Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2019/2805(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0243/2020

Pateikti tekstai :

B9-0243/2020

Debatai :

PV 17/09/2020 - 8
CRE 17/09/2020 - 8

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0241

Priimti tekstai
PDF 152kWORD 47k
Ketvirtadienis, 2020 m. rugsėjo 17 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Miesto ir žaliosios infrastruktūros svarba. 2022-ieji – Europos žalesnių miestų metai
P9_TA(2020)0241B9-0243/2020

2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2022-ųjų – Europos žalesnių miestų metų (2019/2805(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos(1),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(2),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“(4),

–  atsižvelgdamas į Septintąją aplinkosaugos veiksmų programą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

–  atsižvelgdamas į ES žaliosios infrastruktūros strategiją(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 24 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES žaliosios infrastruktūros strategijos įgyvendinimo pažangos apžvalga“ (COM(2019)0236),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM(2013)0249),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 19 d. klausimą Komisijai dėl ES žaliosios infrastruktūros politikos vystymo (O-000094/2013 – B7-0525/2013),

–  atsižvelgdamas į Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais,

–  atsižvelgdamas į Europos žaliosios sostinės apdovanojimą(8),

–  atsižvelgdamas į Merų paktą dėl klimato ir energetikos(9),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai „Miesto ir žaliosios infrastruktūros svarba. 2022-ieji – Europos žalesnių miestų metai“ (O-000039/2020 – B9‑0014/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi žalioji infrastruktūra suprantama kaip strategiškai suplanuotas gamtinių ir pusiau gamtinių teritorijų tinklas, įskaitant kitus aplinkos objektus, suprojektuotus ir valdomus siekiant teikti įvairiausias ekosistemos paslaugas, ir apimantis žaliąsias zonas (arba mėlynąsias, jei tai jūrinės ekosistemos) ir kitus fizinius sausumos (įskaitant pakrantes) ir jūrinius objektus kaimuose ir miestuose;

B.  kadangi 72 proc. ES gyventojų gyvena miestuose, miesteliuose ir priemiesčiuose, o miesto gyventojų skaičius toliau auga ir 2020 m. gali pasiekti 80 proc.(10); kadangi šie skaičiai rodo, jog žalieji miestai tampa vis svarbesni sprendžiant pagrindines mūsų planetos problemas ir kad jie turi vis didesnį potencialą tapti esminiais pasaulinių darbotvarkių ir piliečių dalyvavimo priimant politinius sprendimus centrais;

C.  kadangi miestai susiduria su įvairiais iššūkiais – pradedant klimato kaitos poveikiu gyventojų sveikatai, baigiant susirūpinimą dėl aplinkos keliančiais klausimais, ir kadangi žaliosios infrastruktūros turi didelį potencialą pasiūlyti gamtinius ekologinius, ekonominius ir socialinius daugelio iš šių problemų sprendimus, nes šie sprendimai paprastai yra pigūs, tvarūs ir padeda kurti darbo vietas;

D.  kadangi svarbu didinti informuotumą apie žaliąją infrastruktūrą, jos plataus masto teigiamą poveikį ekosistemoms ir paslaugoms gyventojams, siekiant labiau skatinti priimti gamtinius sprendimus žemės ir teritorijų planavimo srityje ir kurti bei atkurti žaliąsias erdves, paspartinti perėjimą nuo pilkosios prie žaliosios infrastruktūros standartų miestų planavimo ir teritorinės plėtros srityse ir sudaryti sąlygas miestams geriau prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio;

E.  kadangi žalioji infrastruktūra teikia ekosistemines paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios mūsų gerovei, maisto teikimui miestuose, vandens apytakai ir sulaikymui, natūraliais procesais pagerina vandens infiltraciją ir mažina taršą, reguliuoja aplinkos temperatūrą, skatina biologinę įvairovę (įskaitant apdulkintojus), gerina maisto medžiagų ciklą, didina gyvenamųjų rajonų patrauklumą, sudaro palankesnes sąlygas gyventojams užsiimti sportu ir didina jų gerovę;

F.  kadangi žalioji infrastruktūra padeda plėtoti tinklus „Natura 2000“ miesto teritorijose ir gerina ryšį tarp ekologinio žaliojo ir mėlynojo koridorių bei skatina saugoti ekosistemai itin svarbias rūšis ir buveines ir išlaikyti ekosistemos teikiamas paslaugas miesto teritorijose; kadangi metinė tinklo „Natura 2000“ ekosistemos paslaugų nauda visoje ES įvertinta 300 mlrd. eurų, o žaliosios infrastruktūros nauda ją dar daugiau lenkia;

G.  kadangi miestų žalinimas neapsiriboja įgyvendinimu iniciatyvų, kuriomis siekiama miestus padaryti labiau žaliuojančiais, atsižvelgiant į švaraus oro, vandens ir dirvožemio svarbą, ir miesto kraštovaizdžiu, skatinančiu biologinę įvairovę, siekiant užtikrinti žaliųjų erdvių tvarumą;

H.  kadangi žalioji infrastruktūra yra svarbi 2020 m. biologinės įvairovės strategijos ir 2030 m. Biologinės įvairovės strategijos dalis;

I.  kadangi žalioji infrastruktūra prisideda prie klimato kaitos švelninimo, nes ji stiprina ekosistemos atsparumą klimato kaitai ir padeda mažinti į atmosferą išmetamo CO2 kiekį vykstant tiesioginei anglies dioksido sekvestracijai, ypač durpynuose, vandenynuose ir miškuose; kadangi ji taip pat padeda sumažinti vandens ir nuotekų siurbimą bei valymą ir tam reikiamos energijos suvartojimą, taip pat pastatų suvartojamą energiją ir jų išmetamą teršalų kiekį dėl išmaniųjų pastatų, turinčių žaliųjų elementų, tokių kaip stogai, sienos, ir kuriuose naudojamos naujos išteklių naudojimo efektyvumą didinančios medžiagos; kadangi žalioji infrastruktūra taip pat padeda mažinti energijos paklausą ir su transportu susijusią taršą, nes padeda taikyti alternatyvias, švarias transporto rūšis, pvz., važiavimą dviračiu, vaikščiojimą pėsčiomis ir švarų viešąjį transportą, įskaitant vandens transportą;

J.  kadangi žaliąja infrastruktūra prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos apsaugant gamtinį kapitalą, išsaugant natūralias buveines ir rūšis, gerinant ekologinę būklę, vandentvarką ir maisto saugą; kadangi jos plėtra yra viena iš veiksmingiausių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, kurios galima imtis miestuose, nes ja sušvelninamas neigiamas poveikis, patiriamas dėl klimato kaitos ir vis dažnesnių ekstremalių meteorologinių reiškinių – karščio bangų, miško gaisrų, ekstremalių liūčių, potvynių ir sausrų, sušvelninamas ekstremalus temperatūros svyravimas ir pagerinama miestų teritorijose gyvenančių ES gyventojų gyvenimo kokybė;

K.  kadangi, remiantis IUCN raudonosios nykstančių rūšių knygos duomenimis, daugiau nei 22 proc. Europos rūšių gresia išnykimas; kadangi miestų žalinimas padeda skatinti biologinę įvairovę ir gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant biologinės įvairovės krizę; kadangi miestų biologinės įvairovės skatinimas gali duoti papildomos naudos, nes padidina ekosistemų atsparumą ir anglies sekvestracijos galimybes;

L.  kadangi geras miestų planavimas, apsodintas dirvožemis ir pralaidi danga padeda geriau nei asfaltas ir betonas sulaikyti vandenį, valdyti protėkį, užkirsti kelią dirvožemio erozijai ir kovoti su miesto vandens nuotėkiu; kadangi aukštos kokybės žalioji infrastruktūra mažina potvynių riziką;

M.  kadangi gerai suprojektuota žalioji infrastruktūra yra vienas geriausių būdų padidinti ekologinių žaliųjų ir mėlynųjų koridorių skaičių ir taip apsaugoti biologinę įvairovę;

N.  kadangi filtruodami smulkiąsias daleles ir gamindami deguonį augalai valo orą; kadangi mūsų miestų oro kokybė tapo vienu didžiausių iššūkių sveikatai, su kuriuo šiandien susiduria ES; kadangi švaresnis oras pagerintų milijonų žmonių – įskaitant sergančiuosius astma ir kvėpavimo takų ligomis – gyvenimo kokybę; kadangi dėl kvėpavimo užterštu oru ES kasmet per anksti numiršta 430 000 žmonių; kadangi oro kokybės gerinimas turėtų būti ES, valstybių narių, regionų ir savivaldybių prioritetas, siekiant apsaugoti žmones ir ekosistemas nuo oro taršos poveikio; kadangi pagerinus oro kokybę galėtų būti gerokai sumažintas ankstyvų mirčių skaičius;

O.  kadangi medžiai ir augalija gali padėti sumažinti akustinę taršą miestų teritorijose; kadangi po oro kokybės, triukšmas yra antra pagal dydį su aplinka susijusių sveikatos problemų priežastis; kadangi įgyvendinant ES finansuojamą mokslinių tyrimų projektą HOSANNA sužinota, kad natūralūs augalų garso skydai geriau apsaugo gyventojus nuo eismo triukšmo negu plačiai naudojamos tiesiasienės užtvaros nuo triukšmo; kadangi biologinę įvairovę ir gamtą neigiamai veikia akustinė tarša, todėl pastangos kurti žaliuosius miestus turėtų apimti triukšmo taršos mažinimo iniciatyvas;

P.  kadangi žaliąją infrastruktūrą reikėtų skatinti pakrančių miestuose, kurie paprastai ribojasi su šlapynėmis, siekiant išsaugoti jūrų ir pakrančių biologinę įvairovę ir ekosistemas, stiprinti tvarią pakrančių ekonomikos, turizmo ir kraštovaizdžio plėtrą, nes šie teigiami pokyčiai savo ruožtu užtikrina didesnį atsparumą klimato kaitos poveikiui šiose pažeidžiamose vietovėse, kurias ypač paveikė jūros lygio kilimas;

Q.  kadangi uostų teritorijose turėtų būti skatinama žalioji infrastruktūra, nes jos yra svarbi pakrančių miestų dalis ir paprastai apima dideles sausumos teritorijas, kurios taip pat yra tinklo „Natura 2000“ dalis; kadangi taip bus geriau sprendžiamos aplinkos problemos, pvz., taršos ir biologinės įvairovės nykimo, ir bus padedama skatinti naujų infrastruktūros projektų, pvz., uostų elektrifikavimo, kūrimą;

R.  kadangi žalioji infrastruktūra suteikia galimybę pabūti gamtoje tiems, kurie kitu atveju turi mažai kontaktų su gamta, pvz., vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir neįgaliesiems, ir prisideda prie jų švietimo ir informuotumo apie gamtos ir ekologinius iššūkius;

S.  kadangi žalesni miestai gali būti labai naudingi sveikatai, nes oro kokybė juose yra geresnė, gyventojai juose noriau juda ir mankštinasi, jie padeda apsisaugoti nuo depresijos ir ją gydo, padeda stiprinti imuninę sistemą ir galiausiai mėgautis didesne laime ir gerove(11);

T.  kadangi daugiau miesto parkų ir sodų, žalesnių gatvių, žaliųjų pastatų stogų, augmenija apsuptų autobusų stotelių ir žalesnių žaidimų aikštelių kartu su kitomis priemonėmis gyvenamuosius rajonus ir miestus daro patrauklesnius ir patogesnius; kadangi jie taip pat stiprina socialinius gyventojų ryšius, skatina teigiamus elgsenos pokyčius bei kuria tvirtesnį bendruomenės jausmą; kadangi valstybei priklausančios žaliosios erdvės miestų gyventojams gali duoti neišmatuojamos naudos;

U.  kadangi įrodyta, jog žalesniuose gyvenamuosiuose rajonuose ekonominė nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, nes tokios vietovės būsimiems pirkėjams yra patrauklesnės, todėl būtina imtis priemonių siekiant mažinti socialinę gyventojų kaitą ir užtikrinti lygiavertes galimybes gyventi žalesniuose rajonuose;

V.  kadangi žalinant miestus gali būti skatinama tvaresnė nedidelio masto maisto produktų gamyba ir, stiprinant trumpąsias teikimo grandines, mažinamas maisto gamybos ekologinis pėdsakas, o tai leistų kurtis naujoms labai mažoms įmonėms ir paskatinti gyventojus tapti aktyviais šioje srityje bei geriau perprasti maisto grandinę, ypač ekologinį ir aplinkos požiūriu tvarų ūkininkavimą;

W.  kadangi 80 proc. jūroje randamų atliekų patenka iš miestų, įskaitant atliekas iš upių baseinų, susidarančias pradiniame gamybos etape; kadangi svarbu tobulinti atliekų tvarkymo sistemas miestų teritorijose, ypač pasklidosios taršos, šiukšlių ir makroatliekų tvarkymą, pvz., gerinant filtravimą nuotekų valymo įrenginiuose, kad miestai taptų ekologiškesni ir būtų sprendžiama vandenynų taršos problema;

X.  kadangi piliečiai turi būti įtraukti į miestų planavimą ir žaliosios infrastruktūros kūrimą (ir jaustis įgalinti tai daryti), atsižvelgiant į vietos aplinkos, socialines, ekonomines ir technines sąlygas;

Y.  kadangi žaliosios infrastruktūros plėtra glaudžiai susijusi su jos, ypač vandens išteklių, tvariu valdymu; kadangi svarbu aplinkos požiūriu atsakingai susieti žaliąją ir mėlynąją infrastruktūras, be kita ko, pakartotinai naudojant vandenį ir lietaus vandenį ir vykdant veiksmingą vandentvarką;

Z.  kadangi medžių teikiamos ekosisteminės paslaugos yra tuo pastebimesnės, kuo jie senesni; kadangi labai svarbu tinkamai ir integruotai valdyti ir planuoti miestų teritorijas, kad būtų sudarytos sąlygos didinti jų plėtros potencialą ir kad piliečiai galėtų išnaudoti žaliosios infrastruktūros potencialą ir teikiamas paslaugas;

1.  pripažįsta žalesnių miestų indėlį siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų, stiprinant ES atsparumą klimato kaitai ir gebėjimą prie jos prisitaikyti; pabrėžia, kad žalesni miestai gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant JT darnaus vystymosi tikslų ir įgyvendinant įsipareigojimas pagal naująją miestų darbotvarkę, ypač susijusių su geresniu vandens išteklių naudojimu ir biologinės įvairovės miestuose didinimu;

2.  ragina Komisiją parengti naują ES žalesnių miestų ir žaliosios infrastruktūros strategiją, kuri padėtų miestams ne tik atlikti jiems skirtą vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos, bet ir užtikrinti miestuose gyvenančių žmonių gerovę;

3.  ragina Komisiją pasiūlyti Europos žaliojo kurso susitarimo priemonių, kuriomis būtų konkrečiai nustatytas miestų vaidmuo, ir skatinti investuoti į žaliąją infrastruktūrą;

4.  pabrėžia, kad svarbu veiksmingai integruoti klimato ir aplinkosauginę perspektyvas į miestų politikos formavimą vietos, regioniniu, nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis;

5.  pabrėžia, kad reikia priimti miestų, kuriems klimato kaita daro poveikį, prisitaikymo strategiją, grindžiamą nauju novatorišku ekosisteminiu požiūriu į rizikos prevenciją ir valdymą, visų pirma numatant vietoves, iš kurių vanduo atsitrauks, užtvindomas vietoves, natūralios apsaugos vietoves ir, kai būtina, vietoves, kurioms reikalinga dirbtinė apsauga;

6.  ragina valstybes nares, vietos ir regionines valdžios institucijas parengti veiksmų planus ir aktyviai dalyvauti veikloje, skirtoje plėtoti ir išsaugoti žaliąsias miesto erdves, bendradarbiaujant su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pilietinę visuomenę;

7.  pripažįsta didelę viešųjų žaliųjų erdvių svarbą fizinei ir psichinei miesto gyventojų gerovei, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją; ragina vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijas saugoti ir skatinti žaliąsias miesto erdves, gerinti jų kokybę ir užtikrinti, kad jų gyventojai galėtų lengvai patekti į viešąsias žaliąsias erdves savo vietovėse;

8.  tvirtina, kad miestų potencialas padėti apsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas yra nepakankamai įvertintas; primena, kad didinant biologinę įvairovę, ekosistemines paslaugas ir miestų žaliąją infrastruktūrą miestuose ir priemiesčiuose pagerėja žmonių sveikata; primena, kad gamtinių sprendimų kūrimas ir įgyvendinimas siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir įtraukti bei toliau integruoti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas vykdant miestų projektavimą, planavimą ir su miestais susijusią politiką gali atlikti svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti šią praktiką;

9.  palankiai vertina tai, kad 2030 m. Biologinės įvairovės strategijoje, kuri yra Europos žaliojo kurso dalis, daug dėmesio skiriama miestų ir priemiesčių zonų žalinimui ir biologinės įvairovės miestuose didinimui; ypač palankiai vertina naujus miestų žalinimo planus ir ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos miestai, rengdami šiuos planus, siektų didelių užmojų ir kad jie būtų veiksmingai įgyvendinami; ragina valstybes nares taip pat skatinti žalinimą miestų teritorijose, kuriose gyvena mažiau kaip 20 000 gyventojų;

10.  siūlo 2022-uosius paskelbti Europos žalesnių miestų metais;

11.  siūlo šiuos Europos žalesnių miestų metų (2022 m.) tikslus:

   a. didinti informuotumą apie žaliųjų erdvių naudą apstatytoje aplinkoje; imtis iniciatyvų didinti žaliųjų erdvių, taip pat šalia gyvenamųjų rajonų, skaičių;
   b. atlikti daugiau ir kokybiškesnių mokslinių tyrimų ir plėtros projektų, susijusių su naujomis inovacijomis įvairiose ekspertinių žinių srityse, siekiant kurti žalesnę pridėtinę vertę ir gerinti gyvenimo miestuose kokybę; teikti tikslinę paramą tvariam skaitmeninimui ES, taigi ir startuoliams ir skaitmeninėms inovacijoms; aktyviau plėtoti žaliosios infrastruktūros projektus;
   c. skatinti vietos valdžios institucijas ir piliečius imtis veiksmų ir gerinti savo gyvenamuosius rajonus ir aplinką, susitelkiant kaip bendruomenei, kad didintų atsparumą ir kurtų miestų ateitį iš naujo; didinti piliečių dalyvavimą kituose veiksmuose ir priimant sprendimus dėl aplinkos ir bendro miesto gyvenimo;
   d. kurti žaliųjų erdvių ir mėlynosios ir žaliosios infrastruktūros vertinimo kultūrą; skatinti miestų plėtrą atsižvelgiant į žaliųjų erdvių poreikį, nes tai yra svarbus gyvenimo kokybės miestuose aspektas;
   e. skatinti naudoti klimatui nekenkiančias medžiagas ir paslaugas vykdant viešuosius pirkimus;
   f. didinti žaliosios infrastruktūros projektų skaičių; toliau skirti išteklių ES žaliosios infrastruktūros strategijai ir juos papildyti;
   g. apjungti esamas iniciatyvas ir dalytis geriausia valstybių narių praktika, kaip numatyta įvairiose iniciatyvose ir strategijose, inter alia, miestų planavimo, darnaus miestų planavimo ir infrastruktūrų, gamtinių sprendimų, žaliosios architektūros, švaresnės energijos, pėsčiųjų ir dviračių judumo, veiksmingo vandens išteklių naudojimo, tvaraus žiedinio atliekų tvarkymo atsižvelgiant į atliekų hierarchiją srityse, taip siekiant tikslo, kad atliekų nesusidarytų arba jų susidarytų kuo mažiau stengiantis kiek įmanoma daugiau jų perdirbti;
   h. iki 2030 m. sukurti ES miestų žalinimo ir žaliųjų erdvių išsaugojimo veiksmų gaires perteikiant ekologiško miestų augimo, kaip būdo harmoningam kaimo ir miesto aplinkos ryšiui paskatinti, principą, siekiant pripažinti jų tarpusavio priklausomumą ir dvikrypčių santykių būtinybę;
   i. vykdyti įvairiai auditorijai skirtą edukacinę veiklą, kurios turinys būtų pritaikytas tikslinei grupei, ypač vaikams;
   j. skatinti triukšmo mažinimo iniciatyvas miestuose ir skatinti bei vykdyti investicijas į viešąjį transportą;
   k. palaipsniui nutraukti pesticidų ir herbicidų naudojimą miestų teritorijose, siekiant apsaugoti gyventojus ir miestų biologinę įvairovę;
   l. užtikrinti, kad aplinkos apsaugos ir švietimo veikloje dalyvautų kuo daugiau nevyriausybinių aplinkos apsaugos organizacijų;
   m. gerokai padidinti miestų stogų ir fasadų žalinimo mastą, siekiant pagerinti miesto klimatą, oro kokybę ir izoliaciją;
   n. teikti paramą miesto sodininkystei ir mažų sodininkystės plotų bei miesto mokyklų sodininkystės, kaip svarbaus vaikų aplinkosauginio švietimo elemento, išsaugojimui ir plėtrai;

12.  ragina Komisiją skubiai imtis priemonių siekiant pagerinti miestų oro kokybę, visų pirma mažinant išmetamųjų teršalų kiekį taikant naujus judumo mieste sprendimus, pagal kuriuos būtų labiau vertinami veiksmingesni ir aplinką tausojantys viešojo transporto būdai;

13.  pabrėžia, kad, siekiant priimti tvaraus miestų planavimo sprendimus, didinti atsakomybę už atitinkamus veiksmus ir kurti socialiai įtraukius, atsparius ir mažataršius miestus, kurie būtų patrauklūs piliečiams, svarbu skatinti piliečius ir suteikti jiems galimybių dalyvauti miesto erdvių žalinimo ir žaliųjų erdvių priežiūros procese, prireikus įtraukiant juos į tvaraus miestų planavimo ir įgyvendinimo etapus; mano, kad svarbu užtikrinti visuomenės informuotumą apie tai, kaip piliečiai gali prisidėti prie savo miestų žalinimo, žaliųjų zonų išsaugojimo ir jų padarymo sveikesniais; ragina savivaldybes ir regionus kuo labiau remti piliečių pateiktas žaliąsias iniciatyvas ir plėtoti atvirųjų erdvių globos projektus; ragina savivaldybes ir regionus priimti ir įgyvendinti plataus užmojo miestų žalinimo iniciatyvas;

14.  primygtinai ragina Komisiją toliau remti plataus užmojo efektyvaus energijos ir išteklių vartojimo priemones; primygtinai ragina Komisiją padėti užtikrinti pakankamą veiksmų, kuriais prisidedama prie darnios miestų plėtros ir žaliųjų infrastruktūrų, pvz., ES miestų partnerysčių inovacijų srityje ir bendrų viešųjų pirkimų schemų, finansavimą; primygtinai ragina Komisiją padėti stiprinti kolektyvinę miestų galią, kad būtų greitai plačiu mastu priimami veiksmingi sprendimai; primygtinai ragina Komisiją remti privačiojo sektoriaus dalyvavimą pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, platesnio užmojo Europos investicijų banko programą ir paskatas MVĮ, kurios gali atlikti esminį vaidmenį formuojant novatoriškus tvarius sprendimus;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 20, 2010 1 26, p. 7.
(2) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
(3) OL L 288, 2007 11 6, p. 27.
(4) OL C 468, 2016 12 15, p. 190.
(5) nurodytą Komisijos ES žaliosios infrastruktūros strategijoje: http://ec.europa.eu/environment/nature/ecosystems/strategy/index_en.htm.
(6) OL C 356, 2013 12 5, p. 43.
(7) OL C 67, 2014 3 6, p. 153.
(8) https://ec.europa.eu/environment/europeangreencapital/index_en.htm
(9) https://www.merupaktas.eu/
(10) Europos aplinkos agentūra, Analysing and managing urban growth (Miestų augimo analizė ir valdymas), Europos aplinkos agentūra, Kopenhaga, 2019 m., https://www.eea.europa.eu/articles/analysing-and-managing-urban-growth.
(11) Europos Komisija, Urban Green Spaces Increase Happiness (Miestų žaliosios erdvės didina laimės pojūtį), Europos Komisija, Briuselis, http://ec.europa.eu/environment/europeangreencapital/space-increase-happiness/.

Atnaujinta: 2021 m. sausio 12 d.Teisinė informacija - Privatumo politika