Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0209(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0397/2018

Pateikti tekstai :

A8-0397/2018

Debatai :

PV 10/12/2018 - 13
CRE 10/12/2018 - 13

Balsavimas :

PV 11/12/2018 - 5.5
CRE 11/12/2018 - 5.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 17/04/2019 - 8.13
CRE 17/04/2019 - 8.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0487
P8_TA(2019)0405

Priimti tekstai
PDF 332kWORD 118k
Trečiadienis, 2019 m. balandžio 17 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) ***I
P8_TA(2019)0405A8-0397/2018
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 (COM(2018)0385 – C8-0249/2018 – 2018/0209(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0385),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 192 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0249/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0397/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 226.
(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 156.
(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 11 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0487).


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013
P8_TC1-COD(2018)0209

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Sąjungos aplinkos, klimato ir susijusia ▌energetikos politika bei teisės aktais buvo labai pagerinta aplinkos būklė. Vis dėlto tebėra neišspręstų didelių aplinkos ir klimato uždavinių, ir, jeigu jie nebus išspręsti, tai turės didžiulių neigiamų padarinių Sąjungai ir jos piliečių gerovei;

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1293/2013(4) nustatyta 2014–2020 m. laikotarpio Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) yra paskutinė iš pastaruosius 25 metus vykdomų Sąjungos programų, kuriomis remiamas aplinkos ir klimato teisės aktų ir politikos prioritetų įgyvendinimas, programa. Ši programa buvo teigiamai įvertinta atlikus laikotarpio vidurio vertinimą(5) ir laikoma veiksminga, efektyvia ir aktualia. Todėl 2014–2020 m. programa LIFE turėtų būti tęsiama, atlikus tam tikrus pakeitimus, nustatytus laikotarpio vidurio vertinime ir vėlesniuose vertinimuose. Atitinkamai, Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) (toliau – programa LIFE) turėtų būti nustatyta ir laikotarpiui nuo 2021 m.;

(3)  kad būtų pasiekti Sąjungos tikslai ir siekiniai, nustatyti aplinkos, klimato ir susijusiais atitinkamais energijos srities teisės aktais, politika, planais ir tarptautiniais įsipareigojimais, programa LIFE turėtų būti padedama teisingai pereiti prie tvarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais pagrįstos, neutralaus poveikio klimatui ir atsparios ekonomikos, aplinkos, įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį, ir sveikatos kokybės ir sveikatos apsaugos, atstatymo bei gerinimo ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymo bei jos didinimo, be kita ko, remiant tinklo „Natura 2000“ įgyvendinimą ir jo valdymą, ir sprendžiant ekosistemų nykimo klausimą, ir imantis tiesioginių intervencinių priemonių arba remiant tų tikslų integravimą į kitų sričių politiką. LIFE programa turėtų būti remiamas bendrųjų veiksmų programų, priimtų vadovaujantis SESV 192 straipsnio 3 dalimi ir pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą(6), įgyvendinimas.

(4)  Sąjunga yra įsipareigojusi imtis visapusiškų veiksmų, kad būtų pasiekti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslai, – jais pabrėžiamas esminis gamtos išteklių valdymo, siekiant užtikrinti išteklių ilgalaikį buvimą, ekosisteminių paslaugų, jų ryšio su žmonių sveikata ir tvaraus bei socialiniu požiūriu integracinio ekonomikos augimo ryšys. Atsižvelgiant į tai, programoje LIFE turėtų atsispindėti solidarumo principai, ir ja turi būti iš esmės skatinama ir ekonominė plėtra, ir socialinė sanglauda;

(4a)  siekiant skatinti darnų vystymąsi, aplinkos ir klimato apsaugos reikalavimai turėtų būti įtraukti nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis. Todėl reikėtų skatinti sąveiką ir papildomumą su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, taip pat supaprastinti veiklos, kuria papildomi strateginiai integruotieji projektai ir strateginiai gamtos projektai ir remiamas pagal programą LIFE sukurtų sprendimų taikymas ir pakartojimas, finansavimą. Koordinavimas yra būtinas, siekiant išvengti dvigubo finansavimo. Komisija ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad apsaugotų projektų paramos gavėjus nuo administravimo dubliavimosi ir administracinės naštos, kylančios dėl ataskaitų teikimo pareigų pagal skirtingas finansines priemones;

(5)  Programa LIFE turėtų būti prisidedama prie darnaus vystymosi ir padedama siekti Sąjungos aplinkos, klimato ir atitinkamų ▌ energijos teisės aktų, strategijų, planų ir tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.(7), Biologinės įvairovės konvencijos(8), Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją(9) (toliau – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos) ir taip pat UNECE Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais („Orhuso konvencija“), UNECE Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos, JT Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, JT Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje ir JT Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų tikslų ir siekinių;

(6a)  Sąjunga teikia didelę reikšmę LIFE projektų rezultatų ilgalaikiam tvarumui, taigi ir gebėjimui juos užtikrinti ir išlaikyti po projekto įgyvendinimo, įskaitant projekto tęsimą, pakartojimą ir (arba) perdavimą.

(7)  siekdama laikytis pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos prisiimtų įsipareigojimų Sąjunga turi tapti tvaria, žiedine, energiją efektyviai vartojančia, atsinaujinančiąja energija grindžiama, neutralaus poveikio klimatui ir atsparia visuomene. Tam reikia imtis specialiai sektoriams, labiausiai prisidedantiems prie dabartinio išskiriamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygio ir taršos, skirtų veiksmų, kuriais būtų skatinamas energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinanti energija ir kuriais būtų padedama įgyvendinti 2030m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir valstybių narių integruotus nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus, taip pat įgyvendinti Sąjungos ilgalaikę klimato ir energetikos strategiją, galiosiančią iki amžiaus vidurio, vadovaujantis Paryžiaus susitarimo ilgalaikiais tikslais. Taip pat, siekiant mažinti pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, į programą LIFE turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis padedama įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos politiką;

(7a)  projektais pagal naują programos LIFE paprogramę „Perėjimas prie švarios energijos“ daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama gebėjimų stiprinimą ir žinių, įgūdžių, inovacinių metodų ir sprendimų sklaidai, kad būtų pasiekti Sąjungos teisės aktų ir politikos perėjimo prie atsinaujinančiosios energijos ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo srityse tikslai. Tai paprastai aukšto lygio ES pridėtinės vertės koordinavimo ir paramos veiksmai, kuriais siekiama panaikinti rinkos kliūtis, trukdančias socialiniam ir ekonominiam perėjimui prie tvarios energijos, paprastai įtraukiant mažas ir vidutinio dydžio suinteresuotąsias šalis, įvairius subjektus, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas ir ne pelno siekiančias organizacijas. Šie veiksmai teikia daug bendros naudos, kaip antai sprendžiant energijos nepritekliaus problemą, gerinant patalpų oro kokybę, mažinant vietos teršalų kiekį, visa tai pasiekiant patobulinus energijos vartojimo efektyvumą ir padidinus atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstymą, taip pat jais prisidedant prie teigiamo vietos ekonomikos poveikio ir didesnio socialiniu požiūriu integracinio augimo;

(8)  siekiant prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikia paspartinti energetikos sektoriaus pertvarką. Į naują programos LIFE paprogramę „Perėjimas prie švarios energijos“ turėtų būti integruoti gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais remiami energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančioji energija, iki 2020 m. finansuojami pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“(10), nes tų veiksmų tikslas yra ne finansuoti kompetencijos didinimą ir kurti inovacijas, bet palengvinti jau esamų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo sričių technologijų, kuriomis galima padėti švelninti klimato kaitą, naudojimą. Į programą LIFE turėtų būti įtraukti visi suinteresuotieji subjektai ir sektoriai, susiję su perėjimu prie švarios energijos. Šią gebėjimų stiprinimo veiklą įtraukus į programą LIFE, atsirastų paprogramių sinergijos potencialas ir apskritai padidėtų ES finansavimo nuoseklumas. Todėl turėtų būti renkami ir skleidžiami duomenys apie LIFE projektų, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir prieš jas buvusias programas, esamų mokslinių tyrimų ir inovacinių sprendimų naudojimą;

(9)  ▌Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos(11) dalinio pakeitimo poveikio vertinimuose nustatyta, kad Sąjungos energetikos tikslams iki 2030 m. pasiekti 2021–2030 m. kasmet reikės papildomai investuoti 177 mlrd. EUR. Didžiausi atotrūkiai yra susiję su investicijomis į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą (efektyvus energijos vartojimas ir nedidelio masto atsinaujinantieji energijos ištekliai), kai kapitalą reikia nukreipti labai įvairiose srityse įgyvendinamiems projektams. Vienas iš paprogramės „Perėjimas prie švarios energijos“, apimančios greitą atsinaujinančiosios energijos diegimą ir energijos vartojimo efektyvumą, tikslų yra stiprinti tokių projektų plėtojimo ir telkimo gebėjimus, ir tuo taip pat padėti panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas bei skatinti investicijas į atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, taip pat ir taikant fondo „InvestEU“ finansines priemones;

(9a)  programa LIFE yra vienintelė programa, skirta konkretiems aplinkos ir klimato srities veiksmams, ir todėl ji atlieka svarbų vaidmenį remiant Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimą šiose srityse;

(10)  sinergija su programa „Europos horizontas“ turėtų būti sudaromos palankios sąlygos, kad, vykstant programos „Europos horizontas“ strateginio mokslinių tyrimų ir inovacijų planavimo procesui būtų atpažintas ir nustatytas poreikis moksliniais tyrimais ir inovacijomis ES spręsti aplinkos, klimato ir energetikos uždavinius. Programa LIFE toliau turėtų teikti postūmį įgyvendinti ES aplinkos, klimato ir atitinkamą energijos politiką ir teisės aktus, be kita ko, perimant ir taikant programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus ir, kai jais galima padėti spręsti aplinkos, klimato arba ▌energetikos pertvarkos klausimus, padedant juos diegti platesniu mastu. Programos „Europos horizontas“ Europos inovacijų taryba gali remti naujų proveržio idėjų, galinčių atsirasti įgyvendinant programos LIFE projektus, tobulinimą ir komercializaciją. Panašiai, reikėtų atsižvelgti į sinergiją su apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos inovacijų fondu.

(11)  veiksmui, kuriam skirtas programos LIFE įnašas, taip pat gali būti skirtas bet kurios kitos Sąjungos programos įnašas, jeigu tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Veiksmai, kuriems skiriamas kaupiamasis finansavimas pagal įvairias Sąjungos programas, turėtų būti tikrinami atliekant tik vien auditą, apimantį visas susijusias programas ir jų atitinkamas taikymo taisykles;

(12)  ▌ naujausiame Komisijos komunikate dėl aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros(12) nurodyta, kad reikia didžiulės pažangos, siekiant paspartinti Sąjungos aplinkos acquis įgyvendinimą ir padidinti integravimą ir aplinkos klimato tikslų įtraukimą į kitų sričių politiką. Todėl programa LIFE turėtų paskatinti spręsti horizontaliuosius, sisteminius uždavinius, taip pat šalinti pagrindines įgyvendinimo trūkumų priežastis, kaip nustatyta aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje, ir reikiamą pažangą plėtojant, bandant ir pakartojant naujus metodus; remiant politikos plėtojimą, stebėseną ir peržiūrą; gerinant valdymą aplinkos apsaugos, klimato kaitos ir susijusio perėjimo prie švarios energijos srityse, be kita ko, didinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą visuose lygiuose, gebėjimų stiprinimą, komunikaciją ir informuotumą; telkiant investicijas iš įvairių Sąjungos investicinių programų arba kitų finansinių šaltinių, taip pat remiant veiksmus, kuriais siekiama įveikti įvairias pagrindinių planų, reikalaujamų aplinkos teisės aktais, veiksmingo įgyvendinimo kliūtis;

(13)  siekiant sustabdyti biologinės įvairovės, ekosistemų, įskaitant jūros ekosistemas, nykimą ir ją didinti, reikia remti atitinkamų Sąjungos teisės aktų ir politikos, įskaitant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m.(13), Tarybos direktyvą 92/43/EEB(14), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB(15) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014(16), plėtojimą, įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir vertinimą, visų pirma kaupiant žinių bazę, reikalingą politikai plėtoti ir įgyvendinti, taip pat kaupiant, bandant, demonstruojant ir taikant geriausią patirtį ir sprendimus, pvz., efektyvų valdymą, nedideliu mastu arba specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, įskaitant integruotą prioritetinių veiksmų programos, parengtos pagal Direktyvą 92/43/EEB, taikymą; vykdydamos Biologinės įvairovės konvencija nustatytas savo ataskaitų teikimo prievoles Sąjunga ir valstybės narės turėtų stebėti su biologine įvairove susijusias savo išlaidas. Taip pat reikėtų laikytis kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Su biologine įvairove susijusios išlaidos bus stebimos naudojant specialų rodiklių rinkinį(17).

(14)  iš pastarojo meto vertinimų, įskaitant ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą ir gamtos teisės aktų tinkamumo patikrą, matyti, kad viena pagrindinių Sąjungos gamtos teisės aktų ir biologinės įvairovės strategijos nepakankamo įgyvendinimo priežasčių yra nepakankamas finansavimas. Sąjungos pagrindinėmis finansavimo priemonėmis, įskaitant [Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą], galima papildomai labai padėti patenkinti šiuos poreikius. Programa LIFE tokio integravimo veiksmingumas gali būti toliau didinamas įgyvendinant strateginius gamtos projektus, skirtus skatinti Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės teisės aktų ir politikos įgyvendinimą, įskaitant pagal Direktyvą 92/43/EEB parengtose prioritetinių veiksmų programose nustatytus veiksmus. Strateginiais gamtos projektais veiksmų programos turėtų būti remiamos valstybėse narėse, kad atitinkami gamtos ir biologinės įvairovės tikslai būtų integruoti į kitų sričių politiką ir kitas finansavimo programas, taip užtikrinant, kad šių rūšių politikai įgyvendinti būtų sutelkta reikiamų lėšų. Valstybės narės savo bendros žemės ūkio politikos strateginiame plane galėtų nuspręsti tam tikrą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtų lėšų dalį skirti papildyti paramą veiksmams, kuriais papildomi šiame reglamente apibrėžti strateginiai gamtos projektai;

(15)  savanoriška biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų Europos užjūrio teritorijų (BEST) schema skatinama biologinės įvairovės, įskaitant jūrų biologinę įvairovę, išsaugojimas ir tausus ekosisteminių paslaugų, įskaitant ekosistemomis grindžiamą požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos poveikio ir klimato kaitos švelninimą, naudojimas Sąjungos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose. 2011 m. patvirtinus parengiamosios veiklos iniciatyvą BEST, o vėliau – programą BEST 2.0 ir projektą BEST RUP, BEST padėjo geriau suvokti atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų svarbą ir esminį vaidmenį siekiant biologinę įvairovę išsaugoti visame pasaulyje. Komisijos mano, kad finansinės paramos šiose teritorijose vykdomiems vietos lygmens veiksmams poreikiai yra 8 mln. eurų per metus. Savo 2017 ir 2018 m. ministrų deklaracijose užsienio šalys ir teritorijos pareiškė esančios dėkingos už šią mažų dotacijų, skirtų biologinei įvairovei, schemą. Todėl tinkama, kad pagal programą LIFE būtų finansuojamos mažos dotacijos, skirtos biologinei įvairovei, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir paspartinančiuosius veiksmus, tiek atokiausiuose regionuose, tiek užjūrio šalyse bei teritorijose;

(16)  kad būtų galima skatinti žiedinę ekonomiką ir efektyvų išteklių naudojimą turi keistis ▌būdai, kaip mes projektuojame, gaminame, vartojame, taisome, pakartotinai naudojame, perdirbame ir šaliname medžiagas ir produktus, įskaitant plastiką, aprėpiant visą produktų gyvavimo ciklą. Programa LIFE turėtų būti padedama pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio – turėtų būti teikiama finansinė parama, skirta įvairiems subjektams (įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir vartotojams), visų pirma taikant, plėtojant ir kartojant geriausias technologijas, praktiką ir sprendimus, specialiai pritaikant juos vietos, regioninėms arba nacionalinėms aplinkybėms, taip pat ir laikantis integruoto požiūrio į atliekų hierarchijos taikymą ir atliekų tvarkymo ir prevencijos planų įgyvendinimą. Padedant įgyvendinti 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“, gali būti imamasi veiksmų į jūrą išmestų šiukšlių problemai spręsti;

(16a)  aukštas aplinkos apsaugos lygis yra labai svarbus Sąjungos piliečių sveikatai ir gerovei. Programa turėtų būti remiamas Sąjungos tikslas gaminti ir naudoti chemines medžiagas taip, kad būtų kuo labiau sumažintas didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai bei aplinkai, siekiant ES įgyvendinti netoksiškos aplinkos strategijos tikslą. Programa taip pat turėtų būti remiama veikla, kuria siekiama supaprastinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB(18) įgyvendinimą ir užtikrinti tokį triukšmo lygį, kad nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir ja rizikuojama;

(17)  Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas yra pasiekti tokį oro kokybės lygį, kuriam esant nebūtų daromas neigiamas poveikis ir nekiltų rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, kartu stiprinant oro kokybės gerinimo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo sąveiką. Visuomenė labai gerai žino apie didžiulę oro taršą, ir piliečiai tikisi valdžios institucijų veiksmų, ypač tose srityse, kuriose gyventojai ir ekosistemos susiduria su dideliu oro teršalų kiekiu. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284(19) pabrėžiama Sąjungos teikiamo finansavimo svarba siekiant švaraus oro tikslų. Todėl pagal programą LIFE turėtų būti remiami projektai, įskaitant strateginius integruotuosius projektus, teikiantys galimybių papildyti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kad jie būtų gerosios patirties pavyzdžiai ir oro kokybės planų bei teisės aktų įgyvendinimo skatinamoji priemonė vietos, regioniniu, kelių regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

(18)  Direktyva 2000/60/EB(20)nustatoma Sąjungos paviršinio vandens, pakrančių vandens, tarpinio vandens ir požeminio vandens apsaugos sistema. Tos direktyvos tikslai remiami pagal ▌vandens politikos tikslus reikia geriau įgyvendinti ir integruoti į kitas politikos sritis. Todėl pagal programą LIFE turėtų būti remiami projektai, kuriais padedama veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2000/60/EB ir kitus atitinkamus Sąjungos vandens srities teisės aktus, kuriais padedama pasiekti, kad Sąjungos vandens telkinių būklė būtų gera, – tam taikoma, plėtojama ir kartojama geriausioji patirtis, taip pat telkiami papildomi veiksmai pagal kitas Sąjungos programas arba finansinius šaltinius;

(19)  jūros aplinkos apsauga ir atkūrimas yra vienas bendrų Sąjungos aplinkos politikos tikslų. Pagal programą LIFE turėtų būti remiami šie veiksmai: biologinės įvairovės ir vandenų ekosistemų, visų pirma tinklo „Natura 2000“ jūrų teritorijų, valdymas, išsaugojimas, atkūrimas ir stebėsena, ir rūšių apsauga pagal prioritetinių veiksmų programas, parengtas pagal Direktyvą 92/43/EEB; geros aplinkos būklės siekimas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB(21); švarių ir sveikų jūrų skatinimas; Komisijos komunikato dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje strategijos įgyvendinimas, visų pirma siekiant spręsti išmestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių problemą; taip pat Sąjungos dalyvavimo tarptautiniu mastu valdant vandenynus skatinimas – tai labai svarbu siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų ir ateinančioms kartoms išsaugant sveikus vandenynus. Programos LIFE strateginiuose integruotuosiuose projektuose ir strateginiuose gamtos projektuose turėtų būti atitinkamų veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti jūrų aplinką;

(20)  siekiant geriau valdyti aplinkos, klimato kaitos ir atitinkamus perėjimo prie ▌ energijos klausimus, reikia įtraukti pilietinę visuomenę, o tam reikia geriau informuoti visuomenę, įskaitant komunikacijos strategiją, kuria atsižvelgiama į naujus žiniasklaidos ir socialinius tinklus, vartotojų dalyvavimą ir didinti visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nevyriausybines organizacijas, visuose lygiuose dalyvavimą vykstant konsultacijoms dėl atitinkamos politikos ir įgyvendinant tą politiką. Todėl reikėtų užtikrinti, kad pagal Programą būtų remiamos įvairios NVO ir ne pelno subjektų tinklai, kurie siekia visuotinės svarbos Sąjungos tikslo ir kurie pirmiausia aktyviai veikia aplinkos apsaugos arba klimato politikos srityje, konkurencingai ir skaidriai teikiant dotacijas veiklai siekiant padėti tokioms NVO, tinklams ir subjektams veiksmingai prisidėti prie Sąjungos politikos įgyvendinimo ir kurti bei stiprinti jų pajėgumus, kad jie taptų veiksmingesniais partneriais;

(21)  nors valdymo visais lygmenimis gerinimas turėtų būti kompleksinis visų programos LIFE paprogramių tikslas, pagal programą LIFE turėtų būti remiamas aplinkos ir klimato acquis, visų pirma horizontaliųjų aplinkos valdymo teisės aktų, įskaitant teisės aktus, kuriais įgyvendinama Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais(22), plėtojimas, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas ir laikymasis.

(22)  įgyvendinant programą LIFE turėtų būti rengiami ir remiami rinkos dalyviai, gebantys pereiti prie tvarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, atsinaujinančiosios energijos ištekliais paremtos, neutralaus poveikio klimatui ir atsparios ekonomikos, – tam reikėtų bandyti naujas verslo galimybes, atnaujinti profesinius įgūdžius, suteikti vartotojams galimybių gauti tvarius produktus ir paslaugas, įtraukti ir įgalinti įtaką darančius asmenis ir bandyti naujus metodus, kuriais būtų galima pritaikyti esamus procesus ir verslo aplinką. Siekiant remti platesnį tvarių sprendimų taikymą rinkoje, reikėtų skatinti plačiosios visuomenės pritarimą ir vartotojų įtraukimą;

(22a)  pagal Programą remiami parodomieji projektai, metodai ir geriausia praktika, kuriuos galima atkartoti ir įgyvendinti didesniu mastu. Novatoriški sprendimai padėtų gerinti aplinkosauginį veiksmingumą ir tvarumą, visų pirma plėtojant tvarią ūkininkavimo praktiką srityse, susijusiose su klimatu, vandeniu, dirvožemiu, biologine įvairove ir atliekomis. Todėl reikėtų pabrėžti sąveiką su kitomis programomis ir politika, pavyzdžiui, Europos inovacijų partneryste žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje ir ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistema;

(23)  Sąjungos lygmeniu didelės investicijos į aplinkos ir klimato veiksmus pirmiausia finansuojamos pagal pagrindines Sąjungos finansavimo programas (tai vadinama integravimu). Todėl būtina stiprinti integravimo pastangas, užtikrinti kitų Sąjungos finansavimo programų tvarumą, biologinę įvairovę ir atsparumo klimato kaitai didinimą, taip pat į visas ES priemones įtraukti tvarumo apsaugos garantijas. Kadangi strateginiams integruotiesiems projektams ir strateginiams gamtos projektams, rengtiniems pagal programą LIFE, tenka skatinamasis vaidmuo, jais turėtų būti papildomos finansavimo galimybės, kurių esama pagal tas finansavimo programas ir naudojant kitus finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, nacionalines lėšas, taip pat turėtų būti siekiama sinergijos;

(23a)  strateginių gamtos projektų ir strateginių integruotųjų projektų sėkmė priklauso nuo glaudaus nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei nevalstybinių subjektų, kuriems aktualūs Programos tikslai, bendradarbiavimo. Taigi turėtų būti vadovaujamasi sprendimų, susijusių su projektų rengimu, įgyvendinimu, vertinimu ir stebėjimu, skaidrumo ir atskleidimo principais, visų pirma integravimo atveju arba tuomet, kai naudojamasi įvairiais finansavimo šaltiniais;

(24)  atsižvelgiant į tai, kad svarbu koordinuotai ir plačiai spręsti klimato kaitos klausimus, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, programa LIFE bus padedama integruoti klimato politiką ir pasiekti tikslą, kad ne mažiau kaip 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, ir kad kuo greičiau, bet vėliausiai 2027 m. šios išlaidos sudarytų 30 procentų. Tikimasi, kad pagal programą LIFE 61 proc. viso programai LIFE skirto finansinio paketo bus skirta klimato tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti programą LIFE rengiant ir įgyvendinant, vėliau jie bus pakartotinai įvertinti vykstant vertinimo ir peržiūros procesams;

(25)  įgyvendinant programą LIFE deramą dėmesį reikėtų skirti atokiausių regionų strategijai(23), atsižvelgiant į SESV 349 straipsnį ir specifinius tų regionų poreikius bei pažeidžiamumą. Taip pat reikėtų atsižvelgti ne tik į aplinkos, klimato ir atitinkamą energetikos, bet į kitų sričių Sąjungos politiką;

(26)  remdama programos LIFE įgyvendinimą Komisija turėtų bendradarbiauti su programos LIFE nacionalinių informacijos centrų (NIC) tinklu, siekdama skatinti bendradarbiavimą, kad NIC paslaugos ES mastu būtų patobulintos ir teikiamos daug veiksmingiau, taip pat pagerinti bendrą pateikiamų pasiūlymų kokybę, rengti seminarus ir praktinius užsiėmimus, skelbti pagal programą LIFE finansuojamų projektų sąrašą arba imtis kitos veiklos, pavyzdžiui žiniasklaidos kampanijų, siekiant geriau informuoti apie projektų rezultatus ir palengvinti keitimąsi patirtimi, žiniomis bei geriausia praktika, taip pat skatinant projektų rezultatus atkartoti visoje Sąjungoje, kartu skatinant bendradarbiavimą ir ryšius. Tokia veikla visų pirma turėtų būti skiriama valstybėms narėms, kurios panaudoja mažai lėšų, ir turėtų būti palengvintas projektų paramos gavėjų, pareiškėjų arba suinteresuotųjų subjektų, susijusių su užbaigtais arba tebevykdomais tos pačios srities projektais, ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas. Labai svarbu, kad palaikant tokius ryšius ir bendradarbiaujant dalyvautų regionų ir vietos valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai;

(26a)  kokybė – svarbiausias kriterijus, kuriuo programos LIFE kontekste būtų vadovaujamasi projekto vertinimo ir skyrimo proceso metu; Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti programos LIFE tikslus visoje Sąjungoje ir skatinti teikti kokybiškus projektų pasiūlymus, turėtų būti skiriamas finansavimas techninės pagalbos projektams, kuriais būtų skatinama veiksmingai dalyvauti programoje LIFE. Komisija turėtų siekti veiksmingos, kokybe grindžiamos geografinės aprėpties visoje Sąjungoje, be kita ko, padėdama valstybėms narėms gerinti projektų kokybę, stiprinant gebėjimus. Žemas veiksmingo dalyvavimo ir finansuoti tinkamos veiklos lygio apibrėžimas ir skyrimo kriterijai pagal programą LIFE bus nustatyti daugiametėje darbo programoje, vadovaujantis pareiškėjų iš atitinkamų valstybių narių dalyvavimo ir sėkmingų rezultatų lygiais, be kita ko, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir tankį, bendrą tinklo „Natura 2000“ teritorijų kiekvienoje valstybėje narėje plotą, išreikštą visų tinklo „Natura 2000“ teritorijų santykine dalimi ir valstybės narės teritorijos bei joje esančių tinklo „Natura 2000“ teritorijų santykiu. Tinkami finansuoti veiksmai turėtų būti tokio pobūdžio, kad jais būtų siekiama pagerinti projektų paraiškų kokybę;

(27)  siekiant palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą ir atlikti unikalų vaidmenį užtikrinant Sąjungos aplinkos teisės aktų įgyvendinimą, buvo sukurtas Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklas (IMPEL), Europos prokurorų tinklas aplinkos klausimais (ENPE) ir Europos Sąjungos teisėjų forumas aplinkos klausimais (EUFJE(24)). Tuo svariai prisidedama užtikrinant Sąjungos aplinkos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo nuoseklumą visoje Sąjungoje, išvengiant konkurencijos iškraipymo, padedama gerinti aplinkosauginio tikrinimo ir įstatymų vykdymo užtikrinimo mechanizmų kokybę tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu taikant tinklų sistemą, ir suteikiama galimybė keistis informacija ir patirtimi įvairiais administraciniais lygmenimis, be kita ko, rengiant mokymus ir išsamias diskusijas aplinkos klausimais ir vykdymo užtikrinimo aspektais, įskaitant stebėsenos ir leidimų suteikimo procesus. Atsižvelgiant į jų indėlį siekiant programos LIFE tikslų, tinkama leisti dotacijas IMPEL, ENPE ir EUFJE skirti neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kad būtų galima ir toliau remti šių asociacijų veiklą. Be to, kitais atvejais kvietimo gali nereikėti, atsižvelgiant į bendruosius Finansinio reglamento reikalavimus, pvz., valstybių narių paskirtoms įstaigoms, veikiančioms valstybėms narėms prisiimant atsakomybę, kai Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte tos valstybės narės nurodomos kaip dotacijos gavėjos;

(28)  tinkama nustatyti programos LIFE finansinį paketą, kuriame būtų nustatyta vykstant metinei biudžeto sudarymo procedūrai Europos Parlamentui ir Tarybai svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(25)17 punkte;

(28a)  turėtų būti nustatytas tokio dydžio maksimalus bendras finansavimas, koks būtinas veiksmingam pagal programą teikiamos paramos lygiui išlaikyti. Siekiant atsižvelgti į būtiną poreikį prisitaikyti, kad būtų galima reaguoti į esamą veiksmų ir subjektų spektrą, konkrečios bendro finansavimo normos padės užtikrinti tikrumą, išlaikant tam tikrą lankstumą, kuris suteikiamas pagal konkrečius poreikius ar reikalavimus. Konkrečioms bendro finansavimo normoms visada turėtų būti taikomos nustatytos didžiausios bendro finansavimo normos;

29)  šiam reglamentui taikomos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, viešuoju pirkimu, apdovanojimais, netiesioginiu įgyvendinimu procedūra, taip pat nustatoma, kad turi būti vykdoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį patvirtintos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(30)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046(26) (Finansinis reglamentas), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 883/2013(27), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(28), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(29) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(30), Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra (EPPO) gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą(31). Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūra prokuratūrai (tų valstybių narių, kurios tvirčiau bendradarbiauja pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, atveju) ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(31)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir interesų konflikto riziką. Kai skiriamos dotacijos, turėtų būti numatoma galimybė taikyti vienkartines išmokas, nustatyto dydžio išmokas ir standartinius vieneto įkainius. Komisija turėtų užtikrinti aiškų įgyvendinimą ir skatinti tikrą supaprastinimą projektų rengėjams;

(32)  kai tikslinga, programos LIFE politikos tikslų turėtų būti siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis, numatytomis ▌ fonde „InvestEU“, įskaitant iš programos LIFE paskirtą sumą, nurodytą programos LIFE daugiametėse darbo programose;

(33)  pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES(32)94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos LIFE taisykles bei tikslus ir galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Šių subjektų dalyvavimas įgyvendinant programą LIFE pirmiausia turėtų būti susietas su projektais, įgyvendinamais pagal paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“;

(34)  Programa turėtų būti atvira trečiosioms valstybėms, laikantis Sąjungos ir tų valstybių susitarimų, nustatant konkrečias jų dalyvavimo sąlygas.

(35)  trečiosios valstybės, esančios Europos ekonominės erdvės narėmis, gali dalyvauti įgyvendinant Sąjungos programas, vykstant bendradarbiavimui pagal EEE susitarimą – jame nustatyta, kad programos gali būti įgyvendinamos priimant sprendimą pagal tą susitarimą. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti pagal kitas teisines priemones. Šiame reglamente turėtų būti konkrečiai nustatyta, kad turi būti suteikiamos būtinos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų išsamiai vykdyti savo atitinkamas pareigas;

(36)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalis būtina programą LIFE vertinti remiantis informacija, surinkta pagal specialius stebėsenos rezultatus, tačiau vengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybių narių atžvilgiu. Į šiuos reikalavimus prireikus gali būti įtraukti išmatuojamieji rodikliai, kuriuos taikant būtų vertinamas programos LIFE poveikis vietoje; Visas programos LIFE poveikis susikaupia dėl netiesioginio, ilgalaikio ir sunkiai išmatuojamo indėlio siekiant įvairiausių Sąjungos aplinkos ir klimato politikos tikslų. Programai LIFE stebėti, šiame reglamente nustatyti tiesioginiai gavinių rodikliai ir stebėjimo reikalavimai turėtų būti papildyti specialių projekto lygmens rodiklių rinkiniu – šie rodikliai turės būti apibūdinti daugiametėse darbo programose arba kvietimuose teikti pasiūlymus ir būti susiję su, inter alia, „Natura 2000“ ir išmetamu tam tikrų į atmosferą išmetamų teršalų kiekiu;

(36a)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su daugiamečių darbo programų patvirtinimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011(33). Jei programos LIFE komitetas nepateikia nuomonės dėl įgyvendinimo akto projekto, pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą Komisija turėtų nepriimti įgyvendinimo akto projekto;

(37)  siekiant užtikrinti, kad parama pagal Programą ir Programos įgyvendinimas atitiktų Sąjungos politiką ir prioritetus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies pakeisti rodikliai ar rodiklių atžvilgiu papildytas šis reglamentas, ir nustatyta stebėsenos ir vertinimo sistema. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(38)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padėti užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir plačių užmojų klimato srities veiksmus su tinkamu valdymu ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančiu požiūriu, darnų vystymąsi ir pasiekti Sąjungos aplinkos, biologinės įvairovės, klimato, žiedinės ekonomikos ir atitinkamų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo teisės aktų, strategijų bei planų tikslus ir siekinius arba įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(39)  todėl Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) (toliau – programa LIFE).

Jame nustatomi programos LIFE tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  strateginiai gamtos projektai – projektai, kuriuos vykdant remiamas Sąjungos gamtos ir biologinės įvairovės tikslų siekimas, valstybėse narėse įgyvendinant nuoseklias veiksmų programas, kuriomis šie tikslai ir prioritetai integruojami į kitų sričių politiką ir finansines priemones, be kita ko, koordinuotai įgyvendinant pagal Direktyvą 92/43/EEB nustatytas prioritetinių veiksmų programas;

2)  strateginiai integruotieji projektai – projektai, kuriuos vykdant regioniniu, kelių regionų, nacionaliniu arba tarptautiniu mastu įgyvendinamos valstybių narių institucijų parengtos aplinkos arba klimato strategijos ar veiksmų planai, kurių reikalaujama pagal konkrečius Sąjungos aplinkos, klimato arba atitinkamus ▌ energijos teisės aktus arba politikos priemones, kartu užtikrinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir skatinant koordinavimą su bent vienu kitu atitinkamu Sąjungos, nacionaliniu arba privačiu finansavimo šaltiniu ir to šaltinio sutelkimą;

3)  techninės pagalbos projektai – projektai, kuriuos įgyvendinant stiprinami gebėjimai vykdyti standartinius veiksmų projektus, rengti strateginius gamtos projektus ir strateginius integruotuosius projektus, pasirengti naudotis kitomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis arba kitomis priemonėmis, būtinomis rengiantis išplėtoti arba pakartoti kitų pagal programą LIFE, ankstesnes programas arba kitas Sąjungos programas finansuotų projektų rezultatus, siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų. Tokie projektai taip pat gali apimti gebėjimų stiprinimą, susijusį su valstybių narių institucijų veikla siekiant veiksmingai dalyvauti LIFE programoje;

4)  standartiniai veiksmų projektai – projektai (išskyrus strateginius integruotuosius projektus, strateginius gamtos projektus arba techninės pagalbos projektus), kuriais siekiama 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų konkrečių Programos tikslų;

5)  derinimo operacijos – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/... (toliau – Finansinis reglamentas) 2 straipsnio 6 dalį, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) ES biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

6)  teisės subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento 190 straipsnio 2 dalies c punktą.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.  Bendrasis programos LIFE tikslas  padėti pereiti prie tvarios, žiedinės, energiją efektyviai vartojančios, atsinaujinančios energijos šaltiniais pagrįstos, neutralaus poveikio klimatui ir atsparios ekonomikos, apsaugoti, atstatyti ir pagerinti aplinkos, įskaitant oro, vandens ir dirvožemio, kokybę ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ją atkurti ir spręsti ekosistemų nykimo klausimą ir šią įvairovę bei ekosistemas, be kita ko, remiant tinklo „Natura 2000“ įgyvendinimą ir valdymą, ir taip prisidedant prie darnaus vystymosi. Programa LIFE taip pat remiamas pagal SESV 192 straipsnio 3 dalį priimtų bendrųjų veiksmų programų įgyvendinimas.

2.  Programa LIFE siekiama šių konkrečių tikslų:

a)  plėtoti, demonstruoti ir skatinti naujoviškus būdus, metodus ir požiūrį Sąjungos aplinkos, įskaitant gamtos ir biologinės įvairovės, ir klimato politikos ir teisės aktų tikslams siekti, įskaitant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir padėti didinti žinių bazę ir taikyti ypač su gamta ir biologine įvairove susijusią geriausią patirtį, be kita ko, remiant tinklą „Natura 2000“;

b)  padėti plėtoti, įgyvendinti, stebėti ir vykdyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus bei politiką aplinkos, įskaitant gamtą ir biologinę įvairovę, srityje arba klimato politikos veiksmus ir perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos arba didesnį energijos vartojimo efektyvumą, be kita ko, visuose lygiuose gerinant valdymą didinant viešųjų ir privačiųjų subjektų gebėjimus ir įtraukiant pilietinę visuomenę;

c)  skatinti sėkmingų techninių ir su politika susijusių sprendimų, kaip įgyvendinti atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir politiką aplinkos, įskaitant gamtą ir biologinę įvairovę, srityje arba klimato politikos veiksmus ir perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos arba didesnį energijos vartojimo efektyvumą, didelio masto taikymą, atkartojant rezultatus, susijusius tikslus integruojant į kitų sričių politiką ir viešojo bei privačiojo sektorių praktiką, telkiant investicijas ir gerinat galimybes gauti finansavimą.

4 straipsnis

▌Struktūra

Nustatoma tokia programos LIFE struktūra:

1)  aplinkos srities paprogramės:

a)  „Gamta ir biologinė įvairovė“,

b)  „Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“

2)  klimato srities paprogramės:

a)  „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“,

b)  „Perėjimas prie švarios energijos“.

5 straipsnis

Biudžetas

1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 6 442 000 000 EUR 2018 m. kainomis (7 272 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).

2.  1 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:

a)  4 715 000 000 EUR 2018 m. kainomis (5 322 000 000 EUR dabartinėmis kainomis, ši suma sudaro 73,2 proc. viso Programos finansinio paketo) aplinkos sričiai; iš šios sumos

1)  2 829 000 000 EUR 2018 m. kainomis ( 3 261 420 000 EUR dabartinėmis kainomis, ši suma sudaro 44,9 proc. viso Programos finansinio paketo) skiriama paprogramei „Gamta ir biologinė įvairovė“,

2)  1 886 000 000 EUR 2018 m. kainomis (2 060 580 000 EUR dabartinėmis kainomis, ši suma sudaro 28,3 proc. viso Programos finansinio paketo) – paprogramei „Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“;

b)  1 950 000 000 klimato sričiai; iš šios sumos

1)  950 000 000 EUR skiriama paprogramei „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“,

2)  1 000 000 000 EUR – paprogramei „Perėjimas prie švarios energijos“.

3.  1 ir 2 dalyse nurodytos sumos nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES)(34) ... [naujasis daugiametės finansinės programos reglamentas] ir Finansiniame reglamente nustatytoms lankstumo nuostatoms.

3a.  Nepaisant 2 dalies, bent 60 proc. biudžeto išteklių, skirtų projektams, kurie remiami teikiant dotacijas veiksmams pagal 2 dalies a punkte nurodytą sritį „Aplinka“, skiriama dotacijoms, teikiamoms projektams, kuriais remiama 2 dalies a punkto i papunktyje nurodyta paprogramė „Gamta ir biologinė įvairovė“.

4.  Pagal programą LIFE gali būti finansuojama Komisijos vykdoma techninės ir administracinės pagalbos veikla, skirta programos LIFE įgyvendinimui, kaip antai parengiamoji, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas ir tinklo veiklą, kuriomis remiami programos LIFE nacionaliniai informacijos centrai, įskaitant mokymą, tarpusavio mokymosi veiklą ir dalijimosi patirtimi renginius.

5.  Pagal Programą gali būti finansuojama veikla, kurią Komisija įgyvendina remdama Sąjungos aplinkos, klimato arba atitinkamų energijos srities teisės aktų bei politikos rengimą, įgyvendinimą ir integravimą, siekiant, kad būtų įgyvendinti 3 straipsnyje nustatyti tikslai. Tokia veikla gali būti:

a)  informavimas ir ryšių palaikymas, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas. Ryšių palaikymo veiklai pagal šį reglamentą skiriami finansiniai ištekliai apima ir institucinį informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus, taip pat apie Sąjungos aplinkos, klimato arba susijusių energijos teisės aktų įgyvendinimo bei perkėlimo į nacionalinę teisę padėtį;

b)  tyrimai, apklausos, modeliavimas ir scenarijų kūrimas;

c)  pagal ▌ politikos, programų ir teisės aktų rengimas, įgyvendinimas, stebėsena, patikra ir vertinimas, taip pat pagal programą LIFE nefinansuojamų projektų vertinimas ir analizė, jei jais siekiama 3 straipsnyje nustatytų tikslų;

d)  praktiniai seminarai, konferencijos ir susitikimai;

e)  tinklų ir geriausios patirties platformų kūrimas;

f)  kita veikla, pavyzdžiui, apdovanojimai.

6 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1.  Visapusiškai laikydamosi visų Programos taisyklių ir nuostatų Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

a)  Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)  stojančiosios valstybės, valstybės kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų valstybių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos bei tų valstybių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

c)  valstybės, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų valstybių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos bei tų valstybių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

d)  kitos trečiosios valstybės konkrečiame susitarime, taikomame trečiosios valstybės dalyvavimui įgyvendinant bet kurią Sąjungos programą, nustatytomis sąlygomis, jeigu tuo susitarimu

–  užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

–  nustatomos dalyvavimo įgyvendinant programas sąlygos, įskaitant finansinių įnašų į įvairias individualias programas ir jų administracinių sąnaudų apskaičiavimą. Pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;;

–  trečiajai valstybei nesuteikiama teisė priimti sprendimus dėl programos;

–  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

2.  Kai trečioji valstybė įgyvendinant programą dalyvauja pagal sprendimą, priimtą tarptautiniu susitarimu arba pagal bet kurias kitas teisines priemones, trečioji valstybė suteikia būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų išsamiai vykdyti savo atitinkamas pareigas. Europos kovos su sukčiavimu tarnybai tokios suteikiamos teisės apima teisę vykdyti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimą vietoje, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

6a straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Įgyvendinant LIFE programą prireikus gali būti bendradarbiaujama su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir su jų institucijomis ir įstaigomis, jei to reikia 3 straipsnyje nustatytiems bendriesiems tikslams įgyvendinti.

7 straipsnis

Sinergija su kitomis Sąjungos programomis

Komisija užtikrina nuoseklų programos LIFE įgyvendinimą, be to, Komisija ir valstybės narės sukuria palankias sąlygas suderinamumui ir koordinavimui su Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu, Sanglaudos fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu, programa „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemone ir fondu „InvestEU“, siekiant sukurti sinergiją, visų pirma įgyvendinant strateginius gamtos projektus ir strateginius integruotuosius projektus, ir remti pagal programą LIFE sukurtų sprendimų taikymą ir pakartojimą. Komisija ir valstybės narės visais lygmenimis siekia papildomumo.

8 straipsnis

Sąjungos finansavimas ir jo formos

1.  Komisija programą LIFE įgyvendina taikydama tiesioginio valdymo principą pagal Finansinį reglamentą arba, kartu su Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikydama netiesioginio valdymo principą.

2.  Pagal programą LIFE gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

2a.  Ne mažiau kaip 85 proc. programai LIFE skirto biudžeto skiriama 10 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytoms dotacijoms, projektams, finansuojamiems kitų formų finansavimu, tiek, kiek nurodyta daugiametėje darbo programoje, arba, prireikus ir tiek, kiek nurodyta 17 straipsnyje nurodytose daugiametėse darbo programose, finansinėms priemonėms naudojant 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas derinimo operacijas. Komisija užtikrina, kad kitomis finansavimo formomis finansuojami projektai visiškai atitiktų šio reglamento 3 straipsnyje nustatytus tikslus. Didžiausia suma, skiriama dotacijoms, kaip nurodyta 10 straipsnio 3b dalyje, yra 15 mln. EUR.

2b.  Didžiausios 10 straipsnio 2 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytų reikalavimus atitinkančių veiksmų bendro finansavimo normos yra iki 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų ir iki 75 proc. tinkamų finansuoti išlaidų projektams, ypač kurie finansuojami pagal paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“ ir kurie susiję su prioritetinėmis buveinėmis ar rūšimis, siekiant įgyvendinti Direktyvą 92/43/EEB, arba su paukščių rūšimis, kurių finansavimą prioritetiniu pripažįsta pagal Direktyvos 2009/147/EB 16 straipsnį įsteigtas Prisitaikymo prie techninės ir mokslinės pažangos komitetas, kai tai būtina siekiant įgyvendinti išsaugojimo tikslą. Didžiausia 10 straipsnio 5 dalyje nurodytų veiksmų bendro finansavimo norma sudaro 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Nepažeidžiant atitinkamų ir nustatytų didžiausių bendro finansavimo normų, konkrečios normos yra tiksliau nustatytos 17 straipsnyje nurodytoje daugiametėje darbo programoje. Šios normos gali būti pritaikytos pagal kiekvienos paprogramės, kiekvienos projektų rūšies ar dotacijų rūšies reikalavimus.

10 straipsnio 3 dalies b punkte aprašytų projektų atveju didžiausia bendro finansavimo norma neviršija 95 proc. tinkamų finansuoti išlaidų projektams pirmosios daugiametės darbo programos laikotarpiu; antros daugiametės darbo programos atžvilgiu, ir jeigu pagal šią programą bus patvirtinta – 75 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

2c.  Kokybė – svarbiausias kriterijus, kuriuo programos LIFE kontekste būtų vadovaujamasi projekto vertinimo ir skyrimo proceso metu. Komisija siekia veiksmingos, kokybe grindžiamos geografinės aprėpties visoje Sąjungoje, be kita ko, padėdama valstybėms narėms gerinti projektų kokybę stiprindama gebėjimus.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

9 straipsnis

Dotacijos

Programos LIFE dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

10 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.  Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

2.  Dotacijomis gali būti finansuojami šių rūšių veiksmai:

a)  strateginiai gamtos projektai pagal 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą paprogramę;

b)  strateginiai integruotieji projektai pagal 4 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalies a bei b punktuose nurodytas paprogrames;

c)  techninės pagalbos projektai;

d)  standartiniai veiksmų projektai;

e)  kiti veiksmai, reikalingi siekiant įgyvendinti 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus bendruosius tikslus, įskaitant koordinavimo ir pagalbos veiksmus, kuriais siekiama remti gebėjimų stiprinimą, informacijos ir žinių sklaidą ir informuotumo didinimą, siekiant paremti perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo.

3.  Pagal paprogramę „Gamta ir biologinė įvairovė“ įgyvendinamuose projektuose, susijusiuose su tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymu, atkūrimu ir stebėsena pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, atsižvelgiama į prioritetus, nustatytus gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo srities nacionaliniuose ir regioniniuose planuose, strategijose ar politikoje, įskaitant prioritetinių veiksmų programose, nustatytose pagal Direktyvą 92/43/EEB.

3a.  Techninės pagalbos projektuose, skirtuose gebėjimų stiprinimui, susijusiuose su valstybių narių valdžios institucijų veikla, kuria siekiama pagerinti veiksmingą dalyvavimą LIFE programoje, parama teikiama toms valstybėms narėms, kurių veiksmingo dalyvavimo įgyvendinant LIFE programą lygis yra žemas, siekiant pagerinti nacionalinių kontaktinių centrų paslaugas visoje ES ir pagerinti bendrą pateiktų pasiūlymų kokybę.

4.  Dotacijomis gali būti finansuojama veikla, vykdoma ne valstybėje narėje ar ne užjūrio šalyje ar teritorijoje, priklausančioje nuo jos, jeigu projektu siekiama Sąjungos aplinkos ir klimato politikos tikslų ir ne Sąjungoje vykdoma veikla yra reikalinga valstybės narės teritorijose ar užjūrio šalyje ar teritorijoje vykdomų intervencijų veiksmingumui užtikrinti arba tarptautiniams susitarimams, kurių šalis yra Sąjunga, paremti.

5.  Veiklos dotacijomis remiamas ne pelno subjektų, dalyvaujančių rengiant, įgyvendinant Sąjungos teisės aktus bei politiką ir užtikrinant jų įgyvendinimą ir visų pirma veikiantys vykdant aplinkos arba klimato politikos veiksmus, įskaitant energetikos pertvarką, laikantis 3 straipsnyje nurodytų programos LIFE tikslų, veikimas.

11 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.  Be Finansinio reglamento [197] straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi 2–3 dalyse nustatyti tinkamumo kriterijai.

2.  Reikalavimus atitinka šie subjektai:

a)  teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių arba teritorijų:

1)  valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

2)  programos LIFE asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;

3)  kitos 17 straipsnyje nurodytoje daugiametėje darbo programoje išvardytos trečiosios valstybės, laikantis šio straipsnio 4–6 dalyse nustatytų sąlygų;

b)  bet kuris teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, arba bet kuri tarptautinė organizacija.

3.  Laikoma, kad fiziniai asmenys neatitinka reikalavimų.

4.  Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jeigu to reikia tam tikro veiksmo, kuriuo siekiama užtikrinti Sąjungos vykdomų intervencijų veiksmingumą, tikslams pasiekti.

5.  Reikalavimus atitinka teisės subjektai, dalyvaujantys kaip konsorciumai, kuriuos sudaro mažiausiai trys nepriklausomi subjektai, įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba su tomis valstybėmis susijusiose užjūrio šalyse ar teritorijose, arba Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, arba kitose trečiosiose valstybėse.

6.  Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai iš esmės turėtų prisiimti savo dalyvavimo sąnaudas.

6a.  Siekiant užtikrinti veiksmingą programos lėšų naudojimą ir veiksmingą teisės subjektų dalyvavimą, kaip numatyta 4 dalyje, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 21 straipsnį, siekiant papildyti šį straipsnį apibrėžiant, kokiomis sąlygomis jos laikomos pakankamai dalyvaujančios Sąjungos vykdomoje aplinkos ir klimato politikoje, kad jos galėtų būti laikomos atitinkančiomis programos reikalavimus.

12 straipsnis

Tiesioginis sutarties sudarymas

Nedarant poveikio Finansinio reglamento [188] straipsniui, dotacijos I priede nurodytiems subjektams dotacijos gali būti skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus.

