2019 m. liepos 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos, visų pirma dėl aplinkos apaugos aktyvistų ir ukrainiečių politinių kalinių padėties (2019/2734(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir dėl padėties Kryme, visų pirma į 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl strateginės karinės padėties Juodosios jūros baseine po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos(1), 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl Rusijos, ypač Estono Kohverio, Oleho Sencovo ir Oleksandro Kolčenkos bylų(2); 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, pirmiausia Krymo totorių, padėties Kryme(3); 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Krymo totorių(4); 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl Ukrainos kalinių Rusijoje ir padėties Kryme(5); 2017 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Krymo totorių bendruomenės vadovų Achtemo Čyjhozo, Ilmio Umerovo ir žurnalisto Mykolos Semenos atvejų(6); 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl Rusijos: Oyubo Titievo ir žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ atvejis(7); 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Rusijos, visų pirma dėl ukrainiečio politinio kalinio Oleho Sencovo atvejo(8), 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Azovo jūroje(9), 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl padėties Čečėnijoje ir Ojubo Titijevo atvejo(10), 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ES asociacijos susitarimo su Ukraina įgyvendinimo(11) ir 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos politinių santykių padėties(12),
– atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai 2018 m. gegužės 25 d. pareiškimą dėl keleto kalinių, laikomų neteisėtai aneksuotame Kryme ir Sevastopolyje arba kilusių iš šių vietų, atvejų, 2019 m. sausio 10 d. pareiškimą dėl neteisėtai sulaikytų Ukrainos piliečių atvejų, 2019 m. sausio 17 d. pareiškimą dėl Rusijos vykdomo užsitęsusio ilgalaikio Ukrainos karių sulaikymo, 2019 m. kovo 22 d. pareiškimą dėl Pavlo Hrybo nuteisimo ir 2019 m. balandžio 17 d. pareiškimą dėl ilgalaikio neteisėto Ukrainos karių sulaikymo,
– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PACE) rezoliuciją dėl Ukrainos piliečių, kurie yra politiniai kaliniai Rusijos Federacijoje,
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 24 d. PACE rezoliuciją dėl įtampos Azovo jūros regione ir Kerčės sąsiauryje eskalavimo ir grėsmes Europos saugumui,
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 25 d. PACE rezoliuciją dėl Parlamentinės Asamblėjos sprendimų, susijusių su įgaliojimais ir balsavimu, priėmimo proceso stiprinimo,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 25 d. Tarptautinio jūrų teisės tribunolo (ITLOS) nutartį byloje Nr. 26, susijusią su trijų Ukrainos laivyno laivų sulaikymu,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją, ypač į jos 2 skyrių dėl žmonių ir piliečių teisių ir laisvių,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 68/262 „Ukrainos teritorinis vientisumas“ ir į 2016 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 71/205 „Žmogaus teisių padėtis Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolyje (Ukraina)“,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos protokolą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių,
– atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, kurios šalis yra Rusijos Federacija, 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, pagal kuriuos abu nustatyta, kad nė vienas asmuo neturi būti kankinamas arba patirti žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba baudimo, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti savavališkai areštuotas, suimtas ar ištremtas, ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 ir 20 straipsnius, kuriuose atitinkamai įtvirtintos teisės laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti, taip pat teisės laisvai burtis į taikius susirinkimus ir asociacijas,
– atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 18 d. Venecijos komisijos ataskaitą dėl asociacijų finansavimo,
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 13 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl Rusijos federalinio įstatymo Nr. 129-FZ (Federalinis įstatymas dėl nepageidaujamos užsienio ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų veiklos),
– atsižvelgdamas į 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,
A. kadangi Rusijos Federacija, kaip prisiėmusi įsipareigojimus pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją, taip pat kaip visateisė Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos, teisinės valstybės bei pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų;
B. kadangi Europos Sąjunga nepripažįsta Rusijos teisės aktų taikymo Kryme ir Sevastopolyje ir tikisi, kad bus nedelsiant paleisti visi Krymo pusiasalyje ir Rusijoje neteisėtai sulaikyti Ukrainos piliečiai;
C. kadangi ES ir toliau visapusiškai remia Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintoje jos teritorijoje ir pakartoja, kad itin svarbi yra neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos nepripažinimo politika;
D. kadangi Rusijos valdžios institucijos ir politiniai vadovai ir toliau taiko represinį ir autoritarinį režimą savo piliečiams, pilietinei visuomenei, politinei opozicijai ir žiniasklaidos darbuotojams; kadangi Rusijos perėjimas prie autoritarinio valdymo turėjo neigiamos įtakos ES ir Rusijos santykiams bei stabilumui Europoje ir pasaulyje; kadangi šios represijos taikomos ir kaip opozicijos kandidatų teisės dalyvauti rinkimuose atėmimas, kaip neseniai įvyko savivaldos rinkimų Maskvoje atveju, kai kandidatai buvo pripažinti netinkamais, pvz., Ilya Yashin, Lyubov Sobol ir Ivan Zhdanov;
E. kadangi pagal 2015 m. vadinamąjį nepageidaujamos organizacijos įstatymą Rusijos generaliniam prokurorai suteikti įgaliojimai be jokio teisminio nagrinėjimo uždrausti užsienio ir tarptautines organizacijas, laikomas nepageidaujamomis; kadangi šis įstatymas vis dažniau naudojamas siekiant nubausti Rusijos NVO ir pilietinės visuomenės aktyvistus;
F. kadangi ne vienu atveju pranešta apie kankinimo ir žiauraus bei žeminamo elgesio naudojimą; kadangi šie kaltinimai iki šiol nebuvo tinkamai ištirti; kadangi kankinimai naudojami siekiant išgauti prisipažinimus ir pagrįsti suklastotus kaltės įrodymus; kadangi šių veiksmų taikiniais taip pat tapo aukoms padedantys Krymo teisininkai, apie priverstinių dingimų dėl politinių priežasčių atvejus Kryme pranešantys žmogaus teisių gynėjai ir apie Krymo totorių padėtį pranešantys žurnalistai;
G. kadangi daugelis kalinių ir sulaikytųjų kalėjime gyvena sunkiomis ir nežmoniškomis sąlygomis, dėl kurių kyla pavojus jų fizinei ir psichologinei sveikatai; kadangi kaliniams skubiai reikalinga medicininė pagalba ir gydymas;
H. kadangi 2018 m. lapkričio 25 d. Rusijos Federacija, panaudojusi karinę jėgą, netoli Kerčės sąsiaurio sulaikė 24 Ukrainos jūreivius ir jų tris laivus; kadangi šie Ukrainos kariai laikomi neteisėtai sulaikyti nuo 2018 m. lapkričio 25 d.;
I. kadangi Rusijos remiamos separatistų pajėgos Donbaso regione laiko įkalinusios mažiausiai 130 ukrainiečių, įskaitant ne mažiau kaip 25 karius;
J. kadangi savo 2019 m. gegužės 25 d. sprendime, priimtame 19 narių balsavus už, 1 – prieš, Tarptautinis jūrų teisės tribunolas nurodė, kad Rusijos Federacija privalo nedelsiant išlaisvinti Ukrainos laivyno laivus „Berdyansk“, „Nikopol“ ir „Yani Kapu“ ir grąžinti juos valdyti Ukrainai, nedelsiant išlaisvinti 24 sulaikytus Ukrainos karius ir leisti jiems grįžti į Ukrainą, taip pat nurodė abiem šalims nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų apsunkinti ar išplėsti ginčą;
K. kadangi Europos Sąjunga, reaguodama į konflikto Kerčės sąsiauryje ir Azovo jūroje eskalaciją, įskaitant neteisėtą 24 Ukrainos karių sulaikymą, 2019 m. kovo 15 d. aštuonis Rusijos pareigūnus įtraukė į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, susijusios su veiksmais, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, sąrašą;
L. kadangi, kaip teigiama 2019 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pranešime, 2019 m. kovo 27 d. Rusija atliko 26 kratas ir vėliau suėmė 24 asmenis, iš kurių dauguma yra Krymo totorių aktyvistai ir kuriems dabar gresia neteisėtas laisvės atėmimas iki 20 metų; kadangi per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius neteisėtai okupuotame Kryme buvo neteisėtai sulaikyti ne mažiau kaip 37 Ukrainos piliečiai; kadangi beveik visi jie yra vietos Krymo totorių atstovai;
M. kadangi nuo 2018 m. birželio mėn. pradžios daugiau kaip 70 Ukrainos piliečių buvo sulaikyti dėl politinių priežasčių įvairiuose Rusijos Federacijos regionuose ir okupuotame Kryme; kadangi, remiantis organizacijos „Memorial“ žmogaus teisių centro skaičiavimais, nuo 2019 m. kovo mėn. 297 asmenys laikomi politiniais kaliniais Rusijoje, įskaitant Sacharovo premijos už minties laisvę laureatą režisierių Olegą Sencovą, nors prieš ketverius metus tokių kalinių buvo 50;
N. kadangi 2017 m. gruodžio mėn. Andrey Rudomakha, nevyriausybinės organizacijos „Environmental Watch for the North Caucausus“ (ENWC) vadovas ir jo kolegos Victor Chirikov, Aleksandr Savelyev ir Vera Kholodnaya buvo žiauriai užpulti kaukėtų vyrų ir po šio užpuolimo A. Rudomakhai diagnozuotas smegenų sukrėtimas ir gausūs veido lūžiai; kadangi, nors valdžios institucijos turi svarbių įrodymų, įskaitant apsauginės vaizdo stebėjimo sistemos (angl. CCTV) medžiagą ir užpuolikų pirštų atspaudus, atliekant tyrimą nebuvo pasiekta apčiuopiamų rezultatų, o žiaurių išpuolių vykdytojai ir sumanytojai ir toliau lieka nenubausti; kadangi, užuot užtikrinus teisingumą, A. Rudomakhos atžvilgiu vykdomas baudžiamasis tyrimas dėl Valstybės Dūmos nario „šmeižimo“;
O. kadangi, vadovaujantis Rusijos įstatymu dėl vadinamųjų užsienio agentų, finansavimą iš užsienio gaunančios ir politinėje veikloje dalyvaujančios NVO turi kreiptis dėl įtraukimo į specialų vyriausybės sudarytą užsienio agentų, kuriuos vyriausybė papildomai atidžiai tikrina, sąrašą ir visose publikacijose, pranešimuose spaudai ir kituose pranešimuose nurodyti, kad juos rengė užsienio agentas;
P. kadangi viena iš seniausių ir žymiausių aplinkos apsaugos gynėjų šalyje Alexandra Koroleva, Kaliningrade įsisteigusios nevyriausybinės organizacijos „Ekozaschita!“ („Ecodefence!“) vadovė, turėjo bėgti iš šalies ir ieškoti prieglobsčio užsienyje, nes jai už tai, kad minėtoji organizacija ir toliau atsisako registruotis kaip „užsienio agentas“ ir sumokėti už šį atsisakymą skirtas baudas, jeigu ji būtų pripažinta kalta, grėstų iki dvejų metų kalėjimo;
Q. kadangi „Ekozaschita!“ – viena iš 49 NVO, pateikusių paraiškas Europos Žmogaus Teisių Teismui (paraiška Nr. 9988/13), kuriose teigiama, kad įstatymas dėl užsienio agentų pažeidžia keletą žmogaus teisių normų, įskaitant saviraiškos ir asociacijų laisvę – šią išvadą patvirtina Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras;
R. kadangi pastaraisiais mėnesiais prieš aplinkos apsaugos gynėjus Andrey Borovikovą ir Vyacheslavą Yegorovą buvo iškeltos bent dvi baudžiamosios bylos dėl įstatymų dėl visuomeninių asamblėjų pakartotinių pažeidimų, susijusių su aplinkos protestais Archangelske ir Maskvos regionuose;
S. kadangi po naujausio ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio 2019 m. liepos 8 d., Europos Sąjunga ir Ukraina savo bendrame pareiškime paragino nedelsiant paleisti visus neteisėtai sulaikytus ir Krymo pusiasalyje ir Rusijoje įkalintus Ukrainos piliečius, įskaitant Krymo totorių aktyvistus;
T. kadangi keturi ukrainiečiai politiniai kaliniai: 2018 m. Sacharovo premijos už minties laisvę laureatas Oleg Sencov, Oleksandr Kolčenko, Oleksandr Shumkov ir Volodymyr Balukh, protestuodami prieš Rusijos vykdomą ukrainiečių politinių kalinių kalinimą, 2018 m. birželio mėn. paskelbė bado streiką;
U. kadangi Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja leido Rusijos Federacijos delegacijai grįžti į svarbiausią Europos žmogaus teisių organizaciją – Europos Tarybą, ir 2019 m. birželio 25 d. jai grąžino balsavimo teisę, bei pareikalavo, kad šis atnaujintas bendradarbiavimas atitiktų Europos Tarybos ir šios lydere pripažintos Europos žmogaus teisių organizacijos vertybes ir normas;
1. ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus neteisėtai ir savavališkai sulaikytus Ukrainos piliečius(13), tiek Rusijoje, tiek laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, ir pasirūpinti, kad jie būtų saugiai grąžinti, įskaitant Krymo totorius ir neseniai, 2019 m. liepos 10 d., sulaikytus taikius demonstrantus, Ukrainos piliečius, sulaikytus pritaikius politiškai motyvuotus kaltinimus, ir 24 Ukrainos laivyno laivų įgulų narius;
2. ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti bet kokį priekabiavimą, taip pat ir teisminiu lygmeniu, prieš Alexandrą Kolevą ir organizaciją „Ekozaschita!“, taip pat prieš visus šalyje veikiančius žmogaus teisių gynėjus ir aplinkos apsaugos aktyvistus ir leisti jiems be jokio kišimosi atlikti savo teisėtą darbą;
3. ragina Rusijos valdžios institucijas panaikinti vadinamąjį užsienio agentų įstatymą ir prašyti paramos bei visapusiškai įgyvendinti visas Europos Tarybos Venecijos komisijos rekomendacijas, laikantis savo tarptautinių įsipareigojimų šiuo klausimu,
4. ragina Rusiją paskelbti išsamų kalinių, laikomų okupuotose Ukrainos teritorijose Donbase ir Luhanske, sąrašą ir palengvinti jų bendravimą su šeimomis ir advokatais;
5. griežtai smerkia nuolatinius Rusijos pagrindinių tarptautinės teisės principų ir normų pažeidimus, ypač jos atsisakymą paklusti tarptautinių tribunolų ir teismų sprendimams; ragina Rusijos Federaciją įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus dėl Krymo pusiasalyje ir Rusijos Federacijoje sulaikytų asmenų žmogaus teisių pažeidimų;
6. pabrėžia, kad Rusijos teismai, tiek kariniai, tiek civiliniai, neturi kompetencijos priimti sprendimų dėl veiksmų, įvykdytų už tarptautiniu mastu pripažintos Rusijos teritorijos ribų, ir pažymi, kad tokių bylų teismo procesai negali būti laikomi teisėtais;
7. ragina Rusijos Federaciją tarptautinėms tarpvyriausybinėms organizacijoms, visų pirma JT Žmogaus teisių stebėjimo misijai, ESBO žmogaus teisių vertinimo misijai, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarui, kitoms Europos Tarybos konvencinėms ir tarptautinėms struktūroms, taip pat tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms, ypač Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui užtikrinti galimybes netrukdomai patekti į okupuotas Ukrainos teritorijas Kryme ir Donbase;
8. ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką bendradarbiavimą su JT specialiaisiais ekspertais, be kita ko, pakviečiant šalyje apsilankyti specialųjį pranešėją žmogaus teisių ir aplinkos klausimais, specialųjį pranešėją žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais ir specialųjį pranešėją teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir asociacijų laisvės klausimais, kad jie galėtų pranešti apie žmogaus teisių gynėjų padėtį;
9. atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus teisių gynėjai Rusijos Federacijoje, įskaitant aplinkos apsaugos aktyvistus, dažnai patiria priekabiavimą, sekimą, fizinius išpuolius, grasinimą, reidus ir kratas savo biuruose ir namuose, jų atžvilgiu vykdomos šmeižto kampanijos, teisminis persekiojimas, jie savavališkai sulaikomi ir su jais netinkamai elgiamasi, taip pat pažeidžiamos teisės į saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvę;
10. siūlo, kad Europos Sąjunga svarstytų Rusijos Federacijoje ir okupuotame Kryme vykdomų politinio persekiojimo aukų teismų nuolatinio stebėjimo nustatymo galimybes ir kad valstybių narių ambasados toliau stebėtų žmogaus teisių gynėjų ir ukrainiečių politinių kalinių teismus ir juose lankytųsi, taip pat rengtų misijas, kuriose dalyvautų nepriklausomi gydytojai ir kurios vyktų pas Rusijos Federacijoje ir okupuotame Kryme dėl politinių priežasčių kalinamus Ukrainos piliečius stebėti jų kalinimo sąlygų ir sveikatos būklės;
11. primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas visais lygmenimis pripažinti itin svarbų aplinkos apsaugos gynėjų vaidmenį saugant aplinką ir užtikrinant, kad būtų paisoma aplinkos apsaugos teisių, ir viešai pasmerkti visus išpuolius prieš aplinkos apsaugos gynėjus, jų bauginimą, priekabiavimą ir kriminalizavimą;
12. ragina Rusijos valdžios institucijas nustoti riboti taikią ir teisėtą aplinkosaugos organizacijų veiklą kurpiant baudžiamąsias bylas prieš vietinius aplinkos apsaugos aktyvistus, areštuojant dalyvius taikių vietos protestų metu ir jiems skiriant neproporcingai dideles baudas;
13. ragina Rusijos valdžios institucijas imtis atitinkamų teisinių veiksmų ir naudotis visomis turimomis teisinėmis priemonėmis siekiant užkirsti kelią išpuoliams prieš aplinkos apsaugos aktyvistus; primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti veiksmingą tyrimą ir atskaitomybę Andrey Rudomakhos atveju ir kitais išpuolių prieš aplinkos gynėjus atvejais;
14. ragina Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, ES delegaciją Rusijoje ir ES valstybių narių ambasadas skirti nuolatinį dėmesį aplinkos apsaugos aktyvistų padėčiai; ragina ES ir jos valstybes nares imtis papildomų veiksmų remiant Rusijos aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių gynėjus;
15. reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie kalinimo sąlygas, įskaitant pranešimus apie kankinimus ir netinkamą elgesį bei atsisakymą suteikti galimybę naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, todėl pakartoja savo raginimą Rusijos valdžios institucijoms užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos visų sulaikytų asmenų teisės, užtikrinti, kad visiems kaliniams būtų skiriama tinkama medicininė priežiūra ir tinkamas gydymas, taip pat laikytis medicininės etikos principų, be kita ko, netaikyti nepageidaujamo gydymo arba priverstinio maitinimo bado streikų atveju, nes jis gali būti laikomas kankinimu ir kitu netinkamu elgesiu;
16. palankiai vertina Tarybos sprendimą pratęsti esamų ribojamųjų priemonių galiojimą; pakartoja, kad yra tvirtai įsitikinęs, jog ES sankcijos turėtų būti taikomos tol, kol Rusija įvykdys savo tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant Minsko susitarimus; ragina valstybes nares tvirtai ir vieningai taikyti sutartas sankcijas Rusijai ir apsvarstyti tikslines priemones prieš asmenis, atsakingus už politinių kalinių suėmimą ir jų bylų teisminį nagrinėjimą; ragina tarptautinę bendruomenę padidinti spaudimą siekiant, kad būtų paleisti visi Rusijos okupuotoje teritorijoje laikomi politiniai kaliniai;
17. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti naują išsamią ES ir Rusijos strategiją, kuria būtų siekiama stiprinti taiką ir stabilumą; pabrėžia, kad būtinas dialogas turėtų būti grindžiamas tvirtais principais, įskaitant pagarbą tarptautinei teisei ir Rusijos kaimynių teritoriniam vientisumui, kartu stiprinant žmonių tarpusavio ryšius su Rusijos piliečiais; pabrėžia, kad Rusijai taikomos sankcijos gali būti panaikintos tik tada, kai šalis visiškai įvykdys savo įsipareigojimus; vis dėlto pabrėžia, kad, jei Rusija ir toliau pažeidinės tarptautinę teisę, ES taip pat turėtų būti pasirengusi prireikus nustatyti tolesnes sankcijas, įskaitant tikslines asmenines sankcijas, ir riboti prieigą prie finansų ir technologijų;
18. pakartoja, kad pritaria S. Magnitskio aktu vadinamai Europos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemai, pagal kurią turėtų būti taikomos sankcijos sunkių žmogaus teisių pažeidimų vykdytojams, ir ragina Tarybą nedelsiant imtis veiklos šiuo klausimu; pabrėžia, kad žmogaus teisių pažeidimų vykdytojams neturėtų būti išduodamos ES vizos ir leidžiama turėti turto ES valstybėse narėse;
19. pakartoja, kad griežtai smerkia 2018 m. lapkričio 25 d. netoli Kerčės sąsiaurio, esančio prie neteisėtai okupuoto Krymo krantų, Rusijos Federacijos įvykdytą agresiją prieš Ukrainą; pabrėžia, kad Tarptautinis jūrų teisės tribunolas įsakė Rusijai nedelsiant ir besąlygiškai paleisti laivus ir karius; pabrėžia, kad Tarptautinio jūrų teisės tribunolo įsakymo nevykdymas yra dar vienas didelis tarptautinių įpareigojimų pažeidimas; mano, kad 2019 m. birželio 25 d. Rusijos pranešime Ukrainai išdėstytos laivų ir karių paleidimo „sąlygos“ akivaizdžiai pažeidžia įsakymą ir gali jį netgi dar labiau pažeisti apsunkindamos ir užtęsdamos šį ginčą;
20. ragina Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais skirti nuolatinį dėmesį žmogaus teisių padėčiai Krymo pusiasalyje ir nevyriausybinių subjektų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose;
21. ragina Rusijos Federaciją iki galo įgyvendinti 2014 m. kovo 27 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Ukrainos teritorinis vientisumas“, 2016 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją „Žmogaus teisių padėtis Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolyje (Ukraina)“ 2017 m. gruodžio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 22 d. rezoliucijas ir Tarptautinio Teisingumo Teismo orderį dėl laikinųjų priemonių byloje „Ukraina prieš Rusiją“ dėl Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo įgyvendinimo;
22. susirūpinęs primena, kad daugelis Rusijos teismo sprendimų prieš Ukrainos politinius kalinius yra susiję su šnipinėjimu (įskaitant Pavlo Hrybo, Oleksiy Sogniy, Glebo Shabliy, Volodymyro Prysycho, Volodymyro Dudkos, Dmitry Shtyblikovo, Yevleno Panovo, Andriy Zahtey, Valentyno Vygovskyi,Viktoro Shuro ir Dmytro Dolgopolovo bylas), ir tai primena represinį laikotarpį nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio iki šeštojo dešimtmečio vidurio, kai daug tuometinės Sovietų Sąjungos piliečių buvo sulaikyti ir nuteisti dėl būtent šių priežasčių;
23. protestuoja prieš Rusijos generalinio prokuroro priimtą sprendimą, kuriuo Ukrainos pasaulinis kongresas paskelbiamas grėsme Rusijos nacionaliniam saugumui;
24. tikisi, kad dėl 2019 m. birželio 25 d. priimto Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sprendimo nedelsiant pagerės žmogaus teisių ir Europos Tarybos standartų padėtis Rusijoje, ypač Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų įgyvendinimo srityje;
25. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.