Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 145, 147 ir 149 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 4 principą „Aktyvus užimtumo rėmimas“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/779, kuriuo dėl papildomos pradinio išankstinio finansavimo, skiriamo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiamoms veiksmų programoms, sumos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimą (ES) 2019/1181 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas Nr. 3/2015 „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“, Nr. 17/2015 „Komisijos parama jaunimo veiksmų grupėms: ESF finansavimo fondo perorientavimas pavyko, tačiau nepakanka dėmesio rezultatams“ ir Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio darbo biuro darbinį dokumentą Nr. 4/2015 „Jaunimo garantijų iniciatyvos programa Europoje. Ypatumai, įgyvendinimas ir iššūkiai“ ir į 2015 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ataskaitą „Jaunimo socialinė įtrauktis“ (angl. Social inclusion of young people),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo užimtumo rėmimas. Tiltas jaunai kartai į darbo rinką“ (COM(2020)0276),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria pakeičiama 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (COM(2020)0277), ir į pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2020)0124),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“ (COM(2018)0269) ir į 2018 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliuciją dėl 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646) ir į pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0323),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 23 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo valstybėse narėse(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl ES jaunimo garantijų iniciatyvų išlaidų kontrolės ir ekonominio veiksmingumo stebėsenos(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl iniciatyvos „Jaunimo garantijos“(9),

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos stiprinimo (O-000058/2020 – B9-0018/2020 ir O-000059/2020 – B9‑0019/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi nuo 2013 m., kai buvo sukurta Jaunimo garantijų iniciatyva, ją įgyvendinant daugiau kaip 24 mln. jaunuolių suteikta galimybių ir padėta įsidarbinti arba dalyvauti tęstinio švietimo, pameistrystės arba stažuočių programose; kadangi prieš COVID-19 krizę jaunimo (15–24 metų asmenų) nedarbo lygis vidutiniškai siekė 14,9 proc., o 2013 m., kai buvo pasiektas aukščiausias jaunimo nedarbo lygis, – 24,4 proc.; kadangi šis lygis vis dar daugiau kaip du kartus didesnis už bendrą nedarbo lygį (6,5 proc.); kadangi labai daug jaunuolių dirba nestandartinį darbą – 43,8 proc. jaunimo Europos Sąjungoje dirba laikiną darbą; kadangi už vidutinio jaunimo nedarbo lygio slypi dideli valstybių narių tarpusavio skirtumai: asmenų iki 25 metų nedarbo lygis Ispanijoje 2020 m. birželio mėn. siekė 40,8 proc., o Graikijoje 2020 m. balandžio mėn. – 33,6 proc.; kadangi labai daug jaunuolių dirba mažų garantijų darbą ir turi išvykti iš savo regiono ar šalies, kad rastų deramą darbą;

B.  kadangi pripažįstama, kad Jaunimo garantijų iniciatyva buvo postūmis valstybėse narėse įgyvendinti valstybinių užimtumo tarnybų ir švietimo sistemų struktūrines reformas; kadangi vis dėlto ankstyvuoju etapu valstybėse narėse ši iniciatyva buvo įgyvendinama gana lėtai ir nevienodai, o suinteresuotieji subjektai ir jaunuoliai atkreipė dėmesį į keletą su jos modeliu ir praktiniu veikimu susijusių trūkumų; kadangi savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017 Europos Audito Rūmai kritiškai įvertino ribotą pažangą, padarytą įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, ir padarė išvadą, kad audito metu penkiose aplankytose valstybėse narėse Jaunimo užimtumo iniciatyvos indėlis siekiant Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų buvo labai nedidelis ir kad, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo Tarybos rekomendacijos priėmimo, padėtis neatitiko pradinių lūkesčių, išreikštų pradedant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurios tikslas buvo per keturis mėnesius visiems nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems (toliau – NEET) jaunuoliams pateikti geros kokybės pasiūlymą; kadangi Komisija ir valstybės narės laipsniškai koreguoja šią programą ir tobulina jos gaires, kad Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva taptų pagrindinėmis kovos su jaunimo nedarbu ES priemonėmis;

C.  kadangi kova su jaunimo nedarbu yra bendras Parlamento, Komisijos ir valstybių narių politinis prioritetas, padedantis siekti Sąjungos tikslo užtikrinti tvarų augimą ir kurti aukštos kokybės darbo vietas, taip pat atitinkantis Europos socialinių teisių ramsčio principus;

D.  kadangi pristatydama savo politinius prioritetus Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad Jaunimo garantijų iniciatyvą pavers nuolatine kovos su jaunimo nedarbu priemone ir kad siekiant užtikrinti, jog kiekvienoje valstybėje narėje būtų pasiekti šiai priemonei iškelti tikslai, šiai iniciatyvai turėtų būti skirtas didesnis biudžetas ir kad turėtų būti reguliariai teikiamos jos įgyvendinimo ataskaitos;

E.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos prasidėjo precedento neturinti ekonomikos ir socialinė krizė, dėl kurios ES didėja nedarbo lygis ir milijonams žmonių kyla pavojus prarasti darbą; kadangi 2020 m. birželio mėn. jaunimo nedarbo lygis visoje ES siekė 16,8 proc. ir šis skaičius vis dar turėtų gerokai padidėti, nes jaunimui kyla pavojus labiausiai nukentėti, kaip buvo per 2008 m. krizę; kadangi aukštas jaunimo nedarbo lygis yra žalingas susijusiems asmenims ir dažnai daro vadinamąjį stigmatizuojantį poveikį; kadangi šį žalingą poveikį visų pirma patirs vis daugiau jaunuolių, kurie yra ilgalaikiai bedarbiai, ir visa visuomenė, todėl reikia imtis ryžtingų ir tikslingų politinių veiksmų; kadangi investicijos į jaunų europiečių žmogiškąjį kapitalą padės stiprinti Europos šalių ekonomiką ir visuomenę bei didinti jų įtraukumą ir atsparumą; kadangi kvalifikuota, kūrybinga ir novatoriška darbo jėga yra viena iš būtinų konkurencingos Europos sąlygų;

F.  kadangi ekonomikos krizė jaunimui daro neproporcingai didelį poveikį(10); kadangi, norint išvengti aukšto jaunimo nedarbo lygio, bus labai svarbu kovoti su ekonomikos krize, prasidėjusia dėl COVID-19 pandemijos; kadangi kas šeštas jaunuolis, kuris dirbo prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, neteko darbo arba buvo atleistas iš darbo; kadangi dirbančio jaunimo darbo laikas sutrumpėjo beveik ketvirtadaliu ir du iš penkių jaunuolių pranešė, kad sumažėjo jų pajamos, o nuo tokių reiškinių kaip darbo laiko sutrumpinimas ir pajamų sumažėjimas labiausiai nukentėjo jaunimas iš mažesnes pajamas gaunančių šalių;

G.  kadangi, pradėjus taikyti izoliavimo priemones, buvo staiga sutrikdyta jaunuolių formaliojo ir neformaliojo švietimo sistema, stažuočių, mokomosios praktikos ir pameistrystės programos ir darbinė veikla, o tai turėjo įtakos jų pajamoms, galimybėms užsidirbti ir gerovei, įskaitant sveikatą, visų pirma psichikos sveikatą; kadangi taikant kovos su jaunimo nedarbu priemones turėtų būti atsižvelgiama į daugialypį šios problemos pobūdį;

H.  kadangi neįgalūs jaunuoliai itin smarkiai nukentėjo nuo pandemijos padarinių ir dabar jiems kyla dar didesnė socialinės ir ekonominės atskirties rizika; kadangi būtina imtis tikslinių priemonių jų integracijai į darbo rinką palengvinti ir užtikrinti jų galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis, kartu garantuojant, kad jie nepatirtų diskriminacijos ir nesusidurtų su jokiomis kliūtimis, įskaitant finansines kliūtis;

I.  kadangi jaunuoliai dažniau atleidžiami iš darbo, nes jie dažniau dirba neoficialios ekonomikos struktūrose, nestandartinį darbą, darbą, kai suteikiama nedidelė socialinė apsauga arba nesuteikiama jokios socialinės apsaugos, ir neturi profesinės patirties;

J.  kadangi labai daug jaunuolių dirba nestandartinį darbą, pavyzdžiui, skaitmeninėse platformose arba trumpuose projektuose, o dirbant nestandartinį darbą suteikiama mažiau darbo vietos garantijų ir mažiau galimybių naudotis socialine apsauga arba socialinė apsauga iš viso nesuteikiama, todėl per tokią krizę kaip COVID-19 krizė jaunuoliai dažniau atleidžiami iš darbo, kartu apribojant jų galimybes naudotis socialine apsauga;

K.  kadangi, norint geriau suprasti krizės poveikį jaunimui, labai svarbu pabrėžti skirtumą tarp nedarbo ir neaktyvumo lygių, nes, padidėjus neaktyvių gyventojų skaičiui, taip pat gali sumažėti statistinis nedarbo lygis; kadangi keliose valstybėse narėse neaktyvių gyventojų skaičius padidėjo labiau negu bedarbių skaičius, ir tokį reiškinį nulėmė tai, kad per krizę žmonės liovėsi ieškoję darbo, taip pat pradėtos taikyti viešosios darbo rinkos priemonės, pavyzdžiui, sutrumpinto darbo laiko tvarka ir draudimai atleisti iš darbo nesant darbo;

L.  kadangi darbas gaunant mažas pajamas ir mažų garantijų darbas, fiktyvus savarankiškas darbas, pagrindinės socialinės apsaugos trūkumas ir diskriminacija dėl amžiaus yra darbo sąlygos, kuriomis dirba milijonai jaunuolių; kadangi daugumoje valstybių narių padidėjo neaktyvių jaunuolių skaičius ir kadangi šiuo laikotarpiu NEET jaunimo grupėje taip pat padidėjo lyčių nelygybė; kadangi šiuo metu daug jaunuolių pereina nuo dirbančio asmens prie bedarbio ar neaktyvaus asmens statuso arba įstringa mažų garantijų nestandartinio darbo spąstuose; kadangi jaunuoliams kyla didesnis pavojus, kad jie dėl automatizavimo praras darbą;

M.  kadangi dėl susirūpinimą keliančio darbo rinkos pusiausvyros sutrikimo moterys, ypač jaunos moterys, patiria dvejopą diskriminaciją: dėl to, kad yra jaunos, ir dėl to, kad yra moterys;

N.  kadangi per pandemiją gali padidėti visuomenės nelygybė, įskaitant skaitmeninę atskirtį, kuri tebėra didelė problema visoje ES ir valstybėse narėse; kadangi, jaunimui stokojant reikiamos prieigos prie plačiajuosčio ryšio ir tinkamos IT įrangos apskritai, taip pat nuotolinio mokymo bei nuotolinio darbo sąlygomis, gali dar labiau padidėti nelygybė, atskirtis ir diskriminacija;

O.  kadangi per ankstesnę krizę paaiškėjo, kad, jei jaunuoliai neturės galimybių atlikti kokybiškų stažuočių ir dirbti aukštos kokybės darbo, kai sudaromi rašytiniai susitarimai ir užtikrinamos deramos darbo sąlygos, įskaitant pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, profesinį orientavimą ir konsultavimą ir tolesnį mokymą, vėl kils didelė rizika, kad jie, netgi ieškodami tikro darbo, bus priversti sutikti dirbti mažų garantijų darbą, išvykti iš savo šalies, kad galėtų susirasti darbą, arba dalyvauti švietimo ar mokymo programose;

P.  kadangi vienas iš didžiausių Jaunimo garantijų iniciatyvos trūkumų yra žema jos pasiūlymų kokybė; kadangi pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą organizuojamos stažuotės turi būti ne tik apmokamos, bet ir ribotos trukmės bei gana retos, kad jaunuoliai neįstrigtų dažnų nesibaigiančių stažuočių spąstuose ir nebūtų išnaudojami kaip pigi ar netgi nemokama darbo jėga, kuriai nesuteikiama socialinė apsauga ir teisės į pensiją; kadangi iš tyrimų matyti, kad dabartinė jaunų žmonių karta pirmąjį tikrą darbą susiranda suėjus trisdešimtmečiui;

Q.  kadangi dabartinė jaunų žmonių karta yra aukštos kvalifikacijos; kadangi įgūdžių ugdymas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas yra vienintelis būdas spręsti jaunimui skirtų darbo vietų trūkumo problemą; kadangi, kita vertus, norint užtikrinti darbo vietų stabilumą, labai svarbu kurti kokybiškas ir tvarias darbo vietas;

R.  kadangi užimtumo programos gali daryti poveikį nedarbui, tačiau jomis negalima pakeisti platesnio masto pastangų skatinti lankstesnes darbo rinkas; kadangi darbo rinkos kliūtys jaunimui daro itin žalingą poveikį, nes dėl jų didėja nedarbo lygis ir naujos kartos tampa pažeidžiamos; kadangi iš atlikto tyrimo(11) matyti, kad būtina ir įgyvendinti aktyvią darbo rinkos politiką, ir diegti socialinės apsaugos sistemas, grindžiamas skurdo rizikos riba, kad būtų išvengta padėties, kai taikant atitinkamas priemones paprasčiausiai perskirstomos užimtumo galimybės ir vieni pažeidžiamų asmenų pogrupiai laimi tiek, kiek pralaimi kiti;

S.  kadangi 2019 m. valstybių narių užimtumo politikos gairėse valstybės narės raginamos toliau spręsti jaunimo nedarbo ir NEET jaunimo problemas neleidžiant jaunimui nebaigti mokyklos ir struktūriškai tobulinant perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą;

T.  kadangi pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos stiprinimo grindžiamas patirtimi, įgyta nuo 2013 m. įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, ir juo siekiama užmegzti ryšius su daugiau jaunuolių, išplečiant amžiaus grupę ir į ją įtraukiant visus jaunesnius nei 30 metų asmenis, padedant jiems ugdytis įgūdžius ir įgyti darbo patirties modernizuotoje profesinio rengimo ir mokymo sistemoje;

U.  kadangi kitu (2021–2027 m.) programavimo laikotarpiu Jaunimo garantijų iniciatyva bus finansuojama „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) lėšomis, kuris šiuo metu apima Jaunimo užimtumo iniciatyvą – pagrindinę Jaunimo garantijų iniciatyvos finansavimo programą; kadangi pagal priemonę „Next Generation EU“, pasitelkiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir iniciatyvą REACT-EU, jaunimo užimtumo priemonėms bus teikiama papildoma parama; kadangi Europos regioninės plėtros fondo lėšomis bus finansuojamos su dvejopa skaitmenine ir ekologine pertvarka suderintos investicijos į švietimą ir mokymą; kadangi valstybės narės, pateikusios prašymą ir atitinkančios iš anksto nustatytus kriterijus, gali gauti techninės paramos priemonės lėšų, be kita ko, struktūrinių reformų švietimo ir mokymo bei darbo rinkos politikos srityse rengimo ir įgyvendinimo etapams finansuoti;

1.  palankiai vertina pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos stiprinimo ir Komisijos ketinimą imtis struktūrinių patobulinimų remiantis per 2008 m. finansų krizę ir įgyvendinant šią priemonę įgyta patirtimi; primena, kad Tarybos rekomendacija valstybėms narėms nėra privaloma; atkreipia dėmesį į tai, kad ne visos valstybės narės laikosi Tarybos rekomendacijos, todėl jaunimas paliekamas nuošalyje; mano, kad atėjo laikas užtikrinti, kad Jaunimo garantijų iniciatyva būtų ne savanoriška, o privaloma priemonė; dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tokios Jaunimo garantijų iniciatyvos, kuri būtų privaloma visoms valstybėms narėms;

2.  pabrėžia, kad norint užtikrinti šių veiksmų kokybę ir tvarumą, reikalingas daug aspektų aprėpiantis požiūris į kovą su jaunimo nedarbu, apimantis aktyvią ir pasyvią darbo rinkos politiką ir veiksmingas jaunimo galimybes naudotis socialinės įtraukties priemonėmis ir socialinėmis, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu paslaugomis;

3.  pabrėžia, kad įgyvendinant sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą turėtų būti siekiama pašalinti ankstesnio požiūrio, kuris buvo grindžiamas įsidarbinamumu, trūkumus ir kad ji turi būti suvokiama kaip kelias, kuriuo siekiama visiems įgyvendinant šią iniciatyvą dalyvaujantiems jaunuoliams per pagrįstą laikotarpį užtikrinti kokybiško ir nuolatinio darbo vietas; pakartoja, kad įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą jaunuoliai neturėtų įstrigti mažų garantijų darbo spąstuose, visų pirma jiems suteikiant netipinį statusą, dėl kurio mokamas itin mažas darbo užmokestis, neužtikrinama pakankama socialinė apsauga ir užimtumo garantijos, pradedama dirbti fiktyvų savarankišką darbą ir tikras samdomas darbas pakeičiamas mažų garantijų darbu;

4.  palankiai vertina tai, kad sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva apims platesnę amžiaus grupę, kurią sudaro 15–29 metų jaunuoliai, ir tai, kad tiek laikinai, tiek ilgiau nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui bus taikomas labiau individualizuotas ir tikslingesnis požiūris; taip pat palankiai vertina pastangas didinti Jaunimo garantijų iniciatyvos įtraukumą ir vengti visų rūšių diskriminacijos, be kita ko, kiek tai sietina su palankių sąlygų neturinčių ir pažeidžiamų asmenų grupėmis, rasinėmis ir etninėmis mažumomis, migrantais ir pabėgėliais, jaunais neįgaliaisiais ir atokiose, kaimo ar palankių sąlygų neturinčiose miesto vietovėse arba užjūrio teritorijose ir salų regionuose gyvenančiais asmenimis; reiškia susirūpinimą dėl sutrikusios pusiausvyros darbo rinkoje, kai moterys apskritai, ypač jaunos moterys, patiria dvejopą diskriminaciją: dėl to, kad yra jaunos, ir dėl to, kad yra moterys; pabrėžia, kad Komisija, spręsdama lyčių nelygybės problemą, turi atsižvelgti į jaunų moterų poreikius;

5.  palankiai vertina tai, kad į Jaunimo garantijų iniciatyvą įtrauktas lyčių aspektas; vis dėlto pažymi, kad pastaraisiais metais NEET jaunuolių grupėje padidėjo lyčių nelygybė ir kad sukurta šeima tebėra viena iš kliūčių, trukdančių jaunoms moterims įsidarbinti; ragina valstybes nares įgyvendinti privalomas priemones, kad įdarbinant nebūtų diskriminuojama dėl kandidato lyties arba šeiminės padėties;

6.  pabrėžia, kad NEET jaunimo kategoriją sudaro įvairių pogrupių asmenys, pavyzdžiui, jauni neįgalieji, benamiai jaunuoliai, jauni romai ir jauni migrantai ir pabėgėliai, ir kad jie turi įvairių poreikių, kurie turėtų būti tenkinami teikiant specialiai pritaikytas paslaugas, pavyzdžiui, neįgaliesiems turėtų būti sudaromos tinkamos sąlygos ir užtikrinamos darbo pajamos, kurias būtų galima derinti su nuolatinėmis neįgalumo išmokomis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu turėti tikslių duomenų ir tinkamų metodų šiems pogrupiams nustatyti ir vadovautis diferencijuotu požiūriu į ilgiau nesimokančius, nedirbančius ir mokymuose nedalyvaujančius jaunuolius, kurie dažnai yra kilę iš palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturinčių šeimų ir švietimo bei užimtumo srityje, taip pat kitose gyvenimo srityse, susiduria su tarpsektorine diskriminacija, ir kuriems reikia pradėti veiksmingas informavimo programas; pabrėžia, kad, norint užmegzti ryšius su šiomis tikslinėmis grupėmis, Jaunimo garantijų iniciatyva turėtų būti įtraukta į nuoseklias socialinės ir gerovės politikos priemones, kuriomis užtikrinamos, pavyzdžiui, galimybės gauti socialinę apsaugą, įskaitant bedarbio pašalpas ir minimalias pajamas, naudotis vaikų priežiūros ir sveikatos priežiūros paslaugomis, apsirūpinti tinkamu, įperkamu ir prieinamu būstu ir gauti psichologinę paramą, siekiant užtikrinti, kad visi jaunuoliai galėtų pasinaudoti šia iniciatyva; primygtinai reikalauja, kad įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą būtų aktyviai kovojama su visų rūšių jaunimo patiriama diskriminacija;

7.  palankiai vertina valstybėms narėms skirtą rekomendaciją stiprinti ankstyvojo perspėjimo sistemas, siekiant nustatyti jaunuolius, kuriems kyla pavojus tapti NEET jaunuoliais; yra įsitikinęs, kad tinkamai įgyvendinami prevenciniai veiksmai, pavyzdžiui, įgūdžių vertinimas ir profesinis orientavimas, daugiausia dėmesio skiriant pastangoms padėti mokyklos nebaigusiems asmenims įsidarbinti arba grįžti į švietimo sistemą, kol jie netampa bedarbiais, ir įtrauki bei nediskriminacinė bendrojo švietimo sistema galėtų padėti ilgainiui sumažinti NEET jaunuolių skaičių;

8.  palankiai vertina sumanymą vertinti visų NEET jaunuolių, kurie registruojasi dalyvauti įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, įgūdžius, visų pirma jų skaitmeninius įgūdžius, ir pasiūlymą skaitmeninius, kalbų mokėjimo ir socialinius emocinius įgūdžius stiprinti pasitelkiant parengiamojo mokymo priemones, taip pat suteikti daugiau galimybių kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti orientuojantis į žaliuosius įgūdžius, verslumo įgūdžius ir finansinius bei karjeros valdymo įgūdžius teikiant individualizuotas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia savaiminio ir neformaliojo mokymosi metu įgytų įgūdžių svarbą; taip pat ragina, atliekant visų NEET jaunuolių skaitmeninių įgūdžių vertinimą, įvertinti jų turimą skaitmeninę įrangą ir sujungiamumo galimybes; be to, mano, kad jaunuoliams, kurie registruojasi dalyvauti įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, turėtų būti padedama ugdytis socialinius ir universaliuosius įgūdžius, sudarant sąlygas geriau valdyti perėjimo procesus ir atremti sparčiai kintančios darbo rinkos keliamus sunkumus; mano, kad organizuojant tokį pritaikytą mokymą turėtų būti siekiama šalinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis darbo rinkoje; mano, kad šioje srityje svarbų vaidmenį gali atlikti pameistrystės programos, nes jų metu jaunuoliai paruošiami dirbti itin paklausiose darbo vietose, taigi jos gali padėti užtikrinti tvarią jų integraciją į darbo rinką;

9.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jaunuoliams, kurie registruojasi dalyvauti įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, būtų teikiami geros kokybės, įvairūs ir pritaikyti darbo, mokymo, pameistrystės arba mokomosios praktikos pasiūlymai, įskaitant teisingą atlyginimą, ir kad užimtumo pasiūlymai būtų suderinti su atitinkamais Europos socialinių teisių ramsčio principais, užtikrinant teisę į teisingą ir vienodą požiūrį darbo sąlygų atžvilgiu, įskaitant neįgaliųjų poreikiams pritaikytos darbo aplinkos užtikrinimą, galimybes naudotis socialine apsauga ir mokytis, pagrįstos trukmės bandomuosius laikotarpius ir draudimą piktnaudžiauti netipinėmis darbo sutartimis; pabrėžia, kad teikiant pasiūlymus pagal sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti skatinamas socialinis dempingas, darbo užmokesčio dempingas, dirbančiųjų skurdas ar nesaugi jaunuolių padėtis; pakartoja, kad mokomoji praktika galėtų būti svarbi profesinio mokymo dalis; primena, kad mokomosios praktikos sutartys turėtų būti sudaromos kaip rašytiniai teisiškai privalomi susitarimai, juose nurodant praktikanto užduotis, įskaitant deramą atlyginimą; mano, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas turi būti skatinti įsidarbinti ir kad darbas niekada neturėtų būti pakeičiamas mokomąja praktika;

10.  ragina nustatyti kokybės garantiją užtikrinant, kad asmenys, kurie mokymo ir (arba) švietimo programą baigė per COVID-19 krizę, galėtų (iš naujo) lankyti į stažuotės arba pameistrystės programą įtrauktus kursus net ir įgiję laipsnį ir (arba) užbaigę savo stažuotės ir (arba) pameistrystės programą, kuri tuo metu, kai buvo taikomos kovos su COVID-19 priemonės, galbūt turėjo būti atšaukta, sutrumpinta ar kitaip apribota, kad būtų galima užpildyti visas tokių asmenų mokymo spragas;

11.  pabrėžia, kad Tarybos rekomendacijoje reikia apibrėžti aiškius ir privalomus pasiūlymų kokybės kriterijus ir standartus, ir ragina Komisiją sukurti Jaunimo garantijų iniciatyvos kokybės sistemą; yra įsitikinęs, kad tokia sistema padėtų sustiprinti šią programą ir paversti ją veiksmingesne sėkmingo perėjimo į darbo rinką priemone; ragina Komisiją peržiūrėti esamas Europos priemones, pavyzdžiui, stažuočių kokybės sistemą ir kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinę sistemą, ir įtraukti jaunimui teikiamų pasiūlymų kokybės kriterijus, įskaitant teisingo atlyginimo stažuotojams ir praktikantams principą ir tokius aspektus kaip galimybė naudotis socialine apsauga, tvarus užimtumas ir socialinės teisės; pabrėžia, kad taikant tokius kriterijus būtų užtikrinamas veiksmingas šios programos indėlis padedant jaunuoliams pereiti prie stabilaus ir kokybiško užimtumo ir jiems visuose sektoriuose suteikiant lyčių požiūriu suderintų galimybių, kuriomis užtikrinamas ilgalaikis saugumas, socialinė apsauga, lygios ir deramos darbo sąlygos ir neskatinama kurti mažų garantijų darbo vietų; ragina valstybes nares ir Komisiją kurti programas, kuriomis būtų remiamas verslumas, ypač tose teritorijose, kuriose nėra tvirtos pramoninės bazės;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant skatinti įtraukesnę visuomenę ir atkurti ekonominės ir socialinės pažangos pusiausvyrą, skleisti su socialinėmis investicijomis susijusią gerąją patirtį; pabrėžia tiek aktyvios darbo rinkos politikos, tiek socialinės apsaugos sistemų svarbą siekiant išvengti padėties, kai užimtumo galimybės tarp įvairių pažeidžiamų asmenų, ypač NEET jaunimo, pogrupių perskirstomos taip, kad vieni pogrupiai laimi tiek, kiek pralaimi kiti; primygtinai ragina Komisiją atlikti tyrimą ir išnagrinėti socialinės apsaugos neturinčių jaunuolių ir mažų garantijų darbo tarpusavio ryšį;

13.  tvirtai tiki, kad reikia siekti tikslo gerinti jaunimo socialines ir ekonomines sąlygas tinkamai įgyvendinant sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą; dar kartą patvirtina savo poziciją, kad atlyginimas turėtų būti proporcingas atliekamam darbui, atitikti konkretaus asmens įgūdžius ir patirtį ir patenkinti praktikantų, stažuotojų ir pameistrių poreikį dalyvauti darbo rinkoje už mokymo programos ribų, kad būtų galima sudurti galą su galu; ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su Parlamentu ir laikantis subsidiarumo principo, pasiūlyti būdų, kaip būtų galima nustatyti bendrą teisinę priemonę, skirtą teisingam atlyginimui už mokomąją praktiką, stažuotes ir pameistrystę ES darbo rinkoje mokėti ir tokiai praktikai užtikrinti; smerkia nemokamos mokomosios praktikos, stažuočių ir pameistrystės praktiką, nes tai yra viena iš jaunimo darbo išnaudojimo formų ir jų teisių pažeidimas;

14.  primygtinai reikalauja 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu didinti Jaunimo garantijų iniciatyvos finansavimą skiriant daugiau ESF+ lėšų ir atitinkamą paramą labiau sutelkiant pagal temas; atkreipia dėmesį į tai, kad į 2020 m. gegužės 28 d. iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl ESF+ įtrauktas reikalavimas, kad valstybės narės, kurių NEET jaunimo rodikliai 2019 m. viršijo ES vidurkį, bent 15 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, skirtų tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriais remiamas jaunimo užimtumas, profesinis rengimas ir mokymas, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą; apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Taryba savo 2020 m. liepos 21 d. išvadose gerokai sumažino šią sumą iki 10 proc., o tai visiškai prieštarauja Sąjungos siekiui investuoti į jaunimą;

15.  primena savo 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją, į kurią įtrauktas papildomas reikalavimas, kad 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu ne tik tos valstybės narės, kurių NEET jaunimo rodiklis viršija Sąjungos vidurkį, bet visos valstybės narės bent 3 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, skirtų kovai su jaunimo nedarbu, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą;

16.  ragina valstybes nares ir Komisiją pagalvoti apie tai, kad vienintelis veiksnys priimant sprendimus dėl lėšų paskirstymo yra NEET jaunimo rodiklis; mano, kad, nors šis rodiklis atspindi nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių asmenų skaičių, jį skaičiuojant visiškai neatsižvelgiama į daug jaunuolių, kurie priverstinai dirba ne visą darbo laiką, yra išvykę iš šalies, kad susirastų deramą darbą, dirba nedeklaruojamą darbą arba dirba, tačiau vis tiek gyvena skurde;

17.  primygtinai ragina valstybes nares tvirtai įsipareigoti visapusiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą; pabrėžia, kad Sąjungos finansavimu ne pakeičiamos, o papildomos nacionalinių biudžetų lėšos;

18.  primena, kad sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva gali atlikti svarbų vaidmenį padedant valstybėms narėms pagal Europos žaliąjį kursą investuoti į užimtumo galimybes neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus energijos vartojimo ir žiedinės ekonomikos sektoriuose ir apsirūpinti kvalifikuota darbo jėga šioms darbo vietoms užpildyti užtikrinant, kad, pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, nė vienas iš jaunuolių, ypač priklausančių palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms, nebūtų paliktas nuošalyje;

19.  pakartoja, kad būtina veiksmingiau naudoti finansavimą; tikisi, kad supaprastinus ESF+ programavimą ir įgyvendinimo taisykles, įskaitant supaprastintą ataskaitų teikimo tvarką, sumažės paramos gavėjų administracinės išlaidos; tikisi, kad valstybės narės aktyviai skirs lėšas jaunimo programoms, kurias įgyvendinant jaunimui bus padedama įsidarbinti;

20.  pabrėžia, kad svarbu kuo labiau padidinti galimą Jaunimo garantijų iniciatyvos ir kitų atitinkamų ES fondų ir priemonių, įskaitant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Europos vaiko garantijų sistemą, programą „Erasmus+“, programą „InvestEU“, programą „Europos horizontas“ ir Teisingos pertvarkos fondą, sąveiką, be kita ko, įgyvendinant iniciatyvą REACT-EU ir nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares, įgyvendinant šiuos planus ir savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, taip pat iniciatyvą REACT-EU, pirmenybę teikti jaunimo užimtumo rėmimui; ragina valstybes nares, siekiant remti jauniems stažuotojams ir praktikantams skirtas priemones, pavyzdžiui, pajamų rėmimo programas ir sutrumpinto darbo laiko tvarką, naudotis priemonės SURE ištekliais;

21.  primygtinai ragina Komisiją stiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėseną ir teikti išsamesnes rezultatų ataskaitas, įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvos paramos gavėjų ir pasiūlymų pobūdžio stebėseną, siekiant užtikrinti jų atitiktį naujos sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos kokybės standartų sistemos reikalavimams ir ilgalaikę Jaunimo garantijų iniciatyvos paramos gavėjų integraciją į užimtumo sistemą;

22.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti tvarią paramos gavėjų integraciją į darbo rinką ir veiksmingai naudotis Jaunimo garantijų iniciatyva, labai svarbu geriau rinkti duomenis; ragina Europos Audito Rūmus parengti tolesnes Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo ataskaitas; atsižvelgdamas į tai, mano, kad Komisija turėtų atlikti tyrimą, kuriame būtų nagrinėjamas jaunuolių, dirbančių be socialinės apsaugos, ir mažų garantijų darbo tarpusavio ryšys;

23.  pabrėžia, kad, norint veiksmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir suteikti daugiau galimybių susirasti stabilų ir tvarų darbą, reikia stiprinti partnerystę ir užtikrinti veiksmingą Jaunimo garantijų iniciatyvos paslaugų teikėjų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, regioninių ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių (darbdavių ir profesinių sąjungų), švietimo ir mokymo įstaigų, su jaunimu dirbančių asmenų, solidarumo ir pilietinių iniciatyvų rengėjų, prekybos rūmų ir amatų rūmų, jaunimo organizacijų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant su palankių sąlygų neturinčiais asmenimis dirbančias NVO, veiksmų koordinavimą, ypač valstybėms narėms tarpusavyje keičiantis geriausios patirties pavyzdžiais; ragina įtraukti šiuos suinteresuotuosius subjektus į Jaunimo garantijų iniciatyvos rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapus, kad būtų galima užtikrinti jos veiksmingumą; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti aktyvesnį šių partnerių, ypač jaunimo organizacijų, dalyvavimą visais Jaunimo garantijų iniciatyvos ir susijusių ES finansavimo priemonių valdymo Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis etapais; laikosi nuomonės, kad užmezgant partnerystės ryšius turėtų būti aiškiai apibrėžiamos prasmingo dalyvavimo priimant sprendimus, įskaitant skaidrų dalijimąsi informacija, struktūros ir mechanizmai;

24.  yra įsitikinęs, kad, užmezgant ryšius su jaunuoliais ir jaunimo organizacijomis ir didinant šios iniciatyvos žinomumą, labai svarbų vaidmenį galėtų atlikti prieinamais būdais rengiamos tikslinės informuotumo didinimo kampanijos, be kita ko, skirtos neįgaliesiems, ir jaunimui patogūs naudoti ryšių palaikymo kanalai ir kad būtų itin naudinga sutelkti dėmesį į mokyklos nebaigusius asmenis; pabrėžia, kad kuo daugiau lėšų turėtų būti skiriama tiesiogiai jaunimui; pabrėžia, kad, norint įgyvendinti veiksmingą informavimo politiką, reikalingas pakankamas finansavimas ir atitinkami personalo pajėgumai, visų pirma valstybinėse užimtumo tarnybose (VUT), kurios atlieka labai svarbų vaidmenį veiksmingai užmezgant ryšius su NEET jaunimu, tačiau vis dar jaučia neigiamą griežtų taupymo priemonių, nustatytų po pastarosios finansų krizės, poveikį; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares investuoti į savo VUT ir šiuo tikslu skirti pakankamai žmogiškųjų išteklių ir finansinę paramą personalo mokymui organizuoti ir įrangai įsigyti;

25.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti konkrečiai stažuotėms ir pameistrystei Europos Sąjungoje skirtą ES interneto portalą, gerai matomame, prieinamame ir patogiame naudoti portale sutelkiant informaciją apie visas esamas ES iniciatyvas; mano, kad apie šį portalą turėtų būti tinkamai informuojama pasitelkiant atitinkamus kanalus tikslinėms grupėms pasiekti, siekiant į jį atkreipti jaunų europiečių, švietimo įstaigų ir įmonių visoje ES dėmesį; laikosi nuomonės, kad šis portalas turėtų padėti nukreipti talentingus jaunuolius ten, kur jų labiausiai reikia, atkreipti jaunimo dėmesį į konkrečius darbo rinkos poreikius, skatinti naudotis susijusiomis mokymosi galimybėmis, didinti bendrą būsimo įsidarbinamumo ES lygį, kovoti su jaunimo nedarbu ir šalinti įgūdžių spragas;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 470. (2) OL L 126, 2015 5 21, p. 1. (3) OL L 185, 2019 7 11, p. 44. (4) OL C 120, 2013 4 26, p. 1. (5) OL C 456, 2018 12 18, p. 1. (6) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0206. (7) OL C 458, 2018 12 19, p. 57. (8) OL C 346, 2018 9 27, p. 105. (9) OL C 440, 2015 12 30, p. 67. (10) „Ekonomikos krizės poveikis euro zonos darbo rinkoms“ (angl. The impact of the economic crisis on euro area labour markets), 2014 m. spalio mėn. Europos Centrinio Banko mėnesinis biuletenis, p. 49–68. (11) Projektas „Re-inVEST Europe“, informacinis politikos dokumentas „Įtraukesnės socialinės apsaugos ir aktyvios darbo rinkos politikos kūrimas ES. Socialinių investicijų perspektyva“ (angl. Towards more inclusive social protection and active labour market policies in the EU: a social investment perspective), 2019 m.