Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2019/2197(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0160/2020

Pateikti tekstai :

A9-0160/2020

Debatai :

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0252

Priimti tekstai
PDF 225kWORD 63k
Trečiadienis, 2020 m. spalio 7 d. - Briuselis Negalutinė teksto versija
Bendros prekybos politikos įgyvendinimas. 2018 m. metinė ataskaita
P9_TA-PROV(2020)0252A9-0160/2020

2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija „Bendros prekybos politikos įgyvendinimas. 2018 m. metinė ataskaita“ (2019/2197(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 14 d. Komisijos ataskaitą dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. (COM(2019)0455),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 14 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2019)0370), pridedamą prie Komisijos ataskaitos dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. (COM(2019)0455),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Komisijos darbo programa. Daugiau siekianti Sąjunga“ (COM(2020)0037),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 16 d. 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politines gaires,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl Metinės bendros prekybos politikos įgyvendinimo ataskaitos(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. bendrą komunikatą dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį (JOIN(2020)0011),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją „PPO: tolesni veiksmai“(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 25 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) bendrą pareiškimą dėl elektroninės prekybos,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. ir gegužės 14 d. Didžiojo dvidešimtuko (G 20) prekybos ministrų pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 25 d. bendrą JAV ir ES pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos prekybos ministrų trišalio susitikimo 2020 m. sausio 14 d. bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 20 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir užtikrinimo trečiosiose šalyse (SWD(2019)0452),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 27 d. Komisijos metinę ataskaitą dėl prekybos apsaugos priemonių (COM(2019)0158),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. paskelbtą specialiąją „Eurobarometro“ apklausą dėl europiečių požiūrio į prekybą ir ES prekybos politiką,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos priimtą bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019)0005),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos priimtą bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“ (JOIN(2018)0031),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 26 d. Komisijos ataskaitą dėl prekybos ir investavimo kliūčių,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl socialinių ir ekonominių standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 21 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) V skyriaus II antraštinę dalį ir į SESV 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose(7),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo mėn. priimtą Komisijos lyčių lygybės strategiją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl bendrosios lengvatų sistemos 2018–2019 m. laikotarpiu(8),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Bendroji rinka kintančiame pasaulyje. Unikali vertybė, kuriai reikia atnaujintų politinių įsipareigojimų“ (COM(2018)0772),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A9-0160/2020),

A.  kadangi 2018 m. gegužės 30 d. Parlamento rezoliucija dėl bendros prekybos politikos įgyvendinimo sulaukė plataus palaikymo dėl joje pateikto požiūrio, pagal kurį pirmenybė teikiama taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamai ir nuspėjamai prekybos sistemai; kadangi atsižvelgiant į naujus pokyčius nuo 2018 m., visų pirma į ES ir Kanados prekybos susitarimo įgyvendinimą ir pastarojo meto COVID-19 pandemijos poveikį prekybai, būtina išsamiai atnaujinti ankstesnę ataskaitą;

B.  kadangi ES yra pagrindinė pasaulio prekybos partnerė ir didžiausias prekybos blokas, kuris yra pagrindinis ekonominės gerovės veiksnys; kadangi ji taip pat yra didžiausia prekiautoja pagamintomis prekėmis ir paslaugomis; kadangi, atsižvelgiant į naujausius rodiklius, 2019 m. ES prekių eksportas padidėjo iki 2 132,3 mlrd. EUR, t. y. padidėjo 3,5 proc., palyginti su ankstesniais metais; kadangi, nepaisant dabartinių pasaulinių iššūkių, ES pagrindinės prekybos partnerės yra JAV ir Kinija; kadangi 2007–2017 m. pasaulinis bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo daugiau kaip 70 proc.; kadangi, palyginus ES 17 proc. padidėjimą su kitų šalių, pvz., JAV (60 proc.), Indijos (80 proc.) ir Kinijos (315 proc.), skaičiais, aišku, kad ES atsilieka pasaulinio konkurencingumo srityje;

C.  kadangi 2019 m. spalio 14 d. Komisija paskelbė trečiąją ataskaitą dėl ES laisvosios prekybos susitarimų (LPS) įgyvendinimo, kurioje nurodoma, kad 2018 m. prekyba su LPS partnerėmis apėmė 33 proc. ES eksporto ir 29 proc. ES importo; kadangi 2018 m. ES prekybos su LPS partnerėmis perteklius sudarė 84,6 mlrd. EUR, palyginti su bendru jos 24,6 mlrd. EUR siekiančiu prekybos deficitu; kadangi, remiantis naujausia Komisijos ataskaita, besivystančių šalių, kurios naudojasi specialiomis prekybos lengvatomis (bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema, BLS), eksportas į ES 2016–2018 m. išaugo 16,2 proc., o jo vertė padidėjo nuo 158 mlrd. EUR 2016 m. iki 183,6 mlrd. EUR 2018 m.; kadangi numatoma, kad dėl COVID-19 poveikio 2020 m. pasaulio prekyba sumažės 13–32 proc.; kadangi numatoma, kad prekių ir paslaugų eksportas į ne 27 ES valstybes nares sumažės 9,2 proc., o importas iš ne 27 ES valstybių narių – 8,8 proc., o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) numato, kad ES BVP sumažės 7,5 proc.;

D.  kadangi bendra prekybos politika, kurią įgyvendina Komisija, Taryba ir Parlamentas, priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai ir dėl to Sąjunga prekybos klausimais turi laikytis vieningos pozicijos, o Komisija yra jos derybininkė; kadangi 2015 m. Komisija priėmė komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“; kadangi Komisija pradėjo prekybos politikos peržiūrą, siekdama pagerinti prekybos priemonių rinkinį, kuriuo bus naudojamasi pasibaigus COVID-19 krizei;

E.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnyje ir Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatyta, kad bendra prekybos politika vykdoma atsižvelgiant į Sąjungos išorės veiksmų principus ir tikslus, įskaitant žmogaus teisių rėmimą, demokratiją, teisinę valstybę ir darnų vystymąsi; kadangi 2019 m. gruodžio mėn. Komisija patvirtino Europos žaliąjį kursą, kuriame numatoma, kad visi ES veiksmai ir politikos priemonės turės padėti siekti jo tikslų;

F.  kadangi ES prekybos ir investicijų politika investuotojams taip pat suteikiamas patekimas į rinką ir investicijų apsauga užtikrinant teisinį tikrumą ir stabilią, nuspėjamą bei tinkamai reguliuojamą aplinką, kurioje jie galėtų vykdyti savo ekonominę veiklą;

G.  kadangi, remiantis naujausiais „Eurobarometro“ duomenimis, apie 60 proc. ES piliečių mano, jog tarptautinė prekyba jiems yra naudinga; kadangi dalis visuomenės nuomonės yra pagrįsta labai išsamia informacija apie prekybos politiką ir prekybos susitarimus; kadangi pusė apklaustųjų mano, kad ES prekybos politikos prioritetai turėtų būti darbo vietų kūrimas ES ir aplinkos bei sveikatos standartų apsauga; kadangi Komisija ir valstybės narės turi toliau plėtoti tinkamą komunikacijos apie prekybos politiką ir prekybos susitarimus strategiją, kuria būtų siekiama kovoti su melagingomis naujienomis apie prekybą ir perduoti kuo daugiau informacijos, tuo pačiu metu orientuojantis į konkrečius suinteresuotuosius subjektus ir didinant ekonominės veiklos vykdytojų informuotumą apie prekybos susitarimus;

H.  kadangi bendra prekybos politika, kurią sudaro prekybos susitarimai ir teisėkūros priemonės, turėtų padėti sukurti stabilią, nuspėjamą ir sąžiningą prekybos aplinką, kurioje galėtų klestėti ES įmonės ir būtų ginami ES piliečių interesai, ir šia politika turėtų būti užtikrinta, kad ES ir toliau išsaugotų savo esamą socialinį ir reguliavimo modelį, o prekybos politika būtų naudojama siekiant skatinti ES vertybes visame pasaulyje; kadangi ES turėtų dėti daugiau pastangų siekdama skatinti sąžiningą konkurenciją, užtikrindama vienodas sąlygas ir spręsdama šiuolaikines prekybos problemas; kadangi, norint pasiekti šiuos tikslus, reikia nustatyti tvirtą Sąjungos prekybos politikos kryptį ir užtikrinti jos teisingesnį ir skaidresnį visapusišką ir veiksmingą įgyvendinimą bei stebėseną; kadangi ES prekybos susitarimais turėtų būti sudarytos augimo galimybės pasinaudojant patekimu į rinką ir prekybos kliūčių pašalinimu; kadangi nepaprastai svarbu, kad derybos vyktų abipusės naudos dvasioje, siekiant kovoti su nesąžininga prekybos praktika ir užtikrinti atitiktį ES taisyklėms ir standartams;

I.  kadangi 2020 m. balandžio 30 d. ES kartu su aštuoniolika Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narių oficialiai pranešė PPO apie daugiašalį laikinąjį susitarimą dėl apeliacinio arbitražo (MPIA); kadangi šis pranešimas žymi daugiašalio laikinojo susitarimo dėl apeliacinio arbitražo taikymo ginčams, kylantiems tarp dalyvaujančių PPO narių, pradžią, atsižvelgiant į Apeliacinio komiteto aklavietę;

J.  kadangi COVID-19 protrūkis sukėlė daugialypę krizę, kuri turės ilgalaikių pasekmių, ir atskleidė, kad pasaulinės tam tikrų pagrindinių produktų, įskaitant medicinos įrangą ir prietaisus, vertės grandinės stokoja atsparumo; kadangi krizė parodė, kad reikia užtikrinti tvirtesnes ir atsparesnes gamybos grandines ir investuoti į strategines sritis, siekiant padidinti ES tiekimo grandinių atsparumą; kadangi moksliškai pagrįstose ataskaitose atkreipiamas dėmesys į didėjančią pasaulinių pandemijos protrūkių ir su klimato kaita susijusių reiškinių, kurie daro įtaką tarptautiniams santykiams, riziką; kadangi Didžiojo dvidešimtuko (G 20) prekybos ministrai įsipareigojo švelninti COVID-19 poveikį tarptautinei prekybai ir investicijoms toliau bendradarbiaudami kuriant laisvą, sąžiningą, nediskriminacinę, skaidrią, nuspėjamą ir stabilią prekybos ir investicijų aplinką ir išlaikydami atviras mūsų rinkas, kad užtikrintų nuolatinį gyvybiškai svarbių medicinos atsargų ir įrangos, ypatingos svarbos žemės ūkio produktų ir kitų būtiniausių prekių bei paslaugų judėjimą per sienas;

K.  kadangi 2020 m. kovo 14 d. Komisija skubos tvarka priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/402(9), siekdama užtikrinti, kad asmenines apsaugos priemones būtų leidžiama eksportuoti tik pagal eksporto leidimą, laikantis Reglamento (ES) 2015/479, – tai būtų laikina priemonė, kuria siekiama padėti ES patenkinti išaugusią paklausą ir parengti savo veiklos pajėgumus siekiant padėti trečiosioms šalims;

L.  kadangi ES vedė derybas dėl išsamių susitarimų, reglamentuojančių prekybos santykius su beveik visomis Lotynų Amerikos ir Karibų šalimis, išskyrus Boliviją, Kubą ir Venesuelą;

M.  kadangi 2015 m. Parlamentas pabrėžė, kad į ES tarptautinę prekybos politiką būtina integruoti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį(10) ir 2018 m. pabrėžė, kad prekybos susitarimuose reikia atsižvelgti į lyčių lygybę(11); kadangi 36 mln. ES darbo vietų, įskaitant 13,7 mln. moterų užimamų darbo vietų, priklauso nuo eksporto už ES ribų; kadangi moterys yra itin nepakankamai atstovaujamos prekyboje su ne ES valstybėmis žemės ūkio ir gamybos sektoriuose; kadangi tik vienai iš penkių eksportuojančių ES įmonių vadovauja moteris (t. y. įmonė priklauso moteriai ir (arba) jai vadovauja moteris) ir moterys sudaro 30 proc. ar mažiau visos eksporto sektoriaus darbo jėgos;

N.  kadangi daug šalių nustato tarifus medicinos prietaisams, įskaitant pacientų stebėjimo monitorius, diagnostinę įrangą ir įprastus vaistus, pvz., antibiotikus, nuskausminamuosius ar insuliną, ir faktiškai visos šalys taiko importo tarifus muilui; kadangi tarifai dar labiau išaugo dėl JAV sprendimo nustatyti papildomus muitus 370 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Kinijos, kurie taikomi ir tam tikrais atvejais importuojant asmenines apsaugos priemones;

O.  kadangi moksliškai pagrįstose ataskaitose atkreipiamas dėmesys į didėjančią pasaulinių pandemijos protrūkių ir su klimato kaita susijusių reiškinių, kurie daro įtaką tarptautiniams santykiams, riziką ir daroma išvada, kad mūsų ekonominiai modeliai turi būti iš esmės reformuoti, visų pirma laikantis Paryžiaus klimato susitarimo nuostatų;

Pasaulinės aplinkybės

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad besikeičiantys svarbūs pasaulinio konteksto aspektai pasirodė esą nenuspėjami ir per pastaruosius dvejus metus kilo įvairių įtampų; pakartoja, kad remia atvirą, laisvą, taisyklėmis grindžiamą, nuspėjamą ir sąžiningą daugiašalę prekybos sistemą, kurią reikia apsaugoti ir propaguoti; atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant sudėtingų pasaulinių ekonominių aplinkybių, ES prekyboje prekėmis su jos prekybos susitarimų partnerėmis užfiksuotas 84,6 mlrd. EUR perteklius (2018 m.), palyginti su jos bendru prekybos su likusiu pasauliu deficitu, siekiančiu 24,6 mlrd. EUR; primena, kad eksportuojant už ES ribų remiama daugiau kaip 36 mln. darbo vietų;

2.  pažymi, kad nuo tada, kai Komisija 2015 m. priėmė naujausią prekybos strategiją „Prekyba visiems“, ES sudarė ir pradėjo taikyti keletą naujų prekybos susitarimų, visų pirma ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS), ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) ir ES ir Singapūro, taip pat ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimus (LPS);

3.  primygtinai ragina užtikrinti, kad laikantis ES prekybos strategijos ir toliau būtų propaguojami Sąjungos interesai ir vertybės, atremiant naujus iššūkius visame pasaulyje, didinamas ES pramonės konkurencingumas ir skatinamas ekonomikos augimas, laikantis Europos žaliojo kurso tikslų; todėl mano, kad plataus užmojo daugiašalė, keliašalė ir dvišalė darbotvarkė, sąžiningų ir abiem šalims naudingų prekybos susitarimų sudarymas, užtikrinant griežtą abipusiškumą ir laikantis aukštų europinių normų ir standartų jautriuose sektoriuose, žmogaus teisės ir veiksminga jų apsauga, nepagrįstų prekybos kliūčių panaikinimas ir prireikus prekybos apsaugos priemonių naudojimas – tai geriausios priemonės siekiant didesnio ES konkurencingumo globalizuotame pasaulyje;

4.  pabrėžia, kad mūsų santykiai su kitomis dviem prekybos supervalstybėmis – Kinija ir JAV, su kuriomis vykdoma maždaug 30 proc. mūsų prekybos mainų, yra nepaprastai svarbūs kalbant apie ES prekybos politikos skatinimą; vis dėlto primygtinai pabrėžia, kad ES turėtų stiprinti savo santykius su kitomis pasaulio dalimis, įvairinti ir gerinti savo prekybos santykius su visomis partnerėmis, įskaitant besivystančias šalis ir mažiausiai išsivysčiusias šalis, ir turėtų siekti sukurti daugiapolę pasaulio tvarką; pabrėžia, kad reikia vengti per didelės ES ekonomikos priklausomybės nuo kelių pagrindinių prekybos partnerių tiekimo grandinių;

5.  pabrėžia, kad reikia stiprinti valstybių narių keitimąsi informacija; ragina valstybes nares toliau keistis geros praktikos pavyzdžiais tarpusavyje ir su Komisija siekiant sukurti sąveiką ir pagerinti rezultatus; šiuo atžvilgiu taip pat pabrėžia, kad reikia gerinti susitarimų vertinimo strategijas, ir mano, kad Komisija turėtų užtikrinti geresnį kiekvieno prekybos susitarimo poveikio vertinimą, kurį tinkamu laiku atliktų nepriklausomi organai;

6.  palankiai vertina didesnį prekybos politikos skaidrumą; palankiai vertina Tarybos sprendimą 2019 m. gruodžio 19 d. paskelbti derybų dėl ekonominės partnerystės susitarimų su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) regionais įgaliojimus; reiškia pasitenkinimą dėl pastarųjų naujosios Komisijos pastangų reguliariau informuoti Parlamentą apie vykstančių derybų padėtį, taip užtikrinant didesnį Komisijos darbo skaidrumą, pvz., pateikiant išsamias ataskaitas apie specialiuosius komitetus, įsteigtus pagal IEPS ir susitarimą su Pietų Korėja;

7.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi parengti geresnę komunikacijos apie ES prekybos politikos naudą ir informuotumo didinimo strategiją siekiant veiksmingai bendradarbiauti su visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais; primena, kad veiksmų gairės sudaro galimybę Komisijai pranešti ir paaiškinti konkrečios iniciatyvos priežastis ir tikslus, taip pat bendradarbiauti su visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais ir gauti grįžtamąją informaciją; laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų užtikrinti visišką veiksmų gairių ir kitos konsultacijų veiklos skaidrumą siekiant kuo labiau padidinti jų poveikį ir užtikrinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

8.  apgailestauja dėl COVID-19 sukeliančio viruso ir tolesnio ekonomikos suvaržymo didelio poveikio pasaulio prekybai – dėl to sumažėjo tiek importas į ES, tiek eksportas iš ES ir pertrauktos bei sustabdytos vertės grandinės; pabrėžia, kad ES turi išmokti dabartinės pandemijos pamokas ir sumažinti savo pažeidžiamumą, ypač tam tikruose strateginiuose sektoriuose; mano, kad ES ir jos valstybės narės turi skubiai imtis veiksmų siekdamos panaudoti prekybos politiką kaip priemonę pasaulio ekonomikai gaivinti ir nuosmukiui sušvelninti; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES turi pagerinti savo atvirą strateginį savarankiškumą, tuo pačiu metu užtikrinti taisyklėmis grindžiamą prekybą krizės laikotarpiu ir vengti priemonių, kuriomis varžoma ir (arba) iškraipoma prekyba, taip pat prieštarauti dėl trečiųjų šalių taikomų tokių priemonių – į visus šiuos klausimus turėtų būti konkrečiai atsižvelgiama prekybos politikos peržiūroje;

9.  ragina daryti pažangą dabartinėse derybose ir visų pirma patobulinti derybas siekiant skubiai sudaryti keliašalį susitarimą dėl laisvo medicinos reikmenų judėjimo; labai ragina visas šalis prisijungti prie PPO susitarimo dėl vaistinių preparatų tarifų panaikinimo (laikantis abipusiškumo principo) ir mano, kad jo taikymo sritis turėtų būti išplėsta aprėpiant visus farmacijos ir medicinos produktus, kad būtų užtikrinta pasaulinė tarpvalstybinė prekyba; ragina PPO nares įtraukti šį klausimą į kito PPO ministrų susitikimo darbotvarkę kaip prioritetinį klausimą ir laikytis požiūrio, kad prekybos susitarimai yra būdas padėti įmonėms įvairinti savo šaltinius;

10.  pabrėžia, kad ES turi užtikrinti atvirus prekybos srautus ir tvarias pasaulines vertės grandines, todėl turi neriboti eksporto, pavyzdžiui, asmeninių apsaugos priemonių, kurių atveju ES yra priklausoma nuo prekybos partnerių trečiosiose šalyse; primygtinai ragina valstybes nares, ribojančias itin svarbių prekių srautą vidaus rinkoje, nedelsiant panaikinti savo eksporto apribojimus ir ragina Komisiją visiškai netoleruoti tokių bendrosios rinkos taisyklių pažeidimų; mano, kad ES turi kruopščiai įvertinti ir nustatyti itin svarbius sektorius ir visuomenės pažeidžiamumo sritis, kuriuose Sąjunga turi užtikrinti produktų tiekimą, taip pat ieškoti veiksmingų ir proporcingų prekybos politikos taisomųjų priemonių;

11.  apgailestauja dėl ekonominių nuostolių, patirtų dėl COVID-19 pandemijos sukeltų tarptautinės prekybos ir pasaulinių vertės grandinių sutrikdymo, kuris gali itin smarkiai paveikti besivystančias šalis; ragina Komisiją užtikrinti, kad jos priimamose besivystančioms šalimis skirtose prekybos nuostatose būtų remiama galimybė įsigyti vaistų ir medicinos reikmenų;

12.  pabrėžia, kad reikia padėti kaimo ir pakrančių gamintojams prisitaikyti prie dėl COVID-19 protrūkio susidariusių krizinių rinkos sąlygų ir parengti skubias prisitaikymo prie koronaviruso sąlygų ir atsparumo strategijas, kad būtų išlaikytas pragyvenimo pajamų lygis, kartu užtikrinant tvarų žemės ūkio, miškų, jūrų ir turtingų biologinės įvairovės ekosistemų valdymą;

PPO ir keliašalis bendradarbiavimas

13.  pabrėžia, kad dabar yra kritiškas laikotarpis siekiant skatinti atvirą, sąžiningą, subalansuotą, tvarų ir vertybėmis grindžiamą daugiašališkumą ir puoselėti pasaulinę prekybos sistemą; labai apgailestauja dėl PPO susidariusios aklavietės ir tvirtina, kad visos PPO narės turi imtis aktyvių veiksmų ir prisiimti įsipareigojimus, kad iš jos išeitų; pakartoja savo įsipareigojimą ginti taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą;

14.  atkreipia dėmesį į pagrindinę daugiašalės sistemos politinę ir ekonominę svarbą ir ragina tarptautinius prekybos partnerius siekti, kad PPO būtų sukurta gerai veikianti ginčų sprendimo sistema, ir įgyvendinti plataus užmojo reformą, kuriai vadovautų ES; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją derėtis dėl naujų taisyklių siekiant kovoti su prekybą iškreipiančiais reiškiniais, susijusiais su ne rinkos srities politika ir praktika, valstybės valdomomis įmonėmis ir pramonės subsidijomis, dėl kurių atsiranda pertekliniai pajėgumai, priverstinio technologijų perdavimo politika ir praktika bei intelektinės nuosavybės vagystėmis; ragina PPO nares per 2021 m. vyksiančią ministrų konferenciją pasiekti plataus užmojo ir subalansuotą susitarimą dėl ilgalaikio žuvininkystės subsidijų klausimo ir aiškiai parodyti, kad PPO vis dar gali vykdyti savo derybų funkciją;

15.  palankiai vertina daugiašalį laikinąjį susitarimą dėl apeliacinio arbitražo – naują sistemą, kuri sudarys galimybes ES kartu su kitomis dalyvaujančiomis PPO narėmis nutraukti dabartinį PPO Apeliacinio komiteto sąstingį ir sudarys sąlygas dalyvaujančioms narėms tuo atveju, jei tarp jų kiltų ginčai, išsaugoti veikiančią PPO dvietapę ginčų sprendimo sistemą;

16.  atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą šiuo metu vykstančiose sektorių ir keliašalėse derybose, visų pirma dėl paslaugų vidaus reglamentavimo, e. prekybos ir palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo; pabrėžia, kad šios sektorių derybos yra grindžiamos bendrais pranešimais ir jos turėtų būti vykdomos siekiant visų dalyvių bendro sutarimo;

17.  palankiai vertina pažangą, padarytą derybose dėl Daugiašalio investicinių ginčų teismo; pažymi, kad investicinių teismų sistema yra tarpinis sprendimas siekiant sukurti Daugiašalį investicinių ginčų teismą; apgailestauja dėl labai lėtos valstybių narių pažangos panaikinant ES vidaus dvišales investicijų sutartis ir primygtinai ragina Komisiją prireikus imtis veiksmų;

18.  reiškia tvirtą paramą vykstančiam trišaliam ES, JAV ir Japonijos bendradarbiavimui siekiant apriboti rinką iškraipančią praktiką visame pasaulyje; šiuo atžvilgiu palankiai vertina 2020 m. sausio 14 d. bendrą pareiškimą dėl pramonės subsidijų;

Jungtinės Valstijos

19.  labai apgailestauja dėl per pastaruosius trejus metus įvykusių reikšmingų JAV prekybos politikos krypties pokyčių ir nerimauja dėl to, kad daugėja vienašalių prekybos priemonių ir protekcionistinių priemonių, įskaitant neseniai JAV prekybos departamento priimtus sprendimus pradėti daugiau tyrimų pagal 232 skirsnį; apgailestauja dėl to, kad 2019 m. lapkričio 4 d. JAV oficialiai pranešė apie savo pasitraukimą iš Paryžiaus susitarimo, ir primena, kad ES bendra prekybos politika turėtų padėti skatinti šio susitarimo įgyvendinimą; pabrėžia, kad svarbu atnaujinti ES ir JAV derybas siekiant išspręsti neišspręstus klausimus, įskaitant ginčus; pabrėžia, kad svarbu į derybas neįtraukti žemės ūkio, taip pat užtikrinti tinkamą žuvininkystės sektoriaus stebėseną ir apsaugą;

20.  pabrėžia, kad ES turėtų toliau bendradarbiauti su JAV kaip partnere, su kuria ji turi rasti bendro intereso prekybos klausimų, taip pat grėsmių ir trinties prekybos srityje sprendimus, įskaitant JAV priimtų įstatymų, prieštaraujančių tarptautinei teisei, ekstrateritorinio taikymo klausimo sprendimą; pabrėžia, kad ES turėtų toliau dėti pastangas, kad būtų atkurtas tarpusavio pasitikėjimas ir glaudūs prekybos santykiai, tuo pačiu metu užtikrinti, kad būtų paisoma europinių standartų; laikosi nuomonės, kad ribotas prekybos susitarimas su JAV galėtų būti laikomas svarbiu tarpiniu susitarimu;

21.  ragina Komisiją įtraukti JAV partnerius ieškant būdų, kaip sumažinti transatlantinės prekybos įtampą, be kita ko, derantis su JAV rasti sprendimus subsidijų civiliniams orlaiviams klausimu, visų pirma dėl vykstančio bendrovių „Airbus“ ir „Boeing“ ginčo, ir pasiekti susitarimą dėl neteisėtai JAV taikomų muitų tarifų plienui ir aliuminiui ir neteisėtų antisubsidinių ir antidempingo priemonių, taikomų žemės ūkio maisto produktams, įskaitant priemones sunokusioms alyvuogėms, panaikinimo; primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas koordinuotas ir vieningas ES atsakas; palankiai vertina ES ir JAV derybas dėl atitikties vertinimo rezultatų abipusio pripažinimo; ragina Komisiją paspartinti bendradarbiavimą kitose bendro intereso srityse, pvz., standartų ir kitų netarifinių kliūčių, siekiant palengvinti prekybą, sumažinti biurokratines kliūtis, taip pat išlaidas;

22.  apgailestauja dėl to, kad dabartinė administracija svarsto galimybę pasitraukti iš Sutarties dėl viešųjų pirkimų; primygtinai ragina administraciją likti šios sutarties šalimi;

Kinija

23.  pažymi, kad Kinija dėl savo dydžio ir augimo yra galimybių rinka, taip pat antra pagal dydį ES prekybos partnerė, tačiau ES įmonėms kyla daug kliūčių norint patekti į šią rinką ir vykdyti veiklą joje dėl valstybės vadovaujamos ir remiamos Kinijos ekonomikos pobūdžio, kai valstybinės įmonės, patekdamos į rinką, naudojasi išskirtinėmis galimybėmis arba yra dominuojančioje padėtyje; smerkia visų rūšių diskriminacines priemones, su kuriomis susiduria ES įmonės Kinijoje; mano, kad sąžininga ES ir Kinijos įmonių konkurencija suteiktų daugiau galimybių ir paskatintų inovacijas, ir ragina Komisiją nuolat stebėti besitęsiančius diskriminacinius veiksmus ir bendradarbiauti su Kinijos valdžios institucijomis siekiant nutraukti tokius veiksmus ir pašalinti šias kliūtis; atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. gegužės mėn. Kinija atsiėmė savo PPO pateiktą skundą prieš ES dėl ne rinkos ekonomikos režimo antidempingo srityje; palankiai vertina ES ir Kinijos bylos pagal ginčų sprendimo procedūrą išvadas, pagal kurias Kinija neturi rinkos ekonomikos statuso, kaip nurodoma ir 2016 m. gegužės mėn. Parlamento pozicijoje(12);

24.  palankiai vertina tai, kad 2019 m. lapkričio 6 d. buvo baigtos derybos dėl ES ir Kinijos geografinių nuorodų susitarimo, nes tai yra teigiamas žingsnis siekiant gerinti ES geografinėmis nuorodomis pažymėtų produktų apsaugą Kinijoje, ir ragina skubiai jį ratifikuoti, taip pat atnaujinti teisės aktus ir užtikrinti griežtesnį vykdymą; primygtinai ragina užtikrinti, kad šis ES ir Kinijos geografinių nuorodų susitarimas nebūtų pažeistas JAV ir Kinijos pirmojo etapo (angl. Phase 1) prekybos susitarimu; ragina Komisiją stebėti Europos produktų patekimo į rinką padėtį įgyvendinant šį susitarimą; pažymi, kad pastarojoje ataskaitoje dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir užtikrinimo nurodyta, jog 2018 ir 2019 m. daugiau kaip 80 proc. konfiskuotų suklastotų ir piratinių prekių įvežta iš Kinijos; ragina Komisiją išnagrinėti tolesnes priemones, kurios būtų taikomos siekiant spręsti šias problemas ir užtikrinti visapusišką intelektinės nuosavybės teisių apsaugą;

25.  ragina Komisiją užbaigti derybas dėl plataus užmojo investicijų susitarimo su Kinija, į kurį būtų įtrauktas veiksmingas prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, kuriuo būtų pašalintos visos kliūtys Kinijos rinkos atvirumui; tikisi, kad derybos bus baigtos iki 2020 m. pabaigos, kaip susitarta 2019 m. ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime; vis dėlto yra tvirtai įsitikinęs, kad pirmenybė turėtų būti teikiama susitarimo turiniui, o ne jo sudarymo spartai;

26.  yra sukrėstas dėl 2020 m. vasario mėn. paskelbtos Australijos strateginės politikos instituto ataskaitos, iš kurios matyti, kad Kinijos gamyklose, įskaitant ES įmonių vertės grandinei priklausančias gamyklas, yra išnaudojami uigūrų darbuotojai; yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ poveikį žmogaus teisėms Kinijoje ir Pakistane; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant nutraukti uigūrų išnaudojimą; ragina Europos įmones nutraukti bet kokį dalyvavimą Kinijoje pažeidžiant žmogaus teises; primygtinai tvirtina, kad uigūrų priverčiamojo darbo produktai neturėtų patekti į produktų, importuojamų į bendrąją rinką, tiekimo grandines;

Nauja partnerystė su Afrika

27.  teigiamai vertina tai, kad paskelbtas bendras komunikatas dėl visapusiškos ES ir Afrikos strategijos; ragina ES aktyviau bendradarbiauti su Afrikos šalimis siekiant sukurti veiksmingą ir tvirtą partnerystę, laikantis Afrikos vystymosi strategijos – Darbotvarkės iki 2063 m. – su prekyba susijusių aspektų, kuria būtų skatinamas tvarus ekonominis vystymasis, augimas ir apsirūpinimo maistu saugumas Afrikos žemyne; pabrėžia, kad, remiantis naujausios 2020 m. vasario 10 d. ataskaitos dėl bendrosios lengvatų sistemos (BLS), apimančios 2018–2019 m. laikotarpį, duomenimis, šalys, kurioms taikoma ši sistema, vis dažniau naudojasi lengvatomis; ragina Komisiją padidinti savo techninę ir ekonominę paramą taikant pagalbos prekybai tiek tarp ES ir Afrikos šalių, tiek tarp pačių Afrikos šalių priemones; šiuo požiūriu pažymi, kad pasibaigus COVID-19 krizei pagalba prekybai turėtų būti esminė prekybos santykių su Afrika dalis;

28.  teigiamai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant Afrikos žemyninę laisvosios prekybos erdvę, kuria siekiama sukurti bendrą žemyninę prekių ir paslaugų rinką, kurioje būtų užtikrintas laisvas asmenų ir investicijų judėjimas; palankiai vertina ES paramą steigiant naują Afrikos Sąjungos prekybos observatoriją; ragina ES toliau remti Afrikos žemyninę laisvosios prekybos erdvę pasitelkiant Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansą; ragina užtikrinti tinkamą galiojančių ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) vykdymą ir juos stiprinti siekiant skatinti prekybą ir investicijas; teigiamai vertina tai, kad įsigaliojo EPS su Rytų ir Pietų Afrikos valstybėmis ir Pietų Afrikos vystymosi bendrija ir laikinieji EPS su Gana ir Dramblio Kaulo Krantu, ir apgailestauja, kad nedaroma pažanga ratifikuojant kitus regioninius EPS; pareiškia, kad pritaria vizijai, pateiktai 2018 m. pranešime apie Sąjungos padėtį, dėl žemynų lygmens prekybos susitarimo, kuris turėtų būti lygiaverčių partnerių ekonominė partnerystė, padedanti kurti abipusę naudą, siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir remti konkurencingų vietos ir regioninių vertės grandinių bei atsparių fiskalinių sistemų kūrimą;

29.  be to, pabrėžia, kad svarbu vykdyti bendrą EPS stebėseną, padedant vietos partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms; ragina Komisiją atlikti nuodugnią dabartinių EPS analizę, atsižvelgiant į tokius klausimus, kaip vietos ekonomika, darbo rinkos, biologinės įvairovės nykimas, miškų naikinimas ir žemės grobimas, siekiant išsiaiškinti, ar reikia kokių nors pakeitimų;

Besivystančios šalys

30.  pabrėžia, kad prekyba gali padėti mažinti skurdą, taigi – būti svarbi priemonė siekiant DVT; šiuo tikslu pabrėžia, kad reikia daugiausia dėmesio skirti abipusiškai naudingiems LPS, eksporto įvairinimui, vertės didinimui ir labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; primena, kad ES yra įsipareigojusi vykdyti tvirtą, veiksmingą ir patikimą prekybos politiką, kuri sudarytų sąžiningos, atviros, taisyklėmis grindžiamos, daugiašalės ir įtraukios prekybos sistemos, pagal kurią visame pasaulyje būtų sudarytos vienodos sąlygos visų šalių labui, įskaitant besivystančias šalis, ir kuri yra būtina tolesnei besivystančių šalių integracijai į pasaulines vertės grandines, pagrindą; primena, kad ES prekybos ir vystymosi politika turėtų prisidėti prie regioninės integracijos ir besivystančių šalių įtraukimo į pasaulines vertės grandines ir jų didesnės svarbos šiose grandinėse;

31.  pabrėžia, kad mokesčių slėpimo reiškinys, dėl kurio valstybės kasmet netenka milijardų eurų valstybės pajamų, turi didžiausią poveikį besivystančioms šalims; ragina į prekybos susitarimus su besivystančiomis šalimis įtraukti nuostatas, kuriomis būtų padedama kovoti su neteisėtais finansiniais srautais ir korporacijų bei tarptautinių įmonių vykdomu mokesčių slėpimu, siekiant užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur sukuriamas pelnas ir reali ekonominė vertė, ir sustabdyti mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą;

Japonija, Singapūras ir Vietnamas

32.  teigiamai vertina tai, kad 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimas(13), ir pažymi, kad, remiantis pirmaisiais duomenimis, pateiktais po vienų įgyvendinimo metų, ES eksportas į Japoniją padidėjo 6,6 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais;

33.  palankiai vertina tai, kad 2019 m. lapkričio 21 d. įsigaliojo ES ir Singapūro prekybos susitarimas; palankiai vertina pažangą įgyvendinant ES ir Vietnamo susitarimą ir ragina nuolat sparčiai daryti pažangą, visų pirma steigiant bendras institucijas ir ratifikuojant likusias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir įsipareigojimus žmogaus teisių klausimais, primygtinai ragindamas Komisiją kartu su EIVT užtikrinti konkretų jų vykdymą; ragina valstybes nares ratifikuoti ES ir Vietnamo investicijų apsaugos susitarimą (IAS), kad jis kartu su ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimu (LPS) kuo greičiau įsigaliotų; pažymi, kad 2018 m. ES į Vietnamą eksportavo prekių už maždaug 13,8 mlrd. EUR sumą, ir pažymi, kad taisyklėmis grindžiami laisvosios prekybos susitarimai (LPS) ir investicijų apsaugos susitarimai (IAS) padės užtikrinti nuspėjamumą ir teisinės valstybės principą investuotojams, taip pat teigiamai padidinti eksportą abiem kryptimis ir užtikrinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) stabilumą bei pasitikėjimą; mano, kad šie susitarimai – tai žingsnis siekiant sudaryti LPS su visu Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) regionu;

34.  pabrėžia, kad šie pirmiau minėti trys susitarimai sutvirtina Europos Sąjungos strateginius veiksmus pagrindinėje pasaulio dalyje, kurioje sparčiai auga gyventojų skaičius ir pajamos ir yra didelių galimybių mūsų veiklos vykdytojams; be to, mano, kad aktyviau veikdama ES galėtų suteikti alternatyvą Kinijos dominavimui regione;

Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionas

35.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti abipusiškai naudingus prekybos ir politinius santykius su Lotynų Amerika; primena, kad Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika glaudžiai bendradarbiauja, remdamosi savo istoriniais, kultūriniais ir ekonominiais ryšiais, ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionas yra ES penktas pagal dydį prekybos partneris; mano, kad ES dalyvavimas regione yra nepaprastai svarbus siekiant tvirtesnio bendradarbiavimo, grindžiamo bendromis vertybėmis, ir suteikiant kryptį įgyvendinant ES išorės veiksmų politiką, visų pirma kalbant apie daugiašalės taisyklėmis grindžiamos prekybos sistemos stiprinimą; ragina Komisiją išaiškinti savo ketinimus, susijusius su būsimais prekybos ir asociacijos susitarimais, teksto padalijimo klausimu;

36.  pabrėžia neseniai užbaigto ES ir Meksikos asociacijos susitarimo modernizavimo ir asociacijos susitarimo su MERCOSUR sudarymo svarbą, nes šiais susitarimais sudaromos galimybės stiprinti mūsų strateginę partnerystę su Lotynų Amerika, kurti papildomas galimybes palaikant prekybos santykius su šiomis šalimis ir padėti įvairinti Europos ekonomikos tiekimo grandines; laikosi nuomonės, kad ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimas – tai išsamiausias tokio pobūdžio blokų lygmens susitarimas, sudarantis galimybę kurti abipusiškai naudingą atviros rinkos erdvę, apimančią maždaug 800 mln. piliečių; pažymi, kad šiuo susitarimu, kaip ir visais ES prekybos susitarimais, turi būti užtikrinta sąžininga konkurencija ir Europos gamybos standartų bei metodų laikymasis; pažymi, kad į susitarimą įtrauktas privalomas skyrius dėl darnaus vystymosi, kuris turi būti taikomas, įgyvendintas ir visapusiškai įvertintas, taip pat konkretūs įsipareigojimai dėl darbo teisių ir aplinkos apsaugos, įskaitant Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimą ir atitinkamų įgyvendinimo taisyklių taikymą; pabrėžia, kad ES ir MERCOSUR susitarimas negali būti ratifikuotas toks, koks jis yra dabar;

37.  yra įsitikinęs, kad modernizavus asociacijos susitarimą su Čile būtų dar labiau paskatintas ES dalyvavimas platesniame regione ir padedama propaguoti tarptautinės prekybos darbotvarkę, pagrįstą darniu vystymusi, tvirtesne aplinkosaugos ir darbo standartų apsauga ir pagarba žmogaus teisėms; ragina Komisiją užtikrinti, kad vykstančiose derybose būtų pasiekta rezultatų pagal šiuos principus ir susitarimas galėtų būti sudarytas laiku;

Vykstančios derybos dėl LPS

38.  ragina laikytis plataus užmojo darbotvarkės vykdant derybas dėl LPS, visų pirma su Australija ir Naująja Zelandija, Tunisu, Maroku ir Indonezija, laikantis žaliojo kurso, ir atsižvelgti į tam tikrų žemės ūkio produktų, pvz., jautienos, avienos, pieno produktų ir vaisių, jautrų pobūdį; dar kartą ragina nedelsiant pradėti derybas dėl investicijų su Taivanu ir ragina Komisiją pradėti tyrimą taikymo sričiai apibrėžti;

39.  laikosi pragmatiško požiūrio į prekybos santykių su Jungtine Karalyste klausimą; šie santykiai turėtų būti išsamūs ir plataus užmojo, pagal juos turėtų būti siekiama nulinių tarifų bei nulinių kvotų ir jie turėtų būti grindžiami principais dėl prekybos, investicijų ir konkurencingumo, nustatytais 2020 m. birželio 18 d. Parlamento rekomendacijoje dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste(14); pažymi, kad 2019 m. spalio 17 d. Politinėje deklaracijoje, kurią parėmė Jungtinė Karalystė, teigiama, kad būsima ekonominė partnerystė bus grindžiama nuostatomis, užtikrinančiomis vienodas sąlygas atvirai ir sąžiningai konkurencijai, ypač tuo atveju, jei nebus pasiekta susitarimo iki 2020 m. pabaigos; atkreipia dėmesį į tai, kad ES valstybės narės yra grynosios eksportuotojos į Jungtinę Karalystę ir kad abi šalis tenkinantis sprendimas turi būti prioritetas, siekiant užtikrinti ES eksportuotojų ir investuotojų interesų paisymą bei apsaugą; ragina Komisiją padidinti ES įmonių ir MVĮ konkurencingumą;

40.  ragina Komisiją pasinaudoti Jungtinės Karalystės išstojimo suteiktu postūmiu ir supaprastinti ES politiką, sumažinti biurokratiją ir padidinti ES įmonių bei MVĮ konkurencingumą; pabrėžia, kad LPS su Jungtine Karalyste turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas kuo greitesniam patekimui į rinką ir palankesnių sąlygų prekybai sudarymui, kad būtų kuo labiau sumažinti prekybos sutrikimai ir užtikrintos vienodos sąlygos;

LPS įgyvendinimas

41.  atkreipia dėmesį rezultatus, pateiktus Komisijos ataskaitoje dėl laisvosios prekybos susitarimų, visų pirma su Pietų Korėjos, Centrinės ir Lotynų Amerikos, Kanados ir Rytų partneriais, įgyvendinimo; pabrėžia, kad ES prekybos susitarimai daugeliu atvejų aiškiai pasiekė savo pagrindinį tikslą – suteikti didelių galimybių ES eksportuotojams trečiųjų šalių prekybos rinkose; tačiau pabrėžia, kad Komisijos vertinimuose nurodoma, kad prekybos ir investicijų kliūčių, iškylančių dėl protekcionizmo tendencijos, daromas neigiamas ekonominis poveikis didės; ragina Komisiją toliau atlikti prekybos susitarimų poveikio mūsų ekonomikai, be kita ko, tvarumui, ex post vertinimus;

42.  ragina Komisiją nuolat ieškoti būdų išplėsti prekybos santykius ir dar labiau padidinti ekonominę integraciją su Rytų partnerystės šalimis, visų pirma su trimis asocijuotosiomis šalimis;

43.  primena teigiamus pokyčius, susijusius su ES ir Kanados prekybos susitarimu (IEPS); pažymi, kad per ištisus pirmuosius kalendorinius įgyvendinimo metus dvišalė prekyba prekėmis, įskaitant žemės ūkio maisto produktus, išaugo 10,3 proc., palyginti su ankstesnių trejų metų vidurkiu; primena, kad ES prekybos su Kanada perteklius padidėjo 60 proc. ir suteikė papildomų galimybių mūsų eksportuotojams; taip pat primena, kad nuo laikino susitarimo įsigaliojimo abi šalys užmezgė tvirtą partnerystę papildydamos pirminį tekstą svarbiomis rekomendacijomis dėl prekybos, klimato politikos veiksmų ir Paryžiaus susitarimo, prekybos ir lyčių bei MVĮ, ir mano, kad tai parodo, jog prekybos susitarimo įgyvendinimas yra dinamiškas; ragina Komisiją perduoti Parlamentui naujesnių duomenų, susijusių su ES MVĮ eksportu ir bendru šio susitarimo tvarumu; primena, kad svarbu stiprinti prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus įgyvendinimą ir tolesnius veiksmus;

44.  reiškia susirūpinimą dėl žemo ES eksportui taikomų lengvatų naudojimo lygio, apie kurį pranešė kai kurios lengvatas gaunančios ES partnerės, o tai reiškia, kad dvišalės prekybos strategijos nauda mažesniems ekonominės veiklos vykdytojams yra ribota; ypač atkreipia dėmesį į didelius naudojimosi lengvatomis, taikomomis Sąjungos eksportui į įvairias prekybos partneres, skirtumus ir nedidelius naudojimosi lengvatomis, taikomomis ES importui iš įvairių prekybos partnerių, skirtumus; ragina Komisiją toliau analizuoti naudojimąsi lengvatomis ir numatyti naujas novatoriškas priemones ir praktinius sprendimus; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu svarbu nustatyti lanksčias, supaprastintas ir nesudėtingas kilmės taisykles; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis racionalizuoti veiksmus ir siekti veiksmingiau skatinti prekybą ir parengti komunikacijos strategijas, taip pat visapusiškai panaudoti ES delegacijų visame pasaulyje galimybes;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl daugybės prekybos ir ne prekybos kliūčių, dabartinių kontrolės lygio ir kokybės, muitinės procedūrų ir sankcijų politikos skirtumų ES įvežimo į muitų sąjungą punktuose dažnai iškreipiami prekybos srautai ir dėl to kyla pavojus bendrosios rinkos vientisumui; todėl primygtinai ragina Komisiją spręsti šį klausimą ir užtikrinti, kad įmonės galėtų sąžiningai konkuruoti vienodomis sąlygomis;

46.  pabrėžia, kad geografinių nuorodų apsauga yra vienas iš Sąjungos aktyviai ginamų klausimų derybose dėl prekybos susitarimo, ir pabrėžia, kad svarbu, jog ES partneriai laikytųsi atitinkamų nuostatų; ragina Komisiją galiojančiuose ir būsimuose prekybos susitarimuose užtikrinti didesnę atitiktį šioms nuostatoms;

47.  ragina Komisiją konkrečiai išnagrinėti ES LPS kaupiamąjį poveikį prekybos srautų nukreipimui į kitas šalis, daromą ES ir jos šalims partnerėms, ir palyginti rezultatus su atskirais poveikio vertinimais bei faktiniais skaičiais;

48.  pabrėžia, kad ypač svarbu įtraukti visų prekybos derybų šalių nacionalinius parlamentus, pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių; ragina užtikrinti aktyvesnį socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą ir konsultacijas su jais, derantis dėl prekybos susitarimų ir juos įgyvendinant, visų pirma pasitelkiant vietos patarėjų grupes, kurių atliekamas stebėsenos vaidmuo galėtų būti išplėstas aprėpiant visas prekybos susitarimų dalis ir neapsiriboti tik darnaus vystymosi skyriais;

Prekyba ir darnus vystymasis

49.  primena savo poziciją, išdėstytą ankstesnėje bendros prekybos politikos įgyvendinimo ataskaitoje; pabrėžia, kad 2018 m. vasario 27 d. Komisijos tarnybų parengtas 15 punktų veiksmų planas yra geras pagrindas svarstymams siekiant patobulinti prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriaus įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad į naujos kartos susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl žmogaus teisių ir darnaus vystymosi skyriai, kurių visapusišku įgyvendinimu siekiama užtikrinti ir skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir Sąjungos vertybėms bei aukštų darbo, socialinių ir aplinkosaugos standartų laikymąsi; atkreipia dėmesį į darnaus vystymosi skyrių vertinimą, pateikiamą Komisijos ataskaitoje dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo, ir ragina laiku įgyvendinti galiojančias nuostatas dėl prekybos ir darnaus vystymosi; prašo Komisijos sukurti tikslią ir konkrečią šių skyrių nuostatų įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo metodiką, nes jų vertinimo neįmanoma atlikti remiantis tik kiekybiniais duomenimis; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip būtų galima sustiprinti prekybos susitarimų darnaus vystymosi skyriaus nuostatų taikymo užtikrinimą;

50.  atkreipia dėmesį į Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų GD pradėtą įgyvendinti iniciatyvą dėl privalomų išsamaus patikrinimo pareigų įmonėms, įskaitant svarstymą įtraukti šias pareigas į ES prekybos susitarimus, taip pat dėl mechanizmo, kuriuo užtikrinamas veiksmingas įgyvendinimas; atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlymu dėl privalomo išsamaus patikrinimo turėtų būti užtikrinta, kad šiomis priemonėmis nebūtų sukurta papildomos naštos Europos MVĮ ir nesumažintas jų konkurencingumas;

51.  pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms konstruktyviai dalyvauti derybose dėl teisiškai įpareigojančios JT sutarties, susijusios su tarptautinėmis korporacijomis ir kitomis verslo įmonėmis ir su žmogaus teisėmis, siekiant užtikrinti žmogaus teisių pažeidimų aukoms galimybę kreiptis į teismą ir sudaryti joms sąlygas siekti žalos atlyginimo;

52.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl Europos žaliojo kurso ir pabrėžia, kad jis turėtų būti aktyviai remiamas įgyvendinant ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu subalansuotą ES prekybos strategiją; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad Paryžiaus klimato susitarimo laikymasis būtų esminė prekybos susitarimų sąlyga;

53.  pažymi, kad laikantis dabartinio požiūrio jau padedama spręsti įsipareigojimų nevykdymo problemas; vis dėlto ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio ir pasimokyti iš ankstesnės patirties, pavyzdžiui, įgytos ES prašymu įsteigiant kolegiją pagal ES ir Korėjos LPS po to, kai Pietų Korėja neratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų dėl darbuotojų teisių, ypač dėl asociacijų laisvės ir kolektyvinių derybų;

54.  primena, kad ankstyvos Komisijos ir Parlamento pastangos derybose dėl prekybos su Meksika ir Vietnamu sėkmingai paskatino abi šalis atitinkamai 2018 m. lapkričio mėn. ir 2019 m. birželio mėn. ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas; sveikina abi šalis žengus tokį svarbų žingsnį; ragina Komisiją stebėti pažangą, daromą įgyvendinant kitas TDO konvencijas, ir nedelsiant suformuoti tarpparlamentinį komitetą, kaip sutarta pagal ES ir Vietnamo LPS, ypač daug dėmesio skiriant vaikų darbo uždraudimui; apgailestauja dėl to, kad Vietnamas dar neratifikavo TDO konvencijos Nr. 87 dėl asociacijų laisvės; ragina Komisiją atidžiai stebėti šią padėtį ir reikalauti konsultacijų su Vietnamo vyriausybe, jei ji nedės nuolatinių ir tvarių pastangų siekiant ratifikuoti šią konvenciją, kaip numatyta pagal susitarimą;

55.  primena, kad reikia numatyti efektyvų veiksmų planą siekiant laisvosios prekybos susitarimuose įgyvendinti visiško vaikų darbo netoleravimo tikslą, kuriant stiprias partnerystes su NVO ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad būtų parengtos tvirtos socialinės ir ekonominės alternatyvos šeimoms bei darbuotojams, derinant su pagal ES vystymosi politiką vykdomais veiksmais;

56.  mano, kad įgyvendinant prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrius turėtų būti skatinamas Europos žaliojo kurso išorės aspektas; pabrėžia, kad bet koks naujas anglies dioksido mokesčio mechanizmas turėtų būti suderinamas su PPO taisyklėmis ir ES laisvosios prekybos susitarimais; pabrėžia, kad ES įmonės neturėtų atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje;

57.  pažymi, kad ES prekybos ir investicijų politika turėtų būti naudojama kaip svertas siekiant atsakingo tiekimo grandinių valdymo, be kita ko, užtikrinant, kad įmonės paisytų žmogaus teisių, darbo teisių ir aplinkosaugos standartų ir kad būtų galima naudotis teise kreiptis į teismą; atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimus iki 2021 m. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

58.  ragina Komisiją užtikrinti, kad žmogaus teisių sąlygos, susijusios su vienašalėmis prekybos lengvatomis, tokiomis kaip BLS ar BLS+, būtų veiksmingai įgyvendinamos ir būtų vykdoma jų stebėsena; pabrėžia, kad įgyvendinant ES prekybos politiką turėtų būti padedama kovoti su neteisėta prekyba, miškų naikinimu ir miškų alinimu;

59.  mano, kad reikia visapusiškai atsižvelgti į 15-osios JT klimato kaitos konferencijos (COP 15) ir JT biologinės įvairovės konvencijos prekybos aspektą; primena savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15)(15), kurioje ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, visų pirma pasinaudojant turimomis išorės veiksmų priemonėmis, tokiomis kaip Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (KVTBP), siekiant skatinti biologinės įvairovės apsaugos, išsaugojimo ir atkūrimo priemones ir valdymą ir nustatyti su tuo susijusius tikslus, ypač visuose daugiašaliuose ir prekybos susitarimuose, taip pat priemones, taikomas nesilaikymo atvejais; todėl ragina Komisiją į visus būsimus prekybos susitarimus įtraukti vykdytinus prekybos ir darnaus vystymosi skyrius;

60.  reikalauja, kad ES primygtinai ragintų savo ekonominius partnerius ratifikuoti ir įgyvendinti ne tik įprastas pagrindines TDO konvencijas, bet ir konvencijas Nr. 189 dėl namų ūkio darbuotojų, Nr. 156 dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų ir Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo;

ES prekybos interesų gynimas

61.  primena, kad pastangos išlaikyti taisyklėmis grindžiamą prekybą turi atlikti esminį vaidmenį mūsų prekybos strategijoje, ir šiuo atžvilgiu teigiamai vertina tai, kad 2018 m. priimtas prekybos apsaugos priemonių modernizavimo dokumentų rinkinys ir naujas tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmas; pabrėžia, kad šiuo tikrinimo mechanizmu siekiama bendradarbiauti ir galbūt riboti užsienio investicijas į strateginius sektorius, kad būtų apsaugota Sąjunga ir jos valstybės narės; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą prekybos teisių gynimo priemonių taikymą siekiant apsaugoti Europos pramonę nuo nesąžiningos rinkos praktikos, taip pat įvertinti ir stiprinti apsaugos priemones, siekiant, kad jas taikant būtų labiau reaguojama į išskirtines aplinkybes ir jos būtų geriau pritaikytos siekiant stiprinti Europos pramonę veiksmingai numatant rinkos sutrikimus dėl prekybos srauto; pabrėžia, kad reikia numatyti griežtą tikrinimą ir tvirtą bendradarbiavimą aplinkybėmis po COVID-19 pandemijos, kuriomis kai kurie strateginiai ES sektoriai gali patirti spaudimą; tačiau pabrėžia, kad naujas užsienio investicijų tikrinimo mechanizmas niekada neturėtų būti naudojamas kaip protekcionizmo priemonė; teigiamai vertina Baltąją knygą dėl užsienio subsidijų ir ragina Komisiją prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto tuo atveju, jei dabartinių priemonių nepakaktų;

62.  pažymi, kad šiuo metu labai padaugėjo plieno importo iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių, o tai daro labai didelį poveikį Europos pramonei ir kelia pavojų dideliam skaičiui darbo vietų; pabrėžia, kad vykdant dabartinių apsaugos priemonių, taikomų plieno produktų importui, peržiūros procesą reikia įtraukti esamų kvotų sumažinimą, atsižvelgiant į importuotus perteklinius pajėgumus, ir panaikinti galimybę perkelti nepanaudotas kvotas;

63.  palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad 2020 m. pradžioje paskirtas už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingas vyriausiasis pareigūnas, kuris turi stebėti ir gerinti ES prekybos susitarimų atitiktį; pažymi, kad pagal ES prekybos susitarimus nustatytos taisyklės turi būti tinkamai įgyvendinamos, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas ir kovojama su rinkos iškraipymais; pabrėžia, jog reikia, kad šias naujas pareigas vykdantis pareigūnas sutelktų dėmesį į mūsų prekybos susitarimų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, taip pat į pažeidimus patekimo į rinką ir prekybos bei darnaus vystymosi įsipareigojimų srityse; laikosi nuomonės, kad už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingas vyriausiasis pareigūnas turėtų ne tik stebėti ES prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis numatytas aplinkos ir darbo apsaugos prievoles ir užtikrinti jų vykdymą, bet ir dėmesį sutelkti į prekybos susitarimų visų skyrių įgyvendinimą, kad būtų užtikrintas jų viso potencialo panaudojimas; ragina Komisiją išsamiau paaiškinti šio pareigūno vaidmenį;

64.  ragina Tarybą nedelsiant ir skubiai susitarti dėl tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės, kad ES veiklos vykdytojams būtų užtikrintas teisinis saugumas, abipusiškumas ir vienodos sąlygos; ragina įtraukti pasaulinį būtiniausių skubiosios medicinos pagalbos produktų katalogą, kad ateityje pasaulinės pandemijos metu tarptautinėje prekyboje būtų išvengta trečiųjų šalių tiekėjų piktnaudžiavimo; pažymi, kad Sąjungos viešųjų pirkimų rinkos yra atviriausios pasaulyje ir kad kai kurios trečiosios šalys teikia labai ribotą prieigą prie tokių rinkų; pabrėžia, kaip svarbu skatinti abipusiškumą ir abipusę naudą patekimo į rinką ir viešųjų pirkimų srityse, siekiant naudos ES įmonėms;

65.  pabrėžia, kad būtina nustatyti tinkamus investicijų tikrinimo mechanizmus visose valstybėse narėse siekiant apsaugoti nuo rizikos, susijusios su saugumu ir viešąja tvarka; ragina valstybes nares, kurios dar neturi tikrinimo mechanizmų, nustatyti laikinus sprendimus, ir ragina Komisiją aktyviai remti tokias pastangas;

66.  pabrėžia, kad tiesioginės užsienio investicijos į ES ir užsienio investuotojų vykdomas sveikatos priežiūros bei kitos svarbiausios infrastruktūros įsigijimas gali kenkti ES pastangoms kovoti su COVID-19 pandemija Europoje; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl gairių valstybėms narėms prieš taikant reglamentą dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmo; primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar nenustatė tikrinimo mechanizmo, nedelsiant tai padaryti; taip pat ragina visas valstybes nares naudotis visomis turimomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyti veiksmingi mechanizmai galimoms investicijoms ir įsigijimams ES įvertinti dėl grėsmės ypatingos svarbos sveikatos priežiūros infrastruktūrai, ir prireikus imtis poveikio mažinimo arba blokavimo priemonių;

67.  pakartoja, kad būtina sukurti vienodas sąlygas Europos pramonės sektoriams, kurie įgyvendina plataus užmojo klimato, aplinkos, ekologinius ir socialinius standartus, ir tiems prekybos partneriams, kurie nesilaiko tokių pat aukštų standartų; todėl mano, kad nedelsiant reikia nustatyti su PPO taisyklėmis suderinamą pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, kuris padėtų sustiprinti pasaulinius klimato politikos veiksmus ir apsaugoti Europos pramonės sektorius nuo nesąžiningos konkurencijos;

68.  ragina ES vadovus ir Komisiją priimti ryžtingus sprendimus dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos, taip pat nustatyti naujų nuosavų išteklių krepšelį; dar kartą patvirtina savo poziciją, išdėstytą tarpiniame pranešime dėl daugiametės finansinės programos (DFP), dėl galimų naujų nuosavų išteklių – bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, skaitmeninių paslaugų apmokestinimo, finansinių sandorių mokesčio, pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, plastikais pagrįsto įnašo ir su PPO taisyklėmis suderinamo pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo – sąrašo(16);

69.  yra susirūpinęs dėl to, kad pagal investicijų susitarimus nuolat plečiamas investuotojų ir valstybių arbitražo mechanizmas; primena, kad tokios lygiagrečios teismų sistemos sukurtos taip, kad būtų palankios įmonių interesams ir teisėms, o ne užtikrintų jų pareigas ir atsakomybę, ir gali kelti pavojų valstybių politinei erdvei ir teisėtai teisei reguliuoti; smerkia tai, kad teisinių paslaugų įmonės pradėjo propaguoti konsultacijas, kaip užsienio investuotojai galėtų pateikti ieškinius arbitražui dėl su COVID-19 susijusių priemonių, kurių ėmėsi vyriausybės; ragina paskelbti moratoriumą arbitražo ieškiniams, susijusiems su priemonėmis, skirtomis sveikatos, ekonomikos ir socialiniams pandemijos aspektams ir jos padariniams;

70.  ragina vėl pradėti derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių ir ragina Komisiją pasiūlyti vienašališkai pakeisti aplinkosaugos prekėms taikomus muitų tarifus, jei būtų nustatyta, kad tai gali padėti pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus;

71.  ragina, kad, vykdant bendradarbiavimą ir dialogą reglamentavimo srityje, būtų padidintas ES santykių su trečiosiomis šalimis žiedinės ekonomikos iniciatyvų išorės aspektas(17);

Prekyba paslaugomis ir skaitmeninė prekyba

72.  palankiai vertina vykstančias keliašales derybas dėl pagrindinių prekybos paslaugomis sričių, visų pirma dėl vidaus reglamentavimo paslaugų srityje ir palankesnių sąlygų investicijoms sudarymo; pažymi, kad komercinio vieneto įsteigimas trečiojoje šalyje yra dominuojantis paslaugų teikimo būdas prekybos paslaugomis ir elektroninės prekybos srityje;

73.  pabrėžia, kad ES yra didžiausia pasaulyje paslaugų eksportuotoja ir kad paslaugos sudaro apie 70 proc. jos BVP; visų pirma atkreipia dėmesį į santykinį prekybos paslaugomis atsparumą COVID-19 krizės metu ir pabrėžia šios prekybos reikšmę ekonomikos atsigavimui Europoje;

74.  pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas tarptautinėms ekonomikos gaivinimo pastangoms naudojantis atvira ir sąžininga prekyba, įskaitant skaitmeninę prekybą, dėl kurios reikia paskelbti muitų taikymo elektroniniam perdavimui moratoriumą; pritaria bendram PPO pareiškimui dėl elektroninės prekybos, kuriuo propaguojamos visuotinės šios srities taisyklės; ragina užtikrinti atvirumą siekiant reikšmingų rezultatų, kad būtų palengvintas tarpvalstybinis duomenų srautas ir pašalintos nepagrįstos prekybos elektroninėmis priemonėmis kliūtys, visapusiškai laikantis ES privatumo ir duomenų apsaugos teisės aktų, įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, ir pasinaudoti derybiniuose nurodymuose numatytu lankstumu; palankiai vertina tai, kad šios derybos sutelkia labai didelį skaičių PPO narių, ir ragina, kad jos būtų kuo atviresnės ir įtraukesnės;

MVĮ

75.  pažymi, kad MVĮ sudaro apie 30 proc. ES prekių eksporto vertės ir daugiau nei 80 proc. visų ES prekes eksportuojančių įmonių, tačiau tik 5 proc. MVĮ yra aktyvios tarptautiniu mastu, taigi didžioji dauguma jų yra priklausomos nuo vidaus rinkos gyvybingumo; pritaria minčiai, kad konkretus MVĮ skirtas skyrius turėtų būti įtrauktas į visus siūlomus laisvosios prekybos susitarimus, kaip tai padaryta ES ir Japonijos susitarime bei modernizuotame susitarime su Meksika, ir kad MVĮ turėtų būti įtrauktos persvarstant galiojančius laisvosios prekybos susitarimus; pažymi, kad prekybos kliūtys ir biurokratija labai apsunkina MVĮ veiklą; ragina Komisiją toliau siekti remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, ypač daug dėmesio ir priemonių skiriant tokioms moterų valdomoms įmonėms; ragina ES ir jos valstybes nares steigiant eksporto pagalbos tarnybas didelį dėmesį skirti ypatingoms moterų vadovaujamų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių aplinkybėms, siekiant pasinaudoti LPS teikiamomis galimybėmis, ir stiprinti paslaugas, technologijas ir infrastruktūrą (pavyzdžiui, prieigą prie interneto), kurios yra labai svarbios moterų ir moterų vadovaujamų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ekonominiam įgalėjimui užtikrinti;

76.  prašo Komisijos, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, įmonėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ naudotis kilmės taisyklėmis ir jas suprasti; primena Komisijai jos tikslą 2020 m. pradžioje „Access2Market“ platformoje pradėti taikyti specialią MVĮ kilmės taisyklių įsivertinimo priemonę, siekiant padėti įmonėms įvertinti, ar produktui gali būti taikomos lengvatos pagal konkretų ES prekybos susitarimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos MVĮ naudotis lengvatomis pagal ES prekybos susitarimus ir kad MVĮ galiausiai galėtų pasinaudoti visa prekybos susitarimų teikiama nauda ir patekti į užsienio rinkas, teikiant patogią naudoti bei naujausią praktinę informaciją apie prekybos politiką ir visų pirma LPS; pakartoja savo raginimą Komisijai stebėti savo prekybos politikos poveikį MVĮ, nes jos atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį tarptautinėje prekyboje, ir primena, kad administracinės išlaidos ir biurokratija daro neproporcingą poveikį MVĮ dėl jų dydžio ir ribotų išteklių;

Lytis ir prekyba

77.  atkreipia dėmesį į ES laisvosios prekybos susitarimais sudaromas galimybes skatinti lyčių lygybę ir stiprinti moterų ekonominę padėtį trečiosiose šalyse ir ragina Komisiją kovoti su moterų išnaudojimu; ragina Komisiją ir Tarybą siūlyti susitarti dėl konkretaus skyriaus dėl lyties ES prekybos ir investicijų susitarimuose; pritaria ES ir Kanados jungtinio komiteto paskelbtoms rekomendacijoms dėl lyties ir prekybos, nustatant platformą, kuri gali skatinti supratimą, kaip prekybos susitarimais gali būti prisidėta prie lyčių lygybės;

78.  pažymi, kad į 26 poveikio darniam vystymuisi vertinimus, baigtus 2017 m. birželio mėn., neįtraukti jokie konkretūs statistiniai duomenys prekybos ir lyties klausimais ir kad 2018 m. įgyvendinimo ataskaitoje taip pat nepateikiama jokių duomenų šia tema; primygtinai tvirtina, kad reikia pradėti rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis, ir tikisi, kad būsimoje ataskaitoje bus pateikti išsamūs duomenys dėl LPS poveikio, laikantis Komisijos prisiimto įsipareigojimo; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Kanados atliktą vertinimą atsižvelgiant į lyčių aspektą – tai būtų geriausios praktikos pavyzdys, kurį verta taikyti;

79.  ragina Komisiją užtikrinti, kad vietos patarėjų grupių sudėtis būtų subalansuota lyčių požiūriu ir kad pagal kiekvieną LPS būtų sukurtas prekybos ir lyties klausimų komitetas, kuris nustatytų trūkumus, ir kad, kaip Kanados ir Izraelio LPS atveju, ginčų sprendimo mechanizmas būtų taikomas su lytimi susijusiems klausimams;

o
o   o

80.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių nacionaliniams parlamentams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0230.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0477.
(3) OL C 307, 2018 8 30, p. 109.
(4) OL C 101, 2018 3 16, p. 30.
(5) OL C 101, 2018 3 16, p. 19.
(6) OL C 407, 2016 12 4, p. 2.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0066.
(8) https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2020/february/tradoc_158619.pdf
(9) OL L 77I, 2020 3 15, p. 1.
(10) 2015 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.
(11) 2018 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose.
(12) 2016 m. gegužės 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kinijos rinkos ekonomikos statuso (OL C 76, 2018 2 28, p. 43).
(13) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_20_161
(14) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0152.
(15) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0015.
(16) Žr. 2020 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0124).
(17) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52020DC0098&from=LT%20?

Atnaujinta: 2020 m. spalio 8 d.Teisinė informacija - Privatumo politika