Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2020 m. vasario 13 d. - Strasbūras
Gvinėjos Respublika, visų pirma smurtas prieš protestuotojus
 Vaikų darbas Madagaskaro kasyklose
 Suklastotų ir autentiškų dokumentų internete (FADO) sistema ***I
 ES prioritetai 64-ojoje JT Moterų padėties komisijos sesijoje

Gvinėjos Respublika, visų pirma smurtas prieš protestuotojus
PDF 137kWORD 48k
2020 m. vasario 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Gvinėjos Respublikos, visų pirma smurto prieš protestuotojus (2020/2551(RSP))
P9_TA(2020)0036RC-B9-0104/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Gvinėjos Respublikos,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 5 d. Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bei Prancūzijos ambasadų Gvinėjos Respublikoje bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 4 d. Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) komisijos komunikatą po incidentų Konakryje,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 9 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos pranešimą spaudai dėl demonstracijų Gvinėjos Respublikoje numalšinimo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 20–31 d. vykusią trisdešimt penktąją Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos Visuotinio periodinio vertinimo darbo grupės sesiją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio 27 d. priimtą Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, įsigaliojusią 1986 m. spalio 21 d.,

–  atsižvelgdamas į Gvinėjos Respublikos Konstituciją, kuri buvo patvirtinta Nacionalinės pereinamojo laikotarpio tarybos 2010 m. balandžio 19 d. ir priimta 2010 m. gegužės 7 d.,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 11-ojo Europos plėtros fondo 2015–2020 m. nacionalinę orientacinę programą, pagal kurią Gvinėjos Respublikai skiriamos lėšos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Gvinėjos Respublikoje prezidentas Alpha Condé yra valdžioje nuo jo išrinkimo 2010 m. ir perrinkimo 2015 m.; kadangi nuo 2019 m. spalio mėn. vidurio šalyje vyko masinės protesto demonstracijos, kurias daugiausia surengė Nacionalinis konstitucijos gynimo frontas (FNDC), opozicijai baiminantis, kad prezidentas A. Condé sieks išplėsti savo konstitucines galias; kadangi pagal Gvinėjos Respublikos Konstituciją prezidento pareigas galima eiti tik dvi kadencijas; kadangi antroji prezidento A. Condé kadencija turi baigtis 2020 m. pabaigoje;

B.  kadangi jo išrinkimas į prezidentus 2010 m. buvo pirmas žingsnis demokratinių reformų ir skaidrumo link po metų metus trukusio karinio valdymo; kadangi prezidentas A. Condé kaltinamas korupcija ir politinės laisvės ribojimu; kadangi konstitucinė reforma, kurios vienintelis tikslas – padidinti galimų prezidento kadencijų skaičių, kad Alpha Condé galėtų likti valdžioje, įžiebė smurto protrūkius;

C.  kadangi prezidentas A. Condé taip pat neseniai stengėsi pašalinti institucines kliūtis savo reformai darydamas įtaką Gvinėjos Respublikos Konstituciniam Teismui ir Rinkimų komisijai; kadangi 2018 m. kovo mėn. Konstitucinio Teismo pirmininkas Kéléfa Sall buvo nušalintas nuo pareigų; kadangi teisingumo ministras Cheick Sako atsistatydino dėl to, kad nepritarė konstitucijos pataisoms, pagal kurias leidžiama trečia prezidento kadencija;

D.  kadangi valdančioji partija „Rassemblement du peuple de Guinée“ neturi dviejų trečdalių parlamento daugumos, kurios reikia konstitucijai iš dalies pakeisti; kadangi referendumu dėl konstitucinės reformos būtų apeitas Gvinėjos Respublikos parlamentas;

E.  kadangi 2019 m. gruodžio 19 d. prezidentas A. Condé paskelbė planus 2020 m. kovo 1 d. surengti referendumą dėl konstitucinės reformos; kadangi parlamento rinkimai, kuriuos iš pradžių buvo numatyta surengti vasario 16 d., buvo atidėti ir vyks tą pačią dieną kaip referendumas; kadangi siūloma nauja konstitucija apima prezidento kadencijos trukmės padidinimą nuo penkerių iki šešerių metų ir prezidento pareigas bus galima eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas; kadangi numatoma, kad prezidentas A. Condé pasinaudos šia konstitucijos pataisa siekdamas trečios prezidento kadencijos;

F.  kadangi opozicijos partijų, pilietinės visuomenės organizacijų ir profesinių sąjungų aljansas, Nacionalinis Konstitucijos gynimo frontas (FNDC), surengė protestus ir planavo streikus, kad pasipriešintų tai konstitucijos pataisai; kadangi nuo 2019 m. spalio 12 d. iki lapkričio 28 d. mažiausiai septyni FNDC nariai buvo suimti ir patraukti atsakomybėn dėl to, kad jų raginimai protestuoti prieš naują konstitucijos projektą prilyginti aktams ar veiksmams, kurie gali sutrikdyti viešąją tvarką ir kelti pavojų visuomenės saugumui, kol dėl tarptautinio spaudimo jie galiausiai buvo išteisinti;

G.  kadangi padėtis šalyje yra labai opi, padidėjo politinė įtampa ir vyko smurtinių protestų protrūkiai; kadangi vyriausybės atsakas į šiuos protrūkius buvo itin griežtas ir policija reagavo panaudodama pernelyg didelę, nederamą ir neteisėtą jėgą prieš protestuotojus, o žmogaus teisių organizacijos pranešė apie barikadas, šaudymą ir ašarines dujas daugiausia sostinėje Konakryje ir šiaurinėje opozicijos tvirtovėje Mamu; kadangi įtariama, kad policija Uanindaroje naudojosi moterimi kaip žmogaus skydu, kad apsisaugotų nuo protestuotojų mėtomų akmenų;

H.  kadangi pagrindinės opozicijos partijos, Gvinėjos Respublikos demokratinių pajėgų sąjungos, pirmininko pavaduotojas Fodé Oussou Fofana apkaltino prezidentą konstituciniu perversmu ir sukčiavimu; kadangi opozicinės partijos įsipareigojo protestuodamos boikotuoti parlamento rinkimus;

I.  kadangi ECOWAS ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisija paragino gerbti pagrindines demonstrantų teises ir paragino saugumo pajėgas gerinti demonstracijų valdymą;

J.  kadangi Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisija pažymėjo, kad saugumo pajėgos, reaguodamos į 2019 m. spalio 14 ir 15 d. Konakryje prasidėjusius protestus, „nesilaikė tarptautinių normų ir standartų dėl jėgos naudojimo“; kadangi per šiuos protestus žuvusių demonstrantų laidotuves aptemdė tolesnis smurtas ir dar daugiau mirčių;

K.  kadangi Gvinėjos Respublika pagal 2019 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą užima 101 vietą iš 180 šalių; kadangi nuo 2015 m. mažiausiai 20 žurnalistų gavo šaukimus į teismą, buvo sulaikyti arba patraukti atsakomybėn; kadangi nuo demonstracijų pradžios 2019 m. spalio mėn. buvo suimti žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ir pilietinės visuomenės aktyvistai, įskaitant Abdourahmane Sanoh (FNDC koordinatorių) – jis vėliau buvo paleistas, o kiti vis dar yra kalinami ir patiria smurtą; kadangi per protestus žuvo mažiausiai 28 civiliai gyventojai ir vienas žandaras; kadangi, žmogaus teisių organizacijų vertinimu, nuo 2015 m. žuvo mažiausiai 70 protestuotojų ir pašalinių asmenų, įskaitant studentą Amadou Boukariou Baldé, kurį 2019 m. gegužės mėn. per protestus Labės universitete mirtinai sumušė policijos pareigūnai;

L.  kadangi keletas vietos NVO pasmerkė kalinimo sąlygas Gvinėjos Respublikoje, visų pirma „didelius trūkumus, susijusius su perpildymu, maistu ir mityba, ir daugumos kalėjimų prižiūrėtojų mokymų stoką“ (pagal organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitą); kadangi šios sąlygos kelia susirūpinimą visoje šalyje, tačiau yra ypač blogos centriniame kalėjime Konakryje;

M.  kadangi Gvinėjos Respublika yra viena iš skurdžiausių Afrikos šalių, vis dar kenčiančių nuo metų metus trukusio netinkamo ekonominio valdymo ir korupcijos, nepaisant to, kad Bokės apylinkėse esančiose kasyklose yra didžiausi pasaulyje boksito ištekliai; kadangi du trečdaliai iš 12,5 mln. gyventojų gyvena skurde ir 2013–2016 m. Ebolos viruso krizė labai susilpnino šalies ekonomiką; kadangi jaunesni nei 25 metų amžiaus jaunuoliai, kurie sudaro daugiau nei 60 proc. visų gyventojų, ypač kenčia nuo nedarbo;

N.  kadangi šiuo metu vykstant protestams prieš Konstitucijos reformą, kuri paaštrino vyriausybės ir opozicijos partijų konfrontaciją, OGDH (Gvinėjos Respublikos žmogaus teisių ir piliečių teisių organizacija) pasmerkė nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus Gvinėjos Respublikoje; kadangi dėl šių pažeidimų sugriaunami viešieji pastatai ir infrastruktūra, bandoma sukurstyti etninį susiskaldymą ir priverstinai iškeldinama iš privačios nuosavybės; kadangi nuo 2019 m. vasario iki gegužės mėn. Gvinėjos Respublikos vyriausybė prievarta iškeldino daugiau kaip 20 000 žmonių iš Konakrio rajonų, kad galėtų duoti žemės vyriausybės ministerijoms, užsienio ambasadoms, įmonėms ir kitiems viešųjų darbų projektams;

O.  kadangi 2014–2020 m. Europos Sąjunga Gvinėjos Respublikai teikė paramą pagal 11-ojo EPF (Europos plėtros fondo) nacionalinę orientacinę programą: parama siekė 244 000 000 EUR ir buvo skirta daugiausia institucinei reformai ir administravimo modernizavimui, miestų sanitarinėms sąlygoms, sveikatai, kelių transportui ir pagalbai nacionaliniam įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui;

1.  apgailestauja dėl tebesitęsiančio smurto Gvinėjos Respublikoje; griežtai smerkia susirinkimų laisvės ir žodžio laisvės pažeidimus, taip pat smurto veiksmus, žudymus ir kitus žmogaus teisių pažeidimus; ragina vyriausybės pajėgas nedelsiant susilaikyti nuo veiksmų ir leisti, kad teisėti, taikūs protestai vyktų be jokio bauginimo;

2.  ragina Gvinėjos Respublikos vyriausybę inicijuoti skubų, skaidrų, nešališką ir nepriklausomą protestuotojų mirčių ir sužalojimų, įtarimų dėl pernelyg didelės teisėsaugos pareigūnų jėgos naudojimo ar kitų žmogaus teisių pažeidimų tyrimą ir patraukti už juos atsakingus asmenis, įskaitant policijos ir saugumo pajėgų narius, atsakomybėn, kad jie negalėtų naudotis nebaudžiamumu; primena Gvinėjos Respublikos vyriausybei, kad kova su korupcija ir nebaudžiamumo panaikinimas taip pat turėtų būti prioritetas;

3.  labai apgailestauja dėl bet kokių planų pakeisti šalies konstitucines nuostatas dėl prezidento kadencijų skaičiaus; griežtai pakartoja, kad veikianti demokratija turi apimti teisinės valstybės principo laikymąsi ir visas konstitucines nuostatas, įskaitant, kai taikytina, prezidento kadencijų skaičiaus apribojimus; ragina Gvinėjos Respublikos prezidentą gerbti Gvinėjos Respublikos Konstituciją, ypač jos 27 straipsnį;

4.  ragina gerbti teisę į laisvę rengti demonstracijas ir į susirinkimų, asociacijų bei saviraiškos laisvę, užtikrinamą pagal tarptautinius standartus ir JT sutartis bei konvencijas, kurias yra ratifikavusi Gvinėjos Respublika; ragina Gvinėjos Respublikos vyriausybę imtis skubių priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma teisės laisvai rengti taikias demonstracijas, ir kurti saugią aplinką be persekiojimo, smurto ir bauginimo bei remti dialogą su opozicija;

5.  ragina visas susijusias šalis užkirsti kelią tolesnei įtampos ir smurto eskalacijai; ragina Gvinėjos Respublikos vyriausybę ir opozicijos grupes bei pilietinę visuomenę elgtis santūriai, veikti atsakingai ir įsitraukti į konstruktyvų dialogą, siekiant rasti ilgalaikį sutarimu pagrįstą taikų sprendimą; prašo ES toliau dėti pastangas siekiant stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį ir paraginti aktyvaus vaidmens imtis nevalstybinius subjektus;

6.  ragina Gvinėjos Respublikos vyriausybę užtikrinti skaidrius, patikimus ir laisvus parlamento ir prezidento rinkimus, kurie būtų surengti laiku, visapusiškai dalyvaujant opozicijos partijoms, įskaitant galimybių joms užsiregistruoti, agituoti, naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir susirinkimų laisve sudarymą;

7.  primena, jog svarbu, kad savarankiška nacionalinė rinkimų komisija būtų nepriklausoma nuo vyriausybės ir politinių partijų; ragina Gvinėjos Respublikos vyriausybę ir Prezidentą A. Condé užtikrinti, kad Gvinėjos Respublikos Nacionalinė nepriklausoma rinkimų komisija (CENI) turėtų galimybę dirbti visiškai skaidriai, nepatirdama politikos senbuvių ar partijų kišimosi, jų nebauginama ir neverčiama vykdyti jų valios;

8.  ragina Gvinėjos Respublikos valdžios institucijas visapusiškai paisyti visų nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, įskaitant teisę į žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvę, teisę į laisvę nepatirti kankinimo, netinkamo elgesio ir savavališko sulaikymo bei teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; pabrėžia, kada pagarba žmogaus teisėms turi būti bet kokio politinio krizės sprendimo kertinis akmuo;

9.  ragina Gvinėjos Respublikos valdžios institucijas laikantis tarptautinių standartų ištirti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti saugumo pajėgų narius, kurių baudžiamąją atsakomybę už ankstesnį ir esamą piktnaudžiavimą galima pagrįsti turimais įrodymais;

10.  primena, kad aktyvi pilietinė visuomenė, galinti dirbti nevaržoma baimės, grasinimų ir smurto, yra prielaida, būtina demokratijai stiprinti; ragina vyriausybę ir saugumo pajėgas puoselėti aplinką, kurioje būtų įmanoma užtikrinti nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės atstovų apsaugą ir saugumą, įskaitant teisės aktų dėl jėgos naudojimo per viešus susibūrimus peržiūrą;

11.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ir puoselėti pliuralistinį, nepriklausomą ir laisvą žiniasklaidos klimatą, kuris būtų naudingas demokratijai; ragina Gvinėjos Respublikos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti bet kokį žurnalistų persekiojimą ir bauginimą, įskaitant savavališką žiniasklaidos licencijų galiojimo nutraukimą, taip pat gerbti šalyje dirbančių žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų asmenines teises ir užtikrinti jų saugumą, kad jie galėtų nušviesti politinę ir žmogaus teisių padėtį šalyje bei ją stebėti;

12.  reiškia griežtą kritiką dėl Abdourahmane‘o Sanoh‘o ir kitų opozicijos bei pilietinės visuomenės lyderių įkalinimo; ragina nedelsiant išlaisvinti politinius kalinius šalyje ir ištirti sklandančius įtarimus netinkamu elgesiu su kaliniais;

13.  ragina Gvinėjos Respublikos valdžios institucijas sustabdyti bet kokį tolesnį gyventojų iškeldinimą iš jiems priklausančių žemės sklypų ar nuosavybės, kol bus rasta galimybė užtikrinti gyventojų teises, įskaitant deramą įspėjimą, ir prieš juos iškeldinant pasirūpinti kompensacijomis bei perkėlimu; pabrėžia, kad tinkama kompensacija turėtų būti skirta visiems jėga iškeldintiems asmenims, kurie dar nėra jos gavę;

14.  primena, jog svarbus Gvinėjos Respublika bendradarbiavimas su regiono partneriais, kad bendromis jėgomis būtų stiprinama demokratija, vystymasis ir saugumas; ragina Gvinėjos Respublikos valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su regioninėmis organizacijomis, įskaitant ECOWAS, siekiant atkurti pagrindines laisvas, visapusiškai ištirti žmogaus teisių pažeidimus, padarytus demonstracijų metu, ir užtikrinti taikų perėjimą prie demokratijos; primena, kada dabartinė krizė gali būti išspręsta tik užmezgus atvirą ir prieinamą Gvinėjos vyriausybės ir opozicijos grupių tarpusavio dialogą; sykiu primena, kad gyvybiškai svarbų vaidmenį skatinant Gvinėjos subjektų tarpusavio dialogą ir užtikrinant jo tęstinumą gali atlikti ECOWAS ir Gvinėjos Respublikos kaimyninės šalys; ragina Gvinėjos vyriausybę ir ECOWAS glaudžiai bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad 2020 m. rinkimai įvyktų taikiai ir užtikrinant reikiamą atstovavimą; ragina Komisiją ir ES valstybes nares stebėti pažangą įgyvendinant Gvinėjos Respublikos 2020 m. sausio mėn. visuotiniame periodiniame vertinime pateiktas rekomendacijas, pirmiausia susijusias su teise į gyvybę, fizinę neliečiamybę, saviraiškos laisvę ir taikių susirinkimų laisvę bei su jėgos naudojimu ir nebaudžiamumu; ragina Gvinėjos Respublikos valdžios institucijas svariai prisidėti rengiant būsimą Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos visuotinį periodinį vertinimą, įskaitant visapusiškos prieigos Jungtinėms Tautoms užtikrinimą vietoje, ir iki galo įgyvendinti rekomendacijas, kurias po to parengs darbo grupė;

15.  ragina Europos Sąjungą atidžiai stebėti padėtį Gvinėjos Respublikoje ir reikalauti vyriausybės atsakomybės už bet kokį įsipareigojimų, prisiimtų pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir susitarimus – ypač pagal Kotonu susitarimo 8, 9 ir 96 straipsnius – pažeidimą;

16.  ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) tęsti politinį dialogą – taip pat ir palaikomą vadovaujantis Kotonu susitarimo 8 straipsniu – siekiant greitai sumažinti įtampą šalyje ir, kai prašoma, padėti pasirengti taikiems rinkimams, įskaitant tarpininkavimą ir kovos su smurto protrūkiais iki rinkimų ir po jų priemones; taip pat ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bei EIVT bendradarbiauti su Gvinėjos Respublikos valdžios institucijomis, ECOWAS, JT Žmogaus teisių biuru Gvinėjos Respublikoje, Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisija bei generalinio sekretoriaus specialiuoju atstovu Vakarų Afrikai ir Sahelio regionui, siekiant parengti bendrą strategiją dabartinei politinei krizei spręsti;

17.  teigiamai vertina tai, kad vykdant ES 11-ojo EPF veiklą ypatingas dėmesys skiriamas teisinės valstybės rėmimui Gvinėjos Respublikoje; ragina Komisiją ir EIVT teikti nuolatinę paramą pilietinei visuomenei ir nepriklausomoms valstybės institucijoms stiprinti;

18.  ragina Europos Sąjungos delegaciją Gvinėjos Respublikoje nuolat stebėti šalies nepriklausomos pilietinės visuomenės padėtį, sekti politinių kalinių teismo procesus, o palaikant dialogą su Gvinėjos Respublikos valdžios institucijomis – toliau kelti klausimus dėl žmogaus teisių padėties šalyje; ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį Gvinėjos Respublikoje ir reguliariai apie tai informuoti Europos Parlamentą;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Gvinėjos Respublikos Prezidentui ir parlamentui, ECOWAS institucijoms, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai bei Afrikos Sąjungai ir jos institucijoms.


Vaikų darbas Madagaskaro kasyklose
PDF 173kWORD 50k
2020 m. vasario 13 d. Europos Parlamento rezoliucija „Vaikų darbas Madagaskaro kasyklose“ (2020/2552(RSP))
P9_TA(2020)0037RC-B9-0102/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Madagaskaro, ypač į 2011 m. birželio 9 d.(1) ir 2017 m. lapkričio 16 d.(2) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1924 m. Ženevos Vaiko teisių deklaraciją ir tai, kad ją 1959 m. patvirtino JT Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl vaiko teisių,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį, kuriame aiškiai pripažįstama, kad vaiko teisių skatinimas vidaus ir išorės reikalų srityje yra vienas iš ES tikslų,

–  atsižvelgdamas į 1973 m. birželio 6 d. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus ir į 1999 m. birželio 1 d. TDO konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją(3) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią atsakingi alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojai atlieka pasitvirtinimą, susijusį su išsamiu tiekimo grandinės patikrinimu (ES konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių komitetą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl vaikų darbo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kuriais įgyvendinama 2011 m. Jungtinių Tautų programa „Apsaugoti, gerbti ir padėti“,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją(4) dėl vaikų teisių 30-ųjų JT vaiko teisių konvencijos metinių proga,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje 2021 m. skelbiami tarptautiniais vaikų darbo panaikinimo metais,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas(5) dėl tvarios Europos sukūrimo iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandinių, įskaitant visus jų priedus ir priedėlius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. EP rezoliuciją(6) dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją(7) dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į JT ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 24 (2017) dėl valstybės įsipareigojimų pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą vykdant verslo veiklą (E/C.12/GC/24),

–  atsižvelgdamas į UNICEF parengtus vaiko teisių ir verslo principus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl ES ir atsakingų pasaulinių vertės grandinių,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją(8) dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. Tarptautinės federacijos „Terre des Hommes“ ataskaitą „Vaikų darbas Madagaskaro žėručio kasyklose“(9),

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimo 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 32 straipsniu, kuriame teigiama, kad konvenciją pasirašiusios valstybės pripažįsta vaiko teisę būti apsaugotam nuo ekonominio išnaudojimo ir nuo bet kokio darbo, kuris gali būti pavojingas jo sveikatai arba kenkti vaiko auklėjimui, arba būti kenksmingas vaiko sveikatai arba fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ar socialiniam vystymuisi;

B.  kadangi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija yra viena iš plačiausiai ratifikuotų tarptautinių žmogaus teisių sutarčių, ją ratifikavo visos Europos Sąjungos valstybės narės ir joje nustatyti aiškūs teisiniai valstybių narių įpareigojimai skatinti, saugoti ir puoselėti kiekvieno vaiko teises jų jurisdikcijos srityje;

C.  kadangi Europos Sąjunga savo vidaus ir išorės veiksmuose įsipareigojo propaguoti ir ginti vaiko teises ir veikti pagal tarptautinę teisę, įskaitant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir jos fakultatyvinių protokolų nuostatas(10);

D.  kadangi Chartijoje reikalaujama, kad visuose ES veiksmuose visų pirma būtų atsižvelgiama į vaiko interesus ir draudžiamas vaikų darbas nustatant minimalų priėmimo į darbą amžių, kuris negali būti mažesnis už minimalų mokyklos baigimo amžių, ir teigiama, kad į darbą priimti jaunuoliai turi turėti jų amžių atitinkančias darbo sąlygas ir būti apsaugoti nuo ekonominio išnaudojimo ir bet kokio darbo, galinčio pakenkti jų saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, doroviniam ar socialiniam vystymuisi arba trukdyti jų ugdymui;

E.  kadangi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje ir Chartijos 24 straipsnyje gerbiama vaiko teisė būti išklausytam ir teisė į tai, kad į jo nuomonę klausimais, kurie su juo susiję, būtų atsižvelgiama turint galvoje jo amžių ir brandą;

F.  kadangi ES įsipareigojo įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir pasiekti jos tikslus ir uždavinius, įskaitant DVT tikslą Nr. 8.7, kad būtų „nedelsiant imtasi veiksmingų priemonių siekiant panaikinti priverstinį darbą, panaikinti šiuolaikinę vergiją ir prekybą žmonėmis ir užtikrinti nepriimtino vaikų darbo uždraudimą ir panaikinimą, įskaitant vaikų kareivių verbavimą ir naudojimą, ir iki 2025 m. panaikinti visų formų vaikų darbą“(11);

G.  kadangi maždaug 152 mln. 5–17 metų amžiaus mergaičių ir berniukų visame įtraukti į vaikų darbą(12), o didžiausia dirbančių vaikų dalis gyvena mažiausiai išsivysčiusiose šalyse; kadangi Afrika, kurioje yra 72,1 mln., ir Azija bei Ramiojo vandenyno regionas, kuriuose yra 62,1 mln. vaikų darbo aukų, yra pasaulio regionai, kuriuose skaičiuojama daugiausia vaikų darbo aukų; kadangi žemės ūkis, paslaugos ir pramonė, įskaitant kasybą, yra trys pagrindiniai sektoriai, kuriuose dirba vaikai; kadangi, nors ir padaryta tam tikra pažanga mažinant vaikų darbą, TDO apskaičiavo, kad nepaisant mažėjimo tendencijų iki 2025 m. vaikų darbe vis dar liktų 121 mln. berniukų ir mergaičių;

H.  kadangi 1999 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti 3 straipsnio d punkte pavojingas vaikų darbas apibrėžiamas kaip „darbas, kuris dėl savo pobūdžio ar aplinkybių, kuriomis jis atliekamas, gali pakenkti vaikų sveikatai, saugumui ar moralei“; kadangi Madagaskaras ratifikavo visas pagrindines tarptautines sutartis dėl vaikų darbo, įskaitant Vaiko teisių konvenciją (ir du jos fakultatyvinius protokolus), TDO konvenciją Nr. 138 dėl minimalaus amžiaus ir TDO konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo; kadangi vyriausybė, bendradarbiaudama, inter alia, su tarptautinėmis darbdavių ir darbuotojų organizacijomis, parengė nacionalinį kovos su vaikų darbu Madagaskare veiksmų planą; kadangi šie įsipareigojimai ir priemonės neduoda veiksmingų rezultatų šiuo požiūriu;

I.  kadangi Tarptautinės darbo organizacijos vaikų darbo apibrėžtyje teigiama, kad „ne visas vaikų atliekamas darbas turėtų būti priskiriamas vaikų darbui, kurį reikia panaikinti; kadangi vaikų ar paauglių dalyvavimas darbe, kuris neturi įtakos jų sveikatai ir asmeniniam tobulėjimui arba netrukdo jų mokymuisi, paprastai laikomas teigiamu dalyku; kadangi pagal Afrikos Sąjungos darbotvarkę iki 2063 m. ir neseniai pasirašytą dešimties metų veiksmų planą dėl vaikų darbo panaikinimo, priverstinio darbo, prekybos žmonėmis ir šiuolaikinės vergovės Afrikoje (2020–2030 m.) Afrikos šalys yra įsipareigojusios panaikinti visų formų vaikų darbą žemyne, laikydamosi Jungtinių Tautų darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų (DVT) tikslo Nr. 8.7;

J.  kadangi didžiausia nepriimtino vaikų darbo kategorija yra pavojingas vaikų darbas, kurį dirba apie 73 mln. 5–17 metų amžiaus vaikų, dirbančių pavojingomis sąlygomis įvairiuose sektoriuose, įskaitant kasybą(13); kadangi 2018 m. 47 % visų 5–17 m. amžiaus Madagaskaro vaikų sudarė vaikų darbo jėgą, įskaitant apie 86 000 kalnakasybos sektoriuje dirbančių vaikų(14); kadangi kasyba yra sektorius, kuriame žūsta daugiausia vaikų (vidutiniškai 100 tūkstančių 5–17 m. amžiaus vaikų tenka 32 mirties atvejai);

K.  kadangi Madagaskaras pasaulyje užimą penktą vietą pagal mokyklos nelankančių vaikų skaičių(15), kadangi pusė visų jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų Madagaskare kenčia nuo sutrikusio vystymosi ir tik 13 % jų turi prieigą prie elektros energijos(16); kadangi 74 % visų gyventojų gyvena žemiau nacionalinės skurdo ribos, o 80 % gyvena kaimo vietovėse(17); kadangi trys ketvirtadaliai gyventojų gyvena už mažiau kaip 1,90 USD per dieną; kadangi, UNICEF duomenimis, tik 30 % Madagaskaro vaikų turi galimybę lankyti pradinę mokyklą; kadangi švietimas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią vaikų darbui ir apsaugoti vaikus nuo šlaistymosi gatvėse, kur jie gali tapti prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukomis;

L.  kadangi Madagaskaras yra trečias pagal dydį pasaulyje žėručio eksportuotojas, kuriam 2017 m. teko 6,5 mln. JAV dolerių, ir viena iš šalių, kurioje kyla didžiausia rizika, kad bus pažeistos vaikų teisės vykdant žėručio kasybą, kartu su Indija, Kinija, Šri Lanka, Pakistanu ir Brazilija;

M.  kadangi žėrutis – tai grupė įvairių mineralų, naudojamų elektronikos ir automobilių pramonėje ir esančių įvairiuose produktuose – nuo dažų iki dirvožemio gerinimo priemonių bei nuo makiažo iki išmaniųjų telefonų;

N.  kadangi manoma, kad Madagaskaro žėručio sektoriuje dirba apie 11 000 vaikų; kadangi didžioji šio vaikų darbo dalis sutelkta trijose pietinėse Anosy, Androy ir Ihorombe provincijose, kuriose vaikų sveikatos, mitybos ir mokymosi rezultatai yra blogesni;

O.  kadangi Madagaskaro žėručio sektoriuje dirbantys vaikai dirba atšiauriomis ir nesaugiomis darbo sąlygomis, jiems skauda nugaras, kamuoja galvos skausmai dėl karščio ir vandens ar deguonies trūkumo kasyklose, skauda raumenis dėl pasikartojančio ir sunkaus darbo nešiojant sunkius nešulius, dažnai kamuoja kosulys ir kvėpavimo sutrikimai dėl labai smulkių žėručio dulkių kasyklose ir perdirbimo centruose ir aplink juos, taip pat jiems gresia pavojus žūti dėl minų ar nuošliaužų; kadangi Madagaskaro valdžios institucijos daugeliui kasybos bendruomenių negali suteikti tinkamos prieigos prie sveikatos priežiūros, švietimo ar švaraus geriamojo vandens infrastruktūros;

P.  kadangi pagrindinės vaikų darbo priežastys yra skurdas, migracija, karas ar aplinkos būklės blogėjimas ir klimato kaita, galimybių gauti kokybišką išsilavinimą trūkumas, deramo darbo vietų tėvams trūkumas, socialinės apsaugos ir socialinių normų stoka; kadangi dėl šios priežasties sprendžiant vaikų darbo problemą reikia taikyti daugialypį požiūrį ir analizuoti vaikų darbo modelius konkrečiomis aplinkybėmis;

Q.  kadangi Madagaskaras užima vieną žemiausių vietų pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (angl. Human Development Index, MPI) – 161-ą vietą iš 189 šalių (2017), o 57 % Madagaskaro gyventojų kenčia nuo didelio daugiamačio skurdo, remiantis daugiamačiu skurdo indeksu (angl. Multisize Soverty Index, MPI), ir 2019 m. kovo mėn. 1,3 mln. žmonių Madagaskare labai nukentėjo nuo maisto stygiaus(18); kadangi vaikų darbas yra viena kitą stiprinančių pagrindinių priežasčių, įskaitant skurdą, nelygybę ir nepakankamą prieigą prie pagrindinių socialinių paslaugų, požymis; kadangi vaikų darbo negalima vertinti atskirai;

R.  kadangi Madagaskaro žėručio sektorius apmokestinamas pagal įvairius sudėtingus susitarimus, o eksporto mokesčiai yra palyginti maži ir ne visada tiesiogiai naudingi kasybos bendruomenėms; kadangi išduota tik apie 40 eksporto leidimų, o tai rodo, kad didžioji dalis žėručio kasybos vykdoma neteisėtai ir nereguliuojamai, nesaugiose savavališkose veiklos vietose; kadangi dėl padidėjusio eksporto ir gerokai sumažėjusios vienos tonos kainos padidėjo išnaudojimo darbe rizika;

S.  kadangi Europos Sąjungos veiksmų planu demokratijos ir žmogaus teisių srityje 2015–2019 m. siekiama kovoti su vaikų darbu, be kita ko, remiant „šalis partneres, kad būtų puoselėjamos, apsaugomos ir įgyvendinamos vaiko teisės, daug dėmesio skiriant ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms, kaip antai teisei į mokslą, teisei į sveikatos priežiūrą ir teisei į tinkamą mitybą, taip pat kovai su nepriimtinu vaikų darbu, visuomet atsižvelgiant į vaiko interesus“(19);

T.  kadangi Vaiko teisių komiteto bendrojoje pastaboje Nr. 16 „pripažįstama, kad pareigos ir atsakomybė gerbti vaikų teises praktiškai apima ne tik valstybines ir valstybės kontroliuojamas tarnybas ir institucijas, bet ir privačius subjektus bei verslo įmones“, ir priduriama, kad „visos įmonės privalo vykdyti savo pareigas, susijusias su vaikų teisėmis, o valstybės privalo užtikrinti, kad jos tai darytų“;

U.  kadangi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ES prekybos susitarimuose(20) įsipareigojo vykdyti visiško vaikų darbo netoleravimo politiką ir paragino paskirtąją Komisijos pirmininko pavaduotoją, atsakingą už demokratiją ir demografiją, Dubravką Šuicą, parengti išsamią vaiko teisių strategiją(21);

V.  kadangi pastaraisiais metais ES pradėjo priimti teisės aktus, kuriais būtų didinama įmonių atskaitomybė, ir į teisės aktus įtraukė išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje elementus, įskaitant reglamentą dėl naudingųjų iškasenų konfliktų atveju ir ES nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą; kadangi valstybės narės pradėjo priimti nacionalinės teisės aktus, kuriais siekiama to paties tikslo, pvz., Jungtinės Karalystė – Šiuolaikinės vergovės įstatymą, Prancūzija – įstatymą dėl tarptautinių bendrovių rūpestingumo pareigos, Nyderlandai – išsamaus patikrinimo, ar nesinaudojama vaikų darbu, aktą arba Vokietija ir Italija – nacionalinius veiksmų planus siekiant įgyvendinti JTPP; kadangi Komisija paskelbė ketinanti ieškoti būdų, kaip padidinti skaidrumą visoje tiekimo grandinėje, įskaitant privalomo išsamaus patikrinimo aspektus;

W.  kadangi Parlamentas 2010 m. rezoliucijoje paragino Komisiją apsvarstyti galimybę uždrausti ES produktų, pagamintų naudojant vaikų darbą, importą ir pakartojo savo reikalavimus 2016 m. rezoliucijoje, kurioje ragino parengti subalansuotą ir realistišką pasiūlymą dėl teisės akto, įskaitant tokias priemones kaip vaikų darbo neturinčių produktų ženklinimas ir prekių, pagamintų naudojant vaikų darbą, importo draudimas;

1.  griežtai smerkia nepriimtiną visų formų vaikų darbo naudojimą;

2.  yra labai susirūpinęs dėl didelio vaikų darbuotojų skaičiaus Madagaskaro kasyklose ir dėl šių vaikų teisių pažeidimų; primena Madagaskaro valdžios institucijoms jų pareigą ginti vaikų teises ir užtikrinti jų saugumą ir neliečiamumą;

3.  palankiai vertina tai, kad vaikų darbo panaikinimas yra vienas iš naujosios Komisijos prioritetų, ir prašo jos pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip ji siekia spręsti vaikų darbo problemą pasitelkdama ES politiką, teisės aktus ir finansavimą, įskaitant naujas iniciatyvas;

4.  palankiai vertina naujosios Komisijos įsipareigojimą parengti naują išsamią vaiko teisių strategiją ir ragina Komisiją užtikrinti, kad ši strategija padėtų pašalinti pagrindines vaikų darbo priežastis ir nepriimtinas jo formas; ragina ES užtikrinti, kad pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant kovą su vaikų darbu ir išnaudojimu, ir toliau būtų svarbiausias politinio dialogo su Madagaskaru elementas;

5.  palankiai vertina tai, jog valstybės narės pabrėžė, kad siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų darbotvarkės(22) iki 2030 m. viziją ir tikslus reikia, kad būtų sparčiau imamasi veiksmų tiek Europos Sąjungoje, tiek kitose pasaulio dalyse; dar kartą pabrėžia, kad reikia nedelsiant veiksmingai reaguoti į tarptautinių bendrovių vykdomus žmogaus teisių pažeidimus; todėl palankiai vertina vykstančias derybas dėl privalomos JT tarptautinių korporacijų ir žmogaus teisių sutarties; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares konstruktyviai dalyvauti šiose derybose ir atlikti aktyvų vaidmenį bei prisidėti rengiant konkrečius pasiūlymus, įskaitant galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; todėl ragina valstybes nares įgalioti Komisiją aktyviai dalyvauti derybose;

6.  palankiai vertina tai, kad ES ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad parengtu privalomus vykdyti reglamentus dėl privalomo išsamaus patikrinimo konkrečiuose sektoriuose, kuriuose kyla didelis žmogaus teisių pažeidimų pavojus, kaip antai, medienos pramonės ir konflikto zonų naudingųjų iškasenų sritys; pažymi, kad kai kurios valstybės narės taip pat parengė teisės aktus, pvz., Prancūzija parengė Įstatymą dėl tarptautinių bendrovių rūpestingumo pareigos, Nyderlandai – Išsamaus patikrinimo, ar nesinaudojama vaikų darbu, įstatymo projektą; taip pat pažymi, kad ES pradėjo ne vieną iniciatyvą, kuriomis siekiama skatinti išsamų tikrinimą, ir kad keliose Europos Parlamento rezoliucijose ES raginama parengti papildomas privalomas taisykles šioje srityje;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su įvairiais sektoriais siekiant užtikrinti veiksmingą įvairių tiekimo grandinių stebėseną, kad ES rinkose būtų išvengta su vaikų darbu susijusių produktų ir paslaugų; pakartoja savo raginimą dėl importo ir tiekimo grandinės kontrolės suderinimo ir stiprinimo, be kita ko, dedant pastangas, kad būtų taikomas privalomas išsamus tikrinimas ir įgyvendinami EBPO standartai;

8.  primena, kad kasyba yra tarp sektorių, kuriuose esama didžiausios darbuotojų teisių pažeidimo rizikos; pažymi, kad konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentas įsigalios 2021 m. sausio mėn. o Komisija turės pateikti Parlamentui jo įgyvendinimo ataskaitą iki 2023 m. sausio mėn.; mano, kad atliekant peržiūrą turėtų būti atsižvelgta į reglamento poveikį vietoje ir įvertinta galimybė įtraukti tokias iškasenas kaip žėrutis;

9.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su Madagaskaru siekiant jam padėti patvirtinti ir įgyvendinti teisės aktus, politiką, biudžetą ir veiksmų programas, kuriais būtų prisidedama prie visapusiško visų kiekvieno vaiko teisų, įskaitant vaikų darbininkų teises, įgyvendinimo, taip pat asmenų, dirbančių kasybos sektoriuje, darbo sąlygų gerinimo; ragina ES delegaciją Madagaskare toliau atidžiai stebėti vaiko teisių padėtį šalyje;

10.  pabrėžia, jog svarbu, kad 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (DFP) atspindėtų ES įsipareigojimus siekti panaikinti skurdą ir uždrausti nepriimtiną vaikų darbą, taip pat, įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus, iki 2025 m. panaikinti vaikų darbą, be kita ko, Madagaskare(23), laikantis Jungtinių Tautų darbotvarkės iki 2030 m. terminų(24); ragina Madagaskaro vyriausybę visapusiškai įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal TDO konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus, visų pirma didinat finansinius pajėgumus stebėti ir tikrinti kasyklų darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas, taip pat platesniu mastu – sudarant tinkamas galimybes gauti pagrindinio švietimo, sveikatos priežiūros ir sanitarijos paslaugas bei geriamojo vandens; ragina Madagaskaro vyriausybę ginti vaiko teises ir skatinti vaikų darbo panaikinimą;

11.  primygtinai ragina Komisiją diskusijose su Madagaskaru kelti klausimą dėl Madagaskaro kasybos bendrovių, besinaudojančių vaikų darbu, siekiant užtikrinti, kad jokia šių bendrovių produkcijos dalis nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai importuojama į ES;

12.  ragina reformuoti ES ir Madagaskaro ekonominės partnerystės susitarimą su Madagaskaru ir kitais Rytų ir Pietų Afrikos partneriais, kad į jį būtų įtrauktas gerai parengtas prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, kuriame būtų įtvirtintas tarptautiniu mastu sutartų darbuotojų teisių standartų laikymasis, įskaitant kovą su vaikų darbu;

13.  ragina visas ES ir tarptautines įmones laikytis sąžiningos prekybos ir etiškų prekių ir medžiagų principų;

14.  rekomenduoja, kad ateityje Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) reglamentas būtų taikomas atsižvelgiant į vaikų darbo panaikinimą, be kita ko, socialinės įtraukties ir žmogaus socialinės raidos srityje, o tai užtikrins, kad ES investuoja į švietimą, sveikatą, mitybą, socialinę apsaugą ir bendrą vaiko apsaugos sistemų stiprinimą;

15.  primygtinai ragina Komisiją ir ES delegacijas užtikrinti prasmingas konsultacijas su vietos ir tarptautinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant užtikrinti, kad vykdant KVTBP programavimo procesą, įskaitant su Madagaskaru susijusį programavimo procesą, būtų atsižvelgiama į programų medžiagą ir dirbančių vaikų patirtį;

16.  rekomenduoja Komisijai įgyvendinant KVTBP teminę žmogaus teisių ir demokratijos programą toliau remti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą, kovą su vaikų darbu ir moderniomis priverstinio darbo formomis, taip pat saugoti žmogaus teisių gynėjus;

17.  ragina ES, kaip svarbiausią žmogaus teisių srities veikėją pasaulyje, imtis vadovaujančio vaidmens dėl vaikų darbo panaikinimo ir dėl skubių ir veiksmingų priemonių, padėsiančių iki 2025 m. panaikinti visų formų vaikų darbą, taikymo;

18.  rekomenduoja Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) pagal kitą ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje teikti pirmenybę vaiko teisių apsaugai ir skatinimui bei vaikų darbo panaikinimui;

19.  rekomenduoja EIVT rengti kitą ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje prasmingai ir veiksmingai dalyvaujant pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant vaiko teisių organizacijas ir pačius vaikus;

20.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būsima ES strategija Afrikoje būtų grindžiama siekiu įgyvendinti DVT ir investicijomis į įvairias vaiko teises, kartu užtikrinant, kad pagal šią strategiją daugiausia dėmesio būtų skiriama vaikų darbo panaikinimui; rekomenduoja Komisijai susitarime baigus galioti Kotonu susitarimui didžiausią dėmesį skirti vaiko teisėms;

21.  ragina Komisiją parengti išsamią Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo strategiją ir kaip svarbiausią tikslą nustatyti vaikų darbo panaikinimą; pabrėžia, kad reikia visapusiškai įgyvendinti politikos suderinamumo vystymosi labui principą, kaip įtvirtinta SESV 208 straipsnyje, ir vaiko teisių srityje integruoti principą „nepakenk“; pabrėžia, kad šiuo tikslu svarbu įtraukti kovą su priverstiniu darbu ir vaikų darbu į visus ES ekonominės partnerystės susitarimus, pasinaudojant privalomais ir vykdytinais darnaus vystymosi skyriais, kurie turi atspindėti aukščiausius aplinkos apsaugos ir socialinius standartus, ypač susijusius su vaikų darbu, atsižvelgiant į Komisijos pirmininkės von der Leyen įsipareigojimą dėl visiško vaikų darbo netoleravimo politikos;

22.  primena, kad vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria besivystančios šalys, yra pakelti pasaulinę vertės grandinę įvairinant ekonomiką, o tam reikia sąžiningų ir vystymąsi skatinančių pasaulio prekybos taisyklių; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ES turėtų susilaikyti nuo prekybos politikos, pagal kurią besivystančioms šalims paprastai draudžiama taikyti eksporto mokesčius žaliavoms pagal ekonominės partnerystės susitarimus, jei tai suderinama su PPO taisyklėmis; ragina Komisiją aktyviai dirbti PPO siekiant skatinti daugiašales tvaraus pasaulinių vertės grandinių valdymo taisykles, įskaitant privalomą išsamų tiekimo grandinės patikrinimą;

23.  ragina Madagaskarą į savo nacionalines vystymosi darbotvarkes įtraukti jaunimo įtraukties klausimą, taip pat priimti priemones atstovavimui jaunimui visais sprendimų priėmimo lygmenimis pagerinti, taip pat užtikrinti konkretų ir tinkamą biudžeto lėšų skyrimą pagal programas, kuriomis jaunimui sudaromos sąlygos gauti pradinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą;

24.  atkreipia dėmesį į naujausią Madagaskaro Kasybos kodekso peržiūrą ir ragina vyriausybę, remiantis įgyvendinamomis iniciatyvomis, pvz., atsakingos žėručio kasybos iniciatyva, teikti pirmenybę savo tarptautinių įsipareigojimų laikymuisi, be kita ko, turint mintyje socialinius ir aplinkos apsaugos standartus, deramą darbą ir žmogaus teisių apskritai bei vaiko teisių paisymą;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Europos Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, AKR ir ES tarybai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijai, Afrikos Sąjungos komisijai ir Madagaskaro vyriausybei.

(1) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 129.
(2) OL C 356, 2018 10 4, p. 58.
(3) OL C 263, 2018 7 25, p. 371.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0066.
(5) https://www.consilium.europa.eu/media/41693/se-st14835-en19.pdf
(6) OL C 101, 2018 3 16, p. 19.
(7) OL C 337, 2018 9 20, p. 33.
(8) OL C 215, 2018 6 19, p. 125.
(9) https://www.terredeshommes.nl/sites/tdh/files/visual_select_file/tdh_mica_madagascar_rapport.pdf
(10) Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnis.
(11) Jungtinės Tautos. 2015 m. „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ JT dok. A/RES/70/1. Paskelbta: https://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E
(12) TDO. 2017 m. Vaikų darbo visuotinis vertinimas, rezultatai ir tendencijos, 2012–2016 m. https://www.ilo.org/global/publications/books/WCMS_575499/lang--en/index.htm
(13) https://www.ilo.org/ipec/facts/WorstFormsofChildLabour/Hazardouschildlabour/lang--en/index.htm
(14) INSTAT/UNICEF, Madagaskaras, 2018 m., „Vaikų darbas“, „Multiple Indicator Cluster Survey“ (MICS), „PowerPoint“ pristatymas.
(15) Pasaulio banko interneto svetainė, School Enrolment Primary, https://data.worldbank.org/indicator/SE.PRM.ENRR?locations=MG
(16) Pasaulio banko interneto svetainė „Where We Work“, Madagaskaras, „Apžvalga“, https://www.worldbank.org/en/country/madagascar/overview
(17) Ekonomikos ir planavimo ministerija, Nacionalinė žmogaus socialinės raidos ataskaita, RNDH Nr. 6, 2018, https://bit.ly/2IWdx8o
(18) OCHA, Madagaskaras, Humanitarinės padėties apžvalga, 2019 m. kovo–balandžio mėn., https://tinyurl.com/y4z3zrbo
(19) Europos Sąjungos Taryba. 2015 m. 2015–2019 m. ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje. 15 b veiksmas https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/eu_action_plan_on_human_rights_and_democracy_en_2.pdf
(20) „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“, kandidatė į Europos Komisijos pirmininko pareigas Ursula von der Leyen. 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politinės gairės. Paskelbta adresu: https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/political-guidelines-next-commission_lt.pdf
(21) Išrinktoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Komisijos pirmininko pavaduotojos, atsakingos už demokratiją ir demografiją, Dubravkos Šuicos įgaliojamasis raštas. 2019 m. rugsėjo 10 d. Paskelbta: https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/mission-letter-dubravka-suica_en.pdf
(22) https://www.consilium.europa.eu/media/41693/se-st14835-en19.pdf
(23) https://www.un.org/development/desa/dpad/least-developed-country-category-madagascar.html
(24) Naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi: „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“, 2017 m. https://www.consilium.europa.eu/media/24011/european-consensus-for-development-st09459en17.pdf


Suklastotų ir autentiškų dokumentų internete (FADO) sistema ***I
PDF 130kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2020 m. vasario 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami Tarybos bendrieji veiksmai Nr. 98/700/TVR, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1052/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/1624 (COM(2018)0631 – C8-0150/2019 – 2018/0330B(COD))
P9_TA(2020)0038A9-0022/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0631),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 21 d. Pirmininkų sueigos sprendimą padalyti Komisijos pasiūlymą ir įgalioti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą parengti atskirą teisėkūros pranešimą dėl nuostatų, susijusių su Klastotų ir autentiškų dokumentų internete sistema (FADO), t. y. dėl Komisijos pasiūlymo 80–83, 102, 114 ir 115 konstatuojamųjų dalių ir 80 straipsnio,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 77 straipsnio 2 dalies b ir d punktus bei 79 straipsnio 2 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0150/2019),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 87 straipsnio 2 dalies a punktą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. gruodžio 4 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 40 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0022/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2020 m. vasario 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/... dėl suklastotų ir autentiškų dokumentų internete (FADO) sistemos, kuriuo panaikinami Tarybos bendrieji veiksmai 98/700/TVR

P9_TC1-COD(2018)0330B


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2020/493.)

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 62.
(2) OL C 168, 2019 5 16, p. 74.


ES prioritetai 64-ojoje JT Moterų padėties komisijos sesijoje
PDF 172kWORD 50k
2020 m. vasario 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų 64-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje (2019/2967(RSP))
P9_TA(2020)0039B9-0093/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 64-ąją Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesiją ir jos prioritetinę Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos įgyvendinimo peržiūros ir vertinimo temą,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų klausimų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų platformą dėl moterų įgalėjimo, taip pat į atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2005 m. kovo 11 d., 2010 m. kovo 2 d. ir 2015 m. kovo 9 d. patvirtintus JT specialiųjų sesijų „Pekinas +5“, „Pekinas +10“, „Pekinas +15“ ir „Pekinas +20“ baigiamuosius dokumentus dėl tolesnių veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į 3-ą ir 5-ą DVT,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2019 m. paskelbtą ataskaitą „Pekinas +25. 5-oji Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse apžvalga“,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos komisijos rezoliuciją ECE/AC.28/2019/3 (regioninis peržiūros susitikimas „Pekinas +25“),

–  atsižvelgdamas į 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų planą (II LLVP), kurį 2015 m. spalio 26 d. priėmė Taryba, ir į jo 2018 m. metinę įgyvendinimo ataskaitą, kurią 2019 m. rugsėjo 11 d. paskelbė Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis,

–  atsižvelgdamas į ES ir JT iniciatyvą „Spotlight“, kuria siekiama panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 9–10 d. Tarybos išvadas „Lyčių lygybe grindžiama ekonomika ES. Tolesni veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 6 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės išvadas „Lyčių lygybė, jaunimas ir skaitmeninimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl moterų ekonominio įgalėjimo ES privačiajame ir viešajame sektoriuose(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir mokesčių politikos ES(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į klausimą Tarybai dėl ES prioritetų JT Moterų padėties komisijos 64-ojoje sesijoje (O-000006/2020 – B9-0005/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinis ES principas, įtvirtintas Europos Sąjungos sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje, todėl lyčių aspekto integravimas yra svarbi priemonė integruojant šį principą į visas ES politikos sritis, priemones ir veiksmus, įskaitant išorės aspektą;

B.  kadangi moterų teisės ir lyčių lygybė – ne tik pagrindinės žmogaus teisės, kurias moterys ir vyrai turėtų ginti vienodai, bet ir išankstinės socialinio ir ekonominio vystymosi skatinimo ir skurdo mažinimo sąlygos, taip pat būtinas taikaus, klestinčio ir tvaraus pasaulio pagrindas;

C.  kadangi, nors Pekino veiksmų platforma buvo sukurta prieš 25 metus, daugelis 1995 m. nustatytų problemų tebėra aktualios ir šiandien (pvz., vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai, žemas moterų užimtumo lygis, nepakankamas atstovavimas priimant sprendimus, nevienodas nemokamo darbo pasiskirstymas ir, be kita ko, smurtas dėl lyties); kadangi 64-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje daug dėmesio bus skiriama Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos įgyvendinimo apžvalgai ir vertinimui, Generalinės Asamblėjos 23-iosios specialiosios sesijos rezultatams ir visapusiškam Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui;

D.  kadangi 5-uoju DVT siekiama užtikrinti lyčių lygybę ir įgalinti visas moteris ir mergaites visame pasaulyje; kadangi 5-asis DVT yra atskiras tikslas, taigi, turi būti integruotas į visą Darbotvarkę iki 2030 m. ir visų DVT įgyvendinimą; kadangi moterų įgalėjimas reiškia, jog moterims suteikiamos priemonės, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad jos taptų ekonomiškai nepriklausomos, joms būtų vienodai atstovaujama visoje visuomenėje ir jos būtų lygiateisės visose gyvenimo srityse, įgytų daugiau galios viešajame gyvenime ir kontroliuotų visus sprendimus, darančius poveikį jų gyvenimui;

E.  kadangi vadinamosios veiksmų koalicijos yra pasaulinės, novatoriškos ir daugiašalės suinteresuotųjų subjektų partnerystės, kurios mobilizuos vyriausybes, pilietinę visuomenę, tarptautines organizacijas ir privatųjį sektorių; kadangi veiksmų koalicijos temos, numatytos forumui „Lygybės karta“ (angl. Generation Equality), yra smurtas dėl lyties, ekonominis teisingumas ir teisės, kūno savarankiškumas ir lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės, feministiniai veiksmai klimato teisingumo srityje, technologijos ir inovacijos lyčių lygybės labui, feministiniai judėjimai ir lyderystė; šios temos atrinktos remiantis žmogaus teisių principais ir vykdant duomenimis grindžiamą konsultacijų su tarptautinėmis feministinėmis grupėmis, visuomeninėmis aktyvistų organizacijomis, vyriausybėmis ir kitais partneriais procesą; kadangi veiksmų koalicijos atspindi vieną iš forumo „Lygybės karta“ tikslų – pasiekti apčiuopiamų rezultatų lyčių lygybės srityje per JT veiksmų dešimtmetį (2020–2030 m.), kad būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai (DVT); kadangi kiekviena veiksmų koalicija 2020–2025 m. laikotarpiu pradės įgyvendinti tikslinius, konkrečius, plataus užmojo ir neatidėliotinus veiksmus, kad padarytų apčiuopiamą poveikį lyčių lygybei ir mergaičių bei moterų žmogaus teisėms;

F.  kadangi ES yra pasaulinė tarptautinė lyderė, nes ji yra didžiausia pasaulyje paramos vystymuisi teikėja ir kartu su savo valstybėmis narėmis visame pasaulyje teikia daugiau kaip pusę oficialios paramos vystymuisi (OPV), taip pat yra viena iš pagrindinių Darbotvarkės iki 2030 m. rėmėjų ir yra įsipareigojusi ją įgyvendinti; kadangi Europos konsensusas dėl vystymosi apėmė lyčių lygybę, taip pat moterų ir mergaičių žmogaus teises ir jų įgalėjimą bei apsaugą, kaip kertinį visų ES išorės veiksmų principą ir prioritetą;

G.  kadangi visame pasaulyje pastebima organizuota, nerimą kelianti priešiška reakcija prieš moterų ir LGBTIQ+ teises; kadangi ši priešiška reakcija taip pat pastebima valstybėse narėse, kuriose prieš lytis nukreiptais judėjimais siekiama apriboti galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir teisėmis, uždrausti lytinį švietimą ir lyčių studijas, taip pat skatinti šmeižto kampanijas prieš Stambulo konvenciją; kadangi šis moterų teisių ir lyčių lygybės pablogėjimas turi būti prilygintas išpuoliams prieš pačią demokratiją;

H.  kadangi nuo 2013 m. vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumas ES sumažėjo, tačiau tebėra didelis (atitinkamai apie 16 proc. ir 37 proc.); kadangi vyrų ir moterų užimtumo skirtumas išlieka nepakitęs ir siekia 11,5 procentinio punkto; kadangi tikimybė, kad ne visą darbo dieną dirbs moterys, o ne vyrai, vis dar yra beveik keturis kartus didesnė, o nuo 2013 m. šis skaičius beveik nepakito;

I.  kadangi moterims Europoje ir visame pasaulyje vis dar tenka didesnė atsakomybė už vaikų ir vyresnio amžiaus giminaičių priežiūrą nei vyrams; kadangi, pvz., apskaičiuota, kad moterys ES dirba vidutiniškai 13 valandų daugiau nemokamo darbo per savaitę nei vyrai; kadangi, nepaisant tam tikros pažangos, kai kuriose valstybėse narėse dar nevisiškai pasiekti Barselonos oficialios vaikų priežiūros paslaugų teikimo tikslai ir beveik trečdaliui namų ūkių ES vis dar sudėtinga rasti galimybių naudotis vaikų priežiūros paslaugomis; kadangi esama didelių spragų, susijusių su oficialių ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumu vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, taip pat didelių valstybių narių išlaidų šioms paslaugoms skirtumų;

J.  nors nuo 2013 m. moterų, einančių su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, dalis smarkiai padidėjo, pažanga paprastai yra lėta ir nenuosekli; kadangi nepakankamo moterų atstovavimo mastas įvairiuose sektoriuose ir valstybėse narėse skiriasi; kadangi daugelyje su ekonomikos ir verslo sprendimų priėmimu susijusių pareigų srityje, sporto ir diplomatiniame sektoriuose, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pastebimas ypač žemas moterų atstovavimo lygis (apie 20 proc. ar mažiau);

K.  kadangi beveik vienai iš trijų vienišų moterų ir vyrų gresia skurdas arba socialinė atskirtis, o moterys sudaro didžiąją vienišų tėvų daugumą (87 proc.); kadangi maždaug vienam iš dviejų ne ES migrantų kilmės asmenų ir beveik trečdaliui neįgalių moterų gresia skurdas ir socialinė atskirtis; kadangi keturi iš penkių romų bendruomenės narių savo gyvenamojoje šalyje gauna mažesnes nei skurdo riba pajamas ir mažiau nei viena iš penkių romų tautybės moterų (16 metų ir vyresnių) dirba;

L.  kadangi pagal Stambulo konvenciją smurtas prieš moteris suprantamas kaip žmogaus teisių pažeidimas ir moterų diskriminacijos forma; kadangi smurtas dėl lyties vis dar yra kasdienė milijonų moterų ir mergaičių realybė; kadangi ES bent viena iš dviejų moterų patyrė seksualinį priekabiavimą, o viena iš trijų nukentėjo nuo fizinio ir (arba) seksualinio smurto; kadangi moterys ir mergaitės sudaro daugiau nei du trečdalius nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis skaičiaus; kadangi tam tikrų grupių moterų patiriama tarpsektorinė ir daugialypė diskriminacija dar labiau padidina jų galimybes patirti įvairių formų smurtą dėl lyties; kadangi kova su diskriminacija teisės aktuose ir praktikoje, taip pat kova su diskriminaciniu požiūriu ir normomis tokiose srityse kaip vaikų santuokos ir kita įprasta praktika stiprina moterų teises ir įgalėjimą; kadangi atsisakymas teikti lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių paslaugas yra smurto prieš moteris forma;

M.  kadangi kibernetinio smurto (įskaitant neapykantą kurstančias kalbas internete, persekiojimą kibernetinėje erdvėje, patyčias ar priekabiavimą ir dalijimąsi seksualinio pobūdžio nuotraukomis be sutikimo) atsiradimas kelia vis didesnį susirūpinimą, nes dėl tokio smurto moterys gali pradėti bijoti reikšti savo nuomonę ir būti atgrasytos nuo svarbaus vaidmens viešajame gyvenime; kadangi moterys, atliekančios viešąsias pareigas, pvz., politikės, žurnalistės ir moterų ir mažumų teisių aktyvistės, vis dažniau tampa seksistinio priekabiavimo kibernetinėje erdvėje aukomis; kadangi moterys taip pat patiria priekabiavimą dėl lyties ir patyčias darbo vietoje, o tai akivaizdžiai parodė ir pripažino neseniai vykęs pasaulinis judėjimas #MeToo;

N.  kadangi galimybės naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir teisėmis visame pasaulyje, taip pat ir valstybių narių viduje ir tarp jų, labai skiriasi; kadangi atsisakymas suteikti prieigą arba ribota prieiga yra ypač žalinga labiausiai pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusiems asmenims; kadangi kiekviena šalis, analizuota 2019 m. kontracepcijos atlase, turi dėti daugiau pastangų, kad pagerintų galimybes gauti informacijos ir kontracepcijos priemonių, kad žmonės galėtų apsispręsti dėl savo reprodukcinio gyvenimo;

O.  kadangi moterys yra teigiamų pokyčių iniciatorės ir prisideda prie konfliktų prevencijos ir sprendimo, taikos kūrimo, taikos derybų ir atstatymo po konflikto;

P.  kadangi lyčių lygybė yra būtina darnaus vystymosi ir veiksmingo su klimatu susijusių problemų sprendimo sąlyga siekiant sąžiningo ir teisingo perėjimo, kad niekas neliktų nuošalyje; kadangi visi klimato politikos veiksmai turi apimti lyčių aspektą ir tarpsektorinę perspektyvą; kadangi moterys turi atlikti svarbesnį vaidmenį klimato kaitos erdvėje kaip lyderės, specialistės ir techninės permainas skatinančios veikėjos;

Q.  kadangi moterų ekonominis įgalėjimas yra labai svarbus tvaraus vystymosi ir ekonomikos augimo atžvilgiu; pabrėžia, kad svarbu remti moterų verslumą, moterų vaidmenį prekybos politikoje ir susitarimuose, taip pat moterų įtrauktį į besiformuojančias ekonomikos sritis, pvz., IRT, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM), skaitmeninį sektorių, dirbtinį intelektą ir žaliąją ekonomiką, nes tai yra tvaraus augimo ir moterų finansinės nepriklausomybės svertai;

1.  teikia Tarybai šias rekomendacijas:

Bendrosios pastabos

a)  dar kartą patvirtinti savo tvirtą įsipareigojimą dalyvauti Pekino veiksmų platformoje ir vėlesnėse peržiūros konferencijose, taip pat imtis įvairių jose nurodytų veiksmų lyčių lygybės srityje; pakartoja, kad siekiant užtikrinti moterų teises ir lyčių lygybę reikia koordinuoto ir daugelį sektorių apimančio požiūrio, kurio laikytųsi visi suinteresuotieji subjektai, sprendžiantys nuolatinės daugialypės diskriminacijos, vyraujančių lyčių stereotipų ir lyčių lygybės stokos klausimus;

   b) pabrėžti, kad svarbu pasiekti teigiamų rezultatų 64-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje, kuri vyks 2020 m. kovo 9–20 d., be kita ko, priimant į ateitį orientuotų plataus užmojo įsipareigojimų, išdėstytų politinėje deklaracijoje, rinkinį;
   c) užtikrinti, kad ES užimtų vieningą poziciją ir imtųsi ryžtingų veiksmų, kad vienareikšmiškai pasmerktų priešišką reakciją prieš lyčių lygybę ir priemones, kuriomis kenkiama moterų teisėms, savarankiškumui ir emancipacijai visose srityse; pripažinti, kad svarbus kovos su šia priešiška reakcija būdas – aktyviai skatinti teisėmis grindžiamą lyčių lygybę ir integruoti lyčių aspektą į visas sritis;
   d) įsipareigoti tvirtai remti organizacijos „JT Moterys“, kuri yra pagrindinė JT moterų teisių propagavimo sistemos dalyvė ir suburia visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, darbą, kad būtų paskatinti politikos pokyčiai ir koordinuojami veiksmai; raginti visas JT valstybes nares ir ES užtikrinti tinkamą organizacijos „JT Moterys“ finansavimą;
   e) kartu su Komisija aktyviai dalyvauti veiksmų koalicijų veikloje ir atkreipti dėmesį į „Pekino + 25“ ir forumo „Lygybės karta“ (angl. Generation Equality) svarbą; prisiimti įsipareigojimą remti metinio stebėjimo ir ataskaitų teikimo veiklą rengiant veiksmų koalicijos pažangos ataskaitą;
   f) užtikrinti visapusišką Parlamento ir jo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, susijusiame su ES pozicija 64-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje;

ES – pasaulinio masto veikėja

g)  užtikrinti visų esamų ES išorės priemonių ir politikos sričių nuoseklumą ir papildomumą lyčių aspekto integravimo srityje, įskaitant ES prekybos politiką, naująjį konsensusą dėl vystymosi, ES išteklių paketą dėl lyčių aspekto integravimo vystomojo bendradarbiavimo srityje ir ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje;

   h) vykdyti vertybėmis grindžiamą ES prekybos politiką, kuri apimtų aukšto lygio darbo ir aplinkos teisių apsaugos, taip pat pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių, įskaitant lyčių lygybę, paisymo užtikrinimą; priminti, kad lyčių aspektas turi būti integruotas į visus ES prekybos ir investicijų susitarimus ir į juos turi būti įtrauktas plataus užmojo ir įgyvendinamas skyrius dėl prekybos ir darnaus vystymosi; teigiamai įvertinti Komisijos įsipareigojimą pirmą kartą Europos Sąjungai užtikrinti, kad į modernizuotą Čilės ir ES asociacijos susitarimą būtų įtrauktas konkretus skyrius dėl lyčių, ir skatinti bei remti tokių skyrių įtraukimą į visus tolesnius ES prekybos ir investicijų susitarimus, remiantis esamais tarptautiniais pavyzdžiais; pripažinti, kad ES susitarimų su prekyba susiję įsipareigojimai niekada neturėtų būti svarbesni nei žmogaus teisės, moterų teisės ar aplinkos apsauga, taip pat jais turėtų būti atsižvelgiama į vietos, socialinę ir ekonominę aplinką;
   i) imtis tvirto vadovaujamojo vaidmens užtikrinant mergaičių ir moterų teises bei lyčių lygybę vykdant išorės veiksmus, ypač įgyvendinant saugumo, užsienio, vystymosi ir bendradarbiavimo politiką, atnaujinti Lyčių lygybės veiksmų palaikant išorės santykius planą po 2020 m. ir užtikrinti, kad jame būtų numatyti dar didesni siekiai; atsižvelgti į Parlamento raginimą ES toliau remti iniciatyvą „Spotlight“ – ES ir Jungtinių Tautų partnerystę siekiant iki 2030 m. panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites;
   j) padvigubinti pastangas įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir visus DVT, visų pirma 3-ąjį ir 5-ąjį DVT, kad nė viena moteris ar mergaitė nepatirtų diskriminacijos, smurto ar atskirties ir galėtų naudotis sveikatos priežiūros, švietimo paslaugomis ir darbo galimybėmis bei gauti maisto;
   k) dėti visas pastangas siekiant panaikinti išžaginimo, kaip karo ir priespaudos ginklo, naudojimą, taip pat ES ir jos valstybės narės turi daryti spaudimą trečiųjų valstybių vyriausybėms ir visiems suinteresuotiesiems subjektams regionuose, kuriuose imamasi tokio smurto dėl lyties, kad tokia praktika būtų panaikinta, kaltininkai patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir būtų bendradarbiaujama su smurtą išgyvenusiais asmenimis, jo paveiktomis moterimis ir bendruomenėmis, siekiant padėti joms užgydyti žaizdas ir atsigauti;
   l) skatinti moteris aktyviau dalyvauti taikos palaikymo, taikos kūrimo ir tarpininkavimo procesuose ir ES karinėse ir civilinėse krizių valdymo misijose, laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 dėl moterų ir taikos bei saugumo, ypač daug dėmesio skiriant su konfliktais susijusiam seksualiniam smurtui; priminti, kad parengus lyčiai atžvalgią konflikto analizę, konsultuojantis su bendruomenės subjektais ir moterų organizacijomis, būtų galima geriau suprasti moterų vaidmenį konfliktuose;
   m) įtraukti lyčių lygybe grindžiamą požiūrį, taip pat lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis grindžiamą požiūrį į ES ir valstybių narių humanitarinės pagalbos veiksmus, nes susidarius humanitarinei padėčiai galimybė naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis yra pagrindinis poreikis;
   n) griežtai pasmerkti visuotinio nutildymo taisyklę, pagal kurią tarptautinės organizacijos negali gauti JAV šeimos planavimo finansavimo, jei sudaro galimybę pasidaryti abortą, pataria, nukreipia šiuo klausimu arba užsiima su juo susijusia lobistine veikla; laikytis nuomonės, kad ši taisyklė – tiesioginis išpuolis prieš pažangą ir žingsnis atgal moterų ir mergaičių teisių srityje; raginti ES ir valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų siekiant šalinti visuotinio nutildymo taisyklės poveikį ir iš esmės prisidėti prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių finansavimo ir panaikinti finansavimo trūkumą;
   o) atsižvelgti į tai, kad besivystančiose šalyse moterims ir mergaitėms neproporcingai didelį neigiamą poveikį daro klimato kaita, dėl to didėja esama nelygybė ir kyla grėsmė moterų ir mergaičių sveikatai, saugumui bei ekonominei gerovei; priminti, kad veiksmai klimato kaitos srityje yra efektyviausi, kai juose aktyviai dalyvauja moterys ir mergaitės, nes jos – galinga pokyčius lemianti jėga;

Moterų ekonominis ir politinis įgalėjimas

p)  padidinti pastangas siekiant labiau įtraukti moteris į darbo rinką ir pagerinti paramą moterų verslininkystei, nes tai yra pagrindiniai veiksniai siekiant užtikrinti ilgalaikį įtraukų ekonomikos augimą, kovoti su nelygybe ir skatinti moterų finansinį nepriklausomumą; imtis priemonių siekiant spręsti moterų nedarbo, visų pirma jų ilgalaikio nedarbo, problemą;

   q) dėti daugiau teisėkūros ir ne teisėkūros pastangų siekiant galutinai panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio bei pensijų skirtumą ir griežtai įgyvendinti vienodo darbo užmokesčio principą, užtikrinti, kad ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų darbo užmokestis atitiktų visos darbo dienos ekvivalentą, ir priimti teisės aktus, kuriais didinamas darbo užmokesčio skaidrumas ir teisinis aiškumas siekiant nustatyti šališkumą dėl lyties ir diskriminaciją, matomus darbo užmokesčio struktūrose, kovoti su vertikalia ir horizontalia profesine segregacija ir kovoti su darbdavių išankstiniu nusistatymu įdarbinant ir priimant sprendimus dėl paaukštinimo; skatinti naujas investicijas į priežiūros infrastruktūrą, švietimą ir sveikatos priežiūrą ir viešųjų tarnybų teikiamas prieinamas, įperkamas ir kokybiškas priežiūros paslaugas visu gyvenimo ciklu, įskaitant vaikų, priklausomų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą, ir užtikrinti tvirtą nėščių moterų apsaugą bei darbo teises nėštumo metu ir jam pasibaigus;
   r) remti politiką, kuria pasisakoma už vienodą moterų ir vyrų namų ruošos ir priežiūros pareigų pasidalijimą ir kovojama su lyčių normomis bei nevienodais lytims keliamais lūkesčiais priežiūros srityje, įgyvendinant atitinkamą politiką, pagal kurią vyrai dalyvautų siekiant būtinų pokyčių;
   s) pripažinti skirtingą apmokestinimo poveikį moterims ir įvairių rūšių namų ūkiams (namų ūkiams, kuriuose pajamas uždirba du asmenys, namų ūkiams, kuriuose pajamas gauna vienas asmuo (vyras arba moteris) ir t. t.) ir užtikrinti, kad mokesčių sistemomis būtų skatinama ir apsaugoma lyčių lygybė bei teisingumas mokesčių srityje moterų atžvilgiu, panaikinant su mokesčiais susijusį šališkumą lyčių atžvilgiu ir paskatas, padedančias įtvirtinti nevienodus lyčių vaidmenis;
   t) aktyviau imtis veiksmų kovojant su horizontaliąja ir vertikaliąja darbo rinkos segmentacija ir mažų garantijų darbo feminizacija ir numatyti pakankamai lėšų moterims, kurios patiria įvairių formų diskriminaciją; užtikrinti, kad vyresnio amžiaus moterys būtų aprūpintos pakankamomis lėšomis, įskaitant tokias priemones kaip priežiūros laikotarpių kreditai, pakankamos minimalios pensijos, išmokos netekus maitintojo ir vyrų teisės į atostogas dėl šeiminių priežasčių, siekiant užkirsti kelią skurdo feminizacijai;
   u) atkreipti dėmesį į moterų namų ūkio darbuotojų, įskaitant migrantes ir pabėgėles, teisę į deramas darbo sąlygas ir vienodą socialinę apsaugą; užtikrinti, kad būtų ratifikuota ir įgyvendinta TDO konvencija Nr. 189 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams;
   v) pripažinti, kad svarbu stiprinti politiką ir priemones, kuriomis remiamas mergaičių švietimas, ir švietimo poveikį jų ekonominiam įgalėjimui; priminti, kad reikia skirti ypatingą dėmesį siekiant užtikrinti mergaičių ir moterų galimybes gauti visų lygių išsilavinimą visame pasaulyje; šiuo požiūriu remti lyčiai atžvalgų profesinį orientavimą ir informuotumo didinimo iniciatyvas, kad būtų skatinamas didesnis moterų dalyvavimas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos profesinėje veikloje, o vyrų – sveikatos priežiūros, gerovės ir švietimo sektoriuose; pabrėžia, kad reikia moteris įtraukti į besiformuojančias darniam vystymuisi svarbias ekonomikos sritis, įskaitant IRT, skaitmeninį ir dirbtinio intelekto sektorius, ir užtikrinti, kad šiose srityse joms būtų atstovaujama;
   w) užtikrinti visapusišką moterų integraciją vienodomis sąlygomis su vyrais visais lygmenimis ir visose srityse ir aktyviai skatinti lyčių požiūriu subalansuotą atstovavimą ir vienodą atstovavimą, susijusį su visais moterims rūpimais klausimais ir interesais, visais sprendimų priėmimo lygmenimis; rodyti pavyzdį ir Europos Vadovų Taryboje atblokuoti Direktyvą dėl moterų valdybose, taip pat rekomenduoja įtraukti lyčių pusiausvyros reikalavimus į rinkimų įstatymus;

Smurto dėl lyties panaikinimas ir moterų pagrindinių teisių užtikrinimas

x)  pasmerkti visų formų smurtą dėl lyties ir tai, kad moterys ir mergaitės ir toliau patiria psichologinį, fizinį, seksualinį ir ekonominį smurtą, įskaitant smurtą šeimoje, seksualinį priekabiavimą, kibernetinį smurtą, persekiojimą, žaginimą, ankstyvą ir priverstinę santuoką, moterų lyties organų žalojimą, vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės, priverstinius abortus, priverstinę sterilizaciją, seksualinį išnaudojimą, prekybą žmonėmis bei kitų formų smurtą, kuris yra sunkus jų žmogaus teisių ir orumo pažeidimas; atsižvelgti į didelį Parlamento susirūpinimą dėl moterų žudymo dėl lyties reiškinio, nes tai yra radikaliausia smurto prieš moteris forma;

   y) skubiai užbaigti ES vykdomą Stambulo konvencijos ratifikavimą ir prisijungti prie jos plačiu mastu be jokių apribojimų bei raginti ją ratifikuoti visas valstybes nares; užtikrinti, kad Konvencija būtų tinkamai įgyvendinta ir vykdoma, ir skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui dėl lyties, kovoti su juo ir apsaugoti jo aukas; atsižvelgti į Europos Tarybos Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupės (GREVIO) rekomendacijas ir patobulinti savo teisės aktus, kad jie labiau atitiktų Stambulo konvencijos nuostatas; raginti Komisiją pateikti teisės aktą dėl visų formų smurto prieš moteris ir mergaites ir smurto dėl lyties prevencijos ir panaikinimo;
   z) ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo panaikinimo darbo aplinkoje ir imtis pozityvių veiksmų siekiant įgyvendinti pirmąją Europos Tarybos rekomendaciją dėl seksizmo prevencijos ir kovos su juo, kurioje įvairiems subjektams siūlomi konkretūs seksizmo nustatymo ir šios problemos sprendimo būdai;
   aa) užtikrinti, kad visos valstybės narės veiksmingai perkeltų į nacionalinę teisę ir įgyvendintų 2011 m. balandžio 5 d. Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos(5);
   ab) užtikrinti visuotinę pagarbą lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir galimybę jomis naudotis, kaip susitarta Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programoje, Pekino veiksmų platformoje ir jų peržiūros konferencijų baigiamuosiuose dokumentuose, pripažįstant, kad jas užtikrinus padedama siekti visų su sveikata susijusių DVT, pavyzdžiui, nėščiųjų priežiūros ir priemonių, kuriomis siekiama išvengti didelės rizikos gimdymo ir sumažinti kūdikių bei vaikų mirtingumą srityje; pripažinti, kad galimybė planuoti šeimą, naudotis gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugomis ir saugaus bei teisėto aborto paslaugomis yra svarbūs moterų gyvybės gelbėjimo veiksniai;
   ac) mokykloje suteikti mergaitėms ir berniukams įrodymais pagrįstą, vaiko amžių atitinkantį išsamų švietimą lytiškumo ir santykių temomis, kad vaikai ir jaunimas galėtų įgyti tikslių žinių, požiūrį ir įgūdžius, kurių reikia siekiant užmegzti saugius, sveikus ir pagarbius santykius; priminti, kad toks švietimas turėtų būti grindžiamas pagarba žmogaus teisėms ir lyčių lygybei bei įvairovei; pripažinti, kad toks švietimas turėtų apimti tokias temas, kaip seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė, lyties raiška, lyčių normos, santykiai ir išreikštas sutikimas, seksualinio smurto ir smurto dėl lyties bei žalingos praktikos, pvz., vaiko viliojimo ir moterų lyties organų žalojimo, prevencija, lytiškai plintančių infekcijų, ŽIV ir neplanuoto nėštumo prevencija, ir turėtų būti teikiama informacija apie galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant šeimos planavimą, kontracepcijos metodus ir saugų bei teisėtą abortą;

Lyčių klausimu konstruktyvi ir įtrauki politika bei institucijos

ad)  užtikrinti, kad būtų sistemingai integruojamas lyčių aspektas – tai pagrindinė strategija, kuria remiamas lyčių lygybės užtikrinimas praktikoje; pripažinti, kad lyčių aspektas turi būti integruojamas visose politikos srityse ir kad ypač svarbu atlikti poveikio lytims vertinimus;

   ae) pagerinti stebėseną ir palyginamų, pagal amžių ir lytį suskirstytų nuasmenintų duomenų rinkimą, kad būtų patobulinta kokybinė moterų padėties analizė, ir atitinkamai priimti labiau informacija pagrįstą lyčių politiką; raginti ES ir valstybes nares daugiau investuoti į suskirstytų duomenų rinkimą ir padėti stiprinti šalių partnerių nacionalinius statistikos pajėgumus bei mechanizmus;
   af) integruoti lyčių aspektą į ES aplinkos ir kovos su klimato kaita politiką ir užtikrinti finansinę bei institucinę paramą, žinias lyčių klausimais bei tvirtas politikos priemones ir vyriausybinėse organizacijose sukurti ryšių punktus lyčių ir klimato kaitos klausimais; pripažinti, kad prasmingas ir lygiateisis moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo organuose ir formuojant nacionalinę bei vietos lygmens klimato politiką ir veiksmus yra nepaprastai svarbus siekiant ilgalaikių klimato tikslų, ir pripažinti ir remti moterų ir mergaičių pokyčių skatintojų vaidmenį;
   ag) patvirtinti ir įgyvendinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, lyčių klausimu konstruktyvią praktiką ir veiksmų planus siekiant užtikrinti, kad būtų skirtas tinkamas finansavimas lyčių lygybei skatinti; nustatyti patikimą, sistemingą ir tinkamą finansavimą iš nacionalinių biudžetų siekiant įgyvendinti tarptautinius ir nacionalinius įsipareigojimus dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo;
   ah) ES migracijos politikoje įgyvendinti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį, kuriuo būtų užtikrintos pabėgėlių moterų ir mergaičių teisės, nedelsiant pradėti taikyti lyčiai atžvalgias prieglobsčio ir migracijos procedūras ir aktyviau imtis veiksmų siekiant užtikrinti tinkamą galimų prekybos žmonėmis aukų nustatymą ir apsaugą visos ES priėmimo centruose;
   ai) pabrėžti poreikį apsaugoti ir propaguoti grupių, patiriančių daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją, įskaitant neįgalias moteris, juodaodes ir tamsiaodes moteris, migrantes ir etninėms mažumoms priklausančias moteris, vyresnio amžiaus moteris, moteris kaimo ir ištuštėjusiose vietovėse, vienišas motinas ir LGBTIQ+ asmenis, teises ir dėti pastangas siekiant skatinti kovos su daugialype diskriminacija koncepciją ir institucionalizuoti tarpsektorinę analizę visuose Jungtinių Tautų organuose, Europos Sąjungoje ir atitinkamose valstybėse narėse;
   aj) užtikrinti, kad visuomeninės moterų teisių organizacijos ir moterų ir LGBTIQ+ teisių gynėjai būtų remiami skiriant tinkamą finansavimą ir pašalinant apribojimus, dėl kurių stabdomas jų gebėjimas veikti ir reikalauti atsakomybės iš valdžios; skatinti plataus masto ir prasmingą pilietinės visuomenės, moterų organizacijų ir marginalizuotų grupių dalyvavimą sprendimų priėmimo ir politikos formavimo procesuose visais lygmenimis; ypač skatinti jaunų moterų ir jaunimo dalyvavimą;
   ak) priimti pasiūlymą dėl kovos su diskriminacija direktyvos, kuriuo siekiama lyčiai atžvalgiu būdu įgyvendinti vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, principą;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai.

(1) OL C 162, 2019 5 10, p. 9.
(2) OL C 346, 2018 9 27, p. 6.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0014.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0080.
(5) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika