Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2020/2616(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B9-0143/2020

Debatai :

PV 16/04/2020 - 17
CRE 16/04/2020 - 17

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0054

Priimti tekstai
PDF 214kWORD 61k
Penktadienis, 2020 m. balandžio 17 d. - Briuselis
Suderinti ES veiksmai kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais
P9_TA(2020)0054RC-B9-0143/2020

2020 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (2020/2616(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Europos Sąjungos sutarties (toliau - ES sutartis) 2 ir 21 straipsniuose solidarumas įtvirtinamas kaip viena iš pagrindinių Sąjungos vertybių; kadangi ES sutarties 3 straipsnyje teigiama, kad Sąjunga siekia skatinti savo vertybes, būtent ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą ir savo žmonių gerovę;

B.  kadangi 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP))(1);

C.  kadangi dėl visame pasaulyje ir Europoje išplitusio viruso COVID-19 jau tragiškai mirė daugybė tūkstančių žmonių Europoje ir pasaulyje, padaryta nepataisoma žala ir per milijardą žmonių yra izoliuoti savo namuose;

D.  kadangi sveikatos priežiūra visų pirma yra nacionalinės kompetencijos sritis, o visuomenės sveikata yra pasidalijamoji valstybių narių ir Sąjungos kompetencija;

E.  kadangi iki šiol ES atsakas į COVID-19 pandemiją parodė, kad valstybės narės tarpusavyje nekoordinuoja visuomenės sveikatos apsaugos priemonių, įskaitant šalies viduje ir už jos ribų piliečių judumui taikomus apribojimus ir kitų teisių bei įstatymų galiojimo sustabdymą; kadangi buvo sustabdyta ekonominė veikla, šio sutrikimo atgarsiai Europos piliečiams, verslo įmonėms, darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims bus dramatiški;

F.  kadangi pandemijos metu visuomenės sveikatos priežiūros sistemos patiria didelį spaudimą siekdamos užtikrinti tinkamą visų pacientų priežiūrą;

G.  kadangi pagal vyriausybių taikomas priemones, visada turėtų būti gerbiamos kiekvieno asmens pagrindinės teisės; kadangi šios priemonės turėtų būti būtinos, proporcingos ir laikinos;

H.  kadangi valstybių narių solidarumas nėra pasirenkama galimybė – tai jų pareiga ir viena iš pagrindinių mūsų europinių vertybių;

I.  kadangi Komisija jau ėmėsi pradinių veiksmų ir, be kita ko, pasiūlė priemonių rinkinį, dėl kurio Parlamentas balsavo 2020 m. kovo 26 d. plenariniame posėdyje;

J.  kadangi iki šiol Europos Vadovų Tarybai nepavyko pasiekti bendro sutarimo dėl ekonominių priemonių, reikalingų krizei įveikti;

K.  kadangi Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų, biudžeto valdymo institucijų ir vienintelė institucija, tiesiogiai renkama remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, turi būti įtrauktas kaip neatsiejamas ir svarbus veikėjas į visas diskusijas dėl ES atsako į šią krizę ir tolesnio atsigavimo;

L.  kadangi tai yra tiesos momentas Sąjungai, nuo kurio priklausys jos ateitis, o ji gali išbristi iš šios krizės tik tuo atveju, jei valstybės narės ir Europos institucijos veiks solidariai ir atsakingai, ir kai labiau nei bet kada reikia tvirto ir vieningo Europos Parlamento balso;

Vieningas ir ryžtingas atsakas į bendrą krizę

1.  reiškia gilų liūdesį dėl prarastų gyvybių ir žmogiškosios tragedijos, kurią pandemija sukėlė europiečiams, jų šeimoms ir piliečiams visame pasaulyje, ir reiškia užuojautą visiems, kurie prarado artimuosius; reiškia nuoširdžią užuojautą tiems, kurie užsikrėtė virusu ir kovoja už savo gyvybes, taip pat jų šeimoms ir draugams;

2.  reiškia pagarbą visiems priešakyje kovojantiems su pandemija, kaip antai, gydytojams ir slaugytojams, ir žavisi jais, bet taip pat reiškia nuoširdžią padėką visiems bevardžiams didvyriams, kurie atlieka pagrindines funkcijas, pvz., dirba mažmeninės prekybos maisto produktais ir jų pristatymo, švietimo, žemės ūkio, transporto, skubios pagalbos tarnybų, pilietinės visuomenės, savanorių, valymo ir atliekų surinkimo srityse, kad būtų išsaugotas viešasis gyvenimas ir paslaugos ir užtikrinta prieiga prie pagrindinių prekių; pabrėžia, kad 70 % pasaulio sveikatos priežiūros ir socialinės srities darbuotojų yra moterys, dažnai gaunančios tik minimalų darbo užmokestį ir dirbančios mažų garantijų darbo sąlygomis bei ragina suvienodinti darbo užmokestį ir darbo sąlygas sektoriuose, kuriuose labai dominuoja moterys, pvz., priežiūros, sveikatos apsaugos ir mažmeninės prekybos sektoriuose, taip pat panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumą bei darbo rinkos segregaciją; mano, kad ES ir jos valstybės narės privalo teikti kuo didesnę paramą šiems nepapratai svarbiems darbuotojams ir pripažinti jų kasdien prisiimamą auką; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti saugias darbo sąlygas visiems priešakinėse kovos su šia epidemija gretose dirbantiems darbuotojams, ypač tiesiogiai su sergančiaisiais susiduriantiems medicinos darbuotojams, įgyvendinant tinkamas ir suderintas nacionalines priemones, įskaitant aprūpinimą pakankamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (AAP); ragina Komisiją prižiūrėti šių priemonių įgyvendinimą;

3.  reiškia solidarumą su labiausiai nuo viruso nukentėjusiomis valstybėmis narėmis ir su visomis kitomis šalimis, kurios susiduria su pandemijos padariniais; reiškia nuoširdžiausią solidarumą su tais, kurie prarado darbą ir kurių profesinis gyvenimas dėl pandemijos sutriko; pabrėžia, kad reikia susiburti kaip bendruomenei, siekiant užtikrinti, kad nė viena šalis nebūtų palikta viena kovoti su šiuo virusu ir jo pasekmėmis;

4.  yra susirūpinęs dėl galimų krizės padarinių, įskaitant izoliaciją, žmonių gerovei visame pasaulyje, visų pirma pažeidžiamiausių grupių ir pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, asmenis, kurie jau kenčia nuo prastos sveikatos, žmones, gyvenančius konfliktų zonose ir vietovėse, kuriose gali įvykti gaivalinės nelaimės, ir migrantus, taip pat su smurtu šeimoje susiduriančius žmones, ypač moteris ir vaikus;

5.  yra susirūpinęs dėl to, kad valstybės narės iš pradžių nesugebėjo veikti išvien, ir reikalauja, kad visi būsimi valstybių narių veiksmai būtų grindžiami pamatiniu Sąjungos solidarumo ir lojalaus bendradarbiavimo principu; mano, kad COVID-19 krizė visų pirma išryškino bendrų Europos veiksmų svarbą; pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi bendrus išteklius kovoti su pandemija ir jos padariniais, tačiau tik tada, kai jos bendradarbiauja vienybės dvasioje; pripažįsta, kad valstybės narės, krizės pradžioje veikusios pavieniui, dabar supranta, kad krizę galima įveikti tik bendradarbiavimu, pasitikėjimu ir solidarumu;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares veikti kartu, kad jos būtų pajėgios priimti šį iššūkį bei užtikrinti, kad po šios krizės Sąjunga taptų stipresnė; pabrėžia, kad Parlamentas bendradarbiaus su kitomis ES institucijomis siekdamas gelbėti gyvybes, apsaugoti darbo vietas ir įmones bei skatinti ekonomikos atkūrimą ir visuomeninį atsigavimą ir kad Parlamentas bus pasirengęs patraukti juos atsakomybėn už jų veiksmus;

Europos solidarumas ir veiksmai sveikatos sektoriuje

7.  palankiai vertina Europos solidarumą, kurį valstybės narės parodė veiksmais – gydydamos pacientus iš kitų valstybių narių, tiekdamos sveikatos priežiūros įrangą, be kita ko, vykdydamos ES vadovaujamas viešųjų pirkimų iniciatyvas, kaupdamos atsargas ir grąžindamos piliečius; pabrėžia, kad sienos turi išlikti atviros ES viduje AAP, maisto, vaistų, medicinos prietaisų, iš kraujo pagamintų produktų ir organų judėjimui, taip pat dėl bendros rinkos tiekimo grandinių; pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas mobilizuoti sveikatos priežiūros specialistus, ir ragina dislokuoti Europos medicinos korpusą, kad jis teiktų medicininę pagalbą; dar kartą pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas pervežti pacientus iš perpildytų ligoninių vienoje valstybėje narėje į kitą valstybę narę, kurioje dar esama pajėgumų;

8.  ragina iš esmės sustiprinti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europos vaistų agentūros (EMA) kompetenciją, padidinti biudžetą ir darbuotojų skaičių, kad jie galėtų koordinuoti medicininį atsaką krizės metu; siūlo, kad COVID-19 ekspertų grupė taptų nuolatine nepriklausoma viruso protrūkių ekspertų grupe, kuri bendradarbiautų su ECDC ir kurtų standartus, teiktų rekomendacijas ir rengtų protokolus, kuriais krizės atveju naudotųsi Komisija ir valstybės narės;

9.  ragina sukurti Europos reagavimo į sveikatos krizes mechanizmą, kad būtų geriau bendrai ir koordinuotai pasirengta bet kokio pobūdžio sveikatos ar sanitarijos krizėms, kylančioms ES lygmeniu, ir į jas reaguojama, siekiant apsaugoti mūsų piliečių sveikatą; mano, kad toks mechanizmas turėtų veikti ir kaip informacijos centras, ir kaip reagavimo į ekstremalias situacijas komanda, galinti tiekti gyvybiškai svarbias atsargas, medicinos įrangą ir medicinos personalą į regionus, kuriuose staiga išplito infekcijos;

10.  ragina Komisiją stiprinti visus krizių valdymo ir reagavimo į nelaimes komponentus ir toliau stiprinti tokias priemones kaip „RescEU“, siekiant užtikrinti iš tiesų bendrą, koordinuotą ir veiksmingą atsaką ES lygmeniu; mano, kad turėtų būti stiprinamas Europos nelaimių rizikos valdymas, pasirengimas joms ir jų prevencija kartu didinant bendros įrangos, medžiagų ir vaistų atsargas, kad juos būtų galima greitai mobilizuoti, siekiant apsaugoti ES piliečių gyvybes ir pragyvenimo šaltinius; mano, kad turėtų būti sustiprintas ES civilinės saugos mechanizmas, kad būtų lengviau vykdyti bendras ES piliečių grįžimo į savo šalis operacijas;

11.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą nukreipti ES mokslinių tyrimų programos lėšas kovai su virusu užtikrinant, kad gydymas, vakcinos ir diagnostika būtų teikiami, prieinami ir įperkami visame pasaulyje; ragina skirti papildomų lėšų COVID-19 tyrimų ir inovacijų fondui siekiant sustiprinti pastangas finansuoti skubius vakcinos ir (arba) vaistų mokslinius tyrimus; mano, kad Europos mokslininkai, novatoriškos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir pramonė turėtų gauti visą reikiamą paramą, kad surastų gydymą; ragina valstybes nares gerokai padidinti paramą mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų programoms, skirtoms šiai ligai suprasti, jos diagnozavimui ir testavimui paspartinti bei vakcinai sukurti; ragina ligonines ir mokslininkus dalytis duomenimis su Europos vaistų agentūra ir pradėti didelio masto Europos klinikinius tyrimus; pabrėžia, kad reikia remti atvirajam mokslui palankias priemones, siekiant paspartinti keitimąsi duomenimis ir mokslinių tyrimų rezultatais Europos ir kitų šalių mokslo bendruomenėje; primygtinai reikalauja, kad visi viešosiomis lėšomis finansuojami moksliniai tyrimai ir toliau būtų vieši;

12.  išreiškia susirūpinęs dėl to, ar valstybes nares skiria pakankamai dėmesio krizės padariniams psichikos sveikatai ir siūlo parengti ES masto psichikos sveikatos kampaniją, per kurią gyventojams būtų patariama, kaip dabartinėmis aplinkybėmis rūpintis savo psichikos sveikata ir kur prireikus kreiptis pagalbos;

13.  ragina ES ir valstybes nares patvirtinti priemones, kad būtų gerbiamos neįgaliųjų teisės pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas lygiateisei prieigai prie sveikatos priežiūros ir užtikrinimui, kad bendruomenės teikiamos priežiūros ir pagalbos paslaugos, kurių neįgaliesiems reikia kasdien, būtų finansuojamos ir gerai aprūpinamos priemonėmis ir žmogiškaisiais ištekliais; taip pat pabrėžia, kad visuomenės informacija apie COVID-19 pandemiją turėtų būti prieinama kuo platesniam neįgaliųjų ratui ir kad neįgalieji turėtų būti įtraukiami į visas pajamų apsaugos priemones;

14.  ragina Komisiją dar labiau didinti savo pajėgumus debesijos paslaugų srityje laikantis E. privatumo direktyvos(2) ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento(3), kad vaistų ir (arba) vakcinos kūrėjai ES lygmeniu galėtų paprasčiau keistis mokslinių tyrimų ir sveikatos srities duomenimis;

15.  pabrėžia politikos priemonių, kuriomis užtikrinamas patikimas ir kokybiškas maisto produktų iš žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto verslo įmonių tiekimas per šią sveikatos krizę ir po jos, svarbą ir tai, kad reikia remti šiuos sektorius ir užtikrinti nuolatinę gamybą juose ir vežimą be kliūčių visoje bendrojoje rinkoje;

16.  primena bendros sveikatos koncepciją, pagrįstą žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos sąsajomis ir supratimu, kad žmonių ligomis gali užsikrėsti gyvūnai ir atvirkščiai; pabrėžia, kad būtina laikytis bendros sveikatos koncepcijos kalbant apie pandemijas ir sveikatos krizes tiek žmonių, tiek veterinarijos sektoriuose; todėl pabrėžia, kad reikia gydyti ir žmonių, ir gyvūnų ligas ir drauge ypač atsižvelgti į maisto grandinę ir aplinką, nes jos irgi gali būti atsparių mikroorganizmų šaltiniai; pabrėžia svarbų Komisijos vaidmenį ES koordinuojant ir remiant bendros sveikatos koncepciją žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos srityse;

17.  ragina laikytis koordinuoto požiūrio ES pasibaigus karantinui, taip išvengiant pakartotinio viruso protrūkio; primygtinai ragina valstybes nares kartu parengti karantino ir kitų ekstremaliosios situacijos priemonių panaikinimo kriterijus, galvojant, kaip išsaugoti žmonių gyvybes; ragina Komisiją pradėti įgyvendinti veiksmingą taikomų priemonių nutraukimo strategiją, kuri apimtų didelio masto testavimą ir asmeninės apsaugos priemones kuo didesniam skaičiui gyventojų; ragina valstybes nares vykdyti sistemingesnius užsikrėtimo virusu ir jo poveikio testus ir dalytis geriausia patirtimi;

Europos sprendimai ekonominėms ir socialinėms pasekmėms įveikti

18.  palankiai vertina priemones, kurių iki šiol imtasi ES lygmeniu fiskalinių priemonių ir likvidumo paramos srityse;

19.  ragina Europos Komisiją pasiūlyti plataus masto ekonomikos atgaivinimo ir atstatymo priemonių rinkinį, kuris sudarytų naujosios daugiametės finansinės programos (DFP) dalį ir būtų skirtas investicijoms, kuriomis būtų remiama Europos ekonomika po krizės šalia to, ką jau daro Europos stabilumo mechanizmas (ESM), Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos Centrinis Bankas (ECB); mano, kad toks rinkinys turėtų būti taikomas tol, kol nesibaigs krizės sukeltas ekonomikos sutrikimas; būtinos investicijos būtų finansuojamos iš sustiprintos DFP, esamų ES fondų ir finansinių priemonių, taip pat iš ES biudžeto garantuotų ekonomikai atgaivinti skirtų obligacijų; mano, kad šis priemonių rinkinys neturėtų apimti esamų skolų pasidalijimo ir turėtų būti orientuotas į būsimas investicijas;

20.  pabrėžia, kad šis ekonomikos atgaivinimo ir atstatymo rinkinys turėtų būti labiausiai orientuotas į Europos žaliąjį kursą ir skaitmeninę transformaciją siekiant suteikti postūmį ekonomikai, padidinti jos atsparumą bei kurti darbo vietas ir kartu padėti vykdant mūsų žemyno ekologinę pertvarką bei užtikrinant jo ekonominį ir socialinį vystymąsi, įskaitant strateginį savarankiškumą, ir padėti įgyvendinti pramonės strategiją, kuria būtų išsaugoti pagrindiniai ES pramonės sektoriai; pabrėžia, kad reikia suderinti mūsų atsakomuosius veiksmus su ES tikslu neutralizuoti poveikį klimatui;

21.  remia Komisijos tikslą parengti naują ES pramonės strategiją siekiant sukurti konkurencingesnę ir atsparesnę pramonę, kai susiduriama su pasaulinio masto sukrėtimais; remia tiekimo grandinių reintegraciją ES viduje ir pagrindinių produktų, pvz., vaistų, vaistų sudedamųjų dalių, medicinos prietaisų, įrangos ir medžiagų, gamybos ES didinimą;

22.  todėl primygtinai ragina priimti plataus užmojo DFP, kurioje, atsižvelgiant į Sąjungos tikslus, numatomą krizės poveikį ES ekonomikai ir piliečių lūkesčius dėl Europos pridėtinės vertės, būtų numatytas didesnis biudžetas, lankstesnė ir paprastesnė lėšų naudojimo reaguojant į krizes tvarka ir kuri pasižymėtų reikiamu lankstumu; be to, ragina persvarstyti Komisijos pasiūlymą dėl nuosavų išteklių sistemos reformos, kad būtų suteikta pakankamai fiskalinio manevravimo galimybių ir užtikrintas didesnis nuspėjamumas, gebėjimas veikti ir mažesnis nacionalinių pavojų poveikis; pabrėžia, kad ES biudžetui reikėtų naujų nuosavų išteklių, kad būtų užtikrintas ekonomikos atgaivinimo ir atstatymo paketas;

23.  ragina valstybes nares greitai susitarti dėl šio naujo pasiūlymo dėl DFP kaip solidarumo ir sanglaudos priemonės; ragina Komisiją, jei susitarimo pasiekti nepavyktų, pateikti nenumatytų atvejų planą, pagal kurį vykdomų finansavimo programų trukmė būtų pratęsta laikotarpiui po 2020 m. gruodžio 31 d.;

24.  ragina panaudoti visus turimus dabartinio ES biudžeto išteklius ir nepanaudotas lėšas, įskaitant perteklines lėšas ir nepanaudotas maržas ir Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, kad būtų galima greitai skirti finansinę paramą labiausiai nukentėjusiems regionams ir įmonėms ir sudaryti sąlygas kuo didesniam lėšų naudojimo lankstumui, sykiu toliau laikantis patikimo finansų valdymo principo ir užtikrinant, kad finansavimas pasiektų tuos, kuriems labiausiai jo reikia; todėl palankiai vertina neseniai pateiktą Komisijos pasiūlymą sukurti skubios paramos teikimo priemonę;

25.  pripažįsta, kad reikia greitai ir nebiurokratiškai sutelkti papildomų lėšų siekiant padėti valstybėms narėms patenkinti poreikius kovojant su COVID-19 ir jo padariniais, tačiau pabrėžia, kad pasibaigus staigiai prasidėjusiai krizei reikės ištirti galimą netinkamą tokių lėšų panaudojimą, taikant įgyvendinamas sankcijas; todėl mano, kad sustiprintoje DFP turi būti numatyta pakankamai išteklių Europos prokuratūrai, kad ji galėtų įgyti piliečių pasitikėjimą, kovoti su sukčiavimu, konfiskuoti turtą ir taip vidutinės trukmės laikotarpiu nedaryti poveikio biudžetui; prašo, kad siekiant sustiprinti jos nepriklausomumą, jos biudžetas būtų finansuojamas pagal 7-ąją išlaidų kategoriją (Europos viešasis administravimas), panašiai kaip Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, Europos išorės veiksmų tarnyba ar Europos ombudsmenas;

26.  ragina euro zonos valstybes nares panaudoti 410 mlrd. EUR Europos stabilumo mechanizmo lėšų numatant specialią kredito liniją; primena, kad už šią krizę nėra atsakinga nė viena konkreti valstybė narė ir kad pagrindinis tikslas turėtų būti įveikti protrūkio padarinius; pabrėžia, kad pasitelkiant Europos stabilumo mechanizmą (ESM), kaip trumpalaikę priemonę, turėtų būti nedelsiant išplečiamos prevencinės kredito linijos šalims, norinčiomis jomis naudotis, kad būtų patenkinti trumpalaikiai finansavimo poreikiai ir šalinami tiesioginiai COVID-19 krizės padariniai, o ilguoju laikotarpiu turėtų būti taikomos konkurencingos kainų nustatymo ir grąžinimo sąlygos, susietos su valstybių narių ekonomikos atkūrimu;

27.  primygtinai ragina valstybes nares skubiai susitarti dėl didelės kapitalo injekcijos Europos investicijų bankui, kad jis galėtų svariai ir greitai prisidėti prie COVID-19 ekonominio poveikio švelninimo, įskaitant naujos EIB kredito linijos sukūrimą siekiant užtikrinti MVĮ likvidumą;

28.  siūlo sukurti bent 50 mlrd. EUR vertės ES COVID-19 solidarumo fondą, kurį sudarytų iki 20 mlrd. EUR dotacijų, skiriamų už DFP viršutinių ribų ir iki 30 mlrd. EUR paskolų, garantuojamų ES biudžeto lėšomis (abiem atvejais lėšos bus naudojamos laikotarpio pradžioje per pirmuosius dvejus kitos DFP metus arba, laiku nesusitarus dėl DFP, paskirstomos per atsarginių priemonių laikotarpį), paremiant visų valstybių narių sveikatos priežiūros sektorių dedamas finansines pastangas dabartinės krizės laikotarpiu ir investicijas į sveikatos priežiūros sektorių pokriziniu laikotarpiu, kad sveikatos priežiūros sistemos būtų atsparesnės ir sutelktos ties tais, kuriems labiausiai reikia;

29.  pabrėžia, kad per šią krizę bankų sektorius turi atlikti aktyvų vaidmenį, kad įmonės ir piliečiai, kurie patiria finansinių nuostolių dėl COVID-19, galėtų laikinai sumažinti įmokas arba sustabdyti skolos arba hipotekos grąžinimą, suteikti kuo daugiau lankstumo galimybių neveiksnių paskolų atveju, laikinai sustabdyti dividendų mokėjimus ir sumažinti dažnai pernelyg dideles einamosios sąskaitos lėšų pereikvojimo palūkanų normas; pabrėžia, kad šiuo tikslu priežiūros institucijos turi būti labai lanksčios;

30.  pabrėžia, kad būtina nedelsiant labiau paremti MVĮ, padėti joms išlaikyti darbo vietas ir suvaldyti savo likvidumą; primygtinai ragina Europos prudencinės priežiūros ir kontrolės institucijas bei valstybes nares išnagrinėti visas galimybes sumažinti MVĮ tenkančią naštą; ragina parengti Europos horizontaliąją MVĮ atsigavimo strategiją, kurią įgyvendinant jos būtų remiamos mažinant biurokratiją bei išlaidas, susijusias su galimybėmis gauti finansavimą, ir skatinant investicijas į strategines vertės grandines;

31.  mano, kad ES turi pasinaudoti galimybe ir pasiūlyti sveikatos srities savarankiškus veiksmus tokiose strateginėse srityse, kaip vaistų gamybai būtinos veikliosios vaistinės medžiagos, ir taip sumažinti savo priklausomybę nuo trečiųjų šalių, nepakenkiant naudai, kurią atvira ekonomika gauna iš tarptautinės prekybos; pabrėžia, kad šis veiksmų planas turėtų padėti Sąjungoje gaminti ypatingos svarbos vaistus ir farmacijos produktus bei įrangą, ypač dezinfekcinį skystį, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus ir kaukes, juos sandėliuoti ir koordinuoti jų gamybą; be to, pabrėžia, kad pagal šį veiksmų planą taip pat turėtų būti telkiami ir koordinuojami skaitmeninės gamybos pajėgumai, pvz., 3D spausdinimas, kurie gali padėti pakeisti būtiną įrangą;

32.  pabrėžia, kad šios krizės sveikatai keliamas pavojus nėra vienintelis – ji daro didžiulį poveikį mūsų visuomenės pagrindui – darbininkams, darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims ir MVĮ; mano, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis turi imtis visų priemonių, kad išsaugotų kaip įmanoma daugiau darbo vietų ir užtikrintų, kad atkūrimas būtų grindžiamas didėjančia socialine ekonomine konvergencija, socialiniu dialogu ir geresnėmis socialinėmis teisėmis bei darbo sąlygomis, taikant tikslines priemones mažų garantijų darbą dirbantiems asmenims;

33.  pabrėžia, kad valstybių narių kultūros ir kūrybos sektoriai ypač nukentėjo nuo COVID-19, nes buvo uždaryti kino teatrai, teatrai ir muzikos koncertų salės, taip pat netikėtai nutrauktas bilietų pardavimas; pabrėžia, kad šiuose sektoriuose dirba daug laisvai samdomų ir savarankiškai dirbančių asmenų, kurių daugelis su sunkumais susidūrė jau prieš protrūkį, todėl poveikis ypač skaudus profesionaliems kūrėjams, kurių pajamų srautai netikėtai sumažėjo iki nulio ir kurie šiuo metu iš socialinės sistemos gauna mažai paramų arba visiškai jų negauna;

34.  pabrėžia, kad įmonėms teikiama viešoji finansinė parama, skirta kovai su ekonominiu COVID-19 krizės poveikiu, turi būti susieta su sąlyga, kad, kol įmonės gauna tokią paramą, lėšos bus skirtos darbuotojams ir paramą gaunančios įmonės jų nenaudos tam, kad skirtų priedus vadovybei, mokesčių slėpimui, ar tam, kad išmokėtų dividendus ar siūlytų akcijų atpirkimo schemas;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę pagalbos ir krizės švelninimo priemonėms, skirtoms pažeidžiamiausiems piliečiams, smurtą šeimoje patiriančioms moterims ir vaikams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, etninėms mažumoms ir žmonėms iš atokių ir izoliuotų regionų, įskaitant užjūrio šalis ir teritorijas bei atokiausius regionus, pasitelkiant specialų išskirtinį paramos fondą, skirtą sveikatos priežiūros sistemai ir sektoriams, nukentėjusiems nuo COVID-19 protrūkio, taip pat asmenims, kuriems kyla skurdo ir socialinės atskirties pavojus, kuriems visiems kyla didžiausia rizika užsikrėsti COVID-19 virusu ir kurie taip pat labiausiai kenčia nuo jos ekonominio poveikio; ragina imtis priemonių siekiant apsaugoti nuomininkus nuo iškeldinimo krizės metu ir sukurti saugią erdvę tiems, kuriems reikia pastogės; ragina parengti išsamią kovos su skurdu strategiją ir Europos vaiko garantijų sistemą; primygtinai ragina ES ir valstybes nares į visus reagavimo veiksmus įtraukti lyčių aspekto analizę, siekiant išvengti lyčių nelygybės didinimo, užtikrinti, kad ir toliau būtų galima gauti smurto aukoms skirtas paslaugas, ir sustiprinti pagalbos linijų paslaugas, skubios pagalbos aukoms prieglaudas, teisinę pagalbą internetu ir pranešimų apie smurtą priėmimo paslaugas, siekiant visas moteris ir vaikus apsaugoti nuo smurto šeimoje ir smurto dėl lyties ir kovoti su juo; primena, kad atitinkamos priemonės turi atitikti JT neįgaliųjų teisių konvenciją, užtikrinant vienodas ir nediskriminacines galimybes naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat patvirtinant konkrečias priemones, kuriomis siekiama apsaugoti neįgaliuosius, remiantis konsultacijomis ir neįgaliųjų dalyvavimu per jiems atstovaujančius šeimos narius ar organizacijas, kai priimamos jiems poveikį darančios priemonės;

36.  primygtinai reikalauja, kad valstybės narės ypatingą dėmesį skirtų vienodoms galimybėms naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, visų pirma nediskriminavimui medicininio gydymo ir skubios priežiūros prieinamumo srityje, užtikrinant globos įstaigose gyvenančių asmenų, kuriems kyla didesnė infekcijos rizika, visų pirma vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų, teises ir užtikrinant, kad bendruomeninės priežiūros ir paramos paslaugos, kurių šiems asmenims reikia kasdien, būtų finansuojamos, tinkamai aprūpintos įranga ir darbuotojais, taip pat primygtinai reikalauja, kad taikant izoliavimo priemones būtų atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius, kad viešoji informacija apie COVID-19 pandemiją būtų prieinama kuo daugiau neįgaliųjų ir kad neįgalieji būtų įtraukti į visas pajamų apsaugos priemones;

37.  mano, kad valstybės narės turi imtis priemonių užtikrinti, kad Europos darbuotojai, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, būtų apsaugoti nuo pajamų praradimo ir kad labiausiai nukentėjusios įmonės, visų pirma MVĮ, ir sektoriai gautų reikiamą paramą ir užsitikrintų finansinį likvidumą; šiuo požiūriu palankiai vertina naują Komisijos pasiūlymą dėl paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (priemonė SURE) ir ragina jį greitai įgyvendinti, o taip pat pradėti taikyti nuolatinę Europos nedarbo perdraudimo sistemą; ragina valstybes nares geriau koordinuoti socialinės ir mokesčių srities teisės aktus, kad būtų išvengta dėl ekstremaliosios situacijos priemonių kylančių neigiamų padarinių tarpvalstybinių darbuotojų ir darbo migrantų socialinės apsaugos ir mokesčių sistemoms;

38.  pabrėžia, kad benamiams ir kitiems asmenims, kurių būsto padėtis nesaugi, gresia ypač didelė rizika dėl COVID-19 krizės ir jie dažnai neturi galimybių riboti socialinius kontaktus ar imtis kitų apsaugos priemonių; primygtinai ragina ES ir valstybes nares diegti tikslines priemones siekiant apsaugoti benamius ir teikti finansinę paramą toms NVO bei vietos valdžios institucijoms, kurios teikia pirminę pagalbą, sustabdyti iškeldinimus ir remti nuomininkus bei hipotekos paskolų mokėtojus;

39.  ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas kovojant su COVID-19 krize, taip pat užtikrinti, kad socialiniai partneriai visapusiškai dalyvautų rengiant ir įgyvendinant priemones, kurių imtasi; ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų darbo vietoms, darbo sąlygoms ir darbo užmokesčiui išsaugoti, įskaitant priemones dėl sutrumpinto darbo laiko, pajamų kompensavimo ir panašias priemones;

40.  mano, kad labai svarbu užtikrinti, kad ES vidaus sienos būtų atviros prekėms; primena, kad bendroji rinka yra mūsų kolektyvinio klestėjimo ir gerovės šaltinis ir kad ji yra esminis greito ir nenutrūkstamo atsako į COVID-19 protrūkį veiksnys; tvirtai remia Komisijos raginimą valstybėms narėms leisti pasienio darbuotojams toliau kirsti sienas, ypač tuose sektoriuose, kuriuose nenutrūkstamas laisvas judėjimas ES laikomas esminiu; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti sienos kirtimo žaliuoju koridoriumi punktus sausumos (kelių ir geležinkelių), jūrų, vidaus vandenų ir oro transportui;

41.  pritaria priemonėms, kuriomis būtų remiamas ES žemės ūkio maisto produktų sektorius ir ūkių gyvybingumas krizės metu, visų pirma teikiant likvidumo paramą ir laiku arba iš anksto išmokant tiesiogines ir antrojo ramsčio išmokas, lanksčiai administruojant pagalbos schemas ir teikiamas paraiškas, stebint rinką ir valdant krizes (privataus sandėliavimo, skatinimo priemonėmis ir išskirtinėmis priemonėmis, kad Komisija galėtų pasiūlyti papildomų rinkos priemonių ir ribotos trukmės nuo konkurencijos teisės nukrypti leidžiančių nuostatų);

42.  mano, kad transporto ir turizmo sektoriai patyrė didelį neigiamą poveikį, ir ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti transporto sektoriaus darbuotojų sveikatą, saugą ir darbo sąlygas ir pasirūpinti, kad transporto įmonės galėtų išsilaikyti krizės laikotarpiu; siūlo ES lygmeniu sukurti turizmo sektoriui skirtą prevencijos ir valdymo mechanizmą, siekiant apsaugoti mūsų darbuotojus, padėti mūsų įmonėms ir užtikrinti keleivių saugumą;

43.  ragina ES ir valstybes nares remti kultūros ir kūrybos sektorius siekiant įveikti šią krizę, nes jie atlieka svarbų vaidmenį mūsų ekonomikoje ir socialiniame gyvenime, o dabartinė krizė juos sunkiai palietė; pabrėžia, kad dabartinė krizė parodė, jog mūsų švietimo sistemos nėra tokios atsparios, kokios turėtų būti ir todėl mano, kad labai svarbu iš esmės atnaujinti švietimo infrastruktūrą tiek internete, tiek realiame gyvenime, o taip pat užtikrinti, kad švietimo specialistams ir mokiniams būtų suteikti reikiami įgūdžiai bei įranga, kad jie galėtų mokytis namuose; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą persvarstyti ir atnaujinti Skaitmeninio švietimo veiksmų planą; tačiau, mano kad to nepakanka bei ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti koordinuotą investicijų planą, siekiant pagerinti mūsų švietimo sistemas;

