Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2020/2813(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B9-0312/2020

Debatai :

PV 08/10/2020 - 8.1
CRE 08/10/2020 - 8.1

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0258

Priimti tekstai
PDF 152kWORD 44k
Ketvirtadienis, 2020 m. spalio 8 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Eritrėja, Dawito Isaako atvejis
P9_TA(2020)0258RC-B9-0312/2020

2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Eritrėjos, visų pirma Dawito Isaako atvejo (2020/2813(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Eritrėjos, ypač į 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 11 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Eritrėjoje klausimais pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 30 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Eritrėjoje klausimais pareiškimą per 44-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Eritrėjoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2444, kuria nedelsiant nutraukiamos visos JT sankcijos Eritrėjai (ginklų embargas, turto įšaldymas ir draudimas keliauti),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/1944, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/127/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Eritrėjai(2),

–  atsižvelgdamas į bylą Nr. 428/12 (2012), pateiktą Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijai Dawito Isaako ir kitų politinių kalinių vardu,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 22 d. 66-osios Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos sesijos baigiamąją deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. priimtą Eritrėjos Konstituciją, kuria užtikrinamos pilietinės laisvės, įskaitant religijos laisvę,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą)(3) su pakeitimais, padarytais 2005 m. ir 2010 m., kurį Eritrėja yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Dawit Isaak, kuris yra Eritrėjos ir Švedijos pilietis, taigi ir Europos Sąjungos pilietis, žurnalistas ir pirmojo nepriklausomo Eritrėjos laikraščio „Setit“ bendrasavininkis, 2001 m. rugsėjo 23 d. buvo suimtas Eritrėjos valdžios institucijų, kartu su dar 21 asmeniu; kadangi Eritrėjos valdžia Dawitą Isaaką laiko išdaviku, nors jam niekada nebuvo pateikti kaltinimai ir jis nebuvo teisiamas; kadangi 1992 m. Eritrėjai tapus nepriklausoma Dawit Isaak sugrįžo iš Švedijos, siekdamas prisidėti prie savo šalies jaunos demokratijos įtvirtinimo;

B.  kadangi paskelbus atvirą laišką, kuriame buvo smerkiamas režimas, o prezidentas Isaias Afwerki raginamas vykdyti demokratines reformas, prasidėjo areštai; kadangi suėmimo dieną vyriausybė paskelbė visos nepriklausomos žiniasklaidos draudimą; kadangi sulaikytieji nebuvo apkaltinti jokiais nusikaltimais;

C.  kadangi Dawit Isaak 2005 m. lapkričio 19 d. buvo paleistas iš kalėjimo po to, kai Švedijos ir kitų šalių vyriausybės dėl jo ėmėsi svarbių veiksmų; kadangi po dviejų dienų pakeliui į ligoninę jis vėl buvo suimtas, o Eritrėjos valdžios institucijos teigė, kad jis buvo tik laikinai paleistas, kad gautų medicininį gydymą; kadangi nuo to laiko Dawitui Isaakui Eritrėjos valdžios institucijos neleidžia su niekuo susisiekti, atsisako nurodyti jo tikslią buvimo vietą ir neteikia informacijos apie jo sveikatą ir savijautą;

D.  kadangi 2008 m. gruodžio mėn. pasirodė nepatvirtintų pranešimų, jog Dawit Isaak buvo perkeltas į didžiausio saugumo kalėjimą Embatkaloje ir kad netrukus po to, 2009 m. sausio 11 d., jis buvo paguldytas į oro pajėgų ligoninę Asmaroje, kaip manoma, sunkiai sergantis; kadangi jo ligos pobūdis ir sunkumas tebėra nežinomas, o Eritrėjos vyriausybė atsisako patvirtinti hospitalizavimo faktą;

E.  kadangi Dawito Isaako šeima ir jo trys vaikai patiria didžiulį stresą ir nežinomybę nuo pat jo dingimo ir turi labai mažai žinių apie savo artimojo būklę, buvimo vietą ar ateities perspektyvas; kadangi Dawito Isaako duktė Betlehem Isaak ir toliau kovoja už tėvo išlaisvinimą; kadangi 2020 m. Betlehem Isaak patvirtino, kad jos tėvas gyvas;

F.  kadangi Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisija nusprendė, kad 2001 m. rugsėjo mėn. Eritrėjoje suimti žurnalistai, įskaitant Dawitą Isaaką, kalinami savavališkai ir neteisėtai, ir primygtinai paragino Eritrėjos valdžios institucijas juos paleisti arba bent jau surengti teisingą bylos nagrinėjimą;

G.  kadangi padėtis Eritrėjos perpildytuose sulaikymo centruose su prastomis sanitarinėmis sąlygomis prilygsta žiauriam ir nežmoniškam elgesiui; kadangi tokiomis sąlygomis laikomi kaliniai patiria didesnę riziką užsikrėsti COVID-19; kadangi galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, maistą ir sanitarines paslaugas yra labai ribotos arba jų visai nėra, todėl sulaikytieji yra priklausomi nuo lankytojų, kad gautų pagrindinių atsargų; kadangi kalėjimų izoliavimas kovojant su pandemija dar labiau paaštrino nepakankamos mitybos problemą ir dėl jos kylančius psichikos ir fizinius negalavimus; kadangi daug daugiau kalinių laikomi transporto konteineriuose, kuriuose sąlygos temperatūros aspektu yra itin sunkios;

H.  kadangi po nepriklausomybės atgavimo Eritrėja, vadovaujant Isaiasui Afwerki, vykdė sistemingą tūkstančių žmonių kalinimą už jų politines pažiūras, žurnalisto darbą arba už tai, kad jie praktikavo savo religiją; kadangi priverstinis dingimas vykdomas struktūruotai; kadangi sulaikytieji paprastai yra savavališkai ir neteisėtai suimami ir laikomi nepateikus kaltinimų, jiems neleidžiama kreiptis į advokatus, o šeimos nariai negali jų lankyti;

I.  kadangi, remiantis Jungtinių Tautų vystymosi programos 2019 m. žmogaus socialinės raidos ataskaita, 2019 m. pagal žmogaus socialinės raidos indeksą Eritrėja iš 189 šalių užėmė 182-ą vietą; kadangi organizacijos „Žurnalistai be sienų“ sudarytame pasaulio spaudos laisvės indekse 2020 m. Eritrėja užima 178 vietą ir 180 vertintų šalių; kadangi 2019 m. Žurnalistų gynimo komitetas pripažino Eritrėją labiausiai cenzūros varžoma valstybe pasaulyje;

J.  kadangi 2016 m. gegužės 9 d. paskelbtoje JT žmogaus teisių Eritrėjoje tyrimo komisijos ataskaitoje pažymėta, kad per pastaruosius 25 metus visoje šalyje sulaikymo centruose, karinių mokymų stovyklose ir kitose vietose buvo sistemingai vykdomi nusikaltimai žmoniškumui;

K.  kadangi, remiantis 2019 m. gegužės 16 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Eritrėjoje klausimais ataskaita, teigiami pokyčiai siekiant taikos ir saugumo regione Eritrėjoje ir tarptautinėje bendruomenėje suteikė vilčių, kad Eritrėjos vyriausybė imsis politinių ir institucinių reformų, tačiau Eritrėjos valdžios institucijos kol kas nepradėjo vidaus reformų proceso, o žmogaus teisių padėtis išlieka nepakitusi; kadangi JT specialiajam pranešėjui nuo 2009 m. neleidžiama įvažiuoti į Eritrėją apsilankyti šalyje;

L.  kadangi 2019 m. gegužės mėn. Eritrėjos valdžios institucijos ėmėsi represinių priemonių prieš nepripažintas krikščionių kongregacijas ir užėmė katalikiškas mokyklas ir sveikatos priežiūros įstaigas, tokiu būdu darydamos neigiamą poveikį gyventojų sveikatos ir švietimo teisėms;

M.  kadangi Eritrėjos prezidentas ir toliau atsisako surengti rinkimus ir įgyvendinti šalies konstituciją, nepaisant to, kad ji buvo ratifikuota 1997 m., o Eritrėjos rinkimų įstatymas – 2002 m.; kadangi laikinasis parlamentas neposėdžiauja nuo 2002 m., o teismus kontroliuoja vyriausybė;

N.  kadangi buvo tikimasi, jog naujausi pokyčiai regione taikos ir saugumo srityje lems reformų pradžią, t. y. kad bus reformuota nacionalinė kariuomenė ir kad šauktiniai Eritrėjoje bus demobilizuoti; kadangi kol kas nebuvo jokių oficialių pranešimų apie karinės tarnybos trukmės sutrumpinimą ar demobilizacijos planus; kadangi karinė tarnyba tebėra nesavanoriško pobūdžio, o jos trukmė neterminuota; kadangi dėl karinės tarnybos daugelis piliečių, įskaitant moteris ir mergaites, atsiduria vergovėje, kai visą jų gyvenimą kontroliuoja kiti asmenys, be to, jie patiria fizinę, seksualinę ir žodinę prievartą ir gali būti priversti tarnauti kitų namuose;

O.  kadangi 2018 m. liepos mėn. Eritrėja ir Etiopija pasirašė istorinį taikos susitarimą, kuriuo baigiamas dvidešimties metų konfliktas; kadangi 2018 m. liepos mėn. taikos susitarimas atvėrė naujas šalies socialinio ir ekonominio vystymosi perspektyvas, susijusias su regioninės ekonominės integracijos pažanga Somalio pusiasalyje;

P.  kadangi po Eritrėjos ir Etiopijos taikos susitarimo ES pakeitė savo požiūrį į Eritrėją, grindžiamą „bendradarbiavimo principais“ - pagal kuriuos anksčiau nei politinis dialogas, nei ES vystomasis bendradarbiavimas su Eritrėja nebuvo leidžiamas - į vadinamąjį dvejopą požiūrį;

Q.  kadangi ES partnerystė su Eritrėja reglamentuojama Kotonu susitarimu ir kadangi šio susitarimo šalys privalo laikytis pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principui, bei jas įgyvendinti;

R.  kadangi nepaisant rimtų ir reguliarių esminių ir pagrindinių Kotonu susitarimo elementų pažeidimų, kuriuos daro Eritrėja žmogaus teisių srityje, ES nėra pradėjusi konsultacijų pagal 96 straipsnį, nors Europos Parlamentas ragina tai padaryti;

S.  kadangi ES yra Eritrėjai svarbi paramos vystymuisi teikėja; kadangi po 2018 m. Eritrėjos ir Etiopijos taikos susitarimo ES ir Eritrėja susitarė dėl naujos 2019–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo strategijos, pagal kurią ES skyrė 180 mln. EUR;

T.  kadangi autokratinė vyriausybė bando kontroliuoti Eritrėjos diasporą taikydama 2 % ekspatriacijos pajamų mokestį ir šnipinėdama ją, bei darydama poveikį Eritrėjoje likusiems giminaičiams;

1.  reikalauja nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti visus sąžinės kalinius Eritrėjoje, visų pirma ES pilietį Dawitą Isaaką ir kitus žurnalistus, kurie kalinami nuo 2001 m. rugsėjo mėn.; reikalauja nedelsiant pateikti informaciją apie Dawito Isaako buvimo vietą ir jo būklę; primygtinai ragina Eritrėjos valdžios institucijas suteikti jam galimybę susisiekti su ES, valstybių narių ir Švedijos atstovais, kad būtų nustatyti jo sveikatos būklės poreikiai ir suteikta bet kokia kita reikalinga parama;

2.  kuo griežčiausiai smerkia Eritrėjoje paplitusius sistemiškus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus; ragina Eritrėjos vyriausybę liautis kalinus opozicijos narius, žurnalistus, religinius vadovus ir nekaltus civilius gyventojus;

3.  kreipiasi į Afrikos Sąjungą kaip ES partnerį, kuris yra aiškiai įsipareigojęs laikytis visuotinių demokratijos ir žmogaus teisių vertybių, aktyviau veikti taisant apgailėtiną padėtį Eritrėjoje ir dirbti kartu su ES užtikrinant Dawito Isaako ir kitų politinių kalinių paleidimą;

4.  reikalauja, kad, atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 sveikatos krizę, prastas sanitarines sąlygas Eritrėjos kalėjimuose ir didelę infekcijos riziką sulaikytiesiems, būtų nedelsiant suteiktas tinkamas maistas, vanduo ir medicininė priežiūra; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl COVID-19 pandemijos tam tikrose šalies dalyse didėja badas ir stiprėja nepakankamos mitybos padėtis, o tai prisideda prie maisto trūkumo;

5.  reikalauja, kad Eritrėjos vyriausybė pateiktų išsamią informaciją apie visų asmenų, kurių fizinė laisvė buvo apribota, likimą ir buvimo vietą bei įrodymą, kad jie vis dar gyvi; ragina užtikrinti teisingą kaltinamųjų teismo procesą, nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus kalinius, kurie nebuvo apkaltinti jokiu nusikaltimu, ir panaikinti kankinimus ir kitokį žeminantį elgesį, pvz., maisto, vandens ir medicininės priežiūros apribojimus; primena Eritrėjos vyriausybei jos pareigą kovoti su visais žmogaus teisių pažeidimais, be kita ko, tiriant neteismines egzekucijas ir priverstinius dingimus, taip pat spręsti problemą su mirties bausme, kuri turėtų būti panaikinta atsižvelgiant į JT Žmogaus teisių tarybos 2020 m. metinėje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

6.  apgailestauja dėl to, kad Eritrėjoje nėra vietos nepriklausomiems žmogaus teisių gynėjams, politinės opozicijos nariams ar nepriklausomiems žurnalistams; todėl ragina Eritrėjos vyriausybę atverti pilietinę erdvę nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms ir leisti šalyje kurti kitas politines partijas; primena Eritrėjai jos įsipareigojimus, prisiimtus pagal TDO konvencijas, ypač susijusius su pilietinės visuomenės organizacijų ir profesinių sąjungų teise burtis, rengti taikias demonstracijas, dalyvauti aptariant viešuosius reikalus ir rengti kampanijas už geresnes darbuotojų teises;

7.  reikalauja, kad Eritrėjos vyriausybė nustotų naudoti savo piliečius priverstiniam darbui per neterminuotą karo tarnybą ir nutrauktų privalomą praktiką visiems vaikams paskutinius mokslo metus praleisti kariuomenės mokymo stovykloje;

8.  ragina Komisiją patikrinti, ar laikomasi ES pagalbos teikimo sąlygų, ir užtikrinti, kad Eritrėjoje vykdomiems projektams, ypač tiems, kurie vykdomi naudojantis kariuomenės darbo jėga, nebūtų skiriamas joks finansavimas, kuris būtų naudingas Eritrėjos vyriausybei; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Komisija toliau finansuoja projektą „Roads“, ir ragina ją griežtai reaguoti į Eritrėjos žmonių vystymosi, demokratijos, žmogaus teisių, gero valdymo, saugumo ir žodžio, spaudos ir susirinkimų laisvės poreikius bei įvertinti apčiuopiamus rezultatus, susijusius su žmogaus teisėmis, kuriuos lėmė ES ir Eritrėjos strategija bei vadinamasis dvejopas požiūris;

9.  ragina nedelsiant įgyvendinti Eritrėjos 1997 m. Konstituciją, kuri buvo parengta visapusiškai konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene bei buvo tinkamai patvirtinta;

10.  smerkia tai, kad Eritrėjos vyriausybė taiko ekstrateritorinį diasporos mokestį; primygtinai ragina vyriausybę gerbti judėjimo laisvę ir nutraukti vadinamąją „kaltės“ politiką, taikomą šeimos nariams asmenų, vengiančių karinės tarnybos, siekiančių palikti Eritrėją arba nesumokėjusių 2 % pajamų mokesčio, kurį vyriausybė taiko iš Eritrėjos išvykstantiems asmenims, įskaitant ES piliečius;

11.  ragina Eritrėją panaikinti nepriklausomos žiniasklaidos draudimą ir leisti kurti politines partijas, kaip pagrindinę demokratijos skatinimo šalyje priemonę; ragina leisti žmogaus teisių organizacijoms laisvai veikti šalyje;

12.  reikalauja iš Eritrėjos valdžios institucijų liautis kalinus opozicijos narius, žurnalistus, religinius vadovus, pilietinės visuomenės atstovus ir nekaltus civilius gyventojus; primygtinai ragina Eritrėją visapusiškai gerbti ir saugoti religijos laisvę bei nutraukti vykdomą persekiojimą dėl religijos;

13.  pakartoja savo skubų prašymą sukurti pasaulinį ES žmogaus teisių mechanizmą, vadinamąjį Europos „Magnitskio aktą“; ragina Tarybą patvirtinti šį mechanizmą priimant sprendimą, susijusį su Sąjungos strateginiais interesais ir tikslais pagal Europos Sąjungos sutarties 22 straipsnio 1 dalį;

14.  reikalauja, kad Eritrėja visapusiškai laikytųsi JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir nedelsiant ją įgyvendintų bei visapusiškai vykdytų įsipareigojimus, prisiimtus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją – kankinimas draudžiamas abiem šiais dokumentais;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungai, Eritrėjos prezidentui, JT žmogaus teisių tarybai bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 334, 2018 9 19, p. 140.
(2) OL L 314, 2018 12 11, p. 60.
(3) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

Atnaujinta: 2021 m. sausio 13 d.Teisinė informacija - Privatumo politika