2019 m. liepos 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Venesueloje (2019/2730(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Venesuelos, visų pirma į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(1), 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl demokratinės opozicijos persekiojimo Venesueloje(2), 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(3), 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(4), 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(5), 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(6), 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl rinkimų Venesueloje(7), 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl migracijos krizės ir humanitarinės padėties Venesueloje bei prie jos sausumos sienų su Kolumbija ir Brazilija(8), 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(9), 2019 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(10) ir 2019 m. kovo 28 d. rezoliuciją dėl nepaprastosios padėties Venesueloje(11),
– atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 4 d. Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės ataskaitą dėl Venesuelos,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai (vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja) 2019 m. sausio 10 d., 2019 m. sausio 26 d. ir 2019 m. vasario 24 d., 2019 m. kovo 28 d., 2019 m. balandžio 4 d., 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. liepos 16 d. pareiškimus dėl Venesuelos,
– atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 8 d. Amerikos valstybių organizacijos ataskaitą dėl Venesuelos migrantų ir pabėgėlių,
– atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 4–5 d. Buenos Airėse vykusį ketvirtąjį Tarptautinio Kito proceso techninį posėdį,
– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 30 d. Limos grupės pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 3 d. Limos grupės deklaraciją,
– atsižvelgdamas į pareiškimą dėl Tarptautinės kontaktinės grupės ir Limos grupės 2019 m. birželio 3 d. bendro susitikimo dėl padėties Venesueloje,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 6 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/1656, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2017/2074 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje(12), kuriuo iki 2019 m. lapkričio 14 d. atnaujinamos šiuo metu taikomos tikslinės ribojančios priemonės,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,
– atsižvelgdamas į Venesuelos Konstituciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi 2018–2019 m. politinė, ekonominė, institucinė, socialinė ir daugiaaspektė humanitarinė krizė labai pablogėjo; kadangi dėl padidėjusio vaistų ir maisto trūkumo, masiškų žmogaus teisių pažeidimų, hiperinfliacijos, politinės priespaudos, korupcijos ir smurto kyla pavojus žmonių gyvybei ir jie yra priversti palikti savo šalį;
B. kadangi 2019 m. birželio 19–21 d. JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet lankėsi šioje šalyje; kadangi ji primygtinai ragino Venesuelos de facto vyriausybę nedelsiant imtis konkrečių priemonių, kad būtų sustabdyti sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, užfiksuoti šioje šalyje, ir atitaisyta dėl jų padaryta žala; kadangi taip pat pripažinta, kad per daugiau nei dešimtmetį Venesuela priėmė ir įgyvendino nemažai įstatymų, politinių ir praktinių priemonių, kuriais apribota demokratinė erdvė, susilpnintos viešosios institucijos ir padarytas poveikis teismų nepriklausomumui;
C. kadangi daugiau kaip 7 mln. žmonių Venesueloje reikalinga humanitarinė pagalba; kadangi de facto N. Maduro vyriausybė pažeidė teisę į maistą, įskaitant valstybės pareigą užtikrinti, kad gyventojai nebadautų; kadangi, Jungtinių Tautų duomenimis, 3,7 mln. Venesuelos gyventojų yra nusilpę dėl prastos mitybos, o tai daro ypač didelę žalą vaikams ir nėščioms moterims; kadangi 94 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o 62 proc. – ypač dideliame skurde; kadangi 70 proc. vaikų nelanko mokyklos; kadangi kai kurios moterys buvo priverstos teikti sekso paslaugas mainais į maistą ir daugybę kartų patyrė smurtą;
D. kadangi sveikatos padėtis šalyje yra labai prasta, ligoninėse trūksta darbuotojų, atsargų, vaistų ir elektros energijos, dėl to laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. mirė bent 1 557 žmonės; kadangi keturiuose didžiuosiuose Venesuelos miestuose, įskaitant Karakasą, trūksta 60–100 proc. būtiniausių vaistų; kadangi padidėjo gimdyvių mirtingumas ir daug moterų gimdyti turėjo išvykti į kitą šalį;
E. kadangi iš Venesuelos turėjo bėgti daugiau kaip 3,4 mln. Venesuelos piliečių; kadangi iki 2019 m. pabaigos bendras priverstų migruoti Venesuelos gyventojų skaičius viršys 5 mln. – tai yra antra pagal dydį migrantų ir pabėgėlių krizė pasaulyje; kadangi dėl šio migracijos srauto kaimyninės šalys patiria itin didelį spaudimą, tačiau jį vis labiau jaučia ir Europos Sąjunga bei ES valstybių narių teritorijos Karibų jūros regione;
F. kadangi, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) duomenimis, per pastaruosius pusantrų metų saugumo operacijų Venesueloje metu įvykdytos neteisminės egzekucijos beveik 7 000 žmonių; kadangi de facto valdžios institucijos, vykdydamos savo socialinės kontrolės politiką, naudoja Bolivaro nacionalinės policijos specialiųjų veiksmų pajėgas (FAES) ir kitas saugumo pajėgas; kadangi asmenų, kuriems protestų metu įvykdytos neteisminės egzekucijos, šeimos nariams ir toliau neleidžiama naudotis jų teisėmis į tiesą, teisingumą ir žalos atlyginimą;
G. kadangi režimas naudoja kankinimą kaip sisteminę priemonę, siekdamas įbauginti ir atgrasyti protestuotojus, ir taip kuria teroro atmosferą; kadangi JT ŽTT ataskaitoje nustatyta, kad saugumo ir žvalgybos tarnybos, visų pirma Bolivaro žvalgybos tarnyba (SEBIN) ir Karinės kontržvalgybos generalinis direktoratas (DGCIM), sistemingai taiko tokią praktiką; kadangi politiniai kaliniai Venesueloje kankinami ir daugelis jų šiuo metu kalinami be teisės susirašinėti ir bendrauti, ir jiems nėra kaip susisiekti su savo teisininkais ar šeimos nariais, nes pastarieji baiminasi dėl savo gyvybės ir fizinės neliečiamybės;
H. kadangi buvo panaikintas 22 parlamento narių, įskaitant Nacionalinės Asamblėjos pirmininką, imunitetas; kadangi 2 parlamento nariai yra sulaikyti, o 16 parlamento narių kreipėsi dėl apsaugos ambasadose, išvyko iš šalies arba slapstosi;
I. kadangi prieš čiabuvių tautų atstovus smurtaujama ir vykdomi nusikaltimai; kadangi 63 čiabuvių bendruomenių nariai buvo savavališkai sulaikyti ir kankinami, 7 iš jų mirė ir daugiau nei 23 buvo sužeisti ir turėjo išvykti iš šalies, kad galėtų gydytis ligoninėje;
J. kadangi dėl kalnakasybos ir naftos gavybos, ypač atokiuose ir biologine įvairove pasižyminčiuose regionuose, naikinami mažumų, tokių kaip čiabuviai ir juodaodžių bendruomenės, pragyvenimo šaltiniai, o minėtos mažumos susiduria su dideliu karinių pajėgų, organizuotų nusikalstamų grupuočių ir ginkluotų grupuočių smurtu ir priverstiniu perkėlimu, jei prieštarauja tokiems veiksmams ir stengiasi ginti savo teises;
K. kadangi laivo kapitonas Rafael Acosta Arévalo buvo suimtas ir kankinamas dėl tariamo sąmokslo nužudyti Nicolásą Maduro ir 2019 m. birželio 29 d. mirė kalėjime; kadangi de facto valdžios institucijos laikė ir neteisėtai slėpė jo palaikus, kol po 11 dienų juos palaidojo, nepaisydamos jo šeimos pagrindinių teisių ir noro gedėti mirusio šeimos nario;
L. kadangi 2019 m. liepos 2 d. šešiolikmetis Venesuelos berniukas Rufo Chacón apako po to, kai valdžios pareigūnai šovė į jo veidą per protestą dėl maisto ruošimui naudojamų dujų trūkumo;
M. kadangi ES, reaguodama į krizę, sutelkė 117,6 mln. EUR, skirtų pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju ir paramai vystymuisi, teikiamoms bendradarbiaujant su pažeidžiamomis gyventojų grupėmis Venesueloje (skirta 60 proc. finansavimo) ir kaimyninėse šalyse (40 proc.); kadangi iki šiol surinkta tik apie 22 proc. visos sumos, kurios prašoma JT regioniniam pabėgėlių ir migrantų reagavimo planui paremti (159 mln. JAV dolerių, o prašoma 738 mln. JAV dolerių);
1. pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl ypač sunkios nepaprastosios padėties Venesueloje, dėl kurios kyla rimtas pavojus šalies piliečių gyvenimui;
2. pakartoja, kad visapusiškai remia teisėtą laikinąjį Prezidentą Juaną Guaidó ir Nacionalinę Asamblėją, kuri yra teisėta demokratinė Venesuelos institucija ir kurios įgaliojimai, įskaitant jos narių prerogatyvas ir saugumą, turi būti atkurti ir gerbiami; smerkia tai, kad panaikinti 22 parlamento narių imunitetai ir du parlamento nariai įkalinti; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl 2018 m. gegužės mėn. įvykusių prezidento rinkimų teisėtumo trūkumo;
3. griežtai smerkia žiaurias represijas ir smurtą, dėl kurių žuvo ir sužaloti žmonės; solidarizuojasi su Venesuelos žmonėmis ir reiškia nuoširdžią užuojautą nukentėjusiųjų šeimoms ir draugams;
4. atsižvelgdamas į JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Bachelet ataskaitą, pabrėžia tiesioginę Nicoláso Maduro, taip pat šiam neteisėtam režimui tarnaujančių ginkluotųjų ir žvalgybos pajėgų atsakomybę už beatodairišką smurto naudojimą siekiant nuslopinti perėjimo prie demokratijos procesą ir teisinės valstybės atkūrimą Venesueloje; smerkia, nepaisant aplinkybių, savavališkų sulaikymų, kankinimų ir neteisminių egzekucijų, kurie draudžiami pagal tarptautines konvencijas, įskaitant konvencijas, kurias yra pasirašiusi Venesuela, naudojimą;
5. atsižvelgdamas į JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Bachelet ataskaitą, smerkia teisėsaugos pareigūnų smurtą ir saugumo pajėgų įvykdytas žiaurias represijas; ragina, remiant tarptautinei bendruomenei, sukurti nešališką ir nepriklausomą nacionalinį mechanizmą, kurį taikant būtų tiriamos neteisminės egzekucijos, įvykdytos per saugumo operacijas, siekiant užtikrinti, kad jų vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir kad aukų šeimoms būtų suteiktos teisių gynimo priemonės ir apsauga nuo bauginimų bei represalijų;
6. primygtinai ragina užtikrinti galimybes gauti maisto, vaistų ir sveikatos priežiūros paslaugų bei jų prieinamumą ir ypač daug dėmesio teikti motinoms ir vaikams skirtoms paslaugoms; ragina de facto Venesuelos valdžios institucijas užtikrinti, kad humanitarinė pagalba būtų teikiama visiems gyventojams be jokio politinio šališkumo;
7. pabrėžia, kad reikia nutraukti ir viešai pasmerkti visus persekiojimo ir atrankinių represijų dėl politinių priežasčių veiksmus, bausti už juos ir užkirsti jiems kelią; ragina paleisti visus savavališkai sulaikytus asmenis;
8. primena, kad bet koks čiabuvių tautų, įskaitant jų lyderius, bauginimas ir išpuoliai prieš juos turi būti nutraukti ir kad valdžios institucijos turėtų užtikrinti jų apsaugą ir imtis visų būtinų priemonių, siekdamos apsaugoti jų asmenines ir kolektyvines teises, taip pat jų teisę į žemę;
9. pabrėžia, kad, ieškant pajamų šaltinių siekiant įveikti ekonominę krizę, reikia susilaikyti nuo didelio masto projektų, kurie kenkia regiono aplinkai, klimatui ir bendruomenių pragyvenimui; ragina besąlygiškai apsaugoti atokiuose regionuose gyvenančius čiabuvius ir juodaodžius, kurie saugo aplinką nuo tokios veiklos, kaip aukso kasyba Venesuelos Orinoko kasybos regione;
10. atkreipia dėmesį į vis sunkėjančią migracijos krizę visame regione ir giria kaimyninių šalių, ypač Kolumbijos, Ekvadoro ir Peru, pastangas bei parodytą solidarumą; prašo Komisijos ir toliau bendradarbiauti su šiomis šalimis ne tik teikiant humanitarinę pagalbą, bet ir suteikiant daugiau išteklių bei įgyvendinant vystymosi politiką;
11. dar kartą patvirtina, kad taikus, demokratinis ir įtraukus sprendimas yra vienintelis tvarus būdas siekiant išeiti iš dabartinės politinės aklavietės ir spręsti jos sukeltą didelę socialinę ir humanitarinę krizę; pažymi, kad vykdant nuolatinį dialogą turi būti atsižvelgiama į Venesuelos Nacionalinėje Asamblėjoje priimtą veiksmų planą; remia dabartinį procesą, kuriam tarpininkauja Norvegija, ir teigiamai vertina abiejų šalių susitarimą pradėti dialogą siekiant taikos; pabrėžia, kad, siekiant sėkmingo tarpininkavimo proceso, turėtų būti taikomos būtiniausios pasitikėjimo stiprinimo priemonės; primygtinai reikalauja, kad išskirtinis dialogo tikslas būtų sąlygų laisviems, skaidriems ir patikimiems prezidento rinkimams, kurie būtų pagrįsti nustatytu kalendoriumi, sąžiningomis sąlygomis visiems dalyviams, skaidrumu ir patikimų tarptautinių stebėtojų dalyvavimu, sudarymu;
12. ragina Tarybą nustatyti papildomas sankcijas, nukreiptas prieš de facto valstybės institucijas, atsakingas už žmogaus teisių pažeidimus ir represijas; mano, kad ES valdžios institucijos turi riboti susijusių asmenų judėjimą, taip pat įšaldyti jų ir jų artimiausių giminaičių turtą bei vizas;
13. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis) vadovauti ES politikai dėl padėties Venesueloje ir toliau bendradarbiauti su kontaktine grupe ir su demokratinėmis regiono šalimis, kurioms atstovauja Limos grupė;
14. pakartoja, kad remia Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) atliekamus Venesuelos režimo įvykdytų sunkių nusikaltimų ir represijų tyrimus; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares prisijungti prie keleto TBT statuto šalių iniciatyvos tirti nusikaltimus žmoniškumui, kuriuos įvykdė de facto N. Maduro vyriausybė, kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
15. remia iniciatyvą JT ŽTT įsteigti tyrimo komisiją, kuri siektų nustatyti atskirų asmenų atsakomybę už sistemingus žmogaus teisių pažeidimus Venesueloje;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, teisėtam laikinajam Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentui ir Venesuelos Bolivaro Respublikos Nacionalinei Asamblėjai, Limos grupės valstybių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui.