Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2019/2883(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B9-0156/2019

Debatai :

PV 23/10/2019 - 21
CRE 23/10/2019 - 21

Balsavimas :

PV 24/10/2019 - 8.10
CRE 24/10/2019 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0050

Priimti tekstai
PDF 132kWORD 42k
Ketvirtadienis, 2019 m. spalio 24 d. - Strasbūras
Stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžia
P9_TA(2019)0050RC-B9-0156/2019

2019 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios (2019/2883(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose patvirtintos 2018 m. birželio 26 d. Tarybos priimtos išvados dėl plėtros bei stabilizacijos ir asociacijos procesų, kuriomis aiškiai siekiama pradėti stojimo derybas 2019 m. birželio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 18 d. Tarybos išvadas, kuriose nurodoma, kad ne vėliau kaip 2019 m. spalio mėn. bus grįžta prie Komisijos rekomendacijų pradėti stojimo derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija klausimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2019 m. spalio 17–18 d. susitikimo išvadas, kuriose nurodyta, kad ji nusprendė prie plėtros klausimo sugrįžti iki 2020 m. gegužės mėn. Zagrebe įvyksiančio ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2019)0260 ir prie jo pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus „2019 m. ataskaita dėl Albanijos“ (SWD(2019)0215) ir „2019 m. ataskaita dėl Šiaurės Makedonijos“ (SWD(2019)0218),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Albanijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, ypač į 2017 m. vasario 15 d.(1) ir 2018 m. lapkričio 29 d.(2) rezoliucijas dėl 2016 ir 2018 m. Komisijos ataskaitų dėl Albanijos, taip pat 2017 m. birželio 14 d.(3) ir 2018 m. lapkričio 29 d.(4) rezoliucijas dėl 2016 m. ir 2018 m. Komisijos ataskaitų dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos / Šiaurės Makedonijos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. Albanija įstojo į NATO, ir į tai, kad Šiaurės Makedonija šiuo metu rengiasi tapti 30-ąja NATO nare,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Sofijos deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 3 d. bendrą D. Tusko, D. Sassoli, J. C. Junckerio ir išrinktosios Komisijos pirmininkės J. Von der Leyen laišką dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Komisijos komunikatą „2013–2014 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2013)0700),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 17 d. galutinį susitarimą dėl nesutarimų sprendimo, aprašyto Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose 817 (1993) ir 845 (1993), 1995 m. laikinojo susitarimo galiojimo pabaigos ir strateginės Graikijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos partnerystės sukūrimo (vadinamą Prespos susitarimu),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Šiaurės Makedonijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Albanijai šalies kandidatės statusą,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir minėtų šalių – Albanijos bei Šiaurės Makedonijos – stabilizacijos ir asociacijos susitarimus (SAS),

–  atsižvelgdamas į politinį susitarimą (vadinamąjį Pržino susitarimą), kurį 2015 m. birželio 2 d. ir liepos 15 d. Skopjėje pasiekė keturios pagrindinės politinės partijos, ir į 2016 m. liepos 20 d. ir rugpjūčio 31 d. keturšalį susitarimą dėl jo įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2003 m. Salonikuose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad remia būsimą Vakarų Balkanų šalių integraciją į Europos struktūras ir pareiškė, kad jų tapimas Sąjungos narėmis yra svarbus ES prioritetas ir kad Balkanai taps suvienytos Europos dalimi;

B.  kadangi 2017 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime ES dar kartą patvirtino, kad tvirtai remia Vakarų Balkanų narystės ES perspektyvą;

C.  kadangi narystės ES perspektyva yra pagrindinė reformų Vakarų Balkanų šalyse paskata; kadangi plėtros procesas atlieka lemiamą vaidmenį stabilizuojant Vakarų Balkanų, kurie laikomi ES strategiškai svarbiu regionu, šalis;

D.  kadangi Šiaurės Makedonijoje ir Albanijoje juntamas politinis sutarimas ir didelė visuomenės parama stojimo į ES procesui;

E.  kadangi regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra labai svarbūs šalių pažangai siekiant narystės ES;

F.  kadangi kiekviena šalis kandidatė vertinama atskirai pagal jos pačios nuopelnus, o stojimo tvarkaraštį ir derybų spartą turėtų lemti reformų greitis ir kokybė;

G.  kadangi Albanija prašymą dėl narystės ES pateikė 2009 m., o 2014 m. jai suteiktas šalies kandidatės statusas; kadangi 2016 m. Komisija rekomendavo pradėti stojimo derybas su Albanija; kadangi Šiaurės Makedonija prašymą dėl narystės ES pateikė 2004 m., o 2005 m. ji tapo šalimi kandidate; kadangi Komisija nuo 2009 m. ne kartą rekomendavo pradėti oficialias stojimo derybas su Šiaurės Makedonija;

H.  kadangi po 2018 m. birželio mėn. ir 2019 m. Europos Vadovų Tarybos susitikimų tai jau trečias kartas, kai Europos Vadovų Taryba nesugebėjo priimti teigiamo sprendimo dėl plėtros; kadangi Europos Vadovų Taryba nusprendė prie plėtros klausimo sugrįžti prieš 2020 m. gegužės mėn. Zagrebe įvyksiantį ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą;

I.  kadangi 2017 m. rugpjūčio mėn., Šiaurės Makedonija (kuri tuomet vadinosi kitaip) pasirašė vadinamąją draugystės sutartį su Bulgarija, kuriuo išspręsti šių dviejų šalių nesutarimai ir kuris jas suartino sukūrus į ES orientuotą partnerystę, o po jo – Prespos susitarimą su Graikija;

J.  kadangi Albanijoje padaryta nemenka pažanga vykdant teisminių institucijų reformą, kuria siekiama didinti šalies teisminių institucijų nepriklausomumą, atskaitomybę, profesionalumą bei veiksmingumą ir žmonių pasitikėjimą teisminėmis institucijomis; kadangi reformas dera vertinti kaip didžiausias pastangas šioje srityje, taip pat ir lyginant su tuo, ką kitos regiono šalys turės įgyvendinti siekdamos narystės ES;

K.  kadangi, reaguojant į sprendimo pradėti derybas su Šiaurės Makedonija atidėjimą, šalyje paskelbta apie pirmalaikius rinkimus;

1.  reiškia didelį nusivylimą tuo, kad dėl Prancūzijos, Danijos ir Nyderlandų blokavimo Europos Sąjungai nepavyko susitarti pradėti stojimo derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija, juolab kad abi šalys įdėjo daug pastangų, kad atitiktų ES reikalavimus dėl stojimo derybų pradžios;

2.  labai palankiai vertina Šiaurės Makedoniją už pasiekimus sprendžiant sudėtingus istorinius lig tol neišspręstus dvišalius klausimus ir puoselėjant gerus kaimyninius santykius – čia paminėtinas Prespos susitarimas su Graikija ir draugystės, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartis su Bulgarija; ragina Tarybą atsižvelgti į teigiamą šių susitarimų siunčiamą žinią ir į neigiamą jos sprendimo poveikį politiniam stabilumui, regioniniam bendradarbiavimui ir taikiam sambūviui, taip pat palankiai vertina Šiaurės Makedonijos Respubliką už jos indėlį siekiant taikos Balkanuose ir jos rodomą puikų pavyzdį, kaip galima rasti taikius ilgalaikių ginčų sprendimus; ragina toliau tęsti Jean’o Monnet dialogus su Šiaurės Makedonijos asamblėja, nes jie yra pagrindinė paramos priemonė;

3.  palankiai vertina tai, kad Albanija yra pasiryžusi toliau įgyvendinti ES reformų darbotvarkę ir kad pasiekė apčiuopiamų ir ilgalaikių rezultatų, taip pat palankiai vertina Albanijos vykdomas teismų sistemos reformas; visiškai pritaria Komisijos rekomendacijai dėl Albanijos, kurioje pripažįstamos vilčių teikiančios pastangos įgyvendinti reformas; mano, kad netrukus prasidėsianti acquis peržiūra ir stojimo derybos sustiprins ir pagreitins reformų tempą; mano, kad derybų pradžia bus galingas katalizatorius įgyvendinant reformas ir stiprinant demokratines institucijas ir padės sustiprinti ES vykdomą kontrolę, atskaitomybę ir pagarbą mažumų teisėms Albanijoje ir Šiaurės Makedonijoje;

4.  pabrėžia, kad toks negebėjimas priimti sprendimų yra strateginė klaida ir daro neigiamą poveikį ES patikimumui, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimus atitinkančių šalių integracija padeda ES atlikti savo tarptautinį vaidmenį ir ginti savo interesus, o žengimas narystės Europos Sąjungoje keliu taip pat skatina pokyčius pačiose šalyse kandidatėse; be to, teigia, kad ES plėtros politika yra veiksmingiausia Sąjungos užsienio politikos priemonė, o jos iširimas ateityje gali lemti vis nestabilesnę padėtį artimiausiose ES kaimyninėse šalyse;

5.  pažymi, kad galima plėtros proceso reforma neturėtų trukdyti toms šalims, kurios jau atitinka stojimo derybų pradžios reikalavimus; taip pat pažymi, kad šalys kandidatės turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų nuopelnus ir objektyvius kriterijus, o ne į atskirų valstybių narių vidaus politikos darbotvarkes, ir kad stojimo tvarkaraštį lemia reformų sparta ir kokybė;

6.  primena atnaujintą konsensusą dėl plėtros, kurį 2006 m. gruodžio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba ir kuris buvo patvirtintas 2016 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, jog ES nesugebėjo pradėti stojimo derybų, Šiaurės Makedonijoje buvo sušaukti pirmalaikiai rinkimai, dėl to prarastas pasitikėjimas pasiekusiaisiais kompromisą; mano, kad taip siunčiamas neigiamas signalas galimoms šalims kandidatėms gerų kaimyninių santykių atžvilgiu; susirūpinęs pažymi, kad dėl to kitiems užsienio subjektams, kurių veikla gali neatitikti ES vertybių ir interesų, galėtų būti sudarytos sąlygos glaudžiau bendradarbiauti su Šiaurės Makedonija ir Albanija;

8.  palankiai vertina Šiaurės Makedonijos vadovų 2019 m. spalio 20 d. susitikimo išvadas, kuriose dar kartą patvirtintas šalies įsipareigojimas vykdyti stojimo į ES procesą ir pabrėžiama, kad Šiaurės Makedonija neturi kitos alternatyvos;

9.  pabrėžia, kad šiuo sprendimu siunčiamas įspėjamasis signalas kitoms Vakarų Balkanų šalims kandidatėms bei potencialioms šalims kandidatėms, sudaromos sąlygos daryti įtaką iš kitur ir kad gali sulėtėti ar net būti visiškai sustabdytas europietiškų reformų įgyvendinimas kitose narystės siekiančiose šalyse;

10.  primena, kad šio regiono jaunimas kupinas lūkesčių dėl stojimo į ES, ir mano, kad ateitis be aiškios perspektyvos gali lemti migraciją iš šio regiono;

11.  apgailestauja, kad šis sprendimas griauna Europos Parlamento pastangas plėtros procese ir strategiją dėl Vakarų Balkanų;

12.  apgailestauja, kad valstybėms narėms nepavyko priimti vieningo sprendimo pradėti derybas; ragina valstybes nares prisiimti atsakomybę Albanijos ir Šiaurės Makedonijos atžvilgiu ir kitame posėdyje priimti vieningą palankų sprendimą dėl derybų pradžios, kartu nepamirštant neveikimo pasekmių;

13.  mano, kad būsimoji Komisija turėtų nedelsdama įvertinti plėtros politiką, atsižvelgdama į neseniai Tarybos priimto sprendimo poveikį, kartu pabrėždama plėtros naudą ir šalims kandidatėms, ir valstybėms narėms; be to, mano, kad Komisija turėtų iš naujo įvertinti ir iš dalies pakeisti savo 2018 m. vasario mėn. strategiją dėl Vakarų Balkanų;

14.  pakartoja, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį kiekviena Europos valstybė gali pateikti prašymą tapti Europos Sąjungos nare, jei ji atitinka Kopenhagos kriterijus ir laikosi demokratijos principų, paiso pagrindinių laisvių ir žmogaus bei mažumų teisių ir užtikrina teisinės valstybės principo taikymą;

15.  ragina Parlamentą toliau stiprinti paramos demokratijai veiklą (Jean’o Monnet dialogus ir gebėjimų stiprinimą) regione siekiant užtikrinti, kad parlamentai visapusiškai atliktų savo, kaip demokratinės reformos variklių, vaidmenį ir kad jie įgyvendintų regiono piliečių europinius siekius;

16.  atsižvelgdamas į tai, kad Europos Vadovų Taryba atsidūrė aklavietėje, ragina Parlamentą surengti regioninį parlamentinį dialogą su Vakarų Balkanų šalių parlamentų vadovybe siekiant parengti strategiją dėl parlamentų vaidmens įgyvendinant ES reformų darbotvarkę ir konkrečias priemones, kurios atitiktų regiono gyventojų europinius siekius;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Šiaurės Makedonijos bei Albanijos vyriausybėms bei parlamentams ir visoms kitoms narystės siekiančioms šalims.

(1) OL C 252, 2018 7 18, p. 122.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0481.
(3) OL C 331, 2018 9 18, p. 88.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0480.

Atnaujinta: 2020 m. balandžio 30 d.Teisinė informacija - Privatumo politika