Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2020/2782(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B9-0290/2020

Debatai :

PV 17/09/2020 - 11.1
CRE 17/09/2020 - 11.1

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0233

Priimti tekstai
PDF 140kWORD 49k
Ketvirtadienis, 2020 m. rugsėjo 17 d. - Briuselis
Padėtis Filipinuose, taip pat Marijos Resa (Maria Ressa) byla
P9_TA(2020)0233RC-B9-0290/2020

2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Filipinuose, taip pat Marijos Ressa (Maria Ressa) bylos (2020/2782(RSP))

Europos Parlamentas

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Filipinuose, ypač į 2016 m. rugsėjo 15 d.(1), 2017 m. kovo 16 d.(2) ir 2018 m. balandžio 19 d.(3) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 1964 m. gegužės 12 d. nustatytus Filipinų ir ES (tuo metu Europos ekonominės bendrijos (EEB)) diplomatinius santykius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į Filipinų kaip Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalies steigėjos statusą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 10 d. bendrą tarnybų darbo dokumentą dėl padėties Filipinuose įvertinimo 2018–2019 m. laikotarpiu pagal ES specialios darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę (BLS+) (SWD(2020)0024),

–  atsižvelgdamas į EIVT atstovo spaudai 2020 m. birželio 16 d. pareiškimą dėl Marijos Ressos ir Reynaldo Santoso nuteisimo,

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 11 d. priimtą JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos Filipinuose,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 30 d. paskelbtą JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Filipinuose,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 3 d. Filipinų Respublikos aktą Nr. 11479, taip pat vadinamą Kovos su terorizmu aktu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Filipinus ir ES sieja ilgalaikiai diplomatiniai, ekonominiai, kultūriniai ir politiniai santykiai; kadangi ratifikuodami Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą Filipinai ir Europos Sąjunga patvirtino bendrą įsipareigojimą laikytis gero valdymo, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių principų, skatinti socialinius ir ekonominius pokyčius, taiką ir saugumą regione;

B.  kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2020 m. birželio 30 d. ataskaitoje dėl žmogaus teisių padėties Filipinuose nustatyta, kad su vyriausybės kovos su narkotikais kampanija susijusios žudynės buvo „plačiai paplitusios ir sistemingos“ ir kad, remiantis vyriausybės duomenimis, buvo nužudyti ne mažiau kaip 8 663 žmonės; kadangi kai kuriais skaičiavimais šis skaičius gali būti trigubai didesnis; kadangi prezidentas R. Duterte aiškiai paragino policiją vykdyti neteismines egzekucijas ir pažadėjo jiems suteikti imunitetą, o tokioje veikloje dalyvaujantys policijos pareigūnai buvo paaukštinti; kadangi prezidentas R. Duterte pažadėjo tęsti savo kampaniją prieš narkotikus iki pat savo prezidento kadencijos pabaigos 2022 m.; kadangi dauguma aukų yra iš neturtingų ir marginalizuotų bendruomenių;

C.  kadangi vis labiau mažėja galimybių pilietinei visuomenei; kadangi žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams ir aktyvistams nuolat grasinama, jie patiria priekabiavimą, bauginimą ir smurtą dėl to, kad siekia atskleisti įtarimus dėl šalyje be teismo sprendimo vykdomų egzekucijų ir kitų žmogaus teisių pažeidimų; kadangi, pasak Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR), „žmogaus teisių gynimas nuolat prilyginamas sukilimui“; kadangi, OHCHR duomenimis, nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. buvo nužudyti mažiausiai 208 žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir profesinių sąjungų nariai, tarp kurių buvo 30 moterų;

D.  kadangi Filipinų žurnalistė ir viena iš naujienų svetainės „Rappler“ steigėjų ir generalinė direktorė Marija Ressa jau seniai persekiojama dėl kritikos vyriausybės „karui su narkotikais“ ir kritiško „Rappler“ informavimo apie neteismines egzekucijas; kadangi Marija Ressa ir „Rappler“ tyrėjas Reynaldo Santos Jr buvo apkaltinti „kibernetiniu šmeižtu“ ir 2020 m. birželio 15 d. Manilos regioninis teisminis juos teismas nuteisė neterminuotu nuosprendžiu, numatant įkalinimo iki šešerių metų galimybę; kadangi M. Ressai ir „Rappler“ pateikti mažiausiai dar šeši kiti kaltinimai;

E.  kadangi 2020 m. liepos mėn. pradžioje Filipinų Kongresas balsavo už tai, kad būtų neleista atnaujinti ABS-CBN – didžiausio šalies televizijos ir radijo tinklo – transliacijos frančizės; kadangi Prezidento R. Duterte atsisakymas pratęsti transliavimo licenciją laikomas atsakomuoju veiksmu už tai, kad žiniasklaida nušvietė kovos su narkotikais kampaniją ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus;

F.  kadangi 2016 m. rugsėjo 19 d. viena iš pagrindinių prezidento Dutertės kovos su narkotikais kampanijos oponentų senatorė Leila de Lima, buvo pašalinta iš Senato Teisingumo ir žmogaus teisių komiteto pirmininkės pareigų, ir nuo jos arešto 2017 m. vasario 24 d. vis dar yra sulaikyta, kol laukia teismo; kadangi yra rimtų įtarimų, jog praktiškai visi kaltinimai senatorei L. de Limai yra suklastoti ir politiškai motyvuoti;

G.  kadangi, remiantis organizacijos „Global Witness“ duomenimis, 2019 m. buvo nužudyti mažiausiai 43 naudojimosi žeme teisių gynėjai; kadangi dauguma jų buvo bendruomenių lyderiai ir aktyvūs kampanijų, nukreiptų prieš kasybos projektus ir žemės ūkio verslą, dalyviai;

H.  kadangi čiabuviai Filipinuose sudaro 10–20 proc. visų gyventojų; kadangi 2018 m. JT specialusis pranešėjas čiabuvių tautų teisių klausimais nurodė, kad Filipinai yra viena iš šalių, kuriose visame pasaulyje čiabuvių žmogaus teisių gynėjai labiausiai kriminalizuojami ir prieš juos įvykdoma daugiausia išpuolių; kadangi JT įspėjo, kad didėja čiabuvių teritorijų militarizavimas ir daugėja susirinkimų bei saviraiškos laisvės apribojimų ir kad šie pokyčiai yra glaudžiai susiję su verslo interesais; kadangi augumo ir ekonominio vystymosi trūkumas Mindanao saloje, pranešimai apie tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, ir nepakankama pažanga pereinamojo laikotarpio teisingumo ir susitaikymo srityje tebekelia didelį susirūpinimą;

I.  kadangi 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo nušauta žmogaus teisių grupės „Karapatan“ teisininkė Zara Alvarez; kadangi Z. Alvarez buvo nuolat grasinama, ji buvo persekiojama dėl savo darbo žmogaus teisių srityje ir buvo jau 13-oji šios organizacijos narė, nužudyta nuo 2016 m. vidurio; kadangi 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo kankinamas ir nužudytas aktyvistas už taiką ir naudojimosi žeme teises ir „Karapatan“ narys Randall'as „Randy“ Echanis; kadangi, pasak OHCHR, tiek R. Echanis, tiek Z. Alvarez buvo ne kartą „paženklinti“ (pavadinti teroristais arba komunistais) ir jų pavardės buvo sąraše, į kurį buvo įtraukta mažiausiai 600 žmonių, kuriuos Filipinų Teisingumo departamentas 2018 m. paprašė teismo paskelbti „teroristais“;

J.  kadangi OHCHR ir JT specialieji pranešėjai išreiškė susirūpinimą dėl praktikos, kuri atrodo kaip nepriklausomų naujienų šaltinių „bauginimo modelis“; kadangi 2019 m. organizacijos „Žurnalistai be sienų“ kasmet skelbiamame pasaulinio korupcijos sąraše Filipinai užėmė 136 vietą iš 180 valstybių; kadangi nuo tada, kai A. Duterte atėjo valdžią, buvo nužudyta 16 žurnalistų;

K.  kadangi 2018 m. kovo mėn. Filipinai pasitraukė iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) po to, kai TBT pradėjo preliminarų skundo, pateikto prieš R. Duterte dėl didelio nužudymų skaičiaus vykdant kovos su narkotikais kampaniją, nagrinėjimą;

L.  kadangi 2017 m. Filipinų Atstovų Rūmai priėmė sprendimą dėl mirties bausmės grąžinimo; kadangi, kad šį sprendimą prezidentas R. Duterte, kuris aktyviai kovoja už mirties bausmės grąžinimą, galėtų paversti įstatymu, iš pradžių jį turi patvirtinti Senatas; kadangi mirties bausmės grąžinimas būtų aiškus Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) Antrojo neprivalomo protokolo, prie kurio yra prisijungę Filipinai, pažeidimas;

M.  kadangi Filipinų valdžios institucijos 2020 m. liepos 3 d. priėmė naują Kovos su terorizmu aktą; kadangi, pasak vietos pilietinės visuomenės grupių, šiuo įstatymu žmogaus teisių apsaugos priemonės silpninamos iki nerimą keliančio lygio, išplečiama terorizmo apibrėžtis ir sulaikymo neturint arešto orderio laikotarpis pailginamas nuo 3 iki 14 dienų, taip ištrinant svarbaus kritikos, nusikalstamumo ir terorizmo atskyrimo ribas, ir to kyla teisėtumo klausimų ir dar labiau padidėja žmogaus teisių pažeidimų rizika;

N.  kadangi prezidentas R. Duterte ne kartą vartojo seksistinę ir moteris žeminančią kalba ir demonstravo tokį elgesį; kadangi, pasak vietos NVO, per R. Duterte valdymo laikotarpį padaugėjo smurto ir seksualinės prievartos prieš moteris, įskaitant žmogaus teisių gynėjas, atvejų; kadangi žmogaus teisių gynėjos susiduria su žeminančiais veiksmais ir seksualiniais komentarais, grasinimais išžaginimu ir išpuoliais;

O.  kadangi 2020 m. Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) ataskaitoje Filipinai priskiriami 10-čiai darbuotojams pavojingiausių pasaulio šalių; kadangi Filipinų profesinių sąjungų judėjimas skundžiasi dėl represijų, nukreiptų prieš darbuotojų teises, be kita ko, atvejų kai „paženklinus“ pradingsta ir būna nužudomi profesinių sąjungų vadovai ir nariai;

P.  kadangi LGBTQI bendruomenė susiduria su nuolatiniu persekiojamu; kadangi prezidentas R. Duterte ne kartą nurodė politinių oponentų seksualinę orientaciją kaip prieš juos nukreiptą šmeižtą ir 2019 m. gegužės mėn. viešai paskelbė pareiškimų, kuriuose teigiama, kad homoseksualumas yra liga; kadangi 2020 m. birželio mėn. policija ėmėsi griežtų priemonių prieš LGBTQI renginį ir, kaip pranešama, suėmė 20 žmonių;

Q.  kadangi manoma, kad Filipinuose nuo 60 000 iki 100 000 vaikų yra įtraukti į prostitucijos tinklus; kadangi nenustatytas vaikų skaičius yra priverstas dirbti išnaudotojiškomis darbo sąlygomis; kadangi UNICEF išreiškė didelį susirūpinimą dėl baudžiamosios atsakomybės amžiaus sumažinimo;

R.  kadangi 2019 m. Filipinai užėmė 113 vietą iš „Transparency International“ kasmet skelbiamo180 valstybių pasaulinio korupcijos sąrašo;

S.  kadangi nuo 2014 m. gruodžio 25 d. Filipinams taikomos didesnės prekybos lengvatos pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS +); kadangi šis statusas priklauso nuo to, ar Filipinai ratifikuos ir įgyvendins 27 tarptautines konvencijas dėl žmogaus teisių, darbo teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo; kadangi 2019 m. pagal šią sistemą 25 % viso Filipinų eksporto į ES (beveik 2 mlrd. EUR) buvo taikomas lengvatinis režimas; kadangi, nepaisant to, kad šalyje padėtis žmogaus teisių srityje labai pablogėjo, ES iki šiol nepradėjo taikyti mechanizmo, kuriuo būtų galima sustabdyti šių prekybos lengvatų taikymą;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl sparčiai blogėjančios žmogaus teisių padėties Filipinuose vadovaujant prezidentui R. Duterte; Pripažįsta 2020 m. birželio mėn. paskelbtą JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą ir ragina Filipinų vyriausybę priimti ir įgyvendinti visas joje išvardytas rekomendacijas;

2.  griežtai smerkia tūkstančius neteisminių egzekucijų ir kitų sunkių žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su vadinamąja „kova su narkotikais“; ragina Filipinų vyriausybę nedelsiant nutraukti bet kokį smurtą prieš su narkotikais susijusius nusikaltimus galimai padariusius asmenis ir išardyti privačias bei valstybės remiamas sukarintas grupuotes; primygtinai reikalauja, kad kova su neteisėtais narkotikais būtų vykdoma visapusiškai laikantis tinkamo teisinio proceso, laikantis nacionalinės ir tarptautinės teisės ir teikiant dėmesį visuomenės sveikatai;

3.  smerkia bet kokį grasinimą, priekabiavimą, bauginimą, žaginimą ir smurtą prieš asmenis, kurie siekia atskleisti įtarimus dėl neteisminių egzekucijų ir kitų žmogaus teisių pažeidimų šalyje, įskaitant žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos aktyvistus, profesinių sąjungų narius ir žurnalistus; smerkia piktnaudžiavimą teise ir teismų sistemomis kaip priemone nutildyti kritišką nuomonę;

4.  ragina Filipinų valdžios institucijas nedelsiant atlikti nešališkus, skaidrius, nepriklausomus ir prasmingus visų neteisminių egzekucijų, įskaitant Jory Porquia, Randall „Randy“ Echanis ir Zara Alvarez mirtis, taip pat kitų galimų pažeidimų tyrimus;

5.  yra sunerimęs dėl mažėjančios spaudos laisvės Filipinuose; smerkia visus grasinimus žurnalistams, jų persekiojimą, bauginimą, nesąžiningą baudžiamąjį persekiojimą ir smurtą prieš juos, įskaitant Maria Ressa atvejį; ragina panaikinti visus politiškai motyvuotus kaltinimus jai ir jos kolegoms; primena, kad spaudos laisvė ir saviraiškos laisvė yra pagrindinės demokratijos sudedamosios dalys; ragina Filipinų valdžios institucijas atnaujinti pagrindinės garso ir vaizdo žiniasklaidos grupės ABS-CBN transliavimo licenciją; ragina ES delegaciją ir ES valstybių narių atstovybes Maniloje atidžiai stebėti prieš Maria Ressa ir Reynaldo Santos Jr iškeltas bylas ir teikti visą būtiną pagalbą;

6.  pakartoja savo raginimą Filipinų valdžios institucijoms panaikinti visus politiniais motyvais pagrįstus kaltinimus senatorei Leila de Lima, paleisti ją, kol ji laukia teismo proceso, leisti jai laisvai naudotis savo, kaip išrinktos atstovės, teisėmis ir pareigomis, o taip pat sudaryti jai tinkamas saugumo ir sanitarines sąlygas sulaikymo metu; ragina ES toliau atidžiai stebėti jos atvejį;

7.  primena, kad tvirtai remia visus žmogaus teisių ir aplinkos gynėjus Filipinuose ir jų darbą; ragina ES delegaciją ir valstybių narių atstovybes šalyje stiprinti savo paramą pilietinei visuomenei palaikant ryšius su Filipinų valdžios institucijomis ir pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad sustiprintų savo paramą žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos gynėjų darbui, ir prireikus supaprastinti trumpalaikių vizų išdavimą bei suteikti laikiną pastogę ES valstybėse narėse;

8.  primygtinai ragina Filipinų valdžios institucijas pripažinti, kad žmogaus teisių gynėjai atlieka teisėtą vaidmenį užtikrinant taiką, teisingumą ir demokratiją; ragina Filipinų valdžios institucijas bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti visų žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų fizinei bei psichinę sveikatą ir užtikrinti, kad jie galėtų atlikti savo darbą palankioje aplinkoje ir nebijodami atsakomųjų veiksmų; palankiai vertina tai, kad Filipinų Atstovų Rūmai vieningai priėmė Žmogaus teisių gynėjų apsaugos įstatymą, ir ragina Senatą bei Prezidentą skubiai jį priimti;

9.  reiškia didelį susirūpinimą dėl neseniai priimto Kovos su terorizmu akto ir primena, kad jokiomis aplinkybėmis pasisakymai, protestai, priešiškumas, streikai ir kitoks panašus pilietinių ir politinių teisių įgyvendinimas negali būti laikomi teroro aktais;

10.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares šiuo metu vykstančioje JT Žmogaus teisių tarybos 45-ojoje sesijoje pritarti rezoliucijos priėmimui, siekiant pradėti nepriklausomą tarptautinį žmogaus teisių pažeidimų, padarytų Filipinuose nuo 2016 m., tyrimą;

11.  labai apgailestauja dėl Filipinų vyriausybės sprendimo pasitraukti iš Romos statuto; ragina vyriausybę pakeisti šį sprendimą; ragina Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir toliau tirti įtarimus dėl nusikaltimų žmoniškumui vykdant žudymus, susijusius su „kova su narkotikais“; ragina Filipinų vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūros tarnyba atliekant preliminarų tyrimą dėl padėties Filipinuose;

12.  dar kartą ragina Filipinų valdžios institucijas nedelsiant sustabdyti visas su mirties bausmės grąžinimu susijusias procedūras; primena, kad ES laiko mirties bausmę žiauria ir nehumaniška bausme, kuri neatgraso nuo nusikalstamo elgesio;

13.  ragina Filipinus laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę – apsaugoti čiabuvių žmogaus teises, be kita ko, vykstant ginkluotiems konfliktams; ragina vyriausybę gerbti jų teises, suteikti jiems galių ir patvirtinti veiksmingą jų gyvenimo sąlygų gerinimo politiką;

14.  smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir primena, kad toks smurtas yra šiurkštus moterų ir mergaičių žmogaus teisių ir orumo pažeidimas; griežtai smerkia pakartotinius prezidento R. Duterte neapykantos pilnus pareiškimus moterų atžvilgiu; ragina Prezidentą pagarbiai elgtis su moterimis ir susilaikyti nuo smurto prieš moteris skatinimo;

15.  smerkia visų formų smurtą prieš LGBTQI ir primena, kad toks smurtas yra šiurkštus moterų ir mergaičių žmogaus teisių ir orumo pažeidimas; griežtai smerkia prezidento R. Duterte nusivylimą ir seksistinius pareiškimus apie asmenis, kurie save laiko priklausančiais LGBTQI bendruomenei;

16.  yra susirūpinęs dėl vis augančios korupcijos, vadovaujant dabartinei Filipinų administracijai; ragina Filipinų valdžios institucijas veiksmingiau kovoti su korupcija; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu svarbu laikytis pagrindinių demokratijos ir teisinės valstybės principų;

17.  primena, kad reaguojant į pandemiją vyriausybių priimtos priemonės turėtų apsaugoti piliečių žmogaus teises, o ne jas pažeisti; pabrėžia, kad šios priemonės turėtų būti reikalingos, proporcingos ir nediskriminacinės, atitikti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir nacionalinės teisės aktus bei turėtų būti taikomos tik tol, kol jų griežtai reikalaujama, o jomis neturėtų būti naudojamasi kaip dingstimi apriboti demokratinę ir pilietinę erdvę, pagrindines laisves ir teisinės valstybės principo laikymąsi;

18.  yra pasibaisėjęs prekybos žmonėmis, karinio verbavimo ir vaikų dalyvavimo konfliktuose šalyje praktika ir ragina Filipinų vyriausybę nutraukti tokią praktiką; ragina vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti visus vaikus nuo prievartos ir užtikrinti jų teises, įskaitant čiabuvių vaikų teisę į švietimą; griežtai prieštarauja bet kokiam pasiūlymui dar labiau sumažinti baudžiamosios atsakomybės amžių;

19.  smerkia grasinimus, bauginimus ir asmeninius išpuolius, nukreiptus prieš JT specialiųjų procedūrų įgaliojimus turinčius asmenis; primygtinai ragina Filipinų valdžios institucijas bendradarbiauti su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru ir visais JT žmogaus teisių mechanizmais, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas vizitams į šalis ir susilaikyti nuo prieš juos nukreiptų bauginimų ar keršto veiksmų;

20.  atsižvelgiant į žmogaus teisių pažeidimų rimtumą šalyje, kadangi Filipinų valdžios institucijos nepadarė jokio esminio pagerėjimo ir nenorėjo bendradarbiauti, ragina Europos Komisiją nedelsiant pradėti procedūrą, pagal kurią būtų galima laikinai panaikinti BLS + lengvatas;

21.  ragina Filipinų valdžios institucijas remti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą ir užtikrinti veiksmingus žmogaus teisių išsamaus patikrinimo procesus, susijusius su investicijomis, vystymu ir verslo projektais, ypač susijusiais su didelio masto žemės ūkio verslo įsigijimais, gavybos pramone, infrastruktūros projektais ir bendradarbiavimu saugumo sektoriuje; ragina ES įsisteigusias arba joje veikiančias įmones griežtai laikytis JT verslo principų ir tarptautinės bei nacionalinės žmogaus teisių teisės, taip pat vykdyti kruopštų ir visapusišką išsamaus patikrinimo procesą, susijusį su visomis jų verslo operacijomis ir santykiais šalyje;

22.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai atidžiai stebėti padėtį Filipinuose ir reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms, Filipinų prezidentui, vyriausybei ir Kongresui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybių narių vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 204, 2018 6 13, p. 123.
(2) OL C 263, 2018 7 25, p. 113.
(3) OL C 390, 2019 11 18, p. 104.

Atnaujinta: 2021 m. sausio 12 d.Teisinė informacija - Privatumo politika