2019 m. liepos 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Honkonge (2019/2732(RSP))

P9_TA(2019)0004 RC-B9-0013/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Honkongo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 12 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl tebevykstančių protestų prieš siūlomas ekstradicijos reformas Honkonge,

–  atsižvelgdamas į EIVT atstovo spaudai 2019 m. liepos 1 d. pareiškimą dėl naujausių įvykių Honkonge,

–  atsižvelgdamas į Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo pagrindinį įstatymą, kuris priimtas 1990 m. balandžio 4 d. ir įsigaliojo 1997 m. liepos 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 19 d. Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės bendrą deklaraciją Honkongo klausimu, taip pat žinomą kaip Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendra deklaracija,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 8 d. bendrą Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas: 2018 m. metinė ataskaita“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. vykusio 21-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. pradėtą ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į jo 37–ąjį raundą, surengtą 2019 m. balandžio 1–2 d.,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio mėn. Kinijoje atliktą Jungtinių Tautų visuotinį periodinį vertinimą (VPV),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės skatinimas ir paisymas turėtų likti pagrindiniais ilgalaikių ES ir Kinijos santykių klausimais, laikantis ES įsipareigojimo remti šias vertybes vykdant savo išorės veiksmus ir atsižvelgiant į Kinijos išreikštą ketinimą vadovautis tomis pačiomis vertybėmis savo pačios vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse;

B.  kadangi Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo (toliau – YAR Honkongo) vyriausybė pasiūlė 2019 m. įstatymą dėl bėglių pažeidėjų ir savitarpio teisinės pagalbos baudžiamųjų bylų teisės aktuose (pakeitimas), kuriuo iš dalies keičiami Potvarkis dėl bėglių pažeidėjų ir Potvarkis dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamųjų bylų teisės aktuose;

C.  kadangi Honkongo vadovė Carrie Lam 2019 m. liepos 9 d. paskelbė, kad visuotinį pasipiktinimą sukėlęs teisės aktas neteko prasmės; kadangi ji nepaskelbė, kad įstatymo projektas bus atšauktas;

D.  kadangi siūlomas įstatymo projektas galėtų palengvinti asmenų perdavimą į Kiniją dėl politinių priežasčių ir jų išdavimą teismų sistemai, pasižyminčiai rimtais žmogaus teisių pažeidimais; kadangi pagal siūlomus pakeitimus Honkongo teismas neturėtų aiškios, akivaizdžios jurisdikcijos ir teisinio įsipareigojimo išnagrinėti įvairias žmogaus teises, susijusias su atvejais, kuriuos nagrinėja žemyninės Kinijos ar kitų šalių teismai;

E.  kadangi žemyninės Kinijos teismų sistemai trūksta nepriklausomybės nuo vyriausybės ir Kinijos komunistų partijos ir jai būdingi savavališki sulaikymai, kankinimai ir kitoks netinkamas elgesys, rimti teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimai, priverstiniai dingimai ir įvairios sulaikymo be teismo ir be teisės susisiekti sistemos;

F.  kadangi daug Honkongo piliečių, nuo demokratiją remiančių aktyvistų iki verslininkų, bijo būti perduoti į žemyninę Kiniją;

G.  kadangi į gatves išėjo precedento neturintis Honkongo gyventojų skaičius ir taikiai naudojosi savo pagrindine teise į susirinkimus ir protestus; kadangi 2019 m. birželio 12 d. dešimtys tūkstančių protestuotojų, susirinkusių prie Teisėkūros tarybos pastato ir šalia jo esančiose gatvėse, ragino vyriausybę atsiimti savo pasiūlytus Honkongo ekstradicijos teisės pakeitimus;

H.  kadangi daugiau kaip 70 NVO, įskaitant organizacijas „Amnesty International“, „Human Rights Watch“, „Human Rights Monitor“, Honkongo advokatų asociaciją ir Honkongo teisininkų draugiją, vadovei C. Lam pateikė kolektyvinį raštą, kuriame prašoma, kad jos vyriausybė panaikintų ekstradicijos įstatymą, nes jis kelia grėsmę žmogaus teisių užtikrinimui;

I.  kadangi Honkongo policija pasinaudojo kelių protestuotojų smurtiniais veiksmais kaip pretekstu prieš taikiai nusiteikusią didžiąją daugumą panaudoti nereikalingą ir pernelyg didelę jėgą, įskaitant ašarines dujas, gumines kulkas, maišelius su pupomis bei pipirines dujas, ir įvardijo tai kaip riaušes, kad galėtų suimti kelias dešimtis manifestantų; kadangi keletas žmonių buvo apkaltinti riaušėmis, o už tai gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmė;

J.  kadangi bėgant metams Honkongo gyventojai dalyvavo masinėse demonstracijose už demokratiją ir visapusišką Pagrindinio įstatymo įgyvendinimą, pvz., 2014 m. protestuose, kuriuos rengė vadinamasis lietsargių judėjimas, taip pat dėl žiniasklaidos laisvės ir, be kita ko, protestavo prieš Honkongo knygų platintojų dingimą;

K.  kadangi 2015 m. pabaigoje keturi Honkongo gyventojai, tarp jų Gui Minhai, ir vienas nerezidentas, susijęs su leidykla „Mighty Current“ ir jos knygynu, dingo; kadangi po kelių mėnesių paaiškėjo, kad jie buvo sulaikyti žemyninėje Kinijoje neatskleidžiamose vietose; kadangi vienas iš į Honkongą grąžintų knygų platintojų nuo to laiko persikėlė į Taivaną, bijodamas, kad gali būti perduotas Kinijai;

L.  kadangi Pagrindinio įstatymo nuostatomis užtikrinama žmogaus teisių ir asmens laisvių apsauga; kadangi Pagrindinio įstatymo 27 straipsnyje garantuojamos žodžio, spaudos ir publikavimo, asociacijų ir susirinkimų, eitynių ir demonstracijų laisvės; kadangi Pagrindinio įstatymo 45 ir 68 straipsniuose nurodoma, kad Įstatymų Leidžiamosios Tarybos vyriausiasis vadovas ir visi nariai galiausiai turėtų būti renkami visuotiniuose rinkimuose;

M.  kadangi ES remia principą „viena šalis, dvi sistemos“ ir didelę Honkongo autonomiją;

1.  ragina YAR Honkongo vyriausybę atšaukti 2019 m. įstatymą dėl bėglių pažeidėjų ir savitarpio teisinės pagalbos baudžiamųjų bylų teisės aktuose (pakeitimas);

2.  ragina YAR Honkongo vyriausybę nedelsiant paleisti taikius protestuotojus ir visus asmenis, kurie buvo sulaikyti už tai, kad taikiai naudojosi savo saviraiškos laisve prieš protestus ir jų metu, ir panaikinti visus jiems iškeltus kaltinimus;

3.  ragina atlikti nepriklausomą, nešališką, veiksmingą ir greitą Honkongo policijos jėgos panaudojimo prieš protestuotojus tyrimą;

4.  pabrėžia, kad ES pritaria daugeliui Honkongo piliečių nuogąstavimų dėl siūlomų ekstradicijos reformų ir perdavė juos YAR Honkongo vyriausybei; pabrėžia, kad įstatymo projektas turi rimtų pasekmių Honkongui ir jo gyventojams, ES ir užsienio piliečiams, taip pat įmonių pasitikėjimui Honkongu;

5.  primygtinai ragina Honkongą užtikrinti, kad jo teisės aktai ir toliau visiškai atitiktų tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, įskaitant Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) ir JT Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą nuostatas;

6.  pripažįsta, kad pastarosiomis savaitėmis labai daug Honkongo gyventojų, manoma, kad 2019 m. birželio 9 d. daugiau kaip milijonas žmonių, o kitą savaitę – iki dviejų milijonų, išėjo į gatves ir dalyvauja itin taikiose masinėse demonstracijose, kurias paskatino labai didelis susirūpinimas dėl siūlomų teisės aktų dėl ekstradicijos;

7.  pabrėžia, kad Honkongo piliečių teisės Honkonge iš esmės įgyvendinamos, tačiau reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinio pilietinių teisių, politinių teisių ir spaudos laisvės padėties blogėjimo; yra labai susirūpinęs dėl precedento neturinčio spaudimo žurnalistams ir stiprėjančios jų savicenzūros, visų pirma kalbant apie opias žemyninės Kinijos problemas arba klausimus, susijusius su Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo vyriausybe;

8.  pabrėžia, kad Pagrindiniu įstatymu garantuojamos žodžio, spaudos ir publikavimo, asociacijų ir susirinkimų, eitynių ir demonstracijų laisvės; ragina Honkongo ir Kinijos valdžios institucijas užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, kuri Pagrindiniame įstatyme numatyta visiems piliečiams;

9.  griežtai smerkia nuolatinį ir vis stiprėjantį Kinijos kišimąsi į Honkongo vidaus reikalus, taip pat neseniai paskelbtą Kinijos pareiškimą, kad 1984 m. bendra Kinijos ir Didžiosios Britanijos deklaracija nebegalioja, nes tėra praeities dokumentas; pabrėžia, kad bendra deklaracija Kinijos vyriausybė įpareigojama išlaikyti aukštą Honkongo autonomijos lygį, Honkongo teises ir laisves;

10.  šiomis aplinkybėmis su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad opozicijos kandidatams, įskaitant Anges Chow ir buvusią įstatymų leidėją Lau Siu-Lai, dėl jų politinių ryšių ar pažiūrų nebuvo leista dalyvauti papildomuose rinkimuose į Įstatymų Leidžiamąją Tarybą;

11.  ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę dėti pastangas, kad būtų nustatyti tinkami eksporto kontrolės mechanizmai, siekiant neleisti Kinijai, ypač Honkongui, gauti technologijų, kuriomis naudojantis pažeidžiamos pagrindinės teisės;

12.  primygtinai ragina vykdyti sistemingą reformą, siekiant įvesti tiesioginius Honkongo vadovo ir Įstatymų Leidžiamosios Tarybos rinkimus, kurie numatyti Pagrindiniame įstatyme, ir ragina susitarti dėl rinkimų sistemos, kuri būtų iš esmės demokratiška, teisinga, atvira bei skaidri ir kuria honkongiečiams būtų suteikta teisė rinkti kandidatus ir būti kandidatais pasirenkant asmenis į visas vadovaujamąsias pareigas;

13.  pakartoja savo raginimą nedelsiant paleisti į laisvę knygų leidėją Gui Minhai, kuris yra Švedijos pilietis;

14.  pabrėžia ES įsipareigojimą Honkonge stiprinti demokratiją, įskaitant teisinės valstybės principą, teisminių institucijų nepriklausomumą, pagrindines laisves ir teises, skaidrumą bei informacijos ir saviraiškos laisvę;

15.  primena, jog svarbu, kad ES ir toliau keltų žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje klausimą kiekviename politinio ir žmogaus teisių dialogo susitikime su Kinijos valdžios institucijomis, vykdant ES įsipareigojimą laikytis tvirtos, aiškios ir vieningos pozicijos Kinijos atžvilgiu; taip pat primena, kad Kinija, vykdydama savo tebesitęsiantį reformos procesą ir didindama pasaulinius įsipareigojimus, pasirinko tarptautinę žmogaus teisių sistemą, pasirašydama daug tarptautinių žmogaus teisių sutarčių, ir todėl ragina ES tęsti dialogą su Kinija, siekiant, kad šie įsipareigojimai būtų įgyvendinti;

16.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, EIVT ir valstybes nares kelti visus šiuos susirūpinimą keliančius klausimus ir užtikrinti dialogą su Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo ir Kinijos vyriausybėmis;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui, taip pat Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo vadovui ir asamblėjai.

2019 m. liepos 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties prie JAV ir Meksikos sienos (2019/2733(RSP))

P9_TA(2019)0005 RC-B9-0014/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį, kuriame pažymima, kad pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais ir kad kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimų narių teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į pareiškimus, kuriuos paskelbė JAV Kongreso nariai, 2019 m. liepos mėn. apsilankę sulaikymo centruose,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į dabartinės JAV administracijos politikos iniciatyvas, susijusias su migracija ir prieglobsčiu, bei į Migrantų apsaugos protokolus,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet 2019 m. liepos 8 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į JAV vidaus saugumo departamento laikinojo sekretoriaus 2019 m. liepos 9 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į JAV saugumo departamento Generalinio inspektoriaus tarnybos (OIG) 2019 m. liepos 2 d. memorandumą JAV vidaus saugumo departamento laikinajam sekretoriui dėl padėties Rio Grandės slėnio priėmimo centre,

–  atsižvelgdamas į Pasaulinį susitarimą dėl migracijos, kurį 2018 m. gruodžio 19 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į 1776 m. Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi ir JAV, ir ES laikosi nuomonės, kad žmogaus teisės yra neatimama visų žmonių pagrindinė teisė;

B.  kadangi pastaraisiais metais sudėtinga smurto ir įsigalėjusio skurdo krizė verčia šeimas, įskaitant jaunus žmones ir vaikus, palikti Meksiką ir tris šiaurines Centrinės Amerikos šalis – Salvadorą, Gvatemalą ir Hondūrą – bei ieškoti saugumo, apsaugos ir ekonominio stabilumo JAV;

C.  kadangi JAV istoriškai yra imigrantų šalis, sudaroma įvairių bendruomenių;

D.  kadangi bet kuri suvereni šalis turi prerogatyvą spręsti dėl užsienio piliečių atvykimo ir pasilikimo sąlygų, tačiau tuo pat metu turi vykdyti visus reikiamus įsipareigojimus tarptautinių žmogaus teisių srityje;

E.  kadangi 2018 m. JAV skyrė neabejotinai didžiausią paramą – iš viso 1 589 776 543 USD – JT pabėgėlių reikalų agentūrai (UNHCR);

F.  kadangi JAV taiko griežtas priemones, dėl kurių nukenčia migrantai ir prieglobsčio prašytojai, šalies sieną kertantys tam, kad galėtų pasinaudoti savo neatimama teisę į gyvybę, laisvę ir siekį būti laimingais;

G.  kadangi prie JAV ir Meksikos sienos, kurią kirtę migrantai ir prieglobsčio prašytojai sulaikomi JAV pusėje, yra susidariusi ekstremalioji humanitarinė situacija; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia ir smerktina yra tai, ką tenka patirti vaikams: šimtai jų silpsta pasienio palapinių miesteliuose arba yra laikomi už grotų sulaikymo įstaigose, kurios neatitinka minimalių žmogaus teisių standartų, nes yra perpildytos ir jose neužtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros, deramo maitinimo ir reikiamos higienos sąlygos;

H.  kadangi memorandume dėl padėties Rio Grandės slėnio priėmimo centre JAV vidaus saugumo departamento OIG akcentavo neatidėliotinus klausimus, skubaus dėmesio ir veiksmų reikalaujančius dėl didelio perpildymo ir užsitęsusio nelydymų užsieniečių vaikų, šeimų ir vienišų suaugusių asmenų, kuriems primygtinai būtinas dėmesys, sulaikymo, ir todėl ragino nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų pradėta spręsti pavojingo perpildymo ir užsitęsusio vaikų ir suaugusiųjų sulaikymo Rio Grandės slėnyje problema;

I.  kadangi laisvės atėmimas iš vaiko remiantis jo ar jo tėvų migranto statusu niekada nesuderinamas su vaiko interesais, viršija būtinumo reikalavimą, yra šiurkščiai neproporcinga priemonė ir gali būti prilyginamas žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui su migrantų vaikais; kadangi bet koks laisvės atėmimas, dėl kurio nukenčia suaugę migrantai ir prieglobsčio prašytojai, turėtų būti kraštutinė priemonė ir, jeigu jos turi būti imamasi, ji turėtų būti taikoma kuo trumpiau, numatant tinkamo proceso užtikrinimo priemones, ir sąlygomis, kurios visapusiškai atitiktų visus reikiamus tarptautinius žmogaus teisių standartus;

J.  kadangi, remiantis duomenimis, kuriuos organizacijai „Amnesty International“ atskleidė JAV muitinės ir sienų apsaugos tarnyba (CBP), nuo 2017 m. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo išskirta apie 8 000 sieną kirtusių šeimų; kadangi į šią sąmatą neįtraukta daugybė kitų – pvz., vaikų ir jų vyresnių brolių ar seserų, tetų ir dėdžių, senelių bei kitų ne paties artimiausio šeimos rato narių – išskyrimo atvejų;

K.  kadangi 2018 m. birželio mėn. federalinis teisėjas San Diege nurodė JAV administracijai sustabdyti šeimų išskyrimą; kadangi, nežiūrint į tai, iš federaliniam teisėjui pateiktų duomenų matyti, kad CBP nenutraukė šeimų išskyrimo praktikos: nuo 2018 m. birželio mėn. iš šeimų buvo paimti mažiausiai 245 vaikai, daugeliu atveju neturint aiškių dokumentų, kurie padėtų atsekti vaiko buvimo vietą;

L.  kadangi JAV sveikatos ir socialinių reikalų departamentas, 2018 m. gruodžio mėn. identifikavęs 2 737 atskirtus vaikus, pripažino, kad nuo 2017 m. galėjo būti atskirti dar tūkstančiai ir kad administracija nepajėgia jų identifikuoti, nes netaikoma veiksminga sekimo sistema;

M.  kadangi šeimos išskyrimas ir neterminuotas sulaikymas prilygsta netinkamam elgesiui; kadangi įstaigose gyvenantiems nuo šeimų atskirtiems vaikams gresia didelis pavojus patirti emocinį, fizinį ir psichologinį smurtą, o tai gali lemti ilgalaikes raidos problemas, sužalojimus ir gilią traumą bei itin neigiamas socialines pasekmes;

N.  kadangi, remiantis Amerikos pilietinių teisių sąjungos pranešimais, taip pat įvairiais JAV sveikatos ir socialinių reikalų departamento bei JAV vidaus saugumo departamento pareiškimais, yra žinoma, kad nuo pernai – praėjus beveik dešimtmečiui, per kurį, kaip pranešama, nemirė nė vienas CBP žinioje buvęs vaikas – mirė mažiausiai šeši imigracijos tarnybų žinioje buvę vaikai;

O.  kadangi, Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, iki dabar 2019 m. yra žuvę 197 asmenys, iš Meksikos mėginę kirsti sieną su JAV, įskaitant mažiausiai 13 vaikų; kadangi per pastaruosius 5 metus mirties atvejų skaičius nuolat didėjo, o 2014–2018 m. iš viso viršijo 1 900;

P.  kadangi pastarosiomis savaitėmis Meksikos valdžios institucijos pastebimai sustiprino pastangas, kad užtikrintų migracijos politikos vykdymą, o dėl to padidėjo sulaikytų ir deportuotų migrantų skaičius;

Q.  kadangi dėl itin sunkių sąlygų migrantai – daugiausia iš Centrinės Amerikos – ryžtasi keliauti prie JAV sienos ir ją kirsti; kadangi dėl spaudimo šalia pietinės ir šiaurinės sienų tūkstančiai migrantų, kurių daugumą sudaro moterys ir vaikai, priversti smarkiai rizikuoti savo gyvybe;

R.  kadangi, pasak Meksikos vyriausybės, šiuo metu šalis patiria didžiulę viešojo saugumo krizę; kadangi, remiantis Migrantų apsaugos protokolais, prieglobsčio prašytojai grąžinami į Meksiką, įskaitant dvi šiaurines valstijas – Žemutinę Kaliforniją ir Čihuahuą – kurios priskiriamos smurto labiausiai krečiamoms šalies valstijoms, ir gyvena nepaprastai pavojingomis sąlygomis, kuriomis rizikuoja tapti sunkių nusikaltimų, pvz., grobimų, seksualinių išpuolių ir smurto, aukomis;

S.  kadangi didelio masto operacijos prieglobsčio prašytojams grąžinti, neteisėtas šeimų išskyrimas ir savavališkas bei neterminuotas prieglobsčio prašytojų sulaikymas be lygtinio paleidimo galimybės prilygsta žiauriai politikai ir nepateisinamiems JAV prieglobsčio teisės bei tarptautinės teisės pažeidimams;

T.  kadangi 2019 m. birželio 27 d. JAV Atstovų Rūmai pritarė 4,6 mlrd. USD dydžio paketui padėčiai prie JAV ir Meksikos sienos spręsti;

U.  kadangi JT žmogaus teisių biuro atstovybės Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje yra surinkusios dokumentų, liudijančių apie daugybę tranzito zonose esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių pažeidimų ir smurto prieš juos atvejų, įskaitant neproporcingą jėgos naudojimą, savavališką laisvės atėmimą, šeimų išskyrimą, atsisakymą suteikti paslaugas, grąžinimą ir savavališką išsiuntimą;

V.  kadangi JT vaiko teisių konvenciją yra pasirašiusios ir ratifikavusios 195 šalys; kadangi JAV – vienintelė JT valstybė narė, neratifikavusi Vaiko teisių konvencijos;

W.  kadangi ES ir JAV partnerystė istoriškai grindžiama tvirtais politiniais, kultūriniais, ekonominiais ir istoriniais ryšiais bei tokiomis bendromis vertybėmis, kaip laisvė, demokratija, taikos puoselėjimas ir stabilumas, žmogaus teisės ir teisinė valstybė; kadangi tvirti ES ir JAV santykiai nepaprastai svarbūs norint, kad pasaulis būtų demokratiškesnis, saugesnis ir labiau klestėtų;

1.  reiškia gilų susirūpinimą dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų, ypač migrantų vaikų, padėties prie Meksikos ir JAV sienos;

2.  apgailestauja dėl daugybės atvejų, kai žmonės neteko gyvybės kelyje JAV ir Meksikos sienos link; visokeriopai solidarizuojasi su visomis aukomis ir jų šeimomis;

3.  reiškia susirūpinimą dėl pasibaisėtinų sąlygų, kuriomis JAV imigrantų sulaikymo įstaigose – neužtikrinant tinkamos sveikatos priežiūros, deramo maitinimo ir reikiamos higienos – laikomi migrantai ir prieglobsčio prašytojai, pirmiausia vaikai; nepaprastai apgailestauja dėl pastaraisiais mėnesiais mirusių septynių nepilnamečių migrantų, buvusių JAV vidaus saugumo departamento žinioje, ir palaiko visas JAV Kongreso ir administracijos pastangas užtikrinti lyderystę aiškinantis šių mirties atvejų aplinkybes, jų ištyrimą, skaidrumą tai darant ir atskaitomybę už tai;

4.  pabrėžia, kad sienų kontrolės priemonės turi būti suderinamos su JAV įsipareigojimais tarptautinių žmogaus teisių srityje ir neturėtų būti grindžiamos siaura politika, kuria siekiama surasti, sulaikyti ir operatyviai deportuoti neteisėtus migrantus;

5.  ragina užtikrinti žmogaus teises, saugumą ir galimybę naudotis žmogaus teisių principus atitinkančiais prieglobsčio procesais – taip pat ir laikantis negrąžinimo principo bei užtikrinant orias priėmimo sąlygas;

6.  apgailestauja dėl to, kad išskiriamos šeimos, nes taip gali būti sistemiškai traumuojami vaikai ir jų artimiausi šeimos nariai, be to, tai metodas, kuris, kaip matyti, valdant dabartinei JAV administracijai yra imigracijos politikos priemonė, skirta saugumo ieškantiems žmonėms atgrasyti;

7.  pabrėžia, kad šeimų išskyrimas ir imigrantų sulaikymas niekada nesuderinami su vaiko interesais;

8.  atkreipia dėmesį į OIG memorandumą ir panašius pranešimus bei ragina JAV peržiūrėti visą šiuo metu įgyvendinamą migracijos politiką ir praktiką, kuriomis pažeidžiama tarptautinė žmogaus teisių teisė, įskaitant kertinę teisę prašyti prieglobsčio, negrąžinimo principą ir teisę į žmogaus orumą;

9.  ragina JAV vyriausybę liautis taikius šeimų išskyrimo praktiką ir skubos tvarka grąžinti šeimoms visus vaikus, kurie iki šiol yra atskirti nuo savo tėvų ar globėjų, siekiant užtikrinti jų reabilitaciją ir ypatingą dėmesį skirti susijusių vaikų poreikiams;

10.  ragina susijusias JAV valdžios institucijas nedelsiant užtikrinti, kad visi sulaikytieji galėtų naudotis savo elementariosiomis teisėmis, pvz., teise gauti vandens, maisto, teise į sveikatą ir pastogę;

11.  ragina JAV valdžios institucijas skubiai rasti alternatyvą migrantų ir prieglobsčio prašytojų – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų – sulaikymui; ragina grąžinti susijusius vaikus jų šeimoms;

12.  primygtinai ragina JAV vyriausybę ratifikuoti JT vaiko teisių konvenciją, kurią šalis pasirašė 1995 m, tačiau vėliau taip ir nepatvirtino, taigi JAV yra vienintelė pasaulyje jos nepatvirtinusi šalis; primygtinai ragina JAV vyriausybę ratifikuoti konvencijos trečiąjį papildomą protokolą dėl skundo pateikimo procedūros;

13.  reiškia didelį susirūpinimą dėl pastarojo meto reidų, kuriuos rengia JAV imigracijos ir muitinės tarnyba (ICE), dėl kurių nukenčia dokumentų neturintys migrantai, visų pirma atvykę iš Centrinės Amerikos, jų tėvai ir vaikai bei kurie baigiasi jų kriminalizavimu;

14.  mano, kad, į migracijos srautus reaguojant represijomis ar kriminalizavimu, kurstoma ksenofobija, neapykanta ir smurtas;

15.  reiškia susirūpinimą dėl migracijos politikos pakeitimų, kuriuos neseniai atliko Meksikos valdžios institucijos, ir ragina Meksikos vyriausybę vadovautis tarptautiniais standartais ir žmogaus teisėmis sprendžiant migracijos klausimus;

16.  laikosi nuomonės, kad armija nėra tinkamas būdas migracijos klausimams spręsti; pažymi, kad sprendžiant padėties pasienyje problemą turi dalyvauti tinkamai apmokytos specializuotos policijos pajėgos, žinančios, kad migrantų žmogaus teises ir orumą būtina gerbti;

17.  pripažįsta, jog migracija yra globalus iššūkis, ir ragina kilmės, tranzito bei kelionės tikslo šalis bendradarbiauti siekiant, kad klausimas dėl esminių migracijos srautus lemiančių priežasčių būtų sprendžiamas vadovaujantis visapusiška strategija; šiuo požiūriu pakartoja, kad visapusiškai remia Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių ir Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos parengimą ir įgyvendinimą, nes jie suteikia reikšmingą galimybę užtikrinti geresnį migracijos valdymą ir spręsti su ja susijusius uždavinius;

18.  pakartoja, kad tiki atvira ir teisinga prekyba, ir reiškia tvirtą įsitikinimą, kad ekonominis spaudimas ir grasinimai bausti tarifais veikia priešingai ir nepadeda suverenioms šalis konstruktyviai ir tvariai atremti tokių politinių iššūkių, kaip migracija;

19.  reiškia pagarbą asmenims ir pilietinės visuomenės organizacijoms abipus sienos ir visame regione, kurie daro viską, kad migrantai galėtų naudotis tokiomis elementariausiomis teisėmis, kaip teisė gauti vandens, maisto, teisė į sveikatą, deramą pastogę ir kitokią šio pobūdžio pagalbą; pakartoja savo raginimą nekriminalizuoti humanitarinės pagalbos ir dar kartą primygtinai ragina Komisiją priimti gaires šiuo klausimu, atsižvelgiant į jo 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją;

20.  teigiamai vertina JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareiškimą; pritartų JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ar susijusių JT ekspertų tiriamajai misijai žmogaus teisių padėčiai prie JAV ir Meksikos sienos ištirti;

21.  įsipareigoja atidžiai stebėti paramą vystymuisi, kurią ES teikia regionui, siekiant užtikrinti veiksmingus vystymosi standartus, nes tai gali padėti kovoti su esminėmis priverstinės migracijos priežastimis;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, JAV Prezidentui Donaldui Trumpui ir jo administracijai, JAV Kongresui bei Meksikos vyriausybei ir parlamentui.

2019 m. liepos 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos, visų pirma dėl aplinkos apaugos aktyvistų ir ukrainiečių politinių kalinių padėties (2019/2734(RSP))

P9_TA(2019)0006 RC-B9-0012/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir dėl padėties Kryme, visų pirma į 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl strateginės karinės padėties Juodosios jūros baseine po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos(1), 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl Rusijos, ypač Estono Kohverio, Oleho Sencovo ir Oleksandro Kolčenkos bylų(2); 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, pirmiausia Krymo totorių, padėties Kryme(3); 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Krymo totorių(4); 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl Ukrainos kalinių Rusijoje ir padėties Kryme(5); 2017 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Krymo totorių bendruomenės vadovų Achtemo Čyjhozo, Ilmio Umerovo ir žurnalisto Mykolos Semenos atvejų(6); 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl Rusijos: Oyubo Titievo ir žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ atvejis(7); 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Rusijos, visų pirma dėl ukrainiečio politinio kalinio Oleho Sencovo atvejo(8), 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Azovo jūroje(9), 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl padėties Čečėnijoje ir Ojubo Titijevo atvejo(10), 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ES asociacijos susitarimo su Ukraina įgyvendinimo(11) ir 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos politinių santykių padėties(12),

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai 2018 m. gegužės 25 d. pareiškimą dėl keleto kalinių, laikomų neteisėtai aneksuotame Kryme ir Sevastopolyje arba kilusių iš šių vietų, atvejų, 2019 m. sausio 10 d. pareiškimą dėl neteisėtai sulaikytų Ukrainos piliečių atvejų, 2019 m. sausio 17 d. pareiškimą dėl Rusijos vykdomo užsitęsusio ilgalaikio Ukrainos karių sulaikymo, 2019 m. kovo 22 d. pareiškimą dėl Pavlo Hrybo nuteisimo ir 2019 m. balandžio 17 d. pareiškimą dėl ilgalaikio neteisėto Ukrainos karių sulaikymo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PACE) rezoliuciją dėl Ukrainos piliečių, kurie yra politiniai kaliniai Rusijos Federacijoje,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 24 d. PACE rezoliuciją dėl įtampos Azovo jūros regione ir Kerčės sąsiauryje eskalavimo ir grėsmes Europos saugumui,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 25 d. PACE rezoliuciją dėl Parlamentinės Asamblėjos sprendimų, susijusių su įgaliojimais ir balsavimu, priėmimo proceso stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 25 d. Tarptautinio jūrų teisės tribunolo (ITLOS) nutartį byloje Nr. 26, susijusią su trijų Ukrainos laivyno laivų sulaikymu,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją, ypač į jos 2 skyrių dėl žmonių ir piliečių teisių ir laisvių,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 68/262 „Ukrainos teritorinis vientisumas“ ir į 2016 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 71/205 „Žmogaus teisių padėtis Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolyje (Ukraina)“,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos protokolą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, kurios šalis yra Rusijos Federacija, 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, pagal kuriuos abu nustatyta, kad nė vienas asmuo neturi būti kankinamas arba patirti žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba baudimo, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 9 straipsnį, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti savavališkai areštuotas, suimtas ar ištremtas, ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 ir 20 straipsnius, kuriuose atitinkamai įtvirtintos teisės laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti, taip pat teisės laisvai burtis į taikius susirinkimus ir asociacijas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 18 d. Venecijos komisijos ataskaitą dėl asociacijų finansavimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 13 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl Rusijos federalinio įstatymo Nr. 129-FZ (Federalinis įstatymas dėl nepageidaujamos užsienio ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų veiklos),

–  atsižvelgdamas į 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

A.  kadangi Rusijos Federacija, kaip prisiėmusi įsipareigojimus pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją, taip pat kaip visateisė Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos, teisinės valstybės bei pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų;

B.  kadangi Europos Sąjunga nepripažįsta Rusijos teisės aktų taikymo Kryme ir Sevastopolyje ir tikisi, kad bus nedelsiant paleisti visi Krymo pusiasalyje ir Rusijoje neteisėtai sulaikyti Ukrainos piliečiai;

C.  kadangi ES ir toliau visapusiškai remia Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintoje jos teritorijoje ir pakartoja, kad itin svarbi yra neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos nepripažinimo politika;

D.  kadangi Rusijos valdžios institucijos ir politiniai vadovai ir toliau taiko represinį ir autoritarinį režimą savo piliečiams, pilietinei visuomenei, politinei opozicijai ir žiniasklaidos darbuotojams; kadangi Rusijos perėjimas prie autoritarinio valdymo turėjo neigiamos įtakos ES ir Rusijos santykiams bei stabilumui Europoje ir pasaulyje; kadangi šios represijos taikomos ir kaip opozicijos kandidatų teisės dalyvauti rinkimuose atėmimas, kaip neseniai įvyko savivaldos rinkimų Maskvoje atveju, kai kandidatai buvo pripažinti netinkamais, pvz., Ilya Yashin, Lyubov Sobol ir Ivan Zhdanov;

E.  kadangi pagal 2015 m. vadinamąjį nepageidaujamos organizacijos įstatymą Rusijos generaliniam prokurorai suteikti įgaliojimai be jokio teisminio nagrinėjimo uždrausti užsienio ir tarptautines organizacijas, laikomas nepageidaujamomis; kadangi šis įstatymas vis dažniau naudojamas siekiant nubausti Rusijos NVO ir pilietinės visuomenės aktyvistus;

F.  kadangi ne vienu atveju pranešta apie kankinimo ir žiauraus bei žeminamo elgesio naudojimą; kadangi šie kaltinimai iki šiol nebuvo tinkamai ištirti; kadangi kankinimai naudojami siekiant išgauti prisipažinimus ir pagrįsti suklastotus kaltės įrodymus; kadangi šių veiksmų taikiniais taip pat tapo aukoms padedantys Krymo teisininkai, apie priverstinių dingimų dėl politinių priežasčių atvejus Kryme pranešantys žmogaus teisių gynėjai ir apie Krymo totorių padėtį pranešantys žurnalistai;

G.  kadangi daugelis kalinių ir sulaikytųjų kalėjime gyvena sunkiomis ir nežmoniškomis sąlygomis, dėl kurių kyla pavojus jų fizinei ir psichologinei sveikatai; kadangi kaliniams skubiai reikalinga medicininė pagalba ir gydymas;

H.  kadangi 2018 m. lapkričio 25 d. Rusijos Federacija, panaudojusi karinę jėgą, netoli Kerčės sąsiaurio sulaikė 24 Ukrainos jūreivius ir jų tris laivus; kadangi šie Ukrainos kariai laikomi neteisėtai sulaikyti nuo 2018 m. lapkričio 25 d.;

I.  kadangi Rusijos remiamos separatistų pajėgos Donbaso regione laiko įkalinusios mažiausiai 130 ukrainiečių, įskaitant ne mažiau kaip 25 karius;

J.  kadangi savo 2019 m. gegužės 25 d. sprendime, priimtame 19 narių balsavus už, 1 – prieš, Tarptautinis jūrų teisės tribunolas nurodė, kad Rusijos Federacija privalo nedelsiant išlaisvinti Ukrainos laivyno laivus „Berdyansk“, „Nikopol“ ir „Yani Kapu“ ir grąžinti juos valdyti Ukrainai, nedelsiant išlaisvinti 24 sulaikytus Ukrainos karius ir leisti jiems grįžti į Ukrainą, taip pat nurodė abiem šalims nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų apsunkinti ar išplėsti ginčą;

K.  kadangi Europos Sąjunga, reaguodama į konflikto Kerčės sąsiauryje ir Azovo jūroje eskalaciją, įskaitant neteisėtą 24 Ukrainos karių sulaikymą, 2019 m. kovo 15 d. aštuonis Rusijos pareigūnus įtraukė į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, susijusios su veiksmais, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, sąrašą;

L.  kadangi, kaip teigiama 2019 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pranešime, 2019 m. kovo 27 d. Rusija atliko 26 kratas ir vėliau suėmė 24 asmenis, iš kurių dauguma yra Krymo totorių aktyvistai ir kuriems dabar gresia neteisėtas laisvės atėmimas iki 20 metų; kadangi per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius neteisėtai okupuotame Kryme buvo neteisėtai sulaikyti ne mažiau kaip 37 Ukrainos piliečiai; kadangi beveik visi jie yra vietos Krymo totorių atstovai;

M.  kadangi nuo 2018 m. birželio mėn. pradžios daugiau kaip 70 Ukrainos piliečių buvo sulaikyti dėl politinių priežasčių įvairiuose Rusijos Federacijos regionuose ir okupuotame Kryme; kadangi, remiantis organizacijos „Memorial“ žmogaus teisių centro skaičiavimais, nuo 2019 m. kovo mėn. 297 asmenys laikomi politiniais kaliniais Rusijoje, įskaitant Sacharovo premijos už minties laisvę laureatą režisierių Olegą Sencovą, nors prieš ketverius metus tokių kalinių buvo 50;

N.  kadangi 2017 m. gruodžio mėn. Andrey Rudomakha, nevyriausybinės organizacijos „Environmental Watch for the North Caucausus“ (ENWC) vadovas ir jo kolegos Victor Chirikov, Aleksandr Savelyev ir Vera Kholodnaya buvo žiauriai užpulti kaukėtų vyrų ir po šio užpuolimo A. Rudomakhai diagnozuotas smegenų sukrėtimas ir gausūs veido lūžiai; kadangi, nors valdžios institucijos turi svarbių įrodymų, įskaitant apsauginės vaizdo stebėjimo sistemos (angl. CCTV) medžiagą ir užpuolikų pirštų atspaudus, atliekant tyrimą nebuvo pasiekta apčiuopiamų rezultatų, o žiaurių išpuolių vykdytojai ir sumanytojai ir toliau lieka nenubausti; kadangi, užuot užtikrinus teisingumą, A. Rudomakhos atžvilgiu vykdomas baudžiamasis tyrimas dėl Valstybės Dūmos nario „šmeižimo“;

O.  kadangi, vadovaujantis Rusijos įstatymu dėl vadinamųjų užsienio agentų, finansavimą iš užsienio gaunančios ir politinėje veikloje dalyvaujančios NVO turi kreiptis dėl įtraukimo į specialų vyriausybės sudarytą užsienio agentų, kuriuos vyriausybė papildomai atidžiai tikrina, sąrašą ir visose publikacijose, pranešimuose spaudai ir kituose pranešimuose nurodyti, kad juos rengė užsienio agentas;

P.  kadangi viena iš seniausių ir žymiausių aplinkos apsaugos gynėjų šalyje Alexandra Koroleva, Kaliningrade įsisteigusios nevyriausybinės organizacijos „Ekozaschita!“ („Ecodefence!“) vadovė, turėjo bėgti iš šalies ir ieškoti prieglobsčio užsienyje, nes jai už tai, kad minėtoji organizacija ir toliau atsisako registruotis kaip „užsienio agentas“ ir sumokėti už šį atsisakymą skirtas baudas, jeigu ji būtų pripažinta kalta, grėstų iki dvejų metų kalėjimo;

Q.  kadangi „Ekozaschita!“ – viena iš 49 NVO, pateikusių paraiškas Europos Žmogaus Teisių Teismui (paraiška Nr. 9988/13), kuriose teigiama, kad įstatymas dėl užsienio agentų pažeidžia keletą žmogaus teisių normų, įskaitant saviraiškos ir asociacijų laisvę – šią išvadą patvirtina Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras;

R.  kadangi pastaraisiais mėnesiais prieš aplinkos apsaugos gynėjus Andrey Borovikovą ir Vyacheslavą Yegorovą buvo iškeltos bent dvi baudžiamosios bylos dėl įstatymų dėl visuomeninių asamblėjų pakartotinių pažeidimų, susijusių su aplinkos protestais Archangelske ir Maskvos regionuose;

S.  kadangi po naujausio ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio 2019 m. liepos 8 d., Europos Sąjunga ir Ukraina savo bendrame pareiškime paragino nedelsiant paleisti visus neteisėtai sulaikytus ir Krymo pusiasalyje ir Rusijoje įkalintus Ukrainos piliečius, įskaitant Krymo totorių aktyvistus;

T.  kadangi keturi ukrainiečiai politiniai kaliniai: 2018 m. Sacharovo premijos už minties laisvę laureatas Oleg Sencov, Oleksandr Kolčenko, Oleksandr Shumkov ir Volodymyr Balukh, protestuodami prieš Rusijos vykdomą ukrainiečių politinių kalinių kalinimą, 2018 m. birželio mėn. paskelbė bado streiką;

U.  kadangi Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja leido Rusijos Federacijos delegacijai grįžti į svarbiausią Europos žmogaus teisių organizaciją – Europos Tarybą, ir 2019 m. birželio 25 d. jai grąžino balsavimo teisę, bei pareikalavo, kad šis atnaujintas bendradarbiavimas atitiktų Europos Tarybos ir šios lydere pripažintos Europos žmogaus teisių organizacijos vertybes ir normas;

1.  ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus neteisėtai ir savavališkai sulaikytus Ukrainos piliečius(13), tiek Rusijoje, tiek laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, ir pasirūpinti, kad jie būtų saugiai grąžinti, įskaitant Krymo totorius ir neseniai, 2019 m. liepos 10 d., sulaikytus taikius demonstrantus, Ukrainos piliečius, sulaikytus pritaikius politiškai motyvuotus kaltinimus, ir 24 Ukrainos laivyno laivų įgulų narius;

2.  ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti bet kokį priekabiavimą, taip pat ir teisminiu lygmeniu, prieš Alexandrą Kolevą ir organizaciją „Ekozaschita!“, taip pat prieš visus šalyje veikiančius žmogaus teisių gynėjus ir aplinkos apsaugos aktyvistus ir leisti jiems be jokio kišimosi atlikti savo teisėtą darbą;

3.  ragina Rusijos valdžios institucijas panaikinti vadinamąjį užsienio agentų įstatymą ir prašyti paramos bei visapusiškai įgyvendinti visas Europos Tarybos Venecijos komisijos rekomendacijas, laikantis savo tarptautinių įsipareigojimų šiuo klausimu,

4.  ragina Rusiją paskelbti išsamų kalinių, laikomų okupuotose Ukrainos teritorijose Donbase ir Luhanske, sąrašą ir palengvinti jų bendravimą su šeimomis ir advokatais;

5.  griežtai smerkia nuolatinius Rusijos pagrindinių tarptautinės teisės principų ir normų pažeidimus, ypač jos atsisakymą paklusti tarptautinių tribunolų ir teismų sprendimams; ragina Rusijos Federaciją įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus dėl Krymo pusiasalyje ir Rusijos Federacijoje sulaikytų asmenų žmogaus teisių pažeidimų;

6.  pabrėžia, kad Rusijos teismai, tiek kariniai, tiek civiliniai, neturi kompetencijos priimti sprendimų dėl veiksmų, įvykdytų už tarptautiniu mastu pripažintos Rusijos teritorijos ribų, ir pažymi, kad tokių bylų teismo procesai negali būti laikomi teisėtais;

7.  ragina Rusijos Federaciją tarptautinėms tarpvyriausybinėms organizacijoms, visų pirma JT Žmogaus teisių stebėjimo misijai, ESBO žmogaus teisių vertinimo misijai, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarui, kitoms Europos Tarybos konvencinėms ir tarptautinėms struktūroms, taip pat tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms, ypač Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui užtikrinti galimybes netrukdomai patekti į okupuotas Ukrainos teritorijas Kryme ir Donbase;

8.  ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką bendradarbiavimą su JT specialiaisiais ekspertais, be kita ko, pakviečiant šalyje apsilankyti specialųjį pranešėją žmogaus teisių ir aplinkos klausimais, specialųjį pranešėją žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais ir specialųjį pranešėją teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir asociacijų laisvės klausimais, kad jie galėtų pranešti apie žmogaus teisių gynėjų padėtį;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus teisių gynėjai Rusijos Federacijoje, įskaitant aplinkos apsaugos aktyvistus, dažnai patiria priekabiavimą, sekimą, fizinius išpuolius, grasinimą, reidus ir kratas savo biuruose ir namuose, jų atžvilgiu vykdomos šmeižto kampanijos, teisminis persekiojimas, jie savavališkai sulaikomi ir su jais netinkamai elgiamasi, taip pat pažeidžiamos teisės į saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvę;

10.  siūlo, kad Europos Sąjunga svarstytų Rusijos Federacijoje ir okupuotame Kryme vykdomų politinio persekiojimo aukų teismų nuolatinio stebėjimo nustatymo galimybes ir kad valstybių narių ambasados toliau stebėtų žmogaus teisių gynėjų ir ukrainiečių politinių kalinių teismus ir juose lankytųsi, taip pat rengtų misijas, kuriose dalyvautų nepriklausomi gydytojai ir kurios vyktų pas Rusijos Federacijoje ir okupuotame Kryme dėl politinių priežasčių kalinamus Ukrainos piliečius stebėti jų kalinimo sąlygų ir sveikatos būklės;

11.  primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas visais lygmenimis pripažinti itin svarbų aplinkos apsaugos gynėjų vaidmenį saugant aplinką ir užtikrinant, kad būtų paisoma aplinkos apsaugos teisių, ir viešai pasmerkti visus išpuolius prieš aplinkos apsaugos gynėjus, jų bauginimą, priekabiavimą ir kriminalizavimą;

12.  ragina Rusijos valdžios institucijas nustoti riboti taikią ir teisėtą aplinkosaugos organizacijų veiklą kurpiant baudžiamąsias bylas prieš vietinius aplinkos apsaugos aktyvistus, areštuojant dalyvius taikių vietos protestų metu ir jiems skiriant neproporcingai dideles baudas;

13.  ragina Rusijos valdžios institucijas imtis atitinkamų teisinių veiksmų ir naudotis visomis turimomis teisinėmis priemonėmis siekiant užkirsti kelią išpuoliams prieš aplinkos apsaugos aktyvistus; primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti veiksmingą tyrimą ir atskaitomybę Andrey Rudomakhos atveju ir kitais išpuolių prieš aplinkos gynėjus atvejais;

14.  ragina Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, ES delegaciją Rusijoje ir ES valstybių narių ambasadas skirti nuolatinį dėmesį aplinkos apsaugos aktyvistų padėčiai; ragina ES ir jos valstybes nares imtis papildomų veiksmų remiant Rusijos aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių gynėjus;

15.  reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie kalinimo sąlygas, įskaitant pranešimus apie kankinimus ir netinkamą elgesį bei atsisakymą suteikti galimybę naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, todėl pakartoja savo raginimą Rusijos valdžios institucijoms užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos visų sulaikytų asmenų teisės, užtikrinti, kad visiems kaliniams būtų skiriama tinkama medicininė priežiūra ir tinkamas gydymas, taip pat laikytis medicininės etikos principų, be kita ko, netaikyti nepageidaujamo gydymo arba priverstinio maitinimo bado streikų atveju, nes jis gali būti laikomas kankinimu ir kitu netinkamu elgesiu;

16.  palankiai vertina Tarybos sprendimą pratęsti esamų ribojamųjų priemonių galiojimą; pakartoja, kad yra tvirtai įsitikinęs, jog ES sankcijos turėtų būti taikomos tol, kol Rusija įvykdys savo tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant Minsko susitarimus; ragina valstybes nares tvirtai ir vieningai taikyti sutartas sankcijas Rusijai ir apsvarstyti tikslines priemones prieš asmenis, atsakingus už politinių kalinių suėmimą ir jų bylų teisminį nagrinėjimą; ragina tarptautinę bendruomenę padidinti spaudimą siekiant, kad būtų paleisti visi Rusijos okupuotoje teritorijoje laikomi politiniai kaliniai;

17.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti naują išsamią ES ir Rusijos strategiją, kuria būtų siekiama stiprinti taiką ir stabilumą; pabrėžia, kad būtinas dialogas turėtų būti grindžiamas tvirtais principais, įskaitant pagarbą tarptautinei teisei ir Rusijos kaimynių teritoriniam vientisumui, kartu stiprinant žmonių tarpusavio ryšius su Rusijos piliečiais; pabrėžia, kad Rusijai taikomos sankcijos gali būti panaikintos tik tada, kai šalis visiškai įvykdys savo įsipareigojimus; vis dėlto pabrėžia, kad, jei Rusija ir toliau pažeidinės tarptautinę teisę, ES taip pat turėtų būti pasirengusi prireikus nustatyti tolesnes sankcijas, įskaitant tikslines asmenines sankcijas, ir riboti prieigą prie finansų ir technologijų;

18.  pakartoja, kad pritaria S. Magnitskio aktu vadinamai Europos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemai, pagal kurią turėtų būti taikomos sankcijos sunkių žmogaus teisių pažeidimų vykdytojams, ir ragina Tarybą nedelsiant imtis veiklos šiuo klausimu; pabrėžia, kad žmogaus teisių pažeidimų vykdytojams neturėtų būti išduodamos ES vizos ir leidžiama turėti turto ES valstybėse narėse;

19.  pakartoja, kad griežtai smerkia 2018 m. lapkričio 25 d. netoli Kerčės sąsiaurio, esančio prie neteisėtai okupuoto Krymo krantų, Rusijos Federacijos įvykdytą agresiją prieš Ukrainą; pabrėžia, kad Tarptautinis jūrų teisės tribunolas įsakė Rusijai nedelsiant ir besąlygiškai paleisti laivus ir karius; pabrėžia, kad Tarptautinio jūrų teisės tribunolo įsakymo nevykdymas yra dar vienas didelis tarptautinių įpareigojimų pažeidimas; mano, kad 2019 m. birželio 25 d. Rusijos pranešime Ukrainai išdėstytos laivų ir karių paleidimo „sąlygos“ akivaizdžiai pažeidžia įsakymą ir gali jį netgi dar labiau pažeisti apsunkindamos ir užtęsdamos šį ginčą;

20.  ragina Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais skirti nuolatinį dėmesį žmogaus teisių padėčiai Krymo pusiasalyje ir nevyriausybinių subjektų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose;

21.  ragina Rusijos Federaciją iki galo įgyvendinti 2014 m. kovo 27 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Ukrainos teritorinis vientisumas“, 2016 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją „Žmogaus teisių padėtis Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolyje (Ukraina)“ 2017 m. gruodžio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 22 d. rezoliucijas ir Tarptautinio Teisingumo Teismo orderį dėl laikinųjų priemonių byloje „Ukraina prieš Rusiją“ dėl Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo įgyvendinimo;

22.  susirūpinęs primena, kad daugelis Rusijos teismo sprendimų prieš Ukrainos politinius kalinius yra susiję su šnipinėjimu (įskaitant Pavlo Hrybo, Oleksiy Sogniy, Glebo Shabliy, Volodymyro Prysycho, Volodymyro Dudkos, Dmitry Shtyblikovo, Yevleno Panovo, Andriy Zahtey, Valentyno Vygovskyi,Viktoro Shuro ir Dmytro Dolgopolovo bylas), ir tai primena represinį laikotarpį nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio iki šeštojo dešimtmečio vidurio, kai daug tuometinės Sovietų Sąjungos piliečių buvo sulaikyti ir nuteisti dėl būtent šių priežasčių;

23.  protestuoja prieš Rusijos generalinio prokuroro priimtą sprendimą, kuriuo Ukrainos pasaulinis kongresas paskelbiamas grėsme Rusijos nacionaliniam saugumui;

24.  tikisi, kad dėl 2019 m. birželio 25 d. priimto Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sprendimo nedelsiant pagerės žmogaus teisių ir Europos Tarybos standartų padėtis Rusijoje, ypač Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų įgyvendinimo srityje;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 407, 2016 11 4, p. 74. (2) OL C 316, 2017 9 22, p. 198. (3) OL C 35, 2018 1 31, p. 38. (4) OL C 76, 2018 2 28, p. 27. (5) OL C 263, 2018 7 25, p. 109. (6) OL C 346, 2018 9 27, p. 86. (7) OL C 463, 2018 12 21, p. 31. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0259. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0435. (10) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0115. (11) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0518. (12) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0157. (13) Neišsamus sąrašas: Oleh Sentsov, Oleksandr Kolchenko, Oleksiy Chyrniy, Mykola Karpyuk, Stanislav Klykh, Valentyn Vyhivskyi, Yurii Primov, Rustem Vaitov, Ruslan Zeytullayev, Ferat Sayfullayev, Viktor Shur, Andriy Kolomiyets, Roman Sushchenko, Pavlo Hryb, Oleksiy Syzonovych, Enver Mamutov, Rustem Abiltarov, Zevri Abseitov, Remzi Memetov, Henadii Lymeshko, Yevhen Panpv, Hlib Shablii, Volodymyr Prisich, Ihor Kyiashko, Teimur Abdillaiev, Uzeir Adsullaiev, Rustem Ismailov, Aider Saledinov, Emil Dzhemadenov, Volodymyr Balukh, Dmytro Shtyblikov, Muslim Aliyev, Emir Usein Kuku, Vadym Siruk, Inver Bekirov, Refat Alimov, Arsen Dzhepparov, Oleksandr Shumkov, Tofik Abdulgaziev, Izzet Abdullaev, Vladlen Abdulkadyrov, Mejit Abdurakhmanov, Bilyal Adilov, , Osman Arifmemetov, Farkhod Bazarov, , Servet Gaziev, Dzhemil Gafarov, Reza Izetov, Alim Karimov, Seyran Murtaza, Yashar Muyedinov, Erfan Osmanov, Seytveli Sietabdiev, Rustem Siethalilov, Ruslan Suleymanov, Shaban Umerov, Marlen Asanov, Seiran Sakiiev, Memet Belialov, Tymur Ibrahimov, Server Zekiriaiev, Ernes Ametov, Oleksiy Bessarabov, Volodymyr Dudka, Oleksii Stohnii, Mykola Shyptur, Evhen Karakashev, Nariman Memedeminov, Oleksandr Steshenko, Enver Seitosmanov, Server Mustafaiev, Edem Smailov, Edem Bekirov, Diliaver Gafarov, Renat Suleimanov, Eskender Abdulganiev, Rustem Emiruseinov, Arsen Abkhairov, Raim Aivazov, Aider Dzepparov, Taliat Abdurakhmanov, Seiran Mustafaiev, Arsen Kubedinov, Mustafa Dehermendzhi, Ali Asanov, Arsen Yunusov, Eskender Kantemyrov, Eskender Emirvaliev, Suleiman Kadyrov, Taliat Yunusov, Mykola Semena, Musa Abkerimov, Vitaliy Kuharenko Asan Chapukh, Bekir Dehermendzhi, Kiazim Ametov, Ruslan Trubach, Shaban Umerov, Rustem Seytkhalilov, Riza Izetov, Farid Bazarov, Dzemil Gafarov, Seyran Murtazi, Alim Kerimov, Tofik Abdulgariev, Bilyala Adilov, Medzhit Abdurakhmanov, Rustem Sheykhaliev, Alim Sheykhaliev, Seytveli Seytabdiev, Yashar Muedinov, Asan Yanikov, Enver Ametov, Ruslan Suleymanov, Akim Bekirov, Erfan Osmanov, Server Gaziev, Remzi Bekirov, Osman Arifmetov, Vlaslen Abdulkadyrov, Izzet Abdullaiev, Tair Ibragimov, Ayder Dzepparov, Eldar Kantermirov, Ruslan Mesutov, Ruslan Nagaiev, Enver Omerov, Riza Omerov, Eskander Suleymanov ir Lenur Khalilov.

2019 m. liepos 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Venesueloje (2019/2730(RSP))

P9_TA(2019)0007 RC-B9-0006/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Venesuelos, visų pirma į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(1), 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl demokratinės opozicijos persekiojimo Venesueloje(2), 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(3), 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(4), 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(5), 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(6), 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl rinkimų Venesueloje(7), 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl migracijos krizės ir humanitarinės padėties Venesueloje bei prie jos sausumos sienų su Kolumbija ir Brazilija(8), 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(9), 2019 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(10) ir 2019 m. kovo 28 d. rezoliuciją dėl nepaprastosios padėties Venesueloje(11),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 4 d. Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės ataskaitą dėl Venesuelos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai (vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja) 2019 m. sausio 10 d., 2019 m. sausio 26 d. ir 2019 m. vasario 24 d., 2019 m. kovo 28 d., 2019 m. balandžio 4 d., 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. liepos 16 d. pareiškimus dėl Venesuelos,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 8 d. Amerikos valstybių organizacijos ataskaitą dėl Venesuelos migrantų ir pabėgėlių,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 4–5 d. Buenos Airėse vykusį ketvirtąjį Tarptautinio Kito proceso techninį posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 30 d. Limos grupės pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 3 d. Limos grupės deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į pareiškimą dėl Tarptautinės kontaktinės grupės ir Limos grupės 2019 m. birželio 3 d. bendro susitikimo dėl padėties Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 6 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/1656, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2017/2074 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje(12), kuriuo iki 2019 m. lapkričio 14 d. atnaujinamos šiuo metu taikomos tikslinės ribojančios priemonės,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į Venesuelos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2018–2019 m. politinė, ekonominė, institucinė, socialinė ir daugiaaspektė humanitarinė krizė labai pablogėjo; kadangi dėl padidėjusio vaistų ir maisto trūkumo, masiškų žmogaus teisių pažeidimų, hiperinfliacijos, politinės priespaudos, korupcijos ir smurto kyla pavojus žmonių gyvybei ir jie yra priversti palikti savo šalį;

B.  kadangi 2019 m. birželio 19–21 d. JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet lankėsi šioje šalyje; kadangi ji primygtinai ragino Venesuelos de facto vyriausybę nedelsiant imtis konkrečių priemonių, kad būtų sustabdyti sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, užfiksuoti šioje šalyje, ir atitaisyta dėl jų padaryta žala; kadangi taip pat pripažinta, kad per daugiau nei dešimtmetį Venesuela priėmė ir įgyvendino nemažai įstatymų, politinių ir praktinių priemonių, kuriais apribota demokratinė erdvė, susilpnintos viešosios institucijos ir padarytas poveikis teismų nepriklausomumui;

C.  kadangi daugiau kaip 7 mln. žmonių Venesueloje reikalinga humanitarinė pagalba; kadangi de facto N. Maduro vyriausybė pažeidė teisę į maistą, įskaitant valstybės pareigą užtikrinti, kad gyventojai nebadautų; kadangi, Jungtinių Tautų duomenimis, 3,7 mln. Venesuelos gyventojų yra nusilpę dėl prastos mitybos, o tai daro ypač didelę žalą vaikams ir nėščioms moterims; kadangi 94 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o 62 proc. – ypač dideliame skurde; kadangi 70 proc. vaikų nelanko mokyklos; kadangi kai kurios moterys buvo priverstos teikti sekso paslaugas mainais į maistą ir daugybę kartų patyrė smurtą;

D.  kadangi sveikatos padėtis šalyje yra labai prasta, ligoninėse trūksta darbuotojų, atsargų, vaistų ir elektros energijos, dėl to laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. mirė bent 1 557 žmonės; kadangi keturiuose didžiuosiuose Venesuelos miestuose, įskaitant Karakasą, trūksta 60–100 proc. būtiniausių vaistų; kadangi padidėjo gimdyvių mirtingumas ir daug moterų gimdyti turėjo išvykti į kitą šalį;

E.  kadangi iš Venesuelos turėjo bėgti daugiau kaip 3,4 mln. Venesuelos piliečių; kadangi iki 2019 m. pabaigos bendras priverstų migruoti Venesuelos gyventojų skaičius viršys 5 mln. – tai yra antra pagal dydį migrantų ir pabėgėlių krizė pasaulyje; kadangi dėl šio migracijos srauto kaimyninės šalys patiria itin didelį spaudimą, tačiau jį vis labiau jaučia ir Europos Sąjunga bei ES valstybių narių teritorijos Karibų jūros regione;

F.  kadangi, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) duomenimis, per pastaruosius pusantrų metų saugumo operacijų Venesueloje metu įvykdytos neteisminės egzekucijos beveik 7 000 žmonių; kadangi de facto valdžios institucijos, vykdydamos savo socialinės kontrolės politiką, naudoja Bolivaro nacionalinės policijos specialiųjų veiksmų pajėgas (FAES) ir kitas saugumo pajėgas; kadangi asmenų, kuriems protestų metu įvykdytos neteisminės egzekucijos, šeimos nariams ir toliau neleidžiama naudotis jų teisėmis į tiesą, teisingumą ir žalos atlyginimą;

G.  kadangi režimas naudoja kankinimą kaip sisteminę priemonę, siekdamas įbauginti ir atgrasyti protestuotojus, ir taip kuria teroro atmosferą; kadangi JT ŽTT ataskaitoje nustatyta, kad saugumo ir žvalgybos tarnybos, visų pirma Bolivaro žvalgybos tarnyba (SEBIN) ir Karinės kontržvalgybos generalinis direktoratas (DGCIM), sistemingai taiko tokią praktiką; kadangi politiniai kaliniai Venesueloje kankinami ir daugelis jų šiuo metu kalinami be teisės susirašinėti ir bendrauti, ir jiems nėra kaip susisiekti su savo teisininkais ar šeimos nariais, nes pastarieji baiminasi dėl savo gyvybės ir fizinės neliečiamybės;

H.  kadangi buvo panaikintas 22 parlamento narių, įskaitant Nacionalinės Asamblėjos pirmininką, imunitetas; kadangi 2 parlamento nariai yra sulaikyti, o 16 parlamento narių kreipėsi dėl apsaugos ambasadose, išvyko iš šalies arba slapstosi;

I.  kadangi prieš čiabuvių tautų atstovus smurtaujama ir vykdomi nusikaltimai; kadangi 63 čiabuvių bendruomenių nariai buvo savavališkai sulaikyti ir kankinami, 7 iš jų mirė ir daugiau nei 23 buvo sužeisti ir turėjo išvykti iš šalies, kad galėtų gydytis ligoninėje;

J.  kadangi dėl kalnakasybos ir naftos gavybos, ypač atokiuose ir biologine įvairove pasižyminčiuose regionuose, naikinami mažumų, tokių kaip čiabuviai ir juodaodžių bendruomenės, pragyvenimo šaltiniai, o minėtos mažumos susiduria su dideliu karinių pajėgų, organizuotų nusikalstamų grupuočių ir ginkluotų grupuočių smurtu ir priverstiniu perkėlimu, jei prieštarauja tokiems veiksmams ir stengiasi ginti savo teises;

K.  kadangi laivo kapitonas Rafael Acosta Arévalo buvo suimtas ir kankinamas dėl tariamo sąmokslo nužudyti Nicolásą Maduro ir 2019 m. birželio 29 d. mirė kalėjime; kadangi de facto valdžios institucijos laikė ir neteisėtai slėpė jo palaikus, kol po 11 dienų juos palaidojo, nepaisydamos jo šeimos pagrindinių teisių ir noro gedėti mirusio šeimos nario;

L.  kadangi 2019 m. liepos 2 d. šešiolikmetis Venesuelos berniukas Rufo Chacón apako po to, kai valdžios pareigūnai šovė į jo veidą per protestą dėl maisto ruošimui naudojamų dujų trūkumo;

M.  kadangi ES, reaguodama į krizę, sutelkė 117,6 mln. EUR, skirtų pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju ir paramai vystymuisi, teikiamoms bendradarbiaujant su pažeidžiamomis gyventojų grupėmis Venesueloje (skirta 60 proc. finansavimo) ir kaimyninėse šalyse (40 proc.); kadangi iki šiol surinkta tik apie 22 proc. visos sumos, kurios prašoma JT regioniniam pabėgėlių ir migrantų reagavimo planui paremti (159 mln. JAV dolerių, o prašoma 738 mln. JAV dolerių);

1.  pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl ypač sunkios nepaprastosios padėties Venesueloje, dėl kurios kyla rimtas pavojus šalies piliečių gyvenimui;

2.  pakartoja, kad visapusiškai remia teisėtą laikinąjį Prezidentą Juaną Guaidó ir Nacionalinę Asamblėją, kuri yra teisėta demokratinė Venesuelos institucija ir kurios įgaliojimai, įskaitant jos narių prerogatyvas ir saugumą, turi būti atkurti ir gerbiami; smerkia tai, kad panaikinti 22 parlamento narių imunitetai ir du parlamento nariai įkalinti; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl 2018 m. gegužės mėn. įvykusių prezidento rinkimų teisėtumo trūkumo;

3.  griežtai smerkia žiaurias represijas ir smurtą, dėl kurių žuvo ir sužaloti žmonės; solidarizuojasi su Venesuelos žmonėmis ir reiškia nuoširdžią užuojautą nukentėjusiųjų šeimoms ir draugams;

4.  atsižvelgdamas į JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Bachelet ataskaitą, pabrėžia tiesioginę Nicoláso Maduro, taip pat šiam neteisėtam režimui tarnaujančių ginkluotųjų ir žvalgybos pajėgų atsakomybę už beatodairišką smurto naudojimą siekiant nuslopinti perėjimo prie demokratijos procesą ir teisinės valstybės atkūrimą Venesueloje; smerkia, nepaisant aplinkybių, savavališkų sulaikymų, kankinimų ir neteisminių egzekucijų, kurie draudžiami pagal tarptautines konvencijas, įskaitant konvencijas, kurias yra pasirašiusi Venesuela, naudojimą;

5.  atsižvelgdamas į JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Bachelet ataskaitą, smerkia teisėsaugos pareigūnų smurtą ir saugumo pajėgų įvykdytas žiaurias represijas; ragina, remiant tarptautinei bendruomenei, sukurti nešališką ir nepriklausomą nacionalinį mechanizmą, kurį taikant būtų tiriamos neteisminės egzekucijos, įvykdytos per saugumo operacijas, siekiant užtikrinti, kad jų vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir kad aukų šeimoms būtų suteiktos teisių gynimo priemonės ir apsauga nuo bauginimų bei represalijų;

6.  primygtinai ragina užtikrinti galimybes gauti maisto, vaistų ir sveikatos priežiūros paslaugų bei jų prieinamumą ir ypač daug dėmesio teikti motinoms ir vaikams skirtoms paslaugoms; ragina de facto Venesuelos valdžios institucijas užtikrinti, kad humanitarinė pagalba būtų teikiama visiems gyventojams be jokio politinio šališkumo;

7.  pabrėžia, kad reikia nutraukti ir viešai pasmerkti visus persekiojimo ir atrankinių represijų dėl politinių priežasčių veiksmus, bausti už juos ir užkirsti jiems kelią; ragina paleisti visus savavališkai sulaikytus asmenis;

8.  primena, kad bet koks čiabuvių tautų, įskaitant jų lyderius, bauginimas ir išpuoliai prieš juos turi būti nutraukti ir kad valdžios institucijos turėtų užtikrinti jų apsaugą ir imtis visų būtinų priemonių, siekdamos apsaugoti jų asmenines ir kolektyvines teises, taip pat jų teisę į žemę;

9.  pabrėžia, kad, ieškant pajamų šaltinių siekiant įveikti ekonominę krizę, reikia susilaikyti nuo didelio masto projektų, kurie kenkia regiono aplinkai, klimatui ir bendruomenių pragyvenimui; ragina besąlygiškai apsaugoti atokiuose regionuose gyvenančius čiabuvius ir juodaodžius, kurie saugo aplinką nuo tokios veiklos, kaip aukso kasyba Venesuelos Orinoko kasybos regione;

10.  atkreipia dėmesį į vis sunkėjančią migracijos krizę visame regione ir giria kaimyninių šalių, ypač Kolumbijos, Ekvadoro ir Peru, pastangas bei parodytą solidarumą; prašo Komisijos ir toliau bendradarbiauti su šiomis šalimis ne tik teikiant humanitarinę pagalbą, bet ir suteikiant daugiau išteklių bei įgyvendinant vystymosi politiką;

11.  dar kartą patvirtina, kad taikus, demokratinis ir įtraukus sprendimas yra vienintelis tvarus būdas siekiant išeiti iš dabartinės politinės aklavietės ir spręsti jos sukeltą didelę socialinę ir humanitarinę krizę; pažymi, kad vykdant nuolatinį dialogą turi būti atsižvelgiama į Venesuelos Nacionalinėje Asamblėjoje priimtą veiksmų planą; remia dabartinį procesą, kuriam tarpininkauja Norvegija, ir teigiamai vertina abiejų šalių susitarimą pradėti dialogą siekiant taikos; pabrėžia, kad, siekiant sėkmingo tarpininkavimo proceso, turėtų būti taikomos būtiniausios pasitikėjimo stiprinimo priemonės; primygtinai reikalauja, kad išskirtinis dialogo tikslas būtų sąlygų laisviems, skaidriems ir patikimiems prezidento rinkimams, kurie būtų pagrįsti nustatytu kalendoriumi, sąžiningomis sąlygomis visiems dalyviams, skaidrumu ir patikimų tarptautinių stebėtojų dalyvavimu, sudarymu;

12.  ragina Tarybą nustatyti papildomas sankcijas, nukreiptas prieš de facto valstybės institucijas, atsakingas už žmogaus teisių pažeidimus ir represijas; mano, kad ES valdžios institucijos turi riboti susijusių asmenų judėjimą, taip pat įšaldyti jų ir jų artimiausių giminaičių turtą bei vizas;

13.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis) vadovauti ES politikai dėl padėties Venesueloje ir toliau bendradarbiauti su kontaktine grupe ir su demokratinėmis regiono šalimis, kurioms atstovauja Limos grupė;

14.  pakartoja, kad remia Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) atliekamus Venesuelos režimo įvykdytų sunkių nusikaltimų ir represijų tyrimus; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares prisijungti prie keleto TBT statuto šalių iniciatyvos tirti nusikaltimus žmoniškumui, kuriuos įvykdė de facto N. Maduro vyriausybė, kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

15.  remia iniciatyvą JT ŽTT įsteigti tyrimo komisiją, kuri siektų nustatyti atskirų asmenų atsakomybę už sistemingus žmogaus teisių pažeidimus Venesueloje;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, teisėtam laikinajam Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentui ir Venesuelos Bolivaro Respublikos Nacionalinei Asamblėjai, Limos grupės valstybių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 285, 2017 8 29, p. 145. (2) OL C 294, 2016 8 12, p. 21. (3) OL C 316, 2016 8 30, p. 190. (4) OL C 86, 2018 3 6, p. 101. (5) OL C 298, 2018 8 23, p. 137. (6) OL C 463, 2018 12 21, p. 61. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0199. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0313. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0436. (10) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0061. (11) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0327. (12) OL L 276, 2018 11 7, p. 10.