Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2019/2060(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0078/2020

Pateikti tekstai :

A9-0078/2020

Debatai :

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0120

Priimti tekstai
PDF 201kWORD 64k
Ketvirtadienis, 2020 m. gegužės 14 d. - Briuselis Negalutinė teksto versija
2018 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
P9_TA-PROV(2020)0120A9-0078/2020
Sprendimas
 Rezoliucija

1. 2020 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (2019/2060(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2019)0316 – C9-0055/2019)(2),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto metinę 2018 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2018 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2018 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 55, 99, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(6), ypač į jo 59, 118, 260, 261 ir 262 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0078/2020),

1.  atideda savo sprendimo, kuriuo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generaliniam sekretoriui patvirtinama, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2018 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 57, 2018 2 28.
(2) OL C 327, 2019 9 30, p. 1.
(3) OL C 340, 2019 10 8, p. 1.
(4) OL C 340, 2019 10 8, p. 9.
(5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.


2. 2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, dalį (2019/2060(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas,

–  atsižvelgdamas į uždarą 2020 m. vasario 3 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pristatymą Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui dėl OLAF tyrimo, susijusios su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, rezultatų;

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno pranešimą dėl orumo darbe ES institucijose ir agentūrose (SI/2/2018/AMF);

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0078/2020),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija nori pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  palankiai vertina Audito Rūmų išvadą, kad apskritai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų mokėjimuose, susijusiuose su administracinėmis išlaidomis, esminių klaidų nebuvo ir kad tikrintos priežiūros ir kontrolės sistemos buvo veiksmingos;

2.  pažymi, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) 2018 m. liepos–lapkričio mėn. iš penkių skirtingų šaltinių gavo pranešimų apie įtariamą priekabiavimą, vykdytą aukšto rango Komiteto nario, nuo 2013 m. balandžio mėn. einančio Darbdavių grupės (I grupės) pirmininko pareigas, ir 2018 m. lapkričio 6 d. nusprendė pradėti tyrimą;

3.  pažymi, kad 2018 m. taikant oficialią procedūrą (Tarnybos nuostatų 24 straipsnis ir Komiteto sprendimo dėl priekabiavimo prevencijos 12 straipsnio 1 dalis) pranešta apie vieną įtariamo priekabiavimo atvejį; primena, kad administracinis tyrimas baigtas ir priekabiavimo veiksmais kaltinamam asmeniui skirta minimali drausminė nuobauda, nors dar neišnaudotos visos apeliacijos galimybės; atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. pateikus septynis pranešimus apie pažeidimus pranešta apie kitus tris įtariamus priekabiavimo atvejus, kurie tam tikra prasme buvo tarpusavyje susiję; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo pradėti du administraciniai tyrimai ir 2019 m. sausio mėn. šie atvejai perduoti tirti OLAF;

4.  pažymi, kad 2020 m. sausio 17 d. OLAF pateikė savo ataskaitą ir rekomendacijas Komiteto pirmininkui, kaip numatyta Komiteto ir OLAF bendradarbiavimo susitarime; reiškia susirūpinimą dėl to, jog OLAF nustatė, kad buvo persekiojami du darbuotojai, netinkamai elgiamasi (sunkus nusižengimas) su vienu darbuotoju ir vienu Komiteto nariu ir vykdomi nusižengimai, nukreipti prieš kitus darbuotojus, bei taip pat nusprendė perduoti šį klausimą Belgijos valdžios institucijoms;

5.  apgailestauja dėl OLAF išvadų, susijusių su I grupės pirmininko vykdytu psichologiniu priekabiavimu, sunkiais nusižengimais ir netinkamu elgesiu su savo pavaldiniais 2013–2018 m. laikotarpiu; pažymi, kad pagal Belgijos teisę priekabiavimas yra nusikalstama veika; be to, pažymi, kad pažeistas Komiteto narių elgesio kodekso dėl orumo 4 straipsnis ir kad toks elgesys nesuderinamas su Sąjungos vertybėmis – pagarba žmogaus orumui ir jo apsauga darbo vietoje, kaip numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; ragina Komitetą laiku pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie tai, ką jis toliau nuveikė, vykdydamas OLAF rekomendacijas;

6.  tikisi, kad Komitetas iki 2020 m. rugsėjo mėn. tinkamai informuos biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie priemones, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į OLAF rekomendacijas ir ištaisyti pažeidimus;

7.  ragina Komitetą nedelsiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai taikomas Elgesio kodekso 8 straipsnis, t. y. pradėta būtina procedūra prieš atitinkamus asmenis ir šie klausimai nedelsiant perduoti narių elgesio patariamajam komitetui;

8.  pabrėžia savo susirūpinimą dėl dabartinės darbo aplinkos Komitete, ypač I grupėje, ir prašo Komiteto imtis būtinų priemonių siekiant sukurti pagarbią ir patikimą aplinką, būtiną darbuotojų asmeninei gerovei ir profesiniam tobulėjimui; toliau primena Komitetui, kad bloga darbo aplinka lemia neveiksmingumą, stresą ir našumo trūkumą;

9.  pažymi, kad 2020 m. sausio 22 d. I grupė išrinko savo dabartinį pirmininką kandidatu tapti Komiteto pirmininku nuo 2020 m. spalio mėn., kai I grupė dvejų su puse metų laikotarpiu pirmininkaus Komitetui;

10.  primena Europos ombudsmeno pranešimą dėl orumo darbe ES institucijose ir agentūrose (SI/2/2018/AMF), kuriame, kalbant apie aukšto rango darbuotojus, teigiama, kad „priekabiavimo atveju asmenys yra ypač pažeidžiami, kai tarp susijusių šalių yra galios disbalansas. Šią padėtį galima sušvelninti nustatant griežtesnes taisyklės aukšto rango darbuotojams, kuriems netaikomi Tarnybos nuostatai, pavyzdžiui, Komisijos nariams, teisėjams, Audito Rūmų nariams, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariams ir t. t. Tai galėtų būti griežtesnės drausminės priemonės, pavyzdžiui, privalomas išėjimas į pensiją arba teisių į pensiją panaikinimas. Aukšto rango darbuotojai, pradėdami eiti savo pareigas, turėtų būti išsamiai ir reguliariai informuojami apie visas kovos su priekabiavimu taisykles ir politiką.“;

11.  prašo, kad Komitetas parengtų ir įgyvendintų veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama aktyviai užkirsti kelią priekabiavimui darbo aplinkoje ir su juo kovoti, didinti informuotumą apie priekabiavimą ir puoselėti kultūrą, orientuotą į visišką priekabiavimo netoleravimą;

12.  ragina Komitetą tobulinti priemones, kuriomis darbuotojams sudaromos sąlygos teikti oficialius skundus dėl priekabiavimo, ir reguliariai rengti darbuotojams, atliekantiems konfidencialių patarėjų funkcijas, skirtus mokymus, taip pat sukurti nepriklausomų tyrėjų grupę, į kurią Komitetas galėtų kreiptis atlikdamas oficialius priekabiavimo tyrimus;

13.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į gerosios praktikos pavyzdžius, susijusius su Audito Rūmų kovos su priekabiavimu politika, pagal kurią numatytos griežtos drausminės priemonės nusikaltusiems nariams, pavyzdžiui, privalomas išėjimas į pensiją arba atsisakymas suteikti teises į pensiją, ir ragina Komitetą įgyvendinti tuos pavyzdžius;

14.  apskritai apgailestauja, kad Audito Rūmų metinės ataskaitos 10 skyriaus „Administravimas“ apimtis ir išvados yra gana ribotos, net jei daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorija „Administravimas“ laikoma mažos rizikos kategorija;

15.  pažymi, kad Audito Rūmai iš visų Sąjungos institucijų ir įstaigų operacijų, atliktų pagal DFP 5 išlaidų kategoriją „Administravimas“, atrinko 45 operacijų imtį; pažymi, kad ši imtis buvo sudaryta taip, kad būtų reprezentatyvi 5 išlaidų kategorijos išlaidų, sudarančių 6,3 proc. Sąjungos biudžeto, atžvilgiu; pažymi, jog remiantis Audito Rūmų darbo patirtimi matyti, kad administracinių išlaidų rizika nedidelė; vis dėlto mano, kad atrinktų operacijų, susijusių su kitomis institucijomis, skaičius yra nepakankamas, ir prašo Audito Rūmų bent 10 proc. padidinti tikrintinų operacijų skaičių;

16.  pažymi, kad 2018 m. Komiteto biudžetas siekė 135 630 905 EUR (palyginti su 133 807 338 EUR 2017 m.), t. y. buvo 1,36 proc. didesnis; pažymi, kad bendras įvykdymo lygis yra 98,66 proc. (palyginti su 96,5 proc. 2017 m. ir 97,2 proc. 2016 m.);

17.  palankiai vertina Komiteto apskritai apdairų ir patikimą finansų valdymą 2018 m. biudžeto laikotarpiu; palankiai vertina tai, kad įsipareigojimų lygis pagal 1 antraštinę dalį „Su Komitete dirbančiais asmenimis susijusios išlaidos“ sudarė 98,94 proc. , o pagal 2 antraštinę dalį „Pastatai, įranga ir įvairios veiklos išlaidos“ – 97,97 proc.;

18.  susirūpinęs pažymi, kad šiek tiek padidėjo galutiniai asignavimai Komiteto narių kelionėms ir dienpinigiams – iki 20 247 625 EUR 2018 m. (palyginti su 19 819 612 EUR 2017 m. ir 19 561 194 EUR 2016 m.), nepaisant sumažėjusio posėdžių skaičiaus; pripažįsta, kad susiję nepanaudoti asignavimai sudaro tik 1,05 proc.;

19.  palankiai vertina 2018 m. gruodžio 10 d. Komiteto sprendimą Nr. 2018/C 466/02, pagal kurį faktinės kelionės bilietų išlaidos Komiteto nariams kompensuojamos pateikus patvirtinamuosius dokumentus, neviršijant didžiausios oro susisiekimo verslo klase bilieto su nuolaida (pageidautina – ekonominės klasės ar panašios) kainos; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė sistema, grindžiama faktinėmis išlaidomis, atitinka ir Tarybos sprendimą, ir Parlamento taikomą sistemą; su pasitenkinimu pažymi, kad Komitetas skatina bendrus transporto sprendimus, pavyzdžiui, viešuosius autobusus ir dalijimąsi automobiliais, taip pat tolimojo susisiekimo autobusų nuomą, kai pasirodo, kad tai yra ekonomiškiausias sprendimas;

20.  pažymi, kad 2018 m. Komiteto biudžeto grupė ypač daug dėmesio skyrė išlaidų kontrolės ir biudžeto punkto, skirto narių kelionėms ir dienpinigiams, prognozavimo tobulinimui ir kad dėl to 2018 m. spalio mėn. buvo paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl dabartinės prognozavimo sistemos, susijusios su EESRK narių, atstovų ir ekspertų išlaidų atlyginimu, analizės ir jos tobulinimo pasiūlymo; ragina Komisiją informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie pasiektus rezultatus;

21.  pažymi, kad iš 2018 m. į 2019 m. perkelti asignavimai (8 204 796 EUR) (palyginti su 9 232 069 EUR, perkeltais iš 2017 m. į 2018 m.) sudaro 6,05 proc. visų asignavimų, o tai vėlgi daugiausia susiję su biudžeto eilutėmis „Institucijos nariai ir atstovai“, „Pastatai“ ir „Duomenų tvarkymas“; apgailestauja dėl to, kad daugelis asignavimų, automatiškai perkeltų iš 2017 m. į 2018 m., buvo ypač pervertinti; primena Komitetui, kad būtina atlikti realistišką biudžeto koregavimą atsižvelgiant į realius poreikius; primena, kad per didelis arba per mažas įvertinimas rodo prastą biudžeto planavimą ir taip daromas neigiamas spaudimas patikimam ir apdairiam finansų valdymui;

22.  pabrėžia, kad Komiteto biudžetas yra tik administracinis; pažymi, kad Komitetas įvertino, kaip taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principus vien tik administraciniams asignavimams; palankiai vertina Komiteto iniciatyvą bendradarbiauti su kitomis institucijomis siekiant nustatyti tarpinstitucines rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo gaires institucijoms, kurių išlaidos yra tik administracinio pobūdžio;

