Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2020 m. sausio 30 d. - BriuselisGalutinė teksto versija
Įgaliojimų patikrinimas
 Bendros pertvarkymo valdybos nario skyrimas
 Bendros pertvarkymo valdybos nario skyrimas
 Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko pavaduotojo skyrimas
 Europos bankininkystės institucijos vykdomojo direktoriaus skyrimas
 Universalus kroviklis mobiliojo radijo ryšio įrenginiams
 Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas

Įgaliojimų patikrinimas
PDF 209kWORD 64k
Sprendimas
Priedas
2020 m. sausio 30 d. Europos Parlamento sprendimas dėl įgaliojimų patikrinimo (2019/2180(REG))
P9_TA(2020)0019A9-0015/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, pridėtą prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas(1), iš dalies pakeistą ir iš naujo sunumeruotą 2002 m. birželio 25 d. ir 2002 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. Sprendimą 2005/684/EB, Euratomas dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo(3), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvą 93/109/EB, nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus(4), iš dalies pakeistą 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2013/1/ES(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų tarybos sprendimą 2013/312/ES, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis(6) ir į 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą (ES) 2018/937, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. liepos 7 d., 2009 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimus(8),

–  atsižvelgdamas į oficialius valstybių narių kompetentingų institucijų pranešimus apie rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 13 d. Ispanijos Vyriausiosios rinkimų tarybos (isp. Junta Electoral Central) sprendimą, pagal kurį paskelbiami per 2019 m. gegužės 26 d. vykusius rinkimus į Europos Parlamentą išrinkti kandidatai, 2019 m. birželio 14 d. paskelbtą Ispanijos oficialiajame leidinyje (isp. Boletín Oficial del Estado)(9);

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 3, 4 ir 11 straipsnius ir I priedą,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0015/2020),

A.  kadangi pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 12 straipsnį Europos Parlamento narių įgaliojimus tikrina Europos Parlamentas ir šiuo tikslu Parlamentas atsižvelgia į valstybių narių oficialiai paskelbtus rezultatus ir priima sprendimus dėl bet kokių ginčų, kurių gali kilti dėl 1976 m. Akto nuostatų, išskyrus ginčus, kylančius dėl nacionalinių nuostatų, susijusių su 1976 m. Aktu;

B.  kadangi visos valstybės narės pranešė Parlamentui išrinktųjų narių pavardes pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 1 dalį, tačiau buvo nurodytos ne visos pavardės;

C.  kadangi pagal 2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2013/312/ES 3 straipsnį ir 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo (ES) 2018/937 3 straipsnio 2 dalį šiuo metu Ispanijai nustatytas 54 atstovų į Europos Parlamentą skaičius, tačiau Ispanijos kompetentingų institucijų pranešime yra tik 51 pavardė; kadangi, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika(10) ir 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 12 straipsniu, Parlamentas atsižvelgia į 2019 m. birželio 13 d. Ispanijos Vyriausiosios rinkimų tarybos (isp. Junta Electoral Central) sprendimą, pagal kurį paskelbiami per 2019 m. gegužės 26 d. vykusius rinkimus į Europos Parlamentą išrinkti kandidatai, 2019 m. birželio 14 d. paskelbtą Ispanijos oficialiajame leidinyje (isp. Boletín Oficial del Estado), siekiant sudaryti išrinktųjų narių sąrašą; kadangi į Europos Parlamentą išrinktų Ispanijos atstovų skaičius buvo 54;

D.  kadangi valstybėse narėse pateikti tam tikrų Europos Parlamento narių išrinkimo užginčijimai gali būti nagrinėjami pagal nacionalinius teisės aktus ir pasibaigus šioms procedūroms tų narių įgaliojimai gali būti panaikinti;

E.  kadangi kai kurios valstybės narės dar nepateikė galinčių juos pakeisti asmenų, išvardytų eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių, pavardžių sąrašo pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 3 dalį, arba pavėlavo tokį sąrašą pateikti;

F.  kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 3 dalį Europos Parlamento nario mandato galiojimą galima patvirtinti tik tuo atveju, jeigu jis pateikė rašytinę deklaraciją dėl to, kad nėra nesuderinamų pareigų ir rašytinę finansinių interesų deklaraciją, kaip reikalaujama pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnį ir I priedą;

G.  kadangi 1976 m. Akto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse tiksliai nurodomos pareigos, kurios nesuderinamos su Europos Parlamento nario pareigomis;

H.  kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnį ir I priedą kiekvienas Parlamento narys privalo pateikti išsamią deklaraciją dėl: a) profesinės veiklos per paskutinius trejus metus iki pareigų ėjimo Parlamente pradžios, pareigų tuo pačiu laikotarpiu įmonių, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų ar kitų įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą, valdybose ar tarybose, b) bet kokio atlyginimo, kurį Parlamento narys gauna už įgaliojimų vykdymą kitame parlamente, c) bet kokios kitos nuolatinės atlyginamos veiklos, kurią Parlamento narys vykdo kartu vykdydamas savo pareigas, nesvarbu, ar dirbdamas pagal darbo sutartį, ar kaip savarankiškai dirbantis asmuo; d) pareigų įmonių, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų ar kitų įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą, valdybose ar tarybose arba bet kokios kitos atlyginamos ar neatlyginamos išorės veiklos, kurią vykdo Parlamento narys; e) bet kokios atlyginamos nenuolatinės išorės veiklos, jei bendras atlyginimas už visą Parlamento nario nenuolatinę išorės veiklą viršija 5 000 EUR per kalendorinius metus, f) dalyvavimo įmonėje arba partnerystėje, kai galimas poveikis viešajai politikai arba kai dėl šio dalyvavimo Parlamento narys gali daryti didelę įtaką atitinkamos įstaigos veiklai; g) bet kokios finansinės paramos, teikiant materialinę pagalbą ar personalą, kurį greta Parlamento skirtų išteklių Parlamento narys gauna savo politinei veiklai iš trečiųjų asmenų, nurodant pastarųjų tapatybę; h) bet kokie kiti finansiniai interesai, kurie galėtų daryti poveikį Parlamento nario pareigų vykdymui. Prie pagal visus šiuos punktus deklaruojamos informacijos Parlamento narys prireikus turi nurodyti, ar jam atlyginama, ar ne, o prie a, c, d, e ir f punktų Parlamento nariai taip pat nurodo atitinkamą pajamų kategoriją; kadangi pateikta informacija skelbiama Parlamento interneto svetainėje;

I.  kadangi Jungtinėje Karalystėje išrinktų atstovų įgaliojimai grindžiami jos naryste Europos Sąjungoje; kadangi dėl to ir pagal 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo (ES) 2018/937 3 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą šių Europos Parlamento narių įgaliojimai automatiškai baigsis, jei (kai) teisiškai įsigalios Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos;

J.  kadangi pagal tas pačias Europos Vadovų Tarybos sprendimo (ES) 2018/937 nuostatas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos neatsiras laisvų darbo vietų pagal 1976 m. Akto 13 straipsnį ir Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnį, todėl Jungtinėje Karalystėje išrinktų atstovų įgaliojimai baigsis automatiškai ir Europos Parlamentas jų nepaskelbs;

K.  kadangi Jungtinės Karalystės išstojimo atveju Europos Parlamento atstovų skaičius kiekvienoje valstybėje narėje po išstojimo įsigaliojimo buvo nustatytas Europos Vadovų Tarybos sprendime (ES) 2018/937 ir dėl to kai kurių valstybių narių atstovai užpildys papildomas vietas, atsiradusias dėl vietų, skirtų pagal to sprendimo 3 straipsnio 2 dalies pirmą ir antrą pastraipas, skaičiaus;

L.  kadangi kai kurios valstybės narės yra priėmusios įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuose nustatyta rinkimų pagal tarpvalstybinius sąrašus rengimo tvarka;

M.  kadangi tam tikrų valstybių narių piliečiams, kurie gyvena kitoje šalyje tam tikrą laiką, gali būti atimta teisė balsuoti savo buveinės valstybėje narėje (balsavimo teisės atėmimas, angl. disenfranchisement); kadangi kai kuriais atvejais tai taip pat gali reikšti teisės būti kandidatu atėmimą;

1.  skelbia galiojančiais Europos Parlamento narių, kurie išvardyti šio sprendimo priede, įgaliojimus, jei tam nebus prieštaraujama pagal valstybių narių, kuriose galėjo būti užginčyti rinkimų rezultatai, kompetentingų institucijų sprendimus;

2.  pakartoja prašymą, išsakytą kompetentingoms valstybių narių institucijoms, nedelsiant pateikti Parlamentui ne tik išrinktų narių pavardes, bet ir galinčių juos pakeisti asmenų, išvardytų eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių, pavardes, taip pat primygtinai ragina tuos, kurie dar turi pateikti atitinkamus pranešimus, nedelsiant tai padaryti;

3.  ragina kompetentingas valstybių narių institucijas nedelsiant užbaigti joms pateiktų galimų ginčų nagrinėjimą ir pranešti Parlamentui apie rezultatus; ragina skaidriai įvertinti, kaip vyko Europos Parlamento rinkimai;

4.  pripažįsta, kad Jungtinėje Karalystėje išrinktų atstovų įgaliojimai automatiškai baigsis, jei (kai) teisiškai įsigalios Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos;

5.  tokiu atveju tikisi, kad valstybių narių kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos pateiks atitinkamus pranešimus, kad būtų užpildytos papildomos vietos;

6.  mano, kad balsavimo teisės atėmimas gali turėti atgrasomąjį poveikį piliečiams, kurie ketina pasinaudoti laisvo judėjimo teise ES (SESV 20 straipsnio 2 dalies a punktas), ir turi pasekmių tiems piliečiams, kurie pasinaudojo ta pačia teise; mano, kad balsavimo teisės atėmimas pažeidžia visuotinės rinkimų teisės principą (ES sutarties 14 straipsnio 3 dalis ir 1976 m. Akto 1 straipsnio 3 dalis); be to, reiškia susirūpinimą dėl atvejų, kai piliečiams trukdoma naudotis savo balsavimo teisėmis dėl procedūrų, įskaitant procedūras, susijusias su balsavimo sąrašų sudarymu, fizinio buvimo reikalavimais arba prieiga prie valstybių narių turimos būtinos informacijos, kad jie galėtų naudotis savo balsavimo teisėmis, aiškumo stokos; mano, kad jokiomis aplinkybėmis balsavimo teisės atėmimas arba reikalavimai, kuriais sudaromos neproporcingos kliūtys naudotis balsavimo teisėmis, negali būti taikomi Europos Parlamento rinkimuose, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad jokioje valstybėje narėje nebūtų numatyta tokia galimybė;

7.  ragina valstybes nares, kuriose galėjo kilti tokių problemų, supaprastinti registracijos formalumus, susijusius su kitų valstybių narių piliečių dalyvavimu Europos Parlamento rinkimuose, nesvarbu, ar tai būtų rinkėjai, ar kandidatai, ypač panaikinant nereikalingas administracines kliūtis, kad būtų galima veiksmingai pasinaudoti teisėmis pagal SESV 20 straipsnio 2 dalies a ir b punktus; prašo Komisijos užtikrinti, kad valstybių narių praktika atitiktų ES teisę;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Komisijai ir kompetentingoms nacionalinėms institucijoms bei valstybių narių parlamentams.

PRIEDAS: Europos Parlamento narių, kurių įgaliojimai skelbiami galiojančiais, sąrašas

(2019 m. liepos 2 d.)

Belgija (21 narys)

ANNEMANS Gerolf

ARENA Maria

ARIMONT Pascal

BOTENGA Marc

BOURGEOIS Geert

BRICMONT Saskia

CHASTEL Olivier

DE MAN Filip

DE SUTTER Petra

FRANSSEN Cindy

KANKO Assita

LAMBERTS Philippe

LUTGEN Benoît

PEETERS Kris

RIES Frédérique

TARABELLA Marc

VAN BREMPT Kathleen

VAN OVERTVELDT Johan

VANDENDRIESSCHE Tom

VAUTMANS Hilde

VERHOFSTADT Guy

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Bulgarija (17 narių)

ADEMOV Asim

ALEXANDROV YORDANOV Alexander

ALIEVA-VELI Atidzhe

DZHAMBAZKI Angel

HRISTOV Ivo

KANEV Radan

KOVATCHEV Andrey

KYUCHYUK Ilhan

MAYDELL Eva

MIHAYLOVA Iskra

NOVAKOV Andrey

PENKOVA Tsvetelina

RADEV Emil

SLABAKOV Andrey

STANISHEV Sergei

VITANOV Petar

YONCHEVA Elena

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Čekija (21 narys)

BLAŠKO Hynek

CHARANZOVÁ Dita

DAVID Ivan

DLABAJOVÁ Martina

GREGOROVÁ Markéta

HLAVÁČEK Martin

KNOTEK Ondřej

KOLAJA Marcel

KONEČNÁ Kateřina

KOVAŘÍK Ondřej

MAXOVÁ Radka

NIEDERMAYER Luděk

PEKSA Mikuláš

POLČÁK Stanislav

POSPÍŠIL Jiří

ŠOJDROVÁ Michaela

TOŠENOVSKÝ Evžen

VONDRA Alexandr

VRECIONOVÁ Veronika

ZAHRADIL Jan

ZDECHOVSKÝ Tomáš

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Danija (13 narių)

AUKEN Margrete

CHRISTENSEN Asger

FUGLSANG Niels

GADE Søren

KOFOD Peter

LØKKEGAARD Morten

MELCHIOR Karen

PETER-HANSEN Kira Marie

PETERSEN Morten

SCHALDEMOSE Christel

VILLUMSEN Nikolaj

VIND Marianne (*)

WEISS Pernille

(*) 2019 m. liepos 2 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės institucijos pateikė informaciją) Marianne VIND, kuri pakeitė Jeppe KOFODĄ, rinkimų įgaliojimai. 2019 m. birželio 27 d. Danijos nacionalinės institucijos pranešė apie J. KOFODO sprendimą pradėti eiti Danijos vyriausybės ministro pareigas ir dėl šios priežasties nepradėti eiti Europos Parlamento nario pareigų.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Vokietija (96 nariai)

ANDERSON Christine

ANDRESEN Rasmus

BARLEY Katarina

BECK Gunnar

BEER Nicola

BENTELE Hildegard

BERG Lars Patrick

BERGER Stefan

BISCHOFF Gabriele

BLOSS Michael

BOESELAGER Damian

BREYER Patrick

BUCHHEIT Markus

BUCHNER Klaus

BULLMAN Udo

BURKHARDT Delara

BUSCHMANN Martin

BÜTIKOFER Reinhard

CASPARY Daniel

CAVAZZINI Anna

DEMIREL Özlem

DEPARNAY-GRUNENBERG Anna

DOLESCHAL Christian

DÜPONT Lena

EHLER Christian

ERNST Cornelia

EROGLU Engin

ERTUG Ismail

FERBER Markus

FEST Nicolaus

FRANZ Romeo

FREUND Daniel

GAHLER Michael

GEBHARDT Evelyne

GEESE Alexandra

GEIER Jens

GEUKING Helmut

GIEGOLD Sven

GIESEKE Jens

GLÜCK Andreas

HAHN Henrike

HAHN Svenja

HÄUSLING Martin

HERBST Niclas

HERZBERGER-FOFANA Pierrette

HOHLMEIER Monika

JAHR Peter

KAMMEREVERT Petra

KELLER Ska

KÖRNER Moritz

KÖSTER Dietmar

KRAH Maximilian

KREHL Constanze

KUHS Joachim

LAGODINSKY Sergey

LANGE Bernd

LANGENSIEPEN Katrin

LIESE Peter

LIMMER Sylvia

LINS Norbert

MARQUARDT Erik

McALLISTER David

MEUTHEN Jörg

MICHELS Martina

MORTLER Marlene

MÜLLER Ulrike

NEUMANN Hannah

NEUSER Norbert

NIEBLER Angelika

NIENASS Niklas

NOICHL Maria

OETJEN Jan-Christoph

PAULUS Jutta

PIEPER Markus

RADTKE Dennis

REIL Guido

REINTKE Terry

SCHIRDEWAN Martin

SCHNEIDER Christine

SCHOLZ Helmut

SCHULZE Sven

SCHUSTER Joachim

SCHWAB Andreas

SEEKATZ Ralf

SEMSROTT Nico

SIMON Sven

SIPPEL Birgit

SONNEBORN Martin

VERHEYEN Sabine

VON CRAMON-TAUBADEL Viola

VOSS Axel

WALSMANN Marion

WEBER Manfred

WIELAND Rainer

WÖLKEN Tiemo

ZIMNIOK Bernhard

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Estija (6 nariai)

ANSIP Andrus

KALJURAND Marina

MADISON Jaak

MIKSER Sven

PAET Urmas

TOOM Yana

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Airija (11 narių)

CARTHY Matt

CUFFE Ciarán

DALY Clare

FITZGERALD Frances

FLANAGAN Luke Ming

KELLEHER Billy

KELLY Seán

McGUINNESS Mairead

O’SULLIVAN Grace

WALLACE Mick

WALSH Maria

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Graikija (21 narys)

ANDROULAKIS Nikos

ARVANITIS Konstantinos

ASIMAKOPOULOU Anna-Michelle

FRAGKOS Emmanouil (*)

GEORGOULIS Alexis

KAILI Eva

KEFALOGIANNIS Manolis

KOKKALIS Petros

KONSTANTINOU Athanasios

KOULOGLOU Stelios

KOUNTOURA Elena

KYMPOUROPOULOS Stelios

KYRTSOS Georgios

LAGOS Ioannis

MEIMARAKIS Vangelis

NIKOLAOU-ALAVANOS Lefteris

PAPADAKIS Kostas

PAPADIMOULIS Dimitrios

SPYRAKI Maria

VELOPOULOS Kyriakos (**)

VOZEMBERG-VRIONIDI Elissavet

ZAGORAKIS Theodoros

(*) 2019 m. liepos 10 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės institucijos pateikė informaciją) Emmanouilio FRAGKOSO, kuris pakeitė Kyriakosą VELOPOULOSĄ, rinkimų įgaliojimai.

(**) Kyriakoso VELOPOULOSO įgaliojimai baigėsi 2019 m. liepos 6 d.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Ispanija (54 nariai)

AGUILAR Mazaly

AGUILERA Clara

ARIAS ECHEVERRÍA Pablo

BARRENA ARZA Pernando

BAUZÁ DÍAZ José Ramón

BENJUMEA BENJUMEA Isabel

BILBAO BARANDICA Izaskun

BUXADÉ VILLALBA Jorge

CAÑAS Jordi

del CASTILLO VERA Pilar

DURÁ FERRANDIS Estrella (*)

ESTARÀS FERRAGUT Rosa

FERNÁNDEZ Jonás

GÁLVEZ MUÑOZ Lina

GARCÍA DEL BLANCO Ibán

GARCÍA-MARGALLO Y MARFIL José Manuel

GARCÍA MUÑOZ Isabel

GARCÍA PÉREZ Iratxe

GARDIAZABAL RUBIAL Eider

GARICANO Luis

GONZÁLEZ Mónica Silvana

GONZÁLEZ CASARES Nicolás

GONZÁLEZ PONS Esteban

HOMS GINEL Alicia

LÓPEZ Javi

LÓPEZ AGUILAR Juan Fernando

LÓPEZ GIL Leopoldo

LÓPEZ-ISTÚRIZ WHITE Antonio

LUENA César

MAESTRE MARTÍN DE ALMAGRO Cristina

MALDONADO LÓPEZ Adriana

MILLÁN MON Francisco José

MONTSERRAT Dolors

MORENO SÁNCHEZ Javier

NART Javier

PAGAZAURTUNDÚA Maite

PINEDA Manu

REGO Sira

RIBA I GINER Diana

RODRÍGUEZ PALOP Eugenia

RODRÍGUEZ-PIÑERO Inma

RODRÍGUEZ RAMOS María Soraya

RUIZ DEVESA Domènec

SÁNCHEZ AMOR Nacho

SOLÍS PÉREZ Susana

TERTSCH Hermann

URBÁN CRESPO Miguel

URTASUN Ernest

VILLANUEVA RUIZ Idoia

ZARZALEJOS Javier

ZOIDO ÁLVAREZ Juan Ignacio

(*) 2019 m. liepos 2 d. įsigaliojo (kai kompetentingos nacionalinės institucijos pateikė informaciją) Estrellos DUROS FERRANDIS, kuri pakeitė Josepą BORRELLĮ FONTELLESĄ, rinkimų įgaliojimai. J. BORRELL FONTELLES atsisakė savo mandato 2019 m. birželio 26 d. ir nepateikė įgaliojimų patikrinimui reikalingų deklaracijų.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Prancūzija (74 nariai)

ALFONSI François

ANDRIEU Eric

ANDROUËT Mathilde

AUBRY Manon

BARDELLA Jordan

BAY Nicolas

BEIGNEUX Aurelia

BELLAMY François-Xavier

BIJOUX Stéphane

BILDE Dominique

BITEAU Benoît

BOMPARD Manuel

BOYER Gilles

BRUNA Annika

BRUNET Sylvie

CANFIN Pascal

CARÊME Damien

CHABAUD Catherine

CHAIBI Leïla

COLIN-OESTERLÉ Nathalie

COLLARD Gilbert

CORMAND David

DANJEAN Arnaud

DECERLE Jérémy

DELBOS-CORFIELD Gwendoline

DELLI Karima

DIDIER Geoffroy

DURAND Pascal

EVREN Agnès

FARRENG Laurence

GARRAUD Jean-Paul

GLUCKSMANN Raphaël

GRISET Catherine

GRUDLER Christophe

GUETTA Bernard

GUILLAUME Sylvie

HAYER Valerie

HORTEFEUX Brice

JADOT Yannick

JALKH Jean-François

JAMET France

JORON Virginie

JUVIN Herve

KARLESKIND Pierre

KELLER Fabienne

LALUCQ Aurore

LAPORTE Hélène

LARROUTUROU Pierre

LEBRETON Gilles

LECHANTEUX Julie

LOISEAU Nathalie

MARIANI Thierry

MAUREL Emmanuel

MÉLIN Joëlle

MORANO Nadine

OLIVIER Philippe

OMARJEE Younous

PELLETIER Anne-Sophie

PIRBAKAS Maxette

RIQUET Dominique

RIVASI Michèle

RIVIÈRE Jérôme

ROOSE Caroline

ROUGÉ André

SANDER Anne

SATOURI Mounir

SÉJOURNÉ Stéphane

TOLLERET Irène

TOUSSAINT Marie

TRILLET-LENOIR Véronique

VEDRENNE Marie-Pierre

YENBOU Salima

YON-COURTIN Stéphanie

ZACHAROPOULOU Chrysoula

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Kroatija (11 narių)

BORZAN Biljana

FLEGO Valter

GLAVAK Sunčana (*)

KOLAKUŠIĆ Mislav

MATIĆ Predrag Fred

PICULA Tonino

RESSLER Karlo

SINČIĆ Ivan Vilibor

SOKOL Tomislav

ŠUICA Dubravka (**)

TOMAŠIĆ Ruža

ZOVKO Željana

(*) 2019 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės institucijos pateikė informaciją) Sunčanos GLAVAK, kuri pakeitė Dubravką ŠUICĄ, rinkimų įgaliojimai.

