2019 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Turkijoje nuo pareigų nušalinus išrinktus merus (2019/2821(RSP))

P9_TA(2019)0017 RC-B9-0049/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių(1), 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl žurnalistų padėties Turkijoje(2), 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje(3) ir į 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos(4),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES plėtros politikos (COM(2019)0260) ir į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, pridėtą prie 2019 m. ataskaitos dėl Turkijos (SWD(2019)0220),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 18 d. Tarybos išvadas ir ankstesnes atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso įvykdytos rinkimų stebėjimo misijos preliminarias išvadas,

–  atsižvelgdamas į Venecijos komisijos rekomendacijas ir į Turkijos įsipareigojimą laikytis Europos vietos savivaldos chartijos,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 24 d. Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos (PACE) rezoliuciją Nr. 2260 pavadinimu „Blogėjanti opozicijos politikų padėtis Turkijoje: ką galima padaryti, kad būtų apsaugotos jų pagrindinės teisės Europos Tarybos valstybėje narėje?“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 19 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl išrinktų merų veiklos sustabdymo ir šimtų žmonių sulaikymo pietryčių Turkijoje,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių teismo sprendimą byloje Selahattin Demirtaş prieš Turkiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 2156 (2017) dėl demokratinių institucijų veikimo Turkijoje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad ES pagrindą sudarančios vertybės grindžiamos teisine valstybe ir žmogaus teisių paisymu, o šios vertybės taip pat taikomos visoms ES šalims kandidatėms,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kurių šalis yra Turkija,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Turkija yra svarbi ES partnerė ir tikimasi, kad, kaip šalis kandidatė, ji laikysis aukščiausių demokratijos standartų, įskaitant žmogaus teisių, teisinės valstybės principo, patikimų rinkimų, pagrindinių laisvių ir visuotinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinimą;

B.  kadangi remiantis Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso rinkimų stebėjimo delegacijos preliminariomis išvadomis 2019 m. kovo 31 d. surengti Turkijos vietos rinkimai „vyko tvarkingai“; kadangi vietos rinkimuose buvo užfiksuotas įspūdingas rinkėjų aktyvumas; kadangi stebėtojai kritikavo rinkimus dėl pernelyg didelio šališkumo žiniasklaidoje, kuri buvo palanki valdančiajai partijai „Žmonių aljansas“;

C.  kadangi 2019 m. kovo 31 d. vietos valdžios rinkimuose Diyarbakyro meras Adnan Selçuk Mızraklı gavo 63 proc. balsų daugumą, Mardino meras Ahmet Türkdauguma – 56 proc. balsų daugumą, o Vano meras Bedia Özgökçe – 54 proc. balsų daugumą, t. y. visi trys merai gavo aiškų visuotinį mandatą vykdyti funkcijas, susijusias su jų mero pareigomis;

D.  kadangi visi trys merai gavo Turkijos Respublikos Aukščiausiosios rinkimų tarybos (YSK) pritarimą kandidatuoti rinkimuose;

E.  kadangi demokratiškai išrinkti Dijarbakyro, Vano ir Mardino merai pietryčių Turkijoje buvo pakeisti vyriausybės paskirtais provincijų valdytojais (patikėtiniais) remiantis tuo, kad šiuo metu prieš juos pradėtas baudžiamosios veikos tyrimas dėl tariamų sąsajų su terorizmu;

F.  kadangi didelį susirūpinimą kelia Adnan Selçuk Mızraklı, Ahmet Türk ir Bedia Özgökçe Ertan pakeitimas valstybės gubernatoriais, nes tai kelia abejonių pagarba demokratiniams 2019 m. kovo 31 d. rinkimų rezultatams; kadangi dėl panašaus pobūdžio nepagrįstų kaltinimų 2019 m. rugpjūčio 18 d. buvo sulaikyti dar 418 civilių, daugiausia savivaldybės tarybos nariai ir darbuotojai iš 29 skirtingų Turkijos provincijų;

G.  kadangi 2016 m. rugsėjo mėn. Turkijos įstatymas dėl savivaldybių buvo pakeistas remiantis nepaprastąja padėtimi, siekiant palengvinti merų, kaltinamų ryšiais su terorizmu, administracinį pašalinimą ir jų pakeitimą provincijos gubernatoriais; kadangi Venecijos komisija paragino Turkijos valdžios institucijas panaikinti 2016 m. rugsėjo 1 d. įstatymo galią turinčiame dekrete Nr. 674 išdėstytas nuostatas, kurios nėra konkrečiai privalomos dėl nepaprastosios padėties, visų pirma nuostatas dėl taisyklių, pagal kurias laisvos mero, mero pavaduotojo ir savivaldybės tarybos nario pareigos gali būti užimtos juos paskiriant;

H.  kadangi 2019 m. balandžio 9 d. Vyriausioji rinkimų taryba paskelbė, jog dar keturi išrinkti merai ir Turkijos pietryčiuose esančių savivaldybių tarybų nariai negali eiti šių pareigų, nors taryba patvirtino jų kandidatūras prieš 2019 m. kovo 31 d. rinkimus teigdama, kad šie kandidatai anksčiau buvo valstybės tarnautojai ir buvo atleisti iš darbo pagal Vyriausybės dekretą; kadangi priėmusi šį sprendimą Vyriausioji rinkimų taryba pavedė eiti šias pareigas Teisingumo ir vystymosi partijos (AKP) kandidatams; kadangi susidorojimas su Turkijos politine opozicija vyksta mažėjant erdvei demokratinėms nuomonėms ir Turkijos valdžios institucijoms nuolat taikant priemones, kuriomis siekiama nutildyti priešingą nuomonę reiškiančius asmenis, pavyzdžiui, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, akademikus, teisėjus ir teisininkus;

I.  kadangi daug priimtų priemonių yra neproporcingos, pažeidžia Turkijos vidaus teisės aktus ir jos kaip Europos Tarybos narės įsipareigojimus, taip pat prieštarauja TPPTP; kadangi po perversmo pritaikius griežtas priemones buvo sulaikyta daugiau kaip 150 000 žmonių, 78 000 asmenų areštuota pritaikius kaltinimus terorizmu ir daugiau kaip 50 000 žmonių vis dar yra kalėjime, daugeliu atveju neturint įtikinamų įrodymų; kadangi 2018 m. gruodžio mėn. bendras kalinamų asmenų, kuriems nėra pareikštas kaltinimas arba kurie laukia bylos nagrinėjimo, skaičius kalėjime siekė maždaug 57 000; kadangi daugiau kaip 20 proc. kalinamų asmenų yra pareikšti kaltinimai terorizmu, įskaitant žurnalistus, politinius aktyvistus, teisininkus ir žmogaus teisių gynėjus, – tai kelia vis didėjantį susirūpinimą dėl teismų nepriklausomumo;

J.  kadangi Vyriausiosios rinkimų tarybos sprendimai surengti naujus metropolinių rajonų merų rinkimus Stambule ir keliose Turkijos pietryčių savivaldybėse pavesti eiti merų pareigas antrą vietą užėmusiems kandidatams kelia didžiulį susirūpinimą, ypač atsižvelgiant į rinkimų proceso teisėtumą ir vientisumą ir į institucijos nepriklausomumą nuo politinio kišimosi;

K.  kadangi Turkijos vidaus reikalų ministras 2019 m. rugsėjo 3 d. paskelbė, kad rengiamasi pašalinti daugiau išrinktų pareigūnų ir visų pirma pakeisti Stambulo merą Ekremą İmamoğlu;

L.  kadangi 2019 m. rugsėjo 6 d. Respublikonų liaudies partijos (CHP) provincijos pirmininkas Canan Kaftancıoğlu nuteistas devynerius metus ir aštuonis mėnesius kalėti pateikus jam kaltinimus dėl prezidento įžeidimo, valstybės pareigūnų įžeidimų, valstybės pažeminimo, nesantaikos ir neapykantos kurstymo, taip pat naudojimosi socialinės žiniasklaidos kanalais 2012–2017 m. teroristinės organizacijos propagandos tikslais;

M.  kadangi daug viešų demonstracijų, surengtų protestuojant prieš merų nušalinimą, buvo uždraustos saugumo sumetimais, o tos, kurios buvo surengtos, buvo policijos išvaikytos, dažnai vykdant masinius sulaikymus ir traukiant dalyvius baudžiamojon atsakomybėn; kadangi tai yra įstatymų, priimtų iškart panaikinus nepaprastąją padėtį, rezultatas;

N.  kadangi Turkijoje įvykdyta daug išpuolių, o 2016 m. bandyta įvykdyti perversmą, per kurį žuvo 248 žmonės;

1.  smerkia Turkijos valdžios institucijų priimtą sprendimą atleisti iš pareigų demokratiškai išrinktus merus remiantis abejotinais įrodymais; pabrėžia, kad šiais veiksmais toliau kenkiama politinės opozicijos galimybėms naudotis savo teisėmis ir vykdyti demokratines funkcijas; ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti opozicijos narius, suimtus vykdant susidorojimą su kitokią nuomonę reiškiančiais asmenimis šalyje, ir panaikinti visus jiems pateiktus kaltinimus;

2.  griežtai kritikuoja savavališką išrinktų vietos atstovų pakeitimą vietos nerinktais tarybos nariais, kas dar labiau kenkia Turkijos demokratinei struktūrai; ragina Turkijos valdžios institucijas grąžinti visus merus ir kitus išrinktus pareigūnus, kurie 2019 m. kovo 31 d. laimėjo vietos rinkimus ir negalėjo pradėti eiti pareigų arba buvo atleisti ar pakeisti neišrinktais nariais, remiantis nepagrįstais kaltinimais;

3.  griežtai smerkia politiškai motyvuotą Canano Kaftancıoğlu bausmę: jis aiškiai baudžiamas už tai, kad atliko svarbų vaidmenį vykdant Stambulo mero sėkmingą rinkimų kampaniją; reikalauja nedelsiant panaikinti šią bausmę;

4.  smerkia Turkijos valdžios institucijų grasinimus atleisti kitus išrinktus pareigūnus ir ragina Turkiją susilaikyti nuo tolesnių bauginimo priemonių;

5.  pakartoja, kad svarbu su Turkija palaikyti gerus santykius, kurie būtų grindžiami bendromis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms, teisinės valstybės principais, laisvais ir demokratiniais rinkimais, įskaitant rinkimų rezultatų pripažinimą, pagrindines laisves ir visuotinę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti visų Turkijoje gyvenančių ir dirbančių žmonių, įskaitant asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, žmogaus teises;

6.  pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl vis blogėjančios padėties pagrindinių laisvių ir teisinės valstybės srityje, ir smerkia tai, kad Turkija taiko savavališko sulaikymo, teisminio ir administracinio priekabiavimo praktiką, draudimą keliauti ir kitas priemones, kuriomis siekiama persekioti tūkstančius Turkijos piliečių, įskaitant politikus ir išrinktus pareigūnus, žmogaus teisių gynėjus, valstybės tarnautojus, pilietinės visuomenės organizacijų narius, mokslininkus ir daugybę paprastų piliečių; tebėra susirūpinęs dėl pranešimų apie toliau vykdomą baudžiamąjį persekiojimą ir tyrimus dėl ypač plataus masto labai neaiškių kaltinimų teroristiniais nusikaltimais;

