Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2020/2018(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0181/2020

Pateikti tekstai :

A9-0181/2020

Debatai :

PV 19/10/2020 - 15
PV 19/10/2020 - 18
CRE 19/10/2020 - 15
CRE 19/10/2020 - 18

Balsavimas :

PV 20/10/2020 - 17
PV 20/10/2020 - 21

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0272

Priimti tekstai
PDF 284kWORD 92k
Antradienis, 2020 m. spalio 20 d. - Briuselis
Skaitmeninių paslaugų aktas: bendrosios rinkos veikimo gerinimas
P9_TA(2020)0272A9-0181/2020
Rezoliucija
 Priedas

2020 m. spalio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeninių paslaugų aktas: bendrosios rinkos veikimo gerinimas“ (2020/2018(INL))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų(3),

–  2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB(4),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“)(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011(6),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl elektroninės prekybos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl interneto platformų ir bendrosios skaitmeninės rinkos(9),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ (COM(2011)0942),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/334 dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu internete priemonių(10), ir į 2017 m. rugsėjo 28 d. Komisijos komunikatą „Kova su neteisėtu turiniu internete. Siekis didinti interneto platformų atsakomybę“ (COM(2017)0555),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kova su internetine dezinformacija“ (COM(2018)0236), kuriame aptariama melaginga arba klaidinanti informacija, kuriama, pateikiama ir skleidžiama siekiant ekonominės naudos arba siekiant tyčia suklaidinti visuomenę, ir galinti padaryti žalos visuomenei,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 21 d. susitarimo memorandumą dėl suklastotų prekių pardavimo internetu ir į jo peržiūrą, pateiktą 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Proporcinga intelektinės nuosavybės gynimo sistema šiuolaikinėms visuomenės problemoms spręsti“ (COM(2017)0707),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę (ECON-VI/048) „Europos reguliavimo priemonių sistema bendro vartojimo ekonomikai“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(11),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB(12),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)(13),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos(14), 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(15) ir 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(16),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020)0103),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

–  atsižvelgdamas į Komisijos įsipareigojimus, prisiimtus 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politinėse gairėse,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą „ES veiksmų nebuvimo kainos įvertinimas, 2019–2024 m.“ (angl. „Mapping the cost of Non-Europe 2019-2024“), kuris rodo, kad sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką paslaugų sektoriuje būtų galima gauti iki 100 mlrd. EUR naudos,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos teminio skyriaus tyrimą „Elektroninės prekybos direktyva kaip vidaus rinkos kertinis akmuo“, kuriame aprašomi keturi Elektroninės prekybos direktyvos tobulinimo prioritetai,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komiteto surengtam seminarui „Elektroninės prekybos taisyklės, tinkamos skaitmeniniam amžiui“ pateiktus Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos teminio skyriaus atliktus tyrimus,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) atliktą Europos pridėtinės vertės vertinimo tyrimą „Skaitmeninių paslaugų aktas: Europos pridėtinės vertės vertinimas“(17),

–  atsižvelgdamas į Direktyvos 98/48/EB vadovą, kuriuo nustatomas informacinės visuomenės paslaugų reglamentavimo skaidrumo mechanizmas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0181/2020),

A.  kadangi elektroninė prekyba daro poveikį kasdieniam žmonių, įmonių ir vartotojų gyvenimui Sąjungoje ir kai ji vykdoma sąžiningomis ir reguliuojamomis vienodomis sąlygomis, ši prekyba gali teigiamai prisidėti prie bendrosios skaitmeninės rinkos potencialo atvėrimo, padidinti vartotojų pasitikėjimą ir suteikti naujiems rinkos dalyviams, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, naujų rinkos galimybių tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui;

B.  kadangi Direktyva 2000/31/EB (E. prekybos direktyva) buvo vienas iš sėkmingiausių Sąjungos teisės aktų ir suformavo dabartinę bendrąją skaitmeninę rinką; kadangi E. prekybos direktyva buvo priimta prieš 20 metų, Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje turėtų būti atsižvelgiama į sparčią visų formų elektroninės prekybos transformaciją ir plėtrą, taip pat į daugybę jos įvairių atsirandančių paslaugų, produktų, paslaugų teikėjų, iššūkių ir įvairius konkretiems sektoriams skirtus teisės aktus; kadangi nuo tada, kai buvo priimta E. prekybos direktyva, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) paskelbė keletą su ja susijusių sprendimų;

C.  kadangi šiuo metu valstybių narių požiūris į kovą su neteisėtu turiniu internete yra fragmentiškas; kadangi dėl to susijusiems paslaugų teikėjams gali būti taikomi įvairūs teisiniai reikalavimai, kurių turinys ir taikymo apimtis skiriasi; kadangi pastebima valstybių narių bendradarbiavimo stoka ir esama problemų, susijusių su esama teisine sistema;

D.  kadangi skaitmeninės paslaugos turi visapusiškai atitikti taisykles, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, ypač su privatumu ir asmens duomenų apsauga, nediskriminavimu, saviraiškos bei informacijos laisve, žiniasklaidos pliuralizmu, kultūrų įvairove ir vaikų teisėmis, įtvirtintomis Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija);

E.  kadangi savo komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ Komisija įsipareigojo į Skaitmeninių paslaugų akto rinkinį įtraukti naujas ir peržiūrėtas taisykles, skirtas interneto platformoms ir informacijos paslaugų teikėjams, stiprinti platformų turinio politikos priežiūrą Sąjungoje ir išnagrinėti ex ante taisykles;

F.  kadangi dėl COVID-19 m. pandemijos kilo naujų socialinių ir ekonominių iššūkių, kurie daro didelį poveikį piliečiams ir ekonomikai; kadangi tuo pat metu COVID-19 pandemija rodo, kad elektroninės prekybos sektorius yra atsparus ir turi potencialo tapti Europos ekonomikos atgaivinimo varomąja jėga; kadangi pandemija taip pat atskleidė dabartinės reglamentavimo sistemos trūkumus, ypač vartotojų apsaugos acquis srityje; kadangi tam reikia imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad būtų laikomasi nuoseklesnio ir labiau suderinto požiūrio siekiant spręsti nustatytas problemas ir neleisti joms kilti ateityje;

G.  kadangi COVID-19 pandemija taip pat parodė, kokie pažeidžiami yra ES vartotojai, susidurdami su klaidinančia prekybos praktika, kurią vykdo nesąžiningi prekiautojai, internetu parduodantys neteisėtus produktus, kurie neatitinka Sąjungos saugos taisyklių, arba su vartotojams nustatomomis kitokiomis nesąžiningomis sąlygomis; kadangi COVID-19 pandemija visų pirma parodė, kad platformos ir internetinės tarpininkavimo paslaugos turi dėti daugiau pastangų, kad galėtų greitai nustatyti ir panaikinti melagingus teiginius bei nuosekliai ir koordinuotai kovoti su nesąžiningų prekybininkų klaidinančia praktika, visų pirma tų, kurie internetu parduoda suklastotas medicinines priemones ar pavojingus produktus; kadangi Komisija, išsiuntusi platformoms laiškus 2020 m. kovo 23 d., palankiai įvertino jų taikomą požiūrį; kadangi reikia imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad būtų laikomasi nuoseklesnio ir labiau suderinto požiūrio, kad būtų kovojama su tokia klaidinančia praktika ir apsaugomi vartotojai;

H.  kadangi Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti užtikrinta visapusiška vartotojų ir naudotojų teisių apsauga Sąjungoje, todėl jo teritorinė taikymo sritis turėtų apimti trečiosiose šalyse įsisteigusių informacinės visuomenės paslaugų teikėjų veiklą, kai jų paslaugos, patenkančios į Skaitmeninių paslaugų akto rinkinio taikymo sritį, yra skirtos Sąjungos vartotojams ar naudotojams;

I.  kadangi Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti išaiškintas skaitmeninių paslaugų, patenkančių į jo taikymo sritį, pobūdis ir vadovaujamasi horizontaliuoju E. prekybos direktyvos pobūdžiu ir jis turėtų būti taikomas ne tik interneto platformoms, bet ir visiems informacinės visuomenės paslaugų, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, teikėjams.

J.  kadangi Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu neturėtų būti daromas poveikis Reglamentui (ES) 2016/679 (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kuriuo nustatoma asmens duomenų apsaugos teisinė sistema, Direktyvai 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo, Direktyvai (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir Direktyvai 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje;

K.  kadangi Skaitmeninių paslaugų aktas neturėtų daryti poveikio Direktyvai 2005/29/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2019/2161, taip pat Direktyvai (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų ir Direktyvai (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų ir Reglamentui (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinio tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo;

L.  kadangi Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu neturėtų būti daromas poveikis Direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nustatytai sistemai;

M.  kadangi tam tikrų rūšių neteisėtas turinys, kuris kelia didelį susirūpinimą, jau yra apibrėžtas nacionalinėje ir Sąjungos teisėje, pvz., neteisėtas neapykantos kurstymas, ir neturėtų būti iš naujo apibrėžiamas Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje;

N.  kadangi didinant skaidrumą ir padedant piliečiams įgyti gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninio raštingumo žinių apie žalingo turinio, neapykantos kurstymo ir dezinformacijos sklaidą, taip pat ugdyti kritinį mąstymą, ir stiprinant nepriklausomą profesionalią žurnalistiką ir žiniasklaidos kokybę bus padedama skatinti įvairų ir kokybišką turinį;

O.  kadangi duomenų bazė WHOIS yra viešai prieinama duomenų bazė, kuri yra naudinga priemonė sužinoti, kas yra konkretaus domeno vardo internete savininkas, taip pat gauti informacijos apie kiekvieną domeno vardą ir jo kontaktinį asmenį;

P.  kadangi Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą, be kita ko, trumpalaikės nuomos rinkoje ir teikiant judumo paslaugas, skatinant skaidrumą ir nustatant aiškesnes informavimo pareigas;

Q.  kadangi 2020 m. kovo mėn. pasiektas Komisijos susitarimas su tam tikromis trumpalaikės nuomos sektoriaus platformomis dėl dalijimosi duomenimis padės vietos institucijoms geriau suprasti bendradarbiaujamosios ekonomikos raidą ir sudarys sąlygas patikimai ir nuolat keistis duomenimis ir formuoti duomenimis grindžiamą politiką; kadangi reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant inicijuoti išsamesnę trumpalaikės nuomos interneto platformų dalijimosi duomenimis sistemą;

R.  kadangi COVID-19 pandemija padarė didelį neigiamą poveikį turizmo sektoriui ir parodė, kad reikia toliau remti bendradarbiavimą žaliųjų koridorių srityje, siekiant užtikrinti sklandų Sąjungos tiekimo grandinių veikimą ir prekių judėjimą Sąjungos transporto tinkle;

S.  kadangi nuolatinė interneto platformų plėtra ir naudojimas įvairiai veiklai, įskaitant komercinę veiklą, transportą ir turizmą bei dalijimąsi produktais ir paslaugomis, pakeitė naudotojų ir bendrovių sąveikos su turinio teikėjais, prekiautojais ir kitais prekes bei paslaugas siūlančiais asmenimis būdus; kadangi bendroji skaitmeninė rinka negali sėkmingai veikti, jei vartotojai nepasitikės interneto platformomis, kurios turi laikytis visų taikytinų teisės aktų ir atsižvelgti į teisėtus jų interesus; kadangi bet kurioje būsimoje reguliavimo sistemoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į invazinius verslo modelius, įskaitant manipuliavimą elgsena ir diskriminacinę praktiką, kurie daro didelę įtaką bendrosios rinkos veikimui ir pagrindinėms vartotojų teisėms;

T.  kadangi valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad pagerintų prieigą prie jų teisingumo ir teisėsaugos sistemų ir jų veiksmingumą nustatant internetinio turinio neteisėtumą ir sprendžiant ginčus, susijusius su turinio pašalinimu iš interneto ar prieigos prie jo panaikinimu;

U.  kadangi Skaitmeninių paslaugų akto rinkinio reikalavimai turėtų būti tokie, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjams juos būtų lengva įgyvendinti praktikoje; kadangi interneto tarpininkai gali užšifruoti turinį ir kitais būdais neleisti jo pasiekti trečiosioms šalims, įskaitant prieglobos tarpininkus, kurie saugo patį turinį;

V.  kadangi galimybės klestėti naujiems novatoriškiems verslo modeliams suteikimas ir bendrosios skaitmeninės rinkos stiprinimas pašalinant nepagrįstas kliūtis laisvam skaitmeninio turinio judėjimui yra veiksmingas neteisėtos veiklos mažinimo būdas; kadangi kliūtys, kurios sukuria suskaidytas nacionalines rinkas, padeda sukurti neteisėto turinio paklausą;

W.  kadangi skaitmeninės paslaugos turėtų suteikti vartotojams tiesiogines ir veiksmingas vartotojui patogias, lengvai atpažįstamas ir prieinamas ryšio priemones, pvz., e. pašto adresus, elektronines kontaktines formas, pokalbių robotus, galimybę rašyti tiesioginius pranešimus arba automatinio perskambinimo paslaugą, ir turėtų užtikrinti, kad su tomis ryšio priemonėmis susijusi informacija būtų pateikta vartotojams aiškiu, suprantamu ir, kai įmanoma, vienodu būdu, ir kad vartotojų prašymai būtų nukreipiami į įvairias skaitmeninių paslaugų teikėjo pagrindžiamąsias skaitmenines paslaugas;

X.  kadangi Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti užtikrinama vartotojų teisė gauti informaciją apie tai, ar paslauga teikiama pasitelkiant dirbtinį intelektą, ar naudojant automatizuoto sprendimų priėmimo ar mašinų mokymosi priemones ar automatizuoto turinio atpažinimo priemones; kadangi Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti suteikiama galimybė atsisakyti bet kokių automatizuoto personalizavimo funkcijų, jas apriboti arba individualizuoti, ypač atsižvelgiant į turinio reitingavimą, ir, konkrečiau, suteikti galimybę matyti turinį ne kuruojama tvarka, suteikti naudotojams daugiau galimybių kontroliuoti turinio pateikimo eiliškumą;

Y.  kadangi asmens duomenų, kuriems taikomi automatizuoto sprendimų priėmimo procesai, apsauga jau įtraukta, be kita ko, į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, ir Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu neturėtų būti siekiama pakartoti ar iš dalies pakeisti tokių priemonių;

Z.  kadangi Komisija turėtų užtikrinti, kad Skaitmeninių paslaugų akte būtų išsaugotas į žmogų nukreiptas požiūris į dirbtinį intelektą, laikantis esamų taisyklių dėl laisvo dirbtiniu intelektu pagrįstų paslaugų judėjimo, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi Sutartyse įtvirtintų pagrindinių vertybių ir teisių;

AA.  kadangi nacionalinės priežiūros institucijos, kai tai leidžiama pagal Sąjungos teisę, turėtų turėti prieigą prie tikrinamos programinės įrangos dokumentų ir algoritmų duomenų rinkinių;

AB.  kadangi algoritmų skaidrumo ir paaiškinamumo koncepcija turėtų būti suprantama kaip reikalavimas, kad vartotojui teikiama informacija būtų pateikiama glaustai, skaidriai, suprantamu ir lengvai prieinamu pavidalu ir aiškia ir paprasta kalba;

AC.  kadangi svarbu nustatyti priemones, užtikrinančias veiksmingą vykdymą ir priežiūrą; kadangi nuostatų laikymasis turėtų būti sugriežtintas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis sankcijomis, įskaitant proporcingų baudų skyrimą;

AD.  kadangi Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti užtikrinta visų naudotojų teisių pusiausvyra ir tai, kad jo priemonės nebūtų parengtos teikiant pirmenybę tam tikriems teisėtiems interesams ir pakenkiant kitiems ir kad būtų užkirstas kelias priemones naudoti kaip puolamąsias priemones įmonių ar sektorių konfliktuose;

AE.  kadangi tais atvejais, kai vien konkurencijos teisės aktų nepakanka, kad būtų tinkamai išspręstos nustatytos rinkos nepakankamumo problemos, turėtų būti taikomas ex ante vidaus rinkos mechanizmas;

AF.  kadangi siūlomos Skaitmeninių paslaugų akto rinkinio teisėkūros priemonės turi būti pagrįstos įrodymais; kadangi Komisija turėtų atlikti išsamų įvairių poveikio vertinimą, pagrįstą atitinkamais duomenimis, statistiniais duomenimis, analizėmis ir skirtingų turimų galimybių tyrimais; kadangi to poveikio vertinime taip pat turėtų būti įvertinti ir išanalizuoti elektroninėse prekyvietėse parduodami nesaugūs ir pavojingi gaminiai; kadangi poveikio vertinime taip pat reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą per COVID-19 pandemiją, ir į Europos Parlamento rezoliucijas; kadangi prie Skaitmeninių paslaugų akto rinkinio turėtų būti pridėtos įgyvendinimo gairės;

Bendrieji principai

1.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą pateikti pasiūlymą dėl Skaitmeninių paslaugų akto rinkinio, kurį sudarytų direktyva, kuria iš dalies keičiama E. prekybos direktyva, ir pasiūlymas dėl ex ante taisyklių nustatymo sisteminiams operatoriams, atliekantiems prieigos valdytojų vaidmenį, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsniu; ragina Komisiją pagal SESV 53 straipsnio 1 dalį ir 62 bei 114 straipsnius pateikti tokį rinkinį, atsižvelgiant į šios rezoliucijos priede pateiktas rekomendacijas ir remiantis išsamiu poveikio vertinimu, į kurį turėtų būti įtraukta informacija apie pasiūlymų finansinį poveikį ir kuris turėtų būti grindžiamas atitinkamais duomenimis, statistiniais duomenimis ir analizėmis;

2.  pripažįsta E. prekybos direktyvoje nustatytos teisinės sistemos svarbą plėtojant internetines paslaugas Sąjungoje ir mano, kad principai, kurie teisės aktų leidėjams buvo taikomi reguliuojant informacinės visuomenės paslaugų teikėjus devintojo dešimtmečio pabaigoje, vis dar galioja ir turėtų būti naudojami rengiant būsimus pasiūlymus; pabrėžia, kad teisinis tikrumas, kurį sukuria E. prekybos direktyva, suteikė mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) galimybę išplėsti savo verslą ir lengviau veikti kitose šalyse;

3.  mano, kad visi skaitmeninių paslaugų teikėjai, įsisteigę už Sąjungos ribų, teikdami paslaugas Sąjungai, privalo laikytis Skaitmeninių paslaugų akto rinkinio taisyklių, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos Europos ir trečiųjų šalių skaitmeninių paslaugų teikėjams; prašo Komisijos taip pat įvertinti, ar esama rizikos, kad trečiosios šalys imsis atsakomųjų priemonių, ir kartu didinti informuotumą apie tai, kaip Sąjungos teisė taikoma paslaugų teikėjams iš trečiųjų šalių, siekiantiems veikti Sąjungos rinkoje;

4.  pabrėžia, kad vidaus rinkos sąlyga, pagal kurią buvo nustatyta buveinės šalies kontrolė ir valstybių narių pareiga užtikrinti laisvą informacinės visuomenės paslaugų judėjimą, vaidino pagrindinį vaidmenį plėtojant bendrąją skaitmeninę rinką; pabrėžia, kad reikia šalinti likusias nepagrįstas ir neproporcingas skaitmeninių paslaugų teikimo kliūtis, pvz., sudėtingas administracines procedūras, brangiai kainuojantį tarpvalstybinių ginčų sprendimą ir suteikti galimybę susipažinti su informacija apie susijusius reguliavimo reikalavimus, įskaitant apmokestinimo reikalavimus, taip pat užtikrinti, kad nebūtų sukuriama naujų nepagrįstų ir neproporcingų kliūčių;

5.  pažymi, kad pagal Sąjungos laisvo paslaugų judėjimo taisykles valstybės narės gali imtis priemonių, kad apsaugotų teisėtus viešojo intereso tikslus, pvz., viešosios politikos apsaugą, visuomenės sveikatą, viešąjį saugumą, vartotojų apsaugą, kovą su nuomojamo būsto trūkumu ir mokesčių slėpimo bei vengimo prevenciją, jei tos priemonės atitinka nediskriminavimo ir proporcingumo principus;

6.  mano, kad pagrindiniai E. prekybos direktyvos principai, pavyzdžiui, vidaus rinkos sąlyga, įsisteigimo laisvė, laisvė teikti paslaugas ir draudimas nustatyti bendrosios stebėsenos pareigą, turi būti palikti galioti; pabrėžia, kad principas „kas yra neteisėta neelektroninėje prekyboje, taip pat yra neteisėta ir elektroninėje prekyboje“, vartotojų apsaugos ir naudotojų saugos principai taip pat turėtų tapti pagrindiniais būsimos reguliavimo sistemos principais;

7.  pabrėžia bendradarbiaujamosios ekonomikos platformų, be kita ko, transporto ir turizmo sektoriuose, kuriose paslaugas teikia tiek pavieniai asmenys, tiek ir specialistai, svarbą; ragina Komisiją, pasikonsultavus su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, inicijuoti aiškesnį platformų ir nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų dalijimosi ne asmens duomenimis ir koordinavimo sistemą, visų pirma siekiant dalytis geriausia patirtimi ir nustatyti pareigas teikti informaciją, laikantis ES duomenų strategijos;

8.  pažymi, kad nuo tada, kai buvo priimta E. prekybos direktyva, duomenų apsaugos buvo tvarka iš esmės atnaujinta, ir pabrėžia, kad siekiant sparčiai plėtoti skaitmenines paslaugas reikia priimti griežtą ir ateičiai tinkamą teisės aktų sistemą, kuria būtų apsaugoti asmens duomenys ir privatumas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai turi laikytis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, t. y. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Direktyvos 2002/58/EB (E. privatumo direktyvos), kuri šiuo metu yra peržiūrima, reikalavimų, plačios pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos laisvę, orumą ir nediskriminavimą, taip pat teisę į veiksmingą teisminę gynybą, sistemos ir užtikrinti savo sistemų ir paslaugų saugumą ir saugą;

9.  mano, kad Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti užtikrinamas vartotojų pasitikėjimas ir būti aiškiai nustatyta, kad privaloma laikytis vartotojų teisės normų ir gaminių saugos reikalavimų, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą; atkreipia dėmesį į tai, kad Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje reikėtų ypatingą dėmesį skirti neįgaliems naudotojams ir garantuoti jų galimybę naudotis informacinės visuomenės paslaugomis; prašo Komisijos skatinti paslaugų teikėjus sukurti technines priemones, kurios sudarytų sąlygas neįgaliesiems veiksmingai gauti informacinės visuomenės paslaugas, jomis naudotis ir turėti iš jų naudos;

10.  pabrėžia, kad svarbu išlaikyti horizontalųjį E. prekybos direktyvos požiūrį; pabrėžia, kad vienodo sprendimo taikymo visais atvejais (angl. one size fits all) požiūris nėra tinkamas spręsti visiems naujiems uždaviniams šiandienos skaitmeninėje aplinkoje ir kad dėl subjektų ir internete teikiamų paslaugų įvairovės reikia naudoti pritaikytą reguliavimo metodą; rekomenduoja atskirti ekonominę ir neekonominę veiklą bei skirtingų tipų skaitmenines paslaugas, kurios teikiamos platformose, o ne susitelkti į platformos tipą; atsižvelgdamas į tai, mano, kad bet kokiais būsimais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti siekiama užtikrinti, kad naujos Sąjungos pareigos, nustatomos informacinės visuomenės paslaugų teikėjams, būtų proporcingos ir aiškios;

11.  primena, kad daugelyje teisinių ir administracinių sprendimų bei sutartiniuose santykiuose naudojamos E. prekybos direktyvos apibrėžtys ir taisyklės, todėl bet koks jų pakeitimas turės svarbių padarinių;

12.  pabrėžia, kad nuspėjama, perspektyvi, aiški ir išsami Sąjungos lygmens sistema ir sąžininga konkurencija yra labai svarbios siekiant skatinti Europos įmonių, įskaitant mažas platformas, MVĮ ir labai mažas įmones, individualias įmones ir startuolius, augimą, didinti tarpvalstybinį informacinės visuomenės paslaugų teikimą, panaikinti rinkos susiskaidymą ir sudaryti Europos įmonėms vienodas sąlygas, kad jos galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninių paslaugų rinka ir taptų konkurencingos pasaulio mastu;

13.  pabrėžia, kad būsima vidaus rinkos priemonė, susijusi su sisteminėms platformoms taikomomis ex ante taisyklėmis, ir paskelbta naujoji konkurencijos priemonė, kuria siekiama pašalinti konkurencijos teisės spragas, turėtų išlikti atskiromis teisinėmis priemonėmis;

14.  primena, kad E. prekybos direktyva buvo parengta technologiškai neutraliai, siekiant užtikrinti, kad ji nepasentų dėl technologinių pokyčių, atsirandančių dėl spartaus inovacijų diegimo IT sektoriuje, ir pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų akto rinkinys turėtų ir toliau turėtų išlikti parengtas ateities iššūkiams ir taikytinas atsiradus naujoms technologijoms, darančioms poveikį bendrajai skaitmeninei rinkai; prašo Komisijos užtikrinti, kad bet kokie pakeitimai ir toliau būtų technologiškai neutralūs, siekiant užtikrinti ilgalaikę naudą įmonėms ir vartotojams;

15.  mano, kad vidaus rinkoje reikia užtikrinti vienodas sąlygas platformų ekonomikai ir ne internetu veikiančiai ekonomikai, remiantis vienodomis visų suinteresuotųjų šalių – vartotojų ir įmonių – teisėmis ir pareigomis; mano, kad Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje neturėtų būti sprendžiamas platformų darbuotojų klausimas; todėl mano, kad darbuotojų, įskaitant platformų ar bendro vartojimo ekonomikos darbuotojus, socialinės apsaugos ir socialinių teisių klausimas turėtų būti tinkamai sprendžiamas atskira priemone, kad būtų tinkamai ir visapusiškai reaguojama į šiandienos skaitmeninės ekonomikos iššūkius;

16.  mano, kad Skaitmeninių paslaugų akto rinkinys turėtų būti pagrįstas bendromis Sąjungos vertybėmis, kuriomis saugomos piliečių teisės, ir juo turėtų būti siekiama skatinti kurti turtingą ir įvairią interneto ekosistemą, kurioje būtų teikiamos įvairios internetinės paslaugos, sudaryta konkurencinga skaitmeninė aplinka ir užtikrintas skaidrumas ir teisinis tikrumas, siekiant išnaudoti visas bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamas galimybes;

17.  mano, kad Skaitmeninių paslaugų akto rinkinys suteikia galimybę Sąjungai formuoti skaitmeninę ekonomiką ne tik Sąjungos lygmeniu, bet ir rodyti pavyzdį visam pasauliui;

Pagrindinės teisės ir laisvės

18.  pažymi, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, visų pirma interneto platformos, įskaitant socialinių tinklų svetaines, turi plataus masto gebėjimus aprėpti platesnę auditoriją, įskaitant pažeidžiamas grupes, pvz., nepilnamečius, ir jai, jos elgsenai, nuomonei ir praktikoms daryti įtaką ir šios platformos turi laikytis Sąjungos teisės aktų dėl naudotojų, jų duomenų ir plačiosios visuomenės apsaugos;

19.  primena, kad pastarojo meto skandalai, susiję su duomenų rinkimu ir pardavimu, pvz., bendrovės „Cambridge Analytica“ skandalo atveju, melagingos naujienos, dezinformacija, manipuliavimas rinkėjais ir kita internetu daroma žala (nuo neapykantą kurstančių kalbų iki terorizmo transliavimo), parodė, kad reikia siekti geresnio vykdymo užtikrinimo ir glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo, kad būtų galima suprasti galiojančių taisyklių privalumus bei trūkumus ir sustiprinti pagrindinių teisių apsaugą;

20.  šiuo atžvilgiu primena, kad kai kurios nustatytos savireguliavimo ir bendro reguliavimo sistemos, pvz., Sąjungos Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas, padėjo užmegzti dialogą su platformomis ir reguliavimo tarnybomis; siūlo interneto platformoms taikyti veiksmingas ir tinkamas apsaugos priemones, visų pirma siekiant užtikrinti, kad jos veiktų sklandžiai, proporcingai ir nediskriminuodamos, ir užkirsti kelią netyčiniam turinio, kuris nėra neteisėtas, pašalinimui; dėl tokių priemonių neturėtų atsirasti jokio privalomo įkeliamo turinio filtravimo, kuris pažeistų bendrosios stebėsenos pareigos draudimą; siūlo reguliariai vertinti ir toliau plėtoti kovos su žalingu turiniu, neapykantos kurstymu ir dezinformacija priemones;

21.  pakartoja, kad svarbu užtikrinti saviraiškos, informacijos ir nuomonės laisvę, ir turėti laisvą bei įvairią spaudą ir žiniasklaidą, be kita ko, siekiant apsaugoti nepriklausomą žurnalistiką; primygtinai ragina saugoti ir skatinti saviraiškos laisvę ir kad svarbu užtikrinti nuomonių, informacijos, spaudos, žiniasklaidos ir meninės bei kultūrinės raiškos įvairovę;

22.  pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti sustiprintos vidaus rinkos laisvės ir užtikrintos pagrindinės teisės bei principai, įtvirtinti Chartijoje; pabrėžia, kad pagrindinės vartotojų ir naudotojų teisės, įskaitant nepilnamečių teises, turėtų būti apsaugotos nuo žalingų internetinių verslo modelių, įskaitant skaitmeninę reklamą, taip pat nuo manipuliavimo elgsena ir diskriminacinės praktikos;

23.  pabrėžia, kad svarbu naudotojams suteikti daugiau galių, susijusių su jų pačių pagrindinių teisių užtikrinimu internete; pakartoja, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai turi gerbti ir užtikrinti savo naudotojų teisę į duomenų perkeliamumą, kaip nustatyta Sąjungos teisėje;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad biometriniai duomenys priskiriami specialiai asmens duomenų kategorijai, kuriai taikomos atskiros duomenų tvarkymo taisyklės; pažymi, kad biometriniai duomenys gali būti ir vis dažniau yra naudojami asmenų tapatybei nustatyti bei autentiškumui patvirtinti, o tai, nepaisant galimų jų teikiamų pranašumų, kelia didelę riziką teisei į privatumą ir duomenų apsaugai ir gali rimtai jas pažeisti, ypač tais atvejais, kai tai atliekama be duomenų subjekto sutikimo, taip pat sudaro sąlygas tapatybės klastojimui; todėl ragina Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu užtikrinti, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai biometrinius duomenis saugotų tik pačiame įrenginyje, išskyrus atvejus, kai teisės aktais numatytas duomenų saugojimas pagrindinėje atmintinėje, naudotojams visada suteikiant alternatyvą standartizuoto biometrinių duomenų rinkinio naudojimui teikiant paslaugas ir įsipareigoti aiškiai informuoti vartotojus apie biometrinių duomenų naudojimo riziką;

25.  pabrėžia, kad, vadovaujantis teismų praktika, susijusia su ryšių metaduomenimis, valdžios institucijoms prieiga prie paslaugų gavėjo abonento duomenų ir metaduomenų suteikiama tik įtariamuosius sunkiais nusikaltimais tirti, gavus išankstinį teismo leidimą; tačiau yra įsitikinęs, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai neturi saugoti duomenų teisėsaugos tikslais, išskyrus atvejus, kai pagal Sąjungos teisę nepriklausoma kompetentinga valdžios institucija tiesiogiai nurodo tikslingai saugoti atskiro naudotojo duomenis;

26.  pabrėžia, kad svarbu duomenims taikyti veiksmingą ištisinį šifravimą, nes tai būtina pasitikėjimui internetu ir jo saugumui užtikrinti bei veiksmingai užkirsti kelią nesankcionuotai trečiųjų šalių prieigai;

Skaidrumas ir vartotojų apsauga

27.  pažymi, kad COVID-19 pandemija parodė, koks svarbus ir atsparus yra elektroninės prekybos sektorius ir kad jis turi potencialo tapti Europos ekonomikos atgaivinimo varomąja jėga, tačiau taip pat kokie pažeidžiami yra ES vartotojai, susidurdami su klaidinančia prekybos praktika, kurią vykdo nesąžiningi prekiautojai, internetu parduodantys suklastotus, neteisėtus arba nesaugius produktus arba teikiantys paslaugas, kurie neatitinka Sąjungos saugos taisyklių, arba prekiautojai, kurie vartotojams nepagrįstai ir piktnaudžiaujant padidina kainas ar nustato kitas nesąžiningas sąlygas; pabrėžia, kad reikia skubiai sustiprinti Sąjungos taisyklių vykdymo užtikrinimą ir pagerinti vartotojų apsaugą;

28.  pabrėžia, kad šią problemą dar labiau padidina sunkumai nustatyti nesąžiningų verslo klientų tapatybę, todėl vartotojams sunku reikalauti atlyginti patirtą žalą ir nuostolius;

29.  mano, kad dabartiniai E. prekybos direktyvoje nustatyti skaidrumo ir informacijos teikimo reikalavimai, taikomi informacinės visuomenės paslaugų teikėjams ir jų verslo klientams, bei komerciniams pranešimams taikomi privalomi informavimo reikalavimai turėtų būti sugriežtinti, kartu su priemonėmis, kuriomis užtikrinama, kad būtų labiau laikomasi esamų taisyklių, nepakenkiant MVĮ konkurencingumui;

30.  ragina Komisiją sugriežtinti E. prekybos direktyvos 5 straipsnyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus ir reikalauti, kad prieglobos paslaugų teikėjai lygintų verslo klientų, su kuriais jie palaiko tiesioginius komercinius ryšius, informaciją ir tapatybę su identifikavimo duomenimis atitinkamose esamose ir prieinamose Sąjungos duomenų bazėse, laikantis teisės aktų dėl duomenų tvarkymo protokolo; prieglobos paslaugų teikėjai turėtų prašyti savo verslo klientų užtikrinti, kad jų teikiama informacija būtų tiksli, išsami ir atnaujinta ir prieglobos paslaugų teikėjai turėtų turėti teisę ir pareigą atsisakyti arba nutraukti savo paslaugų teikimą verslo klientams, jei informacija apie verslo klientų tapatybę yra melaginga arba klaidinanti; verslo klientai turėtų būti atsakingi už pranešimą paslaugų teikėjui apie visus savo verslo veiklos pokyčius (pvz., verslo veiklos nutraukimą);

31.  ragina Komisiją informacinės visuomenės paslaugų teikėjams nustatyti vykdytinas pareigas, kuriomis būtų siekiama didinti skaidrumą, informavimą ir atskaitomybę; ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdymo užtikrinimo priemonės būtų parengtos taip, kad būtų atsižvelgiama į skirtingas paslaugas ir kad dėl jų nebūtų neišvengiamai verčiama pažeisti privatumo ir teisinio proceso principus; mano, kad šios pareigos turėtų būti proporcingos ir vykdomos taikant tinkamas, veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas;

32.  pabrėžia, kad reikėtų sustiprinti galiojančias pareigas dėl komercinių pranešimų ir skaitmeninės reklamos skaidrumo, nustatytas E. prekybos direktyvoje ir Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvoje; atkreipia dėmesį į tai, kad neatidėliotinos vartotojų apsaugos problemos, kylančios dėl profiliavimo, tikslingo reklamos nukreipimo ir individualizuotos kainodaros, turėtų būti sprendžiamos, be kita ko, aiškiomis pareigomis dėl skaidrumo ir informacijos teikimo reikalavimais;

33.  pabrėžia, kad internetiniai vartotojai yra saistomi nesubalansuotų santykių su paslaugų teikėjais ir prekybininkais, kurie siūlo paslaugas, finansuojamas pajamomis iš reklamų ir skelbimų, kurie tiesiogiai nukreipiami į individualius vartotojus remiantis informacija, surinkta naudojant didelių duomenų kiekių ir dirbtinio intelekto mechanizmus; atkreipia dėmesį į galimą neigiamą prie individualių poreikių pritaikytos reklamos, visų pirma itin tikslios ir vartotojų elgesiu grindžiamos reklamos, poveikį; todėl ragina Komisiją nustatyti papildomas taisykles dėl tikslinės reklamos ir itin tikslios reklamos, grindžiamos asmens duomenų rinkimu, ir apsvarstyti galimybę griežčiau reglamentuoti itin tikslią ir vartotojų elgesiu grindžiamą reklamą, pirmenybę teikiant mažiau įkyrių formų reklamai, kuriai nereikia išsamaus naudotojo ir turinio sąveikos sekimo; primygtinai ragina Komisiją taip pat apsvarstyti galimybę nustatyti teisėkūros priemones, kuriomis būtų siekiama reklamą internete padaryti skaidresnę;

34.  pabrėžia, kad siekiant plėtoti skaitmenines paslaugas svarbu nustatyti pareigą valstybėms narėms užtikrinti, kad jų teisinėje sistemoje būtų suteikta galimybė sudaryti sutartis elektroninėmis priemonėmis, užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą; ragina Komisiją peržiūrėti esamus reikalavimus, taikomus elektroninėmis priemonėmis sudarytoms sutartims, įskaitant reikalavimus, susijusius su valstybių narių pranešimais, ir prireikus juos atnaujinti; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad vis daugėja sudaromų išmaniųjų sutarčių, pvz., grindžiamų paskirstytojo registro technologijomis, ir prašo Komisijos įvertinti, kaip kuriamos ir naudojamos paskirstytojo registro technologijos, įskaitant išmaniąsias sutartis, pvz., išmaniųjų sutarčių galiojimo ir vykdymo užtikrinimo tarpvalstybiniais atvejais klausimus, pateikti su jomis susijusias gaires, kad įmonėms ir vartotojams būtų užtikrintas teisinis tikrumas, ir imtis teisėkūros iniciatyvų tik tuo atveju, jei atlikus šį vertinimą bus nustatyta konkrečių spragų;

35.  ragina Komisiją nustatyti būtiniausius sutarčių sąlygų ir bendrųjų sąlygų standartus, visų pirma skaidrumo, prieinamumo, sąžiningumo ir nediskriminacinių priemonių aspektais, ir išsamiau išnagrinėti iš anksto suformuluotų standartinių sutarčių sąlygų, dėl kurių nebuvo iš anksto atskirai derėtasi, įskaitant galutinio naudotojo licencijavimo susitarimus, praktiką, siekiant surasti būdų, kaip jas padaryti sąžiningesnes ir užtikrinti, kad jos atitiktų Sąjungos teisės nuostatas, kad būtų lengviau įtraukti vartotojus, be kita ko, pasirenkant sąlygas, kad būtų galima užtikrinti, kad jie duotų labiau informacija pagrįstą sutikimą;

36.  pabrėžia, kad reikia gerinti įmonių ir vartotojų elektroninio bendravimo veiksmingumą atsižvelgiant į virtualaus identifikavimo technologijų plėtrą; mano, kad, siekiant užtikrinti Skaitmeninių paslaugų akto rinkinio efektyvumą, Komisija taip pat turėtų atnaujinti skaitmeninės atpažinties reguliavimo sistemą, t. y. Reglamentą (ES) Nr. 910/2014(18) (eIDAS reglamentas); mano, kad visuotinai pripažįstamos, patikimos skaitmeninės tapatybės ir patikimo tapatumo nustatymo sistemų sukūrimas būtų naudinga priemonė, kurią taikant būtų galima saugiai nustatyti fizinių asmenų, juridinių asmenų ir mašinų atskiras tapatybes, siekiant apsisaugoti nuo suklastotų profilių naudojimo; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad svarbu, jog vartotojai saugiai internetu naudotųsi produktais ir paslaugomis arba juos pirktų nesinaudodami nesusijusiomis platformomis ir be reikalo nesidalytų duomenimis, įskaitant asmens duomenis, kuriuos renka tos platformos; ragina Komisiją atlikti išsamų poveikio vertinimą dėl visuotinai pripažįstamos viešos elektroninės tapatybės, kaip alternatyvos privačioms vieno prisijungimo sistemoms, sukūrimo, ir pabrėžia, kad ši paslauga turėtų būti plėtojama taip, kad būtų renkama kuo mažiau duomenų; mano, kad Komisija turėtų įvertinti galimybę sukurti skaitmeninių paslaugų naudotojams skirtą amžiaus patikros sistemą, ypač siekiant apsaugoti nepilnamečius;

37.  pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu neturėtų būti daromas poveikis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytam duomenų kiekio mažinimo principui ir, išskyrus atvejus, kai pagal konkrečius teisės aktus reikalaujama kitaip, skaitmeninių paslaugų tarpininkai turėtų suteikti galimybes maksimaliai anonimiškai naudotis jų paslaugomis ir tvarkyti tik naudotojo tapatybei nustatyti būtinus duomenis, pabrėžia, kad tokie surinkti duomenys neturėtų būti naudojami jokioms kitoms skaitmeninėms paslaugoms, išskyrus tas, kurioms reikia asmens tapatybės nustatymo, tapatumo nustatymo ar amžiaus patikros, ir kad jie turėtų būti naudojami tik teisėtu tikslu ir jokiu būdu neribojant bendros prieigos prie interneto;

Dirbtinis intelektas ir mašinų mokymasis

38.  pabrėžia, kad, nors dirbtiniu intelektu grindžiamos paslaugos arba paslaugos, kurioms naudojamos automatizuoto sprendimų priėmimo priemonės arba mašinų mokymosi priemonės, kurios šiuo metu reglamentuojamos E. prekybos direktyva, turi milžiniškų galimybių teikti naudos vartotojams ir paslaugų teikėjams, Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje turėtų būti sprendžiamos konkrečios jų keliamos problemos, susijusios su nediskriminavimo, skaidrumo, be kita ko, naudojamų duomenų rinkinių ir tikslinių rezultatų, ir suprantamo algoritmų išaiškinimo, taip pat atsakomybės užtikrinimu, kurios nėra išspręstos galiojančiuose teisės aktuose;

39.  taip pat pabrėžia, kad pagrindžiamieji algoritmai turi visapusiškai atitikti reikalavimus dėl pagrindinių teisių, ypač privatumo, asmens duomenų apsaugos, saviraiškos ir informacijos laisvės, teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir vaiko teisių, įtvirtintų Sutartyse ir Chartijoje;

40.  mano, kad yra labai svarbu užtikrinti, kad būtų naudojami aukštos kokybės ir nešališki pagrindžiamųjų duomenų rinkiniai, ir padėti asmenims gauti prieigą prie įvairaus turinio, nuomonių, aukštos kokybės produktų ir paslaugų;

41.  ragina Komisiją nustatyti skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus, susijusius su automatizuoto sprendimų priėmimo procesais, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi reikalavimų dėl naudotojų privatumo ir komercinių paslapčių; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms atlikti reguliavimo išorės auditą, priežiūrą kiekvienu konkrečiu atveju ir periodinius rizikos vertinimus, taip pat įvertinti susijusią riziką, visų pirma riziką vartotojams ar trečiosioms šalims, ir mano, kad priemonės, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią tokiai rizikai, turėtų būti pagrįstos ir proporcingos ir neturėtų trukdyti inovacijoms; mano, kad turi būti laikomasi žmogaus atliekamo proceso valdymo principo, be kita ko, siekiant neleisti kilti pavojui sveikatai ir saugai, diskriminacijai, netinkamai stebėsenai ar piktnaudžiavimui, ar užkirsti kelią galimai grėsmei pagrindinėms teisėms ir laisvėms;

42.  mano, kad vartotojai ir naudotojai turėtų turėti teisę būti tinkamai informuotiems laiku, glaustai ir lengvai suprantamai ir kad turėtų būti veiksmingai užtikrinamos jų teisės, kai jie naudojasi automatizuoto sprendimų priėmimo sistemomis ir kitomis novatoriškomis skaitmeninėmis paslaugomis ar prietaikomis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad šiuo metu trūksta skaidrumo dėl virtualiųjų padėjėjų ar pokalbių robotų naudojimo, kuris gali būti ypač žalingas pažeidžiamiems vartotojams, ir pabrėžia, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai pagalbai vartotojams neturėtų naudoti vien tik automatizuoto sprendimų priėmimo sistemų;

43.  atsižvelgdamas į tai, mano, kad vartotojams turėtų būti suteikta galimybė būti aiškiai informuotiems tais atvejais, kai vyksta sąveika su automatizuotu sprendimų priėmimu, ir informuotiems apie tai, kaip susisiekti su asmeniu, turinčiu sprendimų priėmimo įgaliojimų, kaip prašyti patikrinti ir ištaisyti galimas klaidas, atsiradusias priimant automatizuotus sprendimus, taip pat kaip reikalauti žalos, susijusios su automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų naudojimu, atlyginimo;

44.  pabrėžia, kad svarbu didinti vartotojų pasirinkimo galimybes, vartotojų galimybes kontroliuoti ir vartotojų pasitikėjimą dirbtinio intelekto paslaugomis ir prietaikomis; todėl mano, kad vartotojų teisių rinkinys turėtų būti išplėstas siekiant geriau apsaugoti juos skaitmeniniame pasaulyje, ir ragina Komisiją visų pirma apsvarstyti galimybę nustatyti atskaitomybės ir sąžiningumo kriterijus ir kontrolę, taip pat teisę į nediskriminavimą ir nešališkus dirbtinio intelekto duomenų rinkinius; mano, kad vartotojams ir naudotojams turėtų būti suteikta daugiau galios kontroliuoti, kaip naudojamas dirbtinis intelektas, ir galimybė atsisakyti naudoti, apriboti arba individualizuoti bet kokias dirbtiniu intelektu grindžiamas personalizavimo funkcijas;

45.  pažymi, kad automatizuoto turinio moderavimo priemonės nesugeba veiksmingai suprasti žmonių bendravimo konteksto ir prasmės subtilybių, o tai yra būtina norint nustatyti, ar gali būti laikoma, kad vertinamas turinys pažeidžia teisės aktus ar paslaugų teikimo sąlygas; todėl pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu neturėtų būti nustatytas privalomas tokių priemonių naudojimas;

Kova su neteisėtu turiniu ir veikla internete

46.  pabrėžia, kad neteisėtas turinys ir veikla internete ir jų sklaida kelia didelę grėsmę, kuri mažina piliečių pasitikėjimą skaitmenine aplinka, kenkia sveikų skaitmeninių ekosistemų plėtrai ir gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių asmenų saugumui ir pagrindinėms teisėms; pažymi, kad tuo pat metu neteisėtas turinys ir veikla internete gali būti lengvai platinami ir jų neigiamas poveikis gali būti padidinamas per labai trumpą laiką;

47.  pažymi, kad nėra vieno visais atvejais tinkamo sprendimo, taikytino visų rūšių neteisėtam turiniui ir veiklai; pabrėžia, kad turinys, kuris vienose valstybėse narėse gali būti neteisėtas, kitose gali toks nebūti, nes Sąjungoje yra suderintos tik tam tikros neteisėto turinio rūšys; ragina griežtai atskirti neteisėtą turinį, baudžiamąsias veikas ir neteisėtai bendrinamą turinį nuo žalingo turinio, neapykantos kurstymo ir dezinformacijos, kurie ne visada yra neteisėti ir kurie apima daug kiekvienu atskiru atveju taikomų įvairių aspektų, požiūrių ir taisyklių; laikosi pozicijos, kad teisinės atsakomybės sistema turėtų būti taikoma tik Sąjungos arba nacionalinėje teisėje apibrėžtam neteisėtam turiniui;

48.  vis dėlto mano, kad, nedarant poveikio bendrai pagrindinių teisių sistemai ir galiojantiems konkretiems sektoriams skirtiems teisės aktams, labiau suderintas ir koordinuotas požiūris Sąjungos lygmeniu, kuriuo atsižvelgiama į skirtingas neteisėto turinio ir veiklos rūšis ir kuris grindžiamas valstybių narių bendradarbiavimu ir keitimusi geriausia patirtimi, padės veiksmingiau kovoti su neteisėtu turiniu; taip pat pabrėžia, kad priemonių, kurias turi taikyti paslaugų teikėjai, griežtumas turi būti pritaikytas pagal pažeidimo sunkumą, ir ragina gerinti kompetentingų institucijų ir prieglobos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija;

49.  mano, kad savanoriški veiksmai ir interneto platformų savireguliavimas visoje Europoje davė tam tikros naudos, tačiau reikia aiškios neteisėto turinio ir veiklos pašalinimo teisinės sistemos, siekiant užtikrinti greitą pranešimą apie tokį turinį internete ir jo pašalinimą; pabrėžia, kad reikia neleisti, kad skaitmeninių paslaugų teikėjams būtų nustatyta bendrosios stebėsenos pareiga stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, ir neleisti, kad nei de jure, nei de facto būtų aktyviai ieškomas, moderuojamas ir filtruojamas visas turinys ir veikla; pabrėžia, kad neteisėtas turinys turėtų būti pašalintas ten, kur jis talpinamas, ir kad iš prieigos teikėjų neturėtų būti reikalaujama blokuoti prieigą prie turinio;

50.  ragina Komisiją užtikrinti, kad interneto tarpininkai, kurie savo iniciatyva šalina tariamai neteisėtą turinį iš interneto, tai darytų atsargiai, proporcingai ir nediskriminuodami ir visomis aplinkybėmis tinkamai atsižvelgdami ypač į pagrindines naudotojų teises ir laisves; pabrėžia, kad bet kokios tokios priemonės turėtų būti taikomos kartu su tvirtomis procedūrinėmis garantijomis ir prasmingais skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimais; taip pat prašo, kad tais atvejais, kai kyla abejonių dėl turinio neteisėto pobūdžio, šį turinį turėtų peržiūrėti žmogus ir jis neturėtų būti pašalintas neatlikus išsamesnio tyrimo;

51.  prašo Komisijos pateikti tyrimą dėl turinio ir duomenų šalinimo prieš COVID-19 pandemiją ir per ją taikant automatizuotus sprendimo priėmimo procesus ir dėl klaidingų pašalinimų (klaidingai teigiamų rezultatų), įtrauktų į pašalintų elementų skaičių, dalies;

52.  ragina Komisiją spręsti valstybių narių didėjančių nacionalinių taisyklių skirtumų ir jų fragmentacijos problemą ir priimti aiškias ir nuspėjamas suderintas taisykles bei skaidrų, veiksmingą ir proporcingą pranešimo ir veiksmų mechanizmą; jame turėtų būti numatyta pakankamai apsaugos priemonių, teisė naudotojams informuoti interneto tarpininkus apie galimai neteisėtą turinį ar veiklą internete ir jis turėtų padėti interneto tarpininkams greitai reaguoti ir skaidriau informuoti imantis veiksmų dėl galimai neteisėto turinio; mano, kad tokios priemonės turėtų būti technologiškai neutralios ir lengvai prieinamos visiems subjektams, kad būtų užtikrinta aukšto lygio naudotojų ir vartotojų apsauga;

53.  pabrėžia, kad toks pranešimo ir veiksmų mechanizmas turi būti orientuotas į žmogų; pabrėžia, kad reikėtų nustatyti garantijas, kad sistema nebūtų piktnaudžiaujama, be kita ko, saugančias nuo pakartotinų klaidingų pranešimų, nesąžiningos komercinės praktikos ir kitų schemų; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti galimybę naudotis skaidriais, veiksmingais, sąžiningais ir greitais kontrapranešimų ir skundų teikimo mechanizmais ir neteisminio ginčų sprendimo mechanizmais, taip pat užtikrinti galimybę kreiptis dėl teisminių teisių gynimo priemonių ir prieštarauti turinio pašalinimui, kad būtų užtikrinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą;

54.  palankiai vertina pastangas užtikrinti skaidresnį turinio pašalinimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų viešai skelbiamos ataskaitos, kuriose būtų pateikiama informacija apie pranešimo ir veiksmų mechanizmus, pvz., pranešimų skaičių, subjektų, pranešančių apie turinį, tipą, turinio, dėl kurio pateikiami skundai, pobūdį, tarpininkų atsakymo laiką, apeliacinių skundų skaičių ir atvejų, kai buvo neteisingai nustatyta, kad turinys neteisėtas arba kad juo buvo neteisėtai dalijamasi, skaičių;

55.  atkreipia dėmesį į sunkumus, susijusius su tose valstybėse narėse, kurios nėra paslaugų teikėjo kilmės šalis, išduotų teisinių draudimų vykdymo užtikrinimu, ir pabrėžia, kad šį klausimą reikia išnagrinėti išsamiau; pabrėžia, kad prieglaudos paslaugų teikėjai neturi būti įpareigojami pašalinti informacijos, kuri yra teisėta jų kilmės šalyje, ar panaikinti prieigos prie šios informacijos;

56.  pabrėžia, kad atsakomybė už teisės nuostatų vykdymo užtikrinimą, sprendimų dėl veiklos ir turinio internete teisėtumo priėmimą ir nurodymus prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti turinį arba panaikinti prieigą prie jo, bei už tai, kad šie nurodymai būtų tikslūs, tinkamai pagrįsti ir jais būtų užtikrinamos pagrindinės teisės, tenka nepriklausomoms kompetentingoms valdžios institucijoms;

57.  pabrėžia, kad, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laisvam paslaugų judėjimui, užtikrinti turinio prieinamumą internete ir apsaugoti pagrindines naudotojų teises, yra itin svarbu išlaikyti apsaugą nuo interneto tarpininkų teisinės atsakomybės tvarkos, nustatytą E. prekybos direktyvos 12, 13 ir 14 straipsniuose, ir bendrą stebėjimo pareigos draudimą, nustatytą E. prekybos direktyvos 15 straipsnyje, ir kad ji turi būti išsaugota; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad teisinės atsakomybės tvarka ir draudimas vykdyti bendrą stebėseną neturėtų būti susilpninti jokiais galimais naujais teisės aktais ar kitų E. prekybos direktyvos skyrių pakeitimais;

58.  pripažįsta principą, pagal kurį skaitmeninių paslaugų teikėjai, atliekantys neutralų ir pasyvų vaidmenį, pvz., vidinio programavimo ir infrastruktūros paslaugų teikėjai, neatsako už jų paslaugomis perduodamą turinį, nes jie negali jo kontroliuoti, neturi su juo tiesioginio sąlyčio arba jo neoptimizuoja; tačiau pabrėžia, kad reikia išsamiau išaiškinti aktyvų ir pasyvų vaidmenį atsižvelgiant į Teismo praktiką šiuo klausimu;

59.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę prieglobos paslaugų teikėjams nustatyti reikalavimą sužinojus apie neteisėtą turinį, kuris galėtų būti laikomas sunkiu nusikaltimu, apie jį pranešti kompetentingai teisėsaugos institucijai;

Elektroninės prekyvietės

60.  pažymi, kad, nors internetinių paslaugų teikėjų, pvz., elektroninių prekyviečių, atsiradimas buvo naudingas ir vartotojams, ir prekiautojams, visų pirma dėl to, kad buvo padidintas pasirinkimas, sumažintos sąnaudos ir kainos, vartotojai taip pat tapo labiau pažeidžiami dėl klaidinančios prekybos praktikos, kurią vykdo vis daugiau pardavėjų, įskaitant pardavėjus iš trečiųjų šalių, kurie gali internetu siūlyti neteisėtus, nesaugius ar suklastotus produktus ir paslaugas, kurie dažnai neatitinka Sąjungos produktų saugos taisyklių ir standartų, ir nepakankamai užtikrina vartotojų teises;

61.  pabrėžia, kad vartotojai turėtų būti vienodai saugūs tiek pirkdami internetu, tiek fizinėse parduotuvėse; pabrėžia, kad nepriimtina, jog Sąjungos vartotojai susiduria su žmogaus sveikatai pavojingais neteisėtais, suklastotais ir nesaugiais produktais, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, ir taip pat turi kitą pavojingą poveikį; laikosi nuomonės, kad būtina nustatyti tinkamas produktų saugos ir vartotojų apsaugos užtikrinimo priemones, kad elektroninėse prekyvietėse nebūtų galima parduoti reikalavimų neatitinkančių produktų arba paslaugų, ir ragina Komisiją sugriežtinti elektroninėms prekyvietėms taikomą atsakomybės tvarką;

62.  pabrėžia Reglamente (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties nustatytų taisyklių dėl iš trečiųjų šalių į Sąjungą patenkančių produktų svarbą; ragina Komisiją imtis priemonių, kad už Sąjungos ribų įsisteigę pardavėjai labiau laikytųsi teisės aktų tais atvejais, kai nėra Sąjungoje įsisteigusių gamintojų, importuotojų ar platintojų, ir ištaisyti visas esamas teisines spragas, dėl kurių už Sąjungos ribų įsisteigę tiekėjai gali internetu Europos vartotojams parduoti produktus, kurie neatitinka Sąjungos saugos ir vartotojų apsaugos taisyklių; šiems tiekėjams nėra taikomos sankcijos ir jie neprisiima atsakomybės už savo veiksmus, tokiu būdu vartotojams nepaliekama jokių teisinių priemonių savo teisėms apginti arba kompensacijai už patirtą žalą gauti; šiuo atžvilgiu pažymi, kad turi būti suteikta galimybė visada atpažinti trečiųjų šalių produktų gamintojus ir pardavėjus;

63.  pabrėžia, kad reikia, kad elektroninės prekyvietės skubiai informuotų vartotojus, jei jų įsigytas produktas pašalinamas iš prekyvietės gavus pranešimą, kad jis neatitinka Sąjungos produktų saugos ar vartotojų apsaugos taisyklių;

64.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog elektroninių prekyviečių teikėjai naudotųsi RAPEX sistema ir praneštų kompetentingoms institucijoms iš karto, kai tik sužino apie neteisėtus, nesaugius ir suklastotus gaminius savo platformose;

65.  mano, kad elektroninių prekyviečių teikėjai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis ir muitinėmis, be kita ko, dalydamiesi informacija apie neteisėtų, nesaugių ir suklastotų produktų pardavėjus;

66.  ragina Komisiją primygtinai skatinti valstybes nares vykdyti daugiau bendrų rinkos priežiūros veiksmų ir sustiprinti bendradarbiavimą su muitinėmis, siekiant tikrinti internetu parduodamų produktų saugą prieš jiems pasiekiant vartotojus; prašo Komisijos išnagrinėti galimybę sukurti tarptautinį vartotojų centrų tinklą, kuris padėtų ES vartotojams spręsti ginčus su ES nepriklausančiose šalyse įsisteigusiais prekiautojais;

67.  prašo Komisijos užtikrinti, kad tais atvejais, kai elektroninės prekyvietės siūlo profesionalias paslaugas, būtų pasiektas pakankamas vartotojų apsaugos lygis taikant tinkamas apsaugos priemones ir informacijos teikimo reikalavimus;

68.  mano, kad turizmo ir transporto rinkoje Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą sukuriant valdymo sistemą, kuria būtų įteisintas platformų ir nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas, visų pirma siekiant dalytis geriausia praktika ir nustatyti pareigas trumpalaikėms nuomos ir judumo platformoms informuoti savo paslaugų teikėjus apie atitinkamus nacionalinius, regioninius ir vietos teisės aktus; ragina Komisiją toliau šalinti nepagrįstas kliūtis parengiant šiam sektoriui skirtą ES lygmeniu koordinuojamą iniciatyvą, kurioje dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, kad, laikantis bendrosios rinkos taisyklių, būtų susitarta dėl kriterijų (pavyzdžiui, leidimų, licencijų arba, kai taikytina, vietos ir nacionalinio paslaugos teikėjo registracijos numerio), kuriuos būtina atitikti norint teikti paslaugas trumpalaikės nuomos ar judumo platformoje; pabrėžia, kad svarbu vengti nustatyti neproporcingas informacijos teikimo pareigas ir užkrauti nereikalingą administracinę naštą visiems paslaugų teikėjams, visų pirma lygiarangių (angl. peer-to-peer) paslaugų teikėjams ir MVĮ;

69.  ragina Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu skatinti tvarų augimą ir e. prekybos tvarumą, vadovaujantis Europos žaliojo kurso nuostatomis; pabrėžia elektroninių prekyviečių svarbą propaguojant tvarius gaminius ir paslaugas bei skatinant darnų vartojimą; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų kovojama su klaidinančia praktika ir dezinformacija apie internetu siūlomus produktus ir paslaugas, įskaitant melagingus ekologiškumo teiginius, kartu raginant elektroninių prekyviečių teikėjus skatinti e. prekybos tvarumą, suteikiant vartotojams aiškią ir lengvai suprantamą informaciją apie internetu perkamų produktų ar paslaugų poveikį aplinkai;

70.  ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti internetinei prekybai produktais ir paslaugomis taikomų teisės aktų aiškumą ir nuoseklumą siekiant nustatyti galimus trūkumus ir prieštaravimus bei veiksmingo įgyvendinimo stoką; prašo Komisijos atlikti išsamią Skaitmeninių paslaugų akto rinkinio ir Sąjungos produktų saugą ir chemines medžiagas reglamentuojančių teisės aktų sąveikos analizę; prašo Komisijos užtikrinti naujų taisyklių dėl elektroninių prekyviečių ir Direktyvos 2001/95/EB(19) (Bendros gaminių saugos direktyva) ir Direktyvos 85/374/EEB(20) (Atsakomybės už gaminius direktyva) peržiūros nuoseklumą;

71.  atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar yra problemų dėl piktnaudžiavimo pasirinktinio platinimo sutartimis arba netinkamo jų taikymo, siekiant riboti produktų ir paslaugų prieinamumą bendrojoje rinkoje ir tarp platformų; prašo Komisijos imtis veiksmų šiuo klausimu, kai bus vykdoma platesnė vertikaliųjų bendrųjų išimčių ir kitų politikos priemonių pagal SESV 101 straipsnį peržiūra, tačiau neįtraukti jo į Skaitmeninių paslaugų akto rinkinį;

Sisteminių operatorių ex ante reguliavimas

72.  pažymi, kad šiuo metu kai kuriose rinkose veikia didelio masto operatoriai, darantys reikšmingą įtaką tinklui, ir jie gali de facto veikti kaip interneto prieigos valdytojai (angl. online gatekeepers) skaitmeninės ekonomikos sektoriuje („sisteminiai operatoriai“); pabrėžia, kad siekiant skatinti vartotojų gerovę svarbu užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą interneto paslaugų teikėjų, turinčių reikšmingą įtaką skaitmeninėje erdvėje, ir kitų teikėjų konkurenciją; prašo Komisiją atlikti išsamią įvairių iki šiol rinkoje pastebėtų problemų ir jų pasekmių, įskaitant poveikį vartotojams, MVĮ ir vidaus rinkai, analizę;

73.  mano, kad kliūtis patekti į rinką mažinančia ir sisteminius operatorius reguliuojančia vidaus rinkos priemone, kuria reikšmingą įtaką rinkoje turintiems tiems sisteminiams operatoriams nustatomos ex ante reguliavimo priemonės, galima padėti atverti rinkas naujiems rinkos dalyviams, įskaitant MVĮ ir startuolius, ir taip skatinti vartotojų pasirinkimą ir inovacijas, nes viso to neįmanoma pasiekti vien tik konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemonėmis;

74.  palankiai vertina Komisijos viešąsias konsultacijas dėl galimybės į būsimą Skaitmeninių paslaugų akto rinkinį įtraukti tikslinį ex ante reguliavimą skaitmeninėms rinkoms būdingoms sisteminėms problemoms spręsti; pabrėžia, kad vidaus rinkos reguliavimas ir konkurencijos politika neatskiriamai vienas kitą papildo, kaip pabrėžiama Komisijos specialiųjų patarėjų ataskaitoje „Konkurencijos politika skaitmeniniam amžiui“;

75.  prašo Komisiją parengti „sisteminio operatoriaus“ apibrėžtį, pagrįstą aiškiais ir išmatuojamais ekonominiais rodikliais;

76.  mano, kad ex ante reguliavimas turėtų būti grindžiamas Reglamentu (ES) 2019/1150 (toliau – Platformų verslui reglamentas), o jo priemonės turėtų atitikti Sąjungos antimonopolines taisykles ir Sąjungos konkurencijos politiką, kuri šiuo metu persvarstoma siekiant geriau spręsti skaitmeninio amžiaus problemas; ex ante reguliavimu turėtų būti užtikrintos sąžiningos prekybos sąlygos, taikomos visiems veiklos vykdytojams, įskaitant galimus papildomus reikalavimus ir baigtinį teigiamų ir neigiamų veiksmų, kurių tokie veiklos vykdytojai turi laikytis ir (arba) kuriems draudžiama dalyvauti, sąrašą;

77.  ragina Komisiją visų pirma išnagrinėti sisteminių operatorių rekomendacijų sistemų, įskaitant tokių sistemų veikimo taisykles ir kriterijus, skaidrumo stoką ir tai, ar reikia nustatyti papildomas skaidrumo užtikrinimo pareigas ir informavimo reikalavimus;

78.  pabrėžia, kad kituose sektoriuose įvedus ex ante reguliavimo priemones juose padidėjo konkurencija; pažymi, kad panaši sistema galėtų būti sukurta sisteminiams operatoriams, atliekantiems prieigos valdytojo vaidmenį, atsižvelgiant į skaitmeninio sektoriaus ypatybes;

79.  atkreipia dėmesį į tai, kad sisteminių operatorių paslaugomis besinaudojančių verslo klientų dydis įvairuoja nuo tarptautinių įmonių iki labai mažų įmonių; pabrėžia, kad dėl ex ante reguliavimo, taikomo sisteminiams operatoriams, neturėtų būti mažinami papildomi reikalavimai įmonėms, kurios juos naudoja;

80.  pabrėžia, kad sisteminiai operatoriai renka ir kaupia didžiulius duomenų kiekius ir tuos duomenis naudoja siekdami plėstis iš vienos rinkos į kitą, taip pat pabrėžia, kad didesnės galimybės priversti naudotojus naudotis vieno operatoriaus e. identifikaciją daugelyje įvairių platformų gali lemti derybinių galių disbalansą ir taip iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje; mano, kad siekiant užtikrinti ex ante reguliavimo veikimą, labai svarbu didinti skaidrumą ir gerinti sisteminių operatorių ir kompetentingų institucijų keitimąsi duomenimis;

81.  pabrėžia, kad siekiant sudaryti sąlygas konkurencingai rinkai ir sumažinti naudotojų ir vartotojų susaistymo poveikį, labai svarbus sąveikumas bei naudotojų pasirinkimo galimybės ir novatoriškos paslaugos; ragina Komisiją sisteminiams operatoriams užtikrinti tinkamą sąveikumo lygį ir ištyrinėti įvairias technologijas ir atviruosius standartus bei protokolus, įskaitant galimybę sukurti techninę sąsają (taikomųjų programų sąsają);

Priežiūra, bendradarbiavimas ir vykdymo užtikrinimas

82.  mano, kad, atsižvelgiant į tarpvalstybinį skaitmeninių paslaugų pobūdį, veiksminga priežiūra ir valstybių narių bendradarbiavimas, įskaitant keitimąsi informacija ir dalijimąsi geriausia praktika, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą Skaitmeninių paslaugų akto rinkinio vykdymą; pabrėžia, kad dėl nepakankamo Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo valstybėse narėse atsiranda nepagrįstų kliūčių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; ragina Komisiją spręsti tas problemas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

83.  prašo Komisijos užtikrinti, kad valstybės narės nacionalinėms priežiūros institucijoms suteiktų pakankamai finansinių išteklių, žmogiškųjų išteklių ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, kad jos galėtų efektyviai vykdyti savo funkcijas, ir prisidėti prie atitinkamo jų darbo;

84.  pabrėžia, kad siekiant veiksmingo Skaitmeninių paslaugų akto rinkinio vykdymo užtikrinimo, nepaprastai svarbus nacionalinių ir kitų valstybių narių institucijų, pilietinės visuomenės ir vartotojų organizacijų bendradarbiavimas; ragina geriau taikyti kilmės šalies principą stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą siekiant patobulinti skaitmeninių paslaugų reguliavimo priežiūrą ir užtikrinti veiksmingą teisėsaugą tarpvalstybiniais atvejais; ragina valstybes nares kaupti geriausią nacionalinių reguliavimo institucijų praktiką ir ja dalytis, taip pat dalytis duomenimis, ir siūlyti reguliavimo ir teisinėms institucijoms saugius ir sąveikius ryšių palaikymo būdus;

85.  ragina Komisija įvertinti tinkamiausią priežiūros ir vykdymo užtikrinimo modelį taikant su Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu susijusias nuostatas ir apsvarstyti galimybę sukurti mišrią sistemą, grindžiamą nacionalinių ir Sąjungos institucijų veiklos koordinavimu ir bendradarbiavimu, kad būtų užtikrinta veiksminga Skaitmeninių paslaugų akto rinkinio vykdymo užtikrinimo priežiūra ir įgyvendinimas; mano, kad tokia priežiūros sistema turėtų būti atsakinga už Skaitmeninių paslaugų akto rinkinio priežiūrą, atitiktį, stebėseną ir taikymą ir turėtų turėti papildomų įgaliojimų imtis tarpvalstybinių iniciatyvų ir tyrimų, taip pat jai turėtų būti suteikti vykdymo užtikrinimo ir audito įgaliojimai;

86.  mano, kad ES, bendradarbiaudama su nacionalinių institucijų tinklu, pirmiausia turėtų koordinuoti sudėtingus tarpvalstybinius klausimus;

87.  primena, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas dalytis ne asmens duomenimis ir skatinti suinteresuotųjų šalių dialogą; taip pat ragina sukurti ir prižiūrėti Europos mokslinių tyrimų saugyklą, kad mokslinių tyrimų tikslais būtų lengviau dalytis tokiais duomenimis su viešosiomis institucijomis, mokslininkais, NVO ir universitetais; ragina Komisiją plėtoti tokią priemonę remiantis esamais geriausios praktikos pavyzdžiais ir iniciatyvomis, pvz., platformos observatorija arba ES blokų grandinės observatorija;

88.  mano, kad Komisija turėtų būti įgaliota per Jungtinį tyrimų centrą teikti ekspertų pagalbą valstybėms narėms paprašius, kad būtų ištirti technologiniai, administraciniai ar kiti klausimai, susiję su Bendrosios skaitmeninės rinkos teisėkūros vykdymo užtikrinimu; ragina nacionalines reguliavimo institucijas ir Komisiją daugiau konsultuoti Sąjungos MVĮ apie jų teises ir joms teikti pagalbą;

89.  ragina Komisiją sugriežtinti ir modernizuoti esamą Sąjungos neteisminio ginčų sprendimo pagal E. prekybos direktyvą sistemą, atsižvelgiant į pokyčius pagal Direktyvą 2013/11/ES(21), taip pat teismines priemones siekiant sudaryti sąlygas veiksmingam vykdymo užtikrinimui ir vartotojų teisių gynimui; pabrėžia, kad reikia padėti vartotojams naudotis teismų sistema; mano, kad jokia peržiūra neturėtų būti susilpninta mažųjų įmonių ir prekiautojų teisinė apsauga, kurią užtikrina nacionalinės teisės sistemos;

Baigiamieji aspektai

90.  mano, kad finansiniai padariniai, susiję su prašomu pateikti pasiūlymu, turėtų būti padengti atitinkamais biudžeto asignavimais;

o
o   o

91.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai, Tarybai ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms.

(1) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.
(2) OL L 186, 2019 7 11, p. 57.
(3) OL L 136, 2019 5 22, p. 1.
(4) OL L 136, 2019 5 22, p. 28.
(5) OL L 149, 2005 6 11, p. 22.
(6) OL L 169, 2019 6 25, p. 1.
(7) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(8) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 1.
(9) OL C 331, 2018 9 18, p. 135.
(10) OL L 63, 2018 3 6, p. 50.
(11) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(12) OL L 130, 2019 5 17, p. 92.
(13) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(14) OL L 77, 1996 3 27, p. 20.
(15) OL L 167, 2001 6 22, p. 10.
(16) OL L 95, 2010 4 15, p. 1.
(17) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2020/654180/EPRS_STU(2020)654180_EN.pdf
(18) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).
(19) 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).
(20) 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29).
(21) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų AGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).


REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

I.  BENDRIEJI PRINCIPAI

Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti prisidedama prie vidaus rinkos stiprinimo užtikrinant laisvą skaitmeninių paslaugų judėjimą ir laisvę užsiimti verslu, tuo pat metu garantuojant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir geresnę naudotojų teisių apsaugą, pasitikėjimą ir saugumą internete.

Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti užtikrinta, kad internetinė ir tradicinė ekonominė veikla būtų vertinamos vienodai ir kad joms būtų taikomos vienodos sąlygos, kuriomis visapusiškai laikomasi principo „tai, kas neteisėta realiame gyvenime, tas neteisėta ir internete“, atsižvelgiant į specifinį internetinės aplinkos pobūdį.

Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu vartotojams ir ekonominės veiklos vykdytojams, ypač labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, turėtų būti užtikrintas teisinis tikrumas ir skaidrumas. Skaitmeninių paslaugų aktas turėtų padėti remti inovacijas ir šalinti nepagrįstas ir neproporcingas skaitmeninių paslaugų teikimo kliūtis bei apribojimus.

Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu neturėtų būti pažeidžiama plati naudotojų ir vartotojų pagrindinių teisių ir laisvių sistema, pavyzdžiui, privatumo apsauga, asmens duomenų apsauga, nediskriminavimas, orumas, saviraiškos laisvė ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

Skaitmeninių paslaugų akto rinkinys turėtų remtis šiuo metu interneto platformoms taikomomis taisyklėmis, t. y. E. prekybos direktyva ir Platformų verslui reglamentu.

Skaitmeninių paslaugų akto rinkinys turėtų apimti:

—  išsamią E. prekybos direktyvos peržiūrą, pagrįstą SESV 53 straipsnio 1 dalimi, 62 ir 114 straipsniais, sudarytą iš:

—  peržiūrėtos sistemos su aiškiomis pareigomis, susijusiomis su skaidrumu ir informavimu;

—  aiškių ir išsamių procedūrų ir priemonių, susijusių su neteisėto internetinio turinio pašalinimu, įskaitant suderintą teisiškai privalomą Europos pranešimo ir veiksmų mechanizmą;

—  veiksmingos priežiūros, bendradarbiavimo ir proporcingų, veiksmingų ir atgrasančių sankcijų;

—  vidaus rinkos teisinę priemonę, grindžiamą SESV 114 straipsniu, kuria didelėms platformoms, atliekančioms prieigos valdytojų vaidmenį skaitmeninėje ekosistemoje („sisteminiams operatoriams“), nustatomos ex ante pareigos, kurias papildo veiksmingas institucinis vykdymo užtikrinimo mechanizmas.

II.  TAIKYMO SRITIS

Siekiant teisinio tikrumo, Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje turėtų būti išaiškinta, kurios skaitmeninės paslaugos patenka į jo taikymo sritį. Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje turėtų būti vadovaujamasi horizontaliuoju E. prekybos direktyvos pobūdžiu ir jis turėtų būti taikomas ne tik interneto platformoms, bet ir visiems informacinės visuomenės paslaugų teikėjams, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje.

Reikėtų vengti visiems taikyti vienodą požiūrį. Gali prireikti skirtingų priemonių įmonių tik viena kitai siūlomoms skaitmeninėms paslaugoms, paslaugoms, kurios turi tik ribotą prieigą prie trečiųjų šalių ar plačiosios visuomenės arba visai jos neturi, ir paslaugoms, kurios yra tiesiogiai skirtos vartotojams ir plačiajai visuomenei.

Būsimo Skaitmeninių paslaugų akto rinkinio teritorinė taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų ir trečiosiose šalyse įsisteigusių įmonių ir paslaugų teikėjų veiklą, kai jų veikla yra susijusi su paslaugų prekių pasiūla Sąjungos vartotojams ar naudotojams ir kai ji jiems skirta.

Jei atlikusi peržiūrą, Komisija manys, kad Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti iš dalies pakeistas E. prekybos direktyvos priedas, kiek tai susiję su jame nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, juo neturėtų būtų keičiama nuo sutartinių įsipareigojimų leidžianti nukrypti nuostata, susijusi su vartojimo sutartimis.

Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti užtikrinta, kad Sąjunga ir valstybės narės išlaikytų aukštą vartotojų apsaugos lygį ir kad valstybės narės galėtų siekti teisėtų viešojo intereso tikslų, kai tai būtina, proporcinga ir atitinka Sąjungos teisę.

Skaitmeninių paslaugų akto rinkinys turėtų būti nuosekliai apibrėžta, kaip jo nuostatos siejasi su kitomis teisinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvam paslaugų judėjimui, kad būtų paaiškinta teisinė tvarka, taikoma profesinėms ir neprofesinėms paslaugoms visuose sektoriuose, įskaitant veiklą, susijusią su transporto paslaugomis ir trumpalaike nuoma, kai toks paaiškinimas reikalingas.

Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje taip pat turėtų būti nuosekliai išaiškinta, koks yra jo nuostatų ryšys su neseniai priimtomis geografinio blokavimo, produktų saugos, rinkos priežiūros, platformų ir verslo klientų santykių, vartotojų apsaugo, prekių pardavimo ir skaitmeninio turinio teikimu ir skaitmeninių paslaugų taisyklėmis(1) bei kitomis numatytomis iniciatyvomis, pvz., dirbtinio intelekto reglamentavimu.

Skaitmeninių paslaugų akto rinkinys turėtų būti taikomas nedarant poveikio taisyklėms, nustatytoms kituose dokumentuose, pavyzdžiui, Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, Direktyvoje (ES) 2019/790 (Autorių teisių direktyva) ir Direktyvoje 2010/13/ES (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva).

III.  TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Kalbant apie terminų apibrėžtis, kurios turi būti įtrauktos į Skaitmeniniu paslaugų akto rinkinį, jame turėtų būti:

—  paaiškinta, kokiu mastu naujoms skaitmeninėms paslaugoms, pavyzdžiui, socialinės žiniasklaidos tinklams, bendro vartojimo ekonomikos paslaugoms, paieškos sistemoms, belaidžio interneto zonoms, internetinei reklamai, debesijos, svetainių prieglobos, žinučių siuntimo paslaugoms, programėlių parduotuvėms, palyginimo įrankiams, dirbtiniu intelektu grindžiamoms paslaugoms, turinio pristatymo tinklams ir domenų vardų paslaugoms, taikomas Skaitmeninių paslaugų akto rinkinys;

—  paaiškintas turinio prieglobos (teksto, vaizdų, vaizdo ar garso turinio) tarpininkų ir komercinių elektroninių prekyviečių (parduodančių prekes, įskaitant prekes su skaitmeniniais elementais, arba paslaugas) pobūdis;

—  paaiškinta, kuo ekonominė veikla ir už atlygį teikiamas turinys ar sandoriai, kaip apibrėžta Teismo, kurie taip pat apima reklamos ir rinkodaros veiklą, skiriasi nuo neekonominės veiklos ir turinio;

—  paaiškinta, kas patenka į neteisėto turinio apibrėžties taikymo sritį, aiškiai nurodant, kad neteisėto turinio apibrėžtis taip pat taikoma Sąjungos vartotojų apsaugos, produktų saugos taisyklių pažeidimams arba maisto, tabako gaminių, kosmetikos, suklastotų vaistų ar laukinės gamtos produktų siūlymui ar pardavimui;

—  apibrėžtas „sisteminis operatorius“ nustatant aiškius rodiklius, kurie leistų reguliavimo institucijoms nustatyti platformas, užimančias reikšmingą vietą rinkoje ir atliekančias sisteminį prieigos valdytojo (angl. gatekeeper) vaidmenį interneto ekonomikoje; tokie rodikliai galėtų apimti klausimus, ar įmonė aktyviai veikia ir daro reikšmingą įtaką daugiašalėse rinkose, ar gali susaistyti naudotojus ir vartotojus ir koks jos tinklo dydis (naudotojų skaičius) ir poveikis tinklui; taip pat patekimo į rinką kliūtis, finansinį pajėgumą, galimybę susipažinti su duomenimis, iš įvairių šaltinių gautų duomenų kaupimą ir derinimą; vertikalią integraciją ir platformos, kaip neišvengiamos partnerės, vaidmenį bei jos veiklos svarbą trečiųjų šalių prieigai prie tiekimo ir rinkų ir kt.;

—  kai reikia, siekiama kodifikuoti Teismo sprendimus, deramai atsižvelgiant į pagrindinius skirtingus teisės aktus, kuruose vartojamos šios apibrėžtys.

IV.  SKAIDRUMO IR INFORMAVIMO PAREIGOS

Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti nustatytos aiškios ir proporcingos išsamaus patikrinimo skaidrumo ir informavimo pareigas; dėl šių pareigų neturėtų būti sukuriamos jokios nuo galiojančios atsakomybės tvarkos, nustatytos E. prekybos direktyvos 12, 13 ir 14 straipsniuose, leidžiančios nukrypti nuostatos ar taikomos naujos išimtys ir jos turėtų apimti toliau aprašytus aspektus:

1.  Bendri informacijos reikalavimai 

Peržiūrėtomis E. prekybos direktyvos nuostatomis turėtų būti sugriežtinti bendrieji informacijos reikalavimai, nustatant šias pareigas:

—  turėtų būti sugriežtinti informavimo reikalavimai, numatyti E. prekybos direktyvos 5, 6 ir 10 straipsniuose;

—  verslo klientų atžvilgiu turėtų būti įtrauktas principas „pažink savo verslo klientą“, taikomas tik tiesioginiams komerciniams prieglobos paslaugų teikėjo santykiams; prieglobos paslaugų teikėjai turėtų palyginti savo verslo klientų pateiktus identifikavimo duomenis su ES PVM ir ekonominių operacijų vykdytojų identifikavimo ir registracijos (EORI) duomenų bazėmis, kuriose yra PVM arba EORI kodas; kai įmonė yra atleista nuo PVM arba EORI registracijos, turėtų būti pateiktas identifikacijos įrodymas; kai verslo klientas veikia kaip kitų įmonių agentas, jis turėtų tai deklaruoti; prieglobos paslaugų teikėjai turėtų prašyti verslo klientų užtikrinti, kad visa teikiama informacija būtų tiksli ir atnaujinta, galinti būti pakeista, ir prieglobos paslaugų teikėjams neturėtų būti leidžiama teikti savo paslaugų verslo klientams, kai ta informacija yra neišsami arba jei kompetentingos institucijos informuoja prieglobos paslaugų teikėją, kad verslo kliento tapatybė yra neteisinga, klaidinga ar dėl kitos priežasties negaliojanti;

—  pirmiau nurodyta draudimo teikti paslaugas priemonė turėtų būti taikoma tik įmonių tarpusavio sutartiniams santykiams ir neturėtų daryti poveikio duomenų subjektų teisėms pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Be to, šia priemone neturėtų būti daromas poveikis teisei į kitų naudotojų (ne verslo klientų) anonimiškumo internete apsaugai. Naujais bendraisiais informacijos reikalavimais turėtų būti labiau sustiprinti E. prekybos direktyvos 5 ir 10 straipsniai siekiant, kad šios priemonės būtų papildytos informacijos reikalavimais, nustatytais neseniai priimtuose teisės aktuose, ypač Direktyvoje 93/13/EEB(2) (Nesąžiningų sutarčių sąlygų direktyva), Direktyvoje 2011/83/ES(3) (Vartotojų teisių direktyva) ir Platformų verslui reglamente.

—  reikėtų dar labiau modernizuoti E. prekybos direktyvos 5 straipsnį reikalaujant, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai suteiktų vartotojams tiesiogines veiksmingas komunikacijos priemones, pvz., elektronines susisiekimo formas, pokalbių robotus, galimybę rašyti tiesiogines žinutes arba automatinio perskambinimo paslaugą, užtikrinant, kad su tomis ryšio priemonėmis susijusi informacija būtų aiškiai ir suprantamai pateikta vartotojams.

2.  Sąžiningos sutarties sąlygos ir bendrosios sąlygos

Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje turėtų būti nustatyti būtiniausi paslaugų teikėjams taikomi standartai, susiję su sąžiningų, prieinamų, nediskriminacinių ir skaidrių sutarties sąlygų patvirtinimu ir bendrosiomis atitikties sąlygomis, numatant bent šiuos reikalavimus:

—  aiškia ir suprantama kalba nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas sutarties sąlygas ir bendrąsias sąlygas;

—  sutarties sąlygose ir bendrosiose sąlygose aiškiai nurodyti, kas pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę laikoma neteisėtu turiniu ar elgesiu, ir išsamiai paaiškinti teisines pasekmes, su kuriomis naudotojai susidurs sąmoningai laikydami arba įkeldami neteisėtą turinį;

—  pranešti naudotojams, kai padaromas reikšmingas pakeitimas, galintis paveikti jų teises, susijusias su sutarties sąlygomis ir bendrosiomis sąlygomis, ir pateikti paaiškinimą;

—  užtikrinti, kad iš anksto suformuluotos standartinės sąlygos sutarties sąlygos ir bendrosios sąlygos, dėl kurių nebuvo iš anksto atskirai derėtasi, įskaitant galutinio naudotojo licencijavimo susitarimus, prasidėtų nuo santraukos, pagrįstos suderintu šablonu, kurį turi nustatyti Komisija;

—  užtikrinti, kad atšaukimo procesas būtų toks pat paprastas, kaip ir registracijos procesas (netaikant jokių manipuliacijos metodų ar nedarant kitokios įtakos vartotojų sprendimui);

—  kai naudojamos automatizuotos sistemos, sutarties sąlygose ir bendrosiose sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti automatizuotų sistemų įvedinius ir tikslinius išvedinius bei pagrindinius parametrus, pagal kuriuos nustatomi reitingai, bei šių pagrindinių parametrų santykinės svarbos priežastis, palyginti su kitais parametrais, remiantis Platformų verslui reglamentu;

—  užtikrinti, kad su sutarties sąlygomis ir bendrosiomis sąlygomis susiję reikalavimai atitiktų Sąjungos teisėje, įskaitant Nesąžiningų sutarties sąlygų direktyvą, Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, Vartotojų teisių direktyvą su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2019/2161 ir Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, nustatytus informavimo reikalavimus ir juos papildytų.

3.  Komercinių pranešimų skaidrumo reikalavimai

—  Peržiūrėtomis E. prekybos direktyvos nuostatomis turėtų būti sugriežtinti dabartiniai skaidrumo reikalavimai, taikomi komerciniams pranešimams, nustatant pritaikytojo skaidrumo ir standartizuoto skaidrumo principus.

—  Remiantis E. prekybos direktyvos 6 ir 7 straipsniais, priemonėmis, kurios turi būti pasiūlytos, turėtų būti sukurta nauja platformų ir vartotojų santykių sistema, susijusi su skaidrumo nuostatomis, taikomomis interneto reklamai, skaitmeniniam skatinimui, itin tiksliam informacijos orientavimui, rekomendacijų reklamos srityje sistemoms ir lengvatinėms sąlygoms; šiomis priemonėmis reikėtų:

–  įtraukti įpareigojimą atskleisti aiškiai apibrėžtą informaciją apie internetinę reklamą, kad būtų galima veiksmingai atlikti auditą ir vykdyti kontrolę, pavyzdžiui, informaciją apie reklamuotojo tapatybę ir tiesioginius bei netiesioginius mokėjimus arba bet kokį kitą paslaugų teikėjų gaunamą atlygį; tai taip pat turėtų leisti vartotojams ir valdžios institucijoms nustatyti, kas turi būti laikomas atsakingu, pavyzdžiui, už apgaulingą ar klaidinančią reklamą; šios priemonės turėtų padėti užtikrinti, kad teikiant reklamos paslaugas nebūtų įmanoma finansuoti neteisėtos veiklos;

–  aiškiai atskirti komercinę ir politinę reklamą internete ir užtikrinti tikslinių grupių profiliavimo ir reklamos kampanijų optimizavimo kriterijų skaidrumą; suteikti vartotojams standartizuotą parinktį nebūti sekamiems arba negauti konkrečiai į juos nukreiptos reklamos bei galimybę pasirinkti naudoti su elgsena susijusius duomenis reklamos reikmėms, taip pat galimybę pasirinkti politinę reklamą ir skelbimus;

–  suteikti vartotojams galimybę susipažinti su savo dinamiškais rinkodaros profiliais, kad jiems būtų pranešta, kad jie sekami ir kokiais tikslais tai daroma, taip pat, ar gauta informacija naudojama reklamos reikmėms, ir užtikrinti jų teisę prieštarauti sprendimams, kurie pažeidžia jų teises;

–  užtikrinti, kad mokama reklama arba mokamas rodymas paieškos rezultatų reitinge būtų nurodyti aiškiai, glaustai ir suprantamai, laikantis Direktyvos 2005/29/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2019/2161;

–  užtikrinti, kad būtų laikomasi nediskriminavimo principo ir minimalių įvairinimo reikalavimų, ir nustatyti agresyvios reklamos praktiką, kartu skatinant kurti vartotojams palankias dirbtinio intelekto technologijas;

–  nustatyti tikslinei reklamai ir reklamos optimizavimui naudojamų algoritmų atskaitomybės ir teisingumo kriterijus ir sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms atlikti reguliavimo išorės auditą ir tikrinti algoritmų kūrimo variantus, kuriuose naudojama informacija apie asmenis, nekeliant naudotojų privatumo pažeidimo ar komercinių paslapčių atskleidimo pavojaus;

–  suteikti galimybę susipažinti su reklamos paskelbimo duomenimis ir informacija apie reklamuotojų matomumą, kur ir kada reklaminiai skelbimai pateikiami, taip pat apie mokamos ir nemokamos reklamos rezultatus.

4.  Dirbtinis intelektas ir mašinų mokymasis

Peržiūrėtose nuostatose turėtų būti laikomasi toliau išvardytų principų, susijusių su informacinės visuomenės paslaugų, kurias teikiant naudojamas dirbtinis intelektas ar automatizuotos sprendimų priėmimo priemonės arba mašinų mokymosi priemonės, teikimu:

—  užtikrinti, kad vartotojai turėtų teisę būti informuojami, kai teikiant paslaugą naudojamasi dirbtiniu intelektu, automatizuotomis sprendimų priėmimo ar mašinų mokymosi priemonėmis arba atomizuotomis turinio atpažinimo priemonėmis, taip pat teisę į tai, kad jiems nebūtų taikomas vien automatizuotu duomenų tvarkymu grindžiamas sprendimas, ir galimybę atsisakyti, apriboti arba personalizuoti bet kokių dirbtiniu intelektu grindžiamų personalizavimo ypatybių naudojimą, ypač reitinguojant paslaugas;

—  nustatyti išsamias algoritmų ir duomenų rinkinių nediskriminavimo ir skaidrumo taisykles;

—  užtikrinti, kad algoritmus būtų galima paaiškinti kompetentingoms institucijoms ir kad jos galėtų juos patikrinti, jei turėtų pagrindo manyti, kad algoritmai yra šališki;

—  numatyti kiekvienu konkrečiu atveju kompetentingų institucijų vykdomą algoritmų priežiūrą ir periodinį rizikos vertinimą, taip pat žmogaus vykdomą sprendimų priėmimo kontrolę, kad būtų užtikrinta aukštesnio lygio vartotojų apsauga; tokie reikalavimai turėtų derėti su žmonių vykdomos kontrolės mechanizmais ir paslaugų automatizavimo rizikos vertinimo pareigomis, išdėstytomis galiojančiose taisyklėse, pavyzdžiui, Direktyvoje (ES) 2018/958(4) (Proporcingumo tikrinimo direktyva), ir neturėtų tapti nepagrįstu ar neproporcingu laisvo paslaugų judėjimo apribojimu;

—  nustatyti aiškūs atskaitomybės, atsakomybės ir žalos atlyginimo mechanizmai, kad būtų galima reaguoti į potencialią žalą, kurią gali sukelti dirbtinio intelekto taikomųjų programų, automatizuoto sprendimų priėmimo ir mašinų mokymosi priemonių naudojimas;

—  nustatyti saugos, pritaikytojo ir standartizuotojo saugumo principą ir nustatyti veiksmingas ir efektyvias dirbtinio intelekto kūrėjų teises ir procedūras tais atvejais, kai algoritmais priimami opūs sprendimai dėl asmenų, taip pat tinkamai atsižvelgti į būsimų technologinių pokyčių poveikį ir jį išnaudoti;

—  užtikrinti suderinamumą su konfidencialumu, naudotojų privatumu ir komercinėmis paslaptimis;

—  užtikrinti, kad tais atvejais, kai darbo vietoje įdiegtos dirbtinio intelekto technologijos daro tiesioginį poveikį skaitmeninėmis paslaugomis besinaudojančių darbuotojų įdarbinimo sąlygoms, darbuotojams turėtų būti teikiama išsami informacija.

5.  Sankcijos 

Tų nuostatų laikymasis turėtų būti sustiprintas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis sankcijomis, įskaitant baudų skyrimą.

V.  PRIEMONĖS, SUSIJUSIOS SU KOVA SU NETEISĖTU TURINIU INTERNETE

Skaitmeninių paslaugų akto rinkinys turėtų suteikti aiškumo ir gaires, kaip interneto tarpininkai turėtų kovoti su neteisėtu turiniu internete. Peržiūrėtose E. prekybos direktyvos taisyklėse turėtų būti:

—  paaiškinta, kad bet koks neteisėto turinio pašalinimas ar prieigos prie jo panaikinimas neturėtų daryti poveikio naudotojų ir vartotojų pagrindinėms teisėms ir teisėtiems interesams ir kad teisėtas turinys turėtų likti internete;

—  patobulinta teisinė sistema, atsižvelgiant į tai, kad interneto tarpininkai ir pats internetas yra labai svarbi priemonė, sudaranti sąlygas viešoms diskusijoms ir laisvai faktų, nuomonių ir idėjų sklaidai;

—  išlaikytas pagrindinis teisinis principas, kad interneto tarpininkai neturėtų būti tiesiogiai atsakingi už savo naudotojų veiksmus ir kad interneto tarpininkai gali toliau moderuoti turinį sąžiningomis prieinamomis, nuspėjamomis ir skaidriomis paslaugų teikimo sąlygomis;

—  paaiškinta, kad interneto tarpininkų priimtas sprendimas dėl to, ar naudotojų įkeltas turinys yra teisėtas, turėtų būti laikinas, ir kad jie neturėtų būti laikomi atsakingais už jį, nes tik teismas gali priimti galutinį sprendimą, kas yra neteisėtas turinys;

—  užtikrinta, kad nebūtų daromas poveikis valstybių narių gebėjimui nuspręsti, kuris turinys yra neteisėtas pagal nacionalinę teisę;

—  užtikrinta, kad priemonės, kurias turi priimti interneto tarpininkai, būtų proporcingos, veiksmingos ir tinkamos siekiant veiksmingai kovoti su neteisėtu turiniu internete;

—  priemonių, kurias turi taikyti paslaugų teikėjai, griežtumas pritaikytas pagal pažeidimo sunkumą;

—  užtikrinta, kad prieigai prie neteisėto turinio ir jo pašalinimui nebūtų būtina panaikinti prieigos prie visos platformos ir paslaugų, kurios kitais atžvilgiais yra teisėtos;

—  nustatytas naujas turinio moderavimo procedūrų ir priemonių, susijusių su neteisėto turinio internete šalinimu, skaidrumas ir nepriklausoma priežiūra; tokias sistemas ir procedūras turėtų papildyti patikimos skaidrumo ir atskaitomybės apsaugos priemonės ir kompetentingos institucijos turėtų galėti atlikti jų auditą ir jas testuoti.

1.  Pranešimo ir veiksmų mechanizmas 

Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje turėtų būti nustatytas suderintas ir teisiškai vykdytinas pranešimo ir veiksmų mechanizmas, pagrįstas aiškiais procesais ir tiksliais kiekvieno pranešimo ir veiksmų procedūros etapo terminais. Šis pranešimo ir veiksmų mechanizmas turėtų:

—  būti taikomas neteisėtam turiniui ar elgesiui internete;

—  diferencijuoti įvairius paslaugų teikėjų tipus, sektorius ir (arba) neteisėtą turinį ir pažeidimo sunkumą;

—  sukurti lengvai prieinamas, patikimas ir patogias naudoti procedūras, pritaikytas prie turinio tipo;

—  naudotojams sudaryti sąlygas be kliūčių elektroninėmis priemonėmis pranešti interneto tarpininkams apie galimai neteisėtą turinį ar elgesį internete;

—  suprantamai paaiškinti galiojančias sąvokas ir procesus, pavyzdžiui, „skubus veiksmas“, „faktinės žinios ir informuotumas“, „tiksliniai veiksmai“, „pranešimų formatai“ ir „pranešimų galiojimas“;

—  užtikrinti, kad dėl pranešimų automatiškai nekiltų teisinė atsakomybė ir kad dėl jų nebūtų nustatytas joks pašalinimo reikalavimas, taikomas konkretiems turinio elementams arba teisėtumo vertinimui;

—  reikalauti, kad pranešimai būtų pakankamai tikslūs ir deramai pagrįsti, kad juos gavę paslaugų teikėjai galėtų priimti informacija pagrįstus ir atsakingus sprendimus, susijusius su pranešimo poveikiu, ir nustatyti reikalavimus, būtinus siekiant užtikrinti, kad pranešimuose būtų pateikta visa informacija, reikalinga neteisėtam turiniui greitai pašalinti;

—  pranešimuose turėtų būti pateikta įtariamo neteisėto turinio vieta (URL ir, kai taikytina, laiko žyma), įtariamo nusižengimo įvykdymo laikas ir data, pretenzijos teikimo motyvas, įskaitant paaiškinimą, kodėl pranešimo teikėjas mano, kad turinys yra neteisėtas, ir prireikus, priklausomai nuo turinio rūšies, papildomi skundą pagrindžiantys įrodymai ir sąžiningumo pareiškimas, kuriame nurodoma, kad pateikta informacija yra tiksli;

—  pranešėjai turėtų turėti galimybę pranešime nurodyti savo kontaktinius duomenis, tačiau tai neturėtų būti privaloma; jei jie nuspręstų tai padaryti, turėtų būti užtikrinta, kad jų tapatybė liktų nežinoma turinio teikėjui; jei nepateikiama kontaktinių duomenų, gali būti naudojamas IP adresas ar lygiaverčiai duomenys; anoniminiai pranešimai neturėtų būti leidžiami, kai jie susiję su asmeninių teisių arba intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu;

—  nustatyti apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias naudotojų, kurie sistemingai, pakartotinai ir piktavališkai pateikia neteisingus arba įžeidžiančius pranešimus, nederamam elgesiui;

—  nustatyti pareigą interneto tarpininkams patikrinti turinį, apie kurį pranešta, ir laiku atsakyti bei pateikti pagrįstą sprendimą pranešimo teikėjui ir turinį įkėlusiam asmeniui; toks reikalavimas atsakyti turėtų apimti priimto sprendimo motyvą, tai, kaip sprendimas priimtas, tai, ar sprendimą priėmė žmogus, ar jis buvo priimtas automatizuotai, ir informaciją apie galimybę bet kuriai šaliai pateikti apeliacinį skundą tarpininkui, teismams ir kitoms įstaigoms dėl šio sprendimo;

—  pateikti informaciją apie sprendimo užginčijimą pateikiant kontrapranešimą ir apie teisių gynimo priemones, įskaitant atvejus, kai turinys buvo pašalintas automatizuotais sprendimais, bet išskyrus atvejus, kai toks kontrapranešimas prieštarauja teisėsaugos institucijų atliekamam tyrimui;

—  užtikrinti, kad valstybėje narėje, kurioje interneto tarpininkas nėra įsisteigęs, išduotos teismo nutartys nebūtų nagrinėjamos pagal pranešimo ir veiksmų mechanizmą.

Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje numatytas pranešimo ir veiksmų mechanizmas turėtų būti privalomai taikomas tik neteisėtam turiniui. Vis dėlto tai neturėtų iš interneto tarpininkų atimti galimybės priimti panašų kitam turiniui taikomą pranešimo ir veiksmų mechanizmą.

2.  Neteisminis ginčų sprendimas, susijęs su pranešimo ir veiksmų mechanizmais

—  Interneto tarpininko priimtame sprendime dėl to, ar imtis veiksmų dėl turinio, kuris pažymėtas kaip neteisėtas, turėtų būti aiškiai pagrįsti veiksmai, kurių imtasi dėl to konkretaus turinio. Pranešimo teikėjas turėtų gauti gavimo patvirtinimą ir informaciją apie tai, kokių tolesnių veiksmų imtasi dėl pranešimo.

—  Turinio, kuris pažymėtas kaip neteisėtas, teikėjai turėtų būti nedelsiant informuojami apie pranešimą ir, jei turinys iš tiesų yra neteisėtas, apie priežastis ir priimtus sprendimus pašalinti, laikinai pašalinti turinį arba panaikinti prieigą prie jo; visos šalys turėtų būti tinkamai informuotos apie visas prieinamas teisines galimybes ir mechanizmus šiam sprendimui užginčyti.

—  Visos suinteresuotosios šalys turėtų turėti teisę užginčyti sprendimą, pateikdamos kontrapranešimą, kuriam turėtų būti taikomi aiškūs reikalavimai ir kuriame turėtų būti pateiktas paaiškinimas; suinteresuotosios šalys taip pat turėtų turėti teisę naudotis neteisminiais ginčų sprendimo mechanizmais.

—  Naudotojo teisė būti informuotam ir teisė pateikti kontrapranešimą iki sprendimo pašalinti turinį priėmimo gali būti apribota arba jos gali būti atsisakyta tik tais atvejais, kai:

a)  interneto tarpininkams taikomas nacionalinis teisinis reikalavimas, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai nutrauktų visų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimą atitinkamam vartotojui taip, kad jis neturi galimybių laikytis to pranešimo ir veiksmų mechanizmo;

b)  pranešimas arba kontrapranešimas trukdytų vykstančiam baudžiamajam tyrimui, kuriam reikia išlaikyti sprendimą sustabdyti arba panaikinti prieigą prie slapto turinio.

—  Turėtų būti peržiūrėtos E. prekybos direktyvos 17 straipsnio taisyklės, siekiant užtikrinti, kad būtų įdiegti nepriklausomi neteisminio ginčų sprendimo mechanizmai, kuriuos naudotojai galėtų taikyti kilus ginčams dėl prieigos prie jų įkeltų kūrinių ar kitų objektų panaikinimo ar jų pašalinimo.

—  Neteisminis ginčų sprendimo mechanizmas turėtų atitikti tam tikrus standartus, visų pirma dėl procedūrų teisingumo, nepriklausomumo, nešališkumo, skaidrumo ir efektyvumo; tokie mechanizmai užtikrina, kad ginčai būtų sprendžiami nešališkai ir kad naudotojas neprarastų pagal nacionalinę teisę suteikiamos teisinės apsaugos, nedarant poveikio vartotojų teisėms pasinaudoti veiksmingomis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis.

—  Jei teisių gynimo priemonėmis ir kontrapranešimu nustatoma, kad veikla ar informacija, apie kurią pranešta, nėra neteisėta, interneto tarpininkas turėtų nepagrįstai nedelsdamas atkurti pašalintą turinį arba leisti naudotojui pakartotinai įkelti turinį.

—  Teikiant, užginčijant arba gaunant pranešimą, visoms suinteresuotosioms šalims turėtų būti pranešta apie galimybę pasinaudoti alternatyviu ginčų sprendimo mechanizmu ir apie teisę kreiptis į kompetentingą nacionalinį teismą.

—  Neteisminio ginčų sprendimo mechanizmai jokiu būdu neturėtų daryti poveikio susijusių šalių teisėms inicijuoti teismo procesą.

3.  Pranešimo ir veiksmų mechanizmo skaidrumas

Pranešimo ir veiksmų mechanizmai turėtų būti skaidrūs ir viešai prieinami; todėl interneto tarpininkai turėtų būti įpareigoti skelbti standartizuotas metines ataskaitas, kuriose būtų pateikiama informacija apie:

—  visų pranešimų, gautų pagal pranešimo ir veiksmų sistemą, skaičių ir turinio, su kuriuo jie susiję, rūšis;

—  atsakymui pateikti skirtą laiką pagal turinio rūšį;

—  klaidingai pašalinto turinio atvejų skaičių;

—  pranešimus pateikusių subjektų rūšis (privatūs asmenys, organizacijos, korporacijos, patikimi pranešėjai ir kt.) ir bendrą jų pranešimų skaičių;

—  informaciją apie neteisėto turinio pobūdį arba pažeidimo, dėl kurio jis buvo pašalintas, rūšį;

—  interneto tarpininkų gautų ginčijamų sprendimų skaičių ir tai, kaip jie buvo nagrinėjami;

—  prieglobos tarpininko taikyto turinio moderavimo modelio, taip pat visų automatizuotų įrankių, aprašą, įskaitant prasmingą informaciją apie su tuo susijusią logiką;

—  jų priimtas priemones, susijusias su pakartotiniais pažeidimais, siekiant užtikrinti, kad šiomis priemonėmis būtų veiksmingai kovojama su tokiu sistemingu piktnaudžiavimu.

Vykdant pareigą skelbti ataskaitas ir nurodyti reikiamą informaciją, reikėtų atsižvelgti į interneto tarpininkų dydį arba veiklos mastą ir į tai, ar jie turi tik ribotų išteklių ir ekspertinių žinių. Labai mažų įmonių ir startuolių turėtų būti prašoma atnaujinti šią ataskaitą tik tuo atveju, jei per metus įvyksta didelių pokyčių.

Interneto tarpininkai taip pat turėtų skelbti informaciją apie savo procedūras ir terminus, taikomus suinteresuotųjų šalių intervenciniams veiksmams, pavyzdžiui, laiką, per kurį turinį įkėlęs asmuo turi atsakyti pateikdamas kontrapranešimą, laiką, kai tarpininkas abiem šalims praneš procedūros rezultatus ir laiką, per kurį galima pateikti skirtingas apeliacinio skundo dėl sprendimo formas.

4.  Apsaugos taisyklės E. prekybos direktyvos 12, 13 ir 14 straipsniuose 

Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti apsaugotas ir išlaikytas šiuo metu galiojantis ribotas atleidimas nuo atsakomybės, taikomas informacinės visuomenės paslaugų teikėjams (interneto tarpininkams), numatytas galiojančios E. prekybos direktyvos 12, 13 ir 14 straipsniuose.

5.  Aktyvios ir pasyvios interneto prieglobos

Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje turėtų būti išlaikytos E. prekybos direktyvos nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos neutralų ir pasyvų vaidmenį atliekantiems tarpininkams, ir išspręsta nepakankamo teisinio tikrumo „aktyvaus vaidmens“ sąvokos atžvilgiu problema kodifikuojant Teismo praktiką tuo klausimu. Jame taip pat turėtų būti paaiškinta, kad prieglobos paslaugų teikėjai atlieka aktyvų vaidmenį, kai kuria turinį ar tam tikru mastu prisideda prie turinio neteisėtumo, arba perima trečiosios šalies turinį kaip savo turinį (vidutinių naudotojų arba vartotojų vertinimu).

Juo turėtų būti užtikrinta, kad, kai interneto tarpininkai imasi savanoriškų priemonių siekdami kovoti su neteisėtu turiniu, neturėtų būti laikoma, kad jie atlieka aktyvų vaidmenį, remiantis tik tomis priemonėmis. Vis dėlto, tokios priemonės turėtų būti taikomos kartu su atitinkamomis apsaugos priemonėmis, o turinio moderavimo modeliai turėtų būti teisingi, prieinami, nediskriminaciniai ir skaidrūs.

Skaitmeniniu paslaugų akto rinkinyje turėtų būti išsaugotas vidinio programavimo ir infrastruktūros paslaugų teikėjų, kurie nepalaiko sutartinių santykių su interneto tarpininkais ir jų klientais ir kurie tik įgyvendina interneto tarpininkų ar kitų klientų priimtus sprendimus, atleidimas nuo atsakomybės.

