Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 8 d. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrąjį biudžetą(6) ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. preliminarų pranešimą „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“(7) ir į 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“(8),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(9),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 13 d. rezoliuciją „Sąjungos programų paramos gavėjų apsaugos sistema: DFP atsarginių priemonių plano parengimas“(10),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano(11),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-ojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimo (COP 15)(12),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį ir į 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją šiuo klausimu(13),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(14),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 18 d. Tarybos išvadas dėl 2021 m. biudžeto gairių (06092/2020),

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto poziciją pakeitimų forma,

–  atsižvelgdamas į šių komitetų laiškus: Vystymosi komiteto; Biudžeto kontrolės komiteto; Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto; Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto; Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto; Transporto ir turizmo komiteto; Regioninės plėtros komiteto; Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto; Kultūros ir švietimo komiteto; Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto; Konstitucinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0110/2020),

A.  kadangi Europos Sąjunga dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos susiduria su netikėta precedento neturinčia sveikatos, ekonomikos, socialine ir aplinkos krize;

B.  kadangi šių išskirtinių aplinkybių negalima įveikti numatant biudžetą, skirtą įprastinei veiklai;

C.  kadangi, vadovaujantis SESV 311 straipsniu, Sąjunga pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis ir visas biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais;

D.  kadangi, vadovaujantis SESV 312 straipsniu, daugiametę finansinę programą (DFP) Taryba priima vieningai, gavusi Europos Parlamento pritarimą, patvirtintą jį sudarančių narių dauguma;

E.  kadangi dabartinė DFP baigia galioti 2020 m. pabaigoje ir kadangi 2021 m. turėtų būti pirmieji kitos peržiūrėtos ir pertvarkytos DFP įgyvendinimo metai;

F.  kadangi nuo 2018 m. lapkričio mėn. Parlamentas buvo pasirengęs derėtis dėl DFP, tačiau Taryba iki šiol nevykdė jokių prasmingų derybų su Parlamentu, išskyrus minimalų bendravimą Bendrųjų reikalų tarybos posėdžio metu; kadangi ne kartą pratęstas laikotarpis, per kurį turi būti pasiektas susitarimas Europos Vadovų Taryboje;

G.  kadangi 2020 m. gegužės 27 d. Komisija pateikė atnaujintą pasiūlymą dėl kitos DFP;

H.  kadangi IPCC mokslininkai savo naujausioje ataskaitoje ragina imtis radikalių veiksmų siekiant didesnės pažangos ekologinės pertvarkos srityje, turint mintyje jų įspėjimą, kad CO2 koncentracija 2018–2019 m. padidėjo tris kartus greičiau nei XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, ir pabrėžia, kad liko tik keleri metai, jei norime užkirsti kelią tam, kad nebūtų negrįžtamai prarasta klimato kaitos ir jos poveikio aplinkai kontrolė;

I.  kadangi, atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį, smurto dėl lyties aukos gali ilgą laiką patirti smurtautojų prievartą ir būti atskirtos nuo socialinės ir institucinės paramos, kaip matyti iš kelių ES šalių duomenų, ir kadangi neproporcingai daug moterų yra tokių profesijų, su kuriomis susijusi didelė rizika užsikrėsti;

COVID-19 krizės akivaizdoje: apsaugoti ir inovacijoms diegti skirtas biudžetas...

1.  primygtinai pabrėžia, kad ES biudžetas yra nepaprastai svarbus siekiant įveikti iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga ir kurie dėl COVID-19 krizės tapo dar labiau matomi ir dideli, ir kad jis turi atspindėti valstybių narių ir institucijų užmojų mastą; todėl pabrėžia, kad pagrindinis 2021 m. biudžeto tikslas turėtų būti COVID-19 protrūkio poveikio švelninimas ir parama gaivinimui, grindžiamam Europos žaliuoju kursu ir skaitmenine transformacija;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga ir visos jos valstybės narės turi visiškai solidarizuotis su tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos, kartu veikdamos kaip bendruomenė ir užtikrindamos, kad nė viena šalis nebūtų palikta viena kovoti su šia pandemija ir jos pasekmėmis, be kita ko, parengti 2021 m. biudžetą, atitinkantį šį istorinį iššūkį;

3.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad 2021 m. biudžetas turėtų būti pirmasis biudžetas, parengtas pagal atnaujintą, perorientuotą ir labai plataus užmojo 2021–2027 m. DFP;

4.  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 13 d. rezoliuciją, pakartoja prašymą, kad Komisija iki 2020 m. birželio 15 d. pasiūlytų DFP atsarginių priemonių planą, grindžiamą automatiniu 2020 m. viršutinių ribų pratęsimu, siekiant apsaugoti ES programų naudos gavėjus ir užtikrinti finansavimo tęstinumą; pabrėžia, kad šiame DFP atsarginių priemonių plane turėtų būti numatyta galimybė pratęsti esamas ES programas ir jas perorientuoti į krizės padarinių šalinimą, taip pat nustatyti skubiausias naujas priemones ir iniciatyvas; pabrėžia, kad 2021 m. reikia vengti bet kokios dabartinės DFP ir programų nutraukimo ar nevaldomo pratęsimo rizikos ir užtikrinti, kad Sąjunga turėtų galimybes vykdyti savo operacijas ir parengti plataus užmojo reagavimo į krizę ir gaivinimo strategiją;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad nė viena valstybė narė pati negalės finansuoti didelio masto ekonomikos gaivinimo plano, jei to prireiks siekiant kovoti su COVID-19 krize, ir kad, jei nacionaliniai ekonomikos gaivinimo planai būtų finansuojami tik skola, pagal juos numatytos lėšos ir jų trukmė būtų labai ribotos; primygtinai reikalauja, kad nuo 2021 m. į gaivinimo planą būtų įtrauktas didelių investicijų komponentas, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto, ir todėl ragina užtikrinti, kad 2021 m. biudžetas būtų svarbi šio gaivinimo plano dalis;

6.  mano, kad ekonomikos gaivinimo planas turi būti grindžiamas Europos žaliuoju kursu ir skaitmenine mūsų visuomenės transformacija siekiant atkurti mūsų ekonomiką, užtikrinti atsparumą ir įtrauktį kartu atsižvelgiant į planetos galimybes, apsaugoti žmonių gerovę ir sveikatą nuo tolesnės rizikos ir aplinkos poveikio, kurti aukštos kokybės darbo vietas ir užtikrinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą bei konvergenciją, visų pirma investuojant į MVĮ ir labiausiai krizės paveiktus sektorius, pvz., turizmą, ir į tvarios viešosios infrastruktūros ir paslaugų bei strateginių sektorių, pvz., į sveikatos sektoriaus, padedančio kovoti su krize pirminėje grandyje, plėtrą; ragina Komisiją pateikti tokį 2021 m. biudžeto projektą, kuris atitiktų šiuos prioritetus;

7.  mano, kad ES biudžeto pajamos turi būti laikomos ES politikos įgyvendinimo priemone; pabrėžia, kad siekiant padengti papildomas dėl krizės patirtas išlaidas ir sumažinti BNP įnašų į ES biudžetą dominavimą, nauji papildomi nuosavi ištekliai, patenkantys tiesiogiai į ES biudžetą kaip bendrosios pajamos, nuo 2021 m. turės atlikti pagrindinį vaidmenį; mano, kad dar nenaudotų naujų nuosavų išteklių nebuvimas turės neigiamų politinių padarinių 2021 m. Sąjungos biudžetui ir pakenks naujajai Komisijos politinei darbotvarkei; atsižvelgdamas į tai, mano, kad 2018 m. gegužės mėn. Komisijos pasiūlymai dėl nuosavų išteklių yra geras atspirties taškas, kurį reikia iš esmės sustiprinti atsižvelgiant į dabartinius iššūkius ir krizę; primena, kad, kaip nurodyta jo 2018 m. lapkričio 14 d. preliminariame pranešime ir 2019 m. spalio 10 d. rezoliucijoje, Europos Parlamentas nepritars 2021–2027 m. DFP, jei nebus pasiektas susitarimas dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos, įskaitant naujų nuosavų išteklių krepšelio sukūrimą;

8.  yra įsitikinęs, kad dabartinė krizė neturėtų trukdyti siekti plataus užmojo tikslo iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui, reikalaujant iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu; primena, kad JT aplinkos programos (UNEP) 2019 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje raginama visame pasaulyje kasmet 7,6 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, o tai reiškia, kad kasmet ES lygmeniu jis būtų mažinamas maždaug 6,8 proc.; pabrėžia, kad tai didžiulis iššūkis, visų pirma susijęs su labai reikalinga tvaria ir socialiniu požiūriu teisinga pertvarka, kurią vykdant turėtų būti atsižvelgiama į skirtingą ES regionų ir valstybių narių pradinę padėtį ir kartu turėtų būti dideliu mastu kuriamos darbo vietos; primygtinai pabrėžia, kad, norint sėkmingai įveikti šį precedento neturintį iššūkį tik per dešimt metų, reikia imtis skubių veiksmų ir jie nuo 2021 m. turėtų būti finansuojami pasinaudojant tvirtu ES biudžetu;

9.  yra susirūpinęs dėl tolesnių ekonominių, socialinių ir politinių krizės padarinių, jei ES skubiai neapsirūpins naujomis ir veiksmingomis priemonėmis, kad būtų apsaugota socialinė sanglauda, išsaugotos darbo vietos ir užkirstas kelias didelio masto atleidimams iš darbo; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) programos ir Komisijos pirmininkės įsipareigojimą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos nedarbo draudimo išmokų perdraudimo sistemos siekiant kuo greičiau ją įgyvendinti;

...siekiant rasti sprendimus paaštrėjusiems socialiniams, aplinkos, ekonominiams ir finansiniams uždaviniams spręsti

10.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl Europos žaliojo kurso ir Tvarios Europos investicijų plano;

11.  visgi pažymi, kad Komisija apskaičiavo, jog, norint pasiekti tikslą iki 2030 m. 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir ateityje padidinti šį užmojį, kiekvienais metais reikės užpildyti bent 260 mlrd. EUR finansavimo spragą, taip pat padengti papildomas aplinkos apsaugos, išteklių valdymo ir socialinės adaptacijos priemonių sąnaudas; mano, kad siekiant padėti sumažinti ES išmetamą ŠESD kiekį ir bendrą anglies pėdsaką, pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas (angl. CBAM), ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (angl. ETS) ir ES klimato teisė turėtų visapusiškai prisidėti prie didelės pažangos politinių ir finansinių pastangų srityje; mano, kad teisingai pertvarkai, kuri yra neatsiejama atsako į krizę dalis, reikia teisingo ir tinkamo finansavimo;

12.  pakartoja, kad Parlamento įgaliojimai dėl DFP, kalbant apie viršutines ribas, programos asignavimus, nuosavus išteklius ir lankstumo nuostatas, laikotarpio vidurio tikslinimą ir horizontaliuosius principus, pvz., darnaus vystymosi tikslų (DVT), klimato ir lyčių lygybės klausimų integravimą, buvo nustatyti jo 2018 m. lapkričio 14 d. preliminariame pranešime; pažymi, kad DFP derybų rezultatai iš esmės lems kito laikotarpio ES programų finansavimo lygį ir pakartoja savo poziciją, kad 2021–2027 m. laikotarpio įsipareigojimų asignavimai turėtų būti 1 324,1 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, ir tai sudarytų 1,3 proc. 27 ES valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP); atsižvelgdamas į šią poziciją, yra pasiryžęs aktyviai siekti, kad 2021 m. biudžete būtų numatyta 192,1 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų einamosiomis kainomis; pabrėžia, kad, siekiant reaguoti į tebesitęsiančią krizę, be šioje pozicijoje numatytų lėšų reikia didelių papildomų asignavimų;

13.  primena savo poziciją, kad 2021–2027 m. DFP klimato ir biologinės įvairovės aspekto integravimo tikslai turi apimti daugiau nei tam skirtų tikslinių išlaidų dalių lygius, kaip nurodyta tarpiniame pranešime; todėl siekia, kad 2021 m. biologinės įvairovės išlaidų lygis būtų 10 proc., o klimato aspekto integravimo išlaidų lygis – 30 proc.; pakartoja savo raginimą Komisijai pagrindų reglamento forma nustatyti aiškius atrankos kriterijus naujai griežtai ir išsamiai metodikai, pagal kurią būtų apibrėžiamos ir stebimos atitinkamos su klimatu ir biologine įvairove susijusios išlaidos, laikantis principo „nepakenk“, taip pat prireikus taikyti atitinkamas taisomąsias priemones ir patikros mechanizmą siekiant nustatyti galimą žalingą ES veiksmų poveikį biologinei įvairovei ir klimatui, laikantis savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą ir raginimo palaipsniui panaikinti tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui;

14.  remia lėšų mobilizavimą ir lankstumą mobilizuojant moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTP) skirtas lėšas su COVID-19 susijusioms priemonėms, pvz., vakcinų kūrimui, naujiems gydymo būdams, diagnostiniams tyrimams ir medicinos sistemoms, finansuoti siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui ir gelbėti gyvybes;

15.  tvirtai pabrėžia, kad siekiant Sąjungos klimato srities tikslų reikia tvarių ir ilgalaikių sprendimų; pabrėžia svarbiausią mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) vaidmenį ieškant veiksmingų, realių ir įgyvendinamų sprendimų piliečiams, įmonėms ir visuomenei; pabrėžia, kad programa „Europos horizontas“ bus pagrindinė programa, pagal kurią bus kuriami nauji su klimatu susiję sprendimai; prašo padidinti finansavimą visoms MTP programoms, padedančioms Sąjungai tapti pasaulio žaliųjų technologijų lydere ir sustiprinti jos konkurencingumą pasaulyje platesniu mastu, mažinti jos priklausomybę nuo pagrindinių užsienio technologijų, kad ji taptų lydere informacinių ir ryšių technologijų (IRT), dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo srityse, kurti naujus pavojingų ligų, pvz., vėžio, gydymo būdus ir stiprinti superkompiuterių valdymo bei duomenų tvarkymo gebėjimus;

16.  su dideliu susirūpinimu pažymi, kad daugelis puikių mokslinių tyrimų pasiūlymų negali būti įgyvendinti ne dėl blogos kokybės, o dėl didelio atitinkamų programų nepakankamo finansavimo; pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų rinkos yra labai konkurencingos rinkos, ir tyrėjai išvyksta į kitus pasaulio regionus, kadangi Europoje nėra galimybių teikti jiems finansavimą; pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė nebebus pagrindinė daugelio Sąjungos MTP programų naudos gavėja ir taps stipria konkurente; ragina Tarybą atsižvelgti į tai, kad dėl kiekvienos 10 mlrd. EUR finansavimo spragos pagal programą „Europos horizontas“ per ateinančius 25 metus BVP sumažės 110 mlrd. EUR; daro išvadą, kad nedideli biudžeto užmojai MTP srityje prieštarautų bet kokiam įsipareigojimui, kuris yra palankus konkurencingumui ar kovai su klimato kaita, ypač atsižvelgiant į pastangas, kurių vis dar reikia imtis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslo – 3 proc. BVP;

17.  pabrėžia, kad investicijos į transporto infrastruktūrą gali atitikti tiek tikslus remti ES ekonomiką dabartinėmis aplinkybėmis, tiek pastangas kovoti su klimato kaita, taip pat perėjimą prie tvaraus judumo, visų pirma remiantis transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), bendrosios įmonės „Shift2Rail“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) vykdomos politikos užbaigimu; ragina Komisiją imtis veiksmų, kad visi EITP projektai atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus;

18.  pakartoja, kad konkurencinga kosmoso pramonė yra gyvybiškai svarbi Europos verslo aplinkai užtikrinant aukštos kokybės darbo vietas, reikšmingą MTP veiklą ir Europos palydovinės infrastruktūros savarankiškumą; pabrėžia duomenų, gautų iš kosmoso, kaip pagrindinės žemės ir aplinkos stebėjimo priemonės naudą;

19.  pabrėžia, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro 99 proc. visų valstybių narių bendrovių ir jos labai prisideda prie darbo vietų kūrimo, ekonominio stabilumo ir vis didesnių pastangų siekiant tvarumo, ir kad labiausiai tikėtina, jog šios įmonės patirs didžiausią ekonomikos nuosmukio, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, poveikį; pabrėžia, kad MVĮ susiduria su sunkumais ieškodamos finansavimo galimybių, ir primena ES įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME) vaidmenį šioje srityje; primena Parlamento poziciją pagal kitą DFP padvigubinti ją pakeisiančios Bendrosios rinkos programos eilučių finansinį paketą, todėl tikisi, kad bus įmanoma sulaukti mažiausiai 80 proc. aukštos kokybės pasiūlymų sėkmingų rezultatų lygio; pabrėžia, kad finansinė parama MVĮ taip pat turėtų būti nukreipta programos „InvestEU“ MVĮ linijai, siekiant padėti paruošti gaminių ir paslaugų rinką ir sudaryti sąlygas sparčiai plėsti jos mastą pasaulinėse rinkose; pakartoja, kad reikia toliau plėsti galimybes steigti ir plėsti startuolius ir ypatingą dėmesį skirti MVĮ skaitmeninei transformacijai, kurią taip pat remia e. valdžios pagalbos verslui priemonė Bendrosios rinkos vartai, laikantis plataus užmojo vartotojų apsaugos politikos, taip pat jų ekologinei pertvarkai; be to, atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina įvairias Europos investicijų banko (EIB) grupės iniciatyvas, t. y. 40 mlrd. EUR mobilizavimą paveiktoms MVĮ, 5 mlrd. EUR skyrimą sveikatos sektoriaus įmonėms ir 25 mlrd. EUR garantijų fondą, kurį turi finansuoti jo akcininkai;

20.  pabrėžia, kad besitęsianti krizė darys didelį poveikį daugeliui regionų ir sektorių; šiuo požiūriu yra įsitikinęs, kad sanglaudos politika atliks pagrindinį vaidmenį ir bus kaip niekad svarbi skatinant ekonomikos atgaivinimą visose ES teritorijose bei stiprinant Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ir jai reikės papildomo finansavimo ir didesnio lankstumo, kad būtų galima reaguoti į būsimus sudėtingus aplinkos, socialinius, ekonominius ir demografinius iššūkius; pabrėžia, kad, jei bus atidėtas 2021–2027 m. DFP ir atitinkamo teisinio pagrindo priėmimas, neišvengsime pereinamojo laikotarpio tarp dviejų programavimo laikotarpių;

21.  yra įsitikinęs, kad turizmui, kaip vienam labiausiai nuo krizės nukentėjusių sektorių, būtina visapusiška strategija, paremta konkrečiais asignavimais, kurie būtų skiriami pagal atskirą ES programą, numatytą kitoje DFP; primygtinai ragina ypatingą dėmesį ir paramą skirti smulkioms ir šeimų valdomoms įmonėms, ypač kaimo turizmo ir smulkiųjų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjų, kuriems bus sunkiau laikytis naujųjų saugos standartų, bei salų ir atokiausių regionų atvejais;

22.  atsižvelgdamas į dabartinės padėties tiesioginį ir ilgalaikį didelį neigiamą socialinį poveikį, pabrėžia, kad svarbu pasitelkiant 2021 m. ES biudžetą visapusiškai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, taip pat pabrėžia itin svarbų sustiprintų ES socialinių veiksmų, visų pirma „Europos socialinio fondo +“, vaidmenį atsigaunant ekonomikai ir visų pirma kovojant su jaunimo ir pagyvenusių žmonių nedarbu, vaikų skurdu, skurdo ir socialinės atskirties rizika bei diskriminacija, siekiant užtikrinti sustiprintą socialinį dialogą, spręsti klausimus, susijusius su ilgalaikiais struktūriniais demografiniais pokyčiais, ir užtikrinti galimybę visiems, ypač senėjantiems gyventojams, naudotis gyvybiškai svarbiomis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, judumo, tinkamos mitybos ir deramo būsto paslaugomis;

23.  ragina 2021 m. biudžete ypatingą dėmesį skirti užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) poreikiams ir santykiams su jomis, nes jos gali būti ypač pažeidžiamos dėl neigiamo klimato kaitos poveikio; be to, pabrėžia, kad reikia gerinti UŠT galimybes gauti finansavimą, nes dėl savo ypatingo statuso ir dydžio jos turi ribotus administracinius išteklius ir žinias;

24.  pabrėžia, kad vidaus saugumas yra neatsiejama ES piliečių lūkesčių, susijusių su Sąjunga, kuri apsaugo, dalis; pabrėžia, kad saugumo grėsmės, kaip antai teroristiniai išpuoliai bei tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, ir naujų rūšių nusikalstama veikla, pvz., elektroniniai nusikaltimai, kelia nuolatinę grėsmę Europos Sąjungos sanglaudai ir jiems reikalingas ryžtingas bei suderintas Europos atsakas; mano, kad tam reikia intensyvesnio kompetentingų institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo; pabrėžia, kad siekiant garantuoti veiksmingą ir greitą policijos, teisminių ir kitų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą būtina stiprinti ir modernizuoti IT sistemas, daugiausia dėmesio skiriant geresniam sistemų sąveikumui, sudarant palankesnes sąlygas naudotis duomenimis ir užtikrinant jų aiškumą; atkreipia dėmesį į tai, jog tikimasi, kad Komisija 2021 m. pateiks naują Saugumo sąjungos strategiją, kurią sudarys iniciatyvos pagrindinėse srityse, susijusiose su šiomis grėsmėmis;

25.  ragina Komisiją skirti reikiamą biudžetą siekiant užtikrinti didesnius Sąjungos civilinės saugos mechanizmo pajėgumus, kad ES būtų geriau pasirengusi ir galėtų reaguotų į visų rūšių gaivalines nelaimes, pandemijas ir ekstremaliąsias situacijas, pvz., chemines, biologines, radiologines ir branduolines avarijas; pakartoja, kad, siekiant geriau apsaugoti piliečius nuo nelaimių, svarbus yra Sąjungos civilinės saugos mechanizmas;

26.  atkreipia dėmesį į programos „Erasmus +“ sėkmę gerinant jaunimo judumą, mokymą ir įgūdžius; pabrėžia, kad reikia tinkamai finansuoti programą, be kita ko, kad ji būtų prieinama bet kokios kilmės ir įvairaus amžiaus grupėms priklausantiems asmenims;

27.  primena, kad propaguojant Europos vertybes ir kultūras aktyviai prisidedama remiant demokratiją, nediskriminavimą ir lyčių lygybę, taip pat kovojant su dezinformacija ir melagingomis naujienomis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai lėšų Teisingumo, teisių ir vertybių programai ir padidinti išteklius, skirtus smurto dėl lyties aukoms remti pagal šią programą; pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai, taip pat turizmas yra ir bus vieni iš pagrindinių sektorių, nukentėjusių nuo krizės, su kuria susiduria ES; ragina imtis neatidėliotinų šiems sektoriams skirtų priemonių ir stiprinti programą „Kūrybiška Europa“;

28.  tikisi, kad 2021 m. veiks tvirtas ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas; pabrėžia, jog į 2021–2027 m. DFP turėtų būti įtraukta demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių sąlygiškumo nuostata, kurią taikant būtų užtikrinama, kad, norėdamos gauti ES finansavimą, valstybės narės turi visapusiškai laikytis Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio;

29.  mano, kad Europos solidarumo korpusas yra labai svarbi priemonė, padedanti skatinti visų Sąjungos piliečių įsitraukimą ir stiprinti Sąjungos pilietiškumo jausmą; primygtinai ragina užtikrinti, kad Europos solidarumo korpuso 2021 m. biudžetas būtų deramas atsižvelgiant į daugybę lūkesčių, kuriuos su šia programa sieja jauni žmonės visoje Europoje, ypač savanoriškos veiklos srityje; ragina skirti pakankamai lėšų siekiant patenkinti didelę savanoriškos veiklos vietų paklausą;

30.  ragina aplinkybėmis, kai keliose valstybėse narėse pastebima mažėjanti erdvė pilietinei visuomenei, prioritetine tvarka skirti pakankamą finansavimą pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, kurie aktyviai skatina teises ir stiprina bei propaguoja Sąjungos vertybes ir teisinės valstybės principą, veiklai remti, be kita ko, įgyvendinant būsimą Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą;

31.  atkreipia dėmesį į nerimą keliančią ir didėjančią priešišką reakciją į lyčių lygybę ir moterų teises ir pažymi ES priemonių, įskaitant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP), svarbą taisant tokią padėtį; apgailestauja dėl to, kad Komisija į savo pasiūlymą neįtraukė konkrečios lyčių lygybei skirtos programos, ir ragina skirti plataus užmojo ir konkrečius biudžeto asignavimus žmogaus teisių gynėjų moterų paramai ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių apsaugai bei skatinimui finansuoti; todėl pabrėžia, kad reikia padidinti biudžeto asignavimus, kuriais remiama visuotinė pagarba lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir galimybė naudotis su tuo susijusiomis paslaugomis;

32.  pabrėžia, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir bendra žuvininkystės politika (BŽP) yra Europos integracijos pagrindas, ir jomis siekiama užtikrinti saugų ir aukštos kokybės maisto tiekimą ir apsirūpinimo maistu savarankiškumą europiečiams, tinkamą maisto rinkų veikimą, tvarų kaimo regionų vystymąsi, kartų kaitą ir tvarų gamtos išteklių valdymą bei biologinės įvairovės išsaugojimą; primena svarbų šių sričių politikos vaidmenį padedant užtikrinti stabilias ir priimtinas ūkininkų, žvejų (moterų ir vyrų) pajamas, ypač dabartinėmis sudėtingomis aplinkybėmis; primena savo su derybomis dėl 2021–2027 m. DFP susijusią poziciją, kad būtų išsaugoti BŽŪP ir BŽP biudžetai; prašo sustiprinti šių sričių politiką ir ypatingą dėmesį skirti nedidelio masto žemės ūkiui ir smulkiajai žvejybai; atkreipia dėmesį į tai, kad BŽŪP kartu su kitų sričių Sąjungos politika atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant su Žaliuoju kursu susijusius užmojus;

33.  ragina Komisiją savo pasiūlyme ir vėlesniame iš dalies keičiančiame akte dėl 2021 m. biudžeto projekto atsižvelgti į politinio susitarimo, kuris turi būti pasiektas dėl 2021 m. pereinamojo laikotarpio priemonių (jos nurodytos 2019 m. spalio 31 d. Komisijos pasiūlyme (COM(2019)0581)), rezultatus; be to, ragina valstybes nares užtikrinti, kad laiku būtų skirta pakankamai išteklių tam, kad toliau būtų gerinama Sąjungai teikiamų duomenų ir rodiklių kokybė ir taip būtų visapusiškai laikomasi į rezultatus orientuoto ES biudžeto iniciatyvos principo; primygtinai ragina užtikrinti aukštą duomenų ir rodiklių kokybę, kad būtų galima tinkamai įvertinti BŽŪP;

34.  atkreipia dėmesį į naujausius pokyčius, susijusius su migracijos padėtimi prie ES išorės sienos su Turkija, dėl kurių neseniai buvo priimtas Taisomasis biudžetas Nr. 1/2020, siekiant reaguoti į padidėjusį migracijos spaudimą; pabrėžia, kad 2021 m. biudžete turi būti užtikrinti tinkamo lygmens ištekliai, atsižvelgiant į tai, kad padėtis gali tęstis ar net pablogėti; primena, kad visos valstybės narės turi būti solidarios ir bendradarbiauti šiuo klausimu ir kad būtina bendra prieglobsčio politika; pabrėžia, kad dėl COVID-19 protrūkio dar papildomai iškilo būtinybė priimti konkrečias priemones, skirtas migrantams, kaip ypač pažeidžiamiems asmenims, įskaitant prevencinę evakuaciją ir perkėlimą; primena, kad pastaruoju metu būtina nuolat stiprinti Prieglobsčio ir migracijos fondą, siekiant padėti valstybėms narėms įveikti pabėgėlių krizę ir šiuo tikslu taikyti specialias priemones, nes 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra per maža, arba priimti taisomuosius biudžetus; tikisi, kad valstybės narės suvoks, kas joms yra naudinga, ir kompensuos vėlavimo priimti reglamento „Dublinas IV“ padarinius, patvirtindamos būtinus asignavimus ir įgyvendindamos solidarumo principą šioje srityje; primena, kad reikia užtikrinti tinkamą finansavimą, kad būtų pagerintos migrantų ir pabėgėlių gyvenimo sąlygos ES pabėgėlių stovyklose, vykdyti teisėsaugą, organizuoti pasienio darbuotojų ir pakrančių apsaugos pareigūnų mokymus ir veiksmingas migrantų ir taikyti pabėgėlių integracijos priemones;

35.  pažymi, kad gerai valdoma teisėta migracija yra svarbi siekiant užtikrinti tinkamą atsaką į kintančią darbo rinką;

36.  pažymi, kad Turkija ir toliau priima daugiausia pabėgėlių pasaulyje ir šiuo metu vyksta diskusijos dėl to, kaip ES turėtų toliau remti Turkiją pasibaigus jos įsipareigojimų, prisiimtų pagal ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, galiojimui;

37.  pabrėžia, kad, kol bus atlikta prasminga ES prieglobsčio taisyklių reforma, turėtų būti pradėtos taikyti neatidėliotinos solidarumo priemonės, visų pirma perkėlimo Europos Sąjungoje programa; be to, prašo, kad ES biudžete ir toliau būtų numatytas finansavimas pabėgėliams Turkijoje remti;

38.  ragina numatyti plataus užmojo 2021 m. ES išorės politikai skirtą biudžetą, kuris sudarytų sąlygas Sąjungai įveikti jai kylančius iššūkius, primena, kad taika ir solidarumas yra pagrindinės vertybės, kurioms ES biudžete turėtų būti numatyta nuolatinė parama; pabrėžia, kad reikia padidinti Vakarų Balkanų šalims ir rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims numatytą finansavimą siekiant paremti politines ir ekonomines reformas, taip pat finansavimą kitiems regionams, kuriems reikalinga finansinė parama, kad galėtų vystytis;

39.  mano, kad pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP III) numatytas finansavimas, visų pirma, turėtų būti skiriamas demokratinių institucijų veikimo, teisinės valstybės, gero valdymo ir viešojo administravimo srityse; teigiamai vertina tai, kad uždegta žalia šviesa pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija, ir ragina numatyti atitinkamą finansavimą siekiant remti politines reformas ir derinimą su acquis;

40.  pabrėžia, jog finansiniai asignavimai pagal PNPP III turėtų būti skiriami su sąlyga, kad bus gerbiamos tokios Europos vertybės, kaip antai teisinė valstybė, teisminių institucijų nepriklausomumas, demokratinis procesas, pagarba pagrindinėms vertybėms ir geri kaimyniniai santykiai; ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinamos sąlygos; prašo Komisijos naudoti lėšas, šiuo metu skiriamas pagal PNPP III, ir paremti, ES vykdant tiesioginį lėšų valdymą, Turkijos pilietinę visuomenę, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus bei padidinti galimybes puoselėti žmonių tarpusavio ryšius ir akademinį dialogą, padėti Turkijos studentams patekti į Europos universitetus, o žurnalistams – į žiniasklaidos platformas, kad būtų galima apsaugoti ir skatinti demokratijos vertybes ir principus, žmogaus teises bei teisinę valstybę;

41.  pabrėžia, kad Parlamento per pirmąjį svarstymą priimta pozicija dėl KVTBP buvo patvirtinta 2019 m. kovo 4 d., o jo įgaliojimai dėl KVTBP buvo dar kartą patvirtinti 2019 m. spalio 8 d.; primena savo poziciją, kad 45 proc. viso KVTBP finansinio paketo reikia skirti klimato tikslams, aplinkos valdymui ir apsaugai, biologinei įvairovei ir kovai su dykumėjimu, taip pat pagrindinių migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo priežasčių šalinimui, ir ypatingą dėmesį skiria demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių, įskaitant moterų, vaikų, pabėgėlių, perkeltųjų asmenų, LGBTI asmenų, neįgaliųjų, čiabuvių tautų ir etninių bei religinių mažumų teises, propagavimui;

42.  primena, kad norint rasti ilgalaikį dabartiniam migracijos reiškiniui skirtą sprendimą reikia skatinti šalių, iš kurių plūsta migrantų srautai, politinį, ekonominį ir socialinį vystymąsi; ragina, kad atitinkamoms išorės politikos programoms būtų skirta pakankamai finansinių išteklių siekiant remti sąžiningus ir abipusiai naudingus ES ir kilmės šalių bei tranzito šalių, įskaitant Afrikos žemyno šalis, partnerystės projektus; ryšium su tuo, atsižvelgdamas į sunkią finansinę padėtį, su kuria susiduria Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), ragina ES padidinti savo finansinę paramą agentūrai 2021 m., siekiant išsaugoti nepertraukiamą gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą milijonams Palestinos pabėgėlių;

43.  yra susirūpinęs dėl spartaus COVID-19 pandemijos plitimo visame pasaulyje ir jos poveikio nukentėjusioms šalims; yra įsitikinęs, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant įveikti šią pasaulinę krizę; mano, kad ES turėtų imtis vadovaujamo vaidmens dedant pasaulines pastangas sustabdyti pandemiją ir sušvelninti jos poveikį; yra įsitikinęs, kad Sąjunga turi pademonstruoti solidarumą su nukentėjusiomis trečiosiomis šalimis, be kita ko, mobilizuojant papildomus išteklius, kad būtų galima joms padėti atkurti savo ekonomiką, sušvelninti krizės socialinį ir ekonominį poveikį bei sustiprinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemų pajėgumus visame pasaulyje;

44.  primena, kad žmogaus teisės yra neatsiejama ES išorės veiksmų politikos dalis; pakartoja, kad būtina numatyti didesnį finansavimą, skirtą žmogaus teisėms visame pasaulyje remti, ypatingą dėmesį teikiant žmogaus teisių gynėjų ir ypač tų, kuriems gresia didžiausias pavojus, apsaugai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia toliau taikyti Žmogaus teisių gynėjų mechanizmą (ProtectDefenders.eu) ir padidinti jam skirtą finansavimą; mano, kad ES turėtų griežtai atsisakyti paramą biudžetui kaip paramos priemonę teikti toms šalims, kurios itin nepaiso tarptautinių žmogaus teisių ir demokratijos standartų arba nerodo ryžto kovoti su korupcija; pabrėžia rinkimų stebėjimo misijų, visų pirma, vietos pilietinės visuomenės grupių vykdomo stebėjimo svarbą ir ragina užtikrinti tinkamo lygmens finansavimą;

45.  ragina toliau finansuoti strateginės komunikacijos veiksmus siekiant kovoti su dezinformacijos kampanijomis, kuriomis vis dažniau naudojamasi siekiant pakenkti demokratinei tvarkai Sąjungoje ir artimoje Sąjungos kaimynystėje; pabrėžia Europos išorės veiksmų tarnybos Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės pavyzdinio projekto „EUvsDisinfo“ svarbą kovojant su dezinformacija, propaganda ir užsienio įtaka;

46.  pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą finansinę paramą siekiant sukurti tikrą Europos gynybos sąjungą, skatinti strateginį savarankiškumą ir stiprinti ES vaidmenį pasauliniu lygmeniu; ypač pabrėžia, kad svarbu išlaikyti Parlamento poziciją dėl Europos gynybos fondui (EGF) ir kariniam mobilumui numatytų sumų; pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta nuolatinė parama su gynyba susijusiai politikai ir veiksmams, vykdomiems pasitelkiant Europos gynybos agentūrą (EGA), nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), Europos plėtros fondą (EPF) ir kitas iniciatyvas, ir geresnis jų koordinavimas; primygtinai ragina Komisiją numatyti Europos gynybos agentūros ir nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo administracinių ir veiklos išlaidų finansavimą iš Sąjungos biudžeto ir taip atkurti Parlamento biudžetinę funkciją, kaip numatyta ES sutarties 41 straipsnyje;

47.  pakartoja, kad naujoji išorės finansavimo priemonių struktūra turėtų padėti padidinti nuoseklumą, atskaitomybę, veiksmingumą ir demokratinę priežiūrą; pabrėžia, kad Parlamentui reikia suteikti svarbesnį vaidmenį strateginio naujųjų priemonių valdymo srityje; tikisi nuo pat pradžių būti įtrauktas į naujų priemonių (išankstinio) programavimo procesą;

48.  primygtinai ragina Komisiją įvertinti visus galimus scenarijus ir pasirengti jiems siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos biudžeto finansų valdymą, taigi apibrėžti aiškius įsipareigojimus, numatyti mechanizmus ir taip apsaugoti ES biudžetą; ragina Komisiją užtikrinti, kad numatant būsimą Jungtinės Karalystės dalyvavimą ES programose būtų paisoma teisingos įmokų ir naudos pusiausvyros;

49.  pareiškia, jog norėtų, kad Jungtinė Karalystė liktų kuo artimesne partnere įgyvendinant kuo daugiau ES programų, visų pirma, programas „Erasmus+“ ir „Europos horizontas“;

50.  primena svarbų ES agentūrų vaidmenį įgyvendinant ES politikos tikslus ir dar kartą patvirtina, kad svarbu šioms įstaigoms suteikti pakankamą ir nuspėjamą finansavimą ir personalą, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo pareigas, ir nepritaria bet kokiam nepagrįstam ir savavališkam realiam jų biudžetų mažinimui; pabrėžia svarbų Europos aplinkos agentūros vaidmenį didinant informuotumą apie klimato kaitą, Europos darbo institucijos vaidmenį skatinant darbo jėgos judumą, taip pat Europos prieglobsčio paramos biuro ir Pagrindinių teisių agentūros vaidmenį teikiant paramą prieglobsčio prašytojams, ieškantiems apsaugos Europoje;

51.  pabrėžia, kad būtinai reikia kovoti su prekyba žmonėmis ir kontrabanda, taip pat remti ES teisingumo ir vidaus reikalų agentūras, teikiančias pagalbą valstybėms narėms prie išorės sienų, pvz., Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (FRONTEX); atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį FRONTEX raginama atlikti atsižvelgiant į dabartinę migracijos krizę prie ES išorės sienų su Turkija; ragina 2021 m. biudžete numatyti tinkamą sienų valdymo finansavimo lygį;

52.  pažymi, kad agentūroms, dirbančioms saugumo, teisėsaugos ir bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos aspektais srityse, tenka vis daugiau užduočių; prašo šioms agentūroms, visų pirma Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūrai (Eurojustas), Europos policijos biurui (Europolas), Europos policijos koledžui (CEPOL), Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūrai (ENISA) ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui (EMCDDA), numatyti daugiau finansinių išteklių ir etatų, taip pat skirti pakankamai lėšų ir darbuotojų įstaigoms, dirbsiančioms pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityje;

53.  yra susirūpinęs dėl nepakankamo finansavimo ir personalo, numatyto Europos prokuratūrai per 2020 m. biudžeto procedūrą, ir ragina Komisiją 2021 m. padidinti šios institucijos darbuotojų skaičių ir išteklius bei apsaugoti jos biudžetinį savarankiškumą; pabrėžia, kad įsteigus Europos prokuratūrą neturi pablogėti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) gebėjimai tinkamai veikti;

54.  dėl neseniai prasidėjusio COVID-19 protrūkio Europoje ir poreikio ES sparčiai, koordinuotai ir nuosekliai reaguoti ragina Komisiją skubiai skirti pakankamą ir būtiną finansavimą atitinkamoms ES agentūroms, kurių pareiga yra dirbti ir remti Komisiją ir valstybes nares kovojant su šia epidemija, visų pirma Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui (ECDC) ir Europos vaistų agentūrai (EMA); primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą nemažinti Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) išteklių;

55.  pabrėžia, kad reikia iš esmės sustiprinti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER), atsižvelgiant į papildomas užduotis, kurios jai pavestos pagal naujausius teisės aktus, įskaitant Švarios energijos dokumentų rinkinį; be to, primena, kad BEREC paramos agentūrai (BEREC biuras) reikia papildomų išteklių, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis, nurodytas BEREC reglamente ir Europos elektroninių ryšių kodekse;

56.  primena, kad jokia Sąjungos politika, kuria siekiama įveikti COVID-19 krizę arba įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, negali būti tinkamai įgyvendinama be atitinkamos Sąjungos viešosios tarnybos paramos ir pakankamo finansavimo;

57.  mano, kad šioms politinėms ir ekonominėms aplinkybėms Konferencija dėl Europos ateities turėtų būti tinkamai remiama ir biudžetiniu požiūriu ir kad Komisija, be kitų šiame projekte dalyvaujančių institucijų, turėtų būti aprūpinta būtinomis priemonėmis, kad jos veikla būtų sėkminga;

58.  prašo, kad Komisija rodytų pavyzdį užtikrinant aukštos kokybės ir socialiai atsakingus viešuosius pirkimus, kad sutartys būtų skiriamos įmonėms, kurios laikosi aplinkosaugos ir pagrindinių darbo standartų, bei patobulintų ir griežtesnių kriterijų taikymą, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams;

59.  ragina atlikti ankstesnio biudžetinio laikotarpio vertinimą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir užtikrinti biudžeto sudarymo principo atsižvelgiant į lyčių aspektą taikymą rengiant 2021 m. ES biudžetą; todėl tikisi, kad Komisija į 2021 m. biudžeto projektą įtrauks priedą, kuriame kartu būtų pateikiama su lyčių aspektu susijusi informacija apie tikslus, indėlį, išdirbius, rezultatus ir išdėstyti lyčių lygybei užtikrinti skirti finansavimo įsipareigojimai bei su tuo susijusios stebėsenos priemonės;

Pakankamas ir realistiškas mokėjimų lygis

60.  yra pasiryžęs siekti, kad būtų išvengta naujos mokėjimų krizės, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją; pakartoja, kad nustatant bendrą mokėjimų viršutinę ribą turi būti atsižvelgta į precedento neturintį 2020 m. pabaigoje susikaupusių neįvykdytų įsipareigojimų, kurie turi būti padengti pagal kitą DFP, lygį; taip pat pažymi, kad didelė dalis mokėjimų asignavimų 2021 m., visų pirma, bus skiriama 2014–2020 m. programoms užbaigti; vis dėlto primygtinai pabrėžia, kad tai neturėtų trukdyti pradėti naujas programas;

61.  todėl primygtinai pabrėžia , kad, atsižvelgiant į 2020 m. priemones, reikia ir toliau, reaguojant į COVID-19 pandemiją, užtikrinti didelį valstybių narių likvidumą;

62.  pabrėžia, kad valstybių narių bendradarbiavimas pajamų apmokestinimo srityje padėtų susigrąžinti daug daugiau pajamų į jų nacionalinius biudžetus nei bet koks ES metinių biudžetų išlaidų mažinimas;

63.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jokioms šalims, kurioms taikomos ES ribojamosios priemonės (įskaitant rangovus ar subrangovus, seminarų ir (arba) mokymų dalyvius ir finansinės paramos trečiosioms šalims gavėjus), nebūtų skiriamas ES finansavimas;

64.  yra įsitikinęs, kad bet kuriam juridiniam asmeniui, kuris yra tikrasis juridinių asmenų, gaunančių lėšas iš ES biudžeto, savininkas, pagal šio reglamento dėl 2021–2017 m. daugiametės finansinės programos taisykles turi būti draudžiama gauti lėšas iš esamo ir būsimo Europos biudžeto, įskaitant tiesiogines išmokas žemės ūkiui ir visas su jomis susijusias išmokas, išlaidų apmokėjimus, garantijas ar kitas lengvatas, jei kyla aiškus interesų konfliktas, kaip apibrėžta Finansinio reglamento (ES) Nr. 2018/1046 61 straipsnyje;

65.  primena savo požiūrį, kuriuo vadovaujasi jau ilgą laiką, kad nauji politiniai prioritetai ir būsimi iššūkiai ES turėtų būti finansuojami naujais asignavimais, o ne mažinant jau vykdomų sėkmingų programų asignavimus; mano, kad šis principas turėtų būti taikomas ir taisomiesiems biudžetams;

66.  pažymi, kad 2021 m. (tai bus pirmieji kitos galimai sutartos DFP metai) biudžetas, visų pirma, atspindės naują biudžeto nomenklatūrą; ragina Komisiją tinkamai įtraukti biudžeto valdymo instituciją į jos rengimo procesą; mano, kad naujoji nomenklatūra, nors ir geriau suderinta su politikos prioritetais, turi būti pakankamai išsami, kad biudžeto valdymo institucija galėtų veiksmingai atlikti savo vaidmenį priimant sprendimus ir Parlamentas, visų pirma, galėtų vykdyti savo demokratinės priežiūros ir tikrinimo funkcijas;

67.  pažymi, kad Parlamentas, kaip tiesiogiai piliečių išrinkta biudžeto valdymo institucija, atliks savo politinį vaidmenį ir teiks pasiūlymus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, išreikšdamas ateičiai skirtą savo politinę viziją; atsižvelgdamas į tai, įsipareigoja pasiūlyti bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rinkinį, parengtą glaudžiai bendradarbiaujant visiems jo komitetams ir taip siekiant užtikrinti tinkamą politinės valios ir techninių galimybių, kurias įvertina Komisija, pusiausvyrą;

o
o   o

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) https://www.ipcc.ch/sr15/ (2) OL L 193, 2018 7 30, p. 1. (3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (5) OL L 168, 2014 6 7, p. 105. (6) OL L 57, 2020 2 27, p. 1. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032. (9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054. (10) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0065. (11) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0124. (12) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0015. (13) OL C 242, 2018 7 10, p. 24. (14) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.