Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2019/2130(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0026/2020

Pateikti tekstai :

A9-0026/2020

Debatai :

Balsavimas :

PV 18/06/2020 - 17
PV 19/06/2020 - 12

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0165

Priimti tekstai
PDF 186kWORD 56k
Penktadienis, 2020 m. birželio 19 d. - Briuselis
Bankų sąjunga. 2019 m. metinė ataskaita
P9_TA(2020)0165A9-0026/2020

2020 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija „Bankų sąjunga. 2019 m. metinė ataskaita“ (2019/2130(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Bankų sąjunga. 2018 m. metinė ataskaita“(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) pastabas dėl 2019 m. sausio 16 d. Parlamento rezoliucijos „Bankų sąjunga. 2018 m. metinė ataskaita“,

–  atsižvelgdamas į tai, kad buvo patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos priemonių bankų sektoriuje rinkinys,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 siekiant sukurti Europos indėlių garantijų sistemą (COM(2015)0586),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. pamatinį susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 16 d. Ursulos von der Leyen pristatytas 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politines gaires „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo(2) ir į ECOFIN tarybos 2016 m. liepos 12 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių (COM(2018)0339),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo mėn. paskelbtą Europos Centrinio Banko (ECB) 2018 m. priežiūros veiklos metinę ataskaitą(3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos ataskaitą „EU Non-bank Financial Intermediation Risk Monitor 2019“ (liet. „2019 m. ES ne bankų finansinio tarpininkavimo rizikos stebėjimo apžvalga“)(4),

–  atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos (EBI) finansinių technologijų veiksmų gairių išvadas, pateiktas per 2018 m. kovo mėn. konsultacijas dėl EBI požiūrio į finansines technologijas,

–  atsižvelgdamas į EBI 2019 m. lapkričio mėn. ataskaitą „Risk Assessment of the European Banking System“(5) (liet. „Europos bankininkystės sistemos rizikos vertinimas“),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 18 d. EBI ataskaitą dėl „FinTech“ bendrovių veiklos reglamentavimo aprėpties, reglamentavimo statuso ir leidimų išdavimo tvarkos,

–  atsižvelgdamas į Europos priežiūros institucijų (EPI) 2019 m. sausio mėn. ataskaitą „FinTech: Regulatory sandboxes and innovation hubs“(6) (liet. „FinTech. Reglamentavimo bandomoji aplinka ir inovacijų centrai“),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 7 d. Europos Parlamento ir Europos Centrinio Banko tarpinstitucinį susitarimą dėl demokratinės atskaitomybės vykdymo ir Europos Centriniam Bankui pavestų uždavinių vykdymo priežiūros praktinių sąlygų įgyvendinant bendrą priežiūros mechanizmą(7),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 9 d. ECB ir Europos Audito Rūmų (EAR) susitarimo memorandumą dėl ECB vykdomų priežiūros uždavinių auditų(8),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. gruodžio 14 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime buvo patvirtintas įtraukios sudėties Euro grupės sprendimas įsteigti Aukšto lygio darbo grupę,

–  atsižvelgdamas į tai, kad tame pačiame euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime buvo patvirtinti Bendro pertvarkymo fondo bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės įgaliojimai,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 30 d. Komisijos ataskaitą dėl Direktyvos 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BGPD)) ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento (BPeMR)) taikymo ir peržiūros (COM(2019)0213),

–  atsižvelgdamas į pareiškimą, dėl kurio buvo susitarta per 2019 m. birželio 21 d. vykusį euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2019 m. liepos 10 d. specialiąją ataskaitą dėl ES masto bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis(9),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 22 d. ECB pranešimą dėl priežiūros lūkesčių dėl prudencinio naujų neveiksnių paskolų padengimo atidėjiniais peržiūros siekiant atsižvelgti į naują ES reglamentą dėl lūkesčių dėl prudencinio padengimo atidėjiniais peržiūros(10),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 12 d. Komisijos komunikatą „Ketvirtoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių paskolų mažinimo ir tolesnio rizikos mažinimo bankų sąjungoje“ (COM(2019)0278),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 18 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Europos Komisijai pateiktus techninius patarimus dėl tvarumo aspektų kredito reitingų rinkoje(11),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio mėn. Europos stabilumo mechanizmo diskusijoms skirtą dokumentą „Completing banking union to support Economic and Monetary Union“ (liet.„Bankų sąjungos sukūrimas siekiant paremti ekonominę ir pinigų sąjungą“)(12),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“ (COM(2018)0097),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Kredito reitingų agentūros: ateities perspektyvos“(13),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. Komisijos tyrimą dėl bankų nemokumo teisės aktų skirtumų ir galimo jų suderinimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktų įgyvendinimo padėties(14),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 8 d. EBI nuomonę dėl reikalavimus atitinkančių indėlių, draudimo sumos ir indėlių garantijų sistemų (IGS); 2019 m. spalio 30 d. nuomonę dėl išmokų pagal indėlių garantijų sistemą ir 2020 m. sausio 23 d. nuomonę dėl IGS finansavimo ir IGS lėšų naudojimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 4 d. paskelbtą bendrą Europos priežiūros institucijų (EPI) nuomonę dėl Europos Sąjungos finansų sektoriui kylančios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos(15),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. Komisijos tyrimą dėl pasirinkimo galimybės ir nacionalinės teisės veikti savo nuožiūra pagal Indėlių garantijų sistemos direktyvą ir jų traktavimo Europos indėlių garantijų sistemos kontekste,

–  atsižvelgdamas į ECB ir kompetentingų institucijų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, susitarimą dėl keitimosi informacija,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Europos Komisija atsiėmė pasiūlymą dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti (COM(2014)0043),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. EBI pranešimą dėl neveiksnių paskolų „Report on NPLs: Progress made and challenges ahead“ (liet. „Neveiksnios paskolos: pasiekta pažanga ir ateities uždaviniai)“(16),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. ECB finansinio stabilumo apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 10 d. bendras EPI rekomendacijas Europos Komisijai dėl būtinybės sustiprinti ES finansų sektoriaus IRT rizikos valdymo reikalavimus(17),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinių atsiskaitymų banko 2018 m. metinę ekonominę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 29 d. EBI ataskaitą „Report on potential impediments to the cross-border provision of banking and payment services“ (liet. „Galimos tarpvalstybinio bankininkystės ir mokėjimo paslaugų teikimo kliūtys“)(18),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9–0026/2020),

A.  kadangi norint sukurti stabilesnę, konkurencingą ir darnią ekonominę ir pinigų sąjungą reikia tvirtos bankų sąjungos ir geriau išvystytos ir saugios kapitalo rinkų sąjungos, taip pat reikia sukurti biudžeto priemonę;

B.  kadangi bankų sąjungos užbaigimas yra itin svarbus tarptautinio euro pripažinimo ir jo didesnio vaidmens tarptautinėse rinkose veiksnys;

C.  kadangi pasaulinės ir euro zonos ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizika padidėjo, ypač prasidėjus pasauliniam COVID-19 pandemijos protrūkiui, ir tebekelia iššūkių finansiniam stabilumui;

D.  kadangi bankų sąjunga nebus sukurta tol, kol joje, kaip trečiojo bankų sąjungos ramsčio, nebus Bendram pertvarkymo fondui ir Europos indėlių garantijų sistemai (EIGS) skirtos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės;

E.  kadangi gerai veikianti mažmeninių finansinių paslaugų rinka yra svarbi tiek ES ekonomikai, tiek jos piliečiams;

F.  kadangi bankų sąjunga vis dar stokoja veiksmingų priemonių, skirtų susidoroti su vartotojams kylančiomis problemomis: dirbtiniu sudėtingumu, nesąžininga komercine veikla, pagrindinių paslaugų stoka pažeidžiamų grupių gyventojams ir ribotu valdžios institucijų dalyvavimu;

G.  kadangi, nepaisant bendro neveiksnių paskolų skaičiaus sumažėjimo pastaraisiais metais, neveiksnių paskolų lygis kai kuriose finansų įstaigose tebėra aukštas;

H.  kadangi ECB pavestų sisteminės svarbos finansų įstaigų priežiūros funkcijų vykdymas davė gerų rezultatų; kadangi ECB prireikus gali vykdyti priežiūros uždavinius, susijusius su visomis kredito įstaigomis, kurioms suteiktas dalyvaujančių valstybių narių leidimas, ir filialais, įsteigtais dalyvaujančiose valstybėse narėse;

I.  kadangi bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM), kuriuo siekiama užtikrinti vienodas taisykles bei procedūras ir bendrą sprendimų priėmimo procesą siekiant tvarkingo žlungančių bankų pertvarkymo, kuris turėtų kuo mažesnį poveikį realiajai ekonomikai, buvo naudinga priemonė; kadangi, nepaisant to, reikia dar daug nuveikti, kad būtų veiksmingai išvengta žlungančių bankų gelbėjimo mokesčių mokėtojų lėšomis;

J.  kadangi neseniai nuskambėję didelės apimties pinigų plovimo skandalai, kuriuose dalyvavo ES finansų įstaigos, rodo, jog prudencinė ir kovos su pinigų plovimu priemonių priežiūra negali būti vertinamos atskirai ir kad neturime tinkamos priežiūros ir ES teisės aktų laikymosi užtikrinimo sistemos;

K.  kadangi Europos bankų sektorius vienareikšmiškai tebėra pagrindinis finansavimo tiekėjas įmonėms, priešingai nei kitose jurisdikcijose, kuriose didelę dalį finansavimo įmonės gauna iš kapitalo rinkų;

L.  kadangi net praėjus dešimčiai metų nuo finansų krizės „per didelių, kad jiems būtų leista žlugti“ ir „pernelyg susijusių, kad jiems būtų leista žlugti“ bankų problemos tebėra neišspręstos, ir Finansinio stabilumo tarnyba nagrinėja šią problemą;

Bendrosios pastabos

1.  dar kartą atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą įgyvendinant bankų sąjungą, visų pirma rizikos mažinimo srityje; vis dėlto pabrėžia, kad norint susidoroti su iššūkiais, kurių dar yra likę tam tikrose įstaigose, reikia toliau daryti pažangą tiek rizikos pasidalijimo, tiek jos mažinimo srityse;

2.  primena, kad bankų sąjunga yra atvira visoms prisijungti norinčioms valstybėms narėms;

3.  palankiai vertina Europos Komisijos pirmininkės ir ECB pirmininkės paramą siekiant baigti kurti bankų sąjungą ir, žvelgiant plačiau, ekonominę ir pinigų sąjungą, sukuriant, pavyzdžiui, biudžeto priemonę, kuri padėtų pasiekti stabilesnę, konkurencingesnę ir ta pačia kryptimi einančią Sąjungą;

4.  pabrėžia, kad Euro grupė nėra nei Europos Sąjungos institucija, nei įstaiga ar agentūra – tai neformalus tarpvyriausybinis diskusijų forumas; apgailestauja dėl to, kad valstybės narės ir toliau veikia už Sąjungos teisinės sistemos ribų, keldamos grėsmę parlamento kaip vieno iš teisės aktų leidėjų vaidmeniui ir jo teisei vykdyti demokratinę priežiūrą;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol vykdytos tarpvyriausybinės derybos nebuvo veiksmingos, visų pirma tos, kuriose buvo svarstoma konvergencijai ir konkurencingumui skirta biudžeto priemonė ir kuriose dalyvavo Euro grupės bankų sąjungos aukšto lygio darbo grupė; primygtinai ragina tęsti derybas taikant atvirą procedūrą, pagal kurią užtikrinamas aktyvus Parlamento dalyvavimas laikantis ES teisinės tvarkos; pabrėžia, kad šie pokyčiai suteiktų didesnę teisinę apsaugą ir griežtesnius skaidrumo bei prieigos prie dokumentų reikalavimus;

6.  palankiai vertina apskritai padidėjusį Europos bankų sistemos atsparumą, kaip patvirtinama EBI 2019 m. Europos bankų sistemos rizikos vertinime; ypač palankiai vertina tai, kad bankai išlaikė stabilius kapitalo pakankamumo rodiklius, o turto kokybė pagerėjo – tai matyti iš mažėjančio neveiksnių paskolų skaičiaus;

7.  vis dėlto pabrėžia, kad pelningumo rodikliai yra žemi, o makroekonominė aplinka prastėja, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, kuri sukėlė precedento neturinčių iššūkių pasaulio ekonomikai ir turėjo įtakos turto kokybei, taigi ir bankų pelningumui; taip pat pažymi, kad didelis konkurencijos lygis, visų pirma finansinių technologijų (FinTech) srityje, taip pat su skaitmeninimu ir inovacijomis susijusi didesnė veiklos rizika ir rinkų integracijos trūkumas dėl išlikusio susiskaidymo tarp valstybių narių, tikėtina, kels naujų iššūkių bankų pelningumui;

8.  atkreipia dėmesį į mažos rizikos ir mažo pelningumo perspektyvas; pabrėžia, kad žemos palūkanų normos tebetaikomos reaguojant į dabartinę makroekonominę padėtį; be to, pabrėžia, kad ekonomikos augimo sulėtėjimas ir geopolitinė įtampa, įskaitant „Brexit‘o“ poveikį, taip pat kibernetinė rizika ir duomenų apsauga yra, šalia klimato kaitos ir pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo rizikos, bene didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria ES bankininkystės sektorius;

9.  pažymi, kad nuo 2012 m. bankų pelningumas nuolat didėjo, o nuo 2017 m. nuosavo kapitalo grąža viršija 6 proc.; vis dėlto pabrėžia, kad šis pelnas nepadengia daugumos bankų numatomų kapitalo sąnaudų; pabrėžia, kad dėl mažos rizikos ir žemų palūkanų normų sumažėjo atidėjinių ir nuostolių išlaidos; tačiau pažymi, kad tai visgi nėra struktūrinis pagerėjimas ir kad trumpuoju laikotarpiu nesitikima, jog su pelningumu susiję iššūkiai sumažės; primena, kad reikia nuolat vertinti ekonomikos ir ypač MVĮ finansavimo lygį, atsižvelgiant į visą finansinę sistemą; ragina tinkamai įvertinti ankstesnių ir būsimų reglamentų poveikį siekiant ekonomikos finansavimo tikslų;

10.  pabrėžia, kad bankų teikiamos paskolos ir likvidumas atlieka lemiamą vaidmenį švelninant sunkiausias ekonomines COVID-19 protrūkio pasekmes ES gyventojams; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į teisėkūros ir priežiūros priemones, kurios buvo pasiūlytos arba priimtos siekiant užtikrinti, kad bankai ir toliau teiktų paskolas per šią krizę; palankiai vertina bankams suteiktą lankstumą, susijusį su rizikos ribojimu pagrįsta paskolų teikimo tvarka, apskaitos taisyklių taikymu ir kapitalo rezervo panaudojimu; pabrėžia, kad bet kokia suteikta lengvata turėtų būti visapusiškai prieinama bankų klientams, šeimoms ir įmonėms remti; remia veiksmus, kurių ėmėsi bankų priežiūros institucijos, siekdamos nustatyti griežtus laikinus dividendų ir premijų mokėjimo ir bankų vykdomo savo akcijų pirkimo apribojimus;

11.  pabrėžia, kad bankų sektorius atlieka esminį vaidmenį nukreipiant finansavimą į realiąją ekonomiką ir ypač į tvarias bei socialiai atsakingas investicijas, taip skatindamas ekonomikos augimą ir užimtumą ir sudarydamas sąlygas pereiti prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos, nedarant neigiamo poveikio finansiniam stabilumui;

12.  šiomis aplinkybėmis palankiai vertina politinį susitarimą, pasiektą dėl Reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti; ragina persvarstyti Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą, kad ji geriau atspindėtų su ASV susijusių ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo prievoles;

13.  yra susirūpinęs dėl to, kad bankai galbūt nesupranta jiems kylančios su klimato kaita susijusios rizikos, ir palankiai vertina EBI įsipareigojimą įtraukti klimato kaitos rizikos vertinimą į savo metinį rizikos vertinimą ir pradėti taikyti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis klimato požiūriu; šiomis aplinkybėmis pabrėžia tinkamo informacijos atskleidimo ir rizikos vertinimo svarbą;

14.  be to, ragina visus Europos bankus prisijungti prie JT atsakingos bankininkystės principais pagrįstos iniciatyvos ir atitinkamai kasmet savo balansuose teikti tvaraus finansavimo užtikrinimo ir su klimato kaita susijusios rizikos mažinimo pastangų ataskaitą; ragina ES ir nacionalines už bankų sektorių atsakingas kompetentingas institucijas susipažinti su rekomendacijomis dėl Atsakingos bankininkystės principų, Tvarios bankininkystės tinklo, Centrinių bankų tinklo ir Finansų sistemos žalinimo tinklo ir, kai įmanoma, jas įgyvendinti;

15.  ragina nustatyti visos ES žaliųjų obligacijų standartą ir palankių sąlygų sistemos, skirtos tokių obligacijų leidimui, apibrėžtį, siekiant padidinti tvarių investicijų skaidrumą, veiksmingumą ir patikimumą;

16.  atkreipia dėmesį į Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) darbą, susijusį su valstybės rizika; pabrėžia, kad ES valstybės skolos prudencinio vertinimo reguliavimo sistema turėtų atitikti tarptautinius standartus; ragina toliau diskutuoti dėl Europos saugaus turto sukūrimo, remiantis vertinimu, kurį turi atlikti Komisija dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pasiūlymo ir galimų pokyčių siekiant sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį, stabilizuoti finansų rinkas ir sudaryti sąlygas bankams diversifikuoti savo portfelius;

17.  pabrėžia, kad finansų rinkos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje; pabrėžia, jog svarbu, kad bankų priežiūros institucijos būtų pasirengusios bet kokiam galimam „Brexit‘o“ rezultatui, turint mintyje tai, kad toks pasirengimas papildo pačių privačių subjektų pasirengimą; palankiai vertina visus iki šiol vykdytus svarbius veiksmus ir bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės įmonių praktiką steigti filialus ES siekiant toliau teikti paslaugas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad dėl skirtingo taisyklių taikymo kiekvienoje valstybėje narėje kyla reglamentavimo arbitražo rizika; todėl mano, kad siekiant išvengti reglamentavimo arbitražo ir tinkamai atsižvelgti į rizikos veiksnius reikia dar didesnio suderinimo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodas sąlygas ES ir Jungtinės Karalystės finansiniuose reglamentuose po „Brexit’o“ ir užkirsti kelią reguliavimo lenktynėms dėl žemesnių standartų;

18.  dar kartą atkreipia dėmesį į ES bendrai su Jungtine Karalyste prisiimtus įsipareigojimus pagal persvarstytą Politinę deklaraciją; įsipareigoja ir politiniu, ir techniniu lygmenimis glaudžiai ir struktūrizuotai bendradarbiauti reglamentavimo ir priežiūros klausimais;

19.  apgailestauja, kad Komisija ir didžioji dauguma ES valstybių narių vyriausybių iki šiol nesiėmė veiksmų lyčių pusiausvyrai ES institucijose ir įstaigose užtikrinti, visų pirma skiriant pareigūnus į aukšto lygio pareigas ekonomikos, finansų ir pinigų politikos srityse; ragina valstybių narių vyriausybes, Europos Vadovų Tarybą, Tarybą, Euro grupę ir Komisiją ateityje teikiant pasiūlymus dėl galutinių kandidatų sąrašų ir skyrimo į pareigas aktyviai siekti lyčių pusiausvyros ir vykdant visas kandidatų siūlymo procedūras stengtis įtraukti bent po vieną moteriškos ir vyriškos lyties kandidatą; primena savo nuostatą dėl lyčių pusiausvyros principo laikymosi svarstant būsimus kandidatų sąrašus;

20.  pabrėžia, kad svarbu užbaigti kapitalo rinkų sąjungą, kuri papildo bankų sąjungą finansuojant realiąją ekonomiką; taip pat pabrėžia, kad visiškai integruota kapitalo rinkų sąjunga kartu su visaverte bankų sąjunga leistų pasidalyti riziką viešajame ir privačiajame sektoriuje ir dar labiau sustiprintų tarptautinį euro vaidmenį bei padidintų Europos rinkų konkurencingumą, taip pat skatintų tvarias privačiąsias investicijas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog reikia sudaryti vienodas sąlygas ir užtikrinti, kad MVĮ nepatirtų sunkumų gaunant finansavimą, taip pat poreikį atidžiai stebėti vertybiniais popieriais pakeistų produktų emisijas;

Priežiūra

21.  palankiai vertina bankų sektoriaus pažangą mažinant riziką ir didinant finansinį stabilumą, vis dėlto pažymi, kad kai kuriose įstaigose vis dar esama rizikos ir kad reikia siekti didesnės pažangos; primena, kad bankų sąjungos tikslas yra užtikrinti finansinį stabilumą ir skatinti tikrą bendrąją rinką, užtikrinti vienodas sąlygas ir nuspėjamumą rinkos dalyviams;

22.  vis dėlto mano, kad pagal dabartinę priežiūros sistemą daugiausia dėmesio buvo skiriama kredito rizikos pozicijoms, rinkos rizikos pozicijų, susijusių su nelikvidžiais vertybiniais popieriais, įskaitant išvestines finansines priemones, nenaudai; primygtinai ragina nustatyti tinkamas priemones, kad būtų atliktas turto kokybės patikrinimas, ir šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad į 2018 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis įtrauktos 2 lygio ir 3 lygio priemonės; primena savo raginimą BPM šių sudėtingų ir nelikvidžių finansinių priemonių, įskaitant išvestines finansines priemones, sumažinimą laikyti vienu iš pagrindinių priežiūros prioritetų;

23.  palankiai vertina pastangas, įdėtas siekiant sustiprinti finansų sektorių ir sumažinti neveiksnių paskolų kiekį Europos lygmeniu, taip pat į Priemonių bankų sektoriuje rinkinį įtrauktas rizikos mažinimo priemones; pažymi, kad nuo bankų priežiūros, kurią ECB pradėjo vykdyti 2014 m. lapkričio mėn., pradžios iki 2019 m. birželio mėn. svarbių įstaigų suteiktų neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis sumažėjo daugiau kaip per pusę; pabrėžia, kad vidutinis neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis euro zonoje 2019 m. rugsėjo mėn. buvo 2,9 proc., t. y. nuo 2014 m. gruodžio mėn. sumažėjo 6,5 proc.; palankiai vertina šią didelę pažangą, atkreipia dėmesį į tai, kad neveiksnių paskolų kiekis kai kuriose įstaigose išlieka didelis ir kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti šį klausimą; atkreipia dėmesį į vykstantį teisėkūros darbą dėl direktyvos dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad plėtojant antrines paskolų rinkas ir kuriant supaprastintą neteisminį užstato realizavimo mechanizmą būtų užtikrinta tinkama vartotojų apsauga;

24.  pabrėžia, kad vykdant neveiksnių paskolų sandorius reikia apsaugoti klientų teises; pabrėžia, kad reikia visapusiškai įgyvendinti Hipotekos kredito direktyvą (2014/17/ES); ragina valstybes nares taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad paskolos gavėjai, kurių finansinė padėtis jau yra pažeidžiama, netaptų menkai reglamentuojamų skolas perkančių ir išieškančių subjektų agresyvių ir nesąžiningų veiksmų ir praktikos objektu; ragina Komisiją atliekant būsimą Direktyvos dėl vartojimo kredito sutarčių peržiūrą nustatyti platesnio užmojo paskolos gavėjų apsaugos nuo piktnaudžiavimo nuostatas ir užtikrinti, kad jos būtų vienodai taikomos esamoms ir būsimoms paskoloms;

25.  pabrėžia vartotojų teisių apsaugos svarbą, visų pirma kiek tai susiję su mokesčiais už banko paslaugas, produktų įkainių skaidrumu, pelningumu ir rizika; atsižvelgdamas į tai ragina EBI skirti daugiau dėmesio įgyvendinant savo įgaliojimus tinkamo duomenų apie vartotojų tendencijas rinkimo, analizės ir pateikimo srityse, taip pat ragina stebėti ir koordinuoti kompetentingų institucijų vykdomas finansinio raštingumo ir švietimo iniciatyvas;

26.  pažymi, kad kilus pastarosioms bankų krizėms paaiškėjo, jog kredito įstaigos mažmeniniams vartotojams netinkamai parduodavo obligacijas ir kitus finansinius produktus; ragina priežiūros ir pertvarkymo institucijas ryžtingai užtikrinti, kad būtų laikomasi neseniai nustatytų BGPD vartotojų apsaugos nuostatų, visų pirma minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo (MREL); primygtinai ragina Komisiją dar kartą įvertinti bankų vykdytą netinkamą finansinių produktų pardavimą;

27.  ragina EPI visapusiškai pasinaudoti savo įgaliojimais siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, įskaitant, kai tinkama, produktų intervencijos įgaliojimus, kai dėl finansinių ir kredito produktų buvo arba gali būti padaryta žala vartotojams;

28.  pažymi, kad jau pradėtas darbas siekiant įgyvendinti galutinius susitarimo „Bazelis III“ standartus; pabrėžia, kad Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) standartai turėtų būti laiku perkelti į Europos teisę, tinkamai atsižvelgiant į jų tikslus ir į konkrečias Europos bankų sistemos savybes bei, jei tinkama, į proporcingumo principą; įspėja, kad dėl bankininkystės modelių įvairovės visoje ES vienas visiems tinkantis sprendimas gali būti netinkamas Europos rinkai; pabrėžia, kad turėtų būti užtikrintas ES bankų sektoriaus konkurencingumas ir finansinis stabilumas, ir neturėtų būti pakenkta jo gebėjimui finansuoti ekonomiką, ypač MVĮ; yra įsitikinęs, kad patikimam ES ekonomikos finansavimui ir stabiliai bankų sąjungai yra būtinos gyvybingos ir pakankamai kapitalo turinčios finansų įstaigos; primena savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo ir ragina Komisiją rengiant naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgti į joje pateiktas rekomendacijas;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu įvertinti vidaus modelių tinkamumą ir nuolat juos stebėti, siekiant užtikrinti, kad jie būtų patikimi ir tvirti; atkreipia dėmesį į ECB atliktos tikslinės vidaus modelių peržiūros išvadas; ragina bankus atitinkamai patobulinti savo vidaus modelių naudojimą ir įgyvendinimą;

30.  yra susirūpinęs dėl to, kad EBI įspėjo, jog iki teisėkūros institucijų Priemonių bankų sektoriuje rinkinyje nustatyto termino ji gali nepateikti pasiūlymų dėl administracinės naštos mažoms įstaigoms mažinimo;

31.  primena, kad taikant tarptautinių forumų pateiktus standartus turėtų būti siekiama vengti suskaidyto reglamentavimo ir skatinama sudaryti vienodas sąlygas visiems tarptautiniu mastu veikiantiems bankams;

32.  pažymi, kad savo ataskaitoje, kurioje vertino ES bankų sektoriaus riziką ir pažeidžiamumą, EPI atkreipė dėmesį į O-SII rezervo taikymo ir nustatymo skirtumus valstybėse narėse; todėl, siekiant sudaryti vienodas sąlygas, ragina labiau suderinti kapitalo rezervų taikymą ES;

33.  palankiai vertina tai, kad susitarta dėl Europos Centrinio Banko ir Europos Audito Rūmų susitarimo memorandumo, kuriuo nustatomos institucijų keitimosi informacija, susijusia su atitinkamais jų įgaliojimais, praktinės sąlygos;

34.  prašo sustiprinti bankų priežiūros skaidrumo standartus, pvz., priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatų, siekiant sustiprinti kapitalo ir finansų rinkų, bendrovių ir piliečių pasitikėjimą, taip pat užtikrinti jų taikymo nuoseklumą visose valstybėse narėse; palankiai vertina tai, kad pagerėjo ir patobulėjo priežiūros ir pertvarkymo institucijų keitimasis informacija;

35.  pažymi, kad novatoriškos finansinės technologijos iš esmės keičia finansų sektorių, įskaitant bankų ir mokėjimo paslaugas, ir palankiai vertina jų veiksmingumą bei didesnes pasirinkimo galimybes, kurias jos suteikia vartotojams rinkoje; remia technologinį neutralumą kaip pagrindinį principą ir skatina vykdyti investicijas į finansines technologijas;

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia siekti susidoroti su šių naujų technologijų keliamais iššūkiais, pvz., užtikrinti tvarius verslo modelius, kurie būtų sąveikūs tarpvalstybiniu mastu, vienodas reglamentavimo ir priežiūros sąlygas ir kibernetinį saugumą; pabrėžia finansų įstaigų atsakomybę užtikrinant klientų duomenų apsaugą ir saugumą pagal ES teisę; taip pat pažymi, kad bankų sektorius vis labiau kliaujasi debesijos kompiuterija, ir primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į bendras EPI rekomendacijas dėl būtinybės sustiprinti ES finansų sektoriaus IRT rizikos valdymo reikalavimus; pakartoja, kad suderinta teisės aktų sistema ir teisinis tikrumas gali sustiprinti inovacijoms palankią aplinką nepakenkiant finansiniam stabilumui;

37.  pripažįsta, kad nebankinis finansinio tarpininkavimo sektorius, anksčiau vadintas šešėline bankininkyste, gali prisidėti prie tolesnio finansavimo šaltinių įvairinimo ekonomikoje; vis dėlto pažymi, kad esama daug nebankinio finansinio tarpininkavimo sektoriaus ir tradicinio bankų sektoriaus tarpusavio sąsajų, o tai kelią susirūpinimą dėl sisteminės rizikos, nes nevykdoma tinkama šio nebankinio sektoriaus priežiūra;

38.  todėl ragina imtis koordinuotų veiksmų šiai rizikai pašalinti, be kita ko, parengti makroprudencinių priemonių rinkinį ir toliau įgyvendinti esamas priemones, kad būtų atremtos finansiniam stabilumui dėl didėjančio ne bankų tarpininkavimo sistemos vaidmens kylančios grėsmės; mano, kad būtina įvertinti, ar didelėms pozicijoms, ypač nebankinio finansinio tarpininkavimo, taikomi rizikos ribojimo reikalavimai yra pakankami finansiniam stabilumui užtikrinti; taip pat atkreipia dėmesį į riziką, kurią Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) pabrėžė savo 2019 m. ES nebankinio finansinio tarpininkavimo rizikos stebėsenos dokumente, pvz., kylančią dėl likvidumo keitimo, rizikos prisiėmimo ir sverto poveikio sektoriui apskritai;

39.  palankiai vertina ECB ir institucijų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, susitarimą dėl keitimosi informacija; primena 2019 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktų įgyvendinimo padėties; palankiai vertina 2019 m. lapkričio 8 d. daugelio euro zonos finansų ministrų priimtą bendrą pozicijos dokumentą, kuriame raginama suderinti ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reglamentavimo sistemą;

40.  primena, kad norint užtikrinti veiksmingą pinigų plovimo prevenciją ir kovą su terorizmo finansavimu, kompetetingos institucijos ir finansų įstaigos turi koordinuoti savo veiksmus; pabrėžia, kad prudencinė ir kovos su pinigų plovimu priežiūra turi būti geriau suderintos; dar kartą pabrėžia, kad yra labai susirūpinęs dėl nevienodos reguliavimo ir priežiūros tvarkos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityje, dėl kurios nepavyko užtikrinti tinkamos priežiūros ir reagavimo į nacionalinių priežiūros institucijų trūkumus ir kuri yra netinkama augančiai tarpvalstybinei veiklai ES prižiūrėti;

41.  yra įsitikinęs, kad BPM taip pat turi atlikti tam tikrą vaidmenį kovojant su pinigų plovimu, ir palankiai vertina tai, kad įsteigtas specialus kovos su pinigų plovimu skyrius; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad dėl labai skirtingo Kapitalo reikalavimų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę sudėtinga atlikti svarbų aukščiausiosios bankų vadovybės tinkamumo vertinimą; todėl ragina į Kapitalo reikalavimų reglamentą įtraukti kompetencijos ir tinkamumo reikalavimus;

42.  palankiai vertina 2019 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas, kuriose Komisijai suteikiami įgaliojimai ištirti būdus, kaip užtikrinti geresnį institucijų bendradarbiavimą ir pavesti kovos su pinigų plovimu užduotis ES įstaigai, taip pat tam tikras Kovos su pinigų plovimu direktyvos dalis priimti kaip reglamentą siekiant užtikrinti, kad būtų taikomas bendras taisyklių sąvadas; palankiai vertina Komisijos komunikatą „Visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politikos veiksmų planas“, kuriame pateikiam pasiūlymai dar labiau suderinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių sąvadą ir veiksmingai šalinti riziką, kuri dėl neteisėtos tarpvalstybinės veiklos kyla ES finansų sistemos vientisumui ir ES piliečių saugumui, sukuriant naują ES įstaigą;

43.  pripažįsta, kad reikia imtis teisinių ir priežiūros veiksmų siekiant šalinti kriptoturto keliamas pinigų plovimo ir terorizmo grėsmes; ragina Komisiją toliau atlikti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, galinčios kilti dėl pažeidžiamumo, kuris atsiranda dėl to, kad kredito ir finansų įstaigos vis labiau naudoja naujas technologijas, ir dėl sparčios kriptoturto sklaidos, atsižvelgiant į tai, kad nėra bendros reglamentavimo tvarkos, ir į su šiuo turtu susijusį anonimiškumą, poveikio vertinimus;

44.  ragina Komisiją 2020 m. įvertinti dabartinę kredito reitingų agentūrų rinkos padėtį atsižvelgiant į konkurenciją, informacijos asimetriją ir skaidrumą rinkų požiūriu; pažymi, kad aplinkosauginiais, socialiniais ir valdymo (ASV) kriterijais remiantis nustatyti tvarumo reitingai galėtų reikšmingai papildyti kredito rizikos vertinimus; pabrėžia, jog svarbu standartizuoti tvarumo reitingų kriterijus ir užtikrinti, kad tvarumo reitingų teikimo rinkos plėtra būtų konkurencinga ir nebūtų sutelkta keleto teikėjų rankose;

45.  nurodo, jog reikia dėti pastangų siekiant, kad finansų rinkų veikla labiau atitiktų tvarumo tikslus ir ASV kriterijus, ir pabrėžia, kad siekiant šių tikslų EPI atlieka pagrindinį vaidmenį; atsižvelgdamas į tai ragina EBI, bendradarbiaujant su ESRV, imtis veiksmų siekiant parengti bendrą metodiką, pagal kurią būtų vertinamas finansų įstaigoms kylančios klimato rizikos intensyvumas, įskaitant turto nuvertėjimo riziką dėl reguliavimo tvarkos pokyčių, susijusių su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos, dėl staigių energijos vartojimo pokyčių makroekonominio poveikio ir dėl dažnėjančių gaivalinių nelaimių;

Pertvarkymas

46.  palankiai vertina tai, kad 2019 m. Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) neturėjo imtis pertvarkymo veiksmų; ragina Komisiją apsvarstyti tinkamus tolesnius veiksmus, kaip nurodyta jos 2019 m. balandžio mėn. ataskaitoje dėl BGPD ir BPeMR įgyvendinimo; primygtinai ragina Komisiją įvertinti, ar teisės aktai yra tinkami siekiant užtikrinti, kad prireikus visus bankus būtų galima pertvarkyti nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų; ragina Komisiją atsižvelgti į Finansinio stabilumo tarybos atliekamą teisės aktų, taikomų įstaigoms, kurios yra per didelės, kad joms būtų leista žlugti, peržiūrą, ir šalinti trūkumus, visų pirma kiek tai susiję su mažmeninių indėlių apsauga;

47.  ragina BPV užbaigti pertvarkymo planų rengimo ir pakankamų MREL rezervų visiems atitinkamiems bankams nustatymo procesą; pažymi, kad BPV reguliariai neatskleidžia, kokiu mastu bankai laikosi MREL tikslų;

48.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę toliau derinti konkrečius galiojančių nacionalinių nemokumo teisės aktų aspektus ir įvertinti, kokiu mastu toks tolesnis derinimas yra būtinas siekiant užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą krizių valdymo sistemos taikymą; ragina Komisiją, persvarstant Direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų, pateikti aiškesnę mažiausios naštos principo apibrėžtį pagal Direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų;

49.  ragina toliau nagrinėti bendro pertvarkymo mechanizmo sistemą ir išsiaiškinti poreikį įvertinti 2013 m. Bankų komunikato(19) taikymą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti vienodas sąlygas ir nuoseklų viešojo intereso testo taikymą;

50.  pažymi, kad ankstyvosios intervencijos priemonės gali atlikti svarbų vaidmenį užkertant kelią bankų žlugimui ir krizėms; vis dėlto pažymi, kad ankstyvosios intervencijos priemonių naudojimo reikalavimai sutampa su kai kuriomis standartinėmis ECB intervencijos priemonėmis; pabrėžia, kad tokiais atvejais pirmenybė teikiama standartinėms intervencijos priemonėms; todėl mano, kad toks dubliavimasis turėtų būti pašalintas pakankamai aiškiai apibrėžiant kiekvienos priemonės teisinį pagrindą, siekiant užtikrinti laipsnišką priemonių taikymą;

51.  atkreipia dėmesį į Euro grupės sprendimą dėl esminio susitarimo, susijusio su Europos stabilumo mechanizmo reforma ir jos įgaliojimais; ragina sukurti Bendram pertvarkymo fondui skirtą finansinio stabilumo stiprinimo priemonę ir ją greitai įgyvendinti; yra susirūpinęs dėl to, kad bankų sąjungoje nėra mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinama, kad pertvarkymo atveju bankui būtų padidintas likvidumas siekiant užtikrinti sklandų paslaugų tęstinumą ir finansų rinkų stabilumą, ir ragina Komisiją pasistengti nedelsiant pašalinti šią spragą;

52.  pabrėžia, kad bankams reikia turėti galimybę veikti tarpvalstybiniu mastu ir sykiu valdyti savo kapitalą ir likvidumą konsoliduotu lygmeniu, kad jie galėtų diversifikuoti riziką ir spręsti mažo pelningumo problemą; atkreipia dėmesį į tai, kad, Parlamento nuomone, šios srities taisyklės turėtų suteikti daugiau lankstumo patronuojančiajai įmonei, kartu numatant patikimus ir įgyvendinamus mechanizmus, kurie krizės atveju sudarytų sąlygas patronuojančiajai įmonei (pertvarkytinam subjektui) teikti kapitalą, laikytis MREL ir teikti likvidumą patronuojamajai įmonei, esančiai kitoje bankų sąjungos priimančiojoje šalyje;

Indėlių draudimas

53.  teigia, kad bankų sąjungai vis dar trūksta trečiojo ramsčio; primygtinai ragina baigti kurti bankų sąjungą sukuriant visiškai įgyvendinamą Europos indėlių draudimo sistemą, kad indėlininkai būtų apsaugoti nuo bankų veiklos sutrikimų, būtų užtikrintas indėlininkų ir investuotojų pasitikėjimas visoje bankų sąjungoje ir sustiprintas visos euro zonos stabilumas; pripažįsta rizikos pasidalijimo ir tolesnio rizikos mažinimo konkrečiose įstaigose naudą;

54.  primygtinai ragina Tarybą kuo greičiau atnaujinti derybas dėl EIGS, sykiu užtikrinant su Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų suderintą sistemą, kad būtų pasiektas tikslas didinti finansinį stabilumą;

55.  ragina Komisiją išnagrinėti veikiančių institucinių apsaugos priemonių sistemą EIGS kontekste;

56.  atkreipia dėmesį į Aukšto lygio darbo grupėje dėl EIGS, įsteigtoje 2019 m. sausio mėn. siekiant teikti ataskaitas Euro grupei, tęsiamas diskusijas dėl bankų sąjungos kūrimo užbaigimo, įskaitant tolesnius bankams skirtos krizių valdymo sistemos patobulinimus; yra susirūpinęs dėl to, kad Parlamentui nebuvo nuolat teikiama informacija apie diskusijas, vykstančias EIGS aukšto lygio darbo grupėje, kuri teikia ataskaitas Euro grupei; pažymi, kad Komisija dalyvauja aukšto lygio darbo grupės veikloje, ir primena 2010 m. Pagrindų susitarimo 9 straipsnį, kuriame Komisija įpareigojama Parlamentui ir Tarybai užtikrinti vienodas sąlygas, visų pirma teisėkūros klausimais;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos bankininkystės institucijai, Europos Centriniam Bankui, Bendrai pertvarkymo valdybai, valstybių narių vyriausybėms, parlamentams ir kompetentingoms institucijoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0030.
(2) OL C 224, 2018 6 27, p. 45.
(3) https://www.bankingsupervision.europa.eu/press/publications/annual-report/pdf/ssm.ar2018~927cb99de4.en.pdf?eacb68897aba01af07abf90319758ded
(4) https://www.esrb.europa.eu/pub/pdf/reports/nbfi_monitor/esrb.report190717_NBFImonitor2019~ba7c155135.en.pdf?aad1f4a011a6d589537645242475aa89
(5) https://eba.europa.eu/sites/default/documents/files/document_library/Risk%20Analysis%20and%20Data/Risk%20Assessment%20Reports/2019/Risk%20Assessment%20Report_November%202019.PDF
(6) JC 2018 74.
(7) OL L 320, 2013 11 30, p. 1.
(8) https://www.bankingsupervision.europa.eu/ecb/legal/pdf/memorandum_of_understanding_between_the_eca_and_the_ecb_regarding_the_ecbs_supervisory_tasks.pdf
(9) Specialioji ataskaita Nr. 10/2019: „ES masto bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Teikiama kaip niekad daug informacijos apie bankus, bet reikia gerinti koordinavimą ir daugiau dėmesio skirti rizikoms“, Europos Audito Rūmai, 2019 m. liepos 10 d., https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=50393.
(10) Pranešimas spaudai „Atsižvelgdamas į naują ES reglamentą ECB peržiūri priežiūros lūkesčius dėl prudencinio naujų neveiksnių paskolų padengimo atidėjiniais“, 2019 m. rugpjūčio 22 d., https://www.bankingsupervision.europa.eu/press/pr/date/2019/html/ssm.pr190822~f3dd1be8a4.lt.html.
(11) ESMA 33–9–321.
(12) Diskusijoms skirtas dokumentas (serija Nr. 7), Europos stabilumo mechanizmas, 2019 m. spalio mėn.
(13) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 24.
(14) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0022.
(15) JC 2019 59.
(16) https://eba.europa.eu/file/233465/download?token=xH5hxq39
(17) JC 2019 26, https://eba.europa.eu/file/102634/download?token=ZR98JZp8
(18) https://eba.europa.eu/file/178124/download?token=7fFsD9og
(19) OL C 216, 2013 7 30, p. 1.

Atnaujinta: 2020 m. rugsėjo 8 d.Teisinė informacija - Privatumo politika