6.  Bendro stebėjimo draudimas. E. prekybos direktyvos 15 straipsnis

Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje turėtų būti išlaikytas bendros stebėjimo pareigos draudimas, vadovaujantis dabartinės E. prekybos direktyvos 15 straipsniu. Bendros stebėjimo pareigos neturėtų būti taikomos interneto tarpininkams.

VI.  ELEKTRONINĖS PREKYVIETĖS 

Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje turėtų būti pasiūlytos konkrečios elektroninėms prekyvietėms, kuriose vartotojams internetu parduodami, reklamuojami ar tiekiami produktai ir paslaugos, taikomos taisyklės.

Šios taisyklės turėtų:

—  būti suderinamos su Bendros gaminių saugos direktyvos reforma ir ją papildyti;

—  būti taikomos visiems subjektams, kurie Sąjungoje siūlo paslaugas ir (arba) produktus vartotojams, įskaitant tuos subjektus, kurie yra įsisteigę už Sąjungos ribų;

—  atskirti elektronines prekyvietes nuo kitų rūšių paslaugų teikėjų, įskaitant kitą papildomą tarpininkavimo veiklą, susijusią su ta pačia bendrovės veikla; jei viena iš bendrovės teikiamų paslaugų atitinka kriterijus, būtinus, kad ją būtų galima laikyti prekyviete, taisyklės turėtų būti visapusiškai taikomos tik tai verslo daliai, neatsižvelgiant į tos bendrovės vidaus struktūrą;

—  užtikrinti, kad elektroninėse prekyvietėse būtų aiškiai nurodyta, iš kurios šalies parduodami produktai ar teikiamos paslaugos, neatsižvelgiant į tai, ar juos teikia ta prekyvietė, trečioji šalis ar pardavėjas, įsisteigęs Sąjungoje ar už jos ribų;

—  užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės nedelsiant pašalintų bet kokią tiekėjo pateiktą klaidinančią informaciją, įskaitant klaidinančias garantijas ir tiekėjo pareiškimus;

—  užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės, siūlančios profesines paslaugas, nurodytų, kada profesija yra reglamentuojama, kaip tai suprantama Direktyvoje 2005/36/EB, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą ir prireikus patikrinti atitinkamoje kompetentingoje institucijoje, ar specialistas atitinka konkrečios profesinės kvalifikacijos reikalavimus;

—  užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės būtų skaidrios, atskaitingos ir bendradarbiautų su valstybių narių kompetentingomis institucijomis siekdamos nustatyti, kur esama didelio pavojingų gaminių pavojaus, ir įspėti jas, kai tik jos sužino apie tokius gaminius savo platformose;

—  užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės susipažintų su Sąjungos skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistema (RAPEX) ir atliktų atšauktų ir pavojingų gaminių atsitiktinius patikrinimus ir, kai įmanoma, imtųsi atitinkamų veiksmų dėl atitinkamų gaminių;

—  užtikrinti, kad Sąjungos skubaus informavimo sistemoms, nacionalinės rinkos priežiūros institucijoms, muitinėms arba vartotojų apsaugos institucijoms nustačius, kad gaminiai yra nesaugūs ir (arba) suklastoti, turėtų būti privaloma šiuos gaminius greitai ir ne daugiau kaip per dvi darbo dienas nuo pranešimo gavimo išimti iš prekyvietės;

—  užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės informuotų vartotojus, kai jų toje prekyvietėje įsigytas produktas pašalinamas iš platformos po to, kai pranešama, kad jis neatitinka Sąjungos produktų saugos ir vartotojų apsaugos taisyklių; jos taip pat turėtų informuoti vartotojus apie visus saugos klausimus ir visus veiksmus, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad atšaukimas vyktų veiksmingai;

—  užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės, bendradarbiaudamos su institucijomis pagal Platformų verslui reglamentą, įdiegtų priemones, skirtas kovoti su pakartotiniais pažeidėjais, kurie siūlo pavojingus gaminius, ir kad jos patvirtintų priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią pavojingo gaminio, kuris jau buvo pašalintas, pakartotiniam atsiradimui;

—  išnagrinėti galimybę nustatyti reikalavimą, kad trečiojoje šalyje įsisteigę paslaugų teikėjai turėtų įsteigti filialą Sąjungoje arba paskirti Sąjungoje veiklą vykdantį teisinį atstovą, kuris galėtų būti laikomas atsakingu už produktų, kurie neatitinka Sąjungos saugos taisyklių, pardavimą Europos vartotojams;

—  spręsti elektroninių prekyviečių atsakomybės už vartotojų patirtą žalą ir už tai, kad, gavus faktinių žinių apie tokius neteisėtus produktus, nesiimama tinkamų priemonių neteisėtiems produktams pašalinti, klausimą;

—  išspręsti elektroninių prekyviečių atsakomybės klausimą, kai tos platformos turi lemiamą įtaką tiekėjams ir esminiams ekonominių sandorių elementams, pavyzdžiui, mokėjimo priemonėms, kainoms, standartinėms sąlygoms ar elgesiui, kuriuo siekiama Europos rinkoje vartotojui sukurti palankias sąlygas prekių pardavimui, ir kai Sąjungoje nėra įsisteigusio gamintojo, importuotojo ar platintojo, kuris galėtų būti laikomas atsakingu;

—  spręsti elektroninių prekyviečių atsakomybės klausimą, jei elektroninė prekyvietė neinformavo vartotojo, kad trečioji šalis yra faktinis prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas, todėl tokiu atveju prekyvietė tampa pagal sutartį atsakinga vartotojui; atsakomybės klausimas taip pat turėtų būti išnagrinėtas tuo atveju, kai prekyvietė pateikia klaidinančią informaciją;

—  užtikrinti, kad elektroninės prekyvietės turėtų teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į pažeidimą padariusį tiekėją arba gamintoją;

—  išnagrinėti galimybę išplėsti kai kurių e. prekybos mažmenininkų ir Komisijos prisiimtą įsipareigojimą greičiau atitinkamai pašalinti pavojingus ar suklastotus produktus iš prekybos pagal savanoriškas įsipareigojimų sistemas, vadinamas įsipareigojimu dėl produktų saugos ir Susitarimo memorandumu dėl suklastotų prekių pardavimo internetu veikimo, ir nurodyti, kurie iš tų įsipareigojimų galėtų tapti privalomi.

VII.  SISTEMINIŲ OPERATORIŲ EX ANTE REGULIAVIMAS

Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti parengtas pasiūlymas dėl naujos atskiros priemonės, kuria būtų siekiama užtikrinti, kad sisteminis tam tikrų interneto platformų vaidmuo nekeltų pavojaus vidaus rinkai nesąžiningai išstumiant novatoriškus naujus rinkos dalyvius, įskaitant MVĮ, verslininkus ir startuolius, ir taip mažinant vartotojų pasirinkimą.

Todėl Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu visų pirma:

—  turėtų būti sukurtas ex ante mechanizmas, skirtas užkirsti kelią rinkos nepakankamumui (o ne tik jį ištaisyti), kurį lemia sisteminių operatorių elgesys rinkoje skaitmeniniame pasaulyje, remiantis Platformų verslui reglamentu; toks mechanizmas turėtų leisti reguliavimo institucijoms taikyti šiems sisteminiams operatoriams taisomąsias priemones, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo problemos, nenustačius, kad buvo pažeistos konkurencijos taisyklės;

—  reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti proporcingas ir aiškiai apibrėžtas priemones toms įmonėms, kurios pagal Skaitmeninių paslaugų akto rinkinyje nustatytus kriterijus ir remiantis baigtiniu teigiamų ir neigiamų veiksmų, kurių tos įmonės imtis ir (arba) kurių imtis joms draudžiama sąrašu, laikomos sisteminiais operatoriais; atlikdama poveikio vertinimą Komisija turėtų išsamiai išanalizuoti įvairias iki šiol rinkose pastebėtas problemas, kaip antai:

–  sisteminių operatorių nepakankamai užtikrinamą suderinamumą ir atitinkamų priemonių, duomenų, ekspertinių žinių ir išteklių trūkumą, dėl kurių vartotojai negali pereiti iš vienos skaitmeninės platformos ar interneto ekosistemos į kitą, jas sujungti ar jomis sąveikiai naudotis;

–  sistemingas preferencinis rodymas, suteikiantis galimybę sisteminiams operatoriams teikti savo galutinės grandies paslaugas taip, kad jos būtų geriau matomos;

–  duomenų apgaubimas, kad būtų išplėsta dominuojanti pozicija gretimose rinkose, taikant palankesnes sąlygas savo produktams ir paslaugoms, ir veiksmai, kuriais siekiama susaistyti vartotojus;

–  plačiai paplitusi praktika uždrausti trečiųjų šalių verslo klientams nukreipti vartotojus į savo interneto svetainę nustatant sutarčių sąlygas;

–  sisteminių operatorių naudojamų rekomendacijų sistemų, įskaitant tokių sistemų veikimo taisykles ir kriterijus, skaidrumo stoka;

—  sisteminiams operatoriams turėtų būti užtikrinta galimybė įrodyti, kad atitinkamas elgesys yra pagrįstas;

—  turėtų būti paaiškinta, kad kai kurios reguliavimo priemonės turėtų būti taikomos visiems sisteminiams operatoriams, pavyzdžiui, skaidrumo reikalavimai, susiję su tuo, kaip jie vykdo veiklą, visų pirma kaip jie renka duomenis, taip pat draudimas taikyti bet kokią praktiką, kuria siekiama, kad vartotojams būtų sunkiau pakeisti tiekėją arba naudotis kelių skirtingų tiekėjų paslaugomis, arba taikyti kitokias nepagrįstos diskriminacijos formas, dėl kurių išstumiamos kitos įmonės arba joms sudaromos nepalankios sąlygos;

—  reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti laikinąsias priemones ir skirti sankcijas sisteminiams operatoriams, kurie nesilaiko jiems teisės aktais nustatytų įvairių pareigų;

—  Komisijai turėtų būti palikti įgaliojimai priimti galutinį sprendimą dėl to, ar informacinės visuomenės paslaugų teikėjas yra „sisteminis operatorius“, atsižvelgiant į ex ante mechanizmo sąlygas;

—  sisteminių operatorių naudotojams turėtų būti suteiktos galios būti informuotiems, deaktyvuoti ir galėti veiksmingai kontroliuoti turinį bei nuspręsti, kokį turinį jie pageidauja matyti; be to, naudotojai turėtų būti deramai informuoti apie visas priežastis, kuriomis remiantis jiems siūlomas konkretus turinys;

—  turėtų būti užtikrinta, kad būtų laikomasi Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytų teisių, pareigų ir principų, įskaitant duomenų kiekio mažinimą, tikslo ribojimą, pritaikytąją ir standartizuotąją duomenų apsaugą, teisinių duomenų tvarkymo pagrindą;

—  turėtų būti užtikrintas tinkamo lygio sąveikumas, reikalaujant, kad sisteminiai operatoriai dalytųsi atitinkamomis priemonėmis, duomenimis, ekspertinėmis žiniomis ir ištekliais siekiant sumažinti naudotojų ir vartotojų susaistymo su vienu sisteminiu operatoriumi ir dirbtinio pririšimo prie jo riziką, nenumatant realios galimybės arba paskatų pereiti iš vienos skaitmeninės platformos arba interneto ekosistemos į kitą; Komisija turėtų išnagrinėti įvairias technologijas ir atviruosius standartus bei protokolus, įskaitant galimybę sukurti techninę sąsają (taikomųjų programų sąsają), kuri leistų konkuruojančių platformų naudotojams susisiekti su sistemos operatoriais ir keistis informacija; sisteminiai operatoriai negali komerciniais tikslais naudoti jokių duomenų, gautų iš trečiųjų šalių vykdant sąveikumo veiklą kitais nei tos veiklos vykdymo tikslais; sąveikumo pareigos neturėtų riboti tarpininkų galimybės panaikinti trūkumus, tam neturėtų būti trukdoma arba tai neturėtų būti atidedama;

—  turėtų būti užtikrinta, kad naujasis ex ante mechanizmas nedarytų poveikio konkurencijos taisyklių taikymui, be kita ko, dėl sau taikomų palankesnių sąlygų ir bendros vertikalios integracijos, ir kad abi šios politikos priemonės būtų visiškai nepriklausomos.

VIII.  PRIEŽIŪRA, BENDRADARBIAVIMAS IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu turėtų būti pagerinta esamų taisyklių priežiūra ir vykdymo užtikrinimas, sustiprinta vidaus rinkos sąlyga, kuri yra bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas, ją papildant nauju bendradarbiavimo mechanizmu, kuriuo siekiama pagerinti valstybių narių, visų pirma buveinės šalies, kurioje įsisteigęs paslaugų teikėjas, ir priimančiosios šalies, kurioje paslaugų teikėjas siūlo savo paslaugas, institucijų keitimąsi informacija, bendradarbiavimą ir abipusį pasitikėjimą bei, paprašius, savitarpio pagalbą.

Komisija turėtų atlikti išsamų poveikio vertinimą, kad įvertintų tinkamiausią priežiūros ir vykdymo užtikrinimo modelį taikant su Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu susijusias nuostatas, kartu laikydamasi subsidiarumo ir proporcingumo principų.

Atlikdama poveikio vertinimą Komisija turėtų išnagrinėti esamus modelius, pavyzdžiui, Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklą (BVAS), Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupę (ERGA), Europos duomenų apsaugos valdybą (EDPB) ir Europos konkurencijos tinklą (EKT), ir apsvarstyti galimybę patvirtinti mišrią priežiūros sistemą.

Ta mišri priežiūros sistema, grindžiama ES koordinavimu bendradarbiaujant su nacionalinių institucijų tinklu, turėtų pagerinti Skaitmeninių paslaugų akto rinkinio stebėseną ir taikymą, užtikrinti atitiktį reikalavimams, įskaitant teisės aktais nustatytas baudas, kitų sankcijų ar priemonių vykdymą, ir turėtų galėti atlikti tarpininkų ir platformų auditą. Prireikus ji taip pat turėtų spręsti tarpvalstybinius nacionalinių institucijų ginčus, spręsti sudėtingus tarpvalstybinius klausimus, teikti konsultacijas ir gaires, tvirtinti Sąjungos masto kodeksus ir sprendimus ir kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis pradėti tarpvalstybinių klausimų nagrinėjimo iniciatyvas ir tyrimus. Galutinė valstybių narių įsipareigojimų vykdymo priežiūra turėtų būti palikta Komisijai.

Komisija turėtų teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai ir kartu su nacionalinėmis institucijomis rengti viešą platformos rezultatų suvestinę, kurioje būtų pateikta atitinkama informacija apie atitiktį Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniui. Komisija taip pat turėtų padėti kurti Europos mokslinių tyrimų saugyklą ir remti jos kūrimą ir priežiūrą, kad mokslinių tyrimų tikslais būtų lengviau dalytis tokiais duomenimis su viešosiomis institucijomis, mokslininkais, NVO ir universitetais;

Skaitmeninių paslaugų akto rinkiniu į E. prekybos direktyvos 16 straipsnį taip pat turėtų būti įtraukti nauji vykdymo užtikrinimo elementai, susiję su savireguliacija.

(1) Direktyvoje (ES) 2019/770 ir Direktyvoje (ES) 2019/771 nustatytos taisyklės.
(2) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, su naujausiais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu (OL L 328, 2019 12 18, p. 7).
(3) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).
(4) 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (OL L 173, 2018 7 9, p. 25).

Atnaujinta: 2021 m. sausio 22 d.Teisinė informacija - Privatumo politika