2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl laisvių padėties Alžyre (2019/2927(RSP))

P9_TA(2019)0072 RC-B9-0193/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Alžyro, ypač į 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl darbuotojų ir žmogaus teisių aktyvistų kalinimo Alžyre(1), taip pat į savo 2019 m. kovo 27 d. rezoliuciją „Laikotarpis po Arabų pavasario. Tolesni veiksmai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione“(2),

–  atsižvelgdamas į naujausią informaciją apie Alžyrą, įtrauktą į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2018 m., kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2019 m. kovo 18 d.,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 14 d. vykusį 11-ąjį ES ir Alžyro asociacijos tarybos posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 22 d. JT Žmogaus teisių tarybos 36-ojoje sesijoje priimtą trečiąjį visuotinį periodinį vertinimą dėl Alžyro,

–  atsižvelgdamas į bendrus partnerystės prioritetus, priimtus Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos ir Europos Sąjungos vadovaujantis peržiūrėta Europos kaimynystės politika (EKP), kuri buvo patvirtinta 2017 m. kovo 13 d., pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama konstitucinės peržiūros įgyvendinimui ir ES paramai siekiant demokratijos ir pažangos žmogaus teisių srityje Alžyre,

–  atsižvelgdamas į ES ir Alžyro asociacijos susitarimą(3) , ypač į jo 2 straipsnį, kuriame nustatyta, kad pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms turi būti esminis susitarimo elementas ir įkvėpti šalių vidaus ir tarptautinę politiką,

–  atsižvelgdamas į Alžyro Konstituciją, persvarstytą 2016 m. vasario 7 d., o ypač į jos 2, 34-36, 39, 41,42, 48 ir 54 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, dėl mirties bausmės, dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo, dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime bei dėl žmogaus teisių gynėjų, taip pat į naują ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriais siekiama žmogaus teisių apsaugą ir priežiūrą padaryti visų ES politikos sričių dėmesio centru,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (TESKTP), Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir tikėjimo pagrindu, panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Alžyro įstatymą Nr. 12–06 dėl asociacijų ir įsakymą Nr. 06–03 dėl ne musulmonų religinių apeigų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Alžyras yra artimas kaimynas ir vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir Šiaurės Afrikos regiono partnerių;

B.  kadangi 2019 m. vasario 16 d., praėjus dešimčiai dienų nuo Abdelazizo Bouteflikos paskelbto kandidatavimo penktajai prezidento kadencijai Alžyre prasidėjo taikūs protestai, žinomi kaip „Hirak“ (judėjimas); kadangi 2019 m. balandžio 2 d. A. Bouteflika atsistatydino; kadangi šalies tarybos pirmininkas Abdelkader Bensalah laikinai pradėjo eiti valstybės vadovo pareigas; kadangi karinė vadovybė vadovaujama generolo leitenanto Ahmedo Gaïd Salaho atvirai įgijo didelę įtaką šalyje po A. Bouteflikos atsistatydinimo;

C.  kadangi Abdelaziz Bouteflika prezidento pareigas ėjo nuo 1999 m.; kadangi 2016 m. atlikus konstitucinę peržiūrą maksimalus prezidento kadencijų skaičius ateityje buvo apribotas iki dviejų; kadangi konstitucinė peržiūra negalėjo būti taikoma atgaline data, o tai reiškė, kad A. Bouteflikai buvo leista kandidatuoti penktajai kadencijai; kadangi prezidento rinkimai, kuriuos iš pradžių buvo numatyta surengti 2019 m. balandžio 18 d., iš pradžių buvo atidėti iki 2019 m. liepos 4 d., o vėliau – iki 2019 m. gruodžio 12 d.;

D.  kadangi visoje šalyje 2019 m. vasarį, kovą ir balandį, o vėliau – kiekvieną antradienį ir penktadienį per pastarąsias 40 savaičių vyko taikios demonstracijos; kadangi pastarosiomis savaitėmis protestuotojai visoje šalyje vykdė naktines eitynes;

E.  kadangi „Hirak“ turi didelę paramą ir yra didžiausias protesto judėjimas Alžyre; kadangi demonstrantų daugumą sudaro jaunimas; kadangi demonstrantai reikalauja nutraukti korupciją, galimybių dalyvauti politiniame gyvenime, panaikinti aukštą nedarbo lygį ir nemalšinti demonstracijų, o taip pat pliuralistinės ir įtraukios sistemos, skirtos pasirengti laisviems rinkimams, kurie yra platesnio politinio pereinamojo proceso dalis;

F.  kadangi pagal 2019 m. Pasaulio spaudos laisvės indeksą Alžyras užima 141-ą vietą iš 180 tirtų valstybių, šalies spaudos laisvei kyla grėsmė, o žurnalistai dažnai persekiojami; kadangi nepriklausomos žiniasklaidos organizacijos, socialinės žiniasklaidos atstovai ir kiti veikėjai patiria Alžyro valdžios institucijų cenzūrą už bet kokius pranešimus, besiskiriančius nuo oficialiosios nuomonės;

G.  kadangi nuo 2018 m. sausio mėn. Alžyro valdžios institucijos uždarė kelias bažnyčias, iš kurių didžioji dauguma priklauso Alžyro protestantų bažnyčių organizacijai;

H.  kadangi valstybinės radijo stoties La Chaîne 3 vyriausiasis redaktorius atsistatydino 2019 m. vasario 23 d., protestuodamas prieš šališką „Hirak“ reiškinio traktavimą; kadangi keli kiti žurnalistai buvo sulaikyti arba bauginami, pvz. buvęs kanalo „France 24“ arabų korespondentas Sofiane Merakchi ir žurnalistai Azeb El Sheihk bei Abdelmouji Khelladi, sulaikyti atitinkamai nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. ir 2019 m. spalio 14 d.;

I.  kadangi 2019 m. kovo 4 d. Nadia Madassi pastaruosius 15 metų dirbusi kanalo „Algérie“ pranešėja,atsistatydino dėl įtariamos jai taikytos cenzūros; kadangi 2019 m. kovo 5 d. dienraščiui „Echorouk“ ir televizijos kanalui „El Bilad“ Komunikacijos ministerija skyrė sankcijas už reportažus apie demonstracijas; kadangi Facebook grupė „Algérie – Debout!’“, turinti daugiau kaip 500 000 narių, buvo uždaryta, o jos įkūrėjas ir administratorius Sofiane Benyounes buvo persekiotas ir prieš jam pateikiant kaltinimus keletą kartų apklaustas; kadangi leidiniai Jeune Afrique, Tout Sur l’Algerie, Algérie Part, Interlignes ir Observ’Algérie buvo cenzūruojami;

J.  kadangi demonstrantai „Hirak“ dalyviai, žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir tinklaraštininkai vis dažniau išskiriami ar suimami, siekiant jiems užkirsti kelią pasinaudoti savo žodžio, asociacijų ar taikių susirinkimų laisve;

K.  kadangi Alžyro teisininkų rūmai ( Union nationale des ordres des avocats , UNOA) vienbalsiai pasmerkė „Hirak“ aktyvistų areštus ir laisvių slopinimą; kadangi 2019 m. spalio 24 d. apie 500 teisininkų dalyvavo eitynėse Alžyre reikalaudami gerbti protestuotojų teisę į tinkamą teismo procesą ir teismų nepriklausomumo; kadangi UNOA įsteigė komitetą, kuris remia teisininkus, ginančius sulaikytus protestuotojus ir disidentus;

L.  kadangi, Alžyro žmogaus teisių gynimo lygos (Ligue Algérienne pour la défense des droits de l’homme , LADDH) duomenimis, nuo „Hirak“ pradžios buvo suimta ir sulaikyta daugiau nei šimtas žmonių, susijusių su taikiomis demonstracijomis; kadangi kaltinimai, kuriais remiantis jie laikomi „kenkimas nacionalinei vienybei ir teritoriniam vientisumui“, „susirinkimų skatinimas“ ir „kariuomenės moralės silpninimas“ yra neaiškūs ir pažeidžia tarptautinius žmogaus teisių standartus;

M.  kadangi 2019 m. birželio 29 d. už kritiką kariuomenės vado atžvilgiu buvo suimtas 87 m. nepriklausomybės karo veteranas Lakhdar Bouregaa; kadangi 22 m. amžiaus teisės studentė Nour el Houda Dahmani buvo paleista 2019 m. lapkričio 25 d., praėjus šešių mėnesių trukmės įkalinimo bausmei skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 17 d., paskirtos už dalyvavimą studentų eitynėse, o vėliau tapo kassavaitinių studentų eitynių simbolių; kadangi 2019 m. spalio 12 d. Ibrahim Daouadji ir kiti keturi aktyvistai buvo suimti už prieštaravimą Jaunimo reikalų ministro apsilankymui;

N.  kadangi Kamal Eddine Fekhar, gydytojas, žmogaus teisių gynėjas, amazigų At-Mzabo bendruomenės gynėjas ir buvęs Alžyro žmogaus teisių apsaugos lygos (LADDH) narys, 2019 m. gegužės 28 d. mirė kalėjime, po to, kai nepaisant didžiulių protestų buvo suimtas ir 53 dienas vykdė bado streiką, kurį jis, kaip manoma, paskelbė dėl kalinimo sąlygų ir medikų aplaidumo; kadangi 22-ejų metų Ramzi Yettou mirė nuo sužalojimų, kuriuos 2019 m. balandžio mėn. patyrė sumuštas policijos;

O.  kadangi Karim Tabbou, opozicijos lyderis, buvęs istorinės opozicijos partijos „Socialistinių jėgų frontas“ (Front des forces socialistes, FFS) generalinis sekretorius, dabar nepripažintos Socialistinės ir demokratinės sąjungos partijos vadovas, 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo sulaikytas; kadangi 2019 m. rugsėjo 26 d. Tipazos teismo jis buvo išlaisvintas, bet praėjus mažiau kaip 14 valandų vėl buvo sulaikytas, šįkart kitoje jurisdikcijoje (Sidi M‘Hamed‘o), bet panašiomis sąlygomis, ir dabar kalinamas vienutėje;

P.  kadangi keletas asociacijos Rassemblement actions jeunesse (RAJ) narių, įskaitant jos įkūrėją Hakimą Addadą, pirmininką Abdelouahabą Fersaoui ir narius Massolinissą Aisslousą, Djalalą Mokrani, Ahmedą Bouderį, Kamelį Ouldouliali, Karimą Batutdouali, Ahcene Kadi, Wafi Tigrine ir Khidine Medani, buvo suimti per taikias demonstracijas, skirtas sąžinės kaliniams Alžyre paremti;

Q.  kadangi daugeliui protestuotojų, pavyzdžiui, Samirui Belarbi, Fodilui Boumalai, Fouadui Ouicheriui, Saidai Defeur ir Raoufui Raisui, kurie šiuo metu kalinami, ir žmogaus teisių gynėjams, tarp kurių – Said Boudour, Hamid Goura ir Slimane Hamitouche, yra pateikti kaltinimai dėl „kariuomenės moralės silpninimo“;

R.  kadangi 2019 m. lapkričio 11 d. Sidi M’Hamedo teismas Alžyre pradėjo 42 aktyvistų, tarp jų ir Samiros Messouci, Wilayos liaudies provincijos asamblėjos narės, bylų nagrinėjimą; šiems aktyvistams pareikšti kaltinimai dėl „nacionalinės teritorijos vientisumo pažeidimo‘ už tai, kad jie mojavo vėliava su amazigų emblema; kadangi ši vėliava visoje šalyje buvo naudojama kartu su valstybės vėliava per kiekvieną savaitę rengiamas demonstracijas; kadangi dauguma šalies teismų paleido demonstrantus, kurie buvo sulaikyti už šį nusižengimą;

S.  kadangi Alžyro konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės laisvės, įskaitant laisvę jungtis į asociacijas, kuri taip pat apibrėžta įstatyme Nr. 12-06; kadangi pagal įstatymą 12-06 reikalaujama, kad visos asociacijos iš naujo užsiregistruotų, įskaitant tas, kurios jau sėkmingai įregistruotos, ir gautų Vidaus reikalų ministerijos registracijos patvirtinimą, – tik tada jų veikla bus laikoma teisėta; kadangi daugelio pilietinės visuomenės, nevyriausybinių, religinių ir labdaros organizacijų prašymai dėl išankstinės registracijos vis dar nagrinėjami nepaisant to, kad jie atitinka visus teisinius reikalavimus; prašymus yra pateikusios tokios organizacijos, kaip LADDH, „EuroMedRights“, RAJ, „Amnesty International“, Alžyro protestantų asociacija, Nacionalinis nemusulmoniškų religinių bendruomenių komitetas, Feministinė asmeninio tobulėjimo ir naudojimosi pilietinėmis teisėmis asociacija (AFEPEC); kadangi jos vis dar neturi oficialaus teisinio statuso;

T.  kadangi pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Alžyras yra ratifikavęs, vyriausybės privalo užtikrinti kiekvieno jų jurisdikcijoje esančio asmens, visų pirma religinių mažumų, religijos, minties ir sąžinės laisvę; kadangi ši teisė apima laisvę išpažinti pasirinktą religiją arba tikėjimą, viešai arba privačiai, atskirai arba kartu su kitais;

1.  griežtai smerkia savavališkus ir neteisėtus žurnalistų, profsąjungų atstovų, teisininkų, studentų, žmogaus teisių gynėjų, pilietinės visuomenės atstovų ir visų taikių protestuotojų, dalyvavusių taikiose judėjimo „Hirak“ demonstracijose, areštus, sulaikymus ir bauginimus;

2.  ragina Alžyro valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus, kurie kaltinami už tai, kad naudojosi teise į žodžio laisvę; visų pirma, tai Hakim Addad, Abdelouahab Fersaoui, Massinissa Aissous, Djalal Mokrani, Ahmed Bouider, Kamel Ould Ouali, Karim Boutata, Ahcene Kadi, Wafi Tigrine, Khireddine Medjani, Samir Belarbi, Karim Tabbou, Fodil Boumala, Lakhdar Bouregaa, Samira Messouci, Ibrahim Daouadji, Salah Maati, Sofiane Merakchi, Azeb El Cheikh, Fouad Ouicher, Saïda Deffeur ir kiti taikūs protestuotojai, žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, kurie buvo neteisėtai įkalinti nepaisant to, kad jų veikla leidžiama pagal Alžyro teisės aktus ir suderinama su tarptautiniais žmogaus teisių aktais, kuriuos Alžyras yra ratifikavęs; ragina Alžyro valdžios institucijas panaikinti draudimą keliauti ir lygtinį Slimane Hamitouche, Abdelmonji Kheldadi ir Mustaphos Bendjamos nuteisimą;

3.  ragina Alžyro valdžios institucijas nutraukti bet kokio pobūdžio bauginimą, įskaitant teisminį ir teisėkūros persekiojimą, kriminalizavimą ir savavališkus areštus bei sulaikymą, kuriuos jis taiko prieš taikius protestuotojus, žmogaus teisių gynėjus, kritinę nuomonę reiškiančius žurnalistus ir tinklaraštininkus, taip pat imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti jų fizinę ir psichologinę apsaugą, saugą, saugumą ir laisvę vykdyti teisėtą ir taikią veiklą; ragina Alžyro valdžios institucijas suteikti ir garantuoti teisę į žodžio, asociacijų, taikių susirinkimų ir žiniasklaidos laisves, kurios įtvirtintos Alžyro konstitucijoje ir TPPTP, kurį Alžyras yra pasirašęs ir ratifikavęs;

4.  ragina užkirsti kelią krikščionių, Achmadijos musulmonų ir kitų religinių mažumų religijos išpažinimo laisvės pažeidinėjimams; primena Alžyro vyriausybei, kad potvarkiu 06-03 garantuojama religijos išpažinimo laisvė; ragina Alžyro valdžios institucijas vėl atverti uždarytas bažnyčias;

5.  ragina Alžyro valdžios institucijas iš dalies pakeisti 1991 m. gruodžio 2 d. aktą 91-19 ir panaikinti visus apribojimus rengti taikias demonstracijas, jei jie nėra absoliučiai būtini ar proporcingi laikantis TPPTP 21 straipsnio; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad nepaisant 2016 m. atliktos konstitucinės peržiūros nuostatų 2001 m. birželio 18 d. dekretas, kuriuo remiantis sostinėje draudžiama rengti demonstracijas, nebuvo atšauktas ir iš esmės yra taikomas visoje šalyje;

6.  ragina Alžyro valdžios institucijas iš esmės uždrausti bet kokios formos pernelyg didelį teisėsaugos pareigūnų jėgos naudojimą išskirstant viešus susibūrimus; griežtai smerkia pernelyg didelį jėgos naudojimą, kuris buvo Ramzi Yettou mirties priežastis; ragina Alžyro valdžios institucijas atlikti nepriklausomą visų atvejų, per kuriuos saugumo pajėgų nariai panaudojo pernelyg didelę jėgą, tyrimą ir patraukti kaltininkus atsakomybėn;

7.  pabrėžia, kad nepriklausoma teismų sistema yra vienas iš pagrindinių demokratijos veikimo elementų, ir ragina Alžyro valdžios institucijas skatinti ir užtikrinti teismų nepriklausomumą;

8.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą, Komisiją ir valstybes nares remti pilietinės visuomenės grupes, žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir protestuotojus, be kita ko, vykstant apsilankyti į kalėjimus, stebint teismo procesus ir skelbiant viešus pareiškimus, remti UNOA Komisiją ir kitas organizacijas, veikiančias žmogaus teisių gynimo srityje, taip pat atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Alžyre naudojant visas turimas priemones, įskaitant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę;

9.  ragina Alžyro valdžios institucijas persvarstyti 2012 m. įstatymą dėl asociacijų (12-06) ir pradėti tikrą ir įtraukų dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, kad būtų galima parengti naują įstatymą, kuris atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus ir Alžyro konstituciją;

10.  ragina Alžyro valdžios institucijas užtikrinti visapusiškas galimybes naudotis minties, sąžinės ir religijos laisvėmis, kurios yra įtvirtintos Alžyro konstitucijoje ir TPPTP;

11.  reiškia susirūpinimą dėl administracinių kliūčių, su kuriomis susiduria religinės mažumos Alžyre, ypač dėl 06-03 m. potvarkio; ragina Alžyro vyriausybę persvarstyti potvarkį 06-03, kad jis labiau atitiktų Konstituciją ir jo tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, būtent TPPTP 18 straipsnį;

12.  palankiai vertina tai, kad amazigų kalba 2016 m. pripažinta oficialia kalba, ir ragina praktiškai įgyvendinti šį įstatymą; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti 42 protestuotojus, kurie buvo sulaikyti dėl to, kad mojavo amazigų vėliava;

13.  ragina rasti taikų krizės, kuri kilo vystantis taikiam ir įtraukiam politiniam procesui, sprendimą; yra įsitikinęs, kad demokratinės reformos ir konstruktyvus bei įtraukus dialogas, kuriuo užtikrinamas politinis, ekonominis ir socialinis stabilumas Alžyre, galėtų padėti atsigauti turtingai Arabų Magrebo Sąjungai, nes tai svarbu siekiant sėkmingo abiejų Viduržemio jūros regiono pusių bendradarbiavimo;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES delegacijai Alžyre, Alžyro vyriausybei, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai ir Europos Tarybai.

(1) OL C 346, 2016 9 21, p. 106. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0318. (3) OL L 265, 2005 10 10, p. 2.

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl José Danielio Ferrero atvejo Kuboje (2019/2929(RSP))

P9_TA(2019)0073 RC-B9-0200/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kubos, ypač į 2004 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Kubos(1), 2006 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES politikos Kubos vyriausybės atžvilgiu(2), 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl Kubos(3), 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl sąžinės kalinių Kuboje(4), 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto(5) ir į 2018 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio mėn. pasirašytą ir nuo 2017 m. lapkričio 1 d. laikinai taikomą Europos Sąjungos ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 9 d. Havanoje vykusį antrąjį ES ir Kubos jungtinės tarybos posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 3 d. Briuselyje vykusį antrąjį oficialų ES ir Kubos dialogą žmogaus teisių klausimais, kuris vyko pagal ES ir Kubos PDBS,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės mėn. JT žmogaus teisių tarybos atliktą Kubos visuotinį periodinį vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP) ir kitas tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kurią 1984 m. gruodžio 10 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja ir kurią Kuba yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią Kuba yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2019 m. spalio 1 d. Kubos politinės opozicijos frakcijos „Kubos patriotinė sąjungą“ („Unión Patriótica de Cuba“, UNPACU) lyderis José Daniel Ferrer buvo savavališkai sulaikytas nepateikus jokių kaltinimų ir jam nebuvo leidžiama su niekuo susisiekti bent 72 valandas;

B.  kadangi Kubos valdžios institucijos įkalino, persekiojo ir baugino jį daugiau nei dešimtmetį dėl jo taikaus politinio aktyvumo; kadangi 2018 m. jis 10 dienų buvo laikomas vienutėje;

C.  kadangi 2019 m. lapkričio 2 d. J. D. Ferrer pavyko slapta išsiųsti laišką, kuriame teigiama, kad jis buvo kankinamas ir su juo buvo netinkamai elgiamasi, kad sulaikymo metu jo gyvybei grėsė pavojus ir kad jam nebuvo suteikta tinkama sveikatos priežiūra; kadangi, remiantis jo šeimos 2019 m. lapkričio 15 d. pateikta informacija, jis yra laikomas Aguadores kalėjime Santjago de Kubos mieste, kur jis buvo patalpintas karceryje; kadangi 2019 m. lapkričio 7 d. jo žmona jį matė kelias minutes ir patvirtino, kad jis buvo kritinės sveikatos būklės, nes jis prarado pusę kūno masės, o tai taip pat nulėmė jo pradėtas bado streikas;

D.  kadangi, pasak keleto NVO, jis yra tik vienas iš maždaug 120 politinių kalinių Kuboje; kadangi daug nepriklausomų žurnalistų, taikių disidentų ir žmogaus teisių gynėjų, kurie daugiausia yra demokratinės opozicijos nariai, yra persekiojami, savavališkai sulaikomi ar laikomi kalėjime Kuboje, pvz., José Guía Piluoto, Silverio Portal Contreras, Mitzael Díaz Paseiro, Orlando Zapata Tamayo, Eliecer Bandera Barrera, Edilberto Ronal Azuaga ir Roberto de Jesús Quijñones Haces;

E.  kadangi 2019 m. spalio 28 d. mirė Armando Sosa Fortuy – ilgiausiai kalėjęs Kubos politinis kalinys, kalėjime praleidęs 43 metus; kadangi Kubos valdžios institucijos nesutiko jo paleisti, nepaisant jo blogėjančios sveikatos būklės;

F.  kadangi pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus kiekvienas asmuo, kuris yra suimtas arba sulaikytas, sulaikymo metu turi būti informuotas apie priežastis ir turi būti nedelsiant perduotas teismui;

G.  kadangi Kubos vyriausybės veiksmais pažeidžiamos 2016 m. pasirašyto Europos Sąjungos ir Kubos susitarimo 1straipsnio 5 dalies ir 22 straipsnio nuostatos, kuriomis Kubos vyriausybė įsipareigojo gerbti ir stiprinti žmogaus teises;

H.  kadangi 2017 m. liepos 5 d. Parlamentas davė savo pritarimą PDBS; kadangi Parlamento pritarime aiškiai pareikštas rimtas susirūpinimas dėl žmogaus teisių padėties Kuboje ir į jį įtraukta sustabdymo sąlyga, taikoma pažeidus žmogaus teisių nuostatas;

I.  kadangi ES ir Kubos dialogas žmogaus teisių klausimais, kuriam vadovauja ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais, prasidėjo 2015 m., penktasis raundas vyko 2018 m. spalio 9 d.; kadangi 2019 m. spalio 3 d. ES ir Kuba surengė antrąjį oficialų dialogą žmogaus teisių klausimais; kadangi iki šiol jis nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų, nepaisant to, kad Kuba buvo perrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą 2017–2019 m. laikotarpiu; kadangi politinis dialogas bet kuriuo atveju turi apimti tiesioginį ir intensyvų dialogą su pilietine visuomene ir visais politinės opozicijos veikėjais be jokių apribojimų;

J.  kadangi tuo metu, kai 2019 m. rugsėjo 9 d. Havanoje vyko antrasis ES ir Kubos jungtinės tarybos posėdis, buvo savavališkai sulaikyta daugiau kaip 100 aktyvistų; kadangi ES nepareiškė savo pozicijos dėl šių veiksmų ir ji taip pat nepareiškė savo nuomonės dėl T. Ferrer bylos;

K.  kadangi Parlamentas tris kartus skyrė Sacharovo premiją už minties laisvę Kubos aktyvistams: 2002 m. premiją gavo Oswaldo Payá, 2005 m. – „Baltai vilkinčios moterys“ ir 2010 m. – Guillermo Fariñas; kadangi Sacharovo premijos laureatai ir jų artimieji vis dar nuolat persekiojami ir bauginami, jiems neleidžiama išvykti iš šalies ir dalyvauti tarptautiniuose renginiuose;

L.  kadangi žmogaus teisėms, laisvei ir žmonių orumui bei interesams geriausiai atstovaujama ir jie geriausiai ginami demokratinėje visuomenėje;

1.  smerkia savavališką José Danielio Ferrero sulaikymą ir skubiai ragina Kubos valdžios institucijas nedelsiant jį paleisti; prašo leisti jam kreiptis į jo pasirinktą advokatą, susisiekti su jo šeima ir susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su jo sulaikymu ir galimomis priežastimis;

2.  smerkia kankinimus ir netinkamą elgesį, kuriuos J. D. Ferrer savo laiške pranešė patyręs; primena, kad Kubos valdžios institucijos privalo užkirsti kelią kankinimui ir netinkamam elgesiui bei užtikrinti greitą ir nešališką tyrimą; ragina Kubos valdžios institucijas nedelsiant suteikti J. D. Ferrerui galimybę gauti jam reikiamą medicininę pagalbą ir garantuoti, kad jis gautų tinkamo sanitarinio maisto ir vandens;

3.  pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl nuolatinio taikių disidentų, nepriklausomų žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir politinės opozicijos atstovų persekiojimo, priekabiavimo ir išpuolių prieš juos Kuboje; ragina nedelsiant nutraukti šiuos veiksmus ir paleisti visus politinius kalinius, ir asmenis, savavališkai kalinamus tik už tai, kad naudojosi savo saviraiškos ir susirinkimų laisve; ragina geriau garantuoti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teismų nepriklausomumą ir užtikrinti, kad asmenys, kurių laisvė apribota, turėtų galimybę kreiptis į nepriklausomą advokatą;

4.  pakartoja savo raginimą valstybėms narėms, EIVT ir jos delegacijai Kuboje griežtai ir viešai pasmerkti savavališką J. D. Ferrero ir pirmiau minėtų asmenų suėmimą ir imtis visų reikiamų veiksmų siekiant apginti demokratiją ir žmogaus teises;

5.  reiškia apgailestavimą, kad, nepaisant priimto ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, demokratijos ir žmogaus teisių padėtis nepagerėjo; ragina vykdyti privalomus įsipareigojimus, nustatytus ES ir Kubos sudarytame Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarime, ir šiuo klausimu ragina nustatyti aiškius kriterijus;

6.  pakartoja, kad ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas apima nuostatą dėl susitarimo sustabdymo, kuri turėtų būti taikoma tuo atveju, jei pažeidžiamos nuostatos dėl žmogaus teisių; todėl primygtinai reikalauja, kad Europos Sąjunga, įgyvendindama ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą, atidžiai stebėtų, kaip Kuboje užtikrinamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ir kad apie tai būtų reguliariai pranešama Parlamentui; mano, kad José Danielio Ferrero ir kitų politinių kalinių įkalinimas ir elgesys su jais yra ypatingos skubos atvejis, kaip nustatyta Susitarimo 85 straipsnio 3 dalies b punkte, ir todėl ragina ES sušaukti skubų posėdį;

7.  ragina Kubos vyriausybę įgyvendinti teisines reformas, kad būtų užtikrinta spaudos, asociacijų ir demonstracijų laisvė, ir pradėti politines reformas, kurios leistų surengti laisvus, sąžiningus ir demokratinius rinkimus, kuriuose būtų atsižvelgiama į suverenią ir laisvai išreikštą Kubos gyventojų valią; ragina Kubos vyriausybę savo žmogaus teisių politiką priderinti prie tarptautinių standartų, apibrėžtų chartijose, deklaracijose ir tarptautinėse priemonėse, kurias Kuba yra pasirašiusi, ir leisti pilietinei visuomenei ir opozicijos politiniams veikėjams be jokių apribojimų aktyviai dalyvauti politiniame ir socialiniame gyvenime; ragina vyriausybę sudaryti sąlygas nepriklausomiems vidaus ir tarptautinėms žmogaus teisių stebėtojams netrukdomai patekti į Kubą, taip pat pakviesti JT specialiuosius pranešėjus dėl teisės į taikių susirinkimų laisvę skatinimo ir apsaugos, saviraiškos ir žmogaus teisių gynėjų padėties;

8.  primena, kad Kuba nuo 2003 m. taiko mirties bausmės vykdymo moratoriumą; ragina Kubos valdžios institucijas panaikinti mirties bausmę už visus nusikaltimus; ragina peržiūrėti visus mirties nuosprendžius siekiant užtikrinti, kad šie teismo procesai vyko laikantis tarptautinių standartų;

9.  ragina Kubos valdžios institucijas užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir saviraiškos laisvę, be kita ko, paskelbiant negaliojančiu dekretą Nr. 349, kuriuo apribojama meninės raiškos laisvė, ir nutraukti nepriklausomų žurnalistų persekiojimą ir sulaikymą; ragina Kubos vyriausybę nustoti taikyti interneto cenzūrą ir nustoti blokuoti interneto svetaines ir riboti prieigą prie informacijos;

10.  apgailestauja dėl to, kad kai kurioms Europos ir Kubos pilietinės visuomenės organizacijoms nebuvo suteikta galimybė dalyvauti pilietinės visuomenės dialoge per pagal ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą 2019 m. spalio 2 d. vykusį platesnį politinį dialogą žmogaus teisių klausimais dėl to, kad Kubos vyriausybė atsisakymą jas patvirtinti; taip pat ragina ES ir Kubą užmegzti institucinį, oficialų, atvirą ir viešą dialogą su iš tiesų nepriklausoma pilietine visuomene, panašų į dialogą vykdomą su kitomis šalimis, su kuriomis ES turi bendradarbiavimo susitarimus;

11.  ragina naująjį Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pripažinti, kad esama politinės opozicijos Kubos vyriausybei, ir remti jos įtraukimą į ES ir Kubos politinį dialogą; atsižvelgdamas į tai, ragina visų valstybių narių atstovus per vizitus Kubos valdžios institucijoms reikšti susirūpinimą žmogaus teisių klausimais, o lankantis Kuboje susitikti su Sacharovo premijos laureatais, siekiant užtikrinti, kad ES žmogaus teisių politika būtų nuosekliai taikoma ir viduje ir išorėje ir taip būtų stiprinamas nepriklausomos pilietinės visuomenės dalyvavimas;

12.  ragina EIVT ir Komisiją aktyviai remti pilietinės visuomenės grupes ir asmenis, kurie gina žmogaus teises Kuboje, be kita ko, surengiant apsilankymus kalėjimuose, stebint teismo procesus ir teikiant viešus pareiškimus; ragina naująjį Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pranešti Parlamentui apie veiksmus, kurių iki šiol ėmėsi ES delegacija;

13.  ragina naująjį Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją reikalauti, kad Kubos valdžios institucijos po kelerius metus trukusio neveiklumo imtųsi reformų, kuriomis šalies demokratija būtų pertvarkoma laikantis ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl dabartinė padėtis Kuboje pažeidžia žmogaus teisių ir demokratijos principus, kuriais grindžiamas šis susitarimas;

14.  labai apgailestauja dėl to, kad Kubos valdžios institucijos atsisako leisti Europos Parlamentui, jo delegacijoms ir kai kurioms frakcijoms apsilankyti Kuboje, nepaisant to, kad Parlamentas suteikė savo pritarimą ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimui; ragina valdžios institucijas nedelsiant leisti atvykti į šalį;

15.  smerkia intervencinį Kubos vyriausybės požiūrį ir prašo nutraukti visą įsikišimo veiklą įvairiose Lotynų Amerikos šalyse;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Kubos vyriausybei ir Liaudies valdžios nacionalinei asamblėjai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 201 E, 2005 8 18, p. 83. (2) OL C 288 E, 2006 11 24, p. 81. (3) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 377. (4) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 82. (5) OL C 334, 2018 9 19, p. 99. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0460.

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Haičio (2019/2928(RSP))

P9_TA(2019)0074 RC-B9-0214/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Haičio, visų pirma 2011 m. sausio 19 d. rezoliuciją „Padėtis Haityje praėjus metams nuo žemės drebėjimo: humanitarinė pagalba ir atstatymas“(1) ir 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl vaikų vergijos Haityje(2),

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2018 m., kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2019 m. gegužės 13 d., ypač į naujausią informaciją apie Haitį, įtrauktą į šią ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į galutinę ES rinkimų stebėjimo misijos Haityje 2018 m. lapkričio 19–23 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų stabilizavimo misiją Haityje (MINUSTAH) ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2017 m. liepos mėn. pateiktą metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Haityje laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.,

–  atsižvelgdamas į MINUSTAH ir JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pranešimą dėl įtarimų dėl 2018 m. lapkričio 13–14 d. La Saline rajone (Port o Prensas) padarytų žmogaus teisių pažeidimų ir smurto,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 17 d. JT Žmogaus teisių tarybos 37-ojoje sesijoje priimtą visuotinį periodinį vertinimą dėl Haičio,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, kurio viena iš susitariančiųjų šalių yra Haitis,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į JT Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvenciją, prie kurios yra prisijungęs Haitis,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 25 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2476 (2019),

–  atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijos 2015 m. galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2019 m. lapkričio 7 d. pareiškimą Europos Sąjungos vardu dėl padėties Haityje,

–  atsižvelgdamas į organizacijos Amnesty International 2019 m. spalio 31 d. paskelbtą straipsnį, kuriame pateikiama įrodymų, kad prieš protestuotojus naudojama pernelyg didelė jėga,

–  atsižvelgdamas į JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro 2019 m. spalio 1 d. ataskaitą dėl padėties Haityje,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos delegacijos Haityje 2019 m. gegužės 28 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi vyriausybei 2018 m. liepos mėn. paskelbus, kad ji panaikins subsidijas, todėl kuro kainos padidės iki 50 proc., kilo plataus masto protestai ir tokie dideli pilietiniai neramumai, kokių ši šalis nebuvo patyrusi jau daugelį metų; kadangi ši priemonė buvo patvirtinta atsižvelgiant į 2018 m. vasario mėn. su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) sutartą lėšų mažinimą mainais už 96 mln. JAV dolerių dydžio finansines paskolas, kad ši šalis galėtų sumokėti savo išorės skolą;

B.  kadangi per demonstracijas, kurias surengė opozicijos lyderiai, buvo reikalaujama prezidento Jovenelio Moïse atsistatydinimo dėl didelės infliacijos, įtarimų dėl sisteminės korupcijos vyriausybėje, įtariant, kad korupcinėje veikloje dalyvavo ir buvęs prezidentas Michel Martelly, taip pat dėl ekonominio nesaugumo ir maisto stygiaus, tačiau šioms demonstracijoms išorės pasaulis daug dėmesio neskyrė; kadangi anksčiau nei prieš metus prasidėjusios demonstracijos protestuojant prieš korupcijos skandalus, susijusius su Haičio valdžios institucijomis, pareikalavo apie šimto aukų ir paaštrėjo iki didžiulio sukrėtimo; kadangi atrodo, kad korupcija yra endeminė Haičio visuomenės ir politikos problema;

C.  kadangi saugumo pajėgos malšino protestus, naudodamos kovinius šaudmenis ir ašarines dujas; kadangi, JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, per protestus vasario mėn. žuvo 41 žmogus, o 100 žmonių buvo sužeisti; kadangi, remiantis naujausiais JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki lapkričio 1 d. mažiausiai 42 žmonės žuvo per panašius protestus, 19 iš jų buvo nužudyti teisėsaugos pareigūnų, o 86 žmonės buvo sužeisti;

D.  kadangi Haitis nuo 2019 m. kovo mėn. neturi vyriausybės, o tai varžo šalies galimybes gauti tarptautinį remiamąjį finansavimą ir Pasaulio banko paskolas; kadangi nuo 2020 m. sausio mėn. Haityje nebeliks parlamento, nes 2019 m. spalio mėn. nepavyko surengti parlamento rinkimų; kadangi J. Moïse išreiškė ketinimą įgyvendinti konstitucines reformas, kuriomis bus siekiama sustiprinti prezidento institucijos įgaliojimus;

E.  kadangi nepaisant demonstracijų nebuvo imtasi jokių teisinių veiksmų; kadangi šis nebaudžiamumas ir tarptautinės bendruomenės dėmesio trūkumas toliau kursto smurtą; kadangi dėl užsitęsusios ir tebevykstančios krizės dar labiau ribojama prieiga ir prie sveikatos priežiūros paslaugų, maisto, švietimo ir galimybių tenkinti kitus poreikius, be to, kilo dar didesnis aprūpinimo elektros energija ir kuru nepriteklius;

F.  kadangi po 2010 m. žemės drebėjimo daugelis bendruomenių vis dar neturi prieigos prie elektros tinklo ir savo kasdienius poreikius priverstos tenkinti naudodamosi elektros generatoriais; kadangi kuro kainų augimas dar labiau apribojo ekonomines galimybes;

G.  kadangi esama patikimų įrodymų, kad policija, ginkluota pusiau automatiniais šautuvais, protestams malšinti naudojo kovinius šaudmenis, taip pažeisdama tarptautinę žmogaus teisių teisę ir jėgos naudojimo standartus; kadangi žurnalistai yra nuolat persekiojami ir prieš juos vykdomi fiziniai išpuoliai; kadangi 2019 m. spalio 11 d. savo automobilyje buvo nušautas reportažus apie protestus rengęs radijo stoties „Radio Méga“ žurnalistas Néhémie Joseph, 2019 m. rugsėjo mėn. šūviu į veidą nužudytas „Associated Press“ fotožurnalistas Chery Dieu-Nalio, 2019 m. birželio mėn. savo automobilyje nušautas radijo stoties „Radio Sans Finjo“ reporteris Pétion Rospide, o 2018 m. kovo mėn. be žinios dingo žurnalistas Vladjimir Legagneur;

H.  kadangi su nebaudžiamumu buvo susidurta ir žudynių La Saline rajone, sostinės Port o Prenso periferijoje, atveju – 2018 m. spalio mėn. 70 žmonių čia buvo savavališkai nužudyta, o 13 moterų išprievartautos; kadangi vyriausybė šias žudynes priskyrė gaujų karui; kadangi Amerikos valstybių organizacija ir JT paramos teisingumui misija Haityje (MINUSJUH), remdamosi Nacionalinio žmogaus teisių tinklo surinkta informacija, kaip šių žudynių priežastį įvardijo prezidento žmonos Martine Moïse ir keleto vyriausybės atstovų bandymą papirkti La Saline rajono gyventojus, kad jie nutrauktų prieš prezidentą J. Moïse nukreiptas demonstracijas, ir teigia, kad žudynės buvo šio rajono gyventojų atsisakymo būti papirktiems pasekmė; kadangi žmogaus teisių organizacijos Haityje paragino Amerikos valstybių organizaciją ištirti šias žudynes;

I.  kadangi saugumo padėtis šalyje drastiškai pablogėjo nuo 2017 m. spalio mėn., kai Jungtinių Tautų stabilizavimo misijos Haityje taikdarius (UNSTAMIH) pakeitė MINUJUSTH, kurios personalo pasirengimas dalyvaujant policijos darbuotojams skirtuose mokymuose tėra ribotas;

J.  kadangi rimtą susirūpinimą šalyje tebekelia diskriminacija dėl lyties; kadangi Haičio lyčių nelygybės indeksas siekia 0,593, ir 2015 m. pagal šį rodiklį šalis užėmė 142-ą vietą iš 159-ių; kadangi LGBTI asmenų diskriminacija, stigmatizacija, atskirtis ir smurtas prieš juos Haityje yra sisteminiai ir paplitę reiškiniai; kadangi mergaitės įgyja menką išsilavinimą arba neįgyja jokio; kadangi įstatymai, kuriais kriminalizuojamas išžaginimas ir smurtas šeimoje nebuvo priimti iki pat 2015 m., baudžiamasis kodeksas nebuvo peržiūrėtas nuo 1835 m., o moterims ir mergaitėms dažnai neužtikrinama lygiavertė teisinė apsauga; kadangi 2019 m. lapkričio 7 d. civiliams skirtame Gonayvo kalėjime buvo išžaginta 10 ten kalėjusių moterų, įskaitant 15 metų amžiaus mergaitę; kadangi nuo tada, kai prasidėjo protestai, perpildymas, maisto trūkumas, galimybės pasimatyti su šeima neužtikrinimas ir kitos nežmoniškos sąlygos yra plačiai paplitę reiškiniai Haičio kalėjimų sistemoje;

K.  kadangi nuo rugsėjo mėn. prasidėjusių mokslo metų galimybės lankyti mokyklą neturi dauguma Haičio vaikų; kadangi neraštingumas ir galimybė įgyti išsilavinimą yra didžiulė problema Haityje, nes apytiksliai pusė visų 15 metų amžiaus ir vyresnių Haičio gyventojų yra neraštingi, o pradinės ir vidurinės mokyklose visoje šalyje nelanko mažiausiai 350 000 vaikų ir jaunuolių;

L.  kadangi iki šiol naudojamasi sistema „Restavèk“, kuri yra šiuolaikinės vergovės forma ir pagal kurią Haičio vaikai iš skurstančių šeimų, tėvų išsiųsti gyventi su kitomis šeimomis ir tarnauti joms namuose, neretai būna skriaudžiami, patiria smurtą ir negali lankyti mokyklos;

M.  kadangi Jungtinių Tautų vystymosi programos (UNDP) žmogaus socialinės raidos indekse Haitis yra 168-as tarp visų pasaulio šalių, ir šis reitingas yra žemesnis nei anksčiau, be to, jam nuolat būtina humanitarinė pagalba ir parama vystymuisi; kadangi, pasak Pasaulio banko, Haitis lieka skurdžiausia abiejų Amerikos žemynų šalimi ir viena labiausiai skurstančių valstybių pasaulyje: 59 proc. jo gyventojų gyvena žemiau nacionalinės skurdo ribos, 24 proc. – žemiau kraštutinio skurdo ribos, o per 40 proc. yra bedarbiai; kadangi valdžios korupcija yra nekontroliuojama: organizacijos Transparency International 2018 m. korupcijos suvokimo indekse Haitis yra 161-as iš 180-ies stebėtų šalių;

1.  griežtai smerkia Haičio valdžios institucijų veiksmus siekiant užgniaužti taikius protestus ir mirtiną jėgos naudojimą, savavališką sulaikymą, bauginimą, persekiojimą bei seksualinę prievartą; reikalauja, kad Haičio valdžios institucijos nedelsdamos liautųsi neteisėtai naudojusios jėgą – visų pirma šaunamuosius ginklus ir kovinius šaudmenis – prieš taikius protestuotojus bei užtikrintų žmonėms teisę į laisvas ir taikias demonstracijas; palaiko Haičio žmonių raginimus stabdyti korupciją ir nebaudžiamumą;

2.  pabrėžia, kad, siekiant užkirsti kelią dar didesniam nestabilumui ir gyventojų kančioms, visos susijusios šalys turi susilaikyti nuo smurto; ragina visas šalis įsitraukti į nuoširdų, atvirą ir įtraukų visos Haičio visuomenės dialogą, siekiant geriau atsižvelgti į svarbiausius gyventojų poreikius ir siekius bei rasti ilgalaikius esamos politinės, ekonominės ir humanitarinės krizės sprendimus;

3.  primena, kad, kaip pažymima naujausiame visuotiniame periodiniame vertinime, teisingumo reforma ir ilgai trunkančio kardomojo kalinimo atsisakymas bei kova su korupcija turi likti prioritetais; prašo tarptautinės bendruomenės padėti Haičio žmonėms stiprinti nepriklausomą ir tvirtą teismų sistemą, kuriai veikiant nusikaltėliai stotų prieš teismą ir būtų nubausti nepriklausomai savo socialinio statuso;

4.  ragina atlikti nepriklausomą La Saline‘o žudynių bylos, žurnalistų persekiojimo ir išpuolių prieš juos bei mirties atvejų nuo 2019 m. rugsėjo mėn. vidurio tyrimą; reikalauja užtikrinti, kad prieš teismą stotų ir būtų nubausti visi nusikaltimų vykdytojai; pakartoja, kad, siekiant informuoti apie padėtį, svarbi žiniasklaidos laisvė; ragina visus subjektus liautis persekiojus žurnalistus ir leisti jiems informuoti apie padėtį šalyje; pakartoja, kad turi būti užtikrinama teisė taikiai reikšti nuomonę ir kritiką;

5.  pritaria raginimui į Haitį ilgesniam laikui išsiųsti nepriklausomą Amerikos valstybių organizacijos (OAS) ekspertų misiją, kuriai būtų pavesta išaiškinti daugybinius žmogaus teisių pažeidimus šalyje, ir siekiui atlikti nešališkus, nuodugnius, skaidrius ir nepriklausomus tyrimus bei stiprinti atskaitomybę, kad teisingumas ir tiesa būtų užtikrinti šeimoms ir išgyvenusioms aukoms, kaip reikalauja nacionalinės žmogaus teisių organizacijos;

6.  atmeta bet kokius kai kurių jėgų mėginimus atkurti diktatūrą; pabrėžia, jog būtina nedelsiant įgyvendinti struktūrinio valdymo ir ekonomikos reformas, kad būtų atkurtas pasitikėjimas šalies politine sistema; pabrėžia, kad būtina sunaikinti sisteminę valdžios korupciją, klientelizmą ir užkirsti kelią teisinės valstybės erozijai;

7.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir ES ambasadą Port o Prense paremti visapusišką šalies demokratinę stabilizaciją ir padėti užkirsti kelią korupcijai bei kitų formų nusikalstamumui;

8.  teigiamai vertina tai, kad JT Saugumo Taryba 2019 m. spalio 16 d. sukūrė Jungtinių Tautų jungtinę tarnybą Haityje (BINUH), kuriai bus pavesta konsultuoti Haičio vyriausybę politinio stabilumo gerinimo ir gero valdymo klausimais; ragina JT toliau atlikti aktyvų vaidmenį taikos palaikymo ar pasirengimo taikai procese nekartojant praeities klaidų; ragina JT ir jų valstybes nares veiksmingai tirti tariamo seksualinio išnaudojimo ar seksualinės prievartos atvejus, už kuriuos atsakingi Jungtinių Tautų stabilizavimo misijos Haityje (MINUSTAH) taikos palaikymo pajėgų ir nevyriausybinių organizacijų Haityje atstovai, patraukti baudžiamojon atsakomybėn šių nusikaltimų vykdytojus ir suteikti pagalbą bei skirti kompensacijas jų aukoms;

9.  ragina ES stiprinti ir remti Haičio organizacijų pajėgumą vadovauti priimant sprendimus dėl to, kokio pobūdžio pagalba turėtų būti pristatoma į šalį ir kas turėtų ją gauti;

10.  primygtinai ragina Haičio vyriausybę suteikti nevaržomą prieigą humanitarinėms organizacijoms, kad jos galėtų vykdyti savo veiklą ir teikti pagalbą tiems, kam jos reikia, bei dalinti maistą ir kitą gyvybiškai svarbią pagalbą;

11.  ragina nutraukti „Restavèk“ praktiką; ragina Haičio vyriausybę įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinama vaikų registracija, taip pat tiek fizinė, tiek psichologinė jų apsauga, bei užtikrinti galimybes lankyti mokyklą; ragina ES bendradarbiauti su Haičio vyriausybe siekiant įgyvendinti teisės aktų dėl vaiko teisių apsaugos sistemą;

12.  pabrėžia, kad būtina kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites, priimti teisės aktus, kuriais būtų kovojama su visų formų smurtu dėl lyties, ir dekriminalizuoti nėštumo nutraukimą, kuris šiuo metu draudžiamas bet kuriomis aplinkybėmis, įskaitant lytinės prievartos atvejus; mano, jog būtina įgyvendinti tokias skubias seksualinę prievartą patyrusių moterų ir vaikų apsaugos ir rėmimo priemones, kaip medicininė ir psichologinė priežiūra bei konkrečios socialinės įtraukties ir reabilitacijos programos; smerkia grupinį Gonayvo kalėjime kalinamų moterų išžaginimą; reikalauja greitai, nešališkai, nepriklausomai ir veiksmingai ištirti įtarimus; primena, kad, valstybei atėmus iš žmogaus laisvę, ji tampa atsakinga už jų neliečiamumo užtikrinimą bei jų apsaugą nuo prievartos;

13.  smerkia 2017 m. priimtus įstatymus, nukreiptus prieš LGBT asmenis, kuriuose raginama uždrausti homoseksualių asmenų santuokas, o homoseksualumas greta vaikų pornografijos, kraujomaišos ir vaikų seksualinio išnaudojimo komerciniais tikslais priskiriamas prie priežasčių nesuteikti piliečiui gerą reputaciją liudijančio pažymėjimo; reiškia susirūpinimą dėl aplinkybių, gaubiančių LGBTQI asmenų teisių gynimo grupės „Kouraj“ pirmininko Charlot Jeudy mirtį;

14.  ragina Haičio vyriausybę pradėti taikyti administracinę sistemą, pagal kurią būtų užtikrinama, kad visi naujagimiai būtų užregistruoti vos tik gimę ir būtų imamasi priemonių užregistruoti tiems, kurie vos tik gimę nebuvo užregistruoti;

15.  ragina sistemingai kovoti su smurtu prieš vyresnio amžiaus asmenis;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, AKR ir ES ministrų tarybai, CARIFORUM institucijoms, Haičio vyriausybei ir parlamentui bei Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 46. (2) OL C 463, 2018 12 21, p. 40.

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimo dėl aukštos kokybės jautienos tarifinės kvotos, nurodytos Atnaujintame susitarimo memorandume dėl galvijienos iš galvijų, kuriuos auginant nebuvo naudoti tam tikri augimą skatinantys hormonai, importo ir dėl Jungtinių Valstijų kai kuriems Europos Sąjungos produktams taikomų padidintų muito tarifų, dalies skyrimo Jungtinėms Valstijoms sudarymo projekto (2014) (10681/2019 – C9-0107/2019 – 2019/0142(NLE))

P9_TA(2019)0075 A9-0038/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10681/2019),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimo dėl aukštos kokybės jautienos tarifinės kvotos, nurodytos Atnaujintame susitarimo memorandume dėl galvijienos iš galvijų, kuriuos auginant nebuvo naudoti tam tikri augimą skatinantys hormonai, importo ir dėl Jungtinių Valstijų kai kuriems Europos Sąjungos produktams taikomų padidintų muito tarifų, dalies skyrimo Jungtinėms Valstijoms projektą (2014) (10678/2019),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C9-0107/2019),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A9-0038/2019),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0076.

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimo dėl aukštos kokybės jautienos tarifinės kvotos, nurodytos Atnaujintame susitarimo memorandume dėl galvijienos iš galvijų, kuriuos auginant nebuvo naudoti tam tikri augimą skatinantys hormonai, importo ir dėl Jungtinių Valstijų kai kuriems Europos Sąjungos produktams taikomų padidintų muito tarifų, dalies skyrimo Jungtinėms Valstijoms sudarymo projekto (2014) (10681/2019 – C9-0107/2019 – 2019/0142M(NLE))

P9_TA(2019)0076 A9-0037/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10681/2019),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimo dėl aukštos kokybės jautienos tarifinės kvotos, nurodytos Atnaujintame susitarimo memorandume dėl galvijienos iš galvijų, kuriuos auginant nebuvo naudoti tam tikri augimą skatinantys hormonai, importo ir dėl Jungtinių Valstijų kai kuriems Europos Sąjungos produktams taikomų padidintų muito tarifų, dalies skyrimo Jungtinėms Valstijoms projektą (2014) (10678/2019),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C9‑0107/2019),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV santykių padėties(1), 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl klimato diplomatijos(2) ir 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 25 d. bendrą JAV ir ES pareiškimą po Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio vizito Baltuosiuose rūmuose (toliau – Bendras pareiškimas)(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 25 d. ES ir JAV bendro pareiškimo įgyvendinimo pažangos ataskaitą(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. teisėkūros rezoliuciją(6) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A9-0037/2019),

A.  kadangi ES ir JAV dvišalių prekybos ir investicijų santykių mastas yra didžiausias, jų ekonominiai ryšiai yra glaudžiausi visame pasaulyje ir, nepaisant dabartinės įtampos prekybos srityje, jos laikosi tų pačių svarbių vertybių ir siekia tų pačių politinių ir ekonominių interesų;

B.  kadangi 2009 m. ES ir JAV sudarė susitarimo memorandumą (Susitarimo memorandumas, atnaujintas 2014 m.(7)), kuriame pateikiamas laikinasis ilgalaikio ginčo Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) sprendimas dėl priemonių, kurias 1989 m. ES nustatė iš JAV eksportuotai mėsai, kurioje buvo aptikta dirbtinių galvijų augimą skatinančių hormonų(8); kadangi Susitarimo memorandume nustatyta 45 000 tonų tarifinė kvota galvijienai iš galvijų, kuriuos auginant nenaudoti hormonai, ir šia kvota gali naudotis visi reikalavimus atitinkantys tiekėjai iš šalių PPO narių;

C.  kadangi 2019 m. Komisija susiderėjo su JAV ir kitais tiekėjais (Australija, Urugvajumi ir Argentina) dėl naujos tarifinės kvotos skyrimo (iš bendro 45 000 tonų kiekio 35 000 tonų skiriama JAV, likusią kvotos dalį sutiko pasidalinti minėti kiti tiekėjai);

D.  kadangi šį susitarimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į įtampos prekybos tarp ES ir JAV srityje deeskalavimą, dėl kurio susitarta 2018 m. liepos 25 d. bendrame JAV ir ES pareiškime;

E.  kadangi JAV, remdamosi nacionalinio saugumo sumetimais, 2018 m. kovo mėn. nustatė papildomus plieno ir aliuminio importo tarifus ir grasina taikyti tokius pat tarifus motorinių transporto priemonių ir automobilių dalių importui iš ES (pagal 1962 m. Prekybos plėtros įstatymo 232 skirsnį);

F.  kadangi Pasaulio prekybos organizacijoje ES prieštarauja JAV antidempingo ir kompensacinių muitų taikymui Ispanijos alyvuogėms(9);

G.  kadangi JAV, remdamosi PPO arbitražo sprendimu, išplatintu 2019 m. spalio 2 d.(10), atsakydamos į neteisėtas ES subsidijas, teikiamas orlaivių gamintojai „Airbus“, 2019 m. spalio 18 d. nustatė muitus ES importui, kurio vertė siekia 7,5 mlrd. JAV dolerių, sukeldamos grėsmę daugumai ES žemės ūkio sektorių, taikant jiems 25 % muitų tarifus, o ne pramoninės gaminiams taikomą tarifą, įskaitant muitus orlaiviams, kuriems taikomas 10 % muitų tarifas;

H.   kadangi Europos Parlamentas ne kartą skatino ES apsvarstyti būdus, kuriais būtų galima padidinti Paryžiaus susitarimo užmojų lygį ir integruoti siekius klimato srityje į visą ES politiką, įskaitant prekybos politiką, ir primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visi ES pasirašyti prekybos susitarimai būtų visiškai suderinami su Paryžiaus susitarimu;

1.  palankiai vertina susitarimą su JAV dėl tarifinių kvotų dalies skyrimo aukštos kokybės jautienai, kaip ilgalaikio prekybos ginčo sprendimą, nes tai yra teigiamas ES ir JAV derybomis pasiekto sprendimo pavyzdys;

2.  palankiai vertina ir pripažįsta tai, kad kitos PPO narės, eksportuojančios į ES jautieną, kurios sudėtyje nėra hormonų, sutarė pritarti šiam susitarimui ir sutiko, kad didžioji kvotos dalis būtų skirta JAV; pripažįsta, kad, anot Komisijos, nenumatyta taikyti jokios kompensacijos toms PPO narėms už tai, kad pritarė minėtam susitarimui;

3.  pažymi, kad pagal minėtą susitarimą nedaromas poveikis dabartinėms galimybėms jautienai patekti į ES rinką ir kad bendra jautienos, kurios sudėtyje nėra hormonų, patekimo į ES rinką tarifinė kvota negali būti padidinta; pripažįsta, kad šis susitarimas neturėtų daryti poveikio techninėms kvotos ypatybėms, apibrėžtoms Reglamento (ES) Nr. 481/2012 2 priede(11), įskaitant produktų kokybę ir atsekamumą, kad būtų galima užtikrinti kuo aukštesnį ES vartotojų apsaugos lygį; pažymi, kad minėtas susitarimas nedaro poveikio ES draudimui importuoti jautieną iš galvijų, gavusių tam tikrų augimą skatinančių hormonų;

4.  remia Komisijos pastangas rasti sąžiningą ir subalansuotą sprendimą, siekiant sumažinti dabartinę įtampą prekybos srityje, be kita ko, šiuo susitarimu; pabrėžia, kaip svarbu rasti derybomis grindžiamus sprendimus; pažymi, kad ES padarė viską, kas įmanoma, kad sumažintų dabartinę įtampą prekybos srityje; ragina JAV bendradarbiauti su ES šiais klausimais; smerkia 2019 m. lapkričio 4 d. oficialų JAV pranešimą apie jos išstojimą iš Paryžiaus susitarimo; primena, kad ES bendra prekybos politika turi padėti propaguoti Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą;

5.   pabrėžia, kad svarbu šį susitarimą atskirti nuo kitų tebevykstančių JAV ir ES prekybos derybų, į kurias žemės ūkio sektorius neturėtų būti įtrauktas;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad nepasiekta pažangos įgyvendinant Bendrą pareiškimą, nors ES įgyvendina jame nustatytus tikslus deeskaluoti įtampą prekybos srityje;

7.  apgailestauja, kad iki šiol JAV atsisakė bendradarbiauti su ES ir rasti sąžiningą ir subalansuotą sprendimą dėl mūsų atitinkamų orlaivių pramonės sektorių, atsižvelgiant į ilgai besitęsiantį bendrovių „Airbus“ ir „Boeing“ ginčą, ir ragina JAV pradėti derybas siekiant išspręsti šį konfliktą; yra susirūpinęs dėl priemonių, kurių ėmėsi Jungtinės Amerikos Valstijos ir kurios daro poveikį Europos aviacijos sektoriui ir daugeliui žemės ūkio maisto produktų; ragina Komisiją nustatyti paramos Europos gamintojams priemones;

8.  ragina JAV atšaukti savo vienašališkai nustatytus papildomus tarifus plienui ir aliuminiui bei alyvuogėms, taip pat atsiimti savo grasinimą nustatyti papildomus tarifus automobiliams ir automobilių dalims;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0342. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0280. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0217. (4) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/STATEMENT_18_4687 (5) https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/july/tradoc_158272.pdf (6) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0075. (7) Atnaujintas susitarimo memorandumas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl galvijienos iš galvijų, kuriuos auginant nebuvo naudoti tam tikri augimą skatinantys hormonai, importo ir dėl Jungtinių Amerikos Valstijų kai kuriems Europos Sąjungos produktams taikomų padidintų muito tarifų (OL L 27, 2014 1 30, p. 2). (8) 2014 m. balandžio 17 d. bendras Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pareiškimas „Su mėsa ir mėsos produktais susijusios priemonės (hormonai)“ (WT/DS26/29). (9) „Kompensaciniai ir antidempingo muitai, taikomi prinokusioms alyvuogėms iš Ispanijos“. 2019 m. gegužės 17 d. Europos Sąjungos prašymas sudaryti kolegiją (WT/DS577/3). (10) „Europos Bendrijos ir tam tikros valstybės narės. Prekybai dideliais civiliniais orlaiviais poveikį darančios priemonės“. 2019 m. spalio 4 d. Jungtinių Amerikos Valstijų pasirėmimas Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (SKP sutarties) 7.9 straipsniu ir Susitarimo dėl ginčų sprendimo 22.7 straipsniu (WT/DS316/42). (11) 2012 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 481/2012, kuriuo nustatomos aukštos kokybės galvijienos tarifinių kvotų administravimo taisyklės (OL L 148, 2012 6 8, p. 9).

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Bolivijoje (2019/2896(RSP))

P9_TA(2019)0077 RC-B9-0187/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis) 2019 m. spalio 22 d. pareiškimą dėl rinkimų proceso Bolivijoje ir 2019 m. lapkričio 15 d. pareiškimą dėl padėties Bolivijoje,

–  atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos (OAS) rinkimų stebėjimo misijos Bolivijoje 2019 m. spalio 21 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 10 d. auditorių grupės pareiškimą dėl rinkimų proceso Bolivijoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet 2019 m. lapkričio 16 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 21 d. Bolivijoje surengtą konstitucinį referendumą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Bolivijoje,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į pastaruosius, visų pirma 2019 m. spalio 23, lapkričio 12 ir 19 d., Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos pareiškimus spaudai dėl Bolivijos,

–  atsižvelgdamas į Bolivijos konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2019 m. spalio 20 d. Bolivijos prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai vyko labai poliarizuotoje aplinkoje, nes Prezidentas Evo Morales yra prieštaringa asmenybė ir buvo nesutariama dėl jo kandidatūros pripažinimo;

B.  kadangi 2016 m. pralaimėjęs referendumą dėl Bolivijos konstitucijos pakeitimo Evo Morales iškėlė savo kandidatūrą ketvirtajai kadencijai gavęs Konstitucinio Teismo pritarimą – šis sprendimas parodė, kad Bolivijos teisminės institucijos aiškiai stokoja nepriklausomumo;

C.  kadangi tuomet, kai buvo suskaičiuota daugiau nei 80 proc. balsų naudojant sparčią ir saugią preliminarių rezultatų perdavimo sistemą (TREP), Aukščiausiasis rinkimų teismas sustabdė preliminarių rezultatų skelbimą; kadangi tuo metu skaičiai aiškiai rodė, kad turėtų vykti antrasis rinkimų turas; kadangi praėjus 24 valandoms Aukščiausiasis rinkimų teismas, kaip nurodė OAS, pateikė duomenis, rodančius nepaaiškinamai pasikeitusią tendenciją, dėl kurios radikaliai pasikeitė rinkimų rezultatai, ir tai lėmė prarastą pasitikėjimą rinkimų procesu; kadangi Konstitucinis Teismas atmetė galimybę surengti antrąjį rinkimų turą, remdamasis tuo, kad tarp dviejų daugiausiai balsų surinkusių kandidatų buvo pasiektas reikiamas 10 proc. skirtumas;

D.  kadangi Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmai sukėlė ne tik opozicijos kandidatų rėmėjų, bet ir nacionalinių bei tarptautinių stebėtojų ir didžiosios tarptautinės bendruomenės dalies prieštaravimų ir įtarimų dėl sukčiavimo;

E.  kadangi Prezidentas E. Morales dar prieš visų oficialių rezultatų perdavimą ir viešą paskelbimą viešai pareiškė laimėjęs rinkimus;

F.  kadangi OAS, ES ir tarptautinė bendruomenė savo pareiškimuose reiškė didelį susirūpinimą dėl nepagrįsto balsų skaičiavimo nutraukimo, kuris parodo galimą rinkimų komisijos stebėtojų šališką požiūrį; kadangi šalies ir tarptautiniai partneriai rekomendavo organizuoti antrąjį rinkimų turą, kaip išeitį iš politinės krizės;

G.  kadangi dėl to, kad netikėtai buvo nutrauktas balsų skaičiavimas ir Prezidentas E. Morales paskelbė savo pergalę, kilo masiniai protestai ir mobilizavosi tiek opozicijos, tiek Prezidento E. Moraleso rėmėjai; kadangi šios demonstracijos kelia didelį susirūpinimą visai tarptautinei bendruomenei ir per jas jau žuvo mažiausiai 32 žmonės, šimtai žmonių buvo sužeisti, o daugiau nei 600 – areštuoti; kadangi dėl E. Morales šalininkų blokuojamų gatvių šalyje trūko maisto ir kuro ir tai turi rimtų pasekmių civiliams gyventojams; kadangi nerimaujama dėl smurto, įtarimų dėl saugumo pajėgų nepagrįstai ir neproporcingai naudojamos jėgos ir visuomenės skaldymo;

H.  kadangi už rinkimų administravimą atsakingas organas nebuvo patikimas, o vienas iš jo narių atsistatydino skaičiuojant balsus; kadangi opozicija nepripažino tokiomis aplinkybėmis vykusių rinkimų rezultatų ir pasmerkė tariamą rinkimų klastojimą;

I.  kadangi ES nepasiuntė visavertės rinkimų stebėjimo misijos ir jai atstovavo tik nedidelė techninė grupė, kurią sudarė trys žemesnės grandies pareigūnai;

J.  kadangi, siekdamos atkurti pasitikėjimą, vyriausybė ir rinkimų institucijos sutiko, kad OAS profesionali grupė atliktų techninį privalomą auditą; kadangi šiam auditui pritarė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius;

K.  kadangi 2019 m. lapkričio 10 d. OAS audito išvadose buvo atskleisti sunkūs pažeidimai ir manipuliavimas balsavimo metu, raginama panaikinti rinkimų rezultatus ir rekomenduojama surengti naujus rinkimus, kurie apimtų naujas rinkimų institucijas, kad būtų užtikrinti patikimi rinkimai;

L.  kadangi 2019 m. lapkričio 10 d. paskelbus OAS audito ataskaitą, kurioje raginama pripažinti negaliojančiu ir iš naujo surengti rinkimų procesą, atsistatydino daug aukšto rango valstybės pareigūnų, įskaitant prezidentą, viceprezidentą ir Senato pirmininką, taip pat rinkimų organo narius; kadangi Evo Morales ir kai kurie kiti jo vyriausybės nariai turėjo atsistatydinti, palikti šalį ir nebevykdyti savo funkcijų; kadangi ginkluotųjų pajėgų vyresnieji nariai pasiūlė buvusiam Prezidentui Evo Moralesui atsistatydinti; kadangi ginkluotosios pajėgos ir policija turėtų susilaikyti ir nedaryti įtakos politiniams procesams ir šių pajėgų atžvilgiu turėtų būti vykdoma civilinė kontrolė;

M.  kadangi Jeanine Áñez pasirašė kontroversišką dekretą, pagal kurį ginkluotosios pajėgos apsaugomos nuo baudžiamojo persekiojimo už veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos atkurti viešąją tvarką;

N.  kadangi dėl keleto asmenų atsistatydinimų pirmininko antroji pavaduotoja Jeanine Áñez pradėjo eiti laikinosios prezidentės pareigas, siekiant surengti naujus prezidento rinkimus, nes tai vienintelis demokratinis ir konstitucinis būdas įveikti dabartinę krizę;

O.  kadangi ir žemieji, ir aukštieji Bolivijos parlamento rūmai 2019 m. lapkričio 23 d. vienbalsiai patvirtino teisės aktą, kuriuo sudaromos sąlygos surengti naujus prezidento rinkimus ir kurį pasirašė laikinoji prezidentė J. Añez; kadangi patvirtintu teisės aktu draudžiama rinkimuose dar kartą dalyvauti tiems kandidatams, kurie prezidento pareigas jau ėjo dvi kadencijas iš eilės, todėl E. Morales negali kelti savo kandidatūros;

1.  teigiamai vertina tai, kad abu rūmai pritarė teisės aktui dėl kitų prezidento rinkimų rengimo, tačiau mano, jog norint, kad padėtis Bolivijoje stabilizuotųsi, nauji rinkimai turi būti surengti nedelsiant ir todėl pritaria tikslui paskirti naują nepriklausomą rinkimų teismą, kuris užtikrintų skaidrius rinkimus; ragina laikinąsias valdžios institucijas prisiimti atsakomybę už procedūros patikimumą ir organizuoti tinkamai vykdomus bei įtraukius rinkimus, per kuriuos visi politiniai veikėjai turėtų galimybę konkuruoti laikantis Bolivijos teisės ir konstitucinės tvarkos;

2.  smerkia tai, kad Bolivijos valdžios institucijos stokojo skaidrumo ir patikimumo ir kad jos bandė sukčiauti, taip pažeisdamos Bolivijos piliečių teisę laisvai ir demokratiškai išsirinkti savo prezidentą; laikosi nuomonės, kad bandymas klastoti rinkimus yra sunkus nusikaltimas; primena, kad pagal Bolivijos teisės aktus rinkimai turi būti paskelbti negaliojančiais ir asmenys bei organizacijos, dalyvaujantys tokiuose neteisėtuose procesuose, turi būti iš karto šalinami iš rinkimų organų;

3.  pareiškia, kad griežtai nepritaria po 2019 m. spalio 20 d. įvykusių rinkimų prasiveržusiam smurtui ir griovimui, reiškia užuojautą visiems nukentėjusiųjų šeimų nariams ir ragina patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis;

4.  pareiškia, kad visapusiškai remia ir pripažįsta OAS rinkimų stebėtojų, veikiančių Bolivijoje nepaprastai sudėtingomis sąlygomis, darbą;

5.  teigiamai vertina sprendimą išvesti karines pajėgas iš protesto vietų ir panaikinti įstatymą, kuriuo joms suteikiama didelė veiksmų laisvė naudojant jėgą; ragina saugumo pajėgas palaikant saugumą ir viešąją tvarką imtis proporcingų veiksmų ir parodyti susilaikymą; ragina nedelsiant atlikti nešališkus, skaidrius ir išsamius smurto atvejų tyrimus ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn;

6.  ragina naujas laikinąsias valdžios institucijas imtis reikiamų veiksmų siekiant pakeisti padėtį, atkurti pasitikėjimą ir įgyvendinti savo pagrindinę užduotį – suorganizuoti rinkimų procesą; ragina užmegzti dialogą, siekiant nedelsiant surengti naujus demokratinius, įtraukius, skaidrius ir sąžiningus rinkimus, ir iš naujo sukurti rinkimų organą, nes tai būtų išeitis iš dabartinės krizės, tuo pačiu metu išvengiant politinių atsakomųjų veiksmų; ragina laikinąją vyriausybę nesiimti jokių ardomųjų priemonių, kuriomis būtų pabloginta padėtis;

7.  teigiamai vertina ES ir Katalikų bažnyčios atliekamą tarpininkavimo vaidmenį, kuriuo prisidedama prie partijų susitarimo surengti laisvus, įtraukius ir skaidrius rinkimus per nustatytą laikotarpį ir laikantis Bolivijos konstitucijos;

8.  pakartoja, kad būtina paisyti teisminių institucijų nepriklausomumo, politinio pliuralizmo ir visų Bolivijos gyventojų, įskaitant čiabuvių valstiečių tautas, susirinkimų ir saviraiškos laisvių, nes jie yra pagrindinės teisės ir esminiai demokratijos bei teisinės valstybės ramsčiai;

9.  prašo, kad naujas rinkimų procesas vyktų dalyvaujant patikimiems ir skaidriems tarptautiniams stebėtojams, kurie gali laisvai veikti ir nepriklausomai dalytis savo pastabomis;

10.  pareiškia, kad yra pasirengęs padėti vykstant tokiam rinkimų procesui, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį nusiųsti visavertę ES rinkimų stebėjimo misiją;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Bolivijos vyriausybei, Andų Parlamentui ir Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai.

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (2019/2930(RSP))

P9_TA(2019)0078 RC-B9-0209/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į susitarimą, 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą per 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21) Paryžiuje (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į naujausius ir išsamiausius mokslinius klimato kaitos neigiamų pasekmių įrodymus, pateiktus Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5°C, į jos penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą šiuo klausimu, į IPCC specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. gegužės 29 d. visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų įvertinimo ataskaitos, kurią parengė Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES), santraukoje politikos formuotojams aprašoma didžiulė biologinės įvairovės išnykimo grėsmė,

–  atsižvelgdamas į 25-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP25), kuri vyks 2019 m. gruodžio 2–13 d. Madride (Ispanija),

–  atsižvelgdamas į 26-ąją UNFCCC šalių konferenciją, kuri vyks 2020 m. gruodžio mėn., ir į tai, kad visos UNFCCC šalys turi padidinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įnašus atsižvelgdamos į Paryžiaus susitarimo tikslus,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. 15-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP15) Kunminge (Kinija), kurioje šalys turi nuspręsti dėl pasaulinės programos po 2020 m. siekdamos sustabdyti biologinės įvairovės nykimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP25)(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi norint apriboti visuotinį atšilimą, kad jis neviršytų 1,5°C, ir išvengti masinio biologinės įvairovės nykimo būtina imtis skubių ir plataus užmojo veiksmų;

B.  kadangi šie veiksmai turi remtis mokslo duomenimis ir į juos būtina įtraukti piliečius ir visus visuomenės bei ekonomikos sektorius, įskaitant pramonę, kartu užtikrinant socialinę pusiausvyrą ir tvarumą; kadangi šiais veiksmais reikia palaikyti mūsų ekonomikos konkurencingumą ir tuo pačiu metu taikyti tvirtas socialines ir įtraukias priemones, kad būtų užtikrinta sąžininga ir teisinga pertvarka, kuria remiamas darbo vietų kūrimas ir atsižvelgiama į poreikį laikytis aukšto lygio gerovės standartų ir užtikrinti aukštos kokybės darbo vietas ir mokymus;

C.  kadangi jokia kritine padėtimi jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti naudojamasi kaip priedanga norint sugriauti demokratines institucijas ar pažeisti pagrindines teises; kadangi visos priemonės visuomet turės būti priimamos taikant demokratinį procesą;

1.  skelbia, kad susidarė kritinė klimato ir aplinkos padėtis; ragina Komisiją, valstybes nares ir visus pasaulio subjektus bei pats įsipareigoja skubiai imtis konkrečių veiksmų siekiant kovoti su šia grėsme ir ją sustabdyti kol dar ne per vėlu;

2.  ragina naująją Komisiją visapusiškai įvertinti visų teisėkūros ir biudžeto srities teisės aktų poveikį klimatui ir aplinkai ir užtikrinti, kad tie aktai būtų visiškai suderinti su tikslu apriboti visuotinį atšilimą, kad jis neviršytų 1,5 °C, ir neprisidėtų prie masinio biologinės įvairovės nykimo;

3.  pripažįsta savo institucinę atsakomybę mažinti savo anglies dioksido pėdsaką; siūlo priimti sau taikomas priemones, skirtas išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, be kita ko, Parlamento transporto priemonių parką pakeisti netaršiomis transporto priemonėmis, taip pat ragina visas valstybes nares susitarti dėl vienos Parlamento darbo vietos;

4.  primygtinai ragina naujosios sudėties Komisiją spręsti dabartinių Sąjungos politikos priemonių, susijusių su kritine klimato ir aplinkos padėtimi, nenuoseklumo problemą, visų pirma vykdant plataus masto jos žemės ūkio, prekybos, transporto, energetikos ir infrastruktūros investicijų politikos reformą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0217. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0079.

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25) (2019/2712(RSP))

P9_TA(2019)0079 B9-0174/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į susitarimą, 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą per 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21) Paryžiuje (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 2–14 d. Katovicuose, Lenkijoje, vykusias 24-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 24), 14-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 14), ir šalių konferencijos, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, pirmosios sesijos trečiąją dalį (CMA 1.3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 1 d. UNFCCC šalių konferencijos biuro sprendimą sutikti su Čilės, kaip pirmininkausiančios valstybės narės, vyriausybės pasiūlymu surengti COP 25 konferenciją Madride (Ispanija) 2019 m. gruodžio 2–13 d.,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais, kurį 2019 m. rugsėjo 23 d. surengė JT generalinis sekretorius,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP 24)(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. spalio 4 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 6 d. Latvijos ir Europos Komisijos JTBKKK pateiktą dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomo nacionalinio indėlio,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, į jos penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą šiuo klausimu, į IPCC specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

–  atsižvelgdamas į Pasaulinės prisitaikymo komisijos (angl. Global Commission on Adaptation, GCA) pavyzdinę ataskaitą dėl prisitaikymo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) devintą apibendrinamąją ataskaitą „2018 m. atotrūkio išmetalų srityje ataskaita“ ir į ketvirtą 2018 m. ataskaitą atotrūkio prisitaikant prie klimato kaitos klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 2 d. Europos aplinkos agentūros paskelbtą rodiklių įvertinimą „Ekonominiai nuostoliai dėl ekstremalių klimato reiškinių Europoje“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo mėn. Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) „Pareiškimą dėl pasaulinio klimato padėties 2018 m.“ ir į 2018 m. lapkričio 22 d. 14-ąjį WMO „Biuletenį šiltnamio efektą sukeliančių dujų klausimu“,

–  atsižvelgdamas į Silezijos deklaraciją dėl solidarumo ir tinkamo pereinamojo laikotarpio, Silezijos ministrų deklaraciją „Miškai klimato apsaugai“ ir Permainų bendromis pastangomis partnerystę siekiant elektromobilumo ir netaršaus transporto, pasirašytas pasirašytą vykstant 24-ajai Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai (COP 24),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio įvertinimo ataskaitos, kurią parengė Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES), santrauką politikos formuotojams,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai(3),

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio apibendrinamąją ataskaitą dėl naujausios klimato mokslo informacijos „United in Science“, kurią parengė 2019 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimo Mokslo patariamoji grupė,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio mėn. „Eurobarometro“ apklausą klimato kaitos klausimu,

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai (O-000029/2019 – B9-0055/2019) ir Komisijai (O-000030/2019 – B9-0056/2019) dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.; kadangi 187 iš 197 konvencijos šalių yra JT deponavusios savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus (2019 m. lapkričio 19 d. duomenimis);

B.  kadangi 2015 m. kovo 6 d. ES ir jos valstybės narės pateikė UNFCCC dokumentą dėl numatyto nacionaliniu lygmeniu nustatyto įpareigojančio veiksmo (INDC), kuriuo įsipareigojo siekti privalomo tikslo iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ES, palyginti su 1990 m. rodikliu;

C.  kadangi iki šiol prisiimtų Paryžiaus susitarimą pasirašiusių šalių įsipareigojimų nepakaks, kad būtų pasiektas jų bendras tikslas; kadangi dabartinis ES ir jos valstybių narių pateiktas nacionaliniu lygmeniu nustatytas įpareigojantis veiksmas (NDC) neatitinka Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir jį reikia persvarstyti;

D.  kadangi iš IPCC 1,5 °C ataskaitos matyti, kad temperatūrai pakilus 1,5 °C poveikis tikriausiai bus gerokai mažesnis nei tuo atveju, jei ji pakils 2 °C;

E.  kadangi pasaulinės temperatūros požiūriu pastarieji ketveri metai (2015–2018 m.) buvo šilčiausi pasaulyje užfiksuoti metai ir kadangi 2018 m. buvo išmestas rekordinis anglies dioksido kiekis; kadangi 2019 m. liepos mėn. buvo karščiausias užregistruotas mėnuo ir ši tendencija toliau stebima 2019 m., taigi, WMO duomenimis, 2015–2019 m. laikotarpis bus karščiausias užregistruotas penkerių metų laikotarpis;

F.  kadangi, WMO duomenimis, CO2 koncentracija pasaulyje 2018 m. buvo 407,8 milijoninių dalių (ppm), t. y. 2,2 ppm daugiau nei 2017 m., o iki 2019 m. pabaigos CO2 koncentracija pasieks ar net viršys 410 ppm;

G.  kadangi, kaip pasaulinio judėjimo dalis, streikai dėl klimato vyko 185 pasaulio šalyse ir 2019 m. rugsėjo mėn. į gatves išėjo rekordinis skaičius žmonių – 7,6 mln., taigi tai buvo didžiausia istorijoje mobilizacija dėl klimato;

H.  kadangi Paryžiaus susitarimo preambulėje pripažįstama „visų ekosistemų vientisumo ir biologinės įvairovės, įskaitant vandenynus, išsaugojimo užtikrinimo svarba“ ir kadangi UNFCCC 4 straipsnio 1 dalies d punkte pabrėžiama, kad jos šalys turi skatinti tvarų visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentų ir kaupėjų, įskaitant biomasę, miškus ir vandenynus, taip pat kitas sausumos, pakrančių ir jūros ekosistemas, valdymą, išsaugojimą ir gausinimą;

I.  kadangi Čilė, kaip COP 25 pirmininkausiančioji šalis, jau nurodė, kad atkreips dėmesį į vandenynų vaidmenį kovojant su visuotiniu atšilimu, tai sprendimas, kuris yra dar prasmingesnis po to, kai IPCC paskelbė naują nerimą keliančią ataskaitą dėl vandenynų atšilimo;

J.  kadangi miškai iš esmės prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos; kadangi apie 10 proc. ES išmetamo ŠESD kiekio absorbuoja augantys miškai; kadangi dėl miškų naikinimo susidaro beveik 20 proc. pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio ir jis vyksta visų pirma dėl plėtojamos pramoninės gyvulininkystės, sojų ir alyvpalmių aliejaus gamybos, be kita ko, ES rinkai; kadangi ES turėtų sumažinti savo netiesioginį dalyvavimą naikinant miškus (vartojimo poveikis miškų naikinimui), už kurį ji atsakinga;

K.  kadangi Parlamentas keletą kartų prašė Komisijos, pvz., savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucijoje dėl klimato kaitos, išnagrinėti CO2 apmokestinimą tuose sektoriuose, kuriems dar netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS);

L.  kadangi klimato kaitos poveikis besivystančioms šalims neproporcingai didelis, nors besivystančios šalys išmeta gerokai mažiau CO2 nei išsivysčiusios šalys;

1.  primena, kad klimato kaita yra vienas didžiausių žmonijai tenkančių iššūkių ir kad viso pasaulio valstybės bei subjektai turi visomis išgalėmis su ja kovoti; pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas laiku, solidarumas ir nuolatinis bei neblėstantis įsipareigojimas bendriems veiksmams yra vienintelis sprendimas norint realizuoti mūsų kolektyvinę atsakomybę už visos planetos išsaugojimą;

2.  pripažįsta, kad rimtos su klimato kaita susijusios grėsmės kelia ypač didelį susirūpinimą žmonėms; primena, kad, anot 2019 m. „Eurobarometro“ apklausos, 93 proc. ES piliečių klimato kaitą laiko rimta problema; teigiamai vertina tai, kad žmonės visame pasaulyje – ypač jaunesniųjų kartų atstovai – vis aktyviau įsitraukia į kovą su klimato kaita; teigiamai vertina jų raginimus vadovautis didesniais kolektyviniais užmojais ir imtis skubių veiksmų, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslais ir nebūtų viršyta 1,5 °C riba; primygtinai ragina nacionalinę, regioninę ir vietos valdžią bei ES paisyti šių raginimų;

3.  pripažįsta, kad norint, jog plataus užmojo įtrauki ES klimato politika ir priemonės būtų sėkmingos, būtinas visuomenės palaikymas; mano, kad tai turėtų atsispindėti ES pastangose kovojant su klimato kaita;

4.  pripažįsta, kad klimato kaitos našta jau tenka ir toliau teks daugiausia Pietų pusrutulio šalims, kad Pietų pusrutulio šalys yra daug jautresnės neigiamam klimato kaitos poveikiui nei Šiaurės pusrutulio šalys ir kad jos jau patiria praradimus ir žalą, taip pat jos turi mažiau pajėgumų prisitaikyti, ir kad Pietų pusrutulio šalys prie klimato krizės prisidėjo gerokai mažiau nei Šiaurės pusrutulio šalys;

5.  primena, kad Paryžiaus susitarimo preambulėje teisė į sveikatą pripažįstama kaip pagrindinė žmogaus teisė; pabrėžia, kad UNFCCC 4 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad visos jos šalys turėtų taikyti „atitinkamus metodus, tokius kaip poveikio įvertinimas, parengtus ir reglamentuotus nacionaliniu mastu, siekiant iki minimumo sumažinti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai bei aplinkai vykdant projektus ir priemones siekiant sušvelninti klimato pasikeitimą ar prisitaikymą prie jo“; mano, kad sveikata turėtų būti įtraukta į nacionalinius prisitaikymo planus ir UNFCCC teikiamus pranešimus;

6.  apgailestauja, kad su klimato kaita susijusių darnaus vystymosi tikslų (DVT) rodikliai neapima sveikatos, tačiau pažymi, kad padėtis taisoma imantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir UNFCC sekretoriato akademinių tyrimų iniciatyvų; palankiai vertina tai, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo priimta JT aukšto lygio politinė deklaracija dėl visuotinės sveikatos apsaugos;

7.  pripažįsta, kad nepasiekus užsibrėžtų klimato ir aplinkos tikslų, dėl kurių susitarta per COP 21, pasiekti daugumą JT darnaus vystymosi tikslų bus beveik neįmanoma;

8.  pabrėžia, kad tiesioginis klimato kaitos poveikis jau juntamas; pabrėžia, kad, Pasaulinės komisijos prisitaikymo klausimu ataskaitos duomenimis, dėl klimato kaitos iki 2030 m. skurde galėtų atsidurti daugiau kaip 100 mln. žmonių, o pasėlių derlius iki 2050 m. galėtų sumažėti 5–30 proc., todėl ypač pažeidžiamose zonose galėtų prasidėti maisto stygius;

9.  pabrėžia, kad manoma, jog nesumažinus atšilimo pasaulio ekonomika pasikeis – iki 2100 m. vidutinės pajamos pasaulyje sumažės 23 proc., o pajamų nelygybė pasaulyje padidės; pabrėžia, kad, priešingai nei skaičiuota anksčiau, numatomi pasauliniai nuostoliai sudaro beveik linijinę kreivę su vidutine pasauline temperatūra, o nuostolių mediana yra daug kartų didesnė nei nurodoma pagrindiniuose modeliuose(4);

Mokslinis klimato politikos veiksmų pagrindas

10.  pabrėžia, kad IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C yra pateiktas išsamiausias ir naujausias klimato kaitos švelninimo būdų vadovaujantis Paryžiaus susitarimu mokslinis vertinimas; pabrėžia, jog, remiantis šia ataskaita, norint turėti realią galimybę iki 2100 m. neviršyti pasaulinės temperatūros padidėjimo 1,5 °C arba šiek tiek viršyti, vėliausiai iki 2067 m. visame pasaulyje išmetamas grynasis ŠESD kiekis turi būti nulinis, o iki 2030 m. metinis visame pasaulyje išmetamas ŠESD kiekis turi būti sumažintas neviršijant 27,4 Gt CO2 ekvivalento per metus; pabrėžia, kad, ES, kaip pasaulio lyderė, ir kitos didžiosios pasaulio ekonomikos, atsižvelgdamos į šias išvadas ir vadovaudamosi Paryžiaus susitarimu, turi siekti kuo anksčiau ir vėliausiai iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį;

11.  pabrėžia, kad Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiojoje ataskaitoje dėl klimato kaitos ir žemės pabrėžiamas dramatiškas visuotinio atšilimo poveikis žemei; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dirvožemio būklės blogėjimas dėl žmonių veiksmų, visų pirma dėl netvarių žemės ūkio metodų ir gausėjančių žemės naudojimo sutrikdymų, tokių kaip miškų gaisrai, toliau mažėja žemės pajėgumas atlikti anglies absorbento funkciją; pabrėžia, kad, jei ši dabartinė tendencija pasaulyje išsilaikytų, galima tikėtis, kad šios dramatiškos pasekmės bus dar rimtesnės;

12.  pabrėžia, kad IPCC specialiojoje ataskaitoje „Vandenynai ir kriosfera keičiantis klimatui“ pabrėžiama, kad klimato mechanizmai priklauso nuo vandenynų ir jūrų ekosistemų, kuriems šiuo metu neigiamą poveikį daro visuotinis atšilimas, tarša, pernelyg intensyvus jūrų biologinės įvairovės naudojimas, rūgštėjimas, deguonies mažėjimas, jūros vandens temperatūros šuoliai ir precedento neturintis ledynų ir jūros ledo tirpsmas bei pakrančių erozija, geros būklės; be to, pabrėžia, kad ataskaitoje pateiktos išvados dėl padidintos rizikos jūrų ekosistemoms, pakrančių bendruomenėms ir pragyvenimo šaltiniams; primena, kad vandenynai yra sprendimo, kaip sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, dalis; pabrėžia, kad COP 25 bus pirmoji „mėlynoji COP“ apskritai; todėl ragina ES teikti pirmenybę vandenynų klausimui Europos žaliojo kurso darbotvarkėje ir vykstant tarptautinėms deryboms dėl klimato;

13.  reiškia susirūpinimą dėl JT aplinkos programos „2018 m. atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje ataskaitoje“ pateiktos informacijos, kuria remiantis dabartiniai besąlygiški nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai toli gražu nepakankami norint neviršyti Paryžiaus susitarime nustatytos atšilimo ribos (gerokai žemiau 2 °C), vietoj to numatomas atšilimas iki 2100 m. gali siekti 3,2 °C(5) – tai darant prielaidą, kad klimato politikos veiksmai bus nuosekliai įgyvendinami visą XXI a.; pabrėžia, jog esama didelės rizikos, kad temperatūrai pakilus 3,2° C bus peržengti tam tikri lūžio taškai ir dėl to prasidės didžiulis papildomas atšilimas;

14.  reiškia susirūpinimą dėl aukšto lygio apibendrinamosios ataskaitos „United in Science“, parengtos 2019 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimais proga, išvadų, ypač dėl to, kad 2017 m. išmetamas CO2 kiekis vėl augo ir kad metinis naudojant iškastinį kurą išmetamas CO2 kiekis 2018 m. pasiekė naujas aukštumas, todėl ŠESD koncentracija atmosferoje pasiekė nerimą keliantį precedento neturinti lygį;

15.  pabrėžia, kad dabartiniai NDC užmojai turėtų būti padidinti penkis kartus siekiant, kad nebūtų viršyta 1,5 °C riba; pabrėžia, kad šį pasaulinio masto užmojį techniškai dar įmanoma įgyvendinti ir kad tai taip pat duotų daug naudos aplinkai ir visuomenės sveikatai;

16.  pabrėžia, kad, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), klimato kaita neigiamai veikia sveikatos būklę lemiančius socialinius ir aplinkos veiksnius – švarų orą, saugų geriamąjį vandenį, apsirūpinimą maistu ir saugią pastogę – ir kad 2030–2050 m. kasmet tikimasi 250 000 papildomų mirties atvejų dėl netinkamos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir karščio sukeliamo streso, nes ekstremaliai aukšta oro temperatūra tiesiogiai prisideda prie mirties nuo širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligų, pirmiausia tarp vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų piliečių; pabrėžia, kad klimato kaita, pasireiškianti kaip potvyniai, kaitros laikotarpiai, sausros ir gaisrai, labai veikia žmonių sveikatą, be kita ko, lemia neprievalgį, poveikį psichikos sveikatai, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligas ir pernešėjų platinamas infekcijas; pabrėžia, kad prastesni higienos standartai, ribota prieiga prie geriamojo vandens ir nenuolatinė prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų kelia grėsmę moterų sveikatai, visų pirma nėštumo laikotarpiu;

17.  pabrėžia, kad 2019 m. IPBES Biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio įvertinimo ataskaitoje, IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl klimato kaitos ir žemės, IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui ir Pasaulinės komisijos prisitaikymo klausimu pavyzdinėje ataskaitoje klimato kaita pripažįstama viena pagrindinių tiesioginių biologinės įvairovės nykimo ir dirvožemio degradacijos veiksnių; atkreipia dėmesį į tai, kad prognozuojama, jog ateinančiais dešimtmečiais klimato kaitos neigiamas poveikis gamtai ir biologinei įvairovei, ekosisteminėms paslaugoms, vandenynams ir apsirūpinimo maistu saugumui vis labiau didės;

18.  dar kartą teigia, kad besąlygiškas daug anglies dioksido absorbuojančių sistemų, tokių kaip durpynai, šlapynės, natūraliosios ganyklos, mangrovės ir žmogaus nepaliesti miškai, išsaugojimas – tai reagavimo galimybė, kurios poveikis būtų juntamas iš karto, taigi jo jokiu būdu negalima pakeisti miškų įveisimu, miškų atsodinimu ir nualintos žemės atkūrimu, nes šių priemonių poveikis nebūtų juntamas iš karto;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) atlikto visuotinio biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų vertinimo ataskaita, vienam milijonui rūšių gresia išnykimas; primena, kad biologinė įvairovė atlieka itin svarbų vaidmenį sudarant žmonėms galimybes prisitaikyti prie visuotinio atšilimo ir kovoti su juo; yra susirūpinęs dėl biologinės įvairovės nykimo poveikio mūsų atsparumui; atkreipia dėmesį į tai, kad biologinės įvairovės nykimas yra ne vien tik aplinkos problema, bet turi įtakos visuomenei ir ekonomikai plačiąja prasme;

Plataus užmojo ES klimato politika: ES nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai ir ilgalaikė strategija

20.  ragina visas UNFCCC šalis bendradarbiaujant su regionais ir nevalstybiniais subjektais konstruktyviai prisidėti prie proceso, kurį ketinama pradėti iki 2020 m., kai turės būti atnaujinti nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai, siekiant užtikrinti jų suderinamumą su ilgalaikiu Paryžiaus susitarime nustatytu temperatūros tikslu; pripažįsta, kad dabartinių įsipareigojimų nepakanka susitarimo tikslams pasiekti; todėl pabrėžia, kad artimiausiu metu gali būti pasiektas visame pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio pikas ir kad visos susitarimo šalys – ypač ES ir visos Didžiojo dvidešimtuko valstybės – turėtų sustiprinti savo pastangas ir, kaip numatyta Paryžiaus susitarime, iki 2020 m. pradžios atnaujinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

21.  palankiai vertina tai, kad per 2019 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato klausimais buvo sudarytas Klimato politikos užmojų aljansas (angl. Climate Ambition Alliance), kuris apima 59 UNFCCC šalis, kurios pareiškė ketinimą iki 2020 m. pateikti platesnio užmojo NDC, kaip nurodyta Paryžiaus susitarime, o 65 susitarimo šalys, įskaitant ES, stengiasi pasiekti, kad iki 2050 m. grynasis išmetamas ŠESD kiekis būtų nulinis; tačiau apgailestauja, kad ne visos ES valstybės narės buvo pasirengusios pritarti ES NDC užmojo padidinimui, nepaisant Europos Parlamento raginimų;

22.  atkreipia ypatingą dėmesį į ES plataus užmojo įtraukios klimato politikos svarbą norint, kad ES būtų veiksminga ir patikima partnerė pasaulyje bei kad būtų išsaugota ES pasaulinė lyderystė sprendžiant su klimato kaita susijusius klausimus; todėl pabrėžia, kad ES turi investuoti į mokslinius tyrimus ir pramonėje pritaikomas inovacijas ir siekti pažangos šioje srityje;

23.  dar kartą ragina ES vadovus per 2019 m. gruodžio 12–13 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą paremti ES ilgalaikį tikslą kuo greičiau ir vėliausiai iki 2050 m. pasiekti, kad grynasis išmetamų ŠESD kiekis ES viduje būtų nulinis; ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę ir Komisiją kuo greičiau po susitikimo pranešti UNFCCC apie šį tikslą; pabrėžia, kad, norint kuo ekonomiškai efektyviau pasiekti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį iki 2050 m. ir išvengti anglies dioksido šalinimo technologijų naudojimo, nes tai keltų didelę grėsmę ekosistemoms, biologinei įvairovei ir apsirūpinimui maistu, reikia padidinti 2030 m. numatytą užmojų lygį; pabrėžia, kad gamtos procesais paremti sprendimai yra pagrindinė ES priemonė norint pasiekti išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo tikslus; apgailestauja, kad ES praleido progą per 2019 m. rugsėjo mėn. vykusį JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais iškelti aukštesnius tikslus ir pademonstruoti vadovaujamąjį vaidmenį siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų; mano, jog nepaprastai svarbu, kad Sąjunga per COP 25 aiškiai parodytų esanti pasirengusi labiau prisidėti prie Paryžiaus susitarimo tikslų siekio;

24.  pritaria ES nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų patikslinimui, visos ekonomikos mastu nustatant tikslą Sąjungoje išmetamų ŠESD kiekį iki 2030 m. sumažinti 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu; todėl ragina ES vadovus pritarti tam, kad būtų atitinkamai padidinti užmojai, susiję su ES NDC; mano, kad tai turi būti daroma sykiu įtvirtinant ES teisėje tikslą kuo greičiau ir vėliausiai iki 2050 m. pasiekti, kad poveikis klimatui būtų neutralus; ragina kitas pasaulio ekonomikas atnaujinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kad poveikis būtų juntamas visame pasaulyje;

25.  tikisi, kad Europos žaliasis kursas bus visapusiška ir plataus užmojo strategija, kurią įgyvendinant ne vėliau kaip 2050 m. bus pasiektas nulinio Europos poveikio klimatui tikslas, įskaitant tikslą iki 2030 m. sumažinti Europoje išmetamą ŠESD kiekį 55 proc.; ragina Komisiją atitinkamai pakoreguoti visų susijusių sričių politiką, visų pirma klimato, žemės ūkio ir sanglaudos politiką;

26.  pabrėžia, kad norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, kaip pvz. veiksmingo 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus, reikia konkrečių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių nacionaliniu ir ES lygmenimis;

27.  pabrėžia, kad visose klimato politikos srityse turėtų būti laikomasi teisingos pertvarkos principo, glaudžiai bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir socialiniais partneriais; todėl mano, kad stipresnė socialinė partnerystė ir pilietinės visuomenės dalyvavimas nacionaliniu ir ES lygmenimis yra būtina sąlyga siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo visuose visuomenės sektoriuose sąžiningu, įtraukiu ir socialiai tvariu būdu; laikosi nuomonės, kad gamtos procesais paremti sprendimai, ekosistemų ir biologinės įvairovės atkūrimas ir išsaugojimas yra būtina klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos sąlyga;

28.  mano, kad didesniam rinkų stabilumui užtikrinti ES būtų naudinga nustatyti dar vieną tarpinį išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslą iki 2040 m., nes taip gali būti pasiektas dar didesnis stabilumas ir užtikrinta, kad iki 2050 m. būtų pasiektas nulinio grynojo išmetamų ŠESD kiekio tikslas; taip pat primena, kad būtina reguliariai atnaujinti tokius tikslus siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo tikslą;

29.  mano, kad turėtų būti tęsiamas darbas siekiant sukurti patikimą vartojimo poveikio klimato kaitai įvertinimo modelį; atkreipia dėmesį į išsamios Komisijos analizės išvadą, kad ES pastangas sumažinti jos gamybos procesuose išmetamų teršalų kiekį iš dalies kompensuoja importuojamos prekės su didesniu anglies pėdsaku, tačiau bet kokiu atveju ES reikšmingai prisidėjo mažindama išmetamą teršalų kiekį kitose šalyse dėl padidėjusio prekybos srauto ir anglies dioksido atžvilgiu efektyvesnio jos eksporto;

30.  pabrėžia, kad būtina stiprinti tarptautinę sistemą, kad būtų apsaugota pasaulio biologinė įvairovė, sustabdytas jos dabartinis nykimas ir kad ji, kiek įmanoma, būtų atkurta; mano, kad tokia sistema turėtų būti grindžiama tikslais ir tvirtais įsipareigojimais, apimančiais nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir kitas tinkamas priemones, finansinius įsipareigojimus ir geresnes pajėgumų didinimo garantijas, taip pat kas penkerius metus vykdomos peržiūros mechanizmą, ypatingą dėmesį skiriant užmojų didinimui;

Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP 25) Madride, Ispanijoje

31.  pripažįsta Katovicuose vykusios COP 24 laimėjimus: ji leido dar labiau įsibėgėti klimato politikos veiksmams, o baigus rengti Paryžiaus susitarimo darbo programą (Katovicų taisyklių sąvadą (angl. Katowice Rulebook)) buvo parengtos veiksmų gairės Paryžiaus susitarimui įgyvendinti; tačiau pažymi, kad kai kurie Katovicuose ne iki galo išnagrinėti klausimai – pirmiausia susiję su Paryžiaus susitarimo 6 straipsnyje numatytais mechanizmais – turi būti baigti per COP 25; taip pat mano, kad COP 25 turės būti priimtas ne vienas sprendimas dėl įgyvendinimo, ypač klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos, skaidrumo ir rėmimo srityse; tikisi gerų rezultatų per COP 25 persvarstant Varšuvos tarptautinį klimato kaitos poveikio sukeltų nuostolių ir žalos mechanizmą ir vedant derybas dėl Lyčių lygybės veiksmų plano; pripažįsta, kad per COP 25 turės būti vedamos tolesnės derybos dėl veiksmų įgyvendinimo trukmės;

32.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti bendrą NDC įgyvendinimo tvarkaraštį nepaisant to, kad daugelis UNFCCC šalių dirba pagal penkerių ar dešimties metų tvarkaraščius, kai kurios šalys yra nustačiusios trumpesnius įgyvendinimo laikotarpius, o kitos visai jų nenustačiusios; pažymi, kad toliau laikantis nesuderintų tvarkaraščių galima tikėtis neigiamo poveikio būsimoms deryboms dėl klimato srities užmojų; mano, kad vienodas NDC įgyvendinimo laikotarpis padėtų užtikrinti, kad visos susitarimo šalys persvarstytų savo įsipareigojimus ir vieningai apie juos praneštų ir kad pagerėtų pasaulinių pastangų sumavimas ir jas būtų lengviau vertinti kiekybiniu požiūriu; pritaria tam, kad būtų nustatytas bendras penkerių metų laikotarpis įgyvendinant visus DVT po 2030 m., nes jis atitinka Paryžiaus susitarimo užmojų ciklą ir nekenkia papildomiems ilgalaikiams įsipareigojimams, kuriuos susitarimo šalys gali būti prisiėmusios nacionaliniu mastu;

33.  palankiai vertina tai, kad Čilė yra viena iš sėkmingiausiai dirbančių valstybių perėjimo prie švarios energijos srityje, ir visų pirma tai, kad ji daugiausiai pasaulyje padidino saulės energijos gamybą; mano, kad Čilės įsipareigojimai spręsti kritiškos klimato padėties problemą turėtų įkvėpti daugelį šalių Pietų Amerikoje ir pasaulyje;

34.  pabrėžia, kad veiksmai, kurių pasaulio mastu bus imtasi per ateinančius dešimt metų, turės poveikio žmonijai per kitus 10 000 metų; todėl ragina Komisiją ir visas COP 25 šalis imtis ryžtingų plataus užmojo priemonių;

35.  pripažįsta bendradarbiavimu grindžiamų strategijų vaidmenį siekiant platesnio užmojo rezultatų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityse bei skatinant darnų vystymąsi ir aplinkosauginį naudingumą; pabrėžia, kad šiais mechanizmais turi būti užtikrinamas apskritai mažesnis teršalų išmetimas ir vengiama jų didėjimo nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų laikotarpiais ar tarp jų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad per UNFCCC 50-ąjį tarpsesijinį susitikimą Bonoje padaryta ribota pažanga rinkos ir ne rinkos principais grindžiamų mechanizmų srityje;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas, kad būtų nustatytos griežtos ir tvirtos tarptautinės taisyklės, susijusios su Paryžiaus susitarimo 6 straipsniu; pripažįsta, kad daugelį problemų aplinkos vientisumui ir tvarumui kelia didelis projektų, vykdomų pagal švaraus vystymosi mechanizmą (angl. CDM) ir bendrą įgyvendinimą (BĮ) pagal Kioto protokolą, skaičius; ragina neleisti atsirasti teršalų kiekio mažinimo ir papildomumo apskaitos spragoms arba dvigubai jo apskaitai; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų tikslams gali būti taikomi Kioto protokole apibrėžti vienetai, nes tai gali rimtai pakenkti pagal 6 straipsnį numatytų būsimųjų mechanizmų aplinkosauginiam naudingumui; pabrėžia, kad taršos leidimai pagal naujus rinkos mechanizmus turi būti papildoma priemonė ir didinti klimato kaitos poveikio švelninimo pastangas siekiant galiojančių ir būsimų NDC; pritaria tam, kad iš pagal 6 straipsnį vykdomų mechanizmų gaunamų pajamų dalis būtų naudojama nepakankamai finansuojamam Prisitaikymo fondui remti;

37.  mano, kad per COP 25 turėtų būti apibrėžtas naujas užmojų mastas – tiek kalbant apie Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, tiek apie kitą nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, kurie turėtų atspindėti didesnius visų sektorių įsipareigojimus klimato politikos veiksmų srityje sausumoje ir vandenynuose, raundą;

38.  pabrėžia, jog svarbu, kad per COP 25 ES kalbėtų vienu balsu ir laikytųsi vieningos pozicijos bei taip būtų užtikrinta jos politinė galia ir patikimumas; primygtinai ragina visas valstybes nares paremti ES įgaliojimus per derybas ir dvišalius susitikimus su kitais subjektais;

Miškų vaidmuo

39.  primena, kad Paryžiaus susitarime visos susitarimo šalys raginamos imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir padidinti absorbentus, įskaitant miškus; pažymi, kad sustabdžius miškų naikinimą ir alinimą ir leidus jiems ataugti būtų atlikta 30 proc. visų švelninimo veiksmų, reikalingų, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C; pabrėžia, kad tvariai tvarkomi miškai yra labai svarbūs kovojant su klimato kaita didinant CO2 sekvestraciją auginant miškus, užtikrinant anglies dioksido saugojimą medienos produktuose ir iškastinių žaliavų bei energijos pakeitimą, tuo pat metu mažinant miškų gaisrų, kenkėjų antplūdžio ir ligų riziką; pabrėžia, kad svarbu skatinti darbo metodus, kuriuos taikant išsaugomi natūralieji anglies dioksido absorbentai, įskaitant neliestus miškus ir neliestą miško dirvožemį, kurie Komisijos komunikate dėl ES veiksmų stiprinimo miškų atkūrimo srityje laikomi nepakeičiamais;

40.  ragina visas susitarimo šalis, įskaitant ES ir jos valstybes nares, laikytis tarptautinių įsipareigojimų, be kita ko, prisiimtų Jungtinių Tautų Miškų forume, pagal JT biologinės įvairovės konvenciją (JTBĮK), Niujorko deklaraciją dėl miškų ir 15-ojo darnaus vystymosi tikslo, ypač 15.2 uždavinio iki 2020 m. įgyvendinti tvarų visų miškų rūšių valdymą, sustabdyti miškų naikinimą, atkurti sunykusius miškus ir pasauliniu mastu gerokai padidinti miškų įveisimą ir atkūrimą; ragina dėti daugiau pastangų visais politiniais lygmenimis siekiant užkirsti kelią miškų būklės blogėjimui Europoje ir prireikus atkurti jų būklę; todėl prašo Komisijos ir valstybių narių remti miškų atkūrimo priemones nualintose ir žemės ūkio reikmėms netinkamose dirvose;

41.  atsižvelgiant į esminį miškų vaidmenį kovojant su klimato kaita ir į iššūkius, su kuriais dėl ekstremalių sausrų ir kenkėjų susiduria kai kurie Europos miškų savininkai, mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti paskatų sistemą atvejais kai tvari miškotvarka nėra susijusi su verslu;

Atsparumas klimato kaitos poveikiui prie jos prisitaikant

42.  teigiamai vertina Komisijos paskelbtą ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos įgyvendinimo ataskaitą, kuri rodo, kad tam tikra pažanga padaryta įgyvendinant kiekvieną iš jos atskirų aštuonių veiksmų; vis dėlto pažymi, kad nepaisant pasaulinių pastangų sumažinti išmetamų teršalų kiekį klimato kaitos poveikis yra neišvengiamas ir gyvybiškai svarbu imtis tolesnių veiksmų siekiant prie jos prisitaikyti; todėl ragina Komisiją persvarstyti strategiją atsižvelgiant į ataskaitos išvadas, kad ES lieka pažeidžiama dėl klimato kaitos poveikio, kuris patiriamas tiek jos viduje, tiek už jos ribų; pabrėžia poreikį, kad draudimo sektorius investuotų į prisitaikymą prie klimato kaitos, taip pat viešųjų ir privačiųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas poreikį; laikosi nuomonės, kad žmonių sveikatos apsauga ir saugos užtikrinimas, biologinės įvairovės nykimo ir dirvožemio būklės blogėjimo stabdymas ir miestų prisitaikymo skatinimas yra prioritetinės svarbos klausimai;

43.  pažymi, kad Paryžiaus susitarimo 8 straipsnyje (dėl nuostolių ir žalos) teigiama, kad susitarimo šalys turėtų laikytis bendradarbiavimu pagrįsto požiūrio klimato kaitos poveikio sukeltų nuostolių ir žalos srityje; todėl pabrėžia pasaulinių paramos priemonių tokiose srityse, kurioms ypač didelę neigiamą įtaką daro klimato kaita, svarbą;

44.  pakartoja, kad visos šalys neišvengiamai turi imtis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, jei ketina mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį ir visapusiškai pasinaudoti klimato kaitai atsparaus augimo ir darnaus vystymosi galimybėmis; pabrėžia, kad būtina kurti vienodas sistemas ir priemones, kurias taikant būtų galima stebėti pažangą, daromą įgyvendinant nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir veiksmus, bei jų veiksmingumą; apgailestauja, kad valstybės narės, rengdamos nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, sau kėlė per mažus energetikos veiksmingumo ir atsinaujinančiųjų šaltinių energijos tikslus; primena, kad atsinaujinantieji energijos šaltiniai, įskaitant atsinaujinančiąją jūrų energiją kaip žiedinės ekonomikos dalį, yra klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos poveikio sprendimo dalis; ragina valstybes nares stiprinti savo nacionalinius planus energetikos ir klimato politikos srityse, kad būtų visiškai įgyvendintas Paryžiaus susitarimas;

Klimato politikos finansavimas ir kitos įgyvendinimo priemonės

45.  palankiai vertina per COP 24 priimtą sprendimą, kad Prisitaikymo fondas turėtų būti ir toliau naudojamas Paryžiaus susitarimui įgyvendinti; pripažįsta fondo svarbą dėl klimato kaitos labiausiai pažeidžiamoms bendruomenėms, todėl palankiai vertina naują 10 mln. USD dydžio įnašą, kurį valstybės narės savanoriškai fondui skyrė 2019 m.;

46.  pripažįsta, kad 37 proc. ES biudžeto dabar skiriama bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP) finansuoti, vykdant šią politiką būtų galima mobilizuoti didžiules lėšas, kad būtų skatinama klimato bei aplinkos požiūriu palanki veikla žemės ūkio sektoriuje ir už ją atlyginama;

47.  primena, kad pagal BŽŪP turėtų būti nutrauktos subsidijos aplinkos ir klimato požiūriu žalingai veiklai, įskaitant durpynų sausinimą, vandens pereikvojimą drėkinimo tikslais, taip pat neturėtų būti taikomos nuobaudos už medžius žemės ūkio paskirties plotuose;

48.  pripažįsta, kad ES ir jos valstybės narės yra didžiausios viešojo finansavimo kovai su klimato kaita teikėjos; teigiamai vertina per COP 24 priimtą sprendimą nuo 2025 m. vadovautis nauju platesnio užmojo tikslu –be dabartinio įsipareigojimo nuo 2020 m. mobilizuoti 100 mlrd. USD per metus, tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad šiuo metu faktiniai išsivysčiusių šalių įsipareigojimai toli gražu nesiekia jų kolektyvinio tikslo skirti 100 mlrd. USD per metus; tikisi, kad besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys nuo 2025 m. prisidės prie klimato veiksmų finansavimo, kuris tuo metu bus gerokai didesnis;

49.  pripažįsta, kad klimato kaitos problemos neįmanoma lokalizuoti ir kad klimato poveikis už ES ribų taip pat daro poveikį ES, nes tokie įvykiai kaip uraganai, sausros, potvyniai ir miškų gaisrai gali padaryti įtaką ES maisto ir vandens saugumui ir paslaugų bei prekių tiekimo grandinėms; ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybės tvarka suteikti daugiau lėšų tarptautiniams prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams ir užtikrinti, kad tiek pat lėšų būtų skiriama klimato kaitos švelninimui, taip pat kad klimato veiksmų srityje būtų skiriama lėšų nuostoliams ir žalai kompensuoti;

50.  pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti visuotinį tikslą prisitaikyti prie klimato kaitos ir mobilizuoti reikšmingą naują prisitaikymui skirtą finansavimą besivystančiose šalyse; ragina ES ir jos valstybes nares įsipareigoti gerokai padidinti teikiamą prisitaikymo finansavimą; pripažįsta, kad reikia pažangos nuostolių ir žalos klausimu, kuriam spręsti reikiamos papildomos lėšos turėtų būti surinktos iš naujoviškų viešojo finansavimo šaltinių, taikant Varšuvos tarptautinį mechanizmą;

51.  pabrėžia tvarių finansų vaidmenį ir mano, kad, norint sėkmingai sumažinti pasaulio ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, labai svarbu, kad pagrindinės tarptautinės finansų institucijos skubiai priimtų ir plėtotų žaliąjį finansavimą; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti ES tvarių finansų veiksmų planą, ir remia Tarptautinės tvaraus finansavimo platformos sukūrimą;

52.  be to, pabrėžia privačiojo sektoriaus vaidmenį, įskaitant įmones ir finansų rinkas, prisidedant prie tvarumo tikslų; palankiai vertina pastangas siekiant priimti teisės aktus dėl tvarių finansų, ir ragina Komisiją užtikrinti įmonių, į kurias investuojama, skaidrumą ir atskaitomybę, visų pirma užtikrinant, kad besivystančiose šalyse nebūtų kenkiama tvarumui ir nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės;

53.  palankiai vertina per 14-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP 14) 196 vyriausybių pasiektą susitarimą didinti investicijas į gamtą ir žmones iki 2020 m. ir vėliau; pabrėžia, kad ekonomikos augimas gali palengvinti darnų vystymąsi tik jei jis yra atsietas nuo biologinės įvairovės nykimo ir mažėjančio gamtos pajėgumo tarnauti žmonėms;

54.  pabrėžia, kad ES biudžetas turėtų atitikti jos tarptautinius įsipareigojimus dėl darnaus vystymosi bei jos vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio klimato politikos ir energetikos tikslus: jis turėtų būti toks, kad nebūtų prieštaraujama šiems tikslams ar trukdoma juos įgyvendinti; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad ES investicijos būtų suderinamos su klimato politikos ir biologinės įvairovės poreikiais, ir prireikus pasiūlyti suderintas privalomas taisykles; ragina Komisiją užtikrinti, kad kita daugiametė finansinė programa (DFP) visiškai atitiktų Paryžiaus susitarimą ir kad jokios išlaidos jam neprieštarautų; pabrėžia, kad svarbu papildyti Žaliojo klimato fondo (GCF) lėšas, ir ragina valstybes nares bent padvigubinti savo įnašus pradiniam lėšų telkimo etapui; palankiai vertina EIB direktorių valdybos priimtą sprendimą nuo 2021 m. pabaigos nutraukti daugumos iškastinio kuro energijos projektų finansavimą ir laipsniškai didinti savo finansavimo dalį, skirtą klimato politikai ir aplinkos tvarumui paremti, kad 2025 m. ji sudarytų 50 % EIB veiklos; mano, kad tai pirmas plataus užmojo žingsnis siekiant EIB paversti Europos klimato banku; prašo valstybių narių taikyti tą patį principą eksporto kredito garantijų atveju; ragina suteikti konkrečias valstybės garantijas žaliosioms investicijoms, žaliojo finansavimo žymėms ir mokestinėms lengvatoms, taikomoms žaliesiems investiciniams fondams ir žaliųjų obligacijų išleidimui; pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir pramonėje taikytinų inovacijų finansavimas turi būti platesnio užmojo;

55.  ragina EIB 2020 m. persvarstyti savo kovos su klimato kaita strategiją ir priimti konkrečius ir plataus užmojo veiksmų planus, skirtus įvykdyti EIB įsipareigojimą suderinti visą savo finansavimo veiklą su Paryžiaus susitarimu, taip pat skubiai suderinti visą savo skolinimo sektoriams politiką ir gaires su Paryžiaus susitarimo tikslais;

56.  pabrėžia teisingo perėjimo prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos svarbą ir tai, kad būtina vadovautis prognozėmis ir dalyvavimu grindžiamu požiūriu, siekiant užtikrinti, kad perėjimas teiktų naudą piliečiams, ir siekiant padėti pažeidžiamiausiems regionams ir bendruomenėms; mano, kad teisingo perėjimo fondo sukūrimas yra viena iš priemonių, kurią galima naudoti ES lygmeniu siekiant užtikrinti įtraukų ir informacija pagrįstą perėjimą tiems ES žmonėms ir regionams, kuriuos labiausiai paveikia išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas, pavyzdžiui, pertvarkomuose anglių kasybos regionuose; pripažįsta, kad vien kompensacijų fondų nepakanka siekiant užtikrinti teisingą perėjimą, ir kad bet kokios perėjimo politikos pagrindas turėtų būti išsami ES strategija, skirta tų ES regionų plėtrai ir modernizavimui, ir parama regionams, kurie su perėjimu susiduria labiausiai; mano, kad ES prisitaikymas prie klimato kaitos turi būti darnus ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriais; ragina ES ir valstybes nares šiuo klausimu nustatyti tinkamą politiką ir skirti finansavimą, kurie priklausytų nuo aiškių, patikimų ir įgyvendinamų trumpalaikių ir ilgesnio laikotarpio susijusių valstybių narių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimų, įskaitant konkrečių politikos krypčių, kuriomis siekiama laipsniškai atsisakyti anglių, kito iškastinio kuro ir iškastinio kuro subsidijų, įtraukimą į savo galutinius nacionalinius energetikos ir klimato srities planus, laikantis ES įsipareigojimo siekti, kad visuotinis atšilimas neviršytų ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų, ir 2050 m. klimato neutralumo tikslo;

57.  mano, kad norint sėkmingai pereiti prie tvarios energetikos, yra itin svarbu demokratizuoti energetikos sistemą; todėl ragina stiprinti piliečių teises ir gebėjimus, kad jie galėtų dalyvauti gaminant saugią ir švarią energiją;

58.  pabrėžia, kad svarbu pradėti diskusijas su visomis pasaulio šalimis, kurios šiuo metu yra priklausomos nuo iškastinio kuro eksporto, siekiant nustatyti, kaip būtų galima įgyvendinti bendrą energetinio saugumo ir klimato apsaugos strategiją taip, kad būtų pagerintos šių regionų ateities perspektyvos;

59.  mano, kad branduolinė energija gali būti svarbi siekiant su klimatu susijusių tikslų, nes ji neskleidžia šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir gali užtikrinti didelę elektros energijos gamybos Europoje dalį; vis dėlto mano, kad dėl gaminant šią energija susidarančių atliekų jai būtina vidutinės trukmės ir ilgalaikė strategija, kuria būtų atsižvelgiama į technologinę pažangą (lazerių, branduolių sintezės ir kt. srityse), siekiant padidinti viso šio sektoriaus tvarumą;

60.  remia Finansų ministrų koalicijos dėl klimato politikos veiksmų darbą ir ragina visas vyriausybes patvirtinti koalicijos įsipareigojimą suderinti visų sričių politiką ir praktiką, susijusią su finansų ministerijų kompetencija, su Paryžiaus susitarimo tikslais ir nustatyti veiksmingą anglies dioksido kainodarą, kaip nustatyta „Helsinkio principuose“;

61.  primena susitarimo šalims apie būtinybę skirti pakankamai išteklių, kad įsipareigojimai būtų paversti veiksmais ir kad būtų įgyvendintos priemonės, reikiamos Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti; pritaria vis augančiam postūmiui nustatyti importui į Europos Sąjungą taikomą anglies dioksido mokesčio sureguliavimo ES pasienyje mechanizmą, kad būtų sukurtos vienodos sąlygos tarptautinei prekybai ir išvengta anglies dioksido nutekėjimo;

Nevalstybinių subjektų vaidmuo

62.  palankiai vertina ryžtingą ir vis augantį jaunimo judėjimą prieš klimato kaitą; pabrėžia, kad svarbu užmegzti prasmingą dialogą su jaunimu ir skatinti jų dalyvavimą visų lygmenų politikos formavimo procese; palankiai vertina tai, kad pasaulyje telkiasi vis daugiau ir vis įvairesnių nevalstybinių subjektų, įsipareigojančių imtis kovos su klimato kaita veiksmų ir siekti konkrečių bei įvertinamų rezultatų; pabrėžia itin svarbų pilietinės visuomenės, privačiojo sektoriaus ir subnacionalinių valdžios institucijų vaidmenį darant įtaką visuomenės nuomonei ir valstybės veiklai, taip pat dalijantis žiniomis ir geriausia patirtimi klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių kūrimo ir įgyvendinimo srityje; ragina ES, valstybes nares ir visas susitarimo šalis skatinti ir remti bendradarbiavimą su nevalstybiniais subjektais, vis dažniau tampančiais kovos su klimato kaita lyderiais, ir į jį įsitraukti; be to, mano, kad į jį turėtų būti įtraukti piliečiai ir turėtų būti didinamas informuotumas;

63.  pabrėžia itin svarbų miestų vaidmenį įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, nes, kaip nurodyta JT apibendrinamoje parengtoje 11-ojo darnaus vystymosi tikslo 2018 m. atskaitoje „Pažangos, padarytos kuriant įtraukius, saugius, atsparius ir tvarius miestus ir gyvenvietes, apžvalga“, miestuose išmetama daugiau kaip 70 proc. visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atliekų ir oro teršalų; palankiai vertina 102 miestų JT aukščiausiojo lygio susitikime klimato politikos klausimais prisiimtą įsipareigojimą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą; ragina šalis aktyviau įtraukti miestus į savo išmetamųjų teršalų mažinimo planus;

Atvirumas, įtrauktis ir skaidrumas

64.  pabrėžia, kad reikia veiksmingo visų šalių dalyvavimo siekiant tikslo, kad vidutinė temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, o šiam tikslui pasiekti reikia spręsti įtvirtintų teisių arba konfliktuojančių interesų klausimą; atsižvelgdamas į tai pakartoja, jog pritaria tam, kad į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją būtų įtraukta speciali politika interesų konfliktams spręsti; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis vadovauti šiam procesui nepakenkiant Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus susitarimo siekiams ir tikslams;

65.  pabrėžia, kad 80 proc. dėl klimato kaitos perkeltų asmenų sudaro moterys ir vaikai, kurie apskritai patiria didesnį klimato kaitos poveikį ir turi pakelti didesnę naštą negu vyrai, nepaisant to, kad nedalyvauja priimant svarbiausius sprendimus dėl klimato politikos veiksmų; todėl pabrėžia, kad visų mažiausiai atstovaujamų lyčių įgalėjimas, jų visapusiškas ir lygiateisis dalyvavimas bei lyderystė tokiuose tarptautiniuose forumuose kaip UNFCCC, taip pat dalyvavimas nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens klimato politikos veiksmuose yra gyvybiškai svarbūs norint, kad ši politika būtų sėkminga ir veiksminga; mano, kad ES ir valstybės narės turėtų visapusiškai paremti UNFCCC lyčių lygybės veiksmų planą, visų pirma įtraukiant lyčių aspektą į ES klimato ir vystymosi politiką, ir skatinti čiabuvių moterų ir moterų teisių gynėjų dalyvavimą UNFCCC procese;

66.  pažymi, kad klimato kaitos padariniai, be kita ko, išgyvenimui, mitybai ir galimybei gauti išsilavinimą daro ypač didelį poveikį vaikų ir paauglių sveikatai, apsaugai ir vystymuisi; mano, kad būtina imtis veiksmų siekiant apriboti šį žalingą poveikį;

Visapusiškos visų sektorių pastangos

67.  pataria Komisijai pasidomėti ryšiais ir kitokio pobūdžio bendradarbiavimu su suinteresuotosiomis šalimis trečiųjų valstybių ir regionų anglies dioksido rinkose bei skatinti kurti papildomų anglies dioksido rinkų ir kitų anglies dioksido kainodaros mechanizmų, kuriuos taikant būtų užtikrintas dar didesnis veiksmingumas, taupomos lėšos ir mažinama anglies dioksido nutekėjimo rizika sukuriant vienodas sąlygas visame pasaulyje; ragina Komisiją parengti apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad bet koks ryšys su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) ir toliau padėtų užtikrinti papildomą nuolatinį indėlį į klimato kaitos švelninimą bei nedarytų neigiamo poveikio ES vidaus įsipareigojimams, susijusiems su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu;

68.  primena, kad visi sektoriai turi prisidėti siekiant sukurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, o mažinant ES ekonomikos priklausomybę neturėtų būti pereita prie anglies dioksido perkėlimo į trečiąsias šalis anglies dioksido nutekėjimo pavidalu. Šis procesas turėtų tapti mūsų ekonomikos ir pramonės sėkmė, vykdant pakankamas investicijas, naudojant tinkamas priemones ir galimybes, skirtas kurti reikiamas proveržio inovacijas ir technologijas; tiki rinka paremto metodo sėkme; mano, kad anglies dioksido pasienio koregavimo priemonės turi būti grindžiamos galimybių studija ir atitikti PPO reikalavimus;

69.  atkreipia dėmesį į išrinktos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimą, kuriuo remiantis apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus taikoma ir tiems sektoriams, kuriems ES prekybos sistema dar nėra taikoma; nepritaria tiesioginiam įtraukimui į ES ATLPS sistemą;

70.  pažymi, kad transporto sektorius yra vienintelis, kuriame teršalų išmetimas nuo 1990 m. padidėjo; pabrėžia, jog tai nesuderinama su ilgalaikiu poveikio klimatui neutralizavimo tikslu, kuriam pasiekti reikia didesnio ir spartesnio išmetamų teršalų kiekio mažinimo visuose visuomenės sektoriuose, įskaitant aviacijos ir jūrų sektorius; primena, kad transporto sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro turės būti visiškai panaikinta vėliausiai iki 2050 m.; pažymi, jog Komisijos atlikta analizė rodo, kad dabartiniai pasauliniai tikslai ir priemonės, numatyti Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), net jeigu būtų visiškai įgyvendinti, neatitinka būtinų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir kad reikia imtis reikšmingų tolesnių veiksmų, atitinkančių visą ekonomiką apimantį tikslą, kad išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui; mano, jog siekiant užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai atitiktų visos ekonomikos mastu prisiimtus įsipareigojimus, kaip reikalaujama pagal Paryžiaus susitarimą, šalys turėtų būti raginamos įtraukti tarptautinės laivybos ir aviacijos išmetamus teršalus bei susitarti dėl tarptautinio, regioninio ir nacionalinio lygmens priemonių ir jas įgyvendinti, siekiant sumažinti šiuose sektoriuose išmetamų teršalų kiekį;

71.  primena, kad 2020 m. pasaulinės tarptautinės aviacijos sektoriuje numatomas išmetamas teršalų kiekis bus maždaug 70 proc. didesnis nei 2005 m., o iki 2050 m. galėtų padidėti net 300–700 proc.; reiškia susirūpinimą dėl ICAO išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemos (CORSIA) užmojų lygio, atsižvelgdamas į šiuo metu vykstantį darbą standartų ir rekomenduojamos praktikos, kurių nuo 2019 m. reikia laikytis įgyvendinant programą; pabrėžia, kad dabartiniai standartai yra nepakankami ir kad tolesnis programos CORSIA užmojų mažinimas yra nepriimtinas; ragina Komisiją ir valstybes nares padaryti viską, kad būtų sustiprintos programos CORSIA nuostatos ir paremtas ilgalaikio tikslo, t. y. iš esmės sumažinti aviacijos sektoriuje išmetamą teršalų kiekį, priėmimas, išsaugant ES teisėkūros savarankiškumą įgyvendinant ATLPS direktyvą; be to, pabrėžia, kad ES ir tarptautinėse sistemose būtina spręsti aviacijos išmetamo ne anglies junginių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio klausimą;

72.  reiškia didelį susirūpinimą dėl 40-ąją ICAO asamblėjoje priimtos rezoliucijos A40–19 ir dėl vadinamosios CORSIA netaikymo nuostatos; primygtinai ragina valstybes nares pateikti oficialią išlygą dėl šios rezoliucijos dalies, kad būtų išsaugotas Sąjungos teisėkūros savarankiškumas, susijęs su priemonėmis, kuriomis siekiama sumažinti aviacijos sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį;

73.  primena Komisijai teisinę prievolę per 12 mėnesių nuo tada, kai ICAO priims reikiamas priemones, ir prieš pradedant įgyvendinti programą CORSIA pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje ji, be kita ko, turi išanalizuoti programos CORSIA užmojus ir aplinkosauginį naudingumą apskritai, įskaitant jos bendrus užmojus, palyginti su Paryžiaus susitarimo tikslais; pabrėžia, kad tik Europos Parlamentas ir Taryba, kaip teisėkūros institucijos, gali spręsti dėl bet kokio dalinio ATLPS direktyvos pakeitimo ateityje; pabrėžia, kad bet koks dalinis ATLPS direktyvos pakeitimas turėtų būti atliekamas tik jeigu yra suderinamas su ES įsipareigojimu mažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris taikomas visai ekonomikai ir pagal kurį kompensacinių kreditų naudojimas po 2020 m. nenumatomas;

74.  palankiai vertina vis didesnę paramą ES mastu suderintam kainodaros aviacijos sektoriuje metodui ir ragina Komisiją kuo greičiau šiuo klausimu pateikti naują plataus užmojo Energijos mokesčių direktyvos redakciją, be kita ko, panaikinant šiuo metu žibalui ir jūriniam kurui taikomas mokesčių lengvatas;

75.  primena, jog prognozuojama, kad laikotarpiu iki 2050 m. laivybos sektoriuje išmetamas CO2 kiekis didės 50–250 proc.; palankiai vertina susitarimą dėl pradinės IMO strategijos, kuria siekiama sumažinti laivų išmetamą ŠESD kiekį, kaip pirmąjį sektoriaus žingsnį siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslą dėl temperatūros didėjimo ribojimo; primygtinai ragina IMO padaryti greitą pažangą priimant trumpalaikes ir vidutinės trukmės priemones, kurios padėtų pasiekti strategijoje nustatytų tikslus; atkreipia ypatingą dėmesį į trumpalaikių ir vidutinės trukmės priemonių įgyvendinimo iki 2023 m. svarbą ir skubą; ragina ES, Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas remiant greitą Viduržemio jūros priskyrimą prie bendros sieros oksidų ir azoto oksidų išskyrimo kontrolės rajonų, nes tai labai svarbus žingsnis mažinant dėl laivybos išmetamų teršalų kiekį Europoje; pabrėžia, kad reikia nedelsiant išnagrinėti galimybę taikyti tolesnes priemones ir veiksmus, įskaitant anglies dioksido kainodaros priemones, siekiant spręsti jūrų transporto išmetamų teršalų klausimą laikantis sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo strategijos; todėl mano, kad ES ir valstybės narės turėtų atidžiai stebėti IMO pradinės strategijos poveikį ir įgyvendinimą; palankiai vertina pasiūlymą dėl ES reglamento, kuriuo siekiama tinkamai atsižvelgti į pasaulinę duomenų rinkimo sistemą, pagal kurią renkami duomenys apie laivų kuro suvartojimą (stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą), ir IMO pasaulinę duomenų rinkimo sistemą, skirtą rinkti duomenims apie kuro suvartojimą laivuose; primena, kad stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema yra pirmas žingsnis, kuris galiausiai turėtų padėti ES nustatyti privalomus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus; primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau pasiūlyti papildomų ES veiksmų, kurie būtų jos 2050 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijos dalis, pvz., jūrų sektorių įtraukti į ATLPS ir nustatyti laivų efektyvumo standartus bei laivų ženklinimą, ir pasiūlyti strategiją dėl bendradarbiavimo su kitomis šalimis, kurios norėtų imtis veiksmų kuo anksčiau, kad būtų sumažintas jūrų transporto išmetamas teršalų kiekis laikantis Paryžiaus susitarime nustatyto temperatūros tikslo;

76.  pažymi, kad jau esama paprastų sprendimų, kaip sumažinti išmetamų teršalų kiekį, pavyzdžiui, labiau riboti greitį arba nustatyti išmetamųjų teršalų kontrolės rajonus, kurie yra numatyti pagal tarptautinę MARPOL konvenciją; mano, kad priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategija ir Europos žaliuoju kursu turėtų būti skatinamos investicijos, netaršių ir ekologiškų laivų, pagamintų iš ekologiškų dalių, plataus užmojo moksliniai tyrimai, geresnis atliekų ir vandens valdymas ir infrastruktūros tobulinimas siekiant, kad iki 2030 m. būtų galima išplėsti rinką, pvz., elektrifikuoti uostus;

77.  primygtinai ragina skirti daugiau lėšų alternatyviųjų degalų moksliniams tyrimams ir jų diegimui rinkoje;

78.  primena, kad 23 proc. pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio yra žemės ūkio kilmės; pabrėžia, kad norint užtikrinti pakankamą mitybą didėjančiam pasaulio gyventojų skaičiui reikia investuoti į pažangius žemės ūkio ir gamybos metodus, pvz., iš mėšlo gaminti metaną, efektyviau naudoti trąšas, biomasę naudoti ciklais ir didinti mėsos bei pieno produktų gamybos našumą;

79.  primena, kad nors žemės ūkiui tenka apie 10 proc. ES išmetamo ŠESD kiekio, jis gali padėti Sąjungai sumažinti savo išmetamų teršalų kiekį jame taikant gerą dirvožemio valdymą, agrarinę miškininkystę, biologinės įvairovės apsaugą ir kitus žemės valdymo metodus; pripažįsta, kad žemės ūkis kasmet iki 2050 m. gali sutaupyti apie 3,9 gigatonų CO2 ekvivalento, o tai sudaro apie 8 proc. viso šiuo metu pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio;

80.  pažymi, kad apie 60 proc. viso pasaulio metano išmetama iš tokių šaltinių kaip žemės ūkis, sąvartynai, nuotekų valymo įrenginiai ir iškastinio kuro gamyba bei transportavimas vamzdynais; primena, kad metanas yra didelio poveikio ŠESD, turinčios 100 m. visuotinio atšilimo didinimo potencialą, darančios 28 kartų didesnį poveikį nei CO2; primena Komisijai jos teisinę prievolę kuo greičiau išnagrinėti galimas politikos priemones, kuriomis būtų greitai mažinamas išmetamas metano kiekis, kurios būtų Sąjungos metano strateginio plano dalis; ragina Komisiją per pirmąją savo įgaliojimų laikotarpio pusę šiuo klausimu Parlamentui ir Tarybai pateikti tinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

81.  pripažįsta, kad žemės ūkio sektorius gali atlikti svarbų teigiamą vaidmenį kovojant su klimato kaita, ir pabrėžia BŽŪP reformos svarbą siekiant padėti ūkininkams kurti ir taikyti klimato kaitos atžvilgiu pažangius ūkininkavimo metodus, tokius kaip anglies dioksido sekvestracija ir išmetamo anglies dioksido perdirbimas;

82.  pabrėžia svarbų gamtinių absorbentų vaidmenį ES siekiant užtikrinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio poveikio klimatui neutralumą; ragina Komisiją parengti išsamią ES tvaraus gamtinių absorbentų didinimo strategiją, laikantis 2050 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio poveikio klimatui neutralumo tikslo; ragina valstybes nares į savo ilgalaikes strategijas visapusiškai įtraukti šį aspektą, kaip reikalaujama Valdymo reglamento 15 straipsnio 4 dalies b punkte;

83.  pripažįsta anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijų vaidmenį, kuris Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialioje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C bei Komisijos komunikate „Švari planeta visiems“ priskiriamas daugeliui 1,5 °C scenarijų;

84.  remia aktyvesnius veiksmus, kuriais siekiama valstybių narių nustatytų tikslų pagal Strateginį energetikos technologijų planą, siekiant taikyti komercinio masto anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas ES energetikos ir pramonės sektoriuose, taip pat parengti tvirtą reglamentavimo sistemą, skirtą tiesiogiai padėti šalinti CO2 iš atmosferos saugiam saugojimui iki 2022 m.;

85.  labai apgailestauja dėl to, kad iškastinio kuro subsidijos vis dar didėja ir ES sudaro apie 55 mlrd. EUR per metus; primygtinai ragina visas valstybes nares į savo galutinius nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus įtraukti konkrečią politiką, terminus ir priemones, kad iki 2020 m. būtų palaipsniui panaikintos visos tiesioginės ir netiesioginės iškastinio kuro subsidijos, siekiant įvykdyti ES pasaulinius įsipareigojimus ir atlaisvinti išteklius, kurie galėtų būti panaudoti siekiant sukurti neutralaus poveikio klimatui visuomenę; ragina visas kitas susitarimo šalis imtis panašių priemonių;

86.  palankiai vertina tai, kad įsigaliojo Monrealio protokolo Kigalio pakeitimas; mano, kad tai turėtų ES suteikti naują postūmį, kad būtų greitai persvarstytas Fluorintų dujų reglamentas, siekiant pašalinti žinomus trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė ES užmojams dėl klimato, pvz., dėl neteisėtos prekybos hidrofluorangliavandeniliais (HFC) ir nepakankamų veiksmų, nukreiptų prieš sieros heksafluorido (SF6) naudojimą;

Pramonė ir konkurencingumas

87.  mano, kad ekonomikos klestėjimas, pramonės konkurencingumas, tvari plėtra ir klimato politika turėtų vienas kitą stiprinti; pabrėžia, kad ES turėtų vadovauti perėjimui prie nulinio ŠESD išmetimo lygio ekonomikos iki 2050 m. ir taip ES pramonei užtikrinti konkurencinį pranašumą;

88.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, tuo pat metu išsaugant darbo vietas ir ES pramoninį pagrindą, siekiant šiame sektoriuje žmonėms suteikti teigiamą perspektyvą ir parodyti pasauliui, kad pramonė ir klimato neutralumas nėra tarpusavyje nesuderinami; labai palankiai vertina daugelio Europos pramonės subjektų įsipareigojimą ir pastangas klimato atžvilgiu tapti neutraliomis ir skatina tuos sektorius ar įmones, kurie vis dar dvejoja, sekti daugeliu gerų pavyzdžių;

89.  be to, palankiai vertina ES piliečių, įmonių ir pramonės atstovų pastangas ir pažangą, padarytą siekiant laikytis Paryžiaus susitarime nustatytų įsipareigojimų pagal Katovicų taisyklių sąvadą; vis dėlto pažymi, kad šių pastangų nepakanka norint pasiekti, kad iki 2050 m. būtų sukurta visiškai nulinio ŠESD išmetimo lygio ekonomika; todėl ragina valstybes nares, jų regionus ir savivaldybes, taip pat įmones ir pramonės sektorius nustatyti platesnio užmojo tikslus ir jų aktyviai siekti įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, siekiant spręsti klimato problemas ir visapusiškai pasinaudoti Paryžiaus susitarimo teikiamomis galimybėmis;

90.  pabrėžia, kad stabili ir patikima teisinė sistema ir aiškūs politikos signalai tiek ES, tiek pasauliniu lygmeniu sudaro palankesnes sąlygas su klimato kaita susijusioms investicijoms ir jas stiprina ir gali padėti išvengti susaistymo su anglies dvideginį išmetančiomis technologijomis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu tinkamai ir laiku įgyvendinti dokumentų rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ teisės aktus, ir ragina parengti ilgalaikę ES pramonės politikos strategiją ir ES klimato srities teisės aktus, atitinkančius ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir parengtus taip, kad užtikrintų trumpalaikį ir ilgalaikį ES pramonės vystymąsi, visų pirma remiant MVĮ, kuriant kokybiškas darbo vietas ir sudarant sąlygas pereiti prie ekologinės gamybos, kartu užtikrinant, kad ES pramonė būtų konkurencinga pasauliniu mastu, kad ES iki 2050 m. pasiektų nulinį išmetamą ŠESD kiekio lygį ir kad niekas neliktų nuošalyje;

91.  teigiamai vertina tai, kad kai kurios šalys, kuriose yra įsisteigę vieni iš didžiausių ES energijai imlių sektorių konkurentų, pradėjo taikyti prekybos anglies dioksido taršos leidimais ar kitus kainodaros mechanizmus; ragina kitas šalis sekti jų pavyzdžiu; ragina išplėsti šiuos mechanizmus įtraukiant visą energijai imlią pramonę;

92.  pabrėžia, kad svarbu didinti kokybiškų darbo vietų ir kvalifikuotų darbuotojų skaičių ES pramonėje, siekiant skatinti inovacijas ir perėjimą prie tvarių gamybos procesų; pabrėžia, kad reikia padėti intensyviai anglį naudojantiems ir daug anglies dioksido išmetantiems regionams, kuriuose didelė darbuotojų dalis dirba nuo anglies priklausomuose sektoriuose, investuoti į šiuos regionus ir kurti perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programas, siekiant pritraukti naujų ir novatoriškų įmonių, pradedančiųjų įmonių ir pramonės sektorių, siekiant sukurti tvarią regioninę ekonomiką, kartu užtikrinant, kad niekas neliktų nuošalyje;

93.  pabrėžia, kad kovojant su klimato kaita ne visų regionų pradinės sąlygos yra vienodos, ne visi regionai turi vienodų priemonių ir todėl atitinkamai skiriasi pasekmės juose; todėl pabrėžia, kad yra itin svarbu užtikrinti tokį perėjimą, kad būtų atsižvelgiama į labiausiai pažeidžiamų regionų, gyventojų ir sektorių ypatumus;

Energetikos politika

94.  pažymi, kad energetika vaidina pagrindinį vaidmenį pereinant prie nulinio išmetamo ŠESD kiekio ekonomikos;

95.  pabrėžia, kad, pereinant prie tvarios energetikos sistemos, energijos nepritekliaus problemą reikia spręsti stiprinant energijos vartotojų teises, jiems teikiant geresnę informaciją, taikant veiksmingesnes efektyvaus energijos vartojimo pastatuose priemones, ypač mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose, ir sprendžiant šį klausimą socialinės politikos srityje;

96.  pabrėžia energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos svarbą mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, užtikrinant energetinį saugumą ir mažinant energijos nepriteklių;

97.  pabrėžia, kad visi sektoriai turi veiksmingai dirbti kartu, kad būtų sumažinta ES ekonomikos priklausomybė nuo iškastinio kuro ir pasiektas nulinis išmetamas ŠESD kiekis; pabrėžia, kad šalys turėtų lanksčiai spręsti, kaip sumažinti savo ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, kad būtų lengviau mažinti su pereinamuoju laikotarpiu susijusias socialines išlaidas ir pelnyti visuomenės pritarimą ir paramą;

98.  mano, kad tolesnė ES energijos vidaus rinkos integracija bus labai svarbi, ypač siekiant įgyvendinti nulinio išmetamo ŠESD kiekio ekonomiką;

99.  primena, kad prioriteto teikimas energijos vartojimo efektyvumui, visų pirma įgyvendinant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, ir pirmavimas pasaulyje atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje – tai du iš pagrindinių ES energetikos sąjungos tikslų; pabrėžia, kad nustatytas ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies 2030 m. tikslas – 32 proc. arba daugiau, o jos energijos vartojimo efektyvumo tikslas – 32,5 proc. ar daugiau; pabrėžia, kad šie tikslai, nors ir lemia didesnį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, nei numatyta, neatitinka išrinktosios Komisijos pirmininkės pasiūlyto 50–55 proc. sumažinimo arba tikslo apriboti visuotinį atšilimą 1,5 °C; ragina Komisiją ir Tarybą nustatyti, kokių papildomų pastangų reikia siekiant padidinti atsinaujinančiosios energijos gamybą ir energijos vartojimo efektyvumą, siekiant tikslo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ragina pasauliniu mastu skatinti energijos vartojimo efektyvumo priemones ir laiku pradėti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

100.  palankiai vertina tai, kad visame pasaulyje gaminama vis daugiau energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių, ypač energetikos sektoriuje; yra susirūpinęs dėl to, kad lėtai auga šildymo, vėsinimo ir transporto atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, ypač aviacijos ir jūrų sektoriuose; yra labai susirūpinęs dėl bendrai sulėtėjusio (nuo 2014 m.) ES atsinaujinančiosios energijos rinkos dalies augimo, kuris trukdo pasiekti ES energetikos ir klimato tikslus; pabrėžia, kad siekiant ilgalaikių tvarumo tikslų, visi sektoriai privalo didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą;

Moksliniai tyrimai, inovacijos, skaitmeninės technologijos ir kosmoso politika

101.  pripažįsta esminį mokslo ir mokslu pagrįstų inovacijų vaidmenį siekiant sėkmingai kovoti su klimato kaita ir pasiekti strateginius Paryžiaus susitarimo ir kitus plataus užmojo klimato srities programų tikslus; pabrėžia, kad ES privalo atlikti vadovaujamą vaidmenį tiek kovojant su klimato kaita, tiek skatinant technologijų pažangą, užtikrinančią klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi;

102.  pabrėžia, kad siekiant kovoti su klimato kaita svarbu tęsti ir plėsti mokslinius tyrimus ir inovacijas klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo politikos, efektyvaus išteklių naudojimo, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir neteršiančių technologijų, tvaraus antrinių žaliavų naudojimo (žiedinės ekonomikos) ir klimato kaitos duomenų rinkimo srityse; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ES įsipareigojimus energetikos sąjungoje ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, prioritetą reikia teikti pagal naująją programą „Europos horizontas“ įgyvendinamų tvarių energetikos projektų finansavimui;

103.  primena, kad moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas yra vienas iš penkių ES energetikos sąjungos strategijos ramsčių; todėl primena svarbų mokslo darbuotojų vaidmenį kovojant su visuotiniu atšilimu ir pabrėžia, kad svarbu, jog tarptautiniai partneriai glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje šiuo klausimu;

104.  primena, kad skaitmeninės technologijos atlieka esminį vaidmenį remiant energetikos ir pramonės pertvarką, visų pirma didinant energijos vartojimo efektyvumą ir taupant bei mažinant išmetamą teršalų kiekį; pabrėžia, kad Europos pramonės skaitmeninimas gali duoti naudos klimatui, padedant efektyviau naudoti išteklius, įskaitant antrinį perdirbimą ir medžiagų naudojimo mažinimą; atkreipia dėmesį į naudą klimatui, kurią teikia visiškas perdavimo ir paskirstymo tinklų ir prekybos energija centrų, taip pat reguliavimo apkrova programų, kurios valdomos naudojant programinę įrangą, skaitmeninimas;

105.  pripažįsta naujosios ES kosmoso programos vaidmenį remiant ES kovą su klimato kaita ir jos poveikiu; primena, kad duomenų ir informacijos paslaugos, kurias teikia Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programa „Copernicus“, vaidina svarbų vaidmenį stebint Žemę; pabrėžia programos „Copernicus“ svarbą sudarant palankesnes stebėjimo sistemų tarptautinio koordinavimo ir susijusių duomenų mainų sąlygas;

Klimato kaita ir vystymasis

106.  primena, kad, remiantis 2019 m. birželio 25 d. JT specialiojo pranešėjo ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais ataskaita dėl kovos su klimato kaita ir skurdo, klimato kaita gali panaikinti per pastaruosius 50 metų pasiektą pažangą vystymosi, visuotinės sveikatos ir skurdo mažinimo srityse ir manoma, kad besivystančios šalys patirs 75–80 proc. klimato kaitos išlaidų;

107.  pabrėžia, kad besivystančios šalys yra labiausiai pažeidžiamos dėl klimato kaitos ir labiausiai patiria jos poveikį, taip pat yra mažiau apsirūpinusios, kad galėtų atlaikyti vis labiau pražūtingą jos poveikį, įskaitant maisto ir vandens krizes, fizinį sugriovimą dėl stichinių nelaimių, gyventojų perkėlimą ir dėl ribotų išteklių kylančią įtampą; primena, kad klimato kaita turi dramatiškų padarinių besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, ilgalaikei ekonominei plėtrai;

108.  atkreipia dėmesį į atogrąžų ciklonų „Idai“ ir „Kenneth“ pavyzdį: pastarasis ciklonas buvo stipriausias ciklonas, kada nors užklupęs Afrikos žemyną, 2019 m. pirmąjį pusmetį Komoruose, Malavyje, Mozambike ir Zimbabvėje sukėlęs naikinančių pasekmių – per jį žuvo daug žmonių, o daugiau kaip 2 mln. žmonių prireikė nedelsiant suteikti humanitarinę pagalbą, kuri sudarė beveik 400 mln. JAV dolerių, ir manoma, kad atstatymo po jo kaina sieks 3 mlrd. JAV dolerių;

109.  atkreipia dėmesį į tai, kad besivystančių šalių infrastruktūros atsparumas nulems jų gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos; todėl primygtinai ragina skatinti investicijas į atsparią infrastruktūrą besivystančiose šalyse, siekiant padėti joms atlaikyti vis sunkesnes gaivalines nelaimes;

110.  primena savo poziciją, kad bent 45 proc. finansavimo pagal siūlomą 2021–2027 m. Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) turėtų būti skiriama klimato ir aplinkos apsaugos tikslams siekti;

111.  primygtinai ragina laikytis bendro požiūrio į Paryžiaus susitarimo ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą tiek vidaus, tiek išorės politikoje ir kuo labiau laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, visų pirma vystymosi, prekybos, žemės ūkio, energetikos ir klimato srityse;

112.  pabrėžia, kad klimatas, ekonomika ir visuomenė yra tarpusavyje susiję; ypač atkreipia dėmesį į tiesioginį klimato kaitos poveikį čiabuvių bendruomenėms ir didelę egzistencinę grėsmę, kylančią daugeliui jų, įskaitant kontaktų su likusia žmonija neturinčias bendruomenes; pabrėžia, kad, pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos, čiabuvių ir tradicinės žinios yra svarbus kovos su klimato kaita žinių šaltinis, ypač dėl to, kad apie 80 proc. dar išlikusios pasaulio biologinės įvairovės yra čiabuvių tautų teritorijose; yra priblokštas dėl to, kad šiaurinėje Brazilijoje neseniai buvo nužudytas čiabuvių lyderis Emrya Wajãpi, ir palankiai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2019 m. liepos 29 d. pareiškimą, kuriame „Brazilijos vyriausybė raginama sustabdyti čiabuvių teritorijų invaziją ir užtikrinti taikų naudojimąsi savo kolektyvinėmis teisėmis į savo žemę“, laikantis TDO konvencijos Nr. 169;

113.  ragina išsivysčiusias šalis, įskaitant ES valstybes nares, labiau remti dalijimąsi žiniomis, gebėjimų stiprinimą ir technologijų perdavimą besivystančioms šalims, taip pat laikytis Paryžiaus susitarimo 9–11 straipsnių ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkės 49, 116 ir 120 straipsnių dėl vystymosi finansavimo, taip pat vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su 17-uoju darnaus vystymosi tikslu, įskaitant tikslus Nr. 17.6–17.8; todėl atkreipia dėmesį į teigiamą ES investicijų į daug žadančius mokslinių tyrimų projektus didinimo potencialą; be to, ragina ES skatinti priimti deklaraciją, panašią į 2001 m. Dohos deklaraciją dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos, siekiant skatinti teisėtą klimatui nekenkiančių technologijų perdavimą besivystančioms šalims;

114.  atkreipia dėmesį į itin svarbią privačių investicijų ir augimo svarbą pereinant prie klimatui nekenkiančios infrastruktūros ir gamybos metodų; pabrėžia, kad reikia kuo labiau padidinti tokių investicijų indėlį kovojant su klimato kaita ir siekiant darnaus vystymosi tikslų, be kita ko, teikiant paskatas ir skatinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę; mano, kad Išorės investicijų planas yra esminė priemonė siekiant šio tikslo; be to, pabrėžia, kad būtina užtikrinti įtraukų ir tvarų vystymąsi ir augimą, kad besivystančios šalys galėtų dalyvauti prisitaikant prie klimato kaitos, be kita ko, taikant inovacijų strategijas ir technologinę pažangą; yra įsitikinęs, kad ES turėtų nedelsdama skatinti atsakingą ir tvarų privatų finansavimą, visų pirma kalbant apie įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir indėlį į besivystančių šalių vidaus ekonomiką; tačiau įspėja, kad neturėtų būti pernelyg pasikliaunama savanoriškomis privačiojo sektoriaus pastangomis;

115.  atkreipia dėmesį į didėjantį susidomėjimą kurti klimatui nekenkiančių ir tvarių investicijų standartus ir pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad dėl vis didėjančio privačiojo sektoriaus iniciatyvų skaičiaus tampa sunku jas palyginti ir tikrinti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos ir tarptautinės bendruomenės iniciatyvas remti investicijas į klimato politikos veiksmus ir politinį dialogą dėl klimato politikos besivystančiose šalyse, pvz., Pasaulinį kovos su klimato kaita aljansą plius (PKKKA+) ir Žaliąjį klimato fondą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares toliau dalyvauti tarptautiniuose forumuose, siekiant skatinti investicijų į klimato kaitą veiksmingumą ir teisingumą;

Klimato diplomatija

116.  tvirtai palaiko ES politinės informavimo veiklos ir klimato diplomatijos tęsimą bei stiprinimą, nes tai nepaprastai svarbu norint mobilizuoti klimato politikos veiksmus šalyse partnerėse ir formuoti viešąją nuomonę visame pasaulyje; vis dėlto mano, kad dėtos pastangos akivaizdžiai buvo netinkamos ir kad Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos skiriamų žmogiškųjų išteklių toli gražu nepakako; todėl siūlo smarkiai padidinti žmogiškuosius išteklius šioje srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis holistinio požiūrio į ES klimato diplomatiją, sukuriant sąsajas tarp klimato kaitos ir darnaus vystymosi, žemės ūkio, konfliktų sprendimo, migracijos ir humanitarinių problemų, siekiant palengvinti visuotinį perėjimą prie nulinio teršalų išmetimo, atsparumo klimato kaitai, darnaus vystymosi ir apsirūpinimo maistu bei vandeniu saugumo;

117.  atkreipia dėmesį į vis sunkesnius klimato kaitos padarinius tarptautiniam saugumui ir regioniniam stabilumui, nulemiamus aplinkos būklės blogėjimo, pragyvenimo šaltinių praradimo, žmonių perkėlimo dėl klimato kaitos ir įvairių susijusių neramumų, kurių atvejais klimato kaita neretai laikytina grėsmę stiprinančiu veiksniu; todėl primygtinai ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti su partneriais visame pasaulyje, siekiant geriau suprasti, integruoti, numatyti ir valdyti destabilizuojantį klimato kaitos poveikį; ragina įgyvendinti išankstinio įspėjimo programą, skirtą įspėti apie pagrindines kritines ribas, galinčias pakenkti tvarioms struktūroms ir ekologinėms sistemoms didesniuose regionuose ar žemynuose;

118.  palankiai vertina įsipareigojimą sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir konkrečią šiuo klausimu daugelyje pasaulio dalių vykdomą veiklą, pvz. daugelio besivystančių šalių ir mažų salų valstybių labai plataus užmojo įsipareigojimus; vis dėlto, apgailestauja dėl nepakankamų užmojų ir diskusijų trūkumo dėl aktyvesnių nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų daugelyje stipriausios ekonomikos šalių; primena, kad ES išmeta 9 proc. pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio, bet joje gyvena vos 6,7 proc. pasaulio gyventojų, todėl labai svarbu, kad ES parodytų didesnius užmojus, ypač atsižvelgiant į istorinę jos atsakomybę už klimato kaitą ir būtinybę parodyti gerą pavyzdį visam pasauliui; pabrėžia, kad nebus įmanoma pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslų ir išvengti peržengtų kritinių ribų, jei nebus užsibrėžta didesnių užmojų ir kitose stipriausios ekonomikos šalyse;

119.  prašo Komisijos nedelsiant išnagrinėti galimybes imtis papildomų veiksmų, kuriais kitos stipriausios ekonomikos būtų padrąsintos sustiprinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, įgyvendinti papildomus konkrečius veiksmus ir išnagrinėti galimybę taikyti novatoriškus metodus;

120.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis (pvz., tarptautinėmis derybomis, prekybos ir regioniniais susitarimais, tarptautinėmis partnerystėmis), siekiant skatinti ir stiprinti bendradarbiavimą pasauliniu mastu, pereinant prie nulinio išmetamo teršalų kiekio, atsparumo klimato kaitai, tvaraus vystymosi ir apsirūpinimo maistu bei vandeniu saugumo;

121.  pabrėžia, kad su klimato politika susijusius užmojus būtina įtraukti į visų sričių ES politiką, įskaitant prekybą; ragina Komisiją užtikrinti, kad visi ES pasirašomi nauji prekybos ir investicijų susitarimai būtų visapusiškai suderinami su Paryžiaus susitarimu ir darnaus vystymosi tikslais, o aplinkos ir klimato nuostatos būtų teisiškai privalomos ir įvykdytinos; prašo Komisijos atlikti bei paskelbti išsamų šiuo metu galiojančių ir būsimų susitarimų atitikties Paryžiaus susitarimui įvertinimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad į bet kokį prekybos susitarimą būtų įtrauktos privalomos nuostatos dėl atitikties Paryžiaus susitarimui, įskaitant nuostatas, susijusias su miškų valdymu ir tvariu išsaugojimu; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti parduodamų prekių gyvavimo ciklui nuo koncepcijos iki vartojimo, siekiant apsaugoti gamtos išteklius ir atsižvelgti į kumuliacinį poveikį, įskaitant transportavimo poveikį;

122.  ragina Komisiją ir Tarybą į prekybos susitarimus įtraukti Paryžiaus susitarimą siekiant paskatinti prekybos partnerius siekti Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų; taip pat ragina Komisiją ir Tarybą peržiūrėti prekybos susitarimus, kad į šiuos dvišalius susitarimus būtų įtraukti plataus užmojo klimato srities įsipareigojimai, o partneriai būtų skatinami priimti klimato strategijas vadovaujantis Paryžiaus susitarimu;

123.  labai palankiai vertina Rusijos pranešimą, kad ji įgyvendins Paryžiaus susitarimą;

124.  pripažįsta, kad ES ir JAV partnerystė yra itin svarbi siekiant strateginių Paryžiaus susitarimo ir kitų plataus užmojo strategijų tikslų; dėl to pakartoja, jog apgailestauja dėl JAV Prezidento D. Trumpo paskelbto ketinimo imtis veiksmų, kad JAV išstotų iš Paryžiaus susitarimo; labai teigiamai vertina tai, kad didžiosios JAV valstijos, miestai, universitetai ir kiti nevalstybiniai subjektai, dalyvaudami kampanijoje „We Are Still In“, ir toliau telkia jėgas klimato politikai įgyvendinti; išreiškia viltį, kad JAV vėl prisijungs prie kovos su klimato kaita ir, bendradarbiaudamos su ES, lyderiaus derybose dėl pasaulinio masto susitarimų dėl prekybos, pramonės ir energetikos priėmimo vadovaujantis Paryžiaus susitarimu;

125.  nepaprastai apgailestauja dėl Brazilijos Prezidento J. Bolsonaro ir Brazilijos vyriausybės vangios reakcijos į beprecedentį Brazilijos Amazonės miškuose kilusių gaisrų skaičių ir mastą; ragina ES ir jos valstybes nares, pasitelkiant tarptautinį bendradarbiavimą ir pagalbą, daryti viską siekiant kovoti su aplinkos niokojimu Amazonėje ir kitose pasaulinei ekosistemai nepaprastai svarbiose teritorijose ir atsižvelgti į galimą savo pačių prekybos politikos vaidmenį;

Europos Parlamento vaidmuo

126.  mano, kad Parlamentas turi būti įtrauktas į ES delegaciją, nes turi pritarti sudaromiems tarptautiniams susitarimams ir, kaip viena iš teisėkūros institucijų, atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ES lygmeniu; todėl tikisi, kad jam bus leista dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose Klimato kaitos konferencijoje COP 25 Madride ir kad jam bus užtikrinta galimybė susipažinti su visais parengiamaisiais dokumentais nuo pat derybų pradžios;

o
o   o

127.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JTBKKK sekretoriatui, prašydamas toliau perduoti šią rezoliuciją visoms Konvencijos šalims narėms, kurios nėra ES valstybės narės.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0430. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0217. (3) OL C 356, 2018 10 4, p. 38. (4) M. Burke ir kt., „Global non-linear effect of temperature on economic production“, žurnalas Nature, 527 tomas, p. 235–239. (5) JT aplinkos programa, 2018 m. atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje ataskaita, p. 21.

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių (2019/2855(RSP))

P9_TA(2019)0080 B9-0225/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, kuri buvo pateikta pasirašyti 2011 m. gegužės 11 d. Stambule (toliau – Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į vėlesnius baigiamuosius dokumentus, priimtus per Jungtinių Tautų specialiąsias sesijas „Pekinas+5“ (2005 m.), „Pekinas+15“ (2010 m.) ir „Pekinas+20“ (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į JT teisinių priemonių žmogaus teisių srityje nuostatas, ypač nuostatas dėl moterų teisių,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 4 d. pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2016)0109),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimą (ES) 2017/865 dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo pasirašymo Europos Sąjungos vardu atsižvelgiant į klausimus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimą (ES) 2017/866 dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo pasirašymo Europos Sąjungos vardu atsižvelgiant į prieglobstį ir negrąžinimo principą(2),

–  atsižvelgdamas į 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvenciją dėl tarptautinių sutarčių teisės, visų pirma į jos 26 ir 27 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į susijusią Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio(4) ir į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(6), ir į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR(7),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(8) ir į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. balandžio 4 d. rezoliuciją, kuria prašoma, kad Teisingumo Teismas pateiktų nuomonę dėl to, ar pasiūlymai dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo suderinami su Sutarčių nuostatomis, ir dėl prisijungimo prie šios konvencijos procedūros(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją „Bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešose vietose ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonės “(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu (COM(2016)0109 – 2016/0062(NLE))(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(14),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų jų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2014 m. kovo mėn. ataskaitą „ES masto apklausa „Smurtas prieš moteris“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 14 d. Venecijos komisijos rekomendacijas dėl Armėnijos, dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimo konstitucinių padarinių,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi lyčių lygybė yra viena pagrindinių ES vertybių; kadangi teisė į vienodas sąlygas ir nediskriminavimą yra pamatinė teisė, įtvirtinta Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir ji turėtų būti visiškai užtikrinama;

B.  kadangi Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) lyčių lygybės indeksas rodo, kad nė viena ES šalis dar nėra iki galo pasiekusi moterų ir vyrų lygybės; kadangi norint pasiekti šį tikslą, pirmiau turi būti panaikintas smurtas dėl lyties;

C.  kadangi kova su smurtu dėl lyties yra vienas iš ES strateginės veiklos siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m. prioritetų;

D.  kadangi, kaip apibrėžta Stambulo konvencijoje, smurtas prieš moteris yra suprantamas kaip žmogaus teisių pažeidimas ir moterų diskriminacijos forma ir reiškia visus smurto dėl lyties veiksmus, dėl kurių moterys patiria arba gali patirti fizinę, seksualinę, psichologinę arba ekonominę žalą ar kančias, įskaitant grasinimą įvykdyti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą, nesvarbu, ar tie veiksmai būtų vykdomi viešajame, ar privačiajame gyvenime;

E.  kadangi sąvoka „moterų žudymas dėl lyties“ buvo apibrėžtas Belém do Para konvencijos tolesnių veiksmų mechanizme kaip „moterų smurtinė mirtis dėl lyties, nesvarbu, ar ji įvyksta šeimoje, ar gyvenant kartu su partneriu, ar esant kitokiems tarpasmeniniams ryšiams, bendruomenėje, o ją sukelia bet koks asmuo arba ją sukelia ar toleruoja valstybė ar jos atstovai veikdami patys arba savo neveikimu“(16);

F.  kadangi Stambulo konvencijoje nustatyta, kad visos jos nuostatos, ypač priemonės aukų teisėms apsaugoti, įgyvendinamos „be diskriminacijos dėl bet kokių priežasčių, pavyzdžiui, lyties biologiniu aspektu, lyties socialiniu aspektu, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo nacionalinei mažumai, turto, kilmės, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, civilinės būklės, migranto arba pabėgėlio statuso ar kito statuso“;

G.  kadangi ir fizinis, ir psichologinis smurtas prieš moteris ir smurtas dėl lyties yra plačiai paplitęs ir daro poveikį moterims visuose visuomenės sluoksniuose, nepaisant amžiaus, išsilavinimo, pajamų, socialinės padėties, kilmės šalies ar gyvenamosios šalies;

H.  kadangi smurtas dėl lyties yra ir struktūrinės nelygybės, kurią patiria moterys daugelyje gyvenimo aspektų, susijusiose su darbu, sveikata, galimybe naudotis finansiniais ištekliais, galia ir žiniomis, taip pat asmeninio laiko valdymu, priežastis, ir jos padarinys; kadangi kovojant su smurtu dėl lyties būtina suprasti jo priežastis ir veiksnius;

I.  kadangi svarbu pripažinti struktūrinį arba institucinį smurtą, kuris gali būti apibrėžtas kaip moterų subordinavimas ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime, kai bandoma paaiškinti smurto prieš moteris paplitimą mūsų visuomenėse;

J.  kadangi moterys ES nuo smurto dėl lyties saugomos nevienodai – tai lemia skirtinga valstybių narių įgyvendinama politika ir jų taikomi teisės aktai;

K.  kadangi teismų sistemos dažnai neužtikrina pakankamos paramos moterims; kadangi daugeliu atvejų aukos gali patirti neigiamus teisėsaugos pareigūnų komentarus arba būna priklausomos, o dėl to jos labiau bijo pranešti apie smurtą;

L.  kadangi šiame dešimtmetyje pastebimas aiškus ir organizuotas pasaulio ir Europos lygmens puolimas prieš lyčių lygybę ir moterų teises, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises;

M.  kadangi 2014 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktas tyrimas parodė, kad trečdalis visų Europos moterų bent kartą nuo 15 m. amžiaus patyrė fizinį arba seksualinį smurtą, kad 55 proc. moterų susidūrė su viena ar daugiau seksualinio priekabiavimo formų, 11 proc. moterų patyrė priekabiavimą kibernetinėje erdvėje, viena dvidešimtoji (5 proc.) moterų buvo išprievartautos ir daugiau kaip dešimtadalis patyrė seksualinę prievartą panaudojus jėgą; kadangi daugelyje valstybių narių daugiau kaip pusę visų nužudytų moterų nužudo intymus partneris, giminaitis ar šeimos narys; kadangi tik 14 proc. atvejų aukos policijai pranešė apie savo patirtus sunkiausius partnerių smurto atvejus ir tik 13 proc. atvejų pranešė apie sunkiausius ne partnerio smurto atvejus, o tai rodo didelį atvejų, apie kuriuos nepranešama, skaičių; kadangi pastaraisiais metais „#metoo“ judėjimas paskatino moteris ir mergaites pranešti apie prievartos, smurto ir priekabiavimo atvejus;

N.  kadangi prekyba žmonėmis ir modernių formų vergija, nuo kurių dažniausiai nukenčia moterys, vis dar gajos ES; kadangi 71 proc. visų prekybos žmonėmis aukų visame pasaulyje yra moterys ir mergaitės, o trys ketvirtadaliai šių moterų ir mergaičių yra seksualiai išnaudojamos(17);

O.  kadangi smurtas ir priekabiavimas internete dažnai turi fizinių pasekmių ir kelia rimtą pavojų išprovokuoti tokį smurtą, nes skatina interneto naudotojus imituoti smurtą ir priekabiavimą, apie kuriuos jie skaitė, ir įvykdyti tokius nusikaltimus;

P.  kadangi kai kurios moterų ir mergaičių grupės, pvz., moterys migrantės, pabėgėlės ir prieglobsčio prašytojos, neįgalios moterys ir mergaitės, LBTI moterys ir romų tautybės moterys, susiduria su persipinančia ir įvairių formų diskriminacija, todėl jos atsiduria labiau pažeidžiamoje smurto dėl lyties rizikos padėtyje ir joms užkertamas kelias kreiptis į teismą, gauti paramos bei apsaugos paslaugas ir naudotis savo pagrindinėmis teisėmis;

Q.  kadangi moterims, nukentėjusioms nuo smurto dėl lyties, ir jų vaikams dėl didelės pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto rizikos, susijusios su tokiu smurtu, neretai reikia specialios paramos ir apsaugos;

R.  kadangi smurtas dėl lyties kenkia žmogaus teisėms, socialiniam stabilumui ir saugumui, visuomenės sveikatai, moterų švietimo ir užimtumo galimybėms, taip pat vaikų ir bendruomenių gerovei ir vystymuisi;

S.  kadangi patirtas fizinis, seksualinis arba psichologinis smurtas ir prievarta palieka aukoms labai gilius pėdsakus ir dėl to jos gali patirti ilgalaikę fizinę, seksualinę, emocinę ar psichologinę žalą arba ekonominių ir finansinių nuostolių;

T.  kadangi vis dar išlieka nusikaltimų prieš moteris vykdytojų nebaudžiamumas ir jis turi būti panaikintas, užtikrinant, kad kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o smurto aukomis tapusios moterys bei mergaitės gautų tinkamą teismų sistemos paramą ir pripažinimą; kadangi labai svarbu teikti mokymo kursus paslaugų teikėjams, kurie kovoja su smurtu prieš moteris, pvz., teisėsaugos pareigūnams, teisėjams arba politikos formuotojams;

U.  kadangi ES, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi imtis visų reikiamų priemonių moterų teisėms propaguoti ir apsaugoti, kad jos gyventų nepatirdamos smurto nei viešajame, nei privačiame gyvenime;

V.  kadangi po to, kai praėjo aštuoneri metai nuo Stambulo konvencijos patvirtinimo, jos dar neratifikavo visos valstybės narės ir pati ES;

1.  smerkia visų formų smurtą dėl lyties ir apgailestauja dėl to, kad moterys ir mergaitės ir toliau patiria psichologinį, fizinį, seksualinį ir ekonominį smurtą, įskaitant smurtą šeimoje, seksualinį priekabiavimą, kibernetinį smurtą, persekiojimą, žaginimą, ankstyvą ir priverstinę santuoką, moterų lyties organų žalojimą, vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės, priverstinius abortus, priverstinę sterilizaciją, seksualinį išnaudojimą, prekybą žmonėmis bei kitų formų smurtą, kuris yra sunkus jų žmogaus teisių ir orumo pažeidimas; yra labai susirūpinęs dėl moterų žudymo dėl lyties Europoje, kuris yra kraštutinė smurto prieš moteris forma;

2.  ragina Tarybą skubiai užbaigti Stambulo konvencijos ratifikavimą ir prisijungti prie jos plačiu mastu be jokių apribojimų bei raginti ją ratifikuoti visas valstybes nares; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad Konvencija būtų visiškai integruota į ES teisėkūros ir politikos sistemą; primena, kad ES prisijungimas prie Stambulo konvencijos nereiškia, kad valstybės narės nebeprivalo jos ratifikuoti nacionaliniu lygmeniu; ragina valstybes nares paspartinti derybas dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir įgyvendinimo ir ypač ragina Bulgariją, Čekiją, Jungtinę Karalystę, Latviją, Lietuvą, Slovakiją bei Vengriją, kurios pasirašė konvenciją, bet jos neratifikavo, nedelsiant tai padaryti;

3.  griežtai smerkia bandymus kai kuriose valstybėse narėse atšaukti priemones, kurių jau imtasi įgyvendinant Stambulo konvenciją, ir kovojant su smurtu prieš moteris;

4.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad Konvencija būtų tinkamai įgyvendinta ir vykdoma, ir skirti tinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui dėl lyties, kovoti su juo ir apsaugoti jo aukas; primygtinai ragina valstybes nares atsižvelgti į Europos Tarybos Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupės (GREVIO) rekomendacijas ir patobulinti savo teisės aktus, kad jie labiau atitiktų Stambulo konvencijos nuostatas;

5.  pabrėžia, kad Stambulo konvencija ir toliau yra kovos su smurtu dėl lyties tarptautinis standartas ir pagrindinė jo naikinimo priemonė taikant holistinį, visapusišką ir suderintą požiūrį, didžiausią svarba teikiant aukos teisėms, sprendžiant smurto prieš moteris ir mergaites ir smurto dėl lyties, įskaitant smurtą šeimoje, klausimus, numatant tokias priemones kaip smurto prevencija, kova su diskriminacija, baudžiamosios teisės priemonės, skirtos kovai su nebaudžiamumu, smurto aukų apsauga ir parama joms, vaikų apsauga, moterų prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių apsauga, rizikos vertinimo procedūrų nustatymas ir rizikos įvertinimas bei geresnis duomenų rinkimas, taip pat informuotumo didinimo kampanijos ar programos, be kita ko, bendradarbiaujant su nacionalinėmis žmogaus teisių ir lygybės įstaigomis, pilietine visuomene ir NVO;

6.  smerkia prieš Stambulo konvenciją nukreiptus išpuolius ir kampanijas, grindžiamus tyčiniu klaidingu jos aiškinimu ir klaidingu jos turinio pateikimu visuomenei;

7.  tvirtai nurodo, kad atsisakymas teikti lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių paslaugas yra viena iš smurto prieš moteris ir mergaites formų, ir pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas kelis kartus nusprendė, kad abortus ribojantys teisės aktai ir tų paslaugų neįgyvendinimas pažeidžia moterų žmogaus teisės;

8.  pabrėžia, kad informuotumo didinimo kampanijos, kuriomis kovojama su lyčių stereotipais ir patriarchaliniu smurtu patriarchaliniame ir kuriomis raginama visiškai netoleruoti priekabiavimo ir smurto dėl lyties, yra pagrindinės kovos su šiuo žmogaus teisių pažeidimu priemonės; mano, kad platesnės kova su diskriminacija grindžiamos švietimo strategijos yra pagrindinė priemonė siekiant užkirsti kelią visų formų smurtui, visų pirma smurtui dėl lyties, ir ypač paauglystėje;

9.  pabrėžia, kad tam, kad kovos su smurtu dėl lyties priemonės būtų veiksmingesnės, karti su jomis turėtų būti imamasi veiksmų, kuriais skatinamas nuo smurto nukentėjusių moterų įgalėjimas ir ekonominė nepriklausomybė;

10.  prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad visų specialistams, dirbantiems su visų smurto dėl lyties veiksmų aukomis, būtų suteikiami tinkami mokymai lyčių klausimu, procedūros ir gairės, kuriuose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas smurto aukos teisėms, siekiant išvengti diskriminacijos, traumavimo ar pakartotinės viktimizacijos per teismo, medicinos ir policijos procedūras; ragina imtis tokių patobulinimų, kad būtų skatinama pranešti apie tokius nusikaltimus;

11.  primena savo poziciją, kad reikia skirti 193,6 mln. EUR veiksmams, kuriais užkertamas kelias visų formų smurtui dėl lyties ir su juo kovojama bei skatinama Teisių ir vertybių programoje visapusiškai įgyvendinti Stambulo konvenciją, ir pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamai lėšų ir valstybių narių lygmeniu;

12.  pakartoja savo raginimą Komisijai, atlikus poveikio vertinimą, persvarstyti šiuo metu galiojantį ES pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, ir į jį įtraukti neapykantos kurstymą dėl lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties ypatumų;

13.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad atitinkami jau galiojantys teisės aktai būtų visiškai įgyvendinami ir vykdomi;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su Eurostatu, Europos lyčių lygybės institutu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, laikantis Konvencijoje nustatytų pareigų, susijusių su duomenų rinkimu ir moksliniais tyrimais, pagerinti duomenų apie smurtą dėl lyties prieinamumą ir palyginamumą; dar kartą ragina Komisiją įsteigti Europos smurto dėl lyties observatoriją, kurios duomenys būtų tikslūs ir palyginami (pagal Europos lyčių lygybės instituto valstybinės smurto prieš moteris stebėjimo tarnybos pavyzdį);

15.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti oficialias pranešimų apie seksualinį priekabiavimą darbo vietoje procedūras, taip pat rengti specialius mokymus ir informuotumo didinimo kampanijas kaip priemonę užtikrinti orumo principo laikymąsi darbe ir visiško netoleravimo požiūrį taikyti kaip normą; mano, kad ES institucijos šioje srityje turėtų rodyti pavyzdį;

16.  ragina Europos Parlamento pirmininką, Biurą ir Parlamento administraciją toliau dirbti siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas būtų darbo erdvė be priekabiavimo ir seksizmo, ir, laikantis 2017 m. rezoliucijoje dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES priimtus reikalavimų, įgyvendinti šias priemones: 1) užsakyti dviejų esamų Europos Parlamento kovos su priekabiavimu komitetų išorės auditą ir viešai paskelbti jo rezultatus; 2) pakeisti kovos su priekabiavimu organus, į juos įtraukiant išorės teisės, medicinos ir terapijos ekspertus, jiems suteikiant visas balsavimo teises; ir 3) visiems EP nariams ir visų kategorijų darbuotojams vesti privalomus mokymo kursus apie pagarbą ir orumą darbo vietoje;

17.  palankiai vertina išrinktosios Komisijos pirmininkės įsipareigojimą dėti daugiau pastangų kovojant su smurtu dėl lyties, labiau remti smurto aukas, ES prisijungimą prie Stambulo konvencijos nustatyti Komisijos prioritetu ir pasinaudoti Sutartyje numatytomis galimybėmis, kad smurtas prieš moteris būtų įtrauktas į ES pripažįstamų nusikaltimų katalogą;

18.  ragina Komisiją kitoje Europos lyčių strategijoje pirmenybę teikti ir kovai su smurtu dėl lyties, į strategiją įtraukiant atitinkamą politiką, teisėkūros ir ne teisėkūros priemones;

19.  ragina Komisiją pateikti teisės aktą dėl visų formų smurto dėl lyties, įskaitant smurtą prieš moteris ir mergaites, prevencijos ir panaikinimo; dėl to įsipareigoja išnagrinėti visas galimas priemones, įskaitant priemones dėl kibernetinio smurto, pasinaudojant SESV 225 straipsnyje įtvirtinta teise inicijuoti teisės aktus;

20.  ragina Komisiją ir Tarybą pasinaudoti SESV 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl pereigos ir smurtą prieš moteris ir mergaites ir kitų formų smurtą dėl lyties įtraukti į ES pripažįstamų nusikaltimų katalogą;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.

(1) OL L 131, 2017 5 20, p. 11. (2) OL L 131, 2017 5 20, p. 13. (3) OL L 315, 2012 11 14, p. 57. (4) OL L 338, 2011 12 21, p. 2. (5) OL L 181, 2013 6 29, p. 4. (6) OL L 101, 2011 4 15, p. 1. (7) OL L 335, 2011 12 17, p. 1. (8) OL L 204, 2006 7 26, p. 23. (9) OL L 373, 2004 12 21, p. 37. (10) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0357. (11) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0331. (12) OL C 346, 2018 9 27, p. 192. (13) OL C 337, 2018 9 20, p. 167. (14) OL C 407, 2016 11 4, p. 2. (15) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (16) https://www.oas.org/es/mesecvi/docs/DeclaracionFemicidio-EN.pdf (17) https://www.un.org/en/events/endviolenceday/

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, dalyvavusius tiriant tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje (2019/2938(RSP))

P9_TA(2019)0081 RC-B9-0182/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos Federacijos,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Europos žmogaus teisių konvencija),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į JT pagrindinius teismų nepriklausomumo principus,

–  atsižvelgdamas į neseniai, 2019 m. lapkričio 12 d., Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete surengtą pasikeitimą nuomonėmis(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi komunistinės TSRS įvykdyta Lietuvos Respublikos ir kitų šalių aneksija yra tiesioginis Molotovo–Ribentropo pakto padarinys;

B.  kadangi Rusijos Federacija, prisiėmusi įsipareigojimus pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją bei Europos žmogaus teisių konvenciją ir būdama visateisė Europos Tarybos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos, teisinės valstybės bei pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų;

C.  kadangi 1991 m. sausio 11–13 d. TSRS ginkluotosios pajėgos vykdė agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę bei žmones, mėginusius taikiai apginti Vilniaus televizijos bokštą, kurių 14 žuvo ir beveik 800 buvo sužeisti; kadangi Sovietų ginkluotųjų pajėgų represiniai veiksmai buvo tęsiami iki 1991 m. rugpjūčio mėn., kai Maskvoje buvo pamėginta įvykdyti perversmą;

D.  kadangi kraujo praliejimą pasmerkė visas pasaulis, įskaitant Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos vadovą, kuris po kelių dienų tai padarė per Maskvoje vykusią masinę demonstraciją;

E.  kadangi 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos sutartyje dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų Rusijos Federacija pripažino 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimą;

F.  kadangi Rusijos Federacija, prisiėmusi buvusios TSRS teises ir pareigas, tapo šios valstybės teisių perėmėja;

G.  kadangi 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį vadinamojoje Sausio 13-osios įvykių byloje, kuriuo buvęs TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, buvęs Sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uskhopčikas, buvęs KGB specialiųjų pajėgų vadas Michailas Golovatovas bei 64 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai už dalyvavimą vykdant agresiją prieš Lietuvos valstybę buvo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui;

H.  kadangi visi šio išpuolio vykdytojai, išskyrus du buvusius Sovietų armijos pareigūnus Jurijų Melį ir Genadijų Ivanovą, buvo teisiami in absentia ir kadangi atsakovai buvo nuteisti iki 14 metų kalėjimo bausme; kadangi 2019 m. pavasarį paskelbti nuosprendžiai susiję su tragiškais įvykiais po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir Sovietų mėginimų priversti Lietuvą jį atšaukti, prasidėjusių 1990 m. pirmosios pusės ekonomine blokada, o kulminaciją pasiekusių brutaliomis pastangomis nuversti Lietuvos vyriausybę 1991 m. sausio mėn.;

I.  kadangi Lietuvos Respublikos valdžios institucijos, atlikdamos su Sausio 13-osios įvykių byla susijusį ikiteisminį tyrimą, ne kartą kreipėsi į kompetentingas Rusijos Federacijos valdžios institucijas su prašymu suteikti teisinę pagalbą nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, tačiau Rusijos Federacija nebendradarbiavo;

J.  kadangi manoma, kad Rusija aktyviai slepia ir saugo aukščiausius vykdančiuosius karininkus ir ginkluotos agresijos veiksmų prieš nekaltus beginklius civilius vykdytojus, pvz., per 1991 m. sausio mėn. įvykius vadovavusį karininką Michailą Golovatovą, ir taiko visas įmanomas priemones, kad padėtų jiems išvengti atsakomybės;

K.  kadangi Rusijos reakcija į teismo nuosprendį iš pat pradžių buvo neigiama: Rusijos Valstybės Dūma pareiškė, kad teismo procesas buvo politiškai motyvuotas ir kad tai mėginimas perrašyti istoriją, o Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė šito nepaliksianti be atsako;

L.  kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąsias bylas Lietuvos Respublikos prokurorams, tyrėjams ir teisėjams, dalyvavusiems tiriant ir svarstant Sausio 13-osios įvykių bylą, vadovaudamasis Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 299 ir 305 straipsniais, pagal kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė už „sąmoningą nekalto asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn“ ir „teisėjo (teisėjų) sąmoningai paskelbtą neteisėtą nuosprendį, sprendimą ar kitą juridinį aktą“;

M.  kadangi šis politiškai motyvuotas baudžiamasis persekiojimas, kurį inicijavo Rusijos Federacija, gali baigtis mėginimais piktnaudžiauti Interpolo sistema bei kitais dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo susitarimais, siekiant apriboti Sausio 13-osios įvykių bylą tiriančių prokurorų ir ją nagrinėjančių teisėjų teises per kratas, apklausas ir suėmimus; kadangi Rusijos Federacija gali mėginti gauti tarptautinius su šiuo procesu susijusių Lietuvos pareigūnų arešto orderius;

N.  kadangi valstybės kontroliuojama Rusijos Federacijos žiniasklaida ir oficialūs šios šalies atstovai vykdo propagandos ir dezinformacijos kampaniją, kurios tikslas – kurti su Sausio 13-osios įvykių byla susijusias sąmokslo teorijas ir kuri yra dalis hibridinių grėsmių ES bei demokratinėms valstybėms;

O.  kadangi teisinė valstybė, įskaitant teisminių institucijų nepriklausomumą, yra viena iš bendrųjų vertybių, kuriomis remiasi ES; kadangi, vadovaujantis Sutartimis, Komisija kartu su Parlamentu ir Taryba yra atsakingi už pagarbos teisinei valstybei – pamatinei Sąjungos vertybei – užtikrinimą ir už tai, kad būtų gerbiamos ES teisės nuostatos, vertybės ir principai;

P.  kadangi bet kurios valstybės narės teisėjai yra ir visos Europos Sąjungos teisėjai;

Q.  kadangi teisminių institucijų nepriklausomumas yra teisinės valstybės ramstis, nepaprastai svarbus demokratijos veikimo ir žmogaus teisių užtikrinimo požiūriais; kadangi teisminių institucijų nepriklausomumas įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje;

R.  kadangi, vadovaujantis JT pagrindiniais teismų nepriklausomumo principais, visos vyriausybinės ir kitos institucijos turi pareigą gerbti ir užtikrinti teismų nepriklausomumą; kadangi pagal šiuos principus taip pat reikalaujama, kad nebūtų nederamai ar neteisėtai kišamasi į teismo procesą(2);

S.  kadangi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje aiškiai įtvirtinti lygybės prieš įstatymą, nekaltumo prezumpcijos ir teisės į teisingą ir viešą bylos nagrinėjimą pagal įstatymą įsteigtame kompetentingame, nepriklausomame ir nešališkame teisme principai;

T.  kadangi Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią yra ratifikavusi Rusijos Federacija, 1 straipsnyje pažymima: „susitariančiosios Šalys įsipareigoja teikti viena kitai kuo didesnę pagalbą teismo procese dėl nusikaltimų, už kuriuos bausmės skyrimas prašymo dėl pagalbos pateikimo metu pagal kompetenciją priklauso prašymą pateikusios Šalies teisminėms įstaigoms“;

U.  kadangi Rusijos Federacija vis dažniau pažeidžia tarptautinę teisę ir įsipareigojimus bei vadovaujasi pozicijomis, kurios yra nesuderinamos su gerais kaimyniniais santykiais, o tai pakerta bet kokią bendradarbiavimo ateityje perspektyvą;

1.  solidarizuojasi su nukentėjusiųjų Sausio 13-osios įvykių byloje šeimomis ir reiškia joms užuojautą;

2.  pažymi, kad Rusijos Federacijos valdžios institucijų veiksmais Lietuvos teisėjų ir prokurorų atžvilgiu pažeidžiamos pamatinės teisinės vertybės, visų pirma teisminių institucijų nepriklausomumas bei žmogaus teisių ir laisvių principas, kuris gali būti teisėtai ribojamas tik tikslais, kuriais šie apribojimai numatyti pagal tarptautinę teisę;

3.  primena, kad baudžiamasis prokurorų ir teisėjų persekiojimas už jų profesinę veiklą – tai būdas neleistinai išorės įtakai pažeidžiant teisės viršenybę daryti;

4.  pabrėžia, kad procesiniai veiksmai, kurių tokiose baudžiamosiose bylose imamasi prieš prokurorus ir teisėjus, negali būti laikomi teisėtais;

5.  griežtai smerkia šiuos Rusijos valdžios institucijų daromus pagrindinių tarptautinės teisės principų ir normų pažeidimus ir reiškia protestą dėl šių politiškai motyvuotų baudžiamojo persekiojimo atvejų;

6.  solidarizuojasi su Lietuvos pareigūnais, tyrėjais ir teisėjais, apkaltintais Rusijos valdžios institucijų ryšium su minėtąja byla, ir Lietuvos vyriausybės pastangomis atkreipti dėmesį į šį atvejį bei apriboti žalą ir pavojų, gresiančius Rusijos valdžios institucijų neteisėtai apkaltintiems asmenims;

7.  pabrėžia, kad visuotinai pripažįstamomis teisėjų ir prokurorų nepriklausomumo garantijomis draudžiamas bet koks kišimasis į teismo vykdomą teisingumo administravimo veiklą arba net menkiausias mėginimas daryti įtaką nuosprendžiui, taip pat teisėjų persekiojimas už minėtuoju pagrindu priimamus nuosprendžius arba kišimasis į prokuratūros darbą tiriant bylas;

8.  ragina Rusijos Federacijos valstybines institucijas nutraukti baudžiamąsias bylas, iškeltas Lietuvos prokurorams, tyrėjams ir teisėjams, susijusiems su Sausio 13-osios įvykių byla;

9.  ragina Rusijos Federacijos valdžios institucijas įgyvendinant 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų įvertinti asmenų, vadovavusių 1991 m. sausio 11–13 d. agresijos veiksmams prieš Lietuvos valstybę arba joje dalyvavusių, atskaitomybę ir padėti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms siekti teisingumo Sausio 13-osios įvykių byloje;

10.  ragina Rusijos Federacijos ir Baltarusijos valdžios institucijas atsiliepti į Lietuvos Respublikos savitarpio teisinės pagalbos nagrinėjant Sausio 13-osios įvykių bylą prašymus;

11.  ragina Rusijos valdžios institucijas imtis veiksmų, kad Rusijos Federacijos pareigūnai liautųsi skelbę neatsakingus dezinformacinius ir propagandinius pareiškimus apie Sausio 13-osios įvykių bylą;

12.  ragina valstybes nares gavus Rusijos Federacijos savitarpio teisinės pagalbos prašymą dėl Rusijos Federacijoje vykdomo baudžiamojo Lietuvos prokurorų ir teisėjų, susijusių su Sausio 13-osios įvykių byla, persekiojimo, traktuoti jį kaip politiškai motyvuotą, glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos valdžios institucijomis ir šiuo atveju atsisakyti teikti teisinę pagalbą Rusijos Federacijai;

13.  ragina Interpolo bylų kontrolės komisiją, atsakingą už piktnaudžiavimo politinio pobūdžio arešto orderiais prevenciją, būti budriai tuo atveju, jeigu būtų gautas prašymą išduoti tarptautinius apkaltintų Lietuvos pareigūnų arešto orderius; ragina visas valstybes nares ir kitas Interpolo statuto signatares ignoruoti visus tarptautinius apkaltintų Lietuvos pareigūnų arešto orderius; ragina Interpolą neatsižvelgti į jokius Rusijos prašymus dėl orderių, susijusių su Sausio 13-osios įvykių byla;

14.  ragina visas valstybes nares neperduoti Rusijai jokių asmens duomenų, kurie galėtų būti naudojami baudžiamajame procese prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus;

15.  ragina valstybes nares klausimu dėl jų politikos Rusijos atžvilgiu visapusiškai bendradarbiauti Europos lygmeniu, nes didesnis nuoseklumas ir geresnis koordinavimas yra nepaprastai svarbūs siekiant didesnio ES politikos veiksmingumo, taip pat labiau stengtis ugdyti atsparumą ir dirbti siekiant rasti praktinius sprendimus demokratinių procesų ir nepriklausomų teisminių institucijų rėmimo ir stiprinimo klausimais;

16.  ragina Tarybos ir Komisijos pirmininkus, vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei valstybes nares toliau atidžiai stebėti tokias bylas, kelti šiuos klausimus per įvairių formatų posėdžius ir susitikimus su Rusijos Federacijos atstovais bei informuoti Parlamentą apie diskusijas su Rusijos valdžios institucijomis, o pastarąją išsamiai informuoti, kad šiuo ir kitais susijusiais klausimais Europos Sąjunga yra vieninga ir solidari; ragina valstybes nares kelti šį klausimą bendraujant su Rusijos valdžios institucijomis;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Rusijos Federacijos ir Baltarusijos prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams.

(1) https://www.europarl.europa.eu/ep-live/en/committees/video?event=20191112-0900-COMMITTEE-LIBE. (2) https://www.ohchr.org/EN/ProfessionalInterest/Pages/IndependenceJudiciary.aspx.

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl priemonių, skirtų PPO sprendimo dėl ginčo dėl bendrovės „Airbus“ poveikio Europos žemės ūkiui problemai spręsti (2019/2895(RSP))

P9_TA(2019)0082 RC-B9-0197/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į sprendimą, kurį 2019 m. spalio 2 d. priėmė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) arbitras, spręsdamas ginčą dėl subsidijų bendrovei „Airbus“ (DS316), kuriuo leidžiamos JAV atsakomosios priemonės ES eksportui, kurio vertė – 7,5 mlrd. JAV dolerių (6,8 mlrd. EUR),

–  atsižvelgdamas į oficialų PPO ginčų sprendimo institucijos sprendimą, priimtą 2019 m. spalio 14 d., kuriuo leidžiama taikyti tas atsakomąsias priemones,

–  atsižvelgdamas į JAV sprendimą nuo 2019 m. spalio 18 d. kai kuriems žemės ūkio maisto produktams ir kai kuriems ne maisto produktams nustatyti naują 25 proc. muitą ad valorem, o ne žemės ūkio produktams – 10 proc. muitą ad valorem,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus tiekimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008(1) (toliau – Produktų propagavimo reglamentas), susijusius straipsnius ir į 2019 m. lapkričio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą dėl informacijos apie žemės ūkio produktus tiekimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, 2020 m. darbo programos priėmimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas(2) (toliau – Vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), susijusius straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi JAV yra pagrindinė 28 ES valstybių narių žemės ūkio eksporto kryptis, 2018 m. eksportas į JAV sudarė 22,3 mlrd. EUR (16,2 % viso žemės ūkio maisto produktų eksporto) ir todėl minėta rinka yra nepakeičiama tiek vertės, tiek apimties požiūriu;

B.  kadangi žemės ūkio maisto produktų eksporto vertė siekia 4,3 mlrd. EUR (60 % visos atsakomųjų priemonių vertės) ir jis nukentės dėl naujų muitų tarifų, kurių vertė bus lygi 1,1 mlrd. EUR;

C.  kadangi Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija, Italija, Vokietija ir Airija yra pagrindinės šalys, kurioms taikomas JAV sprendimas, tačiau taip pat nukentės kitų ES valstybių narių žemės ūkio maisto produktų sektoriai;

D.  kadangi pagrindiniai žemės ūkio produktai, kuriems taikomos JAV sankcijos, bus pavyzdiniai ES produktai, kurių pridėtinė vertė labai didelė ir dažnai šie produktai yra saugomi pagal ES kokybės sistemas (vynas ir alkoholiniai gėrimai, pvz., viensalykliai (single malt) viskiai, alyvuogių aliejus ir pieno produktai, pvz., sviestas ir sūris);

E.  kadangi kiti žemės ūkio maisto produktai, pvz., valgomosios alyvuogės, kiauliena, kava, saldūs sausainiai, perdirbti vaisiai, citrusiniai vaisiai, midijos, alkoholiniai gėrimai ir kašmyras, nors ir mažesniu mastu, taip pat patirs poveikį;

F.  kadangi ūkininkai ir veiklos žemės ūkio maisto produktų grandinėje vykdytojai, po Rusijos embargo, vėl tampa konflikto, kuriam jie negali daryti įtakos ir nesusijusio su žemės ūkio prekyba, aukomis, kadangi JAV sprendimas taikyti šiuos muitų tarifus gali galioti neribotą laiką, kol valstybės narės pradės laikytis PPO rezoliucijos dėl ginčo dėl bendrovės „Airbus“;

G.  kadangi JAV atsakomosios priemonės padidins Europos gamintojų ekonominį ir teisinį netikrumą sektoriuje, kuris jau yra pažeidžiamas dėl savo pobūdžio, ir padidins nestabilumą ES vidaus rinkoje, kuri susiduria su sunkumais dėl Rusijos taikomo embargo ir turi pasirengti ekonominiams galimo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES padariniams;

H.  kadangi JAV, remdamosi savo teisės nuostatomis, gali taikyti vadinamąją muitų tarifų karuselę, kuri lemtų domino efektą kitiems produktams, padidintų atsakomųjų priemonių ekonomines pasekmes ir darytų neproporcingą poveikį žemės ūkio maisto produktų sektoriui;

I.  kadangi PPO dar neišsprendė ginčo dėl subsidijų „Boeing“ bendrovei;

J.  kadangi dėl kai kurių sektorių, pvz., valgomųjų alyvuogių (kurios jau patiria JAV muitų taikymo poveikį nuo 2017 m. lapkričio mėn.) ir alyvuogių aliejaus, JAV sprendimas dar labiau pakenks jau ir taip nestabiliai vidaus rinkos padėčiai, o kitiems sektoriams, pvz., vyno, viskio ir pieno produktų sektoriams, dėl to gali kilti didelių trikdžių rinkoje apskritai; kadangi todėl toks sprendimas keltų grėsmę ekonomikos augimui, investicijoms bei darbo vietų kūrimui ir dėl to būtų prarasta didelė dalis konkurencingumo ir rinkos dalis, o ši padėtis rinkoje buvo kuriama ne vienus metus ir ją atkurti bus sunku;

K.  kadangi dėl muitų gerokai padidės kainos vartotojams, įmonės abipus Atlanto patirs ekonominių nuostolių ir praras darbo vietų, o tai galiausiai bus naudinga ne ES ir ne JAV gamintojams;

L.  kadangi, remiantis dabartinėmis ES taisyklėmis, reklamos kampanijos, kurios jau buvo patvirtintos ir skirtos JAV rinkai, negali būti iš naujo planuojamos, o kai kurie veiksmai, kurie jau vykdomi siekiant reklamuoti didelės vertės produktus, gali būti nesėkmingi, jei bus taikomi JAV muitų tarifai;

M.  kadangi ES žemės ūkis, kuriam vien dėl jo pobūdžio būdingi tam tikri opūs aspektai, yra vis labiau integruotas į tarptautines rinkas, taigi, pabrėžiama, kokie svarbūs konstruktyvūs prekybiniai santykiai apskritai ir kaip svarbu išlaikyti maisto produktų tiekimo grandinę, pagal kurią tiekiami aukštos kokybės produktai, atitinkantys vartotojų poreikius;

1.  labai apgailestauja dėl gretutinės žalos, kurią patiria ES žemės ūkio maisto produktų sektorius visoje žemės ūkio maisto produktų grandinėje dėl Jungtinių Amerikos Valstijų priimto sprendimo taikyti atsakomąsias priemones Europos Sąjungai dėl ginčo dėl bendrovės „Airbus“; mano, jog nepriimtina, kad žemės ūkio sektorius turi prisiimti didelę dalį teisinio ginčo, kilusio visiškai nesusijusiame sektoriuje, išlaidų; smerkia sprendimą taikyti muitus tokiai daugybei žemės ūkio produktų;

2.  labai apgailestauja dėl to, kad JAV neprisideda prie ES pastangų laiku rasti derybomis pagrįstą sprendimą prieš pradedant taikyti muitų tarifus; pabrėžia, jog yra susirūpinęs, kad ligi šiol JAV yra atsisakiusi bendradarbiauti su ES siekiant laiku rasti sprendimą dėl mūsų atitinkamų orlaivių pramonės sektorių, atsižvelgiant į ilgai besitęsiantį bendrovių „Airbus“ ir „Boeing“ ginčą;

3.  remia Komisijos pastangas ir ragina ją toliau bandyti rasti derybomis pagrįstus sprendimus siekiant sumažinti dabartinę prekybos įtampą tarp dviejų šalių;

4.  pabrėžia, kad reikalinga suderinta ir vieninga ES reakcija, visų pirma dėl to, kad muitų tarifais siekiama daryti nevienodą poveikį skirtingoms valstybėms narėms, mėginant suskaidyti Sąjungos poziciją;

5.  ragina Komisiją atidžiai stebėti ES žemės ūkio maisto produktų rinką, kad būtų galima laiku nustatyti sutrikdymus, kylančius dėl tarifų taikymo, kumuliacinį poveikį su kitais rinkos pokyčiais, įskaitant pokyčius dėl besitęsiančio Rusijos embargo, ir neigiamą perkeltų produktų poveikį maisto tiekimo grandinei;

6.  primygtinai ragina Komisiją ištirti šių atsakomųjų priemonių poveikį sektoriams, kuriems jos taikomos, bei vidaus rinkai ir pagrįstais atvejais, vadovaujantis PPO taisyklėmis ir neviršijant turimo biudžeto, mobilizuoti skubią paramą labiausiai nukentėjusiems sektoriams; šiomis aplinkybėmis labai apgailestauja, kad 2020 m. biudžete nenumatytas tinkamas finansavimas šiais tikslais;

7.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybes pasinaudoti priemonėmis pagal vieną bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą, pavyzdžiui, privačiojo sandėliavimo schemomis ir pašalinimu iš rinkos, taip pat bet kokiomis naujomis ir kitomis turimomis tinkamomis priemonėmis, kad būtų pašalinti vidaus rinkoje atsirandantys trikdžiai;

8.  palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji persvarstys dabar galiojančius antrinės teisės aktus, patenkančius į vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo aprėptį, kad sudarytų sąlygas veiklos operatoriams pailginti reklamos kampanijų Jungtinėse Amerikos Valstijose trukmę, taip pat leisti daugiau lankstumo valdant trečiosiose šalyse tebevykdomas reklamos kampanijas, kad veiklos vykdytojai galėtų reaguoti ir stiprinti savo veiksmus JAV ir sumažinti poveikį vartotojams, arba, prireikus, atsigręžti į alternatyvias rinkas perplanuodami veiklą, kuri jau buvo patvirtinta JAV rinkai; prašo Komisijos kuo greičiau nustatyti šiuos pakeitimus ir priimti papildomas priemones, siekiant leisti daugiau lankstumo valdant reklamos kampanijas pagal Produktų propagavimo reglamentą;

9.  pakartoja, kad JAV sankcijos yra išskirtinės aplinkybės ir veiklos vykdytojai jų negalėjo numatyti ir valdyti; prašo Komisijos priimti tokias kontrolės ir audito taisykles, kad veiklos vykdytojai nebūtų baudžiami dėl neišvengiamų korekcijų, kurių jie turės imtis vykdydami reklaminius veiksmus, arba už tai, kad nevykdė reklaminių veiksmų, kurie jau buvo suplanuoti;

10.  ragina Komisiją taikyti horizontaliąsias informavimo ir reklamavimo priemones, pvz., aukšto lygio misijas, dalyvavimą tarptautinės svarbos prekių mugėse ir parodose, siekiant gerinti atitinkamų produktų įvaizdį ir labiau juos reklamuoti, vadovaujantis Produktų propagavimo reglamento 2 ir 9 straipsniais;

11.  pažymi, kad dėl šios konkrečios rinkos problemos Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pasinaudoti Produktų propagavimo reglamento 15 ir 19 straipsnių nuostatomis, siekiant paremti veiklos vykdytojus, kurie turės dėti daugiau pastangų, kad patektų į JAV rinką, ir padėti sumažinti patekimo į šią rinką kliūtis;

12.  prašo, kad Komisija, atsižvelgdama į turimas maržas, nes metinio biudžeto lėšos jau paskirstytos, patvirtintų papildomus kvietimus teikti paraiškas, kartu padidindama reklamavimui skirtus 2019 m. asignavimus, kad būtų išvengta vėlavimų ir greitai reaguojama į JAV atsakomąsias priemones;

13.  pritaria tam, kad būtų stiprinamas horizontalusis Produktų propagavimo reglamentas remiantis nacionalinių prekybos skatinimo įstaigų patirtimi, siekiant padėti veiklos vykdytojams plėsti ir stiprinti savo poziciją trečiosiose rinkose ir randant naujų ES produktų realizavimo galimybių, atsižvelgiant į bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą ir kitą Produktų propagavimo reglamento peržiūrą;

14.  pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis būtina vengti tolesnių bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto lėšų mažinimų ir būtina vykdyti BŽŪP krizių rezervo reformą, nes žemės ūkio sektorių vis labiau veikia svyravimai ir politiniais motyvais grindžiamos tarptautinės krizės, dėl kurių reikalingas tvirtas ir veiksmingas biudžeto atsakas;

15.  pabrėžia, kad būtina įvairinti eksporto rinkas ir užtikrinti žemės ūkio maisto produktų, kuriems taikomi JAV muitai, patekimą į rinką panaikinant nuolatines technines kliūtis, dėl kurių veiklos vykdytojai negalėjo visapusiškai pasinaudoti eksporto galimybėmis pagal kitus prekybos susitarimus;

16.  pakartoja, kad yra įsipareigojęs laisvajai prekybai ir atviroms rinkoms, nes jos išplėtė ekonomines ir užimtumo galimybes daugeliui mažųjų ir vidutinių įmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europos Sąjungoje, taip pat pabrėžia, kokie svarbūs konstruktyvūs prekybiniai santykiai, kurie abipusiškai naudingi ES ir JAV;

17.  pabrėžia, kad remia taisyklėmis grindžiamos prekybos sistemos išsaugojimą ir PPO kaip instituciją, tačiau pripažįsta, kad reikalinga visa apimanti reforma, visų pirma susijusi su PPO Ginčų sprendimo taryba;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 317, 2014 11 4, p. 56. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl PPO apeliacinio komiteto krizės (2019/2918(RSP))

P9_TA(2019)0083 B9-0181/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. balandžio 15 d. Marakešo susitarimą, pagal kurį įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija (PPO),

–  atsižvelgdamas į Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos, kuriuo įsteigiamas PPO Ginčų sprendimo tarybos nuolatinis apeliacinis komitetas, 17 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos, Kinijos, Kanados, Indijos, Norvegijos, Naujosios Zelandijos, Šveicarijos, Australijos, Korėjos Respublikos, Islandijos, Singapūro, Meksikos, Kosta Rikos ir Juodkalnijos pranešimą PPO generalinei tarybai (WT/GC/W/752/Rev. 2) ir į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Sąjungos, Kinijos, Indijos ir Juodkalnijos pranešimą PPO generalinei tarybai (WT/GC/W/753/Rev.1),

–  atsižvelgdamas į laikinąją ES ir Kanados skundų arbitražo tvarką pagal 2019 m. liepos 25 d. Susitarimo dėl ginčų sprendimo 25 straipsnį, taip pat į panašų susitarimą su Norvegija, pasirašytą 2019 m. spalio 21 d.,

–  atsižvelgdamas į neoficialų procesą, susijusį su apeliacinio komiteto veikla, remiant Generalinei tarybai, ir į Naujosios Zelandijos ambasadoriaus Davido Walkerio ataskaitas, kurias jis PPO generalinei tarybai pateikė 2019 m. vasario 28 d. (JOB/GC/215), 2019 m. gegužės 7 d. (JOB/GC/217), 2019 m. liepos 23 d. (JOB/GC/220) ir 2019 m. spalio 15 d. (JOB/GC/222), taip pat į Generalinės tarybos sprendimo dėl apeliacinio komiteto veiklos projektą, kurį 2019 m. spalio 15 d. Generalinei tarybai pateikė ambasadorius D. Walker (pridėta prie jo tos dienos pranešimo),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 26 d. Komisijos pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi PPO sukurta siekiant stiprinti daugiašališkumą, skatinti įtraukią pasaulio ekonominę sistemą ir atvirą, taisyklėmis grindžiamą ir nediskriminacinę daugiašalę prekybos sistemą;

B.  kadangi pagal PPO ginčų sprendimo sistema dėl savo privalomo pobūdžio ir dviejų lygių sprendimų priėmimo bei teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo sėkmingai prisidėjo prie PPO taisyklių laikymosi užtikrinimo ir daugiašalės prekybos sistemos saugumo ir nuspėjamumo, kad būtų išvengta vienašalių priemonių;

C.  kadangi PPO apeliacinis komitetas atlieka svarbų vaidmenį PPO ginčų sprendimo sistemoje;

D.  kadangi nuo 2017 m. Jungtinės Valstijos blokuoja bet kurių iš septynių Apeliacinio komiteto narių pakeitimą ir atmetė daug pasiūlymų pradėti atrankos procesą siekiant užpildyti likusias laisvas darbo vietas;

E.  kadangi 2019 m. gruodžio 10 d. dviejų iš trijų likusių Apeliacinio komiteto narių įgaliojimai baigiasi, taigi Apeliacinis komitetas nebegalės nagrinėti naujų apeliacinių skundų, nes tai gali daryti ne mažiau kaip trys nariai;

1.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad neradus sprendimo Apeliacinis komitetas po 2019 m. gruodžio 10 d. nustos veikti, o tai gali turėti labai rimtų pasekmių taisyklėmis grindžiamai daugiašalei prekybos sistemai;

2.  apgailestauja dėl to, kad vykstančios PPO narių diskusijos dar nedavė teigiamų rezultatų;

3.  visapusiškai remia neoficialų procesą, kuriam tarpininkauja ambasadorius D. Walker, ir mano, kad jo pasiūlymai yra tinkamas pagrindas ieškant patenkinamo sprendimo, kuriuo būtų sprendžiami bendri klausimai, susiję su Apeliacinio komiteto veikla ir poreikiu jį reformuoti; ragina visas PPO nares konstruktyviai dalyvauti šiose diskusijose, kad būtų galima kuo greičiau užpildyti laisvas darbo vietas, kartu užtikrinant, kad PPO būtų aprūpinta jos poreikius atitinkančiais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais;

4.  ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su visomis PPO narėmis, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, kad pirmenybės tvarka būtų atnaujinta skyrimo procedūra, jei būtina, net ir po 2019 m. gruodžio 10 d.;

5.  pritaria naujausioms ES iniciatyvoms sudaryti su mūsų pagrindiniais prekybos partneriais laikinuosius susitarimus dėl preliminarių sprendimų, kuriais būtų išsaugota Europos Sąjungos teisė spręsti prekybos ginčus PPO taikant privalomą nepriklausomą ir nešališką bylų nagrinėjimą dviem lygiais, bet kartu primena, kad Nuolatinis apeliacinis komitetas tebėra pagrindinis ES strategijos tikslas;

6.  primena tarpparlamentinio dialogo, kaip būdo prisidėti prie vykstančių diskusijų ir pasiekti teigiamų rezultatų, svarbą;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, PPO narių vyriausybėms ir parlamentams ir PPO generaliniam direktoriui.

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vykstančių derybų dėl naujo Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo (2019/2832(RSP))

P9_TA(2019)0084 B9-0175/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių (toliau – Kotonu susitarimas)(1), taip pat į 2005 m. ir 2010 m.(2)atliktą jo peržiūrą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) ir ES santykių po 2020 m.(4) ir 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl būsimų derybų dėl naujo Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo(5),

–  atsižvelgdamas į klausimą Tarybai ir Komisijai dėl vykstančių derybų dėl naujojo Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo (O-000035/2019 – B9‑0057/2019 ir O-000036/2019 – B9‑0058/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi derybos dėl naujojo Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo tebevyksta, ir, tikėtina, užtruks ilgiau nei manyta iš pradžių;

B.  kadangi Kotonu susitarimo stiprybė ir jo acquis grindžiami daugybe išskirtinių savybių, kurias būtina išsaugoti ir paremti;

C.   kadangi AKR ir ES santykiai labai svarbūs šiuo metu, kai daugiašalė sistema patiria spaudimą ir dėl jos keliamos abejonės; kadangi Kotonu susitarimas yra labai svarbi daugiašališkumo priemonė, nes ji apjungia daug valstybių ir dėl šios partnerystės turinio bei struktūros, ir kadangi šiai partnerystei turėtų būti teikiama didesnė svarba ir matomumas Jungtinėse Tautose ir kituose pasauliniuose forumuose; kadangi 2015 m. tarptautinė bendruomenė prisiėmė didelius visuotinius įsipareigojimus pagal Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus susitarimą ir Adis Abebos darbotvarkę ir kadangi AKR ir ES bendradarbiavimas bus labai svarbus siekiant tų pasaulinių tikslų;

D.   kadangi ES ir AKR grupės tarpusavio parlamentinio aspekto stiprinimas gerinant jo veiksmingumą ir atstovavimą jam, turėtų būti esminis naujosios AKR ir ES partnerystės elementas;

E.  kadangi AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) susitikimų dažnumas ir įvairiapusiškumas ne vienus metus leido vykti nuosekliam dialogui ir veiksmingai prisidėti prie parlamentinės diplomatijos stiprinimo; kadangi, atsižvelgdamos į dabartinę tarptautinę padėtį, AKR ir ES valstybės narės turėtų tęsti parlamentinį dialogą ir didinti jo veiksmingumą;

1.  teigiamai vertina ligšiolinę pažangą derantis dėl strateginių prioritetų, susijusių su regioninių protokolų pagrindu ir darbu juos rengiant;

2.  pažymi, kad deryboms dėl likusių susitarimo dalių reikia daugiau laiko ir kad derybos nebus baigtos iki 2019 m. spalio mėn., kaip tikėtasi iš pradžių;

3.  atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. vasario mėn. nustos galioti Kotonu susitarimas, teigiamai vertina AKR ir ES ministrų tarybos sprendimą perduoti AKR ir ES ambasadorių komitetui įgaliojimą priimti pereinamojo laikotarpio priemones iki įsigalios naujoji AKR ir ES partnerystė;

4.  dar kartą ryžtingai patvirtina, jog laikosi pozicijos, išdėstytos dviejose savo rezoliucijose dėl veiksmų nustojus galioti Kotonu susitarimui, priimtose atitinkamai 2016 m. spalio mėn. ir 2018 m. birželio mėn., ir mano, jog būtina dar kartą atkreipti ypatingą dėmesį į kai kuriuos esminius Kotonu susitarimo elementus, kad į juos būtų visapusiškai atsižvelgiama per likusį derybų periodą;

5.  pakartoja, kad svarbu stiprinti būsimojo susitarimo, kurį taikant būtina užtikrinti demokratinę atskaitomybę visais lygmenimis, parlamentinį aspektą; pabrėžia, kad institucinė sistema turėtų apimti AKR ir ES JPA; mano, jog šis reikalavimas yra neginčytinas atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamentas turi pritarti būsimajam susitarimui;

6.  primena, jog AKR ir ES JPA turi svariai prisidėti prie to, kad būtų užtikrinama būsimojo susitarimo demokratinė kontrolė, bei dar kartą ragina stiprinti JPA patariamąjį ir kontrolės vaidmenį; yra įsitikinęs, kad tvirtai partnerystei užtikrinti būtini reguliarūs AKR ir ES lygmens susitikimai;

7.  mano, kad AKR ir ES JPA turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus ir vertinant politikos suderinamumą vystymosi labui; yra įsitikinęs, kad JPA skatina mainus tokiais pasauliniais klausimais kaip žmogaus teisės, demokratija, geras valdymas, lyčių lygybė, taika ir saugumas, taip pat klimatas, aplinka ir biologinė įvairovė;

8.  dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą laikytis daugiašališkumo principo ir ragina koordinuoti veiksmus, visų pirma JPA struktūroje, kad būtų galima priimti suderintas AKR ir ES pozicijas tarptautiniuose forumuose; pabrėžia, kad rengiantis daugiašalėms deryboms reikia toliau bendradarbiauti su kitais tarptautiniais partneriais ir pilietine visuomene;

9.  mano, kad JPA turėtų sudaryti po lygiai ES ir AKR atstovų, taip pat kad dukart per metus ji turėtų rinktis į plenarinę sesiją, kuri pakaitomis būtų rengiama vienoje iš Europos Sąjungos ir AKR valstybių;

10.  pabrėžia, kad regioninės partnerystės parlamentiniai komitetai turi rinktis kartą per metus kiekviename regione ir neturėtų būti priklausomi nuo to, ar šaukiami regioninės partnerystės ministrų tarybos susitikimai; be to, pabrėžia, kad ES ir AKR partnerystės regionalizavimas pagal naują susitarimą, kuris skirtas skatinti gilesnę AKR šalių regioninę integraciją, neturėtų būti įgyvendinamas taip, kad kenktų bendriems susitarimo tikslams;

11.  pabrėžia, kad turi būti išsaugoti ir sustiprinti kai kurie išskirtiniai Kotonu susitarimo elementai: pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir pagrindinėms laisvėms, geram valdymui ir teisinei valstybei;

12.  primygtinai reikalauja, kad naujuoju susitarimu būtų dar labiau sutvirtintas partnerystės vienodomis sąlygomis principas, atsižvelgiant į kiekvieno partnerio ypatumus, taip pat į AKR ir ES kaip vieningų ir solidarių partnerių daugiašalėje sistemoje bendradarbiavimą; primena, kad naujasis susitarimas turi sudaryti galimybę pradėti palaikyti platesnius, o ne vien paramos teikėjo ir gavėjo, santykius;

13.  pakartoja, kad politinis dialogas svarbus siekiant ginti bendras vertybes ir yra neatsiejama partnerystės dalis, ir ragina sistemiškai, veiksmingiau ir aktyviau naudotis politiniu dialogu siekiant užkirsti kelią politinei krizei;

14.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose šalyse mažėja erdvės pilietinei visuomenei ir pakartoja, kad pagal būsimąjį susitarimą pilietinei visuomenei turėtų būti suteiktas didesnis vaidmuo, į politinį dialogą visais lygmenimis įtraukiant NVO, žmogaus teisių ir bendruomenių grupes, diasporas, bažnyčias, religines asociacijas ir bendrijas, ypač jaunimo ir moterų atstovus siekiant apsaugoti neįgaliųjų interesus, taip pat įtraukiant socialinius judėjimus ir profesines sąjungas, čiabuvių tautas, fondus ir pažeidžiamų, diskriminuojamų ir marginalizuotų asmenų atstovus;

15.  ragina pagrindiniais AKR ir ES bendradarbiavimo tikslais laikyti skurdo panaikinimą ir darnaus vystymosi skatinimą, laikantis principo „nė vieno nepalikti nuošalyje“; pakartoja, kad kova su atskirtimi, diskriminacija ir nelygybe turi būti šio susitarimo pagrindas;

16.  primena, kad būsimojo susitarimo dalyje, susijusioje su žmogaus teisėmis, turėtų būti aiškiai suformuluotos nuostatos dėl kovos su diskriminacija bet kuriuo pagrindu, įskaitant seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, vaikus, keliaujančius žmones, pagyvenusius žmones ar neįgaliuosius;

17.  atkreipia ypatingą dėmesį į lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo svarbą skatinant vystymąsi ir ragina ES ir AKR šalis į susitarimą kaip kompleksinį klausimą įtraukti lyčių lygybę; pabrėžia, jog svarbu, kad šalys įsipareigotų spręsti lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių klausimą ir visapusiškai įgyvendinti Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą;

18.  tikisi, kad skirdama finansinę paramą ES skirs deramą dėmesį šalių partnerių politikai ir jų patiriamiems sunkumams, ypač atsižvelgdama į tai, kad daugiausia migracijos vyksta tarp AKR šalių; pakartoja, kad būsimame susitarime turi būti numatyta teikti pagalbą priimančiosioms bendruomenėms, į kurias persikelia labai daug gyventojų, ir visapusiškai bei gerbiant teises šalinti pagrindines prievartinio perkėlimo priežastis;

19.  teigiamai vertina tai, jog darnaus vystymosi tikslų (DVT) siekis būsimajame susitarime laikomas esminiu, ir pakartoja savo raginimą kurti tvirtus stebėsenos mechanizmus siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant susitarimą būtų veiksmingai prisidedama prie DVT siekio ir kad šis siekis būtų remiamas; pabrėžia būtinybę į visas būsimo susitarimo politikos sritis, planus ir intervencines priemones įtraukti tokius kompleksinius klausimus kaip aplinkos tvarumas, kovos su klimato kaita tikslai, lyčių lygybė ir socialinis teisingumas;

20.  pakartoja pagrindinį ekonominės partnerystės susitarimų tikslą skatinti ilgalaikį vystymąsi ir regioninę integraciją; pabrėžia, kad prekybos susitarimais turėtų būti skatinamas darnusis vystymasis ir žmogaus teisės, ir primygtinai reikalauja, kad jie taptų neatskiriama būsimo susitarimo dalimi;

21.  ragina sistemingai įtraukti vykdytinas darnaus vystymosi ir žmogaus teisių nuostatas į visus šiuo metu sudaromus ir būsimus ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) ir atlikti išsamią ekonominės partnerystės susitarimų poveikio vietos ekonomikai ir vidaus prekybai analizę, kad būtų sprendžiamos jų įgyvendinimo regioninės integracijos ir industrializacijos problemos;

22.  mano, kad įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus (DVT) būtinas aktyvus vietos valdžios institucijų ir nevalstybinių subjektų dalyvavimas, kad būtų sustiprinta demokratinė atsakomybė; mano, kad AKR ir ES tarpusavio stebėsenos, atskaitomybės ir peržiūros mechanizmas, kuriame dalyvauja nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir mokslo bendruomenių atstovai, kuriems pavesta rengti metines išvadas ir rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų, turi reikšmės siekiant šio tikslo;

23.  primena, kad privatusis sektorius yra esminis partneris norint užtikrinti darnų vystymąsi, skatinti ekonomikos augimą ir mažinti skurdą; ragina į būsimąjį susitarimą įtraukti aiškias nuostatas dėl įmonių, dalyvaujančių vystymosi partnerysčių veikloje, vaidmens ir atsakomybės bei skatinti laikytis įmonių socialinės atsakomybės principų, JT pasaulinio susitarimo, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo standartų, aplinkos standartų ir JT konvencijos prieš korupciją;

24.  primena derybų šalims, kad į naująjį susitarimą įtrauktų plataus užmojo nuostatas dėl kovos su neteisėtais finansiniais srautais ir mokesčių slėpimu, taip pat nuostatas dėl finansinės ir techninės pagalbos besivystančioms šalims siekiant prisitaikyti prie naujų pasaulinių kovos su mokesčių slėpimu standartų, įskaitant automatinį keitimąsi informacija, informaciją apie tikruosius bendrovių savininkus ir apie tarptautinių įmonių viešą ataskaitų pagal šalis teikimą, siekiant užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, remiantis G 20 ir EBPO pavyzdinėmis sutartimis;

25.  dar kartą tvirtina, kad sąlyga skirti pagalbą atsižvelgiant į bendradarbiavimą su ES migracijos klausimais nesuderinama su sutartais vystymosi veiksmingumo principais;

26.  primena, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalį Europos Parlamentas turi būti nedelsiant išsamiai informuojamas visais derybų procedūros etapais, ir pakartoja, kad būtina susitarti dėl geresnės praktinės bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija per visą tarptautinių susitarimų gyvavimo ciklą tvarkos;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR ministrų tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungos komisijai, Panafrikos Parlamentui bei AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos biurui.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3. (2) OL L 287, 2010 11 4, p. 3. (3) COM(2017)0763. (4) OL C 215, 2018 6 19, p. 2. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0267.