Europos Parlamentas

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į tarptautines konvencijas ir protokolus, skirtus kovai su terorizmu,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 10 d. JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) ataskaitą apie padėtį Mozambike(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 29 d. OCHA ataskaitą apie padėtį Mozambike,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 1 d. JT darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais (UNWGAD) 87-ojoje sesijoje priimtą nuomonę dėl Mozambiko,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ataskaitas dėl Mozambiko,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 12 d. JT Visuotinio periodinio vertinimo darbo grupės ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kurią JT Generalinė Asamblėja priėmė 1984 m. gruodžio 10 d., ir į jos fakultatyvų protokolą, kurį JT Generalinė Asamblėja priėmė 2002 m. gruodžio 18 d.,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 22 d. Tarybos išvadas dėl Mozambiko,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),

–  atsižvelgdamas į ES metinę žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2019 m. ataskaitą apie Mozambiką,

–  atsižvelgdamas į Mozambikui skirtą ES nacionalinę orientacinę programą ir 11-ąjį Europos plėtros fondą (2014–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos Mozambike galutinę ataskaitą apie 2019 m. spalio 15 d. Generalinės Asamblėjos ir provincijų asamblėjos rinkimus,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 5 d. vykusį 28-ąjį ES ir Mozambiko politinį dialogą,

–  atsižvelgdamas į Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) ir ES ekonominės partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Mozambiko ir PAVB regiono,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 29 d. vieno iš AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos vienybės organizacijos konvenciją dėl terorizmo prevencijos ir kovos su juo,

–  atsižvelgdamas į pagrindinius PAVB principus,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 17 d. PAVB išvadas dėl Mozambiko,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. Taikos ir nacionalinio susitaikymo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo 2017 m. spalio mėn. vadinamoji „al-Shabaab“ teroristinė grupuotė, tariamai susijusi su ginkluota grupuote, pasiskelbusia „Centrinės Afrikos provincijos islamo valstybė“, šiaurinėje Kabo Delgado provincijoje įvykdė daugiau kaip 500 smurtinių išpuolių prieš vietos gyventojus, per kuriuos žuvo daugiau kaip 1 500 žmonių ir dėl kurių buvo perkelta daugiau kaip 250 000 žmonių, o daugiau kaip 700 000 žmonių reikia pagalbos;

B.  kadangi teroristiniai išpuoliai tapo vis žiauresni ir daugybė kaimų buvo užpulti, o daugiau kaip 1 000 namų buvo sudeginta arba sugriauta; kadangi yra pranešimų, kad kovotojai pradėjo grobti moteris ir mergaites;

C.  kadangi rugpjūčio mėn. džihadistų grupuotės užėmė strateginį Mosimbua da Prajos uostą, kuris yra labai svarbus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas eksploatuoti naftą ir suskystintas gamtines dujas (SGD); kadangi tai, kad grupuotė „al-Shabaab“ ir toliau kontroliuoja miestą, rodo, kad ši teroristinė grupuotė tampa stipresnė ir rafinuotesnė;

D.  kadangi islamistų sukilėliai vis dažniau naudojasi neteisėta prekyba narkotikais kaip finansavimo šaltiniu;

E.  kadangi Mozambike nebūta islamistų karinės agresijos atvejų; kadangi apie 30 proc. iš 31 mln. Mozambiko gyventojų yra Romos katalikai, o 18 proc. – musulmonai ir tik dviejose provincijose – Kabo Delgado ir Njasos – musulmonai sudaro daugumą;

F.  kadangi Mozambiko valdžios institucijų kariniais veiksmais nepavyko užkirsti kelio išpuoliams ir valdyti šią bauginančiu tempu prastėjančią ekstremaliąją humanitarinę situaciją;

G.  kadangi Mozambiko vyriausybės saugumo pajėgos reagavo neproporcingai dideliu smurtu, kartais pažeisdamos tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; kadangi Mozambiko prezidentas Filipe Nyusi pripažino, kad Kabo Delgado valdžios institucijos ne savo noru pažeidžia žmogaus teises; kadangi pranešta apie represijų prieš saviraiškos laisvę atvejus, taip pat apie žurnalistų persekiojimą;

H.  kadangi Mozambiko kariuomenė neturi pakankamai priemonių kovoti su terorizmo protrūkiu regione; kadangi tebėra teisėtų nuogąstavimų, kad sukilimas išplis į kaimynines šalis ir destabilizuos regioną;

I.  kadangi daugiau kaip pusė nuo smurto nukentėjusių žmonių Kabo Delgado yra vaikai; kadangi pateikta skundų dėl vaikų verbavimo į ginkluotas grupuotes, žmonių grobimo, taip pat seksualinio smurto ir smurto dėl lyties prieš moteris ir mergaites; kadangi vykstant ginkluotų grupuočių ir valstybinių karinių pajėgų kovoms gyventojai dažnai paimami įkaitais;

J.  kadangi Mozambike, ypač sulaikymo centruose, privaloma laikytis pagrindinių žmogaus teisių standartų pagal tarptautines konvencijas, kurias Mozambikas yra ratifikavęs; kadangi Mozambiko saugumo pajėgos, reaguodamos į grupuotės „al-Shabaab“ vykdomus barbariškus veiksmus, neturėtų toliau pažeidinėti žmogaus teisių;

K.  kadangi 2020 m. kovo mėn. įsteigta Šiaurės Mozambiko integruoto vystymosi agentūra (ADIN, Agencia de desenvolvimento integrado do norte), kurios konkretus tikslas – šalinti socialinius ir ekonominius šiaurės regiono trūkumus;

L.  kadangi 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo pasirašytas Taikos ir nacionalinio susitaikymo susitarimas siekiant užtikrinti taiką šalyje, užkirsti kelią smurtui, užtikrinti demokratinę įtrauktį ir pagerinti žmogaus ir pilietinių teisių padėtį;

M.  kadangi Mozambiko padėtis tebėra labai nestabili ir jam sunku įveikti daugybę saugumo, ekonominių ir socialinių problemų; kadangi Mozambikas yra viena iš skurdžiausių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių ir pagal žmogaus socialinės raidos indeksą užima 180-ąją vietą iš 189, o vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuo gimimo yra tik 58 metai; kadangi daugiau kaip 10 mln. Mozambiko gyventojų gyvena itin skurdžiai ir neturi pakankamai maisto; kadangi dėl šios padėties ypač nukenčia moterys ir pažeidžiamos grupės, kurios susiduria su didžiausiais sunkumais;

N.  kadangi COVID-19 dar labiau atskleidė regiono ekonomikos pažeidžiamumą, dėl kurio, nesant tinkamos socialinės apsaugos, milijonai neoficialios ekonomikos sektoriuje dirbančių ir darbą praradusių žmonių susiduria su badu bei skurdu ir atsidūrė pažeidžiamoje padėtyje, įskaitant kai kuriais atvejais pagrindinius žmogaus teisių pažeidimus; kadangi Mozambike, 11 šalies provincijų, 2020 m. rugsėjo 9 d. iš viso užregistruota daugiau kaip 4 500 patvirtintų COVID-19 atvejų ir 27 mirties atvejai;

O.  kadangi pastaraisiais metais Mozambikas patyrė pražūtingas su klimatu susijusias gaivalines nelaimes, įskaitant du itin stiprius ciklonus 2019 m., dėl kurių padidėjo jau ir taip didelis skurdas ir nesaugumas; kadangi dėl tokių nelaimių kai kuriose šalies dalyse plačiai paplitęs maisto stygius ir nuolatinė prasta mityba – daugiau kaip 43 proc. vaikų iki penkerių metų yra sutrikusio vystymosi; kadangi apskaičiuota, kad 2020 m. skubios humanitarinės pagalbos iš viso prireiks 7,9 mln. žmonių;

P.  kadangi didėja Mozambiko solidarumas, ypatingą dėmesį skiriant sunkiai Kabo Delgado gyventojų padėčiai, o tai paskatino Mozambiko jaunimą visų pirma pradėti nacionalinę Kabo Delgado solidarumo kampaniją naudojant saitažodį #CaboDelgadoTambénÉMocambique (Kabo Delgado taip pat yra Mozambikas), siekiant didinti informuotumą apie tragišką padėtį regione;

Q.  kadangi 2010 m. ir 2013 m. Mozambike rasta didžiulių dujų atsargų; kadangi šie rezervai sudaro maždaug 5 000 mlrd. kubinių metrų, t. y. yra devinti pagal dydį pasaulyje dujų rezervai; kadangi dėl to Mozambikas gali būti vienas iš keturių didžiausių SGD gamintojų pasaulyje; kadangi tikimasi, kad per ateinančius kelerius metus, siekiant išnaudoti šiuos rezervus, bus investuota ne mažiau kaip 60 mlrd. JAV dolerių – tai didžiausios investicijos į Užsachario Afriką;

R.  kadangi Europos ir visi kiti užsienio pramonės ir ekonominiai interesai Mozambike turėtų būti grindžiami JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais; kadangi Komisija nagrinėja privalomo išsamaus patikrinimo įsipareigojimus, siekdama užtikrinti, kad ES investuotojai ir gavybos pramonės subjektai veiktų atsakingai ir prisidėtų prie vietos plėtros tokiose šalyse kaip Mozambikas;

S.  kadangi Mozambike, ypač Kabo Delgado regione, kuriam nors ir būdingi didžiausi šalies neraštingumo, nelygybės ir netinkamos vaikų mitybos rodikliai, gausu gamtos išteklių ir žaliavų, o tai pritraukė daug tarptautinių ir ES įmonių, konkuruojančių dėl galimybės patekti į gamtos išteklių rinką, investicijų; kadangi, remiantis kai kuriomis ataskaitomis, pajamos iš gamtos išteklių Mozambike paskirstytos netolygiai;

T.  kadangi 2020 m. balandžio 13 d. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) patvirtino sprendimą nedelsiant atleisti 25 valstybes nares nuo skolos tvarkymo, įskaitant apie 309 mln. JAV dolerių Mozambikui pagal Nelaimių valdymo ir atleidimo nuo skolos tvarkymo patikos fondą (CCRT, Catastrophe Containment and Relief Trust), siekiant padėti spręsti COVID-19 pandemijos poveikio problemą;

U.  kadangi 2020 m. birželio 4 d. JT humanitarinės pagalbos Mozambikui koordinatorė Myrta Kaulard paragino tarptautinę bendruomenę padidinti savo paramą Mozambikui;

V.  kadangi Europos Sąjunga įsipareigojo skirti 200 mln. EUR paramą Mozambiko ekonomikai gaivinti po 2019 m. ciklonų, o vėliau – 110 mln. EUR kaip Europos Sąjungos paramą COVID-19 krizės padariniams šalinti;

W.  kadangi Pietų Afrikos vystymosi bendrijos 2015 m. regioninėje kovos su terorizmu strategijoje, parengtoje laikantis JT pasaulinės kovos su terorizmu strategijos, numatyta parama, siekiant užkirsti kelią jaunimo radikalėjimui, užtikrinti sienų saugumą, humanitarinės pagalbos teikimą ir pašalinti pagrindines terorizmo priežastis;

X.  kadangi Mozambikas šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja Pietų Afrikos vystymosi bendrijai; kadangi 2020 m. rugpjūčio 17 d. vykusiame 40-ajame aukščiausiojo lygio susitikime regioninė organizacija pagyrė šalį už jos nuolatines pastangas, dedamas kovojant su terorizmu ir smurtiniais išpuoliais, išreiškė Pietų Afrikos vystymosi bendrijos solidarumą su Mozambiku ir įsipareigojo remti Mozambiką kovojant su terorizmu ir smurtiniais išpuoliais, taip pat pasmerkė visus teroro aktus ir ginkluotus išpuolius;

Y.  kadangi 2020 m. balandžio mėn. ES delegacija Mozambike ir Taryba išreiškė didelį susirūpinimą dėl išpuolių Kabo Delgado provincijoje ir sustiprėjusio smurto prieš civilius gyventojus;

Z.  kadangi, nepaisant žiaurumų ir siaubingų mirčių, padėtis Kabo Delgado provincijoje nesulaukė tarptautinio dėmesio, o tai reiškia, kad prarastas brangus laikas, per kurį būtų buvę galima veiksmingai spręsti šią problemą ankstesniu etapu;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl blogėjančios saugumo padėties šiaurinėje Mozambiko dalyje, visų pirma Kabo Delgado provincijoje, ir reiškia užuojautą smurto aukoms, kurių yra daugiau kaip 1 500; reiškia solidarumą su gyventojais, visų pirma daugiau kaip 250 000 žmonių, kurie turėjo palikti savo namus, ir paramą jiems;

2.  pabrėžia, kad dabartinės saugumo problemos dar labiau pablogina jau ir taip labai nestabilią humanitarinę padėtį, susidariusią dėl didelio nepakankamo išsivystymo lygio, klimato kaitos sukrėtimų ir konfliktų;

3.  ragina Mozambiko valdžios institucijas imtis veiksmingų ir ryžtingų veiksmų kovojant su islamistų sukilėliais ir apsaugoti visus Kabo Delgado piliečius; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad sukilėliai gauna vis didesnę regioninių ir tarptautinių teroristinių organizacijų paramą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į liūdną panašumą su kitais regionais, pvz., Saheliu ir Somalio pusiasaliu;

4.  pabrėžia, kad, jei sukilėliai nebus sustabdyti, šis judėjimas gali augti ir plisti į kaimynines šalis, o tai kelia grėsmę regiono stabilumui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikalinga veiksminga ir tvari nacionalinės vyriausybės ir regioninių bei tarptautinių subjektų politika;

5.  primena Mozambiko vyriausybei jos pareigą užtikrinti, kad visi įtariami teroristine veikla asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn taikant sąžiningo teismo procesą; ragina Mozambiko vyriausybę pradėti nepriklausomą ir nešališką kankinimų ir kitų sunkių pažeidimų, kuriuos, kaip įtariama, padarė jos saugumo pajėgos Kabo Delgado provincijoje, tyrimą; primena, kad Mozambikas yra Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos ir JT konvencijos prieš kankinimą, kuriais draudžiamas kankinimas ir kitoks netinkamas elgesys bei savavališkas gyvybės atėmimas, šalis;

6.  pabrėžia, kad svarbu apsaugoti žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų ir visų asmenų, kurie tiesiog naudojasi žmogaus teisėmis ir išreiškia savo nuomonę visuomenei rūpimais klausimais, teises; ragina Mozambiko valdžios institucijas atlikti nešališką visų įtariamų prieš naujienų kanalus nukreiptų vandalizmo ir žodžio laisvės suvaržymo, taip pat kaltinimų, susijusių su žurnalistų persekiojimu ir bauginimu, tyrimą;

7.  ragina Mozambiko valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų skatinami demokratija, žmogaus teisės, veiksmingas vietos valdymas ir veiksmingas teisinės valstybės atkūrimas šiaurinėje Mozambiko dalyje; primena, kad tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis ir pagarba demokratinėms laisvėms taip pat yra labai svarbūs siekiant sėkmingai įgyvendinti galutinį taikos susitarimą, kurį 2019 m. pasirašė Mozambiko išlaisvinimo frontas (Frelimo) ir Mozambiko nacionalinis pasipriešinimas (Renamo);

8.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti būtinas reformas siekiant tinkamai reaguoti į Mozambiko žmonių poreikius ir neleisti jiems tapti pažeidžiamais radikalėjimo taikiniais; ypač pabrėžia, kad būtina skubiai kurti darbo vietas ir galimybes Kabo Delgado gyventojams, ypač jaunimui; taip pat pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų, kad būtų pašalintos kai kurios pagrindinės terorizmo priežastys, kaip antai, nesaugumas, skurdas, žmogaus teisių pažeidimai, nelygybė, atskirtis, nedarbas, aplinkos būklės blogėjimas, korupcija ir netinkamas viešųjų lėšų naudojimas, nebaudžiamumas, nes tai labai padės išnaikinti teroristines organizacijas;

9.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad vykdant bet kokią karinę intervenciją regione būtų saugomos, gerbiamos ir skatinamos žmogaus teisės, ragina Mozambiko valdžios institucijas remti regionines ir tarptautines organizacijas, taip pat pilietinės visuomenės organizacijas ir bendruomenines grupes ir bendradarbiauti su jomis, kad būtų sukurtos taikos stiprinimo iniciatyvų platformos, kuriomis būtų skatinamas taikus visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, dialogas, susitaikymas ir sambūvis; apgailestauja dėl to, kad šiame konflikte pasitelkiamos privačios saugumo pajėgos, dėl kurių dar labiau didėja šalies piniginės išlaidos ir kurios veikia be jokios tarptautinės priežiūros;

10.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į blogėjančią šalies viduje perkeltų asmenų padėtį Mozambike; ragina ES ir jos valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Pietų Afrikos vystymosi bendrija ir jos valstybėmis narėmis siekiant išspręsti gilėjančią humanitarinę krizę regione ir parengti veiksmingą veiksmų planą;

11.  ragina Mozambiko vyriausybę atvirai bendradarbiauti su tarptautinėmis institucijomis, pvz., JT specialiaisiais pranešėjais, ir leisti nepriklausomiems žmogaus teisių tyrėjams ir stebėtojams atvykti į šalį, taip pat tinkamai išanalizuoti humanitarinius Kabo Delgado gyventojų poreikius, kad jiems būtų suteikta reikiama pagalba; taip pat mano, kad smurto aukos turi būti apsaugotos pagal pagalbos planą, kad galėtų toliau gyventi normalų gyvenimą;

12.  mano, kad reikia labiau koordinuotų regioninių ir tarptautinių veiksmų siekiant reaguoti į gresiančias saugumo ir humanitarines krizes Kabo Delgado provincijoje, įskaitant būtinybę kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis, pvz., teroristų sukilimu, spręsti problemas, susijusias su aprūpinimu maistu ir šalies viduje perkeltais asmenimis, taip pat kovoti kontrabanda; todėl ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) teikti papildomą paramą Pietų Afrikos vystymosi bendrijai (SADC) ir Afrikos Sąjungai (AS), kad būtų pasiektas ilgalaikis ir taikus sprendimas;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad Pietų Afrikos vystymosi bendrijos Politikos, gynybos ir saugumo bendradarbiavimo organas (OPDS), turintis daugiašalį padalinį, kuris imasi veiksmų susidarius rimtoms kovos su sukilėliais situacijoms, turėtų būti svarbus aktyvus veikėjas valdant šį konfliktą ir trumpuoju laikotarpiu jį pasmerkti, taip pat skatinti ir remti Mozambiko valdžios institucijas, kad jos ilguoju laikotarpiu įgyvendintų tolesnes reformas, kuriomis siekiama skatinti demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę, nes tai yra būtina stabilumo, taikos ir vystymosi sąlyga;

14.  pakartoja, kad ES yra pasirengusi pradėti dialogą su Mozambiku siekiant nustatyti veiksmingas ES paramos įgyvendinimo galimybes, atsižvelgiant į sudėtingą ir regioninį padėties pobūdį, ir ragina Mozambiko vyriausybę aktyviau įsijungti į tokį dialogą ir bendradarbiauti su ES ir Pietų Afrikos vystymosi bendrija; atsižvelgdamas į tai, ragina Mozambiko valdžios institucijas ir visų lygmenų pilietinę visuomenę bendradarbiauti siekiant rasti įtraukų sprendimą ir skubiai patenkinti pažeidžiamiausių asmenų poreikius;

15.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį ir ES valstybes nares toliau atidžiai stebėti padėtį ir didinti paramą nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2020 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas, tačiau primygtinai ragina imtis tolesnių diplomatinių veiksmų, visų pirma tas valstybes nares, kurios turi bendrų istorinių ir draugiškų ryšių su šalimi, kad būtų galima pabrėžti, kad reikia skubiai imtis veiksmų šiuo klausimu, atsižvelgiant į regiono saugumo ir humanitarinius aspektus, ir atkreipti vyriausybės dėmesį į geopolitines pasekmes, kurios atsirastų, jei nebūtų koordinuoto regioninio ir tarptautinio atsako;

16.  tikisi, kad ES naujoji Afrikos strategija, kai ji bus veiksmingai įgyvendinta, padės stiprinti ES ir Afrikos bendradarbiavimą, grindžiamą lygiateise partneryste visame žemyne, ir kad abi šalys bendradarbiaus siekdamos pagerinti ekonominę, socialinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį tokiose šalyse kaip Mozambikas;

17.  mano, kad į dabartinius pokyčius Mozambike ir jų socialines bei ekonomines pasekmes bus tinkamai atsižvelgta ES politikoje Afrikos atžvilgiu pagal kitą 2021 m. daugiametę finansinę programą (DFP); pabrėžia, kad Mozambiko gyventojams, kurie nukenčia nuo dažnų potvynių ir kitų gaivalinių nelaimių, turėtų būti teikiama visa turima parama ir humanitarinė pagalba;

18.  mano, kad būsimas ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimas yra puiki galimybė geriau spręsti šios humanitarinės tragedijos klausimą ir kad ES gali padidinti savo paramą regioninėms ir žemyno organizacijoms;

19.  primena su tarptautine pagalba susijusiu įsipareigojimus, prisiimtus 2019 m. gegužės 30 d. ir birželio 1 d. Beiroje vykusioje tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje, kurioje Europos Sąjunga įsipareigojo skirti 200 mln. EUR paramą ekonomikai gaivinti; ragina ES ir jos valstybes nares visapusiškai vykdyti šiuos įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad ilgalaikį atsigavimą galima pasiekti tik užtikrinus tvarų ir integracinį ekonomikos vystymąsi; todėl ragina ES teikti paramą Mozambikui dedant pastangas stabilizuoti ekonomiką, kurti darbo vietas ir skatinti kaimo konkurencingumą, kartu užtikrinant įtraukumą ir aplinkos išsaugojimą;

20.  palankiai vertina Tarptautinio valiutos fondo (TVF) katastrofų padarinių švelninimui ir pagalbai sukurtą patikos fondą (angl. Catastrophe Containment and Relief Trust) kaip žingsnį teisinga linkme padedant Mozambikui kovoti su COVID-19 ekonominėmis pasekmėmis; ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti paramą TVF, o TVF – ieškoti kitų alternatyvų, kaip padidinti minėto patikos fondo turimus išteklius, pvz., naudoti savo turimus rezervus; primena, kad įnašai į fondą jokiu būdu neturi pakeisti oficialios paramos vystymuisi (OPV);

21.  mano, jog itin svarbu, kad vietos gyventojai, ypač skurdžiausiose šalies provincijose, gautų naudos vykdant jų gamtos išteklių eksploatavimą; ragina vyriausybę sąžiningai paskirstyti pajamas iš eksploatavimo projektų vietos plėtros projektams, kartu laikantis aukštų aplinkos ir socialinių standartų;

22.  primena, kad Mozambiko žmonės, tiek krikščionys, tiek musulmonai, ilgą laiką taikiai gyvena, ir nurodo, jog yra įsitikinęs, kad šis tolerancijos ir solidarumo modelis vyraus nepaisant islamistų teroristų išpuolių;

23.  pabrėžia, kad, siekiant kovoti su radikalėjimu, visų pirma jaunimo radikalėjimu ir radikalėjimu kaimo vietovėse, reikia teikti pirmenybę švietimui ir skatinti kaimo plėtrą;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Mozambiko vyriausybei ir parlamentui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos ir Afrikos Sąjungos nariams ir vadovams.

(1) https://reliefweb.int/report/mozambique/mozambique-situation-report-10-september-2020.