Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2020/2003(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0137/2020

Pateikti tekstai :

A9-0137/2020

Debatai :

PV 14/09/2020 - 24
CRE 14/09/2020 - 24

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0224

Priimti tekstai
PDF 190kWORD 57k
Ketvirtadienis, 2020 m. rugsėjo 17 d. - Briuselis
Ginklų eksportas. bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas
P9_TA(2020)0224A9-0137/2020

2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“ (2020/2003(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į principus, įtvirtintus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 346 straipsnio 1 dalies b punkte dėl ginklų gamybos ir prekybos jais, Europos Sąjungos (ES) sutarties 42 straipsnio 3 dalyje „Europos pajėgumų ir ginkluotės politikos nustatymas“ ir ES sutarties 21 straipsnyje, visų pirma demokratijos ir teisinės valstybės propagavimo, taikos saugojimo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo principus,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 16 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/1560, iš dalies keičiantį Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP (toliau – Bendroji pozicija), nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę(1), ir į 2019 m. rugsėjo 16 d. Tarybos išvadas, kuriose pateikiama Tarybos atlikta Bendrosios pozicijos peržiūra,

–  atsižvelgdamas į Dvidešimtąją metinę ataskaitą, parengtą vadovaujantis Bendrosios pozicijos 8 straipsnio 2 dalimi(2),

–  atsižvelgdamas į Dvidešimt pirmąją metinę ataskaitą, parengtą vadovaujantis Bendrosios pozicijos 8 straipsnio 2 dalimi(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/101 dėl veiksmingos ginklų eksporto kontrolės skatinimo(4) ir 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/915 dėl Sąjungos informavimo veiklos remiant Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/2191, kuriuo remiamas visuotinis ataskaitų dėl neteisėtų įprastinių ginklų ir jų šaudmenų teikimo mechanizmas siekiant sumažinti ginklų nukreipimo ir neteisėtos prekybos jais riziką („iTrace IV“)(6),

–  atsižvelgdamas į atnaujintą Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kurį 2020 m. vasario 17 d. patvirtino Taryba(7),

–  atsižvelgdamas į Bendrosios pozicijos naudojimo vadovą,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 12 d. Vasenaro susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės ir į 2019 m. gruodžio mėn. atnaujintus šių prekių, technologijų ir šaudmenų sąrašus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 2 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG)(8), kuri įsigaliojo 2014 m. gruodžio 24 d.,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo(9) ir į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB(10),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą(11), iš dalies pakeistą 2016 m. rugsėjo 12 d. Reglamentu (ES) 2016/1969(12), ir atsižvelgdamas į dvejopo naudojimo prekių sąrašą, nustatytą jo I priede (toliau – Dvejopo naudojimo prekių reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1092, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti(13),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (EGF) (COM(2018)0476),

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą Tarybai, pritariant Komisijai, dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė (ETP) (HR(2018)94),

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 16-tą tikslą skatinti teisingas, taikias ir įtraukias visuomenes siekiant darnaus vystymosi,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2216 (2015) dėl ginklų embargo Jemenui ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą A/HRC/39/43 dėl žmogaus teisių padėties Jemene, įskaitant nuo 2014 m. rugsėjo mėn. fiksuojamus pažeidimus ir smurto atvejus,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/472 dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Viduržemio jūroje (EUNAVFOR MED IRINI)(14),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 10 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2473 (2019), kuria atnaujinamos priemonės, skirtos ginklų embargui Libijai įgyvendinti, ir į 2020 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje pareiškimą dėl toliau vykdomų ginklų embargo pažeidimų Libijoje,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1970 (2011), kuria Libijai paskelbiamas ginklų embargas, ir į visas vėlesnes Saugumo Tarybos rezoliucijas šiuo klausimu, taip pat į rezoliucijas 2292 (2016), 2357 (2017), 2420 (2018) ir 2473 (2019) dėl griežto ginklų embargo įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. JT paskelbtą nusiginklavimo darbotvarkę „Mūsų bendros ateities užtikrinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/125 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui(15),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 16 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Turkijos, kuriomis patvirtinamos 2019 m. spalio 14 d. Užsienio reikalų tarybos išvados dėl neteisėtų Turkijos veiksmų šiaurinėje Sirijos dalyje ir rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje,

–  atsižvelgdamas į 16-tą JT darnaus vystymosi tikslą skatinti taikias ir įtraukias visuomenes siekiant darnaus vystymosi(16),

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą Žmogaus teisių tarybai dėl ginklų perdavimo poveikio žmogaus teisėms(17),

–  atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas dėl ginklų eksporto ir dėl Bendrosios pozicijos įgyvendinimo, ypač į 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją(18), 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją(19) ir 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją(20),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymo Tarybai, pritariant Komisijai, dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d.(22), 2017 m. birželio 15 d.(23) ir 2017 m. lapkričio 30 d.(24) rezoliucijas dėl humanitarinės padėties Jemene,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. EP rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo(25),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 12 d. Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdyje surengtą praktinį seminarą „ES ginklų eksporto kontrolės sistemos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į Saugumo ir gynybos pakomitečio užsakytą tyrimą „Rekomendacijos dėl skaidrios ir išsamios ataskaitų apie ginklų eksportą ES ir į trečiąsias šalis teikimo sistemos“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 22 d. Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos sutartį dėl Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo ir integracijos (Prancūzijos ir Vokietijos Acheno sutartis),

–  atsižvelgdamas į ES Užsienio reikalų tarybos 2013 m. rugpjūčio 21 d. išvadas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0137/2020),

A.  kadangi iš Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) naujausių duomenų(26) matyti, kad ginklų eksportas iš 28 ES valstybių narių 2015–2019 m. laikotarpiu sudarė daugiau nei 26 proc. viso pasaulinio eksporto ir dėl to 28 ES valstybės narės drauge yra antras pagal dydį ginklų tiekėjas pasaulyje po JAV (36 proc.) ir prieš Rusiją (21 proc.); kadangi pagal ES sutarties 346 straipsnį dėl ginklų gamybos arba prekybos jais sprendžia valstybės narės;

B.  kadangi iš Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) naujausių duomenų matyti, kad 28 ES valstybės narės drauge yra antras pagal dydį ginklų eksportuotojas tiek Saudo Arabijai, tiek Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE); kadangi, JT žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupės teigimu, Jemeno ginkluotojo konflikto šalys vykdė ir toliau vykdo pažeidimus ir nusikaltimus, kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė;

C.  kadangi ginklų ir įrangos eksportas stiprina gynybos pramonės pajėgumus efektyviai vykdyti gynybos technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą ir taip užtikrina ES valstybių narių galimybes apsiginti ir apsaugoti savo piliečius;

D.  kadangi pasaulyje aktyvėja naujos ginklavimosi varžybos ir pagrindinės karinės jėgos nebetiki, kad ginklų kontrolės ir nusiginklavimo sutartimis pavyks sumažinti tarptautinę įtampą ir sustiprinti saugumą pasaulyje;

E.  kadangi 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija yra būtina priemonė bendradarbiavimui stiprinti ir valstybių narių eksporto politikos konvergencijai skatinti;

F.  kadangi valstybės narės pripažįsta ypatingą atsakomybę, kurią gali tekti prisiimti dėl įtakos esamai įtampai ir konfliktams arba jų kurstymo į trečiąsias valstybes eksportuojant karines technologijas ir įrangą;

G.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos kilusi pasaulinė krizė gali turėti reikšmingų geostrateginių padarinių ir todėl papildomai pabrėžia, kad reikia užtikrinti realų Europos strateginį savarankiškumą;

H.  kadangi 2013 m. rugpjūčio 21 d. ES Užsienio reikalų tarybos išvadose teigiama, kad „valstybės narės taip pat susitarė laikinai sustabdyti Egiptui suteiktų eksporto licencijų, išduotų įrangai, kuri galėtų būti panaudota vidaus represijoms, galiojimą ir iš naujo įvertinti įrangai, kuriai taikoma Bendroji pozicija 2008/944/BUSP, išduotas licencijas bei peržiūrėti savo paramą Egiptui saugumo srityje“; kadangi keliose ES valstybėse narėse veikiančios įmonės toliau eksportavo į Egiptą ginklus, sekimo technologiją ir kitą saugumo įrangą, tokiu būdu padėdamos vykdyti neteisėtą prieigą ir kurti kenkimo programinę įrangą, taip pat kitais būdais vykdyti išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės aktyvistus tiek fiziškai, tiek internete; kadangi ši veikla lėmė represijas prieš žodžio laisvę internete;

I.  kadangi vis nestabilesniame, daug galio centrų turinčiame pasaulyje, kuriame stiprėja nacionalistinės, ksenofobinės ir antidemokratinės jėgos, gyvybiškai svarbu, kad Europos Sąjunga taptų įtakinga jėga pasaulio arenoje ir išlaikytų savo pirmaujantį vaidmenį kaip pasaulinė „švelnioji galia“, įsipareigojusi vykdyti įprastinės ir branduolinės ginkluotės mažinimą ir, prieš svarstydama galimus karinius veiksmus, investuojanti į konfliktų prevenciją, krizių valdymą ir tarpininkavimą;

J.  kadangi ginklų eksportas yra būtinas Europos gynybos pramoninei ir technologinei bazei stiprinti ir kadangi gynybos pramone pirmiausia siekiama užtikrinti Sąjungos valstybių narių gynybą ir saugumą, kartu padedant įgyvendinti BUSP;

K.  kadangi skirtingas valstybių narių elgesys ginklų eksporto atžvilgiu kartais silpnina ES galimybes įgyvendinti savo užsienio politikos tikslus ir mažina jos, kaip vienbalsiai tarptautinėje arenoje pasisakančios organizacijos, patikimumą;

L.  kadangi dramatiškai pasikeitė pasaulinė ir regioninė saugumo aplinka, visų pirma Sąjungos pietinėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse;

M.  kadangi karinės skaidrumo priemonės, pvz., ataskaitos apie ginklų eksportą, padeda stiprinti tarpvalstybinį pasitikėjimą;

20-oji ir 21-oji ES metinės ginklų eksporto ataskaitos

1.  pabrėžia, kad palaikant gynybos pramonę stiprinami Sąjungos savigynos pajėgumai ir tai yra sudėtinė jos strateginio savarankiškumo dalis; pažymi, kad tai yra įmanoma tik tuo atveju, jei valstybės narės savo įrangos programose pirmenybę teikia Europos Sąjungos gaminiams; pabrėžia, kad esant gyvybingai Europos rinkai sumažėtų priklausomybė nuo ginklų eksporto į trečiąsias šalis;

2.  primena, kad Bendrojoje pozicijoje numatyta skaidrumo procedūra, pagal kurią skelbiamos Europos Sąjungos metinės ginklų eksporto ataskaitos; palankiai vertina tai, kad paskelbtos 20-oji ir 21-oji ES ataskaitos pagal Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP 8 straipsnio 2 dalį, kurias parengė Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė (COARM) ir kurios buvo paskelbtos ES oficialiajame leidinyje; mano, kad, siekiant bendros ES pozicijos ginklų eksporto srityje ir atsižvelgiant į vis sudėtingesnę tarptautinę padėtį, kai vis labiau auga eksporto mastai, o skaidrumo lygis mažėja, abiejų šių ataskaitų paskelbimas yra žingsnis teigiama linkme; mano, kad abi šios ataskaitos prasmingai papildo JT ataskaitas dėl pasaulinio ir regioninio ginklų eksporto skaidrumo;

3.  atkreipia dėmesį į valstybių narių pastangas laikytis SESV 346 straipsnio 1 dalies b punkto dėl ginklų gamybos ir prekybos jais;

4.  pažymi, kad 19 valstybių narių pateikė išsamius duomenis 20-ajai metinei ataskaitai ir 19 – 21-ajai ataskaitai; primygtinai ragina visas valstybes nares visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų, nustatytų Bendrojoje pozicijoje, kai pasaulyje mažėja ginklų prekybos skaidrumas, visų pirma keliose pagrindinėse ginklus eksportuojančiose šalyse; pažymi, kad 20-ajai metinei ataskaitai 27 valstybės narės, išskyrus Graikiją, pateikė bent dalinius duomenis, o 21-ajai metinei ataskaitai duomenis pateikė visos 28 valstybės narės, nors maždaug trečdalio šalių pateikti duomenys nebuvo išsamūs; vis dėlto palankiai vertina papildomą informaciją, kurią vyriausybės pateikė nacionalinėse ataskaitose; pakartoja savo prašymą, kad visos valstybės narės, kurios nėra pateikusios išsamios informacijos, kitai metinei ataskaitai pateiktų papildomą informaciją dėl eksporto praeityje;

5.  yra susirūpinęs, kad valstybės narės naudoja labai skirtingą informaciją, siekdamos gauti duomenis apie licencijų vertę, todėl tampa sunkiau nuosekliai ir efektyviai panaudoti lyginamuosius duomenis; pabrėžia, kad svarbu pateikti faktinio ginklų eksporto pagal visuotines ir bendrąsias licencijas ataskaitas, įskaitant šio eksporto visą kiekį bei vertę, išskaidant šiuos duomenis pagal karinės įrangos sąrašo kategorijas ir paskirties šalis;

6.  ragina valstybes nares stiprinti tarpusavio koordinavimą ir nustatyti bendrą geriausią informacijos ir duomenų rinkimo ir tvarkymo patirtį, kad būtų galima parengti labiau suderintas metines ataskaitas ir padidinti tokių ataskaitų skaidrumą bei panaudojimo galimybes;

7.  pažymi, kad, remiantis paskutinėmis dviem metinėmis ataskaitomis, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys, regionai, kuriuose vyksta keli ginkluoti konfliktai, išlieka svarbiausiais regionais, į kuriuos eksportuojami ginklai; pažymi, kad šie regionai patiria dideles ir besitęsiančias saugumo problemas ir kad kiekvieną tokį eksporto atvejį būtina atskirai įvertinti pagal aštuonis Bendrosios pozicijos kriterijus;

8.  remia Tarybos įsipareigojimą stiprinti karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę; pažymi valstybių narių norą įgyvendinant BUSP stiprinti bendradarbiavimą ir skatinti konvergenciją šioje srityje; palankiai vertina šias pastangas, nes jos atitinka bendrus ES sutarties 21 straipsnyje nustatytus bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) tikslus ir visuotinėje ES strategijoje (2016 m.) nustatytus regioninius prioritetus; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares plėtoti bei įgyvendinti bendrus karinių technologijų ir įrangos perdavimo valdymo standartus ir jų laikytis;

9.  primena, kad ES, vadovaudamasi BUSP tikslais, įgyvendina keletą ginklų embargų, įskaitant visus JT embargus, tokioms šalims kaip Baltarusija, Centrinės Afrikos Respublika, Kinija, Iranas, Libija, Mianmaras, Šiaurės Korėja, Rusijos Federacija, Somalis, Pietų Sudanas, Sudanas, Sirija, Venesuela, Jemenas ir Zimbabvė; pažymi, kad nors dėl šių embargų tam tikros šalys gali likti be karinių išteklių, tam tikrais atvejais jais prisidedama prie taikos ir stabilumo; pažymi, jog tokie embargai užtikrina, kad ES neprisidėtų prie humanitarinių krizių, žmogaus teisių pažeidimų ir žiaurumų; ragina ES padėti stiprinti valstybių narių pajėgumus įgyvendinti griežtas procedūras, skirtas stebėti, kaip visos valstybės narės laikosi ES ginklų embargo, ir susijusias išvadas skelbti viešai(27);

10.  primena savo 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl padėties Jemene; primygtinai ragina visas ES valstybes nares į tai atsižvelgiant neparduoti ginklų ir kitos gynybos įrangos Saudo Arabijai, JAE ir bet kokioms šios tarptautinės koalicijos narėms, taip pat Jemeno vyriausybei ir kitoms konflikto šalims;

11.  palankiai vertina Belgijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos ir Nyderlandų vyriausybių sprendimus, kuriais ribojamas jų šalių ginklų eksportas į šalis Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos nares, dalyvaujančias Jemeno kare; pažymi, kad kai kuriais atvejais, kaip pranešė NVO, į šias šalis eksportuojami ginklai buvo panaudoti Jemene, kur 22 mln. žmonių reikalinga humanitarinė pagalba ir apsauga; primena, kad toks eksportas akivaizdžiai pažeidžia Bendrąją poziciją; atkreipia dėmesį į tai, kad Vokietija iki 2020 m. vėl pratęsė ginklų eksporto moratoriumą Saudo Arabijai, taip pat į kelių valstybių narių sprendimus užtikrinti visapusiškus ribojimus; primena, kad nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2019 m. vasario 14 d. Parlamento plenarinėse sesijose bent dešimt kartų buvo prašoma, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pradėtų procesą dėl ES ginklų embargo įvedimo Saudo Arabijai, be to, 2018 m. – ir kitoms Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos Jemene narėms; dar kartą pakartoja šį raginimą;

12.  ragina valstybes nares sekti Vokietijos, Suomijos ir Danijos pavyzdžiu, nes šios šalys po žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo nustatė apribojimus savo ginklų eksportui į Saudo Arabiją;

13.  pakartoja savo raginimą valstybėms narėms laikytis 2013 m. rugpjūčio 21 d. Tarybos išvadų dėl Egipto, paskelbiant, kad laikinai sustabdomas Egiptui suteiktų eksporto licencijų, išduotų įrangai, kuri galėtų būti panaudota vidaus represijoms, galiojimas pagal Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, ir smerkia tai, kad ES valstybės narės nuolat nesilaiko šių įsipareigojimų; todėl ragina valstybes nares sustabdyti ginklų, sekimo technologijų ir kitos saugumo įrangos eksportą į Egiptą, nes tai gali palengvinti išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės aktyvistus, be kita ko, socialinėje žiniasklaidoje, o taip pat vykdant bet kokias kitas represijas viduje; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį pateikti valstybių narių bendradarbiavimo su Egipto režimu karinėje ir saugumo srityse dabartinės padėties ataskaitą; ragina ES visapusiškai įgyvendinti savo eksporto kontrolės priemones Egipto atžvilgiu dėl prekių, kurios gali būti naudojamos represijoms, kankinimui ar mirties bausmei vykdyti;

14.  pakartoja savo naujausius raginimus nutraukti sekimo technologijų ir kitos įrangos, kuri gali prisidėti prie vidaus represijų, eksportą į kelias šalis, įskaitant Egiptą, Bahreiną, Saudo Arabiją, JAE ir Vietnamą;

15.  pažymi, kad įgyvendindama BSGP ES vykdo misijas, įskaitant misiją, kuria užtikrinamas ginklų eksporto embargas Libijoje, kad būtų sustiprinta taika ir stabilumas šiame regione; labai apgailestauja dėl tebesitęsiančių akivaizdžių ginklų embargo pažeidimų Libijoje, net po to, kai 2020 m. sausio 19 d. Berlyne surengtoje Tarptautinėje konferencijoje dėl Libijos atitinkamos šalys įsipareigojo jo laikytis; ragina visas valstybes nares sustabdyti ginklų, sekimo ir žvalgybos įrangos bei medžiagų siuntimą visoms Libijos konflikte dalyvaujančioms šalims;

16.  palankiai vertina Europos Sąjungos karinės operacijos Viduržemio jūroje (EUNAVFOR MED IRINI) tikslą griežtai įgyvendinti JT ginklų embargą, panaudojant oro, palydovinius ir jūrų išteklius ir vykdant atviroje jūroje prie Libijos krantų plaukiančių laivų, įtariamų gabenant ginklus ar susijusią medžiagą iš Libijos ir į ją, patikras pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas 2292 (2016), 2357 (2017), 2420 (2018) ir 2473 (2019);

17.  griežtai smerkia du Turkijos ir Libijos pasirašytus susitarimo memorandumus dėl jūrų sienos nustatymo ir visapusiško saugumo srities ir karinio bendradarbiavimo, kurie yra tarpusavyje susiję ir akivaizdžiai pažeidžia ir tarptautinę teisę, ir JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, pagal kurią Libijai nustatomas ginklų embargas; primena, kad kai kurios valstybės narės nusprendė sustabdyti licencijų išdavimą ginklų eksportui į Turkiją; primena, kad valstybės narės, remdamosi Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP nuostatomis, įsipareigojo laikytis tvirtų nacionalinių pozicijų dėl savo ginklų eksporto į Turkiją politikos, be kita ko, griežtai taikyti 4 kriterijų dėl regioninio stabilumo; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį Taryboje pateikti iniciatyvą, kad tol, kol Turkija tęs dabartinius neteisėtus vienašalius veiksmus rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, kurie prieštarauja visų ES valstybių narių (visų pirma Graikijos ir Kipro) suverenitetui ir tarptautinei teisei, ir nepradės tarptautinės teisės aktais grindžiamo dialogo, visos ES valstybės narės sustabdytų licencijų išdavimą ginklų eksportui į Turkiją pagal Bendrąją poziciją; ragina atitinkamus NATO forumus, ypač Įprastinės ginkluotės kontrolės aukšto lygio darbo grupę, skubiai aptarti ginklų kontrolę rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje;

18.  ragina valstybes nares eksporto kontrolės srityje skirti didesnį dėmesį prekėms, kurios gali būti naudojamos ir civiliniais, ir kariniais tikslais;

19.  pažymi, kad nėra nustatyto sankcijų mechanizmo, kuris būtų taikomas akivaizdžiai su aštuoniais kriterijais nesuderinamą eksportą vykdančiai valstybei narei;

Tarybos atliekama Bendrosios pozicijos peržiūra

20.  palankiai vertina Tarybos ketinimą didinti konvergenciją ir skaidrumą – tai pagrindini jos paskutinės Bendrosios pozicijos peržiūros tikslai, taip pat Tarybos išvadas dėl Bendrosios pozicijos peržiūros ir Tarybos pareiškimą, kad Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės stiprinimas turėtų vykti glaudžiau bendradarbiaujant ir vykdant konvergenciją karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolės srityje(28);

21.  palankai vertina atnaujintą valstybių narių įsipareigojimą laikytis teisiškai privalomos Bendrosios pozicijos, kuri iš dalies pakeista Tarybos sprendimu (BUSP) 2019/1560, ir pabrėžia, kad svarbu pagal joje nurodytus kriterijus kruopščiai vertinti eksporto licencijų paraiškas dėl karinių technologijų ir įrangos; atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/1560 ir atitinkamos 2019 m. rugsėjo 16 d. išvados atspindi stiprėjantį valstybių narių suvokimą, kad būtinas didesnis nacionalinis ir visos ES skaidrumas bei konvergencija ginklų eksporto srityje ir kad būtina stiprinti viešąją priežiūrą šioje jautrioje nacionalinio saugumo srityje; pabrėžia, jog pagal šiuos sprendimus galima užtikrinti, kad nacionalinės priežiūros institucijos, parlamentai ir ES piliečiai būtų geriau informuojami apie jų vyriausybių strateginius sprendimus srityje, kuri turi tiesioginės įtakos jų saugumui, ir apie tai, kaip jų šalys laikosi vertybių ir normų;

22.  yra sunerimęs dėl pasaulyje stiprėjančių ginklavimosi varžybų; primena ES užmojus visame pasaulyje siekti taikos; todėl ragina ES aktyviau veikti ginklų neplatinimo ir pasaulinio nusiginklavimo srityse; palankiai vertina tai, kad pagal atnaujintą Bendrąją poziciją atsižvelgiama į susijusius naujausius įvykius, pvz., į priimtą Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG), kurios šalys yra visos valstybės narės; palankiai vertina ES veiksmus, kuriais siekiama remti universalų Sutarties dėl prekybos ginklais (SPG) taikymą, visų pirma pagal Bendrąją poziciją padedant trečiosioms šalims tobulinti ir įgyvendinti veiksmingas ginkluotės kontrolės sistemas; ragina pagrindines ginklus eksportuojančias šalis, pvz., JAV, Kiniją ir Rusiją, pasirašyti ir ratifikuoti SPG;

23.  remia Tarybos dar kartą patvirtintą poziciją, kad prekyba karine įranga ir technologijomis turėtų vykti atsakingai ir atskaitingai; palankiai vertina atnaujintą Tarybos įsipareigojimą toliau skatinti bendradarbiavimą ir konvergenciją valstybių narių politikoje, kad būtų užkirstas kelias karinių technologijų ir įrangos, kurios galėtų būti panaudotos vidaus represijoms arba tarptautinei agresijai arba padidintų regioninį nestabilumą, eksportui;

24.  susirūpinęs atkreipia dėmesį, kad dėl valstybių narių ginklų eksporto politikos ir praktikos skirtumų lėtėja konvergencija siekiant griežtai taikyti ES taisykles šioje srityje; pažymi, kad šiuo atžvilgiu reikia įdiegti griežtas priemones; pažymi, kad būsimi veiksmai, finansuojami Europos gynybos fondo lėšomis, padės kurti naujas karines technologijas ir įrangą;

25.  su pasitenkinimu pažymi, kad Taryba pripažįsta nuoseklios eksporto kontrolės politikos su gynyba susijusių medžiagų ir dvejopo naudojimo prekių atžvilgiu svarbą; mano, kad ES turėtų nustatyti aiškius tokių prekių eksporto kriterijus ir gaires;

26.  palankiai vertina nustatytas konkrečias priemones, kuriomis siekiama palengvinti teisingų ir suderintų valstybių narių ginklų eksporto ataskaitų pateikimą laiku; visų pirma pritaria Tarybos sprendimui nustatyti aiškų nacionalinių duomenų pateikimo terminą, aiškius standartus dėl ataskaitos formato ir papildomas gaires dėl ataskaitų turinio ir jų teikimo proceso; ragina valstybes nares pasistengti pateikti duomenis kuo anksčiau ir ne vėliau kaip gegužės mėnesį po ataskaitinių metų, kad būtų laiko viešoms diskusijoms; palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi siekiant taikyti teikimo internetu metodą, ir ragina jį plėtoti toliau; taip pat palankiai vertina Tarybos paramą aiškioms gairėms dėl valstybių narių dalijimosi informacija apie savo ginklų eksporto politiką; palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi dėl skaitmeninio požiūrio naudojant COARM internetinę sistemą, ir ragina ją toliau plėsti;

Didėjantis valstybių narių bendradarbiavimas ginklų gamybos srityje

27.  pažymi, kad nuo tada, kai 2008 m. buvo priimta teisiškai privaloma Bendroji pozicija, valstybės narės sugriežtino savo ginklų eksporto stebėseną; taip pat pažymi, kad vis daugiau Europoje gaminamų ginklų sistemų sudaro komponentai iš daugelio ES valstybių narių ir yra susijusios su dvišaliu arba daugiašaliu bendradarbiavimu dėl technologinių, pramoninių ir politinių priežasčių; pabrėžia teigiamą šių rūšių bendradarbiavimo vaidmenį stiprinant valstybių narių ir trečiųjų šalių tarpusavio pasitikėjimą;

28.  pabrėžia, kad užmojis didinti Europos gynybos sektoriaus konkurencingumą turi netrukdyti taikyti aštuonių Bendrosios pozicijos kriterijų, nes jie yra svarbesni už bet kokius valstybių narių ekonominius, socialinius, komercinius ar pramoninius interesus;

29.  atkreipia dėmesį į išaugusį žinių ir technologijų perdavimą, dėl kurio trečiosios šalys gali vykdyti licencijuotą Europos karinių technologijų gamybą; mano, kad šis procesas neturi riboti ES pajėgumų kontroliuoti ginklų ir karinės įrangos gamybą, o turėtų kaip tik skatinti viešosios priežiūros ir skaidrumo standartų suderinimą gynybos produktų gamybos srityje ir paspartinti tarptautiniu mastu pripažintų ir įgyvendinamų taisyklių dėl ginklų gamybos ir eksporto kūrimą;

30.  atkreipia dėmesį, kad vis daugiau komponentų ginklų sistemose sudaro civilinės paskirties arba dvejopos paskirties elementai; todėl mano, kad būtina sukurti visoms valstybėms narėms aiškią šių komponentų siuntimo kontrolės sistemą;

31.  pažymi, kad valstybės narės neparengė bendros ginklų komponentų siuntimą į kitą valstybę narę reglamentuojančios politikos, kuri užtikrintų, kad bet koks jų eksportas iš surinkimo valstybės narės į trečiąsias šalis atitiktų komponentus tiekiančios valstybės narės eksporto politiką; pažymi, kad kai kurios iš valstybių narių ir toliau laiko ES viduje vykdomą ginklų ir su gynyba susijusių produktų siuntimą tokia pat operacija, kaip eksportas į trečiąsias šalis; mano, kad tai ypač problematiška atsižvelgiant į didėjančius licencijavimo praktikos skirtumus visoje ES; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinės redakcijos Direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje nėra sukurta taip, kad būtų pasiekti aukščiausi bendri eksporto į trečiąsias šalis kontrolės standartai kartu lengvinant siuntimą Europos ginkluotės rinkoje;

32.  pažymi, kad pirmasis mėginimas reglamentuoti siuntimą Europos viduje buvo Prancūzijos ir Vokietijos Schmidt-Debré derinimo susitarimas su „de minimis“ taisykle; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Prancūzijos ir Vokietijos susitarimą dėl gynybos eksporto kontrolės;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienos valstybės narės nacionalinė ginklų eksporto politika gali būti kliūtis bendradarbiavimo projektams; pažymi, kad tokie skirtumai gali paskatinti sudaryti daugiau dvišalių ir specialių susitarimų dėl ginklų sistemų, kai kuriais atvejais sudarančių sąlygas eksportui į trečiąsias šalis remiantis mažiausiai ribojančiais standartais, o ne bendru ES masto požiūriu; primena, kad Tarybos bendrąja pozicija dėl ginklų eksporto buvo ir yra siekiama išvengti tokių skirtumų ir sukurti suderintą bendrą ginklų eksporto politiką; atkreipia dėmesį į ryšį tarp skirtingos eksporto politikos ir ES valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo sunkumų, nuolatinio su gynyba susijusių produktų vidaus rinkos susiskaidymo ir dubliuojamų pramonės procesų; todėl ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares skirti tinkamą finansavimą, kad būtų galima sumažinti rinkos susiskaidymą ir konsoliduoti pramonę, kartu užtikrinant, kad ES ir valstybės narės turės reikiamų karinių pajėgumų; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą Direktyvos 2009/81/EB ir Direktyvos 2009/43/EB įgyvendinimą, įskaitant įgyvendinimo užtikrinimo veiksmus, susijusius su viešaisiais pirkimais;

34.  pažymi, kad valstybių narių dvišalis bendradarbiavimas su gynyba susijusiuose pramonės projektuose lemia eksporto kontrolės susitarimus, kurie gali tapti pagrindu visai Europos Sąjungai;

35.  pabrėžia, kad dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai turėtų sudaryti sąlygas geresnei eksporto politikos konvergencijai ir suderinimui ES lygmeniu, nes dėl nepakankamos sprendimų dėl eksporto į trečiąsias šalis konvergencijos ir skaidrumo gali būti daromas neigiamas poveikis ES gebėjimui laikytis vieningos pozicijos ir daryti įtaką tarptautinėje arenoje žmogaus teisių, tarptautinės teisės ir regioninės taikos bei stabilumo skatinimo srityse; pažymi, kad šie skirtumai gali lemti rinkos iškraipymą ir trukdyti pramonės strateginiam planavimui, masto ekonomijai ir vienodoms veiklos sąlygoms;