13 straipsnis

Skyrimo kriterijų apibrėžimas

17 straipsnyje nurodytoje daugiametėje darbo programoje ir kvietimuose teikti pasiūlymus Komisija nustato skyrimo kriterijus, atsižvelgdama į šiuos principus:

a)  pagal programą LIFE finansuojami projektai yra svarbūs Sąjungai, nes turi labai padėti siekti 3 straipsnyje nurodytų bendrų ir konkrečių programos LIFE tikslų ir nekelti jiems pavojaus, ir, kai įmanoma, jais turi būti skatinamas žaliasis viešasis pirkimas;

aa)  vykdant projektus turi būti taikomas ekonominio efektyvumo principas ir jie turi būti techniškai bei finansiškai suderinti;

ab)  pirmenybė teikiama projektams, kurie gali daryti didžiausią galimą poveikį siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų;

b)  vertinant projektus, kuriais teikiama papildomos naudos ir skatinama 4 straipsnyje nustatytų paprogramių sinergija, jiems skiriamas papildomas balas;

c)  vertinant projektus papildomas balas skiriamas projektams, turintiems didžiausią atkartojimo ir panaudojimo viešajame arba privačiajame sektoriuje arba didžiausių investicijų ar finansinių išteklių sutelkimo potencialą (skatinamasis potencialas);

d)  turi būti užtikrintas standartinių veiksmų projektų rezultatų atkartojamumas;

e)  vertinant projektus, kurie grindžiami pagal programą LIFE, ankstesnes programas arba Sąjungos lėšomis finansuotų kitų projektų rezultatais arba kuriais tokie rezultatai išplėtojami, jiems skiriamas papildomas balas;

f)  tam tikrais atvejais ypatingas dėmesys turi būti skiriamas projektams geografinėse teritorijose, kuriose esama specifinių poreikių arba kurios yra pažeidžiamos, pavyzdžiui, teritorijose, kuriose kyla specifinių aplinkos uždavinių arba esama gamtinių kliūčių, tarpvalstybinėse teritorijose, didelės gamtinės vertės vietovėse arba atokiausiuose regionuose.

14 straipsnis

Tinkamos finansuoti sąnaudos, susijusios su žemės pirkimu

Be Finansinio reglamento [186] straipsnyje nustatytų kriterijų, sąnaudos, susijusios su žemės pirkimu, laikomos tinkamomis finansuoti Sąjungos lėšomis, jeigu tik įvykdomos šios sąlygos:

a)  tokiu pirkimu bus prisidėta prie tinklo „Natura 2000“, įsteigto pagal Direktyvos 92/43/EEB 3 straipsnį, vientisumo padidinimo, išsaugojimo ir atkūrimo, be kita ko, gerinant tinklo jungtis koridoriais, jungiamosiomis grandimis arba kitais žaliosios infrastruktūros elementais;

b)  žemės įsigijimas yra vienintelis arba ekonomiškai efektyviausias būdas pasiekti norimą išsaugojimo rezultatą;

c)  įsigyta žemė paskiriama ilgalaikiam naudojimui, atitinkančiam konkrečiuosius programos LIFE tikslus;

d)  atitinkama valstybė narė perdavimo ar kitokiu būdu užtikrina ilgalaikį tokios žemės paskyrimą gamtos išsaugojimo reikmėms.

15 straipsnis

Kaupiamasis, papildomas ir mišrus finansavimas

1.  Veiksmui, kuriam skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, taip pat gali būti skirtas šios programos LIFE įnašas, jeigu tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos ir jei veiksmu siekiama 3 straipsnyje nustatytų aplinkos arba klimato tikslų ir juo nekenkiama nė vienam iš jų. Tokiems pagal kitas Sąjungos programas skirtiems įnašams taikomos tų programų taisyklės. Kaupiamasis finansavimas turi neviršyti bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai, remiantis dokumentu, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.

2.  Veiksmai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas arba kurie atitinka visas šias palyginamąsias sąlygas:

a)  jie buvo įvertinti pagal programą LIFE paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus;

b)  jie atitinka to kvietimo teikti pasiūlymus minimalius kokybės reikalavimus;

c)  pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus jie negali būti finansuojami dėl riboto biudžeto,

gali gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo+“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Reglamento (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamentas] 67 straipsnio 5 dalį ir Reglamento (ES) XX [dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos] 8 straipsnį, jei tokie veiksmai atitinka tokios programos tikslus ir tinkamumo kriterijus. Taikomos paramą teikiančio fondo taisyklės.

III SKYRIUS

DERINIMO OPERACIJOS

16 straipsnis

Derinimo operacijos

Derinimo operacijos pagal programą LIFE vykdomos laikantis „InvestEU“ reglamento ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies deramai atsižvelgiant į tvarumo ir skaidrumo reikalavimus.

IV SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, ATASKAITŲ TEIKIMAS IR VERTINIMAS

17 straipsnis

Daugiametė darbo programa

1.  Komisija įgyvendinimo aktais priima programos LIFE daugiametes darbo programas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 20a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytus tikslus, kiekvienoje daugiametėje darbo programoje nurodoma ši informacija:

a)  lėšų paskirstymas kiekvienoje paprogramėje tos paprogramės poreikiams ir lėšų paskirstymas pagal skirtingas finansavimo rūšis, taip pat didžiausia bendra dotacijoms, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, skirtų lėšų suma;

aa)  didžiausia bendra finansinėms priemonėms naudojant derinimo operacijas pagal programą LIFE skirta suma, jei taikytina;

ab)  didžiausia bendra dotacijų, skiriamų I priede išvardytoms įstaigoms pagal 12 straipsnį, suma;

b)  projektų temos arba specifiniai poreikiai, kuriems iš anksto paskirtas finansavimas, finansuojant 10 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nurodytus projektus;

c)  strategijos ir planai, kurie įgyvendinami strateginiais integruotaisiais projektais, kuriems finansavimo gali būti prašoma teikiant 10 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytus projektus;

d)  maksimalus reikalavimus atitinkantis projekto įgyvendinimo laikotarpis;

da)  orientaciniai kvietimų teikti pasiūlymus tvarkaraščiai daugiametės darbo programos laikotarpiu;

db)  projektų pateikimo ir atrankos procedūros techninė metodika ir skyrimo kriterijai pagal 13 straipsnyje nurodytus elementus;

dc)  nustatytos bendro finansavimo normos, kaip nurodyta 8 straipsnio 2b dalyje;

dd)  didžiausia 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimus atitinkančių veiksmų bendro finansavimo norma;

de)  prireikus išsamios taisyklės, reglamentuojančios kaupiamojo, papildomo ir mišraus finansavimo taikymą;

df)  nustatytas veiksmingo dalyvavimo žemas lygis ir reikalavimus atitinkanti veikla bei techninės pagalbos projektų, kuriais siekiama stiprinti gebėjimu, skyrimo kriterijai, susiję su valstybių narių institucijų veikla siekiant veiksmingai dalyvauti LIFE programoje.

2a.  Pirmosios daugiametės darbo programos trukmė – ketveri metai; antrosios daugiametės darbo programos trukmė – treji metai.

2b.  Komisija, atsižvelgdama į daugiametes darbo programas, skelbia kvietimus teikti paraiškas programos galiojimo laikotarpiu. Komisija užtikrina, kad nepanaudotos lėšos, skirtos konkrečiam kvietimui teikti paraiškas, būtų perskirstytos tos pačios srities skirtingiems veiksmų tipams, nurodytiems 10 straipsnio 2 dalyje.

2c.  Komisija užtikrina, kad kuriant daugiametes darbo programas būtų konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais.

18 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Komisija pateikia programos LIFE įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, ataskaitą, grindžiamą II priede pateiktais rodikliais.

2.  Siekiant užtikrinti veiksmingą programos LIFE pažangos siekiant jos tikslų vertinimą, Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl II priedo pakeitimo, kad reikiamais atvejais būtų peržiūrėti arba papildyti rodikliai, įskaitant siekiant jų suderinimo su rodikliais, nustatytais kitoms Sąjungos programoms, ir šis reglamentas būtų papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos nustatymo.

2a.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 21 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais, remiantis II priedu, nustatomi konkretūs kiekvienos paprogramės ir projektų rūšies rodikliai.

3.  Komisija užtikrina, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl, laikantis tinkamų metodikų, Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai, kad visų atitinkamų konkrečių aplinkos ir klimato politikos tikslų atžvilgiu, įskaitant su „Natura 2000“ ir tam tikrų į atmosferą išmetamų teršalų, taip pat ir CO2, išmetamu kiekiu susijusius tikslus, būtų galima rinkti bendrus projekto lygmens produkto ir poveikio rodiklius.

4.  Komisija reguliariai stebi, kaip integruojami klimato ir biologinės įvairovės tikslai, įskaitant išlaidų sumą, ir teikia ataskaitas. Kiek šiuo reglamentu prisidedama prie to, kad 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, padedančioms siekti klimato politikos tikslų, turi būti stebima visoje Sąjungos klimato srities rodiklių sistemoje. Su biologine įvairove susijusios išlaidos stebimos naudojant specialų rodiklių rinkinį. Tie stebėjimo metodai taikomi siekiant kiekybiškai įvertinti įsipareigojimų asignavimus, kuriais tikimasi prisidėti atitinkamai prie klimato politikos ir biologinės įvairovės tikslų per visą 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos galiojimo laikotarpį, duomenis pateikiant tinkamu suskirstymo lygmeniu. Išlaidos kasmet parodomos biudžeto programos pranešime. Apie Programos indėlį siekiant Sąjungos klimato politikos ir biologinės įvairovės tikslų turėtų būti reguliariai pranešama vertinimuose ir metinėje ataskaitoje.

5.  Komisija vertina programos LIFE ir kitų ją papildančių Sąjungos programų ir jų paprogramių sąveiką.

19 straipsnis

Vertinimas

1.  Komisija atlieka vertinimus ▌laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus, deramai atsižvelgiant į nuoseklumą, sąveiką, Sąjungos pridėtinę vertę ir ilgalaikį tvarumą, naudojant Sąjungos klimato ir aplinkos prioritetines sritis.

2.  Komisija atlieka vidurio laikotarpio programos LIFE vertinimą, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip 42 mėnesiams nuo programos LIFE įgyvendinimo pradžios, taikant pagal II priedą nustatytus produktų ir rezultatų ir rodiklius.

Vertinimas apima bent:

a)  programos įgyvendinimo kokybinius ir kiekybinius aspektus;

b)  išteklių naudojimo veiksmingumą;

c)  visų priemonių tikslų įgyvendinimo laipsnį, nurodant, jei įmanoma, rezultatus ir poveikį;

d)  pasiektą ar tikėtiną projektų pažangą siekiant daryti sverto poveikį kitų Sąjungos lėšų atžvilgiu, pirmiausia atkreipiant dėmesį į didesnio suderinamumo su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis naudą;

e)  mastą, kuriuo pasiekta tikslų tarpusavio sąveika, ir jos papildomumą kitų atitinkamų Sąjungos programų atžvilgiu;

f)  programos LIFE Europos pridėtinę vertę ir ilgalaikį poveikį, siekiant priimti sprendimą dėl priemonių atnaujinimo, pakeitimo ar sustabdymo;

g)  suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo mastą;

h)  programos LIFE poveikio Direktyvoje 92/43/EEB ir Direktyvoje 2009/147/EB išvardytų buveinių ir rūšių išsaugojimo būklei kiekybinę ir kokybinę analizę;

i)  geografinės aprėpties Sąjungoje analizę, kaip nurodyta 8 straipsnio 2c dalyje, ir, jei tokia aprėptis neįgyvendinta, pagrindinių šio neįgyvendinimo priežasčių analizę.

3.  Baigiant įgyvendinti programą LIFE, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos LIFE vertinimą.

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija praneša Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ir ji vertinimų rezultatus paskelbia viešai.

V SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami projektus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Šiuo tikslu lėšų gavėjai turi naudoti programos LIFE logotipą, pavaizduotą IIa priede, arba, jei tai neįmanoma, paminėti programą LIFE vykdydami visą komunikacijos veiklą; logotipas turi būti pateiktas ant stendų strateginėse viešai matomose vietose. Visos ilgalaikės prekės, įsigytos įgyvendinant LIFE programą, žymimos LIFE programos logotipu, nebent Komisija nurodytų kitaip.

2.  Komisija vykdo su programa LIFE ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai LIFE skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

20a straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Programos LIFE komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.  Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

4.  Kasmet Komisija pateikia komitetui bendros pažangos įgyvendinant paprogrames ir konkrečių veiksmų, įskaitant derinimo operacijas, įgyvendintas naudojant iš programos LIFE skirtus biudžeto išteklius, ataskaitą.

21 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  18 straipsnio 2 ir 2a dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.  Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kada atšaukti 18 straipsnio 2 ir 2a dalyse nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 18 straipsnio 2 ir 2a dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

22 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

23 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 614/2007(35) ir Reglamentą (ES) Nr. 1293/2013, ir šie reglamentai toliau taikomi tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.  Programos LIFE finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal reglamentus (EB) Nr. 614/2007 ir (ES) Nr. 1293/2013, prie programos LIFE.

3.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. gruodžio 31 d. ir skirti 5 straipsnio 4 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki tos dienos nebaigtus vykdyti projektus.

4.  Grįžtamosios lėšos iš Reglamente (ES) Nr. 1293/2013 nustatytų finansinių priemonių gali būti investuojamos į finansines priemones, nustatytas pagal [fondą „InvestEU“].

5.  Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias pajamas, gautas susigrąžinus nepagrįstai išmokėtas sumas pagal Reglamentą (EB) Nr. 614/2007 arba Reglamentą (ES) Nr. 1293/2013, naudojamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(36) 21 straipsnį programai LIFE finansuoti.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Subjektai, kuriems dotacijos gali būti skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus

1.  Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklas (IMPEL);

2.  Europos prokurorų tinklas aplinkos klausimais (ENPE);

3.  Europos Sąjungos teisėjų forumas aplinkos klausimais (EUFJE).

II PRIEDAS

Rodikliai

1.  Produktų rodikliai

1.1.  Projektų, kuriais kuriami, demonstruojami ir skatinami naujoviški būdai bei metodai, skaičius.

1.2.  Projektų, kuriuos vykdant taikoma gamtos ir biologinės įvairovės srities geriausia patirtis, skaičius.

1.3.  Projektų, skirtų atitinkamiems Sąjungos teisės aktams ir politikai plėtoti, įgyvendinti, vykdyti jų stebėseną ar užtikrinti jų vykdymą, skaičius.

1.4.  Projektų, kuriais gerinamas valdymas didinant viešųjų ir privačiųjų subjektų gebėjimus ir įtraukiant pilietinę visuomenę, skaičius.

1.5.  Projektų, įskaitant strateginius integruotuosius ir strateginius gamtos projektus, kuriais įgyvendinami

–  pagrindiniai planai arba strategijos, skaičius;

–  veiksmų programos, kuriomis integruojamas gamtos ir biologinės įvairovės aspektas.

2.  Rezultatų rodikliai

2.1.  Grynieji pokyčiai aplinkos ir klimato srityse, nustatomi susumavus projekto lygmens rodiklius, kurie nurodomi kvietimuose teikti pasiūlymus pagal šias paprogrames:

–  „Gamta ir biologinė įvairovė“;

–  „Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė“, kuri apima bent šiuos elementus:

–  oro kokybė;

–  dirvožemis;

–  vanduo;

–  atliekos;

–  cheminės medžiagos;

–  triukšmas;

–  išteklių naudojimas ir efektyvumas;

–  „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“;

–  „Perėjimas prie švarios energijos“.

2.2.  Bendra investicijų, kurias paskatina padaryti įgyvendinami projektai arba gautas finansavimas, suma (mln. EUR).

2.3.  Organizacijų, dalyvaujančių įgyvendinant projektus arba gaunančių veiklos dotacijas, skaičius.

2.4.  Projektų, turinčių skatinamąjį poveikį, juntamą pasibaigus projektui, dalis.

IIa PRIEDAS

Programos logotipas

20190417-P8_TA(2019)0405_LT-p0000002.png

(1)OL C , , p. .
(2)OL C , , p. .
(3)2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pilka spalva paryškintas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.
(4)2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).
(5)Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita (SWD(2017)0355).
(6)2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).
(7)Darbotvarkė iki 2030 m., JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija, patvirtinta 2015 m. rugsėjo 25 d.
(8)93/626/EEB: 1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas dėl Biologinės įvairovės konvencijos sudarymo (OL L 309, 1993 12 13, p. 1).
(9)OL L 282, 2016 10 19, p. 4.
(10)Iniciatyva „Horizontas 2020“, III dalis, „Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija“ (2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965)).
(11)2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 328, 2018 12 21, p. 210).
(12)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“, (COM(2017)0063).
(13)COM(2011)0244.
(14)1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
(15)2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
(16)2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35).
(17)SEC(2017)0250.
(18)2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo – Komisijos deklaracija, pateikta Taikinimo komitete, dėl direktyvos dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).
(19)2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1)
(20)2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
(21)2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
(22)OL L 124, 2005 5 17, p. 4.
(23)Dok. 3715/17 - COM(2017)0623.
(24)Dok. 5485/18 - COM(2018)0010, p. 5.
(25)OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(26) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(27)2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(28)1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(29)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(30)[Visas pavadinimas + OL L informacija.]
(31)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(32)2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
(33)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13);
(34)[Įrašyti visą pavadinimą ir OL informaciją.]
(35)2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 614/2007 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE+) (OL L 149, 2007 6 9, p. 1).
(36)2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

Atnaujinta: 2020 m. liepos 29 d.Teisinė informacija - Privatumo politika