7.  primygtinai ragina Turkiją suderinti savo kovos su terorizmu teisės aktus su tarptautiniais žmogaus teisių standartais; pakartoja, kad plačios apimties Turkijos kovos su terorizmu teisės aktais neturėtų būti naudojamasi siekiant nubausti piliečius ir žiniasklaidą už tai, kad jie naudojasi savo teise į saviraiškos laisvę, arba savavališkai pašalinti išrinktus atstovus ir juos pakeisti vyriausybės patikėtiniais;

8.  ragina Turkijos valdžios institucijas laikytis tarptautinių principų, užtikrinti pliuralizmo ir asociacijų bei žodžio laisvę, vadovautis geriausia patirtimi ir užtikrinti, kad asmenys, išrinkti Turkijos žmonėms laisvai ir sąžiningai išreiškus savo valią, galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas; pabrėžia, kad priimtais sprendimais pažeidžiama Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta teisė į laisvus rinkimus, teisė į politinį dalyvavimą ir teisė į saviraiškos laisvę;

9.  tebėra susirūpinęs dėl to, kad Turkijoje pernelyg dažnai vyksta teismo procesai prieš išrinktus vietos lygmens atstovus ir kad jie buvo pakeisti paskirtaisiais pareigūnais – tokia praktika labai apsunkina tinkamą vietos demokratijos veikimą;

10.  ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti, kad visi asmenys turėtų teisę į tinkamą teisinį procesą ir kad jų bylas pagal tarptautinius standartus galėtų peržiūrėti nepriklausomas teismas: tai užtikrintų teisių gynimą, įskaitant kompensaciją už padarytą materialinę ir moralinę žalą; ragina Turkiją užtikrinti Turkijos žmogaus teisių ir lygybės institucijos ir Turkijos ombudsmeno institucijos veiklos struktūrinį ir finansinį nepriklausomumą, kad būtų galima užtikrinti jų gebėjimą sudaryti realias peržiūros ir teisių gynimo galimybes ir vykdyti Europos žmogaus teisių teismo sprendimus;

11.  smerkia tai, kad Selahattin Demirtaş, opozicijos lyderis ir kandidatas į prezidentus, tebėra suimtas, ir ragina jį nedelsiant ir besąlygiškai paleisti; atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą jo byloje; šiuo sprendimu Turkijos valdžios institucijos raginamos jį nedelsiant paleisti;

12.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl Turkijos valdžios institucijų vykdomos socialinių tinklų platformų stebėsenos ir socialinių tinklų paskyrų išjungimo;

13.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją pateikti Parlamentui išsamią informaciją apie 2019 m. rugsėjo 13 d. ES ir Turkijos politinio dialogo susitikime aptartas temas;

14.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir valstybes nares toliau kelti klausimą Turkijos partneriams dėl suimtų opozicijos narių, žmogaus teisių gynėjų, politinių aktyvistų, teisininkų, žurnalistų ir akademinės bendruomenės atstovų, kurie yra sulaikyti, padėties, ir teikti jiems diplomatinę ir politinę paramą, įskaitant teismo stebėseną ir bylų stebėseną; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti dotacijas ekstremaliosios padėties atveju žmogaus teisių gynėjams ir užtikrinti visapusišką ES žmogaus teisių gynėjų gairių įgyvendinimą;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Turkijos prezidentui, Turkijos vyriausybei bei Turkijos parlamentui, taip pat prašo šią rezoliuciją išversti į turkų kalbą.

(1) OL C 224, 2018 6 27, p. 93. (2) OL C 215, 2018 6 19, p. 199. (3) OL C 463, 2018 12 21, p. 56. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0200.

2019 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento rezoliucija „Mianmaras, ypač rohinjų padėtis“ (2019/2822(RSP))

P9_TA(2019)0018 RC-B9-0050/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro ir rohinjų padėties, visų pirma į 2015 m. gegužės 21 d.(1), 2016 m. liepos 7 d.(2), 2016 m. gruodžio 15 d.(3), 2017 m. rugsėjo 14 d.(4), 2018 m. birželio 14 d.(5) ir 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijas(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 26 d. Tarybos išvadas dėl Mianmaro / Birmos ir į jos 2018 m. gruodžio 10 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 14 d. Neipide (Mianmaras) vykusį penktąjį Europos Sąjungos ir Mianmaro dialogą žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į Kofi Annano vadovaujamos Patariamosios komisijos dėl Rachinų valstijos galutinę ataskaitą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. generalinio sekretoriaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateiktą pranešimą apie seksualinį smurtą, susijusį su konfliktu (S/2018/250),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 8 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) ataskaitą (A/HRC/42/50) dėl išsamių Mianmarui skirtos nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos (UNIFFM) išvadų, JT ŽTT 2018 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl rohinjų musulmonų ir kitų mažumų žmogaus teisių padėties Mianmare (A/HRC/RES/39/2) ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. JT ŽTT ataskaitą dėl JT Mianmarui skirto nepriklausomo tyrimo mechanizmo (A/HRC/42/66),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 22 d. UNIFFM pranešimą dėl seksualinio smurto ir smurto dėl lyties Mianmare ir jo etninių konfliktų poveikį lytims (A/HRC/42/CRP.4),

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvenciją ir jos papildomus protokolus,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo 2017 m. daugiau kaip 700 000 rohinjų dėl saugumo pabėgo iš Mianmaro į kaimyninį Bangladešą po represijų, nuolatinių sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant plačiai vykdomus žudymus, žaginimus ir Mianmaro karinių grupuočių Rachinų valstijoje, kurioje gyveno daugiau kaip milijonas rohinjų, įvykdytus kaimų deginimus;

B.  kadangi, daugumos nuomone, rohinjai yra viena iš labiausiai persekiojamų mažumų ir sudaro didžiausią asmenų be pilietybės grupę, ir daug jų šiuo metu gyvena didžiausioje pasaulyje Kutupalongo pabėgėlių stovykloje Koks Bazare (Bangladešas);

C.  kadangi pabėgėlių stovyklos Bangladeše yra perpildytos, sąlygos jose – antisanitarinės, galimybės gauti gimdyvių sveikatos ir moterų bei vaikų sveikatos priežiūros paslaugas – ribotos; kadangi stovyklos yra itin pažeidžiamos gaivalinių nelaimių, įskaitant nuošliaužas ir potvynius, atžvilgiu; kadangi pabėgėlių stovyklose gyvenantys rohinjai vis dar susiduria su didelėmis grėsmėmis ir dėl prastos kokybės maisto ir vandens kyla didelis įvairių ligų ir infekcijų pavojus; kadangi rohinjų vaikai vis dar neturi pakankamai galimybių gauti formaliojo švietimo; kadangi per pastarąsias kelias savaites buvo apribotos rohinjų pabėgėlių Bangladeše teisės į saviraiškos, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę; kadangi dėl komendanto valandos ir ryšių priemonių išjungimo galėtų būti sudarytos palankios sąlygos toliau vykdyti prieš juos nukreiptus sunkius žmogaus teisių pažeidimus;

D.  kadangi skaičiuojama, kad Rachinų valstijoje tebėra apie 600 000 rohinjų, prieš kuriuos vykdoma diskriminacinė politika ir praktika, sistemingai pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, jie savavališkai suimami, įkalinami perpildytose stovyklose, ribojama jų judėjimo laisvė ir itin ribojamos jų galimybės gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas;

E.  kadangi nuo 2019 m. Mianmaro valdžios institucijos nutraukė telekomunikacijas Rachinų valstijos šiaurėje ir centre ir Činų valstijoje esančioje Paletvoje; kadangi vykdoma griežta karinė kontrolė, dėl kurios ribojamos galimybės patekti į Rachinų valstiją ir nušviesti padėtį žiniasklaidoje;

F.  kadangi Mianmaras ir Bangladešas paskelbė apie repatriacijos planus, kurie buvo atšaukti dėl nepakankamų garantijų; kadangi pabėgėliai patyrė didelę traumą ir bijo grįžti; kadangi bet koks grįžimas turi būti saugus, savanoriškas, orus, tvarus ir atitikti negrąžinimo principą;

G.  kadangi 2018 m. rugpjūčio 27 d. UNIFFM paskelbė ataskaitą, kurioje padarė išvadą, kad didžiausi žmogaus teisių pažeidimai ir sunkiausi nusikaltimai pagal tarptautinę teisę, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui ir galimą genocidą, buvo padaryti prieš rohinjus; kadangi 2018 m. gruodžio 10 d. Taryba išreiškė didelį susirūpinimą dėl UNIFFM nustatytų faktų; kadangi Mianmaras iki šiol atsisako leisti atvykti į šalį JT žmogaus teisių tarybos įsteigtai faktų nustatymo misijai ir Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais;

H.  kadangi, remiantis naujausia 2019 m. rugsėjo 16 d. UNIFFM ataskaita, Mianmaro vyriausybės veiksmai ir toliau yra plačiai ir sistemingai vykdomų išpuolių, kurie prilygsta persekiojimui ir kitiems nusikaltimams žmoniškumui prieš Rachinų valstijoje likusius rohinjus, dalis; be to, kadangi UNIFFM 2019 m. rugpjūčio 22 d. ataskaitoje pranešė apie sunkius Mianmaro kariškių ir saugumo pajėgų prieš rohinjų moteris, vaikus ir translyčius asmenis tebevykdomus tyčinius seksualinio smurto ir smurto dėl lyties aktus, įskaitant nuolatinius žaginimus, grupinius žaginimus ir prievartinius lytinius aktus, įeinančius į valymo kampaniją siekiant terorizuoti ir bausti etnines mažumas; kadangi seksualinis smurtas naudojamas siekiant supriešinti ištisas bendruomenes ir atgrasyti moteris ir mergaites nuo grįžimo į namus; kadangi stovyklose žaginimų aukos gali patekti į jų bendruomenių vykdomą socialinę atskirtį;

I.  kadangi ES nuolat ragino traukti atsakomybėn už tokius nusikaltimus atsakingus asmenis ir pristatė bei parėmė JT ŽTT 2018 m. rugsėjo 27 d. ir JT Generalinės Asamblėjos Trečiojo komiteto 2018 m. lapkričio 16 d. priimtas rezoliucijas kadangi Mianmaro valdžios institucijos atsisako nuodugniai ištirti rohinjų žmogaus teisių pažeidimus ir patraukti jų vykdytojus atsakomybėn; kadangi Mianmaras toliau neigia, kad tokie teisių pažeidimai buvo apskritai įvykdyti; kadangi aukščiausio rango karininkai, vadovavę išpuoliams prieš rohinjus, toliau eina savo pareigas; kadangi valdžios institucijos atsisako bendradarbiauti su JT mechanizmais;

J.  kadangi Taryba 2019 m. balandžio 29 d. dar metams – iki 2020 m. balandžio 30 d. – paliko galioti ribojamąsias priemones, įskaitant turto įšaldymą ir draudimą keliauti 14 Mianmaro vyresniųjų karininkų, sienos apsaugos ir policijos pareigūnų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, padarytus prieš rohinjus, etninei mažumai priklausančius kaimų gyventojus ir civilius gyventojus Rachinų, Kačinų ir Šanų valstijose;

K.  kadangi nuo 1982 m., kai buvo priimti Birmos pilietybės įstatymai, pagal kuriuos rohinjai netenka pagrindinių pilietinių, politinių ir socialinių bei ekonominių teisių, pvz., judėjimo laisvės, teisės į politinį dalyvavimą, darbą ir socialinę apsaugą, rohinjai oficialiai yra be pilietybės; kadangi apie 1,1 mln. rohinjų neturi galimybės gauti pilietybės; kadangi sugrįžtantys rohinjai būtų priversti pasirašyti nacionalines patikrinimo korteles, dėl kurių jie netektų Mianmaro pilietybės;

1.  pakartoja, kad griežtai smerkia visus ankstesnius ir dabartinius žmogaus teisių pažeidimus ir sistemingus, plataus masto išpuolius, įskaitant žudymą, priekabiavimą, žaginimą ir turto naikinimą, kurie, remiantis UNIFFM ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, prilygsta genocidui, karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui, kuriuos įvykdė ginkluotosios pajėgos prieš rohinjus; griežtai smerkia neproporcingą karinių ir saugumo pajėgų atsaką; pabrėžia, kad kariuomenė nuolat nesilaikė tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės;

2.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl tebevykstančio konflikto, tebedaromų pažeidimų ir pranešamo seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, kurį ginkluotosios pajėgos vykdo prieš Mianmaro rohinjus; smerkia tokius tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimus ir pakartoja savo raginimą Mianmaro vyriausybei, vadovaujamai Aung San Suu Kyi, ir saugumo pajėgoms nedelsiant nutraukti daromus pažeidimus, žudynes, seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties prieš rohinjus ir kitas etnines grupes;

3.  smerkia besitęsiančią rohinjų diskriminaciją ir griežtus jų judėjimo laisvės apribojimus, taip pat tai, kad jiems neleidžiama naudotis pagrindinėmis paslaugomis Mianmare; pabrėžia, kad žiniasklaidos laisvė ir kritinė žurnalistika yra pagrindiniai demokratijos ramsčiai ir itin svarbūs siekiant skatinti gerą valdymą, skaidrumą ir atskaitomybę; ragina Mianmaro vyriausybę leisti tarptautiniams stebėtojams, įskaitant Jungtinių Tautų specialiąją pranešėją žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, nepriklausomiems stebėtojams ir žmogaus teisių bei humanitarinėms organizacijoms laisvai ir nekliudomai patekti į Rachinų, Kačinų ir Šanų valstijas, kad būtų užtikrinti nepriklausomi ir nešališki visų šalių kaltinimų dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų tyrimai, ir panaikinti interneto blokavimą likusiuose keturiuose Ponadžiuno, Mrauk-U, Čiaukto ir Minbjos miestuose;

4.  ragina Mianmaro valdžios institucijas sudaryti sąlygas, kad, prižiūrint Jungtinėms Tautoms, būtų užtikrintas saugus, savanoriškas, orus ir tvarus tų rohinjų, kurie nori grįžti į savo gimtąją žemę, grįžimas; primygtinai ragina Mianmaro ir Bangladešo vyriausybes visapusiškai laikytis negrąžinimo principo; primygtinai ragina Mianmaro vyriausybę pripažinti ir suteikti rohinjams visateisę pilietybę, įskaitant atitinkamas teises ir konstitucines apsaugos priemones, ir nedelsiant visiškai įgyvendinti Rachinų patariamosios komisijos rekomendacijas; taip pat ragina Mianmaro vyriausybę pradėti dialogą su rohinjų pareigūnais ir pripažinti rohinjus viena iš 135 Mianmaro įstatymais pripažįstamų etninių grupių;

5.  vertina penktojo Europos Sąjungos ir Mianmaro dialogo žmogaus teisių klausimais darbą; pažymi, kad diskutuota labai įvairiais žmogaus teisių klausimais, įskaitant atskaitomybę už žmogaus teisių pažeidimus, padėtį Rachinų, Kačinų ir Šanų valstijose, įskaitant humanitarinę prieigą, pagrindines teises ir laisves, priverstinai migravusių asmenų poreikius, ekonomines ir socialines teises, migraciją ir bendradarbiavimą žmogaus teisių klausimais daugiašaliuose forumuose; apgailestauja, kad dialogas neturėjo poveikio padėčiai vietoje;

6.  ragina Mianmaro vyriausybę ir ginkluotąsias pajėgas atlikti patikimus ir nepriklausomus įtariamų sunkių ir sistemingų žmogaus teisių pažeidimų tyrimus; pabrėžia, kad tokių nusikaltimų vykdytojai turi būti nedelsiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

7.  dar kartą ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares siekti nusikaltimų Mianmare vykdytojų atskaitomybės daugiašaliuose forumuose; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina ES kaip lyderės vaidmenį kuriant Jungtinių Tautų Mianmarui skirtą nepriklausomą tyrimo mechanizmą, siekiant surinkti, sukaupti, išsaugoti ir išnagrinėti sunkiausių tarptautinių nusikaltimų ir pažeidimų, įvykdytų Mianmare nuo 2011 m., įrodymus; ragina Mianmarą bendradarbiauti su tarptautiniais subjektais, kurie deda pastangas užtikrinti atskaitomybę, be kita ko, suteikti galimybę naujo veikiančio Mianmarui skirto nepriklausomo tyrimo mechanizmo atstovams patekti į šalį; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad mechanizmas turėtų reikiamą paramą, be kita ko, finansinę, kad galėtų vykdyti savo įgaliojimus;

8.  palankiai vertina tai, kad ES Užsienio reikalų taryba 2018 m. birželio 24 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. patvirtino sankcijas, taikomas Mianmaro ginkluotųjų pajėgų (Tatmadaw) kariškiams ir pareigūnams, pasieniečiams ir policininkams, atsakingiems už sunkius rohinjų žmogaus teisių pažeidimus, ir tikisi, kad tokių asmenų sąrašas bus nuolat peržiūrimas pagal sankcijų režimą; dar kartą ragina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą nustatyti Mianmarui visapusišką ginklų embargą ir priimti tikslines sankcijas tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie yra atsakingi už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus;

9.  primena Mianmaro vyriausybei, kad ji privalo vykdyti įsipareigojimus ir pažadus, susijusius su demokratiniais principais ir pagrindinėmis žmogaus teisėmis – jie yra esminis iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ elementas; tikisi, kad Komisija šiuo klausimu pradės tyrimą; apgailestauja, kad Komisija tokio tyrimo dar nepradėjo;

10.  teigiamai vertina Tarptautinio baudžiamojo teismo (ICC) sprendimą dėl teismo jurisdikcijos rohinjų tautybės asmenų iš Mianmaro deportacijos klausimu ir Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausiosios prokurorės sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal teismo jurisdikciją dėl nusikaltimų prieš rohinjus nuo 2016 m. spalio mėn.; ragina Mianmaro valdžios institucijas bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu; ragina Mianmarą tapti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto šalimi; ragina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą dėl padėties Mianmare, įskaitant visus teismo jurisdikcijai priklausančius nusikaltimus prieš rohinjus, arba įsteigti ad hoc tarptautinį baudžiamąjį tribunolą; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares imtis vadovaujamo vaidmens Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kad dėl padėties Mianmare būtų kreiptasi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą; be to, ragina ES ir jos valstybes nares prisidėti prie pastangų iškelti bylą dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl genocido pažeidimo, kurį Mianmaras galbūt padarė, Tarptautiniame teisingumo teisme ir jas paremti;

11.  ragina ES ir jos valstybes nares kitoje Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijoje skatinti priimti rezoliuciją dėl Mianmaro;

12.  giria Bangladešo vyriausybę ir žmones už įdėtas pastangas suteikti rohinjų pabėgėliams prieglobstį ir užtikrinti jų saugumą ir ragina juos toliau teikti humanitarinę pagalbą iš Mianmaro atvykstantiems pabėgėliams; ragina Bangladešo valdžios institucijas užtikrinti visapusiškas ir nediskriminacines rohinjų vaikų galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, panaikinti prieigos prie interneto ir elektroninių ryšių bei judėjimo laisvės apribojimus ir užtikrinti, kad saugumo pajėgos stovyklose laikytųsi visų pabėgėlių asmeninės apsaugos standartų;

13.  palankiai vertina tai, kad rugsėjo pradžioje ES suteikė 2 mln. eurų vertės pagalbą maistu Jungtinių Tautų pasaulinei maisto programai, skirtą rohinjų stovykloms Koks Bazaro regione, tačiau, atsižvelgdamas į poreikius vietoje, prašo Tarybos ir Komisijos toliau dėti pastangas šioje srityje; primena, kad finansinė atsakomybė už pagalbą pabėgėliams neturėtų būti neproporcingai užkraunama Bangladešui; ragina toliau teikti tarptautinę paramą pabėgėlius priimančioms bendruomenėms, be kita ko, spręsti jų vidines socialines, švietimo, ekonomines ir sveikatos priežiūros problemas;

14.  be to, primena, kad pabėgėlių stovyklose turi būti teikiama medicininė ir psichologinė pagalba ir kad ji turi būti specialiai pritaikyta pažeidžiamoms grupėms, įskaitant moteris ir vaikus; ragina teikti daugiau paramos paslaugų išžaginimo ir seksualinio smurto aukoms;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Mianmaro vyriausybei ir parlamentui, valstybės patarėjai Aung San Suu Kyi, Bangladešo vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) generaliniam sekretoriui, ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai.

(1) OL C 353, 2016 9 27, p. 52. (2) OL C 101, 2018 3 16, p. 134. (3) OL C 238, 2018 7 6, p. 112. (4) OL C 337, 2018 9 20, p. 109. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0261. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0345.

2019 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Irano, visų pirma moterų teisių gynėjų ir įkalintų dvigubą pilietybę turinčių ES piliečių padėties (2019/2823(RSP))

P9_TA(2019)0019 RC-B9-0089/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, būtent susijusias su žmogaus teisėmis, visų pirma 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Irano, ypač žmogaus teisių gynėjų atvejo(1), 2018 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Irano, visų pirma Nasrin Sotoudeh atvejo(2), 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją dėl kalinamų dvigubą ES ir Irano pilietybę turinčių asmenų padėties Irane(3), 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Irano atžvilgiu po susitarimo dėl branduolinės programos(4), 2014 m. balandžio 3 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Irano klausimu(5), 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės(6) ir 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl paskutinių žmogaus teisių pažeidimo atvejų Irane(7),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 4 d. Tarybos išvadas dėl Irano ir 2019 m. balandžio 8 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/560, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane, kuriuo pratęsiamas ribojamųjų priemonių, susijusių su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais Irane, taikymas vieniems metams, iki 2020 m. balandžio 13 d.(8),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 8 d. JT generalinio sekretoriaus pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo mėn., 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. liepos 18 d. JT specialiojo pranešėjo pranešimus apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje, taip pat jo 2019 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimą dėl Mojgan Keshavarz, Monireh Arabshahi ir Yasaman Aryani, trijų moterų iraniečių, savavališkai sulaikytų dėl to, kad viešai protestavo prieš privalomą šydų dėvėjimą, sulaikymo ir joms skirtų ilgalaikių kalinimo bausmių,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertų pareiškimą „Iranas privalo apsaugoti moterų teisių gynėjus“,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, kovos su kankinimu, saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ir žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2019 m. kovo 12 d. pareiškimą dėl nuosprendžio iranietei žmogaus teisių srities teisininkei Nasrin Sotoudeh,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kurio šalis yra Iranas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į naują ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriais siekiama žmogaus teisių apsaugą ir stebėseną padaryti visų ES politikos sričių pagrindiniu aspektu,

–  atsižvelgdamas į 1988 m. Jungtinių Tautų bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų visų asmenų apsaugos principų sąvadą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Jungtinių Tautų standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles (Nelsono Mandelos taisyklės),

–  atsižvelgdamas į Irano prezidento pasirašytą Piliečių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi pastaraisiais mėnesiais Irano revoliuciniai teismai ėmėsi gerokai griežtesnių priemonių prieš taikius moterų teisių gynėjų, protestuojančių prieš privalomą hidžabo dėvėjimą, pasipriešinimo veiksmus, įskaitant ilgalaikio kalinimo bausmes; kadangi, JT duomenimis, nuo 2018 m. ne mažiau nei 32 asmenys suimti ir ne mažiau nei 10 asmenų įkalinti dėl protestavimo prieš privalomą hidžabo dėvėjimą;

B.  kadangi 2019 m. balandžio mėn. Irano aktyvistės Mojgan Keshavarz, Monireh Arabshahi ir Yasaman Aryani savavališkai sulaikytos po to, kai internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jos 2019 m. kovo 8 d., Tarptautinę moters dieną, be savo skarų, taikiai protestuoja prieš Irano privalomo šydų dėvėjimo įstatymą ir dalina gėles Teherano metro; kadangi iranietė Sahar Khodayari, sulaikyta už mėginimą pažiūrėti futbolo rungtynes stadione, protestuodama susidegino, kai sužinojo, kad už jos veiksmus jai bus skirta šešių mėnesių įkalinimo bausmė;

C.  kadangi 2019 m. balandžio mėn. Mojgan Keshavarz, Yasaman Aryani, Monireh Arabshahi ir Saba Kord-Afshari buvo nuteistos kalėti nuo 16 iki 24 metų; kadangi pradiniu tyrimo etapu joms nebuvo leista naudotis advokato paslaugomis ir, turimomis žiniomis, jų teisiniams atstovams buvo neleista joms atstovauti nagrinėjant jų bylas teisme; kadangi jų bausmės yra tiesiogiai susijusio su jų taikiu naudojimusi savo saviraiškos ir susirinkimų laisvės teisėmis siekiant ginti lyčių lygybę Irane;

D.  2019 m. rugpjūčio 27 d. pirmosios instancijos teismas nuteisė tris moteris darbuotojų teisių gynėjas – Sepideh Gholian, Sanaz Allahyari ir Asal Mohammadi – apkaltinus jas, be kita ko, „organizavus sambūrį ir sąmokslą siekiant veikti prieš nacionalinį saugumą“; kadangi rugpjūčio 24 d. ir 31 d. paaiškėjo, kad Marziehh Amiri ir Atefeh Rangriz, dvi moterų teisių gynėjos, kurios buvo sulaikytos nuo jų arešto per taikų Tarptautinės darbo dienos protestą, buvo nuteistos atitinkamai kalėti 10 su puse metų papildomai nubaudžiant 148 kirčių nuplakant bausme bei kalėti 11 su puse metų papildomai nubaudžiant 74 kirčių nuplakant bausme, apkaltinus, be kita ko, „organizavus sambūrį ir sąmokslą siekiant veikti prieš nacionalinį saugumą,“ „prieš valstybę nukreipta propaganda“ ir „trikdžius viešąją tvarką“;

E.  kadangi Iranas nėra ratifikavęs JTO Generalinės Asamblėjos 1979 m. priimtos Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; kadangi Irane galioja ne vienas diskriminacinis įstatymas, visų pirma teisinės nuostatos, susijusios su asmens statusu;

F.  kadangi dvigubą ES šalies ir Irano pilietybę turintys asmenys ir toliau sulaikomi, po sulaikymo asmuo ilgai kalinamas vienutėje ir tardomas, nevykdomas tinkamas teismo procesas ir skiriamos ilgos įkalinimo bausmės, remiantis neaiškiais ir nekonkrečiais su nacionaliniu saugumu ir šnipinėjimu susijusiais kaltinimais, taip pat vykdomos valstybės remiamos įkalintų asmenų šmeižto kampanijos; kadangi Iranas nepripažįsta dvigubos pilietybės ir taip riboja užsienio ambasadų galimybes susisiekti su čia sulaikytais jų piliečiais, turinčiais dvigubą pilietybę;

G.  kadangi šiuo metu Irane kalinami šeši dvigubą ES ir Irano pilietybę turintys asmenys, būtent Nazanin Zaghari-Ratcliffe, Ahmadreza Djalali, Kamal Ahmady, Kamran Ghaderi, Massud Mossaheb ir Morad Tahbaz;

H.  kadangi Jungtinės Karalystės ir Irano pilietė Nazanin Zaghari-Ratcliffe, dirbanti fonde Thomson Reuters, neteisėtai kalinama Irane nuo 2016 m. balandžio 3 d., o prieš tai buvo neteisėtai sulaikyta ilgiems mėnesiams, kaltinant šnipinėjimu, o vėliau jai nesuteikta teisė į nepriklausomą ir sąžiningą teismą; kadangi jai nuolat nebuvo teikiamas medicininis gydymas ir tai lėmė jos fizinės ir psichinės sveikatos blogėjimą; kadangi neseniai jai neleista naudotis tarptautiniais pokalbiais telefonu ir jos šeimos narių apsilankymai apriboti ir jiems leidžiama ją aplankyti tik kartą per mėnesį;

I.  kadangi Irano ir Jungtinės Karalystės pilietis socialinės antropologijos specialistas Kameel Ahmady laikomas nelaisvėje Teherane nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. nepateikus jam jokių kaltinimų; kadangi verslininkas Morad Tahbaz, kuris yra Irano, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis, 2018 m. sausio mėn. buvo sulaikytas su ne mažiau kaip devyniais aplinkosaugos aktyvistais pateikus jiems tariamo šnipinėjimo kaltinimus;

J.  kadangi Ahmadreza Djalali, Irano ir Švedijos pilietybę turintis mokslininkas ir gydytojas, nuo 2016 m. balandžio mėn. kalintas Evino kalėjime ir 2017 m. spalio mėn. nuteistas mirties bausme, apkaltinus šnipinėjimu, o kaltinimas pagrįstas galimai prievarta išgautu prisipažinimu;

K.  kadangi Kamran Ghaderi, turintis dvigubą Irano ir Australijos pilietybę, dirbo Australijos IT bendrovės generaliniu direktoriumi, kai Žvalgybos ministerijos agentai jį suėmė, 2016 m. sausio 2 d. jam atvykus į Teherano tarptautinį oro uostą, ir buvo nuteistas 10 metų kalėti, apkaltinus „vykdant šnipinėjimą priešiškų valstybių naudai“;

L.  kadangi 2019 m. kovo 11 d. 2012-ųjų metų Sacharovo premijos laureatė, žmogaus teisių gynėja ir teisininkė Nasrin Sotoudeh buvo nuteista in absentia kalėti 38 metus ir papildomai nubausta 148 kirčių nuplakant bausme, be kita ko, dėl jos darbo ginant moteris, apkaltintas dėl protestų prieš privalomą hidžabo dėvėjimą; kadangi daugiau nei milijonas žmonių dalyvavo birželio mėn. vykusioje visuotinėje kampanijoje, kurioje buvo reikalaujama, kad Irano vyriausybė paleistų Nasrin Sotoudeh;

M.  kadangi Atena Daemi ir Golrock Ebrahimi Iraee 2016 m. spalio mėn. buvo nuteistos joms skiriant šešerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę; kadangi 2019 m. rugsėjo mėn. prie jų bausmės buvo pridėti papildomi dveji metai po to, kai moterys buvo apkaltintos „aukščiausiojo vadovo įžeidimu“; kadangi pranešama, kad ši bausmė skirta keršijant už kalinčių moterų teisių gynėjų protestus;

N.  kadangi daugybe atvejų pranešama apie nežmoniškas ir žeminančias sąlygas, ypač Evino kalėjime, ir galimybių Irane gauti tinkamą medicininę priežiūrą kalinimo metu stoką – visa tai pažeidžia Jungtinių Tautų standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles;

O.  kadangi žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, teisininkai, taip pat aplinkos apsaugos, profesinių sąjungų ir interneto aktyvistai Irane ir toliau patiria priekabiavimą, savavališkus sulaikymus, kalinimą ir persekiojimą dėl savo veiklos;

P.  kadangi valdžios institucijos ir toliau kriminalizuoja veiklą žmogaus teisių srityje ir Irano baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnį taiko siekdami apriboti kalinčių asmenų teisę į savo pačių pasirinktą advokatą ir norėdami neleisti jiems gauti konsulinės pagalbos; kadangi nėra nepriklausomų mechanizmų, kuriais būtų užtikrinama teismų atskaitomybė;

Q.  kadangi ES pradėjo taikyti ribojamąsias priemones dėl žmogaus teisių pažeidimų, šios priemonės apima turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizą asmenims ir subjektams, įvykdžiusiems sunkius žmogaus teisių pažeidimus, taip pat draudimą į Iraną eksportuoti įrangą, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, ir telekomunikacijų stebėjimo įrangą; kadangi šios priemonės yra reguliariai atnaujinamos ir vis dar galioja;

R.  kadangi Iranas ir toliau dažnai skiria mirties bausmę; kadangi Pero Angero premijos laureatė Narges Mohammadi šiuo metu atlieka šešiolikos metų trukmės bausmę už savo surengtą mirties bausmės uždraudimo kampaniją ir veiklą su Nobelio premijos laureate Shirin Ebadi;

1.  ragina Irano valdžios institucijas panaikinti visas šias bausmes ir nedelsiant ir nekeliant sąlygų iš kalinimo vietų paleisti Mojgan Keshavarz, Yasaman Aryani, Monireh Arabshahi, Saba Kord-Afshari ir Atena Daemi – šios moterų teisių gynėjos protestavo prieš privalomą hidžabo dėvėjimą; taip pat ragina iš kalinimo vietų paleisti Nasrin Sotoudeh, Narges Mohammadi, Sepideh Gholian, Sanaz Allahyari, Asal Mohammadi, Marzieh Amiri ir Atefeh Rangriz bei visus žmogaus teisių gynėjus, kurie įkalinti ir nuteisti vien dėl to, kad naudojosi teise į žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę;

2.  itin griežtai smerkia represijas prieš moteris, kurių imamasi už pasipriešinimą privalomiems šydams ir naudojimąsi teise į žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę; ragina Irano vyriausybę gerbti Irano moterų laisvę pačioms nuspręsti dėl dėvimų drabužių;

3.  pabrėžia, jog Irano valdžios institucijos visomis aplinkybėmis privalo užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai, teisininkai ir žurnalistai galėtų užsiimti savo veikla be grasinimų, bauginimų ir kliudymo, ir reikalauja, jog Irano teismai liautųsi nuolat priekabiavę; primygtinai ragina Irano teismus nustoti vykdyti internetinę cenzūrą ir gerbti visuotines visų asmenų žmogaus teises, ypač teisę į saviraiškos laisvę internete ir realiame gyvenime;

4.  giria ir remia Irano moterų žmogaus teisių gynėjus, nesiliaujančius ginti žmogaus teisių nepaisant jiems iškylančių sunkumų ir jų patiriamų asmeninių padarinių;

5.  labai apgailestauja, kad nepasiekta pažangos dvigubą – ES šalių ir Irano – pilietybę turinčių ir Irane kalinamų asmenų bylose; reikalauja nedelsiant ir nekeliant sąlygų iš kalinimo vietų paleisti visus dvigubą – ES šalių ir Irano – pilietybę turinčius asmenis, įskaitant Nazanin Zaghari-Ratcliffe, Ahmadreza Djalali, Kamal Ahmady, Kamran Ghaderi, Massud Mossaheb ir Morad Tahbaz, šie asmenys šiuo metu kalinami Irano kalėjimuose, nebent šių asmenų bylos būtų persvarstytos laikantis tarptautinių standartų; smerkia nuolatinę dvigubą – ES šalių ir Irano – pilietybę turinčių asmenų įkalinimo praktiką, kurios laikosi Irano teismai, rengdami nesąžiningus teismus;

6.  primygtinai ragina Irano valdžios institucijas, nekeliant papildomo triukšmo, bendradarbiauti su ES valstybių narių ambasadomis Teherane, kad būtų galima sudaryti išsamų dvigubą – ES šalių ir Irano – pilietybę turinčių asmenų, šiuo metu laikomų Irano kalėjimuose, sąrašą ir atidžiai stebėti kiekvieną atvejį, nes piliečių saugumas ir jų pagrindinių teisių apsauga Europos Sąjungai yra itin svarbūs;

7.  primygtinai ragina Irano valdžios institucijas persvarstyti moteris diskriminuojančias teisės nuostatas, ypač tas, kurios susijusios su moterų asmeniniu statusu; palankiai vertina tai, kad Irano parlamente pateiktas įstatymo dėl moterų apsaugos nuo smurto projektas, ir pabrėžia, kad reikia išsamių teisės aktų, kuriais būtų konkrečiai apibrėžiamas ir kriminalizuojamas visų formų smurtas dėl lyties prieš moteris;

8.  ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti, kad moterims būtų suteikta teisė patekti į visus stadionus, jų nediskriminuojant ar nepatiriant persekiojimo rizikos;

9.  dar kartą ragina Irano valdžios institucijas iš dalies pakeisti šalies Baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad visi ginamieji turėtų teisę pasirinkti teisininką, kuris jiems atstovautų, ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, laikantis Irano prisiimtų įsipareigojimus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

10.  ragina Irano parlamentą iš dalies pakeisti nacionalinius nusikalstamumo saugumui teisės aktus, kuriais nuolat remiamasi persekiojant žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, aplinkos apsaugos ir profesinių sąjungų aktyvistus, taip pat religinėms ir etninėms mažumoms priklausančius asmenis, ir kurie prieštarauja Irano ratifikuotam Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui;

11.  smerkia nuolatinio tyčinio medicininės priežiūros nesuteikimo kaliniams praktiką; smerkia sistemingus kankinimus Irano kalėjimuose ir ragina nedelsiant liautis rengus visų formų kankinimus ir nustoti netinkamai elgtis su visais kalinamais asmenimis; smerkia praktiką, kurios laikantis neleidžiama kalinamiems asmenims paskambinti telefonu ir pasimatyti su šeimos nariais;

12.  primygtinai ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų neribotai ir visapusiškai vykdomas Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, kurį Iranas yra pasirašęs; primygtinai ragina Iraną laikytis Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

13.  atkreipia dėmesį į kovos su prekyba narkotikais įstatymo pataisas, dėl kurių turėtų sumažėti mirties bausmės skyrimo atvejų skaičius;

14.  griežtai smerkia mirties bausmės skyrimą, be kita ko, ir nepilnamečiams teisės aktų pažeidėjams; ragina Irano valdžios institucijas žengti esminį žingsnį siekiant panaikinti mirties bausmę ir nedelsiant paskelbti moratoriumą;

15.  ragina Iraną bendradarbiauti su JT specialiuoju pranešėju žmogaus teisių padėties Irane klausimais, be kita ko, leisti jam atvykti į šalį;

16.  skatina Teherane akredituotas ES šalių ambasadas glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti; primygtinai ragina visas valstybes nares, turinčias diplomatinę atstovybę Teherane, naudoti pagal ES žmogaus teisių gynėjų gaires numatytas priemones šiems asmenims, visų pirma, moterų teisių gynėjams ir dvigubą ES šalių pilietybę turintiems asmenims, remti ir ginti, be kita ko, skelbiant viešus pareiškimus, rengiant diplomatinius demaršus, stebint teismus ir rengiant vizitus į kalėjimus;

17.  ragina ES, įskaitant Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose palaikant ryšius su Irano valdžios institucijomis nuolat kelti su žmogaus teisėmis susijusius klausimus ir tam tikslui išnaudoti visus suplanuotus veiksmus, kuriuose dalyvauja Irano valdžios institucijos, visų pirma, vykstant ES ir Irano aukšto lygmens politinio dialogo renginiuose;

18.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą pateikti ataskaitą apie veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į Parlamento ankstesnes rezoliucijas dėl Irano;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui bei Irano vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0204. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0525. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0231. (4) OL C 215, 2018 6 19, p. 86. (5) OL C 408, 2017 11 30, p. 39. (6) OL C 349, 2017 10 17, p. 41. (7) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 157. (8) OL L 98, 2019 4 9, p. 1.

2019 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl galimybės patentuoti augalus ir iš esmės biologinius procesus (2019/2800(RSP))

P9_TA(2019)0020 RC-B9-0040/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl iš esmės biologinių procesų patentavimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl patentų ir selekcininkų teisių(2),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos(3), ypač į jos 4 straipsnį, kuriame nustatyta, kad produktai, išvesti taikant iš esmės biologinius būdus, yra nepatentabilūs,

–  atsižvelgdamas į 1973 m. spalio 5 d. Europos patentų konvenciją, ypač į jos 53 straipsnio b punktą,

–  atsižvelgdamas į Europos patentų konvencijos įgyvendinimo taisykles, ypač į jų 26 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Direktyva 98/44/EB turi būti naudojama kaip papildoma priemonė siekiant aiškinti Europos patento paraiškas ir patentus, susijusius su biotechnologiniais išradimais,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 8 d. Komisijos pranešimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos(4) tam tikrų straipsnių,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 1 d. Tarybos išvadas dėl Komisijos pranešimo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos(5) tam tikrų straipsnių,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 29 d. Europos patentų organizacijos Administracinės tarybos sprendimą, kuriuo iš dalies keičiami Direktyvos 98/28 įtraukimo į Europos patentų konvencijos įgyvendinimo taisyklių (CA/D 6/17)(6) 27 ir 28 straipsniai,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Europos patentų tarnybos (EPT) pirmininkas pateikė Europos patentų tarnybos išplėstinei apeliacinei kolegijai keletą klausimų, susijusių su 2018 m. gruodžio 5 d. EPT techninės apeliacinės tarnybos 3.3.04 sprendimu T 1063/18(7),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje(8) (toliau – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2100/94), ypač į jo 15 straipsnio c ir d punktus, pagal kuriuos taikoma išimtis selekcininkams,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, įskaitant prekybą suklastotomis prekėmis (TRIPS sutartis), ypač į jos 27 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi galimybė be kliūčių naudoti augalų medžiagą (įskaitant augalo savybes) yra labai svarbi Europos augalų selekcijos ir ūkininkavimo sektorių inovaciniam pajėgumui, jų konkurencingumui ir naujų augalų rūšių kūrimui, siekiant užtikrinti pasaulio aprūpinimą maistu, kovoti su klimato kaita ir užkirsti kelią monopolijoms selekcijos sektoriuje, sykiu sudarant daugiau galimybių MVĮ ir ūkininkams;

B.  kadangi bet koks apribojimas ar mėginimas varžyti galimybes naudotis genetiniais ištekliais gali lemti per didelę rinkos koncentraciją augalų selekcijos srityje, taip darant žalą konkurencijai, vartotojams, Europos vidaus rinkai ir apsirūpinimo maistu saugumui;

C.  kadangi patentų išdavimas iš esmės biologiniu būdu išvestiems produktams arba genetinei medžiagai, reikalingai tradicinei selekcijai, kenkia išimties, nustatytos EPK 53 straipsnio b punkte ir Direktyvos 98/44/EB 4 straipsnyje, taikymui;

D.  kadangi taikant iš esmės biologinius procesus gauti produktai, pvz., augalai, sėklos, natyvinės savybės ir genai, turi būti nepatentabilūs;

E.  kadangi augalų ir gyvūnų selekcija yra procesas, kurį ūkininkai ir ūkininkų bendruomenės taikė nuo tada, kai atsirado žemės ūkis, ir kadangi neribojamas veislių ir selekcijos metodų naudojimas yra svarbus genetinei įvairovei užtikrinti;

F.  kadangi Direktyvoje 98/44/EB reglamentuojami biotechnologiniai išradimai, visų pirma genetinė inžinerija;

G.  kadangi savo 2016 m. lapkričio 8 d. pranešime Komisija daro išvadą, kad ES teisės aktų leidėjai ketino, priimdami Direktyvą 98/44/EB, neleisti patentuoti produktų, kurie išvedami taikant iš esmės biologinius procesus;

H.  kadangi 2017 m. vasario 3 d. Taryba savo išvadose palankiai vertina Komisijos pranešimą; kadangi visi dalyvaujantys ES teisės aktų leidėjai, priimdami Direktyvą 98/44/EB, aiškiai išreiškė ketinimą neleisti patentuoti produktų, kurie išvedami taikant iš esmės biologinius procesus;

I.  kadangi 2017 m. birželio 29 d. Europos patentų tarnybos administracinė taryba iš dalies pakeitė Europos patentų konvencijos įgyvendinimo taisyklių(9) 27 ir 28 straipsnius ir nustatė, kad patentai augalams ir gyvūnams, išvestiems taikant iš esmės biologinius procesus, draudžiami;

J.  kadangi 38 Europos patentų konvenciją pasirašiusios valstybės patvirtino, kad jų nacionalinės teisės aktai ir praktika yra suderinti taip, kad veiksmingai nebūtų galima patentuoti produktų, gautų taikant iš esmės biologinius procesus;

K.  kadangi Europos patentų konvenciją pasirašiusios valstybės išreiškė susirūpinimą dėl teisinio netikrumo, kurį lėmė 2018 m. gruodžio 5 d. EPT techninės apeliacinės tarnybos 3.3.04 sprendimas T 1063/18(10);

L.  kadangi EPT pirmininkas per 159-ąjį Administracinės tarybos posėdį 2019 m. kovo mėn. pateikė šį sprendimą apsvarstyti EPT išplėstinei apeliacinei kolegijai;

M.  kadangi EPO sprendimo laukia daug paraiškų, susijusių su taikant iš esmės biologinius procesus išvestais produktais, todėl pareiškėjams ir visiems kitiems, kam šie patentai darys poveikį, būtinas teisinis aiškumas dėl 28 straipsnio 2 dalies galiojimo;

N.  kadangi pagrindinis tarptautinės augalų veislių teisinės apsaugos sistemos, grindžiamos 1991 m. Tarptautine konvencija dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV konvencija), ir ES sistemos, grindžiamos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2100/94, principas – augalo veislės teisinės apsaugos savininkas negali sukliudyti kitiems naudoti saugomą augalų veislę tolesnėje veisimo veikloje;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl 2018 m. gruodžio 5 d. EPT techninės apeliacinės tarybos sprendimo Nr. 3.3.04 (byloje T 1063/18), dėl kurio susidarė teisinis netikrumas;

2.  pakartoja, kad augalų veislės, įskaitant jų dalis ir savybes, iš esmės biologiniai procesai, taip pat produktai, išvesti naudojant šiuos procesus, jokiu būdu negali būti patentuojami pagal Direktyvą 98/44/EB ir vadovaujantis ES teisės aktų leidėjų tikslais;

3.  mano, kad EPO vidinės sprendimų priėmimo taisyklės negali trukdyti Europos patentų teisės, jos aiškinimo ir teisės aktų leidėjo ketinimų, kaip išaiškinta 2016 m. lapkričio 8 d. Komisijos pranešime dėl tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/44/EB dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos straipsnių, demokratinei politinei kontrolei;

4.  mano, kad visi bandymai patentuoti tradicinio veisimo būdu, įskaitant kryžminimą ir selekciją, išvestus produktus arba genetinę medžiagą, reikalingą tradiciniam veisimui, trukdo taikyti išimtį, nustatytą Europos patentų konvencijos 53 straipsnio b punkte ir Direktyvos 98/44/EB 4 straipsnyje;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares daryti viską, ką gali, kad suteiktų teisinį aiškumą, susijusį su EPO draudimu patentuoti produktus, išvestus taikant iš esmės biologinius procesus;

6.  palankiai vertina 2016 m. lapkričio 8 d. Komisijos pranešimą, kuriame išaiškinta, kad ES teisės aktų leidėjai siekė, priimdami Direktyvą 98/44/EB, neleisti patentuoti produktų, kurie išvedami taikant iš esmės biologinius procesus; pritaria EPK susitariančiųjų valstybių teisės aktų ir praktikos suderinimui ir EPO administracinės tarybos sprendimui išaiškinti EPK 53 straipsnio b punkto dėl patentabilumo išimčių taikymo sritį ir reikšmę;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsaugoti Europos augalų selekcijos ir ūkininkavimo sektorių bei bendrąjį viešąjį interesą ir užtikrinti, kad Sąjunga garantuotų prieigą prie medžiagų, gautų augalų selekcijoje taikant iš esmės biologinius procesus, ir šių medžiagų naudojimą, siekiant tam tikrais atvejais nekliudyti praktikai, pagal kurią taikoma išimtis selekcininkams, ir ūkininkų teisėms;

8.  primygtinai ragina Komisiją iki 2019 m. spalio 1 d. Europos patentų tarnybos išplėstinei apeliacinei tarybai pateikti amicus curiae informaciją, kuria pagrindžiama Komisijos išvada, išdėstyta jos 2016 m. pranešime, kad ES teisės aktų leidėjai, priimdami Direktyvą 98/44/EB, siekė neleisti patentuoti produktų, kurie gaunami taikant iš esmės biologinius procesus, ir prie savo pareiškimo pridėti šią rezoliuciją;

9.  ragina EPT išplėstinę apeliacinę tarybą nedelsiant atkurti teisinį tikrumą, atsižvelgiant į ūkininkų, selekcininkų ir visuomenės interesus, parengiant teigiamą atsakymą į du teisės klausimus, kuriuos šiai tarybai pateikė EPO pirmininkas;

10.  ragina Komisiją, derantis dėl prekybos ir partnerystės susitarimų su trečiosiomis šalimis, aktyviai siekti užtikrinti, kad iš esmės biologiniai procesai ir jų produktai nebūtų patentuojami;

11.  ragina Komisiją vykstant diskusijoms dėl daugiašalės patentų teisės suderinimo siekti, kad iš esmės biologiniai procesai ir juos taikant gauti produktai būtų nepatentabilūs;

12.  ragina Komisiją pateikti ataskaitą dėl patentų teisės biotechnologijos ir genetinės inžinerijos srityje raidos ir reikšmės, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 98/44/EB 16 straipsnio c punktą ir kaip prašė Parlamentas savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje dėl patentų ir selekcininkų teisių, ir tęsti klausimų, susijusių su patentų apsaugos taikymo sritimi, nagrinėjimą;

13.  paveda Pirmininkui ne vėliau kaip 2019 m. spalio 1 d. perduoti šią rezoliuciją Komisijai, kad ji būtų įtraukta į Europos patentų tarnybos išplėstinės apeliacinės tarybos rašytinį pareiškimą, bei Tarybai.

(1) OL C 261 E, 2013 9 10, p. 31. (2) OL C 399, 2017 11 24, p. 188. (3) OL L 213, 1998 7 30, p. 13. (4) OL C 411, 2016 11 8, p. 3. (5) OL C 65, 2017 3 1, p. 2. (6) EPT oficialusis leidinys, A56, 2017 7 31. (7) EPT oficialusis leidinys, A52, 2019 5 31. (8) OL L 227, 1994 9 1, p. 1. (9) EPT oficialusis leidinys, A56, 2017 7 31 (CA/D 6/17). (10) https://www.epo.org/news-issues/news/2019/20190329.html

2019 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai (2019/2819(RSP))

P9_TA(2019)0021 RC-B9-0097/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į visuotinius žmogaus teisių principus ir pagrindinius Europos Sąjungos, kaip vertybėmis pagrįstos bendrijos, principus,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 22 d. pirmojo Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso ir Komisijos narės V. Jourovos pareiškimą prieš visoje Europoje minimą Visų totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimo dieną,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. priimtą Jungtinių Tautų visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Šešiasdešimtųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje (1945 m. gegužės 8 d.) metinių(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2006 m. sausio 26 d. rezoliuciją Nr. 1481 dėl būtinybės tarptautiniu mastu pasmerkti totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimus,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 3 d. patvirtintą Prahos deklaraciją dėl Europos sąžinės ir komunizmo,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. priimtą pareiškimą dėl rugpjūčio 23 d. paskelbimo Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos ataskaitą „Totalitarinių režimų nusikaltimų Europoje atminimas“ (COM(2010)0783),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 9–10 d. Tarybos išvadas dėl totalitarinių režimų nusikaltimų Europoje atminimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 23 d. Varšuvos deklaraciją, paskelbtą Europos totalitarinių režimų aukų atminimo dieną,

–  atsižvelgdamas į ES valstybių narių vyriausybių atstovų 2018 m. rugpjūčio 23 d. bendrą pareiškimą, skirtą komunizmo aukoms atminti,

–  atsižvelgdamas į savo istorinę rezoliuciją dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kurią, reaguodamas į 45-ių šių šalių piliečių pateiktą Baltijos kreipimąsi, Europos Parlamentas priėmė 1983 m. sausio 13 d.,

–  atsižvelgdamas į kai kurių nacionalinių parlamentų priimtas rezoliucijas ir deklaracijas dėl totalitarinių komunistinių režimų įvykdytų nusikaltimų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi šiemet minimos 80-osios Antrojo pasaulinio karo, lėmusio iki tol žmonijai neregėto masto kančias ir keletą dešimtmečių trukusią ne vienos Europos šalies okupaciją, pradžios metinės;

B.  kadangi prieš 80 metų – 1939 m. rugpjūčio 23 d. – komunistinė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė nepuolimo sutartį, žinomą Molotovo–Ribentropo pakto pavadinimu, ir jos slaptuosius protokolus, kuriais du totalitariniai režimai pasidalijo Europą ir nepriklausomų valstybių teritorijas ir sugrupavo jas į interesų sferas, o tai sudarė sąlygas įsiplieksti Antrajam pasauliniam karui;

C.  kadangi tiesioginis Molotovo–Ribentropo pakto ir, savo ruožtu, 1939 m. rugsėjo 28 d. nacių ir sovietų sienų ir draugystės sutarties padarinys buvo A. Hitlerio – o po dviejų savaičių ir J. Stalino – invazija į Lenkijos Respubliką, sunaikinusi Lenkijos nepriklausomybę ir nulėmusi beprecedentę lenkų tautos tragediją, be to, 1939 m. lapkričio 30 d. komunistinė Sovietų Sąjunga pradėjo agresyvų karą prieš Suomiją, o 1940 m. birželį okupavo ir aneksavo dalį Rumunijos teritorijos, kuri taip ir nebuvo grąžinta, bei aneksavo nepriklausomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikas;

D.  kadangi nugalėjus nacių režimą ir pasibaigus Antrajam pasauliniam karui kai kurios Europos šalys galėjo pradėti atkūrimo ir susitaikymo procesą, tačiau kitos Europos šalys dar pusę amžiaus buvo valdomos diktatūrų – kai kurios buvo tiesiogiai okupuotos sovietų, o kitoms buvo daroma tiesioginė įtaka – ir iš jų buvo atimta laisvė, suverenitetas, orumas, žmogaus teisės bei socialinio ir ekonominio vystymosi galimybės;

E.  kadangi, nors nacių režimo nusikaltimai buvo įvertinti ir bausmės už juos paskirtos surengus Niurnbergo procesą, vis dar yra nepaprastai svarbu didinti sąmoningumą, iš moralinės pusės įvertinti ir teisiškai išnagrinėti stalinizmo ir kitų diktatūrų nusikaltimus;

F.  kadangi ne vienoje valstybėje narėje komunizmo ir nacizmo ideologijos draudžiamos įstatymu;

G.  kadangi Europos integracija nuo pat pradžių buvo reakcija į kančias, kurias sukėlė du pasauliniai karai ir Holokaustą sukūrusi nacių tironija, bei į totalitarinių ir nedemokratinių komunistinių režimų Vidurio ir Rytų Europoje plitimą, taip pat būdas bendradarbiaujant ir vykdant integraciją įveikti gilius nesutarimus ir priešiškumą Europoje, baigti karus ir užtikrinti demokratiją Europoje; kadangi Sovietų okupaciją ir komunistinę diktatūrą kentusioms Europos šalims ES plėtra, pradėta 2004 m., reiškia jų sugrįžimą į Europos šeimą, kuriai jos priklauso;

H.  kadangi reikia išsaugoti gyvą tragiškos Europos praeities atminimą, kad būtų pagerbtos aukos, pasmerkti nusikaltimų vykdytojai ir sukurtas pagrindas susitaikymui, kuris būtų pagrįstas tiesa ir atminimu;

I.  kadangi totalitarinių režimų aukų atminimas ir Europai bendro komunistinės, nacistinės bei kitų diktatūrų įvykdytų nusikaltimų paveldo pripažinimas ir sąmoningumo šiuo klausimu didinimas yra gyvybiškai svarbūs Europos ir jos tautų vienybės bei ES atsparumo šiuolaikinėms išorės grėsmėms stiprinimo požiūriais;

J.  kadangi prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., 50-osios Molotovo–Ribentropo pakto metinės buvo paminėtos ir totalitarinių režimų aukų atminimas pagerbtas surengus Baltijos kelią – beprecedentę demonstraciją, kurioje dalyvavę du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis į gyvą grandinę, nuo Vilniaus per Rygą nusidriekusią iki Talino;

K.  kadangi, nepaisant to, kad 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavime buvo pasmerktas Molotovo–Ribentropo pakto ir kitų su nacistine Vokietija sudarytų susitarimų pasirašymas, Rusijos valdžios institucijos 2019 m. rugpjūčio mėn. nepripažino atsakomybės už šį susitarimą ir jo pasekmes bei šiuo metu propaguoja požiūrį, kad tikrieji Antrojo pasaulinio karo kurstytojai yra Lenkija, Baltijos valstybės ir Vakarai;

L.  kadangi totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimas ir Europai bendro stalinistinės, nacistinės bei kitų diktatūrų įvykdytų nusikaltimų paveldo pripažinimas ir sąmoningumo šiuo klausimu didinimas yra gyvybiškai svarbūs Europos ir jos tautų vienybės bei ES atsparumo šiuolaikinėms išorės grėsmėms stiprinimo požiūriais;

M.  kadangi atvirai radikalios, rasistinės ir ksenofobiškos grupės bei politinės partijos kursto neapykantą ir smurtą visuomenėje, pvz., skleisdamos neapykantą kurstančią kalbą internete, o dėl to neretai sustiprėja smurtas, ksenofobija ir netolerancija;

1.  primena, jog ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; primena, kad šios vertybės yra bendros visoms valstybėms narėms;

2.  pabrėžia, kad Antrojo pasaulinio karo – pražūtingiausio karo Europos istorijoje – pradžia buvo tiesioginis liūdnai pagarsėjusios 1939 m. rugpjūčio 23 d. nacių ir Sovietų nepuolimo sutarties, taip pat žinomos Molotovo–Ribentropo pakto pavadinimu, ir jos slaptųjų protokolų, kuriais du totalitariniai režimai, vadovaudamiesi bendru tikslu užkariauti pasaulį, Europą padalijo į dvi įtakos zonas, rezultatas;

3.  primena, kad nacistinis ir komunistiniai režimai vykdė masines žudynes, genocidą ir trėmimus bei XX a. sukėlė tokio masto gyvybės bei laisvės praradimus, kurie žmonijos istorijoje neturi precedento, taip pat primena siaubingą nacių režimo įvykdytą Holokausto nusikaltimą; kuo griežčiausiai smerkia agresijos aktus, nusikaltimus žmonijai ir masinius žmogaus teisių pažeidimus, įvykdytus nacistinio, komunistinių ir kitų totalitarinių režimų;

4.  reiškia gilią pagarbą kiekvienam asmeniui, tapusiam šių totalitarinių režimų auka, ir ragina visas ES institucijas bei subjektus daryti viską, kad būtų užtikrintas siaubingų totalitarinių režimų nusikaltimų žmonijai ir sisteminių šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų atminimas, o jų vykdytojai neišvengtų teismo, taip pat kad būtų užtikrinta, jog tokie nusikaltimai nebepasikartotų; pabrėžia, jog svarbu, kad praeities prisiminimai liktų gyvi, nes be atminimo negali būti susitaikymo, ir pakartoja, kad laikosi vieningos pozicijos prieš bet kurį totalitarinį valdymą – nesvarbu, koks būtų jo ideologinis pagrindas;

5.  ragina visas ES valstybes nares aiškiai ir principingai įvertinti totalitarinių komunistinių režimų ir nacistinio režimo įvykdytus nusikaltimus ir agresijos aktus;

6.  smerkia visas tokių totalitarinių ideologijų, kaip nacizmas ir stalinizmas, apraiškas ir propagavimą ES;

7.  smerkia istorijos revizionizmą ir nacių kolaborantų šlovinimą kai kuriose ES valstybėse narėse; reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad Europos Sąjungoje vis priimtinesnės radikalios ideologijos ir gręžimasis į fašizmą, rasizmą, ksenofobiją ir kitų formų netoleranciją, bei nerimauja dėl pranešimų, kad kai kuriose valstybėse narėse politiniai lyderiai, politinės partijos ir teisėsaugos organai palaiko ryšius su radikaliais, rasistiniais ir ksenofobiškais įvairių politinių pakraipų judėjimais; ragina valstybes nares kuo griežčiausiai pasmerkti šiuos aktus, nes jie kelia grėsmę tokioms ES vertybėms, kaip taika, laisvė ir demokratija;

8.  ragina visas valstybes nares rugpjūčio 23-iąją minėti Europos dieną totalitarinių režimų aukoms atminti ir tai daryti tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, taip pat didinti jaunesniosios kartos sąmoningumą šiais klausimais į visų ES mokyklų mokymo programas ir vadovėlius įtraukiant totalitarinių režimų istoriją ir jų valdymo padarinių analizę; ragina valstybes nares paremti sudėtingos Europos praeities dokumentavimą, pvz., į visas ES kalbas išverčiant Niurnbergo proceso bylų medžiagą;

9.  ragina valstybes nares pasmerkti ir imtis priemonių prieš bet kokį Holokausto neigimą, įskaitant nacių ir su jais kolaboravusių asmenų įvykdytų nusikaltimų bei šių nusikaltimų masto menkinimą, bei užkirsti kelią šiam menkinimui per politines ir žiniasklaidos diskusijas;

10.  ragina puoselėti bendrą atminimo kultūrą, kuri būtų grindžiama fašistinių, stalinistinių ir kitų totalitarinių bei autoritarinių režimų įvykdytų praeities nusikaltimų pasmerkimu – taip būtų stiprinamas atsparumas šiuolaikinėms demokratijos grėsmėms, pirmiausia tarp jaunesniosios kartos atstovų; ragina valstybes nares, pasitelkiant plačiajai visuomenei skirtą kultūrą, skatinti švietimą apie mūsų visuomenės įvairovę ir mūsų bendrą istoriją, įskaitant švietimą apie Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, pavyzdžiui, Holokaustą ir jo aukų sisteminio dehumanizavimo procesą, trukusį ilgus metus;

11.  be to, ragina gegužės 25-ąją (Aušvico didvyrio rotmistro Witoldo Pileckio egzekucijos metinių dieną) paskelbti Tarptautine kovos su totalitarizmu didvyrių diena – taip būtų pagerbti ir įvertinti visi, kurių kova su tironija tapo jų didvyriškumo ir tikros meilės žmonijai įrodymu, o ateities kartos turėtų aiškų teisingos laikysenos stojus akistaton su totalitarinės vergovės grėsme pavyzdį;

12.  ragina Komisiją veiksmingai remti istorinės atminties ir atminimo projektus valstybėse narėse bei Europos atminties ir sąžinės platformos veiklą, taip pat skirti reikiamus finansinius išteklius pagal programą „Europa piliečiams“ totalitarizmo aukų atminimui ir jų atminimo įamžinimui paremti, kaip pažymima Parlamento pozicijoje dėl 2021–2027 m. Teisių ir vertybių programos;

13.  pažymi, kad Europos integracija, kaip taikos ir susitaikymo pavyzdys, yra sprendimas įsipareigoti bendrai ateičiai, kurį Europos tautos priima laisvai, ir kad Europos Sąjungai tenka ypatinga atsakomybė už demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principo puoselėjimą bei užtikrinimą ne tik savo viduje, bet ir už savo ribų;

14.  pažymi, kad tapusios ES ir NATO narėmis Rytų ir Vidurio Europos šalys ne tik grįžo į laisvų demokratiškų Europos šalių šeimą, bet ir – padedamos ES – pasiekė sėkmingų rezultatų reformų ir socioekonominio vystymosi srityse; tačiau pabrėžia, kad šio pasirinkimo galimybė turėtų likti prieinama ir kitoms Europos šalims, kaip nurodyta ES sutarties 49 straipsnyje;

15.  yra tvirtai įsitikinęs, kad Rusija tebėra didžiausia komunistinio totalitarizmo auka ir kad jos virsmas demokratine valstybe bus stabdomas kliūčių tol, kol vyriausybė, politikos elitas ir politinė propaganda toliau pateisins komunistinius nusikaltimus ir šlovins sovietinį totalitarinį režimą; todėl ragina Rusijos visuomenę susitaikyti su savo tragiška praeitimi;

16.  reiškia gilų susirūpinimą dėl šiandieninės Rusijos vadovybės pastangų iškreipti istorinius faktus ir pateisinti sovietinio totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus bei laiko jas pavojinga informacinio karo prieš demokratišką Europą, kuriuo siekiama ją padalinti, dalimi, todėl ragina Komisiją imtis ryžtingų kovos su šiais veiksmais priemonių;

17.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad totalitarinių režimų simboliai toliau naudojami viešojoje erdvėje ir prekyboje, taip pat primena, kad ne viena Europos šalis yra uždraudusi naudoti ir nacistinius, ir komunistinius simbolius;

18.  pažymi, kad kai kurių valstybių narių viešosiose vietose (parkuose, aikštėse, gatvėse ir t. t.) tebestovintys paminklai ir memorialai, šlovinantys totalitarinius režimus, atveria kelią istorinių faktų apie Antrojo pasaulinio karo padarinius iškraipymams ir totalitarinės politinės sistemos propagavimui;

19.  smerkia tai, kad ekstremistinės ir ksenofobiškos politinės jėgos Europoje vis dažniau griebiasi istorinių faktų iškraipymo ir naudojasi tam tikrus totalitarinės propagandos aspektus atliepiančiais simboliais ir retorika, įskaitant rasizmą, antisemitizmą ir neapykantą seksualinėms bei kitoms mažumoms;

20.  ragina valstybes nares užtikrinti Tarybos pamatinio sprendimo nuostatų laikymąsi, siekiant kovoti su neapykantos kalbą ir smurtą viešosiose erdvėse bei internete skleidžiančiomis organizacijomis, ir veiksmingai uždrausti neofašistines ir neonacistines grupes ir bet kokius kitus fondus ar asociacijas, aukštinančius ir šlovinančius nacizmą bei fašizmą ar bet kokias kitas totalitarizmo formas, laikantis nacionalinės teisinės tvarkos ir jurisdikcijos;

21.  pabrėžia, kad tragiška Europos praeitis turėtų būti nuolatinis moralinio ir politinio įkvėpimo šaltinis stojant akistaton su šiandieninio pasaulio iššūkiais, įskaitant kovą už teisingesnį pasaulį, kuriant atviras ir tolerantiškas visuomenes ir etninėms, religinėms bei seksualinėms mažumoms palankias bendruomenes, taip pat užtikrinant, kad europietiškomis vertybėmis galėtų naudotis visi;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Dūmai bei Rytų partnerystės šalių parlamentams.

(1) OL C 92 E, 2006 4 20, p. 392. (2) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (3) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 57. (4) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 25.

2019 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktų įgyvendinimo padėties (2019/2820(RSP))

P9_TA(2019)0022 B9-0045/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB(1) bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, (Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą)(2) su pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES, (Penktąja kovos su pinigų plovimu direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR(4), 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis(5) ir 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005(6),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 24 d. Komisijos priimtą Kovos su pinigų plovimu paketą, kurį sudaro politikos komunikatas „Siekiant geresnio ES kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu sistemos įgyvendinimo“ (COM(2019)0360), ataskaita dėl naujausių įtariamų pinigų plovimo atvejų, susijusių su ES kredito įstaigomis, vertinimo (nagrinėti atvejai, kurių nebuvo išvengta) (COM(2019)0373), ataskaita dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo (viršnacionalinio rizikos vertinimo ataskaita) (COM(2019)0370) su pridedamu tarnybų darbo dokumentu (SWD(2019)0650) ir ataskaita dėl valstybių narių nacionalinių centralizuotų automatizuotų mechanizmų (centrinių registrų arba centrinių elektroninių duomenų paieškos sistemų), susijusių su banko sąskaitomis, sąveikos (COM(2019)0372),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 24 d. paskelbtą Europos bankininkystės institucijos nuomonę dėl vykdant rizikos ribojimo priežiūrą prižiūrimiems subjektams teikiamų pranešimų dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų gaires dėl naujos didelės rizikos trečiųjų valstybių ES vertinimo pagal Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos metodikos kūrimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 22 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo metodikos pagal Direktyvą (ES) 2015/849 (SWD(2018)0362),

–  atsižvelgdamas į keturis Komisijos priimtus deleguotuosius reglamentus (ES) 2016/1675, (ES) 2018/105, (ES) 2018/212 ir (ES) 2018/1467, kuriais papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl būtinybės skubos tvarka ES lygmeniu sudaryti trečiųjų šalių juodąjį sąrašą pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą(7);

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 5 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto keitimąsi nuomonėmis su Komisija ir Europos bankininkystės institucija,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema palaipsniui sustiprinta ir toliau stiprinama, priėmus Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą 2015 m. gegužės mėn. ir Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvą 2018 m. birželio mėn., valstybių narių nacionalinės teisės aktais, kuriais tos direktyvos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2017 m. birželio mėn. ir 2020 m. sausio mėn., ir kitais papildomais teisės aktais ir veiksmais;

B.  kadangi, Europolo duomenimis, nustatoma, kad 0,70–1,28 proc. Sąjungos metinio BVP susiję su įtartina finansine veikla(9), tokia kaip pinigų plovimas, siejamas su korupcija, ginklų prekyba, prekyba žmonėmis, narkotikų platinimu, mokesčių slėpimu ir sukčiavimu, terorizmo finansavimu ar kita neteisėta veikla, kuri neigiamai veikia kasdienį ES piliečių gyvenimą;

C.  kadangi pagal Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos 9 straipsnį Komisija įgaliota priimti deleguotuosius aktus, kad, atsižvelgiant į strateginius trūkumus keliose srityse, būtų nustatytos didelės rizikos trečiosios valstybės; kadangi Parlamentas pritaria tam, kad Komisija sukurtų naują metodiką, kuri būtų grindžiama ne tik išoriniais informacijos šaltiniais, siekiant nustatyti didelės rizikos trečiąsias valstybes, turinčias strateginių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos trūkumų, kurie kelia grėsmę ES finansų sistemai ir dėl kurių įpareigotieji subjektai pagal Ketvirtąją ir Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvas privalo taikyti sustiprintas deramo klientų patikrinimo priemones;

D.  kadangi 2007 m. gruodžio 15 d. Trečioji kovos su pinigų plovimu direktyva, priėmus Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą, panaikinta; kadangi praeityje nebuvo tinkamai tikrinama, kaip įgyvendinamos kai kurios Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatos, pvz., tai, ar nacionalinių kompetentingų institucijų galios ir personalas yra pakankami, ir tai turėtų būti laikoma prioritetu Komisijai vykdant tolesnius Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos įgyvendinimo išbaigtumo ir teisingumo patikrinimus ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

E.  kadangi Taryba ir Parlamentas atmetė tris siūlomus deleguotuosius reglamentus(10), kuriais direktyva iš dalies keičiama, dėl to, kad pasiūlymai buvo rengiami neužtikrinant skaidrumo ir tvirtumo, aktyviai skatinant atitinkamas valstybes imtis ryžtingų veiksmų ir sykiu gerbiant jų teisę būti išklausytoms, arba Komisijos vykdytas didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo procesas nebuvo pakankamai nepriklausomas;

F.  kadangi 2019 m. vasario 13 d. Komisija pagal naują metodiką patvirtino naują 23 strateginių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemų trūkumų turinčių trečiųjų valstybių sąrašą, į kurį įtrauktas Afganistanas, Amerikos Samoa, Bahamos, Botsvana, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Etiopija, Gana, Guamas, Iranas, Irakas, Libija, Nigerija, Pakistanas, Panama, Puerto Rikas, Samoa, Saudo Arabija, Šri Lanka, Sirija, Trinidadas ir Tobagas, Tunisas, JAV Mergelių Salos ir Jemenas; kadangi 2019 m. kovo 7 d. Taryba per Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį tą deleguotąjį aktą atmetė;

G.  kadangi Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš daugumą valstybių narių, nes jos neperkėlė tinkamai Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos į nacionalinę teisę;

H.  kadangi 2019 m. liepos 24 d. Komisija priėmė Kovos su pinigų plovimu paketą, informavo Parlamentą ir Tarybą apie pasiektus laimėjimus ir tebesančius Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos trūkumus ir tokiu būdu sudarė sąlygas toliau tobulinti esamų teisės aktų laikymosi užtikrinimą ir įgyvendinimą ir numatyti galimas būsimas teisėkūros ir institucines reformas;

I.  kadangi per 2019 m. rugsėjo 5 d. surengtą Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto keitimąsi nuomonėmis su Komisija ir Europos bankininkystės institucija (EBI) EBI pirmininkas José Manuel Campa pareiškė, kad EBI nėra kovos su pinigų plovimu priežiūros institucija, o tik institucija, įgaliota teikti gaires, siekiant skatinti bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą ir įvertinti kovos su pinigų plovimu teisės aktų įgyvendinimą; kadangi jis taip pat pabrėžė, kad pagrindinė atsakomybė už įgyvendinimą tenka nacionalinėms institucijoms;

J.  kadangi, kaip nurodyta 2019 m. liepos 24 d. Komisijos komunikate „Siekiant geresnio ES kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu sistemos įgyvendinimo“, galima būtų apsvarstyti galimybes labiau suderinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių sąvadą, pvz., pakeičiant Kovos su pinigų plovimu direktyvą reglamentu, nes tai suteiktų galimybių nustatyti suderintą ir tiesiogiai taikomą Sąjungos kovos su pinigų plovimu reguliavimo sistemą;

K.  kadangi, kaip nurodo Komisija minėtame komunikate, vertinimai rodo, kad reikia stipresnio mechanizmo siekiant koordinuoti ir remti tarpvalstybinį finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimą ir analizę;

1.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad daug valstybių narių nepakankamai įgyvendino Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą; todėl teigiamai vertina tai, kad Komisija, remdamasi įgyvendinimo išbaigtumo patikrinimų išvadomis, pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš valstybes nares; ragina Komisiją kuo greičiau užbaigti nuodugnius įgyvendinimo teisingumo patikrinimus ir prireikus pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras; primygtinai ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, kuo greičiau tinkamai perkelti Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą į nacionalinę teisę;

2.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybės narės neperkels Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvos į nacionalinę teisę iki nustatyto 2020 m. sausio 10 d. termino, atitinkamų nuostatų dėl bendrovių ir kitų juridinių asmenų tikrųjų savininkų registrų iki 2020 m. sausio 10 d. termino ir atitinkamų nuostatų dėl patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikrųjų savininkų registrų iki 2020 m. kovo 10 d. termino; ragina valstybes nares imtis skubių veiksmų, kad būtų paspartintas perkėlimo į nacionalinę teisę procesas;

3.  palankiai vertina EBI Sąjungos teisės pažeidimų klausimų grupės rekomendaciją, aptartą per 2019 m. rugsėjo 5 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto keitimąsi nuomonėmis su EBI pirmininku José Manuel Campa, dėl „Danske Bank“ pinigų plovimo atvejo, kuris iki šiol yra didžiausio masto atvejis iš ES žinomų atvejų ir kuris susijęs su įtartinomis operacijomis, kurių vertė viršija 200 mlrd. eurų; apgailestauja dėl to, kad valstybių narių priežiūros institucijos, turinčios balsavimo teisę kaip EBI priežiūros tarybos narės, atmetė pasiūlymą dėl rekomendacijos dėl Sąjungos teisės pažeidimų; ragina Komisiją toliau stebėti šį atvejį ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, jei tai būtų pagrįsta;

4.  yra ypač susirūpinęs dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reguliavimo ir priežiūros fragmentacijos – ji trukdo vis didėjant tarpvalstybinės veiklos mastui Sąjungoje ir vykdant centralizuotą rizikos ribojimo priežiūrą bankų sąjungoje ir kituose nebankiniuose sektoriuose;

5.  pabrėžia, kad dabartinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistema nukenčia nuo ES taisyklių įgyvendinimo užtikrinimo trūkumų ir veiksmingos priežiūros stokos; atkreipia dėmesį į tai, jog ne kartą pabrėžta, kad minimalūs kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų standartai gali kelti grėsmę veiksmingai priežiūrai, sklandiems informacijos mainams ir koordinavimui; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad vykdant kovos su pinigų plovimu teisės aktų peržiūrą ateityje reikalingas poveikio vertinimas, įvertinti, ar reglamentas būtų tinkamesnis teisės aktas nei direktyva;

6.  pabrėžia, kad reikia geresnio administracinių, teisminių ir teisėsaugos institucijų, o ypač valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių, bendradarbiavimo ES, kaip pabrėžiama Komisijos ataskaitoje; pakartoja raginimą Komisijai neatidėliojant atlikti poveikio vertinimą, kad būtų įvertinta galimybė nustatyti koordinavimo ir paramos mechanizmą ir jo tikslingumas; mano, kad reikėtų toliau skatinti iniciatyvas, kurios galėtų sustiprinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu veiksmus ES ir nacionaliniu lygmeniu;

7.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2019 m. liepos 24 d. ataskaitoje dėl atvejų, kurių nebuvo išvengta, pateiktą vertinimą, kad specifinės kovos su pinigų plovimu priežiūros užduotys galėtų būti pavestos Sąjungos įstaigai;

8.  mano, kad, siekiant užtikrinti didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašo patikimumą, aspektai, kurie išeina už kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu trūkumų srities ribų, neturėtų daryti įtakos tikrinimo ir sprendimų priėmimo procesui; pabrėžia, kad lobizmas ir diplomatinis spaudimas neturėtų mažinti ES institucijų gebėjimo efektyviai ir nepriklausomai kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu tokiu būdu, kuris siejasi su ES; ragina Komisiją papildomai įvertinti galimybę sudaryti vadinamąjį pilkąjį galimų didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą pagal analogiją su Sąjungos metodu, taikomu sudarant mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad 12 mėnesių trunkantis galutinio vertinimo, pagal kurį nustatomos strateginių trūkumų turinčios trečiosios valstybės, procesas gali lemti nereikalingą veiksmingų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu veiksmų atidėliojimą;

9.  ragina Komisiją užtikrinti skaidrų procesą taikant aiškius ir konkrečius kriterijus valstybėms, kurios įsipareigoja vykdyti reformas, kad nebūtų įtrauktos į sąrašą; toliau ragina Komisiją paskelbti į sąrašą įtrauktų šalių pradinį ir galutinį vertinimą, taip pat taikytus kriterijus, kad būtų užtikrinta viešoji kontrolė ir panaikintos galimybės tais kriterijais piktnaudžiauti;

10.  ragina skirti daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių atitinkamam kompetentingo generalinio direktorato skyriui ir palankiai vertina tai, kad padidinti EBI skiriami ištekliai;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (Trečioji kovos su pinigų plovimu direktyva), OL L 309, 2005 11 25, p. 15. (2) OL L 141, 2015 6 5, p. 73. (3) OL L 156, 2018 6 19, p. 43. (4) OL L 186, 2019 7 11, p. 122. (5) OL L 284, 2018 11 12, p. 22. (6) OL L 284, 2018 11 12, p. 6. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0216. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0240. (9) Europolo finansinės žvalgybos grupės ataskaita „From suspicion to action“ (2017 m.). (10) C(2019)1326, C(2016)7495 ir C(2017)1951.