Auganti ES lygmens svarba ginklų gamybos srityje

36.  pažymi, kad tinkamos įrangos kūrimas yra svarbi priemonė stiprinant Europos gynybos sektoriaus pramoninę ir technologinę bazę; pažymi, kad ES iniciatyvos, pvz., gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamieji veiksmai, Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP) ir Europos gynybos fondas (EGF), tokios iniciatyvos kaip nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO), suderinta metinė peržiūra gynybos srityje (angl. CARD) ir Europos taikos priemonė (ETP), teisės aktai, pvz., 2009 m. direktyvos dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje ir dėl viešųjų pirkimų, vykdomų gynybos srityje, taip pat administracinių pajėgumų, pvz., Komisijos Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato (DEFIS GD), sukūrimas padeda stiprinti Europos bendradarbiavimą ginklų gamybos srityje ir plėtoti pajėgumus Europos lygmeniu; mano, kad Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės stiprinimas turėtų vykti glaudžiau bendradarbiaujant ir vykdant konvergenciją karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolės srityje, siekiant padidinti BUSP ir ypač BSGP efektyvumą;

37.  ragina valstybes nares pašalinti trūkumus, susijusius su neefektyviomis gynybos išlaidomis, kurių atsiranda dėl veiksmų dubliavimo, susiskaidymo ir sąveikumo stokos, ir siekti, kad ES taptų saugumo užtikrintoja, be kita ko, geriau kontroliuodama ginklų eksportą;

38.  pažymi, kad kelios valstybės narės yra išreiškusios ketinimus kartu kurti pagrindines ginkluotės sistemas, pvz., kovinius tankus, naikintuvus ir ginkluotuosius bepiločius orlaivius;

39.  pabrėžia, kad negalutiniame tarpinstituciniame susitarime dėl Europos gynybos fondo (EGF) įsteigimo Komisija įgaliojama vertinti, ar nuosavybės perdavimas arba EGF bendrai finansuojamų karinių technologijų išimtinės licencijos suteikimas prieštarauja ES ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams ir fondo tikslams, nustatytiems siūlomo reglamento 3 straipsnyje; pažymi, kad šiuo nauju teisės aktu, be kita ko, Komisijai nustatoma pilietinės priežiūros užduotis, susijusi su konkrečia karinių technologijų eksporto į trečiąsias šalis kategorija, tokiu būdu toliau didinant skaidrumą ir mažinant riziką, kad bus netinkamai panaudotos ES lėšos, tačiau nepažeidžiant Sąjungos valstybių narių eksporto kontrolės institucijų kompetencijos išduoti šios srities licencijas;

40.  pabrėžia, kad Europos partneriai, vykdydami savo tarptautinius įsipareigojimus, perduoda informaciją apie savo nacionalines kontrolės sistemas ir duomenis apie ginklų siuntimą; pažymi, kad pagal Europos taikos priemonę (ETP) valstybės narės ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi galimybę aprūpinti trečiąsias šalis karine įranga ir tai turės būti stebima ES lygmeniu; pabrėžia, kad ETP atžvilgiu pagal naują ES lygmens priemonę būtų potencialiai pateiktas bendras rizikos vertinimas prieš bet kokį sprendimą siųsti ginklus ir amuniciją trečiosioms šalims pagal ETP karinių pajėgumų stiprinimo ramstį, atskiros priemonės būtų įvertintos pagal aštuonis Bendrosios pozicijos kriterijus ir galutinio naudotojo atžvilgiu būtų nustatytos garantijos bei galimos sankcijos;

41.  ragina Komisiją užtikrinti tinkamą Parlamento informavimą apie ES lėšų naudojimą visiems mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams, susijusiems su bepiločių orlaivių gamyba; primygtinai ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kuriais galima vykdyti puolimus be žmogaus įsikišimo;

42.  pažymi, kad ginklų ir gynybos įrangos moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra yra svarbūs užtikrinant priemones valstybėms narėms apsiginti ir gynybos pramonei siekti technologinės pažangos;

Bendrosios pozicijos įgyvendinimas atsižvelgiant į augančią ES lygmens svarbą ginklų gamybos srityje

43.  pažymi, kad, atsižvelgiant į augančią ES lygmens svarbą ginklų gamybos srityje ir paskelbtus siekius bei planus toliau plėtoti šią tendenciją, pastebima nacionalinės ginklų eksporto politikos ir sprendimų priėmimo konvergencijos stoka; pažymi, kad dėl nepakankamos nacionalinių ginklų eksporto konvergencijos gali atsirasti papildomų rinkos iškraipymų ir susijusių kliūčių atitinkamų įmonių ir ginkluotųjų pajėgų strateginiam planavimui ir reikės palaipsniui suderinti nacionalinę ginklų eksporto politiką ir sprendimų priėmimo procesus; primena, koks svarbus valstybių narių dalyvavimas tokiame procese; apgailestauja dėl dabartinių valstybių narių nacionalinės ginklų eksporto politikos ir sprendimų priėmimo procesų skirtumų; ragina Tarybą toliau dėti pastangas siekiant ginklų eksporto politikos ir sprendimų priėmimo konvergencijos;

44.  siūlo, kad duomenys apie pagal EGPPP ir (arba) Europos gynybos fondą (EGF) finansuotų produktų eksportą būtų pateikiami atskirai grupei COARM pateikiamuose duomenyse, kad būtų užtikrinta atidi šių iš Europos biudžeto finansuojamų produktų stebėsena ir kad būtų užtikrintas griežtas Bendrosios pozicijos kriterijų taikymas pagal EGPPP ir EGF finansuojamiems produktams;

45.  palankiai vertina stiprėjantį ES bendradarbiavimą gynybos srityje pagal BSGP; mano, kad ES lygmens svarbos ginklų gamybos srityje augimas turi vykti kartu užtikrinant didesnį skaidrumą; mano, kad šioje srityje dar yra ką tobulinti, ypač turint mintyje valstybių narių teikiamų duomenų kokybę ir vienodumą; mano, kad „Europos pajėgumų ir ginkluotės politikos“ nustatymas, numatytas ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje, turi būti suderintas su Bendrąja pozicija 2008/944/BUSP; mano, kad didesnė bendrų taisyklių ir ginklų bei technologijų eksporto skaidrumo standartų konvergenciją stiprina valstybių narių ir trečiųjų šalių partnerių tarpusavio pasitikėjimą; palankiai vertina COARM pastangas, visų pirma gaires, nurodančias, kaip valstybės narės turi taikyti Bendrąją poziciją, kai tai susiję su bendradarbiavimu, koordinavimu ir konvergencija; pažymi, kad COARM informacijos mainų sistema ir Bendrosios pozicijos įgyvendinimo gairės yra naudingos kasdienės priemonės kontrolės institucijoms; primena valstybių narių pastangas prisidėti prie COARM veiklos skatinant keitimąsi gerąja patirtimi; siūlo Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupei (COARM):

   a) siekiant įgyvendinti 2019 m. rugsėjo mėn. Tarybos išvadas ir vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais standartais, į patikslintą ataskaitos šabloną įtraukti šias papildomas kategorijas: tiksli ginklo rūšis ir eksportuotas kiekis, šaudmenų pavadinimas, partijos dydis ir konkretus galutinis naudotojas, atšauktos licencijos, sutarčių dėl paslaugų po pristatymo, pavyzdžiui, mokymo ir techninės priežiūros, vertė ir trukmė; suderinti ES šaulių ginklų apibrėžtį su platesne JT apibrėžtimi;
   b) sukurti ES ir tarptautiniu mastu pripažįstamas tokias apibrėžtis kaip licencijuota vertė ir faktinis eksportas, kad būtų lengviau palyginti valstybių narių duomenis;

46.  palankiai vertina sprendimą metinę ataskaitą paversti interaktyvia, patikima internetine duomenų baze, kurioje būtų galima atlikti paiešką, ir tikisi, kad ji bus parengta ir pradės veikti prieš paskelbiant 2019 m. eksporto duomenis; ragina EIVT informuoti Parlamentą apie tikslią datą, kada ši duomenų bazė pradės veikti internete; primygtinai ragina COARM taikyti sprendimą, kuris būtų patogus ir lengvai pasiekiamas Europos piliečiams ir pilietinei visuomenei ir pagal kurį duomenis būtų galima eksportuoti saugiu ir struktūriškai apibrėžtu formatu;

47.  ragina COARM toliau stengtis sukurti mainų forumą, kuriame valstybės narės bendrautų ir dalytųsi informacija apie savo eksporto į ES nepriklausančias šalis politiką ir sprendimus atmesti prašymus išduoti eksporto į ES nepriklausančias šalis licencijas; ragina COARM, kaip nurodyta Bendrosios pozicijos 7 straipsnyje, siekti geresnio keitimosi atitinkama informacija, įskaitant informaciją apie pranešimus apie atsisakymą išduoti licenciją ir informaciją apie ginklų eksporto politiką, taip pat siekti nustatyti kitas priemones, kuriomis siekiama toliau didinti konvergenciją; šiuo tikslu siūlo pagal BUSP ir konsultuojantis su išorės suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Parlamentą, keistis nacionaliniais padėties šalyje arba galimų eksporto gavėjų vertinimais ir siekti tokio bendro ES lygmens vertinimo, vadovaujantis Bendrosios pozicijos principais ir kriterijais; ragina reguliariai atnaujinti trečiųjų šalių, kurios laikosi Bendrojoje pozicijoje nustatytų kriterijų, sąrašą;

48.  mano, kad ES institucijos turėtų siūlyti tarpusavio vertinimus, siekdamos paskatinti nacionalines valdžios institucijas dalytis geriausia duomenų rinkimo ir tvarkymo patirtimi, padėti geriau suprasti skirtingus nacionalinius metodus, nustatyti aštuonių kriterijų aiškinimo skirtumus ir aptarti derinimo, nuoseklumo ir konvergencijos tarp valstybių narių gerinimo būdus ir priemones;

49.  yra tvirtai įsitikinęs, kad nuoseklesnis ES bendrosios pozicijos įgyvendinimas yra būtinas ES, kaip vertybėmis pagrįstos pasaulinės jėgos, patikimumui ir kad didesnė visapusiško kriterijų taikymo konvergencija veiksmingiau užtikrins visų prekyboje ginklais dalyvaujančių šalių pagarbą žmogaus teisėms ir tarptautinei teisei bei padės skatinti taiką ir stabilumą, taip pat sustiprins ES strateginius saugumo interesus ir strateginį savarankiškumą; mano, kad tai sustiprins BUSP įgyvendinimą;

50.  mano, kad licencijos gamybai trečiosiose šalyse nebeturėtų būti suteikiamos, jeigu tai sudarytų sąlygas apeiti aštuonis Bendrosios pozicijos kriterijus ar kitas ES ginklų eksporto direktyvas;

51.  pabrėžia, kad veiksminga galutinio naudojimo kontrolė padeda sukurti atsakingesnę eksporto politiką ir visų pirma galėtų sumažinti nukreipimo riziką; šiuo atžvilgiu palankiai vertina ES finansuojamą projektą „iTrace“ ir pritaria jo tęsimui, taip pat rekomenduoja naudoti panašią priemonę teisėtam ginklų eksportui iš ES valstybių narių į trečiąsias šalis atsekti; ragina Tarybą, valstybes nares ir EIVT parengti išsamią mokymo ir gebėjimų stiprinimo programą, skirtą ginklų eksporto kontrolės srities nacionaliniams ir ES pareigūnams, ypatingą dėmesį skiriant abipusiam aštuonių kriterijų supratimui, bendriems rizikos vertinimams, apsaugos priemonių nustatymui ir patikrinimui prieš licencijavimą bei po jo; ragina valstybių narių vyriausybes imtis veiksmų siekiant užtikrinti geresnę atitiktį savo galutinio naudojimo reglamentams, įskaitant kontrolės po nusiuntimo įgyvendinimą; pabrėžia, kad reikia teikti pakankamą ES finansavimą siekiant užtikrinti, kad nacionaliniu ir ES lygmenimis, taip pat delegacijose ir ambasadose importuojančiose šalyse būtų skirti būtini personalo ištekliai perspektyviems rizikos vertinimams, galutinio naudojimo kontrolei ir patikrinimams po siuntimo įgyvendinti; ragina EIVT ir COARM, naudojant visuotinį ataskaitų dėl neteisėtų šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų neteisėtų įprastinių ginklų ir šaudmenų teikimo mechanizmą („iTrace“), metinėje ataskaitoje pranešti apie bet kokį nustatytą ES kilmės prekių nukreipimą;

52.  mano, kad auganti ES lygmens svarba ginklų gamybos srityje, naujausios Tarybos išvados dėl ginklų eksporto konvergencijos ir Europos taikos priemonės (ETP) sukūrimas turėtų būti papildyti ES lygmens stebėsenos ir kontrolės mechanizmu, grindžiamu aštuonių kriterijų laikymusi; primena „Europos pajėgumų ir ginkluotės politikos“ nustatymą, numatytą ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje; mano, kad pajėgumų telkimas ir dalijimasis jais bei stipresnis bendradarbiavimas ginklų politikos ir viešųjų pirkimų politikos srityse yra galimas tik jeigu nustatytas privalomos griežtos eksporto kontrolės priemonės, abipusio informavimo tvarka ir nuolatinė parlamentinė kontrolė, taip pat jeigu taikomi griežti sankcijų mechanizmai bendrųjų taisyklių nesilaikymo atveju, kai tai susiję su ES finansuojamais projektais; taip pat reikalauja, kad Europos Parlamentas, kartu su nacionaliniais parlamentais, galėtų užtikrinti ES bendros Europos saugumo ir gynybos politikos ir jos biudžeto parlamentinę kontrolę;

53.  ragina COARM išnagrinėti ginklų eksporto skaidrumo problemą kartu su dvejopo naudojimo prekių licencijavimo skaidrumo problema ir apsvarstyti galimybę abiejose priemonėse taikyti bendrą požiūrį į skaidrumą; mano, kad siekiant užtikrinti atskaitomybę, taikant Komisijos stiprinama dvejopo naudojimo prekių kontrolė taikant peržiūrėtą ES dvejopo naudojimo prekių reglamentą turėtų būti subalansuota užtikrinant didesnį Parlamento ir pilietinės visuomenės dalyvavimą ir priežiūrą;

54.  pabrėžia, kad nekontroliuojamas ES įmonių kibernetinio stebėjimo technologijų eksportas gali daryti žalingą poveikį ES skaitmeninės infrastruktūros saugumui ir žmogaus teisėms; reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dažniau naudojamos tam tikros kibernetinio stebėjimo dvejopo naudojimo technologijos, nukreiptos prieš politikus, aktyvistus ir žurnalistus; griežtai smerkia tai, kad vis daugiau žmogaus teisių gynėjų susiduria su skaitmeninėmis grėsmėmis, įskaitant neteisėtą duomenų atskleidimą konfiskuojant įrangą, vykdant nuotolinį stebėjimą ir nutekinant duomenis; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu skubiai, veiksmingai ir visapusiškai atnaujinti ES reglamentą dėl dvejopo naudojimo prekių; pakartoja Parlamento poziciją dėl Dvejopo naudojimo prekių reglamento, kuriuo siekiama užkirsti kelią kibernetinio saugumo įrangos, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms (įskaitant internetines sekimo technologijas), eksportui, pardavimui ir atnaujinimui, išdėstymo nauja redakcija; šiuo atžvilgiu palankiai vertina vykstant tarpinstitucinėms deryboms dedamas nuolatines ES institucijų pastangas siekiant atnaujinti ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės reglamentą;

55.  mano, kad, siekiant reikšmingo skaidrumo, itin naudingos yra reguliarios konsultacijos su Europos Parlamentu, nacionaliniais parlamentais, ginklų eksporto kontrolės institucijomis, pramonės asociacijomis ir pilietine visuomene; ragina nacionalinius parlamentus dalytis geriausia ataskaitų teikimo ir priežiūros patirtimi, kad būtų sustiprintas visų nacionalinių parlamentų kruopštaus tikrinimo vaidmuo priimant sprendimus dėl ginklų eksporto kontrolės; ragina Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupę (COARM) tęsti dialogą su pilietine visuomene ir susijusiais pramonės sektoriais, taip pat konsultacijas su Parlamentu ir ginklų eksporto kontrolės institucijomis; ragina pilietinę ir akademinę bendruomenę intensyviau dalyvauti ir plėtoti dialogą su COARM ir vykdyti nepriklausomą gynybos technologijų ir įrangos eksporto tikrinimą; ragina valstybes nares ir EIVT remti tokią veiklą, be kita ko, skiriant tam didesnius finansinius išteklius;

56.  pabrėžia, kad vadovaujantis 2019 m. rugsėjo 16 d. Tarybos išvadomis, reikalinga prasminga parlamentinė priežiūra, taip pat reikia kasmet reaguoti į COARM metinę ataskaitą, parengiant Europos Parlamento pranešimą, kad būtų užtikrinta būtinoji parlamentinė priežiūra;

57.  ragina valstybes nares padėti trečiosioms šalims kurti, tobulinti ir taikyti ginklų tikrinimo sistemas laikantis Bendrosios pozicijos nuostatų;

o
o   o

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, NATO generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL L 239, 2019 9 17, p. 16.
(2) OL C 453, 2018 12 14, p. 1.
(3) OL C 437, 2019 12 30, p. 1.
(4) OL L 17, 2018 1 23, p. 40.
(5) OL L 139, 2017 5 30, p. 38.
(6) OL L 330, 2019 12 20, p. 53.
(7) OL C 85, 2020 3 13, p. 1.
(8) Sutartis dėl prekybos ginklais, JT, 13-27217.
(9) OL L 146, 2009 6 10, p. 1.
(10) OL L 216, 2009 8 20, p. 76.
(11) OL L 134, 2009 5 29, p. 1.
(12) OL L 307, 2016 11 15, p. 1.
(13) OL L 200, 2018 8 7, p. 30.
(14) OL L 101, 2020 4 1, p. 4.
(15) OL L 30, 2019 1 31, p. 1.
(16) https://sustainabledevelopment.un.org/sdg16
(17) Dok. A/HRC/35/8.
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0451.
(19) OL C 337, 2018 9 20, p. 63.
(20) OL C 399, 2017 11 24, p. 178.
(21) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0330.
(22) OL C 35, 2018 1 31, p. 142.
(23) OL C 331, 2018 9 18, p. 146.
(24) OL C 356, 2018 10 4, p. 104.
(25) OL C 285, 2017 8 29, p. 110.
(26) Tarptautinio ginklų perdavimo tendencijos, 2019 m. (Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) faktų suvestinė, 2020 m. kovo mėn.).
(27) https://www.sanctionsmap.eu/#/main?checked=
(28) Tarybos išvadų dėl 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP dėl ginklų eksporto kontrolės, kurias priėmė Taryba („Bendrieji reikalai“), 11 išvada. Europos Sąjungos Taryba, 12195/19, COARM 154, Briuselis, 2019 m. rugsėjo 16 d.

Atnaujinta: 2021 m. sausio 12 d.Teisinė informacija - Privatumo politika