44.  ragina Komisiją užtikrinti, kad, turint omenyje besikeičiančią situaciją dėl COVID-19, būtų tinkamai įgyvendinamos jos 2020 m. kovo 18 d. paskelbtos aiškinamosios gairės dėl ES keleivių teisių reglamentų;

45.  ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių veiksmus siekiant kovoti su interneto sukčiautojais ir kibernetiniais nusikaltėliais, kurie išnaudoja žmonių baimę ir parduoda pernelyg brangias ar suklastotas medicinines priemones;

Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsauga

46.  pabrėžia, jog ir toliau turi būti taikoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir laikomasi teisinės valstybės principų ir jog taikydamos neatidėliotinas priemones valdžios institucijos turi užtikrinti, kad visi turėtų vienodas teises ir apsaugą; pabrėžia, kad visos priemonės, kurių imamasi nacionaliniu ir (arba) ES lygmeniu, turi atitikti teisinės valstybės principus, būti griežtai proporcingos padėties sunkumams, būti aiškiai susijusios su tebesitęsiančia sveikatos krize, būti ribotos trukmės ir reguliariai tikrinamos; mano, kad su ES vertybėmis visiškai nesuderinamas nei Vengrijos vyriausybės sprendimas neribotam laikui pratęsti nepaprastąją padėtį, leisti vyriausybei dekretais priimti sprendimus neribotą laiką ir susilpninti parlamento vykdomą nepaprastosios padėties priežiūrą, nei veiksmai, kurių ėmėsi Lenkija, t. y. sprendimas pakeisti Rinkimų kodeksą, nors tai prieštarauja Konstitucinio Teismo sprendimui ir teisės aktų nuostatoms, ir surengti prezidento rinkimus pandemijos įkarštyje, nes šie rinkimai gali sukelti pavojų Lenkijos piliečių gyvybei ir pakenkti Lenkijos Konstitucijoje įtvirtintai laisvų, lygių, tiesioginių ir slaptu balsavimu grindžiamų rinkimų koncepcijai;

47.  todėl ragina Komisiją skubiai įvertinti, ar minėtosios neatidėliotinos priemonės atitinka Sutartis, ir visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis ES priemonėmis ir sankcijomis, įskaitant biudžetines priemones, siekiant kovoti su šiais rimtais ir nuolatiniais pažeidimais, ir dar kartą pabrėžia, kad reikia skubiai sukurti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą; primygtinai ragina Tarybą vėl įtraukti į savo darbotvarkę diskusijas ir procedūras, susijusias su pagal 7 straipsnį vykdomomis procedūromis;

48.  ragina valstybes nares per COVID-19 pandemiją veiksmingai užtikrinti, kad visos moterys ir mergaitės saugiai ir laiku galėtų naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis bei būtinomis sveikatos priežiūros paslaugomis, visų pirma galimybe naudotis kontracepcija, įskaitant skubios kontracepcijos priemones, ir nėštumo nutraukimo priežiūra; griežtai prieštarauja bet kokiems bandymams atmesti lytinės ir reprodukcinės sveikatos teises ir LGBTI asmenų teises; šiomis aplinkybėmis smerkia bandymus toliau kriminalizuoti abortų priežiūrą, ŽIV sergančių asmenų stigmatizavimą ir taip pat trukdymą Lenkijoje jaunimui gauti lytinį švietimą, taip pat išpuolius Vengrijos prieš translyčius ir interseksualius asmenis;

49.  primygtinai ragina valstybes nares patvirtinti tik būtinas, koordinuotas ir proporcingas kelionių apribojimo arba vidaus sienų kontrolės nustatymo ir pratęsimo priemones, atidžiai įvertinus jų veiksmingumą sprendžiant visuomenės sveikatos problemą ir remiantis galiojančiomis teisinėmis nuostatomis, visų pirma Šengeno sienų kodeksu ir Laisvo judėjimo direktyva, ir visapusiškai laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos; pabrėžia, kad sienų kontrolė ir judėjimo apribojimai turi išlikti proporcingi ir taikomi išskirtinėmis aplinkybėmis ir kad bet kokia judėjimo laisvė turėtų būti atkurta, kai tik bus nuspręsta, kad tai įmanoma; primygtinai reikalauja, kad nebūtų ribojamos pasienio darbuotojų, dirbančių sektoriuose, kurie yra itin svarbūs kovojant su COVID-19, visų pirma sveikatos priežiūros ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros specialistų, taip pat žemės ūkio maisto sektoriuje dirbančių darbuotojų, pavyzdžiui, sezoninių ūkių darbuotojų, tarpvalstybinės kelionės; pabrėžia, kad įgyvendinant krizės įveikimo strategiją reikia grįžti prie visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės, kurioje užtikrinamas laisvas judėjimas be vidaus sienų kontrolės;

50.  ragina visapusiškai laikytis Ženevos konvencijos ir Europos prieglobsčio teisės; pažymi, kad turi būti priimtos nuostatos dėl naujų prieglobsčio prašytojų priėmimo tinkamomis sanitarinėmis sąlygomis ir medicininės paramos, ir todėl reiškia didelį susirūpinimą dėl pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, atvykstančių į Graikijos salas, padėties migrantų antplūdžio valdymo centruose ir sulaikymo centruose, nes jie neturi galimybės gauti tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų ir jiems kyla ypač didelis pavojus; mano, kad turi būti rasti reikiami sprendimai, įskaitant prevencinę didelės rizikos grupėms priklausančių gyventojų evakuaciją ir perkėlimą Europos Sąjungoje, siekiant užtikrinti tinkamas materialines sąlygas ir socialinių kontaktų ribojimą, kad būtų išvengta užsikrėtimo; pabrėžia svarbų daugelio migrantų ir migrantų palikuonių, kurie dirba siekdami užtikrinti tinkamą daugelio esminių sektorių, ypač sveikatos ir priežiūros sektorių, veikimą visoje ES, indėlį;

51.  atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą paraginti telekomunikacijų paslaugų teikėjus, siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą, perduoti anoniminius ir apibendrintus duomenis iš jau galiojančių nacionalinių sekimo programų ir įdiegti taikomąsias programėles, leidžiančias valdžios institucijoms stebėti judėjimą, kontaktus ir sveikatos duomenis;

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad mobiliuosiuose prietaisuose atsirado kontaktų atsekimo taikomųjų programėlių, kurios padeda įspėti žmones, jei jie buvo arti užsikrėtusio asmens, ir į Komisijos rekomendaciją parengti bendrą ES tokių taikomųjų programėlių naudojimo strategiją; pažymi, kad nacionalinių ir ES valdžios institucijų sukurtų taikomųjų programėlių naudojimas negali būti privalomas ir kad gauti duomenys negali būti saugomi centralizuotose duomenų bazėse, nes gali kilti piktnaudžiavimo rizika ir prarastas pasitikėjimas jomis ir gali kilti pavojus jų naudojimui visoje Sąjungoje; reikalauja, kad visi duomenys būtų saugomi decentralizuotai, būtų užtikrintas visiškas šių taikomųjų programėlių kūrėjų (ne ES) komercinių interesų skaidrumas ir būtų pateiktos aiškios prognozės apie tai, kaip daliai gyventojų naudojant kontaktų atsekimo taikomąsias programėles, kartu taikant kitas konkrečias priemones, gerokai sumažės užsikrėtusių asmenų skaičius; reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės teiktų visiškai skaidrią informaciją apie kontaktų atsekimo taikomųjų programėlių veikimą, kad žmonės galėtų patikrinti, koks protokolas naudojamas saugumui ir privatumui užtikrinti, ir peržiūrėti patį programinį kodą, kad įsitikintų, ar taikomoji programėlė iš tikrųjų veikia taip, kaip teigia valdžios institucijos; rekomenduoja nustatyti laikino galiojimo sąlygas ir visapusiškai laikytis pritaikytosios duomenų apsaugos ir kuo mažesnio duomenų kiekio principų;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares paskelbti išsamią informaciją apie šias sistemas ir sudaryti sąlygas duomenų apsaugos institucijoms vykdyti viešą kontrolę ir visapusišką priežiūrą; pažymi, kad pagal mobiliuosius telefonus nustatytos asmenų buvimo vietos duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis E. privatumo direktyvos ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento; pabrėžia, kad nacionalinės ir ES valdžios institucijos privalo visapusiškai laikytis duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktų ir paisyti nacionalinių duomenų apsaugos institucijų priežiūros veiksmų ir gairių;

54.  pabrėžia, kad dezinformacija apie COVID-19 šiuo metu yra didelė visuomenės sveikatos problema; primygtinai ragina ES sukurti Europos informacijos šaltinį visomis oficialiosiomis kalbomis, siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų prieigą prie tikslios ir patikrintos informacijos; mano, kad ECDC turėtų būti atsakingas už valstybių narių duomenų koordinavimą ir derinimą siekiant pagerinti kokybę ir palyginamumą; ragina socialinių tinklų bendroves aktyviai imtis priemonių, kurių reikia dezinformacijai ir neapykantą kurstančioms kalboms apie COVID-19 sustabdyti;

55.  pabrėžia ypač sudėtingą ir blogėjančią finansinę žiniasklaidos sektoriaus, ypač naujienų žiniasklaidos, padėtį visoje ES dėl staigaus pajamų iš reklamos sumažėjimo arba visiško praradimo, dėl kurio gali žlugti visų valstybių narių naujienų organizacijos; atkreipia dėmesį į ypač skaudžią vietos ir regionų naujienų žiniasklaidos, taip pat žiniasklaidos, kuri veikia mažose rinkose, padėtį; atkreipia dėmesį į tai, kad laisva, nepriklausoma ir tinkamai finansuojama žiniasklaida padeda užtikrinti veikiančią demokratiją ir tinkamą piliečių informavimą per šią krizę;

Išorės veiksmai, tarptautinis solidarumas ir bendradarbiavimas

56.  ragina skubiai atnaujinti Visuotinę ES strategiją atsižvelgiant į pasaulinį krizės poveikį; atkreipia ypatingą dėmesį į vadinamąją koronaviruso diplomatiją; pakartoja, kad ES turi būti pasirengusi strategiškai komunikuoti, kovoti su išorės dezinformacija ir nuolat prisitaikyti prie kintančios geopolitinės padėties, jokiu atveju neatsisakydama savo pagrindinių vertybių; ragina Komisiją ir Tarybą imtis strateginių veiksmų pasaulyje ir Europoje, siekiant įgyvendinti geopolitinės Sąjungos užmojus;

57.  pasisako už tai, kad reaguojant į COVID-19 krizę trečiųjų šalių priimtomis neatidėliotinomis priemonėmis nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės ar tarptautinė teisė, kad tos priemonės būtų tik būtinos ir proporcingos ir kad jos būtų reguliariai tikrinamos ir taikomos nustatytą laiką; smerkia žurnalistų, opozicijos veikėjų, sveikatos priežiūros darbuotojų ir kitų asmenų cenzūrą, areštus ir bauginimą už tai, kad jie kritikuoja vyriausybes, įskaitant jų krizių valdymą; ragina ES remti pasaulinę kampaniją, kuria siekiama išlaisvinti politinius kalinius ir sulaikytus žmogaus teisių gynėjus bei nepavojingus teisės pažeidėjus;

58.  pabrėžia, kad ES turi tapti atsparesnė krizėms apskritai, kad galėtų atsilaikyti prieš netinkamą politinę ir ekonominę įtaką, daromą, pvz., Kinijos ir Rusijos, turi būti pasirengusi strategiškai komunikuoti, kovoti su išorės dezinformacija, melagingomis naujienomis ir kibernetiniais išpuoliais ir nuolat prisitaikyti prie kintančios geopolitinės padėties; todėl primygtinai ragina Komisiją kovoti su agresyvia Rusijos ir Kinijos propaganda, skleidžiama pasinaudojant COVID-19 pandemija ir siekiant pakenkti ES ir skatinti vietos gyventojus nepasitikėti ES; mano, kad nepaprastai svarbu veiksmingai komunikuoti apie ES finansinę, techninę ir medicininę paramą;

59.  primygtinai reikalauja užtikrinti, kad eksporto leidimų naudojimas jokiomis aplinkybėmis nevirstų de facto eksporto draudimais; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti besivystančių šalių prieigą prie ribotų medicinos produktų išteklių; pabrėžia, kad AAP turi būti eksportuojamos į tas šalis, kurioms jų labiausiai reikia, o ne į tas šalis partneres, kurios gali sau leisti sumokėti didžiausią kainą; mano, kad šiuo tikslu Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) turi būti susitarta dėl pasaulinio svarbiausių skubiosios medicinos pagalbos produktų katalogo, siekiant sustabdyti spekuliacijas kainomis ir palengvinti prekybą šiais produktais; labai ragina visas šalis prisijungti prie PPO susitarimo dėl farmacijos produktų tarifų panaikinimo (laikantis abipusiškumo principo) ir į jo taikymo sritį įtraukti visus farmacijos ir medicinos produktus, kad būtų užtikrinta pasaulinė tarpvalstybinė prekyba; ragina PPO nares įtraukti šį klausimą į kito PPO ministrų susitikimo darbotvarkę kaip prioritetinį klausimą; reiškia didelį susirūpinimą dėl PPO, PSO ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos bendrai paskelbto įspėjimo, kad dėl pasaulinių ribojamųjų prekybos priemonių gali pritrūkti maisto produktų visame pasaulyje; ragina imtis priemonių siekiant kuo labiau sumažinti maisto tiekimo grandinių sutrikimus ir taip užkirsti kelią maisto stygiaus ir kainų svyravimų didėjimui; ragina visas valstybes nares naudotis visomis turimomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad būtų taikomi veiksmingi mechanizmai galimoms investicijoms ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų bei strateginių pramonės pajėgumų įsigijimui ES įvertinti, ir prireikus imtis poveikio mažinimo arba blokavimo priemonių; ragina Komisiją skubiai paspartinti PPO lygmeniu vykdomas e. prekybos derybas siekiant užtikrinti taisykles, pagal kurias būtų sparčiai didinama prekyba internetu, ypač prekyba prekėmis;

