Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2020 m. sausio 16 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Burundis, ypač saviraiškos laisvė
 Nigerija, ypač pastarojo metų teroristiniai išpuoliai
 Padėtis Venesueloje po neteisėto naujos Nacionalinės Asamblėjos pirmininko ir valdybos išrinkimo (parlamentinio perversmo)
 Pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstantys klausymai dėl Lenkijos ir Vengrijos
 15-oji Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencija (COP 15) Kunminge (2020 m.)
 Europos ombudsmeno 2018 m. veikla
 Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos ir įstaigos: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija

Burundis, ypač saviraiškos laisvė
PDF 146kWORD 52k
2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Burundžio, ypač saviraiškos laisvės (2020/2502(RSP))
P9_TA(2020)0011RC-B9-0054/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Burundžio, ypač į 2015 m. liepos 9 d.(1), 2015 m. gruodžio 17 d.(2), 2017 m. sausio 19 d.(3), 2017 m. liepos 6 d.(4) ir 2018 m. liepos 5 d.(5) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 30 d. Komisijos sprendimą dėl 2019 m. metinės veiksmų programos Burundžio Respublikai finansavimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 29 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė) deklaraciją ES vardu dėl tam tikrų trečiųjų valstybių prisijungimo prie ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Burundyje,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus 2017 m. vasario 23 d., 2018 m. sausio 25 d. ir 2019 m. spalio 24 d. ataskaitas dėl padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo mėn. JT žmogaus teisių tarybos Padėties Burundyje tyrimo komisijos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 39 Europos Parlamento narių pasirašytą 2019 m. gruodžio 9 d. laišką, kuriame raginama iš įkalinimo vietos paleisti Burundžio žinių platformos IWACU žurnalistus,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio ES vardu pateiktą deklaraciją dėl Žmogaus teisių dienos,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2015 m. lapkričio 12 d. rezoliuciją Nr. 2248 ir į 2016 m. liepos 29 d. rezoliuciją Nr. 2303 dėl padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 15 d. Jungtinių Tautų Padėties Burundyje tyrimo komisijos ataskaitą Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 13 d. JT Saugumo Tarybos pareiškimą spaudai dėl padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 20 d. paskelbtą nepriklausomo Jungtinių Tautų tyrimo dėl Burundžio ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugpjūčio 28 d. Arušos taikos ir susitaikymo susitarimą dėl Burundžio (toliau – Arušos susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 13 d. Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 29 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 36/19 dėl Padėties Burundyje tyrimo komisijos įgaliojimų atnaujinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 1 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1755(6), 2015 m. spalio 1 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/1763(7), 2016 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/1745(8) ir 2019 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/1788(9) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 8 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą Europos Sąjungos vardu dėl padėties Burundyje artėjant referendumui dėl konstitucijos,

–  atsižvelgdamas į Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Kotonu susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio 27 d. priimtą Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kuri įsigaliojo 1986 m. spalio 21 d. ir kurią Burundis ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimą (ES) 2016/394 dėl konsultacijų su Burundžio Respublika pagal Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo 96 straipsnį procedūros baigimo(10),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitos „World Report 2019“ dalį dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą, kurį parengė organizacija „Žurnalistai be sienų“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žmonių nepasitenkinimą įžiebusius 2015 m. prezidento rinkimus Burundyje stebėjo Jungtinių Tautų rinkimų stebėjimo misija Burundyje, per šiuos rinkimus buvo iš esmės pažeistos esminės naudojimosi faktine teise balsuoti sąlygos ir rinkimus opozicija boikotavo;

B.  kadangi nepriklausomos radijo stotys vis dar uždarytos, daug žurnalistų dar negali grįžti iš savanoriškos tremties, o likusiesiems sudėtinga dirbti laisvai, dažnai taip yra dėl saugumo pajėgų vykdomo priekabiavimo, kurį skatina viešos kalbos, siejančios nepriklausomą žiniasklaidą su tautos priešais;

C.  kadangi padėtis Burundyje vis dar kelia nerimą, pranešama apie daug pagrindinių pilietinių ir politinių laisvių pažeidimų, sykiu kyla kainos, o tai daro neigiamą poveikį ekonominėms ir socialinėms ir kultūrinėms teisėms, pavyzdžiui, teisei užsitikrinti deramą gyvenimo lygį, teisei į švietimą, teisėms į deramą maistą ir laisvę nuo alkio, moterų teisėms, teisei dirbti ir profesinių sąjungų teisėms;

D.  kadangi aklavietė, į kurią patekta ieškant politinio sprendimo per Burundžio vidaus dialogą, kelia didelę grėsmę rinkimams, kuriuos numatyta surengti 2020 m. gegužės mėn.; kadangi šie rinkimai, nesant prasmingo politinio dialogo, gali dar labiau stiprinti Burundžio virsmą autoritarine valstybe; kadangi mažėjanti politinė erdvė sukelia neaiškumų dėl visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo šiame procese ir būtinybės sudaryti aplinką, kuri leistų surengti taikius, skaidrius ir patikimus rinkimus;

E.  kadangi JT žmogaus teisių tarybos įgaliota Padėties Burundyje tyrimo komisija savo 2019 m. rugsėjo 4 d. ataskaitoje pabrėžė, kad likus keliems mėnesiams iki 2020 m. prezidento ir parlamento rinkimų valdančiosios partijos „Demokratijos gynimo nacionalinė taryba – Demokratijos gynimo pajėgos“ oponentus užvaldė baimė ir jie yra bauginami, be to, įtampa nuolat augo artėjant 2019 m. gegužės mėn. rinkimams, vietos valdžios institucijos ir valdančiosios partijos liūdnos reputacijos jaunimo lygai „Imbonerakure“ priklausantys asmenys toliau vykdo politiškai pagrįstą smurtą ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus; kadangi, nors Padėties Burundyje tyrimo komisija keletą kartų prašė bendradarbiauti, tačiau Burundžio vyriausybė atsisakė tai daryti;

F.  kadangi Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras Burundyje, bendradarbiavęs su Burundžio vyriausybe taikos kūrimo, saugumo sektoriaus reformos ir teisingumo sektoriaus reformos srityje ir padėjęs kurti institucinius ir pilietinės visuomenės gebėjimus imtis veiksmų žmogaus teisių klausimais, Burundžio vyriausybės reikalavimu buvo uždarytas 2019 m. kovo mėn., o vyriausybė jau 2016 m. spalio mėn. sustabdė visų formų bendradarbiavimą su šiuo biuru;

G.  kadangi Pasaulio bankas numatė, jog Burundžio ekonomikos augimas 2019 m. sieks 1,8 proc., palyginti su 1,7 proc. 2018 m.; kadangi visas Burundžio valstybės 2019–2020 m. biudžetas sudarytas su 189,3 mlrd. FBu (14,26 proc.) deficitu, palyginti su 163,5 mlrd. FBu deficitu tuo pačiu laikotarpiu 2018–2019 m.; kadangi, remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis, nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. kaimyninėse šalyse buvo 369 517 pabėgėlių iš Burundžio; kadangi iš viso 78 000 pabėgėlių nuo 2017 m. rugsėjo mėn. savo noru grįžo į Burundį; kadangi nuo 2019 m. vasario 28 d. šalies viduje buvo perkelti 130 562 Burundžio gyventojai;

H.  kadangi organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2019 m. pasaulio spaudos laisvės indekse Burundis užima 159 vietą iš 180; kadangi saviraiškos ir žodžio laisvės yra itin svarbios siekiant užtikrinti laisvus ir informacija pagrįstus rinkimus; kadangi laisva, nepriklausoma ir nešališka žurnalistika yra pagrindinės žmogaus teisės į žodžio laisvę išplėtimas; kadangi valstybės kontroliuojama tradicinė žiniasklaida, pavyzdžiui, radijas ir laikraščiai, vis dar yra pagrindiniai informacijos šaltiniai; kadangi gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, prieigos prie interneto ir socialinės žiniasklaidos stiprinimas yra būtinas siekiant suteikti prieigą prie informacijos ir stiprinti socialinį ir politinį stabilumą ir dialogą, todėl užtikrina laisvus, informacija pagrįstus ir teisingus rinkimus;

I.  kadangi Burundis yra viena iš skurdžiausių šalių pasaulyje, 74,7 proc. jos gyventojų gyvena skurdžiai, o valstybė žmogaus socialinės raidos indekse užima 185 vietą iš 189; kadangi daugiau kaip 50 proc. Burundžio gyventojų kenčia nuo nuolatinio maisto stygiaus, beveik pusė gyventojų yra jaunesni nei 15 metų amžiaus ir vien tik 2019 m. daugiau kaip aštuoni milijonai žmonių susirgo maliarija, iš jų nuo šios ligos mirė 3 000; kadangi skurdas, menkos socialinės paslaugos, didelis jaunimo nedarbas ir galimybių trūkumas toliau skatina smurtą šalyje;

J.  kadangi 2018 m. rugsėjo 27 d. Burundžio nacionalinė saugumo taryba paskelbė trims mėnesiams sustabdanti tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą, taip padarydama didelę žalą apie 130 tarptautinių NVO veiklai, kai kurios iš šių organizacijų teikė gyvybiškai svarbią pagalbą;

K.  kadangi 2019 m. liepos 18 d. vyriausybė priėmė du dekretus, kuriais sukūrė ministerijų lygmens Burundyje veikiančių tarptautinių NVO stebėjimo ir vertinimo komitetą;

L.  kadangi nuo to laiko, kai 2019 m. vasario 28 d. buvo uždarytas Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras Burundyje, vyriausybė atsisakė pripažinti bet kokius žmogaus teisių pažeidimus ir neparodė jokio noro išlaikyti nors kokios formos bendradarbiavimą su šiuo biuru; kadangi Padėties Burundyje tyrimo komisija šiuo metu yra vienintelis nepriklausomas tarptautinis organas, tiriantis Burundyje vykdomus žmogaus teisių pažeidimus;

M.  kadangi Burundžio valdžios institucijos toliau absoliučiai ir sistemingai atmeta Padėties Burundyje tyrimo komisijos darbą ir atsisakė įleisti šią komisiją į šalį, nes laiko komisiją politiškai šališka, tačiau nepateikė jokių įrodymų savo kaltinimams pagrįsti;

N.  kadangi 2017 m. spalio mėn. Burundis pasitraukė iš Romos statuto, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas; kadangi, nepaisant tarptautinės bendruomenės raginimų pradėti procedūrą, kuria būtų prisijungiama prie Romos statuto, Burundžio vyriausybė nesiėmė jokių veiksmų;

O.  kadangi Tanzanija ir Burundis 2019 m. pasirašė susitarimą iki 2019 m. gruodžio 31 d. savanoriškai ar ne sugrąžinti Tanzanijoje esančius 180 000 pabėgėlių iš Burundžio į jų kilmės šalį; kadangi 2019 m. rugpjūčio mėn. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras pranešė, kad sąlygos Burundyje nėra palankios, jog būtų galima skatinti pabėgėlius grįžti, nes grįžusieji tampa pagrindiniais žmogaus teisių pažeidimų taikiniais;

P.  kadangi 2019 m. gruodžio 30 d. Burundžio valstybės prokuroras paprašė keturiems žurnalistams iš spaudos grupės IWACU Christine‘ai Kamikazi, Agnès Ndirubusa, Térence‘ui Mpozenzi‘ui, Egide‘ui Harerimanai ir jų vairuotojui Adolphe‘ui Masabarakizai skirti 15 metų laisvės atėmimo bausmes, šie asmenys buvo sulaikyti 2019 m. spalio 22 d. Musigačio bendruomenėje (Bubancos provincija), kai ruošė informaciją apie maištininkų ir vyriausybės pajėgų susidūrimus šiaurinėje ir vakarinėje Burundžio dalyje; šie asmenys yra kaltinami kenkimu valstybės vidaus saugumui bendrininkaujant;

Q.  kadangi nuo 2016 m. liepos 22 d. laikomas dingusiu IWACU žurnalistas Jean Bigirimana ir pranešama, kad kažkas matė, kaip šį asmenį sulaikė Nacionalinės žvalgybos tarnybos darbuotojai Muramvijoje – 45 km į rytus nuo sostinės Bujumburos; kadangi Burundžio valdžios institucijos nepateikė jokios informacijos apie šio asmens dingimą;

R.  kadangi 2015 m. spalio 13 d. žurnalistas Christophe Nkezabahizi ir jo žmona su dviem vaikais buvo nužudyti savo namuose Bujumburoje; kadangi valdžios institucijos nesiėmė jokių realių veiksmų, kad ištirtų šį smurtinį nusikaltimą ir nubaustų nusikaltėlius;

S.  kadangi Burundžio Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja žodžio laisvę, įskaitant spaudos laisvę; kadangi Burundis yra ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją pasirašiusi šalis, o ši chartija užtikrina teisę kiekvienam Burundžio gyventojui gauti informaciją ir ją skleisti; kadangi Burundžio vyriausybė turi skatinti ir ginti teises į žodžio ir susirinkimų laisvę, kaip įtvirtinta Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, kurį Burundis yra pasirašęs;

T.  kadangi erdvė pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai per pastaruosius metus itin susitraukė ir daug pilietinės visuomenės aktyvistų ir nepriklausomų žurnalistų dirba tremtyje; kadangi daugelis tų, kurie liko Burundyje, yra bauginami, sulaikomi ar jiems gresia teismai remiantis sukurptais kaltinimais;

U.  kadangi vyriausybė ir valdančiosios partijos jaunimo lygos „Imbonerakure“ nariai organizavo nacionalinę kampaniją, skirtą „savanoriškoms“ gyventojų įmokoms rinkti, siekiant padėti finansuoti 2020 m. rinkimus; kadangi organizacijos „Human Rights Watch“ 2019 m. gruodžio 6 d. ataskaitoje nustatyta, kad šiuo tikslu „Imbonerakure“ nariai ir vietos valdžios pareigūnai dažnai naudojo smurtą ir bauginimus, varžė judėjimą ir prieigą prie viešųjų paslaugų, taip pat mušė tuos, kurie nesilaikė jų reikalavimų;

V.  kadangi žmogaus teisių aktyvistas Germain Rukuki, Krikščionių akcijos už kankinimų panaikinimą narys, 2019 m. balandžio mėn. buvo nuteistas 32 metus kalėti dėl kaltinimų sukilimu ir grėsme valstybės saugumui, dėl dalyvavimo sukilėlių judėjime ir išpuolių prieš valstybės vadovą; kadangi 2018 m. rugpjūčio mėn. aktyvistas Nestor Nibitanga, Žmogaus teisių ir sulaikytų asmenų gynimo asociacijos (APRODH) stebėtojas, buvo nuteistas penkeriems metams dėl grėsmės valstybės saugumui;

W.  kadangi, nuo 2019 m. gegužės mėn. BBC ir „Voice of America“ („VOA“) neleidžiama transliuoti iš Burundžio po to, kai jų licencijų galiojimas buvo sustabdytas (iš pradžių šešiems mėnesiams), kaip tuo metu pranešė Žurnalistų apsaugos komitetas; kadangi 2019 m. kovo 29 d. Burundžio žiniasklaidos reguliavimo institucija – Nacionalinė komunikacijos taryba – paskelbė panaikinanti BBC veiklos licenciją ir atnaujino „VOA“ veiklos sustabdymą; kadangi Nacionalinė komunikacijos taryba taip pat draudžia bet kuriam Burundžio žurnalistui tiesiogiai ar netiesiogiai teikti informaciją, kurią galėtų transliuoti BBC arba „VOA“;

X.  kadangi 2019 m. spalio 24 d. Taryba atnaujino ES ribojamųjų priemonių Burundžiui taikymą iki 2020 m. spalio 24 d.;

Y.  kadangi šios priemonės – tai draudimas keliauti ir lėšų įšaldymas, yra taikomos keturiems asmenims, kurių veikla, kaip buvo nustatyta, kenkė demokratijai arba kliudė rasti politinį krizės Burundyje sprendimą;

Z.  kadangi Rytų Afrikos bendrijos pastangos rasti sprendimą politinei krizei, kilusiai dėl 2015 m. prezidento nutarimo kandidatuoti trečiajai kadencijai, ir toliau buvo stabdomos; kadangi prezidentas Pierre Nkurunziza ne kartą pakartojo, kad nesieks kitos kadencijos, tačiau valdančioji partija dar turi paskirti savo kandidatą kitiems prezidento rinkimams;

1.  griežtai smerkia dabartinius saviraiškos laisvės apribojimus Burundyje, įskaitant platesnius visuomenės laisvių apribojimus, taip pat didelio masto žmogaus teisių pažeidimus, žurnalistų bauginimą ir savavališkus suėmimus, taip pat transliavimo draudimus, kurie padidino Burundžio žiniasklaidos baimę, sustiprino informacijos teikimo apribojimus ir užkirto kelią tinkamai informacijai, ypač susijusiai su pasirengimu 2020 m. rinkimams;

2.  tebėra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių padėties Burundyje, kuri kenkia bet kokioms susitaikymo, taikos ir teisingumo iniciatyvoms, o ypač dėl nuolatinių savavališkų areštų ir neteisminių egzekucijų;

3.  griežtai smerkia nuolat blogėjančią žmogaus teisių padėtį šalyje, visų pirma realiems ir įtariamiems opozicijos rėmėjams, įskaitant iš užsienio grįžtančius Burundžio gyventojus; primena, kad Burundis privalo laikytis Kotonu susitarimo nuostatos dėl žmogaus teisių; primygtinai ragina Burundžio valdžios institucijas nedelsiant nutraukti šį piktnaudžiavimą ir laikytis šalies įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, įskaitant įsipareigojimus, įtvirtintus Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte ir kituose vyriausybės ratifikuotuose tarptautiniuose mechanizmuose;

4.  primena Burundžio vyriausybei, kad sąlygos surengti įtraukius, patikimus, taikius ir skaidrius rinkimus reiškia teisę į saviraiškos laisvę, teisę gauti informaciją, spaudos laisvę, žiniasklaidos laisvę ir laisvą erdvę, kurioje žmogaus teisių gynėjai gali kalbėti be bauginimų ar represijų baimės; todėl primygtinai ragina Burundžio valdžios institucijas panaikinti priemones, kuriomis ribojamas arba trukdomas pilietinės visuomenės darbas ir ribojama prieiga prie nepriklausomos tradicinės ir modernios žiniasklaidos bei ribojama jos laisvė;

5.  ragina Burundžio valdžios institucijas panaikinti kaltinimus neseniai įkalintiems IWACU žurnalistams ir visiems kitiems, suimtiems už tai, kad naudojosi savo pagrindinėmis teisėmis, bei nedelsiant ir besąlygiškai paleisti šiuos žurnalistus;

6.  pabrėžia esminį pilietinės visuomenės ir žurnalistų vaidmenį demokratinėje visuomenėje, ypač artėjant rinkimams, ir ragina Burundžio valdžios institucijas nutraukti žurnalistų, žmogaus teisių aktyvistų ir opozicijos narių bauginimą, persekiojimą ir savavališkus suėmimus; be to, ragina valdžios institucijas leisti žmogaus teisių aktyvistams ir žurnalistams netrukdomiems vykdyti savo teisėtas pareigas tiriant žmogaus teisių pažeidimus ir apie juos informuojant;

7.  su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į didėjantį šalies viduje perkeltų asmenų iš Burundžio ir kaimyninių šalių skaičių; ragina ES padidinti finansavimą ir kitas humanitarines pastangas Burundžio gyventojams, kurie yra šalies viduje perkelti asmenys arba pabėgėliai;

8.  ragina Burundžio valdžios institucijas nutraukti piliečių turto prievartavimą ir užtikrinti, kad nė vienam asmeniui nebūtų trukdoma naudotis viešosiomis gėrybėmis ir paslaugomis, pvz., sveikatos priežiūros, maisto ir vandens tiekimo bei švietimo paslaugomis, taip pat sudaryti sąlygas humanitarinės pagalbos teikėjams veikti nepriklausomai ir teikti pagalbą, pagrįstą pareiga patenkinti neatidėliotinus poreikius;

9.  pabrėžia, kad, siekiant sudaryti sąlygas patikimiems rinkimams, būtina gerokai pagerinti politinę ir žmogaus teisių padėtį, visų pirma susijusią su pagrindinėmis laisvėmis, pvz., saviraiškos laisve, spaudos laisve, asociacijų ir susirinkimų laisve, bei siekti susitaikymo; ragina Burundžio vyriausybę užtikrinti, kad šių teisių pažeidimai būtų tiriami nešališkai, o kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarptautinius standartus atitinkančiuose teismo procesuose;

10.  primygtinai ragina valdžios institucijas atlikti išsamius ir skaidrius tyrimus siekiant sąžiningo ir patikimo teismo proceso metu patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus asmenis, įtariamus nužudymais, dingimais, turto prievartavimu, prievarta, savavališkais suėmimais, grasinimais, priekabiavimu ar kitokio pobūdžio piktnaudžiavimu; reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos įvykdė „Imbonerakure“, ir besitęsiančio jų vykdytojų nebaudžiamumo; primygtinai ragina Burundžio valdžios institucijas pradėti nepriklausomą tyrimą dėl žurnalisto Jeano Bigirimanos, dingusio nuo 2016 m. liepos 22 d., ir Christophe Nkezabahzi, nužudyto 2015 m. spalio 13 d. kartu su žmona ir dviem vaikais;

11.  pripažįsta esminį regiono, visų pirma Rytų Afrikos bendrijos ir Afrikos Sąjungos (AS), vaidmenį ieškant tvaraus politinės krizės Burundyje sprendimo ir pabrėžia, kad reikia laikytis aktyvesnio požiūrio ir dėti daugiau pastangų siekiant užbaigti krizę ir apsaugoti Burundžio gyventojus, siekiant išvengti tolesnio regioninio eskalavimo; ragina AS skubiai dislokuoti savo žmogaus teisių stebėtojus Burundyje ir užtikrinti, kad jie galėtų laisvai patekti į visą šalį, sudarant sąlygas vykdyti savo įgaliojimus;

12.  apgailestauja dėl aklavietės įgyvendinant Arušos susitarimą ir primygtinai ragina susitarimo garantus siekti susitaikymo; išreiškia savo įsipareigojimą dėl Burundžio vidaus dialogo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai remti Rytų Afrikos bendriją, sudarant palankesnes sąlygas Burundžio vidaus dialogui; primygtinai ragina visus Burundžio vidaus dialogo dalyvius konstruktyviai bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas netrukdomam opozicijos, žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimui;

13.  primygtinai ragina Burundį grįžti prie regioninių ir tarptautinių bendruomenių susitikimų darbotvarkių, siekiant rasti kompromisą dėl galiojančių sprendimų įgyvendinimo JT ir AA lygiu, būtent dėl rezoliucijos Nr. 2303 įgyvendinimo, susitarimo memorandumo su AS stebėtojais pasirašymo, bendradarbiavimo su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru atnaujinimo;

14.  apgailestauja, kad Burundis ir toliau atsisakė bendradarbiauti su JT tyrimų komisija ir neleido atnaujinti JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro vietos biuro veiklą;

15.  ragina JT toliau nešališkai tirti visus įtariamus žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus, įskaitant tuos, kuriuos padarė valstybės pareigūnai ir jaunimo lyga „Imbonerakure“, ir tinkamai patraukti baudžiamojon atsakomybėn atitinkamus asmenis; pabrėžia, kad nusikaltėliai ir žudikai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kad ir kokiai grupei jie priklausytų, o aukoms ir asmenims, išgyvenusiems po sunkių žmogaus teisių pažeidimų Burundyje, turi būti užtikrintas tinkamas teisių gynimas;

16.  primygtinai ragina ES valstybes nares teikti lanksčią ir tiesioginę finansinę paramą pilietinei visuomenei ir žiniasklaidos organizacijoms, įskaitant moterų organizacijas, kurios vis dar dirba šioje srityje, taip pat tremtyje esančioms organizacijoms, ypač toms, kurios siekia skatinti ir ginti politines, pilietines, ekonomines, socialines ir žiniasklaidos teises;

17.  ragina ES ir ES valstybių narių diplomatus Burundyje užtikrinti visapusišką ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų įgyvendinimą, be kita ko, dalyvaujant visų žurnalistų, politinių kalinių ir žmogaus teisių gynėjų Burundyje, ypač IWACU žurnalistų, teismo posėdžiuose ir aplankant kalinamus žmogaus teisių gynėjus, aktyvistus ir žurnalistus;

18.  ragina išplėsti ES tikslines sankcijas ir primygtinai ragina JT Saugumo Tarybą taikyti savo pačios tikslines sankcijas, įskaitant draudimą keliauti ir turto įšaldymą asmenims, atsakingiems už tebesitęsiančius sunkius žmogaus teisių pažeidimus Burundyje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį skubiai parengti išplėstą asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimų planavimą, organizavimą ir vykdymą, sąrašą, siekiant įtraukti juos į Burundžio pareigūnų, kuriems jau taikomos ES sankcijos, sąrašą;

19.  labai apgailestauja, kad Burundis nesiėmė jokių veiksmų pakartotinai prisijungti prie Romos statuto; primygtinai ragina Burundžio vyriausybę nedelsiant pradėti tokią procedūrą; ragina ES remti visas Tarptautinio baudžiamojo teismo pastangas ištirti Burundyje įvykdytus nusikaltimus ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn;

20.  apgailestauja, kad ir toliau nepakankamai finansuojamas Burundžio pabėgėlių krizės, kuri daro didelį poveikį pabėgėlių saugumui ir gerovei, sprendimas; ragina tarptautinę bendruomenę ir humanitarines agentūras padidinti savo pagalbą visiems, kurie šiuo metu yra pabėgėliai ar dėl konflikto perkelti asmenys; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares, kaip tai rekomendavo JT tyrimo dėl Burundžio komisija, suteikti pabėgėlio statusą prieglobsčio prašytojams iš Burundžio ir atidžiai stebėti padėtį Burundyje, susijusią su 2020 m. rinkimais;

21.  reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie padidėjusį spaudimą Burundžio pabėgėliams grįžti namo prieš 2020 m. rinkimus; ragina regiono vyriausybes užtikrinti, kad pabėgėlių grįžimas būtų savanoriškas, pagrįstas informacija paremtais sprendimais ir vykdomas saugiai bei oriai; primena, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras mano, jog nebuvo įvykdytos saugaus, oraus ir savanoriško grįžimo sąlygos;

22.  ragina Burundžio vyriausybę leisti tremtyje esantiems politiniams oponentams laisvai grįžti ir vykdyti kampanijas be bauginimo, suėmimo ar smurto, taip pat leisti išorės stebėtojams stebėti pasirengimą rinkimams, o taip pat leisti stebėti balsavimo ir skaičiavimo procedūras;

23.  pakartoja, kad įtraukus politinis dialogas, vykdomas tarpininkaujant tarptautiniu mastu ir laikantis Arušos susitarimo bei Burundžio Konstitucijos, tebėra vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikę taiką Burundyje; todėl ragina Rytų Afrikos bendriją, kaip pagrindinę Burundžio vidaus dialogo rengėją, imtis tinkamų priemonių, kad Burundžio vyriausybė būtų tvirtai ir nedelsiant įtraukta į įtraukų dialogą siekiant taikaus ir ilgalaikio dabartinės krizės sprendimo;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Burundžio Respublikos prezidentui, Burundžio parlamento pirmininkui, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, Afrikos Sąjungai ir jos institucijoms.

(1) OL C 265, 2017 8 11, p. 137.
(2) OL C 399, 2017 11 24, p. 190.
(3) OL C 242, 2018 7 10, p. 10.
(4) OL C 334, 2018 9 19, p. 146.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0305.
(6) OL L 257, 2015 10 2, p. 1.
(7) OL L 257, 2015 10 2, p. 37.
(8) OL L 264, 2016 9 30, p. 29.
(9) OL L 272, 2019 10 25, p. 147.
(10) OL L 73, 2016 3 18, p. 90.


Nigerija, ypač pastarojo metų teroristiniai išpuoliai
PDF 142kWORD 49k
2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Nigerijos, ypač pastarojo meto teroristinių išpuolių (2020/2503(RSP))
P9_TA(2020)0012RC-B9-0056/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nigerijos, kurių naujausia priimta 2018 m. sausio 18 d.(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 24 d. JT generalinio sekretoriaus atstovo spaudai pateiktą pareiškimą dėl Nigerijos,

–  atsižvelgdamas į ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais 2019 m. lapkričio 25 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į JT specialiosios pranešėjos neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais 2019 m. rugsėjo 2 d. pasibaigusio vizito ataskaitą dėl jos vizito Nigerijoje,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2019 m. liepos 31 d. pranešimą spaudai dėl teroro aktų šiaurės rytų Nigerijoje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio atstovo spaudai 2018 m. liepos 29 d. pareiškimą dėl grupuotės „Boko Haram“ teroristinio išpuolio Borne (šiaurės rytų Nigerija),

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitą „World Report 2019“ dėl Nigerijos,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių komiteto 2019 m. rugpjūčio 29 d. baigiamąsias pastabas dėl Nigerijos, paskelbtas neparengus jos antrosios periodinės ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Europos Parlamento 2005 m. Sacharovo premija už minties laisvę paskirta žmogaus teisių gynėjai Hauwai Ibrahim,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. Pasaulinio terorizmo indeksą,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pirmininko laišką Komisijos pirmininko pavaduotojui ir vyriausiajam įgaliotiniui bei Komisijos nariui, atsakingam už krizių valdymą, dėl šiaurės rytų Nigerijoje varžomos humanitarinės veiklos,

–  atsižvelgdamas į Nigerijos Federacinės Respublikos Konstituciją, ypač į jos IV skyriaus nuostatas dėl religijos laisvės apsaugos bei teisės į minties, sąžinės ir religijos laisvę,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją, kurią Nigerija ratifikavo 1991 m. balandžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi pastaraisiais metais Nigerijoje smarkiai pablogėjusi saugumo padėtis kelia rimtą grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui; kadangi žmogaus teisių pažeidimai ir masinis žudymas yra plačiai paplitę, ypač šalies šiaurės rytų regione; kadangi nuo 2009 m. sukilėlių grupuotė „Boko Haram“ yra nužudžiusi per 36 000 žmonių;

B.  kadangi šalis išgyvena 10-uosius regioninio ginkluoto konflikto metus; kadangi augant džihadistų grupuočių, pvz., „Boko Haram“ ir „Islamo valstybės Vakarų Afrikos provincijos“ (ISWAP), galiai ir įtakai, stiprėja smurtinis ekstremizmas ir ypač teroristinė veikla; kadangi nuo 2009 m. grupuotės „Boko Haram“ išpuoliai prieš Nigerijos policiją ir kariuomenę, politikus, mokyklas, religinius pastatus, viešas institucijas ir civilius darėsi vis sistemingesni; kadangi didžioji dauguma aukų yra musulmonai;

C.  kadangi Pasauliniame terorizmo indekse Nigerija tarp 163 šalių yra trečia po Irako ir Afganistano, taigi ji yra trečia nuo terorizmo labiausiai nukenčiančių šalių sąraše;

D.  kadangi saugumo padėtį sunkina religinio ir etninio smurto eskalacija kai kuriuose šalies regionuose, įskaitant konfliktą Vidurio ruožo regione, kuriame daugiausia verčiamasi žemės ūkiu ir kuriame žemdirbiai bei klajokliai gyvulių augintojai konfliktuoja dėl žemės ir vandens išteklių;

E.  kadangi manoma, kad šiuo metu ISWAP laiko dešimtis belaisvių, įskaitant krikščionių lyderius, saugumo pajėgų ir pagalbos darbuotojus;

F.  kadangi Nigerijos gyventojai, kurių skaičius didžiausias Afrikoje, yra beveik po lygiai pasidaliję į musulmonus ir krikščionis; kadangi šalies krikščionių bendruomenė yra didžiausia regione: šiaurės Nigerijoje gyvena beveik 30 mln. krikščionių; kadangi istoriškai įsigalėjusi daugiausia musulmoniškos šiaurės ir krikščioniškų pietų konkurencija nepaprastai sustiprėjo paplitus radikaliajam islamui;

G.  kadangi ISWAP prisiėmė atsakomybę už 11 žmonių egzekuciją, užfiksuotą 2019 m. gruodžio 26 d. paskelbtame vaizdo įraše; kadangi, grupuotės teigimu, visi nužudytieji buvo krikščionys, o išpuolis surengtas siekiant atkeršyti už grupuotės „Islamo valstybė“ lyderio Abu Bakro al-Baghdadi mirtį Sirijoje;

H.  kadangi šie nužudymai buvo dalis serijos teroristinių išpuolių, įskaitant 2019 m. gruodžio 24 d. išpuolį prieš krikščionių gyvenamą kaimą netoli Čiboko, kurio metu žuvo septyni kaimo gyventojai ir buvo pagrobta paauglė mergaitė, trijų civilių nužudymą 2019 m. gruodžio 23 d. šalia Biu ir septynių civilių nužudymą 2019 m. gruodžio 22 d. Nganzai;

I.  kadangi, pasak organizacijos „Humanitarian Aid Relief Trust“, nuo 2015 m. krikščionių, kurie buvo nužudyti džihadistų grupuočių arba gyvybės neteko dėl fulbių kovotojų vykdomos politikos „žemė arba kraujas“, skaičius siekia 6 000; kadangi šariato valstybėse krikščionys patiria nuolatinę diskriminaciją ir dažnai yra laikomi antrarūšiais piliečiais;

J.  kadangi, nors Prezidentas Muhammadu Buhari pasmerkė šiuos žudymus ir paragino gyventojus nesusipriešinti dėl religijos, šie išpuoliai vykdomi visiškai nesibaiminat bausmių, o iš jų vykdytojų retai pareikalaujama atsakomybės; kadangi organizacijos „Amnesty International“ ataskaita rodo, kad Nigerijos saugumo pajėgų veiksmai pražūtingų išpuolių prieš žemdirbių bendruomenes atžvilgiu būna sąmoningai aplaidūs;

K.  kadangi, remiantis organizacijos „Human Rights Watch“ pranešimais, Nigerijos kariuomenė, neretai remdamasi menkais įrodymais arba jų apskritai neturėdama, yra sulaikiusi daugiau nei 3 600 vaikų – pusę jų sudaro mergaitės – įtariamų dalyvavimu islamistinių ir nevalstybinių ginkluotų grupuočių veikloje; kadangi daug sulaikytųjų yra patyrę smurtą, įskaitant seksualinę prievartą, ir mirę sulaikymo vietoje nuo ligų, bado, dehidratacijos arba šautinių žaizdų; kadangi kariuomenė sistemingai atsisako leisti apsilankyti sulaikymo įstaigose ir patikrinti, kokiomis sąlygomis laikomi vaikai;

L.  kadangi mergaičių ir moterų padėtis Nigerijoje ypač problemiška dėl įsigalėjusios diskriminacinės praktikos, ribotų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir mokytis, paplitusio moterų lyties organų žalojimo ir vaikų santuokų;

M.  kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) yra pažymėjęs, jog esama pakankamo pagrindo manyti, kad grupuotė „Boko Haram“ ir Nigerijos saugumo pajėgos yra įvykdžiusios nusikaltimų žmoniškumui, apibrėžtų Romos statuto 7 straipsnyje, įskaitant žudymą ir persekiojimą; kadangi savo 2019 m. pirminio nagrinėjimo ataskaitoje TBT daro išvadą, kad, nepaisant daugybės veiksmų, kurių Nigerijos valdžios institucijos ėmėsi siekdamos užtikrinti baudžiamąją įtariamų vykdytojų atsakomybę, panašu, jog tiriamoji ir baudžiamojo persekiojimo veikla, iki šiol vykdyta grupuotės „Boko Haram“ narių ir Nigerijos saugumo pajėgų atžvilgiu, yra ribotos apimties ir nepakankamai nuodugni;

N.  kadangi nuo 2015 m. vyriausybė kritikuojama dėl nepakankamo atsako į islamistų sukilėlių veiklą visoje šalyje; kadangi Nigerijos kariuomenė ir policija susiduria su daugybe saugumo grėsmių bei, kaip matyti, nepajėgia įveikti joms tenkančio krūvio ir spręsti saugumo krizių vienu metu;

O.  kadangi nuo tada, kai 2015 m. buvo sukurta Daugiašalė jungtinė specialiosios paskirties grupė, teroristines grupes ji išstūmė iš daugelio savo kontroliuojamų vietovių, tačiau regionas vis tiek lieka labai nestabilus; kadangi neseniai išvedus 1 200 Čado karių, šiaurės rytiniame regione tuo pat metu kilusi smurto banga pasėjo nerimą tarp gyventojų; kadangi baimindamiesi naujų džihadistų išpuolių, po šio išvedimo regioną paliko šimtai Nigerijos civilių, kurie buvo įsikūrę netoliese;

P.  kadangi ES, Vokietijos Federacinė Respublika ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) 2019 m. spalio mėn. inicijavo projektą „Taikos ir saugumo struktūra ir operacijos“ (Peace and Security Architecture and Operations – EPSAO); kadangi projektu siekiama stiprinti ECOWAS mechanizmus ir gebėjimą valdyti konfliktus bei teikti pagalbą pokonfliktinėje aplinkoje Vakarų Afrikoje;

Q.  kadangi, JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) duomenimis, dėl padėties Nigerijoje kilo beprecedentė humanitarinė krizė, nulėmusi daugiau nei 2 mln. žmonių migraciją šiaurės rytiniame regione; kadangi, remiantis organizacijos „Human Rights Watch“ informacija, dauguma viduje perkeltų asmenų negali naudotis pagrindinėmis teisėmis į maistą, būstą, švietimą, sveikatos priežiūrą, apsaugą nuo smurto bei teise į judėjimo laisvę; kadangi ES skyrė 28,3 mln. EUR humanitarinei pagalbai šalyje finansuoti; kadangi humanitarinės pagalbos poreikiai šiomis lėšomis toli gražu neužtikrinami;

R.  kadangi, remiantis organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaita „World Report 2019“ dėl Nigerijos, 2018 m. 35 000 viduje perkeltų asmenų sugrįžo į šiaurės rytines bendruomenes nepaisydami saugumo problemų ir galimybių užsitikrinti pagrindines reikmes, įskaitant maistą ir pastogę, nebuvimo;

S.  kadangi beveik pusė Nigerijos gyventojų gyvena ypač dideliame skurde; kadangi, remiantis skaičiavimais, daugiau nei 7 mln. Nigerijos gyventojų nedelsiant būtina gyvybiškai svarbi pagalba;

T.  kadangi tūkstančiai Nigerijos gyventojų rizikuoja savo gyvybe mėgindami migruoti į ES ir tikėdamiesi gyvenimo geresnėmis ekonominėmis, socialinėmis ir saugumo sąlygomis;

U.  kadangi pagrobus ir nužudžius keletą pagalbos darbuotojų, galimybės vykdyti humanitarinę veiklai šalyje tapo ribotos; kadangi 2019 m. buvo nužudyti aštuoni pagalbos darbuotojai, o nuo 2011 m. per konfliktą gyvybės iš viso neteko 26 pagalbos darbuotojai; kadangi pavojus dėl saugumo neretai yra kliūtis pristatyti pagalbą, o dėl to pasitraukė nemažai humanitarinės pagalbos organizacijų;

V.  be to, kadangi vyriausybė sustabdė keleto tarptautinės pagalbos agentūrų ir labdaros organizacijų veiklą teigdama, kad jos plauna pinigus islamistinėms grupuotėms; kadangi 2019 m. rugsėjo mėn. Nigerijos ginkluotosios pajėgos kreipėsi su prašymu be įspėjimo nutraukti tinklo „Akcija prieš badą“ ir organizacijos „Mercy Corps“ veiklą, o dėl to galimybės gauti pagalbą neteko 400 000 žmonių;

W.  kadangi pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį ES įsipareigoja palaikyti nuolatinį politinį dialogą su Nigerija žmogaus teisių ir demokratinių principų klausimais, įskaitant etninio, religinio ir rasinio diskriminavimo klausimus;

1.  apgailestauja dėl šalyje vykstančių teroristinių išpuolių; pakartoja esąs susirūpinęs dėl Nigerijoje užsitęsusios krizės ir nepastovios saugumo padėties šiaurės rytuose bei griežtai smerkia nuolatinį žmogaus teisių, tarptautinės ir humanitarinės teisės pažeidinėjimą – nesvarbu, ar tai būtų daroma dėl religijos, ar etninės kilmės;

2.  ypač smerkia pastaruoju metu sustiprėjusį smurtą prieš etnines ir religines bendruomenes, įskaitant išpuolius prieš religines institucijas ir tikinčiuosius;

3.  reiškia užuojautą aukų šeimoms ir solidarizuojasi su Nigerijos žmonėmis, daugiau nei dešimtmetį kenčiančiais dėl terorizmo poveikio;

4.  ragina Nigerijos valdžios institucijas užtikrinti, kad šalyje būtų gerbiamos žmogaus teisės, ir apsaugoti civilius gyventojus nuo terorizmo ir smurto; primygtinai ragina dėti šias pastangas visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir teisinės valstybės principą, kaip numatyta pagal šalies tarptautinius įsipareigojimus;

5.  laikosi nuomonės, kad bet koks žmonių žudymas ar etninis valymas yra barbariškas ir prilygsta nusikaltimui žmonijai; ragina Nigerijos vyriausybę esminių smurto priežasčių klausimą spręsti užtikrinant lygias teises visiems piliečiams ir priimant nediskriminacinio pobūdžio teisės aktus; šiuo požiūriu primygtinai ragina dar labiau puoselėti religijų dialogą ir taikų piliečių sambūvį nepriklausomai nuo jų religijos, palaikant ryšį su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalis, įskaitant Nigerijos religijų tarybą;

6.  primena, kad konfliktai, terorizmas ir smurtas šalyje skaudžiausiai paveikia moteris ir vaikus; apgailestauja, kad teroristinės grupės vis dažniau verbuoja vaikus ir išnaudoja juos kaip vaikus karius arba savižudžius sprogdintojus;

7.  reiškia ypač gilų susirūpinimą dėl pranešimų apie netinkamą elgesį su vaikais, laikomais kariuomenės objektuose; ragina Nigerijos valdžios institucijas leisti JT apsilankyti savo kariuomenės sulaikymo vietose, pasirašyti oficialų perdavimo protokolą siekiant užtikrinti, kad kariuomenės sulaikyti vaikai būtų skubiai perduoti reikiamoms vaiko apsaugos tarnyboms, ir nebelaikyti vaikų kariuomenės objektuose; pažymi esąs tvirtai įsitikinęs, kad atsakomoji kova su terorizmu bei teisminė ir teisėsaugos sistema turėtų būti pritaikytos siekiant apsaugoti pažeidžiamiausių gyventojų, įskaitant vaikus, teises;

8.  primena Nigerijos valdžios institucijoms jų pareigą apsaugoti vaiko teises ir užtikrinti apsaugą tiems, kurie nukentėjo nuo terorizmo ar konflikto metu, bei jais pasirūpinti – taip pat ir užtikrinant galimybes mokytis; be to, primena, kad švietimas ir ekonominės galimybės yra galingos priemonės siekiant kovoti su radikalizacija, ir ragina tarptautinius partnerius padėti užtikrinti prieinamą, kokybišką švietimą – tai būtų dalis kovos su terorizmu regione strategijos;

9.  reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad Nigerijos moterys ir toliau patiria diskriminaciją, smurtą, seksualinį išnaudojimą ir prievartavimus; ragina Nigeriją visapusiškai įgyvendinti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; ragina labiau remti plačiai paplitusios seksualinės prievartos ir smurto dėl lyties aukas, įskaitant psichologinės pagalbos teikimą;

10.  pabrėžia, kad kova su nebaudžiamumu yra šalies stabilumo ir ilgalaikės taikos kūrimo pagrindas; todėl ragina Nigerijos valdžios institucijas nedelsiant atlikti nuodugnius ir skaidrius tyrimus, kad nusikaltėliai stotų prieš teismą ir prisiimtų atsakomybę; taip pat ragina imtis priemonių, reikalingų Nigerijos teismų sistemos pajėgumui ir nepriklausomumui pagerinti, nes taip būtų skatinama veiksmingai naudotis baudžiamąja justicija, siekiant kovoti su smurtu, terorizmu ir korupcija;

11.  apgailestauja, kad sulėtėjo pažanga kovojant su grupuotėmis „Boko Haram“, ISWAP, taip pat vis dažnesniais ir žiauresniais savižudžių išpuoliais bei tiesioginiais išpuoliais prieš karines pozicijas; primena, kad Nigerijos Prezidento M. Buhari perrinkimą 2019 m. lėmė pažadas nugalėti „Boko Haram“ ir kitų teroristinių grupuočių propaguojamą smurtinį ekstremizmą, bei ragina Prezidentą įgyvendinti savo kampanijos pažadus;

12.  remia ES ir ECOWAS vadovaujamo projekto „Taikos ir saugumo struktūra bei operacijos“ tikslus; ragina valstybes nares teikti tvirtą paramą, siekiant prisidėti prie pajėgumų ugdymo ir konflikto sprendimo Vakarų Afrikoje;

13.  pakartoja remiąs regioninę Daugiašalę jungtinę specialiosios paskirties grupę ir teigiamai vertina jos pastangas siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu bei atkurti stabilumą Čado ežero regione; primena, jog terorizmas neturi sienų, ir ragina regiono šalis toliau koordinuoti savo pastangas, kad visas regionas taptų saugus;

14.  ragina toliau reformuoti Nigerijos saugumo sektorių, siekiant stiprinti nacionalinių ir regioninių subjektų pajėgumą kovoti su terorizmu; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares toliau teikti ES techninę pagalbą šioje srityje;

15.  įspėja, kad žemdirbių ir gyvulių augintojų konfliktu neturėtų būti naudojamasi kaip priemone neapykantai dėl religijos skleisti; ragina Nigerijos vyriausybę įgyvendinti nacionalinį gyvulių sektoriaus pertvarkos planą, pagal kurį būtų siekiama apsaugoti ir žemdirbių, ir klajoklių gyvulių augintojų interesus; mano, kad būtina imtis papildomų veiksmų, pvz., stiprinti tarpininkavimo vykstant konfliktui, konfliktų sprendimo, susitaikymo ir taikos kūrimo mechanizmus;

16.  pabrėžia, kad vystymasis, demokratija, žmogaus teisės, geras valdymas ir saugumas šalyje vienas nuo kito priklauso; laikosi nuomonės, kad, norint veiksmingai kovoti su terorizmu, vien karinių veiksmų nepakanka; ragina Nigerijos vyriausybę parengti visapusišką strategiją, pagal kurią esminių terorizmo priežasčių klausimas būtų sprendžiamas ypatingą dėmesį skiriant prevenciniam požiūriui, siekiant užkirsti kelią teroristinės ideologijos patrauklumui, apriboti verbavimo ir radikalizacijos galimybes bei atkirsti jo finansavimą, taip pat remiant ir finansuojant pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinamas bendruomenėms skirtas programas;

17.  ragina ES, Afrikos Sąjungą ir tarptautinę bendruomenę dėti daugiau pastangų siekiant paremti kovą su terorizmu Nigerijoje, taip pat teikti nenutrūkstamą politinę ir saugumo pagalbą šalyje bei visame regione;

18.  yra nepaprastai susirūpinęs dėl saugumo padėties šalyje poveikio humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi veiksmingumui; ragina ES toliau teikti humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi ne tik Nigerijoje, bet ir visame regione; teigiamai vertina papildomus 50 mln. EUR, kuriuos 2019 m. ES pažadėjo skirti atkūrimui ir atsparumui Nigerijoje paremti;

19.  pažymi, kad puikiai supranta, kokį spaudimą Nigerija ir jos kaimyninės šalys patiria dėl regioninės migracijos; ragina didinti paramą ir labiau koordinuoti paramos teikėjų veiklą Nigerijoje perkeltų asmenų labui, įskaitant papildomus tarptautinės bendruomenės finansinius išteklius; primena, kad skiriant lėšas vystymuisi neturėtų būti nukrypta nuo pradinio tikslo, kurio siekiama jas skiriant, t. y. panaikinti bet kokį skurdą;

20.  smerkia visus išpuolius prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus ar objektus ir ragina užtikrinti pagalbos darbuotojų saugumą bei saugią aplinką, kurioje humanitarinės organizacijos galėtų vykdyti savo esminį darbą;

21.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl stiprėjančios klimato kaitos ir jos poveikio žmonių gyvybei ir pragyvenimui, ypač Vidurio ruožo regione; pakartoja, kad būtina rasti ilgalaikius gamtos išteklių apsaugos ir galimybės jais naudotis užtikrinimo sprendimus; primena, kad kova su kritine klimato padėtimi yra gyvybiškai svarbus ekonominio stabilumo ir taikos regione užtikrinimo komponentas;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Nigerijos prezidentui ir parlamentui, Afrikos Sąjungai, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai bei Panafrikos Parlamentui.

(1) OL C 458, 2018 12 19, p. 43.


Padėtis Venesueloje po neteisėto naujos Nacionalinės Asamblėjos pirmininko ir valdybos išrinkimo (parlamentinio perversmo)
PDF 127kWORD 44k
2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Venesueloje po neteisėto naujos Nacionalinės Asamblėjos pirmininko ir valdybos išrinkimo (parlamentinio perversmo) (2020/2507(RSP))
P9_TA(2020)0013RC-B9-0048/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Venesuelos, ypač į 2019 m. sausio 31 d. rezoliuciją(1), kurioje Juan Guaidó pripažįstamas laikinuoju Venesuelos prezidentu,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Venesuelos, ypač į 2020 m. sausio 9 d. pareiškimą ES vardu dėl naujausių įvykių, susijusių su Nacionaline Asamblėja, ir į jo atstovo spaudai 2020 m. sausio 5 d. pareiškimą dėl įvykių Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės kontaktinės grupės dėl Venesuelos 2020 m. sausio 9 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 11 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/1893, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2017/2074 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje(2), kuriuo šiuo metu taikomos tikslinės ribojančios priemonės atnaujinamos iki 2020 m. lapkričio 14 d.,

–  atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos (OAS) generalinio sekretoriato 2020 m. sausio 5 d. pareiškimą dėl padėties Venesueloje ir OAS nuolatinės tarybos 2020 m. sausio 10 d. rezoliuciją „Dėl pastarojo meto įvykių Venesueloje“,

–  atsižvelgdamas į Limos grupės 2020 m. sausio 5 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Venesuelos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi ES, jos valstybės narės ir Europos Parlamentas dar kartą patvirtino, kad Nacionalinė Asamblėja yra vienintelė teisėta ir demokratiškai išrinkta Venesuelos institucija; kadangi pagal Venesuelos Konstitucijos 194 straipsnį „Nacionalinė Asamblėja vienų metų kadencijai iš savo narių renka vieną pirmininką ir vykdomąjį biurą“;

B.  kadangi 2019 m. sausį Nacionalinės Asamblėjos pirmininku buvo išrinktas Juan Guaidó ir vėliau jis buvo prisaikdintas kaip laikinasis Venesuelos prezidentas pagal Venesuelos Konstitucijos 233 straipsnį; kadangi daugiau kaip 50 šalių, įskaitant 25 ES valstybes nares, taip pat ir pati ES jį pripažino laikinuoju Venesuelos prezidentu;

C.  kadangi su Nacionalinės Asamblėjos pirmininko rinkimais Venesueloje 2020 m. sausio 5 d. susiję įvykiai prilygo neteisėto Nicolás Maduro režimo šalininkų surengtam parlamentiniam perversmui, pasižymėjusiam dideliais pažeidimais ir veiksmais, nukreiptais prieš demokratinį ir konstitucinį Nacionalinės Asamblėjos veikimą;

D.  kadangi ginkluotos pajėgos brutaliai sutrukdė Asamblėjos pirmininkui Juanui Guaidó pirmininkauti sesijai, keliems opozicijos parlamento nariams nebuvo leista patekti į Nacionalinę Asamblėją, o spaudos atstovams taip pat buvo neleista patekti į pastatą;

E.  kadangi bandymas paskirti Luisą Parrą naujo N. Madurą remiančio biuro pirmininku buvo niekinis, nes sesija niekada nebuvo oficialiai pradėta, posėdžiui niekas nepirmininkavo, nebuvo suskaičiuotas kvorumas ir nebuvo patikrintas joks oficialus vardinis balsavimas, kaip reikalaujama Nacionalinės Asamblėjos darbo tvarkos taisyklių 7, 8 ir 11 straipsniuose ir Venesuelos Konstitucijos 221 straipsnyje;

F.  kadangi po kelių valandų aplinkybių verčiama didžioji dauguma parlamento narių surengė neeilinį posėdį laikraščio „El Nacional“ būstinėje pagal Venesuelos Konstituciją ir Nacionalinės Asamblėjos darbo tvarkos taisykles, pagal kurias sesijas galima rengti ne teisėkūros institucijos patalpose; kadangi 100 iš 167 parlamento narių, įvykdydami Venesuelos Konstitucijos 221 straipsnio reikalavimus dėl kvorumo ir vardinio balsavimo, balsavo už tai, kad Juanas Guaidó ir jo valdyba būtų išrinkti vadovauti paskutiniais 2015–2020 m. kadencijos metais;

G.  kadangi 2020 m. sausio 7 d. oficialaus Nacionalinės Asamblėjos posėdžio pabaigoje Juanas Guaidó prisiekė kaip pirmininkas, nepaisant N. Maduro režimui lojalių pajėgų mėginimų užkirsti kelią sesijai, be kita ko, trukdant įeiti į pastatą ir nutraukiant elektros energijos tiekimą pastato viduje;

H.  kadangi Nacionalinės Asamblėjos nariams turi būti sudarytos galimybės vykdyti savo parlamentinius įgaliojimus, kuriuos be jokių bauginimų ar represijų jiems suteikė Venesuelos žmonės;

I.  kadangi 2018 m. gegužės 20 d. surengti prezidento rinkimai vyko nesilaikant būtiniausių tarptautinių standartų patikimam procesui užtikrinti; kadangi ES kartu su kitomis regioninėmis organizacijomis ir demokratinėmis valstybėmis nepripažino nei rinkimų, nei taikant tokį neteisėtą procesą suformuotų valdžios institucijų;

J.  kadangi vykdomi veiksmai prieš Nacionalinės Asamblėjos narius, įskaitant neteisėtų grupuočių ir saugumo institucijų vykdytą 59 narių persekiojimą ir bauginimą, 29 savavališkus sulaikymus ir 27 priverstinės emigracijos atvejus, taip pat kankinimą ir priverstinį dingimą, trukdo Nacionalinės Asamblėjos konstituciniam darbui;

K.  kadangi žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos padėtis Venesueloje jau daugelį metų labai blogėja, ypač nuo tada, kai Nicolás Maduro po 2013 m. užginčytų rinkimų atėjo į valdžią; kadangi politinė, ekonominė, institucinė, socialinė ir daugiaaspektė humanitarinė krizė šalyje stipriai aštrėja;

1.  pripažįsta ir remia, kad po skaidraus ir demokratinio Nacionalinės Asamblėjos balsavimo Juan Guaidó yra teisėtas Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas ir teisėtas laikinasis Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentas pagal Venesuelos Konstitucijos 233 straipsnį;

2.  griežtai smerkia N. Maduro režimo šalininkų ir sąjungininkų mėginimą įvykdyti parlamentinį perversmą ir jų pastangas užkirsti kelią Nacionalinei Asamblėjai, vienintelei teisėtai demokratinei Venesuelos institucijai, tinkamai vykdyti konstitucinius įgaliojimus, kuriuos jai suteikė Venesuelos gyventojai;

3.  apgailestauja dėl šių sunkių pažeidimų, kurie yra nesuderinami su teisėtu Nacionalinės Asamblėjos pirmininko rinkimų procesu ir yra dar vienas žingsnis gilėjančios krizės Venesueloje link; griežtai nepritaria Nacionalinės Asamblėjos demokratinio, konstitucinio ir skaidraus veikimo trikdymui, taip pat nuolatiniams bauginimams, kyšininkavimui, turto prievartavimui, smurtui, kankinimui, priverstiniams dingimams ir savavališkiems sprendimams, nukreiptiems prieš jos narius;

4.  pakartoja, jog visapusiškai remia Nacionalinę Asamblėją, kuri yra vienintelė teisėtai išrinkta demokratinė Venesuelos valdžios institucija, kurios įgaliojimai, įskaitant jos narių prerogatyvas ir saugumą, turi būti atkurti ir gerbiami; primygtinai pabrėžia, kad taikų ir politinį sprendimą galima pasiekti tik visapusiškai gerbiant Nacionalinės Asamblėjos konstitucines prerogatyvas;

5.  primena, kad ES yra pasirengusi remti tikrą procesą, kurio rezultatas – taikus ir demokratinis krizės sprendimas, grindžiamas Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos priimtu veiksmų planu; pabrėžia, kad ankstesni bandymai įveikti krizę derybų ir dialogo proceso metu nedavė apčiuopiamų rezultatų; prašo Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) tęsti darbą pasitelkiant tokias iniciatyvas kaip Tarptautinė kontaktinė grupė;

6.  primena, kad pagarba demokratinėms institucijoms ir principams bei teisinės valstybės principų laikymasis yra esminės sąlygos siekiant rasti taikų ir tvarų krizės Venesueloje sprendimą, kuris būtų naudingas jos gyventojams;

7.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai sustiprinti ES atsaką į demokratijos atkūrimą Venesueloje, be kita ko, išplečiant tikslines sankcijas asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus ir represijas ir išplėsti šių sankcijų taikymą jų šeimos nariams; pritaria ES pareiškimui šiuo klausimu;

8.  ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, pripažinti teisėtus Prezidento J. Guaidó įgaliojimus ir palankiai vertina tai, kad vyriausiasis įgaliotinis nurodo jį kaip vienintelį ES pripažįstamą demokratinį vadovą; todėl reikalauja pripažinti Juano Guaidó paskirtus politinius atstovus;

9.  prašo išsiųsti į šalį faktų nustatymo misiją padėčiai įvertinti;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, teisėtam laikinajam Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentui ir Venesuelos Bolivaro Respublikos Nacionalinei Asamblėjai, Limos grupės valstybių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0061.
(2) OL L 291, 2019 11 12, p. 42.


Pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstantys klausymai dėl Lenkijos ir Vengrijos
PDF 130kWORD 42k
2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos (2020/2513(RSP))
P9_TA(2020)0014B9-0032/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 7 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija gali šiurkščiai pažeisti vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos pagrįstą pasiūlymą, teikiamą pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį, dėl teisinės valstybės principo Lenkijoje: pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo (COM(2017)0835),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi dėl padėties Lenkijoje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl lytinio švietimo kriminalizavimo Lenkijoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos, įskaitant zonas be LGBTI asmenų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. balandžio 4 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų klausymų standartinę tvarką, kurią Taryba patvirtino 2019 m. liepos 18 d.,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Lenkijos Seimas priėmė įstatymo projektą, kuriame numatomi Bendrųjų teismų įstatymo, Aukščiausiojo Teismo įstatymo ir kai kurių kitų įstatymų pakeitimai; atsižvelgdamas į Lenkijos Senato prašymą Venecijos komisijai skubiai pateikti nuomonę dėl šio įstatymo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Sąjunga grindžiama tokiomis vertybėmis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises – taip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje ir atspindėta ES pagrindinių teisių chartijoje bei įtvirtinta tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse; kadangi šios vertybės, kurios yra bendros valstybėms narėms ir kurių laikytis visos valstybės narės įsipareigojo laisva valia, yra teisių, kuriomis naudojasi Sąjungos gyventojai, pamatas;

B.  kadangi bet koks aiškus šiurkštaus vertybių, nurodytų ES sutarties 2 straipsnyje, pažeidimo valstybėje narėje pavojus nėra susijęs vien su konkrečia valstybe nare, kurioje minėtasis pavojus kyla, – jis daro poveikį ir kitoms valstybėms narėms, jų tarpusavio pasitikėjimui ir pačiam Sąjungos pobūdžiui bei jos piliečių pagrindinėms teisėms, numatytoms Sąjungos teisėje;

C.  kadangi ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatomas prevencinis etapas, suteikiant Sąjungai galimybę imtis veiksmų, jeigu iškyla aiškus šiurkštaus bendrų vertybių pažeidimo pavojus; kadangi įgyvendinant šiuos prevencinius veiksmus numatytas dialogas su atitinkama valstybe nare ir jais siekiama išvengti galimų sankcijų;

D.  kadangi Komisija ir Parlamentas pritaikė ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį Lenkijai ir Vengrijai, siekdami nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad gali būti šiurkščiai pažeistos vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga;

E.  kadangi iki šiol Bendrųjų reikalų tarybos posėdžiuose Taryba surengė tris klausymus dėl Lenkijos ir du – dėl Vengrijos;

F.  kadangi 2019 m. gruodžio 11 d. pirmininkaujanti Suomija paprašė pateikti rašytinį paaiškinimą dėl įtarimų, kad Vengrijos delegacijos valstybės pareigūnas pažeidė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 339 straipsnį ir Tarybos darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 1 dalį dėl posėdžių konfidencialumo;

1.  atkreipia dėmesį į Tarybos pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį surengtus klausymus reaguojant į Lenkijoje ir Vengrijoje esamas grėsmes bendroms Europos vertybėms; susirūpinęs pažymi, kad klausymai nėra rengiami reguliariai, struktūriškai ir atvirai; primygtinai ragina pirmininkaujančią Kroatiją ir kitas pirmininkausiančias valstybes nares klausymus rengti reguliariai; pabrėžia, kad klausymai turi būti objektyvūs, pagrįsti faktais ir skaidrūs ir kad atitinkamos valstybės narės turi geranoriškai bendradarbiauti viso proceso metu, laikydamosi ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo; rekomenduoja Tarybai po klausymų pateikti konkrečias rekomendacijas atitinkamoms valstybėms narėms, kaip įtvirtinta ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje, ir nurodyti šių rekomendacijų įgyvendinimo terminus; pažymi, kad valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas gali būti atkurtas tik tada, kai bus užtikrinta, kad bus paisoma ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių, ir ragina Tarybą imtis veiksmų šia kryptimi; ragina valstybes nares paisyti ES teisės viršenybės;

2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų klausymų standartinėje tvarkoje Parlamentui neužtikrinamos tokios pat sąlygos pateikti pagrįstą pasiūlymą kaip Komisijai ir trečdaliui valstybių narių; primena, kad ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vienodos teisės ir vienodas procedūrinis statusas pradėti minėtą procedūrą vienam trečdaliui valstybių narių, Parlamentui ir Komisijai; palankiai vertina pirmininkaujančios Suomijos pastangas pradėti neoficialų dialogą su Parlamentu, mano, kad neoficialus dialogas negali pakeisti oficialaus pagrįsto pasiūlymo pristatymo Taryboje; pabrėžia tai, kad Parlamentas turi būti kviečiamas į oficialius Tarybos posėdžius pagal iniciatyvos teisę ir lojalaus institucijų bendradarbiavimo principą, įtvirtintą ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje; dar kartą ragina Tarybą visais procedūros etapais Parlamentui teikti informaciją nedelsiant ir išsamiai;

3.  apgailestauja dėl, kad kol kas po klausymų nepasiekta jokios reikšmingos pažangos nė vienoje iš minėtų valstybių narių, siekiant panaikinti aiškų pavojų, kad gali būti šiurkščiai pažeistos ES sutarties 2 straipsnyje nurodytos vertybės; susirūpinęs pažymi, kad Komisijos ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip JT, ESBO ir Europos Taryba, ataskaitose ir pareiškimuose nurodoma, jog nuo tada, kai pradėta taikyti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalis, padėtis Lenkijoje ir Vengrijoje pablogėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybai veiksmingai nesinaudojant ES sutarties 7 straipsniu toliau kenkiama bendrų Europos vertybių vientisumui, tarpusavio pasitikėjimui ir visos Sąjungos patikimumui; pakartoja savo poziciją dėl Komisijos sprendimo pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi dėl padėties Lenkijoje ir dėl savo pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija gali šiurkščiai pažeisti vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga; todėl ragina Tarybą užtikrinti, kad klausymuose pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį taip pat būtų atsižvelgiama į naujus pokyčius ir vertinama, ar esama pavojaus, kad gali būti pažeistas teismų nepriklausomumas, saviraiškos laisvė, įskaitant žiniasklaidos laisvę, menų ir mokslo laisvė, asociacijų laisvė ir teisė į vienodą požiūrį; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti turimomis priemonėmis siekiant panaikinti aiškų pavojų, kad Lenkija ir Vengrija gali šiurkščiai pažeisti vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga, visų pirma pagreitintomis pažeidimo nagrinėjimo procedūromis ir Teisingumo Teismui teikiamais prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones;

4.  pažymi, kad pagrįsto Komisijos pasiūlymo dėl teisinės valstybės principo Lenkijoje taikymo sritis yra ribota; ragina Tarybą dabartiniuose klausymuose apsvarstyti, kaip spręsti įtarimų dėl pagrindinių teisių pažeidimų Lenkijoje klausimą;

5.  mano, kad naujausi pokyčiai pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančiuose klausymuose dar kartą parodo, jog būtina nedelsiant sukurti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą, kurį Parlamentas siūlo priimti kaip tarpinstitucinį susitarimą, kurį sudarytų kasmetinė nepriklausoma, įrodymais pagrįsta ir nediskriminacinė peržiūra, per kurią būtų vienodomis sąlygomis vertinama, kaip visos ES valstybės narės laikosi ES sutarties 2 straipsnyje nustatytų vertybių ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, ir po to vyksiančios tarpparlamentinės diskusijos bei nuolatinis demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos ciklas ES institucijose; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant pradėti derybas su Parlamentu dėl tarpinstitucinio susitarimo pagal SESV 295 straipsnį; pakartoja, kad šis mechanizmas turi ne pakeisti, o papildyti ir sustiprinti dabartines ir būsimas procedūras pagal ES sutarties 7 straipsnį;

6.  pakartoja savo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų ir ragina Tarybą kuo greičiau pradėti tarpinstitucines derybas;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai, Lenkijos ir Vengrijos prezidentams, vyriausybei ir parlamentui bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 433, 2019 12 23, p. 66.
(2) OL C 129, 2019 4 5, p. 13.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0058.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0101.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0032.
(6) OL C 215, 2018 6 19, p. 162.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0349.


15-oji Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencija (COP 15) Kunminge (2020 m.)
PDF 192kWORD 57k
2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15) (2019/2824(RSP))
P9_TA(2020)0015B9-0035/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą ir savo 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 14-ojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimo (COP 14)(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Komisijos ataskaitą „Gamtos padėtis Europos Sąjungoje. 2007–2012 m. laikotarpio ataskaita dėl rūšių ir buveinių tipų, kuriems taikomos Paukščių ir Buveinių direktyvos, būklės ir tendencijų, parengta, kaip reikalaujama Buveinių direktyvos 17 straipsnyje ir Paukščių direktyvos 12 straipsnyje“ (COM(2015)0219),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus(4) (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus(5) (Vandens pagrindų direktyvą),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 31 d. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio vertinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos raudonąją nykstančių rūšių knygą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 6 d. Meco biologinės įvairovės chartiją,

—  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą „Darni Europa – iki 2030 m.“ (COM(2019)0022),

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąsias ataskaitas dėl klimato kaitos, dykumėjimo, žemės degradacijos, tvarios žemėtvarkos, aprūpinimo maistu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų srautų sausumos ekosistemose, į 2019 m. rugsėjo 25 d. IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenyno ir kriosferos keičiantis klimatui, į IPCC specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir 2018 m. rugsėjo mėn. apibendrinamąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352) ir 2013 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Nauja ES miškų strategijas – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ (COM(2013)0659),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitą „Pasaulinė maisto ir žemės ūkio biologinės įvairovės padėtis“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 15 d. Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareiškimą JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete Niujorke,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 6 d. Pekino raginimą dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir kovos su klimato kaita,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“ (SOER 2020),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15), vyksiančios 2020 m. Kunminge, Kinijoje (O-000044/2019 ir O-000043/2019),

A.  kadangi naujo 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano tikslas yra „imtis veiksmingų ir neatidėliotinų veiksmų, kad būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. ekosistemos taptų atsparios ir toliau teiktų esmines paslaugas, tokiu būdu užtikrindamos ir išsaugodamos planetos gyvybės formų įvairovę ir prisidėdamos prie žmonių gerovės ir skurdo mažinimo“;

B.  kadangi 2050 m. biologinės įvairovės vizija (toliau – 2050 m. vizija), priimta pagal Biologinės įvairovės konvenciją, yra „gyventi harmonijoje su gamta“ ir pagal ją siekiama iki 2050 m. užtikrinti, kad biologinė įvairovė būtų vertinama, saugoma, atkuriama ir išmintingai naudojama išsaugant ekosistemines paslaugas, rūpinantis, kad planeta būtų sveika, ir užtikrinant visiems žmonėms ir mūsų ateinančioms kartoms būtiną naudą;

C.  kadangi 2050 m. vizija, priimta pagal Biologinės įvairovės konvenciją, grindžiama penkiais bendraisiais tikslais, kurie apima ir Aičio biologinės įvairovės tikslus 2020 m.: a) šalinti pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis, integruojant biologinės įvairovės aspektą į valdžios sektorių ir visuomenę; b) mažinti tiesioginį neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir skatinti tausų jos naudojimą; c) gerinti biologinės įvairovės būklę, užtikrinant ekosistemų, rūšių ir genetinės įvairovės išsaugojimą; d) didinti biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visiems teikiamą naudą; ir e) gerinti nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant įtraukų planavimą, žinių valdymą ir pajėgumų stiprinimą;

D.  kadangi, kaip pabrėžiama IPBES biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio vertinimo ataskaitoje, dabartinės neigiamos biologinės įvairovės ir ekosistemų tendencijos neleis pasiekti 80 proc. įvertintų darnaus vystymosi tikslų, susijusių su skurdu, badu, sveikatos apsauga, vandeniu, miestais, klimatu, vandenynais ir žeme; kadangi prognozuojama, kad tai pirmiausiai ir labiausiai paveiks čiabuvių tautas ir daugelį pasaulio skurdžiausių bendruomenių; kadangi dėl šios priežasties biologinės įvairovės nykimas ir blogėjimas turi būti vertinami ne tik kaip aplinkos apsaugos, bet ir vystymosi, ekonominio, socialinio ir moralinio pobūdžio klausimai;

E.  kadangi masinis plataus veikimo spektro sisteminių herbicidų, tokių kaip glifosatas, naudojimas tiesiogiai lemia masinį biologinės įvairovės nykimą;

F.  kadangi, pasak IPCC ir Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos, nebus tvarių sprendimų, kaip spręsti klimato kaitos problemą, jei nebus plačiau įgyvendinami nuoseklūs ir veiksmingi gamtiniai sprendimai;

G.  kadangi pripažįstama, kad klimato kaita yra veiksnys, nulemiantis ekstremalius meteorologinius reiškinius, dėl kurių visame pasaulyje kyla gaivalinių nelaimių, įskaitant miškų gaisrus;

H.  kadangi Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo yra skaidrus teisės aktas, kuriuo reglamentuojamas sąžiningas bei teisingas naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius ir su jais susijusias tradicines žinias, pasidalijimas;

I.  kadangi ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. siekiama iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų nykimą Europos Sąjungoje ir padėti sustabdyti biologinės įvairovės nykimą pasaulyje;

J.  kadangi ES ir valstybės narės priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir septyniolika DVT ir yra visapusiškai įsipareigojusios juos įgyvendinti;

K.  kadangi savo 2019–2024 m. kadencijos politinėse gairėse Europos Komisija pabrėžė, kad jos tikslas – užtikrinti, kad ES bendradarbiaudama su pasauliniais partneriais apribotų biologinės įvairovės nykimą per ateinančius penkerius metus;

L.  kadangi miškai yra būtini, kad būtų galima pragyventi visame pasaulyje, ir kadangi, nors jie užima tik 30 proc. Žemės sausumos teritorijos, tačiau juose yra 80 proc. biologinės įvairovės;

M.  kadangi klimato kaita kelia grėsmę buveinėms ir rūšims, kaip įrodo didžiosios didžiojo barjerinio rifo dalies žūtis Australijoje ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pvz., didysis Australijos krūmynų gaisras, per kurį žuvo daugiau kaip milijardas gyvūnų; kadangi gamtos apsauga ir biologinės įvairovės nykimo sustabdymas yra nepaprastai svarbu siekiant sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos;

N.  kadangi peržengtos keturios iš devynių planetos ribų, apibrėžtų Stokholmo atsparumo centro;

Bendrosios pastabos

1.  susirūpinęs pažymi, kad IPBES biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio vertinimo ataskaitoje aiškiai pabrėžiamas ekologinės krizės mastas ir poreikis skubiai ir suderintai dėti pastangas siekiant transformuojančių pokyčių, nes visame pasaulyje gamta nyksta sparčiau nei bet kada per visą žmonijos istoriją, rūšių išnykimo tempas spartėja ir maždaug milijonui gyvūnų ir augalų rūšių gresia išnykimas, o tai labai neigiamai atsiliepia žmonėms visame pasaulyje ir paveiks būsimų kartų gyvenimą;

2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl papildomų sunkumų, kuriuos biologinei įvairovei kelia klimato kaita sausumoje, kaip tai nurodyta 2019 m. rugpjūčio 8 d. IPCC specialiojoje ataskaitoje; yra labai susirūpinęs dėl jūrų žinduolių ir kitų žuvų išteklių mažėjimo ir katastrofiško koralų rifų nykimo, kaip nurodyta 2019 m. rugsėjo 24 d. IPCC specialiojoje ataskaitoje, nes, remiantis IPCC specialiąja ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, numatoma, kad daugiau kaip 99 proc. koralų rifų išnyks, jei klimatas atšils 2 °C;

3.  reiškia didelį susirūpinimą paskelbus IPCC ataskaitą dėl vandenyno ir kriosferos keičiantis klimatui, nes joje klimato kaita pripažįstama kaip vienas pagrindinių tiesioginių biologinės įvairovės nykimo veiksnių, ir atkreipia dėmesį į tai, kad prognozuojama, jog ateinančiais dešimtmečiais jos neigiamas poveikis gamtai ir biologinei įvairovei, ekosistemoms, vandenynams ir aprūpinimo maistu saugumui vis labiau didės; pabrėžia, kad IPCC taip pat įspėja, jog vandenynų ir jūrų ekosistemų sveikatai šiuo metu poveikį daro visuotinis atšilimas, tarša, pernelyg intensyvus jūrų biologinės įvairovės naudojimas, kylantis jūros lygis, rūgštėjimas, deguonies mažėjimas, jūros vandens temperatūros šuoliai, precedento neturintis ledynų ir ledo jūroje tirpsmas, pakrančių erozija ir dažnesnės gaivalinės nelaimės, kenkiančios jūrų ir pakrančių ekosistemoms, nes keičia jų veiklą ir spartina jūrų žinduolių bei žvejybos nykimą, taip pat sudaro sąlygas dramatiškam koralų rifų ir mangrovių nykimui; primena, kad vandenynai yra sprendimo, kaip sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos poveikio, dalis; todėl ragina ES numatyti vandenynus savo biologinės įvairovės strategijos vienu iš prioritetų ir visas Biologinės įvairovės konvencijos šalis (toliau – Konvencijos šalys) pripažinti vandenyną bendru žmonijos turtu, siekiant parengti naują viziją, pagal kurią asmeninė ir kolektyvinė atsakomybė būtų gerokai svarbesnė už tradicinius laisvės ir vandenyno nuosavybės principus, siekiant užtikrinti vandenynų išsaugojimą;

4.  mano, kad susiduriame su kritine aplinkos padėtimi, o tam reikia svarbių veiksmų Europos Sąjungos lygiu ir pasaulyje; ragina Komisiją gamtos apsaugą ir atkūrimą įtraukti tarp svarbiausių Europos žaliojo kurso prioritetų šalia kovos su klimato kaita;

5.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, esant dabartinėms biologinės įvairovės nykimo tendencijoms, 2020 m. Aičio biologinės įvairovės tikslai nebus pasiekti, ir dar kartą ragina visas Konvencijos šalis nedelsiant dėti daugiau pastangų; apgailestauja dėl to, kad ES sunkiai sekasi siekti savo pagrindinio tikslo iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų būklės blogėjimą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti nedelsiant, iš esmės ir papildomai privalomai stengtis išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, kad būtų pasiekti pasauliniai ir ES tikslai ir prisidėta prie Aičio tikslų įgyvendinimo;

6.  primena, kad biologinė įvairovė ir sveikos ekosistemos, įskaitant vandenynus, kurie sugeria daugiau nei 25 proc. išmetamo CO2 kiekio ir yra pagrindiniai deguonies tiekėjai, yra itin svarbios norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus ir sustiprinti ES atsparumo klimato kaitai ir prisitaikymo prie jos pajėgumus; apgailestaudamas pažymi, kad oficialiai yra saugomi tik 7 proc. vandenynų ploto; primena, kad, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, svarbu parengti ir įgyvendinti gamtinius sprendimus sykiu švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant, ypač siekiant anglies dioksido absorbcijos; todėl prašo užtikrinti didesnį trijų Rio de Žaneiro konvencijų(6) nuoseklumą ir sinergiją ir jas geriau suderinti su JT Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m.; ragina Komisiją visapusiškai integruoti biologinės įvairovės aspektą į savo kovos su klimato kaita politiką;

7.  pritaria 2019 m. lapkričio 6 d. Pekino raginimui dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir kovos su klimato kaita;

8.  pabrėžia, kad reikėtų visuomet vengti kompromiso tarp klimato apsaugos ir biologinės įvairovės apsaugos, ypač bioekonomikoje, kuri gali vaidinti pagrindinį vaidmenį pereinant prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos, jeigu tai nekelia grėsmės ekosistemų kokybei; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad tokie kompromisai naujausių politinių diskusijų metu nebuvo pakankamai aptarti; ragina Komisiją ir visus suinteresuotuosius subjektus parengti nuoseklią viziją, siekiant iš tiesų sukurti tvarią bioekonomiką, paremtą gamtos išsaugojimu ir kitais ekosistemomis grindžiamais sprendimais, nes toks požiūris duoda geriausių rezultatų ir klimato, ir biologinės įvairovės srityse;

9.  pabrėžia, kad biologinė įvairovė yra būtina ne tik maisto produktų, kuro ir vaistų gamybai, bet taip pat – kartu su sveika natūralia aplinka – yra svarbi ilgalaikiam ekonominiam vystymuisi;

10.  palankiai vertina 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politinėse gairėse ir 2019 m. rugsėjo 10 d. įgaliojamajame rašte už aplinką ir vandenynus atsakingam Komisijos nariui prisiimtus Ursulos von der Leyen įsipareigojimus per pirmąsias 100 naujosios Komisijos kadencijos dienų, įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, pateikti plataus užmojo Biologinės įvairovės išsaugojimo strategiją iki 2030 m. ir jos ketinimą siekti, kad ES atliktų pasaulio lyderės vaidmenį per 2020 m. Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją, kaip buvo per 2015 m. Paryžiaus klimato konferenciją; primygtinai reikalauja, kad naujoji Komisija šiam klausimui suteiktų svarbiausią prioritetą, o ES skatintų siekti pasaulinio masto biologinės įvairovės tikslų dar prieš 15-tąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP 15); ragina Komisiją, atsižvelgiant į pasaulinę biologinės įvairovės krizę, kuri minima neseniai paskelbtoje IPBES ataskaitoje, taikyti naują požiūrį ir vietoj savanoriškų įsipareigojimų pasiūlyti plataus užmojo ir įtraukią Biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., kurioje būtų nustatyti teisiškai privalomi tikslai ES ir jos valstybėms narėms, įskaitant konkrečius tikslus iki 2030 m. turėti bent 30 proc. saugomų sausumos ir jūrų zonų ir atkurti bent 30 proc. nualintų ekosistemų Sąjungoje;

11.  mano, kad šioje naujoje strategijoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ekosistemų, buveinių ir rūšių atkūrimui, visų pirma pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant visuose sektoriuose skatinti gamtos ekonomiką, kas yra pagrindinė priemonė biologinės įvairovės tikslams pasiekti;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares reikalauti per 15-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP 15) priimti nuostatas dėl perspektyvų vertinimo, technologijų vertinimo ir naujų technologinių pokyčių, įskaitant atsiradusius dėl sintetinės biologijos, stebėsenos;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares per 15-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP 15) paraginti paskelbti visuotinį moratoriumą dėl organizmų, sukurtų naudojant genų skatinimo technologiją, išleidimo į aplinką, įskaitant lauko tyrimus, siekiant užkirsti kelią šių naujų technologijų pirmalaikiam įdiegimui ir laikytis atsargumo principo, įtvirtinto Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Biologinės įvairovės konvencijoje;

14.  pabrėžia, kad pasaulio biologinės įvairovės apsauga ir išsaugojimas yra esminiai uždaviniai ir strateginis ES interesas, kuriam turėtų būti skiriamas didžiausias politinis dėmesys; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, visų pirma pasinaudojant turimomis išorės veiksmų priemonėmis, tokiomis kaip Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė, siekiant skatinti biologinės įvairovės apsaugos, išsaugojimo ir atkūrimo priemones ir valdymą ir nustatyti su tuo susijusius tikslus, ypač visuose daugiašaliuose ir prekybos susitarimuose ir priemonėse, taikomose nesilaikymo atvejais; todėl reikalauja Komisijos į visus būsimus prekybos susitarimus įtraukti privalomus ir vykdytinus Prekybos ir darnaus vystymosi skyrius;

15.  pakartoja savo poziciją dėl to, kad 45 proc. Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės lėšų turėtų būti skiriama investicijoms, kuriomis prisidedama prie klimato politikos tikslų įgyvendinimo, aplinkosaugos vadybos ir apsaugos, biologinės įvairovės ir kovos su dykumėjimu;

16.  pabrėžia, kad būtina sukurti visapusišką įvairių lygių valdymo metodą, kurį taikant būtų užtikrinta biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų apsauga, išsaugojimas, atkūrimas ir tausus naudojimas; ragina ES ir valstybes nares nemažinti tvirtų įsipareigojimų toliau stiprinti Biologinės įvairovės konvenciją, imtis vadovaujamo vaidmens rengiant programą laikotarpiui po 2020 m., visų pirma rengiantis penkioliktajai šalių konferencijai, įsipareigoti siekti Paryžiaus klimato kaitos susitarime nustatytam 1,5  C temperatūros tikslui lygiaverčio biologinės įvairovės tikslo ir skaidriai nustatyti savo viziją ir prioritetus, susijusius su pasaulio biologinės įvairovės programa po 2020 m.;

17.  primena, kad biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas yra iš prigimties sinergetinis ir esminis dalykas norint pasiekti darnaus vystymosi tikslus; pabrėžia, kad reikia veiksmingai integruoti gamtos apsaugos ir biologinės įvairovės aspektą su biologinės įvairovės tikslais į visus sektorius, pakeisti ekonominį modelį, padarant jį tvaresniu, atsižvelgiant į ES pėdsaką ir padidinti visų sričių ES vidaus ir išorės politikos derėjimą su aplinkos politika, įskaitant žemės ūkyje, žuvininkystės sektoriuje, atsinaujinančių energijos šaltinių srityje, transporto ir prekybos srityse bei 2021–2027 m. DFP, ir ragina Komisiją ir valstybes nares tai padaryti; mano, kad, siekiant geriau integruoti biologinės įvairovės apsaugą, išsaugojimą ir atkūrimą, reikia labiau bendradarbiauti visuose sektoriuose; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas prekių gyvavimo ciklui nuo koncepcijos iki vartojimo, siekiant apsaugoti gamtos išteklius ir biologinę įvairovę bei atsižvelgti į bendrą poveikį, įskaitant transportą;

18.  mano, kad, laikantis ilgalaikio strateginio požiūrio, itin svarbu išnagrinėti pagrindinius biologinės įvairovės nykimo veiksnius ir nedelsiant nustatyti bei apsaugoti ypatingos svarbos strateginės reikšmės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų taškus bei didelio integralumo ekosistemas remiantis tuo, ar zona pažeidžiama, ar esama nykstančių rūšių, žinių spragų ir (arba) veiksmingo valdymo, ar yra įprastų rūšių, turinčių esminę svarbą ekologiniams procesams, ir apriboti biologinės įvairovės nykimą ir neigiamą poveikį čiabuvių ir vietos bendruomenių teritorijoms ir pragyvenimo šaltiniams;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares siekti, kad 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP 15) būtų užtikrinta, kad būtų prašomas ir gaunamas laisvas, išankstinis ir informacija pagrįstas čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių sutikimas prieš įdiegiant bet kokias technologijas, kurios gali turėti įtakos jų tradicinėms žinioms, inovacijoms, praktikai, pragyvenimo šaltiniams ir žemės, išteklių bei vandens naudojimui; pabrėžia, kad tai turi būti daroma taikant dalyvavimu grindžiamą metodą – prieš bet kokį diegimą įtraukti visas bendruomenes, kurioms jis gali turėti poveikio;

20.  dar kartą teigia, kad, nepaisant atkūrimo svarbos, šis klausimas įgyvendinant Bonos susitarimo uždavinį ir toliau lieka ES valstybių narių praktiškai ignoruojamas;

21.  pabrėžia, kad kritinė padėtis klimato srityje ir masinio biologinės įvairovės nykimo pasekmės kelia rimtą grėsmę žmogaus teisėms; primena, kad pagrindinėms žmogaus teisėms į gyvybę, sveikatą, maistą ir saugų vandenį, neturint sveikos aplinkos, kyla pavojus; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) parengti ES strategiją, kuria būtų siekiama apsaugoti teisę į sveiką aplinką, glaudžiai bendradarbiaujant su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Vyriausiuoju žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR), kuris neseniai pradėjo įgyvendinti bendrą strategiją su JT aplinkos programa (UNEP);

Konvencijos ir 2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano įgyvendinimas

22.  palankiai vertina Egipte vykusioje 14-oje šalių konferencijoje (COP 14) priimtą sprendimą, pagal kurį Konvencijos šalys primygtinai raginamos, be kita ko, gerokai paspartinti pastangas įgyvendinti 2011–2020 m. strateginį biologinės įvairovės išsaugojimo planą ir apsvarstyti galimybę atlikti nacionalinius biologinės įvairovės ir ekosisteminių funkcijų bei paslaugų vertinimus; mano, kad nepaprastai svarbu dėti daugiau pastangų įgyvendinant 2011–2020 m. biologinės įvairovės išsaugojimo strateginį planą, sutelkti dėmesį į Aičio biologinės įvairovės tikslų ir Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo įgyvendinimą ir rengti plataus užmojo strateginį planą laikotarpiui po 2020 m. bei įgyvendinimo mechanizmą, kuriame būtų oficialiai įtraukiamos vietos ir regiono lygmens valdžios institucijos, taip pat, turint mintyje 2050 m. scenarijų, atsižvelgti į naujus biologinės įvairovės srities uždavinius laikantis Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkės iki 2030 m.;

23.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, jog saugotinų rūšių ir buveinių tipų išsaugojimo būklės vertinimai(7) rodo, kad Europos Sąjungoje tik 7 proc. jūrų gyvūnų rūšių ir 9 proc. jūros buveinių tipų yra palankios apsaugos būklės, o 27 proc. rūšių ir 66 proc. buveinių tipų vertinimų nurodoma, kad jų išsaugojimo būklė nepalanki; be to, pabrėžia, kad, remiantis tais pačiais vertinimais, 48 proc. jūrų gyvūnų ir augalų rūšių, kurių populiacijos pokyčiai buvo žinomi, per pastarąjį dešimtmetį nuolat mažėjo, todėl didėjo stebimų rūšių išnykimo rizika;

Pasaulio biologinės įvairovės programa po 2020 m.

24.  palankiai vertina per 14-ąją šalių konferenciją (COP 14) padarytą pažangą, susijusią su visapusišku įtraukiu procesu siekiant parengti pasaulio biologinės įvairovės programą po 2020 m.; remia Didžiojo septyneto (G 7) priimtą Meco biologinės įvairovės chartiją;

25.  pabrėžia, kad būtina didinti pasaulio biologinės įvairovės programos po 2020 m. užmojus, įtraukumą ir priemones; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimo mechanizmus ir aktyviai siekti, kad būtų parengti plataus užmojo teisiškai privalomi tikslai, detalūs terminai, aiškūs veiklos rezultatų rodikliai, sekimo priemonės ir tarpusavio vertinimo ir (arba) ataskaitų teikimo mechanizmai, grindžiami bendraisiais standartais – geriausia bendradarbiaujant su subnacionalinio lygmens valdžios institucijomis, siekiant užtikrinti visapusišką Konvencijos šalių skaidrumą ir atskaitomybę ir bendrą būsimo biologinės įvairovės strategijos plano veiksmingumą;

26.  pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti pasaulio biologinę įvairovę, sustabdyti jos dabartinį nykimą ir atkurti visus jos aspektus, reikalingas tarptautinis aktas, kurio forma būtų visuotinis teisiškai privalomas susitarimas; mano, kad toks aktas privalo būti grindžiamas konkrečiais, išmatuojamais, kiekybiškais, didelio užmojo, aktualiais, sektoriniais ir per nustatytą laiką įvykdytinais tikslais ir tvirtais įsipareigojimais, apimančiais sustiprintas nacionalines biologinės įvairovės strategijas ir veiksmų planus, taip pat kitas tinkamas priemones, pvz., subnacionalinio lygmens veiksmų planus, finansinius įsipareigojimus ir geresnes pajėgumų didinimo garantijas, taip pat kas penkerius metus vykdomo stebėjimo ir peržiūros mechanizmą, ypatingą dėmesį skiriant užmojų didinimui; pabrėžia, kad Konvencijos šalys privalo reguliariai teikti ataskaitas bei suderintai rinkti ir tvarkyti palyginamus ir nuoseklius duomenis ir rodiklius siekdamos užtikrinti, kad stebėjimo procesas būtų tinkamas;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares reikalauti, kad pasaulio biologinės įvairovės programoje po 2020 m. kaip pagrindiniai ramsčiai būtų įtvirtinti atsargumo principas, teisėmis grindžiamas požiūris ir perspektyvų vertinimas, technologijų vertinimas ir stebėsena, susiję su naujų technologijų diegimu;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti apibrėžti naują pasaulinį tikslą, kad iki 2030 m. pasaulio biologinės įvairovės nykimo kreivė pakryptų į priešingą pusę, kad gamtai būtų sudarytos sąlygos atsinaujinti visų naudai ir kad būtų prisidedama prie biologinės įvairovės apsaugos, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, kovos su dykumėjimu ir žemės nualinimu ir apsirūpinimo maistu saugumo didinimo; ragina ES derybų metu siekti platesnių užmojų ir potencialiai raginti iki 2050 m. apsaugoti pusę planetos; mano, kad programoje po 2020 m. turėtų būti numatytas aiškus pasaulinio masto tikslas iki 2030 m. išsaugoti bent 30 proc. gamtinių zonų ir tikslas atkurti bent 30 proc. nualintų ekosistemų ir kad ES savo viduje turėtų nustatyti panašius tikslus;

29.  pabrėžia, kad tarptautinės pastangos ir susitarimai bus pasiekti tik tuo atveju, jei aktyviai dalyvaus visi suinteresuotieji subjektai; ragina sukurti suinteresuotųjų subjektų ir iš privačiojo, ir iš viešojo sektorių koaliciją, kad būtų parengta pasaulinė biologinės įvairovės programa po 2020 m.; atkreipia dėmesį į „sprendimų darbotvarkės“, sukurtos pagal Paryžiaus susitarimą, naudingumą rengiant konstruktyvią visų su Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija susijusių suinteresuotųjų subjektų darbotvarkę ir ragina į programą po 2020 m. įtraukti panašius veiksmus;

30.  pabrėžia, kad svarbu kuo labiau sutrumpinti laikotarpį, kuris gali praeiti nuo pasaulinės biologinės įvairovės programos po 2020 m. priėmimo iki jos perkėlimo į nacionalinius biologinės įvairovės tikslus bei subnacionalinius veiksmų planus, kad nebūtų vėluojama imtis konkrečių veiksmų siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą;

ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m.

31.  primygtinai ragina Komisiją parengti strategiją, kurioje būtų nagrinėjami pagrindiniai biologinės įvairovės nykimo veiksniai, tiek ES viduje, tiek visame pasaulyje;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti „nuo lauko iki stalo“ strategijos ir nulinės taršos tikslo derėjimą su bendrąja žemės ūkio politika po 2020 m., visų pirma siekiant sumažinti pesticidų naudojimo mastą;

33.  ragina Komisiją ir Europos investicijų banką (EIB) į savo finansines priemones įtraukti palankumo biologinei įvairovei užtikrinimo elementus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio biologinei įvairovei; ragina EIB atnaujinti savo aplinkosaugos ir socialinius standartus pagal ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. nuostatas;

34.  ragina nustatyti ES masto teisiškai privalomą tikslą atkurti nualintas buveines iki 2030 m., atkuriant natūralius miškus, durpynus, salpas, šlapynes, biologine įvairove pasižyminčias pievas, pakrančių zonas ir jūrų teritorijas; apgailestauja, kad ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. nepavyko pasiekti tikslo atkurti 15 proc. nualintų ekosistemų;

35.  primygtinai ragina Komisiją ir EIB į savo išorės veiksmus, ypač į išorės finansines priemones, įtraukti palankumo biologinei įvairovei užtikrinimo aspektą, siekiant užtikrinti, kad nė vienas ES fondas ar finansavimo sistema neprisidėtų prie grynojo biologinės įvairovės praradimo;

36.  laikosi nuomonės, kad ES pasaulinio masto užmojai turės atitikti jos vidaus veiksmus pagal ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m.;

37.  ragina Komisiją į ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. kaip svarbų elementą įtraukti ES pasaulinio ekologinio pėdsako mažinimą, siekiant išvengti vidaus ir tarptautinių veiksmų nenuoseklumo;

Ekonominiai aspektai ir finansavimas

38.  palankiai vertina per 14-ąją Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferenciją (COP 14) 196 vyriausybių pasiektą susitarimą iki 2020 m. ir vėliau didinti investicijas, skirtas gamtai ir žmonėms; pabrėžia, kad ekonomikos augimas gali palengvinti darnų vystymąsi tik tuo atveju, jei jis yra visiškai atsietas nuo biologinės įvairovės nykimo ir gamtos pajėgumo prisidėti prie žmonių gerovės;

39.  pabrėžia, kad biologinei įvairovei būtina skirti tinkamą ir pakankamą finansavimą; ragina į kitą DFP įtraukti biologinės įvairovės didinimo ir palankumo biologinei įvairovei užtikrinimo priemones, o biologinės įvairovės aspektą daugiau integruoti į visų sričių politiką, kuo būtų padaryta didelė ir teigiama pažanga įgyvendinant 2050 m. viziją; ragina Komisiją ir Tarybą numatyti DFP aiškų tikslą, kad bent 10 proc. išlaidų būtų skiriama biologinės įvairovės aspekto integravimui, papildant tikslą skirti išlaidų klimato kaitos aspekto integravimui; taip pat pabrėžia, kad reikia sukurti skaidresnę, visapusiškesnę ir griežtesnę su biologine įvairove ir klimatu susijusių išlaidų stebėjimo metodiką; dar kartą ragina bent jau padvigubinti dabartinį programos LIFE finansavimą; be to, ragina palaipsniui panaikinti žalingas subsidijas ir užtikrinti visų ES fondų ir programų darną, kad jokios išlaidos pagal ES biudžetą negalėtų prisidėti prie biologinės įvairovės praradimo;

40.  pabrėžia, kad biologinės įvairovės aspekto integravimas turi būti vykdomas kartu su duomenų rinkimu; susirūpinęs pažymi, kad pagrindiniams moksliniams tyrimams, įskaitant taksonomiją, kuri šiam tikslui yra itin svarbi, skiriama gerokai per mažai išteklių ir jie nepakankamai remiami politikos ir mokslinių tyrimų finansavimo lygmeniu; ragina pagal programą „Europos horizontas“ skirti pakankamai lėšų pagrindiniams mokslinių tyrimų projektams ir gebėjimų stiprinimui, taip pat šiam tikslui panaudojant kitų ES fondų techninės pagalbos krypties lėšas;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti papildomus tarptautinius biologinės įvairovės apsaugos ir išsaugojimo finansinius mechanizmus, susietus su Biologinės įvairovės konvencija, tuo pat metu dedant visas pastangas integruoti biologinę įvairovę į jau egzistuojančius fondus; mano, kad ekonominė veikla gali būti svarbus pasaulio biologinės įvairovės mažėjimo ir gamtos turtų praradimo veiksnys; todėl ragina įmones ir finansų įstaigas prisiimti su biologine įvairove susijusius tvirtus įsipareigojimus ir jais dalytis, taip pat prisidėti atitinkamu indėliu, be kita ko, įtvirtinant palankumo biologinei įvairovei užtikrinimo aspektą savo veikloje, ir pabrėžia, kad šiuo klausimu svarbu telkti privačiojo finansavimo iniciatyvas; apgailestauja, kad iš nacionalinių ir tarptautinių viešųjų ir privačiųjų šaltinių gaunamų duomenų apie finansinius su biologine įvairove susijusius srautus rinkinys nenuoseklus, todėl kyla rizika sekimo ir ataskaitų teikimo sistemoms ir daromas neigiamas poveikis galimoms reformoms; todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir EIB parengti suderintus su biologine įvairove susijusių finansinių srautų duomenų rinkinių standartus; pabrėžia, kad būsimame tvaraus finansavimo plane turės būti padedama finansų rinkų dalyviams suprasti su biologinės įvairovės praradimu susijusią riziką, įtraukiant biologinę įvairovę į finansinių duomenų atskleidimo reikalavimus;

42.  pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti, įskaitant gamta pagrįstus sprendimus ir atitinkamas iniciatyvas, kurios duotų papildomos naudos biologinei įvairovei ir veiksmams klimato kaitos srityje, o tai savo ruožtu sumažintų klimato kaitos poveikį biologinei įvairovei; be to, pabrėžia, kad tuo pat metu būtina palaipsniui naikinti aplinkai žalingas investicijas; primena, kad didžioji investicijų pagal Paryžiaus susitarimą dalis turi būti naudojama biologinės įvairovės išsaugojimui ir atkūrimui; apgailestauja, kad nepaisant natūralių klimato kaitos sprendimų potencialo, dioksido sekvestracijai dirvožemyje skiriama tik apie 2,5 proc. pasaulinio kovos su klimato kaitos sušvelninimu biudžeto lėšų; ragina didinti ES ir tarptautinės bendruomenės finansavimą, skirtą kovai su klimato kaita, siekiant apsaugoti ir atkurti natūralias ekosistemas, užtikrinant abipusę biologinės įvairovės ir siekio sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos naudą;

43.  palankiai vertina EIB grupės sprendimą suderinti visą savo finansavimo veiklą su Paryžiaus susitarimo tikslais ir bent 50 proc. EIB lėšų skirti klimato politikos veiksmams; ragina EIB savo finansiniame pakete ir toliau plėsti biologinės įvairovės apsaugos ir išsaugojimo priemones; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir finansų sektoriumi siekiant suderinti jų veiksmus su Paryžiaus susitarimu ir užtikrinti palankumo klimatui ir biologinei įvairovei užtikrinimo aspektą vykdant finansinius sandorius ir investicijas ES ir už jos ribų;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad tokios tarptautinės organizacijos kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), JT aplinkos programa (UNEP) ir EBPO sutinka, kad aplinkos mokesčiai yra esminė priemonė sprendžiant aplinkos problemas, pvz., biologinės įvairovės praradimą; palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip UNEP ir TVF žaliosios fiskalinės politikos tinklas, siekiant palengvinti keitimąsi žiniomis ir dialogą dėl žaliosios fiskalinės reformos; atkreipia dėmesį į Aičio tikslą Nr. 3 ir į tai, kad norint saugoti ir tausiai naudoti biologinę įvairovę, reikia sukurti teigiamas paskatas; taip pat, nurodydamas darnaus vystymosi tikslą Nr. 15, atkreipia dėmesį į tai, siekiant išsaugoti ir tvariai naudoti biologinę įvairovę bei ekosistemas, būtina sutelkti ir gerokai padidinti finansinius išteklius iš visų šaltinių; todėl atkreipia dėmesį į sąžiningų aplinkos mokesčių, kurie atitinka principą „teršėjas moka“, potencialą kaip būdą sumažinti žalą aplinkai ir gauti finansinių išteklių gamtos apsaugai; ragina ES ir jos valstybes nares pertvarkyti mokesčių sistemas siekiant aktyviau naudoti aplinkos mokesčius;

45.  susirūpinęs pažymi, kad vėl tik 8,3 proc. visų finansinių įsipareigojimų yra susiję su biologinės įvairovės nykimo stabdymo veiksmais, o tai yra žemiausia procentinė dalis nuo 2015 m., nepaisant precedento neturinčio ir vis spartėjančio rūšių nykimo; ragina Komisiją skirti daugiau išteklių siekiant užtikrinti ilgalaikę ir nuoseklią biologinės įvairovės apsaugą visoje ES; primygtinai tvirtina, kad kita DFP turėtų būti grindžiama patikimais metodais, siekiant stebėti biologinės įvairovės raidą ir išvengti rizikos pervertinti veiksmus biologinės įvairovės srityje;

Miškininkystė, žemės ūkis, žuvininkystė ir dirvožemis

46.  pabrėžia, kad žemės ūkio ir žuvininkystės veikla, geros būklės dirvožemiai ir biologinės įvairovės išsaugojimas yra glaudžiai susiję; atkreipia dėmesį į neigiamą netvarios žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos poveikį biologinei įvairovei; vis dėlto pabrėžia, kad tvari žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veikla gali sumažinti neigiamą poveikį rūšimis, buveinėms ir ekosistemoms bei neigiamus klimato kaitos padarinius;

47.  todėl ragina ES ir Konvencijos šalis prisiimti tvirtus įsipareigojimus dėl tvarių maisto sistemų, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, įskaitant tausaus augalų apsaugos produktų ir maistinių medžiagų naudojimo reikalavimus ir strategijas, pesticidų naudojimo masto sumažinimą ir dirvožemio, buveinių ir rūšių, susijusių su pagrindinėmis ekosisteminėmis paslaugomis, pvz., apdulkinimu, apsaugą bei selektyvumo padidinimą, siekiant sumažinti kumuliacinį poveikį jūrų ir pakrančių ekosistemoms bei prisidėti prie žuvų išteklių atkūrimo pažeidžiamose ir peržvejotų išteklių zonose; ragina Komisiją atliekant būsimą ES direktyvos dėl tausiojo pesticidų naudojimo (2009/128/EB) peržiūrą įtraukti ES masto privalomus mažinimo tikslus ir ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų valdžios institucijas žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei skiriamą paramą panaudoti tvariai praktikai ir ekologinėms sistemoms remti;

48.  ragina Komisiją ir valstybes nares finansiškai remti ūkininkavimo ir miškininkystės veiklą, kuri atitinka su biologine įvairove susijusius tikslus, pvz., integruotą kenkėjų ir maisto medžiagų valdymą, ekologinį žemės ūkį, ekologinę žemės ūkio praktiką, dirvožemio ir vandens išsaugojimo praktiką, išteklių išsaugojimą žemės ūkyje, agrarinę miškininkystę, miškinę gyvulininkystę, drėkinimo valdymo sistemas, nedidelio masto arba parceliavimu grindžiamas sistemas ir praktiką, kuria siekiama pagerinti gyvūnų gerovę;

49.  primena, kad pagal Komisijos komunikatą „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ miškai yra būtini gyvybės mūsų planetoje palaikymo sistemoms, jie užima 30 proc. Žemės sausumos ploto ir apima 80 proc. planetos biologinės įvairovės; pabrėžia, kad miškų naikinimas yra pagrindinė biologinės įvairovės nykimo priežastis, o dėl miškų naikinimo išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kiek tai susiję su žemės naudojimu, žemės naudojimo keitimu ir miškininkyste, yra svarbi klimato kaitos priežastis; reiškia susirūpinimą dėl ES vartojimo poveikio miškų naikinimui, nes ES yra galutinis 10 proc. gaminių, susijusių su miškų naikinimu, vartotoja; ragina Komisiją priimti vieną bendrą apibrėžtį, ką reiškia sąvoka „neturintis įtakos miškų naikinimui“;

50.  ragina Komisiją pasiūlyti išsamų priemonių (įskaitant teisės aktus) rinkinį, kuriuo būtų mažinamas ES vartojimo poveikis žemei, remiantis išsamaus patikrinimo principu, kad tiekiant produktus į ES rinką būtų užtikrinamos tvarios ir su miškų naikinimu nesusietos tiekimo grandinės, taip pat ES veiksmų planą dėl alyvpalmių aliejaus; laikosi nuomonės, kad vykdant ES kovos su miškų naikinimu veiksmus reikėtų susitelkti ties pagrindiniais šį reiškinį skatinančiais veiksniais, t. y. alyvpalmių aliejumi, soja, jautiena ir kakava; prašo Komisijos kuo greičiau palaipsniui atsisakyti ES naudojamo biokuro, kuris gali būti labai tikėtina netiesioginio žemės naudojimo keitimo priežastis;

51.  pabrėžia, kad miškų politika turi būti nuosekli, ja turi būti siekiama kovoti su tiek su biologinės įvairovės nykimu, tiek su klimato kaitos poveikiu, taip pat didinti natūraliuosius absorbentus ES, kartu apsaugant, išsaugant ir didinant biologinę įvairovę;

52.  pabrėžia, kad sengirių ir neliestų miškų, kurie yra pripažinti nepakeičiamais(8), praradimo negalima kompensuoti jokiais miško produktais, ir šie miškai turėtų būti saugomi teisinėmis bei skatinamosiomis priemonėmis, siekiant užtikrinti, kad jos būtų kompleksinės, sujungiamos ir atstovaujamosios;

53.  atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis 2019 m. birželio mėn. paskelbta pasaulio gyventojų skaičiaus prognoze, numatoma, jog per ateinančius 30 metų pasaulio gyventojų pagausės 2 mlrd., taigi padidės žemės ir jūrų naudojimo poveikis biologinei įvairovei ir anglies dioksido sekvestracijai; pastebi, kad didėjantis biologinės įvairovės nykimas kelia grėsmę aprūpinimo maistu saugumui ir mitybai; ragina Konvencijos šalis skatinti tvariai naudoti biologinę įvairovę vykdant programas, kuriomis prisidedama prie aprūpinimo maistu saugumo ir geresnės mitybos, kartu padedant siekti DVT, ypatingą dėmesį skiriant DVT Nr. 2 (bado panaikinimui);

Miesto vietovės

54.  atkreipia dėmesį į tai, kad tarša, miestų plėtra, dirvožemio sandarinimas ir buveinių naikinimas yra kitos pagrindinės biologinės įvairovės nykimo priežastys; primena, kad iš IPBES visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitos matyti, jog nuo 1992 m. miesto vietovių plotas išaugo dvigubai, o 2 iš 3 ES piliečių gyvena miestų teritorijose; ragina geriau įvertinti miestų vietovių ir miestų vaidmenį išsaugant biologinę įvairovę ir labiau įtraukti miestus ir vietos valdžios institucijas apibrėžiant biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų apsaugos ir išsaugojimo politiką, o taip pat stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą;

55.  tvirtina, kad miestų potencialas padėti apsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas yra nepakankamai įvertintas; primena, kad miestuose ir priemiesčiuose geriau pasinaudojant biologinės įvairovės, ekosisteminių paslaugų ir miesto žaliosios infrastruktūros teikiama nauda gerinama žmonių sveikata; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant miestų projektavimą, planavimą ir su miestais susijusią politiką skatinti įtraukti biologinės įvairovės bei ekosistemines paslaugas ir labiau jas integruoti, kartu mažinant išmetamą anglies dioksido kiekį ir gerinant prisitaikymą prie klimato kaitos;

56.  pastebi, kad miestų teritorijos gali atlikti permainas lemiantį vaidmenį ES, kiek tai susiję su biologine įvairove; pabrėžia, kad tarša plastiku ir vandens tarša yra svarbūs biologinės įvairovės nykimo veiksniai; mano, kad stipri žiedinė ekonomika, atsižvelgiant į naująjį žiedinės ekonomikos veiksmų planą, galėtų prisidėti prie ES pastangų siekiant biologinės įvairovės atkūrimo;

57.  apgailestauja dėl to, kad plastikas ir tarša, susijusi su, pvz., vandens valymo įrenginiais, farmakologiniais produktais bei netvaria žemės ūkio praktika, pvz., intensyviu maistinių medžiagų naudojimu, daro didelį poveikį vandenynų ekosistemų būklei;

ES saugomos teritorijos

58.  ragina atlikti išsamią visų ES saugomų teritorijų, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, analizę ir tobulinti, geriau sujungti ir išplėsti šias teritorijas; pabrėžia, kad reikia nustatyti standartizuotą saugomų teritorijų apskaičiavimo metodą ir aiškiai apibrėžti, kokia teritorija ES yra „saugoma teritorija“; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į naujausią IPCC atskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui, reikalingas išsamus ES saugomų pakrantės ir jūrų teritorijų vertinimas, ženklus jų išplėtimas ir stebėsena; ragina išplėsti ES saugomų jūrų teritorijų sąrašą, kad į ją būtų įtraukta daugiau atvirųjų jūrų ploto; pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui būtinas ne tik saugomų teritorijų kiekis, bet ir jų kokybė, todėl reikia daugiau dėmesio skirti jų geram ir tvariam valdymui;

59.  ragina Komisiją ir toliau imtis teisinių veiksmų, kai ji nustato, kad nesilaikoma ES gamtos apsaugos teisės aktų; atkreipia dėmesį į tai, kad procedūros aplinkos apsaugos pažeidimų srityje turi būti veiksmingesnės, atsižvelgiant į nepataisomos žalos aplinkai riziką; pabrėžia, kad būtina skubiai užtikrinti tinkamą Gamtos direktyvų įgyvendinimą ir skaidriai nagrinėti skundus dėl teisės aktų pažeidimų;

60.  atkreipia dėmesį į tai, kad gamtos apsaugos sistema, jei įgyvendinimas bus nepakankamas, gali sukurti aktyvistams ir gamtosaugininkams priešišką aplinką, o tai galėtų sukelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų jų gyvybei; pabrėžia, kad ES turėtų aktyviai pasmerkti aplinkos apsaugos aktyvistų ir gamtosaugininkų nužudymus;

61.  pabrėžia, kad žalioji infrastruktūra padeda užtikrinti ekosistemines paslaugas, kuriomis remiama biologinė įvairovė, pvz., miesto aplinkoje didinant ekologinių koridorių kiekį;

Inovacijos, moksliniai tyrimai ir švietimas

62.  primena inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros svarbą siekiant 2050 m. vizijos tikslų; pabrėžia, kad svarbu remti mokslinius tyrimus ir dalyvaujamuosius mokslo projektus siekiant sustiprinti žinias, visų pirma susijusias su vandenynais, kurių daugelis dar neištirta; ragina Komisiją ir Tarybą kitoje DFP padidinti programos „Europos horizontas“ biudžeto asignavimus iki 120 mlrd. EUR, visų pirma tam, kad jais pasinaudotų veiksmų grupė „Gamtos ištekliai“, įtraukiant tiek bazinius, tiek taikomuosius mokslinius tyrimus, pvz., taksonomijos srityje, ir pradėti pagal programą „Europos horizontas“ vykdyti misiją siekiant apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę; ragina Konvencijos šalis dėmesį visų pirma skirti biologinės įvairovės išsaugojimo ir naudos žmonių sveikatai bei ekonominės gerovės sąsajoms ir koordinuoti duomenų rinkimo priemones;

63.  ragina Komisiją remti tolesnius žemės naudojimo ir žemės naudojimo keitimo, įskaitant miškų naikinimą ir bioenergijos gamybą, poveikio išmetamam ŠESD kiekiui mokslinius tyrimus ir atsižvelgti į jų rezultatus formuojant politiką ateityje;

64.  pažymi, kad remiantis 2018 m. sausio 16 d. priimta Europine plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija, 150 mln. tonų plastiko, kuris susikaupė pasaulio vandenynuose, kiekis iki 2030 m. gali padvigubėti, o tai kelia grėsmę daugiau nei 660 rūšių ir kenkia mūsų aplinkai; ragina Komisiją įgyvendinti pavyzdines kovos su plastiko tarša ir jos poveikiu biologinei įvairovei iniciatyvas; pabrėžia, kad mikroplastiko atvejis yra ypatingas, nes jis sudaro daugiau kaip 80 proc. iš jūrų surinktų šiukšlių ir kelian grėsmę jūrų biologinei įvairovei; todėl pritaria Ursulos von der Leyen įsipareigojimui imtis naujų kovos su plastiko atliekomis priemonių sprendžiant mikroplastiko problemą; pabrėžia, kad reikia taikyti žiedinės ekonomikos metodą, pagal kurį daugiausia dėmesio būtų skiriama į tvarius produktus orientuotiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

65.  pabrėžia švietimo svarbą siekiant didinti informuotumą apie biologinę įvairovę ir aplinkos apsaugą; pažymi, kad švietimo tikslais naudojamos saugomos teritorijos yra tinkama ir veiksminga priemonė siekiant didinti visuomenės informuotumą ir stiprinti jų išsaugojimą;

Pajėgumų didinimas, visuomenės informuotumas ir visų subjektų įtraukimas

66.  pabrėžia, kad pajėgumų ir informuotumo didinimas yra svarbiausi sėkmingo įgyvendinimo ir didesnio informuotumo apie biologinę įvairovę užtikrinimo veiksniai; todėl palankiai vertina COP 14 sprendimą paraginti Konvencijos šalis, kitas vyriausybes ir paramos teikėjus pagal galimybes skirti finansinių išteklių pajėgumų didinimui, techninei paramai ir technologijų perdavimui;

67.  pabrėžia, jog svarbu teikti išsamesnę informaciją ir siekti aktyvesnio pilietinės visuomenės ir skirtingoms amžiaus grupėms bei socialiniams sluoksniams priklausančių visuomenės narių dalyvavimo, kad būtų pasiekti ES ir pasauliniai tikslai;

68.  ragina Konvencijos šalis skatinti visuomenės informavimą ir įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą siekiant drauge su vietos bendruomenėmis ir vietos gyventojais priimti konkretiems poreikiams pritaikytus sprendimus, kuriais būtų skatinamas tvarus žemės naudojimas siekiant didesnės biologinės įvairovės, kad tokiu būdu būtų visapusiškai atsižvelgiama į regioninius kraštovaizdžio ir buveinių skirtumus;

69.  palankiai vertina ketinimą aktyviai taikyti daugiasubjektį požiūrį, kuris yra labai svarbus siekiant vertinti, apsaugoti, išsaugoti, tausiai naudoti ir atkurti biologinę įvairovę, ir pabrėžia, kad daugiau bendraujant su įvairiais valdymo lygmenimis ir sektoriais bei privačiais subjektais ir bendradarbiaujant jiems tarpusavyje bus sudarytos galimybės biologinės įvairovės politikos tikslus integruoti į kitų sričių politiką; mano, kad labai svarbu įtraukti verslo ir finansų įstaigas, todėl palankiai vertina Komisijos pastangas įtraukti privatųjį sektorių į biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmus, visų pirma naudojantis ES verslo ir biologinės įvairovės platforma; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina privačiojo sektoriaus iniciatyvas, pvz., Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime klimato politikos klausimais sukurtą koaliciją „Vieningos planetos verslas vardan biologinės įvairovės“;

70.  ragina Komisiją apsvarstyti suderintą metodiką, pagal kurią būtų apskaičiuojamas ES įmonių ekologinis pėdsakas, taip pat jų poveikis biologinei įvairovei;

71.  mano, kad siekiant spręsti klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir biologinės įvairovės nykimo problemas yra būtini pokyčiai visuomenėje; pabrėžia, kad svarbu laikytis tinkamo perėjimo principo užtikrinant, kad procesas būtų įtraukus ir teisingas;

72.  pažymi, kad visuomenės informuotumas ir galimybė gauti išsamią ir lengvai suprantamą informaciją suteikia vartotojams galimybę priimti informacija pagrįstus pirkimo sprendimus ir skatinti tvarų vartojimą, todėl primygtinai reikalauja, kad šie aspektai būtų įtraukti į išsamų priemonių rinkinį, ypač dėl produktų, dėl kurių naikinami miškai ir ekosistemos bei pažeidžiamos žmogaus teisės; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti produktų atsekamumą ir kontrolę visoje vertės ir tiekimo grandinėje ir taip užtikrinti visišką skaidrumą vartotojams;

73.  pabrėžia, kad reikia geriau plėtoti ekologinį ženklinimą ir kovos su miškų naikinimu sertifikavimą;

74.  palankiai vertina 2020 m. Marselyje vyksiantį Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos susitikimą; ragina Komisiją šiame forume akivaizdžiai parodyti savo paramą, atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus biologinės įvairovės srityje;

o
o   o

75.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 35, 2018 1 31, p. 2.
(2) OL C 356, 2018 10 4, p. 38.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0431.
(4) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.
(5) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
(6) Biologinės įvairovės konvencija, Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu ir Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija.
(7) Europos ir Vidurinės Azijos biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų regioninio vertinimo ataskaita https://ipbes.net/sites/default/files/2018_eca_full_report_book_v5_pages_0.pdf
(8) 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352).


Europos ombudsmeno 2018 m. veikla
PDF 161kWORD 51k
2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2018 m. veiklą (2019/2134(INI))
P9_TA(2020)0016A9-0032/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2018 m. veiklą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnį, 24 straipsnio trečią pastraipą ir 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11, 41, 42 ir 43 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

–  atsižvelgdamas į Parlamento 2001 m. rugsėjo 6 d. priimtą Europos gero administracinio elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Parlamento ir Europos ombudsmeno 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį bendrąjį susitarimą dėl bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 17 d. savo rezoliuciją dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. savo rezoliuciją dėl 2018 m. Peticijų komiteto svarstymų rezultatų(3),

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir 232 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A9-0032/2019),

A.  kadangi metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2018 m. veiklą Parlamento pirmininkui oficialiai pateiktas buvo 2019 m. spalio 2 d., o 2019 m. rugsėjo 4 d. Briuselyje ombudsmenė Emily O’Reilly pranešimą pristatė Peticijų komitetui;

B.  kadangi pagal SESV 24 ir 228 straipsnius Europos ombudsmenas turi įgaliojimus priimti skundus dėl netinkamų Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ar agentūrų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas;

C.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „[k]iekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“ ir kad „[s]prendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“;

D.  kadangi SESV 15 straipsnyje nurodyta, kad „[s]iekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą“ ir kad „[v]isi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę [...] susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais“;

E.  kadangi Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad „[k]iekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“;

F.  kadangi Chartijos 43 straipsnyje teigiama, kad „[k]iekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“;

G.  kadangi 2018 m. Europos ombudsmenė pradėjo 490 tyrimų (iš kurių 482 buvo pagrįsti skundais, o 8 pradėti savo iniciatyva) ir baigė 545 tyrimus (iš jų 534 buvo pagrįsti skundais, o 11 pradėti savo iniciatyva); kadangi dagiausia tyrimų buvo susiję su Komisija (285 tyrimai arba 58,2 proc.), antros didžiausios grupės tyrimai susiję su ES agentūromis (43 tyrimai arba 8,8 proc.), likusi dalis – su kitomis institucijomis: su Parlamentu (30 tyrimų arba 6,1 proc.), Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) (23 tyrimai arba 4,7 proc.), Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) (23 tyrimai arba 4,7 proc.), Europos investicijų banku (16 tyrimų arba 3,3 proc.), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) (14 tyrimų arba 2,8 proc.) ir kitomis institucijomis (56 tyrimai arba 11,4 proc.);

H.  kadangi trys didžiausią susirūpinimą kėlę klausimai, susiję su tyrimais, kuriuos Europos ombudsmenė baigė nagrinėti 2018 m., buvo skaidrumas, atskaitomybė ir galimybė visuomenei susipažinti su informacija ir dokumentais (24,6 proc.), tarnybos kultūra (19,8 proc.) ir tinkamas naudojimasis įgaliojimais (16,1 proc.); kadangi kiti susirūpinimą kėlę klausimai apima procesines teises, pavyzdžiui, teisę būti išklausytam, pagrindinių teisių paisymą, priėmimą į darbą, etinius klausimus, visuomenės dalyvavimą ES priimant sprendimus, įskaitant vykdant pažeidimo procedūras, patikimą finansų valdymą, susijusį su ES konkursais, dotacijomis ir sutartimis, įdarbinimą ir gerą ES personalo klausimų sprendimą;

I.  kadangi lygis, kaip Europos Komisija įgyvendina Europos ombudsmeno gero administravimo rekomendacijas, nuo 2016 m. tolygiai mažėja: 2016 m. šis lygis atitinkamai siekė 82 proc., 2017 m. – 77 proc., o 2018 m. – 76 proc.;

J.  kadangi 2018 m. pagalbos į Europos ombudsmeną kreipėsi 17 996 piliečiai; kadangi 14 596 piliečiams konsultacijos suteiktos per Europos ombudsmeno svetainėje esantį interaktyvų vadovą; kadangi 1 220 prašymų buvo persiųsta kitiems subjektams susipažinti; kadangi Europos ombudsmenas ėmėsi veiksmų dėl 2 180 gautų skundų;

K.  kadangi Europos ombudsmeno tarnyba, 2018 m. vykdydama strateginį darbą, pradėjo penkis naujus strateginius tyrimus, atitinkamai dėl elgesio su neįgaliaisiais pagal bendrą sveikatos draudimo sistemą, dėl galimybių neįgaliesiems naudotis Komisijos interneto svetainėmis, dėl veiksmų prieš pateikiant paraiškas Europos vaistų agentūrai (EMA), dėl „sukamųjų durų“ reiškinio, susijusio su ES darbuotojais, valdymo Komisijoje ir dėl Tarybos teisėkūros darbo atskaitomybės; kadangi 2018 m. Europos ombudsmenė pradėjo vykdyti dešimt strateginių iniciatyvų, susijusių, be kita ko, su kalbų vartojimu ES viešojoje tarnyboje, kovos su priekabiavimu politika ES viešojoje tarnyboje ir vaikų migrantų apsauga;

L.  kadangi Europos ombudsmenui tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant piliečiams atviresnį ir su daugiau atskaitomybės ES teisėkūros procesą, taip pat siekiant suteikti piliečiams galimybių naudotis teise dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime ir taip padidinti piliečių aktyvumą ir pasitikėjimą;

M.  kadangi Europos ombudsmenui tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant ES institucijų atskaitomybę ir kuo didesnį ES administracijos ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumą ir nešališkumą, siekiant apsaugoti piliečių teises ir taip padidinti jų pasitikėjimą, aktyvumą ir dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime;

N.  kadangi svarbiausias Europos ombudsmeno prioritetas yra užtikrinti visapusišką pagarbą piliečių teisėms;

O.  kadangi 2018 m. Europos ombudsmenė pradėjo naudoti naują interneto svetainę, kurioje pateikiama atnaujinta ir patogi naudoti sąsaja galimiems skundų pateikėjams; kadangi pagreitinta procedūra, kurią Europos ombudsmenė taiko nagrinėdama skundus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, atspindi jos įsipareigojimą suteikti pagalbą tiems, kurie jos prašo, ir priimti sprendimus per 40 dienų, visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis; kadangi ši nauja iniciatyva yra strategijos, kuria siekiama padidinti Europos ombudsmeno tarnybos veiksmingumą, dalis;

P.  kadangi atlikusi strateginį tyrimą Nr. OI/2/2017/TE Europos ombudsmenė nustatė, jog Taryboje stokojama skaidrumo, susijusio su galimybe visuomenei susipažinti su jos teisėkūros dokumentais, taip pat su jos dabartine praktika sprendimų priėmimo procese, ypač parengiamuoju etapu Nuolatinių atstovų komitete (COREPER) ir darbo grupių lygmeniu; kadangi, Tarybai delsiant įgyvendinti Europos ombudsmenės rekomendacijas, 2018 m. gegužės 16 d. ombudsmenė Parlamentui pateikė specialiąją ataskaitą dėl specialiojo tyrimo Nr. OI/2/2017/TE dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo; kadangi 2019 m. sausio 17 d. Parlamentas priėmė pranešimą dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo ir šiame pranešime patvirtinamos visos ombudsmenės rekomendacijos; kadangi Tarybai pirmininkaujanti Suomija pažadėjo padidinti Taryboje vykdomų veiksmų atvirumą ir teisėkūros skaidrumą;

Q.  kadangi 2019 m. vasario 12 d. Parlamentas priėmė Europos Parlamento reglamento, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas) ir panaikinamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas, projektą(4), už jas jam tenka pirminė teisėkūros atsakomybė; kadangi Taryba dar nepatvirtino šio naujo reglamento;

R.  kadangi didesnis atvirumas ir skaidrumas, susijęs su valstybių narių vyriausybių pozicijomis Taryboje, padidins pasitikėjimą ES ir sumažins euroskepticizmą ir populizmą;

S.  kadangi didesnis sprendimų priėmimo proceso skaidrumas trišaliuose dialoguose padidins piliečių pasitikėjimą ES institucijomis;

T.  kadangi 2018 m. Europos ombudsmenė pradėjo įgyvendinti kovos su priekabiavimu strateginę iniciatyvą, pagal kurią vertinama ES administravimo institucijų taikoma kovos su priekabiavimu politika; kadangi Europos ombudsmenė 2018 m. nusprendė raštu kreiptis į 26 ES institucijas ir agentūras ir prašyti pateikti išsamios informacijos apie minėtą politiką ir jos įgyvendinimo būdus;

U.  kadangi 2018 m. Europos ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl diskriminacijos dėl lyties ir vienodų galimybių Europos investicijų banke (EIB); kadangi EIB įgyvendino ombudsmenės rekomendacijas ir siūlymus dėl vienodų galimybių ir lyčių lygybės;

V.  kadangi Ombudsmeno tarnyba pagal JT NTK yra ES struktūros dalis ir jo užduotis – ES institucijų lygmeniu ginti, skatinti ir stebėti šios konvencijos įgyvendinimą;

W.  kadangi 2018 m. kovo mėn. buvo surengta Europos ombudsmenų tinklo ir Europos Parlamento Peticijų komiteto konferencija ir vienas iš pagrindinių aptartų klausimų – kaip ombudsmenams gerinti bendradarbiavimą;

1.  teigiamai vertina Europos ombudsmenės pristatytą metinį pranešimą apie 2018 m. veiklą;

2.  sveikina Emily O’Reilly atlikus puikų darbą ir dėjus konstruktyvias pastangas gerinti ES administravimo kokybę ir piliečiams teikiamų jos paslaugų prieinamumą ir kokybę;

3.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti skaidrumą ir galimybę visuomenei susipažinti su Tarybos turimais dokumentais; pabrėžia, jog didelis teisėkūros proceso skaidrumas yra nepaprastai svarbus norint, kad piliečiai, žiniasklaida ir suinteresuotieji subjektai galėtų reikalauti savo išrinktų pareigūnų ir vyriausybių atskaitomybės; pripažįsta vertingą Europos ombudsmeno vaidmenį palaikant ryšius ir tarpininkaujant tarp ES institucijų ir piliečių; mano, kad Taryba privalo persvarstyti savo konfidencialumo politiką; atkreipia dėmesį į Europos ombudsmenės darbą siekiant užtikrinti, kad ES teisėkūros procesas taptų labiau atskaitingas visuomenei;

4.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad piliečiai aktyviau dalyvautų priimant sprendimus, ir atkreipia dėmesį į tokio dalyvavimo svarbą, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti daugiau administravimo sistemos veikimo skaidrumo, nes priemonėmis, kuriomis stiprinamas Sąjungos institucijų demokratinis teisėtumas, siekiama atkurti pasitikėjimą;

5.  primygtinai ragina Ombudsmeną užtikrinti didesnį sprendimų priėmimo proceso skaidrumą trišaliuose dialoguose;

6.  pabrėžia, kad Europos Parlamentui itin rūpi piliečių pasitikėjimas Sąjungos institucijomis, šis aspektas yra labai svarbus socialiniu, politiniu ir etiniu požiūriu;

7.  pabrėžia, kad reikia gerinti ir plėsti socialinį dialogą, be kita ko, kaip ir Sąjungos institucijų, įstaigų ir piliečių tarpusavio dialogą;

8.  visapusiškai pritaria Europos ombudsmenės rekomendacijoms Tarybai ir primygtinai ragina Tarybą imtis visų reikalingų veiksmų šioms rekomendacijoms kuo skubiau įgyvendinti;

9.  ragina Europos ombudsmenę teikti daugiau konsultavimo paslaugų ES institucijoms apie geresnę komunikaciją su piliečiais visomis oficialiosiomis ES kalbomis; primygtinai ragina Europos ombudsmenę teikti konsultavimo paslaugas institucijoms dėl kalbos politikos formavimo būdų, kad būtų galima pateikti atitinkamą turinį ir informaciją kuo daugiau kalbų;

10.  džiaugiasi Europos ombudsmenės strategija, kuria siekiama padidinti jos įgaliojimų poveikį ir matomumą tarp ES piliečių;

11.  palankiai vertina tai, kad buvo pakeista Europos ombudsmeno interneto svetainė, nes ji tapo funkcionalesnė ir prieinamesnė piliečiams;

12.  prašo Tarybos, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, savo darbo metodus suderinti su parlamentinės demokratijos standartais, kaip reikalaujama pagal Sutartis, o ne veikti kaip diplomatinis forumas, nes tai nėra jai numatyta funkcija; primena, kad, atlikusi strateginį tyrimą Nr. OI/2/2017/TE, Europos ombudsmenė priėjo prie išvados, kad Tarybos veikla skaidrumo požiūriu yra netinkamo administravimo atvejis; primygtinai ragina Tarybą nedelsiant įgyvendinti Europos ombudsmenės rekomendacijas, pateiktas po jos strateginio tyrimo, be kita ko, ir Parlamento rekomendacijas, kurias jis pateikė savo pranešime dėl specialiosios ataskaitos; primygtinai ragina Europos ombudsmenę ir toliau stebėti su jos strateginiu tyrimu daromą pažangą;

13.  pakartoja savo raginimą atnaujinti ES teisės aktus dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir prašo peržiūrėti 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(5), taip siekiant palengvinti Europos ombudsmeno darbą tikrinant, ar Parlamentas, Taryba ir Komisija suteikia galimybę susipažinti su dokumentais; apgailestauja, kad Taryba blokavo Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūrą, ir primygtinai ragina Taryba atnaujinti diskusijas, remiantis Parlamento per antrąjį svarstymą priimta pozicija, kaip nustatyta 2013 m. birželio 12 d. rezoliucijoje dėl aklavietės, susijusios su Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūra(6);

14.  dar kartą ragina peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, nes jis labai pasenęs ir nebeatspindi dabartinės teisinės padėties ir ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų taikomos institucinės praktikos;

15.  džiaugiasi, kad oficialiai pradėta pagreitinta procedūra, taikoma tyrimams dėl galimybės susipažinti su dokumentais, ir pripažįsta jos teigiamus rezultatus skundų teikėjams;

16.  ypač atkreipia dėmesį į tai, jog labai svarbu, kad Europos ombudsmenas toliau atidžiai stebėtų padėtį ir atliktų strateginius tyrimus dėl skaidrumo Komisijoje; tvirtina, jog žino apie vadinamąjį sukamųjų durų reiškinį, ypač paplitusį tarp aukščiausio rango institucijų pareigūnų; primygtinai ragina Europos ombudsmenę toliau stebėti, kaip įgyvendinamos po ombudsmenės tyrimo savo iniciatyva 2018 m. rugsėjo mėn. priimtos persvarstytos Komisijos taisyklės dėl vadinamojo sukamųjų durų reiškinio;

17.  pabrėžia, kad interesų konflikto klausimas apima daugiau, nei tik vadinamojo sukamųjų durų reiškinio atvejus, ir primygtinai ragina tobulinti taisykles ir griežtini kriterijus, siekiant patikimai užtikrinti, kad sprendimai ir teisės aktai būtų priimami vadovaujantis piliečių interesais;

18.  primena, jog galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, atvirumo ir skaidrumo principai yra neatsiejama ES teisėkūros proceso dalis, kad piliečiai galėtų rasti informacijos apie teisėkūros veiksmų priežastis ir taip galėtų iš tiesų naudotis savo demokratinės teisėmis(7); pripažįsta skaidrumo poreikį ES sprendimų priėmimo procese; pritaria tam, kad trijų institucijų tarnybos bendradarbiautų kuriant bendrą teisėkūros portalą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti patogų naudoti kanalą, per kurį nespecialistai galėtų gauti informacijos apie vykstančias teisėkūros procedūras;

19.  pritaria tam, kad būtų skelbiami galutiniai trišalio dialogo dokumentai; pabrėžia, kad Teisingumo Teismo sprendime, 2018 m. kovo mėn. priimtame byloje De Capitani (T-540/15), teigiama, jog vadinamuosiuose keturių skilčių dokumentuose pateikiamoms institucijų nuomonėms netaikoma bendra neatskleidimo prezumpcija; pažymi, kad dalyko, apie kurį kalbama trišalio dialogo dokumentuose, konfidencialus pobūdis savaime nėra pakankamas pagrindas neleisti visuomenei susipažinti su informacija; mano, kad siekiant užtikrinti skaidrumą trišaliuose dialoguose, imtis veiksmų turėtų visos trys institucijos; pripažįsta, kad visuomenės teisė susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais yra saugoma ir neliečiama visų ES piliečių teisė, tiesiogiai kylanti iš demokratijos principo ir pagrindinės žodžio laisvės teisės, todėl kyla atitinkama Sąjungos pareiga jos laikytis ir teikti informaciją; pabrėžia, kad reikia toliau skatinti skaidrumą atitinkamose institucijose, pavyzdžiui, Ombudsmeno tarnyboje, kad Sąjunga vykdytų pirmiau nurodytas pareigas;

20.  pakartoja, kad Europos Centrinio Banko (ECB) vientisumas ir jo nepriklausomumas nuo privačių finansinių interesų turi būti užtikrinti; pabrėžia, kad vykdomosios valdybos nariai negali vienu metu būti forumų ar kitų organizacijų, tarp kurių yra ECB prižiūrimų bankų vadovai, nariais ir negali dalyvauti forumuose, kurie nėra atviri visuomenei; palankiai vertina 2018 m. liepos 5 d. Europos ombudsmenės nuomonę;

21.  apgailestauja, kad ECB, kaip buvo rekomenduojama, dar nepriėmė ir netaiko minimalių atskaitomybės taisyklių; mano, kad neužtikrinus ECB veiklos skaidrumo gali kilti abejonių dėl jo nepriklausomumo nuo privačių finansinių interesų;

22.  pritaria 2018 m. sausio 15 d. ombudsmeno rekomendacijoms dėl Europos Centrinio Banko pirmininko ir banko sprendimus priimančių organų narių dalyvavimo Didžiojo trisdešimtuko (G30) grupėje ir ragina ECB iš dalies pakeisti atitinkamas taisykles siekiant užtikrinti, kad būtų konkrečiai įgyvendinti aukščiausi etikos ir atskaitomybės standartai;

23.  ragina Komisiją, vykdant neoficialų dialogą su valstybėmis narėmis, užtikrinti aukštą skaidrumo ir galimybės susipažinti su dokumentais ir informacija apie „EU Pilot“ procedūras ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, lygį, ypač apie procedūras, susijusias su gautomis peticijomis, ir deramomis priemonėmis suteikti visapusišką prieigą prie jau pasibaigusias „EU Pilot“ procedūros ir pažeidimo nagrinėjimo procedūrų; ragina Komisiją laikytis kitokio požiūrio dėl ES teisės pažeidimų tyrimų ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras ne vien tik pagal mechanizmą „EU Pilot“;

24.  pabrėžia priemonių, kurių imtasi siekiant padidinti sprendimų, priimtų vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras, skaidrumą, svarbą; primena, kad 2014 m. Komisija interneto svetainėje „Europa“ sukūrė centralizuotą platformą, kurioje pateikiama išsami informacija apie pažeidimus; pabrėžia, kad Komisija savo metinėse ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitose Europos Parlamentui ir visuomenei teikia informaciją apie „EU Pilot“ ir pažeidimų nagrinėjimo procedūrų bylas;

25.  visapusiškai remia Europos ombudsmenės įsipareigojimą didinti ES lobistinės veiklos skaidrumą; remia Komisijos įsipareigojimą įgyvendinti persvarstytas horizontaliąsias ekspertų grupių taisykles, be kita ko, susijusias su skaidrumu ir interesų konfliktais; pabrėžia, jog svarbu, kad asmenys ir organizacijos, atstovaujantys privatiems interesams, būtų registruojami Skaidrumo registre, kad susitikimus būtų galima rengti pagal horizontaliąsias taisykles;

26.  pabrėžia, kad reikia sudaryti Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija trišalį susitarimą, kuris būtų laikomas žingsniu tobulinant dabartines taisykles dėl lobistinės veiklos ir naikinant spragas; vis dėlto mano, kad šios institucijos neturėtų tuo apsiriboti, bet toliau kurti privalomo pobūdžio teisėkūros priemones visoms ES institucijoms ir agentūroms;

27.  pabrėžia, kad svarbu visą informaciją apie lobistų įtaką teikti nemokamai, visiškai suprantamai ir visuomenei lengvai prieinama forma, gerinant ES skaidrumo registre saugomų duomenų tikslumą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visapusišką skaidrumą apie visų interesų atstovų finansavimą, ir ragina nebeteikti paramos visoms organizacijoms, kurios pažeidžia taisykles dėl vadinamojo sukamųjų durų reiškinio;

28.  pabrėžia, jog svarbu priimti teisės aktą siekiant, kad Skaidrumo registras taptų privalomas ir teisiškai įpareigojantis visoms ES institucijoms ir agentūroms bei tretiesiems subjektams, taip užtikrinant visišką lobistinės veiklos skaidrumą; ragina ES institucijas apsvarstyti, kokios praktinės nuostatos galėtų padėti skubiai priimti veiksmingą susitarimą;

29.  apgailestauja, kad dėl lyčių diskriminacijos ir lyčių atstovavimo vis dar patiriama sunkumų ES institucijose; susirūpinęs atkreipia dėmesį į išvadas byloje 366/2017/AMF ir primygtinai ragina EIB laikytis visų Europos ombudsmenės rekomendacijų užtikrinant harmoningą visų lyčių atstovavimą vadovaujamose pareigose;

30.  palankiai vertina 2018 m. atliktą Europos ombudsmenės tyrimą dėl buvusio Komisijos generalinio sekretoriaus skyrimo procedūros ir pripažįsta ombudsmenės išvadas, kad buvo nustatyti keturi netinkamo administravimo atvejai; apgailestaudamas pažymi, kad, nepaisant Parlamento pritarimo Europos ombudsmenės rekomendacijoms, ankstesnė Komisija jų neįgyvendino; ypač susirūpinęs pažymi, kad Komisija nenustatė specialios skyrimo procedūros, ir prašo naujos sudėties Komisijos sukurti tokią procedūrą, taip užtikrinant aukščiausius skaidrumo, etikos ir teisinės valstybės principų laikymosi standartus;

31.  susirūpinęs pažymi, kad Komisija vis mažiau įgyvendina Europos ombudmeno siūlomas rekomendacijas, siūlymus ir sprendimus; ragina Komisiją labiau įsipareigoti savo veikloje šalinant visus Europos ombudsmeno nustatytus netinkamo administravimo atvejus;

32.  primygtinai ragina Europos ombudsmenę stebėti, kaip, užtikrinant skaidrumą ir objektyvumą, įgyvendinamos naujos Parlamento darbo tvarkos taisyklės dėl paskirtųjų Komisijos narių klausymų, visų pirma tos, kurios išdėstytos VII priedo 2 straipsnyje dėl finansinių interesų deklaracijos nagrinėjimo;

33.  pripažįsta Komisijos 2018 m. sausio 31 d. priimtą pasiūlymą dėl naujo Europos Komisijos narių elgesio kodekso; mano, kad reikia toliau stiprinti šio kodekso nuostatas;

34.  dar kartą pakartoja ir tvirtai tiki, kad visose ES institucijose reikia taikyti griežtas etikos taisykles ir standartus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi sąžiningumo pareigos;

35.  yra tvirtai įsitikinęs, kad skaidrumas yra esminė teisinės valstybės principų dalis, ir tvirtina, kad būtina visu teisėkūros proceso metu stebėti, kaip šis užtikrinamas, nes skaidrumas daro įtaką faktiniam teisės balsuoti ir teisės būti išrinktam, be kita ko, kaip ir kitų teisių (t. y. saviraiškos laisvės, žodžio laisvės ir laisvės gauti informaciją), realizavimui; mano, kad siekiant aktyvaus ES pilietiškumo, reikia visuomenės atliekamo šio proceso kontrolės, stebėjimo ir vertinimo, sudarant galimybę kritikuoti rezultatus; pabrėžia, kad tai padėtų piliečiams daugiau sužinoti apie pagrindines teisėkūros proceso koncepcijas ir didintų dalyvavimą demokratiniame Sąjungoje gyvenime;

36.  džiaugiasi, kad Europos ombudmenė, dalyvaudama su jos darbu susijusiose viešosiose konsultacijose, nuolat stengiasi keisti tvarką ES institucijose; palankiai vertina ombudsmenės siūlymą didinti ES rizikos vertinimo modelio skaidrumą maisto grandinėje, ombudsmenė taip pat rekomendavo Europos maisto saugos agentūrai skelbti su rizikos vertinimu susijusių posėdžių darbotvarkes ir protokolus;

37.  ragina Europos ombudsmenę toliau vykdyti savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl EMA ir farmacijos bendrovių bendravimo prieš pateikiant paraiškas dėl patekimo į rinką leidimo skaidrumo ir viešųjų konsultacijų, kurios vyko iki 2019 m. sausio mėn.;

38.  palankiai vertina Europos ombudsmenės tyrimą dėl Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) saugos ataskaitų, dėl šio tyrimo agentūra pakeitė savo praktiką ir dabar susirūpinimą keliančios informacijos apie saugą pateikę asmenys gauna grįžtamosios informacijos;

39.  primygtinai ragina Europos ombudsmenę stebėti, ar bendroji sveikatos draudimo sistema (JSIS) atitinka JT NTK; primygtinai ragina Komisiją atnaujinti bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, pagal kurias reglamentuojamas JSIS veikimas, tekstą, kiek jis susijęs su neįgaliųjų ar sunkiomis ligomis sergančių asmenų medicininėmis išlaidomis ir išlaidomis pagrįstam buvimui darbo vietoje; ragina Europos ombudsmenę užtikrinti, kad visa Europos Sąjungos administracijos sistema visapusiškai taikytų JT NTK;

40.  džiaugiasi Europos ombudsmenės praktinėmis rekomendacijomis dėl Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) atrankos procedūrų prieinamumo regos negalią turintiems kandidatams; ragina Europos ombudsmenę stebėti, kaip EPSO, rengdama internetines atrankos procedūras, laikosi visų prieinamumo reikalavimų; ragina Europos ombudsmenę stebėti, kaip įgyvendinami jos pasiūlymai dėl pagalbinių technologijų atliekant kompiuterinius testus, vykstančius visame pasaulyje;

41.  remia Europos ombudsmenę šiai tarp ES institucijų skleidžiant informaciją apie griežtesnės kovos su priekabiavimu politikos nustatymą;

42.  pritaria Europos ombudsmenės iniciatyvai sekti judėjimą „#MeToo“ ir ragina toliau stebėti ES administracijos sistemos taikomą kovos su priekabiavimu politiką;

43.  remia Europos ombudsmenės pastangas sudaryti geresnes sąlygas piliečiams dalyvauti ES politikos formavimo procese; prašo Europos ombudsmenės toliau stebėti, kaip naudojamasi Europos piliečių iniciatyvos priemone (ECI), be kita ko, stebinti, kaip įgyvendinamas peržiūrėtas ECI reglamentas;

44.  pabrėžia, kad Europos ombudsmeno vaidmuo ilgainiui nuo šios tarnybos atsiradimo keitėsi: iš pradžių tai buvo netinkamo administravimo prevencijos tarnyba, o dabar ji užsiima gero administravimo skatinimu; mano, kad logiška šios tendencijos pasekmė būtų dirbti siekiant iš aktyviai skatinti geresnį administravimą ir geriausias administravimo praktikas reikiamu laiku;

45.  palankiai vertina Europos ombudsmeno iniciatyvą dėl apdovanojimo už gerą administravimą, kuriuo pripažįstamos ES viešosios tarnybos pastangos rasti naujoviškų piliečiams palankios politikos įgyvendinimo būdų;

46.  dar kartą ragina, kaip tą darė jau ilgą laiką, atnaujinti dabartinį Europos gero administracinio elgesio kodeksą, jį tinkamai įtraukiant į privalomą reglamentą visoms ES institucijoms ir agentūroms;

47.  primena Europos ombudsmenės įsipareigojimą užtikrinti labai aukštą skaidrumo lygį ES derybose dėl JK išstojimo iš Europos Sąjungos susitarimo;

48.  ragina Europos ombudsmenę toliau bendradarbiauti su nacionaliniais ombudsmenais naudojantis Europos ombudsmenų tinklu; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti tokius bendradarbiavimo tarp įvairių nacionalinių ombudsmenų būdus;

49.  primena, kad naujame Europos ombudsmeno statuto projekte, kurį neseniai priėmė Parlamentas, numatytas trejų metų trukmės vadinamasis atvėsimo laikotarpis, kuriam pasibaigus Europos Parlamento narys gali tapti Europos ombudsmenu;

50.  pakartoja, kad itin svarbu išsaugoti Europos ombudsmeno nepriklausomumą ir sąžiningumą ir užtikrinti, kad šias pareigas eitų asmenys, kurių nesaisto akivaizdi priklausomybė politinėms partijoms, kuriems nekyla interesų konfliktai ir kurie turi stiprų etikos jausmą;

51.  teigiamai vertina puikų ir sėkmingą Europos ombudsmenės ir jos komandos bendradarbiavimą su Peticijų komitetu;

52.  pripažįsta, kad per visą įgaliojimų laikotarpį Europos ombudsmenė puikiai bendradarbiavimo, ir ragina kitą Europos ombudsmeną taip pat bendradarbiauti ir palaikyti struktūrinį dialogą su Peticijų komitetu, siekiant toliau gerinti ES administravimo sistemos kokybę ir jos ES piliečiams siūlomų paslaugų prieinamumą ir kokybę;

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenei, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms tarnyboms.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0045.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0114.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0080.
(5) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0271.
(7) Sujungtos bylos C-39/05 ir C-52/05 P, Švedijos Karalystė ir Maurizio Turco prieš Europos Sąjungos Tarybą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2008 I-04723.


Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos ir įstaigos: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija
PDF 142kWORD 44k
2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos ir įstaigos: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija“ (2019/2950(RSP))
P9_TA(2020)0017B9-0047/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 298 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Reglamentą Nr. 31 (EEB), 11 (EAEB), nustatantį Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų darbuotojų įdarbinimo sąlygas (ES tarnybos nuostatai), ypač į jo 11a, 12, 16 ir 17 straipsnius(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo. Agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 15/2012 „Interesų konfliktų valdymas pasirinktose ES agentūrose“(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 29 d. Europos Komisijos sprendimą dėl su darbu nesusijusios veiklos ir užduočių ir dėl profesinės veiklos nutraukus tarnybą (C(2018)4048),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 17 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) pranešimą spaudai dėl Adamo Farkaso atsistatydinimo iš Europos bankininkystės institucijos (EBI) vykdomojo direktoriaus pareigų nuo 2020 m. sausio 31 d.(4),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, dėl EBI vykdomojo direktoriaus Adamo Farkaso skyrimo Europos finansų rinkų asociacijos (AFME) generaliniu direktoriumi (O-000031/2019 – B9-0054/2019) ir į 2019 m. spalio 24 d. Komisijos pateiktus atsakymus(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 4 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto surengto klausymo metu EBI pirmininko pateiktus atsakymus,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2010 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą „Pasibaigę darbiniai santykiai valstybės tarnyboje. Geriausia patirtis siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams“(6),

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Transparency International“ darbinį dokumentą Nr. 06/2010 „Sukamųjų durų reiškinio reguliavimas“ ( angl. Regulating the Revolving Door)(7),

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno rekomendacijų dėl tyrimo skundo Nr. 775/2010/ANA prieš Europos maisto saugos tarnybą (EFSA) klausimu projektą(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 13 d. Ombudsmeno laišką Europos cheminių medžiagų agentūros direktoriui dėl ES tarnybos nuostatų 16 straipsnio įgyvendinimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 13 d. Ombudsmeno laišką EBI direktoriui dėl ES tarnybos nuostatų 16 straipsnio įgyvendinimo(10),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 28 d. Europos ombudsmeno pranešimą dėl informacijos apie buvusius vyresniuosius darbuotojus skelbimo siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vienų metų lobistinės veiklos ir propagavimo draudimo: SI/2/2017/NF(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento reglamento, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas)(12),

–  atsižvelgdamas į politines gaires būsimai Europos Komisijai (2019–2024 m.)(13),

–  atsižvelgdamas į klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, Komisijai „Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos ir įstaigos: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija“ O-000048/2019B9-0001/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi SESV 298 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“;

B.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010(14) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Institucijos darbuotojams, įskaitant jos vykdomąjį direktorių ir pirmininką, taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės šiems nuostatams ir sąlygoms taikyti“;

C.  kadangi visų pirma Tarnybos nuostatų 16 ir 17 straipsniuose nustatyti personalo išėjimo iš tarnybos institucijose principai, įskaitant nuostatas dėl interesų konfliktų prevencijos;

D.  kadangi EBI vykdomasis direktorius pritarė jo paskyrimui į AFME generalinio direktoriaus pareigas nuo 2020 m. vasario 1 d. ir pranešė apie savo atsistatydinimą iš EBI vykdomojo direktoriaus pareigų nuo 2020 m. sausio 31 d.;

E.  kadangi EBI valdyba ir stebėtojų taryba nusprendė, kad EBI vykdomojo direktoriaus perėjimui į naują darbo vietą, t. y. AFME generalinio direktoriaus, turėtų būti pritarta; kadangi Priežiūros taryba priėmė sprendimą savo vykdomajam direktoriui nustatyti gana lengvus apribojimus, kurie, pasak EBI, išsprendžia interesų konfliktą, kylantį dėl to, kad jis sutinka eiti naujas pareigas AFME; kadangi šie apribojimai taikomi veiklai, vykdomai Europos bankininkystės institucijoje (EBI) ir išėjus iš jos;

F.  kadangi Europos Parlamento klausyme EBI pirmininkas pabrėžė, kad tokius užimtumo pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje apribojimus sunku įgyvendinti;

G.  kadangi priežiūros institucijas paliekantys vyresnieji vadovai šiuo metu negauna laikinosios išmokos;

H.  kadangi interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, atvejai ir „sukamųjų durų“ reiškiniai yra pasikartojančios problemos, kuriuos vertino ir analizavo tarptautinės ir ES įstaigos, visų pirma Europos ombudsmenas ir Europos Audito Rūmai;

I.  kadangi tokie „sukamųjų durų“ reiškiniai suteikia interesų grupėms galimybę atlyginti reguliavimo institucijoms už ankstesnį elgesį, taip atveriant duris žalingoms paskatoms;

1.  pabrėžia atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos administracijos svarbą visai ES, įskaitant ekonominės ir pinigų sąjungos institucijas, įstaigas ir agentūras;

2.  yra susirūpinęs dėl interesų konflikto, kilusio dėl EBI vykdomojo direktoriaus paskyrimo AFME generaliniu direktoriumi nuo 2020 m. vasario 1 d.; pažymi, kad šis užimtumas pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, nenustačius veiklos pertraukos laikotarpio, kelia pavojų ne tik EBI reputacijai ir nepriklausomumui, bet ir visoms Sąjungos institucijoms bei visam Europos projektui;

3.  primena, kad neišspręstos interesų konfliktų situacijos gali ne tik trukdyti užtikrinti aukštų etikos standartų laikymąsi visoje Europos administracijoje, bet ir kelti grėsmę teisei į gerą administravimą, taip keliant pavojų vienodoms veiklos sąlygoms, kurios būtinos geram bendrosios rinkos veikimui;

4.  ragina veiksmingai ir nuosekliai taikyti Tarnybos nuostatus, ypač 16 straipsnį, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams, visų pirma vyresniųjų pareigūnų atveju; pabrėžia, kad pagal 16 straipsnį ES institucijoms leidžiama nepatenkinti buvusio pareigūno prašymo dėl perėjimo į konkretų postą, jei apribojimų nepakanka teisėtiems institucijų interesams apsaugoti; pabrėžia, kad, remiantis Komisijos sprendimo C(2018)4048 21 straipsnio 3 dalies b punktu, A. Farkaso atveju galėjo būti svarstomas tiesioginio persikėlimo į AFME draudimas, nes AFME gali būti laikoma „priešinga šalimi“;

5.  baiminasi, kad dažnai neįmanoma užtikrinti sąlygų, taikomų užimtumui pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, įgyvendinimo; todėl ragina ES institucijas ir agentūras apsvarstyti visas Tarnybos nuostatų 16 straipsnyje numatytas priemones;

6.  abejoja EBI stebėtojų tarybos ir administracinės valdybos sprendimu leisti A. Farkasui užimti AFME generalinio direktoriaus pareigas; ragina jas persvarstyti savo sprendimą;

7.  pažymi, kad, nors patirtis privačiajame sektoriuje gali būti vertinga dirbant institucijose, „sukamųjų durų“ sistema taip pat gali atsirasti dėl darbo privačiajame sektoriuje iki darbo viešajame sektoriuje, kai egzistuoja tiesioginis ryšys tarp buvusio darbdavio ir naujų pareigų institucijoje, ir kad tai gali pakenkti ES institucijų sąžiningumui ir piliečių pasitikėjimui jomis; todėl pabrėžia, kad atsiranda poreikis įvertinti, kaip interesų konfliktai galėtų taip pat kilti dėl iki darbo viešajame sektoriuje turėtų pareigų ar iki išankstinio paskyrimo į pareigas, susijusias su reguliavimo ar vykdomaisiais įgaliojimais ir atsakomybe, ir rekomenduoja toliau į tai atsižvelgti;

8.  pabrėžia, kad užimtumas pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje ir „sukamųjų durų“ reiškiniai yra bendra visų institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų visoje ES ir jos valstybėse narėse problema; todėl pabrėžia, kad norint veiksmingai spręsti šiuos klausimus reikalinga bendra teisinė sistema;

9.  atkreipia dėmesį į tarptautiniu lygmeniu (EBPO) atliktą darbą siekiant užtikrinti suderintą sistemą, skirtą užimtumo pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje situacijoms; atkreipia dėmesį į ES lygmeniu šioje srityje atliktą Europos Audito Rūmų ir ES ombudsmeno darbą; pažymi, kad laiku įgyvendinus šias rekomendacijas būtų galima išvengti panašių problemų ateityje;

10.  pabrėžia, kad nors darbo privačiajame sektoriuje patirtis, kurią yra įgiję reguliavimo ar priežiūros organų, darbuotojai, gali būti vertinga, Sąjungos organuose ir institucijose turėtų būti laikomasi tvirtų viešosios tarnybos principų, kad jos galėtų kuo geriau tarnauti Europos piliečiams;

11.  ragina Europos Audito Rūmus atlikti išsamią ekonominės ir pinigų sąjungos organų ir agentūrų situacijų, kuriose gali kilti interesų konfliktų, valdymo metodų analizę; ragina Europos Audito Rūmus surasti geriausios patirties pavyzdžius;

12.  ragina Komisiją ES ir nacionaliniu lygmenimis įvertinti dabartinę praktiką užimtumo pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje srityje, siekiant nustatyti griežtesnes interesų konfliktų, kylančių, kai ES įstaigų vyresnieji pareigūnai palieka savo pareigas, kad pradėtų dirbti privačiajame sektoriuje, arba kai privačiojo sektoriaus asmenys paskiriami į aukštesnes pareigas ES įstaigoje, prevencines priemones, ir atsižvelgti į Komisijos išvadas rengiant suderintą teisinę sistemą, skirtą interesų konfliktams, kylantiems pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje;

13.  primena 2019 m. spalio 24 d. plenariniame posėdyje vykusiose diskusijose Komisijos prisiimtą įsipareigojimą persvarstyti teisinę sistemą, taikomą pasibaigus tarnybos laikotarpiui; ragina Komisiją siekiant užtikrinti aukštus etikos standartus sukurti suderintą teisinę sistemą, skirtą užkirsti kelią interesų konfliktams, susijusiems su užimtumu pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje; pabrėžia, kad ES praktiką reikia suderinti su tarptautiniais standartais; pabrėžia, kad tie patys standartai turėtų būti taikomi ir ES, ir nacionaliniu lygmeniu;

14.  ragina Komisiją atliekant šią užimtumo pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje sistemos peržiūrą apibrėžti konkrečias rizikos sritis, kurias gali prireikti stiprinti, be kita ko, išplėsti galimybę blokuoti profesinius veiksmus ir apsvarstyti galimybę pratęsti vyresniųjų pareigūnų veiklos pertraukos laikotarpius proporcingai konkrečiam atvejui, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnį; pabrėžia, kad Tarnybos nuostatų 11 straipsnyje nustatytas reikalavimas ex ante atskleisti informaciją apie interesų konfliktus turėtų būti įgyvendinamas taip, kad būtų užtikrinta, jog galimi kandidato interesų konfliktai būtų atskleisti gerokai prieš jam pradedant dirbti ES įstaigoje; taip pat pabrėžia, kad visos ES įstaigos savo interneto svetainėse turėtų skelbti savo vidaus taisykles, skirtas interesų konfliktams spręsti, ir laikytis Europos ombudsmeno 2017 m. rekomendacijų dėl metinės informacijos, kurios reikalaujama pagal Tarnybos nuostatų 16 straipsnio 4 dalį, skelbimo;

15.  ragina Komisiją į šią peržiūrą įtraukti iki darbinių santykių viešajame sektoriuje patiriamus interesų konfliktus ir apsvarstyti galimybę sustiprinti esamas priemones, pvz., privalomą akcijų perleidimą institucijai, kuriai priklauso naujai paskirtas pareigūnas, pavaldžiose arba reikalų su šia institucija turinčiose įmonėse, taip pat apsvarstyti naujų rūšių prevencines priemones, pvz., privalomą nušalinimą, kai sprendžiami klausimai, susiję su buvusiu privačiojo sektoriaus darbdaviu;

16.  mano, kad uždraudžiant profesinį judėjimą, kai atitinkamas asmuo dar dirba ir kai draudimas yra pakankamai tikslingas ir pagrįstas, teisė į darbą nėra pažeidžiama;

17.  pažymi, kad jei vyresniesiems agentūrą paliekantiems pareigūnams būtų nustatyti ilgesni veiklos pertraukos laikotarpiai, taip pat būtų galima apsvarstyti galimybę jiems skirti atitinkamą laikiną išmoką; pabrėžia, kad tokių laikinų išmokų mokėjimas turėtų būti nutrauktas, jei per veiklos pertraukos laikotarpį būtų įsidarbinta naujoje darbo vietoje;

18.  ragina Komisiją įvertinti, ar tikslinga, kad susijusios ES agentūros pačios priimtų sprendimus dėl interesų konfliktų prevencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo ir kaip būtų galima užtikrinti nuoseklų taisyklių taikymą; mano, kad Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen numatytas nepriklausomas etikos organas yra labiausiai ateityje sprendimams, susijusiems su ES darbuotojų interesų konfliktais, priimti tiksianti institucija;

19.  siūlo visiems Europos Parlamento nariams ir visiems Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybos atstovams dvejus metus susilaikyti nuo ryšių su dabartiniu vykdomuoju direktoriumi, kai jis pradės eiti AFME generalinio direktoriaus pareigas (jeigu jis pradės jas eiti); ragina tarnybas, atsakingas už leidimo nuolat patekti į Parlamento patalpas išdavimą (vadinamieji rudieji leidimai), nuodugniai apsvarstyti A. Farkaso atvejį, atsižvelgiant į galimybę neišduoti tokio leidimo tam pačiam laikotarpiui (dvejiems metams), siekiant išvengti galimo interesų konflikto;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ombudsmenui.

(1) OL 45, 1962 6 14, p. 1385.
(2) OL L 250, 2011 9 27, p. 268.
(3) https://www.eca.europa.eu/Lists/News/NEWS1210_11/NEWS1210_11_EN.PDF
(4) https://eba.europa.eu/adam-farkas-steps-down-as-eba-executive-director
(5) https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/O-9-2019-000031_EN.html
(6) https://read.oecd-ilibrary.org/governance/post-public-employment_9789264056701-en#page7
(7) https://www.transparency.org/whatwedo/publication/working_paper_06_2010_regulating_the_revolving_door
(8) https://www.ombudsman.europa.eu/en/recommendation/en/11089
(9) https://www.ombudsman.europa.eu/en/correspondence/en/80697
(10) https://www.ombudsman.europa.eu/en/correspondence/en/80699
(11) https://www.ombudsman.europa.eu/en/report/en/110521
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0080.
(13) https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/political-guidelines-next-commission_lt.pdf
(14) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

Teisinė informacija - Privatumo politika