(**) Dubravkos ŠUICOS įgaliojimai baigėsi 2019 m. lapkričio 30 d.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Italija (73 nariai)

ADINOLFI Isabella

ADINOLFI Matteo

BALDASSARRE Simona

BARTOLO Pietro

BASSO Alessandra

BEGHIN Tiziana

BENIFEI Brando

BERLUSCONI Silvio

BIZZOTTO Mara

BONAFÈ Simona

BONFRISCO Anna

BORCHIA Paolo

CALENDA Carlo

CAMPOMENOSI Marco

CAROPPO Andrea

CASANOVA Massimo

CASTALDO Fabio Massimo

CECCARDI Susanna

CHINNICI Caterina

CIOCCA Angelo

CONTE Rosanna

CORRAO Ignazio

COZZOLINO Andrea

D’AMATO Rosa

DANTI Nicola (*)

DA RE Gianantonio

DE CASTRO Paolo

DONATO Francesca

DORFMANN Herbert

DREOSTO Marco

EVI Eleonora

FERRANDINO Giuseppe

FERRARA Laura

FIDANZA Carlo

FIOCCHI Pietro

FITTO Raffaele

FURORE Mario

GANCIA Gianna

GEMMA Chiara

GIARRUSSO Dino

GRANT Valentino

GUALMINI Elisabetta

GUALTIERI Roberto (**)

LANCINI Danilo Oscar

LIZZI Elena

MAJORINO Pierfrancesco

MARTUSCIELLO Fulvio

MILAZZO Giuseppe

MORETTI Alessandra

PANZA Alessandro

PATRICIELLO Aldo

PEDICINI Piernicola

PICIERNO Pina

PIGNEDOLI Sabrina

PISAPIA Giuliano

PROCACCINI Nicola

REGIMENTI Luisa

RINALDI Antonio Maria

ROBERTI Franco

RONDINELLI Daniela

SALINI Massimiliano

SARDONE Silvia

SASSOLI David Maria

SMERIGLIO Massimiliano

STANCANELLI Raffaele

TAJANI Antonio

TARDINO Annalisa

TINAGLI Irene

TOIA Patrizia

TOVAGLIERI Isabella

VUOLO Lucia

ZAMBELLI Stefania

ZANNI Marco

ZULLO Marco

(*) 2019 m. rugsėjo 5 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos pateikė informaciją) Nicolos DANTI, kuris pakeitė Roberto GUALTIERI, rinkimų įgaliojimai.

(**) Roberto GUALTIERI įgaliojimai baigėsi 2019 m. rugsėjo 4 d.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Kipras (6 nariai)

CHRISTOFOROU Lefteris

FOURLAS Loukas

GEORGIOU Giorgios

KIZILYÜREK Niyazi

MAVRIDES Costas

PAPADAKIS Demetris

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Latvija (8 nariai)

AMERIKS Andris

IJABS Ivars

KALNIETE Sandra

MELBĀRDE Dace

UŠAKOVS Nils

VAIDERE Inese (*)

ZĪLE Roberts

ŽDANOKA Tatjana

(*) 2019 m. liepos 2 d. įsigaliojo (kai kompetentingos nacionalinės institucijos pateikė informaciją) Inese VAIDERE, kuri pakeitė Valdisą DOMBROVSKISĄ, rinkimų įgaliojimai. V. DOMBROVSKIS atsisakė savo mandato 9-osios Parlamento kadencijos pradžioje ir nepateikė įgaliojimų patikrinimui reikalingų deklaracijų.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Lietuva (11 narių)

AUŠTREVIČIUS Petras

BLINKEVIČIŪTĖ Vilija

JAKELIŪNAS Stasys

JUKNEVIČIENĖ Rasa

KUBILIUS Andrius

MALDEIKIENĖ Aušra

MAŽYLIS Liudas

OLEKAS Juozas

ROPĖ Bronis

TOMAŠEVSKI Valdemar

USPASKICH Viktor

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Liuksemburgas (6 nariai)

ANGEL Marc (*)

GOERENS Charles

HANSEN Christophe

METZ Tilly

SCHMIT Nicolas (**)

SEMEDO Monica

WISELER-LIMA Isabel

(*) 2019 m. gruodžio 10 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės institucijos pateikė oficialią informaciją) Marco ANGELIO, kuris pakeitė Nicolasą SCHMITĄ, rinkimų įgaliojimai.

(**) Nicolaso SCHMITO įgaliojimai baigėsi 2019 m. lapkričio 30 d.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Vengrija (21 narys)

ARA-KOVÁCS Attila

BOCSKOR Andrea

CSEH Katalin

DELI Andor

DEUTSCH Tamás

DOBREV Klára

DONÁTH Anna Júlia

GÁL Kinga

GYÖNGYÖSI Márton

GYŐRI Enikő

GYÜRK András

HIDVÉGHI Balázs

HÖLVÉNYI György

JÁRÓKA Lívia

KÓSA Ádám

MOLNÁR Csaba

RÓNAI Sándor

SZÁJER József

TÓTH Edina

TRÓCSÁNYI László

UJHELYI István

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Malta (6 nariai)

AGIUS SALIBA Alex

CASA David

CUTAJAR Josianne

DALLI Miriam

METSOLA Roberta

SANT Alfred

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Nyderlandai (26 nariai)

AZMANI Malik

BERENDSEN Tom

CHAHIM Mohammed

van DALEN Peter

EICKHOUT Bas

EPPINK Derk Jan

HAZEKAMP Anja

HUITEMA Jan

JONGERIUS Agnes Maria

de LANGE Esther

LENAERS Jeroen

MANDERS Antonius

NAGTEGAAL Caroline

PIRI Kati

RAFAELA Samira

ROOKEN Rob

ROOS Rob

RUISSEN Bert-Jan

SCHREIJER-PIERIK Annie

SCHREINEMACHER Liesje

van SPARRENTAK Kim

STRIK Tineke

TANG Paul

TAX Vera

in 't VELD Sophia

WOLTERS Lara (*)

(*) 2019 m. liepos 4 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės institucijos pateikė informaciją) Laros WOLTERS, kuri pakeitė Fransą TIMMERMANSĄ, rinkimų įgaliojimai. F. TIMMERMANS nepateikė įgaliojimų patikrinimui reikalingų deklaracijų ir pasirinko Europos Komisijos nario pareigas.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Austrija (18 narių)

BERNHUBER Alexander

EDTSTADLER Karoline(*)

GAMON Claudia

HAIDER Roman

HEIDE Hannes

KARAS Othmar

MANDL Lukas

MAYER Georg

REGNER Evelyn

SCHIEDER Andreas

SCHMIEDTBAUER Simone

SIDL Günther

THALER Barbara

VANA Monika

VILIMSKY Harald

VOLLATH Bettina

WIENER Sarah

WINZIG Angelika

(*) Karolinos EDTSTADLER įgaliojimai baigėsi 2020 m. sausio 6 d.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Lenkija (51 narys)

ADAMOWICZ Magdalena

ARŁUKOWICZ Bartosz

BALT Marek Paweł

BELKA Marek

BIEDROŃ Robert

BIELAN Adam

BRUDZIŃSKI Joachim Stanisław

BUZEK Jerzy

CIMOSZEWICZ Włodzimierz

CZARNECKI Ryszard

DUDA Jarosław

FOTYGA Anna

FRANKOWSKI Tomasz

HALICKI Andrzej

HETMAN Krzysztof

HÜBNER Danuta Maria

JAKI Patryk

JARUBAS Adam

JURGIEL Krzysztof

KALINOWSKI Jarosław

KARSKI Karol

KEMPA Beata

KLOC Izabela-Helena

KOHUT Łukasz

KOPACZ Ewa

KOPCIŃSKA Joanna

KRASNODĘBSKI Zdzisław

KRUK Elżbieta

KUŹMIUK Zbigniew

LEGUTKO Ryszard Antoni

LEWANDOWSKI Janusz

LIBERADZKI Bogusław

ŁUKACIJEWSKA Elżbieta Katarzyna

MAZUREK Beata

MILLER Leszek

MOŻDŻANOWSKA Andżelika Anna

OCHOJSKA Janina

OLBRYCHT Jan

PORĘBA Tomasz Piotr

RAFALSKA Elżbieta

RZOŃCA Bogdan

SARYUSZ-WOLSKI Jacek

SIKORSKI Radosław

SPUREK Sylwia

SZYDŁO Beata

THUN UND HOHENSTEIN Róża

TOBISZOWSKI Grzegorz

WASZCZYKOWSKI Witold Jan

WIŚNIEWSKA Jadwiga

ZALEWSKA Anna

ZŁOTOWSKI Kosma

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Portugalija (21 narys)

AMARO Álvaro

CARVALHAIS Isabel (*)

CARVALHO Maria de Graça

CERDAS Sara

DIONÍSIO BRADFORD André Jorge (**)

FERNANDES José Manuel

FERREIRA João

GUERREIRO Francisco

GUSMÃO José

LEITÃO MARQUES Maria Manuel

MARQUES Margarida

MARQUES Pedro

MATIAS Marisa

MELO Nuno

MONTEIRO DE AGUIAR Cláudia

PEREIRA Lídia

PEREIRA Sandra

PIZARRO Manuel

RANGEL Paulo

SANTOS Isabel

SILVA PEREIRA Pedro

ZORRINHO Carlos

(*) 2019 m. rugsėjo 3 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės institucijos pateikė informaciją) Isabelės CARVALHAIS, kuri pakeitė André Jorge DIONÍSIO BRADFORDĄ, rinkimų įgaliojimai.

(**) André Jorge DIONÍSIO BRADFORDO įgaliojimai baigėsi 2019 m. liepos 18 d.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Rumunija (32 nariai)

ARMAND Clotilde

AVRAM Carmen

BĂSESCU Traian

BENEA Adrian-Dragoş

BLAGA Vasile

BOGDAN Ioan-Rareş

BOTOŞ Vlad-Marius

BUDA Daniel

BUŞOI Cristian-Silviu

CIOLOŞ Dacian

CIUHODARU Tudor

CREŢU Corina

FALCĂ Gheorghe

GHINEA Cristian

GRAPINI Maria

HAVA Mircea-Gheorghe

MANDA Claudiu

MARINESCU Marian-Jean

MOTREANU Dan-Ştefan

MUREȘAN Siegfried

NICA Dan

NISTOR Gheorghe-Vlad (*)

PÎSLARU Dragoş

PLUMB Rovana

ŞTEFĂNUȚĂ Nicolae

STRUGARIU Ramona

TERHEŞ Cristian

TOMAC Eugen

TUDORACHE Dragoş

TUDOSE Mihai

VĂLEAN Adina-Ioana (**)

VINCZE Loránt

WINKLER Iuliu

(*) 2019 m. gruodžio 2 d. įsigaliojo (data, kai kompetentingos nacionalinės institucijos pateikė informaciją) Gheorghe-Vlado NISTORO, kuris pakeitė Adiną-Ioaną VĂLEAN, rinkimų įgaliojimai.

(**) Adinos-Ioanos VĂLEAN įgaliojimai baigėsi 2019 m. lapkričio 30 d.

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Slovėnija (8 nariai)

BOGOVIČ Franc

BRGLEZ Milan

FAJON Tanja

GROŠELJ Klemen

JOVEVA Irena

NOVAK Ljudmila

TOMC Romana

ZVER Milan

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Slovakija (13 narių)

BEŇOVÁ Monika

BILČÍK Vladimír

ČÍŽ Miroslav

ĎURIŠ NICHOLSONOVÁ Lucia

HAJŠEL Robert

HOJSÍK Martin

JURZYKA Eugen

POLLÁK Peter

RADAČOVSKÝ Miroslav

ŠIMEČKA Michal

ŠTEFANEC Ivan

UHRÍK Milan

WIEZIK Michal

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Suomija (13 narių)

HAKKARAINEN Teuvo

HAUTALA Heidi

HEINÄLUOMA Eero

HUHTASAARI Laura

KATAINEN Elsi

KUMPULA-NATRI Miapetra

MODIG Silvia

NIINISTÖ Ville

PEKKARINEN Mauri

PIETIKÄINEN Sirpa

SARVAMAA Petri

TORVALDS Nils

VIRKKUNEN Henna

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Švedija (20 narių)

AL-SAHLANI Abir

BERGKVIST Erik

BJÖRK Malin

DANIELSSON Johan

FEDERLEY Fredrick

FRITZON Heléne

GUTELAND Jytte

HOLMGREN Pär

INCIR Evin

KARLSBRO Karin

KOKALARI Arba

KUHNKE Alice

LEGA David

LUNDGREN Peter

POLFJÄRD Jessica

SKYTTEDAL Sara

STEGRUD Jessica

TOBÉ Tomas

WARBORN Jörgen

WEIMERS Charlie

Į EUROPOS PARLAMENTĄ IŠRINKTI NARIAI PAGAL VALSTYBĘ NARĘ

(2019 m. liepos 2 d.)

Jungtinė Karalystė (73 nariai)

AINSLIE Scott

ALLARD Christian

ANDERSON Martina

BEARDER Catherine

BENNION Phil

BROPHY Jane

BULL David

BULLOCK Jonathan

BUNTING Judith

CHOWNS Ellie

CORBETT Richard

DANCE Seb

DAUBNEY Martin Edward

DAVIES Chris

DE LUCY Belinda

DHAMIJA Dinesh

DODDS Diane

DOWDING Gina

ENGLAND KERR Andrew

EVANS Jill

FARAGE Nigel

FORMAN Lance

FOX Claire

GIBSON Barbara Ann

GILL Nathan

GILL Neena

GLANCY James Alexander

GRIFFIN Theresa

HABIB Ben

HANNAN Daniel

HARRIS Lucy Elizabeth

HEAVER Michael

HOOK Anthony

HORWOOD Martin

HOWARTH John

JONES Jackie

JORDAN Christina Sheila

KIRTON-DARLING Jude

LONG Naomi

LONGWORTH John

LOWE Rupert

MAGID Magid

McINTYRE Anthea

McLEOD Aileen

MOBARIK Nosheena

MOHAMMED Shaffaq

MONTEITH Brian

MORAES Claude

MUMMERY June Alison

NETHSINGHA Lucy

NEWTON DUNN Bill

OVERGAARD NIELSEN Henrik

PALMER Rory

PATTEN Matthew

PHILLIPS Alexandra Lesley

PHILLIPS Alexandra Louise Rosenfield

PORRITT Luisa

PUGH Jake

REES-MOGG Annunziata Mary

RITCHIE Sheila

ROWETT Catherine

ROWLAND Robert

SCOTT CATO Molly

SMITH Alyn (*)

STEDMAN-BRYCE Louis

TENNANT John David Edward

TICE Richard

VAN ORDEN Geoffrey

VOADEN Caroline

VON WIESE Irina

WARD Julie

WELLS James

WIDDECOMBE Ann

(*) Alyno Smitho įgaliojimai baigėsi 2019 m. gruodžio 12 d.

VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

BE

2019 06 24

2019 06 28

BG

2019 06 06

2019 10 09

CZ

2019 06 18

DK

2019 06 25

DE

2019 06 26

EE

2019 06 14

IE

2019 06 06

GR

2019 06 12

2019 06 20

ES

2019 06 17

2019 06 20

FR

2019 06 13

HR

2019 06 10

IT

2019 06 21

2019 06 22

2019 10 11

CY

2019 05 28

2019 06 04

LV

2019 06 07

2019 10 14

LT

2019 06 03

LU

2019 06 20

HU

2019 06 17

2019 10 21

MT

2019 05 27

NL

2019 06 25

AU

2019 06 17

PL

2019 05 28

PT

2019 06 25

2019 11 05

RO

2019 06 21

2019 10 11

SL

2019 06 19

2019 10 16

SK

2019 05 30

2019 10 14

FI

2019 05 31

SV

2019 06 03

UK

2019 05 31

2019 10 07

(1) OL L 278, 1976 10 8, p. 1.
(2) OL L 283, 2002 10 21, p. 1.
(3) OL L 262, 2005 10 7, p. 1.
(4) OL L 329, 1993 12 30, p. 34.
(5) OL L 26, 2013 01 26, p. 27.
(6) OL L 181, 2013 06 29, p. 57.
(7) OL L 165, 2018 07 02, p. 1.
(8) Le Pen / Parlamentas, C-208/03, EU:C:2005:429; Italija ir Donnici / Parlamentas, C-393/07 ir C-9/08, EU:C:2009:275; Junqueras Vies, C-502/19, EU:C:2019:1115.
(9) Boletín Oficial del Estado, Nr. 142, 2019 m. birželio 14 d., p. 62477–62478.
(10) Junqueras Vies, C-502/19, EU:C:2019:1115.


Bendros pertvarkymo valdybos nario skyrimas
PDF 118kWORD 42k
2020 m. sausio 30 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Bendros pertvarkymo valdybos nario skyrimo (N9-0005/2020[1] – C9-0009/2020 – 2020/0902(NLE))
P9_TA(2020)0020A9-0009/2020

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Pedro Machado skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos nariu (C9-0009/2020),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010(1), 56 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijų ir įstaigų: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0009/2020),

A.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad to reglamento 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti Bendros pertvarkymo valdybos nariai skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra, reguliavimu ir bankų pertvarkymu susijusią patirtį;

B.  kadangi Parlamentas apgailestauja dėl to, jog nepaisant pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalį nustatytų įpareigojimų ir daugybės Parlamento raginimų laikytis lyčių pusiausvyros teikiant kandidatų sąrašą buvo pateiktos vien vyrų kandidatūros; kadangi Parlamentas apgailestauja, jog moterims bankininkystės ir finansinių paslaugų srityje ir toliau nepakankamai atstovaujama vykdomosiose pareigose, ir reikalauja, kad lyčių pusiausvyros būtų paisoma kito skyrimo metu; kadangi visos ES ir nacionalinės institucijos ir įstaigos turėtų įgyvendinti konkrečias priemones lyčių pusiausvyrai užtikrinti;

C.  kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalį Komisija 2019 m. lapkričio 13 d. patvirtino galutinį kandidatų eiti to reglamento 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos Bendros pertvarkymo valdybos nario pareigas sąrašą;

D.  kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalį Komisija galutinį sąrašą pateikė Parlamentui;

E.  kadangi 2020 m. sausio 14 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Pedro Machado skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos nariu ir šios valdybos pertvarkymo planavimo ir sprendimų skyriaus direktoriumi ir tą pasiūlymą perdavė Parlamentui;

F.  kadangi tada Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ėmėsi tikrinti į Bendros pertvarkymo valdybos narius pasiūlyto kandidato duomenis, ypač atsižvelgdamas į Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;

G.  kadangi 2020 m. sausio 22 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su Pedro Machado, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria Pedro Machado skyrimui Bendros pertvarkymo valdybos nariu penkerių metų kadencijai;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 225, 2014 07 30, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0211.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0017.


Bendros pertvarkymo valdybos nario skyrimas
PDF 119kWORD 42k
2020 m. sausio 30 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Bendros pertvarkymo valdybos nario skyrimo (N9-0005/2020[2] – C9-0010/2020 – 2020/0903(NLE))
P9_TA(2020)0021A9-0011/2020

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Jesúso Saurinos skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos nariu (C9-0010/2020),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010(1), 56 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijų ir įstaigų: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0011/2020),

A.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad to reglamento 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti Bendros pertvarkymo valdybos nariai skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra, reguliavimu ir bankų pertvarkymu susijusią patirtį;

B.  kadangi Parlamentas apgailestauja, jog nepaisant pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalį nustatytų įpareigojimų ir daugybės Parlamento raginimų laikytis lyčių pusiausvyros teikiant kandidatų sąrašą buvo pateiktos vien vyrų kandidatūros; kadangi Parlamentas apgailestauja, jog moterims bankininkystės ir finansinių paslaugų srityje ir toliau nepakankamai atstovaujama vykdomosiose pareigose, ir reikalauja, kad lyčių pusiausvyros būtų paisoma kito skyrimo metu; kadangi visos ES ir nacionalinės institucijos ir įstaigos turėtų įgyvendinti konkrečias priemones lyčių pusiausvyrai užtikrinti;

C.  kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalį Komisija 2019 m. lapkričio 13 d. patvirtino galutinį kandidatų eiti to reglamento 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos Bendros pertvarkymo valdybos nario pareigas sąrašą;

D.  kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalį Komisija galutinį sąrašą pateikė Parlamentui;

E.  kadangi 2020 m. sausio 14 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Jesúso Saurinos skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos nariu ir šios valdybos pertvarkymo planavimo ir sprendimų skyriaus direktoriumi ir tą pasiūlymą perdavė Parlamentui;

F.  kadangi tada Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ėmėsi tikrinti į Bendros pertvarkymo valdybos narius pasiūlyto kandidato duomenis, ypač atsižvelgdamas į Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;

G.  kadangi 2020 m. sausio 22 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su Jesúsu Saurina, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria Jesúso Saurinos skyrimui Bendros pertvarkymo valdybos nariu penkerių metų kadencijai;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 225, 2014 07 30, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0211.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0017.


Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko pavaduotojo skyrimas
PDF 119kWORD 42k
2020 m. sausio 30 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko pavaduotojo skyrimo (N9-0006/2020 – C9-0011/2020 – 2020/0904(NLE))
P9_TA(2020)0022A9-0010/2020

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Jano de Carpentier‘o skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko pavaduotoju (C9-0011/2020),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010(1), 56 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijų ir įstaigų: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0010/2020),

A.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko pavaduotojas skiriamas atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra, reguliavimu ir bankų pertvarkymu susijusią patirtį;

B.  kadangi Parlamentas apgailestauja dėl to, jog nepaisant pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalį nustatytų įpareigojimų ir daugybės Parlamento raginimų laikytis lyčių pusiausvyros teikiant kandidatų sąrašą buvo pateiktos vien vyrų kandidatūros; kadangi Parlamentas apgailestauja, jog moterims bankininkystės ir finansinių paslaugų srityje ir toliau nepakankamai atstovaujama vykdomosiose pareigose, ir reikalauja, kad lyčių pusiausvyros būtų paisoma kito skyrimo metu; kadangi visos ES ir nacionalinės institucijos ir įstaigos turėtų įgyvendinti konkrečias priemones lyčių pusiausvyrai užtikrinti;

C.  kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalį Komisija 2019 m. lapkričio 13 d. patvirtino galutinį kandidatų eiti Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas sąrašą;

D.  kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalį Komisija galutinį sąrašą pateikė Parlamentui;

E.  kadangi 2020 m. sausio 14 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Jano de Carpentier'o skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko pavaduotoju ir už BPV bendrųjų paslaugų teikimą ir Bendro pertvarkymo fondo priežiūrą atsakingu direktoriumi ir tą pasiūlymą perdavė Parlamentui;

F.  kadangi tada Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ėmėsi tikrinti į Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko pavaduotojus pasiūlyto kandidato duomenis, ypač atsižvelgdamas į Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;

G.  kadangi 2020 m. sausio 22 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su Janu de Carpentier‘u, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria Jano de Carpentier‘o skyrimui Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko pavaduotoju penkerių metų kadencijai;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 225, 2014 07 30, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0211.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0017.


Europos bankininkystės institucijos vykdomojo direktoriaus skyrimas
PDF 116kWORD 41k
2020 m. sausio 30 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Europos bankininkystės institucijos vykdomojo direktoriaus skyrimo (N9-0003/2020 – C9-0006/2020 - 2020/0901(NLE))
P9_TA(2020)0023A9-0008/2020

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos Priežiūros tarybos 2020 m. sausio 14 d. pasiūlymą (C9-0006/2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB(1), 51 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos ir įstaigos: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija“(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0008/2020),

A.  kadangi dabartinis Europos bankininkystės institucijos vykdomasis direktorius pranešė apie savo atsistatydinimą iš pareigų nuo 2020 m. sausio 31 d.;

B.  kadangi 2020 m. sausio 14 d. Europos bankininkystės institucijos Priežiūros taryba, surengus atvirą atrankos procedūrą, pasiūlė vykdomuoju direktoriumi penkerių metų kadencijai skirti Gerry Crossą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 51 straipsnio 2 ir 3 dalimis;

C.  kadangi 2020 m. sausio 22 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su Gerry Crossu, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir po to atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus;

1.  nepritaria Gerry Crosso skyrimui Europos bankininkystės institucijos vykdomuoju direktoriumi ir prašo atsiimti pasiūlymą bei pateikti naują;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos bankininkystės institucijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0211.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0017.


Universalus kroviklis mobiliojo radijo ryšio įrenginiams
PDF 129kWORD 44k
2020 m. sausio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl universalaus kroviklio mobiliojo radijo ryšio įrenginiams (2019/2983(RSP))
P9_TA(2020)0024RC-B9-0070/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 5 d. Susitarimo memorandumą dėl mobiliųjų telefonų įkrovimo pajėgumų suderinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 20 d. Susitarimo memorandumą dėl būsimo universalaus išmaniųjų telefonų įkrovimo sprendimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 11 d. Komisijos ataskaitą dėl Radijo įrenginių direktyvos 2014/53/ES veikimo (COM(2018)0740),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi bendroji rinka buvo ir tebėra Europos ekonominės sėkmės pagrindas, Europos integracijos pagrindas ir ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo variklis;

B.  kadangi bendroji rinka neišnaudoja visų savo galimybių, o tolesnis mobiliųjų telefonų kroviklių ir kitų mažų ir vidutinio dydžio elektroninių prietaisų kroviklių rinkos susiskaidymas didina elektronines atliekas kiekį ir vartotojų nusivylimą;

C.  kadangi vartotojai vis dar turi įsigyti skirtingus kroviklius pirkdami naujus skirtingų gamintojų prietaisus ir neturi kito pasirinkimo, kaip tik pirkti naują kroviklį, įsigydami naują prietaisą iš to paties pardavėjo;

D.  kadangi daugiau nei dešimt metų Europos Parlamento nariai reikalavo nustatyti universalų mobiliojo radijo ryšio įrenginių, įskaitant mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, e. knygų skaitytuvus, išmaniuosius fotoaparatus, dėvimąją elektroniką ir kitus mažo ar vidutinio dydžio elektroninius prietaisus, kroviklį; kadangi Komisija ne kartą atidėjo deleguotojo akto, kuriuo papildoma Direktyva 2014/53/ES dėl radijo ryšio įrenginių, priėmimą;

E.  kadangi būtina laiku užtikrinti priimtų ES teisės aktų įgyvendinimą, taikant konkrečius teisėkūros veiksmus, nes tai yra ypač svarbu siekiant, kad piliečiai ir tarptautinė bendruomenė pasitikėtų Europos Sąjunga;

F.  kadangi savanoriški pramonės suinteresuotųjų subjektų susitarimai, nors ir žymiai sumažino rinkoje siūlomų kroviklių tipų skaičių, tačiau nebuvo sėkmingi, siekiant rasti universalaus kroviklio sprendimą, ir vartotojai rinkoje vis dar turi rinktis skirtingų rūšių kroviklius;

G.  kadangi pasaulyje per metus susidaro apie 50 mln. metrinių tonų elektroninių atliekų, t. y. vidutiniškai daugiau kaip 6 kg vienam asmeniui; kadangi 2016 m. Europoje susidarė 12,3 mln. metrinių tonų elektroninių atliekų, t. y. vidutiniškai 16,6 kg vienam gyventojui(2); kadangi tai yra nereikalingas aplinkosauginis pėdsakas, kurį galima sumažinti;

H.  Kadangi vadovaujantis Europos žaliuoju kursu, Parlamentas ragino parengti naują plataus užmojo žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriuo turi būti siekiama sumažinti bendrą ES gamybos ir vartojimo aplinkosauginį ir išteklių pėdsaką, o pagrindiniai prioritetai turi būti efektyvus išteklių naudojimas, nulinė tarša ir atliekų prevencija;

I.  kadangi vartotojų tendencijos per pastaruosius 10 metų rodo, kad vis daugiau vartotojų turi po kelis prietaisus, o kai kurių radijo įrenginių, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų, naudojimo ciklas sutrumpėjo; kadangi senesni įrenginiai dažnai pakeičiami tik dėl to, kad laikomi pasenusiais; kadangi dėl šių tendencijų dar didėja elektroninių atliekų kiekis, įskaitant kroviklių;

J.  kadangi vartotojai turi, naudoja ir dažnai su savimi nešiojasi daug skirtingų kroviklių panašiems baterijomis valdomiems prietaisams; kadangi dėl dabartinės perteklinės kroviklių pasiūlos vartotojai patiria pernelyg dideles išlaidas ir nepatogumus ir dėl to taip pat daromas nereikalingas aplinkosauginis pėdsakas;

K.  kadangi dabar žmonės pasikliauna savo mobiliojo ryšio prietaisais daugelyje kasdieninio gyvenimo situacijų, ypač kritinėse situacijose arba keliaudami, nes tai nulemia viešųjų telefonų trūkumas; kadangi žmonės naudojasi lengvai įkraunamais mobiliaisiais telefonais, siekdami lengvai gauti paslaugas ir svarbiausias priemones, pvz., atlikti mokėjimus, naudotis paieškos sistemomis, navigacijos prietaisais ir t.t.; kadangi mobilieji prietaisai yra labai svarbi visapusiško dalyvavimo visuomenėje priemonė;

1.  tvirtai pabrėžia, kad reikia skubiai imtis ES reguliavimo veiksmų siekiant sumažinti elektroninės įrangos atliekų kiekį, įgalinti vartotojus priimti tvarius sprendimus ir sudaryti jiems sąlygas visapusiškai dalyvauti veiksmingoje ir visapusiškai veikiančioje vidaus rinkoje;

2.  ragina Komisiją ilgiau nedelsti ir paskelbti mobiliųjų telefonų ir kitų suderinamų prietaisų universalių kroviklių įdiegimo poveikio vertinimo rezultatus, siekiant pasiūlyti privalomas nuostatas;

3.  pabrėžia, kad siekiant išvengti tolesnio vidaus rinkos susiskaidymo skubiai turi būti priimtas universalaus mobiliojo radijo ryšio įrenginių kroviklio standartas;

4.  todėl ragina Komisiją iki 2020 m. liepos mėn. priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų papildoma Direktyva 2014/53/ES dėl radijo ryšio įrenginių, siekiant nustatyti universalaus mobiliojo ryšio telefonų ir kitų mažų ir vidutinio dydžio radijo prietaisų kroviklio standartą; arba, jei būtina, ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos mėn. priimti teisėkūros priemonę;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, netrukdydama inovacijoms, turėtų užtikrinti, kad teisės aktų sistema, susijusi su universaliu krovikliu, turėtų būti reguliariai tikrinama, siekiant atsižvelgti į technikos pažangą; dar kartą pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą šioje srityje siekiant pagerinti esamas technologijas ir sukurti naujas;

6.  pažymi, kad belaidžio įkrovimo technologijos naudojimas teikia potencialią papildomą naudą, pvz., mažina elektroninių atliekų kiekį; pabrėžia, kad daugelyje mobiliųjų telefonų jau taikomi belaidžio įkrovimo metodai ir kad reikėtų vengti susiskaidymo šioje srityje; todėl ragina Komisiją imtis priemonių, kad būtų kuo geriau užtikrintas skirtingų belaidžių kroviklių funkcinis suderinamumas su įvairiais mobiliojo radijo ryšio prietaisais;

7.  primena, kad pagal Standartizacijos reglamentą(3) Europos standartizacijos organizacijos turi sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant MVĮ organizacijų, aplinkos apsaugos organizacijų, neįgaliųjų, vyresnio amžiaus asmenų ir vartotojų, dalyvavimui;

8.  mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę parengti teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama padidinti valstybėse narėse surinktų ir perdirbtų kabelių ir kroviklių kiekį;

9.  ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojai nebebūtų įpareigoti pirkti po naują kroviklį su kiekvienu nauju prietaisu, ir taip sumažinti per metus pagaminamų kroviklių kiekį; mano, kad atsiejimo strategijos galėtų žymiai pasitarnauti aplinkai; tuo tarpu pabrėžia, kad taikant bet kokias priemones, kuriomis siekiama atsiejimo, būtina vengti galimų didesnių kainų vartotojams; be to, pabrėžia, kad atsiejimo strategijos turėtų būti įgyvendinamos taikant universalaus kroviklių sprendimą, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti direktyvos tikslai;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 153, 2014 5 22, p. 62.
(2) „The Global E-waste Monitor-2017“.
(3) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).


Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas
PDF 152kWORD 49k
2020 m. sausio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo (2019/2870(RSP))
P9_TA(2020)0025B9-0073/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 151, 153 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos nuostatas dėl lyčių lygybės,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 22 ir 25 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 2, 3, 6, 9 ir 15 principus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į jos 1, 5, 8 ir 10 tikslus ir atitinkamus jų uždavinius ir rodiklius,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją dėl vienodo atlyginimo ir į 2019 m. TDO konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Komisijos rekomendaciją dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą dokumentą „2017–2019 m. ES veiksmų planas. Kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu“ (COM(2017)0678),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(2) ir į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES(3),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto lyčių lygybės indeksą, ypač į 2019 m. indekso ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadas dėl Europos lyčių lygybės pakto 2011–2020 m.(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 18 d. Tarybos išvadas „Lygios moterų ir vyrų galimybės pajamų srityje. Vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 13 d. Tarybos išvadas „Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimas. Pagrindinė politika ir priemonės“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Lyčių lygybe grindžiama ekonomika ES. Tolesni veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principo taikymo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas. Lyčių aspektas“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl moterų ekonominio įgalėjimo ES privačiajame ir viešajame sektoriuose(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl kovos su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnio(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi lyčių lygybė yra vienas iš bendrų ir pagrindinių Europos Sąjungos principų, įtvirtintų ES sutarties 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 3 dalyje, SESV 8 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje; kadangi SESV 157 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principo taikymą; kadangi ekonominė nepriklausomybė yra būtina moterų ir vyrų savirealizacijos sąlyga ir kadangi siekiant lyčių lygybės labai svarbu užtikrinti vienodas galimybes gauti finansinių išteklių;

B.  kadangi Europos socialinių teisių ramsčio antrajame principe nurodyta, kad „vienodas požiūris į moteris ir vyrus ir jų lygios galimybės turi būti užtikrinamos ir skatinamos visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, darbo valandas, darbo sąlygas ir kilimą karjeros laiptais“ ir kad „moterys ir vyrai turi teisę į vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą“;

C.  kadangi 2014 m. Komisijos rekomendacijoje išdėstytos pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms didinti skaidrumą ir stiprinti vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principą; kadangi šios priemonės apima darbuotojų teisę gauti informaciją apie darbo užmokesčio dydį, taip pat jų teisę į darbo užmokesčio ataskaitas, darbo užmokesčio auditą, kolektyvines derybas, statistiką ir administracinius duomenis, duomenų apsaugą, vienodos vertės darbo sąvokos, darbo vertinimo ir klasifikavimo sistemos išaiškinimą, paramą lygybės įstaigoms, nuoseklią teisių gynimo priemonių stebėseną ir vykdymą ir informuotumo didinimo veiklą;

D.  kadangi visoje ES moterų pajamos neproporcingai mažesnės už vyrų pajamas; kadangi, remiantis naujausiais Komisijos duomenimis, ES vyrų ir moterų valandinis darbo užmokestis skiriasi 16 proc., nors įvairiose valstybėse narėse jis labai nevienodas; kadangi, atsižvelgiant į užimtumo lygį ir bendrą dalyvavimą darbo rinkoje, atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio padidėja iki 40 proc.; kadangi tik 8,7 proc. vyrų ES dirba ne visą darbo dieną, o beveik trečdalis moterų visoje ES (31,3 proc.) tai daro; kadangi esama konkrečios neigiamos sąsajos tarp profesijos feminizacijos ir darbo užmokesčio lygio – tai patvirtina vidutinio darbo užmokesčio mažėjimas įmonėse, kuriose 65 proc. ar daugiau darbuotojų yra moterys;

E.  kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas apibrėžiamas kaip vyrų ir moterų vidutinio valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skirtumas, išreikštas vyrų vidutinio valandinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių procentine dalimi; kadangi maždaug dviejų trečdalių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo negalima paaiškinti lyčių skirtumais, susijusiais su darbo rinkos ypatumais, pvz., amžiumi, patirtimi ir išsilavinimu, profesine kategorija ar darbo laiku ir kitais pastebimais požymiais, ir tai rodo aiškų diskriminacijos veiksnį, be to, diskriminacija dėl lyties taip pat persipina su kitokia įvairių formų diskriminacija; kadangi tarpsektorinis požiūris yra labai svarbus siekiant suprasti daugialypę diskriminaciją, kuri susieja moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą dėl tam tikrų tapatybių ir lyties bei kitų socialinių veiksnių sankirtą;

F.  kadangi moterų ekonominis įgalėjimas yra labai svarbus siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą; kadangi veiksmai šioje srityje yra ne tik teisingumo klausimas, bet ir ekonominė būtinybė, nes ekonominiai nuostoliai, patiriami dėl vyrų ir moterų užimtumo skirtumo, siekia apie 370 mlrd. EUR per metus(11); kadangi tai, kad moterys negauna lygiaverčio užmokesčio, taip pat riboja jų galimybes užsitikrinti ekonominę nepriklausomybę, taigi ir jų gebėjimą visiškai savarankiškai gyventi; kadangi, remiantis Moterų politikos tyrimų instituto duomenimis, dirbančių moterų skurdo lygis galėtų sumažėti nuo 8,0 iki 3,8 proc., jei moterims būtų mokamas toks pat darbo užmokestis kaip vyrams; kadangi 2,5 mln. iš 5,6 mln. šiuo metu skurstančių vaikų išbristų iš skurdo, jei būtų panaikintas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas;

G.  kadangi 15–24 metų amžiaus dirbančių vyrų ir moterų (7 proc.) mėnesinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skirtumas buvo daugiau kaip penkis kartus mažesnis nei 65 metų ir vyresnių darbuotojų tarpe (38 proc. skirtumas tarp lyčių); kadangi taip pat egzistuoja vadinamasis motinystės darbo užmokesčio skirtumas, kai skiriasi moterų, turinčių išlaikomus vaikus ir jų neturinčių, taip pat motinų ir tėvų darbo užmokestis; kadangi skurdas daugiausia paplitęs tose šeimose, kuriose moterys vienos išlaiko šeimą: 2017 m. ES skurdo riziką patyrė 35 proc. vienišų motinų, palyginti su 28 proc. vienišų tėvų(12);

H.  kadangi priežiūra yra pagrindinis mūsų visuomenės ramstis ir ja daugiausia užsiima moterys; kadangi šį disbalansą atspindi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir jų pensijų skirtumas; kadangi motinystė ir vaikų, vyresnio amžiaus, sergančių ar neįgalių šeimos narių ir kitų priklausomų asmenų priežiūra yra papildomas darbas arba tam tikrais atvejais darbas visą darbo dieną, beveik išimtinai atliekamas moterų; kadangi tai atspindi darbo rinkos segregacija ir didesnis procentas moterų, dirbančių ne visą darbo dieną, dirbančių už mažesnį valandinį darbo užmokestį, darančių karjeros pertraukas ir turinčių mažesnį darbo stažą; kadangi šis darbas dažnai yra neapmokamas ir nepakankamai visuomenės vertinamas, nors jis yra labai svarbus visuomenei ir prisideda prie socialinės gerovės;

I.  kadangi daugiau kaip pusė neįgalių darbingo amžiaus moterų yra ekonomiškai neaktyvios; kadangi visose valstybėse narėse daugiau neįgalių moterų patiria didelį materialinį nepriteklių nei įgalių moterų;

J.  kadangi būtina ginti moterų teises teisėje ir gyvenime, taip pat imtis priemonių siekiant panaikinti visų formų išnaudojimą, smurtą, priespaudą ir moterų ir vyrų nelygybę;

K.  kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo pasekmės apima 37 proc. vyrų ir moterų pensijų pajamų skirtumą, kuris išliks dešimtmečius, ir nevienodą moterų ir vyrų ekonominės nepriklausomybės lygį: 1 iš 5 moterų ES priklauso mažiausiai uždirbančiųjų grupei, palyginti su 1 iš 10 vyrų; kadangi pensijų skirtumo mažinimas taip pat yra kartų solidarumo klausimas;

L.  kadangi šis vyrų ir moterų pensijų skirtumas kyla dėl įmokų skirtumų, susikaupę per visą moterų profesinį gyvenimą ir laikotarpius, kai jos nedalyvavo darbo rinkoje, tie skirtumai nustatyti moterims dėl daugelio rūšių nelygybės ir diskriminacijos, taip pat mažesnio atlygio ir diskriminacijos darbo užmokesčio srityje; kadangi siekiant panaikinti pensijų nelygybę ir apskritai užtikrinti ir padidinti pensijas būtina, kad socialinio aprūpinimo sistemos ir toliau būtų viešajame sektoriuje ir integruotų solidarumo ir perskirstymo principus, taip pat kad didžiausios pastangos būtų dedamos kovojant su mažų garantijų ir nereglamentuojamu darbu;

M.  kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir jo priežastys turi proporcingai augančių žalingų pasekmių moterims visą gyvenimą ir dėl to vyrų ir moterų pensijų skirtumas šiuo metu yra daugiau nei dvigubai didesnis už darbo užmokesčio skirtumą; kadangi per gyvenimą labai išauga skurdo rizika, o tai rodo laipsniškai didėjantį bendrą darbo užmokesčio skirtumų poveikį; kadangi 75 metų ir vyresnių asmenų skurdas nuolat paplitęs tarp moterų, daugiausia dėl su lytimi susijusių nemokamų priežiūros pareigų poveikio, darbo užmokesčio ir darbo laiko skirtumų visą gyvenimą ir dėl to mažesnių pensijų, skirtingo vyrų ir moterų pensinio amžiaus kai kuriose valstybėse narėse ir dėl to, kad daugiau vyresnio amžiaus moterų gyvena vienos;

N.  kadangi Direktyva 2006/54/EB padėjo pagerinti moterų padėtį darbo rinkoje, tačiau daugelyje valstybių narių nepadaryta jokių esminių teisės aktų dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimo pakeitimų;

O.  kadangi darbo užmokesčio skaidrumas gali atlikti labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad būtų padaryta didelė pažanga sprendžiant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemą, nes jis padeda atskleisti, kad moterų darbas yra nepakankamai įvertintas, ir atkreipti dėmesį į darbo rinkos segmentaciją pagal lytį, be kita ko, taikant priemones, kuriomis nustatomi objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos galima užtikrinti neutralų lyčių požiūriu vertinimą ir palyginti darbo vertę įvairiose darbo vietose ir sektoriuose;

P.  kadangi nuo nuostatų dėl lyties nepriklausomi darbo įvertinimo metodai labai svarbūs siekiant, kad būtų galima palyginti darbą pagal jo apimtį ir sudėtingumą ir nustatyti vieno darbo statusą kito darbo atžvilgiu tam tikrame sektoriuje arba organizacijoje, neatsižvelgiant į tai, ar tuos darbus atlieka moterys ar vyrai;

Q.  kadangi dėl skurdo rizikos ir mažesnio finansinio nepriklausomumo, kuriuos lemia vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai, moterys toliau patiria smurtą dėl lyties, ypač smurtą šeimoje, ir joms sunkiau nutraukti smurtinius santykius; kadangi, Jungtinių Tautų duomenimis, psichologinį ar seksualinį priekabiavimą darbo vietoje arba priekabiavimą, turintį sunkių pasekmių asmeniniams ir profesiniams siekiams, visame pasaulyje patiria beveik 35 proc. moterų ir tai kenkia moterų savigarbai ir jų pozicijai derybose dėl teisingesnio atlyginimo;

R.  kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priežasčių yra daug ir jos apima tiek struktūrinius, tiek kultūrinius veiksnius, viena vertus, pagal lytį susiskaidžiusias darbo rinkas ir sektorius, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros galimybių ir paslaugų trūkumą, nes moterys yra pagrindiniai tiek vaikus, tiek kitus priklausomus asmenis prižiūrintys asmenys, vis dar taikomas „stiklo lubas“, dėl kurių moterys negali pasiekti aukščiausio savo karjeros laiptelio, taigi ir gauti aukščiausio lygio atlyginimų, ir, kita vertus, lyčių stereotipus, susijusius su moterų vaidmenimis ir siekiais, nuostatas dėl lyties, matomas darbo užmokesčio struktūroje ir užmokestį nustatančiuose organuose, ir giliai įsišaknijusius lūkesčius dėl moterų kaip motinų vaidmens, kurie lemia karjeros pertraukas, karjeros nutraukimą ar perėjimą prie darbo ne visą darbo dieną, taip pat darbo užmokesčio skaidrumo trūkumą;

S.  kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir su juo susijusių pajamų ir pensijų skirtumų priežastys yra įvairios, struktūrinės ir dažnai tarpusavyje susijusios; kadangi šias priežastis galima padalyti į du elementus: pirma, vieną elementą tariamai galima paaiškinti moterų ir vyrų darbo rinkos ypatumų skirtumais, ir, antra, kitas elementas tariamai lieka nepaaiškinamas tokiais ypatumais, bet būtent pastarasis elementas yra pagrindinis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo veiksnys beveik visose pasaulio šalyse;

T.  kadangi šie moterų ir vyrų darbo rinkos ypatumų skirtumai apima amžių, patirtį ir išsilavinimą, profesinį sektorių ar darbo laiką; kadangi tai atspindi faktas, kad moterys dažniau dirba ne visą darbo dieną, susiduria su įmonių taikomomis „stiklo lubomis“, dirba sektoriuose, kuriuose dominuoja moterys ir kuriuose mokamas mažesnis darbo užmokestis, arba dėl su lytimi susijusių socialinių normų dažnai joms tenka pagrindinė atsakomybė už savo šeimos priežiūrą ir todėl jos nedirba; kadangi tą svarbesnį nepaaiškinamą elementą galima priskirti lyčių stereotipams, diskriminacijai darbo užmokesčio srityje ir dažnai nepakankamam darbo, kuriame dominuoja moterys, įvertinimui, kuris gali būti ir tiesioginis, ir netiesioginis, ir tas elementas tebėra paslėptas reiškinys, su kuriuo reikia veiksmingiau kovoti;

U.  kadangi moterys sudaro beveik 60 proc. absolventų ES, tačiau jų tebėra neproporcingai mažai mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos ir skaitmeninės karjeros srityse; kadangi dėl to profesinė nelygybė reiškiasi naujais pavidalais ir, nepaisant investicijų į švietimą, tikimybė, kad jaunos moterys bus ekonomiškai neaktyvios, visa dar yra dvigubai didesnė nei jaunų vyrų atveju;

1.  primena, kad vienodas užmokestis už vienodą arba vienodos vertės darbą yra vienas iš pagrindinių ES principų ir kad valstybės narės privalo panaikinti diskriminaciją dėl lyties visais atlyginimo už tą patį arba vienodos vertės darbą aspektais ir sąlygomis; labai apgailestauja dėl to, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodos vertės darbą skirtumas išlieka ir kad per pastarąjį dešimtmetį ES vidurkis pagerėjo minimaliai;

2.  ragina Komisiją pateikti naują plataus užmojo ES lyčių lygybės strategiją, grindžiamą ankstesne strategija ir strateginiu įsipareigojimu, į kurią būtų įtrauktos privalomos priemonės, susijusios su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu ir darbo užmokesčio skaidrumu, taip pat aiškūs tikslai ir stebėjimo procesai, siekiant skatinti lyčių lygybę ir vertinti jos įgyvendinimo pažangą, visų pirma susijusią su vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir atitinkamų pensijų skirtumais, taip pat moterų ir vyrų, kaip lygiaverčių šeimą išlaikančių asmenų ir prižiūrinčiųjų asmenų, skatinimu;

3.  primena, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir jo priežastys lemia proporcingai didėjantį neigiamą poveikį moterims per visą gyvenimą, kol galiausiai lemia vyrų ir moterų pensijų skirtumą, kuris yra daugiau nei dukart didesnis nei darbo užmokesčio skirtumas; primena, kad moterys patiria didesnę skurdo riziką senatvėje nei vyrai, kurią lemia per visą gyvenimą patirti darbo užmokesčio ir darbo laiko skirtumai, skirtingas vyrų ir moterų pensinis amžius kai kuriose valstybėse narėse ir tai, kad daugiau vyresnio amžiaus moterų gyvena vienos; ragina valstybes nares įdiegti konkrečias kovos su vyresnio amžiaus moterų skurdo rizika priemones, tuo tikslu didinant pensijas ir kartu teikiant socialinę paramą; primena, kad, papildomai prie darbo santykių reglamentavimo, grindžiamo didesnėmis darbuotojų teisėmis, reglamentuojamo darbo, taip pat mažų garantijų darbo uždraudimo, reikėtų atkurti, ginti ir skatinti kolektyvines derybas, kaip esminę priemonę siekiant įveikti nelygybę, visų pirma darbo užmokesčio srityje, tačiau ir darbuotojų teisių gynimo ir stiprinimo srityje;

4.  ragina iki 2020 m. pabaigos nedelsiant peržiūrėti ir plačiais užmojais atnaujinti veiksmų planą dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo – plane valstybėms narėms turėtų būti nustatyti aiškūs tikslai per ateinančius penkerius metus sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir turėtų būti užtikrinta, kad į šiuos tikslus būtų atsižvelgta rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; ypač pabrėžia, kad į naująjį veiksmų planą reikia įtraukti tarpsektorinę perspektyvą; ragina Komisiją pagal veiksmų planą ypatingą dėmesį skirti veiksniams, dėl kurių atsiranda pensijų skirtumas, ir įvertinti, ar reikia konkrečių priemonių šiam skirtumui sumažinti ES ir nacionaliniu lygmenimis;

5.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, tuo tikslu griežtai taikant vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principą tuo tikslu ne tik priimant teisės aktus ir taikant kovos su diskriminacija darbo užmokesčio srityje priemones, bet ir atkuriant, skatinant ir ginant kolektyvines derybas; be to, ragina imti priemonių, kuriomis būtų panaikinta vertikalioji ir horizontalioji segregacija įdarbinimo srityje ir diskriminacinė praktika sprendžiant dėl priėmimo į darbą ar paaukštinimo; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų padidinta socialinė apsauga motinystės, nedarbo, ligos, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų srityse;

6.  palankiai vertina Komisijos pirmininkės ir už lygybę atsakingos Komisijos narės įsipareigojimą per pirmąsias 100 Komisijos kadencijos dienų pateikti priemonių, kuriomis būtų nustatytos privalomos darbo užmokesčio skaidrumo priemonės; mano, kad būsima direktyva turėtų apimti griežtą vykdymo užtikrinimo politiką tiems, kurie jos nesilaiko, ir ji turėtų būti taikoma tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriui, tinkamai atsižvelgiant į mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ypatumus, ir visam atlyginimo paketui, įskaitant visas jo sudedamąsias dalis, ir kad jos taikymo sritis turėtų būti plati; ragina Komisiją, remiantis savo 2014 m. rekomendacija, imtis konkrečių priemonių, pvz.: a) aiškiai apibrėžti darbo vertės vertinimo kriterijus, b) nustatyti lyčių požiūriu neutralias darbo vertinimo ir klasifikavimo sistemas, c) įvesti vyrų ir moterų darbo užmokesčio auditą ir ataskaitas siekiant užtikrinti vienodą darbo užmokestį, d) nustatyti darbuotojų teisę prašyti išsamios informacijos apie darbo užmokestį ir teisę naudotis teisių gynimo priemonėmis ir e) aiškius tikslus, susijusius su įmonių veiklos rezultatais lygybės srityje; yra tvirtai įsitikinęs, kad tokios priemonės būtinos siekiant nustatyti diskriminacijos darbo užmokesčio srityje atvejus, kad darbuotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir prireikus imtis veiksmų; ragina Komisiją rengiant būsimus darbo užmokesčio skaidrumo teisės aktus propaguoti socialinių partnerių ir kolektyvinių derybų visais lygmenimis (nacionaliniu, sektorių, vietos ir įmonių) vaidmenį;

7.  ragina Komisiją papildyti darbo užmokesčio skaidrumo iniciatyvą – glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais parengti ir nustatyti lyčių požiūriu neutralių darbo vertinimo ir klasifikavimo sistemų gaires ir apibrėžti aiškius darbo vertės vertinimo kriterijus (pvz., kvalifikaciją, atsakomybės lygį, fizinę ir psichologinę naštą, darbo pamainomis modelius ir t. t.), pagal kuriuos būtų galima palyginti darbo vertę įvairiose darbo vietose ir įvairiuose sektoriuose, siekiant užtikrinti, kad būtų mokamas teisingesnis darbo užmokestis už darbą sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, darbo prestižas paprastai ne toks didelis ir atitinkamai mokamas mažesnis darbo užmokestis nei sektoriuose, kuriuose dominuoja vyrai;

8.  ragina Komisiją savo veiksmus grįsti dabartine ES teisės aktų dėl vienodo darbo užmokesčio ir vienodo darbo užmokesčio principo veikimo ir įgyvendinimo peržiūra ir laiku užtikrinti Direktyvos 2006/54/EB peržiūrą, siekiant atnaujinti ir patobulinti esamus teisės aktus dėl praktiškai įgyvendinamo vienodo darbo užmokesčio principo, pagerinti vykdymo užtikrinimą pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir įtraukti bet kokios diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties pakeitimo draudimą; ragina gerinti galimybes kreiptis į teismą ir nustatyti tvirtesnes procedūrines teises siekiant kovoti su diskriminacija darbo užmokesčio atžvilgiu;

9.  primena, kad Komisijos 2017 m. ataskaitoje dėl Komisijos rekomendacijos dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą (COM(2017)0671) įgyvendinimo nustatyta, kad priemonės buvo neveiksmingos ir netinkamai įgyvendintos; todėl palankiai vertina Komisijos pirmininkės įsipareigojimą, išreikštą politinėse gairėse būsimai Europos Komisijai 2019–2024 m., užtikrinti, kad vienodo užmokesčio už vienodą darbą principas būtų pagrindinis naujos Europos lyčių strategijos principas, be to, palankiai vertina tai, kad pripažįstama, jog lyčių lygybė yra labai svarbus ekonomikos augimo aspektas ir pagrindinių teisių bei teisingumo klausimas;

10.  pakartoja savo raginimą padaryti, kad Europos socialinių teisių ramstis, kuriuo skatinama didėjanti konvergencija, taptų realybe tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus ir lygias jų galimybes, taip pat užtikrinti moterų ir vyrų teisę į vienodą užmokestį už vienodą arba vienodos vertės darbą; pabrėžia, kad lyčių nelygybės panaikinimas turėtų būti konkretus programos, pakeisiančios strategiją „Europa 2020“, tikslas;

11.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant galutinai panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą: griežtai įgyvendinti vienodo darbo užmokesčio principą, užtikrinti, kad ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų darbo užmokestis atitiktų visos darbo dienos ekvivalentą, priimti teisės aktus, kuriais didinamas darbo užmokesčio skaidrumas ir teisinis aiškumas siekiant nustatyti nuostatas dėl lyties ir diskriminaciją, matomas darbo užmokesčio struktūrose, kovoti su vertikalia ir horizontalia profesine segregacija ir kovoti su darbdavių išankstiniu nusistatymu priimant sprendimus dėl įdarbinimo ir paaukštinimo;

12.  pabrėžia, kad galimybė dirbti ir tai lengvinančios sąlygos yra itin svarbios siekiant užtikrinti moterų emancipaciją ir nepriklausomumą visose gyvenimo srityse, be kita ko, nuo darbo iki socialinio, ekonominio ir politinio dalyvavimo; pabrėžia, kad pažanga siekiant moterų ir vyrų lygybės ir skatinant moterų teises yra būdas, kuriuo siekiama visos visuomenės socialinės pažangos, kartu pagerinant moterų socialinę ir ekonominę padėtį;

13.  taip pat ragina valstybes nares pakankamai investuoti į formaliojo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimą, prieinamumą, įperkamumą ir kokybę naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais pagal Barselonos tikslus, taip pat investuoti į ilgalaikės priežiūros paslaugas ir šeimai palankius darbo susitarimus, siekiant užtikrinti lygiateisį ir nuolatinį moterų dalyvavimą darbo rinkoje priemonėmis, kurios suteikia pakankamai lankstumo, kad būtų galima skatinti didesnį moterų užimtumą; pakartoja, kad, siekdamos kovoti su vyresnio amžiaus moterų skurdo rizika, taip pat šalinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priežastis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vyresnio amžiaus moterys būtų aprūpintos pakankamomis lėšomis, įskaitant tokias priemones kaip priežiūros laikotarpių kreditai, pakankamos minimalios pensijos, išmokos netekus maitintojo ir vyrų teisės į atostogas dėl šeimos priežasčių, siekiant užkirsti kelią skurdo feminizacijai; ragina Tarybą nustatyti vyresnio amžiaus žmonių ir priklausomų asmenų priežiūros tikslus, panašius į Barselonos vaikų priežiūros tikslus;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti politiką, kuria skatinamas moterų užimtumas ir jų finansinis nepriklausomumas, įskaitant politiką, kuria skatinama marginalizuotoms grupėms priklausančių moterų integracija į darbo rinką; ragina valstybes nares kovoti su darbo rinkos segmentacija dėl lyties, investuojant į formalųjį švietimą, savišvietą ir neformalųjį švietimą, mokymąsi visą gyvenimą ir profesinį mokymą moterims, siekiant užtikrinti, kad jos turėtų galimybę gauti kokybišką darbą ir turėtų galimybių persikvalifikuoti ir kelti kvalifikaciją atsižvelgiant į būsimus darbo rinkos pokyčius; ypač ragina labiau skatinti verslumą, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus, skaitmeninį švietimą ir finansinį mergaičių raštingumą nuo ankstyvo amžiaus, siekiant kovoti su esamais švietimo stereotipais ir užtikrinti, kad daugiau moterų patektų į besivystančius ir gerai apmokamus sektorius;

15.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų greitai priimta ir įgyvendinta Direktyva dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, o Komisiją – atidžiai stebėti jų daromą pažangą, siekiant parengti ataskaitą ir atlikti atitinkamus jos įgyvendinimo tyrimus;

16.  atkreipia dėmesį į nepakankamo moterų vadovaujamose pareigose skaičiaus poveikį vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui ir pabrėžia, kad būtina skubiai skatinti vyrų ir moterų lygybę visais sprendimų priėmimo lygmenimis verslo ir valdymo srityse; ragina valstybes nares atnaujinti derybas Taryboje dėl siūlomos direktyvos dėl moterų valdybose, nes tai galėtų padėti pašalinti „stiklo lubas“;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti išskaidytus duomenis, kad būtų galima geriau įvertinti ir stebėti pažangą, daromą siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, ir sykiu ypatingą dėmesį skirti grupėms, patiriančioms daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją, pvz., neįgalioms moterims, migrantėms ir etninėms mažumoms priklausančioms moterims, romų tautybės moterims, vyresnio amžiaus moterims, moterims kaimo vietovėse ir ištuštėjusiose vietovėse, vienišoms motinoms ir LGBTIQ asmenims;

18.  pabrėžia, kad reikia toliau gerinti pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimą, kad jie būtų dar geresni pagal tokias sritis, kaip neoficialus užimtumas, verslumas ir galimybės gauti finansavimą, prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, smurtas prieš moteris ir neapmokamas darbas; pabrėžia, kad reikia rinkti ir naudoti kokybiškus duomenis ir įrodymus, kad būtų galima formuoti informacija ir įrodymais pagrįstą politiką; ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis, kad būtų galima geriau įvertinti ir stebėti pažangą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo srityje, kartu skiriant dėmesio grupėms, kurios patiria įvairių rūšių ir tarpsektorinę diskriminaciją, pavyzdžiui, neįgalioms moterims, moterims migrantėms ar etninių mažumų moterims, moterims romėms, vyresnio amžiaus moterims, vienišoms motinoms ir LGBTIQ asmenims;

19.  ragina Komisiją įtraukti socialinius partnerius į naujos politikos, kuria siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kūrimą; atsižvelgdamas į tai, ragina socialinius partnerius įsitraukti į diskusijas ir bendradarbiauti siekiant spręsti darbo užmokesčio skirtumo problemą, be kita ko, taikant pozityviosios diskriminacijos priemones, taip pat bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant aktyviai atsižvelgti į viešąją nuomonę, nes vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimas yra visuotinis prioritetas;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau kovoti su mažų garantijų darbu, kurį dažniausiai dirba moterys, ir skurdo feminizacija; atkreipia dėmesį į didelį nedeklaruojamo moterų darbo mastą, kuris daro neigiamą poveikį jų pajamoms, socialinei apsaugai ir draudimui, ir ragina valstybes nares ratifikuoti 2011 m. TDO konvenciją dėl namų ūkio darbuotojų;

21.  ragina valstybes nares darbo teisės aktuose stiprinti motinystę ir tėvystę, visų pirma didinant atitinkamų atostogų trukmę ir užtikrinant, kad šios atostogos būtų visiškai apmokamos, taip pat mažinant darbo valandų skaičių maitinimo krūtimi laikotarpiu ir imantis tinkamų priemonių tokiai apsaugai užtikrinti, taip pat investuojant į nemokamo viešojo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų bei ilgalaikes priežiūros paslaugų tinklą; pažymi, kad jei nėra galimybių gauti kokybiškų vaiko priežiūros paslaugų, tos paslaugos nepakeliamai brangios arba nėra pakankamos tų paslaugų infrastruktūros, susidaro didžiulės kliūtys, kad visų pirma moterys galėtų visais aspektais vienodomis sąlygomis dalyvauti visuomenėje ir dirbti;

22.  pripažįsta, kad smurtą ir priekabiavimą dėl lyties taip pat gali padidinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, nes nukenčiančios moterys dėl priešiškos darbo aplinkos dažnai priverstos dirbti prasčiau apmokamą darbą; ragina valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti 2019 m. TDO konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo, siekiant nustatyti veiksmingas smurto ir priekabiavimo darbe sąvokos, prevencijos ir uždraudimo priemones, įskaitant saugius ir veiksmingus skundų ir ginčų sprendimo mechanizmus, paramą, paslaugas ir teisių gynimo priemones;

23.  ragina Komisiją rodyti pavyzdį ir ES vienodo darbo užmokesčio dienos proga pateikti išsamią vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo ES institucijose analizę;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 69, 2014 3 8, p. 112.
(2) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(3) OL L 188, 2019 7 12, p. 79.
(4) OL C 155, 2011 5 25, p. 10.
(5) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 75.
(6) OL C 76, 2018 2 28, p. 93.
(7) OL C 242, 2018 7 10, p. 24.
(8) OL C 331, 2018 9 18, p. 60.
(9) OL C 346, 2018 9 27, p. 6.
(10) OL C 356, 2018 10 4, p. 89.
(11) Mascherini, M., Bisello, M. ir Rioboo Leston, I.: The gender employment gap: Challenges and solutions, EUROFOUND, 2016.
(12) Pagal Europos lyčių lygybės instituto faktų suvestinę „Skurdas, lytis ir vieniši tėvai ES“, kurioje cituojami 2014 m. Europos Sąjungos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS) duomenys.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika