Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos socialinę chartiją, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, taip pat į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro, Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) pranešimus ir rekomendacijas ir kitus Europos Tarybos dokumentus,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių sutartis, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos nuostatų dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ (COM(2011)0173) ir į vėlesnes įgyvendinimo bei vertinimo ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse(5), į 2016 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas dėl romų integracijos proceso paspartinimo ir į 2016 m. spalio 13 d. Tarybos išvadas dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 14/2016,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Europos Parlamento pranešimus dėl ES strategijos dėl romų įtraukties ir 2013 m. pranešimą dėl Europos romų integracijos nacionalinių strategijų plano lyčių aspektų,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Tarptautinės romų dienos proga dėl priešiškumo romams Europoje bei romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu atminimo dienos pripažinimo ES“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 25 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių aspektai romų integracijoje ES: kova su priešiškumu romams“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl poreikio sustiprinti Europos strateginę programą dėl romų integracijos nacionalinių strategijų po 2020 m. ir aktyviau kovoti su priešiškumu romams(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl mažumų ES valstybėse narėse apsaugos ir nediskriminavimo(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl mažiau išsivysčiusių regionų ES(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl didėjančio neofašistinio smurto Europoje(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl ES mažumoms taikomų minimaliųjų standartų(13),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikatą „Romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimo 2019 m. ataskaita“ (COM(2019)0406)(14),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą „Ataskaita dėl patirties, įgytos atlikus ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano laikotarpio vidurio peržiūrą“ (COM(2018)0785)(15),

–  atsižvelgdamas į pažeidimo tyrimo procedūras „Direktyvos 2000/43/EB dėl rasinės lygybės nesilaikymas. Romų vaikų diskriminacija švietimo srityje“ (pažeidimo tyrimo procedūros Nr. 20142174, 20152025 ir 20152206),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl romų moterų padėties (SOC/585-EESC-2018),

–  atsižvelgdamas į Vakarų Balkanų partnerių Poznanės deklaraciją dėl romų integracijos į ES plėtros procesą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) antrąją apklausą apie mažumas ir diskriminaciją Europos Sąjungoje (EU-MIDIS II),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) bendrąją politikos rekomendaciją Nr. 13,

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Pasaulio banko skurdo žemėlapį, kuriame aiškiai nurodomi labiausiai atsilikę Europos regionai,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas mokslinių tyrimų institucijų ir romų kilmės žmonių bei juos palaikančių pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant visuomenines romų kilmės žmonių NVO, ataskaitas ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į ES piliečių iniciatyvas „Minority Safepack“ ir „Sanglaudos politika, skirta regionų lygiateisiškumui ir regionų kultūrai išsaugoti“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Moterų teisės ir lyčių lygybė komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0147/2020),

A.  kadangi romų kilmės žmonės yra didžiausia Europos etninė mažuma;

B.  kadangi dabartinėje programoje pabrėžiama įvairovė, kurią apima platus terminas „romai“; kadangi joje nėra pripažįstama romų kilmės žmonių įvairovė; kadangi terminas „romai“ arba dvigubas terminas „sintai ir romai“ buvo vartojamas tuo metu, kai sprendimus priimantys asmenys priėmė dėl romų politikos priimdavo romų bendruomenėms iš tiesų nedalyvaujant, todėl šios bendruomenės jaučiasi juo atstumiamos, ir kadangi ši ES politikoje ir diskusijose vartojama apibrėžtis neatspindi romų kilmės žmonių bendruomenės nevienalytiškumo ir todėl dažnai yra jų kritikuojama;

C.  kadangi romų kilmės žmonių įvairovė bus daug geriau atspindėta pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl romų kilmės žmonių lygybės, įtraukties ir dalyvavimo po 2020 m.; kadangi sąvoka „romų kilmės žmonės“ apima romų, kalų, manušų, lovarių, rissende, bojašų, domų, kaldešarų, romanišeliių ir sintų kilmės žmones; kadangi į naująją apibrėžtį „romų kilmės žmonės“ geriau įtraukti net tie žmonės, stigmatizuojami kaip čigonai, tačiau neturintys atitinkamos etninės kilmės, pvz., egiptiečiai, aškaliai ar klajokliai (angl. Travelers);

D.  kadangi didelė dalis romų kilmės žmonių Europoje tiek kaimo, tiek miesto vietovėse gyvena labai nesaugiomis ir prastomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis(16); kadangi daugelis romų kilmės žmonių visose gyvenimo srityse negali naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis;

E.  kadangi antroji apklausa apie mažumas ir diskriminaciją Europos Sąjungoje (EU-MIDIS II) rodo, kad 61 proc. ES piliečių mano, kad romų diskriminacija yra plačiai paplitusi jų šalyje; kadangi giliai įsišaknijęs, nuolatinis ir struktūrinis bei dažnai institucinis ir valstybinio sektoriaus priešiškumas romams, įvardijamas kaip viena iš pagrindinių kliūčių romų kilmės žmonėms visapusiškai pasinaudoti savo kaip ES piliečių galimybėmis ir naudotis visomis pagrindinėmis teisėmis, socialine įtrauktimi ir lygybe, išlieka visais Europos visuomenės lygmenimis ir pasireiškia kasdien visose gyvenimo srityse, įskaitant aprūpinimą būstu, švietimą, sveikatos priežiūrą ir užimtumą;

F.  kadangi romų kilmės žmonės ir toliau kenčia nuo vis dažnesnių neapykantą kurstančių kalbų, išsakomų visų pirma viešojoje erdvėje, socialinėje žiniasklaidoje ir visuomeninių veikėjų, politikų ir pareigūnų; kadangi jie taip pat patiria policijos smurtą, įskaitant kolektyvines bausmes, rasinį profiliavimą ir segregaciją gyvenamosios vietos atžvilgiu ir mokykloje; kadangi kovojant su šiuo reiškiniu reikia imtis specialių priemonių; kadangi dėl neveiksmingos teisės viršenybės baudžiamojo teisingumo srityje policijos smurto aukų apsaugos ir teisės kreiptis į teismą lygis yra nepakankamas, ir jas dažnai persekioja valstybės institucijos;

G.  kadangi kovai su priešiškumu romams esamų kovos su diskriminacija teisės aktų nepakanka; kadangi ES valstybės narės turėtų parodyti ryžtą nutraukti užburtą priešiškumo romams ratą, ypač romų kilmės žmonėms bendraujant su vietos, regionų ir nacionalinėmis administracinėmis institucijomis, kad būtų užtikrinta jų romų kilmės piliečių lygybė ir nediskriminavimas ir kad jiems būtų suteikta galimybė visapusiškai naudotis savo pagrindinėmis žmogaus teisėmis;

H.  kadangi rasizmas prieš romų kilmės žmones lemia smurtą ir žudynes; kadangi neapykantos skatinamas priekabiavimo ir neapykantos nusikaltimų lygis išlieka labai aukštas tarp romų kilmės žmonių ir kadangi apie daugumą neapykantos sukeltų incidentų nepranešama;

I.  kadangi, 2016 m. EU MIDIS II duomenimis, 80 proc. romų kilmės žmonių gyvena devyniose ES valstybėse narėse, ir didžioji dalis romų kilmės gyventojų gyvena žemiau savo šalies kurdo ribos; kadangi skurdas yra ir priešiškumo romams ir atskirties švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu srityje pasekmė, ir skatinamasis veiksnys; kadangi 2020 m. ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos pagrindinis tikslas buvo išvaduoti 20 mln. žmonių iš skurdo, įskaitant romų kilmės žmones; kadangi žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius nuo 2008 iki 2017 m. sumažėjo 3,1 mln., tačiau ES vis dar toli nuo strategijos „Europa 2020“ tikslo iki 2020 m. šį skaičių sumažinti 20 mln.;

J.  kas trečias romų kilmės asmuo gyvena būste, kuriame nėra vandentiekio vandens, o vienas iš dešimties gyvena būste, kuriame nėra elektros; kadangi tik šiek tiek daugiau nei pusė romų kilmės žmonių turi vidaus tualetą arba dušą, o 78 proc. jų gyvena perpildytuose būstuose; kadangi daug romų kilmės žmonių vis dar gyvena apgailėtinomis sąlygomis neoficialiose, nehigieniškose ir nenuolatinėse gyvenvietėse; kadangi daug jų neturi tapatybės nustatymo dokumentų ir medicininio draudimo(17);

K.  kadangi 43 proc. romų kilmės žmonių yra diskriminuojami mėginant įsigyti arba išsinuomoti būstą ir nepakankamai supranta savo teises lygių galimybių srityje; kadangi, kai įmanoma, turėtų būti sustiprintas nuosavybės teisių įteisinimas, ypač neoficialioje aplinkoje; kadangi kartu su neoficialios aplinkos panaikinimu (iškeldinimu) turėtų būti taikomos tinkamos papildomos priemonės, įskaitant alternatyvaus būsto pasiūlymą; kadangi nebuvo imtasi teisinių ar politinių priemonių prieš valstybes nares, kad būtų nutraukta segregacija gyvenamosios vietos atžvilgiu, priverstinis iškeldinimas ir būtų užtikrinta galimybė gauti kokybišką būstą; kadangi prastos galimybės gauti būstą ir naudotis komunalinėmis paslaugomis, švariu vandeniu ir sanitarinėmis sąlygomis, daro neigiamą poveikį švietimo, užimtumo ir sveikatos sričių rezultatams ir apskritai neigiamai veikia socialinę įtrauktį;

L.  kadangi romų kilmės žmonių tikėtina gyvenimo trukmė ir sveikatos būklė visose Europos šalyse išlieka daug žemesnė nei ne romų kilmės žmonių; kadangi ES tikėtina vyrų gyvenimo trukmė nuo gimimo yra 76 m., o moterų – 82 m., tačiau romų kilmės žmonių tikėtina gyvenimo trukmė yra 10 m. trumpesnė; kadangi kūdikių mirtingumas ES siekia 4,3 vienam tūkstančiui gyvų gimusių kūdikių ir kadangi turima duomenų, kad šis rodiklis romų bendruomenėse yra daug didesnis;

M.  kadangi daugelis romų kilmės žmonių kenčia dėl labai didelio neraštingumo lygio ir nebaigia mokyklos; kadangi tik vienas iš dviejų romų kilmės vaikų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas ar vaikų darželį, ir tik labai maža dalis jų tęsia mokslą po privalomojo mokslo etapo; kadangi 50 proc. 6–24 metų amžiaus romų kilmės asmenų nelanko mokyklos; kadangi tik 21 proc. 16–24 m. amžiaus romų kilmės moterų ir 25 proc. to paties amžiaus romų kilmės vyrų yra įgiję vidurinį (ISCED3) ar aukštesnį išsilavinimą; kadangi 2019 m. 68 proc. romų vaikų nebaigė mokyklos, nepaisant to, kad ankstesniame ES romų strategijų plane ir strategijoje „Europa 2020“ buvo nustatytas 10 proc. tikslas; kadangi tik 18 proc. romų kilmės vaikų perėjo mokytis į aukštesnius švietimo lygius, o romų kilmės vaikų mokyklos nelankymo ir nebaigimo rodikliai yra gerokai didesni nei kitų kategorijų mokinių; kadangi dėl to, kad vis dar taikoma įprasta diskriminacinė praktika klaidingai nustatyti, kad romų kilmės vaikai turi specialiųjų ugdymo poreikių, neproporcingai daug romų kilmės vaikų lanko neįgaliems vaikams skirtas mokyklas, taip jie atskiriami nuo įprastų mokyklų sistemos, ir dažnai įgyja prastesnės kokybės išsilavinimą; kadangi valstybėse narėse vis dar egzistuoja tiesioginės ir netiesioginės romų kilmės vaikų segregacijos reiškinys;

N.  kadangi romų kilmės žmonės susiduria su diskriminacija norėdami pasinaudoti tokiomis užimtumo iniciatyvomis kaip Jaunimo garantijų iniciatyva; kadangi valstybinėms užimtumo tarnyboms dažnai trūksta išteklių, kad jos pasiektų romų kilmės žmones, arba jos taiko netiesioginės diskriminacijos praktiką; kadangi 20–64 m. romų kilmės žmonių apmokamo darbo tarifas 2015 m. buvo 43 proc., t. y. gerokai mažesnis už ES vidurkį – 70 proc.; kadangi jaunų žmonių padėtis yra žymiai blogesnė, nes vidutiniškai 63 proc. 16–24 m. romų kilmės žmonių nedirbo, nesimokė ir nedalyvavo mokymuose (NEET), palyginti su 12 proc. ES vidurkiu; kadangi rezultatai rodo nemažą skirtumą lyčių požiūriu – 72 proc. jaunų romų kilmės moterų nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose, palyginti su 55 proc. jaunų romų kilmės vyrų; kadangi 43 proc. romų kilmės vyrų ir 22 proc. romų kilmės moterų turi tam tikrą apmokamą darbą; kadangi priėmus Europos socialinių teisių ramstį buvo pabrėžiama kiekvieno žmogaus pagrindinė teisė dirbti ir socialinių teisių stiprinimas siekiant daryti teigiamą poveikį žmonių, priklausančių marginalizuotoms grupėms, pvz., romų kilmės žmonių, gyvenimui; kadangi daug romų kilmės žmonių, gyvenančių ypač dideliame skurde, yra priversti dirbti už darbo užmokestį, kuris yra mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį, o kiti yra priversti užsiimti neoficialia veikla, pvz., metalo laužo ar plastikinių butelių rinkimo, o tai labai padidina šių žmonių išnaudojimo tikimybę;

O.  kadangi ekspertų ataskaitose ir 2019 m. Europos Komisijos ataskaitoje dėl nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo nurodyta, kad sėkmės veiksniai apima tarpsektorinius, įvairių sektorių ir integruotus metodus, kaip kovoti su daugialype diskriminacija ir atskirtimi, ir kad romų kilmės moterys, romų kilmės LGBT ir romų kilmės neįgalieji susiduria su tarpsektorine diskriminacija; kadangi ataskaitose, bet prioritetinių tikslų, nurodoma, kad būtina remti romų kilmės žmonių teisę kreiptis į teismą, daugiausia dėmesio skiriant tarpsektorinės diskriminacijos aukoms, ir didinti lygybės institucijų galimybes kovoti su romų kilmės žmonių diskriminacija;

P.  kadangi ypač pažeidžiamos romų kilmės moterų teisės ir šios moterys dažnai patiria didesnį žodinį, fizinį, psichologinį ir rasinį priekabiavimą ir etninę segregaciją gimdymo priežiūros įstaigose; kadangi romų kilmės moterys paguldomos į atskiras palatas su atskirais vonios kambariais ir valgymui skirtomis patalpomis; kadangi kai kuriose valstybėse narėse romų kilmės moterys yra nukentėjusios nuo sistemingos priverstinės ir prievartinės sterilizacijos ir negali gauti tinkamo žalos atlyginimo, įskaitant kompensaciją už atitinkamus šių jų žmogaus teisių pažeidimus;

Q.  kadangi neteisybė aplinkosaugos srityje yra nuolat susijusi su pavojumi sveikatai ir neigiamais padariniais romų kilmės žmonėms ir kadangi jiems neproporcingą poveikį daro su aplinkosauga susijusi našta, jie turi mažiau galimybių naudotis aplinkos ištekliais ir paslaugomis ir yra diskriminuojami dėl jų teisės į informaciją, dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais;

R.  kadangi pirmojo ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano sukūrimas buvo didžiulis laimėjimas, nes į Europos politikos darbotvarkę buvo įtrauktas būtinybės pagerinti romų kilmės žmonių padėtį klausimas, buvo sukurtos labai svarbios institucinės struktūros ir tinklai ir buvo daromas spaudimas valstybėms narėms, kad jos rengtų nacionalines strategijas, kuriomis būtų šalimai jų trūkumai; kadangi, remiantis dabartinio ES plano vertinimo rezultatais, nustatyta, kad labai svarbu, kad romų kilmės asmenų įtraukties nacionalinės strategijos, kuriose vadovaujamasi bendruoju pasiūlymu laikotarpiui po 2020 m., būtų tęsiamos ir stiprinamos, reikalaujant valstybių narių griežčiau jų laikytis, skatinant nustatyti labiau saistančius tikslus, kad būtų padidinti įsipareigojimai ir atskaitomybė; kadangi norint geriau įgyvendinti nacionalines strategijas reikia tokias strategijas integruoti į nacionalinę, regioninę ir vietos sektorių politiką, taip pat efektyviau naudoti ES finansavimą, visų pirmą jį naudoti ilgalaikės integracijos projektams;

S.  kadangi reikia pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl romų kilmės žmonių lygybės, įtraukties, dalyvavimo ir kovos su priešiškumu romams ir jis turėtų būti parengtas remiantis realistiškesniais kiekybiškai ir kokybiškai suskirstytais duomenimis, surinktais padedant romų pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant vietos lygmens organizacijas;

T.  kadangi romų tautų kultūra yra neatsiejama Europos kultūros ir vertybių dalis ir kadangi romų kilmės žmonės prisidėjo prie ES kultūrinio turtingumo, įvairovės, ekonomikos ir bendros istorijos; kadangi nacionalinių mažumų kultūros paveldo apsauga ir stiprinimas valstybėse narėse yra labai svarbus socialinės sanglaudos veiksnys;

U.  kadangi valstybės narės yra atsakingos už romų kilmės žmonių integracijos nacionalinių strategijų rengimą ir veiksmingą įgyvendinimą laikantis subsidiarumo principo; kadangi iš valstybių narių vietos, regionų ir nacionalinių biudžetų turėtų būti skiriamas pakankamas finansavimas romų kilmės asmenų įtraukties nacionalinių strategijų įgyvendinimui po 2020 m., kurį papildytų ES finansavimas; kadangi turėtų būti parengti veiksmingi ir sustiprinti stebėsenos ir sankcijų mechanizmai; kadangi ES ir valstybės narės turi užtikrinti, kad lėšos būtų skirtos tikslams ir projektams, kurie darytų didžiausią galimą ilgalaikį poveikį romų kilmės žmonių padėčiai, būtų tinkamai panaudotos ir jomis nebūtų piktnaudžiaujama;

V.  kadangi maždaug pusė Europos romų kilmės žmonių gyvena už Europos Sąjungos ribų; kadangi jų padėtis daugelyje šalių kandidačių, potencialių kandidačių ir kaimyninių šalių išlieka ypač problemiška; kadangi Europos Sąjunga per stojimo derybas, taip pat taikydama finansinės pagalbos nuostatas, gali daryti didelę įtaką jų padėčiai;

W.  kadangi turėtų būti užtikrintos lygios galimybės dalyvauti romų kilmės žmonėms ir jų įgalinimas visais politikos formavimo lygmenimis: kadangi vietiniai, regioniniai, nacionaliniai ir Europos suinteresuotieji subjektai (NVO, aktyvistai, ekspertai, bendruomenės nariai ir kt.) turėtų būti aktyviai įtraukiami rengiant, įgyvendinant ir stebint viešąją politiką romų kilmės asmenų atžvilgiu laikotarpiu po 2020 m.;

X.  kadangi dauguma nepalankioje padėtyje esančių romų kilmės žmonių bendruomenių dažnai yra paliekamos nuošalyje ir dėl ribotų priskyrimo metodikų, kurios naudojamos nustatant bendruomenes, kurioms labiausiai reikia pagalbos, negali pasinaudoti nacionalinių įtraukties programų teikiama nauda; kadangi nustatant programos taikymo sritį analizė turėtų būti nukreipta į tikslią geografinę sritį ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu atskirtų šeimų ir asmenų skaičių;

Y.  kadangi romų kilmės žmonių įtraukties tikslai turėtų būti suderinti su horizontaliaisiais Europos Sąjungos tikslais, ypač su ekonomikos gaivinimo planu, naująja 2021–2027 m. daugiamete finansine programa, Europos žaliuoju kursu, Europos socialinių teisių ramsčiu, Europos semestru, JT 2030 darnaus vystymosi tikslais, naująja bendra žemės ūkio politika, Teisingos pertvarkos fondu, Nauja Europos įgūdžių darbotvarke, Europos skaitmenine strategija ir Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija; kadangi ypač svarbus romų kilmės žmonių įtraukties aspektas yra politinė parama; kadangi siekiant užtikrinti valstybių narių politinį įsipareigojimą ir atskaitomybę reikia sutelkti daug pagrindinių visų lygių suinteresuotųjų subjektų;

Z.  kadangi mūsų visuomenėse ištisus šimtmečius vyrauja priešiškumas romams, žiauriausią formą įgijęs per holokaustą, kai buvo išžudyta apie 500 000 romų kilmės žmonių; kadangi priešiškumas romams Rumunijoje beveik 500 metų pasireiškė romų kilmės žmonių vergovės forma; kadangi dėl šimtmečius trukusios diskriminacijos ir socialinės atskirties romų kilmės žmonės negalėjo veiksmingai ir reikšmingai pasinaudoti nuolatiniu mūsų visuomenių socialiniu ir ekonominiu vystymusi; kadangi jie buvo palikti nuošalyje, todėl padidėjo romų ir visų kitų gyventojų nelygybė;

AA.  kadangi dėl COVID-19 krizės pablogėjo marginalizuotų romų kilmės žmonių bendruomenių padėtis perpildytose stovyklose ir gyvenvietėse, padaugėjo rasizmo, diskriminacijos, atskirties ir policijos smurto prieš romų kilmės žmones ir priešiškumo romams atvejų, kaltinant juos viruso platinimu, ir kadangi dėl ribotų galimybių gauti tinkamą sveikatos priežiūrą, geriamojo vandens, sanitarines sąlygas ir maisto romų kilmės žmonėms kyla didesnis pavojus susirgti COVID-19; kadangi dėl to COVID-19 krizė itin aiškiai parodė, kad ES ir jos valstybės narės turi skubiai spręsti romų kilmės žmonių įtraukties klausimą; kadangi valstybės narės turėtų teikti skubią paramą ir medicininę priežiūrą, kad būtų apribotas viruso plitimas, kadangi ekonominiai ir socialiniai COVID-19 krizės padariniai gali skaudžiausiai paveikti romų kilmės žmonių gyventojus ir padidinti esamą nelygybę visose prioritetinėse romų kilmės žmonių įtraukties srityse;

ES pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl romų kilmės žmonių lygybės, įtraukties, dalyvavimo ir kovos su priešiškumu romams; ES strateginis pasiūlymas dėl laikotarpio po 2020 m., prioritetai ir tinkamas finansavimas

1.  pažymi, kad romų kilmės žmonės nuolat susiduria su priešiškumu romams – specifine rasizmo forma, lemiančia didžiausią skurdo ir socialinės atskirties lygį; apgailestaudamas pažymi, kad, nepaisant nuolatinio socialinio ir ekonominio vystymosi ES ir pastangų užtikrinti romų įtrauktį ES ir nacionaliniu lygmenimis, bendra romų kilmės žmonių padėtis ES nepagerėjo, dažnai dėl nuolatinio priešiškumo romams ir politinės valios trūkumo; todėl ragina Komisiją rodyti pavyzdį ir pradėti vykdyti „romų kilmės žmonių integracijos politiką“ siekiant integruoti romų kilmės žmonių perspektyvą visais pagrindinių politikos krypčių, programų ir projektų etapais ir lygmenimis, tačiau neatmetant tikslinio požiūrio, užkirsti kelią diskriminacijai ES politikoje apskritai ir sudaryti palankesnes sąlygas pozityviems veiksmams ir aktyviam romų kilmės žmonių informavimui; ragina valstybes nares taip pat laikytis šios krypties ir formuoti politiką, kuri padėtų aktyviai įtraukti romų kilmės žmonės į mūsų visuomenę;

2.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl romų kilmės žmonių lygybės, įtraukties, dalyvavimo ir kovos su priešiškumu romams, paremtą išsamiu poveikio vertinimu ir sisteminėmis konsultacijomis su romų kilmės žmonėmis, romų kilmės žmonių ekspertais (už romų kilmės žmones pasisakančiais ekspertais) ir nacionalinio, regioninio ir ypač visuomeninio lygmens NVO, taip pat su kitais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., Europos Taryba ir FRA; mano, kad šis pasiūlymas galėtų būti grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnio 2 dalimi kaip tinkama kovos su romų kilmės žmonių diskriminacija priemone; mano, kad anksčiau naudota Tarybos rekomendacija nėra pakankama teisės akto forma, nes ji nebuvo teisiškai privaloma ir nepadarė didelio teigiamo poveikio romų kilmės žmonėms; ragina Komisiją atsižvelgti į bendruomenės vidinį nevienalytiškumą prioritetinėse pasiūlymo dėl laikotarpio po 2020 m. srityse, užtikrinant, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, ir labai ragina vartoti pavadinimą „romų kilmės žmonės“ tada, kai ES politikoje ir diskusijose, skirtose laikotarpiui po 2020 m., kalbama apie romų kilmės žmonių grupes; pažymi, kad lygiateisis romų kilmės žmonių dalyvavimas visų visuomeninio gyvenimo, politinio dalyvavimo ir kalbos, meno, kultūros ir istorijos sričių veikloje turėtų būti aiškiai paminėtas ES pasiūlyme dėl romų kilmės žmonių po 2020 m., kaip priemonės, papildančios veiksmus keturiose pagrindinėse prioritetinėse srityse – švietimo, užimtumo, būsto ir sveikatos priežiūros;

3.  laikosi nuomonės, kad pasiūlyme pirmenybė turi būti teikiama tam, kad būtų pasiektas didelis teigiamas poveikis; jame socialiniai ir ekonominiai aspektai turėti būti derinami su teisėmis grindžiamu metodu, įskaitant nelygybės būsto ir sveikatos klausimais bei socialinės ir ekonominės nelygybės panaikinimo planą, į jį turėtų būti įtraukti konkretūs, palyginami, pasiekiami, privalomi ir per nustatytą laiką pasiektini tikslai apsaugoti romų kilmės žmones ir pagerinti šių žmonių, įskaitant žmones, priklausančius daugialypę diskriminaciją patiriančioms grupėms, pavyzdžiui, jaunimą, moteris ir mergaites, LGBTI asmenis ir neįgaliuosius, įtrauktį, skatinti įtraukų švietimą, ikimokyklinį ugdymą ir kovoti su diskriminacija ir segregacija; jame, atsižvelgiant į kolektyvinį ir struktūrinį romų kilmės asmenų diskriminacijos pobūdį, turėtų būti teikiama pirmenybė teisingumo principui; pabrėžia, kad Europos Komisijos pasiūlyme dėl laikotarpio po 2020 m. daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kovai su skurdu ir priešiškumu romams, gyvenimo ir sveikatos sąlygų gerinimui ir tikslinio bei visuotinio požiūrio derinimui;

4.  pažymi, kad siekiant, kad būsimas ES romų įtraukties procesas būtų sėkmingas ir kad juo būtų pasitikima, reikia iš esmės pakeisti požiūrį, pereinant nuo paternalistinio prie nepaternalistinio požiūrio rengiant politiką dėl romų kilmės žmonių; pabrėžia, kad siekiant romų kilmės žmonių įtraukties visose ES valstybėse narėse reikėtų paspartinti nacionalinius veiksmus; tačiau pabrėžia, kad daugiausia dėmesio turėtų būtų skiriama toms daug romų kilmės gyventojų turinčioms šalims, kuriose neveiksmingas romų kilmės žmonių įtraukties procesas lemia makroekonominius sunkumus, gilėja regioniniai skirtumai ir taip trukdoma pasiekti ES socialinę sanglaudą; pabrėžia, kad ES parama toms šalims turėtų būti matuojama pagal uždavinius, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama politikos sričių ir priemonių veiksmingumui šiose šalyse ir mano, kad į pasiūlymą dėl laikotarpio po 2020 m. turėtų būti įtrauktas išorės aspektas, susijęs su šalimis kandidatėmis, potencialiomis šalimis kandidatėmis, taip pat su kaimyninėmis šalimis, kurio pagalba ES galėtų šias šalis paremti vystant visapusiškas, ilgalaikes romų kilmės žmonių įtraukties strategijas ir pasiūlyti finansinę paramą tokiose srityse kaip švietimas, sveikatos priežiūra, būstas bei užimtumas;

5.  ragina Komisiją stiprinti ryšį tarp pagrindinių ES finansinių ir politikos priemonių ir tikslų, susijusių su socialiniu ir ekonominiu romų kilmės žmonių vystymusi ir įtrauktimi, nustatytų teisiškai privalomame Komisijos pasiūlyme; ragina Komisiją sutelkti finansavimą, skirtą romų kilmės žmonių lygybei, įtraukčiai ir dalyvavimui pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir ES ekonomikos gaivinimo planą; todėl primygtinai reikalauja, kad romų kilmės žmonių atžvilgiu diskriminacinę praktiką vykdantys arba tokius sprendimus priimantys ar priemones įgyvendinantys subjektai neturėtų būti laikomi tinkamais gauti finansavimą iš Sąjungos biudžeto; ragina Komisiją, valstybes nares ir plėtros šalis pritaikyti turimus pagrindinius finansinius mechanizmus ir suteikti jiems lankstumo, kad romų kilmės žmonių bendruomenėse lėšas būtų galima panaudoti įvairiai, suteikiant galimybes gauti informacijos, naudotis informavimo priemonėmis, stiprinti gebėjimus, gauti techninę pagalbą ir garantijas teikiant paraišką dėl finansavimo; mano, kad lėšas vietos lygmeniu dažnai veiksmingiausiai panaudoja vietos vyriausybės ir NVO, todėl ragina Komisiją padidinti tiesiogiai joms skiriamą finansavimą ir į įgyvendinimą įtraukti romų kilmės žmonių atstovus; mano, kad siekiant remti romų ir romams palankias pilietinės visuomenės organizacijas, reikėtų atsižvelgti į lankstesnius bendro finansavimo reikalavimus, kadangi daugelis NVO, ypač vietos lygmens NVO, neturi galimybių užsitikrinti finansinių įnašų, o tai yra kliūtis vietos NVO gauti ES lėšų; ragina Komisiją veiksmingai reaguoti į susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse vis labiau mažėja erdvės nepriklausomai pilietinei visuomenei; yra susirūpinęs dėl to, kad koronaviruso protrūkis gali lemti programoms „Teisės ir vertybės“ skiriamų lėšų sumažinimą 2021–2027 m. DFP, darant neigiamą poveikį PVO, kurios remia romų kilmės žmonių bendruomenes, ir taip neigiamai paveikti romų kilmės žmonių bendruomenių informavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai pašalinti šią riziką;

6.  ragina valstybes nares papildyti ES skiriamą finansinę paramą, siekiant pagerinti romų kilmės žmonių padėtį; ragina valstybes nares nurodyti, kokio dydžio finansavimas būtų reikalingas siūlomoms romų kilmės žmonių įtraukties priemonėms įgyvendinti, ir kiek lėšų tokioms priemonėms galima skirti iš nacionalinių ir ES biudžetų;

7.  ragina valstybes nares įtraukti geresnes marginalizuotų romų kilmės žmonių bendruomenių nustatymo metodikas ir sustiprintus finansavimo mechanizmus į savo regionines ir vietines plėtros struktūras, kad būtų galima tikslingiau investuoti į marginalizuotas romų bendruomenes ir geriau įtraukti romų kilmės žmonių bendruomenes į šių lėšų panaudojimą, siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamai panaudotos ir jomis nebūtų piktnaudžiaujama;

Suskirstytų duomenų rinkimas

8.  pabrėžia, kad būtina sistemingai rinkti patikimus duomenis, suskirstytus pagal etninę kilmę ir lytį, kad būtų galima analizuoti poreikius ir aplinkybes, padėti nustatyti tikslus ir poveikio rodiklius, taip užtikrinant geriausius rezultatus, atsižvelgiant į poreikių derinimą su planavimu ir biudžeto sudarymu tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis; pabrėžia, kad yra svarbūs priešingų prognozių poveikio vertinimo metodai, siekiant sumažinti atotrūkį tarp politikos programų ir jų įgyvendinimo vietoje; primena, kad esminis apribojimas vykdant kai kuriuos intervencinius veiksmus yra atotrūkis tarp esamos struktūros užmojų ir galimybių pasiekti rezultatų, nes trūksta duomenimis pagrįsto planavimo, nepakanka biudžeto lėšų ir iškyla naujų nenumatytų poreikių;

9.  primena, kad 2016 m. Europos Audito Rūmai padarė išvadą, kad visos aplankytos valstybės, stebėdamos ir vertindamos nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo pažangą, susidūrė su dideliais sunkumais; ragina Komisiją sukurti novatoriškus, į poveikį orientuotus ir duomenimis pagrįstus metodus kaip tiesioginį indėlį į naujos kartos programas;

10.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis rengiant bendrą pagal etninę kilmę suskirstytų duomenų apie lygybę rinkimo ir skelbimo metodiką, kaip apibrėžta ES Rasinės lygybės direktyvoje, kuri būtų savanoriška, anoniminė ir užtikrintų asmens duomenų apsaugą, tapatybės pasirinkimą ir konsultacijas su atitinkamomis bendruomenėmis, siekiant laikantis atitinkamų nacionalinių teisės aktų ir ES duomenų apsaugos teisės aktų gauti patikimus ir palyginamus duomenis, kurie padėtų rengti įrodomais grindžiamą politiką, didinti strategijų ir priemonių, kurių imtasi, veiksmingumą ir nustatyti struktūrines problemas;

11.  ragina valstybes nares naudoti visus turimus duomenis rengiant lyginamuosius indeksus ir plėtojant politikos programą; pabrėžia, kad labai svarbu sukurti tikslesnį romų kilmės žmonių ir jų poreikių profilį, be kita ko, šalyse kandidatėse; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtų labai svarbios Pagrindinių teisių agentūros gairės;

Lygiateisis romų kilmės žmonių dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose, nacionalinės įtraukties strategijos

12.  ragina Komisiją sukurti įtraukų mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinamas lygiateisis romų kilmės žmonių ir juo palaikančių pilietinės visuomenės organizacijų, ekspertų ir bendruomenės narių visais lygmenimis, įskaitant tuos, kurie aktyviai veikia vietos ir regionų lygmeniu, dalyvavimą, pereinant nuo paternalistinio prie nepaternalistinio požiūrio, atsižvelgiant į lyčių aspektą politinėse diskusijose ir priimant sprendimus; ragina valstybes nares skatinti romų kilmės rinkėjų švietimą ir balsavimo aktyvumą;

13.  ragina Komisiją sukurti ES lygmens romų kilmės žmonių darbo grupę, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas romų kilmės žmonių integracijai į įvairias politikos sritis ir suteiktų jiems galių, iš esmės, oriai, nešališkai, įtraukiai ir skaidriai remiant visų dalyvių, susijusių su ES ir nacionalinės romų kilmės žmonių politikos valdymu ir įgyvendinimu, gebėjimų stiprinimą; ragina valstybes nares taip pat elgtis rengiant romų kilmės asmenų įtraukties nacionalines strategijas po 2020 m.; pabrėžia, kad vietiniai ir regioniniai suinteresuotieji subjektai, įskaitant NVO, aktyvistus, vietos ekspertus, regioninius ekspertus, bendruomenės narius ir priešiškumą romams patyrusius žmones, turi būti aktyviai įtraukiami rengiant, įgyvendinant ir stebint nacionalines įtraukties strategijas ir kitas su romų kilmės asmenimis susijusias viešosios politikos kryptis ir nustatyti romų kilmės žmonių dalyvavimą kaip privalomą bendrą būsimos strateginės programos ir nacionalinių strategijų kokybės standartą;

14.  ragina valstybes nares laikotarpiui po 2020 m. parengti nacionalines romų kilmės asmenų įtraukties strategijas, papildytas visapusiška bendro vertinimo sistema ir tinkamu iš anksto numatytu biudžetu, įtrauktu į nacionalinius, regioninius ir vietos biudžetus, reguliariai peržiūrimu ir įvertinamu ir atspindinčiu romų kilmės asmenų socialinės įtraukties poreikių mastą; pabrėžia, kad rengiant vietos, regioninius ir nacionalinius biudžetus, romų kilmės asmenų įtrauktis turi būti vienas iš prioritetų; ragina valstybes nares įtraukti kovą su priešiškumu romams į savo nacionalines įtraukties strategijas kaip horizontalųjį aspektą visose viešojo gyvenimo srityse; ragina Komisiją į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukti pažangos, padarytos siekiant nacionalinių įtraukties strategijų tikslų, vertinimą;

Priešiškumas romams ir tarpsektorinė diskriminacija

15.  pakartoja savo poziciją ir rekomendacijas, pateiktas jo 2017 m. spalio 25 d. rezoliucijoje „Pagrindinių teisių aspektai romų integracijoje ES: kova su priešiškumu romams“; kadangi iki šiol buvo imtasi ribotų veiksmų, ragina Komisiją įtraukti tas rekomendacijas į savo ES pasiūlymą dėl romų kilmės žmonių lygybės, įtraukties, dalyvavimo ir kovos su priešiškumu romams laikotarpiu po 2020 m., ypač rekomendacijas, susijusias su priešiškumu čigonams, tiesa ir susitaikymu, nes tai yra stiprios ir įtraukios visuomenės kūrimo pagrindas; griežtai nepritaria politiniam naratyvui ir populizmui, kuriuo vadovaujantis rengiama vyriausybės politika, kuria keliamas priešiškumas romams, nepagrįstai suverčiama kaltės romų kilmės žmonėms ir skatinama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija ir segregacija; mano, kad tokie politiniai veiksmai prieštarauja ne tik nacionalinėms konstitucijoms, bet ir ES sutartyse įtvirtintoms pagrindinėms teisėms ir vertybėms; todėl ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kai kyla pavojus, kad bus pažeista ES teisė;

16.  ragina valstybes nares oficialiai pripažinti priešiškumą romams kaip konkrečią rasizmo, nukreipto prieš romų kilmės žmones, formą;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su priešiškumu romams visose pagrindinėse pasiūlymo dėl romų kilmės žmonių laikotarpiu po 2020 m. srityse ir prašo priimti veiksmingas Europos ir nacionalines teisėkūros ir politikos priemones, kad su šiuo reiškiniu būtų kovojama tiek valstybėse narėse, tiek plėtros šalyse; mano, kad kova su priešiškumu romams yra horizontalusis klausimas ir kad reikėtų atsižvelgti į visas Sąjungos politikos sritis, įskaitant naujų technologijų sritis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad dėl naujų technologijų, kurias kuria ir naudoja teisėsaugos institucijos, nekiltų rasinių ir etninių mažumų diskriminacijos rizikos; ragina Komisiją ir toliau integruoti nacionalinių lygybės institucijų darbą į būsimos politikos programos vystymą ir įgyvendinimą; be to, prašo Komisijos sukurti tvirtesnius ryšius tarp nacionalinių lygybės institucijų ir nacionalinių romų integracijos informacijos centrų (NRIC), siekiant kovoti su priešiškumu romams; ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą lygybės institucijų nepriklausomumą, įgaliojimus ir reikalingus išteklius, kad jos galėtų vykdyti savo užduotis skatinant ir ginant romų kilmės asmenų pagrindines teises; mano, kad lygybės institucijos yra tinkamos institucijos duomenims rinkti ir gali daryti išvadas apie priešiškumo romams tendencijas bei sutelkti juos Europos lygmeniu;

18.  ragina valstybes nares užtikrinti romų kilmės žmonėms lygias galimybes kreiptis į teismą ir jų lygybę prieš įstatymą; ragina valstybes nares apsaugoti romų kilmės žmones nuo kraštutinių dešiniųjų grupuočių grasinimų, ištirti policijos piktnaudžiavimo atvejus ir užtikrinti romų kilmės žmonių dalyvavimą teisėsaugos ir saugumo pajėgose;

19.  ragina valstybes nare priimti gaires ir parengti policijos pajėgoms skirtus mokymus apie neproporcingą romų kilmės žmonių kriminalizavimą, etninį profiliavimą, perteklines kratas, nepagrįstus reidus romų gyvenvietėse, savavališką turto areštą ir sunaikinimą, per didelį jėgos naudojimą arešto metu, užpuolimus, grasinimus, žeminantį elgesį, fizinį išnaudojimą, teisių paneigimą policijos tardymo ir kardomojo kalinimo metu ir nepakankamą policijos darbą nagrinėjant prieš romų kilmės asmenis įvykdytus nusikaltimus, teikiant mažai arba beveik neteikiant jokios pagalbos, apsaugos (pvz., prekybos žmonėmis ir šeiminio smurto atvejais), arba tiriant nusikaltimus, apie kuriuos pranešė romų kilmės žmonės (ypač dėl neapykantos nusikaltimų); ragina valstybes nares užtikrinti, kad kompetentingos institucijos nuodugniai tirtų tokius atvejus; ragina valstybes nares numatyti tinkamas taisomąsias priemones;

20.  palankiai vertina Europos Tarybos pareiškimus, kad reikia diskutuoti dėl neapykantą kurstančių kalbų internetinėje erdvėje ir imtis daugiau reglamentavimo veiksmų ir naujų būdų kovoti su šiomis kalbomis, pvz., taikant alternatyvias informacinių pranešimų ir faktų patikrinimo technologijas;

21.  ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą praktinį Rasinės lygybės direktyvos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ir užtikrinti veiksmingą Pamatinio sprendimo dėl rasizmo ir ksenofobijos įgyvendinimo užtikrinimą siekiant kovoti su tebesitęsiančiu priešiškumu romams; pakartotinai ragina Tarybą atnaujinti derybas dėl horizontaliosios kovos su diskriminacija direktyvos, nes tai yra būtina sąlyga siekiant lygybės ES;

22.  be to, ragina valstybes nares nacionalinės ir ES kovos su diskriminacija teisės aktuose sustiprinti kovos su diskriminacija, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantos nusikaltimais priemones, siekiant stebėti nukentėjusius romų kilmės žmones ir jiems teikti teisinę pagalbą;

23.  primena valstybių narių įsipareigojimą pagal Rasinės lygybės direktyvą paskirti specializuotą instituciją, skatinančią vienodo požiūrio principo taikymą visiems asmenims nediskriminuojant jų dėl rasinės ir etninės kilmės;

24.  mano, kad ES ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų dėl asmenų, kurių diskriminacijos pagrindai susikerta, visų pirma moterų, migrantų, LGBTI asmenų, fizinę ir neįgaliųjų, sąlygų ir teisių;

25.  primena, kad žiniasklaida vaidina labai svarbų vaidmenį mažinant priešiškumą romams, teikiant nediskriminacinę informaciją apie mažumas;

Sveikata

26.  ragina valstybes nares sukurti priemones, kurios padėtų romų kilmės žmonėms – ypač moterims, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems – gauti geros kokybės ir prieinamas prevencines ir gydomąsias sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatos priežiūrą; pakartoja, kad šiuo atžvilgiu svarbiausia yra pagerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, tiek gerinant fizinę prieigą, tiek šalinant nematerialias išankstinio nusistatymo ir rasizmo kliūtis;

27.  ragina valstybes nares skirti pakankamą finansavimą romų kilmės žmonių bendruomenių bendros sveikatos būklės gerinimui pasitelkiant sveikatos ugdymą ir lytinį švietimą, atliekant mobilią sveikatos tikrinimo veiklą segreguotose vietovėse, vykdant sveikatos švietimo kampanijas prevencijos srityje ir teikiant mokymus sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams apie įvairovę, kurie padėtų pritaikyti ES sveikatos sistemas prie tokios įvairovės;

28.  griežtai smerkia romų kilmės moterų etninę segregaciją gimdymo įstaigose; ragina valstybes nares nedelsiant uždrausti visų formų etninę segregaciją sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant gimdymo priežiūros įstaigas;

29.  ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingas ir laiku taikomas teisių gynimo priemones visiems priverstinę ir prievartinę sterilizaciją išgyvenusiems asmenims, be kita ko, sukuriant veiksmingas kompensavimo sistemas;

Vienodos ir teisingos sąlygos gauti išsilavinimą, romų tautų menas, kalba ir kultūra

30.  ragina Komisiją parengti naujas finansavimo priemones arba paprogrames, kurios papildytų valstybių narių priemones, skirtas tikslinei ir pritaikytai paramai nuo 3 metų amžiaus suteikiant kokybišką švietimą romų kilmės mokiniams, kurie patiria ypač didelį skurdą ir neturi galimybės pasinaudoti esamomis ir būsimomis ES švietimo ir socialinės įtraukties finansavimo iniciatyvomis, pvz., „Erasmus +“, Europos vaiko garantijų sistema arba „Europos socialiniu fondu +“;

31.  pažymi, jog kai kuriose valstybėse narėse ankstesniais metais padaryta tik ribota pažanga socialiai remtinų romų kilmės vaikų švietimo srityje – pirmiausia dėl politinės valios stokos ir priešiškumo romams – o tai lemia tai, kad mokymosi rezultatų atotrūkis tarp romų ir ne romų kilmės moksleivių ir studentų lieka didelis; primena, kad lygiaverčių gyvenimo pradžios galimybių užtikrinimas romų kilmės vaikams yra nepaprastai svarbus norint išardyti skurdo perdavimo iš kartos į kartą ciklą; primygtinai ragina valstybes nares laikytis holistinio požiūrio visose politikos srityse ir romų kilmės vaikų švietimą įtraukti į vyriausybių darbotvarkes;

32.  rekomenduoja užtikrinti, kad pažeidžiamų romų kilmės moksleivių švietimas būtų pradedamas kuo anksčiau, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės specifines sąlygas, įtraukiant juos į vienodas sąlygas užtikrinančias, prieinamas ir įtraukias ikimokyklinio ugdymo ir vaikų priežiūros paslaugas už prieinamą kainą; ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti strategijas ir programas, kuriomis būtų siekiama padėti romų kilmės vaikams būti priimtiems į vaiko priežiūros įstaigas, mokyklas ir universitetus, nes tai yra asmeninio ir profesinio tobulėjimo prielaida, bei primena, kad puikūs įtraukties būdai yra tokie užklasiniai užsiėmimai, kaip sportas ar meninė veikla;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti tinkamą finansavimą NVO, kurios organizuoja tokią veiklą, nes ši veikla yra labai svarbi kuriant aplinką ir sudarant sąlygas, kad visi skirtingos kilmės vaikai turėtų lygias galimybes; mano, kad valstybėms narėms taip pat yra būtina keistis geriausia patirtimi šioje srityje;

34.  yra labai susirūpinęs dėl didelės romų kilmės vaikų segregacijos mokyklose ir dėl diskriminacinės romų kilmės vaikų perkėlimo į protiškai neįgaliems vaikams skirtas mokyklas praktikos, kuri ir toliau išlieka kai kuriose valstybėse narėse; primygtinai ragina susijusias valstybes nares nutraukti tokią praktiką, laikantis galiojančių kovos su diskriminacija teisės aktų; ragina ES valstybes nares teikti pirmenybę priemonėms, kuriomis panaikinama visų formų romų kilmės mokinių segregacija mokykloje ar klasėse laikantis 2013 m. Tarybos rekomendacijos, įgyvendinant įvairias priemones, kuriomis aktyviai įtraukiami vietos suinteresuotieji subjektai, visų pirma romų kilmės tėvai ir vaikai, taip pat bendruomenės organizacijos, ir plėtojant informuotumo didinimo veiksmus;

35.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos mokyklos ir inspekcijos iš tikrųjų vykdytų savo teisinius įsipareigojimus panaikinti segregaciją mokyklose, taip pat įsipareigotų kasmet rinkti informaciją apie segregaciją visais švietimo lygmenimis ir ją skelbtų, be kita ko, skiriant sankcijas įsipareigojimų nesilaikančioms įstaigoms; ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi, pvz., įsteigti, įgalinti ir aprūpinti už segregacijos panaikinimą atsakingą ministrų komisiją, kuri remtų mokyklas, norinčias panaikinti segregaciją, ir taikytų sankcijas toms mokyklos, kurios nesilaiko šio įpareigojimo; primena, kad Komisija pradėjo tris pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl romų kilmės vaikų segregacijos; mano, kad, nepaisant Komisijos pastangų, padėtis pastaraisiais metais nepagerėjo; todėl ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų ir prireikus perduoti šias bylas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

36.  primena, kad nepaprastai svarbus romų kilmės tėvų dalyvavimas kiekvienu jų vaikų mokymosi etapu; primygtinai ragina valstybes nares parengti programas, kuriomis būtų siekiama įtraukti romų kilmės tėvus į jų vaikų mokymosi ir švietimo bei asmeninio tobulėjimo procesą; pabrėžia, kad valstybių narių pajėgumas užtikrinti romų kilmės tėvų dalyvavimą nepaprastai priklauso nuo daugybės veiksnių – tiek visuomeninių, tiek ekonominių – ir prašo teikti specialią pagalbą, susijusią su sveikatos priežiūra, maitinimu mokykloje ir aprūpinimu drabužiais, romų kilmės žmonių šeimoms, turinčioms ekonominių, socialinių, taip pat su medicinine priežiūra ar būstu susijusių sunkumų; mano, kad mokyklos nebaigusiems ir (arba) neraštingiems ir pagrindinių įgūdžių neturintiems vaikams reikėtų suteikti naujas galimybes, kad jie galėtų toliau mokytis; ragina valstybes nares šiuo atžvilgiu visapusiškai pasinaudoti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu;

37.  ragina ES valstybes nares užtikrinti romų kilmės vaikams vienodas galimybes gauti aukštos kokybės išsilavinimą, įskaitant mokymosi teikiant paslaugas bendruomenei ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi galimybes; ragina valstybes nares rengiant įprastas mokymo programas ir mokymo priemones struktūriškai atsižvelgti į pagarbą įvairovei, kultūrų tarpusavio supratimą ir žmogaus teises ir į savo mokymo programas įtraukti žmogaus teisių, lyderystės ir demokratinio pilietiškumo mokymus, taip pat romų kilmės žmonių istoriją, taip pat skleisti ir plėsti romų kilmės žmonėms skirtas universitetų programas Europos lygmeniu;

38.  ragina valstybes nares parengti teisės aktus ir politikos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti kompensacijas visiems romų kilmės vaikams, kuriems dėl etninės kilmės buvo nustatyta klaidinga diagnozė ir dėl to jie buvo išsiųsti į specialiąsias mokyklas ar vien tik romų kilmės vaikų klases ir mokyklas, todėl buvo neužtikrintos jų pagrindinės teisės ir nesuteiktos galimybės gauti kokybišką išsilavinimą ir įsidarbinti gerose darbo vietose;

39.  mano, kad COVID-19 privertė aktyviai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) ir metodais; tačiau pabrėžia, kad pandemija atskleidė nepakankamą pasirengimą skaitmeninei transformacijai, nes daug romų kilmės šeimų ir jų mokyklų neturi tinkamų IRT priemonių ir įgūdžių ir dažnai negali įpirkti elektros energijos ir skaitmeninių ryšių; mano, kad IRT prietaisų turėjimas yra svarbiausias skaitmeninio švietimo aspektas, todėl primygtinai ragina Komisiją sukurti IRT priemonių fondą ir paskirstyti jas pažeidžiamiausioms šeimoms ir vaikams, kad jie turėtų pagrindines nuotolinio mokymosi priemones ir būtų pasirengę skaitmeniniam amžiui; mano, kad artėjant skaitmeniniam amžiui prieiga prie interneto ir IRT įgūdžiai yra labai svarbūs kiekvienam piliečiui, todėl būtina įgalinti ir romų kilmės asmenis; todėl ragina Komisiją į pasiūlymą dėl laikotarpio po 2020 m. įtraukti nuostatas dėl interneto prieigos; ragina valstybes nares įtraukti IRT įgūdžius į savo mokymo programas nuo ankstyvo amžiaus ir investuoti į skaitmeninio raštingumo programas, kurios gali padėti romų kilmės vaikams;

40.  ragina valstybes nares skleisti romų tautų kalbą, kultūrą ir istoriją, įtraukiant šias temas į mokymo programas, muziejus ir kitas kultūros ir istorijos raiškos formas bei pripažinti romų tautų kultūros indėlį kaip Europos paveldo dalį; ragina valstybes nares parengti suderintas ir nuoseklias priemones ir skirti joms pakankamai biudžeto lėšų, siekiant skatinti, remti ir skleisti romų tautų meną ir kultūrą, tyrinėti ir išsaugoti materialųjį ir nematerialųjį tradicinį romų tautų kultūros paveldą bei atgaivinti ir skatinti tradicinius romų tautų amatus;

Kokybiškas ir įperkamas būstas, aplinkosauginis teisingumas

41.  pabrėžia, kad būstas nėra prabanga, o būtinybė, be jo žmonės negali visapusiškai dalyvauti visuomenės veikloje ir naudotis pagrindinėmis teisėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares į savo politiką įtraukti Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro pranešimo „Europos socialinių teisių komitetas (ESTK). Teisė į įperkamą būstą. Apleista Europos pareiga“ (angl. ECSR The Right to affordable housing, Europe's neglected duty) rekomendacijas, visų pirma siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės kuo skubiau patvirtintų persvarstytos Europos socialinės chartijos 31 skyriaus įpareigojimus, kurie susiję su teise į būstą, ir paspartintų investicijas į socialinį ir įperkamą būstą, taip siekiant panaikinti per didelės būsto kainos naštą, ypač marginalizuotoms grupėms;

42.  labai ragina valstybes nares užtikrinti, kad romų kilmės žmonės būtų tinkamai registruojami išduodant tapatybės dokumentus ir gimimo liudijimus, vienodomis sąlygomis registruoti jų nuosavybę (žemė ir būstas) ir ateityje užtikrinti lankstesnes teisines ir administracines procedūras;

43.  ragina valstybes nares kuo labiau sumažinti COVID-19 pandemijos padarinius perpildytuose būstuose ir nežmoniškomis sąlygomis gyvenantiems romų kilmės žmonėms, įteisinant neoficialias romų kilmės žmonių gyvenvietes, investuojant į naujai įteisintų neoficialių gyvenviečių infrastruktūrą ir būsto gerinimą;

44.  ragina valstybes nares patvirtinti visapusišką mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias romų kilmės žmonių diskriminacijai ir piktnaudžiavimui jų padėtimi būsto srityje ir už tai būtų taikomos sankcijos, spręsti benamystės problemą ir suteikti pakankamai tinkamų apsistojimo vietų nesėsliems romų kilmės žmonėms; ragina valstybes nares užkirsti kelią tolesniam priverstiniam romų kilmės žmonių iškeldinimui užtikrinant, kad tokia praktika visada būtų vykdoma visapusiškai laikantis tarptautinės, Europos ir nacionalinės teisės; ragina valstybes nares užtikrinti, kad atitinkamiems asmenis apie tai būtų pranešama pakankamai anksti ir jiems būtų teikiama tinkama informacija, ir atkreipia dėmesį į tai, kad iškeldinimai neturėtų būti vykdomi nesuteikiant pakaitinio standartinio, įperkamo ir kokybiško būsto nesegreguotoje aplinkoje, kurioje esama galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis; pabrėžia, kad siekiant įveikti segregaciją skubiai reikalingos viešosios investicijos; ragina valstybes nares skatinti teritorinę desegregaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl geografinės izoliacijos ir segregacijos būsto srityje etninių mažumų nariai negali turėti deramo darbo, nepaisant jų kvalifikacijos lygio; pažymi, kad labai svarbu rasti su iškeldinimu susijusius sprendimus bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis, o veiksmus, susijusius su romų kilmės žmonių būstu, reikėtų integruoti į platesnę nacionalinę veiklą ir teisėkūros iniciatyvas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama socialinio būsto ar pagalbos programoms;

45.  primena, kad su COVID-19 protrūkio pasekmėmis labiausiai susidūrė patys skurdžiausi ES žmonės, įskaitant romų kilmės žmonių bendruomenes, ir apgailestauja dėl to, kad romų kilmės žmonių bendruomenės toliau diskriminuojamos ir marginalizuojamos dėl koronaviruso pandemijos; ragina valstybes nares COVID-19 krizės metu imtis skubių priemonių sprendžiant vandens, tinkamų sanitarinių sąlygų, elektros energijos ir reikalingos infrastruktūros trūkumo problemą skurdžiose romų kilmės žmonių bendruomenėse; ragina valstybes nares visapusiškai įtraukti romų kilmės žmonių gyvenvietes į dezinfekavimo priemonių taikymą, uždrausti nutraukti pagrindinių komunalinių paslaugų teikimą pandemijos metu, apsvarstyti galimybę subsidijuoti vartojimo išlaidas pažeidžiamiausiems ir pajamų netekusiems asmenims arba įšaldyti mokėjimus iki ekonomikos atkūrimo plano laikotarpio pabaigos, teikti finansinę paramą vienišiems tėvams ir (arba) vienišoms motinoms už vaikų priežiūrą, nuomą ir kitas namų ūkio išlaidas, siekiant sumažinti finansinius sunkumus, ypač atsižvelgiant į prarastas darbo vietas;

46.  ragina ES mastu įgyvendinti Orhuso konvenciją, kuria susiejamos aplinkos apsaugos ir žmogaus teisės; rekomenduoja įtraukti neteisybės aplinkos srityje klausimą į pasiūlymą dėl laikotarpio po 2020 m. ir ragina Komisiją spręsti įvairių formų diskriminacijos aplinkos srityje problemą;

Romų kilmės moterys ir mergaitės

47.  pabrėžia, kad lyčių aspektui ir politikai, kurioje atsižvelgiama į lyčių aspektą, taip pat kovai su smurtu (įskaitant prekybą žmonėmis) reikia teikti pirmenybę; primygtinai ragina visas Stambulo konvencijos dar neratifikavusias valstybes nares tai padaryti nedelsiant; pažymi, kad būsimose politikos srityse bus atsižvelgta į šiuos skirtumus, ir šis klausimas turi būti sprendžiamas romų kilmės moterims taikant specialias intervencines priemones bei teikiant ypatingų rūšių paramą; pabrėžia, kad dėl dažnai patiriamos daugialypės diskriminacijos turėtų būti numatytos specialios romų kilmės moterų ir mergaičių įgalinimui skirtos priemonės;

48.  ragina valstybių narių vyriausybes, vietos valdžios institucijas ir atitinkamais atvejais ES institucijas pasitelkiant moterų organizacijas ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus įtraukti romų kilmės moteris į romų integracijos nacionalinių strategijų rengimą, įgyvendinimą, vertinimą ir stebėseną ir sukurti sąsajas tarp lyčių lygybės įstaigų, moterų teisių organizacijų ir socialinės įtraukties strategijų siekiant sukurti pasitikėjimo aplinką bendruomenėse ir užtikrinti, kad bus atsižvelgiama į vietos sąlygas;

49.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad į nacionalines įtraukties strategijas būtų įtrauktas konkretus skyrius apie moterų teises ir lyčių lygybę, ir kad kiekviename jų skyriuje būtų numatytos lyčių aspekto integravimo priemonės, kuriomis siekiama skatinti moterų teises ir lyčių lygybę, visų pirma skiriant lėšas, taip atsižvelgiant į Tarybos išvadas dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano, kuriose pabrėžiama, kad „lyčių aspektą reikia taikyti visose romų įtraukčiai didinti skirtose politikos srityse ir veiksmuose“; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, ar įgyvendinant politikos kryptis pasiekta norimos pažangos romų kilmės moterų ir mergaičių atžvilgiu, ir imtis veiksmų, jeigu pažanga nepakankama;

50.  ragina valstybes nares parengti priemones, kuriomis būtų remiamos romų kilmės moterys, kad jos galėtų visapusiškai išnaudoti savo potencialą ir galimybes gyventi kaip nepriklausomos, savimi pasitikinčios ir emancipuotos aktyvios pilietės; ragina valstybes nares išplėsti romų kilmės žmonių sveikatos ir švietimo tarpininkavimo sistemas, kurios būtų privalomos visose romų kilmės žmonių bendruomenėse, paskiriant vieną tarpininką kiekvienai 500 žmonių grupei, skiriant tinkamą finansavimą ir remiant sistemą, taip pat suteikiant tarpininkams didesnį vaidmenį įtraukties procese;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares aiškiau įtraukti romų kilmės mergaites ir moteris į aktyvią darbo rinkos politiką, įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvą;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų paisoma romų kilmės moterų ir vaikų pagrindinių teisių, pasitelkiant įvairias priemones, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas, užtikrinti, kad romų kilmės moterys ir mergaitės būtų informuojamos apie savo teises pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus dėl lyčių lygybės ir diskriminacijos, ir toliau kovoti su patriarchalinėmis ir seksistinėmis tradicijomis;

Kokybiškos užimtumo paslaugos

53.  ragina valstybes nares užtikrinti kokybiškas užimtumo paslaugas romų kilmės jaunimui, įskaitant nedirbantį, nesimokantį ir mokymuose nedalyvaujantį ir ypač didelį skurdą patiriantį jaunimą;

54.  ragina Komisiją pateikti komunikatą dėl įdarbinimo be diskriminacijos politikos gairių ir standartų, siūlomų valstybėms narėms ir darbdaviams, įskaitant rekomendacijas dėl lygybės planų priėmimo įmonių lygmeniu ir sektorių kolektyvinėse sutartyse bei įvairovės darbo grupių steigimo darbo vietoje, įskaitant kovą su stereotipais, išankstiniu nusistatymu ir neigiamu požiūriu, diskriminacijos prevenciją įdarbinant, paaukštinant, nustatant darbo užmokestį ir suteikiant galimybę mokytis; pabrėžia, kad šie lygybės veiksmų planai taip pat turėtų būti naudojami skatinant etninę ir kultūrinę įvairovę darbo vietoje, rengiant vidaus taisykles, kuriomis kovojama su rasizmu ir su rasizmu susijusia diskriminacija ir priekabiavimu darbo vietoje, stebint ir peržiūrint įdarbinimo sąlygas, pažangą ir darbuotojų išlaikymą lygybės požiūriu, kad būtų galima nustatyti tiesioginę ar netiesioginę diskriminacinę praktiką ir priimti taisomąsias priemones, siekiant mažinti nelygybę kiekvienoje iš šių sričių, taip pat šiuo tikslu rinkti duomenis apie lygybę, atsižvelgiant į privatumo ir pagrindinių teisių standartus;

55.  pabrėžia, kad svarbiausi klausimai, kuriuos reikia spręsti romų kilmės žmonių užimtumo srityje, yra veiksmingas perėjimas iš švietimo sistemos į atvirą darbo rinką; pabrėžia, kad svarbu kovoti su įvairių formų nedeklaruojamu darbu, darbdavių vykdoma diskriminacija ir derinti darbo jėgos paklausą ir pasiūlą;

56.  ragina Komisiją įvykdyti savo įsipareigojimą priimti veiksmų planą siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir į socialinių rodiklių suvestinę kaip rodiklį įtraukti romų kilmės žmonių integraciją; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares romų kilmės žmonėms užtikrinti kokybišką užimtumą, galimybę gauti deramą darbą, teisingą atlyginimą ir tinkamas darbo sąlygas, taip pat užtikrinti, kad socialinės apsaugos sistemos ir socialinės paslaugos būtų tinkamos, prieinamos visiems potencialiems naudos gavėjams ir jų naudojamos ir apimtų visuotinės sveikatos apsaugą be diskriminacijos, minimalių pajamų sistemas ir teises į pensiją;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, valstybių narių ir šalių kandidačių subnacionaliniams parlamentams ir taryboms, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Europos regionų komitetui, Europos Tarybai ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (3) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (4) OL L 264, 2006 9 25, p. 13. (5) OL C 378, 2013 12 24, p. 1. (6) OL C 328, 2016 9 6, p. 4. (7) OL C 346, 2018 9 27, p. 171. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0032. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0075. (10) OL C 463, 2018 12 21, p. 21. (11) OL C 162, 2019 5 10, p. 24. (12) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0428. (13) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0447. (14) Europos Komisija. Romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimo 2019 m. ataskaita. (15) Europos Komisija. ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra. (16) FRA, Antroji apklausa apie mažumas ir diskriminaciją Europos Sąjungoje. Romai. Atrinkti rezultatai, 2016 m. (17) FRA, Antroji apklausa apie mažumas ir diskriminaciją Europos Sąjungoje. Romai. Atrinkti rezultatai, 2016 m.