  nustatomos Europos kosmoso agentūrai patikėtų lėšų valdymo sąlygos, visų pirma susijusios su viešaisiais pirkimais, įskaitant Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių taikymą, kai pirkimai vykdomi Sąjungos vardu ir jos naudai, arba įgaliotojo subjekto taisyklių taikymą pagal Finansinio reglamento 154 straipsnį, taip pat valdymo procedūros, pagal veiklos rodiklius vertinami tikėtini rezultatai, priemonės, taikytinos tais atvejais, kai išlaidų, vykdymo terminų ir rezultatų požiūriu susitarimai įgyvendinami nepakankamai ar nesąžiningai, taip pat ryšių palaikymo strategija ir taisyklės dėl viso materialiojo ir nematerialiojo turto nuosavybės; šios sąlygos atitinka šio reglamento III ir V antraštines dalis ir Finansinį reglamentą;

d)   reikalaujama, kad tais atvejais, kai Agentūra arba Europos kosmoso agentūra įsteigia Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo valdybą, skirtą viešųjų pirkimų veiksmams, vykdomiems pagal FFPA, Komisijos ekspertai ir, kai tinka, kitas įgaliotasis subjektas dalyvauja Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo valdybos posėdžiuose nario teisėmis. Toks dalyvavimas nedaro poveikio Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo valdybos techniniam nepriklausomumui;

e)   nustatomos stebėsenos ir kontrolės priemonės, kurios, be kita ko, visų pirma yra išlaidų planavimo sistema, sistemingas Komisijos arba, kai tinkama, Agentūros informavimas apie išlaidas ir vykdymo terminus, o numatyto biudžeto, veiklos rezultatų ir vykdymo terminų neatitikimo atveju – taisomieji veiksmai, kuriais užtikrinamas ▌užduočių įvykdymas neviršijant paskirto biudžeto ▌;

f)   nustatomi atlyginimo Europos kosmoso agentūrai už kiekvieną programos komponentą, kuris yra proporcingas sąlygoms, kuriomis įgyvendinami veiksmai, tinkamai atsižvelgiant į krizių ir nestabilumo situacijas, ir,