Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2020 m. vasario 12 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo sudarymas ***
 ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo sudarymas (rezoliucija)
 ES ir Vietnamo investicijų apsaugos susitarimas ***
 ES ir Vietnamo investicijų apsaugos susitarimas (rezoliucija)
 Prieštaravimas įgyvendinimo aktui: švinas ir jo junginiai
 ES strategija, kuria siekiama sustabdyti moterų lyties organų žalojimą pasaulyje
 Automatizuoti sprendimų priėmimo procesai. Vartotojų apsaugos ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo užtikrinimas
 Siūlomi derybų įgaliojimai dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste
 Europos Centrinio Banko 2018 m. metinė ataskaita
 Neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais Europos Sąjungoje

ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo sudarymas ***
PDF 116kWORD 41k
2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos laisvosios prekybos susitarimo sudarymo projekto (06050/2019 – C9-0023/2019 – 2018/0356(NLE))
P9_TA(2020)0026A9-0003/2020

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06050/2019),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos laisvosios prekybos susitarimo projektą (06051/2019),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C9-0023/2019),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 12 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A9-0003/2020),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Vietnamo Socialistinės Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0027.


ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo sudarymas (rezoliucija)
PDF 173kWORD 55k
2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos laisvosios prekybos susitarimo sudarymo projekto (06050/2019 – C9-0023/2019 – 2018/0356M(NLE))
P9_TA(2020)0027A9-0017/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06050/2019),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos laisvosios prekybos susitarimo (LPS) projektą (06051/2019),

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projektą (05931/2019),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C9-0023/2019),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 27 d. Briuselyje pasirašytą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo (PBS), kuris įsigaliojo 2016 m. spalio mėn.(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 17 d. pasirašytą Susitarimą dėl dalyvavimo bendrųjų sąlygų, kuris sudarys palankesnes sąlygas Vietnamui dalyvauti Europos Sąjungos vadovaujamose civilinėse ir karinėse krizių valdymo operacijose ir pademonstruos tvirtą abiejų šalių įsipareigojimą laikytis taisyklėmis pagrįsto daugiašalio požiūrio į tarptautinę taiką ir saugumą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę vykdant procedūrą 2/15(2) pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį, kurią pateikti 2015 m. liepos 10 d. paprašė Komisija,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą vykdyti dvišales derybas dėl LPS su atskiromis Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybėmis narėmis,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 23 d. derybinius nurodymus dėl tarpregioninio LPS su ASEAN valstybėmis narėmis,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Vietnamo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl saviraiškos laisvės Vietname, visų pirma Nguyeno Van Hoa atvejo(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Vietnamo, ypač politinių kalinių padėties(6),

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno 2016 m. vasario 26 d. sprendimą byloje 1409/2014/MHZ dėl Europos Komisijos nesugebėjimo atlikti išankstinio ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo poveikio žmogaus teisėms vertinimo(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir visų pirma į jos V antraštinę dalį dėl Sąjungos išorės veiksmų,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 91 straipsnį, 100, 168 ir 207 straipsnius kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl vaikų darbo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl verslo ir žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo ekonominį poveikį(8),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos atliktą 2019 m. visuotinį periodinį Vietnamo vertinimą,

–  atsižvelgdamas į savo tiriamosios misijos į Vietnamą (2018 m. spalio 28 d. – lapkričio 1 d.) išvadas ir į 2018 m. gegužės mėn. Komisijos atliktą šalies pažangos kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba po to, kai 2017 m. spalio 23 d. Komisija pranešė apie geltonąją kortelę, vertinimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 12 d. teisėkūros rezoliuciją(9) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A9-0017/2020),

A.  kadangi Vietnamas yra strateginis Europos Sąjungos partneris ir kadangi ES ir Vietnamas turi bendrą darbotvarkę, t. y. kurios tikslas – augimo ir užimtumo skatinimas, konkurencingumo didinimas, kova su skurdu ir darnaus vystymosi tikslų (DVT) siekis, taip pat abu tvirtai įsipareigojo vykdyti atvirą, taisyklėmis grindžiamą prekybą ir užtikrinti daugiašalę prekybos sistemą;

B.  kadangi tai yra antras ES su ASEAN valstybe nare sudarytas dvišalis prekybos susitarimas ir svarbus žingsnis siekiant tarpregioninio LPS; kadangi šis susitarimas kartu su ES ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimu, kuriam Parlamentas pritarė 2019 m. vasario 13 d., taip pat bus naudojamas kaip lyginamasis standartas ES susitarimams, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos su kitomis pagrindinėmis ASEAN šalimis;

C.  kadangi 90 proc. būsimo pasaulio ekonomikos augimo numatoma užtikrinti už Europos ribų ir didele dalimi tai vyks Azijoje;

D.  kadangi 2007 m. Vietnamas įstojo į PPO ir šiuo metu yra atvira ir į laisvąją prekybą orientuota ekonomikos šalis, kaip matyti iš 16 prekybos susitarimų su 56 šalimis;

E.  kadangi Vietnamas yra Visapusiškos ir pažangios partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (angl. CPTPP) narys steigėjas ir dalyvavo neseniai pasibaigusiose derybose dėl Regioninės išsamios ekonominės partnerystės (angl. RCEP);

F.  kadangi Vietnamas yra klestinčios, konkurencingos ir susietos ekonomikos šalis, turinti beveik 100 mln. piliečių, augančią viduriniąją klasę ir jauną bei dinamišką darbo jėgą, nors ir toliau išlieka mažesnių ir vidutinių pajamų ekonomikos šalimi, susiduriančia su specifinėmis vystymosi problemomis, kaip rodo jo pozicija JT vystymosi programos (UNDP) žmogaus socialinės raidos indekse, kur šiuo metu tarp 189 šalių jis užima 116 vietą;

G.  kadangi Vietnamas taip pat yra viena iš sparčiausiai augančių ASEAN šalių – jo vidutinis BVP augimo rodiklis 2000–2018 m. buvo apie 6,51 proc.; kadangi tikimasi, jog Vietnamas ateinančiais metais ir toliau augs panašiai sparčiai;

H.  kadangi šiuo metu ES yra trečia pagal dydį Vietnamo prekybos partnerė po Kinijos ir Pietų Korėjos ir antra pagal dydį eksporto rinka po JAV; kadangi per pastaruosius dešimt metų buvo prognozuojama, kad ES eksportas į šalį kasmet augo vidutiniškai 5–7 proc.; kadangi Komisijos atliktame ekonominio poveikio vertinime buvo prognozuojama, kad iki 2035 m. ES įmonių eksportas sieks 8 mlrd. EUR, tuo tarpu Vietnamo eksportas į ES turėjo padidėti 15 mlrd. EUR; kadangi svarbu kuo įtraukiau maksimaliai padidinti šio susitarimo teikiamas galimybes įmonėms, ypač MVĮ;

I.  kadangi Taryba pabrėžė, kad ES yra suinteresuota ir toliau atlikti pagrindinį vaidmenį nuosekliai, visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m., nes tai yra svarbiausias ES prioritetas jos piliečių naudai ir siekiant išsaugoti jos patikimumą Europoje ir pasaulyje; kadangi visiems paskirtiesiems Komisijos nariams išsiųstame įgaliojamajame rašte išrinktoji Komisijos pirmininkė U. von der Leyen pabrėžė, jog „visi Komisijos nariai užtikrins Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą savo politikos srityse“;

J.  kadangi Vietnamas vis dar susiduria su iššūkiais, susijusiais su tvariu vystymusi, žmogaus, politinėmis ir pilietinėmis teisėmis, ypač atsižvelgiant į mažumų padėtį, pagrindines laisves, religijos laisvę ir spaudos laisvę ir gamtos išteklių, pvz., smėlio, žuvininkystės išteklių ir medienos, naudojimą, atliekų tvarkymą ir taršą; apgailestauja, kad ES ir Vietnamas ir toliau labai skirtingai vertina tarptautinių žmogaus teisių organizacijų parengtas Vietnamui skirtas rekomendacijas, taip pat šių rekomendacijų įgyvendinimą, pvz., susijusias su Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu (TPPTP); kadangi priverstinis kalinių darbas Vietname tebekelia susirūpinimą;

K.  kadangi, nepaisant 1986 m. pradėtų ekonominių ir politinių reformų, Vietnamas tebėra vienpartinė valstybė, kurioje nepripažįstamos tokios pagrindinės laisvės kaip asociacijų laisvė, žodžio laisvė, religijos laisvė ir spaudos laisvė; kadangi represinis režimo pobūdis ir šiurkštūs bei sistemingi žmogaus teisių pažeidimai Vietname yra dokumentais patvirtinti Europos išorės veiksmų tarnybos atliktoje ES metinėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2018 m., ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad šalyje daugėja politinių kalinių;

L.  kadangi 2018 m. lapkričio 15 d. Parlamento rezoliucijoje Vietnamo vyriausybė raginama „panaikinti, peržiūrėti arba iš dalies pakeisti visus represinio pobūdžio įstatymus, visų pirma šalies baudžiamąjį kodeksą“; kadangi Vietnamas į šį raginimą nesureagavo; kadangi Vietnamas nepripažino nė vienos iš naujausiame 2019 m. visuotiniame periodiniame vertinime pateiktų rekomendacijų iš dalies pakeisti arba panaikinti piktnaudžiaujamojo pobūdžio baudžiamosios teisės aktų nuostatas;

M.  kadangi ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarime pripažįstama, kad svarbu užtikrinti jūrų gyvųjų išteklių ir ekosistemų išsaugojimą ir darnų valdymą, kartu skatinant darnią akvakultūrą, ir pagal 13.9 straipsnį numatoma bendradarbiauti kovojant su NNN žvejyba;

N.  kadangi kai kuriems iš žuvų pagamintiems produktams, pvz., produktams, kurių KN kodai yra 1604 14 21 ir 1604 14 26, netaikomas LPS nustatytas bemuitis režimas, nes šie produktai kelia keblumų Europos Sąjungai;

O.  kadangi pripažįstama, kad NNN žvejyba yra organizuoto nusikalstamumo jūrose forma, visame pasaulyje turinti pragaištingų padarinių aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriais, ir dėl jos randasi nesąžininga konkurencija Europos žvejybos pramonei;

P.  kadangi Vietnamas yra ketvirtas pagal dydį žuvų produktų gamintojas, po kurio eina Europos Sąjunga, ir ketvirtas pagal dydį akvakultūros produktų gamintojas;

Q.  kadangi ES yra didžiausia pasaulyje prekiautoja žvejybos ir akvakultūros produktais pagal vertę ir 2017 m. jos prekybos apimtis sudarė daugiau kaip 2,3 mlrd. EUR; kadangi ES importuoja daugiau kaip 65 proc. savo suvartojamų žuvų produktų ir yra viena iš didžiausių užsienio investuotojų Vietname;

R.  kadangi Vietnamas iki šiol užtikrino vieno geografine nuoroda (GN) pažymėto produkto – Phú Quốc (tai tam tikros rūšies žuvies padažas) – apsaugą suteikdamas jam saugomą kilmės vietos nuorodą (SKVN) pagal ES kokybės sistemas; kadangi LPS numatyta 169 ES geografinių nuorodų, apibūdinančių vynus, spiritinius gėrimus ir maisto produktus, apsauga Vietname ir atitinkamai 39 Vietnamo geografinių nuorodų apsauga ES;

S.  kadangi Vietnamo rinką sudaro 95 mln. žmonių, turinčių senas žuvų ir akvakultūros produktų vartojimo tradicijas, ir jis yra antras pagal dydį ES prekybos partneris ASEAN šalių regione; kadangi žuvininkystė Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms galėtų suteikti didelį augimo potencialą ir svarbią naudą; kadangi šis sektorius yra gyvybiškai svarbus Europos gerovei ir inovacijoms;

1.  pabrėžia tai, kad ES ir Vietnamo LPS yra visų laikų moderniausias, išsamiausias ir plačiausio užmojo ES ir besivystančios šalies sudarytas susitarimas ir jis turėtų būti ES ryšių su besivystančiomis šalimis, o ypač su ASEAN regionu, atskaitos tašku; primena, kad dar dvejus pereinamojo laikotarpio metus Vietnamas ir toliau bus BLS lengvatomis besinaudojanti šalis po to, kai įsigalios LPS;

2.  pažymi, kad derybos buvo pradėtos 2012 m. birželio mėn. ir užbaigtos 2015 m. gruodžio mėn. po 14 derybinių raundų, ir apgailestauja dėl to, kad buvo vėluojama pasirašyti ir ratifikuoti šį susitarimą, ypač dėl to, kad Taryba taip ilgai delsė paprašyti Europos Parlamento pritarimo likus pakankamai laiko iki Europos Parlamento rinkimų;

3.  pabrėžia šio susitarimo ekonominę ir strateginę svarbą, atsižvelgiant į tai, kad ES ir Vietnamas turi bendrus tikslus, t. y. siekia skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą, didinti konkurencingumą, kovoti su skurdu, palaikyti taisyklėmis pagrįstą daugiašalę prekybos sistemą, siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir remti darbuotojų teises ir pagrindines teises; pabrėžia, kad dėl geopolitinių aplinkybių bendradarbiavimas su ES partneriais Tolimuosiuose Rytuose – sudėtingomis vietos geoekonominėmis sąlygomis – tampa ypač svarbus;

4.  primena, kad Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nurodoma, kad Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir JT chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi; primena, kad reikia laikytis politikos suderinamumo su vystomojo bendradarbiavimo tikslais principo, kaip nustatyta SESV 208 straipsnyje;

5.  pabrėžia šio susitarimo svarbą ES įmonių konkurencingumui regione; pažymi, kad Europos įmonės susiduria su vis didesne konkurencija iš šalių, su kuriomis Vietnamas jau yra sudaręs laisvosios prekybos susitarimus, ypač Visapusišką ir pažangų susitarimą dėl partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (CPTPP);

6.  tikisi, kad šis susitarimas, kartu su ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimu, simbolizuoja tolesnę pažangą nustatant aukštus standartus ir taisykles ASEAN regione ir užtikrinti sąlygas ateityje sudaryti tarpregioninį prekybos ir investicijų susitarimą; pabrėžia, kad susitarimas – tai taip pat stiprus paramos laisvai, sąžiningai ir abipusei prekybai ženklas laikotarpiu, kai matomos stiprėjančios protekcionizmo tendencijos ir kyla didelių sunkumų daugiašalei taisyklėmis grindžiamai prekybai; atkreipia dėmesį į tai, kad susitarimas padeda ES stiprinti savo pozicijas ASEAN regione, atsižvelgiant į neseniai sudarytą Regioninę išsamią ekonominę partnerystę (angl. RCEP) ir įsigaliojus Visapusiškam ir pažangiam susitarimui dėl partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (CPTPP); taip pat pabrėžia, kad susitarimas leidžia ES populiarinti savo standartus ir vertybes šiame regione; dar kartą primena, kad visapusiškai remia daugiašališkumą ir kad svarbu siekti tvarios ir plataus užmojo PPO reformos, kad būtų užtikrinta taisyklėmis grindžiama tarptautinė prekyba;

7.  pabrėžia, kad sudarius susitarimą bus panaikinta daugiau kaip 99 proc. visų muitų tarifų(10); pažymi, kad, įsigaliojus susitarimui, Vietnamas liberalizuos 65 proc. importo muitų ES eksportui, o likusi muitų dalis bus palaipsniui panaikinta per 10 metų laikotarpį; taip pat pažymi, kad, įsigaliojus susitarimui, ES liberalizuos 71 proc. importo, o po septynerių metų 99 proc. importo bus neapmuitinama; atkreipia dėmesį į tai, kad į susitarimą taip pat bus įtrauktos specialios nuostatos, kuriomis bus siekiama šalinti netarifines kliūtis ES eksportui, neretai keliančias didelių kliūčių MVĮ; mano, kad ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimas gali padėti spręsti ES ir Vietnamo prekybos deficito problemą, panaudojant ASEAN šalies augimo potencialą ateinančiais metais;

8.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ir patikimą kontrolę, be kita ko, stiprinant muitinių bendradarbiavimą Europoje, kad susitarimas netaptų perėjimo tiltu, skirtu prekėms iš kitų šalių patekti į Europos teritoriją;

9.  pažymi, kad pagal šį susitarimą būtų suteikta geresnė prieiga prie Vietnamo viešųjų pirkimų rinkos, kaip tai numatyta pagal Sutartį dėl viešųjų pirkimų, ir kad Vietnamas dar nėra Sutarties dėl viešųjų pirkimų šalis; pažymi, kad pagal ES ir Vietnamo LPS viešųjų pirkimų skyrių užtikrinamas tam tikras skaidrumas ir procedūrinis teisingumas, panašiai kaip pagal kitus LPS, kuriuos ES pasirašė su išsivysčiusiomis ir labiau pažengusiomis besivystančiomis šalimis; pabrėžia, kad šiuo susitarimu neturi būti ribojamos vietos viešųjų pirkimų taisyklės arba laisvė rengiant viešuosius pirkimus, kai yra nustatomi reikalavimai dėl to, kas turi būti perkama, ir reikalavimai, susiję su tokiomis sritimis, kaip pvz., aplinka, darbo ir įdarbinimo sąlygomis;

10.  palankiai vertina tai, kad į ES ir Vietnamo LPS įtrauktos nuostatos dėl kilmės taisyklių atitinka ES požiūrį, o jų pagrindiniai elementai yra identiški nustatytiesiems ES BLS ir ES prekybos susitarime su Singapūru; ragina Komisiją stebėti, ar šios taisyklės tinkamai ir atsakingai įgyvendinamos, ypatingą dėmesį skiriant nacionaliniam turiniui, ir sustiprinti kovą su bet kokiu manipuliavimu ir piktnaudžiavimu, pavyzdžiui, produktų iš trečiųjų šalių perpakavimu;

11.  pažymi, kad Vietnamas nebegalės naudoti kumuliacijos su kitais regiono prekybos partneriais, kurie naudojasi BLS lengvatomis, kad galėtų laikytis kilmės taisyklių; pabrėžia, kad dėl laisvosios prekybos susitarimuose nustatytų kilmės taisyklių neturėtų būti be reikalo nutraukiamos esamos vertės grandinės, ypač su šalims, kurios šiuo metu naudojasi BLS, BLS + arba VIG sistemomis;

12.  pabrėžia, kad maždaug 169-ioms ES geografinėms nuorodoms Vietnamo rinkoje bus užtikrintas pripažinimas ir apsauga panašiu lygmeniu, kaip pagal ES teisės aktus suteikiamas pripažinimas ir apsauga, atsižvelgiant į tai, kad Vietnamas yra svarbi ES maisto produktų ir gėrimų eksporto rinka Azijoje; mano, kad artimiausiu metu šis sąrašas turėtų būti išplėstas; be to, pabrėžia, kad kai kuriems ES žemės ūkio sektoriams, be kita ko, ryžių auginimo, galėtų būti daromas neigiamas poveikis taikant LPS nuostatas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją nuolat stebėti šių jautrių produktų importo srautus ir visais atvejais, kai tenkinami teisiniai ir ekonominiai reikalavimai, visapusiškai išnaudoti apsaugos sąlygų reglamento nuostatas, kad būtų išvengta bet kokio galimo neigiamo poveikio ES žemės ūkio sektoriams, tiesiogiai susijusio su LPS įgyvendinimu;

13.  palankiai vertina griežtą SFP skyrių, kuriame bus nustatyta viena skaidri ES maisto produktų eksporto į Vietnamą patvirtinimo procedūra, siekiant paspartinti ES eksporto paraiškų tvirtinimą ir išvengti diskriminacijos; palankiai vertina Vietnamo įsipareigojimą panašiems produktams iš visų ES valstybių narių taikyti tuos pačius importo reikalavimus;

14.  primena, kad, kalbant apie paslaugas, pasakytina, kad Vietnamas viršija savo PPO įsipareigojimus ir užtikrina iš esmės geresnę prieigą daugelyje verslo sektorių bei siūlo naujų galimybių patekti į rinką tokiose srityse, kaip antai, pakavimo paslaugos, prekybos mugių ir parodų paslaugos, nuoma ir (arba) išperkamoji nuoma; pabrėžia, kad Vietnamas pirmą kartą atvėrė savo rinką tarpvalstybinėms aukštojo mokslo paslaugoms; palankiai vertina tai, kad paslaugų tvarkaraštyje naudojamas pozityvus sąrašas;

15.  dar kartą primena, kad greitas ES ir Vietnamo LPS ratifikavimas gali padėti Vietnamui toliau gerinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir gali užtikrinti aukščiausius gamybos standartus ir geriausią kokybę vartotojams; pabrėžia, kad Vietnamas prisijungs prie Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) interneto sutarčių, kuriose nustatyti standartai, kuriais remiantis užkertamas kelias neteisėtai nuotolinei prieigai prie kūrinio arba naudojimuisi juo, apsaugomos savininkų teisės ir sprendžiami su intelektinės nuosavybės teisėmis susiję klausimai, kylantys dėl naujų technologijų ir komunikacijos metodų; pabrėžia, kad yra strategiškai svarbu užtikrinti standartų nustatymo pajėgumus regione, kur vyrauja tendencija atsisakyti norminimo ir standartizavimo; pakartoja, kad tvirtų reguliavimo sistemų nebuvimas galėtų paskatinti lenktynes dėl žemesnių standartų ir neigiamą konkurenciją dėl svarbių teisinių nuostatų; atkreipia dėmesį į tai, kad galimybių gauti vaistų skatinimas išlieka pagrindiniu ES politikos ramsčiu ir kad susitarimo nuostatos dėl intelektinės nuosavybės teisių, susijusios su farmacijos produktais, yra konkrečiai pritaikytos prie Vietnamo išsivystymo lygio, dabartinės reglamentavimo sistemos ir Vietnamo visuomenės sveikatos problemų;

16.  apgailestauja, kad į susitarimą neįtrauktas konkretus MVĮ skyrius, tačiau vis tik įvairiose susitarimo dalyse įtrauktos MVĮ nuostatos; pabrėžia, kad įgyvendinimo etapas bus labai svarbus siekiant parengti veiksmų planą, skirtą padėti MVĮ pasinaudoti susitarimo teikiamomis galimybėmis, pirmiausia didinant skaidrumą ir skleidžiant visą susijusią informaciją, nes šis ekonomikos sektorius yra gyvybiškai svarbus siekiant gerovės ir inovacijų Europoje; mano, kad atliekant galimą susitarimo peržiūrą Komisija turėtų išnagrinėti galimybę įtraukti skyrių, skirtą MVĮ;

17.  palankiai vertina nuostatas dėl bendradarbiavimo gyvūnų gerovės srityje, įskaitant techninę pagalbą ir gebėjimų stiprinimą nustatant aukštus gyvūnų gerovės standartus, ir ragina šalis visapusiškai jomis pasinaudoti; primygtinai ragina šalis nedelsiant parengti bendradarbiavimo veiksmų planą gyvūnų gerovės srityje, įskaitant mokymo programą, gebėjimų stiprinimą ir pagalbą pagal susitarimą, siekiant apsaugoti žudomų gyvūnų gerovę ir geriau apsaugoti juos ūkyje ir vežant Vietname;

18.  pabrėžia, primindamas apie Sąjungos atsargumo principą, kad susitarime nurodyta ES teisė taikyti savo standartus visoms Sąjungoje parduodamoms prekėms ir paslaugoms; pabrėžia, kad aukšti ES standartai, įskaitant nacionalinius teisės aktus, reglamentus ir kolektyvines sutartis, niekada neturėtų būti laikomi prekybos kliūtimis;

19.  apgailestauja, kad į susitarimą neįtraukta nuostata dėl tarptautinio duomenų perdavimo; mano, kad ateityje persvarstant šį susitarimą reikėtų įtraukti nuostatą, kuria būtų laikomasi ES duomenų apsaugos teisės aktų ir privatumo apsaugos, ir pabrėžia, kad bet kokiems būsimiems rezultatams turi būti gautas Parlamento pritarimas; šiuo klausimu pažymi, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas visiškai atitinka bendrąsias išimtis pagal GATS;

20.  pabrėžia, kad į ES ir Vietnamo LPS įtrauktas išsamus ir privalomas vykdyti prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, kuriame reglamentuojami darbo ir aplinkos apsaugos klausimai, pagrįsti plačiai pripažintomis daugiašalėmis konvencijomis ir normomis; atkreipia dėmesį į tai, kad prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus vykdymą būtų galima gerokai pagerinti, visų pirma, apsvarstant galimybę taikyti įvairius vykdymo užtikrinimo metodus, o kraštutiniu atveju – sankcijomis grindžiamą mechanizmą; antra, reformuojant vietos patarėjų grupės (VPG) sistemą, kaip ne kartą ragino Parlamentas, ir taip pat apie tai minima ir naujojo už prekybą atsakingo Komisijos nario įgaliojimų rašte; pabrėžia, kad prekybos ir darnaus vystymosi skyrius yra skirtas padėti siekti platesnių ES politikos tikslų, visų pirma integracinio augimo, kovos su klimato kaita, žmogaus teisių skatinimo, įskaitant darbuotojų teises, ir apskritai ES vertybių apsaugos srityse; atkreipia dėmesį į tai, kad jis taip pat yra Vietnamo vystymosi ir socialinės pažangos srities priemonė, padėsianti šaliai didinti darbuotojų teises bei gerinti apsaugą darbe ir aplinkos apsaugą; ragina skubiai įsteigti plataus masto ir nepriklausomas vietos patarėjų grupes ir užtikrinti jų veikimą, taip pat ragina Komisiją aktyviai bendradarbiauti su Vietnamo valdžios institucijomis ir teikti joms reikiamą paramą; ragina jungtinį komitetą nedelsiant pradėti darbą, susijusį su prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų vykdymo užtikrinimo sustiprinimu;

21.  ragina įsteigti Jungtinį Vietnamo Nacionalinės Asamblėjos ir Europos Parlamento komitetą, siekiant pagerinti prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus priemonių koordinavimą ir peržiūrą ir viso susitarimo įgyvendinimą; palankiai vertina palankią Vietnamo Nacionalinės Asamblėjos pirmininko poziciją dėl šio raginimo imtis veiksmų ir ragina nedelsiant abu parlamentus susitarti dėl susitarimo memorandumo sudarymo;

22.  palankiai vertina konkrečius veiksmus, kurių iki šiol ėmėsi Vietnamo vyriausybė, įskaitant darbo teisės aktų pakeitimus ir teisės aktus dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus, pagal kuriuos siekiama panaikinti vaikų darbą ir prisiimti įsipareigojimus dėl nediskriminavimo ir lyčių lygybės darbe; tikisi, kad šis naujas teisės aktas bus papildytas įgyvendinimo potvarkiais ir kad Vietnamo valdžios institucijos kuo greičiau jį visapusiškai įgyvendins;

23.  pripažįsta, kad pastaraisiais metais Vietname sumažėjo vaikų darbas ir primena, kad Vietnamas buvo pirmoji Azijos šalis ir antroji pasaulyje, ratifikavusi Jungtinių Tautų Tarptautinę vaiko teisių konvenciją; be to ragina Vietnamo vyriausybę parengti plataus užmojo veiksmų gaires, kuriomis būtų siekiama iki 2025 m. panaikinti vaikų darbą ir iki 2030 m. panaikinti priverstinį darbą, šiuolaikinę vergovę ir prekybą žmonėmis; laukia TDO įvertinimo likus pakankamai laiko iki susitarimo ratifikavimo; ragina ES ir Vietnamą bendradarbiauti rengiant kovos su vaikų darbu veiksmų planą, jį papildant galiojančiomis ES programomis, įskaitant būtiną įmonėms skirtą išsamaus patikrinimo sistemą;

24.  tačiau pabrėžia, kad, nepaisant šios pažangos vis dar reikia įveikti nemažai iššūkių ir primygtinai ragina Vietnamo valdžios institucijas parodyti didesnį prielankumą pažangiai darbuotojų teisių darbotvarkei, taikant konkrečias priemones, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad 2019 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas reformuotas darbo kodeksas; taip pat palankiai vertina tai, kad 2019 m. birželio 14 d. ratifikuota pagrindinė TDO konvencija Nr. 98 (kolektyvinės derybos) ir kad Vietnamo vyriausybė įsipareigojo ratifikuoti dvi likusias pagrindines konvencijas, t. y. 2020 m. – Konvenciją Nr. 105 (priverstinio darbo panaikinimas) ir 2023 m. – Konvenciją Nr. 87 (asociacijų laisvė), ir ragina Vietnamo valdžios institucijas pateikti patikimas veiksmų gaires, skirtas jų ratifikavimui; pabrėžia itin svarbų įgyvendinimo potvarkių vaidmenį įgyvendinant peržiūrėtą Darbo kodeksą ir ratifikuotas TDO konvencijas ir todėl pabrėžia įgyvendinimo potvarkių svarbą, kad reformuotame darbo kodekse būtų įtraukti TDO konvencijų Nr. 105 ir Nr. 87 principai; pabrėžia, kad Europos Parlamentas nori pradėti aktyvų dialogą šiuo klausimu; ragina, kad Vietnamo vyriausybę nuolat informuoti ES apie šių neįvykdytų konvencijų ratifikavimo ir jų įgyvendinimo pažangą; primena tokių įsipareigojimų, kurie iš tiesų atspindi teigiamas šalies vystymo tendencijas, svarbą pabrėžiant reikšmingą veiksmingo žmogaus teisių, TDO konvencijų ir aplinkos apsaugos nuostatų įgyvendinimo vaidmenį; pabrėžia, kad konkretūs kriterijai, taikomi įgyvendinant teisės aktus, pvz., ribų nustatymas ir registracijos formalumai, neturėtų tapti kliūtimis, veiksmingai užkertančiomis kelią nepriklausomoms organizacijoms konkuruoti su valstybinėmis organizacijomis; Taip pat pabrėžia, kad baudžiamosios teisės aktus reikėtų suderinti su atitinkamomis TDO konvencijomis; pabrėžia, kad Vietnamo įsipareigojimai pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP) ir naujai reformuotą Darbo kodeksą turėtų būti taikomi taip, kad naudojimasis laisvėmis, ypač nepriklausomų profesinių sąjungų susirinkimų laisve, netaptų praktiškai neįmanomas; palankiai vertina tai, kad ES laikosi ratifikavimui įvykdyti būtinos sąlygos;

25.   palankiai vertina numatytą bendradarbiavimą dėl TDO deramo darbo darbotvarkės prekybos ir (arba) susijusių aspektų, visų pirma prekybos ir visiško bei našaus užimtumo visiems, įskaitant jaunus žmones, moteris ir neįgaliuosius, tarpusavio sąsajų; ragina nedelsiant ir apgalvotai pradėti šį bendradarbiavimą;

26.  pažymi, kad Vietnamas yra viena iš labiausiai klimato kaitos padarinių pažeidžiamų šalių, visų pirma jis pažeidžiamas dėl ekstremalių oro sąlygų reiškinių, pvz., audrų ir potvynių; primygtinai ragina Vietnamo vyriausybę pradėti taikyti veiksmingas prisitaikymo priemones ir užtikrinti veiksmingą teisės aktų, susijusių su aplinkos ir biologinės įvairovės apsauga, įgyvendinimą;

27.  palankiai vertina įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, ir imtis veiksmų siekiant išsaugoti laukinę gyvūniją, biologinę įvairovę ir miškus bei užtikrinti tvarų jų valdymą; primena, kad Vietnamas yra viena iš aktyviausių plataus ASEAN regiono šalių, demonstruojanti savo įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo darbotvarkės; pabrėžia, kad greitas ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo ratifikavimas ir visapusiškas laikymasis ir veiksmingas Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas padės užtikrinti kuo aukštesnius regiono aplinkos apsaugos standartus;

28.  pabrėžia strateginę Vietnamo, kaip labai svarbaus ES partnerio Pietryčių Azijoje ir ASEAN šalyse, svarbą, ypač konkrečiai kalbant apie klimato kaitos derybų, gero valdymo, darnaus vystymosi, ekonominės ir socialinės pažangos ir kovos su terorizmu klausimus, tačiau ne vien apie juos; pabrėžia, kad Vietnamas turi tapti partneriu skatinant pagarbą žmogaus teisėms ir demokratines reformas; pažymi, kad 2020 m. Vietnamas pirmininkauja ASEAN; pabrėžia, kad ES ir Vietnamas turi visapusiškai laikytis Paryžiaus susitarimo ir jį įgyvendinti;

29.  palankiai vertina 2019 m. spalio 17 d. pasirašytą ES ir Vietnamo vyriausybės susitarimą, kuriuo nustatomos Vietnamo dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos; pabrėžia, kad Vietnamas yra antroji šalis partnerė Azijoje, pasirašanti susitarimą dėl dalyvavimo bendrųjų sąlygų su ES; pabrėžia, kas susitarimas yra didelis ES ir Vietnamo santykių pasiekimas;

30.  primena, kad susitarime numatytos konkrečios kovos su NNN žvejyba priemonės ir skatinamas tvarus ir atsakingas žuvininkystės sektorius, įskaitant akvakultūrą; pripažįsta tai, kad Vietnamas įsipareigojo spręsti NNN žvejybos problemą: pateikė paraišką dėl visateisės narystės Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijoje (WCPFC) ir tapo Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių (PSMA) oficialia šalimi, 2017 m. patvirtino peržiūrėtą žuvininkystės sektoriaus įstatymą, kuriame atsižvelgiama į tarptautinius ir regioninius įsipareigojimus, susitarimus ir Komisijos pateiktas rekomendacijas, ir įgyvendina nacionalinį kovos su NNN žvejyba veiksmų planą;

31.  tačiau pripažįsta, kad Vietnamo valdžios institucijos vis dar susiduria su didžiuliais iššūkiais, susijusiais su šalies labai suskaidyto žvejybos laivyno pertekliniu pajėgumu ir jūrų išteklių pereikvojimu, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Vietnamas gavo „geltonąją kortelę“, taip pat į priemones, kurių jau buvo imtasi padėčiai pagerinti; ragina imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į 2019 m. lapkričio mėn. peržiūros misijos išvadas ir nuolat stebėti ir atidžiai tikrinti Vietnamo pastangas užtikrinti, kad šalis toliau darytų pažangą kovodama su NNN žvejyba, ir užtikrinti visišką į Sąjungos rinką patenkančių žuvininkystės produktų atsekamumą, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam importui; primena, kad geltonosios kortelės atšaukimas turi būti susietas su sąlyga, kad bus visapusiškai ir veiksmingai įgyvendintos visos ES 2017 m. pateiktos rekomendacijos; ragina Komisiją būsimuose susitarimuose numatyti apsaugos priemones, pvz., galimybę sustabdyti tarifų taikymą žuvų produktams tol, kol bus panaikinta geltonoji kortelė, skirta dėl NNN žvejybos;

32.  pripažįsta Vietnamo įsipareigojimą spręsti neteisėtos medienos ruošos ir miškų naikinimo problemą su ES sudarant savanoriškos partnerystės susitarimą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT); pažymi, kad šis susitarimas galioja nuo 2019 m. birželio 1 d. ir jame importuotojams nustatytos privalomos išsamaus patikrinimo prievolės; palankiai vertina atvirą ir konstruktyvų visų atitinkamų Vietnamo suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą šiame procese;

33.  pabrėžia, kad itin svarbu veiksmingai įgyvendinti visas susitarimo nuostatas ir skyrius, pradedant patekimu į rinką ir baigiant tvariu vystymusi ir visų įsipareigojimų vykdymu; mano, kad visos prekybos ir darnaus vystymosi nuostatos turėtų būti suprantamos kaip tarptautinėje teisėje ir LPS privalomos teisinės prievolės; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į naująją už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo pareigūno, kurio darbui turėtų tiesiogiai vadovauti už prekybą atsakingas Komisijos narys, pareigybę ir EP Tarptautinės prekybos komiteto įsipareigojimą imtis aktyvaus vaidmens stebint, kaip įgyvendinami įsipareigojimai pagal ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimą (EVLPS); be to pabrėžia, kad Europos įmonės, ypač MVĮ, turėtų būti skatinamos visapusiškai pasinaudoti susitarimo teikiama nauda, o visos kliūtys, susijusios su įgyvendinimu, turėtų būti nedelsiant pašalintos;

34.  taip pat pabrėžia, kad susitarimo įsigaliojimas sukurs sąlygas plataus masto ir vaisingam abiejų šalių bendradarbiavimui siekiant veiksmingai įgyvendinti nuostatas dėl tvaraus vystymosi, kuo būtų galima pagerinti politinę ir žmogaus teisių padėtį šalyje; pabrėžia, kad tinkamas EVLPS įgyvendinimas gali paskatinti Vietnamą laikytis Europos aplinkos apsaugos, žmogaus teisių, gero valdymo ir įmonių socialinės atsakomybės standartų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Vietnamo įsipareigojimą pateikti savo nacionalinį įgyvendinimo planą dėl EVLPS nuostatų laikymosi;

35.  primena ankstesnę patirtį, iš kurios matyti, kad teisingas laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimas ir ES įmonių buvimas vietoje padeda pagerinti žmogaus teisių padėtį bei įmonių socialinės atsakomybės ir aplinkosaugos standartus; prašo ES įmonių ir toliau atlikti svarbų vaidmenį perduodant standartus ir gerąją patirtį, kad įgyvendinant EVLPS Vietname būtų sukurta kaip galima tinkamesnė ir tvaresnė verslo aplinka;

36.  ragina nustatyti labai nuodugnią ir griežtą susitarimo stebėseną ir įsipareigoti užtikrinti, kad kartu su prekybos partneriu būtų greitai šalinami trūkumai; ragina ES remti būtinas gebėjimų stiprinimo priemones ir teikti konkrečią techninę pagalbą, siekiant padėti Vietnamui įgyvendinti jo įsipareigojimus pagal projektus, ir ekspertines žinias, visų pirma susijusias su aplinkos apsaugos ir darbo nuostatomis; primena Komisijai apie jos įsipareigojimus teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl EVLPS įgyvendinimo;

37.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad nepriklausoma pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai dalyvautų stebint susitarimo įgyvendinimą, ir ragina, įsigaliojus susitarimui, skubiai parengti ir sukurti vietos patarėjų grupes, kurios proporcingai atstovautų nepriklausomoms, laisvoms ir įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant Vietnamo žmogaus teisių gynėjų organizacijų ir aplinkos apsaugos ir darbo sektorių atstovus; remia Vietnamo pilietinės visuomenės organizacijų pastangas parengti pasiūlymus šiuo klausimu ir rems pastangas stiprinti gebėjimus;

38.  primena, kad ES ir Vietnamo santykiai grindžiami partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu, kuris apima neekonomines sritis, įskaitant politinio dialogo, žmogaus teisių, švietimo, mokslo ir technologijų, teisingumo bei prieglobsčio ir migracijos sritis;

39.  pripažįsta, kad tarp laisvosios prekybos susitarimo bei partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo yra institucinis ir teisinis ryšys ir taip užtikrinama, kad žmogaus teisės taptų ES ir Vietnamo santykių pagrindu; pabrėžia iš tiesų teigiamų tendencijų žmogaus teisių srityje svarbą greitam šio susitarimo ratifikavimui ir ragina Vietnamo valdžios institucijas imtis konkrečių priemonių padėčiai pagerinti, nes tai atspindi jų įsipareigojimą; primena savo 2018 m. lapkričio 15 d. reikalavimą dėl baudžiamosios teisės aktų, mirties bausmės, politinių kalinių ir pagrindinių laisvių reformos; primygtinai ragina šalis visapusiškai pasinaudoti susitarimais, kad būtų pagerinta greito sprendimo reikalaujanti žmogaus teisių padėtis Vietname ir pabrėžia plataus užmojo ES ir Vietnamo dialogo žmogaus teisių klausimais svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad į PBS 1 straipsnį įtraukta standartinė nuostata dėl žmogaus teisių, pagal kurią galima imtis atitinkamų priemonių, be kita ko, kraštutiniu atveju nedelsiant sustabdyti PBS (ir netiesiogiai EVLPS) ar jo dalių taikymą;

40.  apgailestauja, kad Komisija nesugebėjo atlikti LPS išsamaus poveikio žmogaus teisėms vertinimo; ragina Komisiją atlikti tokį vertinimą; ragina Komisiją į savo atliekamus poveikio vertinimus, be kita ko, prekybos susitarimų, kurie turi didelį ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį, poveikio vertinimus, sistemingai įtraukti žmogaus teisių klausimą; nurodo, kad Komisija taip pat įsipareigojo atlikti ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai ex post vertinimą;

41.  ragina ES ir Vietnamą nustatyti nepriklausomą žmogaus teisių stebėjimo mechanizmą ir nepriklausomą skundų teikimo mechanizmą, kurį taikant nukentėję piliečiai ir vietos suinteresuotieji subjektai galėtų veiksmingai ginti savo teises, ir priemonę žmogaus teisėms daromam neigiamam poveikiui šalinti, visų pirma taikant valstybių ginčų sprendimo mechanizmą PDV skyriui;

42.  reiškia susirūpinimą dėl naujojo kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo, visų pirma dėl vietos nustatymo ir informacijos atskleidimo reikalavimų, stebėjimo ir kontrolės internete ir asmens duomenų apsaugos priemonių, kurios nesuderinamos su ES vertybėmis grindžiama ir liberalizavimo prekybos darbotvarke; palankiai vertina norą įsitraukti į intensyvų dialogą, įskaitant Vietnamo Nacionalinės Asamblėjos pirmininko įsipareigojimą įtraukti abu parlamentus į diskusijų dėl įgyvendinimo priemonių aptarimą ir svarstymą; be to, ragina Vietnamo valdžios institucijas imtis konkrečių priemonių ir palankiai vertina ES pagalbą šioje srityje;

43.  primena, kad SESV 8 straipsnyje nurodyta, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę; palankiai vertina tai, kad Vietnamas ir ES pasirašė PPO Buenos Airių deklaraciją dėl moterų ir prekybos ir ragina šalis susitarime stiprinti ir gerinti su lytimi ir prekyba susijusius įsipareigojimus; ragina gerinti moterų sąlygas, kad jos galėtų pasinaudoti šiuo susitarimu, be kita ko, stiprinant moterų gebėjimus darbe ir versle, skatinant moterų atstovavimą priimant sprendimus ir einant vadovaujamas pareigas, taip pat gerinant moterų prieigą prie mokslo, technologijų ir inovacijų, jų dalyvavimą ir vadovavimą šiose srityse; primena Komisijos įsipareigojimą įtraukti skyrius dėl lyčių lygybės į būsimus ES prekybos susitarimus, įskaitant tuos, kurie bus sudaryti sudarius šį susitarimą; ragina ES ir Vietnamą įsipareigoti, kad būtų įvertintas susitarimo įgyvendinimas ir į būsimą peržiūrą įtraukti specialų skyrių dėl lyčių ir prekybos;

44.  reikalauja nedelsiant paleisti visus politinius kalinius, pilietinės visuomenės narius, pvz. tinklaraštininkus ar nepriklausomus profesinių sąjungų narius, kurie šiuo metu yra sulaikyti arba nuteisti, ypač 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d. EP rezoliucijose išvardintus asmenis;

45.  ragina Komisiją ir EIVT oficialiai pranešti Parlamentui apie Vietnamo įsipareigojimą daryti pažangą sprendžiant įvairius su žmogaus teisėmis susijusius klausimus, kaip nurodyta 2015 m. gruodžio 17 d. Parlamento rezoliucijoje(11);

46.  pabrėžia, kad susitarimas jau paskatino pokyčius daugelyje sričių ir mano, kad šis susitarimas yra pagrindas toliau gerinti sąlygas žmonėms, palaikant dialogą;

47.  palankiai vertina susitarimą, kuris suteiks daugiau laisvų ir sąžiningų prekybos galimybių; mano, kad Europos Parlamento pritarimas šiam susitarimui turi būti pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad Vietnamas, siekdamas vykdyti įsipareigojimus, imasi veiksmų, kad pagerintų su pilietinėmis ir darbuotojų teisėmis susijusią padėtį;

48.   ragina Tarybą greitai patvirtinti šį susitarimą;

49.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Vietnamo Socialistinės Respublikos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 329, 2016 12 3, p. 8.
(2) 2017 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo nuomonė, 2/15, ECLI:EU:C: 2017:376.
(3) OL C 101, 2018 3 16, p. 30.
(4) OL C 86, 2018 3 6, p. 122.
(5) OL C 369, 2018 10 11, p. 73.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0459.
(7) https://www.ombudsman.europa.eu/lt/decision/en/64308
(8) Žr.: https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2019/february/tradoc_157686.pdf
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0026.
(10) ES eksportas į Vietnamą: 65 proc. muitų išnyks iš karto, kai tik įsigalios LPS, o likusi dalis bus panaikinta per ne ilgesnį kaip 10 metų laikotarpį (pavyzdžiui, siekiant apsaugoti Vietnamo motorinių transporto priemonių sektorių nuo Europos konkurencijos, muitai automobiliams ir toliau bus taikomi visus 10 metų). Vietnamo eksportas į ES: 71 proc. muitų išnyks iš karto, kai tik įsigalios susitarimas, o likusi dalis bus panaikinta palaipsniui per ne ilgesnį kaip 7 metų laikotarpį.
(11) 2015 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (OL C 399, 2017 11 24, p. 141).


ES ir Vietnamo investicijų apsaugos susitarimas ***
PDF 115kWORD 41k
2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (05931/2019 – C9-0020/2019 – 2018/0358(NLE))
P9_TA(2020)0028A9-0002/2020

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05931/2019),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Socialistinės Vietnamo Respublikos investicijų apsaugos susitarimo projektą (05932/2019),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C9-0020/2019),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 12 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A9-0002/2020),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Vietnamo Socialistinės Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0029.


ES ir Vietnamo investicijų apsaugos susitarimas (rezoliucija)
PDF 143kWORD 47k
2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (05931/2019 – C9-0020/2019 – 2018/0358M(NLE))
P9_TA(2020)0029A9-0014/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05931/2019),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo projektą (05932/2019),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C9-0020/2019),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 23 d. derybinius nurodymus dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybėmis narėmis, kurie 2013 m. spalį buvo papildyti į juos įtraukiant nuostatas dėl investicijų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą vykdyti dvišales derybas dėl LPS su atskiromis ASEAN valstybėmis narėmis,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 27 d. Briuselyje pasirašytą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, kuris įsigaliojo 2016 m. spalio mėn.(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1219/2012, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę vykdant procedūrą 2/15(5) pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį, kurią pateikti 2015 m. liepos 10 d. paprašė Komisija,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Vietnamo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl saviraiškos laisvės Vietname, visų pirma Nguyeno Van Hoa atvejo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Vietnamo, ypač politinių kalinių padėties(8),

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno 2016 m. vasario 26 d. sprendimą byloje 1409/2014/MHZ dėl Europos Komisijos neatlikto ES ir Vietnamo LPS poveikio žmogaus teisėms išankstinio vertinimo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl ES indėlio rengiant JT teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms ir kitoms tarptautinio pobūdžio verslo įmonėms(10),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo taisykles(11),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir visų pirma į jos V antraštinę dalį dėl Sąjungos išorės veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl vaikų darbo, kuriose Komisija raginama toliau ieškoti būdų, kaip veiksmingiau naudoti Europos Sąjungos prekybos priemones, įskaitant laisvosios prekybos susitarimus, siekiant kovoti su vaikų darbu,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl verslo ir žmogaus teisių, kuriose nustatyta, kad „ES pripažįsta, kad įmonių pagarba žmogaus teisėms ir jos integravimas į įmonių veiklą ir vertės bei tiekimo grandines yra būtinas darniam vystymuisi užtikrinti ir DVT pasiekti“ ir kad „visos DVT įgyvendinimo partnerystės turėtų būti grindžiamos pagarba žmogaus teisėms ir atsakingu verslo vykdymu“, taip pat nurodyta, kad „Taryba ragina ES įmones nustatyti veiklos lygio skundų nagrinėjimo mechanizmus arba sukurti bendras įmonių iniciatyvas skundams nagrinėti“,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos penktąją dalį, šios dalies I, II ir V antraštines dalis ir visų pirma 207 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 12 d. teisėkūros rezoliuciją(12) dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A9-0014/2020),

A.  kadangi ES yra pagrindinė tiesioginių užsienio investicijų (TUI) gavėja ir jų šaltinis visame pasaulyje;

B.  kadangi ES Vietname užima penktą vietą iš 80 tiesioginių užsienio investuotojų;

C.  kadangi Vietnamas – gyvybinga ekonomika, kuriai būdinga sparčiausiai ASEAN auganti vidurinioji klasė ir jauna dinamiška darbo jėga, pasižyminti aukštu raštingumu ir išsilavinimu, palyginti nedideli darbo užmokesčiai, geras susisiekimas ir centrinė padėtis ASEAN regione;

D.  kadangi Vietnamo infrastruktūros ir investicijų poreikiai labai viršija šiuo metu turimą viešųjų lėšų sumą;

E.  kadangi 2017 m. Vietnamas gavo TUI, kurios sudarė 8 proc. Vietnamo BVP vertės, o tai – dvigubai daugiau nei susilaukia panašaus masto ekonomikos šiame regione;

F.  palankiai vertina tai, kad per kelis pastaruosius dešimtmečius Vietname labai pagerėjo prekybos, verslo ir investicijų aplinka;

G.  kadangi šiuo metu galioja daugiau kaip 3 000 tarptautinių investicijų sutarčių, o ES valstybės narės yra maždaug 1 400 sutarčių šalys;

H.  kadangi šis susitarimas – po ES ir Singapūro investicijų apsaugos susitarimo – yra antrasis atskiras investicijų apsaugos susitarimas, sudarytas tarp ES ir trečiosios valstybės, pasibaigus Europos institucijų diskusijoms dėl naujos ES LPS struktūros, remiantis 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nuomone 2/15, ir taps atskaitos tašku būsimiems ES susitarimams su prekybos partneriais;

I.  kadangi šis susitarimas pakeis galiojančias dvišales 21 ES valstybių narių ir Vietnamo investicijų sutartis, į kurias nebuvo įtrauktas naujas ES požiūris į investicijų apsaugą ir jos vykdymo užtikrinimo mechanizmas – vieša investicinių teismų sistema;

J.  kadangi investicinių teismų sistema, kuria pakeista investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo tvarka, buvo įtraukta į jau baigtą rengti ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS), kurį Parlamentas ratifikavo 2017 m. vasario 15 d. ir kurį dar turi ratifikuoti keletas valstybių narių;

K.  kadangi 2019 m. balandžio 30 d. ESTT priėmė sprendimą, kad pagal Išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS) numatyta investuotojų ir valstybių ginčų dėl investicijų sprendimo sistema yra suderinama su ES teise(13);

L.  kadangi susitarimo šalys išreiškė savo įsipareigojimą siekti sukurti daugiašalį investicinių ginčų sprendimo teismą, o tai yra iniciatyva, kurią tvirtai ir nuolat remia Parlamentas;

M.  kadangi 2018 m. kovo 20 d. Taryba priėmė derybinius nurodymus, kuriais Komisija įgaliojama ES vardu vesti derybas dėl konvencijos, kuria įsteigiamas daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas; kadangi šie derybiniai nurodymai paskelbti viešai;

1.  teigiamai vertina naują ES požiūrį į investicijų apsaugą ir jos vykdymo užtikrinimo mechanizmą (investicinių teismų sistemą), pagal kurį reformuojamas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimas ir gerinama atskirų ES valstybių narių sudarytų dvišalių investicijų sutarčių (DIS) požiūrių kokybė; pabrėžia, kad investicinių teismų sistema yra modernus, novatoriškas ir reformuotas investicinių ginčų sprendimo mechanizmas, turint mintyje investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo procedūrinius trūkumus; be to, pažymi, kad dėl to iš esmės pasikeitė investuotojams skiriamas apsaugos lygis ir investuotojų bei valstybės ginčų sprendimo būdai; yra susirūpinęs, kad minėto mechanizmo taikymo sritis vis dar yra vos šiek tiek platesnė nei vien tik užsienio ir vietos investuotojų nediskriminavimas; primena, kad įsteigus nepriklausomą daugiašalį investicinį teismą visoms šalims būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas; palankiai vertina tvirtą Vietnamo įsipareigojimą laikytis taisyklėmis pagrįstos daugiašalės prekybos sistemos;

2.  pažymi, kad susitarimu bus užtikrinta investicijų aukšto lygio apsauga, teisinis tikrumas ir išsaugota susitarimo šalių teisė reguliuoti ir siekti teisėtų viešosios politikos tikslų, pvz., visuomenės sveikatos, viešųjų paslaugų ir aplinkos apsaugos tikslų; pabrėžia, kad susitarimu taip pat bus užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė; prašo Komisijos taip pat atsižvelgti į kovą su klimato kaita ir būtinybę laikytis Paryžiaus susitarimo išsaugant šalių teisę reguliuoti, kaip buvo daroma pagal IEPS; primygtinai ragina nuolat stebėti, kaip Europos investuotojai naudojasi šia nuostata, ir teikti atitinkamas ataskaitas Europos Parlamentui;

3.  pabrėžia, kad susitarimu užtikrinama, kad su ES investuotojais Vietname bus elgiamasi sąžiningai ir teisingai, o tai yra aukštesnio lygio apsauga nei suteikiama taikant nacionalinę tvarką; pažymi, kad šiuo susitarimu ES investuotojai bus tinkamai apsaugoti nuo neteisėto nusavinimo; mano, kad sykiu investuotojams turėtų būti taikomi įpareigojimai laikytis deramo stropumo principo siekiant darnios verslo praktikos, pagal kurią būtų laikomasi žmogaus teisių ir tarptautinių darbo konvencijų bei aplinkos apsaugos standartų;

4.  pabrėžia, kad ekonominė plėtra ir daugiašališkumas yra svarbios priemonės siekiant gerinti žmonių gyvenimą; atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš investicijų apsaugos susitarimo (IAS) tikslų – ES ir Vietnamo ekonominių, prekybinių ir investicinių santykių stiprinimas, laikantis darnaus vystymosi tikslo, taip pat prekybos ir investicijų skatinimas, visapusiškai paisant tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių, aplinkos ir darbo standartų bei susitarimų;

5.  primena, kad Vietnamas yra besivystanti šalis; pabrėžia, kad, norint padėti pasiekti darnaus vystymosi tikslus, visų pirma 1-ąjį DVT dėl skurdo panaikinimo, 8-ąjį DVT dėl deramo darbo ir 10-ąjį DVT dėl mažesnės nelygybės, investicijomis turi būti padedama kurti kokybiškas darbo vietas, remti vietos ekonomiką ir visapusiškai laikytis vidaus taisyklių, įskaitant mokesčių reikalavimus;

6.  primena, kad pagal investicinių teismų sistemą numatoma įsteigti Nuolatinę pirmosios instancijos investicinių ginčų sprendimo kolegiją ir Apeliacinę ginčų sprendimo kolegiją, kurių nariai turėtų turėti panašią kvalifikaciją kaip Tarptautinio Teisingumo Teismo nariai ir turėtų turėti tarptautinės viešosios teisės, o ne tik komercinės teisės, praktinės patirties, be to, turėtų atitikti griežtas nepriklausomumo, nešališkumo, sąžiningumo ir etiško elgesio taisykles, jiems taikant privalomą elgesio kodeksą, kuris būtų parengtas siekiant išvengti tiesioginių ar netiesioginių interesų konfliktų; pabrėžia, jog Europos Teisingumo Teismas mano, kad investicinių teismų sistema visiškai atitinka ES teisę, kaip pareikšta Teismo nuomonėje 1/17;

7.  teigiamai vertina skaidrumo taisykles, taikomas kolegijų procesams, į kurias įtrauktos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad teismų bylų dokumentai bus skelbiami viešai, teismų posėdžiai bus vieši ir suinteresuotosioms šalims bus leidžiama teikti argumentus; mano, kad didesnis skaidrumas padės užtikrinti visuomenės pasitikėjimą sistema, taip pat užtikrinti, kad investiciniai teismai iš esmės išnagrinėtų visus žmogaus teisių ir tvaraus vystymosi aspektus; be to, palankiai vertina aiškumą, susijusį su priežastimis, dėl kurių investuotojas gali pateikti prieštaravimą, taip užtikrinant didesnį proceso skaidrumą ir sąžiningumą;

8.  pabrėžia, kad trečiosios šalys, pvz., darbo ir aplinkosaugos organizacijos, gali prisidėti prie investicinių teismų sistemos procesų, pasinaudodamos amicus curiae pranešimais;

9.  pabrėžia, kad palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimas bus neįmanomas ir kad bus išvengta vienu metu iškeliamų kelių bylų ir lygiagrečių teisminių nagrinėjimų;

10.  primena, kad susitarimu siekiama pagerinti IEPS numatytas investicijų apsaugos nuostatas, nes į susitarimą jo sudarymo metu įtraukiamos nuostatos dėl buvusių teisėjų prievolių, elgesio kodekso, kad būtų išvengta interesų konfliktų, ir visapusiškai veikiančios Apeliacinės ginčų sprendimo kolegijos;

11.  mano, kad sukūrus Apeliacinę ginčų sprendimo kolegiją, būtų galima pagerinti sprendimų kokybę ir nuoseklumą, palyginti su dabartine padėtimi;

12.  pažymi, kad ES ir Vietnamo investicijų apsaugos susitarime nėra atskiro Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriaus, nes šio skyriaus nuostatos taikomos investicijų patekimui į rinką pagal ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimą; pabrėžia, kad į ES ir Vietnamo investicijų apsaugos susitarimą taip pat įtraukta nuostata, pagal kurią nustatomas institucinis ir teisinis ryšys su Pagrindų susitarimu dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo (PBS), taip pat šio susitarimo preambulėje pateikiamos konkrečios nuorodos į Prekybos ir darnaus vystymosi skyriuje nurodytas vertybes ir principus, įtvirtintus ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarime, ir į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip užtikrinant, kad žmogaus teisės būtų esminis ES ir Vietnamo santykių aspektas; pabrėžia, kad susitarimo šalys ir investuotojai privalo laikytis visų atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių standartų ir įsipareigojimų; pabrėžia investuotojų atsakomybę, kaip apibrėžiama pagal EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; be to, primena, kad ES ir Vietnamo investicijų apsaugos susitarimas ir ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimas turi būti įgyvendinami taip, kad būtų papildytos visų pirma nuostatos dėl žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir socialinių teisių bei darnaus vystymosi, kai šios nuostatos taikomos atsižvelgiant į šalių teisę reguliuoti; taip pat pabrėžia, kad reikia užtikrinti suderinamumą su vystomojo bendradarbiavimo tikslais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį;

13.  pabrėžia, kokios reikšmingos greitam šio susitarimo ratifikavimui yra teigiamos tendencijos žmogaus teisių srityje, ir ragina Vietnamo valdžios institucijas, kaip jų įsipareigojimo ženklą, nustatyti konkrečias priemones padėčiai pagerinti; primena savo reikalavimus dėl baudžiamojo kodekso, mirties bausmės, politinių kalinių ir pagrindinių laisvių reformos; primygtinai ragina šalis visapusiškai pasinaudoti susitarimais, kad būtų pagerinta sprendimo reikalaujanti žmogaus teisių padėtis Vietname, ir pabrėžia plataus užmojo ES ir Vietnamo dialogo žmogaus teisių klausimais svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad į PBS 1 straipsnį įtraukta standartinė nuostata dėl žmogaus teisių, pagal kurią galima imtis atitinkamų priemonių, be kita ko, kraštutiniu atveju nedelsiant sustabdyti PBS (arba, išplečiant taikymą, ir EVLPS) ar jo dalių taikymą;

14.  pakartoja, kad pagal PBS 35 straipsnį ir LPS 13 straipsnį, kartu su periodinio vertinimo sistema, suteikiamos priemonės žmogaus teisių problemoms, susijusioms su IAS įgyvendinimu, spręsti, tačiau juos turi papildyti ES bei jos valstybių narių vykdoma priežiūra ir nepriklausomas stebėsenos ir skundų nagrinėjimo mechanizmas, kad nukentėję piliečiai ir suinteresuotieji subjektai galėtų veiksmingai ginti savo teises ir pasinaudoti priemone, kuria būtų šalinamas galimas neigiamas poveikis žmogaus teisėms;

15.  reiškia susirūpinimą dėl naujojo kibernetinio saugumo įstatymo, visų pirma dėl lokalizavimo ir atskleidimo reikalavimų, interneto stebėjimo ir kontrolės, taip pat dėl asmens duomenų apsaugos priemonių, kurie nėra suderinami su ES vertybėmis ir liberalizavimu grindžiama prekybos darbotvarke; palankiai vertina norą įsitraukti į intensyvų dialogą, įskaitant Vietnamo Nacionalinės Asamblėjos pirmininko įsipareigojimą įtraukti abu parlamentus į diskusijų dėl įgyvendinimo priemonių aptarimą ir svarstymą; ragina Vietnamo valdžios institucijas imtis konkrečių priemonių ir palankiai vertina ES pagalbą šioje srityje;

16.  primena, jog SESV 8 straipsnyje nustatyta, kad „visoje savo veikloje Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“; palankiai vertina tai, kad Vietnamas ir ES pasirašė PPO Buenos Airių deklaraciją dėl moterų ir prekybos ir ragina šalis stiprinti su lytimi ir prekyba susijusius įsipareigojimus, išdėstytus šiame susitarime; ragina pagerinti sąlygas moterims, kad jos galėtų gauti naudos iš šio susitarimo, be kita ko, didinant moterų gebėjimus darbo ir verslo srityse, skatinant moterų atstovavimą priimant sprendimus ir einant vadovaujamas pareigas, taip pat gerinant moterų prieigą prie mokslo, technologijų ir inovacijų, jų dalyvavimą ir lyderystę šiose srityse;

17.  ragina ES ir Vietnamą bendradarbiauti siekiant parengti kovos su vaikų darbu veiksmų planą, įskaitant būtiną įmonėms skirtą sistemą;

18.  teigiamai vertina Tarybos sprendimą viešai paskelbti 2018 m. kovo 20 d. derybinius nurodymus dėl daugiašalio investicinių ginčų sprendimo teismo ir ragina Tarybą viešai paskelbti visus ankstesnius prekybos ir investicijų susitarimo derybinius nurodymus;

19.  pabrėžia, kad šiuo susitarimu bus pakeistos galiojančios dvišalės 21 ES valstybių narių ir Vietnamo investicijų sutartys; mano, kad tai svarbus žingsnis siekiant padidinti tarptautinio investavimo tvarkos teisėtumą ir pripažinimą;

20.  ragina Komisiją pagal šį susitarimą imtis mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) rėmimo priemonių siekiant, kad jis būtų skaidrus ir būtų galima juo naudotis; ragina Komisiją toliau tęsti savo darbą siekiant užtikrinti didesnes galimybes MVĮ pasinaudoti investicinių teismų sistema; pabrėžia, kad taip Europos MVĮ, kurios yra gyvybiškai svarbios Europos gerovei ir inovacijoms, būtų sudarytos didelės galimybės augti ir gauti daug naudos;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad IAS galėtų būti svarbus padedant kelti gyvenimo lygį, skatinti gerovę ir stabilumą, taip pat stiprinti teisinę valstybę, gerą valdymą, darnų vystymąsi ir pagarbą žmogaus teisėms Vietname, tuo pat metu sudarant sąlygas ES puoselėti taikos ir stabilumo tikslus šiame regione; pabrėžia, kad tikras šių visuotinių vertybių puoselėjimas yra bet kokio ES ir trečiosios valstybės susitarimo sąlygų dalis;

22.  mano, kad patvirtinus šį susitarimą bus tvirtai apsaugoti investuotojai ir jų investicijos abiejose šalyse, taip pat užtikrinta vyriausybių teisė reguliuoti; be to, jis suteiks daugiau laisvos ir sąžiningos prekybos tarp ES ir Vietnamo galimybių; ragina valstybes nares greitai ratifikuoti minėtą susitarimą siekiant užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų kuo greičiau pasinaudoti visa jo teikiama nauda, atsižvelgiant į tai, kad Vietnamas, siekdamas vykdyti įsipareigojimus, imasi veiksmų, kad pagerintų su pilietinėmis ir darbuotojų teisėmis susijusią padėtį;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Socialistinės Vietnamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 329, 2016 12 3, p. 8.
(2) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 34.
(3) OL L 351, 2012 12 20, p. 40.
(4) OL C 101, 2018 3 16, p. 30.
(5) 2017 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo nuomonė Nr. 2/15, ECLI:EU:C:2017:376.
(6) OL C 86, 2018 3 6, p. 122.
(7) OL C 369, 2018 10 11, p. 73.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0459.
(9) https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/64308
(10) OL C 11, 2020 1 13, p. 36.
(11) https://www.uncitral.org/pdf/english/texts/arbitration/rules-on-transparency/Rules-on-Transparency-E.pdf
(12) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0028.
(13) 2019 m. balandžio 30 d. Teisingumo Teismo nuomonė, 1/17.


