Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2020/2708(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B9-0246/2020

Debatai :

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0239

Priimti tekstai
PDF 156kWORD 53k
Ketvirtadienis, 2020 m. rugsėjo 17 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Europos kultūros gaivinimas
P9_TA(2020)0239RC-B9-0246/2020

2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kultūros gaivinimo (2020/2708(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) preambulę bei 3 ir 4 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 ir 167 straipsnius, taip pat į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 19 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 22 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo, švietimo ir kultūros politikos vaidmuo kuriant stipresnę Europą“ (COM(2018)0268),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ (COM(2018)0267),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ (COM(2017)0673),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 ir jos padariniais(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl transporto ir turizmo 2020 m. ir vėliau(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB(4) (toliau – reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 17, 18, 19, 20 ir 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 15 d. Tarybos išvadas dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje (2018/C 460/10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos ekonomikos gaivinimo poreikių nustatymas“, pridėtą prie 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikato „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. ataskaitą „Kultūros paveldo svarba Europai“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi kultūra yra strateginis Europos Sąjungos sektorius, kuris ne tik sudaro svarbią mūsų ekonomikos dalį, bet ir prisideda prie demokratinės, tvarios, laisvos ir įtraukios visuomenės kūrimo bei atspindi mūsų Europos įvairovę, vertybes, istoriją ir gyvenimo būdą;

B.  kadangi kultūra ir menų laisvė reikšmingai prisideda prie visuomenės gyvybingumo ir suteikia galimybę visoms visuomenės grupėms išreikšti savo tapatybę, prisideda prie socialinės sanglaudos ir kultūrų dialogo, o tai sudaro sąlygas vis glaudesnei Europos Sąjungai;

C.  kadangi kultūra savaime yra vertinga kaip žmoniškumo, demokratijos ir pilietinio dalyvavimo išraiška, kuri gali būti labai svarbi skatinant tvarų vystymąsi;

D.  kadangi kultūra stiprina visuomenių socialinį kapitalą, sudaro palankesnes sąlygas demokratiniam pilietiškumui, puoselėja kūrybiškumą, gerovę ir kritinį mąstymą, skatina integraciją ir sanglaudą, taip pat įvairovę, lygybę ir pliuralizmą;

E.  kadangi kultūrinis dalyvavimas pripažintas viena iš pagrindinių socialinių pokyčių ir įtraukios, atsparios visuomenės kūrimo varomųjų jėgų;

F.  kadangi kultūra ir kultūros bei kūrybos sektoriai ir pramonė yra svarbi kovos su visų formų diskriminacija, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją, priemonė ir saviraiškos laisvės platforma;

G.  kadangi pandemija atskleidė tikrąją kultūros ir kūrybos sektorių ir pramonės socialinę vertę Europos visuomenei, taip pat ekonominę svarbą; kadangi ekonominė kultūros dalis yra strateginis Europos Sąjungos ir jos ekonomikos sektorius, užtikrinantis prasmingus darbus milijonams Europos gyventojų bei tvarų Europos įvairovės finansavimą ir kartu atspindintis mūsų Europos įvairovę, vertybes, istoriją ir gyvenimo būdą;

H.  kadangi Europos kultūrinės ir kūrybinės veiklos vykdytojai užsiima kultūrų ir kalbų įvairovės Europoje išsaugojimu ir skatinimu bei dalyvauja stiprinant Europos tapatybę visais lygmenimis; kadangi šie veiklos vykdytojai yra neįkainojama socialinės sanglaudos bei darnaus vystymosi ir ekonomikos augimo Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse jėga bei svarbus pasaulinio konkurencingumo šaltinis;

I.  kadangi Europos kultūros ir kūrybos sektoriai ir pramonė sudaro apie 4 proc. Europos BVP – panašiai kaip ir IRT bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos; kadangi 2019 m. kultūros sektoriuje 27-iose ES valstybėse narėse dirbo 7,4 mln. žmonių, o tai sudarė 3,7 proc. bendro užimtumo 27-iose ES valstybėse narėse; kadangi 2019 m. savarankiškai kultūros srityje dirbusių asmenų skaičius 27-iose ES valstybėse narėse daugiau nei dvigubai viršijo visos ekonomikos vidurkį(5);

J.  kadangi, remiantis Komisijos vertinimu, kultūros ir kūrybos sektoriuose ir pramonėje, kurių pridėtinė vertė BVP siekia 509 mlrd. EUR, dėl COVID-19 krizės ir plitimo valdymo priemonių 2020 m. antrąjį ketvirtį, ko gero, prarasta 80 % apyvartos;

K.  kadangi daugiau kaip 300 000 Europos žmonių dirba kultūros paveldo sektoriuje, o 7,8 mln. darbo vietų Europoje yra netiesiogiai su juo susijusios; kadangi Europos kūrybinė darbo jėga kultūros ir kūrybos sektoriuose ir pramonėje šiuo metu nepakankamai atspindima statistikos sistemose;

L.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai ir pramonė yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir įrodyta, kad jie naudingi kitiems sektoriams, pvz., turizmo ir transporto; kadangi, remiantis Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, keturi iš dešimties turistų renkasi savo kelionės tikslo vietą remdamiesi kultūrine pasiūla, o du trečdaliai europiečių mano, kad kultūros paveldas turi įtakos jų atostogų vietos pasirinkimui; kadangi Europa tebėra populiariausia kultūrinio turizmo vieta pasaulyje;

M.  kadangi ES kultūrų įvairovė labai kenčia nuo COVID-19 pandemijos ir daugeliui kultūros ir kūrybos sektorių ir pramonės veikėjų be viešųjų investicijų ir pagalbos gresia pražūtis; kadangi šio sektoriaus veiklos sustabdymas padarė šalutinį poveikį kitiems, pvz., transporto, turizmo ir švietimo, sektoriams;

N.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai ir pramonė yra netipinis sektorius, grindžiamas specifiniu ekonomikos modeliu, poreikiais ir dydžiu, tačiau juos daugiausia sudaro mažos struktūros (MVĮ, labai mažos organizacijos ir savarankiškai dirbantys asmenys), kurios turi nedaug arba visai neturi galimybių patekti į finansų rinkas, ir kurių pajamos dažnai yra nereguliarios ir mišrios, gaunamos iš viešųjų subsidijų, privataus finansavimo, su auditorija susijusių pajamų ir autorių teisių;

O.  kadangi COVID-19 pandemijos krizė taip pat išryškino jau anksčiau egzistavusį kultūros ir kūrybos sektorių ir pramonės pažeidžiamumą, įskaitant menininkų ir kultūros darbuotojų pragyvenimo šaltinių neužtikrintumą, taip pat daugelio kultūros institucijų biudžeto ribotumą;

P.  kadangi visos COVID-19 pandemijos pasekmės kultūros ir kūrybos sektoriams ir pramonei tik pradeda ryškėti, o bendras vidutinės trukmės ir ilgalaikis poveikis vis dar nežinomas; kadangi tai daro poveikį menininkų ir kultūros srities specialistų, kurie turi teisę gauti teisingą finansinį atlygį už savo darbą, socialinėms teisėms ir kultūros raiškos įvairovės apsaugai;

Q.  kadangi COVID-19 krizė jau daro ir toliau darys ilgalaikį poveikį kultūros ir kūrybos produktų gamybai, jų platinimui ir jų gaunamoms pajamoms, taigi ir Europos kultūros įvairovei;

R.  kadangi, pradėjus taikyti plitimo valdymo priemones, teatrai, operos teatrai, kino teatrai, koncertų salės, muziejai, paveldo vietos ir kitos meno erdvės veiklą nutraukė vieni pirmųjų, o ją atnaujina vieni paskutiniųjų; kadangi daugelis kultūros ir meno renginių, pvz., mugės, festivaliai, koncertai ir pasirodymai, buvo atšaukti arba atidėti ilgam laikui; kadangi sveikatos ir saugos priemonės, pradėtos taikyti siekiant išvengti naujo protrūkio, artimiausioje ateityje neleis renginiams veikti visu pajėgumu;

S.  kadangi pandemijos metu daugelis europiečių buvo užsidarę namuose, todėl dalijimasis kultūriniu ir kūrybiniu turiniu daugeliui piliečių tapo paguoda; kadangi atsirado daugiau galimybių susipažinti su kultūriniu turiniu internete ir kultūrinis turinys tapo prieinamesnis ir dažnai nemokamas autorių, menininkų, atlikėjų ir kitų kūrėjų dėka; kadangi tai dar labiau sumažina kūrėjų pajamas; kadangi kultūrinio turinio prieinamumas internete nepadidino teisių turėtojų ir atlikėjų pajamų;

T.  kadangi nevienodos galimybės naudotis skaitmenine infrastruktūra apribojo pagrindines teises į prieigą prie kultūros, teisę dalyvauti kultūriniame gyvenime ir teisę į meninę išraišką;

U.  kadangi keletas iš eilės pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP) pateiktų biudžeto pasiūlymų dėl programos „Kūrybiška Europa“ net ir prieš COVID-19 krizę akivaizdžiai neatitiko nei sektoriaus, nei Parlamento, kuris akcentavo būtinybę padvigubinti jos finansavimą palyginti su 2014–2020 m. DFP, lūkesčių;

V.  kadangi peržiūrėtame Komisijos pasiūlyme dėl DFP, palyginti su 2018 m. Komisijos pasiūlymu dėl DFP, numatyta 20 proc. sumažinti Europos solidarumo korpuso finansavimą, 13 proc. – programos „Kūrybiška Europa“ ir 7 proc. – programos „Erasmus +“ finansavimą; kadangi 2020 m. liepos 17 d. Europos Vadovų Tarybos pozicija atitinka tik 2018 m. Komisijos pasiūlymą; kadangi programa „Kūrybiška Europa“ yra vienintelė ES programa, pagal kurią teikiama tiesioginė parama kultūros ir kūrybos sektoriams ir pramonei visoje Europoje; kadangi nei iniciatyvos, kurias turėtų apimti programa „Kūrybiška Europa“, nei jos biudžetas neužtikrina reikiamo finansavimo programai, pagal kurią pateiktų paraiškų mastas jau viršija finansavimo galimybes ir kuri yra nepakankamai finansuojama;

W.  kadangi pandemija suteikia galimybę iš naujo apmąstyti kultūros ateitį ir kadangi norint sukurti atsparesnę kultūros ekosistemą reikalingi platesni svarstymai apie planetos ateitį ir būtinybę skubiai reaguoti į klimato krizę;

X.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai ir pramonė yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti aplinkos tvarumą; kadangi jie ir toliau turės būti tinkamai finansuojami ir juose turės būti sukurta saugių investicijų aplinka, kad jie būtų parengti perėjimui prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, kaip numatyta Europos žaliajame kurse ir darnaus vystymosi tiksluose;

1.  reiškia nuoširdų solidarumą su menininkais, kūrėjais, autoriais, leidėjais, jų įmonėmis ir visais kitais kultūros kūrėjais ir darbuotojais, įskaitant mėgėjus, kurie visi ypač smarkiai nukentėjo nuo pasaulinės COVID-19 pandemijos, ir reiškia pagarbą jų veiklai ir solidarumui šiais milijonams europiečių nelengvais laikais;

2.  pabrėžia, kad atsigavimas po pandemijos ir Europos kultūros politikos atgaivinimas yra glaudžiai susiję su kitais iššūkiais, su kuriais susiduria Europos Sąjunga ir pasaulis, pradedant klimato krize; yra įsitikinęs, kad būsima kultūros politika turi būti glaudžiai susijusi su socialiniais iššūkiais, taip pat su žaliąja ir skaitmenine pertvarka;

3.  mano, kad labai svarbu kultūros ir kūrybos sektoriams ir pramonei skirti didelę dalį Europos institucijų planuojamų ekonomikos atgaivinimo priemonių ir jas derinti su plataus masto ir skubiais veiksmais Europos kultūros ir kūrybos pajėgoms remti, suteikiant joms galimybę tęsti savo darbą ateinančiais mėnesiais ir išgyventi šį krizės laikotarpį, taip pat užtikrinant sektoriaus atsparumą; ragina valstybes nares ir Komisiją koordinuoti savo veiksmus remiant kultūros ir kūrybos sektorius ir pramonę;

4.  palankiai vertina Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pastangas rengiant ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, tačiau nerimauja dėl to, kad nėra aiškiai paskirta jokia konkreti suma, kuria kultūros ir kūrybos sektoriai galėtų naudotis tiesiogiai; atsižvelgdamas į tai primygtinai laikosi nuomonės, kad valstybių narių tiksliniai veiksmai turėtų būti aiškiai sutelkti į kultūrinės ir kūrybinės veiklos vykdytojus ir kad jiems turėtų būti suteikta galimybė plačiai ir nedelsiant pasinaudoti visomis gaivinimo lėšomis;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares kultūros ir kūrybos sektoriams ir pramonei, atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius, skirti ne mažiau kaip 2 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų; pabrėžia, kad ši procentinė dalis turėtų atspindėti kultūros ir kūrybos sektorių ir pramonės svarbą ES BVP, atsižvelgiant į tai, kad jie sukuria 7,8 mln. darbo vietų ir 4 proc. BVP; pakartoja, kad reikia tikslių programavimo ir finansinių planų, skirtų užtikrinti veiklos tęstinumą kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje ir nuspėjamumą šioje srityje dirbantiems žmonėms;

6.  palankiai vertina REACT-EU, kaip tiesioginio veiksmų plano, kuriuo siekiama teikti papildomą finansavimą labai nukentėjusiems regionams ir ekonomikos sektoriams, sukūrimą; palankiai vertina tai, kad kultūra pripažinta svarbiu ir nukentėjusiu sektoriumi; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad nebuvo imtasi jokių priemonių siekiant užtikrinti, kad kultūros ir kūrybos sektoriai ir pramonė galėtų gauti naudos iš šios iniciatyvos; primygtinai ragina valstybes nares kultūros ir kūrybos sektorius ir pramonę laikyti strateginiais sektoriais ir ES ekonomikos gaivinimo plano prioritetu ir nustatyti aiškų biudžetą, susietą su skubiais ir konkrečiais veiksmais, skirtais šių veiklos vykdytojų atsigavimui, kuris turėtų būti naudingas visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant nepriklausomus menininkus, ir kuriuo būtų siekiama ne tik jų ekonomikos atsigavimo, bet ir kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje dirbančių žmonių darbo sąlygų gerinimo;

7.  kritiškai vertina tai, kad programa „Kūrybiška Europa“ negavo jokio papildomo finansavimo pagal priemonę „Next Generation EU“, ir ragina bendrą programos „Kūrybiška Europa“ biudžetą padidinti iki 2,8 mlrd. EUR;

8.  prašo valstybių narių užtikrinti, kad krizės metu ir jai pasibaigus būtų galima išplėsti paprastai kultūros ir kūrybos sektorių dalyviams taikomų specialių vidaus socialinių, fiskalinių ir ekonominių taisyklių taikymą; prašo, kad valstybės narės įtrauktų kultūros ir kūrybos sektoriuose ir pramonėje veikiančias MVĮ į savo konkrečius |jau įgyvendinamus MVĮ gaivinimo planus; prašo valstybes nares įgyvendinant naujas sveikatos ir saugos priemones apsvarstyti galimybę teikti finansinę paramą kultūros erdvėms ir renginiams;

9.  ragina užtikrinti didesnį koordinavimą, siekiant įvardyti geriausią praktiką ir konkrečius sprendimus, kuriuos taikant būtų galima remti kultūros ir kūrybos sektorius bei pramonę esamos padėties sąlygomis ir imantis gaivinimo veiksmų ateityje; teigiamai vertina sektoriaus kampanijas #saveEUculture ir #double4culture bei Komisijos pastangas skatinti kultūros ir kūrybos sektorius bei pramonę įgyvendinant kampaniją #CreativeEuropeAtHome;

10.  su susirūpinimu pažymi, kad socialinės apsaugos sistemos dažnai neprieinamos profesionaliems kūrėjams, kurių darbas priskiriamas nestandartiniam užimtumui; ragina valstybes nares užtikrinti galimybes gauti socialines išmokas visiems profesionaliems kūrėjams, įskaitant tuos, kurių darbas priskiriamas nestandartiniam užimtumui;

11.  ragina Komisiją parengti Europos sistemą, kuri apimtų darbo sąlygas kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje ES lygmeniu: ji turėtų atspindėti sektoriaus specifiką, remiantis ja turėtų būti taikomos gairės ir principai, kuriais vadovaujantis būtų siekiama gerinti darbo sąlygas, o ypatingas dėmesys būtų skiriamas tarpvalstybiniam užimtumui;

12.  pažymi, kad dėl kelionių apribojimų toliau varžomas Europos kultūrinis bendradarbiavimas ir daromas didelis poveikis tarptautiniam judumui bei kelionėms, o tai yra svarbus kultūros veikėjų pajamų šaltinis; pažymi, kad tarptautiniam bendradarbiavimui, kelionėms ir bendrai gamybai skirtos lėšos dažnai mažinamos ir perskiriamos su pandemija susijusiam sunkmečiui finansuoti; reiškia susirūpinimą dėl neigiamo šių priemonių poveikio Europos kultūriniam bendradarbiavimui; ragina valstybes nares riboti nepagrįstus judėjimo Šengeno erdvėje suvaržymus, o Komisiją – parengti valstybėms narėms skirtas saugių tarpvalstybinių kelionių, tiesioginių kultūrinių renginių ir kultūrinės veiklos gaires;

13.  ragina Komisiją remti menininkų judumą, kad jie galėtų keistis praktine patirtimi ir žiniomis apie technikas, bei aktyviai skatinti jų integraciją į darbo rinką; tvirtai remia su tuo susijusį meninių kompetencijų tarpusavio pripažinimą;

14.  teigiamai vertina tai, kad sukurta ES laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), kurią taikant ketinama remti valstybių narių taikomas trumpalaikes darbo priemones, pirmiausia susijusias su MVĮ ir savarankiškai dirbančiais asmenimis; mano, jog taikant šią priemonę, kuri turėtų apimti kuo daugiau kultūros veikėjų, įskaitant laisvai samdomus autorius, atlikėjus, menininkus ir kitus kūrėjus, kultūros ir kūrybos sektorių veikėjams gali būti sudaryta galimybė pasilikti savo veiklos srityje atlyginant jiems prarastas pajamas bei užtikrinant, kad nebūtų prarastos ekspertinės žinios; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares pasirūpinti deramomis garantijomis, kad priemonė SURE galėtų būti nedelsiant pradėta taikyti ir prieinama visiems juridiniams asmenims, įskaitant neformaliuosius kultūros ir kūrybos sektorių bei pramonės subjektus;

15.  laikosi nuomonės, kad dabartine pandemija ir jos poveikiu mūsų ekonomikai neturėtų būti naudojamasi kaip dingstimi dar labiau mažinti nacionalines ar Europos viešąsias lėšas kultūrai; akcentuoja nepaprastai svarbų programos „Kūrybiška Europa“ ir jos paprogramių MEDIA, „Kultūra“ bei tarpsektorinių paprogramių vaidmenį užtikrinant Europos bendradarbiavimą ir deramo laipsnio stabilumą sektoriuje: suteikiant prieigą prie Europos finansavimo, įgyvendinamų projektų pagrindu kuriamos ilgalaikės partnerystės; ragina Komisiją integruoti kultūros ir kūrybos sektorius bei pramonę į visą DFP; atsižvelgdamas į tai primena, kad Parlamentas akcentavo būtinybę padvigubinti programai „Kūrybiška Europa“ skirtą biudžetą kitoje DFP, ir ryžtingai pakartoja, kad laikosi pozicijos remti kultūros ir kūrybos sektorius bei pramonę ir jų darbuotojus; mano, jog nepaprastai svarbu, kad programos būtų kuo greičiau užbaigiamos ir patvirtinamos, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo jų pirmtakių; pabrėžia, jog, pavėlinus naujojo finansavimo laikotarpio pradžią, Komisija turi užtikrinti pereinamojo laikotarpio priemones, kad būtų užpildyta spraga tarp dabartinės ir naujosios programos „Kūrybiška Europa“;

16.  ragina Komisiją įvardyti įvairius mišraus finansavimo šaltinius, kuriais galėtų naudotis kultūros ir kūrybos sektoriai bei pramonė, ir iš anksto apie juos pranešti; primygtinai laikosi nuomonės, kad pagrindinį vaidmenį šiame kontekste turėtų atlikti Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijos bendrija, skirta kultūros ir kūrybos sektoriams; ragina Komisiją įtraukti programos „Europos horizontas“ finansavimą kultūros ir kūrybos sektorių veikėjams, užsiimantiems kultūriniu eksperimentavimu, inovacijomis bei moksliniais tyrimais meno srityje; pakartoja, kad būtina didinti sąveiką Europos lygmeniu, sykiu skatinant naujus inovatyvius ir skaitmeninius sprendimus, kurie gali būti naudingi sektoriui šiais ir kitais laikais;

17.  pripažįsta skaitmeninimo svarbą kuriant, gaminant, platinant kultūrinius ir kūrybinius darbus bei užtikrinant jų prieinamumą ir ragina Komisiją toliau ieškoti finansavimo Europos kultūros kūriniams skaitmeninti bei MVĮ ir organizacijų prieigai prie skaitmeninių įgūdžių ir infrastruktūros palengvinti;

18.  pažymi, kad dauguma iki šiol parengtų paramos priemonių grindžiamos skolinimu, o toks variantas ilgainiui tinkamas ne visoms kultūros ekosistemos suinteresuotosioms šalims; ragina teikti didelę ir visų pirma dotacijomis grindžiamą paramą kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei, siekiant užtikrinti pragyvenimo šaltinius vietos bendruomenėms;

19.  teigiamai vertina naujus paramos būdus, numatytus pagal kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę, kuri buvo parengta siekiant pagerinti kultūros ir kūrybos sektorių bei pramonės MVĮ prieigą prie skolos finansavimo už prieinamą kainą; pabrėžia, kad ji turi būti prieinama plačiau, siekiant apimti visas valstybes nares ir regionus bei visų dydžių MVĮ; ragina užtikrinti kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės įgyvendinimą pagal programą „InvestEU“, numatant didesnį lankstumą kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei;

20.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ galėtų naudotis skolos finansavimo požiūriu didesne parama, taikant pagal 2021–2027 m. programą „InvestEU“ numatytus būsimus garantijų priemonės mechanizmus;

21.  apgailestauja, kad daugiau neįvyko jokių permainų, kad finansiniai ištekliai taptų prieinami MVĮ ir smulkesnėms organizacijoms; todėl prašo valstybių narių ir Komisijos peržiūrėti savo dabartinius kriterijus ir politiką garantijų požiūriu, ypač ryšium su didesnės rizikos profilio MVĮ, kurių prieiga prie finansų rinka menka arba jos tokios prieigos neturi ir kurios generuoja nematerialųjį turtą;

22.  ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant švelninti vis didesnį krizės poveikį kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei dabar, kai, nenutrūkstamai atšaukiant didžiuosius festivalius ir kultūros renginius, susiduriama su pirmiausia muzikos ir scenos menų sektoriui ir nepriklausomiems menininkams katastrofiškomis finansinėmis pasekmėmis; mano, kad turėtų būti kuriamos scenos menams skirtos Europos skaitmeninės platformos, siekiant kuo labiau dalintis Europos kultūriniu turiniu ir kūrybiniais produktais; prašo užtikrinti, kad tokios platformos būtų kuriamos vadovaujantis siekiu teisingai atlyginti menininkams, kūrėjams ir įmonėms; prašo aktyviau dalyvauti, kad kartu su susijusiais veikėjais būtų rasti sprendimai, kaip paremti veiklą, o ypač menininkus ir kūrėjus, nukenčiančius dėl didžiųjų festivalių ir kultūros renginių atšaukimo;

23.  ragina Komisiją nustatyti, ar nacionaliniai finansinio lėšų kultūrai paskirstymo metodai prieinami visiems kūrėjams, taip pat ar lėšos skirstomos nepriklausomai, laisvai ir sąžiningai; ragina Komisiją imtis darbo siekiant parengti geresnius kokybinius ir kiekybinius rodiklius bei užtikrinti patikimą ir pastovų duomenų, susijusių su kultūros ir kūrybos sektoriais bei pramone, srautą;

24.  primena valstybėms narėms, kad, siekiant padėti kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei atsigauti po krizės, galima taikyti kitas priemones, pvz., lengvatinius PVM tarifus visoms kultūros prekėms ir paslaugoms, geresnį nematerialiojo turto vertinimą bei mokesčių kreditus kultūros produkcijai;

25.  pažymi, kad turizmas sudaro 10,3 proc. Europos Sąjungos BVP, o daugiau nei 40 proc. šio rodiklio siejama su kultūros pasiūla; mano, kad laipsniškas turizmo atsigavimas – tai proga aktyviai reklamuoti Europos kultūrą ir paveldą, sykiu paklojant pagrindą tvariam Europos turizmui; atsižvelgdamas į tai ragina inicijuoti kasmetinę Europos kultūros ir paveldo vertės kūrimo programą, kuri atspindėtų Europos kultūros įvairovę; prašo užtikrinti, kad į struktūrinių fondų lėšomis remiamus projektus būtų kuo labiau įtraukiamas kultūros išsaugojimas ir meninė kūryba; akcentuoja istorinio ir kultūrinio turizmo pridėtinės vertės svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti integruotą politiką, siekiant padėti atgaivinti šį sektorių;

26.  mano, kad turėtume pasinaudoti šia proga reklamuoti Europos kultūros turinį visame pasaulyje, populiarinant Europos produkciją ir plėtojant Europos transliacijos tinklus; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad į nacionalinę teisę būtų kuo sklandžiau perkelti atitinkami teisės aktai, pvz., peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva(6), Direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje(7) ir Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyva(8); atkreipia ypatingą dėmesį į kino ir vaizdo pramonės potencialą bei ragina kurti Europos masto partnerystę, kuri būtų skirta šios srities Europos kūrėjams remti; pabrėžia, kad, įgyvendinant šias direktyvas ir rengiant būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, būtina išsaugoti ir remti kolektyvinius mechanizmus, skirtus deramai atskirų kūrėjų apsaugai užtikrinti;

27.  pripažįsta, kad žiniasklaidos ekosistemos būklė yra nusilpusi, taip pat kad vietos ir regioninių bei mažesnėse rinkose veikiančių naujienų sklaidos kanalų padėtis yra žūtbūtinė; mano, kad laisva, nepriklausoma ir pakankamai finansuojama žiniasklaida taip pat yra priešnuodis dezinformacijos sklaidai bei veiksmingumui, todėl atsižvelgdama į tai Komisija turėtų pateikti vidutinės trukmės ir ilgalaikę strategijas, įskaitant konkrečias iniciatyvas vietos ir regioniniams bei mažose rinkose veikiantiems žiniasklaidos kanalams paremti; laikosi nuomonės, kad turėtų būti svarstoma galimybė sukurti naujienų sklaidos kanalų fondą, kurio veikla būtų grindžiama ištiestosios rankos principu; palaiko būsimuosius Komisijos pasiūlymus dėl skaitmeninių paslaugų akto duomenų rinkinio, ypač naujas ir peržiūrėtas jo taisykles, susijusias su internetinėmis platformomis bei reklama internete; laikosi nuomonės, kad būtinas dėmesys žiniasklaidos nuosavybės koncentracijai, dėl kurios neretai nukenčia pliuralizmas ir naujienų įvairovė, be to, ji gali neigiamai paveikti informacijos rinką; pritaria planuojamam Žiniasklaidos ir audiovizualinio sektoriaus veiksmų planui bei jame išdėstytiems tikslams didinti konkurencingumą ir remti sektoriaus skaitmeninę transformaciją;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir skatinti meninės raiškos laisvę, kuri yra gyvybiškai svarbi demokratijai puoselėti ir sveikam visuomenių atsitiesimui po beprecedentės krizės skatinti; akcentuoja Europos finansavimo svarbą siekiant remti ir išsaugoti kultūros ir žiniasklaidos laisves bei įvairovę; mano, kad kultūros ir kūrybos sektoriai bei pramonė yra vieni dinamiškiausių ekonomikos sektorių, kad juose turėtų būti skatinama lyčių lygybė ir kad jie galėtų būti stiprus darnaus vystymosi ir teisingos pertvarkos katalizatorius;

29.  atkreipia dėmesį į kultūros įvairovės potencialą atverti Europos kultūros ir kūrybos sektoriams nei pramonei duris į pasaulį bei ragina vadovautis pusiausvyra grindžiamu požiūriu integruojant įvairiausius skirtingų regionų ir skirtingo masto veikėjus; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją tinkamai įvertinti tokias esamas programas ir ES veiksmus, kaip Europos paveldo ženklas, bei įtraukti finansinį vertinimą, siekiant geriau informuoti apie paveldo ir kultūros maršrutus, kad piliečiai galėtų įgyti geresnį supratimą apie ES veiksmus; taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl plataus užmojo įtraukios Europos kultūrai skirtos komunikacijos ir skatinimo politikos, kurią įgyvendinant Europos kultūros turinys, renginiai ir jų vietos taptų matomos visos Europos ir pasaulio mastu;

30.  laikosi nuomonės, kad priemonėmis, kurių valstybės narės ir Komisija ėmėsi siekdamos padėti kultūros ir kūrybos sektorių veikėjams Europoje, turėtų būti remiami veikėjai ir iniciatyvos, atspindinčios kultūros ir kalbų, įskaitant mažumų ir mažąsias kalbas, įvairovę Europoje;

31.  ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos kultūros sostinėmis ieškant praktinių sprendimų ir padėti joms kuo labiau suvaldyti dėl pandemijos pasikeitusius planus, o pirmiausia su miestais, kuriems šis titulas suteiktas 2020 ir 2021 m., užmezgant išsamų dialogą su organizatoriais; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu labiau remti šiems miestams prieinamus mechanizmus ir finansinius sprendimus; pakartoja, kad dėl šiuo metu susidariusių aplinkybių pasikeitė Europos kultūros sostinių kalendorius, ir ragina sprendimų priėmėjus įvertinti galimybę pratęsti laikotarpį renginius ateityje organizuosiantiems miestams;

32.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant pasinaudoti Europos kultūros paveldo metų laikotarpiu atsivėrusiomis galimybėmis, kad jos taptų ilgalaikiu politikos paveldu; ragina Komisiją laikytis labiau integruoto požiūrio į kultūros paveldą, o materialųjį, nematerialųjį, gamtos ir skaitmeninį paveldą laikyti tarpusavyje susijusiu ir neatsiejamu; pabrėžia, kad būtina sukurti nuolatinę ES lygmens bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo kultūros paveldo politikos srityje platformą, kurios kertinis akmuo būtų organizuota pilietinė visuomenė; taip pat ragina sukurti visapusišką skaitmeninio kultūros paveldo sistemą, kurią taikant daugiausia dėmesio būtų skiriama būtent esamo paveldo skaitmeninimo veiklai ir plačiam suskaitmenintos kultūrinės medžiagos prieinamumui; atsižvelgdamas į tai akcentuoja sąveikumo ir standartų svarbą; ragina nuodugniai peržiūrėti 2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendaciją dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo(9);

33.  pabrėžia, kad izoliavimo laikotarpiu daug kultūros paveldo vietovių buvo paliktos be priežiūros ir jomis nebuvo tinkamai rūpinamasi, taigi šioms vietovėms, kurios ir taip yra pažeidžiamos dėl aplinkos būklės blogėjimo, gaivalinių nelaimių ir klimato kaitos, buvo padaryta žala, be to, jose vyko neteisėti kasinėjimai arba iš jų buvo neteisėtai išvežami objektai; akcentuoja būtinybę apsaugoti užimtumą kultūros paveldo sektoriuje, remti profesionalius restauratorius ir paveldo ekspertus bei aprūpinti juos priemonėmis, reikalingomis Europos paveldo vietovėms apsaugoti;

34.  mano, kad kultūros aspektas turi būti įtrauktas į dialogą su piliečiais, pirmiausia per artėjančią Konferenciją dėl Europos ateities;

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 238, 2018 7 6, p. 28.
(2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0169.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 221.
(5) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Culture_statistics_-_cultural_employment#Self-employment
(6) OL L 303, 2018 11 28, p. 69.
(7) OL L 130, 2019 5 17, p. 92.
(8) OL L 248, 1993 10 6, p. 15.
(9) OL L 283, 2011 10 29, p. 39.

Atnaujinta: 2021 m. sausio 12 d.Teisinė informacija - Privatumo politika