2019 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktų įgyvendinimo padėties (2019/2820(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB(1) bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, (Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą)(2) su pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES, (Penktąja kovos su pinigų plovimu direktyva)(3),
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR(4), 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis(5) ir 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005(6),
– atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 24 d. Komisijos priimtą Kovos su pinigų plovimu paketą, kurį sudaro politikos komunikatas „Siekiant geresnio ES kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu sistemos įgyvendinimo“ (COM(2019)0360), ataskaita dėl naujausių įtariamų pinigų plovimo atvejų, susijusių su ES kredito įstaigomis, vertinimo (nagrinėti atvejai, kurių nebuvo išvengta) (COM(2019)0373), ataskaita dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo (viršnacionalinio rizikos vertinimo ataskaita) (COM(2019)0370) su pridedamu tarnybų darbo dokumentu (SWD(2019)0650) ir ataskaita dėl valstybių narių nacionalinių centralizuotų automatizuotų mechanizmų (centrinių registrų arba centrinių elektroninių duomenų paieškos sistemų), susijusių su banko sąskaitomis, sąveikos (COM(2019)0372),
– atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 24 d. paskelbtą Europos bankininkystės institucijos nuomonę dėl vykdant rizikos ribojimo priežiūrą prižiūrimiems subjektams teikiamų pranešimų dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos,
– atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų gaires dėl naujos didelės rizikos trečiųjų valstybių ES vertinimo pagal Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos metodikos kūrimo,
– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 22 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo metodikos pagal Direktyvą (ES) 2015/849 (SWD(2018)0362),
– atsižvelgdamas į keturis Komisijos priimtus deleguotuosius reglamentus (ES) 2016/1675, (ES) 2018/105, (ES) 2018/212 ir (ES) 2018/1467, kuriais papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes,
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl būtinybės skubos tvarka ES lygmeniu sudaryti trečiųjų šalių juodąjį sąrašą pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą(7);
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo(8),
– atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 5 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto keitimąsi nuomonėmis su Komisija ir Europos bankininkystės institucija,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema palaipsniui sustiprinta ir toliau stiprinama, priėmus Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą 2015 m. gegužės mėn. ir Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvą 2018 m. birželio mėn., valstybių narių nacionalinės teisės aktais, kuriais tos direktyvos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2017 m. birželio mėn. ir 2020 m. sausio mėn., ir kitais papildomais teisės aktais ir veiksmais;
B. kadangi, Europolo duomenimis, nustatoma, kad 0,70–1,28 proc. Sąjungos metinio BVP susiję su įtartina finansine veikla(9), tokia kaip pinigų plovimas, siejamas su korupcija, ginklų prekyba, prekyba žmonėmis, narkotikų platinimu, mokesčių slėpimu ir sukčiavimu, terorizmo finansavimu ar kita neteisėta veikla, kuri neigiamai veikia kasdienį ES piliečių gyvenimą;
C. kadangi pagal Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos 9 straipsnį Komisija įgaliota priimti deleguotuosius aktus, kad, atsižvelgiant į strateginius trūkumus keliose srityse, būtų nustatytos didelės rizikos trečiosios valstybės; kadangi Parlamentas pritaria tam, kad Komisija sukurtų naują metodiką, kuri būtų grindžiama ne tik išoriniais informacijos šaltiniais, siekiant nustatyti didelės rizikos trečiąsias valstybes, turinčias strateginių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos trūkumų, kurie kelia grėsmę ES finansų sistemai ir dėl kurių įpareigotieji subjektai pagal Ketvirtąją ir Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvas privalo taikyti sustiprintas deramo klientų patikrinimo priemones;
D. kadangi 2007 m. gruodžio 15 d. Trečioji kovos su pinigų plovimu direktyva, priėmus Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą, panaikinta; kadangi praeityje nebuvo tinkamai tikrinama, kaip įgyvendinamos kai kurios Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatos, pvz., tai, ar nacionalinių kompetentingų institucijų galios ir personalas yra pakankami, ir tai turėtų būti laikoma prioritetu Komisijai vykdant tolesnius Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos įgyvendinimo išbaigtumo ir teisingumo patikrinimus ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras;
E. kadangi Taryba ir Parlamentas atmetė tris siūlomus deleguotuosius reglamentus(10), kuriais direktyva iš dalies keičiama, dėl to, kad pasiūlymai buvo rengiami neužtikrinant skaidrumo ir tvirtumo, aktyviai skatinant atitinkamas valstybes imtis ryžtingų veiksmų ir sykiu gerbiant jų teisę būti išklausytoms, arba Komisijos vykdytas didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo procesas nebuvo pakankamai nepriklausomas;
F. kadangi 2019 m. vasario 13 d. Komisija pagal naują metodiką patvirtino naują 23 strateginių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemų trūkumų turinčių trečiųjų valstybių sąrašą, į kurį įtrauktas Afganistanas, Amerikos Samoa, Bahamos, Botsvana, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Etiopija, Gana, Guamas, Iranas, Irakas, Libija, Nigerija, Pakistanas, Panama, Puerto Rikas, Samoa, Saudo Arabija, Šri Lanka, Sirija, Trinidadas ir Tobagas, Tunisas, JAV Mergelių Salos ir Jemenas; kadangi 2019 m. kovo 7 d. Taryba per Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį tą deleguotąjį aktą atmetė;
G. kadangi Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš daugumą valstybių narių, nes jos neperkėlė tinkamai Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos į nacionalinę teisę;
H. kadangi 2019 m. liepos 24 d. Komisija priėmė Kovos su pinigų plovimu paketą, informavo Parlamentą ir Tarybą apie pasiektus laimėjimus ir tebesančius Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos trūkumus ir tokiu būdu sudarė sąlygas toliau tobulinti esamų teisės aktų laikymosi užtikrinimą ir įgyvendinimą ir numatyti galimas būsimas teisėkūros ir institucines reformas;
I. kadangi per 2019 m. rugsėjo 5 d. surengtą Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto keitimąsi nuomonėmis su Komisija ir Europos bankininkystės institucija (EBI) EBI pirmininkas José Manuel Campa pareiškė, kad EBI nėra kovos su pinigų plovimu priežiūros institucija, o tik institucija, įgaliota teikti gaires, siekiant skatinti bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą ir įvertinti kovos su pinigų plovimu teisės aktų įgyvendinimą; kadangi jis taip pat pabrėžė, kad pagrindinė atsakomybė už įgyvendinimą tenka nacionalinėms institucijoms;
J. kadangi, kaip nurodyta 2019 m. liepos 24 d. Komisijos komunikate „Siekiant geresnio ES kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu sistemos įgyvendinimo“, galima būtų apsvarstyti galimybes labiau suderinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių sąvadą, pvz., pakeičiant Kovos su pinigų plovimu direktyvą reglamentu, nes tai suteiktų galimybių nustatyti suderintą ir tiesiogiai taikomą Sąjungos kovos su pinigų plovimu reguliavimo sistemą;
K. kadangi, kaip nurodo Komisija minėtame komunikate, vertinimai rodo, kad reikia stipresnio mechanizmo siekiant koordinuoti ir remti tarpvalstybinį finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimą ir analizę;
1. yra labai susirūpinęs dėl to, kad daug valstybių narių nepakankamai įgyvendino Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą; todėl teigiamai vertina tai, kad Komisija, remdamasi įgyvendinimo išbaigtumo patikrinimų išvadomis, pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš valstybes nares; ragina Komisiją kuo greičiau užbaigti nuodugnius įgyvendinimo teisingumo patikrinimus ir prireikus pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras; primygtinai ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, kuo greičiau tinkamai perkelti Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą į nacionalinę teisę;
2. reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybės narės neperkels Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvos į nacionalinę teisę iki nustatyto 2020 m. sausio 10 d. termino, atitinkamų nuostatų dėl bendrovių ir kitų juridinių asmenų tikrųjų savininkų registrų iki 2020 m. sausio 10 d. termino ir atitinkamų nuostatų dėl patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikrųjų savininkų registrų iki 2020 m. kovo 10 d. termino; ragina valstybes nares imtis skubių veiksmų, kad būtų paspartintas perkėlimo į nacionalinę teisę procesas;
3. palankiai vertina EBI Sąjungos teisės pažeidimų klausimų grupės rekomendaciją, aptartą per 2019 m. rugsėjo 5 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto keitimąsi nuomonėmis su EBI pirmininku José Manuel Campa, dėl „Danske Bank“ pinigų plovimo atvejo, kuris iki šiol yra didžiausio masto atvejis iš ES žinomų atvejų ir kuris susijęs su įtartinomis operacijomis, kurių vertė viršija 200 mlrd. eurų; apgailestauja dėl to, kad valstybių narių priežiūros institucijos, turinčios balsavimo teisę kaip EBI priežiūros tarybos narės, atmetė pasiūlymą dėl rekomendacijos dėl Sąjungos teisės pažeidimų; ragina Komisiją toliau stebėti šį atvejį ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, jei tai būtų pagrįsta;
4. yra ypač susirūpinęs dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reguliavimo ir priežiūros fragmentacijos – ji trukdo vis didėjant tarpvalstybinės veiklos mastui Sąjungoje ir vykdant centralizuotą rizikos ribojimo priežiūrą bankų sąjungoje ir kituose nebankiniuose sektoriuose;
5. pabrėžia, kad dabartinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema nukenčia nuo ES taisyklių įgyvendinimo užtikrinimo trūkumų ir veiksmingos priežiūros stokos; atkreipia dėmesį į tai, jog ne kartą pabrėžta, kad minimalūs kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų standartai gali kelti grėsmę veiksmingai priežiūrai, sklandiems informacijos mainams ir koordinavimui; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad vykdant kovos su pinigų plovimu teisės aktų peržiūrą ateityje reikalingas poveikio vertinimas, įvertinti, ar reglamentas būtų tinkamesnis teisės aktas nei direktyva;
6. pabrėžia, kad reikia geresnio administracinių, teisminių ir teisėsaugos institucijų, o ypač valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių, bendradarbiavimo ES, kaip pabrėžiama Komisijos ataskaitoje; pakartoja raginimą Komisijai neatidėliojant atlikti poveikio vertinimą, kad būtų įvertinta galimybė nustatyti koordinavimo ir paramos mechanizmą ir jo tikslingumas; mano, kad reikėtų toliau skatinti iniciatyvas, kurios galėtų sustiprinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu veiksmus ES ir nacionaliniu lygmeniu;
7. atkreipia dėmesį į Komisijos 2019 m. liepos 24 d. ataskaitoje dėl atvejų, kurių nebuvo išvengta, pateiktą vertinimą, kad specifinės kovos su pinigų plovimu priežiūros užduotys galėtų būti pavestos Sąjungos įstaigai;
8. mano, kad, siekiant užtikrinti didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašo patikimumą, aspektai, kurie išeina už kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu trūkumų srities ribų, neturėtų daryti įtakos tikrinimo ir sprendimų priėmimo procesui; pabrėžia, kad lobizmas ir diplomatinis spaudimas neturėtų mažinti ES institucijų gebėjimo efektyviai ir nepriklausomai kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu tokiu būdu, kuris siejasi su ES; ragina Komisiją papildomai įvertinti galimybę sudaryti vadinamąjį pilkąjį galimų didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą pagal analogiją su Sąjungos metodu, taikomu sudarant mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad 12 mėnesių trunkantis galutinio vertinimo, pagal kurį nustatomos strateginių trūkumų turinčios trečiosios valstybės, procesas gali lemti nereikalingą veiksmingų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu veiksmų atidėliojimą;
9. ragina Komisiją užtikrinti skaidrų procesą taikant aiškius ir konkrečius kriterijus valstybėms, kurios įsipareigoja vykdyti reformas, kad nebūtų įtrauktos į sąrašą; toliau ragina Komisiją paskelbti į sąrašą įtrauktų šalių pradinį ir galutinį vertinimą, taip pat taikytus kriterijus, kad būtų užtikrinta viešoji kontrolė ir panaikintos galimybės tais kriterijais piktnaudžiauti;
10. ragina skirti daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių atitinkamam kompetentingo generalinio direktorato skyriui ir palankiai vertina tai, kad padidinti EBI skiriami ištekliai;
11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (Trečioji kovos su pinigų plovimu direktyva), OL L 309, 2005 11 25, p. 15.