Prieštaravimas įgyvendinimo aktui: švinas ir jo junginiai
PDF 161kWORD 49k
2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos reglamento, kuriuo dėl švino ir jo junginių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedas, projekto (D063675/03 – 2019/2949(RPS))
P9_TA(2020)0030B9-0089/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento projektą, kuriuo dėl švino ir jo junginių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedas (D063675/03),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (toliau – REACH reglamentas)(1), ypač į jo 68 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2001 m. balandžio 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos dėl PVC aplinkosaugos klausimų(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo suteikiamas leidimas naudoti bis(2-etilheksil) ftalatą (DEHP) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, projekto(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimo, Cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(7),

–  atsižvelgdamas į Bendrojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą, priimtą byloje T-837/16(8),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5a straipsnio 3 dalies b punktą(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi Komisijos reglamento projektu siekiama apriboti švino, naudojamo kaip stabilizatorius, vinilchlorido monomero polimeruose arba kopolimeruose (PVC), kiekį;

B.  kadangi švinas yra toksiška medžiaga, kuri net ir nedidelėmis dozėmis gali daryti didelį poveikį sveikatai, įskaitant negrįžtamus neurologinius pažeidimus(10); kadangi nėra saugios švino koncentracijos(11),(12); kadangi švinas taip pat kenkia aplinkai: jis labai toksiškas vandens organizmams(13) ir nesuyra aplinkoje(14);

C.  kadangi švino, kaip PVC stabilizatoriaus, naudojimo problemą Komisija jau iškėlė 2000 m. liepos 26 d. Žaliojoje knygoje dėl PVC aplinkosaugos klausimų(15);

D.  kadangi Komisija savo žaliojoje knygoje pareiškė pritarianti tam, kad būtų sumažintas švino, kaip stabilizatoriaus PVC produktuose, naudojimas, ir numatė keletą priemonių, įskaitant laipsnišką teisės aktų taikymo nutraukimą, tačiau galiausiai patvirtino savanorišką PVC pramonės įsipareigojimą iki 2015 m. nenaudoti švino, kaip PVC stabilizatoriaus(16);

E.  kadangi toks požiūris prieštaravo Parlamento pozicijai, kurioje jis reaguodamas į žaliąją knygą, paragino Komisiją uždrausti naudoti šviną, kaip PVC stabilizatorių(17);

F.  kadangi tuo metu Komisijos vykdyta veikla, t. y. nieko nedarymas, reiškė, kad 2000–2015 m. laikotarpiu buvo pagaminta milijonai tonų PVC, kuriam stabilizuoti buvo sunaudota keli šimtai tūkstančių tonų švino(18); kadangi PVC gaminiai, pagaminti iš PVC, kuriame yra švino, palaipsniui tampa atliekomis;

G.  kadangi 2015 m. PVC pramonei įvykdžius savanorišką įsipareigojimą, Komisija nustatė, kad švinas ir toliau naudojamas importuotuose PVC gaminiuose; kadangi dėl to Komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros (toliau – Agentūra) parengti XV priedo apribojimų ataskaitą;

H.  kadangi Agentūra patvirtino, kad importuotiems PVC gaminiams taikomas apribojimas yra ypač svarbus, ir nustatė, kad „kadangi Europos PVC pramonė jau pradėjo laipsnišką švino junginių, kaip PVC stabilizatorių, naudojimo nutraukimą, apie 90 % išmetamo apskaičiuoto švino kiekio yra priskirtina 2016 m. į ES importuotiems PVC gaminiams“(19);

I.  kadangi Komisijos reglamento projekte siūloma apriboti švino ir jo junginių naudojimą ir buvimą gaminiuose, pagamintuose iš PVC, nustatant didžiausią leistiną švino koncentraciją, t. y. 0,1 % PVC medžiagos masės(20);

J.  kadangi remiamasi išvada, kad Sąjungos PVC gaminiuose esančių švino stabilizatorių keliama rizika žmonėms nėra tinkamai kontroliuojama(21); kadangi pasiūlyme dėl rizikos apribojimų, nustatant švino keliamą grėsmę, pavojai aplinkai nebuvo įvertinti(22);

K.  kadangi ši riba buvo taikoma remiantis šiais argumentais: „atsižvelgiant į tai, kad švino junginiai negali veiksmingai stabilizuoti PVC esant mažesnei nei maždaug 0,5 % masės koncentracijai, Agentūros siūloma 0,1 % koncentracijos riba turėtų užtikrinti, kad Sąjungoje maišant PVC nebūtų galima specialiai kaip stabilizatorių pridėti švino junginių“(23);

L.  kadangi svarbu suvokti, kad 0,1 % riba nėra „saugus lygis“, o tam tikras administracinis lygis, nustatytas siekiant išvengti, kad švinas apskritai būtų naudojamas kaip PVC stabilizatorius;

M.  kadangi Komisijos reglamento projekte numatytos dvi išimtys dėl regeneruotų PVC medžiagų 15 metų laikotarpiui: vienoje leidžiama, kad švino koncentracija sudarytų ne daugiau kaip 2 % standaus PVC medžiagos masės(24), o kitoje leidžiama, kad švino koncentracija sudarytų ne daugiau kaip 1 % lankstaus (minkšto) PVC medžiagos masės(25);

N.  kadangi švino koncentracija, sudaranti 1 arba 2 % masės, tikrai neatitinka „saugios koncentracijos“, o nustatytos ribos yra tam, kad pramonė galėtų toliau optimizuoti savo finansinę naudą, gaunamą perdirbant PVC atliekas, kuriose yra švino(26);

O.  kadangi taikant tokias išimtis paliekama galimybė naudoti senąją cheminę medžiagą per gaminius, pagamintus iš regeneruoto PVC, nepaisant to, kad Komisija aiškiai pripažino esant tinkamų alternatyvų(27);

P.  kadangi tokios išimtys prieštarauja ilgalaikei Parlamento pozicijai, ne kartą pakartotai rezoliucijose, o pastarąjį kartą 2020 m. sausio 15 d.; kadangi Parlamentas jau 2001 m. konkrečiai pabrėžė, kad „polivinilchlorido perdirbimas neturėtų palikti neišspręstos sunkiųjų metalų problemos“(28); kadangi Pralamentas savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliucijoje „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“ pabrėžė, kad perdirbimas neturėtų pateisinti nuolatinio pavojingų likučių turinčių medžiagų naudojimo(29); kadangi 2015 m. Parlamentas ėmėsi atitinkamų veiksmų prieštaraudamas dėl leidimo naudoti DEHP, kitą seną cheminę medžiagą PVC perdirbimui(30); kadangi 2018 m. Parlamentas dar kartą pakartojo, kad pagal atliekų hierarchiją prevencijai teikiama pirmenybė perdirbimo atžvilgiu ir kad, atsižvelgiant į tai, nuolatinis pavojingų likučių turinčių medžiagų naudojimas neturėtų būti grindžiamas perdirbimu(31); kadangi savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliucijoje dėl Europos žaliojo kurso Parlamentas aiškiai pareiškė, kad uždraustos medžiagos „neturėtų būti vėl pateikiami ES rinkai vartojimo produktuose juos perdirbus“;

Q.  kadangi Komisijos reglamento projekte išimtys dėl regeneruoto PVC pateisinamos nurodant, kad alternatyva yra „tokių gaminių perdirbimas, t. y. PVC atliekų šalinimas sąvartynuose ir jų deginimas, padidintų teršalų išmetimą į aplinką ir nesumažintų rizikos.“(32);

R.  kadangi Komisijos reglamento projekto pagrindime neatsižvelgiama į tai, kad perdirbimas iš tikrųjų nėra alternatyva šalinimui sąvartynuose ar deginimui, nes PVC perdirbimas negalės būti vykdomas visą laiką ir todėl tik laikinai atidėtas galutinis PVC, kuriame yra švino ir atitinkamų išmetamųjų teršalų, šalinimas sukuria papildomą išmetamųjų teršalų kiekį perdirbimo metu ir vėliau naudojimo etapu;

S.  kadangi, viena vertus, Komisijos reglamento projektu būtų apribotas maždaug 1 000–4 000 tonų švino importas importuotuose PVC gaminiuose, tuo pat metu leidžiant per metus (vėl) pateikti rinkai maždaug 2 500–10 000 tonų švino per regeneruotą PVC(33);

T.  kadangi, kitaip tariant, Komisijos reglamento projektu būtų apribotas švino importas per PVC gaminius, bet šis apribojimas neturėtų poveikio, nes į rinką patektų du kartus didesnis kiekis švino per gaminius su regeneruotu PVC, kurio sudėtyje yra švino;

U.  kadangi Komisijos reglamento projekte numatytos išimtys dėl regeneruoto PVC prieštarauja pagrindiniam REACH reglamento tikslui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį(34);

V.  kadangi tokios išimtys taip pat pažeidžia įsipareigojimus pagal 2013 m. priimtą 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą, kurioje aiškiai raginama vystyti netoksinių medžiagų ciklus, kad perdirbtos atliekos galėtų būti naudojamos kaip svarbus ir patikimas Sąjungos žaliavų šaltinis(35);

W.  kadangi dėl tokių išimčių rinka būtų dviejų kokybės lygių, t. y. produktų, pagamintų iš gryno PVC, kuriuose nėra švino, ir produktų, pagamintų iš regeneruoto PVC, kuriuose yra didelis švino kiekis; kadangi toks švino toleravimas produktuose, pagamintuose iš regeneruoto PVC, diskredituoja produktų perdirbimą;

X.  kadangi netikslinga ateičiai atidėti aplinkai saugaus PVC atliekų, kuriose yra švino, tvarkymo problemų, jau nekalbant apie švino dėjimą į naujos kartos gaminius;

Y.  kadangi Komisijos reglamento projekte išimtys dėl regeneruoto PVC taikomos tik tam tikroms reikmėms atitinkamų gaminių pogrupiui ir nustatomas reikalavimas šviną apgaubti naujai pagaminto PVC sluoksniu, o lankstaus PVC atveju numatomas penkerių metų atidėjimas;

Z.  kadangi apribojant išimtis neatsižvelgiama į švino išmetimą galutinio atliekų šalinimo metu, kuris sudaro 95 % viso išmetamo kiekio;

AA.  kadangi Komisijos reglamento projekte taip pat reikalaujama, kad PVC gaminiai, kurių sudėtyje yra regeneruoto PVC, būtų paženklinti „sudėtyje yra regeneruoto PVC“; kadangi Agentūros Rizikos vertinimo komitetas (RAC) pareiškė, kad vien tokios etiketės nepakanka, kad būtų galima atskirti bešvinį perdirbtą produktą nuo perdirbto produkto, kuriame yra švino(36);

AB.  kadangi toks žymėjimas iš tiesų yra klaidinantis, nes regeneruoto turinio nurodymas turi teigiamą konotaciją, o, šiuo atveju, tai iš tiesų reikštų, kad regeneruotuose produktuose yra didelis švino kiekis palyginti su produktais, pagamintais iš gryno PVC be švino;

AC.  kadangi toks klaidinantis regeneruotų PVC gaminių, kuriuose yra švino, reklaminis ženklinimas prieštarauja REACH reglamento tikslui pasiekti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį;

AD.  kadangi Komisijos reglamento projekte taip pat numatyta sertifikavimo sistema, skirta teiginiams apie regeneruoto PVC kilmę pagrįsti, kad juos būtų galima atskirti nuo gaminių, pagamintų iš gryno PVC, kuriems turi būti taikoma kitokia ribinė vertė;

AE.  kadangi siekis pasitelkti papildomą sertifikavimą kelia abejonių dėl tokios nuostatos įgyvendinamumo ir todėl prieštarauja REACH reglamento XV priedo nuostatoms, pagal kurias reikalaujama, kad apribojimas būtų įgyvendinamas, vykdytinas ir valdomas;

AF.  kadangi pagal Komisijos reglamento projektą du švino pigmentai nepatenka į apribojimo taikymo sritį, nes jie turi būti autorizuoti pagal REACH reglamentą;

AG.  kadangi RAC aiškiai pripažino, kad „rizika taip pat būtų susijusi su švino junginiais, kurie nenaudojami kaip stabilizatoriai“(37);

AH.  kadangi sunku nustatyti konkrečią švino junginių PVC tapatybę ir funkciją, kaip aiškiai pripažino RAC(38);

AI.  kadangi dėl tokios išimties kyla vykdymo užtikrinimo problemų, o tai prieštarauja REACH reglamento XV priedo nuostatoms, pagal kurias reikalaujama, kad apribojimas būtų įgyvendinamas, vykdytinas ir valdomas;

AJ.  kadangi taikant tokią išimtį taip pat neatsižvelgiama į sprendimą byloje T-837/16, kuriuo faktiškai panaikintas leidimas naudoti šiuos švino pigmentus;

AK.  kadangi Komisijos reglamento projekte numatytas 24 mėnesių lengvatinis laikotarpis ekonominės veiklos vykdytojams, inter alia, „realizuoti savo atsargas“(39);

AL.  kadangi leidimas importuotojams parduoti PVC gaminius, kuriuose yra tūkstančiai tonų švino, dar 24 mėnesius, kai Sąjungoje jau nebegaminami tokie PVC gaminiai, kuriuose yra švino, prieštarauja REACH reglamento tikslui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį;

AM.  kadangi 2001 m. Parlamentas laikėsi nuomonės, kad „būtina toliau plėtoti technologinius mokslinius tyrimus, visų pirma cheminio perdirbimo srityje, kai chlorą galima atskirti nuo sunkiųjų metalų <...> siekiant padidinti perdirbtų PVC atliekų procentinę dalį“(40);

AN.  kadangi ir Agentūra, ir Komisija neįvertino galimybės perdirbti PVC atliekas cheminėmis ir (arba) žaliavinėmis medžiagomis, kad šviną būtų galima atskirti ir saugiai pašalinti; kadangi, PVC pramonės duomenimis, tokios technologijos yra prieinamos(41),(42);

AO.  kadangi Europos cheminių medžiagų pramonės asociacija pasisako už cheminį perdirbimą kaip priemonę rūpintis susirūpinimą keliančiomis medžiagomis(43);

AP.  kadangi, apibendrinant, Komisijos reglamento projektas pateiktas pavėlavus 18 metų ir jame yra keletas elementų, kurie nesuderinami su REACH reglamento tikslu ar turiniu, t. y. išimtys dėl regeneruoto PVC, teigiamą įspūdį sudarantis regeneruoto PVC ženklinimas nepaisant sudėtyje esančio švino kiekio, išimtis taikoma švino pigmentams ir ilgas lengvatinis laikotarpis;

AQ.  kadangi Komisija pateikė Komisijos reglamento projektą praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo REACH reglamente nustatyto termino(44);

1.  prieštarauja Komisijos reglamento projekto priėmimui;

2.  mano, kad Komisijos reglamento projektas neatitinka REACH reglamento esmės ir tikslo;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo reglamento projektą ir nedelsiant pateikti komitetui naują projektą;

4.  mano, kad nesvarbu kaip bus regeneruojamos PVC atliekos, bet švino junginiai neturėtų patekti į naujos kartos produktus;

5.  ragina Komisiją iš dalies pakeisti reglamento projekto priedą išbraukiant 14 dalies a ir b punktus ir 15, 16, 17 ir 19 dalis, taip pat sutrumpinti 13 dalyje nurodytą lengvatinį laikotarpį iki ne daugiau kaip 6 mėnesių, kad apribojimas galėtų būti taikomas net anksčiau, nei numatyta reglamento projekte;

6.  ragina Komisiją laikytis REACH reglamente nustatytų terminų;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
(2) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.
(3) OL C 21 E, 2002 1 24, p. 112
(4) OL C 265, 2017 8 11, p. 65.
(5) OL C 366, 2017 10 27, p. 96.
(6) OL C 433, 2019 12 23, p. 146.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
(8) 2019 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo sprendimas Švedija prieš Komisiją, T-837/16, ECLI:EU:T:2019:144, http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf;jsessionid=3DE9187FAF56F2A2616EA9541DE1D2B2?text=&docid=211428&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=5232553
(9) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(10) Žr. 2016 m. gruodžio 16 d. Europos cheminių medžiagų agentūros XV priedo apribojimų ataskaitą (toliau – XV priedo dokumentacija), p. 3: „Visuotinai pripažinta, kad net ir nedidelių švino dozių poveikis neuroelgsenai ir nervų sistemos vystymuisi gali būti sunkus. Švinas laikomas ribinės vertės neturinčia neurotoksine medžiaga, susijusia su neigiamu poveikiu vaikų centrinės nervų sistemos vystymuisi <...> EFSA nurodė, kad namų dulkės ir dirvožemis gali būti svarbūs švino poveikio vaikams šaltiniai. Rekomendavo toliau stengtis mažinti švino poveikį žmonėms iš mitybos ir ne mitybos šaltinių.“ https://echa.europa.eu/documents/10162/f639cc6f-7403-63de-9407-135544f33d86
(11) Žr. citatą iš XV priedo dokumentacijos, kurioje švinas apibūdinamas kaip „ribinės vertės neturinti medžiaga“.
(12) Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu „nėra tokio švino poveikio lygio, kuris nesukeltų žalingo poveikio“, https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/lead-poisoning-and-health
(13) XV priedo dokumentacija, p. 11.
(14) https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/329953/WHO-CED-PHE-EPE-19.4.7-eng.pdf?ua=1
(15) COM(2000)0469.
(16) https://vinylplus.eu/uploads/Modules/Documents/vc2001_en.pdf
(17) 2001 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos žaliosios knygos dėl PVC aplinkosaugos klausimų (OL C 21 E, 2002 1 24, p. 112).
(18) remiantis žaliąja knyga, 1998 m. metinė PVC gamyba vidaus rinkoje buvo 5,5 mln. tonų, o švinas, kaip stabilizatorius, buvo naudojamas 112 000 tonų.
(19) XV priedo dokumentacija, p. 4.
(20) Komisijos reglamento projekto priedo 11 ir 12 punktai.
(21) Komisijos reglamento projekto XV priedo dokumentacija, p. 4, ir 1 konstatuojamoji dalis.
(22) 2017 m. gruodžio 5 d. Rizikos vertinimo komiteto nuomonė ir 2018 m. kovo 15 d. Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonė dėl XV priedo dokumentacijos, kurioje siūlomi cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo ES apribojimai, p. 10, https://echa.europa.eu/documents/10162/bf4394ef-7b75-99ec-13c1-134ba7ed713d.
(23) Komisijos reglamento projekto 4 konstatuojamoji dalis.
(24) Komisijos reglamento projekto priedo 14 dalies a punktas.
(25) Komisijos reglamento projekto priedo 14 dalies b punktas.
(26) Kaip paaiškinta XV priedo dokumentacijoje, p. 35: „Pramonė (ESPA, EuPC, ECVM) pažymėjo, kad perdirbtam PVC turėtų būti nustatyta didesnė 1 % švino masės dalies ribinė vertė (o ne bendra 0,1 % masės dalis), nes šiuo metu PVC atliekose yra švino liekanų. Apskritai PVC perdirbėjai ir (arba) regeneruotajai pabrėžė, kad, siekiant laikytis 0,1 % ribos, tik 10 % gaminio galėtų būti pagaminta iš (pigesnio) perdirbto PVC, todėl PVC perdirbimas nebebūtų ekonomiškai perspektyvus ir turėtų būti nutrauktas (dėl pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų, reikalingų bendram ekstruderių eksploatavimui ir veikimui).“
(27) Komisijos reglamento projekto 6 konstatuojamoji dalis.
(28) OL C 21 E, 2002 1 24, p. 112.
(29) OL C 265, 2017 8 11, p. 65.
(30) OL C 366, 2017 10 27, p. 96.
(31) OL C 433, 2019 12 23, p. 146.
(32) Komisijos reglamento projekto 7 konstatuojamoji dalis.
(33) Skaičiavimas grindžiamas 500 000 tonų PVC atliekų, kuriose yra 0,5 – 2 % švino.
(34) REACH reglamento 1 straipsnis ir 1 konstatuojamoji dalis.
(35) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.
(36) 2017 m. gruodžio 5 d. Rizikos vertinimo komiteto nuomonė ir 2018 m. kovo 15 d. Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonė dėl XV priedo dokumentacijos, kurioje siūlomi cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo ES apribojimai, p. 48.
(37) 2017 m. gruodžio 5 d. Rizikos vertinimo komiteto nuomonė ir 2018 m. kovo 15 d. Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonė dėl XV priedo dokumentacijos, kurioje siūlomi cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo ES apribojimai, p. 6.
(38) 2017 m. gruodžio 5 d. Rizikos vertinimo komiteto nuomonė ir 2018 m. kovo 15 d. Socialinės ir ekonominės analizės komiteto nuomonė dėl XV priedo dokumentacijos, kurioje siūlomi cheminės medžiagos gamybos, tiekimo rinkai ar naudojimo ES apribojimai, p. 9: „RAC pažymi, kad švinas PVC gali būti naudojamas ne kaip stabilizatorius (pvz., buvo suteiktas leidimas naudoti du švino ir chromato pigmentus pagal REACH reglamentą). Apribojus bet kokį polivinilchlorido sudėtyje esantį šviną (neatsižvelgiant į numatytą funkciją) būtų lengviau mažinti pasiūlyme nustatytą riziką. Be to, gali būti neaišku, kodėl gaminyje yra švino, todėl nurodyti konkretų naudojimą gali būti nenaudinga vykdymo užtikrinimo požiūriu (Vykdymo užtikrinimo forumas savo rekomendacijoje nurodė, kad šį apribojimą bus paprasčiau įgyvendinti, jei vykdymo užtikrinimo institucijoms nereikės kaskart įrodyti PVC aptikto švino, viršijančio atitinkamą koncentracijos ribą, funkciją)“.
(39) Žr. Komisijos reglamento projekto 17 konstatuojamąją dalį.
(40) OL C 21 E, 2002 1 24, p. 112.
(41) https://vinylplus.eu/uploads/Modules/Documents/ok_brochure_pvc_14-03-2014.pdf
(42) https://vinylplus.eu/uploads/Modules/Documents/pe_recovery_options.pdf
(43) Cefic, „Molecule Managers“, 2019, p. 33: „Sudarius tinkamas išankstines sąlygas, pramonė visoje Europoje investuos į cheminį perdirbimą, kai bus galima absorbuoti daugelį šiuo metu iššvaistomų vertingų medžiagų, įskaitant plastiką ir polimerus. Šias medžiagas vėl galėsime paversti angliavandenilių žaliavomis ir tuo pačiu bus perdirbtos susirūpinimą keliančios medžiagos.“ https://cefic.org/app/uploads/2019/06/Cefic_Mid-Century-Vision-Molecule-Managers-Brochure.pdf
(44) pagal REACH reglamento 73 straipsnį, jei tenkinamos 68 straipsnyje nustatytos sąlygos, Komisija per tris mėnesius nuo Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (SEAC) nuomonės gavimo parengia XVII priedo pakeitimo projektą; SEAC priėmė savo nuomonę 2018 m. kovo 15 d.; Komisija pakeitimo projektą REACH komitetui pateikė tik 2019 m. rugsėjo mėn.


ES strategija, kuria siekiama sustabdyti moterų lyties organų žalojimą pasaulyje
PDF 144kWORD 47k
2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos, kuria siekiama sustabdyti moterų lyties organų žalojimą pasaulyje (2019/2988(RSP))
P9_TA(2020)0031B9-0090/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (Aukų teisių direktyva)(1), 8 ir 9 straipsnius, kurių nuostatos taikomos ir moterų lyties organų žalojimo aukoms,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (Priėmimo sąlygų direktyva)(2), 11 ir 21 straipsnius: juose tarp pažeidžiamų asmenų, kuriems turėtų būti teikiamos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos vykstant jų prieglobsčio suteikimo procedūrai, kategorijų konkrečiai minimos moterų lyties organų žalojimo aukos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (Priskyrimo tarptautinės apsaugos gavėjams direktyva)(3) 20 straipsnį: remiantis juo, moterų lyties organų žalojimas, kaip sunkus psichologinis, fizinis ar seksualinis smurtas, laikomas pagrindu, į kurį turi būti atsižvelgiama svarstant klausimą dėl tarptautinės apsaugos suteikimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo(4), kurioje raginama sustabdyti moterų lyties organų žalojimą visame pasaulyje taikant prevencijos ir apsaugos priemones bei teisės aktus,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl visiško moterų lyties organų žalojimo netoleravimo(6),

–  atsižvelgdamas į ES metines ataskaitas dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje, ypač į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją(7),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. birželio mėn. išvadas dėl visų formų smurto prieš moteris ir mergaites, įskaitant moterų lyties organų žalojimą, prevencijos ir kovos su juo,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2010 m. kovo 8 d. išvadas dėl smurto prieš moteris panaikinimo Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“ (COM(2013)0833),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 6 d. bendrą pareiškimą, paskelbtą minint Tarptautinę kovos su moterų lyties organų žalojimu dieną, kuriame Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai bei penki Komisijos nariai patvirtino ES įsipareigojimą kovoti su moterų lyties organų žalojimu įgyvendinant jos išorės santykių politiką,

–  atsižvelgdamas į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ypač į jo 14 tikslo b punktą, kuriame konkrečiai kalbama apie moterų lyties organų žalojimą, ir į šiuo metu vykstančią jo peržiūrą bei derybas dėl jo atnaujinimo,

–  atsižvelgdamas į patirtį, įgytą vykdant Komisijos 2016–2019 m. strateginius įsipareigojimus siekiant lyčių lygybės ir įgyvendinant priemones, numatytas veiksmų plane, įtrauktame į 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma į 5.3 tikslą panaikinti bet kokią žalojančią praktiką, pvz., vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas bei moterų lyties organų žalojimą,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. Kaire vykusią Tarptautinę konferenciją gyventojų ir vystymosi klausimais ir jos veiksmų programą bei rezultatus, pasiektus per vėliau vykusias peržiūros konferencijas, visų pirma per Nairobio aukščiausiojo lygio susitikimą, surengtą minint 25-ąsias Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais metines, kurio metu buvo prisiimtas įsipareigojimas visiškai netoleruoti moterų lyties organų žalojimo,

–  atsižvelgdamas į Pekino veiksmų platformą ir vėliau surengtų jos peržiūros konferencijų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP II), visų pirma į jo B teminį prioritetą, kuris apima konkretų su moterų lyties organų žalojimu susijusį rodiklį, taip pat atsižvelgdamas į šiuo metu atliekamą jo peržiūrą ir derybas dėl jo atnaujinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininkės įsipareigojimą priimti kovos su smurtu prieš moteris priemones, kaip pažymima jos politinėse gairėse,

–  atsižvelgdamas į numatomą naująją Europos lyčių lygybės strategiją,

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2013 m. ataskaitą „Moterų lyties organų žalojimas Europos Sąjungoje ir Kroatijoje“ bei dvi po to parengtas ataskaitas „Mergaičių, susiduriančių su moterų lyties organų žalojimo grėsme, padėties įvertinimas“: 2015 m. ataskaitą dėl Airijos, Portugalijos ir Švedijos bei 2018 m. ataskaitą dėl Belgijos, Graikijos, Prancūzijos, Italijos, Kipro ir Maltos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), kurios 38 straipsnyje reikalaujama, kad visos konvencijos šalys kriminalizuotų moterų lyties organų žalojimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu (COM(2016)0109 – 2016/0062(NLE))(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2017 m. rugsėjo 13 d. pareiškimą dėl būtinybės dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią moterų lyties organų žalojimui ir priverstinėms santuokoms Europoje bei kovoti su šiais reiškiniais,

–  atsižvelgdamas į PSO parengtas gaires padėčiai valdyti, kai dėl moterų lyties organų žalojimo pablogėja sveikatos būklė,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją „Moterų lyties organų žalojimo panaikinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 27 d. JT generalinio sekretoriaus ataskaitą „Visuotinių pastangų siekiant panaikinti moterų lyties organų žalojimą didinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Visuotinių pastangų siekiant panaikinti moterų lyties organų žalojimą didinimas“,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą ir vykstantį jo peržiūros procesą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo mėn. ES ir JT iniciatyvą „Spotlight“, kuria siekiama panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi tarptautiniu mastu laikomasi nuomonės, kad moterų lyties organų žalojimas yra šiurkštus ir sistemingas žmogaus teisių pažeidimas, smurto prieš moteris ir mergaites forma bei lyčių nelygybės apraiška, nesiejama su jokia konkrečia religija ar kultūra, o nuo šiol šis reiškinys pripažįstamas visuotine problema, dėl kurios, UNICEF, Jungtinių Tautų gyventojų fondo ir PSO statistinių ataskaitų duomenimis, 30-yje šalių kenčia mažiausiai 200 mln. moterų ir mergaičių; kadangi, nežiūrint į tai, esama įrodymų, kad su moterų lyties organų žalojimo reiškiniu susiduriama daugiau nei 90-yje visų žemynų šalių;

B.  kadangi, Jungtinių Tautų gyventojų fondo 2018 m. duomenimis, demografiniams pokyčiams tęsiantis ta pačia linkme, 2030 m. moterų lyties organų žalojimo pavojus grės 68 mln. mergaičių visame pasaulyje, be to, tikėtina, kad iki 2030 m. metinis rodiklis išaugs nuo 4,1 mln. 2019 m. iki 4,6 mln. per metus;

C.  kadangi, remiantis naujausiais visoje Europoje prieinamais nacionaliniais duomenimis, apie 600 000 moterų ir mergaičių Europoje visą gyvenimą jaučia fizines ir psichologines moterų lyties organų žalojimo pasekmes, o vien 13-oje Europos šalių didelis pavojus gresia dar apie 180 000 mergaičių;

D.  kadangi moterų lyties organų žalojimas apima visas procedūras, kurių metu iš dalies arba visiškai pašalinami moterų išorės lyties organai – pvz., klitoridektomiją, eksciziją, infibuliaciją ir kitas žalojančias procedūras – kuriomis moterų lyties organai sąmoningai pakeičiami arba sužalojami su medicina nesusijusiais tikslais bei kurių sukeltas fizinės, lytinės ir psichologinės sveikatos pablogėjimas gali būti mirtinas;

E.  kadangi moterų lyties organų žalojimo procedūros dažniausiai atliekamos mergaitėms ir tai daroma laikotarpiu nuo kūdikystės iki 15 metų amžiaus; be to, kadangi mergaitės ir moterys per savo gyvenimą lyties organų žalojimo procedūras gali patirti ne kartą, pvz., artėjant jų vestuvėms ar joms rengiantis kelionei į užsienį;

F.  kadangi, JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) 2018 m. duomenimis, pastaruoju metu padidėjusi moterų ir mergaičių, kurios galimai jau yra nukentėjusios nuo moterų lyties organų žalojimo procedūrų, procentinė dalis rodo, kad šio klausimo svarba netgi didėja, o nukentėjusiųjų arba susiduriančiųjų su šia grėsme skaičius toliau auga; kadangi, pasak UNHCR, vien per pastaruosius penkerius metus į Europą atvyko daugiau nei 100 000 prieglobsčio pasiprašiusių moterų, galimai nuketėjusių nuo moterų lyties organų žalojimo procedūrų;

G.  kadangi, UNICEF duomenimis, padaryta pažanga, ir šiandien moterų lyties organų žalojimo grėsmė mergaitėms yra trečdaliu mažesnė negu prieš 30 metų; tačiau kadangi – atsižvelgiant į visus prieinamus duomenis ir iki 2030 m. likus 10-čiai metų – 5.3 darnaus vystymosi tikslas panaikinti moterų lyties organų žalojimo reiškinį toli gražu nepasiektas; kadangi, priešingai, matyti, jog absoliutus nuketėjusių moterų ir mergaičių skaičius yra padidėjęs ir didės, nebent būtų imtasi skubių veiksmų siekiant iš esmės padidinti pastangas, kad tam būtų užkirstas kelias;

H.  kadangi, siekiant greitesnių pokyčių ir norint pasiekti tikslą sustabdyti moterų lyties organų žalojimą visame pasaulyje iki 2030 m., būtina skubiai padidinti ir koordinuoti dabartines pastangas, kuriomis siekiama sustabdyti šią praktiką vietos, nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, pasinaudoti šiomis pastangomis bei užtikrinti didesnius ilgalaikius pokyčius įgyvendinant veiksmingas ir visapusiškas strategijas;

I.  kadangi moterų lyties organų žalojimas – smurto dėl lyties forma ir, norint sustabdyti šį reiškinį, nepaprastai svarbu spręsti esmines lyčių nelygybės priežastis, įskaitant lyčių stereotipus ir žalingas socialines normas, bendruomenės lygmeniu;

J.  kadangi moterų lyties organų žalojimas dažnai neatsiejamas nuo kitų lyčių nelygybės problemų ir yra tik vienas iš daugybės moterų teisių pažeidimų, kurie apima, pvz., švietimo, įskaitant išsamų lytinį švietimą, galimybių mergaitėms neužtikrinimą, užimtumo galimybių moterims nesudarymą, galimybės turėti nuosavybės ar ją paveldėti nebuvimą, priverstines arba ankstyvas vaikų santuokas, seksualinį ir fizinį smurtą bei kokybiškos sveikatos priežiūros, įskaitant su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusias paslaugas, neužtikrinimą;

K.  kadangi vadinamoji moterų lyties organų žalojimo medikalizacija – tai moterų lyties organų žalojimo praktika, atliekama sveikatos priežiūros specialisto arba ligoninėje ar gydymo įstaigoje; kadangi moterų lyties organų žalojimo medikalizacija yra pavojingas mėginimas įteisinti moterų lyties organų žalojimo praktiką ir netgi galimai iš jos pelnytis;

1.  pakartoja esąs įsipareigojęs padėti panaikinti moterų lyties organų žalojimo praktiką, kaip smurto dėl lyties formą, kurios psichologines ir fizines pasekmes moterys ir mergaitės jaučia ilgą laiką bei kuri kai kada gali būti ir mirtina, visame pasaulyje;

2.  pažymi, kad grupės „Restorers“ pripažinimas ją atrenkant į kandidatų Sacharovo premijai gauti sąrašą žymi svarbų žingsnį einant šia kryptimi ir kovojant su moterų lyties organų žalojimu; taip pat pripažįsta svarbų jaunimo vaidmenį tampant pavyzdžiu savo bendruomenėje ir taip įgalint save bei kitus;

3.  pabrėžia, kad pirmutinis bet kurių veiksmų moterų lyties organų žalojimo klausimu tikslas turi būti šio reiškinio prevencija užtikrinant tvarius visuomeninius pokyčius ir bendruomenių – o ypač šių bendruomenių moterų ir mergaičių – įgalėjimą teikiant švietimo ir informavimo paslaugas bei kuriant moterų ir mergaičių ekonominio įgalėjimo prielaidas; pabrėžia, jog moterų lyties organų žalojimo aukų apsauga ir tolesnė priežiūra turi būti prioritetas, kuris turi būti įgyvendinamas didinant investicijas, siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą ir informavimą, taip pat prieigą prie profesionalios ir tinkamos fizinės, psichologinės, medicininės ir seksologinės priežiūros bei pagalbos šios praktikos aukoms;

4.  pabrėžia, jog, norint panaikinti šią žalojančią praktiką, ne mažiau svarbu, kad į lyčių santykių pertvarkymo ir elgsenos keitimo bei moterų ir mergaičių įgalėjimo rėmimo procesą būtų įtraukiami vyrai ir berniukai; be to, pabrėžia, kad, stengiantis panaikinti moterų lyties organų žalojimą, kuris plinta per tradicijas ir kultūrą – pasitelkiant tradicinius apipjaustytojus, bendruomenėje neretai atliekančius įtakingą vaidmenį – bei šios praktikos taikymą ir perdavimą pateisinant įvairiomis religijomis, svarbu įtraukti bendruomenės lyderius;

5.  pabrėžia, kad moterų lyties organų žalojimo problema turi būti sprendžiama vadovaujantis holistiniu ir tarpsektoriniu požiūriu – keliant klausimą dėl esminių lyčių nelygybės priežasčių, kurios yra visų formų smurto dėl lyties prieš visas moteris ir mergaites, įskaitant jų žmogaus teisių, fizinės neliečiamybės bei lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių nepaisymą, pagrindas – ir pirmiausia susiejant ją su kitomis žalojančiomis praktikomis, pvz., su ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis, vadinamuoju krūtinės lyginimu, himenoplastija ir nekaltybės patikrinimu;

6.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose šalyse – net ir tose, kuriose moterų lyties organų žalojimas yra neteisėtas – vis labiau plinta vadinamosios moterų lyties organų žalojimo medikalizacijos reiškinys ir kad šia praktika verčiasi vis daugiau sveikatos specialistų; primygtinai laikosi nuomonės, kad, kaip jau yra pažymėjusios ir JT bei PSO, tai nepriimtinas būdas klausimui dėl esminių moterų lyties organų žalojimo priežasčių spręsti; ragina susijusias šalis moterų lyties organų žalojimo medikalizaciją vienareikšmiškai paskelbti už įstatymo ribų ir sykiu išsamiau supažindinti medikus su šia problema teikiant informaciją ir rengiant mokymus bei užtikrinant pakankamą priežiūrą ir vykdymą;

7.  pabrėžia, jog, vadovaujantis Stambulo konvencijos 38 straipsniu, valstybės narės įpareigojamos kriminalizuoti moterų lyties organų žalojimą, taip pat mergaičių kurstymą ir vertimą sutikti, kad joms būtų atliekami šie veiksmai, ar sąvadavimą šiuo tikslu, be to, pagal konvenciją saugomos ne tik mergaitės ir moterys, kurioms gresia moterų lyties organų žalojimo pavojus, bet ir mergaitės ir moterys, visą gyvenimą jaučiančios šios praktikos pasekmes; teigiamai vertina tai, kad mergaitės ir moterys visose valstybėse narėse nuo moterų lyties organų žalojimo saugomos baudžiamosios teisės nuostatomis, tačiau reiškia didžiulį susirūpinimą dėl galimo jų neveiksmingumo, nes teismus ES pasiekia vos viena kita byla;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje ES šalių numatyta galimybė baudžiamąja tvarka persekioti už moterų lyties organų žalojimą užsienyje vadovaujantis eksteritorialumo principu, sykiu užkertant kelią vaikų išvežimui į trečiąsias šalis moterų lyties organų žalojimo procedūroms atlikti; pažymi, kad kriminalizavimą turi lydėti baudžiamasis persekiojimas ir tyrimai; pabrėžia, jog didžiausias dėmesys visuomet turi būti teikiamas vaiko interesams, o vykdant šeimos narių, atliekančių moterų lyties organų žalojimo procedūras, baudžiamąjį persekiojimą ir juos teisiant taip pat turi būti užtikrinama, kad dėl to dar didesnis pavojus nekiltų susijusioms mergaitėms ir vaikams;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant būsimąjį ES biudžetą tiek viduje, tiek išorėje toliau būtų remiamas tvarus bendruomenių dalyvavimas projektuose ir programose, skiriant pakankamą finansavimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į bendruomeninių organizacijų, taip pat aukų ir jaunimo vadovaujamų organizacijų bei iniciatyvų veiklos realijas; šiuo tikslu ragina Komisiją ir Tarybą vykstant diskusijoms dėl biudžeto, susijusioms su naująja daugiamete finansine programa (DFP), užtikrinti finansavimo lankstumą, prieinamumą ir tvarumą ilgesnio laikotarpio struktūrinės finansinės paramos pagrindu;

10.  teigiamai vertina darbą, kuris jau atliktas pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, bei ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būsimajame ES biudžete būtų atsižvelgta į didesnio lankstumo, taip pat vidaus ir išorės finansavimo programų sąveikos poreikį, siekiant skatinti priimti biudžetus, kuriais dėmesys būtų atkreipiamas į problemos kompleksiškumą, bei visapusiškesnius tarptautinius ir tarpvalstybinius veiksmus, kad moterų lyties organų žalojimo reiškinys būtų panaikintas visame pasaulyje;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau dalyvauti Europos ir nacionalinių specialistų tinklų – taip pat ir susijusių su sveikatos, socialinės rūpybos, teisėsaugos ir pilietinės visuomenės sritimis – veikloje bei užtikrinti, kad ES finansavimas būtų skiriamas projektams, kuriais siekiama rengti specialistams skirtas mokymų ir sąmoningumo didinimo kampanijas apie tai, kaip veiksmingai užkirsti kelią moterų lyties organų žalojimo bei smurto prieš moteris ir mergaites atvejams, juos nustatyti ir į juos reaguoti;

12.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės į savo nacionalinę teisę perkeltų ir visapusiškai įgyvendintų Aukų teisių direktyvą, kad moterų lyties organų žalojimą patyrusios moterys ir mergaitės, kurioms būtina skubi pagalba ES, galėtų pasinaudoti konfidencialiomis specialistų pagalbos, įskaitant paramą ir konsultacijas patyrus traumą, paslaugomis bei turėtų kur prisiglausti;

13.  pažymi, kad, atsižvelgiant į naujausius UNHCR duomenis, specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant psichologinę pagalbą, prieinamumas moterų lyties organų žalojimą patyrusioms moterims prieglobsčio prašytojoms ir pabėgėlėms turi būti laikomas prioritetu tiek ES, tiek valstybių narių lygmenimis;

14.  ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad, įgyvendinus bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) reformą, visoje ES būtų vienodai taikomi aukščiausi tarptautinės apsaugos standartai priskyrimo tarptautinės apsaugos gavėjams, priėmimo sąlygų ir procesinių teisių srityse, skatinant tvirtą valstybių narių bendradarbiavimą, pirmiausia pažeidžiamų moterų prieglobsčio prašytojų, kurios yra nuketėjusios nuo moterų lyties organų žalojimo praktikos ir kitokio pobūdžio smurto dėl lyties arba kurioms tai gresia, klausimu;

15.  atsižvelgdamas į išaugusį moterų ir mergaičių, nukentėjusių nuo moterų lyties organų žalojimo praktikos, skaičių, ragina Komisiją inicijuoti 2013 m. komunikato „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“ peržiūrą, siekiant užtikrinti, kad visame pasaulyje būtų sustiprinti kovos su šią praktika veiksmai ir kad būtų imtasi darbo siekiant spręsti klausimą dėl valstybių narių skirtumų įstatymų, politikos ir paslaugų teikimo srityse, o moterys ir mergaitės, kurios yra nuketėjusios nuo moterų lyties organų žalojimo praktikos arba kurioms tai gresia, turėtų galimybę naudotis vienodus standartus atitinkančiu gydymu visoje ES;

16.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal būsimąją Europos lyčių lygybės strategiją būtų numatyti veiksmai, kuriais būtų siekiama sustabdyti moterų lyties organų žalojimą ir pasirūpinti šios praktikos aukomis, kad jos kalba būtų įtrauki ir kad ji apimtų tvirtus įsipareigojimus bei aiškius rodiklius visose ES kompetencijai priklausančiose srityse, įskaitant reguliaraus ataskaitų teikimo ir griežtos stebėsenos mechanizmą, siekiant visų ES institucijų ir valstybių narių atskaitomybės;

17.  ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, siekiant paskatinti jas priimti nacionalinius įstatymus, kuriais būtų uždrausta moterų lyties organų žalojimo praktika, padėti teisėsaugos institucijoms užtikrinti šių įstatymų įgyvendinimą, o įgyvendinant savo išorės politiką žmogaus teisių srityje – pirmiausia palaikant dvišalius ir daugiašalius dialogus žmogaus teisių klausimais bei vykdant kitokio pobūdžio diplomatinę veiklą – prioritetą teikti moterų lyties organų žalojimo ir kitos moteris ir mergaites žalojančios praktikos problemai; pabrėžia, kad ES gali padėti panaikinti moterų lyties organų žalojimo reiškinį visame pasaulyje plėtodama ir skatindama geriausią praktiką čia, ES;

18.  ragina Komisiją užtikrinti, kad, kovojant su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites, svarbiausi būsimojo LLVP III veiksmai ir toliau apimtų moterų lyties organų žalojimo praktikos panaikinimą ir priežiūros paslaugų teikimą jos aukoms, taikant konkrečius ir atsekamus rodiklius;

19.  ragina Komisiją ir EIVT užtikrinti, kad būsimojo ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje tikslai ir toliau apimtų moterų lyties organų žalojimo praktikos panaikinimą ir priežiūros paslaugų teikimą jos aukoms;

20.  pakartoja savo raginimą Tarybai skubiai baigti Stambulo konvencijos ratifikavimo ES vardu procesą visapusiško prisijungimo be jokių apribojimų pagrindu bei paraginti ją ratifikuoti visas valstybes nares; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad ši konvencija būtų visapusiškai integruota į ES teisės aktų ir politikos sistemą, o visos konvencijos šalys, reaguodamos į moterų lyties organų žalojimo atvejus, užkirstų kelią šiai praktikai, pasirūpintų moterų apsauga ir imtųsi nusikaltėlių baudžiamojo persekiojimo bei teiktų tinkamas paslaugas;

21.  pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms moterų lyties organų žalojimo prevenciją integruoti į visų sektorių veiklą, ypač sveikatos, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, socialinio darbo, prieglobsčio, švietimo, įskaitant lytinį švietimą, užimtumo, teisėsaugos, teisingumo, vaiko apsaugos, žiniasklaidos, technologijų ir komunikacijos srityse; ragina kurti įvairioms skirtingų sektorių suinteresuotosioms šalims skirtas platformas, siekiant geriau koordinuoti šį bendradarbiavimą;

22.  teigiamai vertina Komisijos pastangas ir aktyvią jos skatinamąją veiklą siekiant panaikinti moterų lyties organų žalojimo praktiką, vykdomą rengiant vidaus diskusijas su pilietinės visuomenės atstovais ir palaikant dialogus su šalimis partnerėmis išorės politikos pagrindu, taip pat jos įsipareigojimą kasmet atlikti ES kovos su moterų lyties organų žalojimo praktika vertinimą;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų taikomi reikiami tinkamos struktūros mechanizmai, kuriais naudojantis būtų palaikomas prasmingas dialogas politikos ir sprendimų priėmimo klausimais su bendruomenių, kenčiančių dėl moterų lyties organų žalojimo, atstovais ir moterų visuomeninėmis organizacijomis, įskaitant nukentėjusiųjų vadovaujamas organizacijas;

24.  ragina Komisiją užtikrinti, kad, į ES bendradarbiavimo ir prekybos susitarimus įtraukiant žmogaus teisių sąlygas, dėl šių susitarimų su trečiosiomis šalimis būtų deramasi ir jie būtų peržiūrimi atsižvelgiant į tai, kaip jos laikosi tarptautinių žmogaus teisių standartų – taip pat ir moterų lyties organų žalojimo reiškinio, kaip sistemingo žmogaus teisių pažeidimo ir smurto formos, dėl kurios trikdoma visavertė moterų ir mergaičių raida, klausimu;

25.  teigiamai vertina atnaujintą metodiką, kuri buvo taikoma rengiant EIGE paskelbtą ataskaitą „Mergaičių, susiduriančių su moterų lyties organų žalojimo grėsme, padėties įvertinimas: nuoseklus procedūros etapų vadovas (2 leidimas)“ ir kuria buvo siekiama surinkti tikslesnius bei patikimesnius duomenis; ragina Komisiją ir valstybes nares atnaujinti reikiamus duomenis ir spręsti patikimos ES lygmens statistikos apie moterų lyties organų žalojimo praktikos paplitimą ir jos tipus, kurią būtų galima palyginti, trūkumo klausimą, o į duomenų rinkimo ir tyrimo procesą įtraukti akademinės bendruomenės atstovus, bendruomenių, kuriose taikoma minėtoji praktika, atstovus ir šios praktikos aukas, vadovaujantis bendruomeniniu ir dalyvavimu pagrįstu požiūriu; ragina organizacijas, vyriausybes ir ES institucijas bendradarbiauti, siekiant teikti tikslesnę kokybinę ir kiekybinę informaciją apie moterų lyties organų žalojimą bei ją skelbti ir užtikrinti, kad ji būtų prieinama platesniajai visuomenei; be to, ragina susijusias valdžios institucijas (policiją ir prokuratūras) keistis geriausia praktika ir bendradarbiauti – taip pat ir skelbiant tarptautinį pavojų;

26.  ragina Komisiją tvariau investuoti į mokslinius tyrimus moterų lyties organų žalojimo srityje, kadangi išsamūs kokybiniai ir kiekybiniai moksliniai tyrimai yra vienintelis būdas geresniam šio reiškinio supratimui skatinti bei užtikrinti, kad su juo būtų kovojama specialiai pritaikytomis ir veiksmingomis priemonėmis;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(2) OL L 180, 2013 6 29, p. 96.
(3) OL L 337, 2011 12 20, p. 9.
(4) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 87.
(5) OL C 93, 2017 3 24, p. 142.
(6) OL C 463, 2018 12 21, p. 26.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0007.
(8) OL C 337, 2018 9 20, p. 167.
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0080.


Automatizuoti sprendimų priėmimo procesai. Vartotojų apsaugos ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo užtikrinimas
PDF 159kWORD 44k
2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Automatizuoti sprendimų priėmimo procesai. Vartotojų apsaugos ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo užtikrinimas“ (2019/2915(RSP))
P9_TA(2020)0032B9-0094/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 21 d. Komisijos Atsakomybės ir naujų technologijų ekspertų grupės paskelbtą ataskaitą „Atsakomybė, susijusi su dirbtiniu intelektu ir kitomis naujomis skaitmeninėmis technologijomis“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 26 d. Komisijos Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais paskelbtą ataskaitą „Politikos ir investicijų rekomendacijos patikimo dirbtinio intelekto srityje“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 8 d. Komisijos Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais paskelbtą dokumentą pavadinimu „Patikimo dirbtinio intelekto etikos gairės“, taip pat į patikimo dirbtinio intelekto vertinimo sąrašą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatą „Pasitikėjimo į žmogų orientuotu dirbtiniu intelektu didinimas“ (COM(2019)0168),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Suderintas dirbtinio intelekto planas“ (COM(2018)0795),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikatą „Dirbtinis intelektas Europai“ (COM(2018)0237),

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai „Automatizuoti sprendimų priėmimo procesai. Vartotojų apsaugos ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo užtikrinimas“ (O-000008/2020 – B9-0007/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi sparčiai daroma technologinė pažanga dirbtinio intelekto (DI), mašinų mokymosi, sudėtingų algoritmais grindžiamų sistemų ir automatizuotų sprendimų priėmimo procesų srityse ir kadangi šių technologijų taikymo būdų, galimybių ir iššūkių yra daug ir jie daro poveikį beveik visiems vidaus rinkos sektoriams;

B.  kadangi tikimasi, kad automatizuotų sprendimų priėmimo procesų vystymas stipriai prisidės prie žinių ekonomikos ir duos naudos visai visuomenei, be kita ko, dėl geresnių viešųjų paslaugų, vartotojams – dėl novatoriškų gaminių ir paslaugų, o įmonėms – dėl optimizuotų veiklos rezultatų;

C.  kadangi dirbtinio intelekto ir automatizuotų sprendimų priėmimo procesų naudojimas ir vystymas taip pat kelia iššūkių vartotojų pasitikėjimui ir gerovei, ypač kalbant apie vartotojų įgalinimą atpažinti tokius procesus, suprasti, kaip jie veikia, priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl jų naudojimo ir jų atsisakyti;

D.  kadangi etikos gairės, pvz., Komisijos aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais priimti principai, yra pradinis taškas; kadangi vis dėlto reikia išnagrinėti dabartinę ES teisinę sistemą, įskaitant vartotojų teisės acquis, gaminių saugos ir rinkos priežiūros teisės aktus, siekiant patikrinti, ar ja galima reaguoti į dirbtinio intelekto ir automatizuoto sprendimų priėmimo atsiradimą ir užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, kaip to reikalaujama pagal ES pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnį;

E.  kadangi bendras ES požiūris į automatizuotų sprendimų priėmimo procesų plėtojimą padės užtikrinti tų procesų naudą ir sumažinti riziką visoje ES, išvengti vidaus rinkos susiskaidymo ir sudaryti sąlygas ES geriau propaguoti savo požiūrį ir vertybes visame pasaulyje;

Vartotojų pasirinkimas, pasitikėjimas ir gerovė

1.  palankiai vertina automatizuoto sprendimų priėmimo potencialą teikti novatoriškas ir geresnes paslaugas vartotojams, įskaitant naujas skaitmenines paslaugas, pvz., virtualius padėjėjus ir pokalbių robotus; tačiau mano, kad tais atvejais, kai vartotojai sąveikauja su sprendimų priėmimo automatizavimo sistema, jie turėtų būti tinkamai informuojami apie tai, kaip ji veikia, kaip pasiekti asmenį, turintį sprendimų priėmimo įgaliojimus ir kaip būtų galima patikrinti ir pataisyti sistemos sprendimus;

2.  primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos naujos taisyklės pagal Geresnio vykdymo užtikrinimo direktyvą(3), pagal kurią reikalaujama, kad prekybininkai informuotų vartotojus, kai prekių ar paslaugų kainos buvo individualizuotos remiantis automatizuotu sprendimų priėmimu ir vartotojų elgsenos profiliavimu, kas sudaro sąlygas prekybininkui įvertinti vartotojo perkamąją galią;

3.  primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti Geografinio blokavimo reglamento(4) įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad automatiniu sprendimų priėmimu vartotojai nebūtų diskriminuojami dėl jų pilietybės, gyvenamosios vietos ar laikinos buvimo vietos;

4.  ragina Komisiją stebėti, ar prekybininkams taikomais įpareigojimais yra užtikrinamas veiksmingas vartotojų pasirinkimas ir pakankama vartotojų apsaugą; ragina Komisiją patikrinti, ar esama reglamentavimo spragų ir išnagrinėti, ar reikia papildomų priemonių siekiant užtikrinti tvirtas vartotojų apsaugos teises dirbtinio intelekto ir automatizuoto sprendimų priėmimo srityje;

5.  pažymi, kad, siekiant spręsti vartotojų ir prekybininkų ginčus, alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmuose įvairiose skaitmeninėse platformose naudojamos automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos; ragina Komisiją užtikrinti, kad ateityje persvarstant Direktyvą 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo(5) ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo(6), būtų atsižvelgiama į automatizuoto sprendimų priėmimo naudojimą ir užtikrinama, kad galutinė kontrolė ir toliau priklausytų žmogui;

Gaminių saugos ir atsakomybės už juos sistema

6.  pabrėžia, kad pagal ES gaminių saugos sistemą įmonės įpareigojamos užtikrinti, kad rinkai būtų pateikiami tik saugūs ir reikalavimus atitinkantys gaminiai; pripažįsta, kad gaminių, turinčių automatizuoto sprendimų priėmimo pajėgumus atsiradimas kelia naujų iššūkių, nes tokie gaminiai gali vystytis ir veikti taip, kaip nebuvo numatyta pirmą kartą juos pateikiant rinkai; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip pritaikyti ES saugos taisykles gaminiams, kuriems taikomi konkretūs ES teisės aktai, nustatantys suderintus reikalavimus, įskaitant Mašinų direktyvą(7), Žaislų saugos direktyvą(8), Radijo įrenginių direktyvą(9) ir Žemosios įtampos įrenginių direktyvą(10), ir „nesuderintiems gaminiams“, kuriems taikoma Bendros gaminių saugos direktyva(11), siekiant užtikrinti, kad naujosios taisyklės atitiktų paskirtį, kad naudotojai ir vartotojai būtų apsaugoti nuo žalos, kad gamintojai galėtų aiškiai suprasti savo pareigas ir kad naudotojai galėtų aiškiai priimti sprendimus dėl gaminių su automatizuotų sprendimų priėmimo procesų pajėgumais, naudojimo;

7.  pabrėžia, kad reikia laikytis rizika grindžiamo požiūrio į reglamentavimą, atsižvelgiant į tai, kad dėl įvairių dirbtinio intelekto rūšių ir taikomųjų programų bei automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų kyla įvairaus pobūdžio ir sudėtingumo problemų; ragina Komisiją parengti dirbtinio intelekto ir automatizuoto sprendimų priėmimo rizikos vertinimo sistemą, siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į gaminių saugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą vidaus rinkoje; pabrėžia, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalines rinkos priežiūros strategijas, turi parengti suderintas dirbtinio intelekto rizikos valdymo strategijas;

8.  pažymi, kad Atsakomybės už gaminius direktyva(12) jau daugiau kaip 30 metų yra vertinga apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vartotojus nuo gaminių su trūkumais daromos žalos; pripažįsta, kad sunku nustatyti atsakomybę tais atvejais, kai vartotojas patiria žalą dėl automatizuotų sprendimų priėmimo procesų; ragina Komisiją persvarstyti šią direktyvą ir apsvarstyti galimybę pritaikyti tokias sąvokas kaip „gaminys“, „žala“ ir „trūkumas“, o taip pat pritaikyti pareigą įrodyti reglamentuojančias taisykles; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip prireikus atnaujinti šias sąvokas ir taisykles;

Paslaugų reguliavimo sistema

9.  primena, kad esama paslaugų reguliavimo sistema, kurią sudaro Paslaugų direktyva(13), Profesinių kvalifikacijų direktyva(14), Proporcingumo patikros direktyva(15), Elektroninės prekybos direktyva(16) ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, (17)jau apima daugelį politikos aspektų, susijusių su paslaugomis, apimančiomis automatizuotus sprendimų priėmimo procesus, įskaitant vartotojų apsaugos, etikos ir atsakomybės taisykles; pažymi, kad tokios taisyklės turėtų būti taikomos tiek tradicinėms paslaugoms, tiek ir paslaugoms, apimančioms automatizuotus sprendimų priėmimo procesus;

10.  pabrėžia, kad nors automatizuoti sprendimų priėmimo procesai gali pagerinti paslaugų veiksmingumą ir tikslumą, žmonės visada turi būti galiausiai atsakingi už sprendimus, kurie priimami teikiant profesines paslaugas, pvz., medicinos, teisinių ir apskaitos profesijų bei banko paslaugų srityse, ir turėti galimybę juos panaikinti; primena, kad automatizuoto sprendimų priėmimo atvejais, kai kyla pavojus teisėtiems viešiesiems interesams, svarbi kvalifikuotų specialistų vykdoma priežiūra arba nepriklausoma priežiūra;

11.  pabrėžia, kad, laikantis Proporcingumo patikros direktyvos, prieš automatizuojant profesines paslaugas svarbu tinkamai įvertinti riziką; primygtinai ragina valstybių narių kompetentingas institucijas užtikrinti, kad rengiant profesinius mokymus būtų atsižvelgiama į mokslo pažangą automatizuoto sprendimų priėmimo srityje;

Duomenų valdymo kokybė ir skaidrumas

12.  pažymi, kad automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos yra paremtos didelio duomenų kiekio rinkimu ir mano, kad Reglamentas dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo(18) padės suteikti daugiau duomenų visoje ES ir taip sudaryti sąlygas kurti novatoriškas duomenimis grindžiamas paslaugas; pripažįsta dalijimosi duomenimis ne tik iš viešųjų, bet ir iš privačių šaltinių potencialą šioje srityje, kartu pabrėždamas, kad pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą asmens duomenis yra būtina apsaugoti; pabrėžia, kad siekiant pagerinti algoritminių sistemų rezultatus ir padidinti vartotojų pasitikėjimą bei pripažinimą yra svarbu naudoti tik aukštos kokybės ir nešališkus duomenų rinkinius;

13.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į didelį poveikį, kurį automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos gali daryti vartotojams, ypač esantiems pažeidžiamoje padėtyje, svarbu, kad šios sistemos naudotų ne tik aukštos kokybės ir nešališkus duomenų rinkinius, bet ir suprantamus bei nešališkus algoritmus; mano, kad verslo procesuose reikalingos peržiūros struktūros, skirtos ištaisyti galimas klaidas, kylančias priimant automatizuotus sprendimus, o vartotojai turėtų turėti galimybę siekti, kad žmonės peržiūrėtų galutinius ir baigtinius automatizuotus sprendimus bei būtų atlyginta dėl jų patirta žala;

14.  pabrėžia, kad siekiant įvertinti, ar gaminiai, galintys priimti automatizuotus sprendimus, atitinka galiojančias saugos taisykles, labai svarbu, kad šiuos pajėgumus užtikrinantys algoritmai būtų pakankamai skaidrūs ir juos būtų galima paaiškinti rinkos priežiūros institucijoms; ragina Komisiją įvertinti, ar šiuo klausimu rinkos priežiūros institucijoms turėtų būti suteiktos papildomos prerogatyvos;

15.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas Reglamentas dėl platformų ir įmonių santykių(19), ypač taisyklės dėl reitingavimo skaidrumo, kurio metu naudojami automatizuotų sprendimų priėmimo procesai;

o
o   o

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0081.
(2) OL C 252, 2018 7 18, p. 239.
(3) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu (OL L 328, 2019 12 18, p.7).
(4) 2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 60 I, 2018 3 2, p. 1).
(5) OL L 165, 2013 6 18, p. 63.
(6) OL L 165, 2013 6 18, p. 1.
(7) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (OL L 157, 2006 6 9, p. 24).
(8) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos (OL L 170, 2009 6 30, p. 1).
(9) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB (OL L 153, 2014 5 22, p. 62).
(10) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 357).
(11) 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).
(12) 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29).
(13) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
(14) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas) (OL L 354, 2013 12 28, p. 132).
(15) 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (OL L 173, 2018 7 9, p. 25).
(16) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).
(17) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(18) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų (OL L 303, 2018 11 28, p. 59).
(19) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).


Siūlomi derybų įgaliojimai dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste
PDF 219kWORD 62k
2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl siūlomų derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (2020/2557(RSP))
P9_TA(2020)0033B9-0098/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (Chartija);

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos(1), 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties(2), 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties(3), 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų(4), 2019 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dabartinės padėties(5) ir 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Susitarimo dėl išstojimo iš ES nuostatų dėl piliečių teisių įgyvendinimo ir stebėsenos(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 29 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo projekto(7),

–  atsižvelgdamas į Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos(8) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) ir Politinę deklaraciją, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai(9) (toliau – Politinė deklaracija),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Saugumo ir gynybos pakomitečio laiškus,

–  atsižvelgdamas į rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste ir pagal kurį Komisija paskiriama Sąjungos derybininke, ir į jos priedą, kuriame pateikiami derybų dėl naujos partnerystės nurodymai (COM(2020)0035) (toliau – derybiniai nurodymai),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2020 m. sausio 31 d. vidurnaktį (Vidurio Europos laiku) Jungtinė Karalystė (JK) nustojo būti Europos Sąjungos (ES) valstybe nare;

B.  kadangi Politinėje deklaracijoje nustatyti plataus užmojo, plačios, glaudžios ir lanksčios prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo partnerystės, kurios pagrindas – visapusiškas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas (LPS), taip pat teisėsaugos ir baudžiamosios teisenos, užsienio politikos, saugumo ir gynybos bei platesnių bendradarbiavimo sričių parametrai ir nustatyta, kad tais atvejais, kai Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė derybų metu mano, kad tai atitinka jų abipusį interesą, būsimi santykiai gali apimti ne tik Politinėje deklaracijoje aprašytas bendradarbiavimo sritis;

C.  kadangi būsimi santykiai turėtų būti grindžiami teisių ir pareigų pusiausvyra, atsižvelgiant į bendrosios rinkos ir muitų sąjungos vientisumą, taip pat keturių laisvių nedalomumą; kadangi ES nepriklausanti valstybė, kuri nevykdo tokių pačių įsipareigojimų kaip valstybė narė, negali turėti tokių pačių teisių ir naudotis tais pačiais privalumais kaip valstybė narė;

D.  kadangi Politinėje deklaracijoje teigiama, kad būsima ekonominė partnerystė bus grindžiama nuostatomis, užtikrinančiomis vienodas sąlygas atvirai ir sąžiningai konkurencijai;

E.  kadangi ES ir Jungtinė Karalystė išliks artimos kaimynės ir toliau turės daug bendrų interesų;

F.  kadangi tokių glaudžių santykių įtvirtinimas visapusišku ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės susitarimu galėtų būti laikomas tinkama būsimų santykių sistema, kuria galima apsaugoti ir skatinti šiuos bendrus interesus, įskaitant naujus prekybos santykius;

G.  kadangi susitarime dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių turėtų būti numatyta lanksti sistema, pagal kurią būtų galima įvairiu mastu bendradarbiauti labai įvairiose politikos srityse, remiantis bendra valdymo struktūra ir atitinkamomis ginčų sprendimo nuostatomis;

H.  kadangi, siekdamos vykdyti tokį bendradarbiavimą, abi šalys turės ir toliau laikytis aukštų standartų ir savo tarptautinių įsipareigojimų tam tikrose politikos srityse;

I.  kadangi Susitarimo dėl išstojimo protokole dėl Airijos ir Šiaurės Airijos numatyta teisinė sistema, pagal kurią išsaugomos visos Didžiojo penktadienio susitarimo dalys ir Šiaurės Airijos gyventojų teisės, taip pat užtikrinamas bendrosios rinkos vientisumas ir vientisos salos ekonomika ir taip išvengiama realios sienos, kol pagal pritarimo mechanizmą užtikrinamas šios teisinės sistemos tęstinumas; kadangi Jungtinės Karalystės įsipareigojimas užtikrinti visų Didžiojo penktadienio susitarimo dalių taikymą taikomas bet kokiomis aplinkybėmis;

J.  kadangi tikslinga užtikrinti, kad ES institucijos ir valstybės narės drauge su viešaisiais ir privačiaisiais subjektais pradėtų pasiruošimo visiems įmanomiems ES ir Jungtinės Karalystės derybų padariniams darbus;

K.  kadangi nuolatinė ES institucijų ir valstybių narių vienybė yra itin svarbi siekiant apginti ES ir jos piliečių interesus vėlesniais derybų etapais, taip pat užtikrinti, kad šios derybos būtų sėkmingai ir laiku užbaigtos;

1.  pabrėžia savo pasiryžimą užmegzti kuo artimesnius santykius su Jungtine Karalyste; vis dėlto pažymi, kad tokie santykiai turės skirtis nuo tų, kuriais Jungtinė Karalystė naudojosi kaip ES valstybė narė, ir kad turės būti laikomasi toliau išdėstytų principų;

2.  primena, kad bet koks pagal SESV 217 straipsnį sudarytas ES ir Jungtinės Karalystės asociacijos susitarimas (toliau – susitarimas) turi griežtai atitikti šiuos principus:

   i) trečioji valstybė negali naudotis tomis pačiomis teisėmis ir privalumais, kokiais naudojasi Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) arba Europos ekonominės erdvės (EEE) narė;
   ii) visiško bendrosios rinkos vientisumo ir tinkamo veikimo, muitų sąjungos ir keturių laisvių nedalomumo apsauga ir visų pirma bendradarbiavimo ekonomikos ramsčio srityje lygis turėtų atitikti laisvo asmenų judėjimo principą;
   iii) turi būti išsaugotas ES sprendimų priėmimo autonomiškumas;
   iv) turi būti užtikrinama ES teisinė tvarka ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo šiuo aspektu;
   v) turi būti toliau laikomasi demokratinių principų, gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, kaip apibrėžta, visų pirma, Jungtinių Tautų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir jos protokoluose, Europos socialinėje chartijoje, Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute ir kitose Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse, taip pat turi būti laikomasi teisinės valstybės principo;
   vi) turi būti sudarytos vienodos sąlygos, užtikrinant lygiaverčius socialinės, darbo, aplinkos, konkurencijos ir valstybės pagalbos politikos standartus, be kita ko, taikant tvirtą ir visapusišką konkurencijos ir valstybės pagalbos kontrolės sistemą;
   vii) turi būti taikomas atsargumo principas, taip pat principas, pagal kurį žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir principas „teršėjas moka“;
   viii) turi būti išsaugomi ES susitarimai su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant EEE susitarimą, ir išlaikoma bendra tokių susitarimų pusiausvyra;
   ix) turi būti išsaugomas ES finansinis stabilumas ir užtikrinama, kad būtų laikomasi reguliavimo ir priežiūros tvarkos ir standartų ir kad jie būtų taikomi;
   x) turi būti užtikrinama tinkama teisių ir pareigų, taip pat, kai taikoma, proporcingų finansinių indėlių pusiausvyra;

3.  pakartoja, kad susitarime turėtų būti numatyta tinkama būsimų santykių sistema, grindžiama trimis pagrindiniais ramsčiais: ekonomine partneryste, užsienio reikalų partneryste, konkrečių sektorių klausimų ir teminiu bendradarbiavimu; pabrėžia, kad susitarimu taip pat turėtų būti užtikrinta nuosekli valdymo sistema, kuri turėtų apimti tvirtą ginčų sprendimo mechanizmą, taip išvengiant dvišalių susitarimų gausos ir trūkumų, būdingų ES santykiams su Šveicarija; primena, kad susitarimas turi atitikti ES sutarties 3 straipsnio 5 dalį;

4.  pažymi, kad, atsižvelgiant į ES ir Jungtinės Karalystės bendrų vertybių bendrą pagrindą, jų glaudžius ryšius ir dabartinį reguliavimo suderinimą, 47 metus trukusią Jungtinės Karalystės narystę ES ir jos, kaip nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, statusą, taip pat į jos narystę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO), Jungtinė Karalystė ir toliau bus svarbi ES partnerė visuose pirmiau minėtuose ramsčiuose ir kad abi šalys suinteresuotos užmegzti partnerystę, kuri užtikrintų tęstinį bendradarbiavimą;

5.  primena, kad šį susitarimą galima sudaryti tik visapusiškai įsitraukus Europos Parlamentui ir jam davus galutinį pritarimą; pabrėžia, kad Parlamentas turi būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros etapais pagal SESV 207, 217 ir 218 straipsnius, remiantis atitinkama teismų praktika ir nusistovėjusia geriausia praktika, ir kad į Parlamento pozicijas turėtų būti tinkamai atsižvelgiama visais etapais, užtikrinant, kad Parlamentas ir jo kompetentingi komitetai galėtų vykdyti demokratinę priežiūrą ir priimti sprendimus dėl susitarimo būdami visapusiškai informuoti; ragina Tarybą ir Komisiją, nustatant derybinius nurodymus, visapusiškai atsižvelgti į Parlamento poziciją ir paviešinti šiuos nurodymus;

6.  ragina Komisiją derybas vesti skaidriai; primygtinai ragina Komisiją šiuo atžvilgiu užtikrinti viešas konsultacijas ir nuolatinį dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, taip pat su nacionaliniais parlamentais;

7.  mano, kad ES derybose su Jungtine Karalyste turi dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų apginti ES interesai, visada būtų išsaugota ES įtaka ir būtų užtikrinta vienybė, kaip buvo per derybas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES sąlygų; primygtinai ragina išsaugoti šią vienybę derybose dėl būsimos partnerystės ir todėl primena, jog svarbu, kad derybose Komisija būtų vienintelė ES derybininkė, ir kad todėl valstybės narės negali pradėti jokių dvišalių derybų;

8.  reikalauja, kad derybos dėl visų derybinių nurodymų projekto klausimų būtų pradėtos kuo greičiau; vis dėlto mano, kad išsamumo ir užmojo lygis būtinai turės atitikti Jungtinės Karalystės griežtai pasirinktą grafiką, kuris neatspindi derybų sudėtingumo ir dėl kurio kyla pavojus, kad tam tikrose srityse, kuriose atsarginės priemonės arba tarptautinė sistema gali būti nepakankama teisinė sistema, kad būtų išvengta didelių sutrikimų, įvyks staigus lūžis;

9.  reiškia susirūpinimą dėl to, kaip Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas aiškina Susitarimo dėl išstojimo protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos nuostatas dėl sienų kontrolės Airijos jūroje; mano, kad pasitikėjimas yra esminis bet kokių derybų elementas; laikosi nuomonės, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas turi nedelsdamas tinkamai paaiškinti, kaip Jungtinė Karalystė ketina įgyvendinti Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos;

10.  pritaria derybiniams nurodymams, kuriuose nustatyta, kad Gibraltaras nebus įtrauktas į susitarimų, kuriuos sudarys ES ir Jungtinė Karalystė, teritorinę taikymo sritį ir kad bet kokiam atskiram susitarimui reikės išankstinio Ispanijos Karalystės sutikimo;

I.EKONOMINĖ PARTNERYSTĖ

Prekyba ir vienodos sąlygos

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinė Karalystė nusprendė sukurti savo būsimą ekonominę ir prekybos partnerystę su ES sudarydama laisvosios prekybos susitarimą; pabrėžia, kad, nors Europos Parlamentas remia ES konstruktyvias derybas su Jungtine Karalyste dėl subalansuoto, plataus užmojo ir visapusiško LPS, LPS iš esmės niekada nebus lygiavertis prekybai be kliūčių;

12.  pakartoja, kad, siekiant išsaugoti ES ir jos bendrosios rinkos vientisumą, muitų sąjungos vientisumą ir keturių laisvių nedalomumą, labai svarbu užtikrinti, kad kvotų ir bemuitės prieigos prie didžiausios pasaulio bendrosios rinkos lygis visiškai atitiktų reguliavimo konvergencijos mastą ir prisiimtus įsipareigojimus laikytis vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų, siekiant dinamiško suderinimo; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir ginčų sprendimą, reikia derinti esmines taisykles ir priemones, įskaitant nekintamumo išlygas ir mechanizmus;

13.  pabrėžia, kad LPS turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas patekti į rinką ir palengvinti prekybą, kad padėtis būtų kuo panašesnė į tai, kas buvo iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES dienos, tačiau sykiu toliau turi būti kuriamos deramos darbo vietos ir didinamos ES eksporto galimybės, skatinant darnų vystymąsi, laikantis ES standartų ir paisant demokratinių procedūrų; pabrėžia, kad turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos ir apsaugoti ES standartai, kad būtų išvengta lenktynių dėl kuo žemesnių standartų, siekiant dinamiško suderinimo, ir kad reikia užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė neįgytų nesąžiningo konkurencinio pranašumo sumažindama apsaugos lygį, ir užkirsti kelią rinkos dalyvių reglamentavimo arbitražui;

14.  pabrėžia, jog siekiant, kad LPS iš tiesų atitiktų ES interesus, į derybinius nurodymus turėtų būti įtraukti šie aspektai:

   i) vienodos sąlygos turi būti užtikrintos tvirtais įsipareigojimais ir vykdytinomis nuostatomis dėl konkurencijos ir valstybės pagalbos, atitinkamų mokesčių klausimų (įskaitant kovą su mokesčių slėpimu, vengimu ir pinigų plovimu), visapusiško socialinių ir darbo standartų (įskaitant lygiaverčio lygio apsaugą ir apsaugos priemones nuo socialinio dempingo) laikymosi, aplinkos apsaugos ir su klimato kaita susijusių standartų, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų propagavimo, aukšto lygio vartotojų apsaugos ir darnaus vystymosi; nuostatomis turėtų būti užtikrinta, kad standartai nebūtų sumažinti, o abi šalys būtų įgaliotos ilgainiui keisti įsipareigojimus, kad būtų nustatyti aukštesni standartai arba įtrauktos papildomos sritys; siekiant dinamiško suderinimo, įsipareigojimai ir nuostatos turėtų būti vykdomi taikant autonomines laikinąsias priemones, patikimą ginčų sprendimo mechanizmą ir teisių gynimo priemones;
   ii) abipusis susitarimas dėl abipusiai naudingo prekių, paslaugų, viešųjų pirkimų, profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir, atitinkamais atvejais, tiesioginių užsienio investicijų patekimo į rinką, dėl kurio bus deramasi visapusiškai laikantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių;
   iii) abiejų šalių įsipareigojimas tarptautiniuose forumuose toliau bendradarbiauti siekiant tvirtomis taisyklėmis grindžiamos laisvos ir sąžiningos prekybos, kad būtų užtikrintas veiksmingas daugiašališkumas;
   iv) siekdama kuo didesnės prekybos prekėmis, Komisija turėtų įvertinti galimas kvotas ir tarifus pažeidžiamiausiems sektoriams, taip pat poreikį nustatyti apsaugos sąlygas, kad būtų apsaugotas ES bendrosios rinkos vientisumas; be to, pakartoja, kad, pavyzdžiui, maisto ir žemės ūkio produktų patekimas į bendrąją rinką priklauso nuo to, ar griežtai laikomasi visų ES teisės aktų ir standartų, ypač maisto saugos, genetiškai modifikuotų organizmų ( GMO), pesticidų, geografinių nuorodų, gyvūnų gerovės, ženklinimo ir atsekamumo, sanitarijos ir fitosanitarijos (SFS) standartų, taip pat žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos srityse;
   v) kilmės taisyklės turėtų atitikti naujausius ES laisvosios prekybos susitarimus ir būti grindžiamos ES gamintojų interesais; šiuo ES ir Jungtinės Karalystės susitarimu reikėtų užtikrinti pagrindinius esamų ES ir trečiųjų šalių komercinių santykių principus ir vengti bet kokio piktnaudžiavimo užtikrinant nuoseklumą toliau trečiosioms šalims taikant suderintą tarifų ir kvotų sistemą bei prekių kilmės taisykles;
   vi) įsipareigojimai dėl antidempingo ir kompensacinių priemonių, kai tai reikalinga, galėtų viršyti PPO taisykles šioje srityje;
   vii) įsipareigojimai dėl paslaugų turėtų būti prisiimti siekiant užtikrinti tokį prekybos paslaugomis liberalizavimo lygį, kuris gerokai viršytų šalių PPO įsipareigojimus, remiantis naujausiais ES laisvosios prekybos susitarimais, kartu užtikrinant aukštą ES viešųjų paslaugų kokybę pagal SESV ir visų pirma Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų; be to, garso ir vaizdo paslaugoms neturėtų būti taikomos nuostatos, susijusios su liberalizavimu; pakartoja, kad pagal LPS paslaugų patekimas į rinką yra ribotas ir jam visada taikomos išimtys ir išlygos; turėtų būti įtraukti visi paslaugų teikimo būdai, įskaitant įsipareigojimus dėl fizinių asmenų judėjimo per sienas (4 paslaugų teikimo būdas) ir nuostatas, susijusias su ES taisyklėmis bei vienodo požiūrio į darbuotojus laikymusi ir profesinių kvalifikacijų pripažinimu; į susitarimus turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl patekimo į rinką ir nacionalinis režimas pagal priimančiosios valstybės taisykles, siekiant užtikrinti, kad su ES paslaugų teikėjais būtų elgiamasi nediskriminuojant, be kita ko, ir įsisteigimo atžvilgiu; pagal naująją tvarką fiziniams asmenims turėtų būti leidžiama laikinai atvykti ir būti verslo tikslais siekiant teikti paslaugas;
   viii) turėtų būti sudarytos galimybės patekti į viešųjų pirkimų rinkas, neapsiribojant PPO viešųjų pirkimų susitarimo (VPS) įsipareigojimais, užtikrinant ES įmonėms galimybę patekti į strateginių sektorių rinką ir ES viešųjų pirkimų rinkų tam tikro laipsnio atvėrimą;
   ix) griežtos ir vykdytinos priemonės, apimančios intelektinės nuosavybės teisių, įskaitant geografines nuorodas (GN), pvz., autorių teisių ir gretutinių teisių, prekių ženklų, pripažinimą ir apsaugą, remiantis dabartine ir būsima ES teisine sistema;
   x) susitarime turėtų būti patvirtinta esamų geografinių nuorodų apsauga, kaip numatyta Susitarime dėl išstojimo, ir nustatytas būsimų geografinių nuorodų apsaugos mechanizmas, užtikrinant tokį patį apsaugos lygį, koks numatytas Susitarime dėl išstojimo;
   xi) turėtų būti įtrauktas plataus užmojo skyrius dėl prekybos ir lyčių lygybės; reikėtų atsižvelgti į Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pasekmes lyčių lygybei, be kita ko, užtikrinant vienodas sąlygas ES veiksmams, kuriais apsaugomas ir stiprinamas moterų vaidmuo ekonomikoje, pavyzdžiui, priemonėms, kuriomis kovojama su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu;
   xii) visa apimantis skyrius apie labai mažų įmonių ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) poreikius ir interesus, susijusius su patekimo į rinką palengvinimu, įskaitant techninių standartų suderinamumą, tačiau tuo neapsiribojant bei supaprastintas muitinės procedūras, siekiant išsaugoti ir sukurti konkrečias verslo galimybes ir skatinti jų tarptautinimą;
   xiii) norint, kad prekybos susitarimas būtų išsamus, į jį turi būti įtrauktos nuostatos, kuriomis būtų užtikrintas tolesnis Jungtinės Karalystės ir ES reguliavimo derinimas ateityje; siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prekybai, turėtų būti deramasi dėl kompleksinių reglamentavimo nuoseklumo ir netarifinių kliūčių taisyklių, atsižvelgiant į savanorišką bendradarbiavimo reguliavimo srityje pobūdį ir teisę reguliuoti atsižvelgiant į viešuosius interesus, kartu išsaugant reglamentavimo savarankiškumą ir parlamentines teises bei primenant, kad prekybos susitarimo nuostatos dėl bendradarbiavimo reguliavimo srityje negali visiškai atkartoti tokios pačios nevaržomos prekybos, kokia yra suteikiama narystės bendrojoje rinkoje;
   xiv) siekiant užtikrinti finansinį ir reglamentavimo stabilumą bei visapusišką ES reguliavimo tvarkos bei standartų laikymąsi ir jų taikymą, rizikos ribojimo išlyga ir tarpvalstybinių finansinių paslaugų teikimo apribojimai yra įprastas ES prekybos susitarimų bruožas ir turėtų būti įtraukti ir į šį susitarimą;
   xv) plataus užmojo nuostatomis, kuriomis sudaromos sąlygos plėtoti skaitmeninę prekybą, šalinti nepagrįstas prekybos elektroninėmis priemonėmis kliūtis ir užtikrinti atvirą, saugią ir patikimą internetinę aplinką įmonėms bei vartotojams, taip pat reglamentuoti tarpvalstybinius duomenų srautus, įskaitant tokius principus kaip sąžininga konkurencija ir plataus užmojo tarpvalstybinio duomenų perdavimo taisyklės, visapusiškai laikantis dabartinių ir būsimų ES duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių ir nedarant joms poveikio;
   xvi) dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) prekėms patekus į bendrąją rinką būtų vykdomos muitinės patikros ir atliekamas patvirtinimas, o tai turėtų įtakos pasaulinėms tiekimo grandinėms ir gamybos procesams; būtina stiprinti muitines tiek personalo, tiek techninės įrangos atžvilgiu, kad jos galėtų susidoroti su papildomomis užduotis; būsimų susitarimų veiklos procedūromis turi būti siekiama išsaugoti Sąjungos bendrosios prekių rinkos ir muitų sąjungos taisykles; todėl yra labai svarbu užtikrinti prekių atitiktį bendrosios rinkos taisyklėms;
   xvii) reglamentavimo suderinimas su gaminių rinkos priežiūra ir griežtais gaminių standartais turėtų būti esminė ir nepakeičiama bet kokio būsimo susitarimo su Jungtine Karalyste dalis, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES įmonėms ir aukštą ES vartotojų apsaugos lygį;
   xviii) turi būti išsaugotas muitų sąjungos ir jos taisyklių bei procedūrų vientisumas; ES ir Jungtinė Karalystė turėtų laiku sudaryti veiksmingą darbinį susitarimą šioje srityje;

15.  pabrėžia, kad visam LPS turėtų būti taikomos nuostatos dėl pilietinės visuomenės dialogo, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir konsultavimosi su abiem šalimis; primygtinai ragina įsteigti vidaus patariamąsias grupes, kurios prižiūrėtų susitarimo įgyvendinimą;

16.  pakartoja, kad susitarimu turėtų būti užtikrinta nuosekli valdymo sistema, kuri turėtų apimti patikimą ginčų sprendimo mechanizmą ir valdymo struktūras; atsižvelgdamas į tai pabrėžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetenciją aiškinti su ES teise susijusius klausimus, siekiant užtikrinti tokio aiškinimo vienodumą;

Vienodos sąlygos

17.   primena, kad Jungtinė Karalystė turėtų toliau laikytis pagal savo tarptautinius įsipareigojimus nustatytų standartų ir juos įgyvendinti, siekdama dinamiškai suderinti teisės aktus ir politiką taip, kad būtų atspindėtas būsimų santykių mastas ir išsamumas;

18.  primena savo pasiryžimą užkirsti kelią bet kokiam dempingui būsimuose ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose ir šiuo atžvilgiu primena, kad siekiant užkirsti jam kelią labai svarbu suderinti aplinkos, darbo ir socialinius, atitinkamus mokesčių klausimus bei valstybės pagalbos politiką;

19.  pažymi, kad susitarimo dėl vienodų veiklos sąlygų išsamumas bus esminis veiksnys nustatant bendrą būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių mastą; primena, kad šiuo klausimu iš esmės svarbu bus tai, ar Jungtinė Karalystė ir toliau laikysis Europos socialinio modelio; pakartoja, kad reikia nustatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrintas tiek aukštų standartų išlaikymas, tiek ir vienodos sąlygos socialinių ir užimtumo standartų srityse, išlaikant bent jau dabartinį aukštą lygį, kas yra numatyta galiojančiuose bendruose standartuose;

20.  pabrėžia, kad glaudesniems santykiams reikės tvirtos ir išsamios konkurencijos bei valstybės pagalbos kontrolės sistemos, kuri užkirstų kelią nederamam prekybos ir konkurencijos iškraipymui, siekiant užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė nesiimtų nesąžiningo ir antikonkurencinio elgesio, dėl kurio būtų vykdomas dempingas ES ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu;

21.  yra tvirtai įsitikinęs, kad Jungtinė Karalystė turėtų laikytis besikeičiančių mokesčių ir kovos su pinigų plovimu teisės aktų standartų pagal ES acquis, įskaitant mokesčių skaidrumą, keitimąsi informacija mokesčių klausimais ir kovos su mokesčių vengimu priemones, bei turėtų spręsti klausimus, susijusius su atitinkama jos užjūrio teritorijų, suverenių bazių teritorijų ir jos Karūnai priklausančių teritorijų padėtimi ir jų neatitiktimi ES gero valdymo kriterijams ir skaidrumo reikalavimams;

22.  pakartoja, kad būtina išlaikyti aukštus standartus ir vienodas sąlygas vaistų, medicinos prietaisų, maisto saugos ir ženklinimo, veterinarijos, fitosanitarijos ir aplinkos politikos bei standartų srityse;

23.  pažymi, kad, kaip ir viso susitarimo nuostatų atveju, siekiant įgyvendinti nuostatas dėl vienodų veiklos sąlygų, į tvirtas valdymo struktūras reikės įtraukti tinkamą valdymą, ginčų sprendimą ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, atitinkamais atvejais – kartu su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ir reikalauti, kad abi šalys įkurtų arba, atitinkamais atvejais, išlaikytų nepriklausomas institucijas, galinčias veiksmingai vykdyti priežiūrą ir užtikrinti įgyvendinimą; pabrėžia, kad piliečiams ir nevyriausybinėms organizacijoms turi būti užtikrinta teisė kreiptis į teismą bei užtikrintas tinkamas skundų nagrinėjimo mechanizmas, susijęs su darbo ir aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimu;

II.KONKRETŪS SEKTORIŲ KLAUSIMAI IR TEMINIS BENDRADARBIAVIMAS

Žuvininkystė

24.  be to, pabrėžia, kad laisvos prieigos prie vandenų ir uostų klausimas yra neatsiejamas nuo laisvosios prekybos ir Jungtinės Karalystės žuvininkystės produktų patekimo į ES rinką klausimo, o derybos su Jungtine Karalyste dėl žuvininkystės negali būti atsietos ir turi būti tiesiogiai susijusios su derybomis dėl bendros ekonominės partnerystės, ypač dėl prekybos;

25.  primena ir tvirtai remia nuostatas dėl žuvininkystės, dėl kurių turi būti susitarta iki 2020 m. liepos 1 d., ir mano, kad būsima Jungtinės Karalystės žuvininkystės valdymo tvarka neturėtų būti silpnesnė nei dabartinės bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklės ir įsipareigojimai;

26.  pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES neatleidžia Jungtinės Karalystės nuo pareigos bendradarbiauti kaip pakrantės valstybės bendro ir tvaraus bendrų žuvų išteklių valdymo srityje laikantis savo tarptautinių įsipareigojimų;

27.  primena, kad pagrindinis laisvo ir vienodo ES žvejų patekimo į visų valstybių narių vandenis principas pagal BŽP, taip pat ES bendroji rinka ir laisvo prekių (įskaitant žuvininkystės produktus) judėjimo principas dešimtmečiais teikė naudos ir teisių pakrančių bendruomenėms, veiklos vykdytojams ir vartotojams;

28.  pabrėžia, kad yra svarbu sukurti abipusiai naudingą ir visapusišką ES ir Jungtinės Karalystės partnerystę, kuri, laikantis abipusių įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos prioriteto tvarka apimtų susitarimą dėl žuvininkystės ir su žuvininkyste susijusių klausimų;

29.  primygtinai reikalauja, kad susitarimas būtų grindžiamas BŽP nustatytais tausaus jūrų gyvųjų išteklių naudojimo ir išsaugojimo principais, o taip pat juo būtų siekiama socialinės ir ekonominės naudos žvejams, žuvininkystės sektoriaus veiklos vykdytojams ir vartotojams;

30.  ragina, kad susitarimu visų pirma būtų užtikrinta nuolatinė abipusė prieiga prie vandenų ir išlaikyta stabili ES ir Jungtinės Karalystės įprastai naudojamų išteklių kvotos dalis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu išlaikyti bendrai sutartus žuvininkystės valdymo principus ir priemones, atitinkančius BŽP nustatytus principus ir priemones;

31.  primygtinai tvirtina, kad reikia tinkamų konsultacijų mechanizmų ir bendro moksliniais tyrimais pagrįsto metodo, o taip pat garantijų, kad Jungtinė Karalystė ir toliau prisidės prie duomenų rinkimo ir išteklių mokslinio vertinimo; primygtinai ragina abi šalis toliau bendradarbiauti žuvininkystės kontrolės ir kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba srityse;

Duomenų apsauga

32.  primena, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką(10) tam, kad Komisija galėtų paskelbti, jog Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos sistema yra tinkama, ji turi įrodyti, kad Jungtinėje Karalystėje užtikrinamas apsaugos lygis yra „iš esmės lygiavertis“ tam, kuris yra užtikrinamas pagal ES teisinę sistemą, įskaitant tolesnį duomenų perdavimą trečiosioms šalims; primena, kad Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos akte numatyta bendra ir plataus masto duomenų apsaugos principų ir duomenų subjektų teisių išimtis tvarkant asmens duomenis imigracijos tikslais; yra susirūpinęs dėl to, kad tais atvejais, kai ne Jungtinės Karalystės piliečių duomenys tvarkomi pagal šią išimtį, šie duomenys nėra saugomi tokiu pat lygiu kaip Jungtinės Karalystės piliečių duomenys; mano, kad ši išimtis prieštarautų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentui (ES) 2016/679(11); be to, mano, kad Jungtinės Karalystės elektroninių telekomunikacijų duomenų saugojimo teisinė sistema neatitinka atitinkamo ES acquis sąlygų, kaip tai buvo išaiškinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, todėl šiuo metu netenkinamos tinkamumo sąlygos;

33.  mano, kad būtina skirti ypatingą dėmesį Jungtinės Karalystės teisinei sistemai nacionalinio saugumo ar teisėsaugos institucijų atliekamo asmens duomenų tvarkymo srityse; primena, kad masinio sekimo programos gali būti netinkamos pagal ES teisę ir primygtinai ragina atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką šioje srityje, pvz., Schrems bylą, taip pat į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;

34.  paveda Komisijai atidžiai įvertinti Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos teisinę sistemą ir užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė išspręstų šioje rezoliucijoje nurodytas problemas prieš nuspręsdama, kad Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos teisė atitinka ES teisę, kaip ją išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas(12), ir prašyti Europos duomenų apsaugos valdybos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno patarimo, kad jie gautų visą susijusią informaciją ir tinkamus terminus savo vaidmeniui atlikti;

Klimato kaita ir aplinka

35.  mano, kad būsimi ES ir Jungtinės Karalystės santykiai turėtų būti grindžiami ne tik ekonominiais veiksniais, bet ir dideliu užmoju aplinkosaugos srityje, paremtu bendradarbiavimu atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, siekiant spręsti tarpvalstybinius ir pasaulinio masto uždavinius;

36.  mano, kad ES ir Jungtinė Karalystė turėtų užtikrinti, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose ir praktikoje numatytas aplinkos apsaugos lygis nebūtų sumažintas žemiau lygio, numatyto bendruosiuose standartuose, kurie pereinamojo laikotarpio pabaigoje taikomi ES ir Jungtinei Karalystei dėl: prieigos prie informacijos apie aplinką, visuomenės dalyvavimo sprendžiant su aplinka susijusius klausimus ir teisės dėl šių klausimų kreiptis į teismą; poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo; pramoninių išmetamųjų teršalų; išlakų ir oro kokybės tikslų bei ribinių verčių; gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo; atliekų tvarkymo; vandens aplinkos apsaugos ir išsaugojimo; jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo; cheminių medžiagų, augalų apsaugos produktų gamybos, naudojimo, išleidimo ir šalinimo keliamo pavojaus žmogaus sveikatai ar aplinkai prevencijos, mažinimo ir panaikinimo; klimato kaitos ir atsargumo principo;

37.  ragina derybininkus užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė įsipareigotų pereinamuoju laikotarpiu įgyvendinti standartus, įskaitant tikslus, ir kitas nuostatas, dėl kurių susitarta ES lygmeniu;

38.  primygtinai ragina, kad bendradarbiavimas kovos su klimato kaita srityje derybose taptų absoliučiu prioritetu, atsižvelgiant į tai, kad šioje srityje ypač svarbu sėkmingai dirbti, pradedant sėkminga 26-ąja JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (COP 26) Glazge; mano, kad geriausias variantas būtų visiškas Jungtinės Karalystės ir ES suderinimas šioje srityje; atsižvelgdamas į tai, reiškia didelį pageidavimą, kad Jungtinė Karalystė visiškai prisiderintų prie dabartinės ir būsimos ES klimato politikos sistemos, taip pat prie įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, ir prašo, kad ES išmetamųjų teršalų kiekio viršutinė riba, nustatyta pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS), Pastangų pasidalijimo reglamentą, įskaitant žemės naudojimą, žemės naudojimo keitimą ir miškininkystę, būtų taikoma visa;

39.  ragina Jungtinę Karalystę pereinamojo laikotarpio pabaigoje išlaikyti anglies dioksido kainodaros sistemą, suderintą su bendrais standartais ir tikslais, ir ragina derybininkus išnagrinėti galimybę susieti būsimą Jungtinės Karalystės nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, su sąlyga, kad bus visapusiškai paisoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos vientisumo;

40.  pabrėžia, kad bet kokie Jungtinės Karalystės ir Europos investicijų banko (EIB) santykiai turėtų priklausyti, be kita ko, nuo Jungtinės Karalystės suderinimo su atnaujintais ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslais, nuo to, kaip Jungtinė Karalystė laikosi reglamento, kuriuo nustatoma sistema tvariam investavimui palengvinti, ir nuo EIB plataus užmojo naujos klimato kaitos strategijos ir skolinimo energetikos srityje politikos;

41.  pabrėžia, kad dėl sumažėjusios apsaugos Jungtinėje Karalystėje kiltų pavojus prarasti ES biologinę įvairovę, nes daugelis rūšių (paukščiai, šikšnosparniai, drugiai ir banginių būrio gyvūnai) migruoja tarp ES ir Jungtinės Karalystės, o daugelio nemigruojančių rūšių genų srautas tarp Jungtinės Karalystės ir ES yra reguliarus;

42.  pabrėžia, kad svarbu, jog Jungtinė Karalystė ir toliau laikytųsi cheminių medžiagų saugos teisės aktų (REACH(13)) ir užtikrintų bendradarbiavimą su Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA);

Energija

43.  ragina susitarimu užtikrinti nediskriminacinę rinkos dalyvių prieigą prie tinklų, veiksmingą tinklo operatorių atskyrimą; užtikrinti vienodas sąlygas ir nekintamumą, įskaitant veiksmingą anglies dioksido kainodarą, valstybės pagalbą ir aplinkos apsaugą;

44.  ragina sukurti mechanizmus, kuriais būtų kuo labiau užtikrintas tiekimo saugumas ir veiksminga prekyba įvairiais laikotarpiais naudojant jungiamuosius vamzdynus;

45.  tikisi, kad Jungtinė Karalystė laikysis aukštų branduolinės saugos, saugumo ir radiacinės saugos standartų; tikisi, kad susitarime bus nagrinėjami Jungtinės Karalystės sąsaja su Euratomu ir ITER projektu, taip pat išstojimo poveikis turtui ir įsipareigojimams, sudarant sąlygas Euratomui, Jungtinei Karalystei ir jos nacionalinės valdžios institucijoms bendradarbiauti ir keistis informacija; ragina į susitarimą įtraukti įsipareigojimą sudaryti vienodas sąlygas branduolinės saugos standartų srityje, kurie būtų taikomi pereinamojo laikotarpio pabaigoje, užtikrinant, kad būtų visapusiškai laikomasi tarptautinių konvencijų, įskaitant Orhuso ir Espo konvencijas, ir sutarčių;

Visuomenės sveikata ir maisto sauga

46.  pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Karalystės vartotojams svarbu, jog Jungtinė Karalystė išlaikytų aukštus maisto saugos ir maisto produktų ženklinimo standartus; primena, kad bet koks iš trečiųjų šalių į ES importuojamas maistas turi atitikti aukštus ES maisto saugos standartus, susijusius, be kita ko, su GMO naudojimu; pažymi abipusę naudą Jungtinei Karalystei toliau dalyvaujant Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje; primena, kad, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės trečiosios šalies statusą, tarp ES ir Jungtinės Karalystės turės būti atliekami griežti patikrinimai ir taikoma kontrolė;

47.  pabrėžia, jog svarbu, kad Jungtinė Karalystė išlaikytų lygiaverčius gyvūnų sveikatos standartus ir užkirstų kelią zoonozinių ligų plitimui tarp gyvūnų ir žmonių, ypač migruojančių rūšių atveju, siekiant naudos tiek gyvūnų, tiek žmonių sveikatai; mano, kad, remiantis esamais ir būsimais ES standartais, būtina išlaikyti ir naminių, ir ūkinių gyvūnų judėjimams tarp ES ir Jungtinės Karalystės taikomą paso mechanizmą;

48.  pabrėžia aukštų standartų ir vienodų sąlygų svarbą siekiant apsaugoti gyvūnų gerovę ir sveikatą visoje maisto grandinėje ir užtikrinti sąžiningą Jungtinės Karalystės ir ES ūkininkų konkurenciją; atmeta galimybę į ES importuoti ES gyvūnų gerovės standartų neatitinkančius gyvus gyvūnus, mėsą ir kiaušinius;

49.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą vaistų, medicinos prietaisų ir kitų sveikatos priežiūros produktų tiekimą; todėl ragina ES ir Jungtinę Karalystę užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių trūkumams ir galimam rimtam poveikiui žmonių sveikatai apriboti; visų pirma ragina imtis tikslinių veiksmų, kuriais pacientams būtų užtikrinta nuolatinė ir greita prieiga prie saugių vaistų ir medicinos prietaisų, įskaitant saugų ir nuolatinį radioaktyviųjų izotopų tiekimą;

50.  primygtinai ragina tęsti bendradarbiavimą sveikatos ir visuomenės sveikatos klausimais; pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė, kaip trečioji šalis, negalės dalyvauti ES vaistų leidimų išdavimo procedūrose;

Piliečių teisės ir asmenų judumas

51.  ragina derybų šalis siekti, kad ir ES, ir Jungtinės Karalystės piliečiams bei jų šeimoms pagal susitarimą dėl išstojimo būtų toliau visapusiškai užtikrinamos piliečių teisės; pabrėžia, kad bet kokie būsimi judumo susitarimai turėtų būti grindžiami ES valstybių narių nediskriminavimu ir visišku abipusiškumu; apskritai mano, kad tolesnis piliečių teisių (įskaitant Jungtinės Karalystės piliečių laisvą judėjimą ES, grindžiamą abipusiškumu) konkretizavimas būtų laikomas būsimo ES ir Jungtinės Karalystės tarptautinio susitarimo teksto pagrindu ir neatsiejama dalimi; mano, jog taip pat labai svarbu, kad ES valstybės narės paaiškintų sistemą, kurią kiekviena iš jų turi taikyti Jungtinės Karalystės piliečiams, norintiems gauti gyventojo statusą, ir kad tokios priemonės būtų patogios naudoti ir skaidrios, siekiant palengvinti procesą, taip pat nemokamos, ir kad Komisija ir Europos Parlamentas stebėtų atitinkamus pokyčius;

52.  prašo nustatyti tinkamas socialinės apsaugos koordinavimo priemones, įskaitant teises į pensiją, atsižvelgiant į būsimą asmenų judėjimą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina išsamias susitarimo dėl išstojimo nuostatas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, kuriomis apsaugomos teisės, atsirandančios dėl socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikotarpių;

53.  primygtinai ragina Jungtinės Karalystės vyriausybę užtikrinti, kad prieš pasibaigiant pereinamajam laikotarpiui būtų priimtas naujas Užimtumo įstatymas, siekiant išvengti situacijos, kai darbuotojo teisės neužtikrinamos nei pagal galiojančius ES teisės aktus, nei pagal Jungtinės Karalystės užimtumo įstatymą;

54.  atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus ir nustatyti jų įgyvendinimo terminus pereinamuoju laikotarpiu, pvz., persvarstyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą, Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą arba Direktyvą dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų;

55.  ragina visapusiškai atsižvelgti į ypatingą padėtį Airijos saloje ir spręsti neišspręstus klausimus, susijusius su Šiaurės Airijos piliečiais; primygtinai ragina Jungtinės Karalystės valdžios institucijas užtikrinti, kad nebūtų ribojamos Šiaurės Airijos piliečių teisės, ir visapusiškai laikytis visų Didžiojo penktadienio susitarimo dalių;

56.  pritaria tam, kad Jungtinė Karalystė toliau taikytų tarptinklinio ryšio reglamentą ES ir Jungtinės Karalystės piliečių labui ir visų pirma sudarytų palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam asmenų judėjimui Airijos saloje;

57.  atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės ketinimą prisijungti prie 2007 m. Hagos konvencijos dėl išlaikymo ir ragina tinkamai bendradarbiauti ir siekti plataus užmojo tikslų civilinėse ir šeimos teisės bylose, ypač susijusiose su vaikų teisėmis ir repatriacija; primena, kad būsimame susitarime taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tam tikrų kategorijų piliečius, kuriems šiuo metu taikoma ES teisė, kaip ją aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pvz., Jungtinės Karalystės piliečius, grįžtančius į Jungtinę Karalystę su šeimos nariais, kurie nėra ES piliečiai, neįgaliuosius ir slaugytojus, Jungtinėje Karalystėje gyvenančius trečiųjų šalių piliečius, turinčius tvirtus teisinius ryšius su valstybėmis narėmis, pvz., ES gimusius trečiųjų šalių piliečius, pripažintus pabėgėlius ir asmenis be pilietybės;

58.  mano, kad judumo susitarimai turi būti grindžiami nediskriminavimu ir visišku abipusiškumu; primena, kad priėmus derybų įgaliojimus valstybės narės negali derėtis dėl dvišalių susitarimų;

59.  šiuo atveju apgailestauja, jog Jungtinė Karalystė paskelbė, kad nebebus taikomas laisvo asmenų tarp ES ir Jungtinės Karalystės piliečių judėjimo principas; mano, kad į bet kokį susitarimą dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių turėtų būti įtrauktos plataus užmojo nuostatos, kuriomis būtų užtikrintas ES ir Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisių, ypač susijusių su asmenų ir darbuotojų judėjimu, tęstinumas; primena, kad laisvo judėjimo teisės taip pat tiesiogiai susijusios su trimis kitomis laisvėmis, būdingomis bendrajai rinkai, ir yra itin svarbios paslaugoms ir profesinei kvalifikacijai;

60.  mano, kad susitarimu turėtų būti numatytas bevizis režimas trumpalaikėms kelionėms, įskaitant trumpalaikes su darbu susijusias keliones, remiantis visišku abipusiškumu ir nediskriminavimu, ir turėtų būti nustatytos atvykimo ir buvimo mokslinių tyrimų, studijų ir mokymo tikslais ir jaunimo mainų sąlygos;

61.  atsižvelgdamas į būsimą Jungtinės Karalystės ir 27 ES valstybių narių bendradarbiavimą prieglobsčio ir migracijos politikos srityje, pabrėžia, kad tai turėtų apimti bent jau priemones, kuriomis būtų stiprinami saugūs ir teisėti būdai gauti tarptautinę apsaugą, be kita ko, pasitelkiant šeimos susijungimą; atsižvelgdamas į tai, kad šeimos susijungimas tebėra svarbus prieglobsčio prašytojams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje ir turintiems šeimas ES teritorijoje, ragina priimti šeimos susijungimo planą, kuris turėtų įsigalioti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, siekiant išvengti bet kokių spragų, turinčių humanitarinį poveikį, ir gerbti prieglobsčio prašytojų teisę į šeimos gyvenimą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį;

Lygiavertiškumas finansinių paslaugų srityje

62.  primena, kad Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios įmonės praras paso mechanizmo teises;

63.  mano, kad patekimas į rinką turėtų būti grindžiamas sprendimais dėl lygiavertiškumo, jei ES įsitikins, kad Jungtinės Karalystės reguliavimo ir priežiūros tvarka ir standartai yra ir toliau bus visiškai lygiaverčiai ES reguliavimo ir priežiūros tvarkai ir standartams, atsižvelgiant į nuostatas, dėl kurių susitarta siekiant sudaryti vienodas sąlygas; mano, kad, kai Jungtinei Karalystei bus suteiktas lygiavertiškumas, turi būti įdiegtas veiksmingas mechanizmas siekiant užtikrinti, kad laikui bėgant lygiavertiškumas būtų išlaikytas, ir primena, kad ES gali vienašališkai bet kuriuo metu panaikinti lygiavertį statusą;

64.  mano, kad taikant bet kokią būsimą sistemą turėtų būti užtikrintas finansinis stabilumas ES ir paisoma jos reguliavimo ir priežiūros tvarkos bei standartų ir jų taikymo, kartu išlaikant ES reguliavimo ir sprendimų priėmimo autonomiškumą;

Transportas

65.  ragina derybininkus užtikrinti nenutrūkstamą susisiekimą tarp Jungtinės Karalystės ir ES, remiantis abipusiškumo reikalavimu siekiant abipusės prieigos prie transporto rinkų, atsižvelgiant į abiejų atitinkamų rinkų dydžio skirtumus;

66.  šiuo atžvilgiu primena, kad Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) daugiašalės kvotų sistemos šiuo metu nepakanka, kad būtų visiškai patenkinti krovinių vežimo keliais tarp ES ir Jungtinės Karalystės poreikiai, ir kad reikėtų imtis tinkamų priemonių siekiant išvengti grėsmės viešajai tvarkai ir užkirsti kelią krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjų ir keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikėjų eismo srautų sutrikimams;

67.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad derybos taip pat apimtų plataus užmojo, subalansuotą ir aukštus standartus atitinkantį išsamų oro susisiekimo susitarimą, ypač kiek tai susiję su skrydžių teisėmis, skrydžių sauga ir oro uostų saugumu (šie klausimai turėtų būti atitinkamai apsvarstyti), ir todėl primena, kad būsimas Jungtinės Karalystės ir ES oro susisiekimas negali de jure ar de facto prilygti Jungtinės Karalystės dalyvavimui bendrojoje aviacijos rinkoje;

68.  pabrėžia, kad įgyvendinant būsimą Jungtinės Karalystės ir ES partnerystę turėtų būti atsižvelgiama į specifinę Lamanšo sąsiaurio tunelio padėtį, ypač į geležinkelių saugos reglamentavimo sistemą;

69.  mano, kad turėtų būti užtikrinta prieiga ES viduje tarp Airijos ir kitų ES valstybių narių, įskaitant teisę vykti tranzitu ES vidaus kelių transportu tarp Airijos ir kitų ES valstybių narių;

70.  pabrėžia, kad būsimi Jungtinės Karalystės ir ES santykiai turi užtikrinti griežtas vienodas sąlygas visuose transporto sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant valstybės pagalbai, aplinkos apsaugai, keleivių teisėms, komerciniam lankstumui ir socialiniams aspektams, įskaitant vairavimo ir poilsio laiką;

71.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti nuolatinį bendrai sutartų infrastruktūros projektų, visų pirma transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir Bendro Europos dangaus (BED) sistemos, taip pat bendrų technologijų iniciatyvų, pvz., „Švarus dangus I“ ir „Švarus dangus II“ ir Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR), finansavimą; taip pat mano, jog itin svarbu, kad Jungtinė Karalystė visapusiškai laikytųsi savo finansinių įsipareigojimų ir prievolių, net jei jie turėtų būti vykdomi ir pasibaigus jos narystės ES laikotarpiui;

Programos ir agentūros

72.  pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės dalyvavimo ES agentūrose ir programose būdai bus grindžiami trečiosioms šalims, nepriklausančioms EEE, taikomomis taisyklėmis; ragina Jungtinę Karalystę dalyvauti ES programose, kartu laikantis visų atitinkamų taisyklių, mechanizmų ir dalyvavimo sąlygų;

73.  pabrėžia, kad Jungtinei Karalystei dalyvaujant ES programose neturėtų susidaryti grynųjų pervedimų iš ES biudžeto į Jungtinę Karalystę; be to, mano, kad Jungtinei Karalystei ir toliau dalyvaujant bet kokiose ES programose turi būti užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra, o dėl dalyvavimo trečioji valstybė neturėtų įgyti jokios sprendimų priėmimo galios; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pakankamai privalomų nuostatų ir garantijų dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir patikimo finansų valdymo vykdant programas, kuriose Jungtinė Karalystė dalyvautų, įskaitant kontrolę, auditą ir tyrimus sukčiavimo atveju, būtų atsižvelgta į Komisijos tarnybų, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Europos prokuratūros, Europos Audito Rūmų prieigos teisę ir Europos Parlamento teisę tikrinti;

74.  mano, kad ypač svarbus Jungtinės Karalystės dalyvavimas tarpvalstybinėse, kultūros, vystymosi, švietimo ir mokslinių tyrimų programose, tokiose kaip „Erasmus +“, „Kūrybiška Europa“, „Horizontas“, Europos mokslinių tyrimų taryba, programa LIFE, TEN-T, EITP, BED, INTERREG, bendrose technologijų iniciatyvose, tokiose kaip „Švarus dangus I“ ir II, SESAR, ERIC, „Galileo“, „Copernicus“, Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS), kosmoso stebėjimo ir sekimo rėmimo programa (SST) ir viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėse;

75.  palankiai vertina programos PEACE indėlį siekiant taikos ir stabilumo Šiaurės Airijoje ir ragina išsaugoti Šiaurės Airijos taikos procesą ir dabartinės programos „Taika IV“ bei Tarptautinio Airijos fondo teikiamą naudą;

76.  mano, jog itin svarbu, kad ES ir Jungtinė Karalystė išnagrinėtų Jungtinės Karalystės valdžios institucijų ir ES agentūrų bendradarbiavimo galimybes, įskaitant visų pirma Europos cheminių medžiagų agentūrą, Europos maisto saugos tarnybą, Europos aplinkos agentūrą, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą ir Europos vaistų agentūrą; pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė neturės įgaliojimų priimti sprendimų dėl ES agentūrų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją apibrėžti šio galimo bendradarbiavimo pobūdį, apimtį ir ribas;

77.  mano, kad būtina patikslinti būsimą praktinį Jungtinės Karalystės valdžios institucijų ir ES agentūrų bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje;

III.PARTNERYSTĖ SAUGUMO IR UŽSIENIO REIKALŲ SRITYJE

Užsienio politika, saugumas ir gynyba

78.  mano, kad nors Jungtinė Karalystė ir bus pašalinta iš ES sprendimų priėmimo struktūrų, Jungtinė Karalystė yra svarbi partnerė, nes būtinybė bendrai spręsti užsienio, saugumo ir gynybos politikos problemas yra itin svarbi artimiausiose ES kaimyninėse šalyse ir tarptautinėje erdvėje;

79.  pabrėžia, kad dėl naujų ES ir Jungtinės Karalystės santykių reikės intensyviai bendradarbiauti užsienio ir saugumo politikos srityse, nes tiek ES, tiek Jungtinė Karalystė turi daug bendrų interesų ir patirties ir joms bendros tos pačios vertybės; pabrėžia, kad abiem šalims svarbu išlaikyti plataus užmojo bendradarbiavimą, kuris padėtų užtikrinti Europos ir jos piliečių saugumą ir prisidėtų prie pasaulinio stabilumo, žmogaus teisių apsaugos ir taikos, laikantis ES sutarties 21 straipsnyje nustatytų tikslų ir principų;

80.  pažymi, kad bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje ES bendrąsias pozicijas ir veiksmus gali priimti tik ES valstybės narės; vis dėlto pažymi, kad dėl to neatmetami konsultavimosi mechanizmai, kurie leistų Jungtinei Karalystei suderinti savo pozicijas su ES užsienio politikos pozicijomis ir bendrais veiksmais, visų pirma ginant taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką, daugiašalį bendradarbiavimą ir žmogaus teises, ypač JT, NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Europos Tarybos struktūrose; pritaria konsultacijoms dėl sankcijų politikos ir jos koordinavimui, numatant galimybę priimti sankcijas, kurios viena kitą stiprintų, kai susitariančiųjų šalių užsienio politikos tikslai yra suderinti; atkreipia dėmesį į glaudaus bendradarbiavimo BUSP pridėtinę vertę, atsižvelgdamas į tai, kad Jungtinė Karalystė yra svarbi saugumo srities veikėja;

81.  pabrėžia, kad pereinamuoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė turi įgyvendinti ES ribojamąsias priemones, kurios šiuo metu taikomos arba dėl kurių būtų nuspręsta pereinamuoju laikotarpiu, turi remti ES pareiškimus ir pozicijas trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose ir tam tikrais konkrečiais atvejais dalyvauja ES karinėse operacijose ir civilinėse misijose, įsteigtose pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), tačiau negali užimti jokių vadovaujančių pareigų pagal naują susitarimą dėl dalyvavimo bendrųjų sąlygų, kartu laikantis ES sprendimų priėmimo autonomijos ir atitinkamų ES sprendimų bei teisės aktų, be kita ko, dėl viešųjų pirkimų ir siuntimų gynybos srityje; toks bendradarbiavimas įmanomas visapusiškai laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės ir ES pagrindinių teisių;

82.  primena, kad veiksmingi tarptautiniai ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir neplatinimo režimai yra pasaulio ir Europos saugumo pamatas; ragina ES ir Jungtinę Karalystę pradėti įgyvendinti suderintą ir patikimą daugiašalių derybų strategiją pasauliniu lygmeniu dėl regioninio deeskalavimo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių; ragina Jungtinę Karalystę įsipareigoti ir toliau laikytis 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę;

83.  pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas būtų abipusiškai naudingas, nes sudarytų sąlygas išlaikyti Jungtinės Karalystės ekspertines žinias ir pajėgumus BSGP misijose ir operacijose; primygtinai ragina Jungtinę Karalystę prisidėti prie civilinių ir karinių BSGP misijų ir operacijų; pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė, kaip trečioji valstybė, pagal Politinę deklaraciją, kuria nustatomi būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių pagrindiniai principai, negalės dalyvauti planuojant ES misijas ir operacijas ar joms vadovauti ir kad jos pajėgumai ir dalyvavimas planuojant ir vadovaujant, taip pat dalyvavimas ES misijose ir operacijose bei keitimasis informacija ir sąveika su ES turi būti proporcingi Jungtinės Karalystės įnašui į kiekvieną misiją ar operaciją;

84.  tikisi, kad Jungtinė Karalystė ir toliau visapusiškai laikysis savo įsipareigojimų, prisiimtų E3 + 3 susitikime dėl Bendro visapusiško veiksmų plano (BVVP) su Iranu, kuris įtvirtintas JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2231 kaip tarptautinio neplatinimo režimo ramstis ir įtampos Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regionuose deeskalavimo pagrindas;

85.  pabrėžia, kad bendradarbiavimas saugumo ir gynybos politikos srityje turėtų būti neatsiejama visapusiškos partnerystės susitarimo, numatyto būsimiems santykiams reglamentuoti, dalis; pabrėžia, kad toks susitarimas nedarytų poveikio ES sprendimų priėmimo autonomiškumui ar Jungtinės Karalystės suverenitetui;

86.  mano, kad Jungtinė Karalystė ir ES yra bendrai suinteresuotos bendradarbiauti gynybos pajėgumų plėtojimo srityje, be kita ko, Europos gynybos agentūroje, ir bendradarbiauti kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, taip stiprinant Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę ir skatinant tikrą Europos ir sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų sąveiką ir bendrą efektyvumą;

87.  pažymi, kad bet koks bendradarbiavimas šiose srityse, susijęs su keitimusi ES įslaptinta informacija, įskaitant informaciją apie žvalgybą, priklauso nuo saugumo informacijos susitarimo dėl ES įslaptintos informacijos; pabrėžia, kad turi būti skatinamas keitimasis informacija ir žvalgybos informacija ir laikomasi abipusiškumo principo; pažymi, kad tam reikia specialaus susitarimo dėl įslaptintos informacijos ir tolesnio nepriklausomo žvalgybos duomenų vertinimo plėtojimo; ragina keistis ryšių palaikymo pareigūnais ir atašė, kad būtų užtikrintas sklandus keitimasis informacija;

88.  pažymi, kad nuo tada, kai buvo pradėtas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO), Jungtinė Karalystė nedalyvavo nė viename iš atrinktų projektų; pažymi, kad siekiant pagrindinio tikslo – partnerių sąveikumo, Jungtinės Karalystės dalyvavimas turėtų būti apsvarstytas, kai ją išimtiniais atvejais pakviečia dalyvauti PESCO sudėties Europos Sąjungos Taryba;

89.  primena, kad Jungtinė Karalystė tebėra viena iš pagrindinių NATO narių ir galės tęsti labai vertingas partnerystes, kurias ji užmezgė dvišaliu pagrindu su kitomis NATO narėmis iš Europos ir ES bendradarbiaujant su NATO;

90.  pažymi, kad Jungtinė Karalystė galėtų dalyvauti ES gynybos ir išorės saugumo rėmimo programose (pvz., Europos gynybos fonde, GALILEO ir kibernetinio saugumo programose), remiantis kitais panašiais trečiųjų šalių susitarimais, kuriuos sudarant vedamos atitinkamos derybos dėl kiekvienos priemonės ir tinkamos pareigų ir teisių pusiausvyros; pabrėžia Jungtinės Karalystės galimybę prisidėti prie ES išorės finansavimo priemonių siekiant bendrų tikslų;

91.  pabrėžia kosmoso sektoriaus strateginę reikšmę Europai, mano, kad plataus užmojo kosmoso politika gali veiksmingai stiprinti ES išorės veiksmus, ir pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti technologijas, kurias galima pritaikyti civilinėje ir karinėje srityse ir kuriomis galima užtikrinti Europos strateginį savarankiškumą;

Saugumas, teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

92.  mano, kad, atsižvelgiant į geografinį artumą ir bendras grėsmes, su kuriomis susiduria ES ir Jungtinė Karalystė, labai svarbu, kad ES ir Jungtinė Karalystė siektų išlaikyti veikiančią bendradarbiavimo teisėsaugos srityje tvarką, kuri būtų paveiki ir abipusiai naudinga jų piliečių saugumui, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė yra Šengeno erdvei nepriklausanti trečioji šalis, todėl ji negali naudotis tomis pačiomis teisėmis ir priemonėmis kaip valstybė narė;

93.  pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė negali turėti tiesioginės prieigos prie ES informacinių sistemų duomenų ar dalyvauti ES agentūrų valdymo struktūrose laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, o bet kokiam keitimuisi informacija, įskaitant asmens duomenis, su Jungtine Karalyste turėtų būti taikomos griežtos apsaugos priemonės, audito ir priežiūros sąlygos, įskaitant ES teisėje numatytą asmens duomenų apsaugą;

94.  mano, kad Jungtinė Karalystė, kaip trečioji šalis, negali turėti prieigos prie Šengeno informacinės sistemos (SIS); ragina Jungtinę Karalystę nedelsiant pašalinti aptiktus didelius trūkumus, susijusius su SIS naudojimu, ir ragina Tarybą ir Komisiją labai atidžiai stebėti šį procesą siekiant užtikrinti, kad visi trūkumai būtų nedelsiant deramai pašalinti; mano, kad būsimo ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo teisėsaugos srityje tvarka turėtų būti aptarta tik pašalinus trūkumus; prašo jį išsamiai informuoti apie visus pokyčius šioje srityje;

95.  visi abipusiai susitarimai dėl savalaikio, veiksmingo ir efektyvaus keitimosi keleivių duomenų įrašais (PNR) ir dėl tokių duomenų tvarkymo rezultatų saugojimo atitinkamose nacionalinėse PNR tvarkymo sistemose, taip pat dėl DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenų tvarkymo (Priumo sutartis), taip pat operatyvinio bendradarbiavimo per Europolą ir Eurojustą turi būti grindžiami griežtomis apsaugos priemonėmis ir sąlygomis ir visapusiškai atitikti ESTT nuomonę 1/15, kurioje paskelbta, kad ES ir Kanados PNR susitarimas pažeidžia Chartiją;

96.  tikisi, kad Jungtinė Karalystė galės tęsti pradėtą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su nacionalinėmis institucijomis kibernetinio saugumo srityje;

97.  mano, kad teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas ir pripažinimas turi būti užtikrintas be nereikalingų formalumų;

98.  pažymi, kad Jungtinė Karalystė yra svarbi dalyvė vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityse ir glaudus bendradarbiavimas šiose srityse būtų naudingas abiem šalims; ir siūlo pakviesti Jungtinę Karalystę prisidėti prie ES priemonių ir mechanizmų, kartu išsaugant ES autonomiją; mano, kad planuojama partnerystė taip pat turėtų skatinti tvarų vystymąsi ir skurdo panaikinimą bei nuolatinę paramą siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus ir Europos konsensusą dėl vystymosi;

IV.BŪSIMO SUSITARIMO VALDYMAS

99.  nurodo, kad į bet kokį būsimą ES ir Jungtinės Karalystės, kaip trečiosios šalies, susitarimą, taip pat reikėtų įtraukti nuoseklią ir tvirtą valdymo sistemą, kuri turėtų visa apimančią sąrangą ir būtų taikoma bendrai nuolatinei susitarimo priežiūrai ir (arba) valdymui, ginčų sprendimui ir vykdymo užtikrinimo mechanizmams, atsižvelgiant į tai, kaip aiškinamos ir taikomos susitarimo nuostatos; laikosi nuomonės, kad į tai orientuotas horizontalusis valdymo mechanizmas turėtų būti taikomas būsimiems santykiams su visa Jungtine Karalyste; atsižvelgdamas į tai primena savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją ir mano, kad visiškas susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimas yra svarbiausias prioritetas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir toliau atidžiai stebės, kaip įgyvendinamos visos nuostatos; atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktų sprendimo mechanizmas turės būti tvirtas ir kad toks mechanizmas turės užtikrinti veiksmingas, greitai įgyvendinamas ir atgrasomąsias teisių gynimo priemones;

100.  primygtinai nurodo, kad absoliučiai būtina šia valdymo sistema visapusiškai išsaugoti ES sprendimų priėmimo autonomiškumą ir teisinę tvarką, įskaitant ESTT, kaip vienintelės institucijos, galinčios aiškinti ES teisę, vaidmenį;

101.  pabrėžia, kad valdymo tvarkos struktūra turėtų atitikti būsimų santykių pobūdį, aprėptį ir išsamumą, joje turėtų būti atsižvelgiama į tarpusavio sąsajų, bendradarbiavimo ir artumo lygį, kartu užtikrinant veiksmingą ir efektyvų viso būsimo susitarimo taikymą;

102.  pritaria minčiai įsteigti valdymo organą, kuris būtų atsakingas už susitarimo įgyvendinimo priežiūrą, spręstų aiškinimo skirtumus ir prižiūrėtų sąžiningą sutartų taisomųjų veiksmų, tokių kaip atgrasančių sektorinių taisomųjų priemonių ir apsaugos priemonių, įgyvendinimą, visapusiškai užtikrintų ES nepriklausomą reglamentavimą, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros prerogatyvas; pabrėžia, kad ES atstovams šiame valdymo organe turėtų būti taikomi atitinkami atskaitomybės mechanizmai, kuriuose dalyvautų ir Europos Parlamentas; primena Komisijos pirmininko įsipareigojimą prieš 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento plenarinį posėdį užtikrinti, kad visais atvejais, kai šiame valdymo organe reikės priimti sprendimą, Komisija aktyviai įtrauks Europos Parlamentą ir iki galo atsižvelgs į Parlamento nuomonę ir kad nebus galima nieko spręsti dėl „Brexit’o“ visapusiškai neatsižvelgus į Europos Parlamento poziciją;

103.  taip pat primygtinai reikalauja, kad susitarime būtų numatyta įsteigti ES ir Jungtinės Karalystės jungtinį parlamentinį organą, kuriam būtų pavesta stebėti, kaip įgyvendinamas būsimas susitarimas;

104.  mano, kad pagal valdymo tvarkos nuostatas, grindžiamas ES teisės samprata, turi būti numatyta galimybė kreiptis į ESTT; primena, kad, taikant ir aiškinant su ES teise nesusijusias nuostatas, alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmas gali būti numatytas, tik jei juo ESTT užtikrinamos lygiavertės nepriklausomumo ir nešališkumo garantijos;

o
o   o

105.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinės Karalystės vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 298, 2018 8 23, p. 24.
(2) OL C 346, 2018 9 27, p. 2.
(3) OL C 369, 2018 10 11, p. 32.
(4) OL C 162, 2019 5 10, p. 40.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0016.
(6) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0006.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0018.
(8) OL L 29, 2020 1 31, p. 7.
(9) OL C 34, 2020 1 31, p. 1.
(10) Byla C- 362/14 Maximillian Schrems/Data Protection Commissioner ECLI:EU:C:2015:650.
(11) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(12) Byla C-362/14 Maximillian Schrems prieš Data Protection Commissioner, ECLI:EU:C:2015:650, nuomonė 1/15 PNR Canada; ECLI:EU:C:2017:592, bylos C-293/12 ir C-594/12, Digital Rights Ireland ir kt., EU:C:2014:238, Tele2 ir Watson, byla C-203/15 Tele2 Sverige ir C-698/15 Watson, ECLI:EU:C:2016:970.
(13) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).


Europos Centrinio Banko 2018 m. metinė ataskaita
PDF 163kWORD 50k
2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Centrinio Banko 2018 m. metinės ataskaitos (2019/2129(INI))
P9_TA(2020)0034A9-0016/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos centrinio banko (ECB) 2018 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statutą, ypač į jo 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 127 straipsnio 1 ir 2 dalis, 130 straipsnį ir 284 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 4 d. surengtą kandidatės į Europos Centrinio Banko pirmininkus Christine Lagarde klausymą,

–  atsižvelgdamas į Mario Draghi, Europos Centrinio Banko pirmininko, pokalbį pinigų politikos klausimais Europos Parlamente 2019 m. rugsėjo 23 d.;

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 18 d. G 7 darbo grupės ataskaitą dėl stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų „Stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų poveikio tyrimas“,

–  atsižvelgdamas į ECB grįžtamąją informaciją apie Europos Parlamento nuomonę, pateiktą jo rezoliucijoje dėl ECB 2017 m. metinės ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į galutinę 2018 m. sausio 31 d. Aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais ataskaitą „Tvarios Europos ekonomikos finansavimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 29 d. rezoliuciją dėl tvarių finansų(1) ir savo 2019 m. kovo 28 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti(2),

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (NFCCC),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0016/2020),

A.  kadangi, remiantis Komisijos 2019 m. rudens ekonomine prognoze, naujausi 2019 m. duomenys rodo sulėtėjusį BVP augimą euro zonoje 2018 m., nuo 1,9 proc. iki 1,1 proc. 2019 m., o 27 ES valstybėse narėse – nuo 2,1 proc. 2018 m. iki 1,4 proc. 2019 m., kurį galėjo nulemti įtampos prekybos srityje padidėjimas, su tuo susijęs netikrumas ir „Brexit‘as“;

B.  kadangi, remiantis 2019 m. rugpjūčio mėn. paskelbtais Eurostato duomenimis, ES nedarbo lygis siekė 6,2 proc., o euro zonos – 7,4 proc., ir tai mažiausias rodiklis nuo 2008 m. liepos mėn.; kadangi nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje tebėra pasiskirstęs netolygiai; kadangi aukštas jaunimo nedarbo lygis, daugiau nei dvigubai viršijantis vidurkį, tebėra rimta problema, kurią ES turi išspręsti; kadangi valstybėse narėse ir tarp jų esama didžiulių regioninių nedarbo lygio skirtumų;

C.  kadangi, remiantis 2019 m. rugsėjo mėn. paskelbtomis Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, euro zonos metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. turėtų siekti atitinkamai 1,2 proc., 1,0 proc. ir 1,5 proc., taigi nebus pasiektas infliacijos, artimos 2 proc., bet jų neviršijančios, tikslas; kadangi infliacijos prognozės euro zonoje rodo didelius infliacijos lygio skirtumus;

D.  kadangi 2018 m. pabaigoje Eurosistemos balansą sudarė didžiausia kada nors fiksuota suma – 4,7 trln. EUR (palyginti su 2017 m. pabaiga, ši suma padidėjo 4,25 proc. (0,2 trln. EUR) ir ji 40 proc. viršija euro zonos BVP);

E.  kadangi 2018 m. ECB grynasis pelnas sudarė 1,575 mlrd. EUR (palyginti su 2017 m. gautu 1,275 mlrd. EUR pelnu); kadangi šį padidėjimą daugiausia lėmė grynųjų palūkanų pajamų iš JAV dolerio portfelio padidėjimas, taip pat turto pirkimo programos (APP) portfelio padidėjimas;

F.  kadangi stipresnis euro vaidmuo ir didesnis jo kaip rezervinės valiutos naudojimas padidintų ES gebėjimą savo politiką formuoti nepriklausomai nuo kitų pasaulyje didelę įtaką turinčių šalių, o tai yra viena iš svarbiausių Europos ekonomikos suverenumo užtikrinimo sudėtinių dalių;

G.   kadangi norint užtikrinti stipresnį euro vaidmenį pasaulio mastu euro zonai pirmiausia reikia pačiai įrodyti, kad ji sugeba atlaikyti recesiją, nė vienai valstybei narei netaikant valstybės skolos nurašymo (ar jis būtų savanoriškas, ar ne);

H.  kadangi pagal SESV 127 straipsnio 5 dalį reikalaujama, kad Europos centrinių bankų sistema (ECBS) padėtų išlaikyti finansinį stabilumą;

I.  kadangi MVĮ, sudarančioms ES ekonomikos ir visuomenės pagrindą ir skatinančioms ekonominę ir socialinę sanglaudą, reikia didesnės paramos;

J.  kadangi pasaulinė žaliųjų obligacijų emisija išaugo nuo 1 mlrd. EUR 2008 m. iki daugiau kaip 120 mlrd. EUR 2017 m., o nuo 2013 m. grynųjų žaliųjų obligacijų emisija eurais padidėjo dešimt kartų; kadangi žaliųjų obligacijų ir pramonės išleistų obligacijų pajamingumo skirtumai palaipsniui išnyko;

K.  kadangi nepaisant šios teigiamos tendencijos žaliosios obligacijos vis dar sudaro tik 1 proc. visų eurais išreikštų obligacijų pasiūlos;

L.  kadangi smarkiai padidėjo virtualiosiomis valiutomis atliekamų sandorių apimtis ir tai kelia pavojų tradicinių teisėtų mokėjimo priemonių dominavimui; kadangi virtualiosios valiutos suteikia alternatyvias mokėjimo galimybes, bet jos nėra teisėta mokėjimo priemonė;

M.  kadangi, remiantis 2018 m. gruodžio mėn. „Eurobarometro“ duomenimis, gyventojų parama eurui 2018 m. padidėjo iki 75 proc.;

Bendroji apžvalga

1.  palankiai vertina ECB vaidmenį užtikrinant euro stabilumą; pabrėžia, kad sutartimis nustatytas ECB nepriklausomumas yra būtina jam priskirtų kainų stabilumo užtikrinimo įgaliojimų įgyvendinimo sąlyga;

2.  pabrėžia, kad euras yra ne vien ekonominis, bet ir politinis projektas; pabrėžia negrįžtamą bendros valiutos pobūdį; atkreipia dėmesį į Sutartyse nustatytą reikalavimą kiekvienai valstybei narei, išskyrus Daniją, įsivesti bendrą valiutą, kai šalis atitinka Mastrichto konvergencijos kriterijus; mano, kad dalyvavimas bankų sąjungoje turi būti laikomas privalumu toms šalims, kurios nori prisijungti prie euro zonos;

3.  yra susirūpinęs dėl to, kad po trumpo ekonomikos atsigavimo augimo pagreitis sulėtėjo iki 1,1 proc. BVP euro zonoje; taip pat yra susirūpinęs dėl mažėjančio pramonės gamybos ir pasaulio prekybos augimo; todėl pažymi, kaip nurodė ir Mario Draghi, jog būtina išlaikyti tiek palankias likvidumo sąlygas, tiek tam tikro masto skatinamąją pinigų politiką;

4.  pabrėžia, kad vien pinigų politikos nepakanka tvariam augimui ir kainų stabilumui užtikrinti: tam reikalinga ir palanki fiskalinė politika bei socialiai subalansuotos našumą didinančios reformos;

5.  pažymi, kad skatinamojo pobūdžio pinigų politika neturi būti laikoma struktūrinių reformų pakaitalu;

6.  atkreipia dėmesį į ECBS ekspertų grupės mažo darbo užmokesčio augimo klausimais(3) išvadas, kuriose nagrinėtas darbo užmokesčio augimo ir atsigavimo darbo rinkoje atotrūkis; šios išvados rodo, kad mažą darbo užmokesčio augimą pastaraisiais metais daugiausia lėmė sukrėtimai technologijų ir derybų dėl darbo užmokesčio srityse, kurias veikia derybų dėl darbo užmokesčio struktūros pokyčiai (jie susilpnina darbuotojų derybines galias) ir darbo rinkos teisės aktai, daugiausia tose šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės, taip pat darbo jėgos neišnaudojimas, maža infliacija ir vangus našumo augimas;

7.  pabrėžia, kad norint sustiprinti euro vaidmenį būtinos tinkamos struktūrinės sąlygos, be kita ko:

   Europos pinigų sąjungos stiprinimas, įskaitant euro zonos fiskalinį pajėgumą, kad būtų galima užtikrinti anticiklinę stabilizavimo funkciją;
   bankų sąjungos kūrimo užbaigimas;
   kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas;

8.  pabrėžia reikalavimą, pagal kurį visos valstybės narės, išskyrus Daniją, privalo įsivesti bendrą valiutą, kai šalis atitinka Mastrichto konvergencijos kriterijus; ragina ECB toliau veiksmingai bendradarbiauti ir su euro zonai nepriklausančiomis ES valstybėmis;

Pinigų politika

9.  pabrėžia, kad ECB nustatytos atvirosios rinkos operacijos ir nestandartinės pinigų politikos priemonės prisidėjo prie ekonomikos atsigavimo ir finansavimo sąlygų pagerinimo įvairiais perdavimo kanalais, ir kad buvo užtikrintas iš įvairių turto klasių gaunamas pelningumas; ragina ECB ir toliau stebėti galimą jo balansui kylančią riziką, turto kainų infliaciją, netinkamą lėšų paskirstymą ir nepalankių sąlygų santaupų turėtojams atsiradimą;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. ECB paskelbė plataus masto skatinamųjų priemonių paketą, įskaitant grynąjį pirkimą pagal turto pirkimo programą (TPP) už 20 mlrd. EUR per mėnesį sumą, indėlių palūkanų normos sumažinimą 10 bazinių punktų, dviejų pakopų kompensavimo už rezervus sistemą ir palankesnes ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų sąlygas (TITRO-III); atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šių priemonių vieningai nesutariama, ir mano, kad ECB vadovybė ir pirmininkė Ch. Lagarde turėtų ieškoti galimybių mažinti nuomonių skirtumus ECB Valdančiojoje taryboje;

11.  pažymi, kad 33 proc. emitento dalies taisyklė, taikoma pagal ECB kiekybinio skatinimo programą, gali riboti ECB galimybę pirkti daugelio valstybių narių obligacijas; mano, kad šią emitento dalies taisyklę gali prireikti pakeisti, atsižvelgiant į tai, kad pakeista kiekybinio skatinimo programa yra neterminuota ir kad gali prireikti pirkti obligacijas viršijant kai kurių valstybių narių 33 proc. dalį; pažymi, kad kiekybinio skatinimo programa buvo parengta valstybių narių obligacijoms proporcingai pirkti atsižvelgiant į ekonomikos dydį ir gyventojų skaičių;

12.  atkreipia dėmesį į ECB Valdančiosios tarybos ketinimą ir toliau reinvestuoti iš vertybinių popierių terminui suėjus gaunamas sumas tokį laikotarpį, kokio prireiks;

13.  pažymi, kad neigiamą palūkanų normų poveikį bankų grynosioms pajamoms iš palūkanų kur kas labiau atsveria pelnas, gaunamas iš didesnės apimties skolinimo, ir mažesnės atidėjinių ir nuostolių išlaidos; yra susirūpinęs dėl sunkumų, su kuriais susiduria bankai (visų pirma maži bankai); ragina ECB stebėti turto kainų burbulų susidarymo tikimybę;

14.  pabrėžia, kad labai mažos arba neigiamos palūkanų normos suteikia galimybių vartotojams, įmonėms, taip pat MVĮ, darbuotojams ir skolininkams, kuriems gali būti naudingas tvirtesnis ekonominis postūmis, mažesnis nedarbas ir mažesnės skolinimosi išlaidos; tačiau nerimaujama dėl galimo poveikio, kurį mažas pelnas, ekonominė nelygybė ir pavieniams indėlininkams kylantys iššūkiai gali padaryti pensijų ir draudimo sistemoms, be to, pažymi, kad daug valstybių narių nesugebėjo pasinaudoti žemų palūkanų normų laikotarpiu savo biudžetams konsoliduoti ir struktūrinėms reformoms įvykdyti;

15.  atkreipia dėmesį į ECB Valdančiosios tarybos ketinimą ir toliau reinvestuoti iš vertybinių popierių terminui suėjus gaunamas sumas tokį laikotarpį, kokio prireiks, kad būtų palaikomos palankios likvidumo sąlygos ir plataus masto skatinamoji pinigų politika;

16.  yra susirūpinęs dėl užsitęsusio infliacinio spaudimo slopinimo, per didelio kliovimosi ECB pinigų politika siekiant išlaikyti augimą ir jo vis mažesnių galimybių, kuriomis gali pasinaudoti pagal dabartinį priemonių rinkinį;

17.  pažymi, kad Pirmininkas M. Draghi paragino geriau derinti ECB pinigų politiką su valstybių narių fiskaline politika, atkreipdamas dėmesį į tai, kad geriau subalansavus makroekonominę politiką mažomis palūkanų normomis būtų galima pasiekti tokį patį skatinamąjį poveikį, kaip ir anksčiau, o šalutinis poveikis būtų mažesnis;

18.  pabrėžia centrinių bankų bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ir pasauliniu lygmeniu svarbą siekiant vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos tikslų;

Kovos su klimato kaita veiksmai

19.  primena, kad ECB, kaip ES institucija, privalo laikytis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, ir kad tai turėtų atsispindėti jo politikoje, sykiu visapusiškai atsižvelgiant į jo įgaliojimus ir nepriklausomumą; palankiai vertina tai, kad pradėta diskusija apie centrinių bankų ir priežiūros institucijų vaidmenį remiant kovą su klimato kaita; ragina ECB, visapusiškai atsižvelgiant į jo įgaliojimus ir nepriklausomumą, formuojant savo politiką laikytis aplinkos apsaugos, socialinių ir valdymo principų (ASV principų);

20.  pritaria ECB vykdomosios valdybos narių pareikštoms pozicijoms dėl tikrų Europos mokėjimo sistemų, kurios būtų atsparios išorės grėsmėms (įskaitant politinio pobūdžio grėsmes), sukūrimo svarbos; ragina ECB tęsti darbą įgyvendinant projektą „Europos mokėjimo iniciatyva“ (EPI), kurio tikslas – išsaugoti ES suverenumą, ekonominį efektyvumą visiems naudotojams ir paslaugų teikėjams, taip pat užtikrinti sąžiningą konkurenciją;

21.  atkreipia deramą dėmesį į ECB pirmininkės Christine Lagarde 2019 m. rugsėjo 4 d. pareiškimą, kuriame ji palankiai įvertino „laipsnišką anglies išteklių pašalinimą“ iš ECB portfelio ir palankiai įvertino ECB dalyvavimą finansų sistemos žalinimo tinkle ir įsipareigojimą padėti nustatyti ir įvertinti, kokiu mastu finansų sistema susiduria su klimato srities rizika, ir skatinti žalesnę finansų sistemą, visapusiškai laikantis ECB kainų stabilumo užtikrinimo įgaliojimų ir siekiant kitų tikslų;

22.  ragina ECB klausimą, kaip centriniai bankai ir bankų priežiūros institucijos galėtų prisidėti prie tvarios ekonomikos ir kovoti su klimato kaita, laikyti vienu iš savo tyrimų prioritetų; siūlo, kad tuo tikslu ECB, be finansų sistemos žalinimo tinklo, bendradarbiautų ir su kitais tinklais, visų pirma Tvarios bankininkystės tinklu ir JT atsakingos bankininkystės principais pagrįsta iniciatyva;

23.  yra susirūpinęs dėl to, kad 62,1 proc. ECB įmonių obligacijų pirkimų vykdomi sektoriuose, kuriuose išmetama 58,5 proc. euro zonos šiltnamio efektą sukeliančių dujų; ragina ECB atlikti tyrimą ir išsiaiškinti APP, o ypač bendrovių sektoriaus pirkimo programos (BSPP), poveikį klimato kaitai; tai būtų pirmas žingsnis performuojant BSPP siekiant, kad ji būtų tvari socialiniu ir aplinkos požiūriu; atsižvelgdamas į tai siūlo ECB ir Europos investicijų banko, įskaitant programą „InvestEU“, koordinavimo sistemą;

Kiti aspektai

24.  pripažįsta labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių svarbą ES; ragina ECB ir toliau stebėti, kad šios įmonės turėtų galimybę gauti paskolas, ypač atsižvelgiant į lėtą jų finansinės padėties gerėjimą; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad reikia skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas ES, ir todėl ragina dėti daugiau pastangų užtikrinant realiosios ekonomikos finansavimą;

25.  ragina ECB ir toliau vykdyti parengiamąjį darbą siekiant užtikrinti ES finansų rinkų stabilumą visiems galimiems nenumatytiems atvejams ir neigiamiems padariniams, susijusiems su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, turint omenyje tai, kad tam tikri regionai ir valstybės yra labiau susiję nei kiti;

26.  nerimauja dėl rizikos, kylančios dėl to, kad vėluojama steigti bankų sąjungą, ir ragina nedelsiant ją užbaigti kurti; atkreipia dėmesį į nuolatinius ECB raginimus sukurti Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS) kaip trečiąjį bankų sąjungos ramstį;

27.  pabrėžia, kad turėtų būti laikomasi tam tikrų veiklos principų ir konkrečios kooperatinių ir savitarpio bankų misijos principų, kurie turėtų atsispindėti ECB politikoje ir metoduose;

28.  ragina sparčiau įgyvendinti kapitalo rinkų sąjungos projektą, kad būtų galima sustiprinti finansinę integraciją, pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą ir suteikti galimybę veiksmingam kapitalo mobilizavimui Europoje, siekiant padėti skatinti tvarų augimą, kuris būtų naudingas visiems piliečiams, ir pagerinti finansinį stabilumą ir Sąjungos atsparumą sukrėtimams; pripažįsta tvirtą ECB teikiamą paramą kuriant tikrą kapitalo rinkų sąjungą; palankiai vertina naujosios kapitalo rinkų sąjungos darbo grupės indėlį šioje srityje;

29.  ragina ECB ir visas priežiūros institucijas sustiprinti kriptoturto ir su juo susijusios rizikos kibernetiniam saugumui ir su pinigų plovimu susijusios rizikos stebėseną siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui finansų sektoriaus stabilumui, vientisumui ir saugumui; pritaria EBI 2014/08 nuomonėje pateiktam pasiūlymui nenaudoti termino „virtualiosios valiutos“, nes terminas „valiuta“ gali būti klaidinantis dėl įvairių priežasčių;

30.  atkreipia dėmesį į 2019 m. rugsėjo 4 d. Ekonomikos komiteto posėdyje Christine Lagarde pateiktas pastabas dėl naujo kriptografinio turto reglamentavimo, kad „ECB ir apskritai centriniai bankai turėtų atidžiai stebėti šiuos pokyčius ir prisidėti prie tarptautiniu mastu vykdomo darbo, rengiant politines reagavimo priemones“; prašo ECB, bendradarbiaujant su Komisija, įvertinti ES teisinę ir reguliavimo sistemą, susijusią su elektroniniais pinigais, finansinėmis priemonėmis ir virtualiuoju turtu, siekiant sukurti išsamią finansinių priemonių, įstaigų ar infrastruktūros priežiūros sistemą kovos su pinigų plovimu ir stabilumo užtikrinimo tikslais, taip pat tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir koordinavimo tikslais; ragina ECB bendradarbiauti su Komisija kuriant šioms naujoms valiutoms skirtą sistemą, kuri suderintų inovacijas, piliečių poreikius, finansinio stabilumo ir teisinės valstybės išsaugojimą;

31.  palankiai vertina nuolatines ECB pastangas toliau stiprinti savo reagavimo ir veiklos atkūrimo pajėgumus kibernetinio išpuolio organizacijos atžvilgiu atveju;

32.  ragina ECB užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp inovacijų finansinių technologijų srityje, įskaitant finansines technologijas, ir finansinio stabilumo;

33.  ragina ECB bendradarbiauti su Komisija ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant stiprinti euro kaip rezervinės valiutos vaidmenį; mano, kad tai būtų galima pasiekti įvairiais būdais, pvz., vykdant institucinį atstovavimą arba siūlant pelningus Europos finansinius produktus;

34.  pritaria Christine Lagarde pareiškimui, kad dabar tinkamas laikas ir aplinkybės ECB pinigų politikos sistemos peržiūrai atlikti, siekiant užtikrinti, kad ECB turėtų tinkamas priemones, kuriomis galėtų geriau remti bendrąją ES politiką nedarydamas poveikio savo svarbiausiam kainų stabilumo užtikrinimo tikslui; ragina ECB rengti viešas konsultacijas, kurios būtų šio proceso dalis, siekiant užtikrinti, kad atliekant peržiūrą būtų atsižvelgiama į įvairių subjektų nuomones ir atsiliepimus; taip pat ragina ECB pakviesti šiame peržiūros procese dalyvauti Europos Parlamentą; sutinka su ECB pirmininke, kad ECB turi plačiau informuoti apie jo vykdomos politikos poveikį piliečiams;

35.  atkreipia dėmesį į grynųjų pinigų, kaip ES piliečių naudojamos mokėjimo priemonės, svarbą; ragina ECB, nedarant poveikio valstybių narių prerogatyvoms, sukurti geresnę didelių sandorių stebėsenos sistemą, siekiant kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir terorizmo bei organizuoto nusikalstamumo finansavimu;

36.  palankiai vertina tai, kad nuo 2017 m. ECB viešai skelbia visą BSPP vertybinių popierių sąrašą, įskaitant emitentų pavadinimus ir bendrus duomenis apie tokius vertybinius popierius, suskirstytus pagal šalį, riziką, reitingą ir sektorių; apgailestauja, kad panaši politika netaikoma Turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programai (TUVPPP) ir trečiajai padengtų obligacijų pirkimo programai (POPP3); pakartoja, kad reikia daugiau skaidrumo, ypač vykdant trečiąją padengtų obligacijų pirkimo programą, turint mintyje didelę jos apimtį;

37.  palankiai vertina euro trumpalaikės lyginamosios normos, naujos vienos nakties lyginamosios normos euro zonos pinigų rinkoms, įvedimą; ragina ECB į kitą savo metinę ataskaitą įtraukti pirmą šios palūkanų normos raidos vertinimą ir veikimą rinkoje;

38.  pažymi, kad ECB dar neįtraukė Graikijos obligacijų į viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programą, nors Graikijos skolos tvarumas pagerėjo ir ji vėl prisijungė prie obligacijų rinkų;

39.  pabrėžia techninį ECB palūkanų normų nustatymo pobūdį ir visuomenės paramos ekspertų inicijuojamiems sprendimams šioje srityje svarbą; todėl kritiškai vertina ECB politikos sprendimų politizavimą; ragina visus politikus ir nacionalinius centrinius bankus vengti viešų pareiškimų, kurie galėtų pakirsti pasitikėjimą ECB politika ir paramą jai;

Atskaitomybė

40.  palankiai vertina tai, kad Mario Draghi pirmininkavimo ECB laikotarpiu padidėjo ECB atskaitomybė, ir tikisi, kad nauja ECB pirmininkė Christine Lagarde užtikrins dar didesnę atskaitomybę, dialogą ir atvirumą, laikydamasi įsipareigojimo, prisiimto per 2019 m. rugsėjo 4 d. klausymą Ekonomikos ir pinigų politikos komitete;

41.  mano, kad ECB turėtų sudaryti pakankamai galimybių susipažinti su Europos Audito Rūmų (EAR) auditų, susijusių su bankų priežiūra, dokumentais ir informacija; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina 2019 m. spalio mėn. EAR ir ECB susitarimo memorandumą, kuriame nustatoma praktinė dalijimosi informacija Europos Audito Rūmams atliekant ECB priežiūros veiklos auditą tvarka;

42.  primena, kad ECB vykdomosios valdybos narių skyrimui turi būti kruopščiai pasirengta, turi būti užtikrinamas visiškas skaidrumas, skyrimas turi būti vykdomas kartu su Parlamentu ir laikantis Sutarčių; ragina Tarybą kiekvienai būsimai pareigybei sudaryti galutinį kandidatų sąrašą, kuriame būtų po lygiai vyrų ir moterų, ir pateikti jį Parlamentui, kad jis galėtų atlikti reikšmingesnį patariamąjį vaidmenį skyrimo procese; apgailestauja, kad kol kas nepadaryta tinkamos pažangos šiuo klausimu; primena, kad 2019 m. kovo 14 d. Parlamento rezoliucijos dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(4) 4 dalis, kurioje Parlamentas įsipareigoja neatsižvelgti į galutinius sąrašus, kuriuose nesilaikoma lyčių pusiausvyros principo, yra svarbi;

43.  pripažindamas, kad per pastarąjį dešimtmetį banko funkcijos buvo išplėstos ir kad jam reikėjo daugiau darbuotojų, dirbančių pagal skirtingas sutartis, kad galėtų vykdyti jam priskirtas užduotis, reikalauja, kad su žmogiškaisiais ištekliais susijusios problemos visais atvejais būtų sprendžiamos sąžiningai, skaidriai ir greitai;

44.  pabrėžia, kad nuo pasaulinės finansų krizės pradžios ECB išplėstų įgaliojimų aplinkybėmis reikalinga didesnė ir veiksmingesnė banko atskaitomybė; pakartoja savo raginimą užtikrinti didesnį ECB skaidrumą ir atskaitomybę Parlamentui; todėl yra pasirengęs pagerinti dialogo su ECB pirmininku formatą pinigų politikos klausimais; pripažįsta veiksmus, kurių šioje srityje ėmėsi ECB, visų pirma tai, kad priimtas bendras elgesio kodeksas, skirtas visiems ECB aukšto lygio pareigūnams, kuris apima reikalavimą skelbti valdančiosios tarybos narių interesų deklaracijas ir nustato aiškias gaires ir skaidrumo reikalavimus, taip pat atitinkamus susitikimų su suinteresuotaisiais subjektais apribojimus; laikosi nuomonės, kad platesnės apimties skaidrumo užtikrinimo priemonės turėtų apimti bent šiuos elementus:

   užtikrinti, kad audito komitete ir etikos komitete būtų nepriklausomų narių;
   patvirtinti naują informavimo apie pažeidimus politiką;
   nustatyti konkrečius reikalavimus dėl institucijos pozicijos, kurios ji laikosi įgyvendindama finansinės paramos programas, ir pozicijos daugiašaliuose forumuose, pavyzdžiui, Bazelio komitete;

45.  palankiai vertina išsamią, plačios apimties, pagal sektorius suskirstytą informaciją, kurią ECB pateikė dėl Parlamento rezoliucijos ECB 2017 m. metinės ataskaitos klausimu; ragina ECB tęsti šio su atskaitomybe susijusio įsipareigojimo vykdymą ir dar labiau jį sustiprinti, taip pat kasmet skelbti rašytinį atsiliepimą dėl Parlamento rezoliucijos dėl ECB metinės ataskaitos;

46.  pabrėžia, kad ECB pagerino savo komunikaciją; mano, kad bankas turėtų ir toliau dėti pastangas, kad jo sprendimai būtų prieinami ir suprantami visiems piliečiams, įskaitant veiksmus, kurių jis ėmėsi siekdamas išlaikyti kainų stabilumą euro zonoje ir taip išsaugoti bendros valiutos perkamąją galią;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0215.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0325.
(3) ECB Nereguliarių straipsnių serija, Nr. 232, 2019 m. rugsėjis: Understanding low wage growth in the euro area and European countries. https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/scpops/ecb.op232~4b89088255.en.pdf
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0211.


Neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais Europos Sąjungoje
PDF 173kWORD 50k
2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES vidaus rinkos ir vartotojų teisių apsaugos nuo neigiamų neteisėtos prekybos gyvūnais augintiniais padarinių (2019/2814(RSP))
P9_TA(2020)0035B9-0088/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvą 92/65/EEB, nustatančią gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 13 straipsnį, kuriame nustatyta, kad, rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos politiką, Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus,

–  atsižvelgdamas į SESV 114 straipsnį dėl bendrosios rinkos sukūrimo ir veikimo ir SESV 169 straipsnį dėl vartotojų apsaugos priemonių,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų (Gyvūnų sveikatos teisės aktą)(2) ir į šiuo reglamentu Komisijai suteiktus deleguotuosius ir įgyvendinimo įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003(3), ir 2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 577/2013 dėl nekomerciniais tikslais vežamų šunų, kačių ir šeškų identifikavimo dokumentų pavyzdžių, teritorijų ir trečiųjų šalių sąrašo sudarymo ir deklaracijų, kuriomis patvirtinama, kad įvykdytos tam tikros Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 576/2013 nustatytos sąlygos, formato, išdėstymo ir kalbos reikalavimų(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl suderintų gyvūnų augintinių registravimo sistemų taikymo visose valstybėse narėse(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos finansuotą tyrimą apie šunų ir kačių, kuriais prekiaujama, gerovę (SANCO 2013/12364), atliktą pagal Komisijos pareiškimą, pridėtą prie Reglamento (ES) Nr. 576/2013(6),

–  atsižvelgdamas į ES suderinto šunų ir kačių pardavimo internetu kontrolės plano rezultatus(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijai ir Tarybai pateiktus klausimus dėl ES vidaus rinkos ir vartotojų teisių apsaugos nuo neigiamų neteisėtos prekybos gyvūnais augintiniais padarinių (O-000011/2020 – B9-0004/2020 ir O-000010/2020 – B9-0003/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi NVO, teisėsaugos tarnybos, kompetentingos institucijos ir veterinarijos gydytojai pateikė įrodymų, kad valstybėse narėse neteisėtai parduodama vis daugiau gyvūnų augintinių, kad tai dažnai daro organizuoto nusikalstamumo tinklai, vengdami kontrolės, naudodami suklastotus dokumentus ir plačiai piktnaudžiaudami Reglamentu (ES) Nr. 576/2013, kuris skirtas gyvūnų augintinių vežimui nekomerciniais tikslais, nors jie faktiškai turėtų būti vežami laikantis Tarybos direktyvos 92/65/EEB;

B.  kadangi apskaičiuota, jog iš neteisėtos prekybos gyvūnais augintiniais ES su tuo susiję subjektai, įskaitant neteisėtus veisėjus, gali gauti labai didelį pelną, o rizika būti sugautiems yra minimali, ir taip padaryti neigiamą įtaką teisėtai dirbančių veisėjų įmonių pelningumui;

C.  kadangi daugumą skelbimų, kuriuose siūloma pirkti augintinius internetu, yra įdėję neteisėti veisėjai;

D.  kadangi ES lygmeniu nėra nustatyta bendrų gyvūnų augintinių veisimo taisyklių ir kadangi dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių veisėjų taikomų gyvūnų gerovės standartus, skirtumų labai skiriasi gyvūnų augintinių kainos vidaus rinkoje ir tuo naudojasi neteisėti prekiautojai;

E.  kadangi didelio masto masinės gamybos veisimo įstaigose su gyvūnais elgiamasi neatsižvelgiant į jų poreikius, o tai turi rimtų ir ilgalaikių pasekmių jų sveikatai, gerovei ir elgsenos raidai;

F.  kadangi neteisėti gabentojai ir prekiautojai dažniausiai veikia visiškai nebaudžiami, nes jie žino, kad dauguma jų klientų, įsigijusių prastos sveikatos gyvūną augintinį, nesiims teisinių veiksmų;

G.  kadangi neteisėtai veisiami šunys ir katės dažnai gyvena siaubingomis sąlygomis ir jų veisimo išlaidos būna kuo įmanoma mažesnės; kadangi neteisėtai veisiami gyvūnų jaunikliai dažnai pernelyg anksti atskiriami nuo motinos, menkai socializuojami, linkę sirgti ir patiria stresą, kenčia dėl netinkamos mitybos, dehidratacijos, patiria hipotermijos riziką, kai yra vežami dideliais atstumais visoje ES sugrūsti, prastomis sąlygomis be maisto, vandens, oro kondicionavimo ar pertraukų; kadangi maži šuniukai ir kačiukai paprastai atvežami į paskirties šalį nenujunkyti ir neįgiję pagrindinių socializacijos įgūdžių;

H.  kadangi, nepaisant pagerėjimo, didelį susirūpinimą tebekelia gyvūnų augintinių pasai, pvz., atskirų gyvūnų amžiaus patikra ir galimybė pakeisti pasus; kadangi fiksuojamas didelis skaičius suklastotų gyvūnų augintinių pasų ir dažnai šia neteisėta praktika užsiima veterinarijos gydytojai, veikiantys išvien su prekiautojais, todėl patikrinimai ir tyrimai tampa sudėtingesni(8);

I.  kadangi neteisėtai veisiami gyvūnai augintiniai dažnai būna neskiepyti ar paskiepyti ne nuo visų ligų arba nebūna tinkamai gydyti nuo kitų ligų; kadangi su neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais susijusi įvairi zoonozių rizika, įskaitant pasiutligę, kurios užkratas iš endeminių Europos sričių gali patekti į šalis, kuriose pasiutligė išnaikinta, ir tokius parazitus, kaip Echinococcus multilocularis, kurie lengvai plinta ir tą plitimą sunku suvaldyti(9);

J.  kadangi Gyvūnų sveikatos teisės aktas, kuris įsigalios 2021 m. balandžio 21 d., padės užtikrinti didesnį internetinės prekybos katėmis ir šunimis skaidrumą ir pagerins gyvūnų sveikatos ir gerovės sąlygas; kadangi Gyvūnų sveikatos teisės akte griežtai reikalaujama, kad visi šunų ir kačių pardavėjai, veisėjai, transportuotojai ir surinkimo centrai registruotų savo ūkius atitinkamoje nacionalinėje kompetentingoje institucijoje;

K.  kadangi neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais ne tik daro žalą gyvūnų gerovei, bet ir turi neigiamų padarinių vartotojų apsaugai, sklandžiam ES vidaus rinkos funkcionavimui, nes atsiranda nesąžininga konkurencija, ir viešiesiems finansams, nes prarandamos pajamos iš mokesčių;

L.  kadangi šiuo metu ES gyvūnai augintiniai dažniausiai perkami pagal atitinkamus skelbimus internete ir nuo šio įsigijimo būdo nedaug atsilieka socialiniai tinklai(10); kadangi vartotojų, perkančių gyvūnus augintinius pagal skelbimus internete, teisės tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu menkai apsaugotos; kadangi daugybė neteisėtai veisiamų gyvūnų augintinių parduodama valstybių narių rinkose ar tiesiai iš automobilių prie ES vidaus sienų;

M.  kadangi 65 proc. greitosios „Eurobarometro“ apklausos apie neteisėtą turinį internete respondentų nemano, jog internetas yra saugus naudotojams, o 90 proc. laikosi nuomonės, kad interneto prieglobos paslaugų teikėjai turėtų nedelsdami pašalinti turinį, kurį viešosios arba teisėsaugos institucijos pažymi kaip neteisėtą; kadangi 60 proc. interneto naudotojų nurodė, kad bent kartą per savaitę naudojasi socialiniais tinklais, o dauguma – bent retkarčiais naudojasi elektroninėmis prekyvietėmis (30 proc. jomis naudojasi bent kartą per savaitę); kadangi 69 proc. ES interneto naudotojų minėjo, kad apsiperka internetu, kadangi šis rodiklis kasmet didėja, ir prekyba gyvūnais nėra išimtis(11);

N.  kadangi netinkamas elgesys su gyvūnais augintiniais, įskaitant gyvūnus, kurie yra veisiami, laikomi ir parduodami kaip augintiniai namų ūkiuose, taip pat pramogoms, sportui ir darbui skirtus augintinius, pavyzdžiui, kurtus ir ispanų kurtus, ir benamius gyvūnus, tebekelia didelį susirūpinimą daugeliui piliečių; kadangi tinkama priemonė kovojant prieš netinkamą elgesį su gyvūnais ir skatinant atsakingą gyvūnų augintinių laikymą galėtų būti (geresnis) gyvūnų augintinių identifikavimas ir registravimas; kadangi identifikavimas ir registravimas yra pagrindiniai nemirtino ir humaniško benamių gyvūnų valdymo ir laipsniško benamių gyvūnų populiacijų mažinimo komponentai;

O.  kadangi daugiau kaip 70 proc. naujų ligų, kuriomis per pastaruosius dešimtmečius susirgo žmonės, yra gyvūninės kilmės, o gyvūnai, kurie paprastai laikomi kaip augintiniai, yra daugiau kaip 41 zoonozės, įskaitant pasiutligę, nešiotojai(12);

P.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 576/2013 I priedo A dalyje išvardytų rūšių gyvūnai augintiniai negali būti vežami iš vienos valstybės narės į kitą, nebent jie turi implantuotą mikroschemą; kadangi nėra suderintų privalomų taisyklių dėl kačių ir šunų ženklinimo, jei jie nekerta nacionalinių sienų ir nėra vežami į kitas valstybes nares; kadangi valstybėse narėse tebėra daug neženklintų ir neregistruotų kačių ir šunų;

Q.  kadangi ES suderintame šunų ir kačių pardavimo kontrolės plane nurodoma, kad patikrinus skelbimus 42 proc. atvejų nustatyta prekiautojų statuso ir jų vykdomos veiklos neatitikimų(13);

R.  kadangi tam tikros klasifikuotų skelbimų svetainės savanoriškai ėmė taikyti griežtesnes taisykles ir tikrinti internete prekiaujančių asmenų tapatybę, siekdamos pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas;

S.  kadangi dauguma valstybių narių jau yra nustačiusios tam tikro lygio kačių ir šunų ženklinimo ir registravimo reikalavimus; kadangi kačių, šunų ir šeškų ženklinimo reikalavimai nėra suderinti, pasitaiko netinkamo šalių kodų naudojimo, dubliavimo ir neteisingų kodų naudojimo atvejų ir pan.(14); kadangi dauguma registravimo duomenų bazių nėra tarpusavyje susietos, atsekamumo galimybės ES yra ribotos;

1.  pabrėžia, kad neteisėta prekyba šunimis ir katėmis ne tik daro didelę žalą gyvūnų gerovei, bet ir kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir vartotojų apsaugai;

Kačių ir šunų identifikavimas ir registravimas

2.  pabrėžia, kad suderinta ES lygmens privalomo kačių ir šunų ženklinimo ir registravimo sistema yra labai svarbus ir būtinas pirmas žingsnis kovojant su neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais ir kad registravimas ir ženklinimas yra pagrindinės kontrolės, nuostatų laikymosi užtikrinimo ir atsekamumo sąlygos;

3.  mano, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą gyvūnų augintinių atsekamumą, būtina, kad mikroschemą gyvūnams augintiniams skirtų veterinarijos gydytojas ir kad įrašas apie tai būtų užfiksuotas nacionalinėje gyvūnų identifikavimo ir registravimo byloje; mano, kad identifikavimo ir registracijos duomenų bazėje ypač svarbu nurodyti visus asmenis, kurie dalyvavo gyvūno gyvenime, įskaitant veisėjus, pardavėjus, veterinarijos gydytojus, vežėjus ir savininkus;

4.  primygtinai ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti jai pagal Gyvūnų sveikatos teisės akto 109 straipsnio 2 dalį ir 118 straipsnį suteiktais deleguotaisiais įgaliojimais ir pateikti pasiūlymą dėl ES masto išsamių, suderinamų sistemų, apimančių kačių ir šunų ženklinimo ir registracijos priemones ir metodus, nustatant minimalius kiekvieno gyvūno identifikavimo informacijos reikalavimus ir keitimosi elektroniniais duomenimis tarp valstybių narių duomenų bazių taisykles (tos duomenų bazės turėtų būti tarpusavyje susietos iki šios kadencijos pabaigos);

5.  ragina aiškiai susieti ES gyvūnų augintinių pasus su gyvūnų augintinių mikroschemų registracija, siekiant užtikrinti, kad gyvūnų augintinių kilmė būtų aiški net pakeitus gyvūno augintinio pasą;

6.  ragina valstybes nares įgyvendinti politiką, kuria būtų siekiama ženklinti ir registruoti visas kates ir šunis kovojant su piktnaudžiavimu gyvūnais;

7.  pabrėžia, kad informacija, surinkta ženklinant gyvūnus augintinius, turi apimti ir asmens duomenis, todėl ji turi būti visapusiškai saugoma laikantis ES privatumo ir duomenų apsaugos taisyklių; laikosi nuomonės, kad tokie asmens duomenys neturėtų būti naudojami komerciniais tikslais;

ES veiksmų planas, skirtas kovai su neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais

8.  ragina Komisiją parengti tarpsektorinį ES veiksmų planą, skirtą kovai su neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais ES; mano, kad veiksmų plane turėtų būti atsižvelgiama į Europos Parlamento, valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų nuomonę ir aiškiai apibrėžiamos visų suinteresuotųjų subjektų ir sprendimus priimančių subjektų, įskaitant valstybes nares, Komisiją, pasienio, muitinės ir veterinarijos tarnybas, veterinarus ir pilietinės visuomenės organizacijas, atsakomybė;

9.  rekomenduoja Komisijai į veiksmų planą įtraukti įvairius savo generalinius direktoratus, dirbančius gyvūnų gerovės, visuomenės sveikatos, vartotojų apsaugos, vidaus rinkos ir neteisėtos prekybos srityse;

10.  mano, kad norint kovoti su neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais būtina vienoda ES didelių komercinių veisimo įstaigų, vadinamųjų šuniukų ūkių, apibrėžtis; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant uždrausti veisimo ir prekybos praktiką, kuri kenkia gyvūnų augintinių sveikatai, gerovei ir elgsenos raidai;

11.  mano, jog būtina geriau informuoti piliečius apie prekybą gyvūnais augintiniais ir galimą riziką, susijusią su gyvūnų pirkimu internetu arba teisinių procedūrų nepaisymu;

12.  ragina Komisiją į savo skaitmeninę darbotvarkę įtraukti pagal skelbimus internete gyvūnus augintinius perkančių vartotojų apsaugos gerinimą;

13.  pritaria tam, kad į būsimos direktyvos dėl internetinio ir kitokio nuotolinio prekių pardavimo sutarčių taikymo sritį nebūtų įtrauktas prekiautojo vykdomas gyvų gyvūnų pardavimas vartotojams;

Patikros ir geresnis ES teisės aktų laikymosi užtikrinimas

14.  ragina valstybes nares pagerinti teisės aktų laikymosi užtikrinimą ir sugriežtinti sankcijas, kurios turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, suklastotus gyvūnų augintinių pasus tiekiantiems ekonominės veiklos vykdytojams, veterinarams ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms iš kilmės, tranzito ir paskirties šalių, siekiant veiksmingai pažaboti gyvūnų augintinių kontrabandą;

15.  ragina valstybes nares taikyti finansines nuobaudas pagal Reglamentą (ES) 2017/625(15), kurios nusvertų ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant gyvūnų veisėjus ir pardavėjus, gyvūnus reklamuojančius internete, naudą, gaunamą už ES ir nacionalinės teisės aktų pažeidimus;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategijas, kuriomis būtų užtikrinamas gyvūnų augintinių skelbimų internete reguliavimas ar savireguliacija, siekiant nutraukti klaidinančią reklamą ir geriau kontroliuoti internetinę prekybą katėmis ir šunimis;

17.  ragina Komisiją nustatyti privalomus reikalavimus interneto platformoms, kad būtų galima atlikti būtiniausius naudotojų, skelbiančius apie augintinių pardavimą internetu, tapatybės patikrinimus; pabrėžia, kad bet kokie galimi atitinkamos teisinės sistemos pakeitimai turi užtikrinti geresnę vartotojų ir gyvūnų apsaugą;

18.  ragina Sveikatos ir maisto audito ir analizės direktoratą (Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos GD) į tikrinimo programas įtraukti valstybių narių atitikties Reglamentui (ES) Nr. 576/2013 patikras;

19.  ragina Komisiją pasiūlyti visoje ES taikyti bendrus kačių ir šunų veisimo ir prekybos jais standartus, siekiant išvengti nesąžiningos komercinės praktikos ir netinkamo tokių gyvūnų augintinių pardavimo, apriboti tam tikrų veislių gyvūnams būdingų įsisenėjusių sveikatos ir gerovės problemų tąsą ir sudaryti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams;

20.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų taikomos išsamios gyvūnų augintinių veisėjų kontrolės ir tinkamos veterinarų vykdomos priežiūros taisyklės;

21.  mano, kad valstybes nares reikėtų paskatinti sukurti privalomą gyvūnų augintinių veisėjų ir pardavėjų, turinčių veiklos leidimą, registrą, kuriuo galėtų naudotis atsakingi subjektai kitose valstybėse narėse;

22.  ragina valstybes nares, be Reglamente (EB) Nr. 338/97(16) reikalaujamų patikrinimų kertant sieną, pradėti vykdyti atitikties šalyje stebėseną ir reguliariai tikrinti prekiautojus ir leidimų turėtojus, pvz., parduotuves, parduodančias gyvūnus augintinius, veisėjus, mokslinių tyrimų centrus ir jauniklių auginimo ūkius;

23.  mano, kad patikrų dažnumas taip pat turėtų būti suderintas visoje ES ir kad jos turėtų būti atliekamos bendradarbiaujant su valstybių narių muitinėmis, policija ir veterinarijos tarnybomis;

24.  ragina valstybių narių kompetentingas institucijas neatitikties Reglamentui (ES) Nr. 576/2013 atveju griežtai laikytis jame išdėstytų procedūrų ir užtikrinti, kad konfiskuoti gyvūnai augintiniai būtų perkelti į naujus namus; be to, ragina valstybes nares tinkamai remti gyvūnų gelbėjimo centrus;

25.  palankiai vertina ES gyvūnų gerovės platformos ir Savanoriško iniciatyvinio pogrupio parduodamų gyvūnų augintinių sveikatos ir gerovės klausimu pasiektus rezultatus; ragina į būsimą darbą dėl gyvūnų gerovės ES lygmeniu įtraukti Europos Parlamentą ir užtikrinti proporcingą atstovavimą pilietinei visuomenei, kompetentingoms institucijoms, įmonėms ir mokslininkams, taip pat skirti pakankamai lėšų, kad būtų užtikrinta optimali pažanga;

Bendradarbiavimas, komunikacija ir mokymai

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares remtis Savanoriško iniciatyvinio pogrupio parduodamų gyvūnų augintinių sveikatos ir gerovės klausimu darbo rezultatais ir apie juos informuoti ES gyvūnų gerovės platformoje, taip pat iki 2024 m. nustatyti teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, kuriomis būtų sprendžiama neteisėtos prekybos gyvūnais augintiniais problema; mano, kad šiame kontekste skubiai reikalingas aktyvus visų valstybių narių bendradarbiavimas ir keitimasis geriausia patirtimi;

27.  ragina valstybes nares sistemingai pranešti kitoms atitinkamoms valstybėms narėms, kai jos teikia ieškinį dėl neteisėto šunų ir kačių pardavėjo, kurio veikla gali daryti įtaką toms kitoms valstybėms narėms;

28.  skatina bendrus tarpžinybinio darbo metodus, siekiant kovoti su neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais ir mažinti susijusią zoonozių riziką, įskaitant žvalgybos sistemos kūrimą, kad būtų galima registruoti neteisėtai parduodamų komercinių gyvūnų partijų duomenis ir jais dalytis, taip pat įspėjimo sistemą, signalizuojančią apie bet kokius aptiktus nukrypimus;

29.  ragina Komisiją parengti priemones, įskaitant technologijų naudojimu paremtas priemones ir specialiai pritaikytus mokymus, kad muitinių ir veterinarijos tarnybų darbuotojai būtų geriau pasirengę aptikti gyvūnų augintinių kontrabandą;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares remtis ES suderinto kontrolės plano dėl šunų ir kačių pardavimo internetu rekomendacijomis, sukurti duomenų bazes, valdžios institucijų, interneto svetainių ir gyvūnų gerovės organizacijų partnerystes, kad būtų galima imtis konkrečių priemonių, nukreiptų prieš klaidinančią reklamą ir neteisėtą prekybą šunimis ir katėmis internete;

31.  pripažįsta, kad gyvūnų apsaugos asociacijos ir NVO atlieka svarbų vaidmenį kovojant su neteisėta prekyba gyvūnais augintiniais; taip pat ragina valstybes nares teikti gyvūnų gelbėjimo centrams ir gyvūnų apsaugos asociacijoms (NVO) tinkamą finansinę ir kitokią materialinę ir nematerialinę paramą;

32.  ragina valstybes nares skirti pakankamai lėšų, kad būtų užtikrintas visų veisimo, laikymo ar prekybos įmonių veiklos vykdytojų registravimo reikalavimų įgyvendinimas laikantis Gyvūnų sveikatos teisės akto, siekiant pažaboti neteisėtą prekybą gyvūnais augintiniais internete;

33.  mano, kad turėtų būti dedama daugiau pastangų ugdyti potencialių pirkėjų ir ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant internetinių paslaugų teikėjus, sąmoningumą neteisėtos prekybos gyvūnais augintiniais ir susijusių žemų gerovės standartų klausimais;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad jau yra sukurtos kai kurios nacionalinės, o kai kuriais atvejais ir regioninės duomenų bazės, kuriose talpinama gyvūnų augintinių identifikavimo informacija; mano, kad šios duomenų bazės turėtų veikti kaip tarpusavyje sujungtos, suderintos ir sąveikios sistemos, kad būtų užtikrintas atsekamumas visoje ES;

35.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pasienio darbuotojai būtų tinkamai apmokyti apie procedūras ir taisykles, taikomas importuojant gyvūnus augintinius iš į sąrašus įtrauktų ir į juos neįtrauktų trečiųjų šalių, ir kad jie užtikrintų šių taisyklių vykdymą;

36.  ragina valstybes nares vykdyti daugiau informavimo ir informuotumo didinimo kampanijų, raginti ne pirkti gyvūnus augintinius, o verčiau suteikti namus gyvūnams iš patikimų gyvūnų prieglaudų ir gelbėjimo centrų, informuoti piliečius apie neigiamus neteisėtos prekybos gyvūnais augintiniais padarinius ir apie tai, kad svarbu pirkti tik tuos gyvūnus augintinius, kurie buvo veisiami, laikomi ir parduodami atsakingai, tinkamai atsižvelgiant į gyvūnų gerovės reikalavimus;

o
o   o

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 268, 1992 9 14, p. 54.
(2) OL L 84, 2016 3 31, p. 1.
(3) OL L 178, 2013 6 28, p. 1.
(4) OL L 178, 2013 6 28, p. 109.
(5) OL C 35, 2018 1 31, p. 139.
(6) Tyrimas apie šunų ir kačių, kuriais prekiaujama, gerovę, kurį finansavo Komisija pagal specialiąją sutartį SANCO 2013/12364, https://ec.europa.eu/food/sites/food/files/animals/docs/aw_eu-strategy_study_dogs-cats-commercial-practices_en.pdf
(7) Europos Komisija (2019). ES suderinto šunų ir kačių pardavimo internetu kontrolės plano rezultatų analizė, https://ec.europa.eu/food/animals/welfare/other_aspects/online_dog-cat_en
(8) 2013 m. FOUR PAWS ataskaita „Prekyba šuniukais Europoje“, http://www.carodog.eu/wp-content/uploads/2014/10/REPORT_EUROPEAN_PUPPY_TRADE2.pdf
(9) Tyrimas apie šunų ir kačių, kuriais prekiaujama, gerovę, kurį finansavo Komisija pagal specialiąją sutartį SANCO 2013/12364, p. 55–56, https://ec.europa.eu/food/sites/food/files/animals/docs/aw_eu-strategy_study_dogs-cats-commercial-practices_en.pdf; ES šunų ir kačių aljansas (2016 m.). Informacinis pranešimas apie teisės aktų dėl gyvūnų augintinių vežimo pagal Gyvūnų sveikatos teisės aktą peržiūrą, https://s3-eu-west-1.amazonaws.com/assets.dogandcatwelfare.eu/live/media/publicationtemp/EU_Dog_Cat_‌Alliance_briefing_AHL_pet_movement_review.pdf
(10) ES šunų ir kačių aljansas ir Mėlynasis kryžius (2017 m.). „Gyvūnų augintinių pardavimas internetu ES: kokia kaina?“, https://s3-eu-west-1.amazonaws.com/assets.dogandcatwelfare.eu/live/media/publicationtemp/12195_-_EU_Pet_‌sales_report_spreads.pdf
(11) Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 469/2018, ataskaita „Neteisėtas turinys internete“, http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/ResultDoc/download/DocumentKy/83669
(12) Michael J. Day ir kiti (2012). „Surveillance of Zoonotic Infectious Disease Transmitted by Small Companion Animals“. https://wwwnc.cdc.gov/eid/article/18/12/12-0664_article
(13) ES suderintas šunų ir kačių pardavimo internetu oficialiosios kontrolės planas. https://ec.europa.eu/food/sites/food/files/animals/docs/reg-com_ahw_20190612_asf_aw-control-coord-plan-sale-dog-cats_eur.pdf
(14) 2016 m. FOUR PAWS ataskaita „Šunų ir kačių ženklinimas, skiepijimas ir judėjimas ES: kaip pagerinti augintinių pasų ir TRACES sistemas?“, http://www.lawyersforanimalprotection.eu/wp-content/uploads/2016/07/INSIDE-1.pdf
(15) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).
(16) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL L 61, 1997 3 3, p. 1).

Teisinis pranešimas - Privatumo politika