Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0228(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0409/2018

Pateikti tekstai :

A8-0409/2018

Debatai :

PV 11/12/2018 - 21
CRE 11/12/2018 - 21

Balsavimas :

PV 12/12/2018 - 19.2
CRE 12/12/2018 - 19.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 17/04/2019 - 16.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0517
P8_TA(2019)0420

Priimti tekstai
PDF 455kWORD 128k
Trečiadienis, 2019 m. balandžio 17 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos infrastruktūros tinklų priemonė ***I
P8_TA(2019)0420A8-0409/2018
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 (COM(2018)0438 – C8-0255/2018 – 2018/0228(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0438),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 172 bei 194 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0255/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Pirmininko 2019 m. sausio 25 d. laišką komitetų pirmininkams, kuriame išdėstytas Parlamento požiūris į daugiametės finansinės programos (DFP) sektorines programas po 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. balandžio 1 d. laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtinamas teisėkūros institucijų per derybas pasiektas bendras sutarimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto komiteto, Aplinkos, Visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0409/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 191.
(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 173.
(3) Ši pozicija pakeičia 2018 m. gruodžio 12 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0517).


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. balandžio 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../… dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014
P8_TC1-COD(2018)0228

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 ir 194 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  siekiant pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo ir siekiant skatinti darbo vietų kūrimą bei įgyvendinti ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus, Sąjungai reikia šiuolaikiškos, daugiarūšės ir gerai veikiančios infrastruktūros, kuri padėtų tarpusavyje sujungti ir integruoti Sąjungą ir visus jos regionus, įskaitant nutolusius, atokiausius, salų, periferinius ir retai apgyvendintus regionus, transporto, skaitmeninės ekonomikos ir energetikos sektoriuose. Tokios jungtys turėtų sudaryti geresnes sąlygas laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Transeuropiniais tinklais turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms jungtims, skatinama didesnė ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir prisidedama prie konkurencingesnės ir tvaresnės socialinės rinkos ekonomikos ir kovos su klimato kaita;

(2)  Europos infrastruktūros tinklų priemone (toliau – programa) siekiama paspartinti investicijas transeuropinių tinklų srityje ir pritraukti finansavimą tiek iš viešojo, tiek iš privačiojo sektorių, kartu padidinant teisinį tikrumą ir laikantis technologinio neutralumo principo. Programa turėtų sudaryti galimybes visapusiškai išnaudoti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją ir taip padidinti Sąjungos veiksmų efektyvumą ir suteikti galimybių optimizuoti įgyvendinimo išlaidas;

(3)  programa taip pat turėtų būti remiama ES kova su klimato kaita, aplinkos bei socialiniu požiūriu tvarūs projektai ir, jeigu taikytina, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai. Visų pirma reikėtų sustiprinti programos indėlį siekiant Paryžiaus klimato susitarimo uždavinių ir tikslų bei siūlomų 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų ir ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo;

(3a)  programa turėtų būti užtikrintas aukštas skaidrumo lygis ir viešos konsultacijos pagal taikytinus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

(4)  atsižvelgiant į klimato kaitos problemų sprendimo svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti(4). Įgyvendinant veiksmus pagal šią programą 60 proc. viso programos finansinio paketo turėtų būti skirta klimato tikslams, be kita ko, remiantis šiais Rio rodikliais: i) 100 proc. išlaidų yra susijusios su geležinkelių infrastruktūra, įkrovimo infrastruktūra, alternatyviaisiais ir tvariais degalais, švariu miesto transportu, elektros energijos perdavimu, elektros kaupimu, pažangiaisiais tinklais, CO2 transportu ir atsinaujinančiąją energija; ii) 40 proc. išlaidų yra susijusios su vidaus vandenų keliais, daugiarūšiu vežimu ir dujų infrastruktūra (jei pastaroji sudaro sąlygas padidinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamo vandenilio arba biometano naudojimą). Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant bei įgyvendinant programą ir iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamų vertinimų ir peržiūros procesų išvadas. Siekiant išvengti galimo ilgalaikio klimato kaitos poveikio infrastruktūros veikimui ir užtikrinti, kad su projektu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išlaidos būtų įtrauktos į projekto ekonominį vertinimą, pagal programą remiami projektai tam tikrais atvejais turėtų būti pritaikomi prie klimato kaitos pagal gaires, kurias Komisija turėtų parengti kartu su kitoms Sąjungos programoms rengiamomis gairėmis;

(5)  siekiant laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų, nurodytų Direktyvos 2016/2284/ES dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, 11 straipsnio c punkte, kai ataskaitos susijusios su Sąjungos lėšomis, kuriomis remiamos priemonės, kurių imtasi siekiant laikytis šios direktyvos tikslų, su išmetalų ar oro teršalų mažinimu pagal šią direktyvą susijusios išlaidos turėtų būti sekamos;

(6)  svarbus šios Programos tikslas yra padidinti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją ir papildomumą. Tuo tikslu programoje turėtų būti numatyta patvirtinti darbo programas, kuriomis būtų galima skirti dėmesio konkrečioms intervencijos sritims, pavyzdžiui, susijusioms su susietuoju ir automatizuotu judumu ar tvariais alternatyviaisiais degalais. Skaitmeninės komunikacijos užtikrinimas galėtų tapti neatskiriama bendro intereso energetikos ir transporto srities projekto dalimi. Be to, pagal programą kiekvienam sektoriui turėtų būti suteikta galimybė kai kuriuos su kitu sektoriumi susijusius sinerginius elementus laikyti atitinkančiais reikalavimus, jei toks požiūris padidina investicijų teikiamą socialinę ir ekonominę naudą. Sektorių sinergija turėtų būti skatinama pasirinktiems veiksmams taikomais skyrimo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į padidintą bendrą finansavimą;

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 išdėstytose transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairėse(5) (toliau – TEN-T gairės) nustatoma TEN-T infrastruktūra, nurodomi reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės. Tose gairėse visų pirma numatoma, kad pagrindinis tinklas turi būti užbaigtas iki 2030 m. sukuriant naują infrastruktūrą ir iš esmės modernizuojant ir rekonstruojant dabartinę infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas tinklo tęstinumas;

(7a)  pagal programą finansuojami veiksmai, kuriais padedama plėtoti bendros svarbos projektus transporto sektoriuje, turėtų būti grindžiami visų transporto rūšių papildomumu, kad būtų sukurti efektyvūs, tarpusavyje susieti ir daugiarūšiai tinklai, taip siekiant užtikrinti junglumą visoje Sąjungoje. Tai turėtų apimti kelius valstybėse narėse, kurioms vis dar reikia daug investicijų savo pagrindiniam kelių tinklui užbaigti;

(8)  siekiant įgyvendinti TEN-T gairėse nustatytus tikslus, pirmiausia būtina remti vykdomus TEN-T projektus, taip pat tarpvalstybines ir trūkstamas jungtis ir atitinkamais atvejais užtikrinti, kad remiami veiksmai veiklos rezultatų ir sąveikumo požiūriais atitiktų koridorių darbo planus, patvirtintus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsniu, ir bendrą tinklų plėtrą;

(8a)  norint iki 2030 m. visa apimtimi pagrindiniame tinkle įdiegti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1315/2013, visų pirma reikia intensyvinti paramą Europos lygmeniu ir numatyti privačių investuotojų dalyvavimą skatinančias priemones;

(8b)  sėkmingo TEN-T pagrindinio tinklo sukūrimo ir veiksmingo intermodalumo užtikrinimo svarbi išankstinė sąlyga taip pat yra oro uostų sujungimas su TEN-T tinklu. Todėl būtina teikti pirmenybę oro uostų sujungimui su pagrindiniu TEN-T tinklu ten, kur tokių jungčių nėra;

(8c)  tarpvalstybinių veiksmų įgyvendinimo atveju reikia didelio masto integracijos planuojant ir įgyvendinant veiksmus. Neteikiant pirmenybės jokiam iš toliau išvardytų pavyzdžių, ši integracija galėtų būti parodoma įsteigiant vieno projekto įmonę, bendrą valdymo struktūrą, bendrąją įmonę, dvišalę teisinę sistemą, priimant įgyvendinimo aktą pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį arba bet kuria kita bendradarbiavimo forma. Turėtų būti skatinama kurti integruotas valdymo struktūras, įskaitant bendrąsias įmones, be kita ko, numatant didesnį bendro finansavimo lygį;

(8d)  šiuo metu rengiamos supaprastinimo priemonės, skirtos TEN-T tinklo įgyvendinimui paspartinti, turėtų padėti veiksmingiau įgyvendinti bendro intereso projektus transporto srityje;

(9)  siekiant atsižvelgti į didėjančius transporto srautus ir tinklo raidą, reikėtų pritaikyti pagrindinio tinklo koridorių ir iš anksto nustatytų jų atkarpų išdėstymą. Toks pagrindinio tinklo koridorių pritaikymas neturėtų daryti įtakos pagrindinio tinklo užbaigimui iki 2030 m., turėtų padidinti koridorių aprėptį valstybių narių teritorijoje ir būti proporcingas, kad būtų užtikrintas koridorių plėtros ir koordinavimo nuoseklumas ir veiksmingumas. Todėl pagrindinio tinklo koridorių ilgis neturėtų didėti daugiau nei 15 proc. Vėliau pagrindinio tinklo koridoriaus išdėstymas turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į pagrindinio tinklo įgyvendinimo peržiūros, numatytos Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 54 straipsnyje, rezultatus. Atliekant peržiūrą reikėtų atsižvelgti į regionines tarpvalstybines TEN-T tinklo geležinkelio jungtis, kurių buvo atsisakyta arba kurios buvo išardytos, taip pat į visuotinio tinklo pokyčius ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos poveikį;

(10)  būtina skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, palankias pažangiam, sąveikiam, tvariam, daugiarūšiam, integraciniam, prieinamam, saugiam ir patikimam susisiekimui visų rūšių transporto priemonėmis visoje Sąjungoje. 2017 m. Komisija pristatė komunikatą „Europa kelyje“(6) – rinkinį plataus užmojo iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti eismo saugumą, skatinti pažangų įkrovimą kelyje, mažinti išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekį bei eismo spūstis, skatinti susietąjį ir autonominį susisiekimą, darbuotojams užtikrinti tinkamas sąlygas ir poilsio laiką. Šioms iniciatyvoms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama, kai tinka, skiriama per šią programą;

(11)  kalbant apie naująsias technologijas ir inovacijas, TEN-T gairėse reikalaujama, kad TEN-T sudarytų galimybę mažinti visų rūšių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatindamas efektyvų energijos vartojimą ir alternatyviųjų degalų naudojimą, kartu laikantis technologinio neutralumo principo. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES(7) nustatoma bendra visų rūšių transportui skirtų alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant kuo labiau sumažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir transporto poveikį aplinkai ir klimatui, be to, reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad viešoji įkrovimo prieiga arba viešai prieinamas degalų papildymo punktai būtų pradėti naudoti ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Kaip nurodoma 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos pasiūlymuose(8), būtina sukurti visapusišką rinkinį priemonių, kuriomis būtų skatinamas mažataršis judumas, prireikus jam numatant finansinę paramą, jeigu rinkos sąlygos pakankamų paskatų nesiūlo;

(12)  komunikate „Tvarus judumas Europai: saugu, susieta ir švaru“(9) Komisija pabrėžė, kad automatizuoti automobiliai ir pažangios ryšių sistemos padidins automobilių saugumą, sudarys sąlygas paprasčiau jais dalytis ir suteiks daugiau galimybių jais naudotis visiems gyventojams, įskaitant tuos, kurie dabar gali neturėti prieigos prie susisiekimo paslaugų, pavyzdžiui, pagyvenusiems ir riboto judumo žmonėms. Taigi Komisija taip pat pasiūlė parengti „ES strateginį veiksmų planą dėl kelių eismo saugumo“ ir peržiūrėti Direktyvą 2008/096/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo;

(13)  siekiant pagerinti transporto projektų užbaigimą mažiau išvystytose tinklo dalyse, Sanglaudos fondo lėšas reikėtų pervesti programai, kuri skirta finansuoti transporto projektams valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus. Pradiniame etape ▌vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką turėtų būti paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą. Pradinio etapo pabaigoje programai pervesti ištekliai, kurie nebuvo skirti transporto infrastruktūros projektams, turėtų būti konkurencingai paskirstyti projektams valstybėse narėse, kurios atitinka finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pirmumą teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Komisija turėtų remti valstybių narių, atitinkančių finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pastangas plėtoti tinkamą projektų sistemą, visų pirma stiprinant atitinkamų viešojo administravimo įstaigų institucinius pajėgumus;

(14)  paskelbus 2017 m. lapkričio 10 d. bendrą komunikatą(10), 2018 m. kovo 28 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai priimtame „Karinio mobilumo veiksmų plane“(11) buvo pabrėžta, kad transporto infrastruktūros politika suteikia akivaizdžią galimybę padidinti gynybos reikmių ir TEN-T sinergiją, siekiant bendro tikslo gerinti karinį mobilumą visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į geografinę pusiausvyrą ir galimą naudą civilinei saugai. Pagal veiksmų planą 2018 m. Taryba apsvarstė ir patvirtino karinius su transporto infrastruktūra susijusius reikalavimus(12), o 2019 m. Komisijos tarnybos nustatė dvejopam naudojimui tinkamas transeuropinio transporto tinklo dalis, įskaitant būtiną turimos infrastruktūros atnaujinimą. Sąjunga turėtų finansuoti dvejopos paskirties civilinio ir karinio transporto projektus pagal konkrečias programos darbo programas, kuriose būtų nurodyti taikytini reikalavimai, nustatyti pagal veiksmų planą arba bet kokį kitą orientacinį prioritetinių projektų sąrašą, kurį valstybės narės gali sudaryti vadovaudamosi Karinio mobilumo veiksmų planu;

(15)  TEN-T gairėse pripažįstama, kad visuotiniu tinklu užtikrinamas susisiekimas ir jungtys su visais Sąjungos regionais, įskaitant atokius, salų ir atokiausius regionus. Be to, komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“(13) Komisija išryškino specialias atokiausių regionų reikmes transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse ir būtinybę teikti pakankamą Sąjungos finansavimą joms patenkinti, be kita ko, pagal programą, taikant ne didesnes kaip 70 proc. bendro finansavimo normas;

(16)  atsižvelgiant į didelius investicijų poreikius siekiant užbaigti kurti TEN-T pagrindinį tinklą iki 2030 m. (numatoma 350 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu) ir TEN-T visuotinį tinklą iki 2050 m. ir būtinybę pritraukti investicijų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, skaitmeninimui ir miestams (numatoma 700 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu), tikslinga kuo veiksmingiau panaudoti įvairias Sąjungos finansavimo programas ir priemones ir taip kuo labiau padidinti Sąjungos remiamų investicijų pridėtinę vertę. Tai būtų pasiekta racionalizuojant investavimo procesą ir užtikrinant transporto projektų bazės matomumą ir derėjimą su atitinkamomis Sąjungos programomis, pirmiausia Europos infrastruktūros tinklų priemone, Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Sanglaudos fondu ir „InvestEU“. Visų pirma atitinkamais atvejais reikėtų atsižvelgti į reikiamas sąlygas, išdėstytas Reglamento (ES) XXX [Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės] IV priede;

(17)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/2013(14) nustatomi transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetai, kuriuos reikia įgyvendinti, kad būtų pasiekti Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslai, nustatomi bendro intereso projektai, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti tuos prioritetus, ir nustatomos su leidimų išdavimu, visuomenės dalyvavimu ir reguliavimu susijusios priemonės, kad būtų paspartintas ir (arba) palengvintas tų projektų įgyvendinimas, įskaitant bendruosius kriterijus, pagal kuriuos tokiems projektams būtų suteikta Sąjungos finansinė parama. Pagal tą reglamentą nustatant bendros svarbos projektus ir toliau bus laikomasi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, vertinant projektus pagal energijos paklausos scenarijus, kurie visiškai atitinka ES energetikos ir klimato tikslus;

(18)  direktyvoje [Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos naujoje redakcijoje] pabrėžiamas poreikis sukurti reglamentavimo sistemą, pagal kurią būtų geriau naudojamos Sąjungos lėšos, aiškiai nurodant reikiamus veiksmus, kuriais būtų remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas atsinaujinančiosios energijos klausimais;

(19)  nors, siekiant atsinaujinančiosios energijos plėtros, tinklų infrastruktūros sukūrimui ir toliau teikiama pirmenybė, tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos klausimais integravimas ir pažangios ir efektyvios energetikos sistemos kūrimas, įskaitant energijos kaupimo ir reguliavimo apkrova sprendimus, padedančius subalansuoti tinklą, atitinka požiūrį, patvirtintą iniciatyvoje „Švari energija visiems europiečiams“, pagal kurią numatyta kolektyvinė atsakomybė 2030 m. pasiekti plataus užmojo atsinaujinančiosios energijos tikslą, ir pakeistas politikos kontekstas, užtikrinant teisingą ir tinkamą socialinį perėjimą ir užsibrėžiant ryžtingus ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;

(20)  įgyvendinant Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, novatoriškos infrastruktūros technologijos, leidžiančios pereiti prie mažataršių energijos ir mobilumo sistemų bei padidinti energijos tiekimo saugumą siekiant didesnės Sąjungos energetinės nepriklausomybės, yra labai svarbios. Visų pirma 2017 m. lapkričio 23 d. komunikate „Komunikatas dėl Europos energetikos tinklų stiprinimo“(15) Komisija pabrėžė, kad elektros energijos vaidmuo, kai iki 2030 m. atsinaujinančioji energija sudarys pusę elektros gamybos, transporto, pramonės, šildymo ir vėsinimo sektorius, kuriuose iki šio dominuoja iškastinis kuras, vis labiau skatins mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl atitinkamai daugiau transeuropinės energetikos infrastruktūros politikos dėmesio turi būti skiriama elektros energijos jungtims, elektros energijos saugykloms, pažangiųjų tinklų projektams ir investicijoms į dujų infrastruktūrą. Norint lengviau įgyvendinti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus, užtikrinti vidaus rinkos integraciją ir tiekimo saugumą, atitinkamas dėmesys ir pirmenybė turėtų būti skiriami technologijoms ir projektams, kurie padeda pereiti prie mažataršės ekonomikos. Komisija sieks padidinti tarpvalstybinių pažangiųjų tinklų, novatoriškų saugyklų ir anglies dioksido transportavimo projektų, kurie bus remiami pagal programą, skaičių;

(20a)  tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais turi būti sudaromos sąlygos ekonomiškai efektyviai plėtoti Sąjungoje atsinaujinančiųjų išteklių energiją, pasiekti Sąjungos privalomą tikslą – kad 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų bent 32 proc., kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001/EB(16) 3 straipsnyje, ir prisidėti prie strateginio novatoriškų atsinaujinančiųjų išteklių technologijų diegimo. Reikalavimus atitinkančių technologijų pavyzdžiai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba iš vėjo krante ir jūroje, saulės energijos, tvarios biomasės, vandenynų energijos, geoterminės energijos ar šių rūšių energijos derinių; jų prijungimas prie tinklo ir papildomi elementai, pavyzdžiui, kaupimo arba konvertavimo įrenginiai. Reikalavimus atitinkantys veiksmai gali būti ne tik elektros energijos sektoriuje, bet gali apimti ir kitus energijos nešėjus bei galimą sektorių susiejimą, pavyzdžiui, su šildymu ir vėsinimu, elektros energijos susiejimą su dujomis, kaupimą ir transportą. Šis sąrašas neišsamus, kad būtų išlaikytas lankstumas, susijęs su technologine pažanga ir pokyčiais. Tokiais projektais nebūtinai užtikrinama fizinė jungtis tarp bendradarbiaujančių valstybių narių. Šie projektai gali būti vykdomi tik vienos dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, jeigu taikomi priedo IV dalies bendrieji kriterijai;

(20b)  siekiant remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą atsinaujinančiosios energijos srityje ir projektų įsitvirtinimą rinkoje, Europos Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų plėtojimui. Jei tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos projektai nepakankamai įsitvirtina rinkoje, energetikos sektoriuje tarpvalstybiniams atsinaujinančių išteklių energijos projektams numatytas nepanaudotas biudžetas turėtų būti naudojamas 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems transeuropinių energetikos tinklų tikslams siekti ir 9 straipsnio 3 dalyje nurodytiems veiksmams įgyvendinti, prieš apsvarstant galimybę jį naudoti Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos finansavimo mechanizmui pagal 7 straipsnio 6 dalį;

(20c)  reikia remti pažangiųjų elektros energijos tinklų projektus, kai tokie projektai apima elektros energijos gamybą, paskirstymą ar vartojimą naudojant realiojo laiko sistemos valdymą ir turi įtakos tarpvalstybiniams energijos srautams. Energetikos projektai taip pat turėtų atspindėti pagrindinį pažangiųjų tinklų vaidmenį energetikos pertvarkoje, o programos parama turėtų padėti panaikinti finansavimo spragas, kurios dabar trukdo investuoti į didelio masto pažangiųjų tinklų technologijų diegimą;

(20d)  teikiant ES paramą ypatingą dėmesį reikėtų skirti tarpvalstybinėms energijos tinklų jungtims, įskaitant jungtis, kurių reikia norint pasiekti 10 proc. elektros energijos tinklų sujungimo tikslą 2020 m. ir 15 proc. tikslą – iki 2030 m., kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/1999(17). Elektros energijos jungiamųjų linijų diegimas yra itin svarbus rinkų integravimui, nes sudaro sąlygas sistemoje naudoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių ir gauti naudos iš jų skirtingų paklausos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos pasiūlos portfelių, jūrų vėjo energijos tinklų ir pažangiųjų tinklų, integruojant visas šalis į likvidžias ir konkurencingas energijos rinkas;

(21)  bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas priklauso nuo pagrindinės skaitmeninio ryšio infrastruktūros. Europos pramonės skaitmeninimas ir tokių sektorių kaip transporto, energetikos, sveikatos priežiūros ir viešojo administravimo modernizavimas priklauso nuo visuotinių galimybių naudotis patikimais, prieinamais, didelio ir itin didelio pralaidumo tinklais. Skaitmeninis ryšys tapo vienu iš lemiamų veiksnių, padedančių įveikti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, nes juo remiamas vietos ekonomikos modernizavimas ir skatinamas ekonominės veiklos įvairinimas. Programos intervencinių priemonių skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje aprėptis turėtų būti taip pritaikyta, kad atitiktų jos augančią svarbą ekonomikai ir visai visuomenei. Taigi būtina nustatyti bendro intereso skaitmeninio ryšio projektus, kurių reikia Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos tikslams pasiekti, ir panaikinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014(18);

(22)  komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“(19) (Gigabitinės visuomenės strategija) išdėstyti 2025 m. strateginiai tikslai, kuriais siekiama optimizuoti investicijas į skaitmeninio ryšio infrastruktūrą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972(20) siekiama, be kita ko, sukurti reglamentavimo aplinką, kurioje būtų skatinamos privačiosios investicijos į skaitmeninio junglumo tinklus. Vis dėlto yra aišku, kad dėl įvairių veiksnių, kaip antai atokumo ir teritorinių ar geografinių ypatumų, mažo gyventojų tankumo, įvairių socialinių ir ekonominių veiksnių tinklų diegimas komerciniu požiūriu nebus perspektyvus daugelyje Sąjungos vietovių ir dėl to tam skubiai reikia skirti daugiau dėmesio. Todėl programa turėtų būti pritaikyta taip, kad padėtų įgyvendinti šiuos Gigabitinės visuomenės strategijoje nustatytus strateginius tikslus, prisidėtų prie kaimo ir miesto plėtros pusiausvyros ir papildytų paramą, teikiamą diegiant itin didelio pralaidumo tinklus pagal kitas programas, visų pirma finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir „InvestEU“ fondo;

(23)  nors visi skaitmeninio ryšio tinklai, kuriems yra naudojamas internetas, yra iš esmės transeuropiniai daugiausia dėl taikomųjų programų ir paslaugų, kurioms veikti sudaro sąlygas, teikiant paramą pagal programą pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmams, kurių didžiausias numatomas poveikis būtų daromas bendrajai skaitmeninei rinkai, be kita ko, juos suderinus su Gigabitinės visuomenės strategijos komunikato tikslais, ir ekonomikos bei visuomenės skaitmeninei transformacijai, atsižvelgiant į rinkos nepakankamumo problemas ir nustatytas įgyvendinimo kliūtis;

(24)  mokyklos, universitetai, bibliotekos, vietos, provincijos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos, pagrindiniai viešųjų paslaugų teikėjai, ligoninės ir sveikatos centrai, transporto mazgai ir intensyvią skaitmeninę veiklą vykdančios įmonės yra subjektai ir vietos, kurie gali lemti svarbius socialinės ir ekonominės plėtros procesus ten, kur jie veikia, įskaitant kaimo vietoves ir retai gyvenamas teritorijas. Tokie socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai turi pirmauti gigabitinio ryšio srityje, kad Europos gyventojams, įmonėms ir vietos bendruomenėms suteiktų galimybę gauti geriausias paslaugas ir taikomąsias programas. Programa turėtų būti remiama prieiga prie itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G ir kitas pažangiausias junglumo sistemas, kurios gali suteikti galimybę šiems socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams naudoti gigabitinį ryšį savo teritorijose siekiant kuo didesnio jų teigiamo šalutinio poveikio plačiajai ekonomikai ir visuomenei, taip pat sukuriant didesnę junglumo ir paslaugų paklausą;

(24a)  dėl nesujungtų teritorijų visose Sąjungos dalyse susidaro pralaidumo kliūtys ir neišnaudojamas bendrosios skaitmeninės rinkos potencialas. Daugumoje kaimo ir atokių vietovių aukštos kokybės interneto junglumas gali labai padėti išvengti skaitmeninės atskirties, izoliacijos ir gyventojų skaičiaus mažėjimo, nes sumažėtų ir prekių tiekimo, ir paslaugų teikimo kaina, taip iš dalies kompensuojant atokumą. Aukštos kokybės interneto ryšys būtinas naujoms ekonomikos galimybėms, kaip antai tiksliajam ūkininkavimui arba bioekonomikos plėtrai kaimo vietovėse. Programa turėtų padėti užtikrinti itin didelio pralaidumo fiksuotą ar belaidį ryšį visuose Europos kaimų ir miestų namų ūkiuose daugiausia dėmesio skiriant tiems diegimo atvejams, kai pastebimas tam tikras rinkos nepakankamumas, kurį galima panaikinti mažo intensyvumo dotacijomis. Siekiant kuo labiau padidinti pagal programą remiamų veiksmų sinergiją, reikėtų deramai atsižvelgti į socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų koncentraciją tam tikroje vietovėje ir finansavimo, kurio reikia aprėpčiai generuoti, dydį. Be to, programa turėtų būti siekiama visapusiškos namų ūkių ir teritorijų aprėpties, nes spragas jau padengtoje teritorijoje vėliau panaikinti yra neekonomiška;

(25)  be to, atsižvelgiant į sėkmingai įgyvendinamą iniciatyvą „WiFi4EU“, pagal programą ir toliau turėtų būti remiamas nemokamo, saugaus, aukštos kokybės, vietos belaidžio ryšio tiekimas vietos visuomeninio gyvenimo centruose, įskaitant visuomeninės paskirties subjektus, kaip antai viešojo sektoriaus institucijas ir viešųjų paslaugų teikėjus, ir plačiajai visuomenei prieinamas lauko erdves, kad vietos bendruomenėse būtų skatinama Sąjungos skaitmeninės ekonomikos vizija;

(25a)  skaitmeninė infrastruktūra yra svarbus inovacijų pagrindas. Siekiant kuo didesnio programos poveikio, joje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama infrastruktūros finansavimui. Todėl atskiros skaitmeninės paslaugos ir taikomosios programos, pavyzdžiui, įvairios išsklaidytosios operacijų knygos technologijos arba dirbtinio intelekto taikymas, turėtų būti pašalintos iš programos taikymo srities ir atitinkamais atvejais įgyvendinamos naudojant kitas priemones, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programą. Taip pat svarbu kuo labiau padidinti įvairių programų tarpusavio sinergiją;

(26)  numatytų naujos kartos skaitmeninių paslaugų, tokių kaip daiktų interneto paslaugos ir taikomosios programos, kurios turėtų duoti didelės naudos įvairiuose sektoriuose ir apskritai visai visuomenei, gyvybingumui reikės nepertraukiamo tarpvalstybinio ryšio su 5G sistemomis, pirmiausia siekiant leisti naudotojams ir objektams palaikyti ryšį judant. Tačiau 5G diegimo išlaidų pasidalijimo scenarijai šiuose sektoriuose lieka neaiškūs, o kai kuriose svarbiose srityse pastebima komercinio diegimo rizika yra labai didelė. Tikimasi, kad svarbiausios sritys pirmuoju naujų taikomųjų programų etapu susietojo susisiekimo srityje bus kelių koridoriai ir geležinkelių jungtys, todėl jos yra svarbūs tarpvalstybiniai finansavimo pagal šią programą projektai;

(28)  reikia diegti magistralinius elektroninių ryšių tinklus, įskaitant jūrinius kabelius, jungiančius Europos teritorijas su trečiosiomis valstybėmis kituose žemynuose arba jungiančius Europos salas, atokiausius regionus ar užjūrio šalis ir teritorijas, be kita ko, per Sąjungos teritorinius vandenis ir valstybių narių išskirtinę ekonominę zoną, siekiant užtikrinti būtiną rezervą tokiai svarbiai infrastruktūrai ir padidinti Sąjungos skaitmeninių tinklų pajėgumą ir atsparumą, taip pat prisidėti prie teritorinės sanglaudos. Vis dėlto tokie projektai be viešosios paramos dažnai yra komerciniu požiūriu neperspektyvūs. Be to, turėtų būti teikiama parama, kad Europos itin našaus skaičiavimo ištekliai būtų papildomi tinkamomis terabitinės spartos jungtimis;

(29)  veiksmais, kuriais prisidedama prie bendro intereso projektų skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje, diegiamos geriausios turimos ir konkrečiam projektui tinkamiausios technologijos, kurios siūlo geriausią pažangiausių technologijų (duomenų srauto pajėgumo, perdavimo saugumo, tinklo atsparumo požiūriu) ir išlaidų efektyvumo santykį, tad jiems reikėtų teikti pirmenybę rengiant darbo programas pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus. Siekiant užtikrinti kuo didesnę socialinę ekonominę ir aplinkosauginę naudą, diegiant itin didelio pralaidumo tinklus gali būti pasinaudota pasyviąja infrastruktūra. Galiausiai paskirstant veiksmų prioritetus reikia atsižvelgti į galimą teigiamą papildomą poveikį ryšio srityje, pavyzdžiui, kaip įgyvendinant projektą būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas būsimų projektų įgyvendinimui, kad ateityje būtų aprėptos iki šiol neaprėptos teritorijos ir gyventojai;

(30)  Sąjunga yra sukūrusi savo palydovinę vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo (PNT) technologiją (EGNOS / Galileo) ir savo Žemės stebėjimo sistemą („Copernicus“). Ir EGNOS / Galileo, ir „Copernicus“ siūlo pažangias paslaugas, teikiančias svarbią ekonominę naudą viešiesiems ir privatiesiems naudotojams. Todėl bet kokia programos lėšomis finansuojama transporto, energetikos arba skaitmeninio ryšio infrastruktūra, kurioje naudojamos PNT arba Žemės stebėjimo paslaugos, turėtų būti techniškai suderinama su EGNOS / Galileo ir „Copernicus“;

(31)  teigiami pirmojo 2017 m. paskelbto kvietimo teikti paraiškas dėl derinimo projektų pagal šią programą rezultatai patvirtino ES dotacijų naudojimo svarbą ir pridėtinę vertę skiriant jas kartu su Europos investicijų banko arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar kitų plėtros ir viešųjų finansų įstaigų, taip pat privačiojo sektoriaus finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investuotojų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, finansavimu. Derinimas turėtų padėti pritraukti privačių investicijų ir užtikrinti bendro viešojo sektoriaus įnašo svertinį poveikį, atsižvelgiant į „InvestEU“ programos tikslus. Taigi pagal programą reikėtų ir toliau remti veiksmus, leidžiančius derinti ES dotacijas su kitais finansavimo šaltiniais. Transporto sektoriuje derinimo operacijos neturi viršyti 10 proc. 4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodyto specialaus paketo apimties;

(31a)  transporto sektoriuje derinimo operacijos gali būti naudojamos veiksmams, susijusiems su pažangiu, sąveikiu, tvariu, integraciniu, prieinamu, saugiu ir patikimu judumu, kaip išvardyta 9 straipsnio 2 dalies b punkte;

(32)  šios programos politikos tikslai taip pat bus įgyvendinami naudojant finansines priemones ir biudžeto garantiją pagal „InvestEU“ fondo politikos liniją (-as). Veiksmais pagal programą reikėtų didinti investicijas sprendžiant rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus finansavimo problemas, ypač tais atvejais, kai veiksmai nėra komerciniu požiūriu perspektyvūs, siekiant nedubliuoti ir neišstumti privačiojo finansavimo ir aiškiai orientuotis į Europos pridėtinę vertę;

(33)  siekiant sudaryti palankias sąlygas integruotai inovacijų ciklo plėtrai, būtina užtikrinti naujoviškų sprendimų, priimtų įgyvendinant Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, ir naujoviškų sprendimų, diegiamų remiant Europos infrastruktūros tinklų priemonei, papildomumą. Todėl sinergija su programa „Europos horizontas“ užtikrins: a) kad būtų nustatyti ir programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo proceso metu įtvirtinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai ES transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose; b) kad pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę būtų remiamas didelio masto novatoriškų technologijų ir sprendimų, visų pirma parengtų pagal programą „Europos horizontas“, plėtojimas ir diegimas transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose; c) kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija ir duomenimis tarp programos „Europos horizontas“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės projektų, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į visiškai rinkai pritaikytas programos „Europos horizontas“ technologijas, kurias būtų galima toliau diegti naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę;

(34)  šiuo reglamentu nustatomas viso 2021–2027 m. laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [atitinkamai pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą atnaujinta nuoroda į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(21) 17 punktą];

(35)  Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti fondų, visų pirma Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, Europos investicijų stabilizavimo priemonės, „InvestEU“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės atitinkamos finansinės paramos pridėtinę vertę. Be to, finansinė parama turėtų būti nuosekliai naudojama pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinius energetikos ir klimato planus;

(36)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jei valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir rezultatyvaus ES finansavimo sąlygų;

(37)  šiame reglamente nurodyti finansavimo būdai bei įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkamai pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės priemonių išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, finansavimą taikant fiksuotąją normą ir vieneto įkainius, taip pat Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje nurodytą su išlaidomis nesusijusį finansavimą;

(38)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Sąjungos programose gali dalyvauti vykdydamos bendradarbiavimą pagal EEE susitarimą, kuriame numatoma, kad programos įgyvendinamos priėmus sprendimą pagal tą susitarimą. Be to, trečiosios valstybės gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta konkreti nuostata dėl būtinų teisių ir prieigos, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, suteikimo;

(39)  Finansiniu reglamentu nustatytos dotacijų skyrimo taisyklės. Norint atsižvelgti į programos remiamų veiksmų specifiškumą ir užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą programoje dalyvaujančiuose sektoriuose, būtina pateikti papildomus duomenis, susijusius su tinkamumo ir skyrimo kriterijais. Veiksmų atranka ir jų finansavimas turėtų atitikti tik šiame reglamente ir Finansiniame reglamente nustatytas sąlygas. Nenukrypstant nuo Finansinio reglamento, darbo programose gali būti numatytos supaprastintos procedūros;

(39a)  remiantis Finansiniu reglamentu, atrankos ir skyrimo kriterijai nustatomi darbo programose. Transporto sektoriuje reikėtų įvertinti projekto kokybę ir svarbą, kartu atsižvelgiant į jo numatomą poveikį ES junglumui, jo atitiktį prieinamumo reikalavimams ir jo strategiją, susijusią su būsimais priežiūros poreikiais;

(40)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(22), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(23), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(24) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193(25) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos baudžiamosios veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(26), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(41)  remiantis nuoroda, kuri turi būti atitinkamai atnaujinta pagal naująjį sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES(27) 94 straipsnis, užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(42)  Sąjunga turėtų siekti nuoseklumo ir sinergijos su išorės politikai skirtomis Sąjungos programomis, įskaitant pasirengimo narystei pagalbą pagal įsipareigojimus, prisiimtus atsižvelgiant į komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“(28);

(43)  kai trečiosios valstybės ar subjektai, įsisteigę trečiosiose valstybėse, dalyvauja veiksmuose, kuriais prisidedama prie bendro intereso arba tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų, finansinė pagalba turėtų būti teikiama, tik jeigu ji yra būtina šių projektų tikslams įgyvendinti. Kalbant apie tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų dalį, vienos ar kelių valstybių narių ir trečiosios valstybės bendradarbiavimas (įskaitant Energijos bendriją) turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/XXX [Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva] 11 straipsnyje nustatytas sąlygas dėl fizinės jungties su ES būtinumo;

(43a)  2017 m. spalio 3 d. Komisijos komunikate „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“(29) pažymima, kad ES yra atviriausia viešųjų pirkimų rinka pasaulyje, tačiau mūsų įmonėms suteikiama prieiga kitose šalyse ne visuomet yra abipusė. Todėl paramos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) gavėjai turėtų išnaudoti visas strategines viešųjų pirkimų galimybes, siūlomas Direktyvoje 2014/25/ES;

(44)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(30) 22 ir 23 punktus būtina įvertinti programą remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus (pavyzdžiui, dėl atsparumo klimato kaitai didinimo), vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Komisija turėtų atlikti vertinimus ir pranešti jų rezultatus Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kad būtų įvertintas finansavimo veiksmingumas ir efektyvumas bei jo poveikis bendriems Programos tikslams, ir atlikti būtinus pakeitimus;

(45)  reikėtų taikyti skaidrias, atskaitingumą užtikrinančias ir tinkamas stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemones, įskaitant išmatuojamus rodiklius, kad būtų galima atlikti vertinimus ir teikti ataskaitas apie programos pažangą siekiant bendrojo ir konkrečių šiame reglamente nustatytų tikslų, taip pat siekiant informuoti apie jos laimėjimus. Šia atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų tinkami atliekant išsamią pasiektos pažangos ir patirtų sunkumų analizę ir kad tie duomenys ir rezultatai būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Būtina sukurti proporcingus ataskaitų teikimo reikalavimus Sąjungos lėšų gavėjams, kad būtų galima rinkti programai svarbius duomenis;

(45a)  programa turėtų būti įgyvendinama vykdant darbo programas. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų priimti pirmąsias daugiametes darbo programas, kuriose bus nurodytas kvietimų teikti paraiškas dėl pirmųjų trejų programos metų tvarkaraštis, temos ir preliminarus biudžetas, taip pat numatomas viso programavimo laikotarpio planas;

(46)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su darbo programų priėmimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011(31).

(47)  siekiant prireikus pritaikyti programos stebėsenai taikomus rodiklius, kiekvienam konkrečiam tikslui transporto sektoriuje skiriamas orientacines biudžeto išteklių procentines dalis ir transporto pagrindinio tinklo koridorių apibrėžtį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedo I, II ir III dalių pakeitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(48)  dėl aiškumo Reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 turėtų būti panaikinti. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 29 straipsnį, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 913/2010(32) priedas dėl krovinių vežimo koridorių sąrašo, reikėtų palikti galioti;

(49)  siekiant laiku priimti šiame reglamente nustatytus įgyvendinimo aktus, būtina, kad jis įsigaliotų iš karto, kai tik jis bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė (toliau – programa).

Jame nustatomi programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  veiksmai – veikla, kuri, kaip nustatyta, yra finansiškai ir techniškai savarankiška, kurios įvykdymo terminas yra nustatytas ir kuri yra būtina įgyvendinant projektą;

b)  alternatyvieji degalai – bet kokioms transporto rūšims skirti alternatyvieji degalai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/94/ES 2 straipsnio 1 dalyje;

ca)  paramos gavėjas – juridinio asmens statusą turintis subjektas, su kuriuo pasirašytas susitarimas dėl dotacijos;

d)  derinimo operacija – ES biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/XXX (Finansinio reglamento) 2 straipsnio 6 punktą, kuriais ES biudžeto negrąžintinos paramos formos ir (arba) finansinės priemonės ir (arba) biudžeto garantijos derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

e)  visuotinis tinklas – transporto infrastruktūra, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių;

f)  pagrindinis tinklas – transporto infrastruktūra, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyrių;

g)  pagrindinio tinklo koridoriai – priemonė, kuria sudaromos palankesnės sąlygos koordinuotai diegti pagrindinį tinklą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 IV skyriuje ir nurodyta šio reglamento priedo III dalyje pateiktame sąraše;

ga)  tarpvalstybinė jungtis (transporto sektoriuje) – bendro intereso projektas, kuriuo užtikrinamas TEN-T tinklo tęstinumas tarp valstybių narių arba tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės;

gb)  trūkstama jungtis – trūkstama visų rūšių transporto atkarpa TEN-T tinkle arba pagrindiniam ar visuotiniam tinklui sujungti su TEN-T tinklo koridoriais skirtoje transporto atkarpoje, kuri trukdo užtikrinti TEN-T tinklo tęstinumą arba kurioje yra viena ar daugiau pralaidumo kliūčių, pažeidžiančių TEN-T tinklo tęstinumą;

gc)  dvejopo naudojimo infrastruktūra – transporto tinklo infrastruktūra, kuria tenkinami tiek civiliniai, tiek gynybos poreikiai;

h)  tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas – atrinktas projektas arba projektas, kuris atitinka reikalavimus, kad būtų atrinktas pagal bendradarbiavimo susitarimą arba bet kokį kitą bent dviejų valstybių narių arba bent vienos valstybės narės ir trečiosios (-iųjų) valstybė (-ių) susitarimą, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 8, 9, 11 ir 13 straipsniuose, planuojant arba diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius pagal šio reglamento priedo IV dalyje nustatytus kriterijus;

ha)  principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ – Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 18 punkte apibrėžtas principas;

i)  skaitmeninio ryšio infrastruktūra – itin didelio pralaidumo tinklai, 5G sistemos, itin aukštos kokybės vietos belaidis ryšys, magistraliniai tinklai bei skaitmeninės veiklos platformos, tiesiogiai susijusios su transporto ir energetikos infrastruktūra;

j)  sistemos – skaitmeninio ryšio infrastruktūros elementai, pagrįsti visuotiniais judriojo ir belaidžio ryšio technologijos, naudojamos ryšio ir pridėtinės vertės paslaugoms, standartais ir pasižymintys pažangiais veiklos rodikliais, kaip antai labai didele duomenų perdavimo sparta ir pajėgumu, nedidele ryšio delsa, itin dideliu patikimumu arba galimybe palaikyti daug prijungtų įrenginių;

k)  5G koridorius – transporto linija, kelias, geležinkelis arba vidaus vandenų kelias, visiškai aprėpti skaitmeninio junglumo infrastruktūros, visų pirma 5G sistemų, leidžiančios nepertraukiamai teikti sinergines skaitmenines paslaugas, tokias kaip susietasis ir automatizuotas judumas, panašias geležinkeliams ar skaitmeniniam junglumui vidaus vandenų keliuose skirtas išmaniojo judumo paslaugas;

l)  su transporto ir energetikos infrastruktūra tiesiogiai susijusios skaitmeninės veiklos platformos – fiziniai ir virtualūs informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ištekliai, veikiantys kartu su ryšių infrastruktūra ir palaikantys transporto ir (arba) energetikos infrastruktūros duomenų srautą, saugojimą, tvarkymą ir analizę;

m)  bendro intereso projektas – projektas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 arba Reglamente (ES) Nr. 347/2013, arba šio reglamento 8 straipsnyje;

n)  tyrimai – veikla, reikalinga rengiantis įgyvendinti projektą, pavyzdžiui, parengiamieji, kartografiniai, įgyvendinamumo, vertinimo, bandymų ir patvirtinimo tyrimai (taip pat kaip programinė įranga) ir bet kokia kita techninės paramos priemonė, įskaitant išankstinius projekto nustatymo, rengimo ir sprendimų dėl jo finansavimo priėmimo veiksmus, kaip antai atitinkamų vietų žvalgymas ir finansinio paketo parengimas;

o)  socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai – subjektai, kurie, atsižvelgiant į jų veiklos uždavinius, pobūdį ar vietovę, gali tiesiogiai ar netiesiogiai teikti svarbią socialinę ir ekonominę naudą piliečiams, įmonėms ir vietos bendruomenėms aplinkinėje teritorijoje arba savo įtakos zonoje;

p)  trečioji valstybė – šalis, kuri nėra Europos Sąjungos narė;

q)  itin didelio pralaidumo tinklai – itin didelio pralaidumo tinklai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/172 2 straipsnio 2 punkte;

r)  darbai – sudedamųjų dalių, sistemų ir paslaugų, įskaitant programinę įrangą, pirkimas, tiekimas ir diegimas, su projektu susijusios projektavimo, statybos ir įrengimo veiklos vykdymas, įrenginių priėmimas ir projekto pradėjimas.

3 straipsnis

Tikslai

1.  Bendrasis programos tikslas – kurti, plėtoti, modernizuoti ir išbaigti transeuropinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos klausimais, atsižvelgiant į ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus, didėjantį Europos konkurencingumą, pažangų, tvarų ir integracinį augimą, teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą, prieigą prie vidaus rinkos ir jos integraciją ir sutelkiant dėmesį į transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją.

2.  Konkretūs programos tikslai:

a)  transporto sektoriuje:

i)  laikantis Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 tikslų, padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su veiksmingais, sujungtais ir daugiarūšiais tinklais ir infrastruktūra pažangiam, sąveikiam, tvariam, integraciniam, prieinamam, saugiam ir patikimam susisiekimui užtikrinti;

ii)  pritaikyti transeuropinio transporto tinklo dalis dvejopam transporto infrastruktūros naudojimui siekiant pagerinti tiek civilinį, tiek karinį mobilumą;

b)  energetikos sektoriuje padėti plėtoti bendro intereso projektus, susijusius su tolesne veiksmingos ir konkurencingos vidaus energetikos rinkos integracija, tinklų sąveikumu tarp valstybių ir sektorių, palankesnėmis sąlygomis mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatinant energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinant tiekimo saugumą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui energetikos, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, klausimais;

c)  skaitmeninės ekonomikos sektoriuje padėti rengti bendro intereso projektus, susijusius su saugių ir patikimų itin didelio pralaidumo skaitmeninių tinklų ir 5G sistemų diegimu, didesniu skaitmeninių magistralinių tinklų atsparumu ir pajėgumu ES teritorijose, juos sujungiant su kaimyninėmis teritorijomis, bei transporto ir energetikos tinklų skaitmeninimu.

4 straipsnis

Biudžetas

1.  Programos įgyvendinimo finansinis paketas 2021–2027 m. laikotarpiui yra 43 850 768 000 EUR palyginamosiomis kainomis (XXX EUR dabartinėmis kainomis).

2.  Ši suma paskirstoma taip:

a)  33 513 524 000 EUR palyginamosiomis kainomis (XXX EUR einamosiomis kainomis) – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytiems konkretiems tikslams, įskaitant:

i)  17 746 000 000 EUR sumą palyginamosiomis kainomis (XXX EUR dabartinėmis kainomis) iš Europos strateginių investicijų priemonių grupės;

ii)  10 000 000 000 EUR sumą palyginamosiomis kainomis (11 285 493 000 EUR dabartinėmis kainomis), pervestą iš Sanglaudos fondo ir naudotiną pagal šį reglamentą tik valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus;

iii)  5 767 524 000 EUR sumą palyginamosiomis kainomis (6 500 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) iš gynybos priemonių grupės 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytam konkrečiam tikslui;

b)  8 650 000 000 EUR – šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems konkretiems tikslams, 15 proc. (atsižvelgiant į paklausą rinkoje) šios sumos skiriant tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams. Jei pasiekiama 15 proc. riba, Europos Komisija padidina šią sumą iki 20 proc., atsižvelgdama į paklausą rinkoje;

c)  2 662 000 000 EUR sumą palyginamosiomis kainomis (3 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems konkretiems tikslams.

3.  Komisija negali nukrypti nuo 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytos sumos.

4.  Iki 1 proc. 1 dalyje nurodytos sumos gali būti panaudota teikiant programai ir sektoriams skirtoms gairėms įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacines ir technologijų sistemas. Ši suma taip pat gali būti panaudota papildomoms priemonėms, kuriomis remiamas projektų rengimas, finansuoti, visų pirma siekiant patarti projektų rengėjams dėl finansavimo galimybių ir padėti jiems numatyti projektų finansavimo struktūrą.

5.  Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

6.  Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

7.  Iš Sanglaudos fondo pervedama suma panaudojama pagal šį reglamentą atsižvelgiant į 8 dalį ir nedarant poveikio 14 straipsnio 2 dalies b punkto taikymui.

8.  Iš Sanglaudos fondo pervedamų sumų ▌ atžvilgiu iki 2022 m. gruodžio 31 d. vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą ▌. Nuo 2023 m. sausio 1 d. programai pervestos lėšos, kurios nebuvo skirtos transporto infrastruktūros projektui, yra prieinamos visoms dėl jų konkuruojančioms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą.

8a.  Iš Sanglaudos fondo perkeliama suma negali būti naudojama tarpsektorinėms darbo programoms ir derinimo operacijoms finansuoti.

9.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a punktą] arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

9a.  Nedarant poveikio 4 straipsnio 9 daliai, skaitmeninės ekonomikos sektoriuje pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai jų prašymu gali būti perkelti šiai programai, be kita ko, kad būtų papildytas 9 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimus atitinkančių veiksmų finansavimas, kai įmanoma – iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, nepažeidžiant bendro finansavimo principo, nustatyto Finansinio reglamento 190 straipsnyje ir valstybės pagalbos taisyklėse. Tie ištekliai naudojami tik atitinkamos valstybės narės naudai.

5 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1.  Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

a)  Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

c)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

d)  kitos trečiosios valstybės konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarime:

–  užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

–  nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

–  trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;

–  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

–  užtikrinamas abipusiškumas dalyvaujant panašiose programose trečiojoje valstybėje, ypač viešuosiuose pirkimuose.

2.  1 dalyje nurodytos trečiosios valstybės ir jose įsisteigę subjektai negali gauti finansinės pagalbos pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai tai būtina įgyvendinant tam tikro bendro intereso projekto tikslus, laikantis 19 straipsnyje nurodytų darbo programų sąlygų ir Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 8 straipsnio nuostatų.

6 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies c punkte] nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2.  Pagal programą gali būti teikiamas finansavimas dotacijų ir viešųjų pirkimų forma, kaip nustatyta Finansiniame reglamente. Ja taip pat gali būti prisidedama prie derinimo operacijų laikantis „InvestEU“ reglamento ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies. Transporto sektoriuje Sąjungos įnašas į derinimo operacijas neturi viršyti 10 proc. 4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodytos biudžeto sumos. Transporto sektoriuje derinimo operacijos gali būti naudojamos veiksmams, susijusiems su pažangiu, sąveikiu, tvariu, integraciniu, prieinamu, saugiu ir patikimu judumu, kaip išvardyta 9 straipsnio 2 dalies b punkte.

3.  Komisija gali suteikti programos dalies įgyvendinimo įgaliojimus vykdomosioms įstaigoms pagal Finansinio reglamento [69] straipsnį siekdama vykdyti programos optimalaus valdymo ir veiksmingumo reikalavimus transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose.

4.  Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos nuostatos, nustatytos Reglamento XXX [kuriuo pakeičiamas Reglamentas dėl garantijų fondo] [X straipsnyje].

7 straipsnis

Tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai

1.  Tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais prisidedama prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos vidaus rinkos sukūrimo ir tiekimo saugumo didinimo. Tie projektai turi būti įtraukti į bendradarbiavimo susitarimą ar bet kokį kitą bent dviejų valstybių narių ir (arba) bent vienos valstybės narės ir trečiosios (-iųjų) valstybės (-ių) susitarimą, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2018/2001 8, 9, 11 ir 13 straipsniuose. Tie projektai nustatomi laikantis šio reglamento priedo IV dalyje išdėstytų bendrųjų kriterijų ir tvarkos.

2.  Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija priima deleguotąjį aktą pagal šio reglamento 23 straipsnio d punktą siekdama patikslinti konkrečius atrankos kriterijus, nepažeisdama 13 straipsnyje nurodytų skyrimo kriterijų, ir išsamiai apibūdinti projektų atrankos procesą ir paskelbia projekto indėlio įgyvendinant bendruosius kriterijus ir priedo IV dalyje numatytos sąnaudų ir naudos analizės rengimo metodiką.

3.  Finansavimas pagal šį reglamentą gali būti skiriamas ir tyrimams, kuriais siekiama rengti ir nustatyti tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus.

4.  Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams darbams finansuoti, jeigu jie atitinka šiuos papildomus kriterijus:

a)  pagal priedo IV dalies 3 punktą parengta konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizė yra privaloma visų remiamų projektų atveju, ji turi būti atlikta skaidriai, visapusiškai ir išsamiai ir joje pateikiama įrodymų, kad esama galimybės daug sutaupyti ir (arba) gauti naudos, susijusios su sistemų integravimu, aplinkos tvarumu, tiekimo saugumu ar inovacijomis, taip pat

b)  paraiškos teikėjas įrodo, kad be dotacijos projektas nebūtų įgyvendintas arba kad be dotacijos projektas negali būti komerciniu požiūriu perspektyvus. Toje analizėje atsižvelgiama į visas su paramos sistemomis susijusias pajamas.

5.  Darbams skiriamos dotacijos suma yra proporcinga priedo IV dalies 2 punkto b papunktyje nurodytai sutaupytų išlaidų sumai ir (arba) naudai, neviršija sumos, kurios reikia siekiant užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas arba taptų komerciniu požiūriu perspektyvus, ir atitinka 14 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6.  Programoje numatoma galimybė koordinuoti finansavimą su atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimo sąlygų sudarymo sistema, nurodyta Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 5 dalyje, ir bendras finansavimas su Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmu, nurodytu Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnyje.

Komisija reguliariai vertina lėšų, skirtų tarpvalstybiniams projektams atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, įsisavinimą, atsižvelgdama į 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą orientacinę sumą. Jei, atlikus šį vertinimą, nustatoma, kad tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos projektai nepakankamai įsitvirtina rinkoje, tarpvalstybiniams atsinaujinančių išteklių energijos projektams numatytas nepanaudotas biudžetas turi būti naudojamas 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų transeuropinių energetikos tinklų tikslams siekti, t. y. 9.3 straipsnyje nurodytiems finansuoti tinkamiems veiksmams įgyvendinti, o nuo 2024 m. galės būti naudojami Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos finansavimo mechanizmui, nustatytam pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, bendrai finansuoti.

Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą, nustato konkrečias taisykles dėl tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų dalių bendro finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir pagal Reglamento (ES) 2018/1999 33 straipsnį nustatytą finansavimo mechanizmą. Taikoma 22 straipsnyje nurodyta nagrinėjimo procedūra.

8 straipsnis

Bendro intereso skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektai

1.   Bendro intereso ▌skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektai yra projektai, kurie, kaip tikimasi, svariai prisidės siekiant Sąjungos strateginių junglumo tikslų ir (arba) teiks tinklo infrastruktūrą, skirtą skaitmeninei ekonomikos ir visuomenės transformacijai, taip pat Europos bendrajai skaitmeninei rinkai remti.

1a.  Bendros intereso projektai skaitmeninio junglumo infrastruktūros srityje turi atitikti šiuos kriterijus:

a)  jais prisidedama prie konkretaus tikslo, nurodyto 3 straipsnio antros dalies c punkte;

b)  juos vykdant diegiamos geriausios prieinamos ir konkrečiam projektui tinkamos technologijos ir užtikrinama geriausia pralaidumo, perdavimo saugumo, tinklo atsparumo, kibernetinio saugumo ir sąnaudų efektyvumo pusiausvyra.

2.  Finansavimas pagal šį reglamentą gali būti skiriamas ir tyrimams, kuriais siekiama rengti ir nustatyti bendro intereso skaitmeninio ryšio infrastruktūros srities projektus.

3.  Nepažeidžiant 13 straipsnyje nustatytų skyrimo kriterijų, pirmenybė skiriant finansavimą nustatoma atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

a)  pirmenybė teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G ir kitą moderniausią ryšį, vadovaujantis ES strateginiais junglumo tikslais, vietovėse, kuriose įsikūrę socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai, atsižvelgiant į jų ryšio poreikius ir generuojamą papildomą teritorijos aprėptį, įskaitant namų ūkius, kaip numatyta priedo V dalyje. Atskiros infrastruktūros diegimas socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams gali būti remiamas, išskyrus atvejus, kai tai ekonominiu požiūriu neproporcinga ar fiziškai neįmanoma;

b)  veiksmai, kuriais prisidedama prie itin aukštos kokybės vietos belaidžio ryšio teikimo vietos bendruomenėms, kaip numatyta priedo V dalyje;

c)  pirmenybė teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie 5G koridorių diegimo ▌pagrindiniuose ▌keliuose, įskaitant transeuropinius transporto tinklus, siekiant užtikrinti aprėptį pagrindiniuose transporto keliuose, kad būtų galima nepertraukiamai teikti sinergines skaitmenines paslaugas, atsižvelgiant į bet kokių šiuo metu laikantis į ateitį nukreipto požiūrio įdiegtų technologinių sprendimų socialinę ir ekonominę svarbą. Priedo V dalyje pateiktas preliminarus projektų, kuriems gali būti skiriama parama, sąrašas;

d)  projektai, kuriais siekiama diegti arba gerokai patobulinti tarpvalstybinius magistralinius tinklus, siejančius Sąjungą su trečiosiomis valstybėmis ir stiprinančius elektroninių ryšių tinklų tarpusavio jungtis Sąjungos teritorijoje, įskaitant jūrinius kabelius, laikomi prioritetiniais, jeigu jais iš esmės prisidedama prie tų elektroninių ryšių tinklų veikimo efektyvumo, atsparumo ir labai didelio pralaidumo didinimo ▌;

f)  kalbant apie projektus, kuriais diegiamos skaitmeninės veiklos platformos, pirmenybė teikiama veiksmams, grindžiamiems pažangiausiomis technologijomis, atsižvelgiant į tokius aspektus, kaip sąveikumas, kibernetinis saugumas, duomenų privatumas ir pakartotinis naudojimas.

III SKYRIUS

TINKAMUMAS

9 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.  Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais padedama siekti 3 straipsnyje nurodytų tikslų, atsižvelgiant į ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus. Tokie veiksmai yra tyrimai, darbai ir kitos papildomos priemonės, būtinos programai valdyti ir įgyvendinti, taip pat konkrečiam sektoriui skirtoms gairėms rengti. Tyrimai gali būti finansuojami tik tuo atveju, jei jie susiję su projektu, kuris yra tinkamas finansuoti pagal šią Programą.

2.  Tik toliau nurodyti transporto sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą:

a)  veiksmai, susiję su veiksmingais, sujungtais, sąveikiais ir daugiarūšiais tinklais geležinkelių, kelių, vidaus vandenų kelių ir jūrų laivybos infrastruktūros plėtojimui:

i)  veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su pagrindiniam tinklui priklausančiomis tarpvalstybinėmis ir trūkstamomis jungtimis, pvz., išvardytomis šio reglamento Priedo III dalyje, taip pat miestų transporto mazgais, daugiarūšio transporto logistikos platformomis, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais, kelių ir geležinkelių terminalais ir jungtims su oro uostais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede. Kai būtina optimizuoti investicijas, veiksmai, kuriais įgyvendinamas pagrindinis tinklas, gali apimti susijusius visuotinio tinklo elementus šio reglamento 19 straipsnyje nurodytose darbo programose nurodytomis sąlygomis;

ii)  veiksmai, ▌pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių susiję su visuotinio tinklo tarpvalstybinėmis jungtimis, pvz., išvardyti šio reglamento priedo III dalies 2 skyriuje, šio reglamento priedo III dalies 3 skyriuje nurodyti veiksmai, veiksmai, susiję su visuotinio tinklo plėtros tyrimais, ir veiksmai, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyrių susiję su visuotiniam tinklui priklausančiais jūrų ir vidaus vandenų uostais;

iia)  veiksmai trūkstamų regioninių tarpvalstybinių geležinkelių jungčių TEN-T, kurios buvo apleistos ar išmontuotos, atkūrimui;

iii)  veiksmai, kuriais įgyvendinamos visuotinio tinklo atkarpos atokiausiuose regionuose, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II skyriuje, įskaitant veiksmus, susijusius su visuotiniam tinklui priklausančiais atitinkamais miestų transporto mazgais, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais, jungtims su oro uostais ir daugiarūšio transporto logistikos platformomis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 II priede;

iv)  veiksmai, kuriais remiami bendro intereso projektai, siekiant sujungti transeuropinį tinklą su kaimyninių šalių infrastruktūros tinklais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 8 straipsnio 1 dalyje.

b)  su pažangiu, sąveikiu, tvariu, daugiarūšiu, integraciniu, prieinamu, saugiu ir patikimu susisiekimu susiję veiksmai:

i)  veiksmai, kuriais remiami jūrų greitkeliai, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 21 straipsnyje, pagrindinį dėmesį skiriant tarpvalstybinei trumpųjų nuotolių laivybai;

ii)  veiksmai, kuriais remiamos telematikos priemonių sistemos, ▌ pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 31 straipsnį, atitinkamoms transporto rūšims, be kita ko, visų pirma:

–  geležinkelių – ERTMS;

–  vidaus vandenų transporto sektoriuje – UIP;

–  kelių transporto sektoriuje – ITS;

–  jūrų transporto sektoriuje – VTMIS ir e. jūrų laivybos paslaugos, įskaitant vieno langelio paslaugas, pavyzdžiui, jūrų sektoriaus vieno langelio sistemą, uostų bendruomenių sistemas ir susijusias muitinių informacines sistemas;

–  oro transporto sektoriuje – oro eismo valdymo sistemas, visų pirma sukurtas pagal SESAR sistemą;

iii)  veiksmai, kuriais remiamos tvarios krovinių vežimo paslaugos pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 32 straipsnį, ir veiksmai, kuriais mažinamas krovininio geležinkelių transporto keliamas triukšmas;

iv)  veiksmai, kuriais remiamos naujosios technologijos ir inovacijos, įskaitant automatizavimą, geresnės kokybės transporto paslaugas, įvairių transporto rūšių integravimą ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą visoms transporto rūšims, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 33 straipsnį;

v)  veiksmai, kuriais pašalinamos sąveikos kliūtys, ypač užtikrinant koridorių ir (arba) tinklų poveikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 3 straipsnio o punktą, be kita ko, siekiant skatinti krovininio geležinkelių transporto, įskaitant automatinius vėžės pločio keitimo įrenginius, plėtrą;

va)   veiksmai, kuriais pašalinamos sąveikos kliūtys, visų pirma miestų transporto mazguose, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 30 straipsnyje;

vi)  veiksmai, kuriais įgyvendinama saugi ir patikima infrastruktūra ir susisiekimas, įskaitant kelių eismo saugumą, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 34 straipsnį;

vii)  veiksmai, kuriais didinamas transporto infrastruktūros atsparumas, ypač klimato kaitai ir gaivalinėms nelaimėms, ir atsparumas kibernetinio saugumo grėsmėms;

viii)  veiksmai, kuriais gerinamas transporto infrastruktūros prieinamumas visoms transporto rūšims ir visiems naudotojams, ypač riboto judumo naudotojams, pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 37 straipsnį;

ix)  veiksmai, kuriais gerinamas transporto infrastruktūros prieinamumas ir prieinamumas saugumo ir civilinės saugos tikslais, ir veiksmai, kuriais ▌transporto infrastruktūra pritaikoma prie Sąjungos išorės sienų kontrolės, siekiant palengvinti eismo srautus;

c)  įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytą konkretų tikslą ir pagal 11a straipsnį: veiksmai arba konkreti su veiksmu susijusi veikla, kuriais remiama nauja arba esama transeuropinio transporto tinklo dalis, siekiant ją pritaikyti dvejopo naudojimo infrastruktūros reikalavimams ▌.

3.  Tik toliau nurodyti energetikos sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą:

a)  veiksmai, susiję su bendro intereso projektais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 347/2013 14 straipsnyje;

b)  veiksmai, kuriais remiami tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai, įskaitant novatoriškus sprendimus ir atsinaujinančiosios energijos kaupimą, ir jų sukūrimas, kaip apibrėžta šio reglamento priedo IV dalyje, jeigu tenkinamos šio reglamento 7 straipsnyje nustatytos sąlygos.

4.  Tik toliau nurodyti skaitmeninės ekonomikos sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą:

a)  veiksmai, kuriais remiamas itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G sistemas, kuriais gali būti užtikrintas gigabitinis ryšys teritorijose, kuriose yra įsikūrę socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai, plėtojimas ir prieiga prie jų;

b)  veiksmai, kuriais remiamas nemokamo itin aukštos kokybės vietos belaidžio ryšio teikimas vietos bendruomenėse nediskriminacinėmis sąlygomis;

c)  veiksmai, kuriais užtikrinama nepertraukiama visų pagrindinių transporto kelių, įskaitant transeuropinius transporto tinklus, aprėptis 5G sistemomis;

d)  veiksmai, kuriais remiamas naujų magistralinių tinklų diegimas arba smarkus esamų magistralinių tinklų modernizavimas, taip pat naudojant jūrinius kabelius, visose valstybėse narėse ir tarp jų ir tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių;

f)  veiksmai, kuriais įgyvendinami skaitmeninio ryšio infrastruktūros reikalavimai, susiję su tarpvalstybiniais transporto arba energetikos srities projektais, kuriais gali būti remiamos skaitmeninės veiklos platformos, tiesiogiai susijusios su transporto arba energetikos infrastruktūromis.

Priedo V dalyje pateiktas preliminarus reikalavimus atitinkančių skaitmeninės ekonomikos sektoriaus projektų sąrašas.

10 straipsnis

Transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergija

1.  Veiksmai, kuriais vienu metu prisidedama prie vieno ar daugiau tikslų pasiekimo bent dviejuose sektoriuose, kaip numatyta 3 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose, atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą ir pasinaudoti aukštesne bendro finansavimo norma pagal 14 straipsnį. Tokie veiksmai įgyvendinami pagal bent dviem sektoriams skirtas darbo programas, taikant konkrečius skyrimo kriterijus, ir finansuojami atitinkamų sektorių biudžeto įnašais.

2.  Kiekvieno – transporto, energetikos ar skaitmeninės ekonomikos – sektoriaus veiksmai, atitinkantys 9 straipsnio reikalavimus, gali apimti sinergiją užtikrinančius elementus, susijusius su bet kuriais kitais sektoriais, bet nesusijusius su reikalavimus atitinkančiais veiksmais, kaip numatyta atitinkamai 9 straipsnio 2, 3 arba 4 dalyje, jeigu jie atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)  šių sinergiją užtikrinančių elementų išlaidos neviršija 20 proc. visų veiksmų tinkamų finansuoti išlaidų;

b)  šie sinergiją užtikrinantys elementai yra susiję su transporto, energetikos arba skaitmeninės ekonomikos sektoriumi;

c)  šie sinergiją užtikrinantys elementai suteikia galimybę iš esmės padidinti veiksmų socialinę ir ekonominę, klimato srities ar aplinkosauginę naudą.

11 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.  Be Finansinio reglamento [197] straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šiame straipsnyje nustatyti tinkamumo kriterijai.

2.  Reikalavimus atitinka šie subjektai:

a)  valstybėje narėje įsisteigę teisės subjektai, įskaitant bendras įmones;

b)  trečiojoje valstybėje, kuri yra asocijuotoji programos valstybė, arba užjūrio šalyse ir teritorijose įsisteigę teisės subjektai;

c)  pagal Sąjungos teisę įsisteigę teisės subjektai ir tarptautinės organizacijos, jei numatyta darbo programose.

3.  Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

4.  Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka reikalavimus paramai pagal Programą gauti, jei tai būtina konkretaus bendro intereso projekto transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse arba tarpvalstybinio atsinaujinančiosios energijos srities projekto tikslams pasiekti.

5.  ▌Reikalavimus atitinka tik tie pasiūlymai, kuriuos pateikė viena ar kelios valstybės narės arba, jei atitinkamos valstybės narės sutinka, tarptautinės organizacijos, bendrosios įmonės arba valstybinės arba privačios įmonės arba įstaigos, įskaitant regionines ar vietos valdžios institucijas. Jei valstybė narė nepritaria pateiktam pasiūlymui, ji atitinkamai apie tai praneša.

Valstybė narė gali nuspręsti, kad konkrečios darbo programos arba konkrečios taikymo kategorijos atveju pasiūlymai gali būti pateikiami be jos sutikimo. Tokiu atveju, atitinkamos valstybės narės prašymu tai nurodoma atitinkamoje darbo programoje ir kvietime teikti tokius pasiūlymus.

11a straipsnis

Specifiniai tinkamumo reikalavimai, susiję su TEN-T tinklo pritaikymo dvejopam civiliniam ir gynybiniam naudojimui veiksmais

1.  Veiksmai, kuriais padedama pritaikyti TEN-T pagrindinius ir visa apimančius susisiekimo tinklus, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1315/2013, siekiant įdiegti dvejopo naudojimo civilinę ir gynybinę infrastruktūrą, turi atitikti šiuos papildomus tinkamumo reikalavimus:

a)  pasiūlymai turi būti pateikti vienos ar kelių valstybių narių arba, jei atitinkamos valstybės narės sutinka, valstybėje narėje įsisteigusių teisės subjektų;

b)  veiksmai turi būti susiję su ES viduje ir už jos ribų esančiomis atkarpomis ir mazgais, kuriuos 2018 m. lapkričio 20 d. Tarybos priimtų Karinių reikalavimų siekiant užtikrinti karinį mobilumą(33) prieduose arba bet kuriame vėliau priimtame sąraše nustatė valstybės narės, arba su bet kokiu tolesniu orientaciniu prioritetinių projektų, kuriuos gali nustatyti valstybės narės pagal karinio mobilumo veiksmų planą, sąrašu;

c)  veiksmai gali būti susiję tiek su esamų infrastruktūros komponentų atnaujinimu, tiek su naujų infrastruktūros komponentų statyba atsižvelgiant į 2 dalyje minėtus infrastruktūros reikalavimus;

d)  veiksmai, kuriais įgyvendinamas infrastruktūros lygio reikalavimas, kuris viršija dvejopam naudojimui reikalaujamą lygį, yra tinkami finansuoti; vis dėlto, tokių veiksmų išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tokiu mastu, kokiu jos atitinka dvejopam naudojimui būtinų reikalavimų lygį. Veiksmai, susiję su infrastruktūra, kuri yra naudojama tik kariniams tikslams, nėra tinkami finansuoti;

e)  šiame straipsnyje numatyti veiksmai finansuojami tik iš 4 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje nustatytos sumos.

2.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame, prireikus, apibrėžiami infrastruktūros reikalavimai, taikytini tam tikrų kategorijų dvejopo infrastruktūros naudojimo veiksmams, ir veiksmų, susijusių su dvejopu (civiliniu ir gynybiniu) infrastruktūros naudojimu, vertinimo procedūra.

Atlikus 21 straipsnio 2 dalyje numatytą tarpinį Programos vertinimą, Komisija gali biudžeto valdymo institucijai pasiūlyti perkelti nepanaudotas 4 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje nurodytas lėšas 4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunkčio reikmėms.

III SKYRIUS

DOTACIJOS

12 straipsnis

Dotacijos

Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

13 straipsnis

Skyrimo kriterijai

1.  Skaidrūs skyrimo kriterijai nustatomi 19 straipsnyje nurodytose darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus, kiek įmanoma atsižvelgiant tik į šiuos elementus:

a)  ekonominį, socialinį ir ekologinį poveikį, įskaitant klimato poveikį (projekto gyvenimo ciklo naudą ir sąnaudas), analizės patikimumą, išsamumą ir skaidrumą;

b)  inovacijų ir skaitmeninimo, saugos, sąveikumo ir prieinamumo aspektus, įskaitant riboto judumo asmenis;

c)  tarpvalstybinį aspektą, tinklo vientisumą ir teritorinį prieinamumą, įskaitant atokiausių regionų ir salų;

ca)  Europos pridėtinę vertę;

d)  transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją;

e)  veiksmų parengtumo lygį rengiant projektą;

ea)  įgyvendintam projektui siūlomos priežiūros strategijos patikimumą;

f)  siūlomo įgyvendinimo plano patikimumą;

g)  Sąjungos finansinės pagalbos skatinamąjį poveikį investicijoms;

h)  poreikį įveikti finansines kliūtis, pavyzdžiui, sukeltas nepakankamo komercinio perspektyvumo, didelių pradinių išlaidų arba rinkos finansavimo trūkumą;

ha)  dvejopo naudojimo potencialą karinio mobilumo kontekste;

i)  suderinamumą su Sąjungos ir nacionaliniais energetikos ir klimato planais, įskaitant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

2.  Vertinant pasiūlymus pagal skyrimo kriterijus atitinkamais atvejais atliekamas pažeidžiamumo klimato poveikiui ir rizikos vertinimas siekiant nustatyti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones.

3.  Vertinant pasiūlymus pagal skyrimo kriterijus užtikrinama, kad atitinkamais atvejais, kaip numatyta darbo programose, pagal programą remiami veiksmai, į kuriuos įtraukiamos buvimo vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo (PNT) technologijos, būtų techniškai suderinami su EGNOS / Galileo ir „Copernicus“.

4.  Atliekant transporto sektoriaus pasiūlymų vertinimą pagal 1 dalyje nurodytus skyrimo kriterijus, kai taikytina, užtikrinama, kad siūlomi veiksmai būtų suderinami su koridorių darbo planais ir įgyvendinimo aktais pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį, ir atsižvelgiama į atsakingo Europos koordinatoriaus patariamąją nuomonę, kaip numatyta to reglamento 45 straipsnio 8 dalyje. Vertinime taip pat analizuojama, ar įgyvendinant pagal EITP finansuojamus veiksmus nebūtų sudaromos didelės kliūtys prekių ar keleivių judėjimui atkarpoje, kuriai turi įtakos projektas, ir, jei tokių kliūčių būtų, ir ar ši rizika sumažinta.

5.  Kalbant apie veiksmus, susijusius su tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais, darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus nustatytais skyrimo kriterijais atsižvelgiama į 7 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas.

6.  Kalbant apie veiksmus, susijusius su bendro intereso skaitmeninio ryšio projektais, darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus nustatytais skyrimo kriterijais atsižvelgiama į 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

14 straipsnis

Bendro finansavimo normos

1.  Tyrimams skiriama Sąjungos finansinė pagalba neviršija 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tyrimams, kurie finansuojami iš Sanglaudos fondo pervestomis sumomis, didžiausios bendro finansavimo normos atitinka Sanglaudos fondui taikytinas bendro finansavimo normas, kaip nurodyta 2 dalies b punkte.

2.  Vykdant darbus transporto sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos:

a)  vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Bendro finansavimo normas galima padidinti ne daugiau kaip iki 50 proc. su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusiems veiksmams šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis, telematikos priemonių sistemų rėmimo veiksmams, vidaus vandenų kelių rėmimo veiksmams, geležinkelių sąveikumo, naujųjų technologijų ir inovacijų rėmimo veiksmams, infrastruktūros saugumo didinimo rėmimo veiksmams ir veiksmams, kuriais transporto infrastruktūra pritaikoma prie Sąjungos išorės sienų patikrinimų, pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus ir veiksmams atokiausiuose regionuose. Veiksmams, vykdomiems atokiausiuose regionuose, nustatytos bendro finansavimo normos neturi viršyti 70 proc.;

aa)  vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų. Bendro finansavimo normos gali būti didinamos iki ne daugiau kaip 85 %, jeigu būtini ištekliai yra perskiriami programai pagal 4 straipsnio 9 dalį;

b)  kiek tai susiję su sumomis, pervestomis iš Sanglaudos fondo, didžiausios bendro finansavimo normos atitinka Sanglaudos fondui taikytinas bendro finansavimo normas, kaip nurodyta Reglamente (ES) XXX [BNR]. Šios bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 85 % veiksmams, susijusiems su tarpvalstybinėmis jungtimis, šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis, ir veiksmams, susijusiems su trūkstamomis jungtimis;

c)  kalbant apie su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusius veiksmus, padidintos didžiausios bendro finansavimo normos, numatytos a ir b punktuose, gali būti taikomos tik veiksmams, kuriems būdingas didelio masto integravimas planuojant ir įgyvendinant veiksmus pagal 13 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą skyrimo kriterijų, pavyzdžiui, įsteigiant vieną projekto įmonę, bendrą valdymo struktūrą, dvišalę teisinę sistemą arba priimant įgyvendinimo aktą pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį; be to, pasitelkiant integruotas valdymo struktūras, įskaitant bendrąsias įmones, įgyvendinamiems projektams taikoma bendro finansavimo norma, remiantis 11 straipsnio 2 dalies a punktu, gali būti padidinta 5 proc.

3.  Vykdant darbus energetikos sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos:

a)  vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės paramos suma neviršija 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų; darbams atokiausiuose regionuose nustatytos bendro finansavimo normos neturi viršyti 70 proc.;

b)  bendro finansavimo normos gali būti padidintos ne daugiau kaip iki 75 proc. veiksmams, kuriais, remiantis Reglamento (ES) Nr. 347/2013 14 straipsnio 2 dalyje nurodytais įrodymais, padedama įgyvendinti bendro intereso projektus, regiono arba Sąjungos lygmeniu užtikrinamas didelis energijos tiekimo saugumas, didinamas Sąjungos solidarumas arba naudojami itin naujoviški sprendimai.

4.  Vykdant darbus skaitmeninės ekonomikos sektoriuje taikomos šios didžiausios bendro finansavimo normos: vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 30 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Darbams atokiausiuose regionuose nustatytos bendro finansavimo normos neturi viršyti 70 proc. Bendro finansavimo normos gali būti padidintos iki 50 proc. veiksmams, kuriems būdingas svarbus tarpvalstybinis aspektas, kaip antai nepertraukiama aprėptis diegiant 5G sistemas pagrindiniuose transporto keliuose arba magistralinių tinklų tiesimas tarp valstybių narių ir tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių, ir iki 75 proc. – veiksmams, kuriais diegiamas socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų gigabitinis ryšys. Nepažeidžiant bendro finansavimo principo, vietos bevielio ryšio teikimo vietos bendruomenėse veiksmai, kai jie įgyvendinami pasitelkiant nedidelės vertės dotacijas, gali būti finansuojami teikiant Sąjungos finansinę pagalbą, siekiančią iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

5.  Didžiausia bendro finansavimo norma, taikytina 10 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, atitinka didžiausią maksimalią bendro finansavimo normą, taikytiną atitinkamiems sektoriams. Be to, šiems veiksmams taikoma bendro finansavimo norma gali būti padidinta 10 proc.

15 straipsnis

Tinkamos finansuoti išlaidos

Be Finansinio reglamento [186] straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šie tinkamų finansuoti išlaidų kriterijai:

a)  tinkamos finansuoti gali būti tik valstybėse narėse patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai bendro intereso projektas arba tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai apima vienos ar kelių trečiųjų valstybių teritorijas, kaip nurodyta šio reglamento 5 straipsnyje arba 11 straipsnio 4 dalyje, arba tarptautinius vandenis, jeigu veiksmai yra būtini atitinkamo projekto tikslams pasiekti;

b)   tinkamos finansuoti gali būti visos su įranga, įrenginiais ir infrastruktūra susijusios išlaidos, kurias paramos gavėjas laiko kapitalo išlaidomis;

c)  su žemės pirkimu susijusios išlaidos nėra tinkamos finansuoti išlaidos, išskyrus lėšas, transporto sektoriuje perskirtas iš Sanglaudos fondo pagal Reglamento (ES) XXX, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės, 58 straipsnį;

d)  į tinkamas finansuoti išlaidas pridėtinės vertės mokestis (PVM) neįtraukiamas.

16 straipsnis

Dotacijų derinimas su kitais finansavimo šaltiniais

1.  Dotacijos gali būti naudojamos kartu su Europos investicijų banko arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar kitų plėtros ir viešųjų finansų įstaigų, taip pat privačiojo sektoriaus finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investuotojų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, skiriamu finansavimu.

2.  1 dalyje nurodytų dotacijų naudojimas gali būti įgyvendinamas skelbiant specialiuosius kvietimus teikti pasiūlymus.

17 straipsnis

Dotacijų sumažinimas ar nutraukimas

1.  Neskaitant priežasčių, nurodytų Finansinio reglamento [131 straipsnio 4 dalyje], jei nėra atitinkamų pagrįstų aplinkybių, dotacijos suma gali būti sumažinta dėl šių priežasčių:

a)  veiksmai, tyrimų atveju nepradėti per vienus metus arba darbų atveju – per dvejus metus nuo susitarime dėl dotacijos nurodytos pradžios datos;

b)  atlikus veiksmų įgyvendinimo pažangos peržiūrą nustatyta, kad veiksmų įgyvendinimas taip labai vėluoja, kad tikėtina, jog nebus pasiekti veiksmo tikslai;

2.  Remiantis 1 dalyje nurodytomis priežastimis, susitarimas dėl dotacijos gali būti iš dalies pakeistas arba nutrauktas.

3.  Prieš priimant bet kokį sprendimą dėl dotacijos sumažinimo ar nutraukimo, atvejis turi būti nuodugniai ištiriamas, o atitinkamiems dotacijos gavėjams turi būti suteikiama galimybė per pagrįstą laiką pateikti savo pastabas.

3a.  Turimi įsipareigojimų asignavimai, gauti taikant 1 arba 2 dalį, paskirstoma kitoms pagal atitinkamą finansinį paketą siūlomoms darbo programoms, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje.

18 straipsnis

Kaupiamasis, papildomas ir mišrus finansavimas

1.  Veiksmams, kuriems skirtas programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant pasidalijamojo valdymo principu valdomas lėšas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Įgyvendinant veiksmus laikomasi Finansinio reglamento 62 straipsnyje nustatytų taisyklių. Kaupiamasis finansavimas neviršija veiksmų visų tinkamų finansuoti išlaidų, o pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti proporcingai apskaičiuota pagal dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.

2.  Veiksmai, kurie atitinka visas šias sąlygas:

a)  buvo įvertinti kvietime teikti pasiūlymus pagal programą;

b)  atitinka tame kvietime teikti pasiūlymus nurodytus minimalius kokybės reikalavimus;

c)  negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali nereikalaujant papildomo vertinimo gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo arba Sanglaudos fondo pagal Reglamento (ES) XXX [BNR] [67 straipsnio 5 dalį], jeigu atitinka atitinkamos programos tikslus. Taikomos paramą teikiančio fondo taisyklės.

IV SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

19 straipsnis

Darbo programos

1.  Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. ▌

1a.  Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų priimti pirmąsias daugiametes darbo programas, kuriose bus nurodytas kvietimų teikti paraiškas dėl pirmųjų trejų programos metų tvarkaraštis, temos ir preliminarus biudžetas, taip pat numatomas viso programavimo laikotarpio planas, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir nuspėjamumas ir būtų pagerinta projektų kokybė.

2.  Komisija darbo programas priima įgyvendinimo aktu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 22 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.  Energetikos sektoriuje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas bendro intereso projektams ir susijusiems veiksmams, kuriais siekiama toliau užtikrinti energijos vidaus rinkos integraciją, nutraukti energetinę izoliaciją ir pašalinti elektros energijos tinklų sujungimo kliūtis, ypač daug dėmesio skiriant projektams, kuriais padedama siekti bent 10 proc. jungčių tikslo iki 2020 m., o iki 2030 m. – 15 proc. jungčių tikslo, ir projektams, kuriais padedama sinchronizuoti elektros energijos sistemas su ES tinklais.

3a.  Vadovaujantis Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 200 straipsnio 2 dalimi, atsakingasis leidimus suteikiantis pareigūnas prireikus gali atrankos procedūrą organizuoti dviem etapais:

a)  pasiūlymų teikėjai pateikia supaprastintą dokumentų rinkinį, apimantį santykinai apibendrintą informaciją, kad pagal ribotą kriterijų skaičių būtų galima iš anksto atrinkti projektus;

b)  pirmajame etape atrinkti pasiūlymų teikėjai po pirmojo etapo pabaigos pateikia išsamų dokumentų rinkinį.

19a straipsnis

Sąjungos finansinės paramos teikimas

1.  Kiekvieną kartą paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus, remiantis darbo programa, kaip nurodyta 19 straipsnyje, laikydamasi 22 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, įgyvendinimo aktu Komisija nusprendžia, kokią finansinės paramos sumą suteikti atrinktiems projektams ar jų dalims. Komisija nustato jų įgyvendinimo sąlygas ir būdus.

2.  Įgyvendinant dotacijų susitarimus, Komisija informuoja paramos gavėjus ir susijusias valstybes nares apie dotacijos sumų ir išmokėtų galutinių sumų pakeitimus.

3.  Gavėjai pateikia ataskaitas, kaip nustatyta atitinkamuose dotacijų susitarimuose, be išankstinio valstybių narių patvirtinimo. Komisija suteikia valstybėms narėms galimybę susipažinti su jų teritorijose vykdomų veiksmų ataskaitomis.

20 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti priedo I dalyje.

2.  Siekiant veiksmingai įvertinti programos įgyvendinimo pažangą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti priedo I dalį, kad prireikus būtų peržiūrėti ar papildyti rodikliai, o šis reglamentas būtų papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų tinkami nuodugniai padarytos pažangos, įskaitant klimato stebėjimą, analizei atlikti bei renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir (jei reikia) valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

3a.  Komisija patobulina specialią interneto svetainę, kurioje tikruoju laiku skelbiamas planas su įgyvendinamais projektais, jame pateikiant aktualius duomenis (poveikio vertinimus, vertę, naudos gavėją, projektą įgyvendinantį subjektą, einamąją padėtį), ir kas dvejus metus teikia pažangos ataskaitas. Tose pažangos ataskaitose pateikiamas programos įgyvendinimas pagal bendruosius ir sektorinius tikslus, paaiškinant, ar neatsilieka veikla skirtinguose sektoriuose, ar bendras biudžetinis įsipareigojimas atitinka visą skirtą sumą, ar vykdomi projektai pasiekė pakankamą išsamumo laipsnį, ar vis dar įmanoma ir naudinga juos įgyvendinti.

21 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.  Tarpinis programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo programos įgyvendinimo pradžios.

3.  Baigiant įgyvendinti programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos vertinimą.

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

22 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda EITP koordinavimo komitetas, kuris gali posėdžiauti skirtingų sudėčių, atsižvelgiant į atitinkamą temą. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

23 straipsnis

Deleguotieji aktai

1.   Komisijai pagal šio reglamento 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)  ▌nustatoma stebėsenos ir vertinimo sistema, grindžiama priedo I dalyje nustatytais rodikliais;

d)   ▌priedo IV dalis papildoma dėl tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų nustatymo; sudaromas ir atnaujinamas atrinktų tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų sąrašas.

2.  Laikantis SESV 172 straipsnio antros pastraipos, Komisijai pagal šio reglamento 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

a)  iš dalies keičiama priedo III dalis dėl nustatomų transporto pagrindinio tinklo koridorių ir iš anksto nustatytų visuotinio tinklo atkarpų;

b)  iš dalies keičiama priedo V dalis dėl bendro intereso skaitmeninio ryšio projektų nustatymo.

24 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  23 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 23 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 23 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

25 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.  Komisija vykdo su programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

2a.  Skaidrumas ir viešos konsultacijos užtikrinami pagal taikytinus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus.

26 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja programoje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

VI SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 panaikinami.

2.  Nepažeidžiant 1 dalies, šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

Komisija įvertina Reglamento (ES) Nr. 347/2013 veiksmingumą ir politikos nuoseklumą ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vertinimą, kartu su šios peržiūros rezultatais. Tame vertinime Komisija, be kita ko, apsvarsto Sąjungos energetikos ir klimato srities tikslus iki 2030 m., ilgalaikį ES įsipareigojimą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Kai tikslinga, prie to vertinimo gali būti pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo persvarstomas tas reglamentas.

3.  Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnę Europos infrastruktūros tinklų priemonę, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013, prie šios programos.

4.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti šio reglamento 4 straipsnio 5 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

28 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

I DALIS. RODIKLIAI

Siekiant sumažinti administracinę naštą ir išlaidas programa bus atidžiai stebima remiantis rodikliais, kuriais siekiama nustatyti, kiek buvo įgyvendinti bendri ir konkretūs programos tikslai. Todėl bus renkami duomenys, susiję su šiais pagrindiniais rodikliais:

Sektoriai

Konkretūs tikslai

Rodikliai

Transportas

Veiksmingi, tarpusavyje susieti ir daugiarūšiai pažangaus, sąveikaus, tvaraus, integracinio, prieinamo, saugaus ir patikimo judumo tinklai ir infrastruktūra

Tarpvalstybinių ir trūkstamų jungčių, kurioms teikiama EITP parama (be kita ko, veiksmai, susiję su TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklo miestų transporto mazgais, regioninėmis tarpvalstybinių geležinkelių jungtimis, daugiarūšio vežimo platformomis, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais, jungtims su oro uostais bei kelių ir geležinkelių terminalais), skaičius

EITP remiamų veiksmų, padedančių skaitmeninti transporto sektorių, visų pirma įdiegiant ERTMS, UIP, ITS, VTMIS / e. jūrų laivybos paslaugas ir SESAR, skaičius

Alternatyviųjų degalų tiekimo punktų, pastatytų ar atnaujintų remiant EITP, skaičius

EITP remiamų veiksmų, didinančių transporto saugumą, skaičius

EITP remiamų veiksmų, padedančių didinti transporto prieinamumą riboto judumo asmenims, skaičius

EITP remiamų veiksmų, padedančių mažinti krovininio geležinkelių transporto keliamą triukšmą, skaičius

Civilinio ir karinio dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros pritaikymas

Transporto infrastruktūros komponentų, pritaikytų atsižvelgiant civilinio ir karinio dvejopo naudojimo reikalavimus, skaičius

Energetika

Indėlis į rinkų sąveikumą ir integraciją

EITP veiksmų, kuriais prisidedama prie projektų, sujungiančių valstybių narių tinklus ir panaikinančių vidaus apribojimus, skaičius

Energijos tiekimo saugumas

EITP veiksmų, kuriais prisidedama prie projektų, užtikrinančių atsparų dujų tinklą, skaičius

EITP veiksmų, padedančių kurti pažangius tinklus ir juos skaitmeninti bei padidinti energijos kaupimo galimybes, skaičius

Darnus vystymasis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro

EITP veiksmų, kuriais prisidedama prie projektų, sudarančių sąlygas energijos sistemose naudoti kuo daugiau atsinaujinančiosios energijos, skaičius

EITP veiksmų, kuriais prisidedama prie tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos klausimais, skaičius

Skaitmeninė ekonomika

Indėlis visoje Europos Sąjungoje diegiant skaitmeninio ryšio infrastruktūrą

Naujos jungtys su itin didelio pralaidumo tinklais, skirtais socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams, bei itin aukštos kokybės ryšio jungtys, skirtos vietos bendruomenėms

EITP veiksmų, kuriais užtikrinamas 5G ryšys transporto keliuose, skaičius

EITP veiksmų, užtikrinančių naujas jungtis su itin didelio pralaidumo tinklais, skaičius

EITP veiksmų, padedančių skaitmeninti energetikos ir transporto sektorius, skaičius

II DALIS. ORIENTACINIAI PROCENTINIAI DYDŽIAI, NUMATYTI TRANSPORTO SEKTORIUI

Biudžeto ištekliai, nurodyti 4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje, paskirstomi taip:

60 % – 9 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytiems veiksmams: „veiksmai, susiję su veiksmingais, sujungtais ir daugiarūšiais tinklais“;

40 proc. – 9 straipsnio 2 dalies b punkte išvardytiems veiksmams: „veiksmai, susiję su pažangiu, tvariu, integraciniu, saugiu ir patikimu judumu“.

Biudžeto ištekliai, nurodyti 4 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, paskirstomi taip:

85 % – 9 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytiems veiksmams: „veiksmai, susiję su veiksmingais, sujungtais ir daugiarūšiais tinklais“;

15 % – 9 straipsnio 2 dalies b punkte išvardytiems veiksmams: „veiksmai, susiję su pažangiu, tvariu, integraciniu, saugiu ir patikimu judumu“.

Įgyvendinant 9 straipsnio 2 dalies a punkte išvardytus veiksmus, 85 % biudžeto išteklių turėtų būti skirta veiksmams, vykdomiems pagrindiniame tinkle, ▌ir 15 % – veiksmams visuotiniame tinkle.

III DALIS. TRANSPORTO PAGRINDINIO TINKLO KORIDORIAI IR VISUOTINIO TINKLO TARPVALSTYBINĖS JUNGTYS

1.  Pagrindinio tinklo koridoriai ir preliminarus iš anksto nustatytų tarpvalstybinių jungčių ir trūkstamų jungčių sąrašas

Pagrindinio tinklo koridorius „Atlanto vandenynas“

Išdėstymas

Gijón – León – Valladolid

A Coruña – Vigo – Orense – León

Zaragoza – Pamplona / Logroño – Bilbao

Tenerife / Gran Canaria – Huelva / Sanlúcar de Barrameda –Sevilla – Córdoba

Algeciras – Bobadilla – Madrid

Sines / Lisboa – Madrid – Valladolid

Lisboa – Aveiro – Leixões / Porto – Duero upė

Shannon Foynes / Dublin / Cork – Le Havre – Rouen – Paris

Aveiro – Valladolid – Vitoria-Gasteiz – Bergara – Bilbao / Bordeaux –Toulouse / Tours –Paris – Metz – Mannheim / Strasbourg

Shannon Foynes / Dublin / Cork – Saint Nazaire – Nantes –Tours – Dijon

Tarpvalstybinės jungtys

Evora – Merida

Geležinkelis

Vitoria-Gasteiz – San Sebastián –Bayonne–Bordeaux

Aveiro – Salamanca

Duero upė (Via Navegável do Douro)

Vidaus vandenų keliai

Trūkstamos jungtys

Linijos Iberijos pusiasalyje, nesuderinamos su UIC vėže

Geležinkelis

Pagrindinio tinklo koridorius „Baltijos jūra – Adrijos jūra“

Išdėstymas

Gdynia – Gdańsk – Katowice / Sławków

Gdańsk – Warszawa – Katowice / Kraków

Katowice – Ostrava – Brno – Wien

Szczecin / Świnoujście – Poznań – Wrocław – Ostrava

Katowice – Bielsko-Biała Žilina – Bratislava – Wien

Wien – Graz – Villach – Udine – Trieste

Udine – Venezia – Padova – Bologna – Ravenna – Ancona

Graz – Maribor – Ljubljana – Koper / Trieste

Tarpvalstybinės

jungtys

Katowice / Opole–Ostrava–Brno

Katowice–Žilina

Bratislava–Wien

Graz–Maribor

Venezia –Trieste – Divaca –Ljubljana

Geležinkelis

Katowice – Žilina

Brno – Wien

Keliai

Trūkstamos jungtys

Gloggnitz – Mürzzuschlag: Zemeringo pagrindinis tunelis

Graz – Klagenfurt: Koralmo geležinkelio linija ir tunelis

Koper – Divača

Geležinkelis

Pagrindinio tinklo koridorius „Viduržemio jūra“

Išdėstymas

Algeciras – Bobadilla – Madrid – Zaragoza – Tarragona

Madrid – Valencia – Sagunto – Teruel – Zaragoza

Sevilla – Bobadilla – Murcia

Cartagena – Murcia–Valencia–Tarragona / Palma de Mallorca–Barcelona

Tarragona – Barcelona – Perpignan – Narbonne – Toulouse / Marseille – Genova / Lyon – La Spezia / Torino – Novara–Milano – Bologna / Verona – Padova – Venezia – Ravenna / Trieste / Koper – Ljubljana – Budapest

Ljubljana / Rijeka – Zagreb – Budapest – Ukrainos siena

Tarpvalstybinės jungtys

Barselona – Perpignan

Geležinkelis

Lyon – Torino: pagrindinis tunelis ir privažiuojamieji keliai

Nice – Ventimiglia

Venezia – Trieste – Divača –Ljubljana

Ljubljana – Zagreb

Zagreb – Budapest

Budapest – Miskolc – Ukrainos siena

Lendava – Letenye

Keliai

Vásárosnamény – Ukrainos siena

Trūkstamos jungtys

Almería – Murcia

Geležinkelis

Linijos Iberijos pusiasalyje, nesuderinamos su UIC vėže

Perpignan – Montpellier

Koper – Divača

Rijeka – Zagreb

Milano – Cremona – Mantova –Porto Levante / Venezia –Ravenna / Trieste

Vidaus vandenų keliai

Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Baltijos jūra“

Išdėstymas

Luleå – Helsinki – Tallinn – Riga

Ventspils – Riga

Riga – Kaunas

Klaipėda – Kaunas – Vilnius

Kaunas – Warszawa

Baltarusijos siena – Warszawa – Łódź – Poznań – Frankfurt / Oder – Berlin – Hamburg – Kiel

Łódź – Katowice / Wrocław

Ukrainos siena – Rzeszów – Katowice – Wrocław – Falkenberg – Magdeburg

Szczecin / Świnoujście – Berlin – Magdeburg – Braunschweig –Hannover

Hannover – Bremen–Bremerhaven / Wilhelmshaven

Hannover – Osnabrück – Hengelo – Almelo – Deventer –Utrecht

Utrecht – Amsterdam

Utrecht – Rotterdam – Antwerpen

Hannover / Osnabrück – Köln – Antwerpen

Tarpvalstybinės jungtys

Tallinn – Rīga – Kaunas – Warszawa: „Rail Baltic“ nauja linija, visiškai suderinama su UIC vėže

Geležinkelis

Świnoujście / Szczecin – Berlin

Geležinkelis / vidaus vandenų keliai

Koridorius „Via Baltica“ (EE–LV–LT–PL)

Keliai

Trūkstamos jungtys

Kaunas – Vilnius: dalis „Rail Baltic“ naujos linijos, visiškai suderinamos su UIC vėže

Geležinkelis

Warszawa / Idzikowice – Poznań / Wrocław, įskaitant jungtis su planuojamu pagrindiniu transporto mazgu

Kylio kanalas

Vidaus vandenų keliai

Berlin – Magdeburg – Hannover; Vidurio Vokietijos kanalas; Vakarų Vokietijos kanalai

Reinas, Valis

Šiaurės jūros kanalas, Eiselis, Tventės kanalas

Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Viduržemio jūra“

Išdėstymas

Jungtinės Karalystės siena – Dublin – Shannon Foynes / Cork

Shannon Foynes / Dublin / Cork – Le Havre / Calais /

Dunkerque / Zeebrugge / Terneuzen / Gent /

Antwerpen / Rotterdam / Amsterdam

Jungtinės Karalystės siena – Lille – Brussel / Bruxelles

Amsterdam – Rotterdam – Antwerp – Brussel / Bruxelles –Luxembourg

Luxembourg – Metz – Dijon – Macon – Lyon – Marseille

Luxembourg – Metz – Strasbourg – Basel

Antwerpen / Zeebrugge – Gent–Calais / Dunkerque / Lille – Paris – Rouen – Le Havre

Tarpvalstybinės jungtys

Brussel / Bruxelles –Luxembourg – Strasbourg

Geležinkelis

Terneuzen – Gent

Vidaus vandenų keliai

Sena – Šeldės tinklas ir susiję Senos, Šeldės ir Maso upių baseinai

Reino – Šeldės koridorius

Trūkstamos jungtys

Alberto kanalas ir Bocholto-Herentalso kanalas

Vidaus vandenų keliai

Pagrindinio tinklo koridorius „Rytai / Rytinė Viduržemio jūros regiono dalis“

Išdėstymas

Hamburg – Berlin

Rostock – Berlin – Dresden

Bremerhaven / Wilhelmshaven – Magdeburg – Dresden

Dresden – Ústí nad Labem – Mělník / Praha – Lysá nad Labem / Poříčany – Kolín

Kolín – Pardubice – Brno – Wien / Bratislava – Budapest – Arad – Timişoara – Craiova – Calafat – Vidin – Sofia

Sofia – Serbijos siena / Šiaurės Makedonijos siena

Sofia – Plovdiv – Burgas / Turkijos siena

▌Turkijos siena – Alexandropouli – Kavala – Thessaloniki –Ioannina – Kakavia / Igoumenitsa

Šiaurės Makedonijos siena – Thessaloniki

Sofia – Thessaloniki – Athina – Piraeus / Ikonio – Heraklion –Lemesos (Vasiliko)–Lefkosia / Larnaka

Athina –Patras / Igoumenitsa

Tarpvalstybinės jungtys

Dresden – Praha / Kolín

Geležinkelis

Wien / Bratislava – Budapest

Békéscsaba – Arad – Timişoara

Craiova – Calafat – Vidin – Sofia – Thessaloniki

Sofia – Serbijos siena / Šiaurės Makedonijos siena

Turkijos siena – Alexandropouli

Šiaurės Makedonijos siena –Thessaloniki

Ioannina – Kakavia (Albanijos siena)

Keliai

Drobeta Turnu Severin / Craiova – Vidin – Montana

Sofia – Serbijos siena

Hamburg – Dresden – Praha –Pardubice

Vidaus vandenų keliai

 

Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Alpių regionas“

Išdėstymas

Genova – Milano – Lugano – Basel

Genova – Novara – Brig – Bern – Basel – Karlsruhe – Mannheim –Mainz – Koblenz – Köln

Köln – Düsseldorf – Duisburg – Nijmegen / Arnhem – Utrecht –Amsterdam

Nijmegen – Rotterdam – Vlissingen

Köln – Liège – Bruxelles / Brussel – Gent

Liège – Antwerpen – Gent – Zeebrugge

Tarpvalstybinės jungtys

Zevenaar – Emmerich –Oberhausen

Geležinkelis

Karlsruhe – Basel

Milano / Novara – Šveicarijos siena

Basel – Antwerpen / Rotterdam – Amsterdam

Vidaus vandenų keliai

Trūkstamos jungtys

Genova – Tortona / Novi Ligure

Geležinkelis

 

Zeebrugge – Gent

 

Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Dunojus“

Išdėstymas

Strasbourg – Stuttgart – München – Wels / Linz

Strasbourg – Mannheim – Frankfurt – Würzburg – Nürnberg –Regensburg – Passau – Wels / Linz

München / Nürnberg – Praha – Ostrava / Přerov – Žilina –Košice – Ukrainos siena

Wels / Linz – Wien – Bratislava – Budapest – Vukovar

Wien / Bratislava – Budapest – Arad–Moravita / Brašov / Craiova – Bucurešti – Giurgiu / Constanta – Sulina

Tarpvalstybinės jungtys

München – Praha

Geležinkelis

Nürnberg – Plzeň

München – Mühldorf – Freilassing – Salzburg

Strasbourg – Kehl Appenweier

Hranice – Žilina

Košice – Ukrainos siena

Wien – Bratislava / Budapest

Bratislava – Budapest

Békéscsaba – Arad – Timişoara –Serbijos siena

Bucurešti – Giurgiu – Rousse

Dunojaus (Kehlheim–Constanța / Midia / Sulina) ir susiję Vaho, Savos ir Tisos upių baseinai

Vidaus vandenų keliai

Zlín–Žilina

Keliai

 

Timişoara–Serbijos siena

Keliai

Trūkstamos jungtys

Stuttgart – Ulm

Geležinkelis

Salzburg – Linz

Craiova – București

Arad – Sighişoara – Brasov –Predeal

Pagrindinio tinklo koridorius „Skandinavija – Viduržemio jūra“

Išdėstymas

Rusijos siena – Hamina / Kotka – Helsinki – Turku / Naantali–Stockholm – Örebro (Hallsberg) / Linköping – Malmö

Narvik / Oulu – Luleå – Umeå – Stockholm / Örebro (Hallsberg)

Oslo – Goteburg – Malmö – Trelleborg

Malmö – København – Fredericia – Aarhus – Aalborg –Hirtshals / Frederikshavn

København – Kolding / Lübeck – Hamburg – Hannover

Bremerhaven – Bremen – Hannover – Nürnberg

Rostock – Berlin – Halle / Leipzig – Erfurt – München

Nürnberg – München – Innsbruck – Verona – Bologna–Ancona / Firenze

Livorno / La Spezia – Firenze – Roma – Napoli – Bari – Taranto – Valletta / Marsaxlokk

Cagliari – Napoli – Gioia Tauro – Palermo / Augusta – Valletta / Marsaxlokk

Tarpvalstybinės jungtys

Rusijos siena – Helsinki

Geležinkelis

København – Hamburg: Fėmarno juostos fiksuotos jungties privažiuojamieji keliai

München – Wörgl – Innsbruck – Fortezza – Bolzano – Trento –Verona: Brenerio pagrindinis tunelis ir jo privažiuojamieji keliai

Göteborg – Oslo

København – Hamburg: Fėmarno juostos fiksuota jungtis

Geležinkelis / keliai

2.   Preliminarus visuotinio tinklo iš anksto nustatytų tarpvalstybinių jungčių sąrašas

Tarpvalstybinės visuotinio tinklo atkarpos, nurodytos šio reglamento 9 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, visų pirma yra šios atkarpos:

Dublin / LetterkennyJungtinės Karalystės siena

Keliai

Pau–Huesca

Geležinkelis

Lyon–Šveicarijos siena

Geležinkelis

Athus–Mont-Saint-Martin

Geležinkelis

Breda–Venlo–Viersen–Duisburg

Geležinkelis

Antwerpen–Duisburg

Geležinkelis

Mons–Valenciennes

Geležinkelis

Gent–Terneuzen

Geležinkelis

Heerlen–Aachen

Geležinkelis

Groningen–Bremen

Geležinkelis

Stuttgart–Šveicarijos siena

Geležinkelis

Gallarate / Sesto Calende–Šveicarijos siena

Geležinkelis

Berlin–Rzepin / Horka–Wrocław

Geležinkelis

Praha–Linz

Geležinkelis

Villach–Ljubljana

Geležinkelis

Pivka–Rijeka

Geležinkelis

Plzeň–České Budějovice–Wien

Geležinkelis

Wien–Győr

Geležinkelis

Graz–Celldömölk–Győr

Geležinkelis

Neumarkt–Kallham–Mühldorf

Geležinkelis

„Amber“ koridorius (PL–SK–HU)

Geležinkelis

„Via Carpathia“ koridorius (Baltarusijos ir Ukrainos siena, PL–SK–HU–RO)

Keliai

Focșani–Makedonijos siena

Keliai

Budapest–Osijek–Svilaj (Bosnijos ir Hercegovinos siena)

Keliai

Faro–Huelva

Geležinkelis

Porto–Vigo

Geležinkelis

Giurgiu–Varna ▌

Geležinkelis

Svilengrad–Pithio

Geležinkelis

3.  Visuotinio tinklo komponentai valstybėse narėse, kurios neturi sausumos sienos su kita valstybe nare.

IV DALIS. TARPVALSTYBINIŲ ATSINAUJINANČIOSIOS ENERGIJOS SRITIES PROJEKTŲ NUSTATYMAS

1.  Tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų tikslai

Tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais skatinamas valstybių narių tarpvalstybinis bendradarbiavimas atsinaujinančiųjų energijos išteklių planavimo, plėtros ir ekonomiškai efektyvaus eksploatavimo klausimais, taip pat sudaromos palankesnės sąlygos jų integravimui pasitelkiant energijos kaupimo įrenginius ir siekiant prisidėti prie Sąjungos ilgalaikių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijos įgyvendinimo.

2.  Bendrieji kriterijai

Kad atsinaujinančiosios energijos srities projektas būtų laikomas tarpvalstybiniu, jis turi atitikti visus šiuos bendruosius kriterijus:

a)  jis turi būti įtrauktas į bendradarbiavimo susitarimą ar bet kokį kitą bent dviejų valstybių narių tarpusavio ir (arba) bent vienos valstybės narės su trečiąja valstybe ar trečiosiomis valstybėmis pasirašytą susitarimą, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 8, 9, 11 ir 13 straipsniuose;

b)  turi būti sutaupyta lėšų diegiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir (arba) teikiama naudos sistemos integracijai, energijos tiekimo saugumui arba inovacijoms, palyginti su panašiu projektu arba atsinaujinančiosios energijos srities projektu, kurį įgyvendino viena iš dalyvaujančių valstybių narių;

c)  įvertinus pagal 3 punkte minimą sąnaudų ir naudos analizę ir taikant [7] straipsnyje nurodytą metodiką, potenciali bendra bendradarbiavimo nauda nusveria išlaidas, įskaitant išlaidas ilguoju laikotarpiu.

3.  Sąnaudų ir naudos analizė

a)  elektros energijos gamybos išlaidos;

b)  sistemos integracijos išlaidos;

c)  paramos išlaidos;

d)  išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

e)  energijos tiekimo saugumas;

f)  oro ir kita vietos tarša, pavyzdžiui, poveikis vietos gamtai ir aplinkai;

g)  inovacijos.

4.  Procesas

1)   Projekto, kuris gali būti atrinktas kaip tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas pagal bendradarbiavimo susitarimą ar bet kurį kitą bent dviejų valstybių narių tarpusavio ir (arba) bent vienos valstybės narės su trečiąja valstybe ar trečiosiomis valstybėmis pasirašytą susitarimą, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 8, 9, 11 ir 13 straipsniuose, rengėjai, įskaitant valstybes nares, siekiantys, kad atsinaujinančiosios energijos srities projektams būtų suteiktas tarpvalstybinis statusas, pateikia Komisijai paraišką leisti projektui dalyvauti tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų atrankoje. Paraiškoje pateikiama susijusi informacija, kuria remdamasi Komisija, atsižvelgdama į 7 straipsnyje minimą metodiką, gali įvertinti projektą pagal 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus.

Komisija užtikrina, kad rengėjams būtų suteikta galimybė prašyti suteikti tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų statusą bent kartą per metus.

2)  Komisija įsteigia tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų grupę, kurią sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir vieną Komisijos atstovą, ir jai pirmininkauja. Grupė priima savo darbo tvarkos taisykles.

3)  Bent kartą per metus Komisija organizuoja tarpvalstybinių projektų atrankos procesą ir, atsižvelgdama į vertinimą, 3 dalyje nurodytai grupei pateikia tinkamų finansuoti atsinaujinančiosios energijos srities projektų, kurie atitinka 7 straipsnyje ir 5 dalyje nustatytus kriterijus, sąrašą.

4)  3 dalyje nurodytai grupei pateikiama atitinkama informacija (nebent tai yra neskelbtina komercinė informacija) dėl tinkamų finansuoti projektų, įtrauktų į Komisijos pateiktą sąrašą, atsižvelgiant į tokius kriterijus:

–  patvirtinimas, kad visi projektai atitinka tinkamumo finansuoti ir atrankos kriterijus;

–  informacija apie bendradarbiavimo mechanizmą, su kuriuo projektas yra susijęs, ir informaciją apie tai, kokiu mastu projektą remia viena arba kelios valstybės narės;

–  projekto tikslo aprašymas, įskaitant apskaičiuotą pajėgumą (kW) ir, kai turima duomenų, pagamintinos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį (kWh per metus), taip pat jo visas numatomas išlaidas ir nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas (eurais);

–  informacija apie numatomą ES pridėtinę vertę, remiantis šio priedo 2 punkto b papunkčiu, ir apie numatomas sąnaudas ir naudą ir numatomą ES pridėtinę vertę, remiantis šio priedo 2 punkto c papunkčiu.

5)  Grupė į savo posėdžius, kai tinkama, gali kviesti tinkamų finansuoti projektų vykdytojus, tinkamuose finansuoti projektuose dalyvaujančias trečiąsias šalis ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus.

6)  Remdamasi vertinimo rezultatais grupė susitaria dėl projektų, turinčių tapti tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais, sąrašo, kuris turi būti patvirtintas pagal 8 dalį, projekto.

7)   Komisija galutinį atrinktų tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų sąrašą patvirtina priimdama deleguotąjį aktą, remdamasi 7 dalyje nurodytu sąrašo projektu ir atsižvelgdama į 10 dalį, ir šį atrinktų tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų sąrašą paskelbia savo interneto svetainėje. Šis sąrašas, jeigu reikia, persvarstomas bent kas dvejus metus.

8)  Grupė vykdo į galutinį sąrašą įtrauktų projektų įgyvendinimo stebėseną ir pateikia rekomendacijas, kaip įveikti galimus vėlavimus juos įgyvendinant. Tuo tikslu atrinktų projektų vykdytojai teikia informaciją apie savo projektų įgyvendinimą.

9)  Vykdydama tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų atranką Komisija siekia ▌užtikrinti, kad tokie projektai būtų nustatomi laikantis geografiniu požiūriu tinkamos pusiausvyros. Nustatant projektus gali būti pasitelkiamos regioninės grupės.

10)   Projektas neatrenkamas kaip tarpvalstybinis atsinaujinančiosios energijos srities projektas arba toks jo statusas panaikinamas, jeigu jis buvo įvertintas remiantis neteisinga informacija, kuri vertinant tapo lemiama, arba jeigu projektas neatitinka Sąjungos teisės.

V DALIS. BENDRO INTERESO SKAITMENINIO RYŠIO INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI

1.  Gigabitinis ryšys, įskaitant 5G ir kitą pažangiausią ryšį, socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams

Veiksmų eiliškumas bus nustatytas atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų funkciją, skaitmeninių paslaugų ir taikomųjų programų, kurioms reikalingas pagrindinis ryšys, aktualumą ir potencialią socialinę ir ekonominę naudą piliečiams, įmonėms ir vietos bendruomenėms, taip pat generuojamą papildomą teritorijos aprėptį, įskaitant namų ūkius. Turimas biudžetas turi būti paskirstytas visose valstybėse narėse geografiniu požiūriu išlaikant pusiausvyrą.

Pirmenybė bus teikiama veiksmams, kuriais prisidedama prie gigabitinio ryšio, įskaitant 5G ir kitą pažangiausią ryšį, tiekimo:

–  ▌ligoninėms ir medicinos centrams taip palaikant pastangas skaitmeninti sveikatos priežiūros sistemą, kad ES piliečių gerovė augtų ir keistųsi sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų teikimo pacientams būdas(34);

–  ▌švietimo ir mokslinių tyrimų centrams siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudoti, be kita ko, itin našias kompiuterines sistemas, debesijos prietaikas ir didžiuosius duomenis, panaikinti skaitmeninę atskirtį ir švietimo sistemose diegti naujoves, gerinti mokymosi rezultatus, padidinti teisingumą ir veiksmingumą(35);

–  visiems miestų centrams iki 2025 m. užtikrinant nenutrūkstamą 5G belaidžio plačiajuosčio ryšio aprėptį.

2.  Belaidis ryšys vietos bendruomenėse

Veiksmai, kuriais siekiama nediskriminacinėmis sąlygomis teikti nemokamą vietos belaidį ryšį vietos visuomeninio gyvenimo centruose (įskaitant plačiajai visuomenei prieinamas lauko erdves) ir kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame vietos bendruomenių gyvenime, turi atitikti šias sąlygas finansavimui gauti:

–  veiksmus įgyvendina viešojo sektoriaus institucija, kaip nurodyta tolesnėje pastraipoje, kuri yra pajėgi planuoti ir prižiūrėti vidaus ar lauko vietos belaidžio ryšio prieigos taškų įrengimą viešosiose erdvėse ir bent trejus metus užtikrinti jų veiklos sąnaudų finansavimą;

–  veiksmai grindžiami itin didelio pralaidumo skaitmeniniais tinklais, galinčiais užtikrinti naudotojams aukštos kokybės interneto ryšį, kuris:

–  yra nemokamas ir teikiamas nediskriminacinėmis sąlygomis, lengvai prieinamas, saugus, teikiamas naudojant naujausią ir lengviausiai įgyjamą įrangą, galinčią užtikrinti didelės spartos ryšio teikimą naudotojams, ir

–  palengvina visuotinę ir nediskriminacinę prieigą prie novatoriškų skaitmeninių paslaugų;

–  vykdant veiksmus naudojama bendra vaizdinė atpažinimo priemonė, kurią turi pateikti Komisija, ir nuoroda į susijusias daugiakalbes internetines priemones;

–  norint pasiekti sinergiją ir didinti pajėgumus bei gerinti naudotojų patirtį, šiais veiksmais sudaromos palankesnės sąlygos diegti 5G pritaikytus mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškus, kaip apibrėžta Direktyvoje ES/2018/1972;

–  veiksmais įsipareigojama įsigyti būtiną įrangą ir (arba) būtinas įrengimo paslaugas pagal taikomus teisės aktus siekiant užtikrinti, kad projektais nebūtų pernelyg iškraipyta konkurencija.

Finansinė parama bus teikiama viešojo sektoriaus institucijoms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2102(36) 3 straipsnio 1 dalyje, kurios įsipareigoja pagal nacionalinę teisę nemokamai nediskriminacinėmis sąlygomis tiekti vietos belaidį ryšį, įrengdamos vietos belaidžio ryšio prieigos taškus.

Finansuojami veiksmai neturėtų dubliuotis su esamais panašiomis savybėmis, įskaitant kokybę, pasižyminčiais nemokamais privačiaisiais arba viešaisiais pasiūlymais, teikiamais toje pačioje viešojoje erdvėje.

Turimas biudžetas turi būti paskirstytas visose valstybėse narėse geografiniu požiūriu išlaikant pusiausvyrą.

Jeigu taikytina, bus užtikrintas koordinavimas ir suderinamumas su EITP veiksmais, kuriais remiama socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų prieiga prie itin didelio pralaidumo tinklų, užtikrinančių gigabitinį ryšį, įskaitant 5G ir kitą pažangiausią ryšį.

3.  Preliminarus finansavimo reikalavimus atitinkančių 5G koridorių ir tarpvalstybinių magistralinio tinklo jungčių sąrašas

Atsižvelgiant į gigabitinės visuomenės tikslus, kuriuos Komisija išdėstė siekdama užtikrinti, kad iki 2025 m. pagrindiniuose antžeminiuose transporto keliuose būtų prieinamas nepertraukiamas 5G ryšys(37), veiksmai, kuriais pagal 9 straipsnio 4 dalies c punktą diegiamas nepertraukiamas ryšys naudojant 5G sistemas, pirmiausia yra veiksmai tarpvalstybinėse atkarpose, skirtose SAJ(38) bandymams, o antra – veiksmai ilgesnėse atkarpose, siekiant didesniu mastu koridoriuose įgyvendinti SAJ, kaip nurodyta tolesnėje lentelėje (preliminariame sąraše). Šiuo tikslu TEN-T koridoriai yra naudojami kaip pagrindas, bet 5G ryšys nebūtinai turi būti diegiamas tuose koridoriuose(39).

Be to, siekiant užtikrinti būtiną rezervą tokiai svarbiai infrastruktūrai ir padidinti Sąjungos skaitmeninių tinklų pajėgumą ir atsparumą, taip pat remiami veiksmai, kuriais remiamas magistralinių tinklų diegimas, be kita ko, naudojant jūrinius kabelius, valstybėse narėse ir tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių arba jungiant Europos salas pagal 9 straipsnio 4 dalies d punktą.

Pagrindinio tinklo koridorius „Atlanto vandenynas“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

Porto – Vigo

Merida – Evora

Paris – Amsterdam – Frankfurt

Aveiro – Salamanca

San Sebastian – Biarritz

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Metz – Paris – Bordeaux – Bilbao – Vigo –Porto – Lisbon

Bilbao – Madrid – Lisbon

Madrid – Merida – Sevilla – Tarifa

Magistralinių tinklų, be kita ko, naudojant jūrinius kabelius, diegimas

Azorų / Madeiros salos – Lisbon

Pagrindinio tinklo koridorius „Baltijos jūra – Adrijos jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

 

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Gdansk – Warsaw – Brno – Vienna – Graz –Ljubljana – Koper / Trieste

Pagrindinio tinklo koridorius „Viduržemio jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

 

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Budapest – Zagreb – Ljubljana – Rijeka –Split – Dubrovnik

Ljubljana – Zagreb – Slavonski Brod –Bajakovo (siena su Serbija)

Slavonski Brod – Đakovo – Osijek

Montpellier – Narbonne – Perpignan–Barcelona – Valencia – Malaga – Tarifa su pratęsimu iki Narbonne – Toulouse

Magistralinių tinklų, be kita ko, naudojant jūrinius kabelius, diegimas

Jūrinių kabelių tinklai Lisbon – Marseille – Milan

Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Baltijos jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

Warsaw – Kaunas – Vilnius

Kaunas – Klaipėda

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Tallinn – Riga – Kaunas – Lietuvos ir Lenkijos siena – Warsaw

Baltarusijos ir Lietuvos siena – Vilnius –Kaunas–Klaipėda

„Via Carpathia“:

Klaipėda – Kaunas – Ełk – Białystok –Lublin – Rzeszów – Barwinek – Košice

Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Viduržemio jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

Metz – Merzig – Luxembourg

Rotterdam – Antwerp – Eindhoven

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Amsterdam – Rotterdam – Breda – Lille –Paris

Brussels – Metz – Basel

Mulhouse – Lyon – Marseille

Pagrindinio tinklo koridorius „Rytai / Rytinė Viduržemio jūros regiono dalis“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

Sofia – Thessaloniki – Belgrade

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Berlin – Prague – Brno – Bratislava Timisoara – Sofia – Turkijos siena

Bratislava – Košice

Sofia – Thessaloniki – Athens

Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Alpių regionas“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

Bologna – Innsbrück – München (Brenerio koridorius)

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Rotterdam – Oberhausen – Frankfurt (M)

Basel – Milan – Genova

Pagrindinio tinklo koridorius „Reinas – Dunojus“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

 

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Frankfurt (M) – Passau – Wien–Bratislava–Budapest – Osijek – Vukovar – Bucharest –Constanta

Bucharest – Iasi

Karlsruhe – München – Salzburg – Wels

Frankfurt (M) – Strasbourg

Pagrindinio tinklo koridorius „Skandinavija – Viduržemio jūra“

Tarpvalstybinės atkarpos, skirtos SAJ bandymams

Oulu – Tromsø

Oslo – Stockholm – Helsinki

Ilgesnė atkarpa siekiant didesniu mastu įgyvendinti SAJ

Turku–Helsinki–Rusijos siena

Oslo – Malmo – Copenhagen – Hamburg –Würzburg – Nürnberg – München–Rosenheim – Verona – Bologna – Napoli –Catania – Palermo

Stockholm – Malmo

Napoli – Bari – Taranto

Aarhus – Esbjerg – Padborg

(1)OL C 440, 2018 12 6, p. 191.
(2)OL C 461, 2018 12 21, p. 173.
(3) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento pozicija. Pilka spalva paryškintas tekstas, dėl kurio nebuvo susitarta per tarpinstitucines derybas.
(4) COM(2018)0321, p. 13.
(5) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).
(6) Komisijos komunikatas „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ (COM(2017)0283).
(7) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).
(8) Komisijos komunikatas „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“ (COM(2017)0675).
(9) COM(2018)0293.
(10) JOIN(2017)0041.
(11) JOIN(2018)0005.
(12)Kariniai reikalavimai siekiant užtikrinti karinį mobilumą ES ir už jos ribų (ST 14770/18).
(13)COM(2017)0623.
(14)2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).
(15)COM(2017)0718.
(16) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).
(17) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).
(18)2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).
(19)COM(2016)0587.
(20)2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).
(21) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(22) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(23) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(24) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(25) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(26) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(27) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
(28) COM(2018)0065.
(29) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“ (COM(2017)0572).
(30) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(31) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(32) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL L 276, 2010 10 20, p. 22).
(33) Dok. ST 13674/18.
(34) Taip pat žr. Komisijos komunikatą „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“ (COM(2018)0233).
(35) Taip pat žr. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022).
(36) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).
(37)Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę (COM(2016)0587).
(38)Susietasis ir automatizuotas judumas.
(39)Kursyvu pažymėtos atkarpos nėra TEN-T pagrindinio tinklo koridorių dalis, bet yra įtrauktos į 5G koridorius.

Atnaujinta: 2020 m. liepos 29 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika