Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3 ir 5 straipsnius, ir 6 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)4, 6, 9, 145, 148, 149, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 158, 165, 166, 168, 174 ir 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas) ir Rasinės lygybės direktyvą (Direktyva 2000/43/EB),

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ypač 1, 3, 4, 5, 8, 10 ir 13 tikslus,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/672 dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/559, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 223/2014, kiek tai susiję su konkrečių kovos su COVID-19 protrūkiu priemonių nustatymu(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Atsakas į koronaviruso grėsmę. Kiekvieną laisvą eurą panaudoti gyvybėms ir pragyvenimo šaltiniams saugoti“ (COM(2020)0143),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/460, kuriuo dėl konkrečių priemonių investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 508/2014 (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva)(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikatą „Suderintas ekonominis atsakas į COVID-19 protrūkį“ (COM(2020)0112),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. paskelbtą Jungtinio tyrimo centro techninę ataskaitą „COVID izoliavimo priemonės ir ES darbo rinkos“, ypač į jo atliktą naujausių prieinamų įrodymų, susijusių su nuotolinio darbo Europos Sąjungoje modeliais, analizę,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas: per ketverius metus nuo penkių pirmininkų pranešimo padaryta pažanga. Europos Komisijos medžiaga 2019 m. birželio 21 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimui“ (COM(2019)0279),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos“ (COM(2020)0500),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo (COM(2020)0123) ir vėlesnį 2020 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimą šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2020)0070),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2017)0677) ir į 2018 m. balandžio 19 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimą (ES) 2019/1181 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(6),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikatą dėl 2020 m. metinės tvaraus augimo strategijos (COM(2019)0650),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos ir Tarybos parengtą pasiūlymą dėl bendros užimtumo ataskaitos, pridedamą prie komunikato „2020 m. metinė tvaraus augimo strategija“ (COM(2019)0653),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2019)0652),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos ataskaitą „2020 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2019)0651),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Bendras 2020 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (COM(2019)0900),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatytas 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politines gaires „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimo „Daugiau siekianti Sąjunga: mano Europos darbotvarkė. Kitos kadencijos Europos Komisijos (2019–2024 m.) politinės gaires“ pareiškimą: „kad kiekvienas vaikas, kuriam reikia pagalbos, ją gautų, remdamasi Europos Parlamento pasiūlyta idėja sukursiu Europos vaiko garantijų sistemą“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimas“ (COM(2017)0250), ypač į 11 principą, kuriuo sustiprinama vaiko teisių skatinimo svarba,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas „Demografiniai iššūkiai. Tolesni veiksmai“(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl profesinio ir šeimos gyvenimo suderinimo atsižvelgiant į demografinius pokyčius (11841/11),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017)0252),

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 480/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013(8),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (COM(2018)0132),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. socialinių investicijų dokumentų rinkinį, detaliai aprašytą jos komunikate „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173) ir į vėlesnes jo įgyvendinimo bei vertinimo ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(9),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES(10),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2013 m. rekomendacijos „Investicijos į vaikus: padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (SWD(2017)0258),

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą ir susijusias 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadas(11), ir 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 29 d. Komisijos ataskaitą „Barselonos tikslai. Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“ (COM(2013)0322),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. Barselonos tikslus vaikų priežiūros srityje, t. y. iki 2010 m. užtikrinti bent 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo mokyklinio amžiaus priežiūrą ir bent 33 proc. jaunesnių kaip trejų metų amžiaus vaikų priežiūrą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos investicijų, skirtų darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui užtikrinti, didinimas. Antrasis Europos strateginių investicijų fondo etapas ir naujasis Europos išorės investicijų planas“ (COM(2016)0581),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

–  atsižvelgdamas į Žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį (direktyvas (ES) 2018/849(12), (ES) 2018/850(13), (ES) 2018/851(14) ir (ES) 2018/852(15)),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016)0359),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. Komisijos baltąją knygą „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“ (COM(2012)0055),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (COM(2009)0567),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas „Socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimas“ (15071/15),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje“(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Švietimas skaitmeniniame amžiuje: iššūkiai, galimybės ir įgyta patirtis formuojant ES politiką“(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdų(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl kovos su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnio(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl politikos, kuria užtikrinamos minimalios pajamos kaip kovos su skurdu priemonė(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos(26),

–  atsižvelgdamas į EBPO ir Europos Komisijos iniciatyvą „Sveikatos būklė ES“ ir į susijusią ataskaitą „Apie sveikatą glaustai. Europa 2018 m.“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „2018 m pensijų adekvatumo ataskaitą. Dabartinių ir būsimų pajamų adekvatumas senatvėje ES“, paskelbtą 2018 m. balandžio 26 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „2018 m. ataskaita dėl senėjimo. Ekonominės ir biudžeto prognozės ES valstybėms narėms (2016–2070 m.)“, paskelbtą 2018 m. gegužės 28 d.,

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Europos socialinę chartiją ir 2014 m. pradėtą Turino procesą, kuriuo siekiama stiprinti Europos socialinės chartijos sutarčių sistemą Europos Taryboje ir jos sąsajas su Europos Sąjungos teise,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19(28),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl 2014 m. birželio mėn. pradinės Europos Sąjungos ataskaitos komitetui,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (Vienodo požiūrio direktyva)(29) ir į Europos bendrijos steigimo sutarties (1992) 141 straipsnį dėl vienodo užmokesčio abiejų lyčių darbuotojams už vienodą arba vienodos vertės darbą principo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės,

–  atsižvelgdamas į 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją, pagrįstą 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rezoliucija, ir į strategijos „Europa 2020“ tikslą sumažinti švietimo ir mokymo nebaigusių asmenų skaičių iki mažiau nei 10 proc.,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2020 m. kovo mėn. galutinę ataskaitą dėl galimybių studijos dėl vaiko garantijų iniciatyvos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio mėn. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo užimtumo rėmimas. Tiltas jaunai kartai į darbo rinką“ (COM(2020)0276),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (Europos prieinamumo aktas)(30),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. pavasario Europos ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinės politikos tinklo 2019 m. gegužės mėn. paskelbtą tyrimą „Dirbančiųjų skurdas Europoje. Nacionalinės politikos tyrimas“ (angl. In-work poverty in Europe: a study of national policies),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (14582/18),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje(31),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos Europoje COVID-19 krizės metu(32),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. vasaros ekonomines prognozes,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos ekonomikos gaivinimo poreikių nustatymas (SWD(2020)0098),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 18 d. Tarybos išvadas dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo (6129/20),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0183/2020),

A.  kadangi ES prasidėjo giliausias ekonomikos nuosmukis per jos istoriją ir ekonominė veikla Europoje silpnėja neįprastai sparčiai; kadangi, remiantis 2020 m. vasaros ekonomikos prognozėmis, prognozuojama, kad ES BVP 2020 m. susitrauks maždaug 8,3 proc., o euro zonos BVP – 8,7 proc.;

B.  kadangi COVID-19 krizė yra simetrinis sukrėtimas, darantis poveikį visoms valstybėms narėms, nors krizės poveikis ir bus nevienodas ir turės didesnį poveikį daugiau nei 109 milijonams piliečių, kuriems skurdas grėsė jau iki pandemijos; kadangi socialinės apsaugos sistemos dėl krizės susiduria su didele įtampa, siekdamos sušvelninti socialinį krizės poveikį ir visiems užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas bei galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, tokiomis kaip sveikatos priežiūra, švietimas ir būstas; kadangi COVID-19 krizė gali padidinti esamą nelygybę ir, siekiant užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, reikalingas koordinuotas Europos atsakas;

C.  kadangi dėl dabartinės krizės taip pat kyla didesnių regioninių ir teritorinių skirtumų tarp valstybių narių ir valstybėse narėse rizika;

D.  kadangi veiksmingas Europos ekonominės, socialinės ir sveikatos politikos koordinavimas su Europos semestru ir Europos socialinių teisių ramsčiu yra labai svarbus siekiant sušvelninti krizės padarinius ir užtikrinti novatorišką, socialiai teisingą ir aplinką tausojantį ekonomikos atgaivinimą; kadangi aktyvesnis Parlamento dalyvavimas sustiprina demokratinę semestro priežiūrą;

E.  kadangi 2020 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimu buvo aktyvinta Stabilumo ir augimo pakto bendroji nukrypti leidžianti išlyga, pagal kurią užtikrinamas reikalingas lankstumas imantis visų būtinų priemonių, skirtų šalių ekonomikai ir sveikatos sistemoms remti; kadangi socialinės investicijos yra būtinos siekiant užtikrinti darnų vystymąsi, panaikinti skurdą ir sukurti įtraukias visuomenes;

F.  kadangi sumažintos investicijos ir tam tikri politiniai sprendimai, priimti dėl finansų ir ekonomikos krizės, turėjo apmaudžių padarinių kartais nepakankamai finansuojamų socialinės ir sveikatos priežiūros sistemų teikiamai apsaugai, ir jos nesugebėjo sumažinti skurdo ir nelygybės, o tai padidino pandemijos poveikį kai kuriose valstybėse narėse;

G.  kadangi norint užtikrinti greitą ekonomikos gaivinimą reikalingos ryžtingos priemonės ir investicijos, kurios yra orientuotos į pandemijos ekonominių ir socialinių padarinių švelninimą, ekonominės veiklos atnaujinimą, darnaus vystymosi skatinimą, perėjimą prie žaliosios ekonomikos, skaitmeninę transformaciją, taip pat reikia įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT), Žaliojo kurso bei Paryžiaus susitarimo tikslus ir Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) principus, kad būtų sukurtos veiksmingesnės ir tvirtesnės gerovės valstybės;

H.  kadangi valstybės narės, norinčios pasinaudoti pasiūlyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, atsižvelgdamos į Europos semestro išvadas, taip pat nacionalinius energetikos ir klimato planus ir teisingos pertvarkos planus, turėtų parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kurie bus pridėti prie jų nacionalinių reformų programų, ir per Europos semestrą praneš apie planų įgyvendinimo srityje padarytą pažangą; kadangi valstybės narės turėtų parengti konkrečius socialinės pažangos planus su aiškiais tikslais, kuriuose būtų nurodyta, į ką bus nukreiptos socialinės investicijos ir kaip Europos socialinių teisių ramsčio principai bus įgyvendinami priėmus Europos Komisijos pirmininkės paskelbtą Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą;

I.  kadangi socialiai tvarios reformos yra grindžiamos solidarumu, integracija, socialiniu teisingumu, sąžiningu turto padalijimu, lyčių lygybe, kokybiška visiems prieinama valstybine švietimo sistema, kokybišku darbu ir tvariu augimu, t. y. modeliu, kuriuo užtikrinama lygybė ir socialinė apsauga, įgalinamos pažeidžiamos grupės, didinamas dalyvavimas ir stiprinama pilietybė, taip pat gerinamos visų žmonių gyvenimo sąlygos; kadangi sustiprintos socialinės apsaugos sistemos turi esminę reikšmę kovojant su skurdu ir nelygybe bei remiant integracinį ir tvarų augimą;

J.  kadangi pridedamame Tarnybų darbiniame dokumente dėl Europos ekonomikos gaivinimo poreikių nustatymo nurodyta, kad skubiausias socialinis poreikis yra susijęs su nedarbo mažinimu; kadangi, remiantis šiame dokumente pateiktais Komisijos skaičiavimais, socialinei infrastruktūrai reikės 192 mlrd. EUR investicijų;

K.  kadangi prognozuojama, kad euro zonos nedarbo lygis nuo 7,5 proc. 2019 m. išaugs iki maždaug 9,5 proc. 2020 m., bet tarp valstybių narių bus didelių skirtumų; kadangi nedarbas įvairiuose sektoriuose, lyčių, amžiaus ir socialinėse bei ekonominėse grupėse turėtų didėti netolygiai; kadangi Europos priemonėmis grindžiamos nacionalinės sutrumpinto darbo laiko sistemos, darbo užmokesčio subsidijos ir parama įmonėms leidžia išsaugoti darbo vietas ir daugeliu atveju išsaugoti nepakitusį darbo užmokestį; kadangi vidutinės trukmės laikotarpiu daugeliui darbo vietų vis dar kyla rimta grėsmė ir kovojant su nedarbu prireiks didelių pastangų; kadangi ateityje Europos nedarbo draudimo išmokų perdraudimo sistema galėtų padėti apriboti tokius skirtumus, nes padėtų valstybėms narėms padengti tiesiogiai su nacionalinių trumpalaikio darbo sistemų sukūrimu arba praplėtimu susijusias išlaidas;

L.  kadangi per pirmąjį 2020 m. pusmetį padėtis euro zonos darbo rinkoje dėl COVID-19 pandemijos ir jai sustabdyti taikytų priemonių masiškai pablogėjo; kadangi už 2020 m. apytiksliai 4 proc. padidėjusio nedarbo rodiklio slypi iš esmės suprastėjusi padėtis, susijusi su dirbtų valandų skaičiumi, nes pagal trumpalaikio darbo sistemas dirbantys darbuotojai de facto yra bedarbiai, tačiau statistiniu požiūriu laikomi dirbančiais asmenimis; kadangi tam, kad asmuo būtų priskirtas prie bedarbių, jis turi būti prieinamas darbo rinkoje, o tai per griežtą izoliavimo laikotarpį buvo įmanoma ne visur, ir dauguma asmenų, kurių ryšiai su darbo rinka buvo silpni, taip pat buvo atgrasyti nuo aktyvios darbo paieškos, todėl nebuvo priskirti prie bedarbių;

M.  kadangi su šiuo padėties darbo rinkoje blogėjimu susijusi našta darbo rinkos kategorijoms pasiskirstė nevienodai; kadangi pirmieji darbą prarado mažų garantijų sąlygomis ir pagal mažų garantijų sutartis dirbantys darbuotojai bei per laikino įdarbinimo agentūras pagal sutartis įdarbinti darbuotojai; kadangi dažnai jie negali užtikrinti savo teisių įgyvendinimo, turi mažai arba apskritai neturi darbo vietos garantijų ir tą patį galima pasakyti apie socialinio draudimo apsaugą, be to, jie susiduria su didesne rizika darbuotojų saugai ir sveikatai; kadangi jaunimo nedarbo lygis padidėjo daugiau, palyginti su bendru nedarbo lygiu, o savarankiškai dirbantys asmenys taip pat masiškai nukentėjo dėl veiklos sustabdymo;

N.  kadangi pagrindinė atsakomybė už jaunimo nedarbo mažinimą tenka valstybėms narėms, nes jos turėtų kurti ir įgyvendinti darbo rinkos reglamentavimo sistemas, švietimo ir mokymo sistemas ir aktyvią darbo rinkos politiką;

O.  kadangi, remiantis 2020 m. vasaros prognoze, tikėtina, kad dėl kelių veiksnių darbo rinkos sugrįžimas į lygį prieš pandemiją, sulėtės, pvz., tai pasakytina apie ribotos trukmės trumpalaikio darbo subsidijų sistemas; kadangi dėl ilgesnio silpnos ekonominės veiklos laikotarpio ir didėjančio įmonių, kurios, kaip tikimasi, sumažins savo veiklos mastą arba pasitrauks iš verslo, skaičiaus sistemos negali padėti visiškai užkirsti kelio nedarbo didėjimui; kadangi tikėtiną nedarbo lygio didėjimą ES gali būti ypač sudėtinga sumažinti tose valstybėse narėse, kuriose santykinis nedarbas jau buvo didelis prieš prasidedant pandemijai, kuriose tikėtinas ekonomikos atsigavimas bus lėtas arba kurių darbo rinkos ir socialinės apsaugos tinklai yra ne tokie efektyvūs ir veiksmingi;

P.  kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, 2018 m. ES 28 buvo 8,3 mln. ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, 7,6 mln. asmenų galėjo dirbti, tačiau neieškojo darbo ir dar 2,2 mln. asmenų ieškojo darbo, tačiau negalėjo pradėti dirbti per trumpą darbo laiką; kadangi iš viso 18,1 mln. asmenų 2018 m. 28 ES valstybėse narėse susidūrė su tam tikros rūšies nedarbu;

Q.  kadangi 2002–2018 m. ES darbo vietų, kuriose mokamas vidutinis darbo užmokestis, dalis sumažėjo 13 procentinių punktų;

R.  kadangi valstybės narės susiduria su struktūrinėmis darbo rinkos problemomis, pvz., mažu dalyvavimu ir įgūdžių bei kvalifikacijos pasiūlos neatitiktimi paklausai; kadangi didėja poreikis imtis konkrečių priemonių dėl neaktyvios darbo jėgos integravimo ar reintegracijos, kad būtų patenkinti darbo rinkos poreikiai;

S.  kadangi numatoma, jog dėl padėties darbo rinkoje pablogėjimo bus ribojamas darbo užmokesčio didėjimas, be to, dėl to susilpnėjo darbuotojų derybinės galios; kadangi socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos yra pagrindinės priemonės darbdaviams ir profesinėms sąjungoms siekiant nustatyti teisingą darbo užmokestį ir darbo sąlygas, taip pat mano, kad tvirta kolektyvinių derybų sistema padidina valstybių narių atsparumą ekonomikos krizės metu;

T.  kadangi teisė rengti kolektyvines derybas – klausimas, susijęs su visais Europos darbuotojais, turintis lemiamą reikšmę demokratijai ir teisinės valstybės principams, įskaitant pagarbą pagrindinėms socialinėms teisėms ir teisei į kolektyvines derybas; kadangi teisė į kolektyvines derybas Europoje yra pagrindinė teisė, kurią Europos institucijos yra įsipareigojusios gerbti pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį; kadangi šiomis aplinkybėmis esminį vaidmenį atlieka politika, kuria remiamos ir sutvirtinamos kolektyvinės derybos ir darbuotojų padėtis darbo užmokesčio nustatymo sistemose, siekiant užtikrinti aukštos kokybės darbo sąlygas;

U.  kadangi nuo 2000 m. kolektyvinių derybų mastas sumažėjo 22 iš 27 valstybių narių; kadangi narystės profesinėse sąjungose vidurkis Europos Sąjungoje yra apytiksliai 23 proc. ir šis rodiklis valstybėse narėse labai svyruoja – nuo 74 proc. iki 8 proc.;

V.  kadangi darbo užmokestis, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis, tvirtos kolektyvinių derybų sistemos, demokratija darbe, darbo užmokesčio skaidrumas, nuspėjamos darbo valandos, lanksčios darbo sąlygos, tinkama socialinė apsauga ir investicijos į viešąsias paslaugas gali padėti sumažinti dirbančiųjų skurdą, sumažinti sveikatos ir socialinę nelygybę, sukurti paklausą ir pagerinti sveikatą bei gerovę;

W.  kadangi 1948 m. Jungtinių Tautų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir 1919 m. Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijoje pripažįstama, kad darbuotojai turi gauti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį; kadangi, remiantis EUROFOUND apibrėžtimi, pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis yra pajamų suma, reikalinga norint suteikti darbuotojui bazines ir socialiai priimtinas gyvenimo sąlygas; kadangi minimalusis darbo užmokestis daugumoje šalių neviršija skurdo ribos;

X.  kadangi krizė turės didelį poveikį socialinėms sąlygoms, visų pirma moterų, mažas pajamas gaunančių namų ūkių ir šeimų, vyresnio amžiaus žmonių, mažumų ir kitų pažeidžiamų grupių, ir dėl to padidės nelygybė, pažeidžiamumas, skurdas, nedarbas ir socialiniai skirtumai, taip pat bus pakenkta socialiniams ir užimtumo standartams Europoje; kadangi, be kita ko, jaunimui, darbuotojams, dirbantiems mažų garantijų darbą pagal nestandartines ir laikinas darbo sutartis, žemos kvalifikacijos asmenims, ne savo noru dirbantiems ne visą darbo dieną ir savarankiškai dirbantiems asmenims, platformų darbuotojams ir darbuotojams migrantams kyla didžiausias pavojus prarasti darbą ir patirti skurdą; kadangi šioms pažeidžiamoms grupėms priklauso dauguma darbuotojų, kurių profesijos yra labai svarbios pirmosiose gretose reaguojant į COVID-19 pandemiją;

Y.  kadangi krizė parodė, jog kiekvienas darbuotojas yra labai svarbus ir kad, jeigu mūsų visuomenė veiks izoliuotai, būtiną indėlį įneš ne tik sveikatos priežiūros darbuotojai, tyrėjai ir saugumo pajėgos, bet ir dideliu mastu valytojai, transporto darbuotojai, prekybos centrų kasininkai, priežiūros darbuotojai, siuntas pristatantys darbuotojai, namų ūkio darbuotojai, platformų darbuotojai, skambučių centrų darbuotojai, maisto ir žemės ūkio darbuotojai, žvejai ir dauguma kitų; kadangi šie darbuotojai per dažnai dirba prastomis sąlygomis, gauna mažą darbo užmokestį ir daugumoje sektorių didžioji jų dalis yra moterys;

Z.  kadangi ir toliau pastebimi moterų ir vyrų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai ir dėl COVID-19 krizės jie gali didėti; kadangi visoje Sąjungoje moterys vis dar uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau nei vyrai, o skirtumas tarp vyrų ir moterų pensijos Sąjungoje siekia beveik 37,2 proc.;

AA.  kadangi Europos Sąjungoje diskriminacija darbo vietoje dėl amžiaus, lyties, negalios, etninės arba rasinės kilmės, religijos arba įsitikinimų ar lytinės orientacijos yra draudžiama ir kiekvienas turi teisę į vienodą požiūrį įsidarbinant, į vienodas darbo sąlygas, karjerą, darbo užmokestį, teisę į mokymą ir profesinę pensiją;

AB.  kadangi tikėtina, kad per kitą dešimtmetį darbo poliarizacija dar labiau didės, taip pat tikimasi, kad didės aukštesnės ir žemesnės kvalifikacijos darbo vietų spektras; kadangi tikėtina, kad ši tendencija dėl pandemijos dar labiau sustiprės; kadangi progresyvus apmokestinimas yra būtina sąlyga siekiant sumažinti bendrus skirtumus ir finansuoti gerai veikiančias gerovės valstybes;

AC.  kadangi darbo pasaulyje vyksta esminiai pokyčiai, kuriuos lemia technologinės inovacijos, skaitmeninimas, demografiniai pokyčiai, klimato kaita ir globalizacija; kadangi, be to, dabartinė krizė padarė didžiulį poveikį mūsų darbo įpročiams; kadangi skaitmeninių technologijų naudojimas ir jų skatinimas įtraukiu būdu ilguoju laikotarpiu yra ekonomiškai ir socialiai naudingas, gali padidinti konkurencingumą ir sukurti naujų darbo vietų, tačiau dėl jų taip pat kyla tokių iššūkių kaip socialinė izoliacija, skaitmeninė atskirtis, didesnė nelygybė, duomenų apsauga, blogėjančios darbuotojų sveikatos ir darbo sąlygos, taip pat jų teisių apsauga; kadangi investavimas į skaitmeninius įgūdžius, kvalifikaciją ir formalųjį mokymą padeda stiprinti darbuotojų galimybes įsidarbinti, darbo užmokesčio didinimą ir įmonių konkurencingumą; kadangi minėtoms pasaulinėms problemoms spręsti reikia teisingo perėjimo, užtikrinančio, kad niekas neliktų nuošalyje;

AD.  kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas, būtinas tinkamam vidaus rinkos veikimui;

AE.  kadangi 2013 m. ES rekomendacijos dėl investavimo į vaikus įgyvendinimas nedavė tokių rezultatų, kokių tikėtasi; kadangi Europos semestro metu nepakankamai dėmesio skirta kovai su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi, o ES lėšos nebuvo panaudotos tokiu plačiu mastu arba taip strategiškai, kaip tai galėjo būti padaryta; kadangi ES vaiko garantijų įvedimas su konkrečiais tikslais būtų veiksmingas būdas užtikrinti, kad valstybės narės prisiimtų aukšto lygio politinį įsipareigojimą užtikrinti vaikų, ypač esančių pažeidžiamoje padėtyje, socialines teises ir kovoti su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi;

AF.  kadangi nelygybė sveikatos srityje yra susijusi su socialine nelygybe ir yra visų pirma susijusi su lytimi, švietimo standartais, užimtumu, pajamomis, būsto sąlygomis ir nevienodomis galimybėmis gauti medicinos pagalbą, ligų prevencija ir sveikatingumo skatinimo paslaugomis;

AG.  kadangi apibrėžiant ir vykdant visą Sąjungos politiką ir veiklą, užtikrinamas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis;

AH.  kadangi daugumoje valstybių narių galioja įvairios minimalių pajamų schemos, kuriomis siekiama sukurti apsaugos tinklą asmenims, kuriems gresia skurdas;

AI.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį daugumoje valstybių narių nuosekliai didėjo benamių skaičius; kadangi ne mažiau kaip 700 000 žmonių bet kurią naktį ES neturi kur nakvoti, t. y. 70 proc. daugiau, palyginti su ankstesniu dešimtmečiu; kadangi COVID-19 parodė, jog benamių problema yra socialinė ir visuomenės sveikatos krizė;

1.  ragina Komisiją parengti politinę strategiją, kuri pakeistų strategiją „Europa 2020“ ir kuria būtų siekiama panaikinti skurdą, sujungti pagrindines priemones, pvz., Europos žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį ir Europos semestrą, numatant ilgesnio laikotarpio ekonominės gerovės viziją ir mūsų aplinkos ir socialinių modelių tvarumą laikantis JT DVT;

2.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2020 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybės narės padarė ribotą pažangą arba jos visai nepadarė įgyvendindamos šešias iš dešimties konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurios joms buvo pateiktos 2019 m., ir kad valstybėse narėse ir politikos srityse daroma nevienoda pažanga, o pažanga mokesčių bazės plėtimo, taip pat sveikatos ir ilgalaikės priežiūros srityse buvo ypač lėta; pabrėžia, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turėtų derėti su ES ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos tikslais; pabrėžia, kad konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimas yra labai svarbus skatinant socialinę įtrauktį ir gerinant socialines teises, taip pat siekiant visiško ir kokybiško užimtumo ir socialiai teisingo perėjimo; todėl ragina valstybes nares, neatsižvelgiant į jų narystę euro zonoje, geriau įgyvendinti rekomendacijas, ypač susijusias su užimtumu ir socialiniais klausimais; pabrėžia, kad atsižvelgiant į patirtį, įgytą per ankstesnę krizę, ir reaguojant į COVID-19 ekonomikos ir socialinę krizę, konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis turėtų būti skatinamas darbo rinkos reguliavimas, stiprinamas mūsų ekonominės politikos atsparumas ir remiamos mūsų viešosios paslaugos;

3.  yra susirūpinęs dėl pražūtingų socialinių COVID-19 krizės padarinių, ypač moterims, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir šeimoms bei pažeidžiamoms grupėms, pvz., pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, mažumoms priklausantiems asmenims, pabėgėliams ir migrantams, taip pat darbuotojams, kurie yra kovos su krize priešakinėse linijose – dėl šių padarinių toliau didėja anksčiau egzistavusi nelygybė ir atsiranda naujų skirtumų, taip pat gali kilti grėsmė socialiniams ir užimtumo standartams Europoje; pabrėžia, kad tik ryžtingas ir koordinuotas Europos atsakas padės kompensuoti dabartinės krizės padarinius ir tai patvirtins, kad ES yra būtinas projektas, pagrįstas socialiniu teisingumu, solidarumu ir integracija; ragina valstybes nares visapusiškai apsaugoti žmonių socialines teises ir pabrėžia, kad sanglaudos ir sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtos ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvos (REACT-EU) paketas turi atlikti pagrindinį vaidmenį padedant nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims, užtikrinant tinkamą finansavimą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF), remiant užimtumą, ypač jaunimo užimtumą, per Europos socialinį fondą (ESF), taip pat skatinant ES sanglaudą, be kita ko, atokiausiuose regionuose;

4.  palankiai vertina valstybių narių sprendimą pradėti taikyti bendrą atsakomybę ribojančią išlygą siekiant suteikti daugiau lankstumo imtis būtinų priemonių Europos piliečių sveikatai ir civilinės saugos sistemoms remti, darbo vietoms išsaugoti, tvirtam ekonomikos atsigavimui remti ir Europos socialinei rinkos ekonomikai stabilizuoti; ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti šį fiskalinį lankstumą, siekiant užkirsti kelią krizės socialiniams padariniams ir juos sušvelninti, finansuoti kokybiškas darbo vietas, viešąsias paslaugas, kovą su skurdu ir perėjimą prie žaliosios ekonomikos; palankiai vertina Komisijos pranešimą pradėti plačias viešas konsultacijas su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų išnagrinėtos galimos ES fiskalinių taisyklių tobulinimo kryptys; ragina valstybes nares dalyvauti diskusijose siekiant skatinti tvarias augimą skatinančias socialines investicijas, kartu išlaikant fiskalinį tvarumą;

5.  pabrėžia patikimos ir atsakingos biudžeto procedūros svarbą ir ragina valstybes nares ir Komisiją didinti investicijas reaguojant į sveikatos krizę, ypač investicijas į švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros sistemas; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos semestrui vis dar trūksta darbotvarkės, pagal kurią būtų galima stebėti ir spręsti didėjančios nelygybės Europoje problemą; todėl primygtinai ragina Komisiją geriau įvertinti paskirstomąjį viešosios politikos poveikį ir pajamų bei turto paskirstymo neatitikimus, be kita ko, parengiant individualios išsamios peržiūros (IIP) ataskaitas, jeigu nustatomi tokie neatitikimai, nes tai padėtų susieti ekonomikos koordinavimą su užimtumo ir socialinės srities rezultatais; ragina Komisiją ištirti, kurie turėtų būti tiksliausi ekonominės nelygybės rodikliai, ir stebėti nelygybės raidą;

6.  palankiai vertina ES ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“; ragina suderinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninių technologijų su švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros infrastruktūra; primygtinai reikalauja, kad ekonomikos gaivinimo planas visiškai atitiktų Europos socialinių teisių ramstį ir padėtų siekti JT DVT ir Europos žaliojo kurso tikslų; ragina valstybes nares pasinaudoti bendrąja nukrypti leidžiančia išlyga ir investuoti į žmones ir socialinės gerovės sistemas bei remti sunkumų patiriančias gyvybingas įmones, kad būtų galima išsaugoti darbo vietas ir atlyginimus; ragina parengti konkrečius socialinės pažangos planus siekiant užtikrinti veiksmingesnes, teisingesnes ir stipresnes gerovės valstybes; reikalauja parengti plataus užmojo daugiametę finansinę programą (DFP), kuri būtų sustiprinta naujais nuosavais ištekliais, ir nepritaria bet kokiam į sanglaudą orientuotų programų, pvz., ESF +, finansavimo sumažinimui;

7.  pabrėžia Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo ir JT DVT pasiekimo įgyvendinant Europos ekonomikos gaivinimo planą svarbą, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą, socialinę sanglaudą ir visuotinę gerovę; nerimauja, kad per dabartinę krizę gerovės sistemoms daromas precedento neturintis spaudimas ir kad susijusios viešosios išlaidos didės eksponentiškai; pabrėžia, kad norint paskatinti ekonomikos atsigavimą, ES investicijų pastangomis pagal ekonomikos gaivinimo planą ir DFP turėtų būti skatinamas ekonomikos augimas, turintis tvirtą socialinį aspektą, visų pirma stiprinant gerovės sistemas ir investuojant į stabilias socialinės apsaugos sistemas, sveikatos priežiūrą, švietimą, būstą, užimtumą, kultūrą, teisingumą ir tinkamas bei prieinamas viešąsias socialines paslaugas siekiant kovoti su krizės sukeltais socialiniais padariniais ir panaikinti skurdą;

8.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl SURE, kaip neatidėliotinos priemonės siekiant paremti valstybių narių sutrumpinto darbo laiko tvarką dėl COVID-19 krizės, ir ragina valstybes nares greitai pasiekti susitarimą, kad būtų galima jį skubiai įgyvendinti ir taip padidinti įmonių likvidumo galimybes, būtinas ekonominei veiklai atnaujinti ir užimtumui išsaugoti; atkreipia dėmesį į laikiną priemonės pobūdį; todėl ragina Komisiją išnagrinėti galimybę prasidėjus bet kokiai netikėtai krizei, dėl kurios stabiliai didėtų išlaidos trumpalaikio darbo sistemoms, valstybių narių prašymu aktyvuoti nuolatinę specialią priemonę ir kitas panašias priemones;

9.  pabrėžia Europos Komisijos įsipareigojimą sutelkti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, reaguojant į COVID-19 krizės padarinius užimtumui; todėl ragina valstybes nares skubiai pateikti Komisijai finansavimo prašymus, kad būtų suteikta parama dėl COVID-19 darbo netekusiems Europos darbuotojams, naudojama jiems mokyti, perkvalifikuoti ir reintegruoti į darbo rinką;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad finansinė parama būtų teikiama tik Tarybos išvadų dėl persvarstyto nebendradarbiaujančių jurisdikcijų mokesčių tikslais ES sąrašo 1 priede išvardytose šalyse neregistruotoms įmonėms; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad naudos gavėjai laikytųsi Sutartyse įtvirtintų pagrindinių vertybių ir kad įmonės, gaunančios viešąją finansinę paramą, saugotų darbuotojus, užtikrintų deramas darbo sąlygas, gerbtų profesines sąjungas ir taikomas kolektyvines sutartis, mokėtų savo mokesčių dalį ir nepirktų akcijų arba nemokėtų premijų vadovybei ar dividendų akcininkams;

11.  pabrėžia esminį socialinių rodiklių suvestinės vaidmenį Europos semestre; ragina Komisiją patobulinti rezultatų suvestinę, atspindinčią visus 20 Europos socialinių teisių ramsčio principų, ir nustatyti privalomus socialinius tikslus, įskaitant skurdo panaikinimą, taip pat metodą, kuris apimtų aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius; pabrėžia, kad svarbu atlikti nacionalinių reformų programų ex ante ir ex post vertinimus;

12.  yra susirūpinęs dėl COVID-19 krizės poveikio Europos darbo rinkai ir dėl precedento neturinčio darbo vietų praradimo, ypač strateginiuose sektoriuose, taip pat dėl su tuo susijusio skurdo didėjimo ir gyvenimo lygio skirtumų, kurie ypač paveiks jaunimą, moteris ir žemos kvalifikacijos darbuotojus, neoficialią ekonomiką ir mažų garantijų darbą; primena Komisijos pirmininkės pranešimą, kad bus pristatyta ES bedarbio pašalpų perdraudimo sistema; ragina valstybes nares įgyvendinti užimtumo išlaikymo priemones ir skatinti lanksčias darbo sąlygas, kad būtų išsaugotos darbo vietos; ragina valstybes nares tinkamai investuoti į veiksmingą aktyvią darbo rinkos politiką, švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą ir visapusiškai išnaudoti dabartines ir naujas ES finansavimo priemones siekiant užkirsti kelią ilgalaikiam nedarbui, ypač demografinių trūkumų turinčiuose regionuose, pvz., kaimo vietovėse; primygtinai ragina valstybes nares taip pat kurti naujas užimtumo galimybes, be kita ko, pasitelkiant viešąsias investicijas ir užimtumo programas, ir stiprinti valstybinių užimtumo tarnybų vaidmenį, ypatingą dėmesį skiriant pagalbai jaunimui, neįgaliesiems ir diskriminuojamiems asmenims patekti į darbo rinką;

13.  su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į didelį jaunimo nedarbą įvairiose valstybėse narėse ir jaunų darbuotojų darbo sutarčių pažeidžiamumą, ypač nuo COVID-19 nukentėjusiuose sektoriuose; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis tinkamų kovos su jaunimo nedarbu priemonių, visapusiškai pasinaudojant esamomis ir naujomis finansinėmis priemonėmis, pvz., Jaunimo garantijų iniciatyva ir programa „Erasmus +“; ragina sukurti veiksmingesnę ir įtraukesnę Jaunimo garantijų iniciatyvą, ypatingą dėmesį skiriant kokybiškam užimtumui ir deramam darbo užmokesčiui, visų pirma labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad dėl COVID-19 pandemijos nepablogėtų šių labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių grupių padėtis, pvz., neformalių globėjų, ilgalaikėmis ligomis sergančių asmenų, neįgaliųjų, sveikatos problemų turinčių arba sunkiomis lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, migrantų ir pabėgėlių ir žmonių iš etninių ir religinių mažumų;

15.  pabrėžia, kad mažosios ir vidutinės įmonės yra labai svarbios siekiant tvaraus ir integracinio vystymosi, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Sąjungoje; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti savo paramą MVĮ ir jų darbuotojams, jiems vėl imantis ekonominės veiklos ir pereinant prie labiau skaitmeninės ir žalesnės ekonomikos;

16.  ragina valstybes nares aktyviai skatinti žiedinės ir socialinės ekonominę plėtrą, remti socialines inovacijas, socialiai atsakingas įmones ir stiprinti jų tvarumą, taip pat skatinti darbo formas, kuriomis sukuriamos kokybiško darbo galimybės;

17.  mano, kad tam, kad būtų išlaikytas ir padidintas bendras konkurencingumas, valstybių narių darbo rinkos reguliavimo sistemos turi būti aiškios, paprastos ir lanksčios, tuo pat metu išsaugant aukštus darbo standartus;

18.  pabrėžia, kad norint sėkmingai įgyvendinti ES ekonomikos gaivinimo planą reikia tinkamo socialinio dialogo visais lygmenimis ir veiksmingo socialinių partnerių dalyvavimo, darbuotojų ir profesinių sąjungų teisių stiprinimo, taip pat kolektyvinių derybų ir darbuotojų dalyvavimo, nes visa tai yra pagrindinės demokratijos ir įtraukties priemonės; ragina Komisiją ir valstybes nares remti socialinių partnerių gebėjimų stiprinimą, be kita ko, pasitelkiant ESF +, siekiant stiprinti profesinių sąjungų tankumą, socialinį dialogą, kolektyvines derybas ir darbuotojų dalyvavimą sprendžiant su įmonėmis susijusius klausimus, taip pat laikytis kolektyvinių sutarčių vykdant viešuosius pirkimus; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat užtikrinti, kad socialiniai partneriai visapusiškai dalyvautų formuojant politiką, įskaitant Europos semestrą;

19.  palankiai vertina Komisijos pradėtą antrąjį konsultacijų su socialiniais partneriais dėl ES minimaliojo darbo užmokesčio sistemos etapą; pažymi, kad darbo užmokestis yra svarbus atsižvelgiant į deramas darbo sąlygas ir siekiant klestinčios socialinės rinkos ekonomikos; ragina valstybes nares kolektyvinėmis sutartimis arba nacionaliniais teisės aktais garantuoti visiems darbuotojams deramą pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį virš skurdo ribos; mano, kad tvirtesnės kolektyvinės derybos yra vienas iš geriausių būdų skatinti deramą darbo užmokestį Europos Sąjungoje; ragina Komisiją nustatyti, kokios kliūtys trukdo socialiniam dialogui Europos Sąjungoje, ir parengti Europos minimaliojo darbo užmokesčio sistemą, kad būtų panaikintas dirbančiųjų skurdas, laikantis nacionalinių tradicijų ir teisės aktų, ir tinkamai paisant nacionalinių socialinių partnerių savarankiškumo bei gerai veikiančių kolektyvinių derybų modelių; pabrėžia, kad jokia iniciatyva neturi kenkti socialinių partnerių autonomijai ir darbo užmokesčio nustatymui taikant kolektyvinėmis derybomis grindžiamas sistemas; ragina laikytis koordinuoto požiūrio ES lygmeniu, kad būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos darbo sąnaudų srityje ir padidinta visų subjektų aukštynkryptė socialinė konvergencija; be to, pabrėžia, kad darbo užmokestis turėtų padėti darbuotojams patenkinti savo pačių ir savo šeimos poreikius ir kad kiekvienas Sąjungos darbuotojas turėtų gauti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos išnagrinėti, kaip nustatyti, ką galėtų apimti pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis ir kaip jį reikėtų vertinti – tai galėtų būti orientacinė priemonė socialiniams partneriams;

20.  ragina visiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, viršijantiems skurdo ribą, suteikti galimybę gauti valstybines, solidarias ir adekvačias senatvės pensijas; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jose galiojančios pensijų sistemos būtų patikimos ir stabilios; mano, kad pensijų sistemos reformos, be kitų aspektų, turėtų būti sutelktos į tikrąjį pensinį amžių ir atitikti darbo rinkos pokyčius, gimstamumo lygį, sveikatos ir gerovės padėtį, darbo sąlygas ir ekonominės priklausomybės lygį ir turėtų apimti vyresnių žmonių aktyvumo strategijas; mano, kad vykdant šias reformas taip pat reikia atsižvelgti į milijonų Europos darbuotojų, ypač moterų, jaunimo ir savarankiškai dirbančių asmenų, kurių darbas neužtikrintas ir mažų garantijų, kurie patiria priverstinį nedarbą ir ne savo noru dirba ne pilną darbo dieną, padėtį; mano, kad valstybės narės turėtų užmegzti konstruktyvų dialogą su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir sudaryti sąlygas laipsniškai pradėti vykdyti reformas;

21.  ragina Komisiją atlikti išsamų priešakinių linijų ir pagrindinių darbuotojų, platformų darbuotojų, nestandartinių darbuotojų ir mažų garantijų darbą dirbančių darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygų vertinimą, nustatyti jų nesaugios padėties priežastis, pateikti Europos reglamentavimo sistemą su aiškiomis ir paprastomis gairėmis, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo laikas, deramos darbo sąlygos visiems darbuotojams, teisės ir visuotinė galimybė naudotis socialine apsauga, taip pat stiprinti kolektyvinių derybų aprėptį, kovoti su mažų garantijų sutartimis, fiktyviu savarankišku darbu, nefiksuoto darbo laiko sutartimis ir netinkamu naudojimusi standartinėmis sutartimis; ragina Komisiją nustatyti griežtus subrangos praktikos apribojimus ir pagerinti socialinės apsaugos standartus; taip pat parengti nepriklausomų rangovų užimtumo statuso tikrinimo gaires siekiant kovoti su fiktyviu savarankišku darbu; pabrėžia, kad darbuotojams, kuriems taikomos laikinos ar lanksčios sutarties sąlygos, būtų iš tikrųjų suteikta tokio paties lygio apsauga kaip ir visiems kitiems darbuotojams;

22.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad netipinių darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų galimybės naudotis socialinės apsaugos sistemomis yra nepakankamos arba tokių sistemų trūksta; ragina valstybes nares įgyvendinti priemones šiems klausimams spręsti, ypač atsižvelgiant į 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl samdomųjų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visuotinę prieigą prie socialinės apsaugos, ypač esant dabartinei sudėtingai padėčiai;

23.  pabrėžia, kad pastarojo meto pandemija parodė skaitmeninių sprendimų, ypač nuotolinio darbo, svarbą ir būtinybę Europos lygmeniu nustatyti gaires ir taisykles; mano, kad tinkamai reguliuojamos lanksčios darbo sąlygos, nuotolinis darbas ir nuo vietos nepriklausančios darbo vietos sudaro galimybių, pvz., geriau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, mažinti su kasdieniu važinėjimu į darbą susijusį išmetamo CO2 kiekį ir didinti neįgaliųjų įsidarbinimo galimybes, be to, tai gali padėti kovoti su gyventojų mažėjimu kaimo vietovėse; ragina Komisiją parengti ES nuotolinio darbo darbotvarkę, įskaitant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų užtikrintos deramos darbo sąlygos, be kita ko, darbo valandų laikymasis, atostogos, galimybė derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą ir teisė atsijungti; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti vaikų turinčių darbuotojų, vienišų tėvų (motinų) ir neformalių globėjų, nuolat besirūpinančių išlaikomais giminaičiais, padėčiai, nes per COVID-19 pandemiją paaiškėjo, kad šioms grupėms buvo sudėtingiausia suderinti darbą ir šeimos gyvenimą dirbant nuotoliniu būdu; todėl pabrėžia tinkamų vaikų priežiūros sprendimų svarbą;

24.  nerimauja dėl sezoninių darbuotojų ir kitų tarpvalstybinių darbuotojų, ypač dirbančių mažo darbo užmokesčio sektoriuje, darbo ir gyvenimo sąlygų; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti teisių perkeliamumą ir užtikrinti teisingas ir sąžiningas darbo sąlygas mobiliesiems, tarpvalstybiniams ir sezoniniams darbuotojams Europos Sąjungoje; ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti skaitmeninti viešąsias paslaugas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningam darbuotojų judumui, visų pirma socialinės apsaugos sistemų koordinavimo srityje; todėl prašo Komisijos, atlikus tinkamą poveikio vertinimą, pateikti pasiūlymą dėl skaitmeninio ES socialinio draudimo numerio, kuris taip pat galėtų padėti sukurti kontrolės mechanizmą tiek asmenims, tiek atitinkamoms valdžios institucijoms, siekiant užtikrinti, kad socialinio draudimo įmokos būtų mokamos laikantis įsipareigojimų; be to, mano, kad kiekvienas darbuotojas turi turėti galimybę išsamiai susipažinti su savo darbdaviais ir savo darbo užmokesčio ir darbo teisėmis, remiantis sektoriaus kolektyvinėmis sutartimis arba, kai taikytina, nacionalinės teisės aktais; be to, ragina ES mastu užtikrinti subrangovų atsakomybę tam tikruose sektoriuose, pvz., žemės ūkio ir mėsos pramonėje, ypač tais atvejais, kai dirbama pagal vietoje sudaromas darbo sutartis, ir apskritai nustatyti aiškias subrangos praktikos taisykles;

25.  teigia, kad dėl COVID-19 pandemijos padidėjo rizika milijonų darbuotojų sveikatai ir saugai; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą skubiai persvarstyti Biologinių veiksnių direktyvą 2000/54/EB, siekiant pritaikyti ją prie pasaulinės pandemijos ir kitų išimtinių aplinkybių, ir darbuotojus visapusiškai apsaugoti nuo poveikio rizikos veiksnių; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti naują strateginę sveikatos ir saugos programą, direktyvą dėl streso darbe ir raumenų bei kaulų sistemos sutrikimų, direktyvą dėl psichinės gerovės darbo vietoje ir ES psichikos sveikatos strategiją, kad darbo vietoje būtų apsaugoti visi darbuotojai; ragina sustiprinti EU-OSHA vaidmenį skatinant visoje Sąjungoje užtikrinti saugias ir sveikas darbo vietas; pabrėžia, kad investicijos į darbuotojų saugą ir sveikatą padeda gerinti darbo vietų kokybę ir darbuotojų gerovę ir prisideda prie Europos ekonomikos našumo ir konkurencingumo;

26.  yra susirūpinęs dėl riboto skirtingų kartų atstovų socialinio judumo ir didėjančios pajamų nelygybės; pabrėžia, kad didelė nelygybė mažina ekonominius rezultatus ir tvaraus vystymosi potencialą; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti nelygybės klausimą ir kovoti su diskriminacija; pabrėžia, kad valstybės narės savo nacionalines mokesčių ir išmokų sistemas turėtų kurti taip, kad būtų mažinama nelygybė, skatinamas teisingumas, apsaugomi namų ūkiai ir šeimos, taip pat būtų teikiamos švietimo ir dalyvavimo darbo rinkoje paskatos, kartu užtikrinant visišką suderinamumą su Jungtinių Tautų DVT ir Europos žaliajame kurse nustatytais klimato ir aplinkos apsaugos tikslais; pabrėžia, kad investicijos į švietimą ir įgūdžius, taip pat geriau sukurtos mokesčių ir išmokų sistemos yra pagrindinės politinės priemonės, siekiant mažinti nelygybę ir skatinti vienodas galimybes;

27.  ragina Komisiją laikytis tarptautinių teisinių įsipareigojimų, susijusių su vaiko teisėmis, kurių valstybės narės (taip pat visa ES dėl kai kurių teisių) įsipareigojo laikytis; ragina Komisiją 2020 m. pateikti ES vaiko garantiją; ragina pasinaudoti 2021–2027 m. DFP nustatytomis investavimo į vaikus galimybėmis ir lėšas panaudoti siekiant plėtoti ES vaiko garantijų iniciatyvos potencialią pridėtinę vertę kovojant su skurdu, taip pat žalingomis neigiamomis tendencijomis, susijusiomis su demografiniais pokyčiais Europoje; reikalauja, kad valstybės narės parengtų Europos ir nacionalinius veiksmų planus, kuriais užtikrinama vaikų galimybė naudotis pagrindinėmis penkiomis teisėmis: galimybė naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti nemokamą išsilavinimą, nemokamas vaiko priežiūros paslaugas, deramą būstą ir tinkamą mitybą;

28.  ragina Komisiją kuo greičiau pateikti ES vaiko garantijų sistemą, grindžiamą 2013 m. Tarybos rekomendacijoje dėl investavimo į vaikus išdėstytu trijų ramsčių požiūriu, taip pat teisėmis grindžiamą, išsamią ir integruotą kovos su skurdu strategiją, kurioje būtų nustatytas skurdo mažinimo tikslas, ir ES programą dėl nacionalinių benamystės strategijų, laikantis principo „svarbiausia – būstas“, taip pat laikotarpio po 2020 m. ES romų strateginę programą su konkrečiais tikslais ir nacionaliniu finansavimu; ragina Komisiją taip pat atlikti įvairių minimalių pajamų sistemų valstybėse narėse lyginamąjį tyrimą, kuriame būtų aptartas socialinės apsaugos pagrindas ir saugumo tinklas asmenims, kuriems reikalinga apsauga, ir atkreipti dėmesį į geriausios praktikos pavyzdžius, siekiant parengti šios srities sistemą;

29.  pabrėžia, koks socialinės paramos sistemoms svarbus automatinio stabilizavimo aspektas, kad būtų galima reaguoti į išorės veiksnių, pvz., nuosmukių, poveikio sukeltas socialinio sukrėtimo bangas; todėl ragina valstybes nares įgyvendinti naują politiką, kuria būtų siekiama atkurti užimtumo saugumą teikiant apsaugą visų tipų darbuotojams, įskaitant apsaugą atleidimo iš darbo atvejais; taip pat ragina valstybes nares atsižvelgiant į TDO rekomendaciją Nr. 202, kurioje nustatyta minimali socialinės apsaugos riba, užtikrinti ir padidinti investicijas į socialinės apsaugos sistemas, siekiant užtikrinti jų veiksmingumą naikinant skurdą ir nelygybę, užkertant šiems reiškiniams kelią ir užtikrinant apsaugos sistemų tvarumą;

30.  palankiai vertina tai, kad per COVID-19 pandemiją dauguma valstybių narių ėmėsi išimtinių priemonių siekdamos užkirsti kelią benamystei ir spręsti šią problemą stabdydamos priverstinius iškeldinimus ir suteikdamos būstą būtinais atvejais; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti galimybes gauti būstą ir parengti tvarius, aktyvius ir reagavimu į susidariusias aplinkybes grindžiamus sprendimo būdus, kad iki 2030 m. būtų išspręsta benamystės problema; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares geriau ir labiau suderintai rinkti duomenis apie benamius ir įtraukti benamystės aspektą į visas atitinkamas politikos sritis;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti konkrečius pasiūlymus, kad būtų užtikrinta teisinga pertvarka, turint omenyje būsto energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir tinkamai spręsti energijos nepritekliaus problemą, atsižvelgiant į Žaliojo kurso tikslus ir principus;

32.  pabrėžia, kad, kovojant su nesąžiningais darbo užmokesčio skirtumais ir diskriminacija, labai svarbus darbo užmokesčio skaidrumas; taigi palankiai vertina Komisijos ketinimą nustatyti privalomas darbo užmokesčio skaidrumo priemones, kurios turėtų apimti vienodą moterų ir vyrų darbo užmokesčio indeksą ir kurias taikant būtų visapusiškai paisoma nacionalinių socialinių partnerių savarankiškumo; primygtinai ragina skubiai patvirtinti šias priemones siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus ir išvengti tolesnės nelygybės dėl lyties ir diskriminacijos darbo rinkoje; pakartoja, kad lyčių aspektą reikia integruoti į visas biudžeto ir politikos sritis; ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti moterų verslumą ir sudaryti joms palankesnes sąlygas gauti finansavimą; ragina valstybes nares Taryboje atnaujinti užstrigusias derybas dėl Direktyvos dėl moterų valdybose; ragina labiau įtraukti motinystės ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpius į teises į pensiją;

33.  nerimauja dėl didėjančios diskriminacijos ir rasizmo Europoje; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti kovos su diskriminacija teisės aktų, politikos ir praktikos įgyvendinimą ir panaikinti struktūrinę mažumų diskriminaciją įsidarbinimo srityje ir darbo vietoje; ragina Komisiją pateikti komunikatą dėl gairių siekiant užkirsti kelią mažumų, įskaitant tautines mažumas, segregacijai darbo rinkoje, taip pat dėl valstybėms narėms ir darbdaviams skiriamų įdarbinimo be diskriminacijos politikos gairių ir standartų, įskaitant rekomendacijas dėl lygybės planų priėmimo įmonių lygmeniu ir sektorių kolektyvinėse sutartyse bei įvairovės darbo grupių steigimo darbo vietoje, kurios kovotų su stereotipais, išankstiniu nusistatymu ir neigiamu požiūriu, ir vykdytų diskriminacijos prevenciją įdarbinant, paaukštinant pareigose, nustatant darbo užmokestį ir suteikiant galimybes mokytis; pabrėžia, kad šie lygybės veiksmų planai taip pat turėtų būti naudojami skatinant etninę ir kultūrinę įvairovę darbo vietoje, rengiant vidaus taisykles, kuriomis kovojama su rasizmu, susijusia diskriminacija ir priekabiavimu darbo vietoje, stebint ir peržiūrint įdarbinimo sąlygas, pažangą ir darbuotojų išlaikymą lygybės požiūriu, kad būtų galima nustatyti tiesioginę ar netiesioginę diskriminacinę praktiką ir priimti taisomąsias priemones, siekiant mažinti nelygybę kiekvienoje iš šių sričių; ragina į šiuos lygybės veiksmų planus įtraukti lygybės duomenų rinkimą laikantis privatumo ir pagrindinių teisių standartų šiais tikslais;

34.  atkreipia dėmesį į būtinybę kovoti su diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkose, be kita ko, didinant informuotumą apie Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, ir užtikrinant galimybes naudotis mokymosi visą gyvenimą galimybėmis šiuo tikslu rengiant individualiai pritaikytus kursus ir mokymus;

35.  ragina valstybes nares teikti prieinamas ir įperkamas kokybiškas vaikų priežiūros ir ankstyvojo ugdymo paslaugas, taip pat trumpalaikės ir ilgalaikės priežiūros ir socialines paslaugas, be kita ko, vyresnio amžiaus asmenims ir neįgaliesiems, siekiant palengvinti moterų savarankiškumą ir dalyvavimą darbo rinkoje; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares visapusiškai ir greitai įgyvendinti direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros; ragina parengti ES priežiūros paslaugų sistemą, pagal kurią būtų nustatyti būtiniausi standartai ir kokybės gairės;

36.  pripažįsta esminį Europos slaugytojų vaidmenį pandemijos metu; ragina parengti Europos slaugytojų strategiją, siekiant užtikrinti sąžiningą darbuotojų judumą šiame sektoriuje ir pagerinti slaugytojų darbo sąlygas;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos kilusi krizė pablogino neįgaliųjų gyvenimo lygį; ragina Komisiją pateikti visapusišką ir ilgalaikę ES strategiją dėl negalios po 2020 m., pagrįstą konsultacijomis su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiais šeimos nariais arba organizacijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis krizės švelninimo priemonių pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją, kad būtų užtikrinta neįgaliųjų teisių apsauga, visapusiškas ir veiksmingas jų dalyvavimas ir įtrauktis į visuomenę, lygios jų galimybės ir nediskriminacinė prieiga prie prekių, paslaugų ir laisvalaikio veiklos; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat sustiprinti pastangas siekiant užtikrinti neįgaliųjų įtrauktį į darbo rinką pašalinant kliūtis, puoselėjant skaitmeninio darbo teikiamas galimybes ir sukuriant paskatų jų įdarbinimui;

38.  yra susirūpinęs dėl nekintančios mokyklos nebaigusių asmenų dalies, ypač tarp marginalizuotų grupių, ir didėjančios prastai besimokančių mokinių dalies; pabrėžia, kad pagrindinių skaičiavimo, raštingumo ir skaitmeninių žinių spragos labai trukdo prasmingai dalyvauti visuomenėje ir darbo rinkoje; ragina valstybes nares užtikrinti, kad kokybiškas, prieinamas ir įtraukus švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą būtų kiekvieno asmens teisė; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti kuo daugiau pastangų investuojant į prieinamą ir aukštos kokybės švietimą ir profesinį mokymą, teikiant poreikiams pritaikytą paramą, stiprinant įgūdžių tobulinimo ir persikvalifikavimo priemones, visų pirma ugdant skaitmeninius įgūdžius, ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą siekiant pritaikyti darbo jėgą prie kintančių darbo rinkų reikalavimų; pabrėžia, kad švietimo rezultatams neigiamą poveikį daro socialinė atskirtis, diskriminacija, stereotipai, skurdas bei segregacija ir kad šias problemas taip pat reikia spręsti; ragina Komisiją atlikti visapusišką nebaigti mokyklos skatinančių veiksnių, įskaitant socialinius aspektus, analizę ir ja remiantis pateikti pasiūlymą šiai problemai spręsti;

39.  pabrėžia, kad kvalifikacijų derinimas su įgūdžiais ir darbo galimybėmis, taip pat greitas profesinių kvalifikacijų pripažinimas ir geresnis sertifikavimas ES gali padėti sukurti gerai veikiančią ir įtraukią Europos darbo rinką ir kad glaudesnis švietimo sistemų ir įmonių bendradarbiavimas galėtų padėti siekti šio tikslo; ragina valstybes nares švietimo srityje diegti kuo daugiau skaitmeninių sprendimo būdų ir atsižvelgti į sparčią technologijų plėtrą bei darbo rinkos poreikius ateityje;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad kvalifikacija ir sertifikuota kompetencija suteikia pridėtinę vertę darbuotojams, pagerina jų padėtį darbo rinkoje ir gali būti perduodami pertvarkant darbo rinką; ragina parengti viešąją politiką įgūdžių klausimais, kuri būtų orientuota į kvalifikacijos ir kompetencijos sertifikavimą ir patvirtinimą; pabrėžia, kad įmonėse, kurios naudojasi darbuotojų kvalifikacijos kėlimui skirtomis lėšomis, reikėtų nustatyti įgūdžiais pagrįstas kompensavimo sistemas, ir tai reikėtų daryti susitarus su darbuotojų atstovais, nes ši sistema padėtų užtikrinti viešųjų investicijų grąžą;

41.  palankiai vertina atnaujintą Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama patenkinti ES darbo rinkos ir perėjimo prie ekologijos ir skaitmeninių technologijų įgūdžių ir su būsimais uždaviniais susijusius poreikius; pažymi, kad tinkamų įgūdžių rėmimas ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams įgūdžiams pagerins darbo našumą, o tai palengvins perėjimą prie ekologijos ir skaitmeninių technologijų siekiant žalesnės ir išmanesnės ekonomikos; ragina valstybes nares spręsti skaitmeninimo, automatizavimo, įgūdžių trūkumo, neatitikties ir skaitmeninės atskirties problemas; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, smurto dėl lyties aukoms, neįgaliesiems, romams ir kitoms grupėms, kurioms gresia diskriminacija; pabrėžia, jog, siekiant Europos gyventojams suteikti geras kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, reikia remiantis jaunimo garantijų iniciatyvos principais skubiai sukurti įgūdžių garantijų sistemą;

42.  atkreipia dėmesį į poreikį sveikatos srityje atsižvelgti į socialinius, ekonominius ir aplinkos veiksnius; ragina sukurti Europos sveikatos sąjungą, atlikti ES sveikatos priežiūros sistemų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, nustatyti būtiniausius kokybiškos sveikatos priežiūros standartus, sukurti Europos reagavimo į sveikatos krizes mechanizmą, taip pat sustiprinti ES sveikatos priežiūros agentūrų ir civilinės saugos pajėgumus, kurie būtų grindžiami solidarumo, nediskriminavimo, strateginio savarankiškumo ir bendradarbiavimo principais, sveikatos klausimams skirti didžiausią dėmesį nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, kaip įtvirtinta Sutartyje, sistemingai vertinti visų susijusių politikos sričių poveikį sveikatai ir ypatingą dėmesį skirti vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūrai ir gydymui; ragina valstybes nares visiems užtikrinti galimybę naudotis kokybiškomis, į žmones orientuotomis ir prieinamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant veiksmingą ir gerai finansuojamą visuotinę prevencinę priežiūrą ir sveikatos ugdymą; palankiai vertina tai, kad Europos semestre pereita nuo išlaidų taupymo prie orientavimosi į veiklos rezultatus ir į sveikatos priežiūros paslaugų poveikį sveikatai; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su nelygybe sveikatos srityje tarp ES valstybių narių ir jų viduje, parengti bendrus sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų veiklos stebėsenos rodiklius ir metodikas, siekiant sumažinti nelygybę, nustatyti sritis, kurias reikia tobulinti ir kurioms reikia skirti daugiau lėšų, ir nustatyti jų prioritetus; mano, kad Komisija turėtų įvertinti priemonių veiksmingumą, siekdama sumažinti nelygybę sveikatos srityje, kurią lemia su socialiniais, ekonominiais ir aplinkos rizikos veiksniais susijusi politika;

43.  dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi teisinė valstybė, įskaitant nepriklausomas ir veiksmingas teisingumo sistemas, kokybiškas viešojo administravimo institucijas ir viešųjų pirkimų procedūras, taip pat tvirtos kovos su korupcija sistemas, ir kad ji yra patikimos verslo aplinkos, veikiančių darbo rinkų ir tinkamo ES lėšų naudojimo pagrindas; pabrėžia, kad teisinės valstybės principo ir teisingumo sistemos veiksmingumo vertinimas ir toliau turėtų būti įtraukiamas į Europos semestrą; ragina valstybes nares ratifikuoti persvarstytą Europos socialinę chartiją;

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1. (2) OL L 159, 2020 5 20, p. 1. (3) OL L 130, 2020 4 24, p. 7. (4) OL L 99, 2020 3 31, p. 5. (5) OL C 390, 2019 11 18, p. 196. (6) OL L 185, 2019 7 11, p. 44. (7) OL C 205, 2020 6 19, p. 3. (8) OL L 138, 2014 5 13, p. 5. (9) OL L 307, 2008 11 18, p. 11. (10) OL L 188, 2019 7 12, p. 79. (11) OL C 155, 2011 5 25, p. 10. (12) OL L 150, 2018 6 14, p. 93. (13) OL L 150, 2018 6 14, p. 100. (14) OL L 150, 2018 6 14, p. 109. (15) OL L 150, 2018 6 14, p. 141. (16) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0033. (17) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0202. (18) OL C 134, 2020 4 24, p. 16. (19) OL C 433, 2019 12 23, p. 9. (20) OL C 356, 2018 10 4, p. 89. (21) OL C 346, 2018 9 27, p. 156. (22) OL C 337, 2018 9 20, p. 135. (23) OL C 242, 2018 7 10, p. 24. (24) OL C 76, 2018 2 28, p. 93. (25) OL C 35, 2018 1 31, p. 157. (26) OL C 366, 2017 10 27, p. 117. (27) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 25. (28) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0205. (29) OL L 204, 2006 7 26, p. 23. (30) OL L 151, 2019 6 7, p. 70. (31) OL L 186, 2019 7 11, p. 105. (32) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0176.