Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (toliau – ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), paskelbtą Strasbūre 2007 m. gruodžio 12 d. ir kartu su Lisabonos sutartimi įsigaliojusią 2009 m. gruodžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į pranešimą, kurį Europos Vadovų Tarybai 2017 m. kovo 29 d. pateikė Jungtinės Karalystės Ministrė pirmininkė, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 2 dalimi,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos(1), 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties(2), 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties(3) ir 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 29 d. Europos Vadovų Tarybos (50 str.) gaires, parengtas po Jungtinės Karalystės pranešimo pagal ES sutarties 50 straipsnį, ir į 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimo priedą, kuriame pateikti susitarimo su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, kuriame nustatoma jos išstojimo iš Europos Sąjungos tvarka, derybiniai nurodymai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos (50 str.) gaires ir į 2018 m. sausio 29 d. Tarybos sprendimo priedą, papildantį 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl susitarimo, kuriame nustatoma jos išstojimo iš Europos Sąjungos tvarka,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 8 d. bendrą Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės derybininkų ataskaitą dėl pažangos pirmuoju derybų etapu pagal ES sutarties 50 straipsnį dėl Jungtinės Karalystės tvarkingo išstojimo iš Europos Sąjungos,

–  atsižvelgdamas į susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, kuriam 2018 m. lapkričio 25 d. pritarė Europos Vadovų Taryba (toliau – susitarimas dėl išstojimo) ir į tos pačios dienos Europos Vadovų Tarybos susitikimo protokolą įtrauktus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Politinę deklaraciją, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2018 m. lapkričio 25 d. (toliau – politinė deklaracija),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Tarybos (50 str.) išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 11 d. Bendrą pareiškimą, kuriuo papildoma Politinė deklaracija, ir į Dokumentą, susijusį su Susitarimu dėl išstojimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą (ES) 2019/476, priimtą susitarus su Jungtine Karalyste, kuriuo pratęsiamas terminas pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 11 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą (ES) 2019/584, priimtą susitarus su Jungtine Karalyste, kuriuo pratęsiamas terminas pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį(6),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 13 d. Tarybos sprendimą (ES) 2019/642(7), kuriuo iš dalies keičiamas 2019 m. sausio 11 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/274 dėl Susitarimo dėl išstojimo pasirašymo Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos vardu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi „Brexit’as“ yra precedento neturintis ir apgailėtinas įvykis, kurio neigiamas pasekmes sušvelnintų tvarkingas Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos (toliau – ES);

B.  kadangi Jungtinė Karalystė ir ES išliks artimos kaimynės ir toliau turės daug bendrų interesų; kadangi tokio artimo ryšio pagrindas nustatytas politinėje deklaracijoje, pagal kurią galima apsaugoti ir skatinti tuos bendrus interesus, be kita ko, pasitelkiant naujus prekybos santykius;

C.  kadangi Europos Parlamentas atstovauja ES piliečiams ir viso Jungtinės Karalystės išstojimo proceso metu imsis veiksmų, siekdamas apsaugoti jų interesus;

D.  kadangi šiuo metu apie 3,2 mln. kitų 27 ES valstybių narių piliečių gyvena Jungtinėje Karalystėje ir 1,2 mln. Jungtinės Karalystės piliečių (toliau – JK piliečiai) gyvena 27 ES valstybėse narėse; kadangi šie piliečiai kitoje valstybėje narėje apsigyveno remdamiesi teisėmis, kurios jiems suteikiamos pagal ES teisę, suprantant, kad jie ir toliau galės naudotis šiomis teisėmis visą savo gyvenimą;

E.  kadangi, be to, Šiaurės Airijoje yra 1,8 mln. piliečių, kurie pagal Didžiojo penktadienio susitarimą turi teisę gauti Airijos pilietybę, taigi turi teisę į ES pilietybę ir į ES pilietybės teises, suteikiamas jų gyvenamojoje vietoje;

F.  kadangi ES ir Jungtinė Karalystė, kaip išstojanti valstybė narė, yra privalomai įsipareigojusios užtikrinti, kad būtų laikomasi visapusiško ir abipusio požiūrio į Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių ir ES 27 valstybėse narėse gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių teisių apsaugą;

G.  kadangi dėl pastaruoju metu padarytų Jungtinės Karalystės vyriausybės pareiškimų, kuriais pritariama didesniems ES ir Jungtinės Karalystės reguliavimo politikos skirtumams, kyla abejonių dėl ES ir Jungtinės Karalystės ekonominių santykių galimybių ateityje;

H.  kadangi dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES jokiu būdu neturi kilti grėsmė taikos procesui Šiaurės Airijoje ar būti daroma žala Airijos salos ekonomikai, o tai gali įvykti dėl bet kokio Šiaurės Airijos ir Airijos sienos apsaugos lygio padidėjimo, kuriam siekiant užkirsti kelią, bet kuriuo atveju, Jungtinės Karalystės ir ES susitarime dėl išstojimo buvo parengtas stabilumą užtikrinantis sprendimas;

I.  kadangi Didžiojo penktadienio susitarime pripažįstamas bet kokio Šiaurės Airijos gyventojų daugumos laisvai išreikšto pasirinkimo jos atžvilgiu teisėtumas;

J.  kadangi Jungtinės Karalystės vyriausybė tvirtina, kad stabilumą užtikrinantis sprendimas turi būti išbrauktas iš susitarimo dėl išstojimo, bet iki šiol nepateikė teisiškai priimtinų pasiūlymų, kurie galėtų jį pakeisti;

K.  kadangi atrodo, kad Jungtinės Karalystės vyriausybės pagrindinė politikos kryptis – Jungtinės Karalystės išstojimas nesudarius susitarimo ir kad kai kurie Jungtinės Karalystės vyriausybės nariai mano, kad išstojimas nesudarius susitarimo būtų geriausias Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES proceso rezultatas;

L.  kadangi Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas yra pasakęs, kad „Brexit’as“ nesudarius susitarimo būtų „valstybės valdymo nesėkmė“;

M.  kadangi pagal bendrą dokumentą, susijusį su susitarimu dėl išstojimo, dėl kurio Jungtinės Karalystės pageidavimu susitarta 2019 m. kovo 11 d., bendras darbas dėl alternatyvių priemonių reiškia, kad reikia ratifikuoti susitarimą dėl išstojimo;

N.  kadangi Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES nesudarius susitarimo ekonominiu požiūriu būtų labai žalingas abiem šalims, nors, kaip matyti atsižvelgiant į oficialius duomenis ir Jungtinės Karalystės vyriausybės ataskaitas, neproporcingai didelė šios ekonominės žalos dalis tektų Jungtinei Karalystei, įskaitant jos užjūrio teritorijas;

O.  kadangi ES institucijų ir ES 27 valstybių narių vienybė tebėra labai svarbi ir bus išsaugota;

Susitarimas dėl išstojimo ir politinė deklaracija

1.  mano, kad visų pirma siekiant užtikrinti Jungtinės Karalystės interesus, taip pat ES interesus, itin svarbu, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES vyktų tvarkingai;

2.  ir toliau mano, kad susitarimas dėl išstojimo, kaip priemonė tokiam tvarkingam Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES užtikrinti, yra teisingas ir subalansuotas, kartu visapusiškai atsižvelgiant į JK principinius prieštaravimus ir ES principus;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad susitarimo dėl išstojimo vertė yra teisinis tikrumas visiems asmenims, kuriems Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES daro poveikį, ir kad, kiek tai įmanoma, jis:

4.  pažymi, kad JK nepriklausomai nuo vyriausybės turi ir turės tas pačias pagrindines galimybes dėl sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos; primena, kad JK vyriausybė atmetė pirmą ES pasiūlymą dėl tik Šiaurės Airijai taikomo stabilumą užtikrinančio sprendimo ir vėliau paprašė jį performuluoti ir naują versiją įtraukti į susitarimą dėl išstojimo; pareiškia, kad yra pasirengęs vėl svarstyti tik Šiaurės Airijai taikomą stabilumą užtikrinantį sprendimą, tačiau pabrėžia, kad nepritars susitarimui dėl išstojimo, kuriame nebus stabilumą užtikrinančio sprendimo;

5.  pažymi, kad stabilumą užtikrinančiam sprendimui pritaria beveik visos partijos, kurioms atstovaujama Šiaurės Airijos Asamblėjoje, ir, remiantis naujausiomis apklausomis, dauguma piliečių Šiaurės Airijoje;

6.  primena, kad stabilumą užtikrinantis sprendimas turi būti taikomas tik kurį laiką ir kraštutiniu atveju, ir palankiai vertina visus būdus, kuriais tai paaiškinama; ypač palankiai vertina tai, kad, kaip numatyta pačiame susitarime dėl išstojimo, bus skirta priemonių ir investicijų siekiant išsiaiškinti, kaip, prireikus, ateityje būtų galima nustatyti alternatyvių priemonių, pagrįstų naujomis technologijomis, siekiant užtikrinti, jog Airijos saloje nebūtų realios sienos;

7.  pažymi, kad tokios alternatyvios priemonės būtų priimtinos tik tuomet, jei jas nustačius būtų išvengta fizinės infrastruktūros kertant sieną ar atitinkamų patikrinimų ir kontrolės, taip siekiant išsaugoti visos salos ekonomiką, užtikrinti Didžiojo penktadienio susitarimo vykdymą, įskaitant galimybę išsaugoti būtinas Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimui reikalingas sąlygas, taip pat užtikrinti ES vidaus rinkos vientisumą;

8.  mano, kad JK turi pateikti rašytinius pasiūlymus dėl tokių alternatyvių priemonių, kuras iš tikrųjų būtų įmanoma taikyti ir kurias taikant būtų visapusiškai sprendžiami visų prie ES išorės sienų vykdomų patikrinimų ir kontrolės klausimai, kurios atitiktų 2017 m. gruodžio 8 d. bendros ataskaitos 43-ą ir 49-ą dalis ir kuriomis būtų atsižvelgiama į visus būsimus JK ir ES teisės aktų skirtumus; apgailestauja, kad, nepaisant kai kurių JK vyriausybės narių pareiškimų apie turimus pasiūlymus dėl alternatyvių priemonių, JK vyriausybė vis dar nepateikė teisiniu požiūriu įgyvendinti įmanomų pasiūlymų, kurie galėtų pakeisti stabilumą užtikrinantį sprendimą;

9.  pažymi, kad politinė deklaracija, kuria nustatomi ES ir JK būsimų santykių pagrindiniai principai, atitinka 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų, deklaracijoje raginama sudaryti asociacijos susitarimą, taip pat nurodyti išsamų jos komitetų indėlį, ji atspindi JK pasirinktą savo būsimų santykių su ES apimtį ir išsamumą;

10.  pareiškia, kad yra pasiruošęs politinę deklaraciją paversti oficialesniu ir daugiau teisinių aspektų apimančiu dokumentu, kuriame būtų iškeltas tikslas sudaryti tokį glaudų ES ir JK asociacijos susitarimą, kad, netgi nenustačius patikimų alternatyvių priemonių, nereikėtų taikyti stabilumą užtikrinančio sprendimo;

Išstojimas nesudarius susitarimo

11.  primena, kad pagal ES sutarties 50 straipsnį, nesudarius susitarimo arba nepratęsus ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje nurodyto termino, Sutartys Jungtinei Karalystei nustos galioti 2019 m. lapkričio 1 d.;

12.  pabrėžia, kad, jei JK iš ES išstos be susitarimo, tai bus vien tik JK vyriausybės atsakomybė; be to, pažymi, kad toks išstojimas nesudarius susitarimo turės pasekmių sienai tarp Šiaurės Airijos ir Airijos, taip pat Didžiojo penktadienio susitarimo vykdymui ir įgyvendinimui;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad Bendruomenių Rūmai ir kiti subjektai primygtinai nepritaria sprendimui atidėti svarstymą JK parlamente iki 2019 m. spalio 14 d., dėl to labiau tikėtina, kad JK iš ES išstos be susitarimo;

14.  tuo tarpu palankiai vertina pasirengimo ir nenumatytų atvejų planavimo priemones, kurios bus taikomos išstojimo be susitarimo atveju ir kurias priėmė ES institucijos ir 27 ES valstybės narės; pažymi, kad šios priemonės yra vienašališkos ir laikinos, jos atitinka ES interesus; be to, pabrėžia, kad šios priemonės neturi tokio paties poveikio, kaip susitarimas, leidžiantis tvarkingai išstoti arba atkartoti narystės ES privalumus, tokio poveikio neturi ir bet kokio pereinamojo laikotarpio, numatyto susitarime dėl išstojimo, sąlygos; palankiai vertina naujausius Komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. pateiktus pasiūlymus ir pažada juos kuo greičiau išnagrinėti, ypač atsižvelgdamas į siekį suteikti finansinę pagalbą mažoms ir vidutinėms įmonėms, užtikrinti, kad dėl administracinių procedūrų atsirandanti našta būtų kuo mažesnė;

15.  pažymi, kad, jei nėra susitarimo dėl išstojimo, negalima nustatyti jokio pereinamojo laikotarpio, priimti jokių supaprastintų susitarimų, siekiant padėti sumažinti griaunamąjį netvarkingo JK išstojimo iš ES poveikį;

16.  pabrėžia, kad tolesnės ES ir JK derybos Jungtinei Karalystei iš ES išstojus be susitarimo gali vykti tik su sąlyga, kad JK vykdys visas savo su piliečių teisėmis, finansiniu susitarimu ir visu Didžiojo penktadienio susitarimu susijusias pareigas ir įsipareigojimus;

17.  pažymi, kad, jei JK išstos be susitarimo, ji vis dar turės finansines ir kitas pareigas; patvirtina, kad tokiu atveju Parlamentas atsisakys pritarti bet kokiam ES ir JK susitarimui ar susitarimams, nebent JK įvykdytų įsipareigojimus ir kol juos įvykdys;

18.  primena, kad, įvykdžius tokius įsipareigojimus, būsimos ES ir JK derybos dėl santykių galės vykti turint stiprias garantijas ir vienodas sąlygas, siekiant apsaugoti ES vidaus rinką ir neleisti ES įmonėms galimai atsidurti nesąžiningoje konkurencinėje padėtyje; šiuo atveju atkreipia dėmesį į Parlamento 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje nustatytas sąlygas ne vien dėl didelio aplinkosaugos, užimtumo ir vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo; pažymi, kad Europos Parlamentas neratifikuos jokio laisvosios prekybos susitarimo, kuriuo neužtikrinamas toks apsaugos lygis;

19.  primena, jog pirmenybė teikiama Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių ir 27 ES valstybėse narėse gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių teisių ir priimtų esminių gyvenimo sprendimų užtikrinimui, įskaitant užimtumo statusą ir socialines išmokas, ir jog reikėtų dėti visas pastangas mėginant užtikrinti, kad šie piliečiai nepatirtų JK išstojimo iš ES poveikio;

20.  yra susirūpinęs, kaip vykdoma JK Nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ES piliečiams programa, ir dėl didelio pareiškėjų skaičiaus: remiantis naujausiais oficialiais JK duomenimis, 42 proc. pareiškėjų tik suteiktas preliminarus nuolatinio gyventojo statusas; primena, kad to galima išvengti, jei JK nuspręstų taikyti administracinę aiškinamąją procedūrą ir įrodinėjimo naštą perkeltų JK valdžios institucijoms, jei norima užginčyti deklaraciją; todėl primygtinai ragina JK persvarstyti savo požiūrį;

21.  ragina JK ir 27 ES valstybes nares nustatyti priemones, suteikiančias teisinio tikrumo Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems ES piliečiams ir 27 ES valstybėse narėse gyvenantiems Jungtinės Karalystės piliečiams; primena savo poziciją, kad 27 ES valstybės narės turėtų laikytis nuoseklaus ir kilnaus požiūrio apsaugant tose valstybėse narėse gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių teises;

22.  yra itin susirūpinęs tuo, kad pastaruoju metu skelbiami prieštaringi JK Vidaus reikalų ministerijos pranešimai apie laisvą judėjimą po 2019 m. spalio 31 d. sukėlė tikrai nenaudingą netikrumą Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems ES piliečiams ir gali sudaryti jiems nesvetingą aplinką, taip pat neigiamai paveikti jų galimybes naudotis savo teisėmis;

23.  primena, kad daug Jungtinės Karalystės piliečių kategoriškai nepritaria teisių, kuriomis jie šiuo metu naudojasi pagal SESV 20 straipsnį, praradimui; siūlo 27 valstybėms narėms išnagrinėti, kaip būtų galima sušvelninti šią padėtį atsižvelgiant į ES pirminėje teisėje nustatytus apribojimus ir kartu visapusiškai laikantis abipusiškumo, lygybės, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų;

50 straipsnio termino pratęsimas

24.  pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. JK parlamentas priėmė teisės aktą, kuriuo įpareigoja JK vyriausybę prašyti pratęsti terminą, jei iki 2019 m. spalio 19 d. nebus pasiektas susitarimas su ES;

25.  tvirtina, kad pritartų 50 straipsnio termino pratęsimui, jei būtų tokio pratęsimo priežasčių ir tikslas (pavyzdžiui, siekiant išvengti išstojimo be susitarimo, surengti visuotinius rinkimus ar referendumą, atšaukti 50 straipsnio galiojimą arba patvirtinti susitarimą dėl išstojimo), ir jei nebūtų padarytas neigiamas poveikis ES institucijų darbui ir veikimui;

26.  primena, kad Parlamentas nepradės rengtis balsavimui dėl pritarimo, kol JK parlamentas nepatvirtins susitarimo su ES;

27.  atkreipia dėmesį į JK vyriausybės sprendimą esant dabartinėms aplinkybėms neskirti kandidato į Komisijos narius kitoje Europos Komisijoje ir nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. nesiųsti JK atstovų į tam tikrus ES susitikimus; pabrėžia, kad tai nepadarys poveikio ES institucijų gebėjimui veikti sklandžiai, ir užtikrina, kad, kalbant apie Europos Parlamentą, Europos Parlamento nariai iš JK toliau dirbs savo darbą iki JK išstojimo iš Europos Sąjungos, išlaikydami visas savo teises ir pareigas; primena, kad kol JK yra ES valstybė narė, tol ji gali naudotis teisėmis ir yra saistoma savo pareigų pagal Sutartis, įskaitant lojalaus bendradarbiavimo principą;

o
o   o

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Europos Sąjungos Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir Jungtinės Karalystės vyriausybei.

(1) OL C 298, 2018 8 23, p. 24. (2) OL C 346, 2018 9 27, p. 2. (3) OL C 369, 2018 10 11, p. 32. (4) OL C 162, 2019 5 10, p. 40. (5) OL L 80 I, 2019 3 22, p. 1. (6) OL L 101, 2019 4 11, p. 1. (7) OL L 110 I, 2019 4 25, p. 1.