Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2019/2933(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0234/2019

Pateikti tekstai :

B9-0234/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 18/12/2019 - 13.6
CRE 18/12/2019 - 13.6

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0101

Priimti tekstai
PDF 165kWORD 49k
Trečiadienis, 2019 m. gruodžio 18 d. - Strasbūras
LGBTI asmenų viešas diskriminavimas ir prieš juos nukreipta neapykantos retorika, įskaitant zonas be LGBTI asmenų
P9_TA(2019)0101B9-0234/2019

2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos, įskaitant zonas be LGBTI asmenų (2019/2933(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones, ypač į 1966 m. gruodžio 16 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją (JT VTK),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnį ir į trečiosios dalies IV bei V antraštines dalis,

–  atsižvelgdamas į Chartijos 45 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos patvirtintas ES lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio mėn. priimtus Džokjakartos principus (dėl tarptautinės žmogaus teisių teisės, susijusios su seksualine orientacija ir lytine tapatybe, taikymo) ir į 2017 m. lapkričio 10 d. priimtus dešimt papildomų principų („YP+10“, papildomi principai ir valstybės įsipareigojimai dėl tarptautinės žmogaus teisių teisės, susijusios su seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška ir lyties požymiais, taikymo),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją CM/Rec(2010)5 dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl veiksmų plano LGBTI asmenų lygybei skatinti ateities (2019–2024 m.)(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl vaiko teisių minint Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 30-ąsias metines(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl lytinio švietimo kriminalizavimo Lenkijoje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES žiniasklaidos sektoriuje(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo(9),

–  atsižvelgdamas į ES Pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2012 m. pradėto ES tyrimo dėl LGBT asmenų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Sutartyse ir Chartijoje, ir jos turėtų būti visapusiškai paisoma;

B.  kadangi visos valstybės narės pagal tarptautinę teisę ir ES sutartis prisiėmė įsipareigojimus ir pareigas laikytis pagrindinių teisių ir jas užtikrinti, apsaugoti ir įgyvendinti;

C.  kadangi iš mokslinių tyrimų, apklausų ir ataskaitų(10) matyti, kad visoje ES didėja LGBTI asmenų viešas diskriminavimas ir daugėja neapykantą jiems kurstančių kalbų; kadangi Europos Sąjungoje daugėja su fobija LGBTI asmenims susijusių neapykantos nusikaltimų; kadangi šiais išpuoliais pažeidžiamos pagrindinės LGBTI asmenų teisės, o valdžios institucijų atsakas per dažnai būna netinkamas;

D.  kadangi išpuoliai prieš LGBTI asmenų pagrindines teises kelia didelę grėsmę pagarbai pagrindinėms teisėms Europos Sąjungoje ir kadangi šie išpuoliai dažnai vykdomi kartu su išpuoliais prieš moterų ir mažumų teises;

E.  kadangi neapykantą LGBTI asmenims kurstanti valdžios institucijų retorika turi platesnio masto poveikį, nes ja visoje visuomenėje įteisinamos ir sukuriamos LGBTI asmenų persekiojimo, diskriminavimo ir smurto prieš juos sąlygos;

F.  kadangi LGBTI bendruomenės saugumas yra neatskiriamas nuo visų Europoje gyvenančių žmonių saugumo ir kadangi to saugumo mažėjimas rodo, kad silpnėja visos pagrindinės teisės; kadangi ksenofobinė retorika taip pat prisidėjo prie to, kad sąlygos, kuriomis veikia LGBTI teises ginančios organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai, taptų vis nesaugesnės ir netvaresnės;

G.  kadangi Europos Sąjungoje ir už jos ribų kyla priešiška reakcija į lyčių lygybę , kuri yra tiesiogiai nukreipta į LGBTI asmenis ir apskritai moteris ir daro jiems poveikį; kadangi šią priešišką reakciją paskatino populizmas ir kraštutinių dešiniųjų ekstremizmas;

H.  kadangi stigmatizacija dėl faktinės arba numanomos seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės arba lyties požymių yra paplitusi visoje Europos Sąjungoje;

I.  kadangi neapykantos ir smurto prieš LGBTI asmenis srityje nėra sisteminės stebėsenos, dokumentavimo ir duomenų rinkimo;

J.  kadangi apie per daug nusikaltimų, kurie prieš LGBTI asmenis padaromi būtent dėl šių asmenų seksualinės orientacijos, lieka nepranešta; kadangi pranešant apie nusikaltimą kyla rizika ir baimė, kad bus atskleista asmens seksualinė orientacija, lytinė tapatybė, lyties požymiai ir lyties raiška;

K.  kadangi teisinės kovos su diskriminacija ir smurtu priemonės galioja daugumoje valstybių narių; kadangi vis dėlto jų įgyvendinimas išlieka nepakankamas, todėl LGBTI asmenims toliau kyla neapykantos nusikaltimų, neapykantą kurstančių kalbų ir diskriminacijos pavojus, visų pirma sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo ir būsto srityse;

L.  kadangi daug išpuolių, kuriuos prieš LGBTI asmenis įvykdė valdžios institucijos, buvo nukreipti į švietimo įstaigas ir mokyklas; kadangi tai ypač kenkia jauniems LGBTI asmenims;

M.  kadangi seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė priklauso asmens teisės į privatumą sričiai ir ši teisė garantuojama pagal tarptautinę, Europos ir nacionalinę žmogaus teisių teisę ir kadangi valdžios institucijos turėtų skatinti lygybę ir nediskriminavimą(11);

N.  kadangi realiame gyvenime ir internete turėtų būti garantuojama žiniasklaidos, kultūros organizacijų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir pavienių asmenų žodžio laisvė, visų pirma atsižvelgiant į nerimą keliančią tendenciją pašalinti ir uždrausti su LGBTI asmenimis susijusį turinį socialiniuose tinkluose;

O.  kadangi LGBTI asmenų diskriminacija ir smurtas prieš juos apima įvairias formas, įskaitant naujausius atvejus, susijusius su homofobiniais pareiškimais per referendumo dėl šeimos apibrėžimo susiaurinimo kampaniją Rumunijoje, išpuoliais prieš LGBTI asmenų socialinius centrus keliose valstybėse narėse, pvz., Vengrijoje ir Slovėnijoje, homofobinius pareiškimus ir neapykantą kurstančias kalbas, nukreiptas prieš LGBTI asmenis, pastaruoju metu pastebėtas Estijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vengrijoje ir Lenkijoje, visų pirma per rinkimus, ir teisines priemones, kurios gali būti naudojamos siekiant taikyti apribojimus žiniasklaidai, kultūrai, švietimui ir prieigai prie kitos formos turinio taip, kad būtų netinkamai apribojama žodžio laisvė LGBTI asmenų klausimais, pvz., kaip Lietuvoje ir Latvijoje;

P.  kadangi nuo 2019 m. pradžios Lenkijoje pasitaikė daugiau nei 80 atvejų, kai regionai, apygardos arba savivaldybės priėmė rezoliucijas, kuriose paskelbė esantys nepriklausomi nuo vadinamosios LGBT ideologijos, arba priėmė regionines šeimos teisių chartijas ar jų svarbias nuostatas, kuriomis visų pirma diskriminuojamos vieno tėvo (motinos) šeimos ir LGBTI šeimos; kadangi šiose rezoliucijose vietos valdžios institucijos raginamos susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais skatinama tolerancija LGBTI asmenims, neteikti finansinės paramos NVO, kurios propaguoja lygias teises, neorganizuoti švietimo kovos su diskriminacija klausimais ir niekaip kitaip neremti LGBTI asmenų; kadangi zonų be LGBTI asmenų sukūrimas, net jei tai nereiškia fizinės sienos pastatymo, yra itin diskriminacinė priemonė, kuria ribojama ES piliečių judėjimo laisvė; kadangi šios rezoliucijos yra dalis platesnio masto išpuolių prieš LGBTI bendruomenę Lenkijoje, kurie apima dažnėjančias neapykantą kurstančias valstybės ir išrinktų pareigūnų kalbas ir tokias kalbas visuomeninėje žiniasklaidoje, taip pat išpuolius per LGBTI asmenų eitynes ir draudimus rengti tokias eitynes, taip pat informuotumo didinimo programas bei veiksmus, pavyzdžiui, renginį „Vaivorykštės penktadienis“ (angl. Rainbow Friday);

Q.  kadangi, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimą LGBT asmenų klausimu(12), be užimtumo srities, 32 proc. respondentų jautėsi diskriminuojami ir kitose srityse, pavyzdžiui, švietimo srityje; kadangi LGBTI vaikų savižudybės rizika yra didesnė, palyginti su ne LGBTI vaikais; kadangi įtraukus švietimas yra nepaprastai svarbus kuriant saugią aplinką mokykloje, kurioje visi vaikai gali klestėti, įskaitant mažumoms priklausančius vaikus, pavyzdžiui, LGBTI vaikus ir vaikus iš LGBTI šeimų; kadangi pirmosios išpuolių prieš LGBTI teises aukos yra kaimo vietovėse ir mažesnių miestų centruose gyvenantys vaikai ir jaunimas, kuriems kyla ypač didelis smurto pavojus ir kurie dažnai yra atstumiami ir jaučiasi neužtikrinti, todėl jiems reikalinga speciali valstybės ir vietos valdžios institucijų arba NVO parama ir pagalba;

R.  kadangi dėl to, kad daugelyje valstybių narių stokojama nediskriminavimo įstatymų daugumai marginalizuotų gyventojų kyla diskriminacijos ir smurto rizika; kadangi horizontalioji direktyva dėl nediskriminavimo padėtų užpildyti šią apsaugos spragą, tačiau ji jau 11 metų įstrigusi Taryboje; kadangi ES ir daugelio valstybių narių teisės aktuose yra spraga, dėl kurios neužtikrinama apsauga nuo nusikaltimų dėl šališkumo dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės;

S.  kadangi žmonės gali susidurti su daugialype ir tarpsektorine diskriminacija; kadangi įgyvendinant politikos priemones, skirtas vienam diskriminacijos pagrindui, turėtų būti atkreiptas dėmesys į konkrečių grupių, kurios gali būti daugialypės diskriminacijos dėl, be kita ko, amžiaus, rasės, religijos, lytinės orientacijos, lyties ar negalios, aukomis, padėtį;

T.  kadangi LGBTI asmenys patiria diskriminaciją ir smurtą visame pasaulyje;

1.  primena, kad LGBTI teisės yra pagrindinės teisės ir kad todėl ES institucijos ir valstybės narės privalo užtikrinti jų laikymąsi ir apsaugą laikydamosi Sutarčių ir Chartijos, taip pat tarptautinės teisės;

2.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio išpuolių prieš LGBTI bendruomenę skaičiaus, kuriuos vykdo valstybės, valstybės pareigūnai, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens valdžios institucijos ir politikai Europos Sąjungoje;

3.  griežtai smerkia bet kokią LGBTI asmenų diskriminaciją ir išpuolius prieš jų pagrindines teises, kuriuos vykdo valdžios institucijos rinkimų laikotarpiu, įskaitant neapykantą kurstančias valdžios institucijų ir išrinktų pareigūnų kalbas, taip pat pastaruoju metu Lenkijoje paskelbtas zonas be vadinamosios LGBTI asmenų ideologijos, ir ragina Komisiją griežtai pasmerkti šią viešą diskriminaciją;

4.  apgailestauja dėl to, kad LGBTI asmenys patiria patyčias ir priekabiavimą, kuris prasideda mokykloje, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų, kad būtų panaikinta LGBTI asmenų diskriminacija, dėl kurios LGBTI asmenys gali patirti patyčias, smurtą arba atskirtį, visų pirma švietimo aplinkoje; griežtai smerkia tai, kad tam tikrų valstybių narių mokykloms valdžios institucijos trukdo atlikti savo vaidmenį skatinant pagrindines teises ir apsaugant LGBTI asmenis, ir primena, kad mokyklose turėtų būti ne tik sukuriama saugi aplinka, bet ir stiprinamos ir apsaugomos visų vaikų pagrindinės teisės; pabrėžia švietimo sveikatos srityje ir lytinio švietimo svarbą, pirmiausia mergaitėms ir jauniems LGBTI asmenims, kurie patiria ypač didelį poveikį dėl neteisingų lyčių normų; pabrėžia, kad toks jaunuolių švietimas turi apimti mokymą apie santykius, pagrįstus lyčių lygybe, sutikimu ir abipuse pagarba, kaip būdą užkirsti kelią lyčių stereotipams, LGBTI asmenų fobijai ir smurtui dėl lyties bei su jais kovoti;

5.  primena, kad LGBTI asmenų fobija sporto renginiuose vis dar yra dažnas reiškinys ir kad trūksta kovos su šia fobija priemonių; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti tam, kokią įtaką homofobija sporto srityje daro jauniems LGBTI asmenims, siekiant sustiprinti įtrauktį ir didinti informuotumą;

6.  ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti judėjimo laisvę visoms šeimoms, įskaitant LGBTI šeimas, atsižvelgiant į 2018 m. birželio mėn. ES Teisingumo Teismo sprendimą Coman byloje(13); ragina valstybes nares priimti teisės aktus dėl vienodo tos pačios lyties asmenų santuokų ir partnerysčių pripažinimo, kad būtų užtikrinta visapusiška pagarba teisei į privatų ir šeimos gyvenimą be diskriminacijos;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad didėja rasizmas ir ksenofobija; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir stiprinti savo bendradarbiavimą kovojant su rasizmu, ksenofobija, homofobija, transfobija ir kitų formų netolerancija, visapusiškai dalyvaujant pilietinei visuomenei ir prisidedant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, FRA;

8.  smerkia kiekvieną dieną ES dėl rasizmo, ksenofobijos, religinės netolerancijos ar nusistatymo prieš asmenis dėl jų negalios, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties požymių ar mažumos statuso vykdomus neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančios kalbos atvejus realiame gyvenime ir internete, taip pat tendenciją pašalinti ir uždrausti su LGBTI asmenimis susijusį turinį socialiniuose tinkluose; apgailestauja dėl tam tikrų valdžios institucijų, politinių partijų ir žiniasklaidos didėjančio neapykantą kurstančios kalbos lygio; ragina ES rodyti pavyzdį kovojant su neapykantą kurstančia kalba jos institucijose; yra susirūpinęs, kad internete vis dažniau pasitaiko neapykantą kurstančių kalbų ir rekomenduoja valstybėms narėms įdiegti paprastą procedūrą, pagal kurią visuomenės nariai galėtų pranešti apie neapykantos turinio pasirodymą internete;

9.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad nukentėjusieji nepraneša apie visus neapykantos nusikaltimus dėl nepakankamų apsaugos priemonių ir dėl to, kad valstybių narių valdžios institucijoms nepavyksta tinkamai ištirti neapykantos nusikaltimų ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina valstybes nares sukurti ir populiarinti pranešimo apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančią kalbą priemones ir mechanizmus ir užtikrinti, kad bet kuris įtariamas neapykantos nusikaltimo arba neapykantą kurstančios kalbos atvejis būtų veiksmingai ištirtas, už jį būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė ir būtų teisiama;

10.  ragina Komisiją remti teisėsaugos ir teisminių institucijų bei atitinkamų ES agentūrų darbuotojų mokymo programas siekiant panaikinti diskriminacinę praktiką ir neapykantos nusikaltimus bei užkirsti jiems kelią;

11.  pripažįsta, kad nelygybės mastas ES vis dar nesuvokiamas dėl to, kad trūksta valstybių narių surinktų palyginamų ir suskirstytų duomenų apie lygybę; mano, kad norint parengti prasmingas politikos priemones, kuriomis būtų įgyvendinami ES lygybės teisės aktai, valstybės narės būtinai turi rinkti tokius duomenis; ragina Komisiją ir Tarybą pripažinti, kad reikia patikimų ir palyginamų duomenų apie lygybę, suskirstytų pagal diskriminacijos pagrindą, kad būtų galima nustatyti kovos su diskriminacija priemones ir teikti informaciją formuojant politiką; ragina abi institucijas apibrėžti nuoseklius duomenų apie lygybę rinkimo principus, pagrįstus tapatybės pasirinkimu, ES duomenų apsaugos standartais ir konsultacijomis su atitinkamomis bendruomenėmis;

12.  smerkia bet kokią diskriminaciją ar smurtą dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės arba lyties požymių; ragina Komisiją parengti darbotvarkę, kuria visiems piliečiams būtų užtikrinamos lygios teisės bei galimybės, atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją, ir stebėti, ar tinkamai į nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami ES teisės aktai dėl LGBTI asmenų; atsižvelgdamas į tai palankai vertina Komisijos parengtą veiksmų sąrašą, kaip skatinti LGBTI asmenų lygybę, įskaitant Komisijos komunikacijos kampaniją, skirtą kovai su stereotipais ir LGBTI asmenų priėmimui visuomenėje gerinti; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, dirbančiomis LGBTI asmenų teisių srityje; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų skiriamas pakankamas finansavimas siekiant remti tokias organizacijas, veikiančias nacionaliniu ir vietos lygmenimis, visų pirma įgyvendinant Teisių ir vertybių programą; pažymi, kad FRA tyrimų vietoje rezultatai rodo, kad valstybės pareigūnai ES teisės aktus ir politikos priemones laiko pagrindiniais veiksniais, kuriais remiamos nacionalinės pastangos skatinti LGBTI asmenų lygybę;

13.  primena EŽTT praktiką, susijusią su LGBTI asmenų teisėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares dalytis geriausios praktikos, susijusios su pagrindinių teisių apsauga, pavyzdžiais ir ragina valstybes nares visapusiškai informuoti LGBTI asmenis apie jų teises;

14.  pakartoja savo raginimą dėl išsamaus, nuolatinio ir objektyvaus ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo, kuris apimtų LGBTI asmenų teisių apsaugą; pažymi, kad toks mechanizmas dabar yra reikalingas kaip niekad; pakartoja, kad visose valstybėse narėse reikia nešališkai ir reguliariai įvertinti situaciją, atsižvelgiant į teisinę valstybę, demokratiją ir pagrindines teises, ir ragina Komisiją stebėti pagrindinių teisių pažeidimus pagal savo paskelbtą teisinės valstybės peržiūros ciklą;

15.  ragina Komisiją ir Tarybą pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir procedūromis, pavyzdžiui, pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, biudžeto procedūromis, teisinės valstybės mechanizmu ir 7 straipsnio procedūra, įskaitant vykdomas procedūras, siekiant užtikrinti visapusišką ir tinkamą Sutarties principų bei vertybių taikymą;

16.  ragina Komisiją įvertinti, ar zonų be LGBTI asmenų sukūrimas yra teisės laisvai judėti ir apsigyventi ES pažeidimas, taigi ir ES sutarties 3 straipsnio 2 dalies, SESV 21 straipsnio, SESV trečiosios dalies IV ir V antraštinių dalių bei Chartijos 45 straipsnio pažeidimas; ragina Komisiją įvertinti, ar Lenkija neįvykdė savo įsipareigojimo pagal Sutartis ir ar ji turėtų pateikti pagrįstą nuomonę šiuo klausimu, laikantis SESV 258 straipsnio;

17.  ragina Komisiją stebėti, kaip naudojami visi ES finansavimo srautai, įskaitant ES struktūrinius ir investicijų fondus, ir vesti reguliarius dialogus su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, siekiant priminti suinteresuotiesiems subjektams apie jų įsipareigojimą nediskriminuoti ir kad tokių fondų jokiomis aplinkybėmis negalima naudoti diskriminavimo tikslais; ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių siekiant šalinti akivaizdžius ir tiesioginius kovos su diskriminacija taisyklių visų pirma draudimo duoti nurodymus diskriminuoti pagal Direktyvą 2000/78/EB, pažeidimus, kuriuos vykdo vietos tarybos, priimdamos taisykles, kuriomis pažeidžiamos LGBTI teisės;

18.  pakartoja savo raginimą Komisijai priimti ES strategiją dėl LGBTI asmenų, kurioje būtų atsižvelgiama į ankstesnius Parlamento raginimus, taip užtikrinant tęstinumą ir tvirtą įsipareigojimą tęsti ankstesnės Komisijos darbus pagal veiksmų, kuriais siekiama didinti LGBTI asmenų lygybę, sąrašą;

19.  ragina Komisiją skirti prioritetą tam, kad būtų veiksmingai užtikrinama vienoda ir tvirta teisinė kiekvieno asmens apsauga, remiantis visais SESV 19 straipsnyje nustatytais pagrindais; ragina Tarybą nedelsiant atnaujinti ir užbaigti derybas dėl horizontaliosios direktyvos dėl nediskriminavimo ir teigiamai vertina naujus Komisijos įsipareigojimus šioje srityje;

20.  ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant stiprinti neapykantos nusikaltimų, pavyzdžiui, su fobija LGBTI asmenims susijusių nusikaltimų, tyrimą ir remti nukentėjusiuosius; pažymi, kad kai kurios valstybės narės, įgyvendindamos ES pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, platesniu mastu taiko apsaugą, kuri suteikiama nukentėjusiesiems, patyrusiems diskriminaciją kitais pagrindais, pavyzdžiui, dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės arba lyties požymių, ir pritaria tokiam apsaugos išplėtimui; pakartoja savo raginimą Komisijai, atlikus poveikio vertinimą, persvarstyti šiuo metu galiojantį pamatinį sprendimą ir į jį įtraukti neapykantos kurstymą dėl lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties požymių;

21.  ragina Regionų komitetą, kaip vietos ir regioninių ES institucijų atstovą, apsvarstyti galimybę imtis jo kompetencijai priklausančių veiksmų reaguojant į Lenkijoje kuriamas zonas be vadinamosios LGBT asmenų ideologijos;

22.  remia ES darbą ginant ir skatinant žmogaus teises, įskaitant LGBTI teises, išorės veiksmų srityje; ragina, kad per artimiausius penkerius metus ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuris bus netrukus priimtas, kaip ir 2015–2019 m. plane būtų išlaikyti tvirti įsipareigojimai ir dėmesys LGBTI asmenų klausimams;

23.  ragina visas valstybes nares laikytis savo pareigos nacionaliniu ir vietos lygmeniu apsaugoti visų ES piliečių, įskaitant LGBTI asmenis, pagrindines teises ir laisves be jokių išimčių; prašo valstybių narių imtis teigiamų priemonių siekiant didesnės LGBTI bendruomenės integracijos į visuomenę;

24.  ragina Lenkiją tvirtai pasmerkti LGBTI asmenų diskriminaciją, įskaitant vietos valdžios institucijų vykdomą diskriminaciją, ir panaikinti rezoliucijas, kuriomis paminamos LGBTI teisės, įskaitant vietos lygmens nuostatas, nukreiptas prieš vadinamąją LGBT ideologiją, ir tai padaryti laikantis savo nacionalinės teisės, taip pat įsipareigojimų pagal ES ir tarptautinę teisę;

25.  smerkia piktnaudžiavimą įstatymais dėl nepilnamečiams prieinamos informacijos, ypač švietimo ir žiniasklaidos srityse, siekiant cenzūruoti su LGBTI asmenimis susijusį turinį ir medžiagą, visų pirma atsižvelgiant į Lietuvos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir Latvijos švietimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį; ragina valstybes nares iš dalies pakeisti tokius teisės aktus, kad būtų visapusiškai paisoma pagrindinių teisių, įtvirtintų ES ir tarptautinėje teisėje; ragina Komisiją imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų užtikrinta tokia atitiktis;

26.  ragina valstybes nares stebėti, ar valdžios institucijos ir išrinkti pareigūnai nesako neapykantą kurstančių kalbų ir ar jie to nedaro per vietos, regioninius ir nacionalinius rinkimus, ir taikyti jiems griežtas ir konkrečias priemones ir sankcijas;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją šioje rezoliucijoje minimų valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarybai, Komisijai ir Regionų komitetui.

(1) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(2) OL C 93, 2017 3 24, p. 21.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0129.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0032.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0066.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0111.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0058.
(8) OL C 390, 2019 11 18, p. 19.
(9) OL C 224 E, 2010 8 19, p. 18.
(10) Pagrindinių teisių ataskaita, FRA, 2019 m., https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2019-fundamental-rights-report-2019_en.pdf; ES LGBT tyrimas, FRA; „2019 Rainbow Europe“ ataskaita, „ILGA-Europe“, https://www.ilga-europe.org/rainboweurope/2019.
(11) EŽTT byla S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, 2008 m. gruodžio 4 d. (paraiškos Nr. 30562/04 ir 30566/04), 66 punktas, https://hudoc.echr.coe.int/eng#{“itemid”:[“001-90051”]}; generalinės advokatės E. Sharpston nuomonė, pateikta 2014 m. liepos 17 d. sujungtose bylose C-148/13, C-149/13 ir C-150/13, 38 ir 39 punktai, http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=%2522gender%2Bidentity%2522&docid=155164&pageIndex=0&doclang=lt&mode=req&dir=&occ=first&part=1&cid=4735298#ctx1.
(12) ES pagrindinių teisių agentūros tyrimas LGBT asmenų klausimu, rezultatų santrauka, https://fra.europa.eu/en/publications-and-resources/infographics/eu-lgbt-survey.
(13) ECLI:EU:C:2018:385.

Atnaujinta: 2023 m. rugpjūčio 23 d.Teisinė informacija - Privatumo politika