Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640), 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą dėl 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos (COM(2020)0380) ir į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(1) ir 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-ojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimo (COP 15)(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 m. birželio 23 d. ratifikuotą Niujorko deklaraciją dėl miškų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 7 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reiklų komitetui ir Regionų komitetui „ES miškų strategijos „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ įgyvendinimo pažanga“ (COM(2018)0811),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“(3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 15 d. Tarybos išvadas dėl pažangos įgyvendinant ES miškų strategiją ir dėl naujos strateginės miškų programos (08609/2019),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo(4) ir paskesnius įgyvendinimo reglamentus, kuriais atnaujinamas invazinių rūšių, tarp kurių yra ir medžių rūšys, sąrašas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl 2018 m. gruodžio 7 d. Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reiklų komitetui ir Regionų komitetui „ES miškų strategijos „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ įgyvendinimo pažanga“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 31 d. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) paskelbtą visuotinį biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. paskelbtą Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 10–11 d. Regionų komiteto nuomonę dėl ES miškų strategijos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą,

–  atsižvelgdamas į atnaujintą Europos bioekonomikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2050 m. Klimato strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 29 d. Tarybos išvadas dėl atnaujintos ES bioekonomikos strategijos(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 11 d. Regionų komiteto nuomonę dėl ES miškų strategijos laikotarpio vidurio peržiūros(6),

–  atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“, įskaitant iniciatyvas „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A9-0154/2020),

–  atsižvelgdamas į ES valstybių narių atsakomybę pagal Biologinės įvairovės konvenciją, Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu,

A.  kadangi be miškų ir su mišku susijusio sektoriaus teikiamos naudos klimatui ir kitų ekosisteminių paslaugų bus neįmanoma vykdyti ES vidaus ir tarptautinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, Europos žaliojo kurso, JT darnaus vystymosi tikslų (DVT), Kioto protokolo, Paryžiaus susitarimo ir netaršios visuomenės sukūrimo;

B.  kadangi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nėra jokios nuorodos į bendrą ES miškų politiką, o atsakomybė už miškus tenka valstybėms narėms; kadangi ES, įgyvendindama savo politiką ir gaires, įskaitant SESV 4 straipsnį dėl energetikos, aplinkos ir žemės ūkio, jau seniai prisideda prie tvarios miškotvarkos ir valstybių narių sprendimų dėl miškų;

C.  kadangi miškai ir visa su mišku susijusi vertės grandinė yra labai svarbūs siekiant toliau plėtoti žiedinę bioekonomiką, nes jie kuria darbo vietas, užtikrina ekonominę gerovę kaimo ir miesto vietovėse, padeda švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, teikia su sveikata susijusią naudą, saugo biologinę įvairovę ir kalnuotų, salų bei kaimo regionų perspektyvas ir kovoja su dykumėjimu;

D.  kadangi tinkamai finansuojami aukštos kokybės moksliniai tyrimai, inovacijos, informacijos rinkimas, duomenų bazių priežiūra ir plėtojimas, geriausia praktika ir dalijimasis žiniomis yra itin svarbūs ES daugiafunkcių miškų ateičiai ir visai su mišku susijusiai vertės grandinei, atsižvelgiant į didėjančius jiems keliamus reikalavimus ir poreikį pasinaudoti įvairiomis galimybėmis ir įveikti daugybę iššūkių, su kuriais susiduria visuomenė;

E.  kadangi miškai yra mūsų gamtos paveldo, kurį turime išsaugoti ir išlaikyti, dalis ir kadangi norint, kad šis paveldas klestėtų ir būtų biologinės įvairovės ir ekonominių, turizmo ir socialinių išteklių šaltinis, būtina, kad jis būtų gerai tvarkomas;

F.  kadangi pagal BŽŪP Kaimo plėtros fondas suteikė priemonių ir išteklių miškininkystės sektoriui remti ir turėtų toliau tai daryti įgyvendinant BŽŪP po 2020 m., daug dėmesio skiriant tvariai miškotvarkai;

G.  kadangi ES yra 16 mln. privačių miškų savininkų, kuriems priklauso apie 60 proc. ES miškų; kadangi vidutinis privataus miško plotas yra 13 ha, o apie dviem trečdaliams privačių miškų savininkų priklauso po mažiau nei 3 ha miško ploto;

H.  kadangi tvariai tvarkomi miškai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant darbo vietas kaimo vietovėse, gerinant žmonių sveikatą ir kartu reikšmingai prisideda prie aplinkos ir biologinės įvairovės puoselėjimo;

I.  kadangi klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės miškuose yra tarpusavyje susijusios, nes turi būti suderinti aspektai ir skatinama jų sąveiką, ypač valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos strategijose ir planuose;

J.  kadangi Europos miškai ir jų padėtis skiriasi, todėl juos reikia tvarkyti skirtingai, tačiau visada reikia gerinti jų ekonomines, socialines ir aplinkosaugines funkcijas;

K.  kadangi atokiausiuose regionuose yra labai turtingų biologinės įvairovės rezervuarų ir juos išsaugoti yra labai svarbu;

L.  kadangi biologinės įvairovės nykimas miškuose daro didelį poveikį aplinkai, ekonomikai ir visuomenei;

M.  kadangi dirvožemio kokybė atlieka svarbų vaidmenį teikiant tokias ekosistemines paslaugas, kaip vandens filtravimas ir saugojimas, taigi ir apsauga nuo potvynių ir sausrų, CO2 sekvestracija, biologinė įvairovė ir biomasės augimas; kadangi dirvožemio kokybės gerinimas, pvz., kai kuriuose regionuose paverčiant spygliuočių miškus nuolatiniais lapuočių miškais, yra ekonominiu požiūriu sudėtingas procesas, kuris trunka dešimtmečius;

N.  kadangi Europos visuomenėje, kuri vis labiau atsiejama nuo miškų ir miškininkystės, turėtų būti propaguojamas itin svarbus tvarios miškotvarkos vaidmuo, pabrėžiant daugialypę naudą, kurią miškai teikia ekonominiu, socialiniu ir aplinkos bei kultūriniu ir istoriniu požiūriais;

O.  kadangi, be anglies dioksido sekvestracijos, miškai daro teigiamą poveikį klimatui, atmosferai, biologinės įvairovės išsaugojimui ir upių bei vandens kelių valdymui, saugo dirvožemį nuo erozijos dėl vandens ir vėjo ir turi kitų naudingų gamtinių savybių;

P.  kadangi beveik 23 proc. Europos miškų yra „Natura 2000“ teritorijose, kai kuriose valstybėse narėse jų dalis viršija 50 proc., o beveik pusė „Natura 2000“ teritorijose esančių natūralių buveinių yra miškai;

Q.  kadangi miškai gali būti ir pirminių miško produktų, pvz., medienos, šaltinis, ir teikia vertingus antrinius produktus, pvz., grybus, trumus, prieskonines žoles, medų ir uogas, kurie yra labai svarbūs ekonominei veiklai kai kuriuose Sąjungos regionuose;

R.  kadangi Europos miškai atlieka svarbų vaidmenį gerinant aplinką, vystant ekonomiką, patenkinant valstybių narių medienos produktų poreikius ir didinant gyventojų gerovę;

S.  kadangi agrarinė miškininkystė, apibrėžiama kaip žemės naudojimo sistemos, kuriose tame pačiame žemės vienete auginami medžiai ir plėtojamas žemės ūkis, yra žemėtvarkos sistemų, kurios didina bendrą produktyvumą, sukuria daugiau biomasės, palaiko ir atkuria dirvožemį ir teikia keletą vertingų ekosisteminių paslaugų, visuma;

T.  kadangi dėl daugiafunkcio miškų pobūdžio, dėl to, kad reikia daug laiko miškams užauginti, ir dėl to, kad svarbu užtikrinti tinkamą rūšių įvairovę, tvarus miškų išteklių naudojimas ir išsaugojimas bei gausinimas yra svarbi Europos užduotis;

U.  kadangi socialiniu ir aplinkos požiūriu atsakinga medžioklė taip pat atlieka svarbų vaidmenį miškuose ir pusiau miškų regionuose, nes ja kontroliuojami medžiojamųjų gyvūnų skaičiai arba susijusių ligų, pvz., afrikinio kiaulių maro, plitimas;

V.  kadangi miškai atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su dirvožemio erozija ir sausumos teritorijų dykumėjimu; kadangi tyrimai rodo, kad parkuose augantys medžiai ir miesto aplinka turi teigiamą poveikį išlaikant žemesnę temperatūrą, palyginti su vietovėmis be medžių;

W.  kadangi dabartiniu programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.) BŽŪP apima priemones, kuriomis siekiama padėti ekonominės veiklos vykdytojams stiprinti su miškotvarka susijusius gebėjimus;

X.  kadangi kai kuriuose miškininkystės regionuose labai paplitę kenkėjai ir vabzdžiai, pvz., medgręžiai ir įvairūs grybai; kadangi Cryphonectria parasitica plačiu mastu įsiveržė į natūralias kaštainių miškų populiacijas, o tai kelia rimtą grėsmę šių populiacijų išlikimui, tačiau ilguoju laikotarpiu taip pat kelia grėsmę susijusiai žmogaus vadovaujamai veiklai, pvz., kaštainių auginimui ir rinkimui;

Y.  kadangi ES lygmeniu turimi duomenys apie miškus yra neišsamūs ir nevienodos kokybės, o tai trukdo ES lygmeniu koordinuoti miškotvarką;

Z.  kadangi neteisėta medienos ruoša toliau vykdoma ir ES;

Praeitis – pastarojo meto įgyvendinimo laimėjimų ir iššūkių apžvalga

1.  palankiai vertina paskelbtą Komisijos ataskaitą „ES miškų strategijos „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ įgyvendinimo pažanga“(COM(2018)0811);

2.  palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi valstybės narės ir Komisija, kad būtų pasiekti ES miškų strategijos tikslai, ir Miškininkystės nuolatinio komiteto, Pilietinio dialogo miškininkystės ir kamštienos klausimais grupės, Miškų gaisrų ekspertų grupės, Miškų pramonės ir su mišku susijusių klausimų ekspertų grupės ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą įgyvendinant daugiametį miškų planą;

3.  pripažįsta, kad Komisijos 2018 m. ataskaitoje dėl dabartinės ES miškų strategijos įgyvendinimo pažangos teigiama, kad strategija buvo naudinga kaip koordinavimo priemonė ir kad apskritai „aštuonios ir viena papildoma“ strategijos prioritetinės sritys buvo įgyvendintos su palyginti nedidelėmis kliūtimis, išskyrus esmines problemas, kurios turi būti sprendžiamos vykdant biologinės įvairovės politiką, ir nuolatinius iššūkius srityse „Kokie yra mūsų miškai ir kaip jie keičiasi?“, visų pirma susijusius su visuomenės suvokimu ir informavimu apie miškininkystės sektorių, ir „Koordinavimo ir komunikacijos skatinimas“, ypač su miškais susijusios politikos srityje;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tvarios miškotvarkos apibrėžties tarptautiniu mastu buvo susitarta vykdant visos Europos procesą FOREST EUROPE; pažymi, kad ši apibrėžtis įtraukta į nacionalinius teisės aktus ir valstybėse narėse taikomas savanoriškas sistemas, pvz., miškų sertifikavimo sistemas;

5.  pabrėžia, kad tvarios miškotvarkos skatinimas ES įgyvendinant ES miškų strategiją ir kaimo plėtros priemones pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) iš esmės padarė teigiamą poveikį miškams ir jų būklei bei pragyvenimo šaltiniams kaimo vietovėse, taip pat ES miškų biologinei įvairovei ir padidino su mišku susijusio sektoriaus teikiamą naudą klimatui; vis dėlto pažymi, kad vis dar reikia subalansuotai stiprinti tvarią miškotvarką siekiant užtikrinti, kad būtų gerinama miškų ekologinė būklė, ekosistemų sveikata ir atsparumas ir užtikrinama, kad miškai galėtų geriau prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų, sumažinti natūralių trikdžių keliamą riziką ir poveikį ir sudaryti sąlygas dabartinėms ir būsimoms kartoms valdyti miškus, pavyzdžiui, įgyvendinat miškų savininkų ir MVĮ tikslus, taip pat gerinti esamų miškų ir miškingų vietovių kokybę; mano, kad į ES miškų strategiją reikėtų įtraukti tam tinkamas priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės privalo pavyzdingai vykdyti tvarią miškotvarką; mano, kad miškotvarkos modeliai turėtų įtraukti ekologinį, socialinį ir ekonominį tvarumą – šis tvarumas apibrėžiamas kaip miškų ir miškų žemių priežiūra ir naudojimas tokiu būdu ir tokia sparta, kad būtų išsaugoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, atkūrimo ištekliai, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje užtikrinti atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmeniu, nedarant žalos kitoms ekosistemoms; pabrėžia, kad nuosavybės teisių pripažinimas ir apsauga yra labai svarbūs siekiant ilgalaikio įsipareigojimo vykdyti tvarią miškotvarką; atkreipia dėmesį į tai, kad mūsų miškų išsaugojimas ir tvari miškotvarka yra ypatingai svarbu bendrai mūsų gerovei, nes jais užtikrinamos viešosios poilsio, sveikatos ir švietimo paslaugos, ir pripažįsta, kad tvari miškotvarka skatina Europos miškų biologinės įvairovės apsaugą; ragina apsaugoti neliestus miškus, pasižyminčius išlaikyta struktūra ir rūšių gausa, ir atitinkamas teritorijas, kuriose tokie miškai dar išlikę; pažymi, kad ES nėra sengirių apibrėžties, ir ragina Komisiją rengiant būsimą ES miškų strategiją įtraukti apibrėžtį, kurią turėtų parengti Miškininkystės nuolatinis komitetas; pabrėžia, kad nuomonės dėl įvairių rūšių miškų pajėgumų sugerti CO2 gali būti skirtingos, todėl mano, kad naująja ES miškų strategija turėtų būti skatinama tvari miškotvarka; apgailestauja dėl netvarios praktikos ir neteisėtos medienos ruošos kai kuriose valstybėse narėse, nepaisant ES medienos reglamento, ir taip pat ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant ją panaikinti, taip pat prireikus patobulinti arba sugriežtinti savo nacionalinės teisės aktus; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių veiksmų šiais klausimais, vykdant atidžią stebėseną ir užtikrinant galiojančių ES teisės aktų vykdymą, taip pat ragina Komisiją nedelsiant pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras tais atvejais, kai padaromi pažeidimai, ir imtis tolesnių veiksmų neteisėtos medienos ruošos atvejais pasitelkiant visas kompetentingas tarnybas; ragina Komisiją nedelsiant užbaigti ES kovos su neteisėta medienos ruoša taisyklių tinkamumo patikrą;

6.  daro išvadą, kad valstybių narių skirtumai, taip pat valstybių narių regionų skirtumai yra svarbus veiksnys svarstant priemones ES lygmeniu;

7.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose Sąjungos vietose neįgyvendinami galiojantys ES teisės aktai ir įtariama korupcija lėmė neteisėtą medienos ruošą ir netvarią miškininkystės veiklą; ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su korupcija ir visapusiškai įgyvendinti galiojančius teisės aktus;

Dabartis – ES miškų padėtis

8.  pabrėžia, kad ES miškai, taip pat esantys užjūrio teritorijose ir atokiausiuose regionuose, yra daugiafunkciai ir pasižymi didele nuosavybės modelių, dydžio, struktūros, biologinės įvairovės, atsparumo ir iššūkių įvairove; atkreipia dėmesį į tai, kad miškai, visų pirma mišrūs miškai, teikia visuomenei įvairias ekosistemines paslaugas, įskaitant įvairioms gyvūnų rūšims tinkamas buveines, anglies dioksido sekvestraciją, žaliavas, atsinaujinančiąją energiją, geresnę oro kokybę, švarų vandenį, gruntinio vandens papildymą, erozijos kontrolę ir apsaugą nuo sausrų, potvynių ir griūčių, teikia sudedamąsias dalis vaistiniams preparatams, taip pat yra svarbi kultūrinė ir rekreacinė vertybė; kadangi atrodo, jog visa tai nebėra visiškai apsaugota, nes miškų savininkai nebegali reinvestuoti į miškus dėl sunkios ekonominės padėties, susidariusios dėl klimato kaitos ir kitų prie to prisidedančių veiksnių; pažymi, kad, remiantis naujausiais vertinimais, tik 26 proc. miško rūšių ir 15 proc. miško buveinių apsaugos būklė buvo gera; ragina valstybes nares užtikrinti ekosistemų apsaugą ir prireikus parengti bei patobulinti gaires dėl nemedieninių miško produktų;

9.  atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą vertinant ekosistemines paslaugas pagal Ekosistemų ir jų paslaugų kartografavimo (MAES) iniciatyvą; vis dėlto pabrėžia, kad šiuo metu nemokamas tinkamas atlygis už ekosisteminių paslaugų teikimą, pvz., CO2 sekvestraciją, biologinės įvairovės puoselėjimą ar dirvožemio būklės gerinimą, ir kad miškininkai, kurie daugiausia dėmesio skiria tam, kad miškų paskirtis būtų atitinkamai pakeista, šiuo metu tikriausiai nuostolingai tvarko savo miškus, nepaisant teikiamų svarbių ekosisteminių paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybes atitinkamai skatinti klimato, biologinės įvairovės ir kitas ekosistemines paslaugas ir už jas atlyginti, kad būtų galima vykdyti ekonomiškai perspektyvų miško paskirties keitimą;

10.  pažymi, kad per pastaruosius dešimtmečius ES miškų išteklių plotas ir apimtis didėjo ir kad šiuo metu miškai ir kitos miškingos vietovės dėl miško įveisimo ir natūralaus atkūrimo užima apie 43 proc. ES ploto, siekiančio ne mažiau kaip 182 mln. hektarų ir sudarančio 5 proc. visų pasaulio miškų; pažymi, kad miškų plotai sudaro pusę tinklo „Natura 2000“ ploto (t. y. 37,5 mln. hektarų) ir kad 23 proc. visų Europos miškų yra tinklo „Natura 2000“ teritorijose, o kai kuriose valstybėse narėse miškai užima daugiau kaip pusę jų teritorijos ir jos yra priklausomos nuo miškininkystės; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu gerinti žinias apie tinklą „Natura 2000“ ir jo poveikį biologinei įvairovei, miškotvarkai ir kitokiam žemės naudojimui visoje ES; pažymi, kad 60 proc. ES miškų priklauso privatiems subjektams, didelę dalį sudaro mažos miško valdos (mažiau nei 3 ha), o 40 proc. miškų priklauso valstybei; atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip 60 proc. produktyvių miškų ES ir daugiau kaip 20 proc. pasaulio miškų yra sertifikuoti pagal savanoriškai taikomus tvarios miškotvarkos standartus; taip pat pažymi, kad apvaliosios medienos, gaunamos iš sertifikuotų miškų, perdirbamų visame pasaulyje medienos pramonės šakose, dalis yra didesnė nei 20 proc., o ši dalis ES siekia 50 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad šiame sektoriuje ES tiesiogiai dirba ne mažiau kaip 500 000 žmonių(7), o netiesiogiai – 2,6 mln. žmonių(8), ir kad norint išlaikyti šį užimtumo lygį ir užtikrinti ilgalaikį sektoriaus konkurencingumą reikia nuolat dėti pastangas, kad į šį sektorių būtų pritraukti kvalifikuoti ir parengti darbuotojai, ir užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamas galimybes gauti socialinę ir medicininę pagalbą; pažymi, kad šios darbo vietos ilguoju laikotarpiu priklauso nuo atsparių ir tinkamai valdomų miškų ekosistemų; pabrėžia esminį miškų savininkų vaidmenį įgyvendinant tvarią miškotvarką ir svarbų miškų vaidmenį kuriant žaliąsias darbo vietas ir skatinant augimą kaimo vietovėse; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad ES miškų savininkai ir valdytojai puoselėja ilgas daugiafunkcių miškų tradicijas ir turi patirties jų tvarkymo srityje; ragina Komisiją į naująją ES miškų strategiją įtraukti būtinybę remti miškų savininkus, taip pat teikiant finansinę paramą; mano, kad tokia parama turėtų būti susieta su tvarios miškotvarkos taikymu, siekiant užtikrinti nuolatines investicijas į šiuolaikines technologijas ir aplinkos bei klimato priemones, kuriomis stiprinamas daugiafunkcis miškų vaidmuo, taikant specialią finansinę priemonę tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymui ir deramų darbo sąlygų sudarymui; mano, kad tokia finansinė parama turėtų būti tvirto finansinių priemonių, nacionalinio finansavimo ir privačiojo sektoriaus finansavimo derinimo rezultatas; pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią gyventojų išvykimui iš kaimo vietovių, ir mano, kad labai svarbu investuoti į ekosistemas; palankiai vertina miško įveisimą ir atželdinimą, kaip tinkamas priemonės miško dangai didinti, ypač apleistoje žemėje, kuri nėra tinkama maisto gamybai, netoli miestų ir priemiesčių, taip pat, kai tinkama, kalnuotose vietovėse; ragina imtis finansinės paramos veiksmų siekiant naudoti paruoštą medieną proporcingai tvariems miškininkystės ištekliams ir, jei reikia, padidinti miško dangą ir kitą miškingą žemę, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose miško danga yra nedidelė, kartu skatinant kitose valstybėse narėse išsaugoti miško dangą vietovėse, kurios atlieka daugiau ekologinių funkcijų; pažymi, kad miškuose gyvena didžioji dalis Europos sausumos biologinės įvairovės;

11.  pažymi, kad Sąjungos miškų plotai didėja, be kita ko, dėl miško įveisimo, ir kad tvarkomi komerciniai miškai ne tik geriau absorbuoja anglies dioksidą nei netvarkomi miškai, bet ir mažina išmetamųjų teršalų kiekį ir problemas, kylančias dėl miškų būklės blogėjimo; pažymi, kad tvari komercinė miškotvarka teigiamai veikia klimatą ir kad šalims, kurios gerai tvarko savo miškus, už tai turėtų būti atlyginta;

12.  pripažįsta, kad ilgalaikės viešosios ir privačiosios investicijos į sustiprintą tvarią moškotvarką, pagal kurią vienodas dėmesys skiriamas socialinei, aplinkosauginei ir ekonominei miškų naudai ir pakankamam finansavimui bei kompensavimo mechanizmams, gali padėti užtikrinti miškų atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti ir padėti miškų sektoriui išlikti ekonomiškai perspektyviu ir ekologišku, o taip pat padėtų siekti daugelio ES tikslų, įskaitant sėkmingą Europos žaliojo kurso įgyvendinimą, perėjimą prie žiedinės bioekonomikos ir biologinės įvairovės skatinimą; taip pat pabrėžia, kad reikia kitų lengvai prieinamų, gerai koordinuojamų ir tinkamų ES finansavimo mechanizmų, pvz., finansinių priemonių arba Europos investicijų banko paramos remiant investicijas į miškininkystės projektus, orientuotus į tvarią miškotvarką ir miško gaisrų prevenciją bei švelninimą, taip pat struktūrinių fondų ir programų „Horizontas“, „Erasmus +“ ir „LIFE +“ fondų, kurie galėtų teikti esminę paramą investicijoms ir paslaugoms, kuriomis skatinamas anglies dioksido saugojimas ir sekvestracija, kaip tvarios miškotvarkos dalis, kartu užtikrinant suderinamumą su Žaliuoju kursu;

13.  pripažįsta didžiulę miškų ir su mišku susijusio sektoriaus naudą klimatui; pakartoja, kad reikia subalansuotai skatinti miškų ir miškotvarkos aplinkos, ekonominius ir socialinius aspektus, kartu siekiant didinti bendrą naudą klimatui, gaunamą iš miškų ir mišku grindžiamos vertės grandinės, t. y. paskatintą CO2 sekvestraciją, anglies dioksido saugojimą medienos produktuose ir žaliavų pakeitimą alternatyviomis žaliavomis; pabrėžia, kad reikia išlaikyti, toliau skatinti ir, jei įmanoma, didinti CO2 sekvestraciją miškuose iki tokio lygio, kad būtų galima tvariai valdyti visas miško funkcijas, anglies dioksido saugojimą in situ, be kita ko, agrariniuose miškuose, negyvoje medienoje ir miško dirvožemyje bei medienos produktuose, pasitelkiant aktyvią tvarią miškotvarką; atkreipia dėmesį į tai, kad miškai sugeria daugiau kaip 10 proc. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; pabrėžia būtinybę skatinti medienos, kaip tvarios statybos medžiagos, naudojimą, nes tai suteikia mums galimybę pereiti prie tvaresnės ekonomikos; ragina Komisiją išnagrinėti įvairius rinka grindžiamus mechanizmus siekiant skatinti iškastinio kuro pakeitimą atsinaujinančiosiomis žaliavomis, nes tai naudinga klimatui; pabrėžia esminį medienos medžiagų vaidmenį pakeičiant iškastiniu kuru grindžiamas alternatyvas ir gilesnį aplinkosauginį pėdsaką paliekančias alternatyvas tokiuose pramonės sektoriuose kaip statybos, tekstilės, chemijos ir pakavimo, taip pat poreikį visapusiškai atsižvelgti į šio medžiagų pakeitimo naudą klimatui ir aplinkai; be to, pabrėžia, kad iki šiol nepakankamai išnaudojami vienkartinius gaminius, visų pirma plastikinius gaminius, pakeičiančių tvarių medienos gaminių pranašumai; pabrėžia, kad taip pat turėtų būti didinamas žiedinis medienos produktų naudojimas, kad būtų geriau panaudojami mūsų tvarūs ištekliai, skatinamas efektyvus išteklių naudojimas, mažinamas atliekų kiekis ir pailginamas anglies dioksido gyvavimo ciklas siekiant sukurti tvarią ir vietos lygmens žiedinę bioekonomiką;

14.  palankiai vertina iškastinių žaliavų ir energijos pakeitimo srityje tęsiamą darbą skatinant efektyviausią medienos naudojimą laikantis pakopinio principo; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau įgyvendinti biomasės tvarumo kriterijus pagal naujos redakcijos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą ir, pakeitus daug CO2 išskiriančias iškastines medžiagas ir energiją, kuo geriau pasinaudoti pakeitimo poveikiu; vis dėlto pažymi, kad svarbu vengti nereikalingų iš medienos gaunamų žaliavų rinkos iškraipymų, susijusių su paramos bioenergijai schemomis; atkreipia dėmesį į tai, kad numatomas medienos ir biomasės paklausos didėjimas turi būti derinamas su tvaria miškotvarka; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia didinti mokslinių tyrimų, susijusių su iškastinio kuro ir iškastinio kuro medžiagų pakeitimu, finansavimą; pažymi, kad likučiai medienos vertės grandinės pabaigoje gali būti palankiai naudojami kaip biomasė siekiant pakeisti iškastiniu kuru grindžiamą šilumą, tačiau, kai įmanoma, mediena turėtų būti toliau naudojama ilgesniu gyvavimo ciklu, siekiant padidinti anglies dioksido saugojimo apimtis pasauliniu mastu;

15.  atkreipia dėmesį į miškų apsauginių juostų teigiamą poveikį tiek žemės ūkio paskirties žemės apsaugai, tiek žemės ūkio produkcijos didinimui; tvirtai pritaria metodams, kuriais ūkininkai skatinami kurti miško apsaugines juostas;

16.  pabrėžia, kad natūraliose ekosistemose žydintys medžiai ir krūmai yra itin svarbūs bitininkystės sektoriui ir padeda natūraliam apdulkinimo procesui bei stiprina nualintos ir (arba) skurdžios žemės konsolidavimą ir apsaugą; primygtinai ragina įtraukti tokius medžius ir krūmus į ES paramos programas, atsižvelgiant į regioninius ypatumus;

17.  apgailestauja, kad, nors miškai ES tvarkomi pagal bendrai sutartą tvarios miškotvarkos principą ir miško danga ES pastaraisiais dešimtmečiais didėjo, rengiant 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088(9), dėl kurio neseniai susitarta, buvo išplėtotas kitoks požiūris į tvarią miškotvarką;

18.  pabrėžia atsparių ir sveikų miškų ekosistemų, įskaitant gyvūniją ir augaliją, svarbą, siekiant išlaikyti ir gerinti įvairių ekosisteminių paslaugų, kurias teikia miškai, pavyzdžiui, biologinės įvairovės, švaraus oro, vandens, sveiko dirvožemio ir medienos bei ne medienos žaliavų, teikimą; pabrėžia, kad taikomos savanoriškos priemonės ir teisės aktai, pvz., ES Paukščių ir Buveinių direktyvos, daro poveikį sprendimams dėl žemės tvarkymo, o jų turi būti laikomasi ir jie turi būti tinkamai įgyvendinami;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad ūkininkai ir miškų savininkai kaimo vietovėse yra pagrindiniai subjektai; palankiai vertina miškininkystės, agrarinės miškininkystės ir su mišku susijusių pramonės šakų vaidmens pripažinimą 2014–2020 m. BŽŪP kaimo plėtros programoje ir „Omnibus“ reglamentu nustatytus patobulinimus; ragina užtikrinti šį pripažinimą 2021–2027 m. laikotarpio BŽŪP ir įgyvendinant Europos žaliąjį kursą;

20.  atkreipia dėmesį į dviejų etapų metodo, pagal kurį tikrinamas miško biomasės tvarumas, tinkamumą ir įgyvendinamumą, kaip susitarta naujoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos redakcijoje; pažymi, kad tai turėtų būti pasiekta Miškininkystės nuolatiniam komitetui ir Komisijai tęsiant sustabdytą negalutiniam naudojimui taikomų konkrečių tvarumo kriterijų kūrimą;

21.  pripažįsta miškų vaidmenį suteikiant rekreacinę vertę ir su mišku susijusios veiklos vaidmenį, kaip antai galimybę gauti kitų nei mediena miško produktų, pvz., grybų ir uogų; atkreipia dėmesį į galimybes ganant gyvulius intensyviau šalinti biomasę, tuo siekiant miškų gaisrų prevencijos, tačiau taip pat pažymi, kad laukinių gyvūnų ganymas daro neigiamą poveikį sodinukams, todėl atkreipia dėmesį į poreikį tvariai valdyti ganomą gyvūniją;

Ateitis – esminis ES miškų strategijos po 2020 m. ir Europos žaliojo kurso vaidmuo siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų ir JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.

22.  palankiai vertina neseniai paskelbtą Komisijos Europos žaliąjį kursą ir laukia būsimos ES miškų strategijos po 2020 m., kuri turėtų būti suderinta su Europos žaliuoju kursu ir ES biologinės įvairovės strategija; be to, mano, kad žiedinės bioekonomikos stiprinimas yra svarbus aspektas siekiant sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenę įgyvendinant Žaliąjį kursą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu toliau didinti miškų potencialą, kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso tikslai, ir plėtoti žiedinę bioekonomiką, kartu užtikrinant kitas ekosistemines paslaugas, įskaitant biologinę įvairovę;

23.  palankiai vertina Komisijos 2020 m. darbo programą, ypač naujosios ES miškų strategijos indėlio į 26-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 26) pripažinimą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ateityje miškai neturėtų būti laikomi vienintele CO2 absorbento rūšimi, nes tokiu būdu kiti sektoriai mažiau skatinami mažinti išmetamų teršalų kiekį; be to, pabrėžia, kad prisitaikymo prie klimato kaitos strategijose ir planuose reikia imtis konkrečių ir efektyvių veiksmų, apimančių klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sinergiją, nes tai bus itin svarbu siekiant sumažinti žalingą klimato kaitos poveikį trikdžiams, pvz., miškų gaisrams ir jų neigiamam poveikiui kaimo ekonomikai, biologinei įvairovei ir ekosisteminių paslaugų teikimui; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau išteklių ir plėtoti moksliškai pagrįstą gaisrų valdymą siekiant kovoti su klimato kaitos poveikiu miškuose; pažymi, kad, siekiant išsaugoti miškų biologinę įvairovę ir funkcionalumą, taip pat atsižvelgiant į poreikį švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti ir, kaip sykiu pripažįstama Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamente, negyva mediena miške yra mikrobuveinės, nuo kurių priklauso rūšių skaičius;

24.  pakartoja, kad miškai ir su mišku susijęs sektorius labai prisideda prie vietos ir žiedinės biožaliavomis pagrįstos ekonomikos plėtros ES; pabrėžia esminį miškų, su mišku susijusio sektoriaus ir bioekonomikos vaidmenį siekiant Europos žaliojo kurso tikslų ir poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m.; pabrėžia, kad 2015 m. bioekonomikos rinka buvo įvertinta daugiau nei 2,3 trln. EUR, joje buvo sukurta 20 mln. darbo vietų ir tai sudarė 8,2 proc. visų darbo vietų ES; pažymi, kad kiekvienu į bioekonomikos mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal programą „Horizontas 2020“ investuotu euru bus sukuriama apie 10 EUR pridėtinės vertės; atkreipia dėmesį į tai, kad be daugiafunkcių, sveikų ir vadovaujantis ilgalaike perspektyva tvariai tvarkomų miškų, taip pat gyvybingų su mišku susijusių pramonės šakų niekada nebus įmanoma pasiekti ES tikslų aplinkos apsaugos, klimato ir biologinės įvairovės srityse; pabrėžia, kad tam tikromis aplinkybėmis bioekonomikos sektoriuje ir ypač miškininkystės srityje pasitaiko kompromisų klimato apsaugos ir biologinės įvairovės apsaugos atžvilgiu, ir tai atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos; reiškia susirūpinimą, kad neseniai vykusiose politinėse diskusijose nepakankamai daug dėmesio skirta šio kompromiso klausimui; atkreipia dėmesį į poreikį parengti nuoseklią viziją, siekiant suderinti biologinės įvairovės apsaugą ir klimato apsaugą klestinčiame su mišku susijusiame sektoriuje ir bioekonomikoje; pabrėžia, kad svarbu plėtoti ir užtikrinti rinka grindžiamą bioekonomiką ES, pvz., skatinant inovacijas ir kuriant naujus biologinius produktus, tiekimo grandinėje veiksmingai naudojant biomasės medžiagas; mano, kad ES turėtų skatinti naudoti medieną, nukirsto medžio produktus ar miško biomasę, kad būtų skatinama tvari gamyba ir darbo vietų kūrimas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti biologinės kilmės medžiagų, įskaitant medienos atliekas, grąžinimą į vertės grandinę, skatinant ekologinį projektavimą, toliau didinant perdirbimo pajėgumus ir skatinant antrinių žaliavų, apimančių medieną, naudojimą produktams prieš galimai jas sudeginant pasibaigus jų gyvavimo ciklui;

25.  pabrėžia, kad miškininkystės sektoriui reikia suteikti visapusišką ir realią politinę paramą, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad laikotarpiui po 2020 m. reikalinga plataus užmojo, nepriklausoma ir savarankiška ES miškų strategija, kartu su kitomis atitinkamomis sektorių strategijomis; pažymi, kad agrarinė miškininkystė gali turėti tiek žemės ūkio, tiek ir miškininkystės savybių, todėl ES miškų strategija turi būti derinama su strategija „Nuo ūkio iki stalo“; ragina parengti naują ES miškų strategiją, kuri būtų grindžiama holistiniu požiūriu į tvarią miškotvarką, atsižvelgiant į visus su mišku susijusios vertės grandinės ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus ir užtikrinant miškų daugiafunkcės ir daugialypės funkcijos tęstinumą; pabrėžia, kad reikia plėtoti suderintą, subalansuotą ir nuoseklią ES miškų strategiją, kuri būtų geriau integruota į atitinkamus ES teisės aktus, susijusius su miškais, miškų sektoriumi, įskaitant tiesiogiai ar netiesiogiai miškuose dirbančius ir gyvenančius žmones bei miškininkystės sektorių, taip pat įvairias jų teikiamas paslaugas, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau nacionalinės ir ES politikos sričių daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį miškams ir jų valdymui ES;

26.  ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant Regioninės plėtros fondą visų pirma būtų skatinamos iniciatyvos, kuriomis siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, skatinti mišrių ir vietinių rūšių sodinimą ir gerinti miškotvarką, taip pat kad būtų įgyvendinami projektai ir tikslingai skiriamas finansavimas;

27.  laikosi nuomonės, kad ES miškų strategija turėtų būti sąsaja tarp nacionalinės miškų ir agrarinių miškų politikos ir su miškais ir agrariniais miškais susijusių ES tikslų, pripažįstant, kad reikia gerbti nacionalinę kompetenciją ir būtinybę prisidėti prie platesnių ES tikslų, kartu nuosekliai atsižvelgiant tiek į privačių, tiek ir į valstybei priklausančių miškų ypatumus; ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir nuspėjamumą miškininkystės sektoriuje ir visoje bioekonomikoje;

28.  pabrėžia, kad svarbu priimti įrodymais pagrįstus sprendimus dėl ES politikos strategijų miškų, su mišku susijusio sektoriaus ir jo vertės grandinių srityse; ragina visus su miškais susijusius Europos žaliojo kurso ir Biologinės įvairovės strategijos aspektus suderinti su ES miškų strategija po 2020 m., visų pirma siekiant užtikrinti, kad tvari miškotvarka darytų teigiamą poveikį visuomenei, įskaitant miškų ekosistemų sujungiamumą ir atstovaujamumą ir ilgalaikės bei stabilios naudos klimatui ir aplinkai užtikrinimą, kartu taip pat prisidedant prie DVT įgyvendinimo; pabrėžia, kad visos galimos ES gairės, susijusios su tvaria miškotvarka, turėtų būti parengtos atsižvelgiant į ES miškų strategiją po 2020 m.;

29.  pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į su mišku susijusio sektoriaus ir kitų sektorių, pvz., žemės ūkio, sąsajas ir jų koordinavimą žiedinėje bioekonomikoje, taip pat į skaitmeninimo ir investavimo į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas bei biologinės įvairovės išsaugojimą svarbą, nes tai gali teigiamai prisidėti prie tolesnių sprendimų klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos ir darbo vietų kūrimo srityse; pažymi, kad miškai yra neatsiejama darnaus vystymosi dalis;

30.  pabrėžia agrarinės miškininkystės sistemų svarbą kaimui; jų miško tankis itin mažas, jų ekonominės perspektyvos mažos, iš jų gaunamos metinės pajamos papildomos vykdant kitą veiklą, pvz., gyvulininkystės, turizmo ar medžioklės, ir joms reikia pakankamo finansavimo, kad būtų išvengta dykumėjimo ar pernelyg intensyvaus eksploatavimo;

31.  pabrėžia, kad dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos poveikio jau dabar pasitaiko natūralių trikdžių, pvz., gaisrų, sausrų, potvynių, audrų, kenkėjų antpuolių, ligų ir erozijos, o ateityje jie bus dar dažnesni ir intensyvesni, ir tai padarys žalos ES miškams, todėl reikės pagal atitinkamus scenarijus parengto rizikos ir krizių valdymo; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia parengti tvirtą ES miškų strategiją po 2020 m., taip pat rizikos valdymo priemones, pvz., stiprinti Europos atsparumą nelaimėms ir ankstyvojo perspėjimo priemones, siekiant geriau pasirengti tokiems įvykiams ir užkirsti jiems kelią, didinti miškų atsparumą ir padaryti juos atsparesnius klimato kaitai, pavyzdžiui, stiprinant tvarios ir aktyvios miškotvarkos įgyvendinimą ir vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, kurios padės optimizuoti mūsų miškų gebėjimą prisitaikyti; primena, kad, remiantis Europos aplinkos agentūra, pagrindiniai ES miškams kylantys sunkumai, be kita ko, yra miestų teritorijų plėtra ir klimato kaita; taip pat pabrėžia, kad reikia pasiūlyti geresnius paramos mechanizmus ir finansinius išteklius bei priemones miškų savininkams, kad jie galėtų taikyti prevencines priemones, taip pat atkurti nukentėjusias teritorijas, pvz., atželdinti nualintą žemę, kuri nėra tinkama žemės ūkiui, ir pasinaudoti specialiais stichinių nelaimių fondais, įskaitant nepaprastosios padėties mechanizmus, pvz., Europos Sąjungos solidarumo fondą; ragina užtikrinti ES miškų strategijos ir Europos civilinės saugos mechanizmo suderinamumą; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmą ir mano, kad į agrarinės miškininkystės priemonę svarbu įtraukti paramą miškų ganykloms (ganymui miške) ir skatinti valstybes nares ją įgyvendinti kitoje kaimo plėtros programoje; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau išteklių ir plėtoti moksliškai pagrįstą gaisrų valdymą ir rizika pagrįstą sprendimų priėmimą, atsižvelgiant į miškų gaisrų socialines ir ekonomines, klimato ir ekologines priežastis; ragina įtraukti reagavimo į bendrus iššūkius, kylančius dėl klimato kaitos, komponentą;

32.  ragina valstybes nares parengti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama išsaugoti ir prireikus nustatyti didelės gamtosauginės vertės miškus, taikant reikiamus mechanizmus ir priemones, kuriais būtų teikiamos paskatos ir, kai taikytina, kompensacijos miškų savininkams, kad žinios ir mokslas galėtų būti tobulinami šių miškų atžvilgiu, kartu išsaugant natūralias buveines;

33.  pripažįsta biologinės įvairovės vaidmenį užtikrinant, kad miškų ekosistemos išliktų sveikos ir atsparios; pabrėžia tinklo „Natura 2000“ teritorijų, kuriose yra galimybė teikti visuomenei įvairias ekosistemines paslaugas, įskaitant žaliavas, svarbą; vis dėlto pažymi, kad tokioms teritorijoms tvarkyti reikia techninių konsultacijų ir naujų pakankamų finansinių išteklių; pabrėžia, kad dėl apsaugos priemonių patirti ekonominiai nuostoliai turėtų būti sąžiningai kompensuojami; pabrėžia, kad svarbu pragmatiškai integruoti gamtos apsaugą į tvarią miškotvarką, nebūtinai plečiant saugomas teritorijas ir vengiant papildomos administracinės ir finansinės naštos; pritaria tinklų, kuriamų remiantis valstybių narių šiuo tikslu įgyvendinamomis iniciatyvomis, steigimui; ragina valstybės ar regionų subjektus derėtis dėl upių pakrančių miškų populiacijų atkūrimo, jei reikia, kartu su konkrečių specializacijų suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų sukurtos biologinės įvairovės buveinės, kurias sukūrus bus teikiamos ekologinės paslaugos, pvz., per gruntinius vandenis cirkuliuojančių kenksmingų medžiagų sugertis; atkreipia dėmesį į BŽŪP poveikio vertinimo tyrimo rezultatus, iš kurių matyti, kuriose srityse BŽŪP priemonėmis ir veiksmais būtų galima labiau prisidėti prie biologinės įvairovės tikslų, ir ragina ieškoti būdų, kaip pagerinti esamas priemones; taip pat ragina toliau tirti biologinės įvairovės ir atsparumo ryšį;

34.  pažymi, kad beveik 25 proc. viso ES miškų ploto priklauso tinklui „Natura 2000“;

35.  pažymi, kad Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos vedamos ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos remiamos derybos sužlugo svarstant klausimą dėl teisiškai privalomo visos Europos susitarimo dėl miškų, dėl to, kad Rusijos Federacija pasitraukė iš derybų proceso; tačiau ir toliau remia tvirtas priemones tvariai miškotvarkai Europoje ir pasaulyje skatinti;

36.  pabrėžia, kad vis daugiau ES politikos priemonių sprendžia miškų problemas iš skirtingų perspektyvų; ragina užbaigti tebevykstantį procesą, nustatytą pagal dabartinę ES miškų strategiją, siekiant sukurti tvarumo metodą, kuris nebūtų grindžiamas galutiniu naudojimu, aktyviai dalyvaujant Miškininkystės nuolatiniam komitetui ir valstybėms narėms, remiantis naujos redakcijos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nurodytu dviejų etapų metodu; mano, kad dviejų etapų metodas galėtų būti taikomas kitose politikos srityse, siekiant užtikrinti miško biomasės tvarumo kriterijus ir tarpsektorinį ES politikos suderinamumą, taip pat atlyginti už pasiekimus, susijusius su ekosistema, visų pirma už socialiniu požiūriu svarbią su klimatu susijusią miškų teikiamą naudą; kartu pripažįsta, kad ES miškininkystė jau atitinka aukščiausius tvarumo standartus; pažymi, kad taikant miško biomasės tvarumo metodą turi būti atsižvelgiama į medienos konkurencingumo, palyginti su kitomis žaliavomis, poreikį; pabrėžia, kad svarbu naudoti rinkoje sukurtas priemones, pvz., galiojančias miškų sertifikavimo sistemas, kaip tinkamas įrodinėjimo priemones miškų išteklių tvarumui patikrinti, ir ragina jas naudoti;

37.  pabrėžia miškų ir agrarinės miškininkystės priemonių pagal BŽŪP ir kitų miškininkystės priemonių, taip pat sąžiningų ir konkurencingų rinkos sąlygų užtikrinimo ES svarbą siekiant sėkmingai plėtoti tvarią žiedinę bioekonomiką, kartu įgyvendinant ES miškų strategiją; primena, jog būtina užtikrinti tęstinumą ir taikyti tikslias ir patobulintas miškininkystės priemones pagal 2021–2027 m. BŽŪP; atkreipia dėmesį į tai, kad tolesnis BŽŪP biudžeto mažinimas turėtų neigiamą poveikį investicijoms į tvarią miškotvarką ir ES miškų sektoriaus tikslų įgyvendinimui; mano, kad tvarios miškotvarkos klausimas turėtų būti aiškiai įtrauktas į naujus BŽŪP strateginius planus; pabrėžia, kad reikia mažinti administracinę naštą, susijusią su ES miškininkystės priemonėmis ir valstybės pagalba apskritai, pavyzdžiui, siekiant skatinti miškingos augalijos propagavimą ir išsaugojimą, atsižvelgiant į kraštovaizdžio ypatumus ir politikos priemones, susijusias su I ir II ramsčių išmokomis, ir leidžiant taikyti bendrąsias išimtis, kad būtų galima greitai reaguoti į miškams kylančius iššūkius; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad horizontaliosios kaimo plėtros programos (KPP) priemonės, pvz., „Jaunieji ūkininkai“, neapima miškininkystės veiklos, bent jau kai kuriose valstybėse narėse;

38.  atkreipia dėmesį į ganyklų ir miškotvarkos susiejimo naudą, visų pirma dėl gaisro rizikos mažinimo ir mažesnių miško priežiūros išlaidų; mano, kad moksliniai tyrimai ir žinių perdavimas specialistams šioje srityje yra labai svarbūs; pabrėžia tradicinių ekstensyvios agrarinės miškininkystės sistemų ir jų teikiamų ekosisteminių paslaugų vertę; ragina Komisiją suderinti ES miškų strategiją su strategija „Nuo ūkio iki stalo“, kad būtų pasiekti šie tikslai, ir skatinti ES masto specializuotas mokymo programas, siekiant informuoti ūkininkus apie sumedėjusios augalijos integravimo į žemės ūkį naudą ir praktiką; atkreipia dėmesį į tai, kad mažai naudojamasi įvairiomis 2014–2020 m. Kaimo plėtros reglamente numatytomis priemonėmis, sukurtomis siekiant remti apgalvotas pastangas integruoti miškingą augaliją į ūkininkavimo veiklą; pripažįsta agrarinės miškininkystės pajėgumą didinti bendrą biomasės produktyvumą konkrečiose vietovėse ir pabrėžia, kad mišrios ekosistemos sukuria daugiau biomasės ir absorbuoja daugiau anglies dioksido atmosferoje;

39.  pabrėžia, kad Sąjunga turėtų skirti pakankamai lėšų priemonėms, skirtoms su mišku susijusiam sektoriui, ir atitinkančioms naujus šio sektoriaus lūkesčius, įskaitant investicijas į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo didinimą, miško kelių tinklų išlaikymą, miškininkystės technologijas, inovacijas ir miško produktų perdirbimą bei naudojimą;

40.  ragina valstybes nares suderinti savo įvairias miškininkystės valdymo strategijas ir planus, kad būtų galima laikytis atitinkamų tikslų ir juos reikiamu metu atitinkamai pakoreguoti, užuot kūrus administracines mozaikas, dėl kurių kyla grėsmė, kad nebus pasiekti jų strateginiuose dokumentuose nustatyti tikslai;

41.  apgailestauja dėl to, kad į pasiūlymą dėl BŽŪP 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui neįtraukta su agrarine miškininkyste susijusi nuostata; mano, kad būsimame BŽŪP reglamente būtinai reikėtų pripažinti agrarinės miškininkystės naudą ir toliau skatinti ir remti agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą, atkūrimą, atnaujinimą ir priežiūrą; ragina Komisiją skatinti valstybes nares savo strateginiuose planuose taikyti agrarinės miškininkystės paramos priemones;

42.  palankiai vertina Komisijos paskelbtą iniciatyvą „Farm Carbon Forest“, kuria siekiama atlyginti ūkininkams, įsipareigojusiems įgyvendinti projektus, kuriais siekiama sumažinti išmetamą CO2 kiekį arba padidinti jo saugojimą, kad būtų prisidėta prie „nulinio anglies dioksido kiekio“ iki 2050 m. tikslo, atsižvelgiant į naują Žaliąjį kursą;

43.  pabrėžia esminį aukšto lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmenį skatinant miškų, agrarinės miškininkystės ir su mišku susijusio sektoriaus indėlį įveikiant mūsų laikų iššūkius; pabrėžia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų po 2020 m. svarbą, pripažįsta Žemės ūkio tyrimų nuolatinio komiteto vaidmenį ir pažymi, kad nuo tada, kai 2013 m. buvo pradėta įgyvendinti miškų strategija, moksliniai tyrimai ir technologijos toli pažengė; pabrėžia, kad svarbu skatinti tolesnius mokslinius tyrimus, inter alia, miškų ekosistemų, biologinės įvairovės, iškastinio kuro žaliavų ir energijos tvaraus pakeitimo, anglies dioksido saugojimo, medienos produktų ir tvarios miškotvarkos praktikos srityse; ragina toliau finansuoti mokslinius tyrimus apie dirvožemį ir jo vaidmenį didinant miškų atsparumą klimato kaitai ir prisitaikymą prie jos, biologinės įvairovės apsaugą ir gerinimą, taip pat kitų ekosisteminių paslaugų teikimą ir pakeitimo poveikį, taip pat ragina rinkti duomenis apie naujoviškus miškų apsaugos ir atsparumo didinimo metodus; susirūpinęs pažymi, kad duomenys apie neliestus miškus tebėra neišsamūs; pabrėžia, kad daugiau mokslinių tyrimų ir didesnis finansavimas teigiamai prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo, miško ekosistemų išsaugojimo, biologinės įvairovės skatinimo, tvaraus ekonomikos augimo ir užimtumo, ypač kaimo vietovėse; atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją, kad tvirtas inovacijų kapitalizavimas vertės grandinėje padėtų remti su mišku susijusio sektoriaus konkurencingumą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina naują EIB klimato srities užmojį finansuoti projektus, galinčius suteikti daugiau galimybių su mišku susijusiam sektoriui, kuris atlieka svarbų vaidmenį pakeičiant iškastines medžiagas ir energiją; palankiai vertina jau vykdomus su miškais susijusius mokslinius tyrimus ir įgyvendinamas inovacijas, ypač pagal programas „Horizontas 2020“ ir LIFE +; palankiai vertina tuos atvejus, kai rezultatai padeda plėtoti tvarią bioekonomiką, siekiant įvairių tvarios miškotvarkos aspektų pusiausvyros ir pabrėžiant daugiafunkcį miškų vaidmenį; ragina Komisiją investuoti į mokslinius tyrimus ir prireikus juos intensyvinti, kad būtų rastas sprendimas dėl kenksmingųjų organizmų ir ligų plitimo miškuose;

44.  ragina Komisiją kartu su miškų ūkio mašinų gamintojais imtis iniciatyvų siekiant pagerinti tų mašinų aplinkosauginį projektavimą, kad būtų suderintas aukštas darbuotojų apsaugos lygis ir minimalus poveikis miškų dirvožemiui ir vandeniui;

45.  yra susirūpinęs dėl to, kad nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio bendras miškų plotas pasauliniu mastu labai sumažėjo; pabrėžia, kad miškų naikinimas ir nykimas pasaulyje yra rimtos problemos; pabrėžia, kad ES miškų strategija turėtų daryti įtaką pasauliniam politiniam kontekstui ir apimti ES išorės tikslus ir veiksmus, susijusius su tvarios miškotvarkos skatinimu visame pasaulyje, tiek dvišaliu pagrindu, tiek vykdant daugiašalius su miškais susijusius procesus, ypatingą dėmesį skiriant priemonėms, kuriomis siekiama sustabdyti miškų naikinimą visame pasaulyje, įskaitant paramą teisėtai, tvariai ir miškų nykimo nesukeliančiai gamybai ir tiekimo grandinėms, kurios neskatina žmogaus teisių pažeidimų, taip pat užtikrinti tvarų miškų išteklių valdymą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų parengti politikos iniciatyvas siekiant spręsti problemas už ES ribų, daugiausia dėmesio skiriant atogrąžoms, kartu atsižvelgiant į skirtingo masto aplinkos politikos užmojus įvairiose atogrąžų šalyse, ir netvarios praktikos miškuose varomosioms jėgoms, kurios nepriklauso miškų sektoriui; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti importo atsekamumo priemones, ir ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis siekiant įtvirtinti aukštesnius tvarumo standartus; pabrėžia, kad reikia skatinti įgyvendinti ES medienos reglamentą ir FLEGT (miškų teisės aktų vykdymas, miškų valdymas ir prekybos mediena) veiksmų planą, siekiant padėti užtikrinti geresnę neteisėtai nukirstos arba gautos medienos patekimo į rinką prevenciją, nes tai sukuria nesąžiningą konkurenciją Europos miškininkystės sektoriui ir ES rinkai; pakartoja, kad reikia sukurti sertifikavimo sistemas ir į prekybos susitarimus įtraukti konkrečias tvarios miškotvarkos nuostatas; ragina užtikrinti nuoseklų ir sistemingą ES medienos reglamento išsamaus patikrinimo sistemos aiškinimą;

46.  pabrėžia švietimo ir kvalifikuotos, gerai apmokytos darbo jėgos svarbą siekiant sėkmingai praktikoje įgyvendinti tvarią miškotvarką; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau įgyvendinti priemones ir naudotis esamomis Europos priemonėmis, pvz., Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Europos socialiniu fondu (ESF) ir Europos mokymo programomis („ET 2020“), siekiant remti kartų atsinaujinimą ir kompensuoti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą šiame sektoriuje;

47.  ragina į prekybos susitarimus įtraukti neteisėtai įsigytos medienos importą, o pažeidimų atveju taikyti sankcijas;

48.  ragina valstybes nares ir medienos pramonę svariai prisidėti siekiant užtikrinti, kad visos iškirstos miškų zonos būtų atsodintos;

49.  pabrėžia, kad reikia toliau plėsti ES masto Europos miškų informacinę sistemą (FISE) atsižvelgiant į šiuo metu veikiančias sistemas, už kurią būtų bendrai atsakingi visi atitinkami Komisijos generaliniai direktoratai, dirbantys įvairiose FISE apimamose srityse; mano, kad ši priemonė turėtų būti koordinuojama pagal ES miškų strategiją; pabrėžia, kad svarbu realiuoju laiku teikti lyginamąją, moksliškai pagrįstą ir subalansuotą informaciją apie Europos miškų išteklius, kartu stebint, ar miškai ir gamtiniai ištekliai yra tinkamai valdomi ir, jei reikia, išsaugomi, ir siekiant prognozuoti dėl klimato kaitos kylančių natūralių trikdžių poveikį ir jų pasekmes, pasitelkiant aplinkos ir socialinius bei ekonominius rodiklius bet kokiai su miškais susijusiai ES politikai plėtoti; pažymi, kad nacionaliniai miškų inventoriai yra išsami stebėsenos priemonė siekiant įvertinti miškininkystės atsargas ir atsižvelgti į regioninius aspektus; ragina ES sukurti Europos miškų stebėsenos tinklą, siekiant rinkti informaciją vietos lygmeniu, kuris būtų susietas su „Copernicus“ žemės stebėjimo programomis

50.  palankiai vertina šio sektoriaus skaitmeninimo tendenciją ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įdiegti ES masto skaitmeninį medienos atsekamumo mechanizmą, skirtą duomenims rinkti, nuosekliam skaidrumui ir vienodoms veiklos sąlygoms užtikrinti, taip pat nekonkurencingam elgesiui ir tyčiniams neteisėtiems veiksmams prekybos mediena srityje mažinti tiek ES viduje, tiek už jos ribų, taikant patikros sistemą; be to, mano, kad tokia patikros sistema leistų pagerinti taisyklių laikymąsi, apriboti finansinį sukčiavimą ir su juo kovoti, taip pat trukdytų taikyti kartelių praktiką ir nutrauktų neteisėtas medienos ruošos logistines operacijas ir judėjimą; toliau skatina keistis gerąja patirtimi su valstybėmis narėmis, kurios jau įgyvendino tokias reformas nacionaliniu lygmeniu;

51.  pabrėžia, kad valstybės narės turi kompetenciją ir atlieka pagrindinį vaidmenį rengiant ir įgyvendinant ES miškų strategiją po 2020 m.; ragina Komisijos Miškininkystės nuolatinį komitetą padėti valstybėms narėms vykdyti šią užduotį; pabrėžia, kad svarbu keistis informacija ir tuo pačiu metu įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, pvz., miškų savininkus ir valdytojus, į pilietinio dialogo dėl miškininkystės ir kamštienos grupę, taip pat rengti jos reguliarius posėdžius ir didinti koordinavimą bei sinergiją su Miškininkystės nuolatiniu komitetu; primygtinai ragina Komisiją bent kartą per metus įtraukti Parlamentą į ES miškų strategijos įgyvendinimą; ragina stiprinti Miškininkystės nuolatinio komiteto vaidmenį siekiant užtikrinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir politikos koordinavimą ES lygmeniu; be to, pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo stiprinant tvarų miškų naudojimą ir ypač kaimo ekonomiką; pabrėžia glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo svarbą siekiant padidinti naujosios ES miškų strategijos naudą; be to, ragina Komisiją ir jos generalinius direktoratus, turinčius su miškais susijusią kompetenciją, strategiškai dirbti siekiant užtikrinti bet kokios su miškininkyste susijusios veiklos nuoseklumą ir stiprinti tvarią miškotvarką;

52.  primygtinai ragina valstybes nares teikti pirmenybę nuolatiniam aukštos kokybės profesiniam su mediena susijusių profesijų mokymui ir mokymui ekologiškos statybos srityje, taip pat užtikrinti būtinas viešąsias išlaidas ir investicijas šioje srityje, kad būtų galima pasirengti būsimiems ES medienos pramonės poreikiams;

53.  primena Komisijos įsipareigojimą visiškai netoleruoti reikalavimų nesilaikymo; pabrėžia, kad šiuo metu prieš valstybes nares pradėta keletas pažeidimo nagrinėjimo bylų, susijusių su nepakeičiamomis Europos miškų ekosistemų vertybėmis, ir primygtinai ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų šiais atvejais;

54.  ragina Komisiją, derinant veiksmus su valstybių narių darbo inspekcijos tarnybomis, patikrinti, ar į rinką pateiktos ir medienos pramonės naudojamos mašinos atitinka Direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų ir ar jose įrengta pjuvenų išgavimo ir surinkimo sistema;

55.  yra įsitikinęs, kad ES miškų strategija turėtų skatinti ir remti dalijimąsi geriausia praktika, susijusia su tvarios miškotvarkos įgyvendinimu, miškų sektoriaus darbuotojų ir valdytojų profesiniu mokymu, miškininkystės sektoriaus rezultatais ir geresniu valstybių narių bendradarbiavimu vykdant tarpvalstybinius veiksmus ir dalijantis informacija, siekiant užtikrinti sveikų Europos miškų augimą; tai pat pabrėžia, kad visais atitinkamais ES lygmenimis reikia užtikrinti geresnį informavimą apie tvarios miškotvarkos svarbą, taip pat sudaryti galimybes plėsti, įgyvendinti ir koordinuoti informuotumo didinimo kampanijas apie miško daugiafunkciškumą ir daugeriopą naudą, kurią tvari miškotvarka teikia ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu, siekiant informuoti visus piliečius apie šio paveldo turtingumą ir būtinybę valdyti, prižiūrėti ir tausiai naudoti mūsų išteklius, kad būtų išvengta konfliktų visuomenėje;

56.  skatina valstybes nares primygtinai raginti savo atitinkamus miškininkystės srities suinteresuotuosius subjektus pasiekti platesnį gyventojų sluoksnį pasitelkiant švietimo priemones ir programas, skirtas tiek moksleiviams, tiek kitų amžiaus grupių žmonėms, pabrėžiant miškų svarbą tiek žmogaus vadovaujamai veiklai, tiek biologinės įvairovės ir įvairių ekosistemų išsaugojimui;

57.  pažymi, kad skaitmeninimas ir tvarios technologijos atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant pridėtinę vertę toliau plėtojant su mišku susijusį sektorių; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti žinių ir technologijų perdavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi, pvz., tvarios ir aktyvios miškotvarkos srityje;

o
o   o

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0015. (3) OL C 346, 2016 9 21, p. 17. (4) OL L 317, 2014 11 4, p. 35. (5) https://ec.europa.eu/knowledge4policy/publication/council-conclusions-updated-eu-bioeconomy-strategy-29-november-2019_en (6) OL C 361, 2018 10 5, p. 5. (7) Eurostato miškininkystės duomenų bazė: https://ec.europa.eu/eurostat/web/forestry/data/database (8) 2019 m. gegužės mėn. Europos Parlamento faktų suvestinė apie Europos Sąjungą ir miškus. (9) OL L 198, 2020 6 22, p. 13.