Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2019 m. spalio 10 d. - BriuselisGalutinė teksto versija
Eurojusto ir Serbijos bendradarbiavimo susitarimas *
 Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projektas. Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumažinimas pagal atnaujintus išlaidų poreikius ir atnaujintas pajamas (nuosavi ištekliai)
 2019 m. mobilizuotų lankstumo priemonės lėšų, kurios turi būti naudojamos migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemoms spręsti, sumų patikslinimas
 Veikliosios medžiagos, įskaitant flumioksaziną
 Veikliosios medžiagos, įskaitant chlorotoluroną
 Genetiškai modifikuoti kukurūzai MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2)
 Genetiškai modifikuotos sojos A2704-12 (ACS-GMØØ5-3)
 Genetiškai modifikuoti kukurūzai MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuoti kukurūzai, sudaryti iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9
 Užsienio šalių kišimasis į rinkimus ir dezinformacija vykdant nacionalinius ir Europos demokratinius procesus
 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius
 Euro zonos užimtumo ir socialinė politika

Eurojusto ir Serbijos bendradarbiavimo susitarimas *
PDF 115kWORD 42k
2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama tam, kad Eurojustas sudarytų Eurojusto ir Serbijos bendradarbiavimo susitarimą, projekto (10334/2019 – C9-0041/2019 – 2019/0807(CNS))
P9_TA(2019)0023A9-0009/2019

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (10334/2019),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C9-0041/2019),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais(1), ypač į jo 26a straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0009/2019),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1)OL L 63, 2002 3 6, p. 1.


Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projektas. Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumažinimas pagal atnaujintus išlaidų poreikius ir atnaujintas pajamas (nuosavi ištekliai)
PDF 167kWORD 84k
Rezoliucija
Priedas
2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projekto. Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumažinimas pagal atnaujintus išlaidų poreikius ir atnaujintas pajamas (nuosavus išteklius) (11733/2019 – C9-0114/2019 – 2019/2037(BUD))
P9_TA(2019)0024A9-0012/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(1), ypač į jo 44 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2018 m. gruodžio 12 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projektą, kurį Komisija priėmė 2019 m. liepos 2 d. (COM(2019)0610),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 3 d. priimtą ir tą pačią dieną Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projekto (11733/2019 – C9-0114/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0012/2019),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projekto tikslas – patikslinti biudžetą tiek išlaidų, tiek pajamų požiūriu siekiant atsižvelgti į naujausius pokyčius;

B.  kadangi kalbant apie išlaidas Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projekte 1a išlaidų kategorijos „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“, 1b išlaidų kategorijos „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda– ir 2 išlaidų kategorijos „Tvarus augimas. Gamtos ištekliai“ biudžeto eilučių įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai sumažinami atitinkamai 112 mln. EUR ir 67,5 mln. EUR; kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projektu taip pat siekiama 5 išlaidų kategorijoje 11,9 mln. EUR padidinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, pakoreguoti kai kurių institucijų 2019 m. biudžetą dėl to, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos buvo atidėtas iki 2019 m. spalio 31 d.;

C.  kadangi pajamų srityje Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projektas susijęs su tradicinių nuosavų išteklių (t. y. muitų ir cukraus mokesčių), pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) bazių prognozių pakeitimu ir su tuo, kad į biudžetą reikia įtraukti atitinkamas Jungtinei Karalystei taikomas korekcijas ir jų finansavimą, dėl kurių pasikeičia valstybių narių nuosavų išteklių įnašų į Sąjungos biudžetą pasiskirstymas;

1.  atsižvelgia į Komisijos pasiūlymą; pakartoja savo poziciją, kad Sąjungos biudžetas yra per mažas tam, jog būtų galima reaguoti į neatidėliotinus poreikius ir sunkumus, su kuriais susiduria ji ir jos piliečiai;

2.  atkreipia dėmesį į nuosavų išteklių perskirstymą, kuris tapo reikalingas peržiūrėjus tradicinių nuosavų išteklių ir PVM prognozes ir atnaujinus JK taikomą korekciją;

3.  atsižvelgia į Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projekto;

4.  mano, kad taisomojo biudžeto projektas turėtų būti rengiamas vieninteliu tikslu; atkreipia dėmesį į tai, kad Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projektas parengtas dviem tikslais, t. y. leisti panaudoti 1a išlaidų kategorijos „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“, 1b išlaidų kategorijos „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“, 3 išlaidų kategorijos „Saugumas ir pilietybė“, 4 išlaidų kategorijos „Europos vaidmuo pasaulyje“ ir Europos Sąjungos solidarumo fondo biudžeto eilučių įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus ir padidinti kai kurių institucijų 2019 m. biudžetą atsižvelgiant į tai, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos buvo atidėtas iki 2019 m. spalio 31 d.; pažymi, kad labiausiai neatidėliotinas Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projekto tikslas – pritaikyti kai kurių institucijų 2019 m. biudžetą atsižvelgiant į tai, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos buvo atidėtas iki 2019 m. spalio 31 d.; todėl pritaria tiems patikslinimams, tačiau atmeta siūlymą leisti panaudoti įsipareigojimų asignavimus;

5.  nusprendžia iš dalies pakeisti Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projekto, kaip nurodyta toliau;

6.  prašo Komisijos pateikti naują pasiūlymą, kuriuo būtų siekiama perskirstyti galimas sutaupytas lėšas, nurodytas jos pasiūlyme dėl Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projekto ir naujai nustatytuose asignavimuose, kurie nebūtų panaudoti, siekiant finansuoti pagrindines Sąjungos programas, kurioms trūksta lėšų;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją su Parlamento pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms ir nacionaliniams parlamentams.

PRIEDAS. 1–16 BIUDŽETO PAKEITIMAI

Pakeitimas 1

 

III SKIRSNIS – KOMISIJA

04 02 63 01 straipsnis — Europos socialinis fondas — Techninė pagalba veiklai

Sumos iš dalies keičiamos taip:

 

DFP

2019 m. biudžeto projektas

Tarybos pozicija

= TBP Nr. 4/2019

Skirtumas

Nauja suma

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

04 02 63 01

1.2.31

23 333 097

19 454 600

15 033 097

19 454 600

8 300 000

 

23 333 097

19 454 600

Rezervas

 

 

 

 

 

 

 

 

Suma

 

23 333 097

19 454 600

15 033 097

19 454 600

8 300 000

 

23 333 097

19 454 600

Pagrindimas:

Vėl įrašyti ankstesnes 2019 m. biudžeto sumas, atsižvelgiant į einamuosius finansinius metus, kad kuo arčiau metų pabaigos parengiant išsamų taisomojo biudžeto projektą būtų atlikti galimi patikslinimai ir kad būtų galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali atsirasti per ateinančias savaites.

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 2

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

12 02 04 straipsnis — Europos bankininkystės institucija (EBI)

Sumos iš dalies keičiamos taip:

 

DFP

2019 m. biudžeto projektas

Tarybos pozicija

= TBP Nr. 4/2019

Skirtumas

Nauja suma

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

12 02 04

1.1.DAG

19 158 256

19 158 256

16 668 256

16 668 256

2 490 000

2 490 000

19 158 256

19 158 256

Rezervas

 

 

 

 

 

 

 

 

Suma

 

19 158 256

19 158 256

16 668 256

16 668 256

2 490 000

2 490 000

19 158 256

19 158 256

Pagrindimas:

Vėl įrašyti ankstesnes 2019 m. biudžeto sumas, atsižvelgiant į einamuosius finansinius metus, kad kuo arčiau metų pabaigos parengiant išsamų taisomojo biudžeto projektą būtų atlikti galimi patikslinimai ir kad būtų galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali atsirasti per ateinančias savaites.

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 3

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

12 02 05 straipsnis — Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA)

Sumos iš dalies keičiamos taip:

 

DFP

2019 m. biudžeto projektas

Tarybos pozicija

= TBP Nr. 4/2019

Skirtumas

Nauja suma

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

12 02 05

1.1.DAG

12 374 234

12 374 234

10 014 234

10 014 234

2 360 000

2 360 000

12 374 234

12 374 234

Rezervas

 

 

 

 

 

 

 

 

Suma

 

12 374 234

12 374 234

10 014 234

10 014 234

2 360 000

2 360 000

12 374 234

12 374 234

Pagrindimas:

Vėl įrašyti ankstesnes 2019 m. biudžeto sumas, atsižvelgiant į einamuosius finansinius metus, kad kuo arčiau metų pabaigos parengiant išsamų taisomojo biudžeto projektą būtų atlikti galimi patikslinimai ir kad būtų galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali atsirasti per ateinančias savaites.

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 4

 

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

12 02 06 straipsnis — Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)

Sumos iš dalies keičiamos taip:

 

DFP

2019 m. biudžeto projektas

Tarybos pozicija

= TBP Nr. 4/2019

Skirtumas

Nauja suma

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

12 02 06

1.1.DAG

27 235 160

27 235 160

13 565 160

13 565 160

13 670 000

13 670 000

27 235 160

27 235 160

Rezervas

 

 

 

 

 

 

 

 

Suma

 

27 235 160

27 235 160

13 565 160

13 565 160

13 670 000

13 670 000

27 235 160

27 235 160

Pagrindimas:

Vėl įrašyti ankstesnes 2019 m. biudžeto sumas, atsižvelgiant į einamuosius finansinius metus, kad kuo arčiau metų pabaigos parengiant išsamų taisomojo biudžeto projektą būtų atlikti galimi patikslinimai ir kad būtų galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali atsirasti per ateinančias savaites.

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 5

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

13 06 01 straipsnis — Pagalba valstybėms narėms didelės gaivalinės nelaimės atveju, kai itin nukenčia gyvenimo sąlygos, gamtinė aplinka ar ekonomika

Sumos iš dalies keičiamos taip:

 

DFP

2019 m. biudžeto projektas

Tarybos pozicija

= TBP Nr. 4/2019

Skirtumas

Nauja suma

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

13 06 01

9.0.3

343 551 794

343 551 794

313 803 159

343 551 794

29 748 635

 

343 551 794

343 551 794

Rezervas

 

 

 

 

 

 

 

 

Suma

 

343 551 794

343 551 794

313 803 159

343 551 794

29 748 635

 

343 551 794

343 551 794

Pagrindimas:

Vėl įrašyti ankstesnes 2019 m. biudžeto sumas, atsižvelgiant į einamuosius finansinius metus, kad kuo arčiau metų pabaigos parengiant išsamų taisomojo biudžeto projektą būtų atlikti galimi patikslinimai ir kad būtų galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali atsirasti per ateinančias savaites.

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 6

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

18 01 04 05 straipsnis — Skubios paramos teikimo Sąjungoje rėmimo išlaidos

Sumos iš dalies keičiamos taip:

 

DFP

2019 m. biudžeto projektas

Tarybos pozicija

= TBP Nr. 4/2019

Skirtumas

Nauja suma

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

18 01 04 05

3.0.12

250 000

250 000

130 000

130 000

120 000

120 000

250 000

250 000

Rezervas

 

 

 

 

 

 

 

 

Suma

 

250 000

250 000

130 000

130 000

120 000

120 000

250 000

250 000

Pagrindimas:

Vėl įrašyti ankstesnes 2019 m. biudžeto sumas, atsižvelgiant į einamuosius finansinius metus, kad kuo arčiau metų pabaigos parengiant išsamų taisomojo biudžeto projektą būtų atlikti galimi patikslinimai ir kad būtų galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali atsirasti per ateinančias savaites.

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 7

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

18 02 03 straipsnis — Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex)

Sumos iš dalies keičiamos taip:

 

DFP

2019 m. biudžeto projektas

Tarybos pozicija

= TBP Nr. 4/2019

Skirtumas

Nauja suma

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

18 02 03

3.0.DAG

293 185 279

293 185 279

293 185 279

293 185 279

 

 

293 185 279

293 185 279

Rezervas

19 321 000

19 321 000

7 200 000

7 200 000

12 121 000

12 121 000

19 321 000

19 321 000

Suma

 

312 506 279

312 506 279

300 385 279

300 385 279

12 121 000

12 121 000

312 506 279

312 506 279

Pagrindimas:

Vėl įrašyti ankstesnes 2019 m. biudžeto sumas, atsižvelgiant į einamuosius finansinius metus, kad kuo arčiau metų pabaigos parengiant išsamų taisomojo biudžeto projektą būtų atlikti galimi patikslinimai ir kad būtų galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali atsirasti per ateinančias savaites.

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 8

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

18 03 01 01 straipsnis — Bendros Europos prieglobsčio sistemos stiprinimas ir plėtojimas ir valstybių narių solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo stiprinimas

Sumos iš dalies keičiamos taip:

 

DFP

2019 m. biudžeto projektas

Tarybos pozicija

= TBP Nr. 4/2019

Skirtumas

Nauja suma

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

18 03 01 01

3.0.1

377 106 629

527 969 782

377 106 629

527 969 782

 

 

377 106 629

527 969 782

Rezervas

460 000 000

94 500 000

452 800 000

87 300 000

7 200 000

7 200 000

460 000 000

94 500 000

Suma

 

837 106 629

622 469 782

829 906 629

615 269 782

7 200 000

7 200 000

837 106 629

622 469 782

Pagrindimas:

Vėl įrašyti ankstesnes 2019 m. biudžeto sumas, atsižvelgiant į einamuosius finansinius metus, kad kuo arčiau metų pabaigos parengiant išsamų taisomojo biudžeto projektą būtų atlikti galimi patikslinimai ir kad būtų galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali atsirasti per ateinančias savaites.

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 9

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

23 03 01 01 straipsnis — Nelaimių prevencija ir pasirengimas joms Sąjungoje

Sumos iš dalies keičiamos taip:

 

DFP

2019 m. biudžeto projektas

Tarybos pozicija

= TBP Nr. 4/2019

Skirtumas

Nauja suma

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

23 03 01 01

3.0.6

28 256 000

23 200 000

28 256 000

23 200 000

 

 

28 256 000

23 200 000

Rezervas

105 900 000

46 560 000

70 900 000

20 170 000

35 000 000

26 390 000

105 900 000

46 560 000

Suma

 

134 156 000

69 760 000

99 156 000

43 370 000

35 000 000

26 390 000

134 156 000

69 760 000

Pagrindimas:

Vėl įrašyti ankstesnes 2019 m. biudžeto sumas, atsižvelgiant į einamuosius finansinius metus, kad kuo arčiau metų pabaigos parengiant išsamų taisomojo biudžeto projektą būtų atlikti galimi patikslinimai ir kad būtų galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali atsirasti per ateinančias savaites.

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 10

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

23 03 02 01 straipsnis — Greitas ir veiksmingas reagavimas ištikus didelio masto nelaimei Sąjungoje

Sumos iš dalies keičiamos taip:

 

DFP

2019 m. biudžeto projektas

Tarybos pozicija

= TBP Nr. 4/2019

Skirtumas

Nauja suma

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

23 03 02 01

3.0.6

4 100 000

3 700 000

4 100 000

3 700 000

 

 

4 100 000

3 700 000

Rezervas

9 300 000

6 200 000

9 300 000

6 029 486

 

170 514

9 300 000

6 200 000

Suma

 

13 400 000

9 900 000

13 400 000

9 729 486

 

170 514

13 400 000

9 900 000

Pagrindimas:

Vėl įrašyti ankstesnes 2019 m. biudžeto sumas, atsižvelgiant į einamuosius finansinius metus, kad kuo arčiau metų pabaigos parengiant išsamų taisomojo biudžeto projektą būtų atlikti galimi patikslinimai ir kad būtų galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali atsirasti per ateinančias savaites.

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 11

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

23 03 02 02 straipsnis — Greitas ir veiksmingas reagavimas ištikus didelio masto nelaimei trečiosiose šalyse

Sumos iš dalies keičiamos taip:

 

DFP

2019 m. biudžeto projektas

Tarybos pozicija

= TBP Nr. 4/2019

Skirtumas

Nauja suma

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

23 03 02 02

3.0.6

15 700 000

12 846 000

15 700 000

12 846 000

 

 

15 700 000

12 846 000

Rezervas

2 000 000

2 000 000

2 000 000

p.m.

 

2 000 000

2 000 000

2 000 000

Suma

 

17 700 000

14 846 000

17 700 000

12 846 000

 

2 000 000

17 700 000

14 846 000

Pagrindimas:

Vėl įrašyti ankstesnes 2019 m. biudžeto sumas, atsižvelgiant į einamuosius finansinius metus, kad kuo arčiau metų pabaigos atliekant bendrąjį perkėlimą būtų padaryti galimi patikslinimai ir kad būtų galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali atsirasti per ateinančias savaites.

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 12

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

33 03 05 straipsnis — Europos prokuratūra

Sumos iš dalies keičiamos taip:

 

DFP

2019 m. biudžeto projektas

Tarybos pozicija

= TBP Nr. 4/2019

Skirtumas

Nauja suma

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

33 03 05

3.0.DAG

4 911 000

4 911 000

3 911 000

3 911 000

1 000 000

1 000 000

4 911 000

4 911 000

Rezervas

 

 

 

 

 

 

 

 

Suma

 

4 911 000

4 911 000

3 911 000

3 911 000

1 000 000

1 000 000

4 911 000

4 911 000

Pagrindimas:

Vėl įrašyti ankstesnes 2019 m. biudžeto sumas, atsižvelgiant į einamuosius finansinius metus, kad kuo arčiau metų pabaigos parengiant išsamų taisomojo biudžeto projektą būtų atlikti galimi patikslinimai ir kad būtų galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali atsirasti per ateinančias savaites.

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 13

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

40 02 41 straipsnis — Diferencijuotieji asignavimai

Sumos iš dalies keičiamos taip:

 

DFP

2019 m. biudžeto projektas

Tarybos pozicija

= TBP Nr. 4/2019

Skirtumas

Nauja suma

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

Įsipareigojimai

Mokėjimai

40 02 41

-

757 529 650

326 288 650

703 208 650

278 407 136

54 321 000

47 881 514

757 529 650

326 288 650

Rezervas

 

 

 

 

 

 

 

 

Suma

 

757 529 650

326 288 650

703 208 650

278 407 136

54 321 000

47 881 514

757 529 650

326 288 650

Pagrindimas:

Vėl įrašyti ankstesnes 2019 m. biudžeto sumas, atsižvelgiant į einamuosius finansinius metus, kad kuo arčiau metų pabaigos parengiant išsamų taisomojo biudžeto projektą būtų atlikti galimi patikslinimai ir kad būtų galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali atsirasti per ateinančias savaites.

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 14

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

03 01 11 straipsnis — Europos bankininkystės institucija (EBI)

Iš dalies pakeisti etatų planą taip:

Pareigų grupė ir lygis

Europos bankininkystės institucija (EBI)

2019 m. biudžetas

Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projektas

Patikslintas 2019 m. biudžetas

Nuolatinės pareigybės

Laikinosios pareigybės

Nuolatinės pareigybės

Laikinosios pareigybės

Nuolatinės pareigybės

Laikinosios pareigybės

AD 16

 

1

 

1

 

1

AD 15

 

1

 

1

 

1

AD 14

 

6

 

6

 

6

AD 13

 

2

 

2

 

2

AD 12

 

8

 

8

 

8

AD 11

 

12

 

12

 

12

AD 10

 

12

 

12

 

12

AD 9

 

22

 

22

 

22

AD 8

 

26

 

26

 

26

AD 7

 

19

 

17

 

19

AD 6

 

22

 

20

 

22

AD 5

 

13

 

7

 

13

AD tarpinė suma

 

144

 

134

 

144

AST 11

 

 

 

 

 

 

AST 10

 

 

 

 

 

 

AST 9

 

 

 

 

 

 

AST 8

 

 

 

 

 

 

AST 7

 

 

 

 

 

 

AST 6

 

3

 

3

 

3

AST 5

 

4

 

4

 

4

AST 4

 

2

 

2

 

2

AST 3

 

1

 

1

 

1

AST 2

 

1

 

1

 

1

AST 1

 

 

 

 

 

 

AST tarpinė suma

 

11

 

11

 

11

AST/SC 6

 

 

 

 

 

 

AST/SC 5

 

 

 

 

 

 

AST/SC 4

 

 

 

 

 

 

AST/SC 3

 

 

 

 

 

 

AST/SC 2

 

 

 

 

 

 

AST/SC 1

 

 

 

 

 

 

AST / SC tarpinė suma

 

 

 

 

 

 

Suma

 

155

 

145

 

155

Pagrindimas:

Vėl įrašyti 2019 m. biudžeto sumas

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 15

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

03 01 12 straipsnis — Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA)

Iš dalies pakeisti etatų planą taip:

Pareigų grupė ir lygis

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA)

2019 m. biudžetas

Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projektas

Patikslintas 2019 m. biudžetas

Nuolatinės pareigybės

Laikinosios pareigybės

Nuolatinės pareigybės

Laikinosios pareigybės

Nuolatinės pareigybės

Laikinosios pareigybės

AD 16

 

1

 

1

 

1

AD 15

 

1

 

1

 

1

AD 14

 

2

 

2

 

2

AD 13

 

5

 

5

 

5

AD 12

 

11

 

11

 

11

AD 11

 

17

 

14

 

17

AD 10

 

17

 

14

 

17

AD 9

 

17

 

19

 

17

AD 8

 

19

 

12

 

19

AD 7

 

12

 

14

 

12

AD 6

 

7

 

7

 

7

AD 5

 

 

 

 

 

 

AD tarpinė suma

 

109

 

100

 

109

AST 11

 

 

 

 

 

 

AST 10

 

1

 

1

 

1

AST 9

 

1

 

1

 

1

AST 8

 

3

 

3

 

3

AST 7

 

3

 

3

 

3

AST 6

 

3

 

3

 

3

AST 5

 

3

 

3

 

3

AST 4

 

1

 

1

 

1

AST 3

 

 

 

 

 

 

AST 2

 

 

 

 

 

 

AST 1

 

 

 

 

 

 

AST tarpinė suma

 

15

 

15

 

15

AST/SC 6

 

 

 

 

 

 

AST/SC 5

 

 

 

 

 

 

AST/SC 4

 

 

 

 

 

 

AST/SC 3

 

 

 

 

 

 

AST/SC 2

 

 

 

 

 

 

AST/SC 1

 

 

 

 

 

 

AST / SC tarpinė suma

 

 

 

 

 

 

Suma

 

124

 

115

 

124

Pagrindimas:

Vėl įrašyti 2019 m. biudžeto sumas

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

Pakeitimas 16

 

-------------------------------

III SKIRSNIS – KOMISIJA

03 01 13 straipsnis — Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)

Iš dalies pakeisti etatų planą taip:

Pareigų grupė ir lygis

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)

2019 m. biudžetas

Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projektas

Patikslintas 2019 m. biudžetas

Nuolatinės pareigybės

Laikinosios pareigybės

Nuolatinės pareigybės

Laikinosios pareigybės

Nuolatinės pareigybės

Laikinosios pareigybės

AD 16

 

1

 

2

 

1

AD 15

 

2

 

3

 

2

AD 14

 

6

 

 

 

6

AD 13

 

2

 

1

 

2

AD 12

 

7

 

7

 

7

AD 11

 

14

 

14

 

14

AD 10

 

17

 

17

 

17

AD 9

 

39

 

39

 

39

AD 8

 

30

 

30

 

30

AD 7

 

58

 

45

 

58

AD 6

 

10

 

10

 

10

AD 5

 

11

 

2

 

11

AD tarpinė suma

 

197

 

170

 

197

AST 11

 

 

 

 

 

 

AST 10

 

 

 

 

 

 

AST 9

 

 

 

 

 

 

AST 8

 

2

 

2

 

2

AST 7

 

3

 

3

 

3

AST 6

 

3

 

3

 

3

AST 5

 

3

 

3

 

3

AST 4

 

1

 

1

 

1

AST 3

 

1

 

1

 

1

AST 2

 

 

 

 

 

 

AST 1

 

 

 

 

 

 

AST tarpinė suma

 

13

 

13

 

13

AST/SC 6

 

 

 

 

 

 

AST/SC 5

 

 

 

 

 

 

AST/SC 4

 

 

 

 

 

 

AST/SC 3

 

 

 

 

 

 

AST/SC 2

 

 

 

 

 

 

AST/SC 1

 

 

 

 

 

 

AST / SC tarpinė suma

 

 

 

 

 

 

Suma

 

210

 

183

 

210

Pagrindimas:

Vėl įrašyti 2019 m. biudžeto sumas

=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-=-==-=-=-=

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(2) OL L 67, 2019 3 7.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.


2019 m. mobilizuotų lankstumo priemonės lėšų, kurios turi būti naudojamos migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemoms spręsti, sumų patikslinimas
PDF 121kWORD 41k
2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl 2019 m. mobilizuotų lankstumo priemonės lėšų, kurios turi būti naudojamos migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemoms spręsti, sumų patikslinimo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2019/276 (COM(2019)0600 – C9-0029/2019 – 2019/2039(BUD))
P9_TA(2019)0025A9-0013/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2019)0600 – C9-0029/2019),

–  2018 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2019/276 dėl lankstumo priemonės lėšų mobilizavimo siekiant skirti daugiau lėšų svarbiausioms ES konkurencingumo srities programoms ir finansuoti skubias biudžeto priemones nuolatinėms migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemoms spręsti(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2018 m. gruodžio 12 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projektą, kurį Komisija patvirtino 2019 m. liepos 2 d. (COM(2019)0610),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0013/2019),

A.  kadangi Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą 2019 m. iš lankstumo priemonės mobilizuoti 1 164 mln. EUR sumą: 179 mln. EUR – 1a išlaidų kategorijai Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti, siekiant skirti daugiau lėšų svarbiausioms konkurencingumo srities programoms, konkrečiau, programoms „Horizontas 2020“ ir „Erasmus+“, ir 985,6 mln. EUR – 3 išlaidų kategorijai, kaip siūlė Komisija;

B.  kadangi Komisija pasiūlė Taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projektą, kuriame numatoma sumažinti 1a ir 3 išlaidų kategorijoms skirtus įsipareigojimų asignavimus, todėl sumažėja poreikis naudoti lankstumo priemonę 2019 m.;

C.  kadangi dėl to Komisija pasiūlė sumažinti iš lankstumo priemonės mobilizuotas sumas – 1 090 mln. EUR, iš kurių 160 mln. EUR skiriama 1a išlaidų kategorijai, o 930 mln. EUR – 3 išlaidų kategorijai;

D.  kadangi šiuo siūlomu sprendimu dėl mobilizavimo iš dalies keičiamas 2018 m. gruodžio 12 d. Sprendimas (ES) 2019/276(6);

E.  kadangi dėl Parlamento pozicijos dėl taisomojo biudžeto Nr. 4/2019 projekto pasiūlyti patikslinimai netenka galios;

1.  atmeta Komisijos pasiūlymą;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 54, 2019 2 22, p. 3.
(2) OL L 67, 2019 3 7.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(6) 2018 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2019/276 dėl lankstumo priemonės lėšų mobilizavimo siekiant skirti daugiau lėšų svarbiausioms ES konkurencingumo srities programoms ir finansuoti skubias biudžeto priemones nuolatinėms migracijos, pabėgėlių antplūdžio ir saugumo grėsmių problemoms spręsti (OL L 54, 2019 2 22, p. 3).


Veikliosios medžiagos, įskaitant flumioksaziną
PDF 155kWORD 46k
2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019 m. gegužės 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/707, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų alfa cipermetrino, beflubutamido, benalaksilo, bentiavalikarbo, bifenazato, boskalido, bromoksinilo, kaptano, ciazofamido, desmedifamo, dimetoato, dimetomorfo, diurono, etefono, etoksazolio, famoksadono, fenamifoso, flumioksazino, fluoksastrobino, folpeto, foramsulfurono, formetanato, metalaksilo-M, metiokarbo, metribuzino, milbemektino, Paecilomyces lilacinus (padermė 251), fenmedifamo, fosmeto, metilpirimifoso, propamokarbo, protiokonazolo, s-metolachloro ir tebukonazolio patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (2019/2825(RSP))
P9_TA(2019)0026B9-0103/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/707, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų alfa cipermetrino, beflubutamido, benalaksilo, bentiavalikarbo, bifenazato, boskalido, bromoksinilo, kaptano, ciazofamido, desmedifamo, dimetoato, dimetomorfo, diurono, etefono, etoksazolio, famoksadono, fenamifoso, flumioksazino, fluoksastrobino, folpeto, foramsulfurono, formetanato, metalaksilo-M, metiokarbo, metribuzino, milbemektino, Paecilomyces lilacinus (padermė 251), fenmedifamo, fosmeto, metilpirimifoso, propamokarbo, protiokonazolo, s-metolachloro ir tebukonazolio patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(2), visų pirma į jo 21 straipsnį ir 17 straipsnio pirmą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/408 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 80 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo ir dėl keistinų medžiagų sąrašo sudarymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi 2003 m. sausio 1 d. pagal Komisijos direktyvą 2002/81/EB(6) flumioksazinas buvo įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB(7) I priedą ir, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, yra laikomas patvirtintu;

B.  kadangi flumioksazino patvirtinimo pratęsimo procedūra pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 844/2012(8) tęsiasi jau nuo 2010 m.(9) ir atitinkama paraiška pateikta pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 1141/2010(10) 4 straipsnį;

C.  kadangi veikliosios medžiagos flumioksazino patvirtinimo laikotarpis jau buvo pratęstas penkeriems metams Komisijos direktyva 2010/77/ES(11), po to nuo 2015 m. kasmet buvo pratęsiamas vieniems metams Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) 2015/1885(12), (ES) 2016/549(13), (ES) 2017/841(14), (ES) 2018/917(15), o dabar dar kartą pratęstas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/707, pagal kurį patvirtinimo laikotarpis pratęsiamas iki 2020 m. birželio 30 d.;

D.  kadangi Komisija pratęsimo priežasčių nepaaiškino, tik pareiškė, kad: „atsižvelgiant į tai, kad medžiagas įvertinti pavėluota dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių priežasčių, šių veikliųjų medžiagų patvirtinimas veikiausiai baigs galioti prieš priimant sprendimą dėl jo pratęsimo“;

E.  kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 siekiama užtikrinti aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugą ir sykiu apsaugoti Sąjungos žemės ūkio konkurencingumą; kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamų gyventojų grupių, įskaitant nėščias moteris, kūdikius ir vaikus, apsaugai;

F.  kadangi turėtų būti taikomas atsargumo principas ir kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 pažymima, jog medžiagos augalų apsaugos produktams turėtų būti naudojamos tik įrodžius jų neabejotiną naudą augalų auginimui, o tikimybės, kad jos darytų kenksmingą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba neleistiną poveikį aplinkai, nėra;

G.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 pažymima, kad saugumo sumetimais veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpis turėtų būti ribotas; kadangi patvirtinimo laikotarpis turėtų proporcingai atitikti galimą riziką, susijusią su šių medžiagų naudojimu, tačiau akivaizdu, kad proporcingumo nepaisoma;

H.  kadangi per 16 metų nuo tada, kai flumioksazinas patvirtintas kaip veiklioji medžiaga, nustatyta, kad jis pasižymi 1B kategorijos toksiniu poveikiu reprodukcijai (jis taip pat priskirtas šiai veikliųjų medžiagų kategorijai) ir galbūt ardo endokrininę sistemą, vis dėlto per šį laiką jo patvirtinimas nebuvo nei peržiūrėtas, nei atšauktas;

I.  kadangi, nustačius žalingo poveikio sveikatai galimybę, tačiau esant mokslinių abejonių dėl tokio poveikio, Komisija ir valstybės narės turi galimybę ir pareigą veikti vadovaudamosi atsargumo principu bei patvirtinti laikinas rizikos valdymo priemones, kurios yra būtinos aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugai užtikrinti;

J.  kadangi, kalbant konkrečiau, Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 21 straipsniu Komisijai užtikrinama galimybė bet kuriuo metu peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą, ypač jei atsižvelgusi į naujas mokslines ir technines žinias ji laikosi nuomonės, kad esama požymių, jog medžiaga nebeatitinka 4 straipsnyje nurodytų patvirtinimo kriterijų, o ši peržiūra gali lemti medžiagos patvirtinimo atšaukimą arba dalinį pakeitimą;

1B kategorijos reprodukcijai toksiška ir endokrininę sistemą ardanti medžiaga

K.  kadangi, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008(16), flumioksazinas suderintai klasifikuojamas kaip 1B kategorijos reprodukcijai toksiška, labai toksiška vandens augmenijai ir gyvūnijai medžiaga, daranti ilgalaikį labai toksišką poveikį vandens augmenijai ir gyvūnijai;

L.  kadangi Europos maisto saugos tarnyba jau 2014 m. ir vėliau 2017 ir 2018 m. padarė išvadą, kad susirūpinimą kelia tai, jog flumioksazinas klasifikuojamas kaip 1B kategorijos reprodukcijai toksiška medžiaga ir dar nėra galutinai nustatyta, ar jis neardo endokrininės sistemos, ir tai išlieka labai svarbus susirūpinimą keliantis klausimas;

M.  kadangi 2015 m. flumioksazinas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/408 įtrauktas į „keistinų medžiagų“ sąrašą, nes jis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 yra ar turi būti klasifikuojamas kaip 1A ar 1B kategorijos reprodukcijai toksiška medžiaga;

N.  kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.4 punktą veikliosios medžiagos negali būti leidžiamos, jeigu jos patenka į 1B kategorijos reprodukcijai toksiškų medžiagų kategoriją, išskyrus atvejus, kai, remiantis kartu su paraiška pateikiamais dokumentais pagrįstais įrodymais, veiklioji medžiaga yra būtina siekiant kontroliuoti didelį pavojų augalų sveikatai, kurio negalima išvengti kitomis priemonėmis, įskaitant ir nechemines priemones, su sąlyga, kad naudojant veikliąją medžiagą taikomos rizikos mažinimo priemonės, kuriomis užtikrinamas kuo mažesnis poveikis žmonėms ir aplinkai;

O.  kadangi, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 punktu, veikliosios medžiagos negali būti tvirtinamos, jeigu laikoma, kad jos turi endokrininę sistemą ardančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio poveikis žmonėms siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus, t. y. produktas yra naudojamas uždarose sistemose arba kitomis sąlygomis, kai nėra kontakto su žmonėmis galimybės ir kai atitinkamos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio likučiai maiste ir pašaruose neviršija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos numatytosios vertės(17);

P.  kadangi flumioksazinas pasižymi didele biokoncentracijos rizika, jis yra labai toksiškas dumbliams ir vandens augalams ir yra vidutiniškai toksiškas sliekams, bitėms, žuvims ir vandens bestuburiams gyvūnams;

Q.  kadangi nepriimtina, kad, rizikuojant visuomenės sveikata ir gera aplinkos būkle, Sąjungoje ir toliau leidžiama naudoti medžiagą, kuri, kaip žinoma, atitinka veikliųjų medžiagų, kurios yra mutageninės, kancerogeninės ir (arba) toksiškos reprodukcijai ar turi endokrininę sistemą ardančių savybių, atmetimo kriterijus, taikomus siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinkos būklę;

R.  kadangi pareiškėjai gali piktnaudžiauti Komisijos darbo metodų mašinalumu siekdami, kad veikliųjų medžiagų patvirtinimo laikotarpiai būtų pratęsiami iškart, nelaukiant, kol bus užbaigtas rizikos vertinimas, ir tyčia uždelsti pakartotinio vertinimo procesą pateikdami neišsamius duomenis arba prašydami pritaikyti daugiau nukrypti leidžiančių nuostatų ir ypatingų sąlygų, o tai kelia neleistiną pavojų aplinkos būklei ir žmonių sveikatai, nes per tą laiką pavojingoji medžiaga toliau daro poveikį;

S.  kadangi 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo Parlamentas ragino Komisiją ir valstybes nares „užtikrinti, kad procedūrinis patvirtinimo laikotarpio pratęsimas procedūros metu pagal reglamento 17 straipsnį nebūtų taikomas veikliosioms medžiagoms, kurios yra mutageninės, kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai ir todėl priklauso 1A arba 1B kategorijoms, arba veikliosioms medžiagoms, kurios turi endokrininę sistemą ardančių medžiagų savybių ir yra kenksmingos žmonėms ar gyvūnams, kaip šiuo metu yra medžiagų, tokių kaip flumioksazinas, tiaklopridas, chlortoluronas ir dimoksistrobinas, atveju“;

T.  kadangi Nyderlandų parlamentas pareiškė susirūpinimą dėl tokių patvirtinimo pratęsimų ir reikalauja liautis pratęsinėjus medžiagų, kurios, kaip žinoma, kelia didelę grėsmę biologinei įvairovei (pirmiausia bitėms ir kamanėms) arba yra kancerogeninės, mutageninės, ardančios endokrininę sistemą ir (arba) toksiškos reprodukcijai, patvirtinimo laikotarpį(18);

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/707 viršija Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/707 nesilaikoma atsargumo principo;

3.  mano, kad sprendimas pratęsti flumioksazino patvirtinimo laikotarpį neatitinka saugumo kriterijų, išdėstytų Reglamente (EB) Nr. 1107/2009, jis nėra pagrįstas nei įrodymais, kad ši medžiaga gali būti saugiai naudojama, nei įrodymais, kad veiklioji medžiaga flumioksazinas itin būtina maisto gamybai Sąjungoje;

4.  ragina Komisiją panaikinti Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/707 ir pateikti komitetui naują projektą, kuriame būtų atsižvelgta į mokslinius visų atitinkamų medžiagų – ypač flumioksazino – žalingų savybių įrodymus;

5.  ragina Komisiją teikti įgyvendinimo reglamentų projektus tik dėl tokių medžiagų, kurių atveju nėra tikėtina, kad dėl turimos mokslinės informacijos Komisija turės teikti pasiūlymą nepratęsti leidimo naudoti konkrečią veikliąją medžiagą, patvirtinimo laikotarpių pratęsimo;

6.  ragina Komisiją atšaukti patvirtinimus medžiagų, kurių atveju esama įrodymų arba kyla pagrįstų abejonių, kad jos neatitiks Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų saugumo kriterijų;

7.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai ir laiku iš naujo įvertinti leidimai naudoti veikliąsias medžiagas, už kurias tos valstybės narės yra atskaitingos, taip pat užtikrinti, kad būtų kuo greičiau veiksmingai išspręsta vėlavimo, su kuriuo šiuo metu susiduriama, problema;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 120, 2019 5 8, p. 16.
(2) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(3) OL L 67, 2015 3 12, p. 18.
(4) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0356.
(6) 2002 m. spalio 10 d. Komisijos direktyva 2002/81/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, kad būtų įrašyta veiklioji medžiaga flumioksazinas (OL L 276, 2002 10 12, p. 28).
(7) 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).
(8) 2012 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 844/2012, kuriuo nustatomos veikliųjų medžiagų patvirtinimo pratęsimo procedūros įgyvendinimo nuostatos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 252, 2012 9 19, p. 26).
(9) OL L 293, 2010 11 11, p. 48.
(10) 2010 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1141/2010, kuriuo nustatomi antrosios grupės veikliųjų medžiagų įrašų Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priede galiojimo pratęsimo tvarka ir tų medžiagų sąrašas (OL L 322, 2010 12 8, p. 10).
(11) 2010 m. lapkričio 10 d. Komisijos direktyva 2010/77/ES, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatas dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų įtraukimo į I priedą termino pabaigos (OL L 293, 2010 11 11, p. 48).
(12) 2015 m. spalio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1885, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 2,4-D, s-metil-acibenzolaro, amitrolo, bentazono, butilcihalofopo, dikvato, esfenvalerato, famoksadono, flumioksazino, DPX KE 459 (metilflupirsulfurono), glifosato, iprovalikarbo, izoproturono, lambda-cihalotrino, metalaksilo-M, metilmetsulfurono, pikolinafeno, prosulfurono, pimetrozino, etilpiraflufeno, tiabendazolo, metiltifensulfurono ir triasulfurono patvirtinimo laikotarpių pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 276, 2015 10 21, p. 48).
(13) 2016 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/549, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų bentazono, butilcihalofopo, dikvato, famoksadono, flumioksazino, DPX KE 459 (metilflupirsulfurono), metalaksilo-M, pikolinafeno, prosulfurono, pimetrozino, tiabendazolo ir metiltifensulfurono patvirtinimo laikotarpių pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 95, 2016 4 9, p. 4).
(14) 2017 m. gegužės 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/841, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų alfa cipermetrino, Ampelomyces quisqualis (padermė AQ 10), benalaksilo, bentazono, bifenazato, bromoksinilo, etilkarfentrazono, chlorprofamo, ciazofamido, desmedifamo, dikvato, DPX KE 459 (metilflupirsulfurono), etoksazolio, famoksadono, fenamidono, flumioksazino, foramsulfurono, Gliocladium catenulatum (padermė J1446), imazamokso, imazosulfurono, izoksaflutolo, laminarino, metalaksilo-M, metoksifenozido, milbemektino, oksasulfurono, pendimetalino, fenmedifamo, pimetrozino, s-metolachloro ir trifloksistrobino patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 125, 2017 5 18, p. 12).
(15) 2018 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/917, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų alfa cipermetrino, beflubutamido, benalaksilo, bentiavalikarbo, bifenazato, boskalido, bromoksinilo, kaptano, karvono, chlorprofamo, ciazofamido, desmedifamo, dimetoato, dimetomorfo, dikvato, etefono, etoprofoso, etoksazolio, famoksadono, fenamidono, fenamifoso, flumioksazino, fluoksastrobino, folpeto, foramsulfurono, formetanato, Gliocladium catenulatum (padermė J1446), izoksaflutolo, metalaksilo-M, metiokarbo, metoksifenozido, metribuzino, milbemektino, oksasulfurono, Paecilomyces lilacinus (padermė 251), fenmedifamo, fosmeto, metilpirimifoso, propamokarbo, protiokonazolo, pimetrozino ir s-metolachloro patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 163, 2018 6 28, p. 13).
(16) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).
(17) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).
(18) TK 21501-32 Nr. 1176.


Veikliosios medžiagos, įskaitant chlorotoluroną
PDF 151kWORD 47k
2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliųjų medžiagų amidosulfurono, beta ciflutrino, bifenokso, chlorotolurono, klofentenzino, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, dikambos, difenokonazolo, diflubenzurono, diflufenikano, p-fenoksapropo, fenpropidino, fludioksonilo, flufenaceto, fostiazato, indoksakarbo, lenacilo, MCPA, MCPB, nikosulfurono, pikloramo, prosulfokarbo, piriproksifeno, tiofanatmetilo, triflusulfurono ir tritosulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo (D062951/02 – 2019/2826(RSP))
P9_TA(2019)0027B9-0104/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliųjų medžiagų amidosulfurono, beta ciflutrino, bifenokso, chlorotolurono, klofentenzino, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, dikambos, difenokonazolo, diflubenzurono, diflufenikano, p-fenoksapropo, fenpropidino, fludioksonilo, flufenaceto, fostiazato, indoksakarbo, lenacilo, MCPA, MCPB, nikosulfurono, pikloramo, prosulfokarbo, piriproksifeno, tiofanatmetilo, triflusulfurono ir tritosulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo (D062951/02),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(1), visų pirma į jo 21 straipsnį ir 17 straipsnio pirmą dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/408 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 80 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo ir dėl keistinų medžiagų sąrašo sudarymo(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi 2006 m. kovo 1 d. chlorotoluronas buvo įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB(5) I priedą pagal Komisijos direktyvą 2005/53/EB(6) ir, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, yra laikomas patvirtintu;

B.  kadangi procedūra chlorotolurono patvirtinimo galiojimui pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 844/2012(7) atnaujinti tęsiasi nuo 2013 m.;

C.  kadangi veikliosios medžiagos chlorotolurono patvirtinimo galiojimo laikotarpis jau buvo metams pratęstas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 533/2013(8), tuomet metams Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2017/1511(9), tada dar metams Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2018/1262(10), o dabar ir vėl metams šiuo Komisijos įgyvendinimo reglamento projektu, pagal kurį patvirtinimo galiojimo laikotarpis būtų pratęstas iki 2020 m. spalio 31 d.;

D.  kadangi Komisija pratęsimo priežasčių nepaaiškina niekaip kitaip, išskyrus tai, kad „Šių medžiagų įvertinimui vėluojant dėl pareiškėjams nepavaldžių priežasčių, minėtųjų veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimas greičiausiai baigsis anksčiau nei bus priimtas sprendimas dėl jo atnaujinimo“;

E.  kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 siekiama užtikrinti aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugą ir sykiu apsaugoti Sąjungos žemės ūkio konkurencingumą; kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamų gyventojų grupių, įskaitant besilaukiančias moteris, kūdikius ir vaikus, apsaugai;

F.  kadangi turėtų būti taikomas atsargumo principas ir kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 pažymima, jog medžiagos augalų apsaugos produktams turėtų būti naudojamos tik įrodžius jų neabejotiną naudą augalų auginimui, o tikimybės, kad jos darytų kenksmingą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba neleistiną poveikį aplinkai, nėra;

G.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 pažymima, kad saugumo sumetimais veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpis turėtų būti ribotas; kadangi patvirtinimo laikotarpis turėtų proporcingai atitikti galimą riziką, susijusią su šių medžiagų naudojimu, tačiau akivaizdu, kad proporcingumo nepaisoma;

H.  kadangi per 13 metų nuo tada, kai chlorotoluronas buvo patvirtintas kaip veiklioji medžiaga, nustatyta, jog jis galimai ardo endokrininę sistemą, nežiūrint į tai, per šį laiką jo patvirtinimo galiojimas nebuvo peržiūrėtas ar panaikintas;

I.  kadangi, nustačius žalingo poveikio sveikatai galimybę, tačiau tebesant mokslinių abejonių, Komisija ir valstybės narės turi galimybę ir pareigą veikti vadovaudamosi atsargumo principu bei patvirtinti laikinas rizikos valdymo priemones, kurios yra būtinos aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugai užtikrinti;

J.  kadangi, kalbant konkrečiau, Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 21 straipsniu Komisijai suteikiama galimybė bet kuriuo metu peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą, ypač jei atsižvelgusi į naujas mokslines ir technines žinias ji laikosi nuomonės, kad esama požymių, jog medžiaga nebeatitinka 4 straipsnyje nustatytų patvirtinimo kriterijų, o ši peržiūra gali lemti medžiagos patvirtinimo atšaukimą arba dalinį pakeitimą;

Endokrininei sistemai kenksmingos savybės

K.  kadangi, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008(11), chlorotoluronas suderintai klasifikuojamas kaip labai nuodinga vandens augmenijai ir gyvūnijai medžiaga, labai toksišką ilgalaikį poveikį vandens augmenijai ir gyvūnijai daranti medžiaga, galimas vėžio sukėlėjas (kancerogeniškumo pavojaus klasė Carc. 2) ir negimusiems vaikams žalinga medžiaga (toksinio poveikio reprodukcijai pavojaus klasė Repr. 2);

L.  kadangi 2015 m. chlorotoluronas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/408 buvo įtrauktas į keistinų medžiagų sąrašą, nes laikomasi nuomonės, kad jis turi endokrininę sistemą ardančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms, be to, jis atitinka kriterijus, dėl kurių gali būti laikomas patvaria nuodingąja medžiaga;

M.  kadangi, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 punktu, veikliosios medžiagos negali būti tvirtinamos, jeigu laikoma, kad jos turi endokrininei sistemai kenkiančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio poveikis žmonėms siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus, t. y. produktas yra naudojamas uždarose sistemose arba kitomis sąlygomis, kai nėra kontakto su žmonėmis galimybės ir kai atitinkamos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergiklio likučiai maiste ir pašaruose neviršija pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos numatytosios vertės(12);

N.  kadangi nepriimtina, kad medžiagą, kaip žinoma, atitinkančią veikliųjų medžiagų, kurios yra mutageninės, kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai arba turi endokrininei sistemai kenkiančių savybių, atmetimo kriterijus, nustatytus siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir užtikrinti gerą aplinkos būklę, ir toliau leidžiama naudoti Sąjungoje rizikuojant visuomenės sveikata ir gera aplinkos būkle;

O.  kadangi pareiškėjai gali piktnaudžiauti Komisijos darbo metodams būdinga automatinio veikimo sistema, pagal kurią nebaigus rizikos vertinimo veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpiai pratęsiami iškart, pvz., tyčia užtęsti pakartotinio vertinimo procesą pateikdami ne visus reikiamus duomenis arba prašydami pritaikyti daugiau nukrypti leidžiančių nuostatų ir ypatingų sąlygų, o tai reiškia neleistiną pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, nes per tą laiką toliau patiriamas pavojingosios medžiagos poveikis;

P.  kadangi savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo(13) Parlamentas ragino Komisiją ir valstybes nares „užtikrinti, kad procedūrinis patvirtinimo laikotarpio pratęsimas procedūros metu pagal reglamento 17 straipsnį nebūtų taikomas veikliosioms medžiagoms, kurios yra mutageninės, kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai ir todėl priklauso 1A arba 1B kategorijoms, arba veikliosioms medžiagoms, kurios turi endokrininę sistemą ardančių medžiagų savybių ir yra kenksmingos žmonėms ar gyvūnams, kaip šiuo metu yra medžiagų, tokių kaip flumioksazinas, tiaklopridas, chlortoluronas ir dimoksistrobinas, atveju“;

Q.  kadangi Nyderlandų parlamentas pareiškė susirūpinimą dėl šių pratęsimų ir paragino liautis pratęsinėjus medžiagų, kurios, kaip žinoma, kelia didelę grėsmę biologinei įvairovei – pirmiausia bitėms ir kamanėms – arba yra kancerogeninės, mutageninės, kenksmingos endokrininei sistemai ar toksiškos reprodukcijai(14);

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo reglamento projektu viršijami Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 numatyti įgyvendinimo įgaliojimai;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo reglamento projektu nepaisoma atsargumo principo;

3.  mano, jog sprendimas pratęsti chlorotolurono patvirtinimo galiojimo laikotarpį neatitinka saugumo kriterijų, išdėstytų Reglamente (EB) Nr. 1107/2009, ir nėra pagrįstas nei įrodymais, kad ši medžiaga gali būti saugiai naudojama, nei įrodymais, kad veiklioji medžiaga chlorotoluronas primygtinai būtina maisto gamybai Sąjungoje;

4.  ragina Komisiją atsiimti savo įgyvendinimo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą, kuriame būtų atsižvelgta į mokslinius visų susijusių medžiagų – ypač chlorotolurono – žalingų savybių įrodymus;

5.  ragina Komisiją įgyvendinimo reglamentų projektus teikti tik siekiant pratęsti patvirtinimo galiojimo laikotarpius, susijusius su medžiagomis, kurių atveju turimos mokslinės žinios netaptų priežastimi Komisijai teikti pasiūlymų dėl leidimo naudoti konkrečias veikliąsias medžiagas neatnaujinimo;

6.  ragina Komisiją panaikinti medžiagų patvirtinimo galiojimą, jeigu esama įrodymų ar kyla pagrįstų abejonių, kad jos neatitiks Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų saugumo kriterijų;

7.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai ir laiku iš naujo įvertinti leidimai naudoti veikliąsias medžiagas, už kurias tos valstybės narės yra atskaitingos, taip pat užtikrinti, kad būtų kuo greičiau veiksmingai išspręsta vėlavimo, su kuriuo šiuo metu susiduriama, problema;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(2) OL L 67, 2015 3 12, p. 18.
(3) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0356.
(5) 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo rinkai (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).
(6) 2005 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2005/53/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant chlorotalonilą, chlorotoluroną, cipermetriną, daminozidą ir tiofanatmetilą kaip veikliąsias medžiagas (OL L 241, 2005 9 17, p. 51).
(7) 2012 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 844/2012, kuriuo nustatomos veikliųjų medžiagų patvirtinimo pratęsimo procedūros įgyvendinimo nuostatos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 252, 2012 9 19, p. 26).
(8) 2013 m. birželio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 533/2013, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 1-metil-ciklopropeno, chlortalonilo, chlortolurono, cipermetrino, daminozido, forchlorfenurono, indoksakarbo, metiltiofanato ir tribenurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 159, 2013 6 11, p. 9).
(9) 2017 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1511, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 1-metil-ciklopropeno, beta-ciflutrino, chlortalonilo, chlortolurono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, p-dimetenamido, flufenaceto, flurtamono, forchlorfenurono, fostiazato, indoksakarbo, iprodiono, MCPA, MCPB, siltiofamo, metiltiofanato ir tribenurono patvirtinimo galiojimo laikotarpio pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 224, 2017 8 31, p. 115).
(10) 2018 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1262, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 1-metil-ciklopropeno, beta ciflutrino, chlortalonilo, chlortolurono, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, p-dimetenamido, diurono, fludioksonilo, flufenaceto, flurtamono, fostiazato, indoksakarbo, MCPA, MCPB, prosulfokarbo, metiltiofanato ir tribenurono patvirtinimo galiojimo laikotarpio pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 238, 2018 9 21, p. 62).
(11) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).
(12) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0356.
(14) TK 21501-32 Nr. 1176.


Genetiškai modifikuoti kukurūzai MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2)
PDF 163kWORD 50k
2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (D061869/04 – 2019/2830(RSP))
P9_TA(2019)0028B9-0107/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projektą (D061869/04),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. balandžio 30 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2019 m. birželio 5 d. nubalsavęs taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2018 m. spalio 17 d. priimtą ir 2018 m. lapkričio 14 d. paskelbtą nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimų naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) suteikimui(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi 2016 m. rugsėjo 1 d. bendrovė „Syngenta Crop Protection NV/SA“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius Vokietijos nacionalinei kompetentingai institucijai bendrovės „Syngenta Crop Protection AG“ vardu pateikė paraišką (toliau – paraiška) dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų (GM) kukurūzų MZHG0JG, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra GM kukurūzų MZHG0JG (kukurūzai MZHG0JG) arba kurie iš jų sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2018 m. spalio 17 d. EFSA priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. lapkričio 14 d.(5);

C.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

D.  kadangi kukurūzai MZHG0JG padaryti atsparūs glifosato ir amonio gliufozinato herbicidams(6);

E.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų(7); kadangi svarbiausios pastabos susijusios su toksikologiniu vertinimu, lyginamąja analize ir rizikos aplinkai vertinimu; kadangi keletas valstybių narių mano, kad duomenų apie toksiškumą nepakanka ir jie nepatikimi, ypač dėl glifosato ir gliufozinato liekanų kiekio; kadangi viename komentare atkreipiamas dėmesys į tai, kad lyginamoji analizė parodė, jog kukurūzuose MZHG0JG yra skirtingas ferulinės rūgšties – svarbios augalų ląstelių sienelių sudėtinės dalies – kiekis, palyginti su kontrolinėmis veislėmis, ir dėl to gali kauptis daugiau herbicidų;

F.  kadangi nepriklausomame tyrime(8) daroma išvada, kad esamas EFSA rizikos vertinimas yra nepriimtinas, nes jame tinkamai neįvertintas toksiškumas, ypač galimas dviejų transgenų ir papildomų herbicidų bei jų metabolitų kaupiamasis poveikis; kadangi tyrime reiškiama abejonė dėl 90 dienų šėrimo tyrimo duomenų patikimumo, be to, daroma išvada, kad EFSA rizikos aplinkai vertinimas yra nepriimtinas, nes jame neatsižvelgiama į transgenų, plintančių perduodant genus iš kukurūzų MZHG0JG jam giminingai laukinei rūšiai Euchlaena mexicana, riziką tuo atveju, jei gyvybingi kukurūzai MZHG0JG patektų į aplinką;

Papildomi herbicidai

G.  kadangi įrodyta, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau herbicidų, visų pirma dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių(9); kadangi dėl šios priežasties tikėtina, jog kukurūzų MZHG0JG pasėliai bus purškiami didesniu glifosato ir gliufozinato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis;

H.  kadangi pagal naujausią suderintą daugiametę Sąjungos kontrolės programą (2020, 2021 ir 2022 m.) valstybės narės nėra įpareigotos vertinti gliufozinato ir glifosato liekanų kiekio importuojamuose kukurūzuose(10); kadangi negalima atmesti galimybės, jog kukurūzuose MZHG0JG arba iš jų pagamintuose produktuose, skirtuose maistui ir pašarams, bus viršytas Sąjungos didžiausias leistinas liekanų kiekis (DLLK), kuris buvo nustatytas siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

I.  kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009(11) nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d.(12);

J.  kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. padarė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas; kadangi, kitaip nei EFSA, 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra glifosatą priskyrė prie galimų žmonėms pavojingų kancerogenų;

K.  kadangi, remiantis EFSA, nėra toksikologinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kelių rūšių glifosato skilimo produktų, svarbių genetiškai modifikuotų glifosatui atsparių kultūrų požiūriu, riziką vartotojams(13);

L.  kadangi genetiškai modifikuotuose augaluose papildomi herbicidai augalo yra suskaidomi, o skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą, gali lemti pati genetinė modifikacija; kadangi, remiantis EFSA, taip yra tuo atveju, kai papildomas herbicidas yra glifosatas(14);

M.  kadangi manoma, kad herbicidų ir jų metabolitų genetiškai modifikuotuose augaluose liekanų vertinimas nepatenka į EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritį;

Nedemokratiškas procesas

N.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas balsuodamas 2019 m. balandžio 30 d. nusprendė nuomonės neteikti, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi apeliacinis komitetas balsuodamas 2019 m. birželio 5 d. taip pat nusprendė nuomonės neteikti;

O.  kadangi ir savo 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, ir 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, aiškinamajame memorandume, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priėmė sprendimus dėl leidimų be pritariamosios valstybių narių komiteto nuomonės ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų – tai didelė išimtis kalbant apie šią procedūrą apskritai; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker jau ne kartą pasmerkė šią praktiką kaip nedemokratišką(15);

P.  kadangi per savo aštuntąją kadenciją Europos Parlamentas priėmė rezoliucijų, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi kvalifikuota valstybių narių dauguma nepritarė leidimo naudoti nė vieną iš šių GMO suteikimui; kadangi, nepaisant to, kad pati pripažįsta demokratijos trūkumą, valstybių narių paramos nebuvimą ir Parlamento prieštaravimus, Komisija ir toliau teikia leidimus naudoti GMO, nors nėra teisiškai įpareigota to daryti;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(16) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011; ragina Tarybą nedelsiant paspartinti darbą rengiant minėtą Komisijos pasiūlymą;

5.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokių įgyvendinimo sprendimų, susijusių su paraiškomis dėl leidimo naudoti GMO, įgyvendinimą iki tol, kol bus persvarstyta leidimų teikimo procedūra ir pašalinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

6.  ragina Komisiją atsiimti pasiūlymus dėl GMO leidimų, jei Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikia nuomonės, neatsižvelgiant į tai, ar kalbama apie GMO auginimą, ar naudojimą maistui ir pašarams;

7.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo jokiems herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams, jeigu neatliktas visapusiškas liekanų po purškimo papildomais herbicidais, jų metabolitais ir komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas;

8.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų liekanų rizikos vertinimą ir herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamą genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje, ar importuoti į Sąjungą maistui ir pašarams;

9.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokių maistui ar pašarams skirtų genetiškai modifikuotų augalų, kurie yra atsparūs herbicidui, kurio neleidžiama naudoti Sąjungoje, šiuo atveju – gliufozinatui;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) Mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG naudojimo maistui ir pašarams, jų importo ir perdirbimo vertinimo, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-DE-2016-133), EFSA leidinys, 2018 m. lapkričio 14 d., 16(11): 5469, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.2903/j.efsa.2018.5469.
(4) Per aštuntąją kadenciją Europos Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti GMO.
(5) Mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG naudojimo maistui ir pašarams, jų importo ir perdirbimo vertinimo, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-DE-2016-133), EFSA leidinys, 2018 m. lapkričio 14 d., 16(11): 5469, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.2903/j.efsa.2018.5469.
(6) EFSA nuomonė, p. 7–8.
(7) Kukurūzų MZHG0JG paieška: EFSA-Q-2018–00810, http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/ListOfQuestionsNoLogin?2
(8) Organizacijos „Testbiotech“ pastabos dėl bendrovės „Syngenta“ atlikto „Genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG naudojimo maistui ir pašarams, jų importo ir perdirbimo vertinimo, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-DE-2016-133)“, https://www.testbiotech.org/sites/default/files/Testbiotech_Comment_Maize_MZHG0JG.pdf
(9) Žr., pvz., S. Bonny „Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact“, Environmental Management, 2016 m. sausio mėn. 57(1): 31–48 p., https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738 ir C. M. Benbrook, „Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. – the first sixteen years“, Environmental Sciences Europe, 2012 m. rugsėjo 28 d., 24(1) tomas, https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24;
(10) 2019 m. kovo 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/533 dėl 2020, 2021 ir 2022 m. suderintos daugiametės Sąjungos kontrolės programos, skirtos užtikrinti, kad nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose bei ant jų, ir pesticidų liekanų poveikiui vartotojams įvertinti (OL L 88, 2019 3 29, p. 28).
(11) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
(12) https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/public/?event=activesubstance.detail&language=LT&selectedID=1436
(13) EFSA išvada dėl veikliosios medžiagos pesticido glifosato rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros, EFSA leidinys, 2015 m. lapkričio 12 d., 13(11), https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4302
(14) EFSA atliekama esamos didžiausios leidžiamosios glifosato liekanų koncentracijos peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį, 2018 m. gegužės 17 d., p. 12., https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/5263
(15) Žr., pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginę kalbą, įtrauktą į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (Strasbūras, 2014 m. liepos 15 d.), arba 2016 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį (Strasbūras, 2016 m. rugsėjo 14 d.).
(16) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).


Genetiškai modifikuotos sojos A2704-12 (ACS-GMØØ5-3)
PDF 185kWORD 54k
2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (D062417/04 – 2019/2828(RSP))
P9_TA(2019)0029B9-0105/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projektą (D062417/04),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. birželio 11 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2019 m. liepos 12 d. nubalsavęs taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2018 m. lapkričio 29 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2019 m. sausio 14 d.(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi Komisijos sprendimu 2008/730/EB(5) buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (toliau – sojų A2704-12); kadangi tas leidimas apima ir kitų nei maistas ar pašarai produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12, arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai naudoti pagal tą pačią paskirtį kaip ir bet kurias kitas sojas, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2017 m. rugpjūčio 29 d. leidimo turėtojas „Bayer CropScience AG“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius Komisijai pateikė prašymą dėl leidimo atnaujinimo (paraiška atnaujinti);

C.  kadangi 2018 m. lapkričio 29 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl atnaujinimo paraiškos, kuri buvo paskelbta 2019 m. sausio 14 d.(6);

D.  kadangi sojos A2704–12 buvo išvestos, kad būtų atsparios amonio gliufozinato savo sudėtyje turintiems herbicidams; kadangi atsparumas šiems herbicidams gaunamas naudojant PAT (fosfinotricino acetiltransferazės) baltymą(7);

Papildomi herbicidai

E.  kadangi nemažai mokslinių tyrimų rodo, kad herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas lemia platesnio masto herbicidų naudojimą(8); kadangi dėl šios priežasties tikėtina, kad sojų A2704-12 pasėliams bus dažniau naudojami didesni kiekiai gliufozinato, o tai gali lemti didesnį liekanų kiekį nuimtose sojose;

F.  kadangi pagal naujausią Sąjungos suderintą daugiametę kontrolės programą (2020, 2021 ir 2022 m.)(9)valstybės narės nėra įpareigotos vertinti gliufozinato liekanų kiekio įvežamose sojose; kadangi negalima atmesti, kad sojose A2704-12 arba iš jų pagamintuose produktuose, skirtuose maistui ir pašarams, bus viršytas Sąjungos didžiausias leistinas liekanų kiekis (toliau – DLLK), kuris buvo nustatytas siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

G.  kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (Europos cheminių medžiagų agentūros 1B kategorija) ir todėl atitinka ribinius kriterijus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1107/2009(10); kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d.(11);

H.  kadangi genetiškai modifikuotuose augaluose papildomi herbicidai augalo yra suskaidomi, o skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą, gali lemti pati genetinė modifikacija(12);

I.  kadangi laikoma, kad herbicidų ir jų metabolitų GM augaluose liekanų vertinimas nepatenka į EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritį;

Valstybių narių pastabos

J.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų(13); kadangi kritiškiausios pastabos išsakytos dėl negalėjimo tinkamai įvertinti rizikos, susijusios su sojų A2704-12 naudojimu maiste ir pašaruose, nes nėra atlikta pakankamai šios srities lauko tyrimų, apskritai trūksta duomenų apie gliufozinato liekanas ir nėra atlikta lėtinio arba poūmio toksiškumo tyrimų; kadangi keletas valstybių narių pastebėjo, kad aplinkos stebėsenos planas neatitinka nei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB(14)ir atitinkamų gairių, nei EFSA rekomendacijų dėl aplinkos stebėsenos po pateikimo rinkai (2011); kadangi kelios valstybės narės išreiškė susirūpinimą dėl sojų A2704-12 auginimo poveikio biologinei įvairovei ir visuomenės sveikatai šalyse gamintojose ir eksportuojančiose šalyse;

K.  kadangi nepriklausomame tyrime daroma išvada, kad dabartinės formos EFSA rizikos vertinimas(15)nepasiteisino, nes nebuvo nenustatytos žinių spragos ir neaiškumai bei nebuvo tinkamai įvertintas bendras sojų A2704-12 saugumas ir toksiškumas; kadangi atlikus tyrimą nustatyta, kad EFSA nepatvirtino per 10 metų laikotarpį nuo pradinio leidimo naudoti sojas A2704-12 įvykusių pokyčių, susijusių su agronominėmis sąlygomis, kuriomis auginamos herbicidams atsparios sojos, pvz., dėl didėjančio problemų, susijusių su herbicidams atspariomis piktžolėmis, dėl kurių būtini vis didesni herbicidų kiekiai, skaičiaus;

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymasis

L.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi šie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją;

M.  kadangi JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais neseniai paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad ypač besivystančiose šalyse pavojingi pesticidai turi katastrofiškų padarinių sveikatai ir gali lemti ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų, bendruomenių, kurios gyvena arti žemės ūkio paskirties žemės, čiabuvių bendruomenių ir nėščių moterų bei vaikų žmogaus teisių pažeidimus(16); kadangi DVT Nr. 3.9 siekiama iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir ligų, susijusių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, skaičių ir oro, vandens ir dirvožemio taršą(17);

N.  kadangi miškų naikinimas yra pagrindinė biologinės įvairovės nykimo priežastis; kadangi žemės naudojimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo (daugiausia dėl miškų naikinimo) metu išmetamas kiekis yra antra pagal dydį klimato kaitos priežastis po iškastinio kuro deginimo(18); kadangi Paryžiaus susitarimu ir 2011–2020 m. pasauliniu Strateginiu biologinės įvairovės planu, įskaitant pagal Biologinės įvairovės konvenciją patvirtintus Aičio biologinės įvairovės tikslus, yra skatinama tvari miškotvarka, miškų apsauga ir atkūrimas(19);

O.  kadangi DVT 15 tikslas yra iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą(20); kadangi miškai atlieka daugiafunkcį vaidmenį ir padeda siekti daugumos DVT(21);

P.  kadangi sojų auginimas yra bene svarbiausia pietų Amerikoje esančių Amazonės, Cerrado ir Gran Chaco miškų naikinimo priežastis; kadangi 97 proc. Brazilijoje ir 100 proc. Argentinoje užaugintų sojų yra genetiškai modifikuotos(22); kadangi Brazilijoje, Argentinoje ir kitose vietose leidžiama auginti genetiškai modifikuotas sojas A2704-12(23);

Q.  kadangi Europos Sąjunga yra antra pagal dydį sojų importuotoja pasaulyje, o didžioji dalis į Sąjungą importuojamų sojų yra sunaudojama gyvūnų pašarams; kadangi Komisijai atlikus tyrimą paaiškėjo, jog sojos istoriškai daugiausia prisidėjo prie Sąjungos nulemto miškų naikinimo pasaulyje ir su tuo susijusio išmetalų kiekio: sojos sudaro beveik pusę Sąjungos importo sukeliamo poveikio miškų naikinimui(24);

R.  kadangi devynių rūšių genetiškai modifikuotas sojas, kurias leidžiama auginti Brazilijoje, kaip maistą ir pašarus jau galima importuoti į Sąjungą; kadangi, be to, jau pateiktas prašymas dėl leidimo importuoti į Sąjungą kaip maistą ir pašarus trijų rūšių genetiškai modifikuotas sojas, kurias leidžiama auginti Brazilijoje, įskaitant sojas A2704-12(25);

S.  kadangi, remiantis naujausios Sąjungos mastu atliktos apklausos duomenimis, beveik 90 proc. respondentų mano, jog reikia priimti naujus teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta, kad gaminant Sąjungoje parduodamus produktus nebūtų prisidedama prie miškų naikinimo pasaulyje(26);

Nedemokratinis procesas

T.  kadangi tiek Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje, per 2019 m. birželio 11 d. vykusį balsavimą, tiek apeliacinis komitetas per 2019 m. liepos 12 d. įvykusį balsavimą nusprendė neteikti nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

U.  kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, tiek aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priima sprendimus dėl leidimų, nesiremdama Valstybių narių komiteto nuomone, ir kad priimant sprendimus dėl leidimų, susijusių su genetiškai modifikuotais maisto produktais ir pašarais, norma tapo sugrąžinti klausimą Komisijai, kad ši priimtų galutinį sprendimą, nors tai yra retai taikoma visos procedūros išimtis; kadangi Komisijos pirmininkas šią praktiką jau ne kartą kritikavo kaip nedemokratišką(27);

V.  kadangi per savo aštuntąją kadenciją parlamentas priėmė rezoliucijų, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi nepaisydama to, kad pati pripažįsta demokratijos spragas, kad šio klausimo neremia valstybės narės ir jam prieštarauja Parlamentas, Komisija ir toliau išduoda leidimus dėl GMO, nors ir neturi teisinės prievolės to daryti;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(28) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kiek tai susiję su genetiškai modifikuotu maistu ir pašarais, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011; ragina Tarybą nedelsiant paspartinti darbą rengiant minėtą Komisijos pasiūlymą;

5.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokių įgyvendinimo sprendimų, susijusių su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą iki tol, kol bus persvarstyta leidimų teikimo procedūra ir pašalinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

6.  ragina Komisiją atsiimti pasiūlymus dėl GMO leidimų, jei Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikia nuomonės, neatsižvelgiant į tai, ar šie GMO skirti auginimui, ar maistui ir pašarams;

7.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo jokiems herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams, jeigu nėra atliktas visapusiškas liekanų po purškimo papildomais herbicidais, metabolitais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas;

8.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų liekanų rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamą genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje, ar importuoti maistui ir pašarams;

9.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokių maistui ar pašarams skirtų genetiškai modifikuotų augalų, atsparių herbicidui, kurio neleidžiama naudoti Sąjungoje, šiuo atveju – gliufozinatui;

10.  primena, kad DVT galima pasiekti tik jeigu tiekimo grandinės taps tvarios ir bus sukurta įvairių politikos sričių sąveika(29);

11.  pakartoja esąs susirūpinęs dėl to, kad didelė ES priklausomybė nuo importuotų pašarų (sojų) lemia miškų naikinimą užsienyje(30);

12.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo importuoti genetiškai modifikuotų sojų, nebent būtų įrodyta, kad jas auginant neprisidėta prie miškų naikinimo;

13.  primygtinai ragina Komisiją persvarstyti visus galiojančius leidimus naudoti genetiškai modifikuotas sojas, atsižvelgiant į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant Paryžiaus susitarimą, Biologinės įvairovės konvenciją ir DVT;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) Mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 leidimo atnaujinimo vertinimo, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-RX-009), EFSA leidinys, 2019 m. 17 (1): 5523, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2019.5523
(4) Savo aštuntos kadencijos metu Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus.
(5) 2008 m. rugsėjo 8 d. Komisijos sprendimas 2008/730/EB dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (OL L 247, 2008 9 16, p. 50).
(6) EFSA leidinys 2019;17(1):5523.
(7) Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės nuomonė dėl paraiškos (EFSA-GMO-NL-2005-18) dėl gliufozinatui atsparių sojų A2704-12 teikimo rinkai, naudojimo maistui ir pašarams, jos importo ir perdirbimo vertinimo, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003, kurią pateikė „Bayer CropScience“, EFSA leidinys (2007)524, p. 1 https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2007.524
(8) Žr. pvz., Bonny S, Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact, Aplinkos valdymas, 2016 m. sausio mėn.; 57(1):31-48, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738, ir Charles M Benbrook, Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. – the first sixteen years, Europos aplinkos mokslai; 24 tomas, numeris: 24 (2012), https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24.
(9) 2019 m. kovo 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/533 dėl 2020, 2021 ir 2020 m. suderintos daugiametės Sąjungos kontrolės programos, skirtos užtikrinti, kad nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose bei ant jų, ir pesticidų liekanų poveikiui vartotojams įvertinti (OL L 88, 2019 3 29, p. 28).
(10) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
(11) https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/public/?event=activesubstance.detail&language=EN&selectedID=1436
(12) Pavyzdžiui, EFSA teigia, kad taip yra tuo atveju, kai papildomas herbicidas yra glifosatas. EFSA atliekama esamos didžiausios leidžiamosios glifosato liekanų koncentracijos peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį, 2018 m., p. 12. https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/5263
(13) G priedas. Valstybių narių pastabos http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2018-00992
(14) 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1).
(15) Testbiotech pastaba dėl EFSA atlikto genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 įvertinimo siekiant atnaujinti leidimą https://www.testbiotech.org/en/content/testbiotech-comment-soybean-a2704-12-renewal
(16) https://www.ohchr.org/EN/Issues/Environment/ToxicWastes/Pages/Pesticidesrighttofood.aspx
(17) https://www.un.org/sustainabledevelopment/health/
(18) 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352), p. 1.
(19) Ten pat, p. 2.
(20) Žr. 15.2 tikslą: https://www.un.org/sustainabledevelopment/biodiversity/
(21) COM(2019)0352, p. 2.
(22) International Service for the Acquisition of Agri-biotech Applications (2017) ‘Global status of commercialized biotech/GM crops in 2017’ ISAAA informacinis pranešimas Nr. 53, p. 16 ir p. 21. http://www.isaaa.org/resources/publications/briefs/53/download/isaaa-brief-53-2017.pdf
(23) https://www.isaaa.org/gmapprovaldatabase/event/default.asp?EventID=161
(24) 2013–063 Europos Komisijos techninėje ataskaitoje „ES vartojimo poveikis miškų naikinimui: Išsami ES vartojimo poveikio miškų naikinimui analizė“, p. 23–24, http://ec.europa.eu/environment/forests/pdf/1.%20Report%20analysis%20of%20impact.pdf teigiama: Nuo 1990 iki 2008 m. Sąjunga importavo augalininkystės ir gyvulininkystės produktų, kuriuos gaminant sunaikinta 90 000 km2 miškų. Augalininkystės produktų gamybai sunaikinta 74 000 km2 (82 proc.) miškų. Didžiausia dalis (52 000 km2) tenka aliejiniams augalams. Sojos ir sojų išspaudos lėmė poveikį 82 proc. šio ploto (42 600 km2). Tai sudaro 47 proc. viso Sąjungos importo, dėl kurio naikinami miškai.
(25) Šie skaičiai gauti atlikus Tarptautinės žemės ūkio biotechnologijų programų įsigijimo tarnybos (angl. International Service for the Acquisition of Agri-biotech Applications) genetiškai modifikuotų produktų tvirtinimo duomenų bazės (https://www.isaaa.org/gmapprovaldatabase/approvedeventsin/default.asp?CountryID=BR&Country=Brazil) ir ES genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų registro (https://ec.europa.eu/food/plant/gmo/eu_register_en) dokumentų analizę (iš abiejų duomenys gauti 2019 m. rugsėjo mėn.).
(26) https://www.fern.org/news-resources/press-release-87-per-cent-of-europeans-support-new-laws-to-combat-global-deforestation-new-poll-shows-1963/
(27) Žr., pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginę kalbą, įtrauktą į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba į 2016 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras).
(28) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
(29) 2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaidrus ir atsakingas gamtos išteklių valdymas besivystančiose šalyse. Miškai“ (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0333), 67 dalis.
(30) Ten pat.


Genetiškai modifikuoti kukurūzai MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuoti kukurūzai, sudaryti iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9
PDF 181kWORD 49k
2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (D062827/02 – 2019/2829(RSP))
P9_TA(2019)0030B9-0106/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (D062827), projektą,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2019 m. rugsėjo 16 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2019 m. liepos 12 d. nubalsavęs taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2018 m. lapkričio 28 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2019 m. sausio 14 d.(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO)(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2013 m. vasario 6 d. bendrovė „Dow AgroSciences Europe“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai korporacijos „Dow AgroSciences LLC“ vardu pateikė paraišką pateikti rinkai maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų (GM) kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 („genetiškai modifikuoti kukurūzai su sukauptais transformacijų įvykiais“), kurie iš jų sudaryti arba pagaminti; kadangi prašymas apėmė ir produktų, kurių sudėtyje yra arba jie susideda iš GM kukurūzų su sukauptais transformacijų įvykiais, pateikimą rinkai kitais nei maistui ir pašarams tikslais, išskyrus auginimą;

B.  kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra GM kukurūzų su sukauptais transformacijų įvykiais, kurie susideda arba yra pagaminti iš genetiškai modifikuotus kukurūzus su sukauptais transformacijų įvykiais sudarančių 25 atskirų transformacijos įvykių modifikacijų derinių, pateikimo rinkai; kadangi 11 iš tų modifikacijų derinių jau suteiktas leidimas(5); kadangi likę 14 modifikacijų derinių, be genetiškai modifikuotų kukurūzų su sukauptais transformacijų įvykiais, yra įtraukti į Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektą;

C.  kadangi 2018 m. lapkričio 28 d. EFSA pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2019 m. sausio 14 d.(6);

D.  kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai su sukauptais transformacijų įvykiais gaunami kryžminant penkis genetiškai modifikuotų kukurūzų derinius ir suteikia atsparumą herbicidams, kurių sudėtyje yra gliufosinato, glifosato ir 2,4-D, taip pat dėl šešių insekticidinių baltymų („Bt“ arba „Cry“ baltymų): Cry1Ab105, Cry2Ab2, Cry1F ir CryBb1, kurie yra toksiški tam tikroms Lepidoptera būrio kenkėjų lervoms, ir Cry34Ab1 ir Cry25Ab1, kurie yra toksiški kai kurioms kietasparnių (Coleoptera būrio) kenkėjų lervoms(7);

Valstybių narių pastabos

E.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį(8) valstybės narės EFSA pateikė daug kritinių pastabų, įskaitant tai, kad negalima daryti galutinės išvados (ypač dėl maisto produktų), atsižvelgiant į ilgalaikį tiriamo maisto ir (arba) pašarų poveikį reprodukcinei funkcijai arba vystymuisi, kad norint užbaigti rizikos vertinimą reikia papildomos informacijos, kad sudėties analizė rodo, jog genetiškai modifikuoti kukurūzai su sukauptais transformacijos įvykiais nėra lygiaverčiai įprastiniams kukurūzams ir kad dėl šios priežasties negalima užtikrinti saugos, kad aplinkos stebėsenos po pateikimo rinkai planas yra netinkamas ir kad reikia atlikti daugiau tyrimų dėl Cry baltymų biologinio vaidmens ir jų poveikio žinduoliams, o neatlikus šių tyrimų jie negali būti laikomi saugiais;

F.  kadangi paraiškos teikėjas nepateikė jokių tyrimų duomenų apie 14 GM kukurūzų su sukauptais transformacijų įvykiais modifikacijų derinių, kuriems šiuo metu nesuteikta leidimo(9); kadangi nereikėtų suteikti leidimų jokiems deriniams su sukauptais transformacijos įvykiais neturint nuodugnaus kiekvieno modifikacijų derinio tyrimų duomenų įvertinimo;

Papildomi herbicidai

G.  kadangi keletas mokslinių tyrimų rodo, kad herbicidams atsparios genetiškai modifikuotos kultūros lemia platesnio masto herbicidų naudojimą(10); kadangi dėl to reikia tikėtis, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai su sukauptais transformacijų įvykiais ne tik bus apdorojami didesnėmis gliufozinato, glifosato ir 2,4-D dozėmis, bet tai vyks pakartotinai, todėl liekanų kiekis derliuje gali būti didesnis;

H.  kadangi pagal Sąjungos suderintą daugiametę kontrolės programą 2020, 2021 ir 2022 m. valstybės narės nėra įpareigotos vertinti glifosato, gliufozinato ar 2,4-D liekanų kiekį įvežamuose kukurūzuose(11); kadangi negalima atmesti, kad GM kukurūzuose su sukauptais transformacijų įvykiais arba iš jų pagamintuose produktuose, skirtuose maistui ir pašarams, bus viršytas Sąjungos didžiausias leistinas liekanų kiekis (toliau – DLLK), kuris buvo nustatyta siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą;

I.  kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. padarė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas; kadangi, priešingai, 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra glifosatą priskyrė prie žmonėms galimai pavojingų kancerogenų;

J.  kadangi, remiantis EFSA, nėra toksikologinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kelių rūšių glifosato skilimo produktų, svarbių genetiškai modifikuotų glifosatui atsparių kultūrų atžvilgiu, riziką vartotojams(12);

K.  kadangi genetiškai modifikuotuose augaluose papildomi herbicidai yra suskaidomi paties augalo, o skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą, gali lemti jau genetinė modifikacija; kadangi, remiantis EFSA, taip yra tuo atveju, kai papildomas herbicidas yra glifosatas(13);

L.  kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009(14)nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti2018 m. liepos 31 d.(15);

M.  kadangi nepriklausomuose moksliniuose tyrimuose reiškiamas susirūpinimas dėl 2,4-D veikliosios medžiagos keliamų pavojų, susijusių su embrionų vystymusi, apsigimimais ir endokrininės sistemos ardymu;

N.  kadangi eksperto, dalyvavusio kuriant genetiškai modifikuotus augalus, neseniai paskelbtame straipsnyje keliami klausimai, ar genetiškai modifikuotos kultūros, atsparios 2,4-D veikliajai medžiagai, yra saugios dėl jos susiskaidymo į citotoksišką skilimo produktą 2,4-dichlorfenolį (2,4-DCP)(16);

Bt baltymai

O.  kadangi daugelyje tyrimų matyti, kad buvo nustatytas šalutinis poveikis imuninei sistemai, susijęs su Bt baltymų poveikiu, ir kad kai kurie Bt baltymai gali turėti adjuvantinių savybių(17), t. y. dėl jų gali padidėti kitų baltymų, su kuriais šie baltymai sąveikauja, alergeniškumas;

P.  kadangi EFSA genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) specialistų grupės narys, kuris patvirtino mažumos nuomonę, atlikdamas panašių, tačiau skirtingų genetiškai modifikuotų kukurūzų su sukauptais transformacijos įvykiais ir jų modifikacijų derinių, vertinimą nustatė, kad nors nepageidaujamas poveikis nebuvo nustatytas jokio naudojimo atveju, kai buvo vykdoma Bt baltymų ekspresija, tokio poveikio „nebuvo galima nustatyti pasitelkus toksikologinius tyrimus, ˂...˃ kurie šiuo metu yra rekomenduojami ir vykdomi EFSA, siekiant įvertinti genetiškai modifikuotų augalų saugumą, nes tokie tyrimai neapima tinkamų šiam tikslui skirtų bandymų“ (18);

Q.  kadangi neseniai atliktas tyrimas rodo, kad sparčiai didėjantis neonikotinoidinių sėklų apdorojimo atvejų skaičius Jungtinėse Valstijose sutampa su išaugusiu genetiškai modifikuotų Bt kukurūzų sodinimu(19); kadangi Sąjunga uždraudė lauke naudoti tris neonikotinoidus, įskaitant jų naudojimą sėklų dražavimui, nes jie daro poveikį bitėms ir kitiems apdulkintojams(20);

R.  kadangi manoma, kad herbicidų ir jų metabolitų GM augaluose liekanų bei jų potencialios sąveikos su Bt baltymais vertinimas nepatenka į EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritį;

Nedemokratinis procesas

S.  kadangi tiek Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje, per 2019 m. liepos 12 d. vykusį balsavimą, tiek apeliacinis komitetas per 2019 m. rugsėjo 16 d. įvykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

T.  kadangi ir savo 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, ir 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, aiškinamajame memorandume, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priėmė sprendimus dėl leidimų be pritariamosios valstybių narių komiteto nuomonės ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų – tai didelė išimtis kalbant apie šią procedūrą apskritai; kadangi Komisijos pirmininkas šią praktiką jau ne kartą kritikavo kaip nedemokratišką(21);

U.  kadangi per savo aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė rezoliucijų, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi kvalifikuota valstybių narių dauguma nepritarė leidimo naudoti nė vieną iš šių GMO suteikimui; kadangi nepaisydama to, kad pati pripažįsta demokratijos spragas, kad šio klausimo neremia valstybės narės ir jam prieštarauja Parlamentas, Komisija ir toliau išduoda leidimus dėl GMO naudojimo, nors ir neturi teisinės prievolės to daryti;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(22) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011; ragina Tarybą nedelsiant paspartinti darbą rengiant minėtą Komisijos pasiūlymą;

5.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokių įgyvendinimo sprendimų, susijusių su paraiškomis dėl leidimo naudoti GMO, taikymą iki tol, kol bus persvarstyta leidimų suteikimo procedūra ir pašalinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

6.  ragina Komisiją atsiimti pasiūlymus dėl GMO leidimų, jei Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, neatsižvelgiant į tai, ar šie GMO skirti auginimui, ar maistui ir pašarams, nepateikia nuomonės;

7.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo jokiems herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams, jeigu nėra atliktas visapusiškas liekanų po purškimo papildomais herbicidais, jų metabolitais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas;

8.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų liekanų rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamą genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje, ar importuoti į Sąjungą maistui ir pašarams;

9.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokių maistui ar pašarams skirtų genetiškai modifikuotų augalų, kurie tapo atsparūs herbicidui, kurio neleidžiama naudoti Sąjungoje, šiuo atveju – gliufozinatui;

10.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo jokiems modifikacijų deriniams su sukauptais transformacijos įvykiais, jeigu EFSA neatliko nuodugnaus jų vertinimo, remdamasi išsamiais pareiškėjo pateiktais duomenimis;

11.  ypač mano, kad modifikacijų derinių, apie kuriuos nebuvo pateikti jokie duomenys, susiję su jų saugumu, ir kurie dar nebuvo patikrinti ar dar sukurti, patvirtinimas prieštarauja maisto srities teisės aktų bendriesiems principams, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 178/2002;

12.  ragina EFSA toliau vystyti ir sistemingai taikyti metodus, kurie padėtų nustatyti genetiškai modifikuotų organizmų su sukauptais transformacijos įvykiais nepageidaujamą poveikį, įskaitant susijusį su Bt toksinų adjuvantinėmis savybėmis;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) Mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 x 1507 x MON 88017 x 59122 x DAS-40278-9 ir modifikacijų derinių, nepriklausomai nuo jų kilmės, naudojimo maistui ir pašarams, jų importo ir perdirbimo vertinimo remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-NL-2016-113), EFSA leidinys, 2019 m., 17 (1): 5521, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2019.5521
(4) Aštuntos kadencijos metu Europos Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus.
(5) 1507 × 59122, kuriuos Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1110 leista pateikti rinkai; MON 89034 × MON 88017, kuriuos Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/2046 leista pateikti rinkai; ir MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122, MON 89034 × 1507 × MON 88017, MON 89034 × 1507 × 59122, MON 89034 × MON 88017 × 59122, 1507 × MON 88017 × 59122, MON 89034 × 1507, MON 89034 × 59122, 1507 × MON 88017, MON 88017 × 59122, kuriuos Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2013/650/ES leista pateikti rinkai.
(6) Mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 x 1507 x MON 88017 x 59122 x DAS-40278-9 ir modifikacijų derinių, nepriklausomai nuo jų kilmės, naudojimo maistui ir pašarams, jų importo ir perdirbimo vertinimo remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-NL-2016-113), EFSA leidinys, 2019 m., 17 (1): 5521, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2019.5521
(7) Žr. EFSA nuomonę, p. 10–11.
(8) G priedas – valstybių narių pastabos http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2013-00210
(9) Žr. EFSA nuomonę, p. 4.
(10) Žr., pvz., S. Bonny „Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact“, Environmental Management, 2016, 57(1): 31-48, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738 ir C. M. Benbrook „Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. – the first sixteen years“, Environmental Sciences Europe, 2012 m., 24(24), https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24
(11) 2019 m. kovo 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/533 dėl 2020, 2021 ir 2022 m. suderintos daugiametės Sąjungos kontrolės programos, skirtos užtikrinti, kad nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose bei ant jų, ir pesticidų liekanų poveikiui vartotojams įvertinti (OL L 88, 2019 3 29, p. 28).
(12) EFSA išvada dėl veikliosios medžiagos pesticido glifosato rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros, EFSA leidinys, 2015 m.; 13(11):4302, p. 3 https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4302
(13) EFSA atliekama esamos didžiausios leidžiamosios glifosato liekanų koncentracijos peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį, 2018 m. gegužės 17 d., p. 12, https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/5263
(14) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
(15) https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/public/?event=activesubstance.detail&language=LT&selectedID=1436
(16) P.F. Lurquin, ‘Production of a toxic metabolite in 2, 4-D-resistant GM crop plants’, 3 Biotech, 2016 m., 6(1): 1-4. https://link.springer.com/article/10.1007/s13205-016-0387-9#CR25
(17) Žr. Rubio Infante, N. & Moreino Fierros L., „An overview of the safety and biological effects of Bacillus thuringiensis Cry toxins in mammals’ “, Journal of Applied Toxicology, 2016, 36(5): 630-648. http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/jat.3252/full
(18) Paraiška Nr. EFSA-GMO-DE-2010-86 (Bt11 3 MIR162 3 1507 3 GA21 kukurūzai ir trys jų modifikacijų deriniai, nepriklausomai nuo jų kilmės), mažumos nuomonė, J.M. Wal, EFSA GMO specialistų grupės narė, 2018 m. gegužės mėn. https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2018.5309 p. 34.
(19) Douglas, M.R. & Tooker, J.F., ‘Large-Scale Deployment of Seed Treatments Has Driven Rapid Increase in Use of Neonicotinoid Insecticides and Preemptive Pest Management in U.S. Field Crops’, Environmental Science & Technology. 2015, 49(8): 5088-5097, https://pubs.acs.org/doi/10.1021/es506141g
(20) https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/approval_active_substances/approval_renewal/neonicotinoids_en
(21) Žr., pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginę kalbą, įtrauktą į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (Strasbūras, 2014 m. liepos 15 d.), arba 2016 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį (Strasbūras, 2016 m. rugsėjo 14 d.).
(22) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).


Užsienio šalių kišimasis į rinkimus ir dezinformacija vykdant nacionalinius ir Europos demokratinius procesus
PDF 151kWORD 47k
2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl užsienio šalių kišimosi į rinkimus bei dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams procesams (2019/2810(RSP))
P9_TA(2019)0031B9-0108/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ES pagrindinių teisių chartiją, visų pirma į jos 7, 8, 11, 12, 39, 40, 47 ir 52 straipsnius, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, visų pirma į jos 8, 9, 10, 11, 13, 16 ir 17 straipsnius, ir į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą, visų pirma į jo 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 2, 17, 19, 20 ir 25 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos kova su internetine dezinformacija“ (COM(2018)0236),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą kovos su dezinformacija veiksmų planą (JOIN(2018)0036) ir 2019 m. birželio 14 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą kovos su dezinformacija veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą (JOIN(2019)0012),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Kova su dezinformacija automatinėmis priemonėmis“ (angl. Automated tackling of disinformation), kurį 2019 m. kovo 15 d. paskelbė Europos Parlamento Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl grėsmių saugumui, susijusių su Kinijos technologijų plitimu ES, ir galimų ES lygmens veiksmų siekiant jas mažinti(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl veiksmų, kurių ėmėsi EIVT, praėjus dvejiems metams po to, kai buvo priimtas EP pranešimas dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą, apžvalgos(4),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)(5), ir į vykdomą jos reformą,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl „Cambridge Analytica“ naudojimosi „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikio duomenų apsaugai(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos(7),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „Devynioliktoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita“ (COM(2019)0353),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(8),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi valstybinių ir nevalstybinių subjektų iš trečiųjų šalių pastangos daryti įtaką sprendimų priėmimui ES ir jos valstybėse narėse ir spaudimas ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms piktavališkai kišantis yra platesnės tendencijos, kurią visame pasaulyje patiria demokratinės valstybės, dalis;

B.  kadangi kišamasis iš užsienio gali būti vykdomas pačiais įvairiausias būdais, įskaitant dezinformacijos kampanijas socialinėje žiniasklaidoje viešajai nuomonei formuoti, su rinkimais susijusius kibernetinius išpuolius ir tiesioginę bei netiesioginę finansinę paramą politiniams veikėjams;

C.  kadangi užsienio kišimasis į rinkimus ES yra didžiulis iššūkis, nes kelia rimtą grėsmę Europos demokratinėms visuomenėms ir institucijoms, pagrindinėms teisėms ir laisvėms, teisinei valstybei, saugumui, ekonominei gerovei bei galiausiai pačiam Europos suverenitetui;

D.  kadangi pasauliniais žmonių ir ekonomikų ryšiais, palaikomais naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, ir naujosiomis technologijomis taip pat naudojasi ir piktnaudžiauja tos valstybės, kurios kišasi į kitų valstybių reikalus; kadangi žiniasklaida, ypač socialinės platformos, gali būti lengvai naudojamos siekiant skleisti dezinformaciją;

E.  kadangi būtina didinti sąmoningumą apie Rusijos dezinformacijos kampanijas, nes tai vienas pagrindinių Europoje skleidžiamos dezinformacijos šaltinių;

F.  kadangi į Europos viešąsias diskusijas piktavališkai kišasi valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų iš trečiųjų šalių;

G.  kadangi 2019 m. birželio mėn. Komisijos atlikta preliminari analizė parodė, kad priemonės, kurių imtasi siekiant apsaugoti Europos Parlamento rinkimų sąžiningumą, padėjo apriboti užsienio valstybių ir nevalstybinį kišimąsi į 2019 m. gegužės mėn. Europos Parlamento rinkimus;

H.  kadangi ES sėkmingai įgyvendino keletą priemonių, kuriomis siekiama sumažinti užsienio įtaką 2019 m. Europos Parlamento rinkimams ir išsaugoti jų nepažeidžiamumą, įskaitant Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, Skubių pranešimų sistemą ir Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklą; kadangi Komisija paskelbė apie savo ketinimą imtis tolesnių veiksmų šiems klausimams spręsti;

I.  kadangi ES labai priklausoma nuo užsienio technologijų, programinės įrangos ir infrastruktūros, dėl kurių ji gali būti labiau pažeidžiama, kai užsienio šalys kišasi į jos rinkimus;

J.  kadangi piktavališkų veiksmų mastas yra toks, kad reikia suderinto Europos atsako, apimančio kelias viena kitą papildančias kryptis;

K.  kadangi už kovą su dezinformacija ir užsienio šalių rinkiminiu kišimusi yra atsakingos ne tik valdžios institucijos, bet ir interneto bei socialinės žiniasklaidos bendrovės, kurios dėl šios priežasties turėtų bendradarbiauti siekdamos šio tikslo nekenkdamos žodžio laisvei ir netapdamos privatizuotomis cenzūros institucijomis;

L.  kadangi atlikus kelis tyrimus paaiškėjo, kad esminės rinkimų taisyklės buvo pažeistos ar apeitos, visų pirma galiojančios nuostatos dėl kampanijų finansavimo skaidrumo, taip pat buvo teigiama, kad ne pelno organizacijos iš trečiųjų šalių, ypač iš Rusijos, vykdo politines išlaidas;

M.  kadangi įvykiai, apie kuriuos buvo pranešta, susiję su užsienio šalių kišimusi į rinkimus, rodo, kad esama pastaraisiais metais besikartojančios sisteminės tendencijos;

N.  kadangi iki 2020 m. pabaigos valstybėse narėse turi būti surengta daugiau nei 50 prezidento, nacionalinio, vietinio ar regioninio lygmens rinkimų;

1.  pabrėžia, kad žodžio ir saviraiškos laisvė, privatumo ir asmens duomenų apsauga bei žiniasklaidos pliuralizmas yra atsparių demokratinių visuomenių pagrindas ir kad tai yra geriausia apsaugos nuo dezinformacijos kampanijų ir priešiškos propagandos priemonė;

2.  pabrėžia, kad, nepaisant to, kad užsienio subjektų priešiškas kišimasis ir dezinformacija yra įvairialypio pobūdžio, kišimasis į rinkimus yra platesnės hibridinio karo strategijos dalis ir todėl reagavimas į jį išlieka pagrindiniu saugumo ir užsienio politikos klausimu;

3.  mano, kad kišimasis į kitų šalių rinkimus pažeidžia žmonių teisę dalyvauti savo šalies valdyme tiesiogiai ar per laisvai pasirinktus atstovus, kaip įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, ir toks kitų valstybių kišimasis yra tarptautinės teisės pažeidimas netgi tais atvejais, kai nenaudojamos karinės pajėgos ir nekeliama grėsmė teritoriniam vientisumui arba politiniam nepriklausomumui;

4.  mano, kad laisvi ir sąžiningi rinkimai yra demokratinio proceso pagrindas, todėl ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų šiuo klausimu, įskaitant būsimą svarstymų dėl ES ateities procesą;

5.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad, rengiantis visiems pagrindiniams nacionaliniams ir Europos Parlamento rinkimams, kaskart atsiranda kišimosi įrodymų, kurie dažnai rodo užsienio įtaką, ir dažnai šis kišimasis būna naudingas prieš ES nusistačiusiems, dešiniesiems ekstremistiniams ir populistiniams kandidatams, o tokiu kišimusi nusitaikoma į konkrečias mažumas ir pažeidžiamas grupes, įskaitant migrantus, LGBTI asmenis, religines grupes, romų kilmės asmenis ir musulmonus ar musulmonais laikomus asmenis, siekiant trukdyti kurti demokratines ir vienodų galimybių visuomenes;

6.  pripažįsta nerimą keliančią tendenciją, kad pasaulinės kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės dezinformaciją naudoja plačiu mastu socialinės žiniasklaidos platformose; yra susirūpinęs dėl to, kad tokia dezinformacija sukėlė priešišką reakciją į lyčių lygybę ir LGBTI teises;

7.  pripažįsta, kad didžioji dauguma valstybių narių yra visiškai arba iš dalies uždraudusios politinėms partijoms ir kandidatams priimti iš užsienio aukojamas lėšas; susirūpinęs primena, kad net ir tais atvejais, kai įstatymais ribojami politinio finansavimo šaltiniai, užsienio subjektai randa būdų juos apeiti ir teikia paramą savo sąjungininkams, suteikdami paskolas per užsienio bankus, kaip partijos „Front National“ atveju 2016 m., sudarydami pirkimo bei prekybos sutartis, kaip įtarimų dėl Austrijos laisvės partijos, apie kuriuos 2019 m. gegužės 17 d. pranešė žurnalas „Der Spiegel“ ir dienraštis „Süddeutsche Zeitung“, atveju ir įtarimų dėl partijos „Lega per Salvini Premier“, apie kuriuos 2019 m. liepos 10 d. pranešė svetainė „Buzzfeed“ ir savaitraštis L’Espresso, atveju, ir palengvindami finansinę veiklą, kaip pranešė Britanijos spauda, kalbėdama apie kampaniją „Leave.eu“;

8.  reiškia didelį susirūpinimą dėl itin pavojingo Rusijos propagandos pobūdžio ir ragina Komisiją ir Tarybą parengti veiksmingą ir išsamią strategiją, kaip greitai ir patikimai kovoti su Rusijos dezinformacijos strategijomis;

9.  susirūpinęs pažymi, kad nuo 2019 m. sausio mėn. Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės dokumentais patvirtintų Rusijos šaltiniams priskiriamų dezinformacijos atvejus skaičius nuo 2018 m. (434 atvejai) per tą patį laikotarpį 2019 m. padidėjo daugiau nei dvigubai (998 atvejai);

10.  be to, griežtai smerkia vis agresyvesnius valstybinių ir nevalstybinių subjektų iš trečiųjų šalių veiksmus, kuriais siekiama susilpninti ar sugriauti Europos demokratinių valstybių normatyvinius pamatus ir principus bei visų narystės ES siekiančių šalių suverenumą Vakarų Balkanuose ir Rytų partnerystės šalyse, taip pat daryti įtaką rinkimams ir remti ekstremistinius judėjimus, atsižvelgiant į tai, kad kibernetinių išpuolių mastas nuolat auga;

11.  pripažįsta paslaugų teikėjų ir platformų savanoriškų veiksmų kovojant su dezinformacija teigiamą poveikį, įskaitant Praktikos kodekse įtvirtintas naujas taisykles, kuriomis didinamas rinkimų reklamos socialinėje žiniasklaidoje skaidrumas, taip pat Komisijos ir valstybių narių praėjusiais metais įgyvendintas priemones ir primena joms tenkančią bendrą atsakomybę kovojant su dezinformacija;

12.  primena savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją, kurioje, atsižvelgdamas į „Cambridge Analytica“ skandalą, Europos Parlamentas paragino „Facebook“ taikyti įvairias priemones, kad būtų užkirstas kelias naudojimuisi socialine platforma siekiant kištis į rinkimus; pažymi, kad „Facebook“ į daugumą šių prašymų neatsižvelgė;

13.  mano, kad kišimasis į rinkimus vienoje valstybėje narėje veikia visą ES, nes jis gali daryti poveikį ES institucijų sudėčiai; mano, kad šių grėsmių negali įveikti nei vien pačios nacionalinės valdžios institucijos, veikiančios atskirai, nei vien privataus sektoriaus savireguliacija, o joms reikalingas koordinuotas daugiapakopis įvairių suinteresuotųjų subjektų atsakas; mano, kad teisinė sistema, skirta kovai su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant kibernetinius išpuolius ir dezinformaciją, turėtų būti sukurta ir ES, ir tarptautiniu lygmeniu, kad ES galėtų užtikrinti tvirtą atsaką;

14.  tačiau dar kartą pakartoja, kad reikia sukurti tvirtą bendrą Europos politiką, kad būtų veiksmingai reaguojama ir į užsienio kišimąsi, ir į dezinformacijos kampanijas, pasitelkiant tvirtą ES komunikaciją su interneto platformomis ir paslaugų teikėjais;

15.  ragina visus susijusius veikėjus toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad demokratinis procesas ir rinkimai būtų apsaugoti nuo užsienio valstybinio ir nevalstybinio kišimosi ir manipuliavimo; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir pilietinį švietimą pasitelkiant kultūrą ir mokyklos lankymą nuo ankstyvo amžiaus, kad asmenys, į kuriuos nukreiptos dezinformacijos kampanijos galėtų nustatyti, kokia informacija yra neobjektyvi; todėl ragina valstybes nares į savo mokyklų programas įtraukti specialius mokymo priemonių naudojimo raštingumo kursus ir rengti informavimo kampanijas, skirtas gyventojų, kurie yra labiau pažeidžiami dezinformacijos požiūriu, grupėms;

16.  yra susirūpinęs dėl to, kad ES labai priklausoma nuo užsienio technologijų ir įrangos; pabrėžia, kad ES turi siekti didinti savo pajėgumus, nes tai apribos užsienio subjektų piktybiško kišimosi į rinkimus galimybes;

17.  dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti inovacijoms palankią aplinką, pagrįstą rinkos ekonomikos ir pagrindinių teisių apsaugos principais, kad Europos įmonės galėtų išnaudoti visą savo potencialą ir pasinaudoti šių teisių apsauga kaip konkurenciniu pranašumu;

18.  ragina, be kita ko, pasitelkiant programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, nacionalinėmis ir Europos lėšomis stiprinti pajėgumus, skirtus kovai su strategine priešiškų trečiųjų šalių komunikacija, ir keistis informacija ir geriausia praktika šioje srityje, įskaitant tiek pagal dabartinę, tiek pagal laikotarpio po 2020 m. daugiametę finansinę programą; pabrėžia, kad į tokias programas turėtų būti įtrauktos tinkamos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi tarptautinės teisės ir žmogaus teisių, ypač tais atvejais, kai finansuojamos trečiosios šalys;

19.  pabrėžia, kad sprendžiant nepatikrinto arba vienašalio tendencingos informacijos, kuria kenkiama piliečių pasitikėjimui nepriklausoma žiniasklaida, problemą, reikia tiek tradicinės, tiek naujosios žiniasklaidos srityse toliau remti ir puoselėti atsakingą žurnalistiką ir redakcinę atsakomybę;

20.  pabrėžia, kad labai svarbu remti viešąsias žiniasklaidos priemones, kurios finansiškai nepriklausomos nuo privačių finansavimo šaltinių, ir todėl gali teikti kokybišką ir nešališką informaciją plačiajai visuomenei, kartu užtikrinant ir išlaikant jų nepriklausomumą nuo politinio kišimosi;

21.  pakartoja, kad palaiko vertingą Europos demokratijos fondo darbą remiant organizacijas, kurios kovoja su melagingomis naujienomis ir dezinformacija;

22.  mano, kad ES turėtų ieškoti praktinių sprendimų, kaip remti ir stiprinti demokratinę, nepriklausomą ir įvairią žiniasklaidą ES kaimyninėse ir Vakarų Balkanų šalyse, kurios yra kandidatės stoti į ES;

23.  ragina ES Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupę padaryti nuolatine Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra, numatant gerokai didesnį finansavimą ir didesnį darbuotojų skaičių nei iki šiol;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl kišimosi į rinkimus internete ir dezinformacijos kampanijų keliamos rizikos sudėtingumo, siekiant nustatyti ir valdyti šią riziką, reikalingas tarpsektorinis bendradarbiavimas, kuriame dalyvautų kompetentingos institucijos ir suinteresuotieji subjektai;

25.  ragina Komisiją rinkiminę įrangą laikyti ypatingos svarbos infrastruktūra, siekiant užtikrinti atsakomuosius veiksmus tuo atveju, jeigu būtų pažeista TIS direktyva(9);

26.  primena, kad didelė šių piktavališkų kišimosi veiksmų dalis yra Europos duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių pažeidimas; ragina nacionalines duomenų apsaugos institucijas visapusiškai naudotis savo įgaliojimais tirti duomenų apsaugos pažeidimus ir taikyti atgrasomąsias sankcijas ir baudas;

27.  pakartoja savo raginimą, kad valstybės narės, padedamos Eurojusto, atliktų tyrimus dėl įtarimų, jog užsienio jėgos neteisėtai naudoja internetinę politinę erdvę;

28.  ragina Komisiją toliau stebėti užsienio valstybių kišimosi poveikį visoje Europoje ir vykdyti įsipareigojimą, kurį iškilmingai prisiėmė išrinktoji jos pirmininkė Ursula von der Leyen – „mažinti išorės intervencijos į mūsų Europos Parlamento rinkimus grėsmę“(10);

29.  ragina būsimą Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai kovą su dezinformacija padaryti pagrindiniu užsienio politikos tikslu;

30.  ragina Komisiją įvertinti galimus teisėkūros ir ne teisėkūros veiksmus, dėl kurių gali įsikišti socialinės žiniasklaidos platformos, siekiant sistemingai ženklinti robotų skelbiamą turinį, peržiūrėti algoritmus, kad jie būtų kuo nešališkesni, ir uždaryti asmenų, vykdančių neteisėtą veiklą, kuria siekiama trikdyti demokratinius procesus arba kurstyti neapykantą kurstančias kalbas, paskyras, kartu nepažeidžiant žodžio laisvės;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti viešąsias institucijas, ekspertų grupes, NVO ir vietos lygmens interneto aktyvistus, dirbančius propagandos ir dezinformacijos klausimais, ir teikti finansavimą bei paramą visuomenės informavimo kampanijoms, kuriomis siekiama didinti ES piliečių atsparumą dezinformacijai;

32.  primena, kad atskleidžiant informaciją viešojo intereso labui, svarbus informatorių vaidmuo – demokratijos ir valdymo apsaugos priemonė; ragina Europos Tarybos valstybių narių valdžios institucijas nustatyti ir skleisti informavimo apie pažeidimus politiką, remiantis 20 principų, nustatytų Rekomendacijoje CM/Rec(2014)6, laikymusi; primena neseniai priimtą direktyvą dėl informatorių apsaugos;

33.  primena, kad ES skiria 4 175 mln. EUR veiksmams, kuriais siekiama remti žiniasklaidos laisvę ir tiriamąją žurnalistiką, įskaitant reagavimo į spaudos ir žiniasklaidos laisvės pažeidimus mechanizmą ir juntamą žurnalistų apsaugą;

34.  mano, kad ES gali apsaugoti savo demokratinius procesus tik laikydamasi holistinio požiūrio į užsienio, autoritarinį kišimąsi ir spręsdama visų demokratinio valdymo aspektų ir institucijų, įskaitant Europos politines partijas, pažeidžiamumo problemą;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti diskusijas su suinteresuotaisiais subjektais ir tarptautiniais partneriais, taip pat ir tarptautiniuose forumuose, siekiant sustiprinti jų veiksmus kovojant su hibridinėmis grėsmėmis;

36.  pabrėžia, kad NATO ir jos kompetencijos centrai yra labai svarbi priemonė, suteikianti Europai galimybę sustiprinti transatlantinius ryšius ir padidinti Europos ir Šiaurės Amerikos atsparumą dezinformacijai;

37.  ragina Komisiją spręsti klausimą dėl Europos politinių partijų ir fondų užsienio finansavimo, nesudarant kliūčių kurti Europos viešąją erdvę, kuri būtų už Europos Sąjungos ribų, ir pradėti diskusiją su valstybėmis narėmis siekiant spręsti šiuos klausimus, susijusius su jų nacionalinėmis politinėmis partijomis ir fondais;

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato Mokslinio perspektyvų tyrimo skyrius, 2019 m. kovo 15 d.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0156.
(3) OL C 224, 2018 6 27, p. 58.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0187.
(5) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0433.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0514.
(8) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(9) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).
(10) 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politinės gairės „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“ (2019), https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/political-guidelines-next-commission_lt.pdf, p. 21.


2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius
PDF 151kWORD 45k
2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“ (2019/2833(RSP))
P9_TA(2019)0032B9-0110/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 310, 311, 312 ir 323 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymus dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“(1) ir rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“(4),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 10 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

1.  pareiškia, kad laikas pateisinti ES piliečių lūkesčius ir susieti ES politinius įsipareigojimus ir siekius su reikalingomis finansinėmis priemonėmis; yra pasiryžęs užtikrinti stiprią ir patikimą DFP, kuri leistų ES veiksmingai spręsti svarbius uždavinius ir per ateinantį septynerių metų laikotarpį pasiekti ES politinius tikslus; mano, kad 2019 m. Europos Parlamento rinkimai iš naujo įtvirtino Parlamento pozicijos ir vaidmens šiame procese teisėtumą; pareiškia, kad yra pasirengęs atmesti bet kokią Tarybos poziciją, pagal kurią nepaisoma Parlamento prerogatyvų arba tinkamai neatsižvelgiama į Parlamento poziciją;

2.  priima šią rezoliuciją, kad patvirtintų ir atnaujintų Parlamento suteikiamus derybų dėl kitos DFP išlaidų ir pajamų įgaliojimus; ragina nebeatidėliojant pradėti derybas su Taryba, kad būtų laiku pasiektas tvirtas susitarimas, ir pabrėžia, kad Parlamentas yra pasirengęs deryboms nuo 2018 m. lapkričio mėn.; prašo, kad Komisija pateiktų DFP atsarginių priemonių planą kaip apsaugos priemonę, kurios tikslas – apsaugoti ES finansavimo programų paramos gavėjus, nes tai suteiktų galimybę pratęsti dabartinės DFP laikotarpį, jei dėl kitos DFP nebūtų laiku susitarta;

Tvirtos Parlamento pozicijos patvirtinimas

3.  patvirtina Parlamento suteikiamus derybų įgaliojimus, išdėstytus 2018 m. lapkričio 14 d. tarpiniame pranešime dėl DFP, dėl DFP sumų (kiekvienai programai ir išlaidų kategorijai atskirai ir bendros sumos), ES nuosavų išteklių, lankstumo nuostatų, laikotarpio vidurio peržiūros ir horizontaliųjų principų, tokių kaip Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų integravimas, klimato ir lyčių lygybės nuostatų integravimas į visas DFP politikos kryptis ir iniciatyvas, ir konkrečių siūlomo DFP reglamento ir tarpinstitucinio susitarimo pakeitimų;

4.  pakartoja, kad kitos DFP suma turėtų būti 1 324,1 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, t. y. 1,3 proc. ES 27 bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP); pabrėžia, kad ši bendra suma nustatyta remiantis reikiamo kiekvienos ES programos ir politikos krypties finansavimo lygio vertinimo pagal principą „iš apačios į viršų“ rezultatais; atsižvelgdamas į tai, primena Parlamento ketinimą skatinti pavyzdines programas (pvz., susijusias su jaunimu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, aplinka ir klimato pokyčiais, infrastruktūra, MVĮ, skaitmeninimu ir socialinėmis teisėmis), išlaikyti realų esamų ES politikos krypčių (visų pirma sanglaudos, žemės ūkio ir žuvininkystės) finansavimą ir suderinti papildomus įsipareigojimus (pvz., migracijos, išorės veiksmų ir gynybos srityse) su papildomomis finansinėmis priemonėmis; yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos pridėtinė vertė sukuriama sutelkiant išteklius ES lygmeniu ir užtikrinant veiksmingumą, solidarumą ir bendrą poveikį; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ateityje reikėtų daugiau dėmesio skirti rezultatams;

5.  pabrėžia, kad Parlamentas nepritars DFP be susitarimo dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos, įskaitant naujų nuosavų išteklių krepšelį, kuris būtų geriau suderintas su pagrindiniais ES politikos prioritetais ir skatintų jų pažangą; primena, kad naujų nuosavų išteklių įvedimo tikslas – ne tik sumažinti BNP pagrįstų įnašų dominavimą, bet ir užtikrinti tinkamą ES išlaidų finansavimo pagal kitą DFP lygį; dar kartą patvirtina savo poziciją, išdėstytą tarpiniame pranešime dėl DFP, dėl galimų naujų nuosavų išteklių sąrašo (bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, skaitmeninių paslaugų apmokestinimo, finansinių sandorių mokesčio, pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, plastikų įnašo ir su importu susijusio anglies dioksido apmokestinimo), visų lengvatų ir korekcijų panaikinimo, PVM pagrįstų nuosavų išteklių supaprastinimo, nacionalinių surinkimo išlaidų, susijusių su muitais, sumažinimo ir kitų įplaukų baudų ir rinkliavų forma įtraukimo į ES biudžetą;

6.  dar kartą patvirtina, kad būtina taikyti naują ES biudžeto apsaugos mechanizmą, kai nesilaikoma teisinės valstybės principų arba esama sisteminės grėsmės vertybėms, įtvirtintoms Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje, ir kai daromas arba gali būti daromas neigiamas poveikis patikimo finansų valdymo ar Sąjungos finansinių interesų apsaugos principams; pabrėžia, kad tokios priemonės turi nedaryti jokio poveikio valdžios sektoriaus subjektų ar valstybių narių pareigai atlikti mokėjimus galutiniams paramos gavėjams arba lėšų gavėjams;

Atsakas į naujas iniciatyvas po Europos Parlamento rinkimų

7.  palankiai vertina politinius įsipareigojimus dėl papildomų iniciatyvų, kuriuos išrinktoji Komisijos pirmininkė prisiėmė tvirtinant jos kandidatūrą 2019 m. liepos mėn., ir tikisi, kad jų poveikis biudžetui bus nedelsiant paaiškintas; pabrėžia, kad visos naujos iniciatyvos (kai kurios iš jų jau buvo iš esmės numatytos Parlamento tarpiniame pranešime) turėtų būti skaičiuojamos papildomai prie pirminių Komisijos pasiūlymų kitam laikotarpiui, taigi, turėtų būtų padidintos DFP viršutinės ribos, siūlytos iš pradžių; todėl tikisi, kad Komisija oficialiai atsižvelgs į šių iniciatyvų poveikį biudžetui, susijusiam su pirminiu pasiūlymu dėl DFP, ir drauge su Parlamentu gins pozicijas dėl reikiamo finansavimo lygio būsimose derybose su Taryba dėl DFP;

8.  ragina naująją Komisiją nedelsiant pateikti tolesnius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais nustatomos naujos priemonės, kad jų finansavimas būtų įtrauktas į susitarimą dėl kitos DFP; tikisi, kad bet kokios galimos naujos iniciatyvos, kurios gali būti pasiūlytos po to, kai bus patvirtinta 2021–2027 m. DFP, bus finansuojamos iš naujų asignavimų;

9.  palankiai vertina su pajamomis susijusius išrinktosios Komisijos pirmininkės įsipareigojimus atnaujinti arba išplėsti kelias iniciatyvas, kurias turėtų apimti būsimas naujų nuosavų išteklių krepšelis; ragina valstybes nares visų pirma pasinaudoti galimybe pradėti taikyti su importu susijusio anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą, nes tai būtų tinkamas būdas reaguoti į visuomenės reikalavimus ryžtingai vadovauti kovai su klimato kaita, sykiu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas tarptautinės prekybos srityje;

Dar vienas pokyčių žingsnis su klimato kaita susijusios pertvarkos link

10.  dar kartą patvirtina, kad vienareikšmiškai pritaria klimato aspekto integravimo principui; ragina Komisiją užtikrinti, kad kita DFP visiškai atitiktų Paryžiaus susitarimą, ir pabrėžia, kad reikia skubiai žengti dar vieną didelį žingsnį politinių ir finansinių pastangų srityje, kad būtų pasiekti susitarimo tikslai, ir užtikrinti teisingumo principu grindžiamą perėjimą prie taršos anglies dioksidu nedidinančios ekonomikos, remiantis aukščiausiais socialinio teisingumo kriterijais, kad nė vienas žmogus ir nė vienas regionas neliktų nuošalyje; laukia konkretaus pasiūlymo dėl Europos žaliojo kurso, kaip nurodyta būsimos Komisijos pirmininkės politinėse gairėse; tikisi, kad biudžeto lėšos kitu finansinio programavimo laikotarpiu bus proporcingos šiam siekiui, ir pabrėžia, kad sumažinta DFP suma akivaizdžiai reikštų žingsnį atgal;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendri veiksmai klimato srityje ES lygmeniu sukuria didelę pridėtinę vertę ir todėl turėtų būti svarbiausi modernizuojant ES biudžetą ir jos išlaidų programas; todėl pabrėžia, kad klimato ir biologinės įvairovės nuostatų integravimas į kitą DFP turi apimti daugiau nei tam skirtų tikslinių išlaidų dalių lygius, kaip nurodyta Parlamento tarpiniame pranešime – turi būti apimtas ir klimato ir socialinio aspekto integravimas į visų pagrindinių programų sprendimų priėmimo procesą ir viso politikos ciklo procesus; be to, atsižvelgiant į visa tai, ragina taikyti skaidresnę, griežtesnę ir išsamesnę metodiką, įskaitant atnaujintus veiklos rezultatų rodiklius, skirtus klimato ir biologinės įvairovės požiūriu svarbioms išlaidoms nustatyti ir stebėti, žalingoms priemonėms skiriamos finansinės paramos prevenciją ir vidutinės trukmės ir ilgalaikio klimato aspekto integravimo poveikio siekiant sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos stebėseną; ragina aktyviai įtraukti Parlamentą į tokios metodikos kūrimo procesą;

Neatidėliotina tarpinstitucinių derybų pradžia

12.  primena, kad SESV 312 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad per visą procedūrą, po kurios priimama DFP, trys ES institucijos turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų palengvintas DFP priėmimas; pabrėžia, kad Parlamentas jau beveik metus yra pasirengęs derėtis dėl visų DFP ir nuosavų išteklių dokumentų rinkinio aspektų, o Taryba iki šiol nesutiko pradėti jokių prasmingų derybų, kurios apimtų daugiau nei trumpus ir formalius informacinius pranešimus ir ataskaitinius posėdžius Bendrųjų reikalų tarybos posėdžių metu; mano, kad tokie minimalūs ryšiai negali būti laikomi patenkinamu tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir jie neatitinka Sutartyje aiškiai nustatytų reikalavimų;

13.  todėl ragina nedelsiant intensyvinti tarpinstitucines derybas dėl DFP ir nuosavų išteklių, siekiant sudaryti sąlygas tikroms deryboms, ir ragina Tarybą nedelsiant patvirtinti derybų įgaliojimus; mano, jog tam, kad būtų užtikrintas Parlamento pritarimas, Taryba, priimdama sprendimą dėl savo pozicijos, turėtų tinkamai atsižvelgti į Parlamento poziciją; tikisi, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija aiškiai nurodys ir paaiškins Parlamento poziciją Bendrųjų reikalų taryboje, ir prašo, kad Parlamento derybų grupė dalyvautų visuose neoficialiuose Tarybos posėdžiuose DFP klausimu; pabrėžia, kad reikia toliau rengti specialius trišalius susitikimus siekiant pagilinti diskusijas dėl įvairių DFP ir nuosavų išteklių pasiūlymų aspektų – tie susitikimai turėtų papildyti esamus Bendrųjų reikalų tarybos informacinius pasitarimus ir ataskaitinius posėdžius; be to, tikisi, kad pagal SESV 324 straipsnį bus rengiami institucijų pirmininkų aukšto lygio susitikimai;

Parlamento prerogatyvų užtikrinimas

14.  atkreipia dėmesį į Tarybos metodiką, taikomą rengiant DFP derybų schemas; vis dėlto mano, kad tai taip pat yra bandymas suteikti Europos Vadovų Tarybai pagrindinį vaidmenį, susijusį su neatšaukiamų sprendimų dėl kai kurių kitos DFP aspektų priėmimu, kaip buvo daroma vykstant dabartinės DFP priėmimo procesui; pabrėžia, kad Parlamentas nepripažins Europos Vadovų Tarybos priimtų nekeičiamų sprendimų ir yra pasirengęs neduoti pritarimo tol, kol bus pasiektas priimtinas susitarimas;

15.  pabrėžia, kad šios derybų schemos apima ne tik DFP reglamento elementus, dėl kurių Parlamentas turi duoti pritarimą, bet ir daug teisėkūros nuostatų, susijusių su ES sektorių politika, dėl kurių turi būti sprendžiama laikantis įprastos teisėkūros procedūros; todėl mano, kad tokios derybų schemos atspindi tik vidinę Tarybos procedūrą, kuri jokiu būdu negali trukdyti Parlamentui tinkamai derėtis dėl visų DFP dokumentų rinkinio ir sektorių teisės aktų elementų; todėl primygtinai ragina Tarybą pradėti derybas su Parlamentu dėl visų sektorių teisės aktų, kuriais nustatomos naujos ES programos, ir dėl teisinės valstybės pasiūlymo aspektų;

16.  primena, kad Europos Vadovų Tarybos išvados yra politinio pobūdžio ir kad pagal ES sutarties 15 straipsnio 1 dalį Europos Vadovų Tarybai neleidžiama vykdyti teisėkūros funkcijų; todėl ragina Europos Vadovų Tarybą susilaikyti nuo išsamių ir tariamai privalomų išvadų, grindžiamų DFP derybų schemomis, priėmimo, nes tai reikštų tiesioginį kišimąsi į teisėkūros sritį; tikisi, kad Komisija, kaip sąžininga tarpininkė ir Sutarčių sergėtoja, rems Parlamentą jam naudojantis turimomis teisėkūros prerogatyvomis tiek pagal pritarimo procedūrą, tiek pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

ES programų paramos gavėjų apsaugos priemonės: DFP atsarginių priemonių plano parengimas

17.  apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba jau kelis kartus pratęsė terminą politiniam sprendimui priimti; baiminasi, kad tuo atveju, jei Taryba ir Europos Vadovų Taryba toliau atidėlios terminus neįtraukdamos Parlamento, kyla aiškus pavojus, kad tokios sudėtingos derybos nebus sėkmingai užbaigtos iki dabartinės DFP pabaigos; primena, kad (kaip rodo patirtis) dėl vėlyvo dabartinės DFP priėmimo kilo didelių kliūčių pradėti ES programas;

18.  primena, kad tuo atveju, jei nauja DFP nebūtų priimta laiku, SESV 312 straipsnio 4 dalyje yra numatyta apsaugos priemonė, t. y. laikinas tolesnis praėjusių metų viršutinių ribų ir kitų dabartinės programos nuostatų taikymas; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad tokios apsaugos priemonės taikymą galėtų apsunkinti ne tik nepakankamas pasirengimas veiklos požiūriu, bet ir tai, kad nustatytos kai kurių dabartinių ES programų nuostatų galiojimo pabaigos datos; atsižvelgdamas į tai, įspėja dėl ES programų nutraukimo ir pareiškia, kad neketina pasiduoti spaudimui dėl laiko stokos priimti netinkamą susitarimą;

19.  todėl primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pradėti rengti DFP atsarginių priemonių planą, siekiant apsaugoti paramos gavėjus ir užtikrinti finansavimo tęstinumą, jei būtų būtina pratęsti dabartinę DFP; prašo tokį planą oficialiai pateikti 2020 m. pradžioje, kad jį greitai patvirtintų Taryba ir Parlamentas; ragina į šį planą įtraukti horizontalųjį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant panaikinti atitinkamose programose nustatytus terminus ir taip užtikrinti suderinamumą su SESV 312 straipsnio 4 dalimi, taip pat įtraukti konkrečias veiklos nuostatas, visų pirma siekiant tęsti politikos priemones pagal pasidalijamojo valdymo principą;

o
o   o

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 162, 2019 5 10, p. 51.
(2) OL C 162, 2019 5 10, p. 71.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0226.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.


Euro zonos užimtumo ir socialinė politika
PDF 184kWORD 58k
2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos (2019/2111(INI))
P9_TA(2019)0033A9-0016/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 ir 5 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 145, 148, 149, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 158, 165, 166, 174 ir 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ypač 1, 3, 4, 5, 8, 10 ir 13 tikslus,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. socialinių investicijų priemonių paketą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą(2) „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 14 d. Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos(3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas: per ketverius metus nuo penkių pirmininkų pranešimo padaryta pažanga. Europos Komisijos medžiaga 2019 m. birželio 21 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimui“ (COM(2019)0279),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Komisijos komunikatą „2019 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos“ (COM(2019)0500),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 27 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2019)0151) ir į 2019 m. balandžio 4 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos komunikatą „2019 m. metinė augimo apžvalga. Stipresnė Europa pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis“ (COM(2018)0770),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Tarybos bendrą užimtumo ataskaitą, patvirtintą 2019 m. kovo 15 d.,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2018)0759),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos ataskaitą „2019 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2018)0758),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos komunikatą „Bendras 2019 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (COM(2018)0807),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2017)0677) ir į 2018 m. balandžio 19 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo (COM(2017)0250),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017)0252),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (COM(2018)0132),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173) ir į vėlesnes įgyvendinimo bei vertinimo ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2019/1158/ES dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2013 m. rekomendacijos „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ įgyvendinimo rezultatų apžvalga“ (SWD(2017)0258),

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą ir susijusias 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadas(8),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. Barselonos tikslus vaikų priežiūros srityje, t. y. iki 2010 m. užtikrinti bent 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo mokyklinio amžiaus priežiūrą ir bent 33 proc. jaunesnių kaip trejų metų amžiaus vaikų priežiūrą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2016)0604),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos investicijų, skirtų darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui užtikrinti, didinimas. Antrasis Europos strateginių investicijų fondo etapas ir naujasis Europos išorės investicijų planas“ (COM(2016)0581),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

–  atsižvelgdamas į Žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį (direktyvas (ES) 2018/849(9), (ES) 2018/850(10), (ES) 2018/851(11) ir (ES) 2018/852(12)),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016)0359),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio“ (COM(2016)0127) ir jo priedus,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. Komisijos baltąją knygą „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“ (COM(2012)0055),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje“(13),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Švietimas skaitmeniniame amžiuje: ES politikos formavimo iššūkiai, galimybės ir pamokos“(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdų(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl kovos su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnio(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl politikos, kuria užtikrinamos minimalios pajamos kaip kovos su skurdu priemonė(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas. Lyčių aspektas“(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos(23),

–   atsižvelgdamas į EBPO ir Europos Komisijos iniciatyvą „Sveikatos būklė ES“(24) ir į susijusią ataskaitą „Apie sveikatą glaustai. Europa 2018 m.“(25),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. paskelbtą Komisijos parengtą 2018 m. pensijų adekvatumo ataskaitą „Dabartinių ir būsimų pajamų adekvatumas senatvėje ES“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 28 d. paskelbtą Komisijos parengtą 2018 m. ataskaitą dėl senėjimo „Ekonominės ir biudžeto prognozės ES valstybėms narėms (2016–2070 m.),

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Europos socialinę chartiją ir 2014 m. pradėtą Turino procesą, kuriuo siekiama stiprinti Europos socialinės chartijos sutarčių sistemą Europos Taryboje ir jos sąsajas su Europos Sąjungos teise(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES(27),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl 2014 m. birželio mėn. pradinės Europos Sąjungos ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (Vienodo požiūrio direktyva)(28) ir į Europos bendrijos steigimo sutarties 141 straipsnį dėl vienodo užmokesčio abiejų lyčių darbuotojams už vienodą arba vienodos vertės darbą principo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ ir į jo vyrų ir moterų pensijų skirtumo mažinimo tikslą kaip pagrindinį prioritetą, ir į Komisijos 2018 m. Pensijų adekvatumo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją, pagrįstą 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rezoliucija, ir į strategijos „Europa 2020“ tikslą sumažinti švietimo ir mokymo nebaigusių asmenų skaičių iki mažiau nei 10 proc.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio mėn. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

–   atsižvelgdamas į EBPO 2018 ir 2019 m. pranešimus dėl užimtumo perspektyvų,

–   atsižvelgdamas į Europos prieinamumo aktą,

–   atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (2019/C 136/01),

–   atsižvelgdamas į 2019 m. Komisijos metinę apžvalgą „Užimtumas ir socialinė raida Europoje“,

–   atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. ataskaitą apie dirbančiųjų skurdą,

–   atsižvelgdamas į 2018 m. Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių,

–   atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje(29),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0016/2019),

A.  kadangi darbo rinkos sąlygos ES ir toliau gerėja, visų pirma dėl ilgo palankios tarptautinės ekonomikos aplinkos laikotarpio; kadangi užimtumo lygis toliau didėjo ir paskutinį 2018 m. ketvirtį pasiekė 73,5 proc., t. y. dirbo 240,7 mln. žmonių – tai naujas rekordas; kadangi užimtumo lygis euro zonoje padidėjo nuo 66,5 proc. 2017 m. iki 67,4 proc. 2018 m.; kadangi vis dar esama didelių užimtumo lygio skirtumų tarp valstybių narių, regionų ir gyventojų grupių; kadangi užimtumo lygio augimas sulėtėjo ir kadangi numatoma, kad tokia tendencija išliks; kadangi, jei ši dinamika tęsis, 2020 m. užimtumo lygis pasieks 74,3 proc.;

B.  kadangi vis dar skubiai reikia imtis spręsti ilgalaikius uždavinius, kaip antai visuomenės senėjimo, skaitmeninimo ir jo poveikio darbui, klimato kaitos ir netausaus gamtinių išteklių naudojimo;

C.  kadangi labai išaugo vyresnių nei 55 metų darbuotojų užimtumo lygis; kadangi 2018 m. 55–64 metų amžiaus darbuotojų užimtumo lygis euro zonoje buvo 58,8 proc., o tai vis dar gerokai mažiau už vidurkį; kadangi šioje amžiaus kategorijoje būtent moterų užimtumo lygis yra žemesnis (52,9 proc.); kadangi demografinės prognozės rodo didėjantį vyresnio amžiaus darbuotojų skaičių; kadangi demografiniai pokyčiai daro poveikį pensijų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemoms;

D.  kadangi reikia veiksmingų politikos priemonių, kurios apimtų įvairias užimtumo formas ir tinkamai apsaugotų darbuotojus nuo piktnaudžiavimo, diskriminacijos ir skurdo;

E.  kadangi skurstantys dirbantieji sudaro didelę dirbančiųjų dalį; kadangi 2017 m. 9,4 proc. dirbančiųjų grėsė skurdas ir namų ūkiuose, kuriems grėsė skurdas, gyveno beveik 20,5 mln. dirbančiųjų; kadangi dirbančiųjų skurdo rizika yra gerokai didesnė tam tikrų gyventojų grupių, visų pirma ne visą darbo dieną ir savarankiškai dirbančių asmenų, laikinųjų darbuotojų, jaunesnių žmonių, mažiau išsilavinusių asmenų ir vieno asmens namų ūkių atveju, o tam tikrais atvejais dirbančiųjų skurdo rizika gerokai padidėjo per pastaruosius keletą metų;

F.  kadangi 2018 m. vyrų ir moterų užimtumo skirtumas siekė 11,6 proc. ir nuo 2013 m. beveik nepasikeitė; kadangi visoje ES moterys uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau nei vyrai, nors padėtis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi ES 28 šalyse 65– 79 metų amžiaus į pensiją išėjusių vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra maždaug 37,2 proc.; kadangi nevienodas priežiūros pareigų pasiskirstymas tarp moterų ir vyrų vis dar gajus ES;

G.  kadangi pagrindinė atsakomybė už jaunimo nedarbo mažinimą tenka valstybėms narėms, nes jos turėtų kurti ir įgyvendinti darbo rinkos reglamentavimo sistemas, švietimo ir mokymo sistemas ir aktyvią darbo rinkos politiką;

H.  kadangi bendras dirbtų valandų skaičius nuo 2013 m. nuolat, bet lėtai didėja; kadangi nuolatinio darbo sutartis turinčių ir visą darbo dieną dirbančių asmenų skaičius toliau didėja, o ne visą darbo dieną dirbančiųjų skaičius mažėjo 2018 m.; kadangi ne visą darbo dieną dirbančių asmenų ES dalis nuo 15 proc. 2002 m. padidėjo iki 19 proc. 2017 m.; kadangi 2017 m. ES ne visą darbo dieną dirbančių moterų skaičius buvo daug didesnis (31 proc.) nei vyrų (8 proc.); kadangi ne savo noru dirbančių ne visą darbo laiką asmenų skaičius tebėra labai didelis ir nuo 2008 m. padidėjo 1,3 mln.; kadangi laikinų darbuotojų ES dalis nuo 11 proc. 2002 m. padidėjo iki 13 proc. 2017 m.;

I.  kadangi kai kurios valstybės narės susiduria su struktūrinėmis darbo rinkos problemomis, pvz., mažu dalyvavimu ir įgūdžių ir kvalifikacijos pasiūlos ir paklausos neatitiktimi; kadangi vis labiau didėja poreikis imtis konkrečių neaktyvios darbo jėgos integravimo arba reintegravimo priemonių, kad būtų patenkinti darbo rinkos poreikiai;

J.  kadangi 2019 m. birželio mėn. nedarbo lygis sumažėjo iki 6,3 proc. ES ir iki 7,5 proc. euro zonoje; kadangi nedarbo lygis sumažėjo visose amžiaus grupėse ir tiek vyrų, tiek moterų grupėse; kadangi tebėra dideli rodiklių skirtumai tarp valstybių narių, o nuo 2007 m. vis didėja nedarbo lygio skirtumai nacionalinėse ir subnacionalinėse teritorijose; kadangi jaunimo nedarbas išlieka nepriimtinai aukštas – 14,2 proc. 2019 m. balandžio mėn. duomenimis (2018 m. ES vidurkis buvo 15,2 proc., 2018 m. euro zonos vidurkis – 16,9 proc.), tačiau jis mažesnis nei prieš krizę 2008 m.; kadangi valstybių narių skirtumai yra labai dideli; kadangi vidutiniškai kas antras darbo ieškantis asmuo nedirbo ilgiau kaip 12 mėnesių ir 3,8 proc. ilgalaikio nedarbo lygis vis dar viršija iki krizės buvusį 2,9 proc. lygį; kadangi ypač neįgaliųjų nedarbo lygis išlieka labai didelis;

K.  kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, 2017 m. ES 28 šalyse buvo 8,973 mln. ne visu pajėgumu ir ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų; kadangi dar 8,127 mln. asmenų galėjo dirbti, bet neieškojo darbo, o dar 2,289 mln. asmenų ieškojo darbo, bet artimiausiu metu negalėjo pradėti dirbti; kadangi visa tai reiškia, kad 2017 m. 28 ES valstybėse narėse 19,389 mln. asmenų turėjo į nedarbą panašių požymių, tačiau nebuvo įskaičiuojami nustatant nedarbo lygį, o tai yra beveik tiek pat žmonių, kiek buvo laikomi bedarbiais (18,776 mln.);

L.  kadangi išlieka horizontalioji ir vertikalioji darbo rinkos segmentacija ir dirbančiųjų skurdas, ir tai visų pirma daro poveikį moterims, žemos kvalifikacijos darbuotojams, jauniems ir vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, nacionalinėms, kalbinėms, etninėms ir seksualinėms mažumoms ir migrantų kilmės asmenims; kadangi 2016 m. neįgaliųjų užimtumo lygis buvo 48,1 proc., o tai gerokai mažiau už vidutinį užimtumo lygį;

M.  kadangi ilgalaikis nedarbas neproporcingai veikia jaunus žmones, vienišus tėvus, neformaliuosius slaugytojus, ilgą laiką sergančius asmenis, neįgaliuosius ar sveikatos problemų turinčius asmenis, migrantus ir etninėms bei religinėms mažumoms priklausančius žmonės, kurie, norėdami gauti darbą, vis dar patiria specifinių kliūčių ir diskriminaciją visais įdarbinimo etapais;

N.  kadangi kokybiškas užimtumas yra svarbus veiksnys kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi; kadangi reikia pasiekti visus visuomenės narius, kurie yra labiausiai nutolę nuo darbo rinkos ir kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis;

O.  kadangi auga neužimtų darbo vietų skaičius, o darbo jėgos paklausos ir pasiūlos neatitiktis vis dar yra svarbi nedarbo priežastis daugelyje valstybių narių; kadangi struktūrinė įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis daro neigiamą poveikį daugeliui sektorių, pavyzdžiui, turizmui, tradicinei amatininkystei ir IRT sektoriui – tikėtina, kad juose specialistų paklausos ir pasiūlos atotrūkis ES iki 2020 m. pasieks apie 500 000; kadangi, nepaisant nerimą keliančio gebėjimų trūkumo ir didėjančio atotrūkio, apie 39 proc. ES darbuotojų dirba žemos kvalifikacijos darbą, kuriam jų kvalifikacija yra per aukšta;

P.  kadangi, remiantis Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) vertinimais, 2017 m. darbo jėgos įgūdžių pasiskirstymas iš esmės atitiko darbo rinkos kvalifikacijos reikalavimus, o darbo jėgos pasiūla viršijo visų kvalifikacijos rūšių paklausą ir buvo ypač didelė žemo ir vidutinio lygio kvalifikacijų atveju; kadangi kvalifikuotos darbo jėgos paklausa tikriausiai ir toliau augs, ir naujausios CEDEFOP prognozės rodo, kad 2017–2025 m. bus sukurta daugiau kaip 13 mln. darbo vietų, kurioms būtina turėti aukšto lygio išsilavinimą, o žemos kvalifikacijos darbo vietų skaičius sumažės beveik 6 mln.;

Q.  kadangi CEDEFOP prognozės rodo, kad iki 2025 m. sykiu didės ir įgūdžių paklausa bei pasiūla; kadangi vis dėlto tikimasi, kad įgūdžių pasiūla augs šiek tiek sparčiau už įgūdžių paklausą, nes, pavyzdžiui, numatoma, kad darbo jėgos, turinčios tik pradinį ar pagrindinį išsilavinimą, dalis nuo 20,2 proc. 2017 m. sumažės iki 16,8 proc. 2025 m.; kadangi numatoma, kad žemos kvalifikacijos darbuotojams skirtų darbo vietų dalis sumažės nuo 18,4 proc. iki 15,4 proc., tačiau ši tendencija neapsaugo nuo galimos įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties, pavyzdžiui, pernelyg aukštos kvalifikacijos;

R.  kadangi darbo rinka yra labai fragmentuota ir kiekvienas segmentas pasižymi savais ypatumais;

S.  kadangi daugiau nei vienam europiečiui iš penkių gresia skurdas ir socialinė atskirtis; kadangi pasiekta tam tikros pažangos siekiant strategijos „Europa 2020“ skurdo mažinimo tikslo – nuo 2008 m. skurstančiųjų sumažėjo 5,6 mln., tačiau tikslas iki 2020 m. sumažinti skurstančiųjų skaičių bent 20 mln. vis dar toli gražu nepasiektas, nes 113 mln. žmonių vis dar patiria skurdo riziką; kadangi didesnį skurdą patiria pažeidžiamos grupės, pavyzdžiui, vaikai, vieniši tėvai, neįgalieji ir asmenys, turintys lėtinių fizinių ir psichikos sveikatos sutrikimų, migrantai, romai ir etninės mažumos, ilgalaikiai bedarbiai ir benamiai; kadangi sparčiai didėja dirbančiųjų skurdas (9,6 proc.) ir gilėja skurdo ir nelygybės atotrūkis visoje ES; kadangi daugelyje valstybių narių socialinės išmokos yra labai svarbios mažinant skurdą –vidutiniškai jų (išskyrus pensijas) poveikis 2017 m. siekė 32,4 proc.; kadangi šis poveikis nuo 2010 m. kiekvienais metais mažėjo (išskyrus 2013 m.), ir skirtumai tarp valstybių narių yra dideli;

T.  kadangi visuotinė prieiga prie kokybiško ir įperkamo būsto ir sveikatos priežiūros paslaugų yra pagrindinis socialinis poreikis;

U.  kadangi socialinės apsaugos sistemų aprėpties spragos ir galimybių gauti paslaugų atotrūkis išlieka; kadangi atsirado naujų darbo formų, įskaitant platformų darbą ir savarankišką darbą; kadangi socialinė apsauga tradiciškai taikoma darbuotojams, dirbantiems visą darbo laiką pagal neterminuotas darbo sutartis, todėl ją reikia koreguoti; kadangi visų pirma netipiniai darbuotojai dažnai neturi visapusiškos prieigos prie socialinės apsaugos, o daugelis savarankiškai dirbančių asmenų jos neturi visai arba turi tik ribotą socialinę apsaugą; kadangi vis dar populiarus fiktyvus savarankiškas darbas – jis kelia netikrumą ir nesaugumą ir daro neigiamą poveikį visų pirma pažeidžiamoms grupėms; kadangi dėl nepakankamų galimybių naudotis socialine apsauga nukenčia darbo jėgos gerovė ir darbo rinkų veikimas;

V.  kadangi ES Jaunimo garantijų iniciatyva turi būti toliau tobulinama atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų rekomendacijas, siekiant padėti visiems nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams (NEET);

W.  kadangi esama tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumų, susijusių su socialiniu ir ekonominiu statusu; kadangi šie skirtumai gerai atspindi su rizikos veiksniais susijusius skirtumus (įskaitant riziką darbe) ir kadangi mažas pajamas gaunantys namų ūkiai dažniau praneša apie nepatenkintus sveikatos srities poreikius nei dideles pajamas gaunantys namų ūkiai; kadangi dėl to svarbu toliau pabrėžti sveikatos veiksnius ir į juos atsižvelgti vykdant užimtumo ir socialinę politiką;

X.  kadangi vidurinio lygmens kolektyvinėse derybose užtikrinama gana siauro spektro darbo užmokesčio struktūra; kadangi kolektyvinių derybų susilpnėjimas keliose valstybėse narėse sutapo su mažą atlyginimą gaunančių darbuotojų (t. y. darbuotojų, gaunančių mažiau kaip du trečdalius darbo užmokesčio medianos) skaičiaus didėjimu;

Y.  kadangi gera psichikos sveikata yra itin svarbi asmens gerovei; kadangi 2016 m. daugiau nei vienas iš šešių ES valstybių narių gyventojų turėjo psichikos sveikatos sutrikimų; kadangi visose ES šalyse daug mažiau tikėtina, kad lėtine depresija sergantys asmenys galės dirbti;

Z.  kadangi bendra su psichikos ligomis susijusių išlaidų suma visoje ES siekia daugiau kaip 600 mlrd. EUR, t. y. daugiau kaip 4 proc. BVP;

AA.  kadangi 2017 m. bendros namų ūkio disponuojamos pajamos euro zonoje viršijo 2008 m. ikikrizinį lygį, nors aštuoniose valstybėse narėse ir daugelyje regionų taip nėra; kadangi bendros namų ūkių pajamos augo lėčiau nei BVP – tai rodo, kad pajamos, gautos iš ekonomikos atsigavimo, namų ūkius pasiekė tik tam tikru mastu, o tai reiškia, kad pastarųjų metų augimas nėra įtraukus; kadangi realiai vidutinis darbo užmokestis daugelyje valstybių narių vis dar nesiekia ikikrizinio lygio, o jo augimas 2017 m., palyginti su produktyvumo augimu, buvo menkesnis; kadangi pajamų nelygybė yra dažnai susijusi su nevienodomis švietimo, mokymo ir socialinės apsaugos galimybėmis;

AB.  kadangi, remiantis 2018 m. „Eurobarometro“ duomenimis, socialinė ir ekonominė padėtis ir aplinkos klausimai yra ES piliečiams svarbiausi asmeniniai klausimai;

AC.  kadangi pasauliniai pokyčiai, pvz., skaitmeninimas ir perėjimas prie ekologiškos ekonomikos, rodo, kad skubiai reikalingas bendras ES požiūris; kadangi šie pasauliniai iššūkiai skirtingai veikia įvairius regionus ir teritorijas; kadangi socialiniam dialogui, socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei tenka labai svarbus vaidmuo siekiant įtraukaus perėjimo; kadangi daugelyje valstybių narių socialiniai partneriai vis dar menkai įtraukiami į politikos formavimą;

AD.  kadangi ekonomikos sektoriuose, kuriuose išmetama beveik 90 proc. viso išmetamo CO2 kiekio, dirba apie 25 proc. ES darbuotojų; kadangi šios darbo jėgos perkvalifikavimas yra svarbi perėjimo prie darnios ekonomikos dalis;

AE.  kadangi vykdant plataus užmojo klimato politiką kuriamos darbo vietos ir skatinamas ekonomikos augimas, taip pat daromas teigiamas poveikis gerovei; kadangi, remiantis prognozėmis, visiškai įgyvendinus Paryžiaus susitarimą iki 2030 m. ES bus papildomai sukurta 1,2 mln. darbo vietų, be tų 12 mln. naujų darbo vietų, kurias jau tikimasi sukurti;

AF.  kadangi iš 2011–2018 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų buvo įgyvendinta tik 9 proc., 17 proc. rekomendacijų atveju padaryta esminė pažanga, 44 proc. – padaryta tam tikra pažanga, 25 proc. – tik nedidelė pažanga, o 5 proc. apskritai neįgyvendintos;

AG.  kadangi 2019 m. Komisija 15 valstybių narių pateikė rekomendacijų, kaip padidinti sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą, prieinamumą ir tvarumą;

AH.  kadangi ES sumažėjo vidutinės būsto išlaidos ir per didelių išlaidų būstui rodikliai, bet daugelyje valstybių narių vis dar auga tinkamų ir įperkamų būstų trūkumo problema; kadangi 2017 m. vienas iš dešimties europiečių būsto išlaidoms išleido 40 proc. ar daugiau namų ūkio pajamų;

AI.  kadangi gerai veikiantis socialinis dialogas yra pagrindinis Europos socialinės rinkos ekonomikos elementas, stiprinantis socialinę sanglaudą ir mažinantis konfliktus visuomenėje, o tai naudinga darbuotojams, darbdaviams ir vyriausybėms; kadangi socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos yra labai svarbūs formuojant ir įgyvendinant politiką, kuri gali pagerinti darbo ir užimtumo sąlygas;

AJ.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijos iš esmės prisideda teikiant paslaugas, susijusias su įtrauktimi, taip pat atstovauja įvairiam požiūriui formuojant politiką;

1.  pažymi, kad nors ekonominės sąlygos ES šiuo metu yra palankios ir bendras užimtumas nuolat auga, nepaprastai svarbu greitai įveikti jaunimo nedarbo problemą ir problemas, su kuriomis susiduria nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai, taip pat reikia skubiai spręsti darbo rinkos segmentacijos ir nelygybės, pažeidžiamų grupių įtraukties, dirbančių asmenų skurdo ir produktyvumo problemas, ypač atsižvelgiant į galimą ekonomikos augimo sulėtėjimą ar recesiją; labai apgailestauja dėl to, kad Sąjungos mastu realusis darbo užmokestis nedidėja taip, kaip to būtų galima tikėtis turint mintyje teigiamus darbo rinkos ir ekonominės veiklos rezultatus; ragina Komisiją pasiūlyti Europos bedarbio išmokų perdraudimo sistemą, siekiant apsaugoti piliečius ir sumažinti viešųjų finansų poreikį išorės sukrėtimų atveju;

2.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2019 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama investicijoms; pažymi, kad beveik trečdalis iki 2018 m. parengtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų neįgyvendintos; pažymi, kad įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius ir užimtumo apsaugą, buvo padaryta didelė pažanga; tačiau apgailestauja dėl to, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl sveikatos ir ilgalaikės priežiūros įgyvendinamos ypač lėtai ir kad 2018 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažanga yra mažesnė nei ankstesniais metais, ir primygtinai ragina Komisiją daryti reikiamą spaudimą valstybėms narėms (neatsižvelgiant į tai, ar jos yra euro zonoje, ar ne), kad jos įgyvendintų rekomendacijas; mano, kad į ateitį orientuotų reformų įgyvendinimas yra itin svarbus siekiant stiprinti ES ekonomikos augimo potencialą, skatinti socialinę įtrauktį ir gerinti socialines teises ir visų Sąjungos gyventojų gerovę;

3.  ragina valstybes nares laikytis rekomendacijų perkelti mokesčius nuo darbo jėgos į kitus veiksnius, kurių apmokestinimas turėtų mažiau neigiamo poveikio darniam augimui;

4.  pažymi, kad išlieka dideli užimtumo skirtumai tarp šalių, regionų ir gyventojų grupių – tokiu būdu sukuriamos šalys, regionai ir gyventojų grupės, kurių pagrindinis ar net vienintelis konkurencinis pranašumas ES darbo rinkoje yra mažos pajamos ir (arba) nederamos darbo sąlygos; pabrėžia, kad valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos konkrečios užimtumo politikos priemonės, kad būtų atsižvelgta į kliūtis ir sunkumus, su kuriais susiduria regionai, patiriantys demografinių problemų, pavyzdžiui, regionai, kuriuose sumažėjo gyventojų skaičius, arba retai apgyvendinti regionai, ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkio sektoriui, siekiant stiprinti jų pajėgumą kurti darbo vietas ir pridėtinę vertę kaimo vietovėse; mano, kad būtina gerinti užimtumo rodiklius ir pajamų lygius ir skatinti deramų darbo vietų kūrimą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo užtikrinti bent 75 proc. gyventojų užimtumą;

5.  apgailestauja dėl to, kad daugelyje valstybių narių bendros disponuojamosios namų ūkių pajamos vienam gyventojui vis dar nesiekia 2008 m. prieš krizę buvusio lygio; primygtinai ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti nelygybę;

6.  pabrėžia, kad reikia gerai parengtos darbo rinkos politikos ir reformų, kuriomis būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos, priimant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą minimalų darbo užmokestį ir teisingą atlygį, apsaugoti ir skatinti darbuotojų sveikatą ir gerovę, teikti pirmenybę bedarbių reintegracijai, skatinti lygias galimybes ir vienodą požiūrį į darbuotojus ir jų teises, be kita ko, viešajame sektoriuje, skatinti sudaryti vienodas sąlygas patekti į darbo rinką, užtikrinti socialinę apsaugą visiems ir darbo jėgos judumą, atsižvelgti į kaimo ir izoliuotus regionus, spręsti nelygybės ir lyčių disbalanso problemas;

7.  labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į aukštą jaunimo nedarbo lygį tam tikrose valstybėse narėse ir į jaunų ką tik įsidarbinusių darbuotojų pažeidžiamumą; ragina valstybes nares ir Komisiją pirmenybę teikti kovai su jaunimo nedarbu ir visapusiškai pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, Jaunimo garantijų iniciatyva ir ES programomis, tokiomis kaip programa „Erasmus +“, ir individualiai pritaikytomis priemonėmis, siekiant spręsti jaunimo nedarbo problemą ir skatinti jaunimo įsidarbinamumą; labai apgailestauja dėl to, kad daug europiečių ne savo noru dirba ne visą darbo dieną; pažymi, kad tai turi neigiamų pasekmių jų socialinei apsaugai;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir toliau didėja, tačiau su susirūpinimu pažymi, kad vyrų ir moterų užimtumo skirtumas nuo 2013 m. beveik nepakito ir kad lyčių nelygybė užimtumo ir darbo užmokesčio požiūriu išlieka didelė; susirūpinęs pažymi, kad neproporcingai daug moterų dirba mažiau apmokamuose sektoriuose ir dažniau dirba darbą, kuriam jų kvalifikacija yra per aukšta; pažymi, kad tik kelios valstybės narės ėmėsi veiksmų, kad išspręstų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemą; primygtinai ragina visas valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų sumažintas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, vyrų ir moterų pensijų skirtumas ir paskatos nedirbti; ragina Komisiją parengti direktyvą dėl darbo užmokesčio skaidrumo, kad būtų galima greitai panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą;

9.  labai apgailestauja, kad nebus pasiektas Barselonos tikslas dėl vaikų priežiūros galimybių (90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus); primygtinai ragina visas valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir suteikti galimybę naudotis įperkamomis vaikų priežiūros, ankstyvosios vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis; ragina valstybes nares gerinti mokymą ir darbo sąlygas šių paslaugų sektoriuje (įskaitant sveikatos priežiūros paslaugas); ragina valstybes nares visapusiškai ir greitai įgyvendinti neseniai priimtą direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir skatinti daugiau vyrų imti mokamas atostogas dėl šeiminių priežasčių;

10.  atkreipia dėmesį į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl atviros, konkurencingos ir dinamiškos bendrosios rinkos, kuri yra itin svarbi siekiant skatinti našumą, ekonomikos augimą ir suteikti užimtumo galimybių, kūrimui; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis svarbu teisingai paskirstyti gerovės padidėjimą; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti našumą įgyvendinant reformas, kuriomis panaikinamas pernelyg didelis reguliavimas bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad investicijos į darbuotojų sveikatą ir saugą ne tik pagerina darbo vietų kokybę ir darbuotojų gerovę, bet ir turi teigiamą poveikį Europos ekonomikos našumui ir konkurencingumui;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia kovoti su diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkose, pavyzdžiui, mažinant atotrūkį tarp jaunosios ir vyresniųjų kartų, didinant informuotumą apie Užimtumo lygybės direktyvą(30), taip pat ir viešajame sektoriuje, užtikrinant galimybes naudotis mokymosi visą gyvenimą galimybėmis rengiant individualiai pritaikytus kursus ir mokymus, panaikinant pensijų skirtumus ir skatinant mobilumą bei įgūdžių mainų programas tarp vyresnio amžiaus ES gyventojų; pažymi, kad tikimybė, jog vyresnio amžiaus ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojai dalyvaus mokymosi visą gyvenimą programose, yra žymiai mažesnė; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pakeisti šią tendenciją; laikosi nuomonės, kad reikia skirti daugiau dėmesio vyresnio amžiaus darbuotojams ir politikos priemonėms, kuriomis bus didinama parama ir bus sudarytos sąlygos visą gyvenimą aktyviai visuomenei, visų pirma teikiant tikslinę paramą vyresniems kaip 50 metų darbuotojams;

12.  pabrėžia, kad reikia kovoti su diskriminacija dėl etninės kilmės darbo rinkoje ir panaikinti atlyginimo ir pensijų skirtumus dėl etninės kilmės; ragina Komisiją parengti ilgalaikę etninių mažumų grupių integracijos į darbo rinką planavimo strategiją, siekiant sumažinti atskirties riziką; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti pastangas kovojant su diskriminacija dėl etninės kilmės, priklausymo mažumoms ar mažumų kalbai didinant informuotumą, įgyvendinant įvairovės strategijas ir renkant bei analizuojant patikimus išskaidytus duomenis apie diskriminaciją;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad į darbo rinką būtų geriau įtraukiamos labiausiai nuo darbo rinkos nutolusios grupės, pvz., vieniši tėvai, neformalieji prižiūrintieji asmenys, ilgą laiką sergantys asmenys, neįgalieji, sveikatos problemų turintys ar sudėtingomis lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, migrantai ir pabėgėliai, taip pat etninėms bei religinėms mažumoms priklausantys žmonės, ir kad būtų užtikrinta geresnė jų integracija į visuomenę;

14.  palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios, ypač Direktyvą (ES) 2019/882 dėl prieinamumo(31); vis dėlto pabrėžia, kad reikia nuveikti daugiau; labai apgailestauja, kad užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties aspektais neįgalieji nuolat atsiduria nepalankioje padėtyje; ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti konkrečių priemonių užimtumo, švietimo ir socialinės politikos srityse rengimą, kad būtų užtikrinta veiksminga neįgaliųjų ir ilgą laiką arba lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, įskaitant psichikos sutrikimų ir psichosocialinę negalią turinčius asmenis, įtrauktis; ragina Komisiją ir valstybes nares ne tik teikti paramą, bet sukurti daugiau užimtumo paskatų, užtikrinti geresnį prieinamumą ir sudaryti tinkamas sąlygas(32), be kita ko, visiškai pasinaudojant skaitmeninimo teikiamomis ekonominėmis ir socialinėmis įtraukties galimybėmis;

15.  pažymi, kad atsiranda naujų užimtumo formų, įskaitant skaitmeninimo ir automatizavimo nulemtus pokyčius; pabrėžia, kad tokios tendencijos teikia ir naudą, ir iššūkius; pabrėžia mokymosi visą gyvenimą strategijų svarbą siekiant parengti darbuotojus darbo rinkos pokyčiams; pabrėžia socialinio dialogo svarbą, visų pirma rengiant naujas strategijas šiems iššūkiams įveikti; pažymi, kad dėl šios pertvarkos gali būti sukurta netipinių ir mažų garantijų darbo vietų; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad netipinių darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų galimybės naudotis socialinės apsaugos sistemomis (taip pat gauti mokamas atostogas) yra nepakankamos arba jų trūksta; pabrėžia, kad fiktyvus savarankiškas darbas tapo nuolatine problema ir kad ją reikia spręsti; ragina valstybes nares įgyvendinti priemones šiems klausimams spręsti, ypač atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių, dėl kurios susitarta 2018 m. gruodžio 6 d.; palankiai vertina šią rekomendaciją kaip pirmąjį žingsnį, tačiau pabrėžia, kad reikia daugiau nuveikti siekiant visiems užtikrinti galimybę naudotis socialine apsauga;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad per pastaruosius dvejus metus interneto platformų veikla ES padidėjo daugiau nei 25 proc. – jomis naudojasi apie 5 mln. darbuotojų, ir kad trečdalis visų platformose sudaromų sandorių yra tarpvalstybinio pobūdžio; atkreipia dėmesį į tai, kad platformų darbuotojams dažnai netaikomos socialinės apsaugos sistemos; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi rinkti geresnius ir labiau suderintus duomenis apie platformų darbuotojų skaičių, jų užimtumo statusą, darbo turinį ir pajamas; ragina parengti suderintą ES iniciatyvą, pagal kurią visiems platformų darbuotojams, neatsižvelgiant į jų užimtumo statusą, būtų užtikrintos socialinės ir darbo teisės, ir išplėsti kolektyvinių sutarčių taikymą platformų darbuotojams;

17.  pabrėžia, kad naujosios ryšių technologijos ir darbo organizavimo lankstumas dažnai gali lemti ilgesnes darbo valandas ir darbo, privataus gyvenimo ir asmeninio laiko persidengimą; ypač pažymi, kad reikia nustatyti teisę skaitmeniniu būdu atsijungti nuo darbo ir išnagrinėti laiko stygiaus sąvoką ir savarankišką darbo laiko nustatymą;

18.  pabrėžia, kad būtina pertvarkyti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant visapusiškai pasinaudoti skaitmeninimo ir ekonomikos žalinimo teikiamomis galimybėmis, ir plėtoti įgūdžius, įskaitant socialinius emocinius įgūdžius, ir kompetenciją, kurie reikalingi siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius ir įveikti ekonominius, socialinius ir ekologinius iššūkius dabar ir ateityje; mano, kad įgūdžių trūkumas ir pasiūlos ir paklausos neatitiktis gali būti didžiausios investavimo kliūtys; pabrėžia, kad norint įgyti tinkamų įgūdžių, būtina gerinti švietimo ir mokymo kokybę, pasiūlą, įtraukumą, įperkamumą ir prieinamumą, įskaitant profesinį mokymą, ir gerinti tarpusavio kvalifikacijų pripažinimą; pabrėžia, kad svarbu teikti paskatų verslo įmonėms, kad jos daugiau investuotų į mokymą; pabrėžia, kad investicijos į švietimą yra labai svarbios siekiant socialinės sanglaudos; pabrėžia, kad svarbu spręsti mokyklos nebaigusių asmenų problemą; ragina valstybes nares laikytis dvigubos strategijos – užtikrinti, kad bendroji švietimo sistema būtų įtrauki, ir parengti tikslines programas pažeidžiamiausiems asmenims; ragina valstybes nares didinti investicijų apimtį ir skatinti investicijas į kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, taip pat į visapusišką skaitmeninių, profesinių ir verslo įgūdžių mokymą, atsižvelgiant į perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos ir ekologiškesnės ekonomikos, taip pat į kvalifikuotų techninių specialistų poreikį daugelyje šalių ir regionų; pabrėžia, kad deramos darbo ir užimtumo sąlygos yra lemiamas veiksnys siekiant pritraukti kvalifikuotus darbuotojus;

19.  sutinka su Komisija, kad reikia laiku imtis veiksmų skaitmeninimo srityje, kad visa ES turi paspartinti procesą ir kad reikia geriau suderinti Sąjungos, valstybių narių ir regionų politiką, sutelkti viešuosius ir privačiuosius išteklius, kad būtų padidintos investicijos ir sukurta didesnė sąveika skaitmeninėje ekonomikoje ir visuomenėje; pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą ir teisingą skaitmeninę paslaugų pertvarką ir niekas neturėtų būti paliktas nuošalyje; pabrėžia, kad skaitmeninio raštingumo programose turėtų būti sprendžiami privatumo ir duomenų apsaugos klausimai;

20.  mano, kad norint įveikti klimato kaitos ir perėjimo prie ekologiškesnės ekonomikos iššūkius reikia suteikti esminę paramą visuomenei, darbuotojams ir įmonėms, kad jie galėtų prisitaikyti prie šių esminių pokyčių, ypač daug dėmesio skiriant labiausiai paveiktiems regionams, gerinant mokymą ir švietimą, kad būtų pritaikyti įgūdžiai ir kuriamos naujos darbo vietos aplinkos ir skaitmeniniame sektoriuose; ragina ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, įskaitant asmenis, kuriems gresia skurdas ar ypač didelis materialinis nepriteklius;

21.  pabrėžia, kad įgūdžių naudojimo ir lavinimo gerinimas susijęs su pridėtinės vertės kūrimu ir konkurencingumu ir turėtų būti ES politikos, kuria siekiama skatinti ekonomikos augimą investuojant į įgūdžius, pagrindas; atkreipia dėmesį į tai, kad nors įgūdžiai yra būtina ekonomikos augimo sąlyga, vien jų nepakanka; todėl po investicijų į pradinį švietimą ir mokymą ragina imtis papildomų priemonių, padėsiančių kurti ir parengti kokybiškas darbo vietas darbo rinkoje, kad būtų galima kuo geriau išnaudoti darbuotojų įgūdžius;

22.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europoje vis dar esama daug žmonių, kurie neturi pagrindinių skaičiavimo ir raštingumo įgūdžių, o šie įgūdžiai – tai esminis aktyvaus dalyvavimo visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje reikalavimas; ragina valstybes nares imtis griežtų priemonių siekiant sustiprinti pagrindinių įgūdžių lavinimą, visų pirma labiausiai marginalizuotoms visuomenės grupėms; pabrėžia, kad svarbu nustatyti patikimus susitarimus dėl neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo, kad įgūdžiai ir kompetencija būtų pripažįstama kaip galima plačiau ir kad būtų skatinamas lankstumas tarp skirtingų švietimo ir mokymo galimybių;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti paskatų ir teikti techninę paramą, kad būtų padidintos galimybės skatinti deramą darbą jaunimui pasitelkiant užimtumo programas, paramą jauniems verslininkams naudojant Verslumo kompetencijų programos „EntreComp“ sistemą, kokybiškas pameistrystės programas, kalbų ir profesinį mokymą, be kita ko, vykdant valstybių narių mokymo programas, glaudžiai bendradarbiaujant su verslininkais ir tyrėjų bendruomene bei kitais susijusiais subjektais;

24.  ragina valstybes nares stiprinti ir modernizuoti valstybinių užimtumo tarnybų veiklą visais teritoriniais lygmenimis, vykdant nuolatinį darbuotojų mokymą, įtraukiant labai specializuotus konsultantus ir dėstytojus, taip pat įgyvendinant tikslinę politiką kiekvienos darbo rinkos kategorijos atžvilgiu;

25.  pabrėžia, kad Sąjungos socialiniams ir ekonominiams tikslams turėtų būti nustatomi vienodi prioritetai ir kitame biudžete užtikrinami finansiniai ištekliai ir kad Europos semestro procesas turėtų būti stiprinamas, į jį įtraukiant socialinį aspektą per visą jo laikotarpį, įtraukiant ES kompetentingas institucijas ir valstybes nares, kurios sprendžia socialinės politikos klausimus; primygtinai ragina Komisiją stiprinti konkrečioms euro zonos šalims skirtas rekomendacijas, sukuriant matricų sistemą, pagal kurią socialinė politika būtų siejama su Europos socialinių teisių ramsčiu, kaip antai įtraukia prieiga prie švietimo, sveikatos apsaugos, mitybos, užimtumo, būsto ir socialinių teisių išsaugojimu, ir kad ji būtų analizuojama pagal socialinius segmentus, pavyzdžiui, vaikus, jaunimą, vyresnio amžiaus žmones, mažumas, migrantus ir neįgaliuosius, taip sukuriant daug tikslesnį valstybių narių ekonominės ir socialinės sveikatos vaizdą, ir apsvarstyti galimybę šį naują konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų komponentą taikyti ir euro zonai nepriklausančioms narėms; pažymi, kad visos socialinės ir ekonomikos srities konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turi būti suderintos ir viena kitą stiprinti, o ne viena kitai prieštarauti; ragina Komisiją ir valstybes nares apibrėžti Europos tvarumo strategiją siekiant spręsti socialines, ekonomines ir su klimatu susijusias problemas; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti socialines teises siūlant teisės aktus, įskaitant (tam tikrais atvejais) finansines priemones ir jų vėlesnę peržiūrą, įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį pagal jų atitinkamas kompetencijos sritis, nustatytas Sutartyse;

26.  mano, kad labai svarbu apibrėžti ir užbaigti Europos Sąjungos socialinį aspektą; mano, kad dėl šių priežasčių būtina užtikrinti teises į deramas gyvenimo sąlygas, tinkamą būstą, veiksmingą ir prieinamą sveikatos apsaugos sistemą ir ilgalaikę priežiūrą;

27.  pabrėžia, kad gerai veikiantis socialinis dialogas yra pagrindinė darbo sąlygų formavimo priemonė, apimanti įvairius skirtingų lygmenų veikėjus, ir kad šia priemone derinami darbuotojų ir darbdavių interesai ir ja prisidedama prie ekonominio konkurencingumo ir socialinės sanglaudos; ragina valstybes nares visoje Europoje toliau stiprinti socialinį dialogą siekiant subalansuoti darbo santykius ir prireikus stiprinti galimybes vesti kolektyvines derybas;

28.  apgailestauja dėl to, kad skurdas vis dar yra nepriimtinai didelis; pabrėžia, kad ekonomikos sulėtėjimo laikotarpiu kyla didesnė skurdo rizika; pabrėžia, kad, nors žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius ES 2017 m. toliau mažėjo, 2017 m. apie 113 mln. ES ir apie 74 mln. žmonių euro zonoje grėsė skurdas arba socialinė atskirtis; apgailestauja, kad strategijoje „Europa 2020“ numatytas tikslas sumažinti skurdą greičiausiai nebus pasiektas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų veiksmų skurdui sumažinti, įskaitant dirbančiųjų skurdą ir pažeidžiamų visuomenės grupių skurdą; pabrėžia, kad reikia išnaikinti vaikų skurdą ir ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktą dėl Europos vaiko garantijų įgyvendinimo; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti teisėmis grindžiamą kovos su skurdu strategiją, kuri remtųsi integruota aktyvia įtrauktimi ir apimtų pagrindinių socialinių teisių, kokybiškų paslaugų ir darbo vietų, kuriose nustatytas sąžiningas darbo užmokestis, įgyvendinimą; ragina valstybes nares parengti veiksmus ir strategijas, atitinkančius Europos socialinių teisių ramstį, kad būtų patenkinti asmenų, kurie neturi galimybės patekti į darbo rinką, socialiniai poreikiai;

29.  pabrėžia, kad deramos darbo vietos, galimybė gauti tinkamą socialinę apsaugą nepriklausomai nuo darbo santykių ar sutarties tipo, darbo užmokesčio augimas ir gerai finansuojamos kokybiškos viešosios paslaugos, įskaitant švietimo sistemas ir galimybes mokytis visą gyvenimą, turi didelį poveikį nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties rizikos mažinimui ir žmonių sveikatos ir gerovės gerinimui; palankiai vertina reikšmingą socialinių pervedimų poveikį skurdo mažinimui; vis dėlto apgailestauja, kad tai neatsispindi visų valstybių narių nacionalinėje politikoje; pabrėžia, kad svarbu skaidriai įvertinti strategiją „Europa 2020“, ypač skurdo mažinimo srityje, ir parengti tvarią socialinę strategiją po 2020 m., kurioje pirmenybė būtų teikiama skurdo panaikinimui ir būtų remiamas Europos socialinių teisių ramsčio ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas vykdant prasmingą dialogą ES ir nacionaliniu lygmenimis su pilietine visuomene ir žmonėmis, turinčiais tiesioginę skurdo patirtį;

30.  pažymi, kad 2017 m. 9,4 proc. visų ES dirbančių asmenų grėsė skurdas ir kad daugelyje valstybių narių dirbančiųjų skurdas didėja; pabrėžia, kad dirbančiųjų skurdas yra esminis socialinio neteisingumo požymis, ir mano, kad būtina didinti darbuotojų perkamąją galią, stiprinti kolektyvines derybas ir sukurti tvirtą ir suderintą visų formų darbo teisių ir apsaugos sistemą; primygtinai ragina valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad žmonės iš savo darbo užmokesčio galėtų sau ir savo šeimoms garantuoti deramą gyvenimą; ragina Komisiją parengti teisinę priemonę siekiant užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas Sąjungoje gautų sąžiningą minimalų darbo užmokestį, kuris gali būti nustatytas pagal nacionalines tradicijas, kolektyvines sutartis ar teisės aktus;

31.  mano, kad laikinų arba mažų garantijų darbo vietų plitimas daro pavojingą poveikį pensijų adekvatumui, ypač jaunesniųjų kartų, kurios dažnai savo profesinės karjeros metu dirba su pertrūkiais ir todėl nenuosekliai moka socialines įmokas, o tai daro įtaką socialinės apsaugos sistemų stabilumui;

32.  atkreipia dėmesį į nerimą keliančią tendenciją perpildytose būsto rinkose daugelyje valstybių narių ir į šios tendencijos neigiamas pasekmes, ypač mažas pajamas gaunantiems ir tam tikruose regionuose gyvenantiems žmonėms; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų atsižvelgta į Komisijos rekomendacijas (siekiant sumažinti tiekimo trūkumus, pašalinti iškraipymus ir sumažinti mokesčių sistemos sukurtą nelygybę) ir imtis veiksmų, vadovaujantis Europos socialinių teisių ramsčio 19 rekomendacija;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares geriau pasinaudoti Europos semestru siekiant stebėti ir remti pažangą būsto prieinamumo atžvilgiu, taip pat benamystę; ragina Komisiją pasiūlyti Europos socialinio ir įperkamo būsto sistemą siekiant veiksmingai koordinuoti valstybių narių politiką;

34.  pažymi, kad socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos yra labai svarbios kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi; susirūpinęs pažymi, kad daugumai valstybių narių buvo pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kuriose raginama pagerinti jų valstybinių sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą, prieinamumą ir tvarumą; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti jų sveikatos priežiūros sistemų prieinamumą, pakankamumą, įperkamumą, kokybę ir ekonominį efektyvumą; pabrėžia, kad svarbu rengti prevencijos ir sveikatingumo skatinimo kampanijas, ypač skirtas jaunimui iš nepalankioje padėtyje esančių gyventojų grupių; ragina valstybes nares investuoti į tai, kad jų sveikatos politikoje pirmenybė būtų teikiama prevencijai; ragina aktyviai vykdyti sveikatos ugdymo kampanijas, skirtas tiek fizinei, tiek ir psichinei sveikatai; primena, kad svarbu sudaryti sąlygas darbingo amžiaus žmonių, atsigaunančių po ligos, grįžimui į darbo rinką; ragina valstybes nares investuoti į priežiūros paslaugas visais žmonių gyvenimo etapais, toliau siekti savo tikslo įgyvendinti 2002 m. Barselonos vaiko priežiūros tikslus ir parengti vyresnio amžiaus ir priklausomų asmenų priežiūros tikslus;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečių priemonių, kuriomis būtų toliau įgyvendinami Europos psichikos sveikatos ir gerovės veiksmų planas ir ES psichikos sveikatos ir gerovės veiksmų kompasas; mano, kad šios priemonės turėtų apimti psichikos sveikatos skatinimo ir prevencijos priemones ir būti suderintos su kitomis politikos priemonėmis siekiant sumažinti socialinius psichikos sveikatą lemiančius veiksnius;

36.  pabrėžia, kad svarbu atidžiai stebėti ir prireikus persvarstyti Sąjungos lėšas, kad būtų užtikrintas veiksmingas finansavimas, atitinkantis ES tikslus; ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su bet kokiu netinkamu Sąjungos lėšų naudojimu, sukčiavimu ir korupcija šioje srityje;

37.  pabrėžia, kad svarbu laikytis ES auditorių rekomendacijų;

38.  mano, jog tam, kad būtų išlaikytas ir padidintas bendras konkurencingumas, valstybių narių darbo rinkos reguliavimo sistemos turi būti aiškios, paprastos ir lanksčios, o darbo standartai turi išlikti aukšti;

39.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(2) https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/5-presidents-report_lt.pdf
(3) OL C 179, 2018 5 25, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0337.
(5) OL L 307, 2008 11 18, p. 11.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0181.
(7) OL L 188, 2019 7 12, p. 79.
(8) OL C 155, 2011 5 25, p. 10.
(9) OL L 150, 2018 6 14, p. 93.
(10) OL L 150, 2018 6 14, p. 100.
(11) OL L 150, 2018 6 14, p. 109.
(12) OL L 150, 2018 6 14, p. 141.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0202.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0485.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0432.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0325.
(17) OL C 356, 2018 10 4, p. 89.
(18) OL C 346, 2018 9 27, p. 156.
(19) OL C 337, 2018 9 20, p. 135.
(20) OL C 242, 2018 7 10, p. 24.
(21) OL C 76, 2018 2 28, p. 93.
(22) OL C 35, 2018 1 31, p. 157.
(23) OL C 366, 2017 10 27, p. 117.
(24) https://ec.europa.eu/health/state/glance_lt
(25) https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/state/docs/2018_healthatglance_rep_en.pdf
(26) https://www.coe.int/en/web/turin-european-social-charter/turin-process
(27) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 25.
(28) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(29) OL L 186, 2019 7 11, p. 105.
(30) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16).
(31) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 06 07, p. 70).
(32) JT neįgaliųjų teisių konvencijoje teigiama: „tinkamų sąlygų sudarymas“ reiškia būtinus ir tinkamus pakeitimus ir pritaikymą, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta, ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę kaip ir kitiems asmenims naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, ar galimybę užtikrinti šias teises ir laisves. (https://www.ohchr.org/EN/HRBodies/CRPD/Pages/ConventionRightsPersonsWithDisabilities.aspx); Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos 5 straipsnyje nustatyta: „Siekiant garantuoti, kad neįgaliųjų atžvilgiu būtų laikomasi vienodo požiūrio principo, jiems įrengiamos tinkamos patalpos. Tai reiškia, kad prireikus konkrečiu atveju darbdaviai imasi tinkamų priemonių, kad neįgaliajam būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, kilti tarnyboje arba mokytis, nebent dėl tokių priemonių būtų neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. Pareigos nėra neproporcingai apsunkinamos, jei jam pakankamai atlyginama konkrečios valstybės narės neįgalumo politikos srityje numatytomis priemonėmis.“ (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32000L0078&from=EN); Komisijos svetainėje teigiama: „Tinkamos sąlygos – bet koks darbo arba darbo aplinkos pakeitimas, reikalingas neįgaliajam, kad jis galėtų kreiptis dėl darbo, jį atlikti ir daryti pažangą darbo vietoje arba dalyvauti mokyme.“ https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1473&langId=lt

Teisinė informacija - Privatumo politika