23.  pripažįsta, kad 2018 m. buvo atnaujintas sprendimas dėl vidaus kontrolės standartų, Komitete oficialiai įtvirtinant vidaus kontrolės procesą, įskaitant vidaus kontrolės koordinatoriaus paskyrimą; pažymi, kad Komitetas pradėjo laikytis 16 vidaus kontrolės standartų, naudodamas ad hoc klausimyną, ir parengė ataskaitą, kuria remdamasis leidimus suteikiantis pareigūnas priėmė sprendimą dėl 2019 m. priemonių, kuriomis siekiama toliau gerinti vidaus kontrolės standartų laikymąsi, rinkinio; palankiai vertina vykdomus šios srities mokymus ir informuotumo didinimo veiksmus;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad atlyginimai sudaro maždaug pusę Komiteto biudžeto; palankiai vertina atliktą atlyginimų mokėjimų vidaus auditą, kuris buvo baigtas 2018 m., siekiant įsitikinti, kad po 2010 m. atlikto audito procedūros pagerėjo; pažymi, kad audito metu nustatyta, jog atlyginimų mokėjimo procesas yra stabilus ir nekelia jokios nederamos rizikos; atkreipia dėmesį į sutartą veiksmų planą, kuris iki 2018 m. pabaigos jau buvo iš dalies įgyvendintas, o visus kitus elementus planuojama įgyvendinti iki 2019 m. pabaigos;

25.  pažymi, kad 2018 m. Komitetas iš viso priėmė 215 nuomonių ir pranešimų (palyginti su 155 nuomonėmis ir pranešimais 2017 m.); palankiai vertina pastangas didinti bendrą Komiteto veiksmingumą; itin palankiai vertina visas pastangas, ypač 2018 m. dėtas pastangas, kurios paskatino sukurti viziją formuoti būsimą Komiteto IT aplinką taip, kad ji derėtų su šiuolaikiniu administravimu, ir ateinantiems 10 metų numatyti suskaitmenintą, į naudotojus orientuotą ir duomenimis paremtą Komiteto veiklą; pažymi, kad šiuo metu IT produktams skiriama tik 3 proc. Komiteto biudžeto; pažymi, kad Komiteto skaitmeninei strategijai įgyvendinti reikės papildomų išteklių;

26.  pripažįsta, kad dirbtinis intelektas pakeis darbo rinką ir pakeis didelę dabartinių darbo vietų dalį; ragina Komitetą atidžiai stebėti su šiuo klausimu susijusius pokyčius; remia Komiteto darbą dirbtinio intelekto klausimais rengiant nuomonę ir 2018 m. birželio mėn. su Komisija organizuojant pirmąjį suinteresuotųjų subjektų aukščiausiojo lygio susitikimą dirbtinio intelekto klausimais, siekiant pabrėžti, kaip svarbu Sąjungai užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų saugus, nešališkas ir atitiktų Sąjungos vertybes;

27.  palankiai vertina Komiteto pastangas gerinti savo duomenų apsaugą ir didinti kibernetinį saugumą; taip pat palankiai vertina bendradarbiavimą su ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU) ir aktyvų dalyvavimą Institucijų IT komiteto saugumo pogrupyje;

28.  pabrėžia, kad 2018 m. buvo sudarytas Komisijos ir Komiteto susitarimas dėl žmogiškųjų išteklių, įskaitant mokymus, dėl kurių pagerėjo su IT mokymu susijusių išlaidų skaidrumas ir nuspėjamumas, kaip reikalaujama Parlamento rezoliucijoje dėl 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo(1); vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad didesnio skaidrumo naudą iš dalies sumenkina labai padidėjusios kainos, kurias nustato Komisija, ir prašo Komiteto kartu su Komisija išanalizuoti padėtį siekiant rasti sprendimus, kaip būtų galima pagerinti padėtį;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto valdymo institucijos priimtame etatų plane patvirtintas darbuotojų skaičiaus padidėjimas nuo 665 etatų 2017 m. iki 668 etatų 2018 m. (palyginti su 727 etatais 2013 m.); pripažįsta, kad yra daug sudėtingiau įvykdyti 5 proc. sumažinimą, kai jis taikomas palyginti nedideliam etatų planui, nes reikia išlaikyti kai kurias pagrindines funkcijas, susijusias su veiklos tęstinumu, ir kad mažesnės institucijos turi dėti daugiau pastangų siekdamos tokio bendro sumažinimo;

30.  atkreipia dėmesį į priemones, kuriomis įgyvendinamas 2016 m. sprendimas dėl informavimo apie pažeidimus, pavyzdžiui, tai, kad patvirtintas vidaus sprendimas dėl patarėjų etikos klausimais; pripažįsta, kad 2018 m. buvo atrinkti trys papildomi darbuotojai, kurie prisijungs prie aktyvios apmokytų patarėjų grupės; atkreipia dėmesį į patarėjų etikos klausimais vaidmenį – patarti darbuotojams ir jiems padėti, kad jie kuo geriau vykdytų savo pareigas pranešti apie sunkius nusižengimu, kaip nurodyta Parlamento rezoliucijoje dėl 2016 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo(2);

31.  susirūpinęs pažymi, kad patarėjams etikos klausimais adresuotų prašymų padėti skaičius padidėjo nuo 25 prašymų 2017 m. iki 42 prašymų 2018 m., ir ypač susirūpinęs pabrėžia, kad 33 tokius prašymus pateikė moterys, o vyrų prašymų skaičius išliko stabilus – devyni;

32.  atkreipia dėmesį į visas priemones, kurių imtasi siekiant stiprinti kovos su priekabiavimu politikos veiksmingumą, pavyzdžiui, mokymus konkrečiomis temomis, darbuotojų, atliekančių konfidencialių patarėjų funkcijas, tinklaveikos galimybes ir reguliarią išorės konsultanto vykdomą priežiūrą; pažymi, kad persvarstomas dabar galiojantis sprendimas dėl priekabiavimo, siekiant užtikrinti geresnę sąveiką su kitomis atitinkamomis taisyklėmis, pavyzdžiui, dėl informavimo apie pažeidimus; atkreipia dėmesį į etikos ir sąžiningumo kursus, kurie privalomi visiems darbuotojams ir apima elgesio darbo vietoje standartus, įskaitant žinias apie tai, kas yra priekabiavimas ir kaip elgtis priekabiavimo atveju; labai apgailestauja, kad visomis šiomis priemonėmis nepavyko išvengti atitinkamų priekabiavimo atvejų ir apsaugoti aukų; primena Komitetui, kad iniciatyvi, tikra ir skubi visų aukų ir pranešėjų apie pažeidimus apsauga (įskaitant apsaugą nuo grasinimų, šantažo ir mėginimų papirkti) turi būti vienas iš pagrindinių šių priemonių prioritetų; ragina Komitetą stiprinti ir gerinti priemones, kurių buvo imtasi iki šiol, visų pirma veiksmingai apsaugoti visas aukas; prašo Komiteto apie tai informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą;

33.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Komiteto ir OLAF bendradarbiavimą; pažymi, kad abi institucijos 2016 m. pasirašė administracinius susitarimus, kuriuose nustatyta procedūra, kurios reikia laikytis nagrinėjant sukčiavimo atvejus; taip pat pažymi, kad 2019 m. liepos mėn. Komiteto pirmininkas ir generalinis sekretorius susitiko su OLAF generaliniu direktoriumi, siekdami sukurti geresnę sąveiką ir užtikrinti veiksmingesnį keitimąsi informacija;

34.  pažymi, kad naujajame Komiteto narių elgesio kodekse, kuris pridedamas prie naujų Komiteto darbo tvarkos taisyklių, įsigaliojusių 2019 m. kovo mėn., pirmą kartą numatytos sankcijos nariams tais atvejais, kai jie nevykdo savo prievolių pagal Elgesio kodeksą; apgailestauja, kad tokios sankcijos nėra nei pakankamai griežtos, nei atitinka Europos ombudsmeno rekomendacijas; primena, kad Sąjungos lėšų naudojimas siekiant apginti institucijos reputaciją arba narius, kurių atžvilgiu priimamas nepalankus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) arba valstybių narių teismų sprendimas, yra netinkamas viešųjų lėšų naudojimas, ir primena, kad institucinės teisinės paslaugos turi būti naudojamos tik institucijai, o ne asmenų interesams apginti; prašo Komiteto skubiai sugriežtinti Komiteto narių elgesio kodeksą, visų pirma siekiant įtraukti sankcijas, kurios galėtų būti veiksmingesnės ir atgrasomos; pažymi, kad įsteigtas Patariamasis komitetas narių elgesio klausimais ir kad šis komitetas teiks rekomendacijas Elgesio kodekso aiškinimo ir įgyvendinimo klausimais visiems nariams, kurie to prašys, taip pat konsultuos Komiteto pirmininką dėl galimų veiksmų, kurių reikia imtis, įtarus, kad pažeistas Elgesio kodeksas; primygtinai rekomenduoja, kad kovos su priekabiavimo mokymai būtų prieinami visiems nariams, kaip tai daroma Parlamente nuo dabartinės parlamentinės kadencijos pradžios;

35.  primena, kad Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas prašė reguliariai atnaujinti Komiteto etikos ir sąžiningumo sistemą; palankiai vertina tai, kad 2018 m. pradėta rengti kampanija „Respect@work“, kuria siekiama skatinti visų darbuotojų pagarbius santykius darbo vietoje, ir tai, be kita ko, padės 2019 m. persvarstyti etikos ir sąžiningumo sistemą; ragina Komitetą kitoje metinėje veiklos ataskaitoje pranešti apie tolesnius veiksmus;

36.  primena, kad Komiteto teisės tarnyba buvo labai susilpninta ketverių metų laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn., kai teisės tarnybos vadovas buvo nedelsiant atleistas iš pareigų po to, kai atskleidė tuometinio generalinio sekretoriaus įvykdytus rimtus pažeidimus ir jo darytą neteisėtą spaudimą; taip pat primena, kad šios pareigos buvo laisvos trejus su puse metų, kad Europos Sąjungos tarnautojų teismas šioje byloje pripažino Komitetą kaltu (Sprendimas byloje F-41/10 RENV, Bermejo Garde prieš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą(3)) ir Komitetas turėjo sumokėti daugiau kaip 100 000 EUR, o naujas teisės tarnybos vadovas buvo paskirtas tik 2014 m. ir teisės tarnybą papildė penki teisininkai;

37.  yra labai susirūpinęs dėl pastarojo meto pokyčių, kurie gali vėl susilpninti Komiteto teisės tarnybą, įskaitant tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ši tarnyba yra tiesiogiai pavaldi generaliniam sekretoriui (tokio teisės tarnybų pavaldumo nėra jokioje kitoje Sąjungos institucijoje), kad nuo 2019 m. rugsėjo mėn. ji prarado vieną iš penkių nuolatinių teisininkų, kad kai kurie darbuotojai, įskaitant skyriaus vadovą, buvo įtraukti į judumo programą, o ne laikomi specializuotais darbuotojais kaip kitose institucijose, ir kad labai sumažėjo oficialių konsultacijų skaičius;

38.  pabrėžia stiprios ir nepriklausomos teisės tarnybos svarbą, atsižvelgdamas į tai, kad nuo pat įsteigimo Sąjungos institucijos sukūrė vidaus teisės tarnybas, kurių pagrindinės funkcijos yra teisinės konsultacijos, atstovavimas ir gynyba Teisingumo Teisme, todėl prašo Komiteto užtikrinti, kad jo teisės tarnyba turėtų pakankamai darbuotojų ir būtų pajėgi vykdyti savo pareigas bei galėtų išlaikyti savo nepriklausomumą; prašo Komiteto panaikinti visas priemones, kurios galėtų susilpninti teisės tarnybą, jai vykdant savo atitinkamą veiklą ir funkcijas; taip pat primena Komitetui, kad svarbu konsultuotis su teisės tarnyba dėl Komiteto sprendimų siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų teisės aktus, ir išvengti rimtų klaidų bei vėlesnių ilgų ir sudėtingų teisinių procedūrų;

39.  labai apgailestauja dėl viešų įtarimų, kilusių dėl naujojo Komiteto generalinio sekretoriaus įdarbinimo procedūros; atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus argumentus, pateiktus atsakymuose į Parlamento klausimus dėl 2018 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo; pabrėžia, kad svarbu griežtai užtikrinti visiškai skaidrų visų etapų be jokių išimčių vykdymą per visą procedūrą (paskelbimas, atranka, paskyrimas ir įdarbinimas), kaip nustatyta Komiteto darbo tvarkos taisyklėse ir Tarnybos nuostatuose, kad jų būtų laikomasi ir kad būtų išvengta bet kokio pavojaus ne tik Komiteto, bet ir visų Sąjungos institucijų reputacijai;

40.  palankiai vertina dėtas pastangas didinti Komiteto matomumą stiprinant ryšius su žiniasklaida ir daugiau dėmesio skiriant komunikacijai internetu, kad būtų toliau šalinamos tiek kalbinės, tiek su negalia susijusios kliūtys; kalbant apie komunikaciją socialinėje žiniasklaidoje, atkreipia dėmesį į su ja susijusią mokymo politiką ir pagal poreikį pritaikytus konsultuojamojo ugdymo kursus, skirtus tiek Komiteto nariams, tiek jo darbuotojams; atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. šiek tiek sumažėjo panešimų spaudai skaičius (jų buvo maždaug 60, palyginti su 70 pranešimų 2017 m.), – tai buvo daroma vadovaujantis strategija, kuria siekiama kurti internetinių pasakojimų (angl. webstories) formatą, kad komunikacija būtų tikslingesnė ir labiau sutelkta į svarbiausias Komiteto temas; prašo Komiteto informuoti Parlamentą apie savo patirtį šioje srityje;

41.  pažymi, kad 2018 m. gegužės mėn. Komitetas vykdė labai įvairią komunikacijos veiklą, skirtą savo 60-mečiui paminėti; palankiai vertina tai, kad 2018 m. Komitete apsilankė 9 419 lankytojų (palyginti su 7 820 lankytojų 2017 m.) ir kad gegužės 5 d. surengta tradicinė atvirų durų diena papildomai pritraukė 2 888 lankytojus (palyginti su 2 700 lankytojų 2017 m.); pažymi, kad Komiteto plenarinius posėdžius, kurie transliuojami internetu, galėjo žiūrėti 3–8 mln. žmonių; pažymi, kad bendrosios sąveikos tinkle (pvz., pakartotinių „Twitter“ žinučių, paspaudimų „patinka“ ir atsakymų) mastas didėjo ir pasiekė 680–1 840 paminėjimų per plenarinę sesiją;

42.  pažymi, kad vertimo raštu užsakomosioms paslaugoms skirti asignavimai padidėjo (20,2 proc. 2018 m., t. y. šiek tiek daugiau nei 20 proc. tikslas, palyginti su 17,1 proc. 2017 m. ir 16,61 proc. 2016 m.) dėl su Parlamentu pasirašyto bendradarbiavimo susitarimo ir dėl sumažėjusio vertėjų raštu skaičiaus; taip pat pažymi, kad bendros išlaidos užsakomosioms vertimo raštu paslaugoms 2018 m. siekė 4 417 613 EUR, palyginti su 7 208 710 EUR siekiančiomis išlaidomis, kurios būtų iš viso patirtos atliekant vertimus institucijos viduje;

43.  ragina Komitetą toliau taikyti racionalizavimo priemones vertimo raštu srityje;

44.  pažymi, kad 2014 m. Komiteto, Regionų komiteto ir Parlamento pasirašytas administracinio bendradarbiavimo susitarimas baigė galioti 2019 m. gruodžio 31 d.; pažymi, kad iki šiol dėl 2014 m. susitarimo nei buvo deramasi iš naujo, nei jis buvo pratęstas; mano, kad 2014 m. susitarimas buvo labai nesubalansuotas Komiteto ir Regionų komiteto (toliau – komitetai) atžvilgiu: komitetai iš viso į Parlamentą perkėlė 60 vertėjų (36 vertėjus iš Komiteto) ir mainais naudojosi tik Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) paslaugomis; susirūpinęs pažymi, kad dėl to komitetai turėjo samdyti sutartininkus ir naudotis užsakomosiomis vertimo raštu paslaugomis; susirūpinęs pažymi, kad Parlamentas, siekdamas kompensuoti vertimo raštu darbuotojų skaičiaus sumažėjimą, suteikė papildomą sumą (2015–2016 m. – 1 200 000 EUR) Regionų komitetui, kad jis galėtų padengti užsakomųjų vertimo raštu paslaugų išlaidas, ir kad šios lėšos gali būti perskirtos kitoms politikos sritims, jei jos nėra visiškai panaudojamos užsakomosioms vertimo raštu paslaugoms (Komitetas pasinaudojo šia perskirstymo galimybe pastarųjų trejų metų laikotarpiu); mano, kad šios aplinkybės nesuderinamos su bendro apdairaus ir patikimo finansų valdymo kriterijais ir turėtų būti persvarstytos pratęsiant dabartinį susitarimą arba derantis dėl naujo susitarimo; pripažįsta, kad politiniu požiūriu susitarimas turi būti atnaujintas atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, pavyzdžiui, naują DFP arba naujas sanglaudos politikos taisykles; pripažįsta gerą Komiteto bendradarbiavimą skatinant piliečių dalyvavimą 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose;

45.  pripažįsta, kad vykdoma tolesnė veikla, susijusi su 2016 m. Komiteto darbuotojų apklausa dėl psichosocialinės rizikos darbe, t. y. pradėtos įgyvendinti kelios iniciatyvos, pavyzdžiui, rengiami vadovams skirti praktiniai seminarai apie absenteizmo valdymą, konfliktų valdymą ir prastų rezultatų šalinimą; taip pat palankiai vertina naujų kolegų kuravimo sistemą ir veiksmus, kuriais siekiama didinti darbuotojų gerovę ir motyvaciją; pažymi, kad atrodo, jog darbuotojų absenteizmo lygis pasiekė aukščiausią lygį 2017 m. (5,5 proc.) ir šiek tiek sumažėjo iki 5,35 proc. 2018 m. (palyginti su 4 proc. 2015 m.); vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjo Komiteto skyrių vadovų ilgalaikių laikinojo nedarbingumo atostogų atvejų skaičius; ragina Komitetą informuoti apie visus pasiektus laimėjimus mažinant darbuotojų absenteizmo lygį;

46.  džiaugiasi nuolatine pažanga siekiant užtikrinti geografinę pusiausvyrą skiriant Komiteto vadovus, ypač atsižvelgiant į valstybes nares, kurios įstojo į Sąjungą 2004 m. ar vėliau; kiek tai susiję su lyčių pusiausvyra, pažymi, kad šiuo metu Komitete yra daugiau moterų vadovių nei vyrų vadovų (52 proc. 2018 m., 41,4 proc. 2017 m. ir 37,5 proc. 2016 m.); pažymi, kad 2018 m. 80 proc. kolegų, prašančių dirbti ne visą darbo dieną, buvo moterys, nors tokią pačią teisę į tokį darbą turi tiek vyrai, tiek moterys; palankiai vertina tai, kad Komitetas nuolat didina informuotumą apie esamus darbo modelius;

47.  palankiai vertina Komiteto pastangas kurti įvairesnę ir įtraukesnę darbo aplinką ir kultūrą imantis asmenims su negalia palankių veiksmų, pavyzdžiui, užtikrinant, kad intranetas ir interneto svetainė būtų skaitmeniniu būdu prieinami regos sutrikimų turintiems asmenims, išleidžiant brošiūrą „Access Able Brussels“, kurioje pateikiama visa būtina informacija į Briuselį vykstantiems neįgaliems asmenims, ir rengiant konferenciją „Inter COPEC“, skirtą tik neįgaliųjų klausimams;

48.  primena apie būtinybę parengti ilgalaikę žmogiškųjų išteklių politikos sistemą, kad būtų galima skatinti užtikrinti darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, orientavimą visą gyvenimą ir karjeros raidą, lyčių pusiausvyrą, nuotolinį darbą, nediskriminavimą, geografinę pusiausvyrą ir asmenų su negalia įdarbinimo bei integracijos klausimus;

49.  pripažįsta, kad komitetai administracinio bendradarbiavimo susitarimu nustatė daug savo tarnybų bendradarbiavimo procedūrų, taip pat įsteigė ir organizavo jungtines tarnybas (t. y. vertimo raštu ir logistikos), į kurias sujungti abiejų komitetų žmogiškieji ir finansiniai ištekliai; palankiai vertina tai, kad abiejų komitetų vidaus audito tarnybos glaudžiai bendradarbiauja jungtinių tarnybų klausimais pagal bendradarbiavimo susitarimo nuostatas; ragina Komitetą pratęsti savo administracinio bendradarbiavimo susitarimą su Regionų komitetu po 2019 m.;

50.  palankiai vertina tai, kad kasmet sutaupoma 11,8 mln. EUR infrastruktūros srityje ir 0,72 mln. EUR nuomos, techninės priežiūros, vartojimo reikmenų ir personalo srityse, nes šiose srityse abu komitetai dalijasi ištekliais; taip pat palankiai vertina tai, kad dėl šių dviejų komitetų bendradarbiavimo abu komitetai kasmet sutaupo apie 5 mln. EUR IT biudžeto lėšų; pažymi, kad vienas aiškios sąveikos bendradarbiaujant su Parlamentu pavyzdys yra tai, kad komitetai naudojasi EPRS paslaugomis (šiuo tikslu 36 Komiteto etatai perkelti į EPRS) – dėl to sutaupoma 3,3 mln. EUR personalo išlaidų (2016 m. atlyginimų lygis);

51.  ragina Komitetą toliau analizuoti padėtį siekiant nustatyti papildomas jungtinių tarnybų su Regionų komitetu veiklos sritis; pabrėžia, kad toks tarpinstitucinis bendradarbiavimas gali gerokai sumažinti bendras Komiteto išlaidas; ragina Komisiją informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie pasiektus rezultatus;

52.  pažymi, kad 2016 m. pasirašytu komitetų bendradarbiavimo susitarimu buvo sukurtas tvirtas teisinis pagrindas ilgalaikiam, veiksmingam ir efektyviam bendradarbiavimui, taip pat parodoma, kad abu komitetai veikia kartu, gerbdami vienas kito galias ir prerogatyvas; pažymi, kad susitarimas nustojo galioti 2019 m. gruodžio 31 d. ir kad buvo nuspręsta jį pratęsti vieneriems metams, kol vyksta derybos dėl naujo susitarimo; prašo komitetų dėti reikiamas pastangas, kad naujas susitarimas būtų kuo greičiau sudarytas, siekiant užtikrinti tolesnę sąveiką ir sutaupyti lėšų;

53.  dar kartą primena, kad komitetai IT reikalams skyrė mažiau nei 3 proc. viso savo biudžeto ir kad keletą metų IT projektams ir įrangai struktūriškai trūko finansavimo; susirūpinęs pažymi, kad siekdami išspręsti vėluojančių IT projektų ir sistemų problemą, abu komitetai metų pabaigoje toliau naudoja kaupiamąsias programas IT projektams finansuoti; prašo abiejų komitetų kuo greičiau įgyvendinti naują skaitmeninę strategiją ir daugiametį IT išlaidų planą;

54.  pažymi, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo pasirašytas komitetų ir Komisijos susitarimas dėl apsikeitimo Komisijos VMA pastatu ir komitetų BEL68 ir TRE 74 pastatais; pažymi, kad apsikeitimas oficialiai pradės galioti 2022 m. rugsėjo 16 d.; susirūpinęs pažymi, kad pagrindinis komitetų pastatų politikos prioritetas yra geografinė pastatų koncentracija; susirūpinęs pažymi, kad dėl šių mainų prarandama 10 440 m2 komitetų biuro patalpų, todėl po mainų reikės rasti papildomų biurų, kuriuose galėtų dirbti apie 200 darbuotojų, ko trumpuoju laikotarpiu negalima visiškai kompensuoti alternatyviomis priemonėmis, pavyzdžiui, tankinant patalpų naudojimą kituose pastatuose ar didinant nuotolinio darbo mastą, bet siekiant kompensuoti šį sumažėjimą reikės įsigyti kitą gretimą pastatą; taip pat pažymi, kad trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu reikės renovuoti VMA pastatą; baiminasi, kad šis susitarimas turės įtakos ne tik Komiteto finansams, bet ir susijusių darbuotojų gerovei; apgailestauja, kad su teisės tarnyba nebuvo konsultuojamasi tokios apimties ir svarbos Komitetui klausimu;

55.  pažymi, kad komitetai neseniai įsteigė jungtinę komitetų darbo grupę, kurios tikslas parengti tolesnę analizę, kad būtų rasti tinkami sprendimai; pažymi, kad kita darbo grupė taip pat turi užduotį apsvarstyti naujus darbo būdus; pabrėžia, kad darbuotojų gerovė, darbo būdas ir darbo erdvė jokiu būdu neturi nukentėti dėl trūkumų, susijusių su keitimusi pastatais; palankiai vertina tai, kad Komiteto administracija nuolat informuoja visus suinteresuotuosius subjektus per darbuotojų susirinkimus ir atitinkamų tarnybų vadovybę ir atsižvelgs į pateiktus susirūpinimą keliančius klausimus ir pasiūlymus; ragina komitetus informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą ir Biudžeto komitetą apie pasiektus rezultatus;

56.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, jog buvo patvirtinta, kad svarbiausiose VMA pastato vietose, įskaitant automobilių stovėjimo aikštelę, esama asbesto; labai apgailestauja, kad 2019 m. rugsėjo mėn., praėjus tik mėnesiui nuo susitarimo su Komisija pasirašymo, specializuotas išorės rangovas atliko inventorizaciją; apgailestauja dėl to, kad susitarimas buvo pasirašytas laiku neinformavus visų suinteresuotųjų subjektų apie galimą asbesto buvimą VMA pastate; taip pat apgailestauja, kad nariai ir darbuotojai nebuvo informuoti apie padėtį, ir prašo Komiteto tinkamai ir veiksmingai ištaisyti padėtį;

57.  pažymi, kad 2019 m. rugsėjo mėn. komitetai gavo VMA pastato saugumo, kiek tai susiję su asbestu, sertifikatą ir kad šiame sertifikate nurodyta, jog pastate esama asbesto, tačiau jis nekelia pavojaus normaliam pastato naudojimui; visų pirma turėdamas omenyje į tai, kad greitu metu pastatas bus nebus naudojamas kaip įprasta, o vyks statybos, yra labai susirūpinęs dėl būsimų pokyčių šiuo klausimu;

58.  pažymi, kad ilgalaikis pavojingas asbesto poveikis žmonių sveikatai yra gerai pagrįstas dokumentais ir visada kelia susirūpinimą ir nerimą plačiajai visuomenei, prašo abiejų komitetų vykdyti visiško ir iniciatyvaus skaidrumo politiką ir teikti informaciją apie padėties valdymą prieš pradedant veiksmingai naudoti VMA pastatą ir pradėjus jį naudoti, kartu vengiant panikos kėlimo;

59.  yra susirūpinęs dėl to, kad buvo vėluojama atlikti 19,56 proc. (2 835) mokėjimų, kurių mokėjimo laikotarpis – 30 dienų (vidutinis mokėjimo laikotarpis – 46,12 dienos); ragina Komitetą dėti daugiau pastangų siekiant laikytis mokėjimų terminų, nustatytų Sąjungos biudžetui taikomuose finansiniuose reglamentuose;

60.  palankiai vertina tai, kad per pastaruosius metus sumažėjo nepanaudotų vertimo žodžiu paslaugų rodiklis (2,61 proc. 2018 m., 3,6 proc. 2017 m. ir 4,38 proc. 2016 m.); teigiamai vertina 2018 m. įgyvendintas priemones ir ragina Komitetą išlaikyti teigiamą tendenciją mažinti atšaukiamų vertimo žodžiu paslaugų skaičių;

61.  palankiai vertina Komiteto ketinimą toliau didinti skaidrumą ir sudaryti palankesnes sąlygas susipažinti su Komiteto dokumentais, atsižvelgiant į 2018 m. rugsėjo 25 d. Liuksemburge surengtą tarpinstitucinį susitikimą skaidrumo klausimais; pažymi, kad Komitetas pradėjo naudoti kitų Sąjungos institucijų ir įstaigų geriausią patirtį ir parengė veiksmų planą, kuris turėjo būti pradėtas taikyti 2019 m. ir apėmė tokias temas kaip jo Darbo tvarkos taisyklės, jo narių elgesio kodeksas, skaidrumo registrų sukūrimas ir galimybė susipažinti su dokumentais;

62.  pažymi, kad 2017 m. birželio mėn. Europos ombudsmenas paskelbė rekomendaciją dėl įtariamo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nesugebėjimo užtikrinti, kad narys deklaruotų visus susijusius interesus, todėl Komitetas iš dalies pakeitė savo Darbo tvarkos taisykles, kad būtų atsižvelgta į Europos ombudsmeno reikalaujamus pakeitimus, ir kad iš dalies pakeistos Darbo tvarkos taisyklės įsigaliojo 2019 m. kovo 15 d.; pažymi, kad Europos ombudsmenas, atlikdamas tyrimą dėl skundo, susijusio su 2018 m. atrankos procedūra, padarė išvadą, kad netinkamo administravimo nebuvo;

63.  pažymi, kad su Komiteto pirmininko ir pirmininko pavaduotojų interesų deklaracijomis galima susipažinti Komiteto narių interneto svetainėse; pažymi, kad, remiantis iš dalies pakeistomis Darbo tvarkos taisyklėmis, paskirti nariai turi užpildyti bet kokių finansinių ar kitokio pobūdžio interesų, galinčių turėti įtakos jų darbui Komitete, deklaraciją; pažymi, kad su šiomis deklaracijomis visuomenė taip pat gali susipažinti Komiteto interneto svetainėje; pažymi, kad nariai turi bent kartą per metus aiškiai patvirtinti savo deklaracijų turinio teisingumą ir jas peržiūrėti, kai tik pasikeičia jų padėtis;

64.  pažymi, kad nariai neprivalo deklaruoti organizacijos ar bendrovės, kurioje jiems mokamas atlyginimas, adreso; vis dėlto pažymi, kad pradėdami eiti pareigas ir įvykus bet kokiems pasikeitimams nariai privalo užpildyti ir pasirašyti interesų deklaracijas; pažymi, kad dvidešimt penki nariai administracijai nurodė registruotąjį adresą Belgijoje;

65.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komitetas neketina keisti sistemos, pagal kurią reikalaujama, kad Komiteto narių dalyvavimas posėdžiuose būtų patvirtintas vienu parašu, sistema, pagal kurią reikia pasirašyti du kartus: pirmą kartą – posėdžio pradžioje, antrą kartą – posėdžio pabaigoje; prašo Komiteto toliau nagrinėti Parlamento ir kitų Sąjungos institucijų ir įstaigų praktiką ir patirtį, susijusią su dalyvavimo registravimu, ir taikyti geriausią praktiką, kad būtų patobulinti jo darbo metodai; prašo Komiteto informuoti apie bet kokius pasiekimus kitoje savo metinės veiklos ataskaitoje;

66.  atkreipia dėmesį į Komiteto darbą, susijusį su Europos ombudsmeno sprendimu byloje 1306/2014/OV, siekiant parengti interesų konfliktų valdymo darbe gaires ir teikti rekomendacijas tais atvejais, kai darbuotojai, dirbdami vienu klausimu, turi atlikti persidengiančias funkcijas – tai visų pirma pasakytina apie atstovavimo darbuotojams veiklą;

67.  palankiai vertina Komiteto politiką, susijusią su „sukamųjų durų“ reiškiniu, kuri apima buvusių vyresniųjų pareigūnų vykdomos išorės veiklos stebėjimą; pažymi, kad Komitetas kasmet skelbia su tuo susijusią ataskaitą;

68.  pažymi, kad 2017 m. Komitetas įsteigė grupę, kuri stebės Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš Sąjungos raidą ir vertins Komiteto reakcijos ar pozicijų poreikį; pažymi, kad darant prielaidą, jog Jungtinė Karalystė išstos iš Sąjungos, iš 2019 m. biudžeto iš viso buvo atskaityta 318 600 EUR suma, o iš 2020 m. biudžeto – papildoma 173 062 EUR suma, siekiant atsižvelgti į akivaizdžius Komiteto narių kelionės išlaidų ir narių IT įrangos bendro finansavimo pasikeitimus;

69.  pakartoja, kad reikia supaprastinti, pagreitinti ir patobulinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; atsižvelgiant į tai, siūlo metinių veiklos ataskaitų pateikimo terminą nustatyti metų, kurie eina po ataskaitinių metų, kovo 31 d.; apgailestauja, kad šio termino nebuvo laikomasi rengiant 2018 m. metinę veiklos ataskaitą, kaip buvo prašoma rezoliucijoje dėl 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo; palankiai vertina Komiteto pasirengimą laikytis šios geriausios praktikos, kuri biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai suteiktų laiko vykdyti išsamesnę ir geriau organizuotą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

70.  pažymi, kad antroji ad hoc darbo grupė dėl Komiteto ateities, daugiausia dėmesio skirianti klausimui, kaip racionalizuoti Komiteto vidaus organus, 2017 m. pabaigoje pristatė savo tolesnės veiklos ataskaitą; pažymi, kad 2018 m. sausio mėn. Komiteto biuras nusprendė sumažinti narių, posėdžiaujančių daugelyje Komiteto vidaus organų, skaičių ir apriboti kiekvienais metais jų rengiamų posėdžių skaičių; pažymi, kad biuras nusprendė perorientuoti kai kurių Komiteto struktūrinių vienetų kompetencijos sritis; prašo Komiteto pateikti Parlamentui su šiuo modernizavimu susijusių sumažintų išlaidų paaiškinimą, kad būtų padidintas skaidrumas ir atskaitomybė;

71.  palankiai vertina Komiteto pastangas skatinti žiedinę ekonomiką rengiant savo nuomonę ir pasitelkiant Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformą, kurioje kaupiamos iniciatyvos ir geriausios praktikos pavyzdžiai, šiuo tikslu bendradarbiaujant su Komisija;

72.  remia Komiteto pastangas sumažinti savo aplinkosauginį pėdsaką; su pasitenkinimu pažymi, kad šiek tiek sumažėjo elektros energijos (3 proc.) ir popieriaus (17 proc.) vartojimas bei biuro atliekų kiekis (3 proc.); tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įrengto naujo dujinio šildytuvo ir vandens nuotėkio atliekant statybos darbus padidėjo dujų (5 proc.) ir vandens (17 proc.) suvartojimas;

73.  atkreipia dėmesį į visą pastaraisiais metais atliktą darbą tokiose srityse, kaip antai rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas, etikos sistema ir visos su ja susijusios taisyklės bei procedūros, intensyvesnė komunikacijos veikla ir vis didėjantis skaidrumo gerinimo priemonių skaičius; palankiai vertina tai, kad sudaryta daug tarpinstitucinių paslaugų ir bendradarbiavimo susitarimų; pabrėžia, jog svarbu, kad Sąjungos institucijos ir įstaigos bendradarbiautų ir dalytųsi patirtimi; siūlo Komitetui išnagrinėti įformintos tinklų kūrimo veiklos įvairiose srityse galimybę, kad būtų dalijamasi geriausia patirtimi ir ieškoma bendrų sprendimų;

74.  pažymi Komiteto ir Parlamento politinio dialogo svarbą siekiant užtikrinti, kad į Parlamento darbą galėtų būti įtrauktas svarus Komiteto indėlis; tame kontekste pakartoja savo prašymą dėti visas pastangas stiprinant šių dviejų institucijų politinį bendradarbiavimą.

(1) OL L 249, 2019 9 27, p. 118.
(2) OL L 248, 2018 10 3, p. 134.
(3) 2016 m. birželio 2 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimas, Moises Bermejo Garde prieš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, F-41/10 RENV, ECLI:EU:F:2016:123.

Atnaujinta: 2020 m. gegužės 18 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika