Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2019/2949(RPS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0089/2020

Pateikti tekstai :

B9-0089/2020

Debatai :

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0030

Priimti tekstai
PDF 161kWORD 49k
Trečiadienis, 2020 m. vasario 12 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Prieštaravimas įgyvendinimo aktui: švinas ir jo junginiai
P9_TA(2020)0030B9-0089/2020

2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos reglamento, kuriuo dėl švino ir jo junginių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedas, projekto (D063675/03 – 2019/2949(RPS))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento projektą, kuriuo dėl švino ir jo junginių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedas (D063675/03),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (toliau – REACH reglamentas)(1), ypač į jo 68 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2001 m. balandžio 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos dėl PVC aplinkosaugos klausimų(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo suteikiamas leidimas naudoti bis(2-etilheksil) ftalatą (DEHP) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, projekto(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimo, Cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(7),

–  atsižvelgdamas į Bendrojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą, priimtą byloje T-837/16(8),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5a straipsnio 3 dalies b punktą(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi Komisijos reglamento projektu siekiama apriboti švino, naudojamo kaip stabilizatorius, vinilchlorido monomero polimeruose arba kopolimeruose (PVC), kiekį;

B.  kadangi švinas yra toksiška medžiaga, kuri net ir nedidelėmis dozėmis gali daryti didelį poveikį sveikatai, įskaitant negrįžtamus neurologinius pažeidimus(10); kadangi nėra saugios švino koncentracijos(11),(12); kadangi švinas taip pat kenkia aplinkai: jis labai toksiškas vandens organizmams(13) ir nesuyra aplinkoje(14);

C.  kadangi švino, kaip PVC stabilizatoriaus, naudojimo problemą Komisija jau iškėlė 2000 m. liepos 26 d. Žaliojoje knygoje dėl PVC aplinkosaugos klausimų(15);

D.  kadangi Komisija savo žaliojoje knygoje pareiškė pritarianti tam, kad būtų sumažintas švino, kaip stabilizatoriaus PVC produktuose, naudojimas, ir numatė keletą priemonių, įskaitant laipsnišką teisės aktų taikymo nutraukimą, tačiau galiausiai patvirtino savanorišką PVC pramonės įsipareigojimą iki 2015 m. nenaudoti švino, kaip PVC stabilizatoriaus(16);

E.  kadangi toks požiūris prieštaravo Parlamento pozicijai, kurioje jis reaguodamas į žaliąją knygą, paragino Komisiją uždrausti naudoti šviną, kaip PVC stabilizatorių(17);

F.  kadangi tuo metu Komisijos vykdyta veikla, t. y. nieko nedarymas, reiškė, kad 2000–2015 m. laikotarpiu buvo pagaminta milijonai tonų PVC, kuriam stabilizuoti buvo sunaudota keli šimtai tūkstančių tonų švino(18); kadangi PVC gaminiai, pagaminti iš PVC, kuriame yra švino, palaipsniui tampa atliekomis;

G.  kadangi 2015 m. PVC pramonei įvykdžius savanorišką įsipareigojimą, Komisija nustatė, kad švinas ir toliau naudojamas importuotuose PVC gaminiuose; kadangi dėl to Komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – Agentūra) parengti XV priedo apribojimų ataskaitą;

H.  kadangi Agentūra patvirtino, kad importuotiems PVC gaminiams taikomas apribojimas yra ypač svarbus, ir nustatė, kad „kadangi Europos PVC pramonė jau pradėjo laipsnišką švino junginių, kaip PVC stabilizatorių, naudojimo nutraukimą, apie 90 % išmetamo apskaičiuoto švino kiekio yra priskirtina 2016 m. į ES importuotiems PVC gaminiams“(19);

I.  kadangi Komisijos reglamento projekte siūloma apriboti švino ir jo junginių naudojimą ir buvimą gaminiuose, pagamintuose iš PVC, nustatant didžiausią leistiną švino koncentraciją, t. y. 0,1 % PVC medžiagos masės(20);

J.  kadangi remiamasi išvada, kad Sąjungos PVC gaminiuose esančių švino stabilizatorių keliama rizika žmonėms nėra tinkamai kontroliuojama(21); kadangi pasiūlyme dėl rizikos apribojimų, nustatant švino keliamą grėsmę, pavojai aplinkai nebuvo įvertinti(22);

K.  kadangi ši riba buvo taikoma remiantis šiais argumentais: „atsižvelgiant į tai, kad švino junginiai negali veiksmingai stabilizuoti PVC esant mažesnei nei maždaug 0,5 % masės koncentracijai, Agentūros siūloma 0,1 % koncentracijos riba turėtų užtikrinti, kad Sąjungoje maišant PVC nebūtų galima specialiai kaip stabilizatorių pridėti švino junginių“(23);

L.  kadangi svarbu suvokti, kad 0,1 % riba nėra „saugus lygis“, o tam tikras administracinis lygis, nustatytas siekiant išvengti, kad švinas apskritai būtų naudojamas kaip PVC stabilizatorius;

M.  kadangi Komisijos reglamento projekte numatytos dvi išimtys dėl regeneruotų PVC medžiagų 15 metų laikotarpiui: vienoje leidžiama, kad švino koncentracija sudarytų ne daugiau kaip 2 % standaus PVC medžiagos masės(24), o kitoje leidžiama, kad švino koncentracija sudarytų ne daugiau kaip 1 % lankstaus (minkšto) PVC medžiagos masės(25);

N.  kadangi švino koncentracija, sudaranti 1 arba 2 % masės, tikrai neatitinka „saugios koncentracijos“, o nustatytos ribos yra tam, kad pramonė galėtų toliau optimizuoti savo finansinę naudą, gaunamą perdirbant PVC atliekas, kuriose yra švino(26);

O.  kadangi taikant tokias išimtis paliekama galimybė naudoti senąją cheminę medžiagą per gaminius, pagamintus iš regeneruoto PVC, nepaisant to, kad Komisija aiškiai pripažino esant tinkamų alternatyvų(27);

P.  kadangi tokios išimtys prieštarauja ilgalaikei Parlamento pozicijai, ne kartą pakartotai rezoliucijose, o pastarąjį kartą 2020 m. sausio 15 d.; kadangi Parlamentas jau 2001 m. konkrečiai pabrėžė, kad „polivinilchlorido perdirbimas neturėtų palikti neišspręstos sunkiųjų metalų problemos“(28); kadangi Pralamentas savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliucijoje „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“ pabrėžė, kad perdirbimas neturėtų pateisinti nuolatinio pavojingų likučių turinčių medžiagų naudojimo(29); kadangi 2015 m. Parlamentas ėmėsi atitinkamų veiksmų prieštaraudamas dėl leidimo naudoti DEHP, kitą seną cheminę medžiagą PVC perdirbimui(30); kadangi 2018 m. Parlamentas dar kartą pakartojo, kad pagal atliekų hierarchiją prevencijai teikiama pirmenybė perdirbimo atžvilgiu ir kad, atsižvelgiant į tai, nuolatinis pavojingų likučių turinčių medžiagų naudojimas neturėtų būti grindžiamas perdirbimu(31); kadangi savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliucijoje dėl Europos žaliojo kurso Parlamentas aiškiai pareiškė, kad uždraustos medžiagos „neturėtų būti vėl pateikiami ES rinkai vartojimo produktuose juos perdirbus“;

Q.  kadangi Komisijos reglamento projekte išimtys dėl regeneruoto PVC pateisinamos nurodant, kad alternatyva yra „tokių gaminių perdirbimas, t. y. PVC atliekų šalinimas sąvartynuose ir jų deginimas, padidintų teršalų išmetimą į aplinką ir nesumažintų rizikos.“(32);

R.  kadangi Komisijos reglamento projekto pagrindime neatsižvelgiama į tai, kad perdirbimas iš tikrųjų nėra alternatyva šalinimui sąvartynuose ar deginimui, nes PVC perdirbimas negalės būti vykdomas visą laiką ir todėl tik laikinai atidėtas galutinis PVC, kuriame yra švino ir atitinkamų išmetamųjų teršalų, šalinimas sukuria papildomą išmetamųjų teršalų kiekį perdirbimo metu ir vėliau naudojimo etapu;

S.  kadangi, viena vertus, Komisijos reglamento projektu būtų apribotas maždaug 1 000–4 000 tonų švino importas importuotuose PVC gaminiuose, tuo pat metu leidžiant per metus (vėl) pateikti rinkai maždaug 2 500–10 000 tonų švino per regeneruotą PVC(33);

T.  kadangi, kitaip tariant, Komisijos reglamento projektu būtų apribotas švino importas per PVC gaminius, bet šis apribojimas neturėtų poveikio, nes į rinką patektų du kartus didesnis kiekis švino per gaminius su regeneruotu PVC, kurio sudėtyje yra švino;

U.  kadangi Komisijos reglamento projekte numatytos išimtys dėl regeneruoto PVC prieštarauja pagrindiniam REACH reglamento tikslui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį(34);

V.  kadangi tokios išimtys taip pat pažeidžia įsipareigojimus pagal 2013 m. priimtą 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą, kurioje aiškiai raginama vystyti netoksinių medžiagų ciklus, kad perdirbtos atliekos galėtų būti naudojamos kaip svarbus ir patikimas Sąjungos žaliavų šaltinis(35);

W.  kadangi dėl tokių išimčių rinka būtų dviejų kokybės lygių, t. y. produktų, pagamintų iš gryno PVC, kuriuose nėra švino, ir produktų, pagamintų iš regeneruoto PVC, kuriuose yra didelis švino kiekis; kadangi toks švino toleravimas produktuose, pagamintuose iš regeneruoto PVC, diskredituoja produktų perdirbimą;

X.  kadangi netikslinga ateičiai atidėti aplinkai saugaus PVC atliekų, kuriose yra švino, tvarkymo problemų, jau nekalbant apie švino dėjimą į naujos kartos gaminius;

Y.  kadangi Komisijos reglamento projekte išimtys dėl regeneruoto PVC taikomos tik tam tikroms reikmėms atitinkamų gaminių pogrupiui ir nustatomas reikalavimas šviną apgaubti naujai pagaminto PVC sluoksniu, o lankstaus PVC atveju numatomas penkerių metų atidėjimas;

Z.  kadangi apribojant išimtis neatsižvelgiama į švino išmetimą galutinio atliekų šalinimo metu, kuris sudaro 95 % viso išmetamo kiekio;

AA.  kadangi Komisijos reglamento projekte taip pat reikalaujama, kad PVC gaminiai, kurių sudėtyje yra regeneruoto PVC, būtų paženklinti „sudėtyje yra regeneruoto PVC“; kadangi Agentūros Rizikos vertinimo komitetas (RAC) pareiškė, kad vien tokios etiketės nepakanka, kad būtų galima atskirti bešvinį perdirbtą produktą nuo perdirbto produkto, kuriame yra švino(36);

AB.  kadangi toks žymėjimas iš tiesų yra klaidinantis, nes regeneruoto turinio nurodymas turi teigiamą konotaciją, o, šiuo atveju, tai iš tiesų reikštų, kad regeneruotuose produktuose yra didelis švino kiekis palyginti su produktais, pagamintais iš gryno PVC be švino;

AC.  kadangi toks klaidinantis regeneruotų PVC gaminių, kuriuose yra švino, reklaminis ženklinimas prieštarauja REACH reglamento tikslui pasiekti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį;

AD.  kadangi Komisijos reglamento projekte taip pat numatyta sertifikavimo sistema, skirta teiginiams apie regeneruoto PVC kilmę pagrįsti, kad juos būtų galima atskirti nuo gaminių, pagamintų iš gryno PVC, kuriems turi būti taikoma kitokia ribinė vertė;

AE.  kadangi siekis pasitelkti papildomą sertifikavimą kelia abejonių dėl tokios nuostatos įgyvendinamumo ir todėl prieštarauja REACH reglamento XV priedo nuostatoms, pagal kurias reikalaujama, kad apribojimas būtų įgyvendinamas, vykdytinas ir valdomas;

AF.  kadangi pagal Komisijos reglamento projektą du švino pigmentai nepatenka į apribojimo taikymo sritį, nes jie turi būti autorizuoti pagal REACH reglamentą;

AG.  kadangi RAC aiškiai pripažino, kad „rizika taip pat būtų susijusi su švino junginiais, kurie nenaudojami kaip stabilizatoriai“(37);

AH.  kadangi sunku nustatyti konkrečią švino junginių PVC tapatybę ir funkciją, kaip aiškiai pripažino RAC(38);

AI.  kadangi dėl tokios išimties kyla vykdymo užtikrinimo problemų, o tai prieštarauja REACH reglamento XV priedo nuostatoms, pagal kurias reikalaujama, kad apribojimas būtų įgyvendinamas, vykdytinas ir valdomas;

AJ.  kadangi taikant tokią išimtį taip pat neatsižvelgiama į sprendimą byloje T-837/16, kuriuo faktiškai panaikintas leidimas naudoti šiuos švino pigmentus;

AK.  kadangi Komisijos reglamento projekte numatytas 24 mėnesių lengvatinis laikotarpis ekonominės veiklos vykdytojams, inter alia, „realizuoti savo atsargas“(39);

AL.  kadangi leidimas importuotojams parduoti PVC gaminius, kuriuose yra tūkstančiai tonų švino, dar 24 mėnesius, kai Sąjungoje jau nebegaminami tokie PVC gaminiai, kuriuose yra švino, prieštarauja REACH reglamento tikslui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį;

AM.  kadangi 2001 m. Parlamentas laikėsi nuomonės, kad „būtina toliau plėtoti technologinius mokslinius tyrimus, visų pirma cheminio perdirbimo srityje, kai chlorą galima atskirti nuo sunkiųjų metalų <...> siekiant padidinti perdirbtų PVC atliekų procentinę dalį“(40);

AN.  kadangi ir Agentūra, ir Komisija neįvertino galimybės perdirbti PVC atliekas cheminėmis ir (arba) žaliavinėmis medžiagomis, kad šviną būtų galima atskirti ir saugiai pašalinti; kadangi, PVC pramonės duomenimis, tokios technologijos yra prieinamos(41),(42);

AO.  kadangi Europos cheminių medžiagų pramonės asociacija pasisako už cheminį perdirbimą kaip priemonę rūpintis susirūpinimą keliančiomis medžiagomis(43);

AP.  kadangi, apibendrinant, Komisijos reglamento projektas pateiktas pavėlavus 18 metų ir jame yra keletas elementų, kurie nesuderinami su REACH reglamento tikslu ar turiniu, t. y. išimtys dėl regeneruoto PVC, teigiamą įspūdį sudarantis regeneruoto PVC ženklinimas nepaisant sudėtyje esančio švino kiekio, išimtis taikoma švino pigmentams ir ilgas lengvatinis laikotarpis;

AQ.  kadangi Komisija pateikė Komisijos reglamento projektą praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo REACH reglamente nustatyto termino(44);

1.  prieštarauja Komisijos reglamento projekto priėmimui;

2.  mano, kad Komisijos reglamento projektas neatitinka REACH reglamento esmės ir tikslo;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo reglamento projektą ir nedelsiant pateikti komitetui naują projektą;

4.  mano, kad nesvarbu kaip bus regeneruojamos PVC atliekos, bet švino junginiai neturėtų patekti į naujos kartos produktus;

5.  ragina Komisiją iš dalies pakeisti reglamento projekto priedą išbraukiant 14 dalies a ir b punktus ir 15, 16, 17 ir 19 dalis, taip pat sutrumpinti 13 dalyje nurodytą lengvatinį laikotarpį iki ne daugiau kaip 6 mėnesių, kad apribojimas galėtų būti taikomas net anksčiau, nei numatyta reglamento projekte;

6.  ragina Komisiją laikytis REACH reglamente nustatytų terminų;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
(2) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.
(3) OL C 21 E, 2002 1 24, p. 112
(4) OL C 265, 2017 8 11, p. 65.
(5) OL C 366, 2017 10 27, p. 96.
(6) OL C 433, 2019 12 23, p. 146.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
(8) 2019 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas Švedija prieš Komisiją, T-837/16, ECLI:EU:T:2019:144, http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf;jsessionid=3DE9187FAF56F2A2616EA9541DE1D2B2?text=&docid=211428&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=5232553
(9) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(10) Žr. 2016 m. gruodžio 16 d. Europos cheminių medžiagų agentūros XV priedo apribojimų ataskaitą (toliau – XV priedo dokumentacija), p. 3: „Visuotinai pripažinta, kad net ir nedidelių švino dozių poveikis neuroelgsenai ir nervų sistemos vystymuisi gali būti sunkus. Švinas laikomas ribinės vertės neturinčia neurotoksine medžiaga, susijusia su neigiamu poveikiu vaikų centrinės nervų sistemos vystymuisi <...> EFSA nurodė, kad namų dulkės ir dirvožemis gali būti svarbūs švino poveikio vaikams šaltiniai. Rekomendavo toliau stengtis mažinti švino poveikį žmonėms iš mitybos ir ne mitybos šaltinių.“ https://echa.europa.eu/documents/10162/f639cc6f-7403-63de-9407-135544f33d86
(11) Žr. citatą iš XV priedo dokumentacijos, kurioje švinas apibūdinamas kaip „ribinės vertės neturinti medžiaga“.
(12) Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu „nėra tokio švino poveikio lygio, kuris nesukeltų žalingo poveikio“, https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/lead-poisoning-and-health
(13) XV priedo dokumentacija, p. 11.
(14) https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/329953/WHO-CED-PHE-EPE-19.4.7-eng.pdf?ua=1
(15) COM(2000)0469.
(16) https://vinylplus.eu/uploads/Modules/Documents/vc2001_en.pdf
(17) 2001 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos žaliosios knygos dėl PVC aplinkosaugos klausimų (OL C 21 E, 2002 1 24, p. 112).
(18) remiantis žaliąja knyga, 1998 m. metinė PVC gamyba vidaus rinkoje buvo 5,5 mln. tonų, o švinas, kaip stabilizatorius, buvo naudojamas 112 000 tonų.
(19) XV priedo dokumentacija, p. 4.
(20) Komisijos reglamento projekto priedo 11 ir 12 punktai.
(21) Komisijos reglamento projekto XV priedo dokumentacija, p. 4, ir 1 konstatuojamoji dalis.
(22) 2017 m. gruodžio 5 d. Rizikos vertinimo komiteto nuomonė ir 2018 m. kovo 15 d. Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonė dėl XV priedo dokumentacijos, kurioje siūlomi cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo ES apribojimai, p. 10, https://echa.europa.eu/documents/10162/bf4394ef-7b75-99ec-13c1-134ba7ed713d.
(23) Komisijos reglamento projekto 4 konstatuojamoji dalis.
(24) Komisijos reglamento projekto priedo 14 dalies a punktas.
(25) Komisijos reglamento projekto priedo 14 dalies b punktas.
(26) Kaip paaiškinta XV priedo dokumentacijoje, p. 35: „Pramonė (ESPA, EuPC, ECVM) pažymėjo, kad perdirbtam PVC turėtų būti nustatyta didesnė 1 % švino masės dalies ribinė vertė (o ne bendra 0,1 % masės dalis), nes šiuo metu PVC atliekose yra švino liekanų. Apskritai PVC perdirbėjai ir (arba) regeneruotajai pabrėžė, kad, siekiant laikytis 0,1 % ribos, tik 10 % gaminio galėtų būti pagaminta iš (pigesnio) perdirbto PVC, todėl PVC perdirbimas nebebūtų ekonomiškai perspektyvus ir turėtų būti nutrauktas (dėl pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų, reikalingų bendram ekstruderių eksploatavimui ir veikimui).“
(27) Komisijos reglamento projekto 6 konstatuojamoji dalis.
(28) OL C 21 E, 2002 1 24, p. 112.
(29) OL C 265, 2017 8 11, p. 65.
(30) OL C 366, 2017 10 27, p. 96.
(31) OL C 433, 2019 12 23, p. 146.
(32) Komisijos reglamento projekto 7 konstatuojamoji dalis.
(33) Skaičiavimas grindžiamas 500 000 tonų PVC atliekų, kuriose yra 0,5 – 2 % švino.
(34) REACH reglamento 1 straipsnis ir 1 konstatuojamoji dalis.
(35) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.
(36) 2017 m. gruodžio 5 d. Rizikos vertinimo komiteto nuomonė ir 2018 m. kovo 15 d. Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonė dėl XV priedo dokumentacijos, kurioje siūlomi cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo ES apribojimai, p. 48.
(37) 2017 m. gruodžio 5 d. Rizikos vertinimo komiteto nuomonė ir 2018 m. kovo 15 d. Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonė dėl XV priedo dokumentacijos, kurioje siūlomi cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo ES apribojimai, p. 6.
(38) 2017 m. gruodžio 5 d. Rizikos vertinimo komiteto nuomonė ir 2018 m. kovo 15 d. Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonė dėl XV priedo dokumentacijos, kurioje siūlomi cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo ES apribojimai, p. 9: „RAC pažymi, kad švinas PVC gali būti naudojamas ne kaip stabilizatorius (pvz., buvo suteiktas leidimas naudoti du švino ir chromato pigmentus pagal REACH reglamentą). Apribojus bet kokį polivinilchlorido sudėtyje esantį šviną (neatsižvelgiant į numatytą funkciją) būtų lengviau mažinti pasiūlyme nustatytą riziką. Be to, gali būti neaišku, kodėl gaminyje yra švino, todėl nurodyti konkretų naudojimą gali būti nenaudinga vykdymo užtikrinimo požiūriu (Vykdymo užtikrinimo forumas savo rekomendacijoje nurodė, kad šį apribojimą bus paprasčiau įgyvendinti, jei vykdymo užtikrinimo institucijoms nereikės kaskart įrodyti PVC aptikto švino, viršijančio atitinkamą koncentracijos ribą, funkciją)“.
(39) Žr. Komisijos reglamento projekto 17 konstatuojamąją dalį.
(40) OL C 21 E, 2002 1 24, p. 112.
(41) https://vinylplus.eu/uploads/Modules/Documents/ok_brochure_pvc_14-03-2014.pdf
(42) https://vinylplus.eu/uploads/Modules/Documents/pe_recovery_options.pdf
(43) Cefic, „Molecule Managers“, 2019, p. 33: „Sudarius tinkamas išankstines sąlygas, pramonė visoje Europoje investuos į cheminį perdirbimą, kai bus galima absorbuoti daugelį šiuo metu iššvaistomų vertingų medžiagų, įskaitant plastiką ir polimerus. Šias medžiagas vėl galėsime paversti angliavandenilių žaliavomis ir tuo pačiu bus perdirbtos susirūpinimą keliančios medžiagos.“ https://cefic.org/app/uploads/2019/06/Cefic_Mid-Century-Vision-Molecule-Managers-Brochure.pdf
(44) pagal REACH reglamento 73 straipsnį, jei tenkinamos 68 straipsnyje nustatytos sąlygos, Komisija per tris mėnesius nuo Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (SEAC) nuomonės gavimo parengia XVII priedo pakeitimo projektą; SEAC priėmė savo nuomonę 2018 m. kovo 15 d.; Komisija pakeitimo projektą REACH komitetui pateikė tik 2019 m. rugsėjo mėn.

Atnaujinta: 2020 m. rugsėjo 14 d.Teisinė informacija - Privatumo politika