60.  pabrėžia, kad pandemija nepaiso sienų ir ideologijų ir kad kovai su ja būtinas visos tarptautinės bendruomenės bendradarbiavimas ir solidarumas ir Jungtinių Tautų sistemos, o ypač Pasaulio sveikatos organizacijos, sustiprinimas; mano, jog labai svarbu, kad ES paprašytų Kinijos pateikti visą informaciją apie šią pandemiją, kada ji atsirado ir koks tikras jos aukų skaičius; pabrėžia, kad labai svarbu bendradarbiauti su Vakarų Balkanų šalimis, mūsų artimiausiomis kaimyninėmis šalimis ir partnerėmis Rytų ir Pietų kaimynystėje, taip pat besivystančiomis šalimis, ypač Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, ir jas remti; reiškia tvirtą solidarumą su Jungtine Karalyste, mūsų kaimynine šalimi, nes ji šiuo metu labai kenčia nuo pandemijos, ir siūlo visas bendradarbiavimo priemones kovojant su pandemija ir jos padariniais;

61.  ragina didinti ES paramą Vakarų Balkanų šalims (pvz., įtraukiant jas į ES solidarumo fondą ir atleidžiant nuo laikinojo eksporto leidimų sistemos taikymo apsaugos priemonėms) ir didinti šios paramos matomumą, kad būtų parodytas ES solidarumas su šiomis šalimis ir tautomis; ragina ypatingą dėmesį skirti mažumoms, kurios turi mažai galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, pvz., romų tautybės žmonėms;

62.  palankiai vertina iniciatyvas, kurių ėmėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, dėl daugiašalio požiūrio į COVID-19 krizę ir jos pasaulinius padarinius, ir ragina laikytis tarptautiniu mastu suderinto požiūrio; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares politiškai ir finansiškai remti Jungtinių Tautų iniciatyvas koordinuoti pastangas tarptautiniu lygmeniu, visų pirma parengiant COVID-19 pasaulinį humanitarinės pagalbos teikimo planą ir įsteigiant COVID-19 atsako ir ekonomikos atgaivinimo fondą;

63.  pripažįsta, kad svarbu pasauliniu mastu koordinuotai reaguoti į drastiškus ekonominius COVID-19 krizės padarinius, pavyzdžiui, tuos, kuriuos pabrėžtinai nurodė Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD), ir primygtinai ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares parengti visapusišką požiūrį ir imtis iniciatyvų siekiant padėti besivystančioms šalims kovoti su sanitariniais ir ekonominiais pandemijos padariniais;

64.  palankiai vertina ES dokumentų rinkinį dėl visuotinio atsako į COVID-19 ir tai, kad kovai su pandemija trečiosiose šalyse partnerėse yra skirta 20 mlrd. EUR;

65.  pabrėžia, kad TVF valdybos sprendimas nedelsiant atleisti 25 neturtingiausias ir pažeidžiamiausias jos valstybes nares nuo skolos aptarnavimo yra pirmas teigiamas konkretaus ir greito solidarumo pavyzdys ir ragina tarptautinius paramos teikėjus imtis tolimesnių panašių priemonių;

Pokrizinė Sąjunga, stipresnė ir efektyviau veikianti dėl savo piliečių

66.  primena, kad niekas nėra kaltas dėl to, kad kilo ši krizė, ir kad nė vienas neturėtų dėl jos žlugti; reiškia savo tvirtą pasiryžimą padaryti viską, ko reikia, kad Sąjunga ir jos piliečiai įveiktų krizę, ir ragina visas ES institucijas ir valstybes nares nedelsiant pasinaudoti visomis atitinkamomis Sutarties nuostatomis ir atitinkamai veikti laikantis solidarumo principo;

67.  siūlo į šią strategiją įtraukti pasiūlymą dėl didesnių įgaliojimų Sąjungai imtis veiksmų kilus tarpvalstybiniam pavojui sveikatai, numatyti naujas ir sustiprintas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad ateityje Sąjunga galėtų nedelsdama veikti, koordinuoti ES lygmens atsaką ir nukreipti reikiamus išteklius ten, kur jų labiausiai reikia, nesvarbu, ar jie būtų materialūs (pvz., kaukės, respiratoriai ir vaistai), ar finansiniai, ir būtų užtikrintos galimybės rinkti kokybiškus standartizuotus duomenis;

68.  yra įsitikinęs, kad įmonių prievolė laikytis žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos reikalavimų yra būtinos sąlygos siekiant užkirsti kelią būsimoms krizėms ir jas sušvelninti bei užtikrinti tvarias vertės grandines;

69.  mano, kad pandemija atskleidė Sąjungos gebėjimo ryžtingai veikti ribotumą ir parodė, kad Komisijai trūksta vykdomųjų ir biudžetinių galių; mano, kad reaguojant į tai, Sąjunga turi būti iš esmės reformuota; mano, kad būtina skubiai sukurti išbaigtą ekonominę ir pinigų sąjungą, pradėti taikyti bendrąją nuostatą dėl pereigos, kad būtų palengvintas sprendimų priėmimo procesas visais klausimais – tai galėtų padėti įveikti dabartinės sveikatos krizės keliamus iššūkius;

70.  primygtinai ragina valstybes nares pamiršti savo skirtumus ir veikti vadovaujantis bendrais interesais ir solidarumo principu; ragina jas nedelsiant pasinaudoti specialiomis Sutarties nuostatomis, kad būtų galima imtis atitinkamų veiksmų;

71.  ragina Komisiją tvirtai prisiimti Sutartyje įtvirtintą jai priskirtą atsakomybę ir imtis drąsių iniciatyvų;

72.  pabrėžia, kad Sąjunga turi būti pasirengusi pradėti nuodugnius svarstymus, kaip tapti veiksmingesne ir demokratiškesne, ir kad dabartinė krizė tik padaro jų skubumą dar didesnį; mano, kad planuojama Konferencija dėl Europos ateities yra tinkamas forumas šiems svarstymams; todėl mano, kad ši konferencija turi būti sušaukta kuo greičiau ir kad ji turi pateikti aiškių pasiūlymų, prie kurių turi būti prieita, be kita ko, tiesiogiai bendradarbiaujant su piliečiais, dėl giluminės Sąjungos reformos, kad ji taptų veiksmingesnė, solidaresnė, demokratiškesnė, suverenesnė ir atsparesnė;

o
o   o

73.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininkei, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
(2) OL L 201, 2002 7 31, p. 37
(3) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

Atnaujinta: 2020 m. gegužės 12 d.Teisinė informacija - Privatumo politika