Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0216(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0200/2019

Pateikti tekstai :

A8-0200/2019

Debatai :

PV 20/10/2020 - 5
CRE 20/10/2020 - 5

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0287

Priimti tekstai
PDF 1163kWORD 483k
Penktadienis, 2020 m. spalio 23 d. - Briuselis
Valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklių nustatymas ***I
P9_TA(2020)0287A8-0200/2019

2020 m. spalio 23 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai(1) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (COM(2018)0392 – C8-0248/2018 – 2018/0216(COD))(2)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimai 776 ir 846
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ nustatyti ateities bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) uždaviniai, tikslai ir kryptys po 2020 m. Šie tikslai apima, inter alia, poreikį kurti labiau į rezultatus orientuotą BŽŪP, didinti modernizavimą ir tvarumą, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių ekonominį, socialinį, aplinkos bei klimato tvarumą, ir padėti mažinti su Sąjungos teisės aktais susijusią paramos gavėjų administracinę naštą;
(1)  2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ nustatyti ateities bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) uždaviniai, tikslai ir kryptys po 2020 m. Šie tikslai apima, inter alia, poreikį kurti labiau į rezultatus ir į rinką orientuotą BŽŪP, didinti modernizavimą ir tvarumą, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių ekonominį, socialinį, demografinį, aplinkos bei klimato tvarumą, ir padėti mažinti su Sąjungos teisės aktais susijusią paramos gavėjų administracinę naštą. Be to, šia nauja politika turėtų būti supaprastinamos sąlygos paramos gavėjams ir jiems turi būti užtikrinamos deramos pajamos. Kad BŽŪP būtų pasiekta tų tikslų, labai svarbu 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje išlaikyti tokį patį finansavimo lygį, kaip 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje;
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)   BŽŪP ir toliau atlieka itin svarbų vaidmenį Sąjungos kaimo vietovių vystymosi srityje. Todėl būtina stengtis sustabdyti laipsnišką žemės ūkio veiklos atsisakymą, išsaugant tvirtą, pakankamai aprūpintą BŽŪP ir taip siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą kaimo vietovėse ir toliau tenkinti vartotojų poreikius aplinkosaugos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės srityse. Atsižvelgiant į uždavinius, su kuriais susiduria Sąjungos gamintojai, reaguodami į naujus reglamentavimo reikalavimus ir didesnius užmojus aplinkosaugos srityje, smarkiai svyruojant kainoms ir sykiu atveriant Sąjungos rinką importui iš trečiųjų šalių, reikėtų išlaikyti BŽŪP skirtą biudžetą, atitinkantį bent jau 2014–2020 m. laikotarpio lygį;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b)   siekdama spręsti pasaulinio BŽŪP poveikio ir pasekmių klausimus Komisija turėtų užtikrinti nuoseklumą su kitomis Sąjungos išorės politikos kryptimis ir priemonėmis, visų pirma vystomojo bendradarbiavimo ir prekybos srityje, ir tų politikos krypčių ir priemonių tęstinumą. Laikantis Sąjungos įsipareigojimo užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui būtina formuojant žemės ūkio politiką atsižvelgti į vystymosi tikslus ir principus;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  kadangi vykdant BŽŪP reikia geriau reaguoti į uždavinius ir galimybes, kurių atsiranda Sąjungos, tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu, vietos ir ūkio lygmenimis, būtina supaprastinti BŽŪP valdymą, gerinti jos įgyvendinimą siekiant Sąjungos tikslų ir gerokai sumažinti administracinę naštą. Pagal veiklos rezultatų pasiekimu grindžiamą BŽŪP („įgyvendinimo modelis“) Sąjunga turėtų nustatyti pagrindines politikos nuostatas, tokias kaip BŽŪP tikslai ir pagrindiniai reikalavimai, o valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kaip jos pasiekia nustatytus tikslus ir siektinas reikšmes. Padidinus subsidiarumą taip pat galima geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius, derinant paramą taip, kad jos įnašas siekiant Sąjungos tikslų būtų kuo didesnis;
(2)  kadangi vykdant BŽŪP reikia geriau reaguoti į uždavinius ir galimybes, kurių atsiranda Sąjungos, tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu, vietos ir ūkio lygmenimis, būtina supaprastinti BŽŪP valdymą, gerinti jos įgyvendinimą siekiant Sąjungos tikslų ir gerokai sumažinti administracinę naštą, visų pirma galutiniams paramos gavėjams. Pagal veiklos rezultatų pasiekimu grindžiamą BŽŪP („įgyvendinimo modelis“) Sąjunga turėtų nustatyti pagrindines politikos nuostatas, tokias kaip BŽŪP tikslai ir pagrindiniai reikalavimai, o valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kaip jos pasiekia nustatytus tikslus ir siektinas reikšmes, sykiu užtikrindamos sektoriaus politinį užtikrintumą ir finansinį saugumą. Padidinus subsidiarumą taip pat galima geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius, derinant paramą taip, kad jos įnašas siekiant Sąjungos tikslų būtų kuo didesnis. Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad dėl minėto subsidiarumo BŽŪP nebūtų grąžinta į nacionalinį lygmenį, šiame reglamente turėtų būti numatytos patikimos Sąjungos nuostatos, kurias taikant neatsirastų konkurencijos iškraipymų ir visoje Sąjungos teritorijoje būtų užtikrintas nediskriminacinis požiūris visų Sąjungos ūkininkų atžvilgiu;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  dėl vartojamų bendrų sąvokų apibrėžčių, nustatytų tik Sąjungos lygmeniu, valstybėms narėms kyla tam tikrų sunkumų, kai jos siekia atsižvelgti į savo nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų ypatumus. Todėl reikėtų suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo, kad jos galėtų nustatyti kai kurias apibrėžtis savo BŽŪP strateginiame plane. Tačiau siekiant užtikrinti bendras visiems vienodas sąlygas, Sąjungos lygmeniu turi būti nustatytas tam tikras pagrindas – būtinos esminės nuostatos, kurias reikia įtraukti į tas apibrėžtis (toliau – pagrindinės apibrėžtys);
(3)  reikėtų suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo, kad jos galėtų nustatyti kai kurias apibrėžtis savo BŽŪP strateginiame plane. Tačiau siekiant užtikrinti bendras visiems vienodas sąlygas, Sąjungos lygmeniu turi būti nustatytas tam tikras pagrindas – būtinos bendros nuostatos, kurias reikia įtraukti į tas apibrėžtis (toliau – pagrindinės apibrėžtys);
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų dėl vidaus paramos, kurie nustatyti PPO sutartyje dėl žemės ūkio, ir ypač kad apie bazinę pajamų paramą tvarumui didinti ir apie susijusias intervencinių priemonių rūšis būtų toliau pranešama kaip apie „žaliosios dėžės“ paramą, kuri nedaro arba beveik nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai, „žemės ūkio veiklos“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir žemės ūkio produktų gamybą, ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymą. Valstybės narės turėtų nustatyti tikslią žemės ūkio veiklos apibrėžtį savo BŽŪP strateginiuose planuose, derindamos ją prie vietos sąlygų;
(4)  siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų dėl vidaus paramos, kurie nustatyti PPO sutartyje dėl žemės ūkio, ir ypač kad apie bazinę pajamų paramą tvarumui didinti ir apie susijusias intervencinių priemonių rūšis būtų toliau pranešama kaip apie „žaliosios dėžės“ paramą, kuri nedaro arba beveik nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai, „žemės ūkio veiklos“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir žemės ūkio produktų gamybą, ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymą. Valstybės narės turėtų nustatyti Sąjungos pagrindinės apibrėžties bendrus elementus atitinkančią žemės ūkio veiklos apibrėžtį savo BŽŪP strateginiuose planuose, derindamos ją prie vietos sąlygų;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  siekiant išlaikyti esmines bendras visos Sąjungos nuostatas, užtikrinant, kad valstybių narių sprendimus būtų galima palyginti, tačiau nebūtų ribojamos valstybių narių galimybės siekti Sąjungos tikslų, turėtų būti nustatyta „žemės ūkio paskirties žemės“ pagrindinė apibrėžtis. Susijusios „ariamosios žemės“, „daugiamečių pasėlių“ ir „daugiamečių žolynų“ pagrindinės apibrėžtys turėtų būti plačios, kad valstybės narės galėtų konkrečiau patikslinti šias apibrėžtis pagal vietos sąlygas. Turėtų būti nustatyta tokia „ariamosios žemės“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų į ją įtraukti įvairių formų gamybą, įskaitant tokias sistemas kaip agrarinė miškininkystė ir ariamosios žemės plotus, kuriuose yra krūmų ir medžių; į ją būtų privaloma įtraukti ir pūdymo plotus, taip užtikrinant nuo gamybos atsietą intervencinių priemonių pobūdį. „Daugiamečių pasėlių“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir tuos plotus, kurie iš tiesų naudojami produkcijai gaminti, ir tuos, kurie tam nenaudojami, taip pat daigynus ir trumpos rotacijos želdinius, kaip juos apibrėžia valstybės narės. Turėtų būti nustatyta tokia „daugiamečių žolynų“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų nustatyti papildomus kriterijus ir galėtų į šią apibrėžtį įtraukti ne tik žolę ar kitus žolinius pašarus, bet ir kitų rūšių augalus, kuriuos galima naudoti gyvūnams ganyti arba šerti, nesvarbu, ar tie plotai faktiškai naudojami gamybai, ar ne;
(5)  siekiant išlaikyti esmines bendras visos Sąjungos nuostatas, užtikrinant, kad valstybių narių sprendimus būtų galima palyginti, o Sąjungos ūkininkai būtų vienodai vertinami, tačiau nebūtų ribojamos valstybių narių galimybės siekti Sąjungos tikslų, turėtų būti nustatyta „žemės ūkio paskirties žemės“ pagrindinė apibrėžtis. Susijusios „ariamosios žemės“, „daugiamečių pasėlių“ ir „daugiamečių žolynų“ pagrindinės apibrėžtys turėtų būti plačios, kad valstybės narės galėtų konkrečiau patikslinti šias apibrėžtis pagal vietos sąlygas ir įprastą praktiką. Turėtų būti nustatyta tokia „ariamosios žemės“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų į ją įtraukti įvairių formų gamybą, įskaitant tokias sistemas, kaip agrarinė miškininkystė ir ariamosios žemės plotai, kuriuose yra krūmų ir medžių; į ją būtų privaloma įtraukti ir pūdymo plotus, taip užtikrinant nuo gamybos atsietą intervencinių priemonių pobūdį. „Daugiamečių pasėlių“ pagrindinė apibrėžtis turėtų apimti ir tuos plotus, kurie iš tiesų naudojami produkcijai gaminti, ir tuos, kurie tam nenaudojami, taip pat daigynus ir trumpos rotacijos želdinius, kaip juos apibrėžia valstybės narės. Turėtų būti nustatyta tokia „daugiamečių žolynų“ pagrindinė apibrėžtis, kad valstybės narės galėtų nustatyti papildomus kriterijus ir galėtų į šią apibrėžtį įtraukti ne tik žolę ar kitus žolinius pašarus, bet ir kitų rūšių augalus, kuriuos galima naudoti nebūtinai tik gyvūnams ganyti arba šerti, nesvarbu, ar tie plotai faktiškai naudojami gamybai, ar ne;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  ateityje ūkininkavimo srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama aukštos kokybės maisto gamybai, nes tuo grindžiamas Sąjungos konkurencinis pranašumas. Jei įmanoma, turėtų būti išlaikyti ir sustiprinti Sąjungos standartai, taip pat turėtų būti numatytos priemonės, kuriomis būtų dar labiau padidintas ilgalaikis maisto gamybos sektoriaus našumas ir konkurencingumas, įdiegtos naujos technologijos ir užtikrintas veiksmingesnis išteklių naudojimas, taip sustiprinant Sąjungos, kaip pasaulinės lyderės, vaidmenį;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir užtikrinti suderinimą su kitais teisės aktais, į reikalavimus atitinkančio hektaro apibrėžtį dėl tų plotų, kurie naudojami kanapėms auginti, turėtų būti įtrauktas reikalavimas naudoti sėjai skirtų veislių kanapes, kuriose yra ne daugiau kaip 0,2 % tetrahidrokanabinolio;
(8)  siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir užtikrinti suderinimą su kitais teisės aktais, į reikalavimus atitinkančio hektaro apibrėžtį dėl tų plotų, kurie naudojami kanapėms auginti, turėtų būti įtrauktas reikalavimas naudoti sėjai skirtų veislių kanapes, kuriose yra ne daugiau kaip 0,3 % tetrahidrokanabinolio;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  siekiant toliau gerinti BŽŪP rezultatus, pajamų rėmimas turėtų būti tikslingesnis, remiant tikrųjų ūkininkų pajamas. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų laikomasi bendro požiūrio į tokį tikslingą paramos skyrimą, reikėtų nustatyti „tikrojo ūkininko“ pagrindinę apibrėžtį su esminėmis nuostatomis. Remdamosi šiuo pagrindu valstybės narės turėtų savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti, kurie ūkininkai nelaikomi tikraisiais ūkininkais, pagal tokias sąlygas kaip pajamų vertinimo rezultatai, darbo jėgos sąnaudos ūkyje, įmonės tikslas ir įtraukimas į registrus. Taip pat dėl to neturėtų būti atimta galimybė remti kelių rūšių veiklą vykdančius ūkininkus, kurie aktyviai ūkininkauja, bet kartu užsiima ir ne žemės ūkio veikla ne savo ūkyje, nes įvairia jų veikla dažnai padedama stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą;
(9)  siekiant toliau gerinti BŽŪP rezultatus, pajamų parama turėtų būti skiriama tik aktyviems ūkininkams. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų laikomasi bendro požiūrio į tokį tikslingą paramos skyrimą, reikėtų nustatyti „aktyvaus ūkininko“ pagrindinę apibrėžtį su bendromis nuostatomis. Neturėtų būti atimta galimybė remti kelių rūšių veiklą vykdančius ūkininkus, kurie aktyviai ūkininkauja, bet kartu užsiima ir ne žemės ūkio veikla ne savo ūkyje, nes įvairia jų veikla dažnai padedama stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą. Ta pagrindinė apibrėžtis bet kuriuo atveju turėtų padėti išsaugoti Sąjungoje taikomą šeimos ūkininkavimo modelį;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  moterų ir vyrų lygybė yra esminis Sąjungos principas, o lyčių aspekto integravimas yra svarbi priemonė integruojant tą principą į BŽŪP. Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas moterų dalyvavimo socialiniame ir ekonominiame kaimo vietovių vystymesi skatinimui. Moterų valdomi ūkiai paprastai yra mažesni, o moterų, kaip ūkininkų sutuoktinių, atliekamas darbas ne visada pripažįstamas ir matomas. Tai turi poveikio jų ekonominiam nepriklausomumui. Šis reglamentas turėtų padėti užtikrinti moterų darbo matomumą, jį geriau įvertinti ir atsižvelgti į jį formuluojant konkrečius pasiūlymus, kuriuos valstybės narės pateiks savo strateginiuose planuose. Lyčių lygybės ir nediskriminavimo principai turėtų būti sudėtinė BŽŪP intervencinių priemonių rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo dalis. Valstybės narės taip pat turi stiprinti savo gebėjimus lyčių aspekto integravimo ir pagal lytis suskirstytų duomenų rinkimo srityje;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  siekiant kartų kaitos tikslo, kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarp tiesioginių išmokų intervencinių priemonių ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių, turėtų būti Sąjungos lygmeniu nustatyta „jaunojo ūkininko“ pagrindinė apibrėžtis su esminėmis nuostatomis;
(10)  siekiant kartų kaitos tikslo, kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarp tiesioginių išmokų intervencinių priemonių ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių, turėtų būti Sąjungos lygmeniu nustatyta „jaunojo ūkininko“ pagrindinė apibrėžtis su bendromis nuostatomis;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)   siekiant verslo plėtros palengvinimo kaimo vietovėse tikslo, kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarp tiesioginių išmokų intervencinių priemonių ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių, turėtų būti Sąjungos lygmeniu nustatyta „naujo ūkininko“ pagrindinė apibrėžtis su bendromis nuostatomis;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  siekiant tinkamai pagrįsti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus ir užtikrinti, kad Sąjunga tinkamai spręstų savo pastarojo meto uždavinius, reikėtų nustatyti bendruosius tikslus, atitinkančius komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ pateiktas gaires. Papildomai reikėtų Sąjungos lygmeniu nustatyti konkrečius tikslus, kuriais valstybės narės vadovautųsi savo BŽŪP strateginiuose planuose. Palaikant įvairių darnaus vystymosi aspektų pusiausvyrą, remiantis poveikio vertinimu, nustatant šiuos konkrečius tikslus turėtų būti suformuluoti konkretesni prioritetai pagal bendruosius BŽŪP tikslus ir atsižvelgiant į susijusius, ypač klimato, energijos ir aplinkos apsaugos sričių Sąjungos teisės aktus;
(11)  siekiant įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus ir užtikrinti, kad Sąjunga tinkamai spręstų savo pastarojo meto uždavinius, reikėtų nustatyti bendruosius tikslus, atitinkančius komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ pateiktas gaires. Papildomai reikėtų Sąjungos lygmeniu nustatyti konkrečius tikslus, kuriuos valstybės narės įgyvendintų savo BŽŪP strateginiuose planuose. Palaikant įvairių darnaus vystymosi aspektų pusiausvyrą, remiantis poveikio vertinimu, nustatant šiuos konkrečius tikslus turėtų būti suformuluoti konkretesni prioritetai pagal bendruosius BŽŪP tikslus ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinėje srityse;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  nors pagal BŽŪP įgyvendinimo modelį Sąjunga turėtų nustatyti Sąjungos tikslus ir apibrėžti intervencinių priemonių rūšis, taip pat nustatyti pagrindinius Sąjungos reikalavimus, taikytinus valstybėms narėms, valstybės narės turėtų būti įgaliotos pagal šį Sąjungos nustatytą pagrindą parengti paramos nuostatas, taikomas paramos gavėjams. Imdamosi veiksmų šiomis aplinkybėmis, valstybės narės turėtų laikytis Pagrindinių teisių chartijos ir bendrųjų Sąjungos teisės principų ir užtikrinti, kad Sąjungos paramos teikimo gavėjams teisinė sistema būtų pagrįsta jų BŽŪP strateginiais planais ir atitiktų šiame reglamente ir [Horizontaliajame reglamente] nustatytus principus ir reikalavimus;
(13)  nors pagal BŽŪP įgyvendinimo modelį Sąjunga turėtų nustatyti Sąjungos tikslus ir apibrėžti intervencinių priemonių rūšis, taip pat nustatyti bendrus Sąjungos reikalavimus, taikytinus valstybėms narėms, valstybės narės turėtų būti įgaliotos pagal šį Sąjungos nustatytą pagrindą parengti paramos nuostatas, taikomas paramos gavėjams. Imdamosi veiksmų šiomis aplinkybėmis, valstybės narės turėtų laikytis Pagrindinių teisių chartijos ir bendrųjų Sąjungos teisės principų ir užtikrinti, kad Sąjungos paramos teikimo gavėjams teisinė sistema būtų pagrįsta jų BŽŪP strateginiais planais ir atitiktų šiame reglamente ir [Horizontaliajame reglamente] nustatytus principus ir reikalavimus;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)   įgyvendinant BŽŪP strateginius planus turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus. Valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų laikytis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų įpareigojimų ir užtikrinti prieinamumą, laikydamosi tos konvencijos 9 straipsnio ir Sąjungos teisės, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti pašalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios formos segregacijos, diskriminacijos ar atskirties. Tų fondų tikslų turėtų būti siekiama laikantis tvaraus vystymosi požiūrio ir Orhuso konvencijos bei Sąjungos tikslo išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, taip pat kovoti su klimato kaita, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, sykiu vadovaujantis principu „teršėjas moka“;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b)  taikant šį įgyvendinimo modelį neturėtų susidaryti padėtis, kad būtų įgyvendinamos 27 skirtingos nacionalinės žemės ūkio politikos ir iškiltų grėsmė bendros BŽŪP esmei ir atsirastų iškraipymų. Pagal jį valstybėms narėms turėtų būti suteikta tam tikro lankstumo tvirtoje bendroje reglamentavimo sistemoje;
Pakeitimai 17 ir 779
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  esant didesnei BŽŪP orientacijai į rinką, kaip išdėstyta komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, dėl rinkos poveikio, klimato kaitos ir susijusių dažnesnių ekstremalių orų reiškinių bei sunkesnių jų padarinių, taip pat dėl sanitarinių ir fitosanitarinių krizių gali kilti kainų nepastovumo rizika ir didėti neigiama įtaka pajamoms. Taigi, nors ūkininkai galiausiai yra atsakingi už savo pačių parengtas ūkių strategijas, reikėtų nustatyti patikimą planą, kaip bus užtikrintas tinkamas rizikos valdymas. Šiuo tikslu valstybės narės ir ūkininkai gali turėti galimybę remtis Sąjungos lygmeniu sukurta rizikos valdymo platforma, skirta pajėgumams stiprinti, kad ūkininkai turėtų pakankamai finansinių priemonių investicijoms ir galimybių gauti apyvartinio kapitalo, naudotis mokymu, žinių perdavimu ir konsultacijomis;
(15)  esant didesnei BŽŪP orientacijai į rinką, kaip išdėstyta komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, dėl rinkos poveikio, abipusiškumo sąlygos nebuvimo prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis, klimato kaitos ir susijusių dažnesnių ekstremalių orų reiškinių bei sunkesnių jų padarinių, taip pat dėl sanitarinių ir fitosanitarinių krizių gali kilti kainų nepastovumo rizika ir didėti neigiama įtaka pajamoms. Maisto grandinės disbalansas, visų pirma pirminiame sektoriuje, nes tai yra silpniausia grandis, taip pat daro neigiamą poveikį gamintojų pajamoms. Todėl, nors ūkininkai galiausiai yra atsakingi už savo pačių parengtas ūkių strategijas ir savo ūkių atsparumo didinimą, reikėtų nustatyti patikimą planą, kaip bus užtikrintas tinkamas rizikos valdymas. Šiuo tikslu valstybės narės ir ūkininkai gali turėti galimybę remtis Sąjungos lygmeniu sukurta rizikos valdymo platforma, skirta pajėgumams stiprinti, kad ūkininkai turėtų pakankamai finansinių priemonių investicijoms ir galimybių gauti apyvartinio kapitalo, naudotis mokymu, žinių perdavimu ir konsultacijomis;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  labai svarbus Sąjungos žemės ūkio ir miškininkystės ateities prioritetas yra stiprinti aplinkos apsaugos ir klimato srities veiksmus ir padėti pasiekti su aplinka ir klimatu susijusius Sąjungos tikslus. Todėl BŽŪP struktūra turėtų atitikti didesnį šių tikslų užmojį. Pagal jos įgyvendinimo modelį tie veiksmai, kurių imamasi siekiant įveikti aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos problemas, turėtų būti orientuoti į rezultatus, ir SESV 11 straipsnis turėtų būti šiuo tikslu laikomas įpareigojimu pasiekti rezultatų;
(16)  labai svarbus Sąjungos žemės ūkio, sodininkystės ir miškininkystės prioritetas yra remti ir stiprinti aplinkos apsaugą, biologinės ir genetinės įvairovės išsaugojimą žemės ūkio sistemoje, taip pat klimato srities veiksmus, ir padėti pasiekti su aplinka ir klimatu susijusius Sąjungos tikslus. Todėl BŽŪP struktūra turėtų atitikti didesnį šių tikslų užmojį, kartu atspindėti atitinkamai didesnę naštą ir reikalavimus gamintojams. Pagal jos įgyvendinimo modelį tie veiksmai, kurių imamasi siekiant įveikti aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos problemas, turėtų būti orientuoti į rezultatus, ir SESV 11 straipsnis turėtų būti šiuo tikslu laikomas įpareigojimu pasiekti rezultatų;
kadangi daugelyje Sąjungos kaimo vietovių yra struktūrinių problemų, tokių kaip patrauklių užimtumo galimybių stoka, įgūdžių trūkumai, nepakankamas investavimas į ryšius, infrastruktūrą ir pagrindines paslaugas, taip pat jaunimo išvykimo problema, būtina iš esmės stiprinti tų vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą, remiantis Korko 2.0. deklaracija, visų pirma kuriant darbo vietas ir skatinant kartų kaitą pagal kaimo vietovėse įgyvendinamą Komisijos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją, skatinant socialinę įtrauktį, kartų kaitą ir pažangiųjų kaimų plėtrą visoje Europoje. Kaip pažymima komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, gerų ekonomikos augimo ir darbo perspektyvų kaimo vietovėse gali teikti naujos kaimo vertės grandinės, tokios kaip atsinaujinančiųjų išteklių energetika, kuriama bioekonomika, žiedinė ekonomika ir ekologinis turizmas. Šiomis aplinkybėmis finansinės priemonės ir naudojimasis „InvestEU“ garantija gali būti ypač svarbūs užtikrinant galimybes gauti finansavimą ir didinant ūkių ir įmonių augimo pajėgumus. Kaimo vietovėse yra užimtumo galimybių teisėtai šalyje esantiems trečiųjų šalių piliečiams; tai paskatintų jų socialinę ir ekonominę integraciją, visų pirma pagal bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas;
kadangi daugelyje Sąjungos kaimo vietovių yra struktūrinių problemų, tokių kaip patrauklių užimtumo galimybių stoka, įgūdžių trūkumai, nepakankamas investavimas į plačiajuostę prieigą ir junglumą, infrastruktūrą ir pagrindines paslaugas, taip pat jaunimo išvykimo problema, būtina iš esmės stiprinti tų vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą, remiantis Korko 2.0. deklaracija, visų pirma kuriant darbo vietas ir skatinant kartų kaitą pagal kaimo vietovėse įgyvendinamą Komisijos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją, ir skatinant socialinę įtrauktį, paramą jaunimui, geresnį moterų dalyvavimą kaimo ekonomikoje, kartų kaitą ir pažangiųjų kaimų plėtrą visoje Europoje. Siekiant stabilizuoti ir įvairinti kaimo ekonomiką, reikia remti ir ne žemės ūkio įmonių steigimą, vystymą ir stiprinimą. Kaip pažymima komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, gerų ekonomikos augimo ir darbo perspektyvų kartu išsaugant gamtos išteklius kaimo vietovėse gali teikti naujos kaimo vertės grandinės, tokios kaip atsinaujinančiųjų išteklių energetika, kuriama bioekonomika, žiedinė ekonomika ir ekologinis turizmas. Šiomis aplinkybėmis finansinės priemonės gali atlikti esminį vaidmenį užtikrinant galimybes gauti finansavimą ir didinant ūkių ir įmonių augimo pajėgumus. Kaimo vietovėse yra užimtumo galimybių teisėtai šalyje esantiems trečiųjų šalių piliečiams; tai paskatintų jų socialinę ir ekonominę integraciją, visų pirma pagal bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)   siekdama kaimo vietovių socialinio ir ekonominio tvarumo, Komisija turėtų patikrinti, ar valstybės narės BŽŪP strateginiuose planuose užtikrina Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/41/ES1a ir ilgalaikio požiūrio į kaimo plėtros fondų naudojimą suderinamumą;
____________________
1a 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1).
Pakeitimas 853
Pasiūlymas dėl reglamento
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(16b)   žemės ūkis gali būti svarbi ekonomikos augimo ir skurdo mažinimo varomoji jėga, tačiau daugelyje šalių šis sektorius veikia nepakankamai gerai iš dalies dėl to, kad moterys, kurios itin daug prisideda prie kaimo ekonomikos, susiduria su suvaržymais. Valstybės narės turėtų imtis efektyvių veiksmų, siekdamos paremti pagrindinį moterų vaidmenį vykdant kaimo vietovių plėtrą ir jas išsaugant;
Pakeitimai 20 ir 781
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  pagal BŽŪP turėtų būti toliau užtikrinamas aprūpinimas maistu, kuris turėtų būti suprantamas taip: visada turi pakakti maisto produktų ir jie turi būti saugūs ir maistingi. Be to, reikėtų padėti Sąjungos žemės ūkiui geriau reaguoti į naujus su maistu ir sveikata susijusius visuomenės poreikius, be kita ko, dėl tvarios žemės ūkio produktų gamybos, sveikesnės mitybos, maisto atliekų ir gyvūnų gerovės. BŽŪP turėtų būti toliau skatinama išskirtinių ir vertingų savybių turinčių produktų gamyba, kartu padedant ūkininkams aktyviai derinti savo produkciją prie rinkos tendencijų ir vartotojų poreikių;
(17)  pagal BŽŪP turėtų būti toliau užtikrinamas aprūpinimas maistu, kuris turėtų būti suprantamas taip: visada turi pakakti maisto produktų ir jie turi būti saugūs, sveiki ir maistingi. Be to, reikėtų padėti Sąjungos žemės ūkiui geriau reaguoti į naujus su maistu ir sveikata susijusius visuomenės poreikius, be kita ko, dėl tvarios žemės ūkio produktų gamybos, sveikesnės mitybos, aukštos kokybės produkcijos ir kokybės diferencijavimo, maisto atliekų ir gyvūnų gerovės. BŽŪP turėtų būti toliau skatinama tvari išskirtinių ir vertingų savybių turinčių produktų gamyba, pvz., didelės gamtinės vertės ūkininkavimo sistemos, kartu padedant ūkininkams aktyviai derinti savo produkciją prie rinkos tendencijų ir vartotojų poreikių;
Pakeitimas 782
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)   laikydamosi darbotvarkės iki 2030 m. įsipareigojimų ir Paryžiaus susitarimo, Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo išvadų, taip pat Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijų, Sąjunga ir valstybės narės turėtų pereiti prie tvarios Europos maisto ir žemės ūkio sistemos. Šio perėjimo metu reikėtų visų pirma skatinti diversifikuotą, tvarią ir atsparią žemės ūkio praktiką, kuri padėtų apsaugoti ir gausinti gamtos išteklius, stiprinti ekosistemas ir prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti, pritaikant gyvulininkystės praktiką prie ekologiniu požiūriu tinkamų pajėgumų, mažinant priklausomybę nuo netvarių išteklių, įskaitant iškastinį kurą, ir palaipsniui gerinant biologinę įvairovę ir dirvožemio kokybę;
Pakeitimai 21 ir 783
Pasiūlymas dėl reglamento
17 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(17b)   nors kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų plane skiepijimas laikoma ekonomiškai efektyvia visuomeninės sveikatos intervencine priemone kovojant su AAM, tačiau aktyviau skiepyti gyvūnus trukdo palyginti su įprastais antibiotikais didesnė diagnozės nustatymo, su antimikrobinėmis medžiagomis susijusių alternatyvų ir skiepijimo kaina;
Pakeitimas 784
Pasiūlymas dėl reglamento
17 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(17c)   siekiant įgyvendinti ne tik BŽŪP aplinkos srities tikslus, bet ir patenkinti visuomenės poreikius didesnės maisto saugos aspektu, turėtų būti remiamas labai mažai sunkiųjų metalų savo sudėtyje turinčių tręšiamųjų produktų naudojimas;
Pakeitimas 1100
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)   siekdamos užtikrinti ūkininkų ir jų šeimų gerovę ir atsižvelgdamos į tai, kad stresas yra pagrindinė nelaimingų atsitikimų ūkiuose priežastis, valstybės narės užtikrina politikos socialinį tvarumą, išlaikydamos kuo mažesnę reglamentavimo ir administracinę naštą, sudarydamos sąlygas tinkamai derinti ūkininkų profesinį ir asmeninį gyvenimą ir užtikrindamos žemės ūkio veiklos Sąjungos teritorijoje gyvybingumą;
Pakeitimai 728 ir 785
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  remiantis ankstesne kompleksinės paramos sistema, įgyvendinama iki 2020 m., pagal naująją paramos sąlygų sistemą visos BŽŪP paramos gavimas susiejamas su jos gavėjų prievole laikytis pagrindinių su aplinka, klimato kaita, visuomenės sveikata, gyvūnų sveikata, augalų sveikata ir gyvūnų gerove susijusių standartų. Šie pagrindiniai standartai apima supaprastintą teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) standartų sąrašą. Pagal šiuos pagrindinius standartus turėtų būti labiau atsižvelgiama į aplinkos ir klimato sričių uždavinius ir į naująją BŽŪP aplinkos apsaugos struktūrą, taip įgyvendinant didesnius aplinkos ir klimato sričių užmojus, apie kuriuos Komisija paskelbė savo komunikatuose dėl maisto ir ūkininkavimo ateities ir dėl daugiametės finansinės programos (DFP). Paramos sąlygų sistema siekiama padėti vystyti tvarų žemės ūkį, didinant paramos gavėjų informuotumą apie tai, kad reikia laikytis tų pagrindinių standartų. Taip pat siekiama, kad BŽŪP labiau atitiktų visuomenės lūkesčius, sistemingiau derinant šią politiką su aplinkos, visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės tikslų siekimu. Paramos sąlygų sistema turėtų būti svarbi BŽŪP aplinkos apsaugos struktūros dalis, kaip atskaitos taškas, kuriuo būtų remiamasi siekiant įvykdyti didesnio užmojo įsipareigojimus aplinkos ir klimato srityse, ir turėtų būti visapusiškai taikoma visoje Sąjungoje. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tiems ūkininkams, kurie nesilaiko reikalavimų, būtų taikomos proporcingos, veiksmingos ir atgrasomos nuobaudos pagal [Horizontalųjį reglamentą];
(21)  remiantis ankstesne kompleksinės paramos sistema, įgyvendinama iki 2020 m., pagal naująją paramos sąlygų sistemą visos BŽŪP paramos gavimas susiejamas su jos gavėjų prievole laikytis pagrindinių su aplinka, klimato kaita, visuomenės sveikata, taikomomis darbo ir užimtumo sąlygomis, gyvūnų sveikata, augalų sveikata ir gyvūnų gerove susijusių standartų. Šie pagrindiniai standartai apima supaprastintą teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) standartų sąrašą. Pagal šiuos pagrindinius standartus turėtų būti labiau atsižvelgiama į aplinkos ir klimato sričių uždavinius ir į naująją BŽŪP aplinkos apsaugos struktūrą, taip įgyvendinant didesnius aplinkos ir klimato sričių užmojus, apie kuriuos Komisija paskelbė savo komunikatuose dėl maisto ir ūkininkavimo ateities ir dėl daugiametės finansinės programos (DFP). Be to, itin svarbu, kad valstybės narės imtųsi atitinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad darbdavių galimybė gauti tiesiogines išmokas priklausytų nuo to, ar laikomasi taikomų darbo ir užimtumo sąlygų ir (arba) darbdavio įsipareigojimų, susijusių su visomis atitinkamomis kolektyvinėmis sutartimis ir nacionaliniu ir Europos lygmenimis priimtais socialiniais ir darbo teisės aktais, be kita ko, užimtumo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo laiko, sveikatos ir saugos, apgyvendinimo, lyčių lygybės, laisvo darbuotojų judėjimo, vienodo požiūrio, darbuotojų komandiravimo, trečiųjų šalių piliečių buvimo sąlygų, darbo per laikinojo įdarbinimo įmonę, socialinės apsaugos išmanymo ir suderinimo tarp valstybių narių srityse.
Paramos sąlygų sistema siekiama padėti vystyti tvarų žemės ūkį, didinant paramos gavėjų informuotumą apie tai, kad reikia laikytis tų pagrindinių standartų. Paramos gavėjams taip pat reikėtų tinkamai kompensuoti už šių standartų įgyvendinimą. Taip pat siekiama, kad BŽŪP labiau atitiktų visuomenės lūkesčius, sistemingiau derinant šią politiką su aplinkos, darbo standartų, visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės tikslų siekimu. Paramos sąlygų sistema turėtų būti svarbi BŽŪP aplinkos apsaugos ir socialinės struktūros dalis, kaip atskaitos taškas, kuriuo būtų remiamasi siekiant įvykdyti didesnio užmojo įsipareigojimus aplinkos ir klimato srityse, ir turėtų būti visapusiškai taikoma visoje Sąjungoje. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tiems ūkininkams, kurie nesilaiko reikalavimų, būtų taikomos proporcingos, veiksmingos ir atgrasomos nuobaudos pagal [Horizontalųjį reglamentą];
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  GAAB standartų sistema siekiama padėti švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, spręsti su vandeniu susijusias problemas, gerinti dirvožemio apsaugą ir kokybę ir prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos bei jos kokybės gerinimo. Šią sistemą reikia tobulinti, visų pirma atsižvelgiant į esamą praktiką iki 2020 m. skiriant tiesiogines žalinimo išmokas, į klimato kaitos švelninimo pastangas ir į poreikį didinti ūkių tvarumą, ypač gerinti maisto medžiagų naudojimo valdymą. Pripažįstama, kad kiekvienu GAAB standartu padedama siekti kelių tikslų. Įgyvendinant šią sistemą, valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinį standartą pagal kiekvieną iš Sąjungos lygmeniu nustatytų standartų, atsižvelgdamos į konkrečius atitinkamos teritorijos ypatumus, įskaitant dirvožemio ir klimato sąlygas, esamas ūkininkavimo sąlygas, žemės naudojimą, sėjomainą, ūkininkavimo praktiką ir ūkių struktūrą. Valstybės narės gali papildomai nustatyti ir kitus nacionalinius standartus, susijusius su III priede nustatytais pagrindiniais tikslais, kad būtų geriau įgyvendinami GAAB sistemos uždaviniai aplinkos ir klimato srityse. GAAB sistemoje, siekiant padėti gerinti tiek ūkių agronominės veiklos, tiek jų aplinkos apsaugos rezultatus, bus parengti maisto medžiagų naudojimo valdymo planai, tam skiriant specialią pagalbinę elektroninę ūkių tvarumo priemonę, kurią valstybės narės pateiks naudotis pavieniams ūkininkams. Šia priemone turėtų būti padedama priimti sprendimus ūkiuose, pradedant nuo būtiniausių maisto medžiagų naudojimo valdymo užduočių. Dėl didelio šios priemonės sąveikumo ir moduliškumo turėtų būti įmanoma ją papildyti ir kitomis elektroninėmis ūkių ir e. valdymo taikomosiomis programomis. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir vienodas sąlygas visoje Sąjungoje, Komisija gali padėti valstybėms narėms sukurti šią priemonę, taip pat teikti reikiamas duomenų saugojimo ir tvarkymo paslaugas;
(22)  GAAB standartų sistema siekiama padėti švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, spręsti su vandeniu susijusias problemas, gerinti dirvožemio apsaugą ir kokybę ir prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos bei jos kokybės gerinimo. Šią sistemą reikia tobulinti, visų pirma atsižvelgiant į esamą praktiką iki 2020 m. skiriant tiesiogines žalinimo išmokas, į klimato kaitos švelninimo pastangas ir į poreikį didinti ūkių tvarumą. Pripažįstama, kad kiekvienu GAAB standartu padedama siekti kelių tikslų. Kad būtų įgyvendinta ši sistema, valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinį standartą pagal kiekvieną iš Sąjungos lygmeniu nustatytų standartų, atsižvelgdamos į konkrečius atitinkamos teritorijos ypatumus, įskaitant dirvožemio ir klimato sąlygas, esamas ūkininkavimo sąlygas, įvairios produkcijos agronominius ypatumus, daugiamečių kultūrų ir kitos specializuotos produkcijos skirtumus, žemės naudojimą, sėjomainą, vietos ir tradicinę ūkininkavimo praktiką ir ūkių struktūrą. Valstybės narės gali papildomai nustatyti lygiavertę praktiką arba sertifikavimo sistemas, kurių teigiamas poveikis klimatui ir aplinkai yra panašus į vieno ar kelių pagal GAAB standartą vykdomų praktikos metodų poveikį arba yra už jį didesnis;
Pakeitimas 1127
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  siekiant kovoti su biologinės įvairovės nykimu visoje Sąjungoje, labai svarbu užtikrinti būtiną negamybinių plotų ir ypatybių lygmenį, laikantis sąlygų ir ekologinių sistemų visose valstybėse narėse. Tomis aplinkybėmis valstybės narės savo strateginiuose planuose turėtų numatyti plotą, kurio bent 10 % sudarytų kraštovaizdžio elementai, naudingi biologinei įvairovei. Tai būtų, inter alia, apsauginės juostos, sėjomainai arba ne sėjomainai naudojama pūdymui skirta žemė, gyvatvorės, neproduktyvūs medžiai, terasų sienos ir tvenkiniai, visi elementai, kurie padeda gerinti anglies dioksido sekvestraciją, apsaugoti nuo dirvožemio erozijos ir išeikvojimo, filtruoti orą ir vandenį ir padeda prisitaikyti prie klimato;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  valstybės narės turi visiškai įgyvendinti VR, kad jie būtų taikomi ūkio lygmeniu ir būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams. Siekiant užtikrinti, kad taisyklėmis dėl paramos sąlygų būtų nuosekliai didinamas šios politikos tvarumas, VR turėtų apimti pagrindinius Sąjungos aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės teisės aktus, kuriuos įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu nustatomos konkrečios prievolės pavieniams ūkininkams, įskaitant prievoles pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB11 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB12 arba Tarybos direktyvą 91/676/EEB13. Siekiant imtis tolesnių veiksmų po Europos Parlamento ir Tarybos bendro pareiškimo, pridėto prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/201314, atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB15 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB16 nuostatos, kaip teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai, yra įtraukiamos į paramos sąlygų sistemą ir atitinkamai pakeičiamas GAAB standartų sąrašas;
(23)  valstybės narės turi visiškai įgyvendinti valdymo reikalavimus (VR), kad jie būtų taikomi ūkio lygmeniu ir būtų užtikrintos vienodos sąlygos ūkininkams. Siekiant užtikrinti, kad taisyklėmis dėl paramos sąlygų būtų nuosekliai didinamas šios politikos tvarumas, VR turėtų apimti pagrindinius Sąjungos aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės teisės aktus, kuriuos įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu nustatomos konkrečios prievolės pavieniams ūkininkams, įskaitant prievoles pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB11 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB12 arba Tarybos direktyvą 91/676/EEB13. Siekiant imtis tolesnių veiksmų po Europos Parlamento ir Tarybos bendro pareiškimo, pridėto prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/201314, atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB15 (Vandens pagrindų direktyva) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB16 nuostatos, kaip teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai, yra įtraukiamos į paramos sąlygų sistemą ir atitinkamai pakeičiamas GAAB standartų sąrašas;
____________________
____________________
11.1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
11.1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
12.2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
12.2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
13.1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).
13.1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).
14.2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).
14.2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).
15.2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
15.2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
16.2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).
16.2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  valstybės narės turėtų numatyti teikti ūkių konsultavimo paslaugas, kuriomis siekiama gerinti darnų žemės ūkio valdų ir kaimo verslo valdymą ir bendrus jų veiklos rezultatus, įskaitant ekonominius, aplinkos bei socialinius aspektus, ir nustatyti, ką būtina patobulinti dėl visų BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų priemonių, taikomų ūkio lygmeniu. Šiomis ūkių konsultavimo paslaugomis reikėtų padėti ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams geriau suprasti, kaip ūkio valdymas ir žemės valdymas siejasi su tam tikrais standartais, reikalavimais ir informacija, be kita ko, ir dėl aplinkos bei klimato. Į pastarųjų dalykų sąrašą įeina ir tie standartai, kurie yra taikomi arba būtini ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams ir nustatyti BŽŪP strateginiame plane, taip pat tie standartai, kurie nustatyti pagal teisės aktus dėl vandens, dėl tausiojo pesticidų naudojimo, taip pat dėl iniciatyvų kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir dėl rizikos valdymo. Siekdamos, kad šis konsultavimas būtų kokybiškesnis ir veiksmingesnis, valstybės narės turėtų įtraukti konsultantus į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (ŽŪŽIS), kad jie galėtų teikti naujausią moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstą technologijų ir mokslo sričių informaciją;
(24)  valstybės narės turėtų numatyti teikti kokybiškas ūkių konsultavimo paslaugas, kuriomis siekiama gerinti darnų žemės ūkio valdų ir kaimo verslo valdymą ir bendrus jų veiklos rezultatus, įskaitant ekonominius, aplinkos bei socialinius aspektus, ir nustatyti, ką būtina patobulinti dėl visų BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų priemonių, taikomų ūkio lygmeniu. Šiomis ūkių konsultavimo paslaugomis reikėtų padėti ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams geriau suprasti, kaip ūkio valdymas ir žemės valdymas siejasi su tam tikrais standartais, reikalavimais ir informacija, be kita ko, ir dėl aplinkos bei klimato. Į pastarųjų dalykų sąrašą įeina ir tie standartai, kurie yra taikomi arba būtini ūkininkams ir kitiems BŽŪP paramos gavėjams ir nustatyti BŽŪP strateginiame plane, taip pat tie standartai, kurie nustatyti pagal teisės aktus dėl vandens, dėl tausiojo pesticidų naudojimo, taip pat dėl iniciatyvų kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir dėl rizikos valdymo. Siekdamos, kad šis konsultavimas būtų kokybiškesnis ir veiksmingesnis, valstybės narės turėtų įtraukti konsultantus į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (ŽŪŽIS), kad jie galėtų teikti naujausią moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstą technologijų ir mokslo sričių informaciją. Bet kurios Sąjungos iniciatyvos, susijusios su konsultavimo paslaugomis ir inovacijos sistemomis, kai įmanoma, turėtų būti grindžiamos valstybių narių lygmeniu jau įgyvendinamomis iniciatyvomis;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  Sąjungos teisės aktais reikėtų nustatyti, kad valstybės narės turėtų savo BŽŪP strateginiame plane nustatyti reikalavimus dėl mažiausio ploto, už kurį galima gauti atsietąsias išmokas. Tokius reikalavimus reikėtų nustatyti todėl, kad reikia vengti pernelyg didelės administracinės naštos, kuri atsirastų tvarkant daug mažų išmokų sumų, ir užtikrinti, kad šia parama būtų iš tiesų veiksmingai prisidėta siekiant tų BŽŪP tikslų, kurie remiami atsietosiomis tiesioginėmis išmokomis. Siekiant užtikrinti bent minimalaus dydžio paramą visų tikrųjų ūkininkų žemės ūkio pajamoms, taip pat laikantis Sutartyje įtvirtinto tikslo užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, turėtų būti nustatyta metinė atsietoji išmoka už plotą, kaip intervencinių priemonių rūšis „bazinė pajamų parama tvarumui didinti“. Siekiant tikslingiau skirti šią paramą, išmokų sumas galima diferencijuoti pagal teritorijų grupes, nustatomas remiantis socialinėmis, ekonominėmis ir (arba) agronominėmis sąlygomis. Siekdamos išvengti neigiamo poveikio ūkininkų pajamoms, valstybės narės gali rinktis įgyvendinti bazinę pajamų paramą tvarumui didinti remdamosi turimomis teisėmis į išmokas. Šiuo atveju teisių į išmokas vertė prieš bet kokią tolesnę konvergenciją turėtų būti proporcinga jų vertei, nustatytai pagal bazinės išmokos sistemą, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, atsižvelgiant ir į išmokas už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką. Valstybės narės taip pat turėtų siekti tolesnės konvergencijos, kad būtų toliau laipsniškai tolstama nuo ankstesnių verčių;
(26)  Sąjungos teisės aktais reikėtų nustatyti, kad valstybės narės turėtų savo BŽŪP strateginiame plane nustatyti reikalavimus dėl mažiausio ploto, už kurį galima gauti atsietąsias išmokas. Tokius reikalavimus reikėtų nustatyti todėl, kad reikia vengti pernelyg didelės administracinės naštos, kuri atsirastų tvarkant daug mažų išmokų sumų, ir užtikrinti, kad šia parama būtų iš tiesų veiksmingai prisidėta siekiant tų BŽŪP tikslų, kurie remiami atsietosiomis tiesioginėmis išmokomis. Siekiant užtikrinti bent minimalaus dydžio paramą visų aktyvių ūkininkų žemės ūkio pajamoms, taip pat laikantis Sutartyje įtvirtinto tikslo užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, turėtų būti nustatyta metinė atsietoji išmoka už plotą, kaip intervencinių priemonių rūšis „bazinė pajamų parama tvarumui didinti“. Siekiant tikslingiau skirti šią paramą, išmokų sumas galima diferencijuoti pagal teritorijų grupes, nustatomas remiantis socialinėmis, ekonominėmis, aplinkos ir (arba) agronominėmis sąlygomis. Siekdamos išvengti neigiamo poveikio ūkininkų pajamoms, valstybės narės gali rinktis įgyvendinti bazinę pajamų paramą tvarumui didinti remdamosi turimomis teisėmis į išmokas. Šiuo atveju teisių į išmokas vertė prieš bet kokią tolesnę konvergenciją turėtų būti proporcinga jų vertei, nustatytai pagal bazinės išmokos sistemą, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, atsižvelgiant ir į išmokas už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką. Valstybės narės taip pat turėtų siekti tolesnės konvergencijos, kad iki 2026 m. būtų laipsniškai pasiekta visiška konvergencija;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(26a)   įgyvendinant BŽŪP teikiama pajamų parama yra viena iš pagrindinių priemonių, padedančių užtikrinti daugelio smulkiųjų ir šeimos ūkių stabilumą ir tvarumą visoje Europoje, tačiau, nors lūkesčiai ūkininkų atžvilgiu išaugo, piniginės išmokos nepadidėjo. Bendra BŽŪP skiriama Sąjungos biudžeto lėšų dalis mažėja, nors sektoriuje kylančios rinkos krizės ir tai, kad toliau mažėja aktyvių ūkininkų skaičius, tebekelia grėsmę sektoriaus išlikimui. Siekiant bendrojo BŽŪP tikslo ir įgyvendinant visų valstybių narių strateginius planus reikėtų saugoti šeimos ūkio modelį tinkamai atsižvelgiant į itin svarbų šio modelio vaidmenį formuojant kaimo socialinį gyvenimą ir daugelio kaimo gyventojų gyvenimo būdą. Šeimos ūkiai prisideda prie tvarios maisto produktų gamybos, gamtinių išteklių išsaugojimo, poreikių įvairinimo ir aprūpinimo maistu. Dėl didžiulio spaudimo, kurį daro globalizacija, pirmieji nukentės tie ūkininkai, kurie veikia pagal smulkiojo šeimos ūkio modelį. Tai būtų akivaizdus įrodymas, kad nepavyko pasiekti BŽŪP tikslų, ir susilpnintų argumentus remti BŽŪP ateityje. Todėl pagal BŽŪP strateginius planus ir juose nustatomus konkrečius tikslus reikėtų siekti išsaugoti tą ūkininkavimo modelį;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  mažieji ūkiai tebėra Sąjungos žemės ūkio pagrindas, nes jie atlieka ypač svarbų vaidmenį remiant kaimo užimtumą ir prisideda prie teritorinio vystymosi. Siekiant skatinti tolygiau paskirstyti paramą ir mažinti administracinę naštą mažų sumų gavėjams, valstybės narės turėtų gebėti suteikti smulkiesiems ūkininkams galimybę pakeisti kitas tiesiogines išmokas suapvalinta išmokos suma, skiriama smulkiesiems ūkininkams;
(28)  mažieji ūkiai tebėra Sąjungos žemės ūkio pagrindas, nes jie atlieka ypač svarbų vaidmenį remiant kaimo užimtumą ir prisideda prie teritorinio vystymosi. Siekiant skatinti tolygiau paskirstyti paramą ir mažinti administracinę naštą mažų sumų gavėjams, valstybės narės turėtų gebėti suteikti smulkiesiems ūkininkams galimybę pakeisti tiesiogines išmokas suapvalinta išmokos suma, skiriama smulkiesiems ūkininkams. Tačiau, siekiant labiau sumažinti administracinę naštą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pirmiausia supaprastintą schemą automatiškai taikyti tam tikriems ūkininkams, suteikiant jiems galimybę nuo konkretaus termino atsisakyti šios schemos taikymo. Laikantis proporcingumo principo, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti supaprastintą sąlygų vykdymo patikrų sistemą supaprastintoje sistemoje dalyvaujantiems smulkiesiems ūkininkams;
Pakeitimai 28 ir 791
Pasiūlymas dėl reglamento
30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(30a)   ekologinis ūkininkavimas plečiasi daugelyje valstybių narių ir jau įrodyta faktais, kad toks ūkininkavimas padeda kurti viešąsias gėrybes, išsaugoti ekosistemines paslaugas ir gamtos išteklius, sumažinti žaliavų sąnaudas, pritraukti jaunuosius ūkininkus, ypač moteris, kurti darbo vietas, išbandyti naujus verslo modelius, patenkinti socialinius poreikius ir atgaivinti kaimo vietoves. Vis dėlto ekologiškų produktų paklausa tebeauga sparčiau negu jų gamyba. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į jų BŽŪP strateginius planus būtų įtraukti tikslai, kurie padėtų didinti žemės ūkio paskirties žemės, valdomos pagal ekologinės gamybos metodus, dalį, kad būtų patenkinta ekologiškų produktų paklausa, ir išplėsti visą ekologiškų produktų tiekimo grandinę. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė finansuoti ekologinei gamybai skirtų žemės plotų kūrimą ir išlaikymą pasitelkiant kaimo plėtros priemones, ekologines sistemas arba ir vienas, ir kitas, ir užtikrinti, kad skirtas biudžetas atitiktų numatomą ekologinės gamybos augimą;
Pakeitimai 29 ir 792
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  BŽŪP turėtų būti užtikrinama, kad valstybės narės didintų aplinkos apsaugos srityje pasiekiamus rezultatus, atsižvelgdamos į vietos poreikius ir į realias ūkininkų aplinkybes. Valstybės narės turėtų, skirdamos tiesiogines išmokas pagal BŽŪP strateginį planą, sukurti ekologines sistemas, kuriose savanoriškai dalyvautų ūkininkai ir kurios turėtų būti visiškai suderintos su kitomis susijusiomis intervencinėmis priemonėmis. Valstybės narės turėtų jas apibrėžti kaip išmokas, skiriamas skatinant teikti viešąsias gėrybes arba atlyginant už jų teikimą laikantis aplinkai ir klimatui naudingos žemės ūkio praktikos, arba kaip kompensaciją už tai, kad pradedama laikytis šios praktikos. Abiem atvejais jomis reikėtų siekti gerinti BŽŪP aplinkos ir klimato sričių veiklos rezultatus, todėl pagal jas turėtų būti siekiama daugiau negu vien laikytis privalomųjų reikalavimų, kurie jau nustatyti paramos sąlygų sistemoje. Valstybės narės gali nuspręsti taikyti ekologines sistemas, kuriomis būtų remiama tokia žemės ūkio praktika kaip geresnis daugiamečių ganyklų ir kraštovaizdžio elementų tvarkymas, taip pat ekologinis ūkininkavimas. Šios sistemos gali apimti ir pradinio lygio sistemas, kurios gali būti taikomos su sąlyga, kad bus prisiimti didesnio užmojo kaimo plėtros įsipareigojimai;
(31)  BŽŪP turėtų būti užtikrinama, kad valstybės narės didintų aplinkos apsaugos srityje pasiekiamus rezultatus, atsižvelgdamos į vietos poreikius ir į realias ūkininkų aplinkybes. Valstybės narės turėtų, skirdamos tiesiogines išmokas pagal BŽŪP strateginį planą, remdamosi Komisijos parengtu klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikos rūšių sąrašu, sukurti ekologines sistemas, kuriose savanoriškai dalyvautų ūkininkai ir kurios turėtų būti visiškai suderintos su kitomis susijusiomis intervencinėmis priemonėmis. Valstybės narės turėtų jas apibrėžti kaip išmokas, skiriamas skatinant teikti viešąsias gėrybes arba atlyginant už jų teikimą laikantis aplinkai ir klimatui naudingos žemės ūkio praktikos. Jomis reikėtų siekti gerinti BŽŪP aplinkos ir klimato sričių veiklos rezultatus, todėl pagal jas turėtų būti siekiama daugiau negu vien laikytis privalomųjų reikalavimų, kurie jau nustatyti paramos sąlygų sistemoje. Valstybės narės turėtų ekologinėms sistemoms atidėti tam tikrą procentinę savo tiesioginių išmokų asignavimų dalį. Valstybės narės gali nuspręsti taikyti ekologines sistemas, kuriomis būtų remiami aplinkai palankūs gamybos modeliai, ypač ekstensyvioji gyvulininkystė, ir įvairi žemės ūkio praktika, pavyzdžiui, geresnis daugiamečių ganyklų ir daugiamečių kraštovaizdžio elementų tvarkymas, ir taikyti aplinkosauginio sertifikavimo sistemas, pvz., ekologinį ūkininkavimą, integruotą gamybą arba tausųjį žemės ūkį. Šios sistemos gali apimti kitokio pobūdžio priemones negu kaimo plėtros agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimai, arba to paties pobūdžio priemones, kurias galima laikyti pradinio lygio sistemomis – jos gali būti taikomos su sąlyga, kad bus prisiimti didesnio užmojo kaimo plėtros įsipareigojimai;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
(33)   reikėtų užtikrinti, kad teikiant susietąją pajamų paramą būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų. Tai visų pirma reikalavimai pagal Europos ekonominės bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo memorandumą dėl aliejingųjų sėklų pagal GATT17, taikytini atsižvelgiant į ES atskiro bazinio ploto, skirto aliejingųjų sėklų augalų auginimui, pokyčius po ES sudėties pasikeitimo. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai šiuo tikslu priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos išsamios tam skirtos taisyklės;
Išbraukta.
_________________
17 Europos ekonominės bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo memorandumas dėl aliejingųjų sėklų pagal GATT (OL L 147, 1993 6 18).
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
35 konstatuojamoji dalis
(35)  sektorinės intervencinės priemonės yra reikalingos, nes jomis padedama siekti BŽŪP tikslų ir stiprinamos sąveikos su kitomis BŽŪP priemonėmis. Pagal taikomą įgyvendinimo modelį būtiniausi reikalavimai dėl tokių sektorinių intervencinių priemonių turinio ir tikslų turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir neleisti susiklostyti nelygios ir nesąžiningos konkurencijos sąlygoms. Valstybės narės turėtų pagrįsti jų įtraukimą į savo BŽŪP strateginius planus ir užtikrinti, kad jos derėtų su kitomis intervencinėmis priemonėmis sektoriaus lygmeniu. Bendrosios intervencinių priemonių rūšys, nustatomos Sąjungos lygmeniu, turėtų būti skirtos šiems sektoriams: vaisių ir daržovių, vyno, bitininkystės produktų, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, apynių ir kitų produktų, kurie bus nustatyti ir kuriems skirtų sektorinių programų parengimas, manoma, turėtų teigiamą poveikį siekiant kai kurių arba visų bendrųjų ir konkrečių BŽŪP tikslų, kurių siekiama šiuo reglamentu;
(35)  sektorinės intervencinės priemonės yra reikalingos, nes jomis padedama siekti BŽŪP tikslų ir stiprinama sąveika su kitomis BŽŪP priemonėmis. Pagal taikomą įgyvendinimo modelį būtiniausi reikalavimai dėl tokių sektorinių intervencinių priemonių turinio ir tikslų turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir neleisti susiklostyti nelygios ir nesąžiningos konkurencijos sąlygoms. Valstybės narės turėtų pagrįsti jų įtraukimą į savo BŽŪP strateginius planus ir užtikrinti, kad jos derėtų su kitomis intervencinėmis priemonėmis sektoriaus lygmeniu. Bendrosios intervencinių priemonių rūšys, nustatomos Sąjungos lygmeniu, turėtų būti skirtos šiems sektoriams: vaisių ir daržovių, vyno, bitininkystės produktų, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, apynių ir kitų produktų, kurie bus nustatyti 39 straipsnyje ir kuriems skirtų sektorinių programų parengimas, manoma, turėtų teigiamą poveikį siekiant kai kurių arba visų bendrųjų ir konkrečių BŽŪP tikslų, kurių siekiama šiuo reglamentu;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
35 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(35a)   atsižvelgiant į bitininkystės sektoriui numatytų asignavimų didinimą ir pripažįstant svarbų šio sektoriaus vaidmenį biologinės įvairovės apsaugos ir maisto produktų gamybos srityse, taip pat yra logiška padidinti didžiausią Sąjungos bendro finansavimo ribą ir įtraukti naujas finansuoti tinkamas priemones, palankias sektoriaus vystymuisi;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
37 konstatuojamoji dalis
(37)  kaimo plėtros intervencinių principai nustatomi Sąjungos lygmeniu, ypač pagrindiniai reikalavimai valstybėms narėms dėl atrankos kriterijų taikymo. Tačiau valstybės narės turėtų turėti pakankamai laisvės nustatyti konkrečias sąlygas pagal savo poreikius. Kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšys apima išmokas už aplinkos, klimato ir kitus valdymo įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės turėtų skatinti prisiimti savo teritorijose pagal savo nacionalinius, regionų ar vietos konkrečius poreikius. Valstybės narės turėtų skirti išmokas ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams, savanoriškai prisiimantiems valdymo įsipareigojimus, kuriais padedama švelninti klimato kaitą, prie jos prisitaikyti ir saugoti aplinką bei gerinti jos būklę, įskaitant vandens kokybę ir kiekį, oro kokybę, dirvožemį, biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas, be kita ko, prisiimant savanoriškus įsipareigojimus „Natura 2000“ teritorijose ir remiant genetinę įvairovę. Parama išmokomis už valdymo įsipareigojimus gali būti teikiama ir pagal vietos iniciatyvas, integruotus ar bendradarbiavimo metodus bei rezultatais grindžiamas intervencines priemones;
(37)  kaimo plėtros intervencinių priemonių principai nustatomi Sąjungos lygmeniu, ypač pagrindiniai reikalavimai valstybėms narėms dėl atrankos kriterijų taikymo. Tačiau valstybės narės turėtų turėti pakankamai laisvės nustatyti konkrečias sąlygas pagal savo poreikius. Kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšys apima išmokas už aplinkos, klimato ir kitus valdymo įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės turėtų skatinti prisiimti savo teritorijose pagal savo nacionalinius, regionų ar vietos konkrečius poreikius. Valstybės narės turėtų skirti išmokas ūkininkams, ūkininkų grupėms ir kitiems žemės valdytojams, savanoriškai prisiimantiems valdymo įsipareigojimus, kuriais padedama švelninti klimato kaitą, prie jos prisitaikyti ir saugoti aplinką bei gerinti jos būklę, įskaitant vandens kokybę ir kiekį, oro kokybę, dirvožemį, biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas, be kita ko, prisiimant savanoriškus įsipareigojimus „Natura 2000“ ir didelės gamtinės vertės teritorijose ir remiant genetinę įvairovę. Parama išmokomis už valdymo įsipareigojimus gali būti teikiama ir pagal vietos iniciatyvas, integruotus, kolektyvinius ar bendradarbiavimo metodus bei rezultatais grindžiamas intervencines priemones;
Pakeitimas 729
Pasiūlymas dėl reglamento
37 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(37a)  siekiant užtikrinti Sąjungos ekosistemų atsparumą ir skatinti biologinę įvairovę, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama skirti išmokas tvariai žemės ūkio ir aplinkos apsaugos praktikai, klimato kaitos švelninimui ir genetinių išteklių pritaikymui, apsaugai ir gerinimui, visų pirma taikant tradicinius selekcijos metodus;
Pakeitimai 34, 794 ir 856
Pasiūlymas dėl reglamento
38 konstatuojamoji dalis
(38)  parama už prisiimamus valdymo įsipareigojimus gali apimti priemokas už ekologinį ūkininkavimą, skiriamas už ekologinei gamybai skirtų žemės plotų išlaikymą ir kūrimą; išmokas kitų rūšių intervencinėms priemonėms, kuriomis remiamos aplinkai palankios gamybos sistemos, tokios kaip agroekologija, taususis žemės ūkis ir integruota gamyba; miškų aplinkosaugos ir klimato srities paslaugas bei miškų išsaugojimą; priemokas už miškus ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą; gyvūnų gerovę; genetinių išteklių išsaugojimą, tausų naudojimą ir vystymą. Valstybės narės gali pagal savo poreikius kurti ir kitas šios rūšies intervencinių priemonių sistemas. Šios rūšies išmokomis turėtų būti padengiamos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos tik dėl tokių įsipareigojimų, kurie viršija būtinąjį atitikties lygį pagal privalomus standartus ir reikalavimus, nustatytus Sąjungos bei nacionalinės teisės aktais, taip pat BŽŪP strateginiame plane nustatytas paramos sąlygas. Su šia intervencinių priemonių rūšimi susiję įsipareigojimai gali būti prisiimami iš anksto nustatytu metiniu arba daugiamečiu laikotarpiu, o tinkamai pagrįstais atvejais – daugiau kaip septyneriems metams;
(38)  parama už prisiimamus valdymo įsipareigojimus gali apimti priemokas už ekologinį ūkininkavimą, skiriamas už ekologinei gamybai skirtų žemės plotų išlaikymą ir kūrimą; išmokas kitų rūšių intervencinėms priemonėms, kuriomis remiamos aplinkai palankios gamybos sistemos, tokios kaip didelės gamtinės vertės ūkininkavimas, agroekologija, taususis žemės ūkis ir integruota gamyba; miškų aplinkosaugos ir klimato srities paslaugas bei miškų išsaugojimą; priemokas už miškus ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą; tradicinių žemės ūkio kraštovaizdžių apsaugą, gyvūnų gerovę; genetinių išteklių išsaugojimą, tausų naudojimą ir vystymą. Valstybės narės gali pagal savo poreikius kurti ir kitas šios rūšies intervencinių priemonių sistemas ir stiprinti specialiai bitininkystės sektoriui skirtas agrarinės aplinkosaugos priemones, kurios tam tikruose Sąjungos regionuose jau taikomos, taip pat kurti naujas priemones. Šios rūšies išmokomis turėtų būti padengiamos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos tik dėl tokių įsipareigojimų, kurie viršija būtinąjį atitikties lygį pagal privalomus standartus ir reikalavimus, nustatytus Sąjungos bei nacionalinės teisės aktais, taip pat BŽŪP strateginiame plane nustatytas paramos sąlygas. Valstybės narės taip pat turėtų teikti finansines paskatas paramos gavėjams. Su šia intervencinių priemonių rūšimi susiję įsipareigojimai gali būti prisiimami iš anksto nustatytu metiniu arba daugiamečiu laikotarpiu, o tinkamai pagrįstais atvejais – daugiau kaip septyneriems metams;
Pakeitimai 35 ir 795
Pasiūlymas dėl reglamento
39 konstatuojamoji dalis
(39)  miškininkystės priemonėmis turėtų būti padedama įgyvendinti Sąjungos miškų strategiją ir jos turėtų būti grindžiamos valstybių narių nacionalinėmis ar mažesnės apimties miškų programomis arba lygiavertėmis priemonėmis, kurios turėtų būti pagrįstos įsipareigojimais pagal Reglamentą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo [LULUCF reglamentas], taip pat Ministrų konferencijose dėl Europos miškų apsaugos prisiimtais įsipareigojimais. Intervencinės priemonės turėtų būti grindžiamos miškotvarkos planais arba lygiavertėmis priemonėmis ir gali apimti miško plotų plėtrą ir tvarią miškotvarką, įskaitant miško veisimą ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą bei atkūrimą; miškų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gerinimą, atsižvelgiant į prisitaikymo poreikius; investicijas, daromas siekiant užtikrinti ir didinti miškų išsaugojimą ir atsparumą, taip pat miško ekosisteminių ir klimato srities paslaugų teikimą; paramos atsinaujinančiųjų išteklių energetikai ir bioekonomikai priemones ir investicijas;
(39)  miškininkystės priemonėmis turėtų būti plečiamas agrarinės miškininkystės sistemų naudojimas ir padedama įgyvendinti Sąjungos miškų strategiją, ir jos turėtų būti grindžiamos valstybių narių nacionalinėmis ar mažesnės apimties miškų programomis arba lygiavertėmis priemonėmis, kurios turėtų būti pagrįstos įsipareigojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/8411a, taip pat Ministrų konferencijose dėl Europos miškų apsaugos prisiimtais įsipareigojimais. Intervencinės priemonės turėtų būti grindžiamos tvarios miškotvarkos planais arba lygiavertėmis priemonėmis, skirtomis veiksmingai sugerti anglies dioksidą iš atmosferos kartu didinant biologinę įvairovę, ir gali apimti miško plotų plėtrą ir tvarią miškotvarką, įskaitant miško veisimą, gaisrų prevenciją ir agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą bei atkūrimą; miškų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gerinimą, atsižvelgiant į prisitaikymo poreikius; investicijas, daromas siekiant užtikrinti ir didinti miškų išsaugojimą ir atsparumą, taip pat miško ekosisteminių ir klimato srities paslaugų teikimą; paramos atsinaujinančiųjų išteklių energetikai ir bioekonomikai priemones ir investicijas;
_____________________
1a 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
40 konstatuojamoji dalis
(40)  siekiant užtikrinti teisingas pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungos teritorijoje, valstybės narės gali teikti paramą ūkininkams tose vietovėse, kuriose esama gamtinių ir kitokių vietovei būdingų kliūčių. Išmokoms už gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis turėtų būti toliau taikoma 2014–2020 m. nustatyta kaimo plėtros politika. Siekiant didinti BŽŪP kuriamą Sąjungos pridėtinę vertę aplinkai ir stiprinti BŽŪP sąveikas su gamtai ir biologinei įvairovei skirtų investicijų finansavimu, būtina toliau taikyti atskirą priemonę, kuria siekiama kompensuoti paramos gavėjams už nepalankias sąlygas, susidariusias dėl „Natura 2000“ direktyvų ir Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Todėl reikėtų toliau teikti paramą ūkininkams ir miškų valdytojams, padedant jiems įveikti konkrečias nepalankias sąlygas, susidariusias dėl Direktyvos 2009/147/EB ir Direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimo, ir kad jie prisidėtų prie veiksmingo „Natura 2000“ teritorijų valdymo. Taip pat reikėtų teikti paramą ūkininkams siekiant padėti įveikti nepalankias sąlygas upių baseinų teritorijose dėl Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Parama turėtų būti siejama su konkrečiais BŽŪP strateginiuose planuose aprašytais reikalavimais, kurie turi būti griežtesni negu atitinkami privalomi standartai ir reikalavimai. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad dėl tokių išmokų ūkininkai negautų dvigubo finansavimo kartu su parama pagal ekologines sistemas. Be to, į konkrečius „Natura 2000“ teritorijų poreikius valstybės narės turėtų atsižvelgti visame savo BŽŪP strateginiame plane;
(40)  siekiant užtikrinti teisingas pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungos teritorijoje, valstybės narės gali teikti paramą ūkininkams tose vietovėse, kuriose esama gamtinių ir kitokių vietovei būdingų kliūčių, įskaitant kalnų ir salų regionus. Išmokoms už gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis turėtų būti toliau taikoma 2014–2020 m. nustatyta kaimo plėtros politika. Siekiant didinti BŽŪP kuriamą Sąjungos pridėtinę vertę aplinkai ir stiprinti BŽŪP sąveiką su gamtai ir biologinei įvairovei skirtų investicijų finansavimu, būtina toliau taikyti atskirą priemonę, kuria siekiama kompensuoti paramos gavėjams už nepalankias sąlygas, susidariusias dėl Tarybos direktyvos 92/43/EEB1a įgyvendinimo „Natura 2000“ teritorijose ir Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Todėl reikėtų toliau teikti paramą ūkininkams ir miškų valdytojams, padedant jiems įveikti konkrečias nepalankias sąlygas, susidariusias dėl Direktyvos 2009/147/EB ir Direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimo, ir kad jie prisidėtų prie veiksmingo „Natura 2000“ teritorijų valdymo. Taip pat reikėtų teikti paramą ūkininkams siekiant padėti įveikti nepalankias sąlygas upių baseinų teritorijose dėl Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo. Parama turėtų būti siejama su konkrečiais BŽŪP strateginiuose planuose aprašytais reikalavimais, kurie turi būti griežtesni negu atitinkami privalomi standartai ir reikalavimai. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad dėl tokių išmokų ūkininkai negautų dvigubo finansavimo kartu su parama pagal ekologines sistemas ir kad kartu strateginiuose planuose būtų suteikta pakankamai lankstumo, kad būtų lengviau užtikrinti įvairių intervencinių priemonių papildomumą. Be to, į konkrečius „Natura 2000“ teritorijų poreikius valstybės narės turėtų atsižvelgti visais savo BŽŪP strateginių planų rengimo etapais;
____________________
1a 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
41 konstatuojamoji dalis
(41)  BŽŪP tikslų taip pat reikėtų siekti parama investicijoms – gamybinėms ir negamybinėms investicijoms ūkiuose ir ne tik ūkiuose. Tokios investicijos gali būti, inter alia, skirtos su žemės ūkio ir miškininkystės plėtra, modernizavimu ar prisitaikymu prie klimato kaitos susijusiai infrastruktūrai, įskaitant prieigą prie ūkių ir miškų žemės, žemės konsolidavimą ir gerinimą, agrarinės miškininkystės praktiką, energijos ir vandens tiekimą ir taupymą. Siekiant geriau užtikrinti, kad BŽŪP strateginiai planai derėtų su Sąjungos tikslais, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, į šį reglamentą įtraukiamas vengtinų investicijų sričių sąrašas;
(41)  BŽŪP tikslų taip pat reikėtų siekti parama investicijoms – gamybinėms ir negamybinėms investicijoms, kuriomis siekiama sustiprinti ūkio atsparumą. Tokios investicijos gali būti, inter alia, skirtos su žemės ūkio ir miškininkystės plėtra, modernizavimu ar prisitaikymu prie klimato kaitos susijusiai infrastruktūrai, įskaitant prieigą prie ūkių ir miškų žemės, žemės konsolidavimą ir gerinimą, agrarinės miškininkystės praktiką, energijos ir vandens tiekimą ir taupymą. Siekiant geriau užtikrinti, kad BŽŪP strateginiai planai derėtų su Sąjungos tikslais, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms, į šį reglamentą įtraukiamas vengtinų investicijų sričių sąrašas;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
42 konstatuojamoji dalis
(42)  atsižvelgiant į tai, kad reikia išspręsti investicijų stokos problemą Sąjungos žemės ūkio sektoriuje ir gerinti prioritetinių grupių, ypač jaunųjų ūkininkų ir naujų žemės ūkio sektoriaus dalyvių, kurių rizika didesnė, galimybes naudotis finansinėmis priemonėmis, reikėtų skatinti naudotis „InvestEU“ garantija ir derinti dotacijas su finansinėmis priemonėmis. Kadangi finansinių priemonių naudojimas įvairiose valstybėse narėse nemažai skiriasi dėl skirtumų, susijusių su galimybėmis gauti finansavimą, bankų sektoriaus raida, rizikos kapitalo prieinamumu, viešojo administravimo institucijų informuotumu ir galimų paramos gavėjų buvimu, valstybės narės turėtų BŽŪP strateginiame plane nustatyti tinkamas siektinas reikšmes, paramos gavėjus ir lengvatines sąlygas, taip pat kitas galimas tinkamumo finansuoti taisykles;
(42)  atsižvelgiant į tai, kad reikia išspręsti investicijų stokos problemą Sąjungos žemės ūkio sektoriuje ir gerinti prioritetinių grupių, ypač jaunųjų ūkininkų ir naujų žemės ūkio sektoriaus dalyvių, kurių rizika didesnė, galimybes naudotis finansinėmis priemonėmis, reikėtų skatinti derinti dotacijas su finansinėmis priemonėmis. Kadangi finansinių priemonių naudojimas įvairiose valstybėse narėse nemažai skiriasi dėl skirtumų, susijusių su galimybėmis gauti finansavimą, bankų sektoriaus raida, rizikos kapitalo prieinamumu, viešojo administravimo institucijų informuotumu ir galimų paramos gavėjų buvimu, valstybės narės turėtų BŽŪP strateginiame plane nustatyti tinkamas siektinas reikšmes, paramos gavėjus ir lengvatines sąlygas, taip pat kitas galimas tinkamumo finansuoti taisykles;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
43 konstatuojamoji dalis
(43)  jauniesiems ūkininkams ir naujiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams vis dar kyla nemažai kliūčių dėl sunkumų gauti žemės, didelių kainų ir ribotų galimybių gauti kreditą. Jų verslui didesnę grėsmę kelia kainų (tiek žaliavų, tiek produkcijos kainų) nepastovumas, jie taip pat turi didelių poreikių mokytis, įgyti verslumo ir rizikos valdymo įgūdžių. Todėl būtina toliau remti naujo verslo ir naujų ūkių kūrimą. Valstybės narės turėtų vadovautis strateginiu požiūriu ir nustatyti aiškią ir nuoseklią intervencinių priemonių grupę, skirtą kartų kaitai remti pagal konkretų tam skirtą tikslą. Šiuo tikslu valstybės narės gali savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti lengvatines sąlygas, kuriomis finansinėmis priemonėmis gali naudotis jaunieji ūkininkai ir nauji žemės ūkio sektoriaus dalyviai, ir turėtų savo BŽŪP strateginiame plane rezervuoti tam skirtą bent 2 % metinio tiesioginių išmokų paketo dydžio sumą. Reikėtų iki 100 000 EUR padidinti didžiausią galimą jaunųjų ūkininkų įsisteigimo ir kaimo verslo kūrimo paramos sumą ir numatyti, kad šią paramą galima gauti ir pagal finansinę priemonę arba kartu naudojantis ir šia paramos forma;
(43)  jauniesiems ūkininkams ir naujiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams vis dar kyla nemažai kliūčių dėl sunkumų gauti žemės, didelių kainų ir ribotų galimybių gauti kreditą. Jų verslui didesnę grėsmę kelia kainų (tiek žaliavų, tiek produkcijos kainų) nepastovumas, jie taip pat turi didelių poreikių mokytis, įgyti verslumo ir rizikos prevencijos bei valdymo įgūdžių. Todėl būtina toliau remti naujo verslo ir naujų ūkių kūrimą. Valstybės narės turėtų vadovautis strateginiu požiūriu ir nustatyti aiškią ir nuoseklią intervencinių priemonių grupę, skirtą kartų kaitai remti pagal konkretų tam skirtą tikslą. Šiuo tikslu valstybės narės gali savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti lengvatines sąlygas, kuriomis finansinėmis priemonėmis gali naudotis ūkininkai ir nauji žemės ūkio sektoriaus dalyviai, ir turėtų savo BŽŪP strateginiame plane rezervuoti tam skirtą bent 2 % metinio tiesioginių išmokų paketo dydžio sumą pagal pirmą ramstį. Reikėtų iki 100 000 EUR padidinti didžiausią galimą jaunųjų ūkininkų įsisteigimo ir kaimo verslo kūrimo paramos sumą ir numatyti, kad šią paramą galima gauti ir pagal finansinę priemonę arba kartu naudojantis ir šia paramos forma;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
44 konstatuojamoji dalis
(44)  atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas rizikos valdymo priemones, turėtų būti išlaikytas draudimo įmokų kompensavimas ir savitarpio pagalbos fondai, finansuojami iš EŽŪFKP. Savitarpio pagalbos fondų kategorija apima ir tuos fondus, kurių veikla susijusi su gamybos nuostolių kompensavimu, ir bendras bei konkrečių sektorių pajamų stabilizavimo priemones, siejamas su pajamų praradimu;
(44)  atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas rizikos valdymo priemones, turėtų būti išlaikytas draudimo įmokų kompensavimas ir savitarpio pagalbos fondai, finansuojami iš EŽŪFKP. Savitarpio pagalbos fondų kategorija apima ir tuos fondus, kurių veikla susijusi su gamybos nuostolių kompensavimu, ir bendras bei konkrečių sektorių pajamų stabilizavimo priemones, siejamas su pajamų praradimu. Siekiant rizikos valdymo priemones pritaikyti prie ūkininkų patiriamų iššūkių, visų pirma prie klimato kaitos, į BŽŪP priemonių paketą reikėtų įtraukti kompensacijas už išlaidas ir nuostolius, kuriuos ūkininkai patiria taikydami kovos su gyvūnų ligomis ir augalų kenkėjais priemones, taip pat nuostolius, kuriuos dėl išorinio ir nuo jų nepriklausančio užterštumo patiria ekologiniu ūkininkavimu besiverčiantys ūkininkai. Vis dėlto būtina užtikrinti iš EŽŪFKP finansuojamų intervencinių priemonių suderinamumą su nacionalinėmis rizikos valdymo sistemomis;
Pakeitimai 41 ir 796
Pasiūlymas dėl reglamento
45 konstatuojamoji dalis
(45)  teikiama parama turėtų suteikti galimybę pradėti ir įgyvendinti bent dviejų subjektų bendradarbiavimą siekiant BŽŪP tikslų. Parama gali apimti visus tokio bendradarbiavimo aspektus, tokius kaip kokybės sistemų kūrimas; kolektyviniai veiksmai aplinkos ir klimato srityse; trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų skatinimas; bandomieji projektai; veiklos grupių projektai pagal Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) vietos plėtros projektus, pažangieji kaimai, pirkėjų klubai ir kolektyvai, kuriuose keičiamasi žemės ūkio technika; ūkių partnerystės grupės; miškotvarkos planai; tinklai ir grupės; socialinis ūkininkavimas, bendruomenių remiama žemės ūkio veikla; veiksmai pagal LEADER; gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų steigimas, taip pat kitų formų bendradarbiavimas, kuris laikomas reikalingu konkretiems BŽŪP tikslams pasiekti;
(45)  teikiama parama turėtų suteikti galimybę pradėti ir įgyvendinti bent dviejų subjektų bendradarbiavimą siekiant BŽŪP tikslų. Parama gali apimti visus tokio bendradarbiavimo aspektus, tokius kaip kokybės sistemų kūrimas, sertifikavimo sąnaudos, viešinimas ir priežiūra; kolektyviniai veiksmai aplinkos ir klimato srityse; trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų skatinimas; bandomieji projektai; veiklos grupių projektai pagal Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP) vietos plėtros projektus, pažangieji kaimai, pirkėjų klubai ir kolektyvai, kuriuose keičiamasi žemės ūkio technika; ūkių partnerystės grupės; miškotvarkos planai, įskaitant agrarinę miškininkystę; tinklai ir grupės; socialinis ūkininkavimas, bendruomenių remiama žemės ūkio veikla; veiksmai pagal LEADER; gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų steigimas, įskaitant gamintojų grupes, pripažįstamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/20121a, taip pat kitų formų bendradarbiavimas, kuris laikomas reikalingu konkretiems BŽŪP tikslams pasiekti. Siekiant skatinti kartų kaitą, reikėtų apsvarstyti galimybę ūkininkams, kurie nori nutraukti ūkininkavimą iki įstatymuose nustatyto pensinio amžiaus ir ketina perduoti savo ūkį bendradarbiaujančiam jaunajam ūkininkui, skirti specialią paramą;
_____________________
1a 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
47 konstatuojamoji dalis
(47)  EŽŪGF lėšomis turėtų būti toliau finansuojamos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės ir sektorinės intervencinės priemonės, o iš EŽŪFKP turėtų būti toliau finansuojamos kaimo plėtros intervencinės priemonės, kaip apibūdinta šiame reglamente. BŽŪP finansinio valdymo taisyklės turėtų būti atskirai nustatytos abiem fondams ir kiekvieno iš jų remiamai veiklai, atsižvelgiant į tai, kad nauju įgyvendinimo modeliu valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo ir subsidiarumo siekiant savų tikslų. Šiame reglamente nustatytų rūšių intervencinės priemonės turėtų apimti laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.;
(47)  EŽŪGF lėšomis turėtų būti toliau finansuojamos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės ir sektorinės intervencinės priemonės, o iš EŽŪFKP turėtų būti toliau finansuojamos kaimo plėtros intervencinės priemonės, kaip apibūdinta šiame reglamente. BŽŪP finansinio valdymo taisyklės turėtų būti atskirai nustatytos abiem fondams ir kiekvieno iš jų remiamai veiklai, atsižvelgiant į tai, kad nauju įgyvendinimo modeliu valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo ir subsidiarumo siekiant savų tikslų. Šiame reglamente nustatytų rūšių intervencinės priemonės turėtų apimti laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
48 konstatuojamoji dalis
(48)  parama tiesioginėms išmokoms pagal BŽŪP strateginius planus turėtų būti skiriama neviršijant šiuo reglamentu nustatytų nacionalinių asignavimų dydžio. Šie nacionaliniai asignavimai turėtų atitikti tolesnius pokyčius laipsniškai didinant asignavimus toms valstybėms narėms, kuriose paramos už hektarą dydis yra mažiausias, iki bus panaikinta 50 % likusio skirtumo iki 90 % Sąjungos vidurkio. Siekiant atsižvelgti į išmokų mažinimo mechanizmą ir jį taikant gautų lėšų panaudojimą valstybėje narėje, reikėtų leisti, kad bendri preliminarūs finansiniai asignavimai per metus pagal valstybės narės BŽŪP strateginį planą galėtų būti didesni už nacionalinį asignavimą;
(48)  EŽŪGF neturėtų remti veiklos, kuri kenkia aplinkai arba kuri neatitinka su klimatu ir aplinka susijusių tikslų, derančių su tvaraus žemės ūkio valdymo principais. Parama tiesioginėms išmokoms pagal BŽŪP strateginius planus turėtų būti skiriama neviršijant šiuo reglamentu nustatytų nacionalinių asignavimų dydžio. Šie nacionaliniai asignavimai turėtų atitikti tolesnius pokyčius laipsniškai didinant asignavimus toms valstybėms narėms, kuriose paramos už hektarą dydis yra mažiausias, iki bus panaikinta 50 % likusio skirtumo iki 90 % Sąjungos vidurkio. Siekiant atsižvelgti į išmokų mažinimo mechanizmą ir jį taikant gautų lėšų panaudojimą valstybėje narėje, reikėtų leisti, kad bendri preliminarūs finansiniai asignavimai per metus pagal valstybės narės BŽŪP strateginį planą galėtų būti didesni už nacionalinį asignavimą;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
49 konstatuojamoji dalis
(49)  siekiant palengvinti EŽŪFKP lėšų valdymą, turėtų būti nustatyta su valstybių narių viešosiomis išlaidomis susieta bendra EŽŪFKP paramos įnašo norma. Konkrečios įnašų normos turėtų būti nustatomos tam tikrų rūšių veiksmams, atsižvelgiant į ypatingą tų veiksmų svarbą arba jų pobūdį. Siekiant sumažinti konkrečias kliūtis, atsiradusias dėl išsivystymo lygio, atokumo ir izoliuotumo, turėtų būti nustatyta atitinkama EŽŪFKP įnašo norma mažiau išsivysčiusiems regionams, SESV 349 straipsnyje nurodytiems atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms;
(49)  siekiant palengvinti EŽŪFKP lėšų valdymą, turėtų būti nustatyta su valstybių narių viešosiomis išlaidomis susieta bendra EŽŪFKP paramos įnašo norma. Konkrečios įnašų normos turėtų būti nustatomos tam tikrų rūšių veiksmams, atsižvelgiant į ypatingą tų veiksmų svarbą arba jų pobūdį. Siekiant sušvelninti konkrečius suvaržymus, kylančius dėl išsivystymo lygio, atokiausių regionų, nurodytų SESV 349 straipsnyje, ir mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 229/20131a 1 straipsnio 2 dalyje, atokumo ir izoliuotumo, šiems regionams turėtų būti nustatytas didesnis EŽŪFKP įnašo lygis;
_____________________
1a 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 41).
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
49 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(49a)  turėtų būti Sąjungos lygmeniu nustatyti objektyvūs regionų ir vietovių suskirstymo į kategorijas paramai iš EŽŪFKP gauti kriterijai. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant regionus ir vietoves remiamasi bendra regionų klasifikavimo sistema, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003. Siekiant užtikrinti tinkamą paramą, visų pirma išspręsti mažiau išsivysčiusių regionų problemas ir regioninius skirtumus valstybėse narėse, turėtų būti naudojami naujausi klasifikatoriai ir duomenys;
__________________
1a 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
Pakeitimai 46 ir 797
Pasiūlymas dėl reglamento
50 konstatuojamoji dalis
(50)  EŽŪFKP neturėtų teikti paramos tokioms investicijoms, kurios pakenktų aplinkai. Todėl būtina šiame reglamente nustatyti tam tikras paramos neskyrimo taisykles, taip pat galimybę išsamiau nustatyti šias garantijas deleguotaisiais aktais. Visų pirma EŽŪFKP neturėtų finansuoti tokių investicijų į drėkinimą, kuriomis nepadedama pasiekti ar išlaikyti geros susijusio vandens telkinio ar telkinių būklės, ir tokių investicijų į miško veisimą, kurios neatitinka klimato ir aplinkos apsaugos tikslų pagal tvarios miškotvarkos principus;
(50)  EŽŪFKP turėtų teikti pirmenybę investicijų, kurios naudingos tiek ekonomikai, tiek aplinkai, paramai, tačiau neturėtų būti remiamos aplinkai kenksmingos investicijos, arba kurios neatitinka su klimatu, aplinka, gyvūnų gerove ir biologine įvairove susijusių tikslų. Turėtų būti skatinamos investicijos, kurios teikia tiek ekonominę naudą, tiek naudą aplinkai. Todėl būtina šiame reglamente nustatyti tam tikras konkretesnes paramos neskyrimo taisykles, taip pat galimybę išsamiau nustatyti šias garantijas deleguotaisiais aktais. Kitaip tariant, EŽŪGF neturėtų finansuoti investicijų į miško veisimą, jei jos neatitinka klimato ir aplinkos apsaugos tikslų pagal tvarios miškotvarkos principus. Taip pat EŽŪFKP neturėtų finansuoti investicijų į drėkinimą, kuriomis nepadedama siekti arba išlaikyti geros susijusio vandens telkinio ar telkinių būklės. Valstybės narės turėtų užtikrinti aktyvų valdžios institucijų vaidmenį ekologijos ir miškų gaisrų valdymo srityje, joms imantis bet kokių miško įveisimo ar miško atkūrimo veiksmų ir stiprinant neprivalomų prevencinių priemonių ir žemės naudojimo valdymo vaidmenį;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
51 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(51a)   siekiant, kad Sąjunga būtų nepriklausoma nuo augalinių baltymų importo, BŽŪP tikslas, remiantis Atsinaujinančiųjų išteklių energijos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB1a (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva), yra skatinti biodegalų, gautų iš baltyminių augalų aliejingųjų sėklų šalutinių produktų, naudojimą;
__________________
1a 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).
Pakeitimas 858
Pasiūlymas dėl reglamento
51 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(51b)   iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) neturėtų būti teikiama parama ūkininkams, kurių veikla apima bulių veisimą bulių kautynėms. Toks finansavimas akivaizdžiai pažeistų Europos konvencija dėl gyvūnų, laikomų ūkininkavimo tikslams, apsaugos;
Pakeitimas 798
Pasiūlymas dėl reglamento
52 konstatuojamoji dalis
(52)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita pagal Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, šia programa bus padedama integruoti veiksmus klimato kaitos srityje į Sąjungos politiką ir pasiekti bendrąjį tikslą, kad 25 % ES biudžeto išlaidų būtų patiriama padedant siekti klimato tikslų. Prognozuojama, kad pagal BŽŪP imantis veiksmų 40 % BŽŪP bendro finansinio paketo bus skirta su klimatu susijusiems tikslams siekti. Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant ir įgyvendinant programą, o dar kartą įvertinti atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūras;
(52)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita pagal Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, šia programa bus padedama integruoti veiksmus klimato kaitos srityje į Sąjungos politiką, palaipsniui nutraukti aplinkai kenksmingas subsidijas ir pasiekti bendrąjį tikslą, kad ne mažiau kaip 30 % ES biudžeto išlaidų būtų skiriama klimato tikslams siekti. Pagal BŽŪP imantis veiksmų ne mažiau kaip 40 % BŽŪP bendro finansinio paketo turėtų būti skirta su klimatu susijusiems tikslams siekti. Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant ir įgyvendinant programą, o dar kartą įvertinti atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūras;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
54 konstatuojamoji dalis
(54)  siekiant didinti Sąjungos pridėtinę vertę ir išsaugoti veikiančią žemės ūkio vidaus rinką, taip pat siekiant minėtų bendrųjų ir konkrečių tikslų, valstybės narės pagal šį reglamentą neturėtų priimti sprendimų pavieniui, o turėtų tai daryti pagal sistemingą procesą, kurį atliekant turėtų būti parengtas BŽŪP strateginis planas. Sąjungos taisyklėmis „iš viršaus į apačią“ turėtų būti nustatyti konkretūs visos ES BŽŪP tikslai, pagrindinės intervencinių priemonių rūšys, veiklos rezultatų planas ir valdymo struktūra. Tokiu užduočių paskirstymu siekiama užtikrinti, kad investuotus finansinius išteklius visiškai atitiktų pasiekti rezultatai;
(54)  siekiant didinti Sąjungos pridėtinę vertę ir išsaugoti veikiančią žemės ūkio vidaus rinką, taip pat siekiant minėtų bendrųjų ir konkrečių tikslų, valstybės narės pagal šį reglamentą neturėtų priimti sprendimų pavieniui, o turėtų tai daryti vykdydamos sistemingą procesą, per kurį būtų parengtas BŽŪP strateginis planas. Sąjungos taisyklėmis „iš viršaus į apačią“ turėtų būti nustatyti konkretūs visos Sąjungos BŽŪP tikslai, pagrindinės intervencinių priemonių rūšys, veiklos rezultatų planas ir valdymo struktūra. Tokiu užduočių paskirstymu siekiama užtikrinti, kad investuotus finansinius išteklius visiškai atitiktų pasiekti rezultatai;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
55 konstatuojamoji dalis
(55)  siekiant užtikrinti aiškų strateginį šių BŽŪP strateginių planų pobūdį ir palengvinti ryšius su kita Sąjungos politika ir ypač su nustatytais ilgalaikiais nacionaliniais uždaviniais pagal Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius susitarimus, kaip antai dėl klimato kaitos, miškų, biologinės įvairovės ir vandens, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti parengtas tik vienas bendras BŽŪP strateginis planas;
(55)  siekiant užtikrinti aiškų strateginį šių BŽŪP strateginių planų pobūdį ir palengvinti ryšius su kita Sąjungos politika ir ypač su nustatytais ilgalaikiais nacionaliniais uždaviniais pagal Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius susitarimus, kaip antai dėl klimato kaitos, miškų, biologinės įvairovės ir vandens, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti parengtas tik vienas bendras BŽŪP strateginis planas. Atsižvelgiant į valstybių narių administracinę struktūrą, strateginis planas, kai tinkama, turėtų apimti konkretiems regionams skirtas kaimo plėtros intervencines priemones;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
55 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(55a)   būtina, kad BŽŪP strateginiuose planuose būtų nustatyta aiški, paprasta ir nedviprasmiška sistema, siekiant išvengti perteklinio nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens politikos reglamentavimo;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
55 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(55b)   naujas įgyvendinimo modelis neturėtų kelti abejonių dėl bendrosios rinkos vientisumo ar istoriškai europinio pobūdžio BŽŪP, kuri turi likti iš tikrųjų bendra politika, užtikrinanti Sąjungos požiūrį ir vienodas sąlygas;
Pakeitimas 730
Pasiūlymas dėl reglamento
55 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(55c)  laikydamosi SESV 208 straipsnio, Sąjunga ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, įgyvendinant visas BŽŪP intervencines priemones, būtų atsižvelgiama į vystomojo bendradarbiavimo tikslus ir paisoma teisės į maistą bei teisės į vystymąsi; valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad BŽŪP strateginiais planais būtų kuo labiau prisidėta prie to, kad būtų laiku pasiekti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarime nustatyti tikslai, taip pat Europos žaliojo kurso tikslai, Sąjungos įsipareigojimai aplinkos apsaugos ir klimato srityse ir Europos Parlamento ir Tarybos priimti taikomi teisės aktai, pagrįsti strategija „nuo lauko iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
56 konstatuojamoji dalis
(56)  per savo BŽŪP strateginių planų rengimo procesą valstybės narės turėtų analizuoti savo konkrečią padėtį ir poreikius, nustatyti siektinas reikšmes, susietas su BŽŪP tikslų pasiekimu, ir planuoti intervencines priemones, kuriomis bus galima pasiekti tas siektinas reikšmes, kartu jas derinant prie nacionalinių ir konkrečių regioninių aplinkybių, be kita ko, ir atokiausiuose regionuose pagal SESV 349 straipsnį. Tokiu procesu turėtų būti skatinamas didesnis subsidiarumas bendroje Sąjungos sistemoje ir kartu reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų ir nustatytų BŽŪP tikslų. Todėl reikėtų nustatyti taisykles dėl BŽŪP strateginių planų struktūros ir turinio;
(56)  per savo BŽŪP strateginių planų rengimo procesą valstybės narės turėtų analizuoti savo konkrečią padėtį ir poreikius, nustatyti realistiškas siektinas reikšmes, susietas su BŽŪP tikslų pasiekimu, ir planuoti intervencines priemones, kuriomis bus galima pasiekti tas siektinas reikšmes, kartu suteikiant tikrumą galutiniams naudos gavėjams ir jas derinant prie nacionalinių ir konkrečių regioninių aplinkybių, be kita ko, ir atokiausiuose regionuose pagal SESV 349 straipsnį. Tokiu procesu turėtų būti skatinamas didesnis subsidiarumas bendroje Sąjungos sistemoje ir kartu reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų ir nustatytų BŽŪP tikslų. Todėl reikėtų nustatyti taisykles dėl BŽŪP strateginių planų struktūros ir turinio. Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatyti valstybių narių siektini rodikliai, tinkamai suplanuotos intervencinės priemonės ir jų įnašas siekiant BŽŪP tikslų būtų kuo didesnis, būtina BŽŪP strateginių planų rengimo strategiją pagrįsti išankstine vietos aplinkybių analize ir su BŽŪP tikslais susijusių poreikių vertinimu, kartu užtikrinant politikos bendrumą. Prieš pradedant įgyvendinti BŽŪP strateginius planus būtina užtikrinti ūkininkų ir ūkininkų organizacijų dalyvavimą;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
57 konstatuojamoji dalis
(57)  siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatytos valstybių narių siektinos reikšmės, būtų tinkamai suplanuotos intervencinės priemonės ir jų įnašas siekiant BŽŪP tikslų būtų kuo didesnis, būtina pagrįsti strategiją, pagal kurią rengiami BŽŪP strateginiai planai, išankstine vietos aplinkybių analize ir su BŽŪP tikslais susijusių poreikių vertinimu;
(57)   taip pat svarbu, kad BŽŪP strateginiai planai galėtų tinkamai atspindėti valstybių narių sąlygų, struktūrų (tiek vidaus, tiek išorės) ir rinkos padėties pokyčius ir kad jie laikui bėgant atitinkamai galėtų būti koreguojami;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
58 konstatuojamoji dalis
(58)  BŽŪP strateginiais planais turėtų būti siekiama užtikrinti didesnį daugelio įvairių BŽŪP priemonių nuoseklumą, nes į juos turėtų būti įtrauktos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės, sektorinės intervencinės priemonės ir kaimo plėtros intervencinės priemonės. Jais taip pat turėtų būti užtikrintas ir įrodytas valstybių narių pasirinktų sprendimų suderinimas ir tinkamumas, atsižvelgiant į Sąjungos prioritetus ir tikslus. Todėl juose turėtų būti nustatyta į rezultatus orientuota intervencijos strategija, grindžiama konkrečių BŽŪP tikslų, įskaitant su tais tikslais susietas kiekybiškai išreikštas siektinas reikšmes, siekimu. Šios siektinos reikšmės, kad jas būtų galima stebėti kiekvienais metais, turėtų būti pagrįstos rezultato rodikliais;
(58)  BŽŪP strateginiais planais turėtų būti siekiama užtikrinti didesnį daugelio įvairių BŽŪP priemonių nuoseklumą, nes į juos turėtų būti įtrauktos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės, sektorinės intervencinės priemonės ir kaimo plėtros intervencinės priemonės. Jais taip pat turėtų būti užtikrintas ir įrodytas valstybių narių pasirinktų sprendimų suderinimas ir tinkamumas, atsižvelgiant į Sąjungos prioritetus ir tikslus. Todėl juose turėtų būti nustatyta į rezultatus orientuota intervencijos strategija, grindžiama konkrečių BŽŪP tikslų, įskaitant su tais tikslais susietas kiekybiškai išreikštas siektinas reikšmes, siekimu. Šios siektinos reikšmės, kad jas būtų galima stebėti, turėtų būti pagrįstos rezultato rodikliais;
Pakeitimas 800
Pasiūlymas dėl reglamento
58 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(58a)   esamos žinių bazės informacijos kiekis ir kokybė pernelyg skiriasi, kad būtų galima stebėti šio reglamento 6 straipsnyje nustatytus konkrečius tikslus. Kai kuriais konkrečiais tikslais, visų pirma biologinės įvairovės stebėsenos tikslais, žinių bazė šiuo metu yra silpna arba nepakankamai pritaikyta siekiant nustatyti patikimus poveikio rodiklius, pavyzdžiui, apdulkintojų ir pasėlių biologinės įvairovės rodiklius. Atitinkamai 6 straipsnyje ir I priede visai Sąjungai nustatyti konkretūs tikslai ir rodikliai turėtų būti grindžiami bendra arba palyginama žinių baze ir metodika visose valstybėse narėse. Komisija turėtų nustatyti sritis, kuriose trūksta žinių arba kuriose žinių bazė yra nepakankamai pritaikyta BŽŪP poveikio stebėsenai. Ji turėtų naudoti Sąjungos biudžetą, kad būtų galima bendrai reaguoti į su žiniomis susijusias ir stebėsenos kliūtis, susijusias su visais pagal 6 straipsnį nustatytais konkrečiais tikslais ir rodikliais. Komisija turėtų parengti ataskaitą šiuo klausimu ir viešai paskelbti savo išvadas;
Pakeitimas 801
Pasiūlymas dėl reglamento
59 konstatuojamoji dalis
(59)  pagal pasirinktą strategiją taip pat turėtų būti akcentuojamas ir pačių BŽŪP priemonių tarpusavio papildomumas, ir suderinamumas su kitų sričių Sąjungos politika. Visų pirma, kiekviename BŽŪP strateginiame plane reikėtų, kai tinka, atsižvelgti į aplinkos ir klimato teisės aktus ir apibūdinti tais teisės aktais pagrįstus nacionalinius planus; tai turėtų būti daroma atliekant dabartinės padėties analizę (SSGG analizę). Reikėtų sudaryti teisės aktų, į kuriuos reikėtų daryti konkrečias nuorodas BŽŪP strateginiame plane, sąrašą;
(59)  pagal pasirinktą strategiją taip pat turėtų būti akcentuojamas ir pačių BŽŪP priemonių tarpusavio papildomumas, ir suderinamumas su kitų sričių, įskaitant sanglaudos, Sąjungos politika. Visų pirma, kiekviename BŽŪP strateginiame plane reikėtų atsižvelgti į aplinkos ir klimato teisės aktus ir Sąjungos įsipareigojimą užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui, o tais teisės aktais pagrįstus nacionalinius planus derėtų aptarti atliekant dabartinės padėties analizę (SSGG analizę). Reikėtų sudaryti teisės aktų, į kuriuos reikėtų daryti konkrečias nuorodas BŽŪP strateginiame plane, sąrašą;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
59 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(59a)   kadangi pajamų rėmimo sistema atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ūkių ekonominį gyvybingumą, tikslinga atsižvelgti į socialinį poveikį, kurį BŽŪP turi darbo vietų kūrimui kaimo vietovėse. Dėl tos priežasties rengdamos strateginius planus valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į poveikį užimtumui, kurį įmonė turės tam tikrai sričiai. Rengiant ir įgyvendinant atitinkamas politikos priemones pirmenybę reikėtų teikti priemonėms ir veiklai, kurias vykdant sukuriama daugiau darbo vietų;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
60 konstatuojamoji dalis
(60)  kadangi valstybėms narėms turėtų būti suteikta lankstumo, kad būtų galima, remiantis nustatytu nacionaliniu pagrindu, rinktis perduoti dalį BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo užduočių regioniniam lygmeniui siekiant lengviau koordinuoti darbą tarp regionų sprendžiant visos šalies problemas, BŽŪP strateginiuose planuose turėtų būti aprašyta nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąveika;
(60)  kadangi valstybėms narėms turėtų būti suteikta lankstumo, kad būtų galima, pasitelkus nustatytą nacionalinį pagrindą atitinkančias kaimo plėtros intervencinių priemonių programas, rinktis perduoti dalį BŽŪP strateginio plano rengimo ir įgyvendinimo užduočių regioniniam lygmeniui, siekiant lengviau koordinuoti darbą tarp regionų sprendžiant visos šalies problemas, BŽŪP strateginiuose planuose turėtų būti aprašyta nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąveika;
Pakeitimas 802
Pasiūlymas dėl reglamento
68 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(68a)   vanduo yra pagrindinis žemės ūkio gamybos veiksnys. Todėl vandens išteklių valdymas yra labai svarbus aspektas ir jį reikia tobulinti. Be to, klimato kaita dėl dažnesnių ir intensyvesnių sausrų, taip pat smarkių liūčių laikotarpių turės didelį poveikį vandens ištekliams. Vandens kaupimas rudenį ir žiemą yra tinkamas sprendimas. Be to, vandens telkiniai padeda kurti biologinei įvairovei palankią aplinką. Taip pat jie padeda išsaugoti gyvą dirvožemį ir pakankamą vandens lygį vandentakiuose ir taip sudaryti palankias sąlygas vandens organizmams;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
69 konstatuojamoji dalis
(69)  už kiekvieno BŽŪP strateginio plano valdymą ir įgyvendinimą turėtų būti atsakinga vadovaujančioji institucija. Jos pareigos turėtų būti nustatytos šiame reglamente. Vadovaujančioji institucija turėtų gebėti perduoti dalį savo pareigų, kartu išlaikydama atsakomybę už valdymo efektyvumą ir tinkamumą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valdant ir įgyvendinant BŽŪP strateginius planus būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, pagal Europos Parlamento ir Tarybos [reglamentą (ES, Euratomas) X] [naujas Finansinis reglamentas] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) X [naujas Horizontalusis reglamentas];
(69)  už kiekvieno BŽŪP strateginio plano valdymą ir įgyvendinimą turėtų būti atsakinga vadovaujančioji institucija. Vis dėlto jeigu su kaimo plėtros politika susiję elementai perkeliami į regionų lygmenį, valstybės narės turėtų galėti steigti regionines vadovaujančiąsias institucijas. pareigos turėtų būti nustatytos šiame reglamente. Vadovaujančiosios institucijos turėtų gebėti perduoti dalį savo pareigų, kartu išlaikydamos atsakomybę už valdymo efektyvumą ir tinkamumą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valdant ir įgyvendinant BŽŪP strateginius planus būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, pagal Europos Parlamento ir Tarybos [reglamentą (ES, Euratomas) X] [naujas Finansinis reglamentas] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) X [naujas Horizontalusis reglamentas];
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
70 konstatuojamoji dalis
(70)  pagal pasidalijamojo valdymo principą Komisijai įgyvendinti BŽŪP padeda iš valstybių narių atstovų sudaryti komitetai. Siekiant supaprastinti sistemą ir suvienyti valstybių narių poziciją, šio reglamento įgyvendinimo tikslu įsteigiamas tik vienas Stebėsenos komitetas, sujungiant Kaimo plėtros komitetą ir Tiesioginių išmokų komitetą, kurie buvo įsteigti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Vadovaujančioji institucija ir šis Stebėsenos komitetas dalijasi atsakomybę už pagalbą valstybėms narėms įgyvendinti BŽŪP strateginius planus. Komisijai taip pat turėtų padėti Bendros žemės ūkio politikos komitetas pagal šio reglamento nuostatas;
(70)  pagal pasidalijamojo valdymo principą Komisijai įgyvendinti BŽŪP padeda iš valstybių narių atstovų sudaryti komitetai. Siekiant supaprastinti sistemą ir suvienyti valstybių narių poziciją, šio reglamento įgyvendinimo tikslu įsteigiamas tik vienas Stebėsenos komitetas, sujungiant Kaimo plėtros komitetą ir Tiesioginių išmokų komitetą, kurie buvo įsteigti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Vadovaujančioji institucija ir šis Stebėsenos komitetas dalijasi atsakomybę už pagalbą valstybėms narėms įgyvendinti BŽŪP strateginius planus. Vis dėlto jeigu su kaimo plėtros politika susiję elementai perkeliami į regionų lygmenį, valstybės narės turėtų galėti steigti regioninius stebėsenos komitetus. Komisijai taip pat turėtų padėti Bendros žemės ūkio politikos komitetas pagal šio reglamento nuostatas;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
71 konstatuojamoji dalis
(71)  Komisijos iniciatyva skiriamomis EŽŪFKP techninės paramos lėšomis turėtų būti remiami su [Horizontaliojo reglamento 7 straipsnyje] nurodytų užduočių vykdymu susiję veiksmai. Taip pat gali būti teikiama techninė parama valstybių narių iniciatyva, kad būtų įvykdytos užduotys, būtinos veiksmingam paramos administravimui ir įgyvendinimui pagal BŽŪP strateginį planą. Techninę paramą, kuri teikiama valstybių narių iniciatyva, numatoma didinti tik Maltai;
(71)  Komisijos iniciatyva skiriamomis EŽŪFKP techninės paramos lėšomis turėtų būti remiami su [Horizontaliojo reglamento 7 straipsnyje] nurodytų užduočių vykdymu susiję veiksmai. Taip pat gali būti teikiama techninė parama valstybių narių iniciatyva, kad būtų įvykdytos užduotys, būtinos veiksmingam paramos administravimui ir įgyvendinimui pagal BŽŪP strateginį planą. Techninę paramą, kuri teikiama valstybių narių iniciatyva, numatoma didinti tik Liuksemburgui ir Maltai;
Pakeitimai 60 ir 803
Pasiūlymas dėl reglamento
74 konstatuojamoji dalis
(74)  orientuojantis į rezultatus pagal tokį įgyvendinimo modelį reikia patikimo veiklos rezultatų plano, ypač kadangi pagal BŽŪP strateginius planus būtų padedama siekti ir platesnių bendrų kitų bendrai valdomų politikos sričių tikslų. Vykdant veiklos rezultatais grindžiamą politiką reikia atlikti metinį ir daugiametį vertinimą, remiantis pasirinktais produkto, rezultato ir poveikio rodikliais, kaip apibrėžta veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemoje. Šiuo tikslu turėtų būti sudarytas toks ribotų ir tikslingų rodiklių rinkinys, kad juo remiantis būtų galima kuo tiksliau nustatyti, ar remiama intervencine priemone padedama pasiekti numatytus tikslus. Rezultato ir produkto rodikliai, taikomi dėl su klimatu ir aplinka susijusių tikslų, gali apimti ir nacionalinėmis aplinkos ir klimato sričių planavimo priemonėmis, parengtomis pagal Sąjungos teisės aktus, nustatytas intervencines priemones;
(74)  orientuojantis į rezultatus pagal tokį įgyvendinimo modelį reikia patikimo veiklos rezultatų plano, ypač kadangi pagal BŽŪP strateginius planus būtų padedama siekti ir platesnių bendrų kitų bendrai valdomų politikos sričių tikslų. Vykdant veiklos rezultatais grindžiamą politiką reikia atlikti vertinimą remiantis pasirinktais produkto, rezultato ir poveikio rodikliais, kaip apibrėžta veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemoje. Šiuo tikslu turėtų būti sudarytas toks ribotų ir tikslingų rodiklių rinkinys, kad juo remiantis būtų galima kuo tiksliau nustatyti, ar remiama intervencine priemone padedama pasiekti numatytus tikslus. Rezultato ir produkto rodikliai, taikomi dėl su klimatu ir aplinka susijusių tikslų, pavyzdžiui, vandens kokybės ir kiekio, turėtų apimti ir nacionalinėmis aplinkos ir klimato sričių planavimo priemonėmis, parengtomis pagal Sąjungos teisės aktus, nustatytas intervencines priemones;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
75 konstatuojamoji dalis
(75)  pagal veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemą valstybės narės turėtų stebėti daromą pažangą ir kasmet dėl jos teikti ataskaitas Komisijai. Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, turėtų ataskaitose pranešti apie pažangą siekiant konkrečių tikslų visu programavimo laikotarpiu, nustatytą naudojant tam skirtus pagrindinius rodiklius;
(75)  pagal veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemą valstybės narės turėtų stebėti daromą pažangą ir teikti jos ataskaitas. Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, turėtų ataskaitose pranešti apie pažangą siekiant konkrečių tikslų visu programavimo laikotarpiu, nustatytą naudojant tam skirtus pagrindinius rodiklius;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
76 konstatuojamoji dalis
(76)  turėtų būti nustatyti mechanizmai, pagal kuriuos būtų imamasi veiksmų siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus tuo atveju, jeigu įgyvendinant BŽŪP strateginį planą būtų labai nukrypta nuo nustatytų siektinų reikšmių. Todėl, jeigu veiklos rezultatai būtų labai ir nepagrįstai prasti, valstybių narių gali būti paprašyta pateikti veiksmų planus. Dėl šios priežasties gali būti laikinai sustabdytas, o galiausiai ir sumažintas finansavimas Sąjungos lėšomis, jeigu planuoti rezultatai nebūtų pasiekti. Taip pat nustatoma bendra paskata už gerus rezultatus, kuri bus naudojama kaip paskatų už gerus rezultatus taikymu grindžiamos paskatų sistemos dalis skatinant siekti gerų aplinkosaugos ir klimato srities veiklos rezultatų;
(76)  turėtų būti nustatyti mechanizmai, pagal kuriuos būtų imamasi veiksmų siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus tuo atveju, jeigu įgyvendinant BŽŪP strateginį planą būtų labai nukrypta nuo nustatytų siektinų reikšmių. Todėl, jeigu veiklos rezultatai būtų labai ir nepagrįstai prasti, valstybių narių gali būti paprašyta pateikti veiksmų planus. Dėl šios priežasties gali būti laikinai sustabdytas, o galiausiai ir sumažintas finansavimas Sąjungos lėšomis, jeigu planuoti rezultatai nebūtų pasiekti.
Pakeitimas 1144
Pasiūlymas dėl reglamento
78 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(78a)   106 straipsnyje aprašytas vertinimas turėtų būti atliekamas remiantis strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos kiekybiniais tikslais;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
80 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(80a)   su trečiosiomis šalimis sudarytuose prekybos susitarimuose dėl žemės ūkio sektoriaus turėtų būti numatytos nuostatos ir apsaugos sąlygos, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos ir ne Sąjungos ūkininkams ir apsaugoti vartotojus;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
81 konstatuojamoji dalis
(81)  asmens duomenų, surinktų bet kurios šio reglamento nuostatos taikymo tikslais, tvarkymo būdas turėtų derėti su tais tikslais. Jie taip pat turėtų būti nuasmeninti ir apibendrinti, kai tvarkomi stebėsenos arba vertinimo tikslais, ir turėtų būti saugomi pagal Sąjungos teisę dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/200119 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/67920. Duomenų subjektams turėtų būti pranešama apie tokį duomenų tvarkymą ir apie jų teises į duomenų apsaugą;
(81)  asmens duomenų, surinktų bet kurios šio reglamento nuostatos taikymo tikslais, tvarkymo būdas turėtų derėti su tais tikslais. Jie taip pat turėtų būti nuasmeninti ir apibendrinti, kai tvarkomi stebėsenos arba vertinimo tikslais, ir turėtų būti saugomi pagal Sąjungos teisę dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/172519 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/67920. Duomenų subjektams turėtų būti pranešama apie tokį duomenų tvarkymą ir apie jų teises į duomenų apsaugą;
_________________
_________________
19 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
19 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
20 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
20 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
83 konstatuojamoji dalis
(83)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, apsaugoti ūkininkų teises ir užtikrinti sklandų, nuoseklų ir efektyvų tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšių taikymą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl taisyklių, pagal kurias išmokos bus skiriamos su sąlyga, kad būtų naudojamos tam tikrų kanapių veislių sertifikuotos sėklos, ir dėl kanapių veislių nustatymo bei jose esančio tetrahidrokanabinolio kiekio tikrinimo procedūrų; taisyklių dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ir tam tikrų susijusių nuostatų dėl tinkamumo finansuoti reikalavimų; taip pat dėl deklaracijos turinio ir reikalavimų, kuriuos reikia atitikti, kad būtų galima pasinaudoti teisėmis į išmokas; papildomų taisyklių dėl ekologinių sistemų; priemonių, kuriomis siekiama, kad susietosios pajamų paramos gavėjai nenukentėtų dėl struktūrinių tam tikro sektoriaus rinkos pusiausvyros sutrikimų, įskaitant sprendimą, kad tokios paramos išmokos gali būti toliau mokamos iki 2027 m., remiantis gamybos vienetais, kuriems tos išmokos skirtos ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu; taisyklių ir sąlygų dėl žemės sklypų ir veislių patvirtinimo skiriant specialiąją išmoką už medvilnę, taip pat taisyklių dėl tos išmokos skyrimo sąlygų;
(83)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, apsaugoti ūkininkų teises ir užtikrinti sklandų, nuoseklų ir efektyvų tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšių taikymą, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl taisyklių, pagal kurias išmokos bus skiriamos su sąlyga, kad būtų naudojamos tam tikrų kanapių veislių sertifikuotos sėklos, ir dėl kanapių veislių nustatymo bei jose esančio tetrahidrokanabinolio kiekio tikrinimo procedūrų; taisyklių dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ir tam tikrų susijusių nuostatų dėl tinkamumo finansuoti reikalavimų; kriterijų, kuriais remiantis nustatomos atitinkamos priemonės ir tinkami nacionalinėms ar regioninėms sertifikavimo schemoms taikomi reikalavimai; klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos žemės ūkio praktikos pavyzdžių sąrašo sudarymo; priemonių, kuriomis siekiama, kad susietosios pajamų paramos gavėjai nenukentėtų dėl struktūrinių tam tikro sektoriaus rinkos pusiausvyros sutrikimų, įskaitant sprendimą, kad tokios paramos išmokos gali būti toliau mokamos iki 2027 m., remiantis gamybos vienetais, kuriems tos išmokos skirtos ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu; taisyklių ir sąlygų dėl žemės sklypų ir veislių patvirtinimo skiriant specialiąją išmoką už medvilnę, taip pat taisyklių dėl tos išmokos skyrimo sąlygų;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
84 konstatuojamoji dalis
(84)  siekiant užtikrinti, kad sektorinėmis intervencinėmis priemonėmis būtų padedama siekti BŽŪP tikslų ir būtų stiprinamos sąveikos su kitomis BŽŪP priemonėmis, ir užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje bei išvengti nelygios ar nesąžiningos konkurencijos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl kriterijų, pagal kuriuos patvirtinamos tarpšakinės organizacijos, ir taisyklių, taikomų tuo atveju, kai patvirtinta tarpšakinė organizacija neatitinka tokių kriterijų ir prievolių gamintojams; taisyklių dėl tinkamo sektorinių intervencinių priemonių taikymo, Sąjungos finansinės paramos apskaičiavimo pagrindo, įskaitant ataskaitinius laikotarpius ir parduodamos produkcijos vertės apskaičiavimą, ir didžiausio Sąjungos finansinės paramos, teikiamos už pašalinimą iš rinkos, dydžio; taisyklių dėl vynuogynų atsodinimo išlaidų finansavimo viršutinės ribos nustatymo; taip pat taisyklių, pagal kurias gamintojai įpareigojami pašalinti vyno gamybos šalutinius produktus, ir tos prievolės išimčių, siekiant išvengti papildomos administracinės naštos, bei savanoriško distiliuotojų sertifikavimo taisyklių. Visų pirma, siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų Sąjungos lėšų naudojimą intervencinėms priemonėms bitininkystės sektoriuje, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl papildomų reikalavimų dėl pareigos pranešti ir nustatomo mažiausio Sąjungos įnašo finansuojant tų rūšių intervencines priemones įgyvendinimo išlaidas;
(84)  siekiant užtikrinti, kad sektorinėmis intervencinėmis priemonėmis būtų padedama siekti BŽŪP tikslų ir būtų stiprinama sąveika su kitomis BŽŪP priemonėmis, ir užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje bei išvengti nelygios ar nesąžiningos konkurencijos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl kriterijų, pagal kuriuos patvirtinamos tarpšakinės organizacijos, ir taisyklių, taikomų tuo atveju, kai patvirtinta tarpšakinė organizacija neatitinka tokių kriterijų ir prievolių gamintojams; taisyklių dėl tinkamo sektorinių intervencinių priemonių taikymo, Sąjungos finansinės paramos apskaičiavimo pagrindo, įskaitant ataskaitinius laikotarpius ir parduodamos produkcijos vertės apskaičiavimą, ir didžiausio Sąjungos finansinės paramos, teikiamos už pašalinimą iš rinkos, dydžio; taisyklių dėl vynuogynų atsodinimo išlaidų finansavimo viršutinės ribos nustatymo; taisyklių, kuriomis gamintojai įpareigojami pašalinti vyno gamybos šalutinius produktus, ir to įpareigojimo išimčių, kuriomis siekiama išvengti papildomos administracinės naštos, savanoriško distiliavimo gamyklų sertifikavimo taisyklių ir taisyklių, susijusių su veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistema. Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl laikinų nukrypti leidžiančių nuostatų dėl paramos teikimo sąlygų labai nepalankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, katastrofų ar epidemijų atvejais. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai apibrėžti, kokia praktika yra lygiavertė žemės ūkio ir aplinkos praktikai ir nacionalinėms arba regioninėms ekologinio sertifikavimo sistemoms. Visų pirma, siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų Sąjungos lėšų naudojimą intervencinėms priemonėms bitininkystės sektoriuje, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl papildomų reikalavimų dėl pareigos pranešti ir nustatomo mažiausio Sąjungos įnašo finansuojant tų rūšių intervencines priemones įgyvendinimo išlaidas. Norint parengti BŽŪP strateginius planus Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl elgesio kodekso organizuojant partnerystę tarp valstybės narės ir kompetentingų regioninės ir vietos valdžios institucijų bei kitų partnerių nustatymo;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
85 konstatuojamoji dalis
(85)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir garantuoti, kad kaimo plėtros intervencinėmis priemonėmis bus pasiekti jų tikslai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl paramos, teikiamos valdymo įsipareigojimams, investicijoms ir bendradarbiavimui;
(85)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir garantuoti, kad kaimo plėtros intervencinėmis priemonėmis bus pasiekti jų tikslai, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti tam tikrus aktus dėl paramos tam tikrų tipų intervencijoms mažiausios ir didžiausios sumos papildymo;
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
86 konstatuojamoji dalis
(86)  siekiant iš dalies pakeisti kai kurias neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl valstybių narių asignavimų tiesioginių išmokų intervencinėms priemonėms ir dėl taisyklių dėl BŽŪP strateginio plano turinio;
(86)  siekiant iš dalies pakeisti kai kurias neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl valstybių narių asignavimų tiesioginių išmokų intervencinėms priemonėms;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
87 konstatuojamoji dalis
(87)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir išvengti nesąžiningos ūkininkų konkurencijos ar jų diskriminavimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl bazinių plotų nustatymo teikiant paramą aliejingųjų sėklų augalų auginimui, taisyklių dėl žemės sklypų ir veislių patvirtinimo, skiriant specialiąją išmoką už medvilnę, ir susijusių pranešimų teikimo, išmokos sumažinimo apskaičiavimo tuo atveju, kai tinkamas finansuoti medvilnės plotas yra didesnis nei bazinis plotas, Sąjungos finansinės paramos vyno gamybos šalutinių produktų distiliavimui, metinio visos Sąjungos paramos sumos, skiriamos kaimo plėtros intervencinėms priemonėms, išskaidymo kiekvienai valstybei narei, į BŽŪP strateginį planą įtraukiamų elementų pateikimo taisyklių, taisyklių dėl procedūros ir terminų, taikomų patvirtinant BŽŪP strateginius planus ir teikiant bei patenkinant prašymus leisti iš dalies pakeisti BŽŪP strateginius planus, vienodų sąlygų taikant reikalavimus dėl informacijos teikimo ir viešinimo, susijusio su informavimu apie galimybes, kurių teikia BŽŪP strateginiai planai, taisyklių dėl veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemos, metinės rezultatų ataskaitos turinio pateikimo taisyklių, taisyklių dėl valstybių narių siunčiamos informacijos, kad Komisija galėtų atlikti veiklos rezultatų analizę, ir taisyklių dėl su duomenimis susijusių poreikių bei sąveikų tarp galimų duomenų šaltinių, taip pat dėl tvarkos, pagal kurią užtikrinamas nuoseklus požiūris nustatant paskatos už gerus rezultatus taikymą valstybėms narėms. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/201122;
(87)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir išvengti nesąžiningos ūkininkų konkurencijos ar jų diskriminavimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl bazinių plotų nustatymo teikiant paramą aliejingųjų sėklų augalų auginimui, taisyklių dėl žemės sklypų ir veislių patvirtinimo, skiriant specialiąją išmoką už medvilnę, ir susijusių pranešimų teikimo, išmokos sumažinimo apskaičiavimo tuo atveju, kai tinkamas finansuoti medvilnės plotas yra didesnis nei bazinis plotas, Sąjungos finansinės paramos vyno gamybos šalutinių produktų distiliavimui, metinio visos Sąjungos paramos sumos, skiriamos kaimo plėtros intervencinėms priemonėms, išskaidymo kiekvienai valstybei narei, BŽŪP strateginių planų standartizuotos formos, taisyklių dėl procedūros ir terminų, taikomų patvirtinant BŽŪP strateginius planus ir teikiant bei patenkinant prašymus leisti iš dalies pakeisti BŽŪP strateginius planus, vienodų sąlygų taikant reikalavimus dėl informacijos teikimo ir viešinimo, susijusio su informavimu apie galimybes, kurių teikia BŽŪP strateginiai planai, taisyklių dėl metinės rezultatų ataskaitos turinio pateikimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/201122;
_________________
_________________
22 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
22 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
92 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(92a)   Sąjungos salų regionams vykdant žemės ūkio veiklą ir vystant kaimo vietoves kyla ypatingų sunkumų. Reikėtų įvertinti BŽŪP poveikį šiuose regionuose ir išnagrinėti galimybę Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 229/2013 nustatytas priemones pradėti taikyti visiems Sąjungos salų regionams;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
93 konstatuojamoji dalis
(93)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir tęstinumą, specialiosios nuostatos Kroatijai dėl laipsniško tiesioginių išmokų įvedimo ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų pagal laipsniško išmokų įvedimo mechanizmą turėtų būti toliau taikomos iki 2021 m. sausio 1 d.,
(93)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir tęstinumą, specialiosios nuostatos Kroatijai dėl laipsniško tiesioginių išmokų įvedimo ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų pagal laipsniško išmokų įvedimo mechanizmą turėtų būti toliau taikomos. Kroatijai bus suteikta teisė į sumą pagal Stojimo sutartį 2022 m., įskaitant papildomas lėšas nacionaliniam rezervui, skirtam išminuotai žemei Kroatijoje tvarkyti, ir ta teisė turėtų būti įtraukta apskaičiuojant nacionalinį paketą 2022 m.;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  intervencinių priemonių rūšių ir bendrųjų reikalavimų, kurių valstybės narės turi laikytis siekdamos minėtų tikslų, ir atitinkamų finansinių priemonių;
b)  intervencinių priemonių rūšių ir bendrųjų reikalavimų, kurių valstybės narės turi laikytis siekdamos minėtų tikslų, užtikrindamos vienodas sąlygas, ir atitinkamų finansinių priemonių;
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  BŽŪP strateginių planų, kuriuos, atsižvelgdamos į konkrečius tikslus ir nustatytus poreikius, turi parengti valstybės narės ir kuriuose nustatomi tikslai, apibrėžiamos intervencinės priemonės ir paskirstomi finansiniai ištekliai;
c)  BŽŪP strateginių planų, kuriuos, atsižvelgdamos į konkrečius tikslus ir nustatytus poreikius ir laikydamosi vidaus rinkos taisyklių, turi parengti valstybės narės, prireikus bendradarbiaudamos su savo regionais, ir kuriuose nustatomi tikslai, apibrėžiamos intervencinės priemonės ir paskirstomi finansiniai ištekliai;
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalis
2.  Šis reglamentas taikomas iš EŽŪGF ir EŽŪFKP finansuojamai Sąjungos paramai, skirtai valstybių narių parengtuose ir Komisijos patvirtintuose BŽŪP strateginiuose planuose, apimančiuose laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., nurodytoms intervencinėms priemonėms įgyvendinti.
2.  Šis reglamentas taikomas iš EŽŪGF ir EŽŪFKP finansuojamai Sąjungos paramai, skirtai valstybių narių parengtuose ir Komisijos patvirtintuose BŽŪP strateginiuose planuose, apimančiuose laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d., nurodytoms intervencinėms priemonėms įgyvendinti.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal šį reglamentą teikiamai paramai, finansuojamai iš EŽŪFKP, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [BNR]26 II antraštinės dalies III skyrius, III antraštinės dalies II skyrius ir 41 bei 43 straipsniai.
2.  Siekiant užtikrinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) ir BŽŪP strateginių planų nuoseklumą, pagal šį reglamentą teikiamai paramai, finansuojamai iš EŽŪFKP, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [BNR]26 II antraštinės dalies III skyrius, III antraštinės dalies II skyrius ir 41 bei 43 straipsniai.
__________________
__________________
26 [Data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) [.../...] [visas pavadinimas] (OL L...).
26 [Data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) [.../...] [visas pavadinimas] (OL L...).
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, kurių valda yra Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 52 straipsnyje kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 ir 355 straipsniais apibrėžtoje teritorinėje Sutarčių taikymo srityje ir kurie verčiasi valstybių narių apibrėžta žemės ūkio veikla;
a)  ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, kurių valda yra Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 52 straipsnyje kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 ir 355 straipsniais apibrėžtoje teritorinėje Sutarčių taikymo srityje ir kurie verčiasi valstybių narių apibrėžta žemės ūkio veikla, vadovaudamiesi gerąja ūkininkavimo patirtimi;
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)   viešosios gėrybės – prekės arba paslaugos, už kurias rinkoje neatlyginama ir kurių poveikis aplinkai ir visuomenei didesnis už aplinkos, klimato ir gyvūnų gerovės teisės aktų poveikį.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos b b punktas (naujas)
bb)   Europos viešosios gėrybės – tai viešosios prekės arba paslaugos, kurias veiksmingai teikti Sąjungos lygmeniu galima tik taikant intervencines priemones, kad būtų užtikrinamas valstybių narių veiksmų koordinavimas ir vienodos sąlygos Sąjungos žemės ūkio rinkoje. Europos viešosios gėrybės yra, visų pirma, vandens apsauga, biologinės įvairovės apsauga, dirvožemio derlingumo apsauga, apdulkintojų apsauga ir gyvūnų gerovė;
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos e punktas
e)  savitarpio pagalbos fondas – valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, kurie yra fondo nariai, savidraudos sistema, pagal kurią fondui priklausantiems ūkininkams, patyrusiems ekonominių nuostolių, skiriamos kompensacinės išmokos;
e)  savitarpio pagalbos fondas – valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, kurie yra fondo nariai, apsisaugojimo nuo rizikos sistema, pagal kurią fondui priklausantiems ūkininkams, patyrusiems ekonominių nuostolių, arba sumažėjus jų pajamoms skiriamos kompensacinės išmokos;
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos f punkto i papunktis
i)  projektas, sutartis, veiksmas arba projektų grupė, atrinkti pagal atitinkamas programas;
i)  projektas, sutartis, veiksmas arba projektų grupė, atrinkti pagal atitinkamą strateginį planą;
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos f punkto ii papunktis
ii)  finansinių priemonių atveju – programos įnašas finansinei priemonei ir vėlesnė finansinė parama, pagal tą finansinę priemonę teikiama galutiniams gavėjams;
ii)  finansinių priemonių atveju strateginio plano įnašas finansinei priemonei ir vėlesnė finansinė parama, pagal tą finansinę priemonę teikiama galutiniams gavėjams;
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos h punkto i papunktis
i)  viešosios arba privatinės teisės subjektas, juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas arba fizinis asmuo, atsakingas už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą;
i)  viešosios arba privatinės teisės subjektas, juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas, fizinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, atsakingi už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą;
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos h punkto ii papunktis
ii)  valstybės pagalbos schemų atveju – pagalbą gaunantis ūkio subjektas;
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos i punktas
i)  siektinos reikšmės – iš anksto sutartos reikšmės, kurios, atsižvelgiant į rezultatų rodiklius, susijusius su konkrečiu tikslu, turi būti pasiektos laikotarpio pabaigoje;
i)  siektinos reikšmės – iš anksto sutartos reikšmės, kurios, atsižvelgiant į rezultatų rodiklius, susijusius su konkrečiu tikslu, turi būti pasiektos iki BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos;
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos j punktas
j)  tarpinės reikšmės – tarpinės siektinos reikšmės, kurios, atsižvelgiant į rodiklius, susijusius su konkrečiu tikslu, turi būti pasiektos tam tikru BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo laikotarpio momentu.
j)  tarpinės reikšmės – tarpinės siektinos reikšmės, kurios, atsižvelgiant į rezultatų rodiklius, susijusius su konkrečiu tikslu, turi būti valstybės narės pasiektos tam tikru BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo laikotarpio momentu, siekiant laiku užtikrinti pažangą.
Pakeitimai 86 ir 1148cp1
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose apibrėžia terminus „žemės ūkio veikla“, „žemės ūkio paskirties žemė“, „reikalavimus atitinkantis hektaras“, „tikrasis ūkininkas“ ir „jaunasis ūkininkas“.
1.  Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose apibrėžia terminus „žemės ūkio veikla“, „žemės ūkio paskirties žemė“, „reikalavimus atitinkantis hektaras“, „aktyvus ūkininkas“, „jaunasis ūkininkas“ ir „naujas ūkininkas“.
Pakeitimai 866 ir 1185
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  Terminas „žemės ūkio veikla“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų tiek SESV I priede išvardytų žemės ūkio produktų, įskaitant medvilnę ir trumpos rotacijos želdinius, gamybą, tiek žemės ūkio paskirties žemės būklės, kurios ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti be parengiamosios veiklos, vykdomos ne tik įprastais žemės ūkio metodais bei įrenginiais, išlaikymą.
a)  Terminas „žemės ūkio veikla“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų tiek SESV I priede išvardytų žemės ūkio produktų, įskaitant medvilnę ir trumpos rotacijos želdinius ir durpininkystę, gamybą, tiek žemės ūkio paskirties žemės būklės, kurios ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti be parengiamosios veiklos, vykdomos ne tik įprastais žemės ūkio metodais bei įrenginiais, išlaikymą– taip pat ir agrarinės miškininkystės sektoriuje.
Pakeitimai 87 ir 1148cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies b punkto įžanginė dalis
b)  Terminas „žemės ūkio paskirties žemė“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų ariamąją žemę, daugiamečius pasėlius ir daugiamečius žolynus. Terminus „ariamoji žemė“, „daugiamečiai pasėliai“ ir „daugiametis žolynas“ valstybės narės konkrečiau apibrėžia vadovaudamosi šiomis bendrosiomis apibrėžtimis:
b)  Terminas „žemės ūkio paskirties žemė“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų ariamąją žemę, daugiamečius pasėlius ir daugiamečius žolynus bei agrarinės miškininkystės sistemas. Kraštovaizdžio elementai įtraukiami kaip žemės ūkio paskirties žemės komponentai. Terminus „ariamoji žemė“, „daugiamečiai pasėliai“ ir „daugiametis žolynas“ bei „agrarinės miškininkystės sistemos“ valstybės narės konkrečiau apibrėžia vadovaudamosi šiomis bendrosiomis apibrėžtimis:
Pakeitimas 1148cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis
i)  ariamoji žemė – pasėliams auginti naudojama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie palikti pūdymui, įskaitant pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius28, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį29, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį arba šio reglamento 65 straipsnį atidėtus plotus;
i)  ariamoji žemė – pasėliams auginti naudojama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie palikti pūdymui, ir joje gali būti auginami pasėliai, derinant juos su medžiais ir (arba) krūmais, siekiant suformuoti agrarinės miškininkystės derinant mišką ir ariamąją žemę sistemas, įskaitant pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius28, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį29, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį arba šio reglamento 65 straipsnį atidėtus plotus;
_________________
________________
28 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL L 160, 1999 6 26, p. 80).
28 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL L 160, 1999 6 26, p. 80).
29 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005 10 21, p. 1).
29 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005 10 21, p. 1).
Pakeitimas 1148cp4
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis
ii)  daugiamečiai pasėliai – ne sėjomainos būdu auginami pasėliai (išskyrus daugiamečius žolynus ir daugiametes ganyklas), kuriais žemė apsėta ne trumpiau kaip penkerius metus ir iš kurių pakartotinai gaunamas derlius, įskaitant daigynus ir trumpos rotacijos želdinius;
ii)  daugiamečiai pasėliai – ne sėjomainos būdu auginami pasėliai (išskyrus daugiamečius žolynus ir daugiametes ganyklas), kuriais žemė apsėta ne trumpiau kaip penkerius metus ir iš kurių pakartotinai gaunamas derlius, įskaitant daigynus, be kita ko, daiginamus plastiku išklotuose vazonuose (jei valstybė narė yra tai numačiusi), ir trumpos rotacijos želdinius;
Pakeitimai 1148cp5, 1148cp6, 1148cp7, 89cp2 ir 804cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis
iii)  daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (drauge laikomi daugiamečiu žolynu) – žemė, neįtraukta į valdos sėjomainą ne trumpiau kaip penkerius metus, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) auga arba specialiai (t. y. pasėta) auginama žolė ar kiti žoliniai pašarai. Joje gali augti ir kitų rūšių augalų, pavyzdžiui, krūmų ir (arba) medžių, kurie gali būti panaudoti gyvūnams ganyti arba šerti.
iii)  daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (drauge laikomi daugiamečiu žolynu) – tai žemė, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) auga arba specialiai (t. y. pasėta) auginama žolė ar kiti žoliniai pašarai, ir kuri nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą ne trumpiau kaip penkerius metus, kai taip nusprendžia valstybės narės, ir kuri nebuvo ariama ne trumpiau kaip penkerius metus. Joje gali augti ir kitų rūšių augalų, pavyzdžiui, krūmų ir (arba) medžių, kurie gali būti panaudoti gyvūnams ganyti arba, kai taip nusprendžia valstybės narės, kitų rūšių, pavyzdžiui, krūmų ir (arba) medžių, gyvūnams šerti, su sąlyga, kad joje vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai. Valstybei narei nusprendus taip pat gali būti keičiamos sėjomainos žaliųjų pašarų rūšys, jei naują sėją, palyginti su ankstesne sėja, sudaro skirtingų rūšių mišinys.
Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad daugiametis žolynas tai –
i)  žemė, kurioje galima ganyti ir kurioje įsitvirtinusi vietinė praktika, kad tradiciškai žolė ir žoliniai pašarai ganyklose nėra vyraujantys, ir (arba)
ii)  žemė, kurioje galima ganyti, kai ganyklose žolė ir žoliniai pašarai nėra vyraujantys arba jų nėra ir jose gali būti krūmų ir (arba) medžių ar kitų gyvūnų vartojamų išteklių (lapų, gėlių, stiebų, vaisių);
Pakeitimai 90 ir 1148cp8
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies b punkto iii a papunktis (naujas)
iiia)   agrarinės miškininkystės sistemomis laikomos žemės naudojimo sistemos, kuriose medžiai auginami toje pačioje žemėje, kurioje vykdoma žemės ūkio veikla;
Pakeitimas 1148cp9
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies b punkto iii b papunktis (naujas)
iiib)   terminas „laikinas žolynas“ apibrėžiamas kaip žolė ar žolinių rūšių augalai, auginami ariamoje žemėje (t. y. taikant sėjomainą) trumpiau nei penkerius metus iš eilės arba daugiau nei penkerius metus, jei ariama ir atsėjama.
Pakeitimai 91 ir 1148cp10
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies c punkto įžanginė dalis
c)  Kai taikomos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės, terminas „reikalavimus atitinkantis hektaras“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų visą valdoje esančią žemės ūkio paskirties žemę:
c)  Kai taikomos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės, terminas „reikalavimus atitinkantis hektaras“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų visą valdoje esančią žemės ūkio paskirties žemę, įskaitant mobilius ar stacionarius laikinus technikos įrenginius, visų pirma vidinius ūkių takus ir vandens latakus, taip pat siloso ritinius ir plotus drėgmei atkurti, naudojamus durpininkystės reikmėms.
Pakeitimai 1148cp11 ir 1148cp12
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies c punkto i, ia (naujas) ir ii papunkčiai
i)  kuria disponuoja ūkininkas ir kuri tais metais, kuriems prašoma paramos, yra naudojama žemės ūkio veiklai arba, jei ji naudojama ir kitokiai veiklai, daugiausia yra naudojama žemės ūkio veiklai. Deramai pagrįstais atvejais dėl aplinkosaugos priežasčių reikalavimus atitinkančiais hektarais taip pat gali būti laikomas tam tikras žemės plotas, žemės ūkio veiklai naudojamas tik kas antrus metus;
i)  kuria disponuoja ūkininkas ir kuri tais metais, kuriems prašoma paramos, yra naudojama žemės ūkio veiklai arba, jei ji naudojama ir kitokiai veiklai, daugiausia yra naudojama žemės ūkio veiklai. Deramai pagrįstais atvejais dėl aplinkosaugos, biologinės įvairovės ir su klimatu susijusių priežasčių reikalavimus atitinkančiais hektarais taip pat gali būti laikomas tam tikras žemės plotas, žemės ūkio veiklai naudojamas tik kas trečius metus;
ia)   kurioje, jei taip nusprendžia valstybės narės, gali būti kraštovaizdžio elementų, įskaitant biotopus, pavyzdžiui, medžius, krūmus, laukuose augančius atžalynus ir drėgnus plotus, jeigu jie neužima daugiau nei vieną trečdalį kiekvieno žemės ūkio paskirties sklypo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. .../... 63 straipsnio 4 dalyje [Horizontalusis reglamentas];
(ii)  dėl kurios suteikta teisė į išmokas pagal šio reglamento III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 2 poskirsnį arba pagal bazinės išmokos sistemą ar vienkartinės išmokos už plotus sistemą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinėje dalyje, ir:
(ii)  bet kuri valdos dalis, dėl kurios suteikta teisė į išmokas pagal šio reglamento III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 2 poskirsnį arba pagal bazinės išmokos sistemą ar vienkartinės išmokos už plotus sistemą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinėje dalyje, ir
–  kuri, įgyvendinus direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB arba Direktyvą 2000/60/EB, nebeatitinka Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 a punkte pateiktos termino „reikalavimus atitinkantis hektaras“ apibrėžties;
–  nėra „reikalavimus atitinkantis hektaras“, kaip apibrėžia valstybės narės pagal šio punkto i ir ia papunkčius
–  įgyvendinus direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB arba Direktyvą 2000/60/EB:
–  pritaikius su plotu susijusias priemones, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, prisidedama prie aplinkos ir biologinės įvairovės tikslų, nustatytų šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose. Tokie plotai gali būti naudojami durpininkystei;
–  kurioje tam tikro ūkininko atitinkamo įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu yra įveisiamas miškas pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22 straipsnį arba nacionalinę sistemą, kurios sąlygos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22 straipsnį arba šio reglamento 65 ir 67 straipsnius;
–  kurioje tam tikro ūkininko atitinkamo įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu yra įveisiamas miškas pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22 straipsnį arba nacionalinę sistemą, kurios sąlygos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22 straipsnį arba šio reglamento 65 ir 67 straipsnius. Valstybės narės gali nustatyti tinkamas žemės apželdinimo mišku naudojantis privačiu ar valstybės finansavimu sąlygas, taip padedant įgyvendinti vieną ar daugiau konkrečių su aplinka, biologine įvairove ir klimatu susijusių tikslų;
–  kuri tam tikro ūkininko atitinkamo įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu yra atidedama pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį arba šio reglamento 65 straipsnį.
–  kuri tam tikro ūkininko atitinkamo įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu yra atidedama pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį arba šio reglamento 65 straipsnį.
Pakeitimai 93 ir 1148cp13
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies c punkto 2 pastraipa
Plotai, naudojami kanapėms auginti, laikomi reikalavimus atitinkančiais hektarais tik tuo atveju, jei auginamų veislių kanapėse tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,2 %.
Plotai, naudojami kanapėms auginti, laikomi reikalavimus atitinkančiais hektarais tik tuo atveju, jei auginamų veislių kanapėse tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,3 %.
Pakeitimai 1148cp14
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  Termino „tikrasis ūkininkas“ apibrėžtimi turi būti užtikrinama, kad parama nebūtų skiriama asmenims, kurių žemės ūkio veikla sudaro tik nedidelę visos jų ekonominės veiklos dalį arba kurių pagrindinė verslo veikla nėra žemės ūkio veikla, ir kad paramą galėtų gauti ūkininkai, kurių veiklą sudaro ne tik žemės ūkio veikla. Pagal šią apibrėžtį, remiantis tokiais parametrais kaip pajamų vertinimo rezultatai, darbo jėgos sąnaudos ūkyje, įmonės tikslas ir (arba) įtraukimas į registrus, turi būti galima nustatyti, kurie ūkininkai nėra laikomi tikraisiais ūkininkais.
d)  Termino „aktyvus ūkininkas“ apibrėžtimi turi būti užtikrinama, kad parama būtų skiriama tik tiems fiziniams arba juridiniams asmenims ar fizinių ar juridinių asmenų grupėms, kurie bent minimaliai užsiima žemės ūkio veikla ir teikia viešąsias gėrybes, atsižvelgiant į BŽŪP strateginio plano tikslus, ir kad paramą galėtų gauti ūkininkai, kurių veiklą sudaro ne tik žemės ūkio veikla, ypač ūkininkai, dirbantys ne visą darbo laiką, pusiau natūrinių ūkių ūkininkai ir didelės gamtinės vertės ūkininkavimu užsiimantys ūkininkai. Šia apibrėžtimi bet kuriuo atveju išsaugomas Sąjungos individualaus ir kolektyvinio šeimos ūkininkavimo modelis, nepriklausomai nuo jo dydžio, ir prireikus gali būti atsižvelgiama į SESV 349 straipsnyje apibrėžtų regionų ypatumus. Valstybės narės gali netaikyti šios apibrėžties asmenims ar bendrovėms, vykdančioms didelės apimties žemės ūkio produktų perdirbimą, išskyrus ūkininkų grupes. Pagal šią apibrėžtį turi būti užtikrinama, kad parama nebūtų skiriama tiems fiziniams arba juridiniams asmenims ar fizinių ar juridinių asmenų grupėms, kurie valdo oro uostus, geležinkelių paslaugas, hidraulines sistemas, nekilnojamojo turto paslaugas, stacionarias sporto ir poilsio aikšteles. Valstybės narės gali nuspręsti įtraukti į šį sąrašą kitas panašias ne žemės ūkio verslo ar veiklos sritis arba atsisakyti tokių papildymų ir gali neįtraukti į šią apibrėžtį asmenų ar įmonių, perdirbančių žemės ūkio produktus dideliu mastu, išskyrus tas ūkininkų grupes, kurios dalyvauja tokiame perdirbimo procese.
Jei valda, kuriai teikiamos BŽŪP išmokos, yra didesnės, pirmiausia ne žemės ūkio struktūros, dalis, tai turi vykti skaidriai.
Formuluodamos apibrėžtį valstybės narės:
i)  objektyvių ir nediskriminacinių kriterijų pagrindu taiko vieną ar daugiau tokių elementų kaip pajamų vertinimo rezultatai, darbo jėgos sąnaudos ūkyje, įmonės tikslas, būtinieji žemės ūkio veiklos kriterijai, atitinkama patirtis, mokymai ir arba įgūdžiai, ir (arba) jų žemės ūkio veiklos įtraukimas į nacionalinius registrus;
ii)  remdamosi jų nacionalinėmis ar regionų ypatybėmis, nustato tiesioginių mokėjimų sumą, kuri neviršija 5 000 EUR ir pagal kurią ūkininkai, kurie bent minimaliai verčiasi žemės ūkio veikla ir teikia viešąsias gėrybes, bet kuriuo atveju laikomi aktyviais ūkininkais.
Pakeitimai 95 ir 1148cp15
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies e punkto įžanginė dalis
e)  Terminas „jaunasis ūkininkas“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų:
e)  Terminas „jaunasis ūkininkas“ apibrėžiamas taip, kad jis ūkininkus iki 40 metų amžiaus ir:
Pakeitimai 96 ir 1148cp16
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktis
i)  didžiausią amžiaus ribą, kuri negali viršyti 40 metų,
Išbraukta.
Pakeitimai 97 ir 1148cp16
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis
iii)  reikiamą atitinkamą mokymą ir (arba) įgūdžius.
iii)  atitinkamą mokymą ir (arba) įgūdžius.
Pakeitimai 98 ir 1148cp16
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies e punkto 1 a pastraipa (nauja)
Vertindamos, kaip laikomasi buvimo valdos valdytoju sąlygų, valstybės narės atsižvelgia į partnerystės susitarimų ypatumus.
Pakeitimas 99 ir 1148cp16
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
ea)  Terminas „naujasis ūkininkas“ apibrėžiamas taip, kad jis apimtų:
i)  buvimo valdos valdytoju sąlygas,
ii)  atitinkamą mokymą ir (arba) įgūdžius,
iii)  daugiau kaip 40 metų amžiaus ribą.
Pagal šią apibrėžtį „naujasis ūkininkas“ nėra laikomas „jaunuoju ūkininku“, kaip apibrėžiama e punkte.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2)  Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išmokų skyrimo nustatant reikalavimą, kad būtų naudojama sertifikuota tam tikrų veislių kanapių sėkla, taisyklėmis ir kanapių veislių nustatymo bei 1 dalies c punkte nurodyto jose esančio tetrahidrokanabinolio kiekio tikrinimo tvarka.
2)  Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išmokų skyrimo nustatant reikalavimą, kad būtų naudojama sertifikuota tam tikrų veislių kanapių sėkla, taisyklėmis ir kanapių veislių nustatymo bei šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto jose esančio tetrahidrokanabinolio kiekio tikrinimo tvarka.
Pakeitimai 101 ir 1149cp1
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Parama iš EŽŪGF ir EŽŪFKP turi būti siekiama toliau gerinti darnųjį ūkininkavimo, maisto produktų gamybos ir kaimo vietovių vystymąsi ir ji turi padėti siekti šių bendrųjų tikslų:
Pagal SESV 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus parama iš EŽŪGF ir EŽŪFKP turi būti siekiama toliau gerinti darnųjį ūkininkavimo, maisto produktų gamybos ir kaimo vietovių vystymąsi ir ji turi padėti siekti šių bendrųjų ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinės srities tikslų:
Pakeitimai 102 ir 1149cp1
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  skatinti, kad žemės ūkio sektorius būtų pažangus, atsparus bei įvairialypis ir užtikrintų aprūpinimą maistu;
a)  skatinti, kad žemės ūkio sektorius būtų modernus, konkurencingas, atsparus bei įvairialypis ir užtikrintų ilgalaikį aprūpinimą maistu, kartu užtikrinant šeimos ūkininkavimo modelį;
Pakeitimas 1149cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  remti aplinkos apsaugos bei klimato srities veiksmus ir padėti siekti su aplinka bei klimatu susijusių Sąjungos tikslų;
b)  remti ir tobulinti aplinkos apsaugos, biologinės įvairovės bei klimato srities veiksmus ir padėti siekti su aplinka bei klimatu susijusių Sąjungos tikslų;
Pakeitimai 104 ir 1149cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  stiprinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą.
c)  stiprinti kaimo vietovių socialinę ir ekonominę struktūrą, siekiant prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir jų palaikymo, užtikrinant ūkininkams perspektyvias pajamas, siekiant tinkamo visos žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygio ir kovojant su kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimu, ypač daug dėmesio skiriant mažiau apgyvendintiems ir mažiau išsivysčiusiems regionams bei darniam teritoriniam vystymuisi.
Pakeitimai 105 ir 1149cp4
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 pastraipa
Tuos tikslus papildo kompleksinis tikslas – modernizuoti sektorių kaupiant žinias ir keičiantis jomis, diegiant inovacijas ir gerinant skaitmeninimą žemės ūkyje bei kaimo vietovėse, taip pat skatinant praktinį jų taikymą.
Tuos tikslus papildo kompleksinis ir tarpusavyje susijęs tikslas – modernizuoti sektorių užtikrinant, kad ūkininkai galėtų naudotis moksliniais tyrimais, mokymais ir keitimosi žiniomis bei žinių perdavimo paslaugomis, inovacijomis ir skaitmeninimu žemės ūkyje bei kaimo vietovėse, taip pat skatinant praktinį jų taikymą.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  remti perspektyvias ūkio pajamas bei ūkių atsparumą visoje Sąjungoje ir taip užtikrinti geresnį aprūpinimą maistu;
a)  užtikrinti deramas ūkio pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje ir taip gerinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, sykiu užtikrinant saugius ir aukštos kokybės maisto produktus sąžiningomis kainomis, turint tikslą sustabdyti ūkininkų skaičiaus mažėjimą ir užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje;
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurencingumą, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmeninimui;
b)  labiau orientuotis į rinką vietos, nacionalinėse, Sąjungos ir tarptautinėse rinkose, taip pat stabilizuoti rinką, gerinti rizikos bei krizių valdymą ir didinti ilgalaikį ūkių konkurencingumą, žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos galimybes, daugiau dėmesio skiriant kokybės diferenciacijai, moksliniams tyrimams, inovacijoms, technologijoms, žinių perdavimui ir keitimuisi jomis bei skaitmeninimui, taip pat didinant ūkininkų galimybes naudotis žiedinės ekonomikos dinamika;
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje;
c)  gerinti ūkininkų derybinę poziciją vertės grandinėse skatinant susivienijimu grindžiamas formas, gamintojų organizacijas ir kolektyvines derybas, taip pat skatinant trumpas tiekimo grandines ir didinant rinkos skaidrumą;
Pakeitimas 1150cp1
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  padėti švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie jos ir plėtoti darniąją energetiką;
d)  padėti švelninti klimato kaitą bei prisitaikyti prie jos, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, be kita ko gerinant anglies dioksido absorbentus, anglies dioksido sekvestraciją ir saugojimą žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje, ir kartu naudoti darniąją energetiką, užtikrinant aprūpinimą maistu bei tvarų miškų valdymą ir apsaugą laikantis Paryžiaus susitarimo;
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą;
e)  skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, sykiu mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų, kad būtų pasiekti atitinkamuose teisės aktuose numatyti tikslai ir atlyginta ūkininkams, kurie taiko praktiką ir sistemas, duodančias įvairiapusės naudos aplinkai, įskaitant dykumėjimo sustabdymą;
Pakeitimas 1150cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies f punktas
f)  padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius;
f)  gerinti ekosistemines paslaugas ir padėti sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ją atkurti, be kita ko, saugant naudingas floros, faunos ir apdulkintojų rūšis, palaikant žemės ūkio biologinę įvairovę, gamtos išsaugojimą ir agrarinę miškininkystę, taip pat prisidedant prie didesnio natūralaus atsparumo, dirvožemio, vandens kūnų, buveinių ir kraštovaizdžių atkūrimo ir išsaugojimo, taip pat remiant ekologinio ūkininkavimo sistemas;
Pakeitimai 112 ir 1150cp4
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies g punktas
g)  pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse;
g)  pritraukti ir remti jaunuosius ūkininkus, naujus ūkininkus ir skatinti moterų dalyvavimą žemės ūkio sektoriuje, ypač mažiausiai apgyvendintose teritorijose ir vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių; sudaryti palankesnes sąlygas mokymams ir patirties įgijimui visoje Sąjungoje, tvariai verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimui kaimo vietovėse;
Pakeitimas 1150cp5
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies h punktas
h)  skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektorius;
h)  skatinti socialinę ir teritorinę sanglaudą kaimo vietovėse, be kita ko, sudarant sąlygas užimtumui, augimui ir investicijoms, socialinei įtraukčiai, kovojant su skurdu kaimo vietovėse ir užtikrinant vietos plėtrą, įskaitant kokybiškas vietos paslaugas kaimo bendruomenėms, ypač daug dėmesio skiriant vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių; skatinant deramas gyvenimo, darbo ir ekonomines sąlygas; diversifikuoti veiklą ir pajamas, įskaitant kaimo turizmą, tvarią bioekonomiką, žiedinę ekonomiką, tvarų miškų valdymą ir apsaugą, kartu užtikrinant lyčių lygybę; skatinti lygias galimybes kaimo vietovėse taikant konkrečias paramos priemones ir pripažįstant moterų darbą žemės ūkio, amatų, turizmo ir vietos paslaugų srityse;
Pakeitimas 1150cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies i punktas
i)  siekti, kad ES žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius, susijusius su maistu, sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus), maisto atliekomis ir gyvūnų gerove.
i)  siekti, kad Sąjungos žemės ūkio sektorius labiau atitiktų visuomenės poreikius, susijusius su maistu, sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus, kokybiškus ir tvarius maisto produktus), mažai išteklių naudojančiu ūkininkavimu, ekologiniu žemės ūkiu, maisto atliekų mažinimu, kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir gyvūnų sveikatos bei gerovės gerinimu, be kita ko, didinti visuomenės informuotumą apie ūkininkų ir kaimo vietovių svarbą, kartu prisidedant prie Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalis
2.  Siekdamos šių konkrečių tikslų, valstybės narės turi užtikrinti, kad paramos pagal BŽŪP teikimo tvarka būtų paprastesnė ir kad ta parama būtų veiksminga.
2.  Siekdamos konkrečių tikslų, valstybės narės ir Komisija turi užtikrinti, kad paramos pagal BŽŪP teikimo tvarka būtų veiksminga ir supaprastinta galutiniams paramos gavėjams, mažinant administracinę naštą ir kartu užtikrinant, kad paramos gavėjai nebūtų diskriminuojami.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų pasiekimo lygis vertinamas pagal bendruosius rodiklius, susijusius su produktu, rezultatu ir poveikiu. Bendruosius rodiklius sudaro:
5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų pasiekimo lygis vertinamas pagal bendruosius rodiklius, susijusius su produktu, rezultatu ir poveikiu, ir grindžiamas oficialiais informacijos šaltiniais. Bendruosius rodiklius sudaro:
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  rezultato rodikliai, susiję su atitinkamais konkrečiais tikslais ir naudojami su tais konkrečiais tikslais susijusioms kiekybinėms tarpinėms reikšmėms bei siektinoms reikšmėms nustatyti BŽŪP strateginiuose planuose ir pažangai, padarytai siekiant siektinų reikšmių, vertinti. Su aplinkos ir klimato srities tikslais susiję rodikliai gali būti naudojami taikant atitinkamose nacionalinėse aplinkos ir klimato srities planavimo priemonėse, priimtose pagal XI priede išvardytus Sąjungos teisės aktus, nustatytas intervencines priemones;
b)  rezultato rodikliai, susiję su atitinkamais konkrečiais tikslais ir naudojami su tais konkrečiais tikslais susijusioms kiekybinėms tarpinėms reikšmėms bei siektinoms reikšmėms nustatyti BŽŪP strateginiuose planuose ir pažangai, padarytai siekiant siektinų reikšmių, vertinti. Su aplinkos ir klimato srities tikslais susiję rodikliai gali apimti intervencines priemones, kuriomis prisidedama prie įsipareigojimų pagal XI priede išvardytus Sąjungos teisės aktus, įgyvendinimo;
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  poveikio rodikliai, susiję su 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais ir naudojami įgyvendinant BŽŪP strateginius planus ir BŽŪP.
c)  poveikio rodikliai, susiję su 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais ir naudojami įgyvendinant BŽŪP strateginius planus, atsižvelgiant į išorinius veiksnius, kurių neapima BŽŪP.
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės savo strateginiuose planuose gali detaliau suskirstyti I priede nustatytus produkto rodiklius ir rezultatų rodiklius, atsižvelgdamos į konkrečius nacionalinius ir regioninius ypatumus.
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalis
2.  Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas – bendrieji produkto, rezultato ir poveikio rodikliai patikslinami atsižvelgiant į jų taikymo patirtį ir prireikus įtraukiama naujų rodiklių.
2.  Komisija atlieka išsamų I priede nustatytų produkto, rezultatų ir poveikio rodiklių veiksmingumo vertinimą iki trečiųjų strateginių planų taikymo metų pabaigos.
Po to vertinimo Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedas ir prireikus suderinami bendrieji rodikliai, atsižvelgiant į patirtį, įgytą šiame reglamente numatytos politikos įgyvendinimo metu.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės siekia II antraštinėje dalyje nustatytų tikslų nustatydamos šios antraštinės dalies II, III ir IV skyriuose nurodytų rūšių intervencines priemones ir laikydamosi šiame skyriuje nustatytų bendrųjų reikalavimų.
Valstybės narės ir, kai tinkama, jų regionai siekia II antraštinėje dalyje nustatytų tikslų nustatydamos šios antraštinės dalies II, III ir IV skyriuose nurodytų rūšių intervencines priemones ir laikydamosi šiame skyriuje nustatytų bendrųjų reikalavimų.
Pakeitimai 122 ir 1117cp1
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose nurodytas intervencines priemones rengia vadovaudamosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir bendraisiais Sąjungos teisės principais.
Valstybės narės, kai tinkama, bendradarbiaudamos su savo regionais, savo BŽŪP strateginiuose planuose nurodytas intervencines priemones rengia vadovaudamosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir bendraisiais Sąjungos teisės principais.
Pakeitimas 1104
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Rengdamos BŽŪP strateginius planus valstybės narės, prireikus bendradarbiaudamos su savo regionais, atsižvelgia į SESV 39 straipsnyje nustatytus konkrečius principus, t. y. į: žemės ūkio veiklos savitumą, kuris priklauso nuo žemės ūkio socialinės struktūros ir nuo struktūrinių bei gamtinių įvairių žemės ūkio regionų skirtumų; tai, kad atitinkami pokyčiai turi vykti palaipsniui; tai, kad žemės ūkis valstybėse narėse yra glaudžiai susijęs su visa ekonomika.
Pakeitimai 123 ir 1117cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad intervencinės priemonės būtų nustatytos remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, būtų suderinamos su vidaus rinka ir neiškraipytų konkurencijos.
Valstybės narės, kai tinkama, bendradarbiaudamos su savo regionais, užtikrina, kad intervencinės priemonės būtų nustatytos remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais ir netrukdytų sklandžiai veikti vidaus rinkai.
Pakeitimas 1117cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)
Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali nuspręsti šių juridinių asmenų ar grupių lygmeniu taikyti 15 straipsnyje nurodytą sumažinimą ir 26, 27, 29, 66, 67 ir 68 straipsniuose nurodytas paramos priemones, kaip apibrėžta jų BŽŪP strateginiuose planuose, kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad atskiri nariai gali prisiimti teises ir pareigas, kurios yra panašios į atskirų aktyvių ūkininkų, turinčių valdos valdytojo statusą, teises ir pareigas, visų pirma turint omenyje jų ekonominį, socialinį ir mokestinį statusą, jeigu jie prisidėjo prie atitinkamų juridinių asmenų ar grupių žemės ūkio struktūrų stiprinimo.
Pakeitimai 124 ir 1117cp4
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 pastraipa
Valstybės narės, vadovaudamosi BŽŪP strateginiu planu ir šiame reglamente bei Reglamente (ES) [HzR] nustatytais principais bei reikalavimais, nustato teisinę sistemą, pagal kurią Sąjungos parama teikiama paramos gavėjams.
Valstybės narės, kai tinkama, bendradarbiaudamos su savo regionais, vadovaudamosi BŽŪP strateginiu planu ir šiame reglamente bei Reglamente (ES) [HzR] nustatytais principais bei reikalavimais, nustato teisinę sistemą, pagal kurią Sąjungos parama teikiama paramos gavėjams.
Pakeitimai 731 ir 807
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a straipsnis (naujas)
9a straipsnis
Darnus vystymasis
BŽŪP strateginių planų tikslų siekiama atsižvelgiant į darnaus vystymosi principą ir siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nurodyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant BŽŪP konkrečius tikslus būtų skatinama laikytis aplinkosaugos reikalavimų, išteklių naudojimo efektyvumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, biologinės įvairovės, atsparumo nelaimėms, rizikos mažinimo ir prevencijos principų. Intervencinės priemonės planuojamos ir taikomos laikantis SESV 208 straipsnyje nustatyto politikos suderinamumo vystymosi labui principo. Komisija, laikydamasi V antraštinės dalies III skyriuje nustatytos tvarkos, tikrina, ar esama šio strateginio nuoseklumo.
Pakeitimas 808
Pasiūlymas dėl reglamento
9 b straipsnis (naujas)
9b straipsnis
Atitiktis Paryžiaus susitarimui
BŽŪP strateginių planų tikslai įgyvendinami laikantis Paryžiaus susitarimo ir siekiant susitarime nustatytų bendrųjų tikslų ir Sąjungos bei valstybių narių nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose apibrėžtų įsipareigojimų.
Prieš patvirtindama BŽŪP strateginius planus, Komisija užtikrina, kad taikant visus strateginius planus ir priemones drauge būtų galima pasiekti šiame straipsnyje nustatytus su klimatu susijusius tikslus.
Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
9 c straipsnis (naujas)
9c straipsnis
Lyčių aspekto integravimas
Valstybės narės užtikrina, kad visais BŽŪP strateginių planų rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapais būtų integruojamas lyčių aspektas siekiant skatinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija dėl lyties.
Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio -1 dalis (nauja)
-1.  Komisija užtikrina, kad valstybių narių strateginiuose planuose būtų laikomasi Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) prisiimtų įsipareigojimų.
Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad šio reglamento II priede išvardytų rūšių intervencinės priemonės, įskaitant 3 straipsnyje nustatytas apibrėžtis ir 4 straipsnyje nustatytas BŽŪP strateginiuose planuose pateiktinas apibrėžtis, atitiktų PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo 1 dalies nuostatas.
Šio reglamento II priede išvardytų rūšių intervencinės priemonės, įskaitant 3 straipsnyje nustatytas apibrėžtis ir 4 straipsnyje nustatytas BŽŪP strateginiuose planuose pateiktinas apibrėžtis, atitinka PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo 1 dalies nuostatas.
Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad šios antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnyje numatytos specialiosios išmokos už medvilnę intervencinė priemonė atitiktų PPO sutarties dėl žemės ūkio 6 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Išbraukta.
Pakeitimas 809
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
BŽŪP pasaulinis aspektas
1.  Laikydamosi SESV 208 straipsnio, Sąjunga ir valstybės narės užtikrina, kad įgyvendinant visas BŽŪP intervencines priemones būtų atsižvelgiama į vystomojo bendradarbiavimo tikslus ir paisoma teisės į maistą bei teisės į vystymąsi.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad BŽŪP strateginiai planai kuo labiau padėtų laiku pasiekti Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus, visų pirma 2-ąjį, 10-ąjį, 12-ąjį ir 13-ąjį DVT. Todėl BŽŪP intervencinės priemonės turi:
i)  padėti plėtoti įvairiapusę ir tvarią žemės ūkio ir atsparią agroekologinę praktiką tiek Sąjungoje, tiek šalyse partnerėse;
ii)  padėti išsaugoti genetinę sėklų, auginamų augalų ir ūkinių bei naminių gyvūnų ir susijusių laukinių rūšių įvairovę Sąjungoje ir šalyse partnerėse;
iii)  visapusiškai integruoti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones;
3.  BŽŪP atitiktis politikos suderinamumui vystymosi labui vertinama reguliariai, inter alia, naudojant duomenis, gautus taikant 119a straipsnyje nustatytą stebėsenos mechanizmą. Komisija teikia Tarybai ir Europos Parlamentui ataskaitą apie vertinimo rezultatus ir Sąjungos atsakomąsias politikos priemones.
Pakeitimas 1151cp1
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus įtraukia paramos sąlygų sistemą, pagal kurią skiriamos administracinės nuobaudos paramos gavėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas pagal šios antraštinės dalies II skyrių arba metines išmokas pagal 65, 66 ir 67 straipsnius, bet nesilaikantiems BŽŪP strateginiame plane nustatytų III priede išvardytų Sąjungos teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų, susijusių su šiomis konkrečiomis sritimis:
1.  Valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus įtraukia paramos sąlygų sistemą, pagal kurią paramos gavėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas pagal šios antraštinės dalies II skyrių arba metines išmokas pagal 65, 66 ir 67 straipsnius, skiriamos administracinės nuobaudos, jei jie nesilaiko BŽŪP strateginiame plane nustatytų III priede išvardytų Sąjungos teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų, susijusių su šiomis konkrečiomis sritimis:
Pakeitimai 810cp2, 887 ir 1151cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  klimatu ir aplinka;
a)  klimatu ir aplinka, įskaitant vandenį, orą, dirvožemį, biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas;
Pakeitimas 1151cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalis
2.  Į BŽŪP strateginį planą įtrauktinos taisyklės dėl administracinių nuobaudų turi atitikti Reglamento (ES) [HzR] IV antraštinės dalies IV skyriuje nustatytus reikalavimus.
2.  Į BŽŪP strateginį planą įtrauktinos taisyklės dėl veiksmingos ir proporcingos administracinių nuobaudų sistemos turi atitikti Reglamento (ES) [HzR] IV antraštinės dalies IV skyriuje nustatytus reikalavimus.
Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas laikinomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis dėl paramos teikimo sąlygų ligų epidemijų, nepalankių klimato reiškinių, katastrofų ar gaivalinių nelaimių atvejais.
Pakeitimas 732
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis
Socialinių sąlygų principas ir taikymo sritis
1.  Valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus įtraukia sąlygų sistemą, kuria remiantis pagal šios antraštės II ir III skyrius mokamų tiesioginių išmokų arba pagal 65, 66 ir 67 straipsnius mokamų metinių premijų gavėjams taikomos administracinės nuobaudos, jeigu jie nesilaiko taikomų darbo ir užimtumo sąlygų ir (arba) darbdavio įsipareigojimų, susijusių su visomis atitinkamomis kolektyvinėmis sutartimis ir nacionaliniu bei Europos lygmenimis priimtais socialiniais ir darbo teisės aktais.
2.  Į BŽŪP strateginį planą įtrauktinos taisyklės dėl veiksmingos ir proporcingos administracinių nuobaudų sistemos turi atitikti Reglamento (ES) [HzR] IV antraštinės dalies IV skyriuje nustatytus reikalavimus.
Pakeitimas 1128
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnis
12 straipsnis
12 straipsnis
Su gera agrarine ir aplinkosaugos būkle susijusios valstybių narių pareigos
Su gera agrarine ir aplinkosaugos būkle susijusios valstybių narių pareigos
1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant žemę, kuri nebėra naudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė. Valstybės narės, atsižvelgdamos į pagrindinį III priede nurodytų standartų tikslą ir į konkrečius atitinkamų vietovių ypatumus, įskaitant dirvožemio būklę ir klimato sąlygas, taikomas ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo praktiką ir ūkių struktūras, nacionaliniu arba regionų lygmeniu nustato būtinuosius žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, kurių privalo laikytis paramos gavėjai.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant žemę, kuri nebėra naudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė. Valstybės narės konsultuojasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgdamos į pagrindinį III priede nurodytų standartų tikslą ir į konkrečius atitinkamų vietovių ypatumus, įskaitant dirvožemio būklę ir klimato sąlygas, taikomas ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo praktiką ir ūkių struktūras, taip užtikrindamos, kad žemė prisidėtų prie konkrečių tikslų, nustatytų 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose, nacionaliniu arba, jei reikia, regionų lygmeniu nustato būtinuosius žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, kurių privalo laikytis paramos gavėjai.
2.  Siekdamos III priede nustatytų pagrindinių tikslų, valstybės narės gali nustatyti standartus, papildančius nustatytuosius tame priede, kuriais siekiama tų pagrindinių tikslų. Tačiau valstybės narės nenustato būtinųjų standartų, kuriais siekiama kitų nei III priede nustatytų pagrindinių tikslų.
2.  Siekdamos apsaugoti BŽŪP bendrumą ir užtikrinti vienodas sąlygas ir siekdamos III priede nustatytų pagrindinių tikslų, valstybės narės nenustato standartų, papildančių nustatytuosius tame priede, kuriais siekiama tų pagrindinių tikslų pagal sąlygų sistemą. Be to, valstybės narės nenustato būtinųjų standartų, kuriais siekiama kitų nei III priede nustatytų pagrindinių tikslų.
Valstybės narės atitinkamiems paramos gavėjams pateikia, jei reikia, elektroninėmis priemonėmis, ūkio lygmeniu taikytinų reikalavimų ir standartų sąrašą bei aiškią ir tikslią informaciją apie juos.
2a.   Ūkininkai, atitinkantys Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/8481a dėl ekologinio žemės ūkio nustatytus reikalavimus, laikomi atitinkančiais 8 taisyklę dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų, nustatytų šio reglamento III priede.
2b.   Atokiausiems Sąjungos regionams, apibrėžtiems pagal SESV 349 straipsnį, ir mažesnėms Egėjo jūros saloms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 229/2013 1 straipsnio 2 dalyje, netaikomi geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų reikalavimai 1, 2, 8 ir 9, kaip nustatyta šio Reglamento III priede.
2c.   Laikoma, kad ūkininkai, kurie dalyvauja savanoriškose klimato ir aplinkosaugos programose pagal 28 straipsnį su lygiaverte žemės ūkio praktika GAAB 1, 8, 9 ar 10, laikosi atitinkamų geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės (GAAB) standartų, kaip nustatyta šio Reglamento III priede, jei tomis programomis, palyginti su GAAB 1, 8, 9 arba 10, teikiama daugiau naudos klimatui ir aplinkai. Tokia praktika vertinama pagal šio Reglamento V antraštę.
3.   Valstybės narės nustato sistemą, pagal kurią paramos gavėjai naudojasi III priede nurodyta Ūkių tvarumo priemone maisto medžiagų naudojimui valdyti, laikydamosi tame priede nustatytų būtinųjų su turiniu ir funkcijomis susijusių reikalavimų.
Komisija gali teikti valstybėms narėms paramą tai priemonei parengti ir duomenų saugojimo bei tvarkymo paslaugų reikalavimams įvykdyti.
4.  Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, kuriomis, be kita ko pagal III priede nurodytą GAAB 1 nustatomi santykinę daugiamečių žolynų dalį reglamentuojančios sistemos elementai, ataskaitiniai metai bei konversijos koeficientas ir Ūkių tvarumo priemonės maisto medžiagų naudojimui valdyti forma, papildomi būtinieji elementai bei funkcijos.
4.  Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis susijusiomis su kitais pagal III priede nurodytą GAAB 1 nustatomais santykinę daugiamečių žolynų dalį reglamentuojančiais sistemos elementais, ataskaitiniais metais bei konversijos koeficientu.
_________________
1a 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018 6 14, p. 1).
Pakeitimas 1129
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnis
13 straipsnis
13 straipsnis
Ūkių konsultavimo paslaugos
Ūkių konsultavimo paslaugos
1.  Valstybės narės į BŽŪP strateginį planą įtraukia sistemą, pagal kurią ūkininkams ir kitiems pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjams teikiamos konsultavimo dėl žemėtvarkos ir ūkių valdymo paslaugos (toliau – ūkių konsultavimo paslaugos).
1.  Valstybės narės į BŽŪP strateginį planą įtraukia sistemą, pagal kurią ūkininkams ir kitiems pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjams teikiamos kokybiškos ir nepriklausomos konsultavimo dėl žemėtvarkos ir ūkių valdymo paslaugos (toliau – ūkių konsultavimo paslaugos), kurios, prireikus remiasi jau esamomis sistemomis valstybių narių lygmeniu. Valstybės narės skiria atitinkamą biudžetą šioms paslaugoms finansuoti, o trumpas šių paslaugų aprašymas įtraukiamas į nacionalinius BŽŪP strateginius planus.
Valstybės narės skiria bent 30 % (būtinąją su šiuo straipsniu susijusių lėšų dalį) konsultavimo paslaugoms ir techninei pagalbai, kuria prisidedama prie 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytų tikslų.
2.  Ūkių konsultavimo paslaugos turi apimti ekonominį, aplinkosaugos bei socialinį aspektus ir jas teikiant turi būti pateikiama naujausia atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas gauta technologinė ir mokslinė informacija. Tos paslaugos turi būti integruotos į tarpusavyje susijusias ūkio konsultantų, mokslininkų, ūkininkų organizacijų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų teikiamas paslaugas, kurios sudaro Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (angl. santr. AKIS).
2.  Ūkių konsultavimo paslaugos turi apimti ekonominį, aplinkosaugos bei socialinį aspektus ir jas teikiant turi būti pateikiama naujausia atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas gauta technologinė ir mokslinė informacija, atsižvelgiant į tradicinio ūkininkavimo praktiką ir technologijas. Tos paslaugos turi būti integruotos į tarpusavyje susijusias ūkio konsultavimo tinklų, konsultantų, mokslininkų, ūkininkų organizacijų, kooperatyvų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų teikiamas paslaugas, kurios sudaro Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (angl. santr. AKIS).
3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų teikiamos nešališkos ūkių konsultavimo paslaugos ir kad konsultantai nebūtų įsivėlę į jokį interesų konfliktą.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų teikiamos nešališkos ūkių konsultavimo paslaugos, pritaikytos visoms gamybos priemonėms ir ūkiams, ir kad konsultantai nebūtų įsivėlę į jokį interesų konfliktą.
3a.   Valstybės narės užtikrina, kad teikiant ūkių konsultavimo paslaugas, būtų konsultuojama tiek gamybos, tiek viešųjų gėrybių teikimo srityje.
4.  Ūkių konsultavimo paslaugos turi apimti bent:
4.  Ūkių konsultavimo paslaugos, įsteigtos valstybių narių, turi apimti bent:
a)  visus BŽŪP strateginiame plane nustatytus ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams taikomus reikalavimus, sąlygas ir valdymo įsipareigojimus, įskaitant pagal paramos sąlygų sistemą taikomus reikalavimus bei standartus ir paramos sistemų taikymo sąlygas, taip pat informaciją apie finansines priemones ir verslo planus, nustatytus pagal BŽŪP strateginį planą;
a)  visus BŽŪP strateginiame plane nustatytus ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams taikomus reikalavimus, sąlygas ir valdymo įsipareigojimus, įskaitant pagal paramos sąlygų sistemą taikomus reikalavimus bei standartus, ekologines sistemas, aplinkosaugos, klimato ir kitus valdymo įsipareigojimus pagal 65 straipsnį ir paramos sistemų taikymo sąlygas, taip pat informaciją apie finansines priemones ir verslo planus, nustatytus pagal BŽŪP strateginį planą;
b)  valstybių narių nustatytus reikalavimus įgyvendinant Direktyvą 2000/60/EB, Direktyvą 92/43/EEB, Direktyvą 2009/147/EB, Direktyvą 2008/50/EB, Direktyvą (ES) 2016/2284, Reglamentą (ES) 2016/2031, Reglamentą (ES) 2016/429, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/200930 55 straipsnį30 ir Direktyvą 2009/128/EB;
b)  valstybių narių nustatytus reikalavimus įgyvendinant Direktyvą 2000/60/EB, Direktyvą 92/43/EEB, Direktyvą 2009/147/EB, Direktyvą 2008/50/EB, Direktyvą (ES) 2016/2284, Reglamentą (ES) 2016/2031, Reglamentą (ES) 2016/429, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/200930 55 straipsnį30 ir Direktyvą 2009/128/EB;
c)  ūkių praktiką, užkertant kelią atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymuisi, kaip nustatyta komunikate „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas“ 31;
c)  ūkių praktiką, užkertant kelią atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymuisi, kaip nustatyta komunikate „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas“ 31;
d)  70 straipsnyje nurodytą rizikos valdymą;
d)  rizikos prevencija ir valdymas;
e)  paramą inovacijoms diegti, visų pirma 114 straipsnyje nurodytos Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupių projektams rengti ir įgyvendinti;
e)  paramą inovacijoms diegti, visų pirma 114 straipsnyje nurodytos Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupių projektams rengti ir įgyvendinti;
f)  skaitmeninių technologijų plėtrą žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, kaip nurodyta 102 straipsnio b punkte.
f)  skaitmeninių technologijų plėtrą žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, kaip nurodyta 102 straipsnio b punkte;
fa)   gamybos sistemų ekonominės veiklos optimizavimo, konkurencingumo gerinimo, orientavimo į rinką, trumpų tiekimo grandinių ir verslumo skatinimo būdus;
fb)   konkrečius patarimus ūkininkams, įsikuriantiems pirmą kartą;
fc)   saugos standartus ir psichosocialinę priežiūrą žemės ūkio bendruomenėse;
fd)   tvarų maisto medžiagų valdymą, įskaitant Ūkių tvarumo priemonių, skirtų maisto medžiagų naudojimui valdyti, taikymą;
fe)   agroekologijos ir agrarinės miškininkystės praktikos ir technologijų gerinimą žemės ūkio ir miško žemėse;
ff)   gamintojų organizacijų ir kitų ūkininkų grupių susitelkimą;
fg)   pagalbą ūkininkams, norintiems pakeisti produkciją, visų pirma dėl vartotojų paklausos pokyčių, patarimus dėl reikalingų naujų įgūdžių ir įrangos;
fh)   žemės judumo ir perėmimo planavimo paslaugas;
fi)   visas žemės ūkio praktikos, kurią taikant sumažinamas trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimas, rūšis, skatinant natūralius dirvožemio derlingumo gerinimo ir kenkėjų kontrolės būdus;
fj)  atsparumo didinimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos; ir
fk)   gyvūnų gerovės gerinimą.
4a.   Nedarant poveikio nacionalinei teisei ir kitoms Sąjungos teisės aktų nuostatoms, už konsultavimo paslaugas atsakingi asmenys ir subjektai negali atskleisti jokios asmeninės ar verslo informacijos ar duomenų, susijusių su konsultuojamuoju ūkininku ar paramos gavėju, kurie buvo įgyti vykdant konsultavimo užduotį, išskyrus pažeidimus, apie kuris privaloma pranešti valdžios institucijoms pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę, kitiems asmenims, išskyrus tuos ūkininkus ar paramos gavėjus, kuriuos konsultuoja.
4b.   Valstybės narės, taikydamos tinkamą viešąją procedūrą, taip pat užtikrina, kad ūkio konsultavimo sistemoje dirbantys patarėjai būtų tinkamai kvalifikuoti ir reguliariai mokomi.
__________________
__________________
30. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
30. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
31. „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas“ (COM(2017)0339 final).
31. „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas“ (COM(2017)0339 final).
Pakeitimas 811
Pasiūlymas dėl reglamento
III antraštinės dalies I skyriaus 3 a skirsnis (naujas)
3a skirsnis
Ekologinis ūkininkavimas
13a straipsnis
Ekologinis ūkininkavimas
Ekologinis žemės ūkis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/848, yra sertifikuota ūkininkavimo sistema, kuri gali būti naudinga siekiant įvairių konkrečių BŽŪP tikslų, kurie išvardyti šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į ekologinio ūkininkavimo naudą, taip pat į didėjančią paklausą, kuri ir toliau viršija gamybos augimą, valstybės narės įvertina, kiek paramos reikės skirti žemės ūkio paskirties žemei, valdomai pagal ekologinio sertifikavimo sistemą. Valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus įtraukia ekologinio sektoriaus gamybos analizę, analizuoja tikėtiną paklausą ir jų teikiamas galimybes pasiekti BŽŪP tikslus, taip pat nustato tikslus, siekdamos padidinti ekologiškai valdomų žemės ūkio paskirties žemės plotų dalį ir sukurti visą ekologišką tiekimo grandinę. Remdamosi šiuo vertinimu, valstybės narės apibrėžia atitinkamą paramos, kuri reikalinga siekiant pereiti prie ekologinio ūkininkavimo ir jį išlaikyti ir kuri būtų skiriama pagal 65 straipsnyje nurodytas kaimo plėtros priemonės dydį ir užtikrina, kad numatyti biudžetai atitiktų tikėtiną ekologinės gamybos augimo lygį.
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  klimatui ir aplinkai naudingos sistemos.
d)  klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos, taip pat
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)
da)   konkurencingumo didinimo sistemos.
Pakeitimai 163, 733cp2, 765, 897, 1118cp2, 1126cp2 ir 1207cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Prieš taikydamos 1 dalį, valstybės narės iš tiesioginių išmokų sumos, skirtinos ūkininkui pagal šį skyrių konkrečiais kalendoriniais metais, atima:
Prieš taikydamos 1 dalį, valstybės narės iš tiesioginių išmokų sumos, skirtinos ūkininkui pagal šį skyrių konkrečiais kalendoriniais metais, gali atimti:
Pakeitimai 164, 733cp3, 766, 1118cp3, 1126cp3 ir 1207cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  su ūkininko deklaruota žemės ūkio veikla susijusius darbo užmokesčius, įskaitant su įdarbinimu susijusius mokesčius bei socialines įmokas, ir
a)  50 proc. su ūkininko deklaruota žemės ūkio veikla susijusio darbo užmokesčio, įskaitant su įdarbinimu susijusius mokesčius bei socialines įmokas, ir
Pakeitimai 165, 733cp4, 899, 1118cp4, 1126cp4 ir 1207cp4
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  lygiavertes reguliaraus ir neapmokamo darbo sąnaudas, susijusias su žemės ūkio veikla, kurią vykdo atitinkamame ūkyje dirbantys asmenys, negaunantys darbo užmokesčio arba gaunantys mažesnį atlygį nei paprastai už suteiktas paslaugas mokama suma, tačiau besinaudojantys ekonominiais ūkio verslo rezultatais.
Išbraukta.
Pakeitimai 166, 767, 900, 1118cp5 ir 1126cp5
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)  27 ir 28 straipsniuose nurodytas tiesioginės paramos išmokas.
Pakeitimai 167, 768, 1118cp6 ir 1126cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės a ir b punktuose nurodytas sumas apskaičiuoja su nacionaliniu ar regiono lygmeniu vykdoma žemės ūkio veikla susijusius vidutinius standartinius darbo užmokesčius padaugindamos iš atitinkamo ūkininko deklaruotų metinių darbo vienetų.
Valstybės narės pirmos pastraipos a punkte nurodytas sumas apskaičiuoja nacionaliniu ar regiono lygmeniu vykdomos žemės ūkio veiklos ir susijusios veiklos faktines darbo užmokesčio sąnaudas arba ją vykdant mokamus vidutinius standartinius darbo užmokesčius padaugindamos iš atitinkamo ūkininko deklaruotų metinių darbo vienetų. Valstybės narės gali naudotis su skirtingais ūkių tipais susijusiais standartiniais darbo užmokesčio sąnaudų rodikliais ar darbo vietų kūrimo lyginamaisiais indeksais pagal ūkių tipus.
Pakeitimai 1096 ir 1126cp7
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Komisija renka informaciją apie visas subsidijas, gautas pagal BŽŪP pirmąjį ir antrąjį ramsčius, ir apskaičiuoja bendrą sumą, kurią fizinis asmuo gauna tiesiogiai per tiesiogines išmokas arba netiesiogiai kaip juridinių asmenų, kurie yra BŽŪP išmokų (tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros išmokų) gavėjai, tikrasis savininkas. Komisija tikruoju laiku stebi ir sustabdo mokėjimus, viršijančius bendrą sumą, kurią sudaro:
a)  500 000 EUR, skiriamų pagal pirmąjį ramstį tiesioginėms išmokoms;
b)  1 000 000 EUR, skiriamų investicijoms pagal antrąjį ramstį; jei viršutinė riba viršijama, apie tai pranešama Komisijai. Komisija kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar tinkamai pagrįstais atvejais galima taikyti išimtį. Komisija parengia aiškiai apibrėžtus ir objektyvius kriterijus, kurie nedelsiant paskelbiami kaip gairės valstybių narių institucijoms.
Šios viršutinės ribos neturėtų būti taikomos mokėjimams, skirtiems projektams, kurie naudingi plačiajai visuomenei ir kuriuos įgyvendina regioninės ir vietos valdžios institucijos, savivaldybės ar miestai.
Komisija, pritaikydama ir išplėsdama ARACHNE sistemą arba kitas tinkamas IT priemones, sukuria tikralaikės informacijos ir stebėsenos sistemą. Valstybės narės, norėdamos gauti lėšų pagal šį reglamentą, įpareigojamos tikruoju laiku įvesti į šią sistemą visus atitinkamus duomenis (pvz., susijusius su projektu, mokėjimais, juridiniu asmeniu, fiziniu asmeniu, tikraisiais savininkais ir t. t.). Komisija naudoja šią tikralaikės informacijos ir stebėsenos sistemą, kad galėtų tiksliai apžvelgti, kaip paskirstomos Sąjungos lėšos ir ar jos skiriamos teisingai, ir turėtų galimybę atsekti paskirstytus finansinius išteklius bei apskaičiuoti bendrą jų sumą.
Pakeitimai 168, 733cp7, 769, 1118cp7, 1126cp8 ir 1207cp7
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Sumažinus išmokas numatomomis gauti lėšomis pirmiausia turi būti finansuojama papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti, o paskui – kitos prie atsietųjų tiesioginių išmokų priskiriamos intervencinės priemonės.
Sumažinus išmokas numatomomis gauti lėšomis prioriteto tvarka finansuojama papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti, o paskui – kitos prie atsietųjų tiesioginių išmokų priskiriamos intervencinės priemonės.
Pakeitimai 169, 733cp8, 770, 1118cp8, 1126cp9 ir 1207cp8
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės taip pat gali visas tas lėšas arba jų dalį perkelti į EŽŪFKP ir panaudoti IV skyriuje nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms finansuoti. Toks lėšų perkėlimas į EŽŪFKP įtraukiamas į BŽŪP strateginio plano finansines lenteles ir 2023 m. gali būti peržiūrėtas pagal 90 straipsnį. Tokiam perkėlimui netaikomos 90 straipsnyje nustatytos didžiausios lėšų perkėlimo iš EŽŪGF į EŽŪFKP ribos.
Valstybės narės taip pat gali visas tas lėšas arba jų dalį perkelti į EŽŪFKP ir panaudoti IV skyriuje nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms finansuoti. Toks lėšų perkėlimas į EŽŪFKP įtraukiamas į BŽŪP strateginio plano finansines lenteles ir 2024 m. gali būti peržiūrėtas pagal 90 straipsnį.
Pakeitimai 170, 733cp9, 771, 1118cp9, 1126cp10 ir 1207cp9
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali taikyti 1 dalyje nurodytą sumažinimą šių juridinių asmenų ar grupių lygiu, kai nacionalinės teisės aktuose numatyta, kad atskiri nariai gali prisiimti teises ir pareigas, kurios yra palyginamos su atskirų ūkininkų, turinčių žemės ūkio valdos valdytojo statusą, teisėmis ir pareigomis, visų pirma jų ekonominio, socialinio ir mokestinio statuso atžvilgiu, jeigu jie prisidėjo prie atitinkamų juridinių asmenų ar grupių žemės ūkio struktūrų stiprinimo.
Pakeitimai 733cp10, 772, 1118cp10 ir 1126cp11
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.   Kai valstybė narė pagal 26 straipsnį ūkininkams skiria papildomą pajamų perskirstymo paramą ir tam reikalui panaudoja bent 12 proc. savo IV straipsnyje numatyto finansinio asignavimo tiesioginėms išmokoms, ji gali nuspręsti šio straipsnio netaikyti.
Pakeitimai 172, 773, 903, 1118cp11 ir 1126cp12
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 3 c dalis (nauja)
3c.  Ūkininkams, kurie, kaip nustatyta, dirbtinai sukūrė sąlygas, kad išvengtų šio straipsnio taikymo poveikio, nesuteikiama jokios dėl išmokų mažinimo vengimo gautos naudos.
Pakeitimai 173, 775, 1118cp12 ir 1126cp13
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 4 dalis
4.  Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis, kuriomis nustatomas suderintas 1 dalyje nustatyto išmokų sumažinimo apskaičiavimo pagrindas, taip siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų tinkamai paskirstytos teisę į jas turintiems paramos gavėjams.
Išbraukta.
Pakeitimai 174, 1208 ir 1213cp1
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės skiria atsietąsias tiesiogines išmokas laikydamosi šiame skirsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.
1.  Valstybės narės skiria atsietąsias tiesiogines išmokas aktyviems ūkininkams laikydamosi šiame skirsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės nustato ribinį ploto dydį ir atsietąsias tiesiogines išmokas skiria tik tikriesiems ūkininkams, kuriems priklausantis reikalavimus atitinkantis valdos plotas, dėl kurio prašoma atsietųjų tiesioginių išmokų, viršija tą ribinį dydį.
Valstybės narės nustato ribinį ploto dydį ir (arba) apatinę tiesioginių išmokų ribą ir tiesiogines išmokas skiria tik aktyviems ūkininkams, kurių valdų plotai ir (arba) tiesioginių išmokų sumos siekia arba viršija minėtas ribas.
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis
Nustatydamos ribinį ploto dydį valstybės narės siekia užtikrinti, kad atsietosios tiesioginės išmokos būtų skiriamos tikriesiems ūkininkams tik tuo atveju, jei:
Nustatydamos ribinį ploto dydį arba apatinę išmokų ribą valstybės narės siekia užtikrinti, kad atsietosios tiesioginės išmokos būtų skiriamos aktyviems ūkininkams tik tuo atveju, jei:
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  atitinkamų išmokų administravimas nesudaro pernelyg didelės administracinės naštos ir
a)  minėtas ribas atitinkančių arba viršijančių atitinkamų išmokų administravimas nesudaro pernelyg didelės administracinės naštos ir
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos b punktas
b)  atitinkamos sumos veiksmingai padeda siekti 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, kurių siekiama atsietosiomis tiesioginėmis išmokomis.
b)  viršijant nustatytą ribą gautos sumos veiksmingai padeda siekti 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, kurių siekiama atsietosiomis tiesioginėmis išmokomis.
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 3 dalis
3.  Atitinkamos valstybės narės gali nuspręsti 1 dalies netaikyti atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms.
3.  Atitinkamos valstybės narės gali nuspręsti šio straipsnio netaikyti atokiausiems regionams, mažosioms Egėjo jūros saloms bei Balearų salų archipelagui.
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Konkrečiais atvejais, kai dėl ūkininkavimo sistemos pobūdžio ūkininkai neturi žemės, tačiau įsigaliojus šiam reglamentui jiems suteikta parama bazinės išmokos pavidalu, bazinė pajamų parama turėtų būti už ūkį skiriama suma.
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalis
3.  Nedarant poveikio 19–24 straipsnių taikymui, bazinė pajamų parama skiriama už kiekvieną tikrojo ūkininko deklaruotą reikalavimus atitinkantį hektarą.
3.  Nedarant poveikio 19–24 straipsnių taikymui, bazinė pajamų parama skiriama už kiekvieną aktyvaus ūkininko deklaruotą reikalavimus atitinkantį hektarą.
Pakeitimas 1119
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 dalis ir 2 a dalis (nauja)
2.  Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti skirtingą bazinės pajamų paramos už hektarą sumą skirtingoms teritorijų, kuriose esama panašių socialinių ir ekonominių arba agronominių sąlygų, grupėms.
2.  Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti skirtingą bazinės pajamų paramos sumą už hektarą skirtingoms teritorijų grupėms pagal socialines ir ekonomines, aplinkos arba agronomines sąlygas. Valstybės narės gali nuspręsti skirti didesnes sumas gamtinių ar vietovei būdingų kliūčių patiriantiems regionams ir vietovėms, kuriose mažėja gyventojų skaičius, taip pat paramai, mokamai už daugiamečius žolynus. Dėl valstybių narių nustatytų tradicinių intensyviai naudojamų Alpių ganyklų pažymėtina, kad bazinės pajamų paramos už hektarą suma gali būti sumažinta nepaisant ūkio pajamų situacijos.
2a.  Valstybės narės, remdamosi valstybės narės nustatytu ataskaitiniu laikotarpiu, gali nustatyti mechanizmus, kuriais būtų ribojamas nacionalinių reikalavimus atitinkančių hektarų, kuriems gali būti teikiama parama, skaičius.
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 2 dalis
2.  Jei valstybės narės, taikančios Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies I skyriaus 1 skirsnyje nustatytą bazinės išmokos sistemą, nusprendžia bazinės pajamų paramos neskirti remiantis teisėmis į išmokas, teisės į išmokas, suteiktos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, nustoja galioti 2020 m. gruodžio 31 d.
2.  Jei valstybės narės, taikančios Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies I skyriaus 1 skirsnyje nustatytą bazinės išmokos sistemą, nusprendžia bazinės pajamų paramos neskirti remiantis teisėmis į išmokas, teisės į išmokas, suteiktos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, nustoja galioti 2022 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės, kurios jau užbaigė vidinį teisių į išmokas suderinimo procesą, gali nuspręsti anksčiau atsisakyti teisių į išmokas.
Pakeitimas 1120
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnis
20 straipsnis
20 straipsnis
Teisių į išmokas vertė ir konvergencija
Teisių į išmokas vertė ir konvergencija
1.  Valstybės narės nustato teisių į išmokas vieneto vertę prieš atlikdamos konvergenciją pagal šį straipsnį – teisių į išmokas vertę proporcingai priderindamos prie jų vertės, nustatytos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 2020 paraiškų teikimo metams, ir susijusios išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką, numatytą to reglamento III antraštinės dalies III skyriuje 2020 paraiškų teikimo metams.
1.  Valstybės narės nustato teisių į išmokas vieneto vertę prieš atlikdamos konvergenciją pagal šį straipsnį – teisių į išmokas vertę proporcingai priderindamos prie jų vertės, nustatytos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 2023 paraiškų teikimo metams, ir susijusios išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką, numatytą to reglamento III antraštinės dalies III skyriuje 2023 paraiškų teikimo metams.
2.  Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti skirtingą teisių į išmokas vertę pagal 18 straipsnio 2 dalį.
2.  Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti skirtingą teisių į išmokas vertę pagal 18 straipsnio 2 dalį.
3.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2026 paraiškų teikimo metais nustato kiekvienos valstybės narės arba teritorijų grupės, apibrėžtos pagal 18 straipsnio 2 dalį, didžiausią teisių į išmokas vertę.
3.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2026 paraiškų teikimo metais nustato kiekvienos valstybės narės arba teritorijų grupės, apibrėžtos pagal 18 straipsnio 2 dalį, didžiausią teisių į išmokas vertę.
4.  Kai pagal 1 dalį nustatyta teisių į išmokas vertė skiriasi valstybėje narėje arba pagal 18 straipsnio 2 dalį apibrėžtoje teritorijų grupėje, valstybės narės užtikrina, kad teisių į išmokas vertės ir vienodos vieneto vertės konvergencija būtų atlikta ne vėliau kaip 2026 paraiškų teikimo metais.
4.  Kai pagal 1 dalį nustatyta teisių į išmokas vertė skiriasi valstybėje narėje arba pagal 18 straipsnio 2 dalį apibrėžtoje teritorijų grupėje, valstybės narės užtikrina, kad visiška teisių į išmokas vertės ir vienodos vieneto vertės konvergencija būtų atlikta ne vėliau kaip 2026 paraiškų teikimo metais.
5.  Taikydamos 4 dalį, valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2026 paraiškų teikimo metais visų teisių į išmokas vertė sudarytų ne mažiau kaip 75 % vidutinės planuojamos valstybės narės arba teritorijų, apibrėžtų pagal 18 straipsnio 2 dalį, 2026 paraiškų teikimo metų bazinės pajamų paramos vieneto sumos, nustatytos pagal 106 straipsnio 1 dalį pateiktame BŽŪP strateginiame plane.
5.  Taikydamos 4 dalį, valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2024 paraiškų teikimo metais visų teisių į išmokas vertė sudarytų ne mažiau kaip 75 % vidutinės planuojamos valstybės narės arba teritorijų, apibrėžtų pagal 18 straipsnio 2 dalį, 2024 paraiškų teikimo metų bazinės pajamų paramos vieneto sumos, nustatytos pagal 106 straipsnio 1 dalį pateiktame BŽŪP strateginiame plane.
5a.  Taikydamos 4 dalį, valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip paskutiniais paraiškų teikimo metais visų teisių į išmokas vertė sudarytų 100 % vidutinės planuojamos valstybės narės arba teritorijų, apibrėžtų pagal 18 straipsnio 2 dalį, 2026 paraiškų teikimo metų bazinės pajamų paramos vieneto sumos, nustatytos pagal 106 straipsnio 1 dalį pateiktame BŽŪP strateginiame plane.
6.  Valstybės narės finansuoja teisių į išmokas vertės padidėjimą, kuris būtinas siekiant laikytis 4 ir 5 dalių, panaudodamos visas įmanomas lėšas, gautas taikant 3 dalį, ir, jei būtina, sumažindamos teisių į išmokas vieneto vertės, nustatytos pagal 1 dalį, ir vidutinės planuojamos valstybės narės arba teritorijų, apibrėžtų pagal 18 straipsnio 2 dalį, 2026 paraiškų teikimo metų bazinės pajamų paramos vieneto sumos, nustatytos pagal 106 straipsnio 1 dalį pateiktame BŽŪP strateginiame plane, skirtumą.
6.  Valstybės narės finansuoja teisių į išmokas vertės padidėjimą, kuris būtinas siekiant laikytis 4 ir 5 dalių, panaudodamos visas įmanomas lėšas, gautas taikant 3 dalį, ir, jei būtina, sumažindamos teisių į išmokas vieneto vertės, nustatytos pagal 1 dalį, ir vidutinės planuojamos valstybės narės arba teritorijų, apibrėžtų pagal 18 straipsnio 2 dalį, 2026 paraiškų teikimo metų bazinės pajamų paramos vieneto sumos, nustatytos pagal 106 straipsnio 1 dalį pateiktame BŽŪP strateginiame plane, skirtumą.
Valstybės narės gali nuspręsti taikyti sumažinimą visoms teisėms į išmokas, kurių vertė nustatoma pagal 1 dalį, viršijančioms vidutinę planuojamą valstybės narės arba teritorijų, apibrėžtų pagal 18 straipsnio 2 dalį, 2026 paraiškų teikimo metų bazinės pajamų paramos vieneto sumą, nustatytą pagal 106 straipsnio 1 dalį pateiktame BŽŪP strateginiame plane, arba jų daliai.
Valstybės narės gali nuspręsti taikyti sumažinimą visoms teisėms į išmokas, kurių vertė nustatoma pagal 1 dalį, viršijančioms vidutinę planuojamą valstybės narės arba teritorijų, apibrėžtų pagal 18 straipsnio 2 dalį, 2026 paraiškų teikimo metų bazinės pajamų paramos vieneto sumą, nustatytą pagal 106 straipsnio 1 dalį pateiktame BŽŪP strateginiame plane, arba jų daliai.
7.  6 dalyje nurodytas sumažinimas grindžiamas objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Nedarant poveikio pagal 5 dalį nustatytų būtinųjų reikalavimų taikymui, toks kriterijus, pvz., gali būti maksimalus sumažinimas, kuris negali būti mažesnis kaip 30 %.
7.  6 dalyje nurodytas sumažinimas grindžiamas objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Nedarant poveikio pagal 5 dalį nustatytų būtinųjų reikalavimų taikymui, toks kriterijus, pvz., gali būti maksimalus sumažinimas, kuris negali būti mažesnis kaip 30 % per metus.
Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės tikriesiems ūkininkams, turintiems nuosavybės teise arba nuomos pagrindais jiems priklausančių teisių į išmokas, skiria bazinę pajamų paramą, kai tie ūkininkai nusprendžia tomis teisėmis pasinaudoti. Valstybės narės užtikrina, jog tam, kad galėtų pasinaudoti teisėmis į išmokas, tikrieji ūkininkai deklaruotų su teise į išmokas susijusius reikalavimus atitinkančius hektarus.
1.  Valstybės narės ūkininkams, turintiems nuosavybės teise arba nuomos pagrindais jiems priklausančių teisių į išmokas, skiria bazinę pajamų paramą, kai tie ūkininkai nusprendžia tomis teisėmis pasinaudoti. Valstybės narės užtikrina, jog tam, kad galėtų pasinaudoti teisėmis į išmokas, aktyvūs ūkininkai deklaruotų su teise į išmokas susijusius reikalavimus atitinkančius hektarus.
Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 1 dalis
1.  Kiekviena valstybė narė, nusprendusi skirti bazinę pajamų paramą remdamasi teisėmis į išmokas, administruoja nacionalinį rezervą.
1.  Kiekviena valstybė narė, nusprendusi skirti bazinę pajamų paramą remdamasi teisėmis į išmokas, sukuria nacionalinį rezervą, atitinkantį daugiausia 3 % asignavimų, nustatytų VII priede.
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės gali viršyti 1 dalyje nurodytą procentinę dalį, kai tai būtina siekiant patenkinti asignavimų reikmes pagal 4 dalies a ir b punktus ir pagal 5 dalį.
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės užtikrina, kad teisės į išmokas iš rezervo būtų suteikiamos tik tikriesiems ūkininkams.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad teisės į išmokas iš rezervo būtų suteikiamos tik aktyviems ūkininkams.
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 4 dalies a punktas
a)  jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą įkūrusiems naują valdą;
a)  jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą įkūrusiems naują valdą; arba
Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 4 dalies b punktas
b)  ūkininkams, pirmą kartą įkūrusiems naują valdą, kurie yra tos valdos valdytojai ir yra baigę tinkamą mokymą arba įgiję būtinų įgūdžių, valstybės narės nustatytų jauniesiems ūkininkams.
b)  ūkininkams, pirmą kartą įkūrusiems naują valdą, kurie yra tos valdos valdytojai ir yra baigę tinkamą mokymą arba įgiję būtinų įgūdžių ir žinių;
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 4 dalies b a punktas (naujas)
ba)  kai taikomi šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktai, valstybės narės, siekdamos padėti įgyvendinti 6 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytą tikslą, pirmenybę gali teikti moterims.
Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Valstybės narės taip pat gali, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, nustatyti kitus atvejus, kurie pagal 96 straipsnyje aprašytą poreikių vertinimą yra labiau pažeidžiami ar svarbesni siekiant 6 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, taip pat ūkininkams, kurie yra nauji kolektyviniu būdu valdomų plotų naudotojai.
Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 5 dalis
5.  Valstybės narės suteikia teises į išmokas arba padidina esamų teisių į išmokas vertę tikriesiems ūkininkams, kuriems tos teisės priklauso pagal galutinį teismo sprendimą arba galutinį valstybės narės kompetentingos institucijos administracinį aktą. Valstybės narės užtikrina, kad iki jų nustatytos dienos tie tikrieji ūkininkai sužinotų tame sprendime arba akte nustatytų teisių į išmokas skaičių ir vertę.
5.  Valstybės narės suteikia teises į išmokas arba padidina esamų teisių į išmokas vertę aktyviems ūkininkams, kuriems tos teisės priklauso pagal galutinį teismo sprendimą arba galutinį valstybės narės kompetentingos institucijos administracinį aktą. Valstybės narės užtikrina, kad iki jų nustatytos dienos tie aktyvūs ūkininkai sužinotų tame sprendime arba akte nustatytų teisių į išmokas skaičių ir vertę.
Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Valstybės narės, remdamosi nediskriminaciniais kriterijais, gali iš nacionalinio rezervo padidinti bazinę pajamų paramą visoms pozicijoms arba jį panaudoti konkretiems 6 straipsnio 1 dalies tikslams, jeigu lieka pakankamai lėšų šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytiems asignavimams.
Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnis
23 straipsnis
Išbraukta.
Deleguotieji įgaliojimai
Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl:
a)  rezervo sukūrimo;
b)  galimybės pasinaudoti rezervu;
c)  deklaracijos turinio ir reikalavimų, kurių reikia laikytis norint pasinaudoti teisėmis į išmokas.
Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 1 dalis
1.  Teisės į išmokas perleidžiamos tik tikrajam ūkininkui, išskyrus faktinio ar numanomo paveldėjimo atvejus.
1.  Teisės į išmokas perleidžiamos tik aktyviam ūkininkui, išskyrus faktinio ar numanomo paveldėjimo atvejus.
Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Teisėms į išmokas negali būti suteikiama rinkos vertė.
Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio pavadinimas
Smulkiesiems ūkininkams mokama vienkartinė išmoka
Smulkiesiems ūkininkams skirta supaprastinta schema
Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės gali skirti valstybių narių apibrėžtiems smulkiesiems ūkininkams skirti vienkartinę išmoką vietoj tiesioginių išmokų pagal šio skyriaus šį ir 3 skirsnius. Valstybės narės į BŽŪP strateginį planą įtraukia atitinkamą intervencinę priemonę, kurią gali pasirinkti ūkininkai.
Valstybės narės gali nustatyti supaprastintą schemą smulkiesiems ūkininkams, prašantiems 1 250 EUR neviršijančios paramos, Pagal minėtą schemą galima skirti vienkartinę išmoką vietoj tiesioginių išmokų pagal šio skyriaus šį ir 3 skirsnius arba išmoką už hektarą, kuri gali būti skirtinga skirtingoms teritorijoms, apibrėžtoms vadovaujantis 18 straipsnio 2 dalimi. Valstybės narės į BŽŪP strateginį planą įtraukia atitinkamą intervencinę priemonę, kurią gali pasirinkti ūkininkai.
Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Ūkininkai, pageidaujantys dalyvauti supaprastintoje schemoje, vėliausiai iki datos, kurią turi nustatyti valstybė narė, turi pateikti paraišką, tačiau tai nedari poveikio galimybei valstybėms narėms savo iniciatyva automatiškai įtraukti ūkininkus, kurie atitinka sąlygas, suteikiant jiems galimybę iki tam tikro termino atsisakyti dalyvavimo schemoje.
Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Supaprastintoje schemoje dalyvaujantiems ūkininkams valstybės narės gali taikyti supaprastintas sąlygų vykdymo patikras, kaip nustatyta Reglamento (ES) [HzR] 84 straipsnyje.
Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 c dalis (nauja)
1c.  Valstybės narės gali sukurti administracinių išlaidų mažinimo taisykles ir paslaugas padėdamos smulkiesiems ūkininkams bendradarbiauti.
Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 d dalis (nauja)
1d.  Valstybės narės užtikrina, kad joks šiame straipsnyje numatytas pranašumas nesuteikiamas ūkininkams, jei nustatyta, kad jie po 2018 m. birželio 1 d. dirbtinai sukūrė sąlygas, dėl kurių gali gauti smulkiesiems ūkininkams skirtas išmokas.
Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad parama būtų perskirstyta nuo didesnių ūkių iki mažesnių ar vidutinių ūkių, metinę atsietąją išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą skirdamos ūkininkams, turintiems teisę į 17 straipsnyje nurodytos bazinės pajamų paramos išmoką.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad parama būtų teisingai perskirstyta nuo didesnių ūkių iki mažesnių ar vidutinių ūkių, metinę atsietąją išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą skirdamos ūkininkams, turintiems teisę į 17 straipsnyje nurodytos bazinės pajamų paramos išmoką.
Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės nustato sumą už hektarą arba skirtingas sumas už skirtingą hektarų skaičių, taip pat didžiausią vienam ūkininkui priklausančių hektarų, už kuriuos mokama pajamų perskirstymo parama, skaičių.
3.  Valstybės narės nustato išmoką, lygią sumai už hektarą arba skirtingoms sumoms už skirtingą hektarų skaičių. Jos gali diferencijuoti tas sumas pagal teritorijas, apibrėžtas laikantis 18 straipsnio 2 dalies.
Pakeitimai 1158cp3 ir 211
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Perskirstymo išmokos už hektarą suma neviršija 65 % bazinės pajamų paramos tvarumui didinti, apskaičiuotos pagal nacionalinį arba teritorijų vidurkį ir padaugintos iš reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiaus.
Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Reikalavimus atitinkančių hektarų skaičius ūkininkui negali būti didesnis kaip vidutinis nacionalinis ūkio dydis arba vidutinis dydis pagal teritorijų dydį, kaip apibrėžta 18 straipsnio 2 dalyje. Valstybės narės suteikia galimybę gauti tą išmoką pradedant nuo pirmojo reikalavimus atitinkančio ūkio hektaro.
Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 3 c dalis (nauja)
3c.  Valstybės narės nustato 6 straipsnio 1 dalies a punkte numatytu tikslu grindžiamus nediskriminacinius kriterijus, kaip apskaičiuoti sumą, skirtiną teikiant papildomą pajamų perskirstymo paramą tvarumui didinti įgyvendinant BŽŪP strateginius planus, taip pat nustato finansinę viršutinę ribą, kurią viršijus ūkiai neturi teisės gauti perskirstymo išmokos. Valstybės narės atsižvelgia į vidutinį ūkių pajamų lygį nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu. Taikydamos paskirstymo kriterijus, jos taip pat turi atsižvelgti į gamtines ir specifines kliūtis, su kuriomis susiduriama kai kuriuose žemės ūkio veiklą plėtojančiuose regionuose, įskaitant salų regionus.
Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 4 dalis
4.  Suma už hektarą, kurią numatoma skirti konkrečiais paraiškų teikimo metais, turi neviršyti tų paraiškų teikimo metų nacionalinės vidutinės tiesioginių išmokų už hektarą sumos.
Išbraukta.
Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 5 dalis
5.  Nacionalinė vidutinė tiesioginių išmokų už hektarą suma apibrėžiama kaip konkrečiais paraiškų teikimo metais tiesioginėms išmokoms taikomų nacionalinių viršutinių ribų, nustatytų IV priede, ir visų tais paraiškų teikimo metais numatomų skirti bazinės pajamų paramos lėšų santykis, išreikštas hektarų skaičiumi.
Išbraukta.
Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali taikyti 3 dalyje nurodytą didžiausią hektarų skaičių tų juridinių asmenų ar grupių lygiu, kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad atskiri nariai gali turėti teisių ir pareigų, kurios yra palyginamos su atskirų ūkininkų, turinčių valdos valdytojo statusą, teisėmis ir pareigomis, visų pirma jų ekonominio, socialinio ir mokestinio statuso atžvilgiu, su sąlyga, kad jie prisidėjo prie atitinkamų juridinių asmenų ar grupių žemės ūkio struktūrų stiprinimo.
Pakeitimai 217, 743, 1158cp5 ir 1219
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 5 b dalis (nauja)
5b.  Valstybės narės užtikrina, kad jokio pranašumo, numatyto pagal šį skyrių, neįgytų tie ūkininkai, kurių atžvilgiu nustatyta, kad jie padalijo savo valdą siekdami vienintelio tikslo – pasinaudoti perskirstymo išmoka. Tai taikoma ir ūkininkams, kurių valdos yra suformuotos atlikus tą padalijimą.
Pakeitimai 218 ir 1161cp1
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams teikia laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.
1.  Valstybės narės papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams, apibrėžtiems pagal 4 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytus kriterijus, teikia laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.
Pakeitimas 1159
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalis
2.  Vykdydamos savo pareigas siekti 6 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyto konkretaus tikslo „pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse“ ir tam pagal 86 straipsnio 4 dalį skirti ne mažiau kaip 2 % tiesioginėms išmokoms skirtų savo asignavimų, valstybės narės papildomą pajamų paramą gali skirti pirmą kartą įsisteigusiems naujiems jauniesiems ūkininkams, turintiems teisę į 17 straipsnyje nurodytos bazinės pajamų paramos išmoką.
2.  Vykdydamos savo pareigas pritraukti jaunuosius ūkininkus, atsižvelgiant į 6 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytą tikslą, ir tam pagal 86 straipsnio 4 dalį skirti ne mažiau kaip 4 % tiesioginėms išmokoms skirtų savo asignavimų, valstybės narės papildomą pajamų paramą gali skirti pirmą kartą įsisteigusiems naujiems jauniesiems ūkininkams, kurie yra valdos valdytojai ir turi teisę į 17 straipsnyje nurodytos bazinės pajamų paramos išmoką.
Pakeitimas 1161cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 3 dalis
3.  Ši papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams skiriama kaip metinė atsietoji išmoka už reikalavimus atitinkantį hektarą.
3.  Ši papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams skiriama ne ilgesniam nei septynerių metų laikotarpiui, pradedant nuo prašymo skirti išmoką jauniesiems ūkininkams pateikimo datos, ir išmokama kaip vienkartinė išmoka aktyviam ūkininkui arba kaip metinė atsietoji išmoka už reikalavimus atitinkantį hektarą. Tokiu atveju ji gali būti apskaičiuojama nacionaliniu lygmeniu arba pagal teritorijas, nustatytas pagal 18 straipsnio 2 dalį.
Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Jaunieji ūkininkai, paskutiniaisiais Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 taikymo metais gavę to reglamento 50 straipsnyje nurodytą paramą, gali gauti šiame straipsnyje nurodytą paramą ne ilgesniam nei šio straipsnio 3 dalyje nustatytas bendras laikotarpis.
Pakeitimas 222
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Išmoka turi būti skiriama už hektarų skaičių, kuris negali būti didesnis kaip vidutinis nacionalinis ūkio dydis arba vidutinis dydis pagal teritorijas, apibrėžtas 18 straipsnio 2 dalyje.
Pakeitimas 223
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 3 c dalis (nauja)
3c.  Valstybės narės gali priimti specialias nuostatas jauniesiems ūkininkams, priklausantiems ūkininkų grupėms, gamintojų organizacijoms arba kooperatyvams, kad šie ūkininkai, prisijungdami prie minėtų subjektų, neprarastų pagal šį straipsnį teikiamos paramos.
Pakeitimas 1160
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 3 d dalis (nauja)
3d.   Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali taikyti paramą jauniesiems ūkininkams šių juridinių asmenų ar grupių lygmeniu, kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad atskiri nariai gali prisiimti teises ir pareigas, kurios yra panašios į atskirų ūkininkų, turinčių valdos valdytojo statusą, teises ir pareigas, visų pirma jų ekonominio, socialinio ir mokestinio statuso atžvilgiu, jeigu jie prisidėjo prie atitinkamų juridinių asmenų ar grupių žemės ūkio struktūrų stiprinimo.
Pakeitimas 1130
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnis
28 straipsnis
28 straipsnis
Klimatui ir aplinkai naudingos sistemos
Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos
1.  Valstybės narės teikia paramą savanoriškoms klimatui ir aplinkai naudingoms sistemoms (toliau – ekologinės sistemos) įgyvendinti, laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.
1.  Valstybės narės įsteigia ir teikia paramą savanoriškoms klimato aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingoms sistemoms (toliau – ekologinės sistemos) įgyvendinti, laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų. Vienos veiklos srities ekologinės sistemos atitinka kitos veiklos srities tikslus.
Valstybės narės siūlo daug skirtingų ekologinių sistemų tam, kad užtikrintų, jog ūkininkai galėtų dalyvauti, ir kad būtų atlyginti skirtingo masto užmojai. Valstybės narės parengia skirtingas sistemas, kad būtų teikiama bendra nauda, skatinama sinergija ir pabrėžiamas integruotas požiūris. Tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos darnumui ir veiksmingai atlyginimui, valstybės narės įsteigia taškų ar reitingų sistemas.
2.  Valstybės narės, taikydamos šios rūšies intervencines priemones, remia tikruosius ūkininkus, įsipareigojusius reikalavimus atitinkančiame hektarais išreikštame plote taikyti klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką.
2.  Valstybės narės, taikydamos šios rūšies intervencines priemones, remia aktyviuosius ūkininkus ar ūkininkų grupes įsipareigojusius saugoti ir taikyti naudingą praktiką ir pereiti prie žemės ūkio praktikos ir technikos bei sertifikuotų programų, kuriomis labiau prisidedama prie klimato, aplinkos ir gyvūnų gerovės, kaip nustatyta pagal 28a straipsnį ir įtraukta į sąrašus, nurodytus 28b straipsnyje, ir pritaikytos konkretiems nacionaliniams ar regioniniams poreikiams tenkinti.
3.  Valstybės narės sudaro klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikos rūšių sąrašą..
3.  Parama ekosistemoms teikiama kaip metinė išmoka už reikalavimus atitinkantį hektarą ir (arba) išmoka už valdą, ir skiriama kaip skatinamoji išmoka, viršijanti patirtų papildomų išlaidų ir negautų pajamų kompensavimą, kurią gali sudaryti vienkartinė suma. Išmokų lygis skiriasi atsižvelgiant į kiekvienos ekologinės schemos užmojų lygį, remiantis nediskriminaciniais kriterijais.
4.  Tokia praktika turi būti siekiama vieno ar daugiau konkrečių su aplinka ir klimatu susijusių tikslų, nustatytų 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose.
5.  Taikydamos šios rūšies intervencines priemones valstybės narės skiria tik išmokas už įsipareigojimus, kurie:
a)  viršija atitinkamus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, nustatytus pagal šios antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį;
b)  viršija būtiniausius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės reikalavimus ir kitus nacionalinėje ir Sąjungos teisėje nustatytus privalomus reikalavimus;
c)  viršija žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą sąlygas;
d)  skiriasi nuo įsipareigojimų, už kuriuos išmokos skiriamos pagal 65 straipsnį.
6.  Parama ekologinėms sistemoms įgyvendinti skiriama kaip metinė išmoka už reikalavimus atitinkantį hektarą ir ji mokama kaip:
a)  išmokos, papildomai mokamos prie bazinių pajamų paramos, kaip nurodyta šio skirsnio 2 poskirsnyje; arba
b)  išmokos, kuriomis kompensuojamos visos paramos gavėjų laikantis įsipareigojimų, nustatytų pagal 65 straipsnį, patirtos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos arba jų dalis.
7.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį taikomos intervencinės priemonės derėtų su intervencinėmis priemonėmis, taikomomis pagal 65 straipsnį.
8.  Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl ekologinių sistemų.
Pakeitimas 238
Pasiūlymas dėl reglamento
28 a straipsnis (naujas)
28a straipsnis
Konkurencingumo didinimo sistemos
1.   Valstybės narės teikia paramą savanoriškoms konkurencingumo didinimo sistemoms (toliau – konkurencingumo didinimo sistemos) įgyvendinti, laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.
2.   Valstybės narės, taikydamos šios rūšies intervencines priemones, remia aktyvius ūkininkus, prisiimančius įsipareigojimus, susijusius su išlaidomis, naudingomis didinant ūkininko konkurencingumą žemės ūkio srityje.
3.   Valstybės narės sudaro tinkamų finansuotų išlaidų, naudingų didinant ūkininko konkurencingumą, kategorijų sąrašą.
4.   Tokia praktika siekiama įgyvendinti vieną arba daugiau konkrečių ekonominių tikslų, nustatytų 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, ir prisidedama prie 5 straipsnyje nustatyto bendrojo tikslo.
5.   Taikydamos šios rūšies intervencines priemones valstybės narės skiria tik išmokas už įsipareigojimus, kurie nėra susiję su dvigubu finansavimu pagal šį reglamentą.
6.   Parama konkurencingumo didinimo sistemoms įgyvendinti skiriama kaip metinė išmoka už reikalavimus atitinkantį hektarą ir ji mokama kaip:
a)  šio skirsnio 2 poskirsnyje nustatytą bazinę pajamų paramą papildančios išmokos už reikalavimus atitinkančių hektarų skaičių; arba
b)  išmokos, kuriomis naudos gavėjams kompensuojamos visos patirtos išlaidos arba jų dalis; arba
c)  remiantis šios rūšies intervencinių priemonių rezultatais.
7.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį taikomos intervencinės priemonės derėtų su intervencinėmis priemonėmis, taikomomis pagal 27, 28, 65, 68, 69, 70, 71 ir 72 straipsnius.
8.   Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamesnėmis taisyklėmis dėl konkurencingumo didinimo sistemų.
Pakeitimas 1131
Pasiūlymas dėl reglamento
28 b straipsnis (naujas)
28b straipsnis
Praktika, atitinkanti klimato, aplinkos ir gyvūnų gerovės sistemų reikalavimus
1.  Tokia žemės ūkio praktika, taikant šios rūšies intervencines priemones, turi būti siekiama vieno ar daugiau konkrečių tikslų, nustatytų 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose, kartu palaikant ir gerinant ūkininkų ekonominius rezultatus pagal konkrečius tikslus, nustatytus 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.
2.  Žemės ūkio praktika, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, apima bent dvi iš šių veiklos sričių, susijusių su klimatu ir aplinka:
a)  veiksmus dėl klimato kaitos, įskaitant žemės ūkio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat anglies dioksido sekvestracijos palaikymą ir (arba) gerinimą;
b)  veiksmus mažinant išmetamų, ne šiltnamio efektą sukeliančių, dujų kiekį;
c)  vandens kokybės apsaugą ir gerinimą žemės ūkio vietovėse ir spaudimo vandens ištekliams mažinimą;
d)  veiksmus, siekiant sumažinti dirvožemio eroziją, pagerinti dirvožemio derlingumą ir pagerinti maisto medžiagų valdymą, taip pat išlaikyti ir atkurti dirvožemio biotą;
e)  biologinės įvairovės apsaugą, buveinių ir rūšių išsaugojimą ar atkūrimą, apdulkintojų apsaugą ir kraštovaizdžio elementų valdymą, įskaitant naujų kraštovaizdžio elementų sukūrimą;
f)  veiksmus, siekiant pesticidus, ypač pesticidus, keliančius pavojų žmonių sveikatai ar biologinei įvairovei, naudoti tvariai ir mažiau;
g)  plotų paskirstymą į negamybinius ar į zonas, kur nenaudojami pesticidai ar trąšos;
h)  veiksmus, siekiant didinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms;
i)  veiksmus, siekiant sumažinti sąnaudas ir pagerinti tvarų gamtos išteklių valdymą, pavyzdžiui, tikslųjį ūkininkavimą;
j)  veiksmus, siekiant didinti gyvūnų ir augalų įvairovę, kad būtų užtikrinamas didesnis atsparumas ligoms ir klimato kaitai.
3.  Žemės ūkio praktika, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje:
a)  viršija atitinkamus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, nustatytus pagal šios antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį;
b)  viršija būtinuosius gyvūnų gerovės ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus bei kitus privalomuosius reikalavimus, nustatytus Sąjungos teisės aktuose;
c)  viršija žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą sąlygas;
d)  skiriasi arba papildo įsipareigojimus, pagal kuriuos remiantis 65 straipsniu skiriamos išmokos.
4.  Komisija ne vėliau kaip ... [praėjus dviem mėnesiams po šio Reglamento įsigaliojimo dienos] pagal 138 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas orientaciniu ir nebaigtiniu praktikos rūšių, atitinkančių šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, pavyzdžių sąrašu.
Pakeitimas 1132
Pasiūlymas dėl reglamento
28 c straipsnis (naujas)
28c straipsnis
Nacionaliniai praktikų, atitinkančių klimato, aplinkos ir gyvūnų gerovės sistemų reikalavimus, sąrašai
Valstybės narės bendradarbiaudamos su nacionaliniais, regionų ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, sukuria nacionalinius praktikos rūšių, atitinkančių klimato, aplinkos ir gyvūnų gerovės sistemų reikalavimus, kaip nurodyta 28, straipsnyje, sąrašus, su galimybe pasinaudoti orientacinio ir nebaigtinio sąrašo, nurodyto 28b straipsnyje, pavyzdžiais, arba nustatant tolesnę praktiką, atitinkančią 28b straipsnyje išdėstytas sąlygas, ir atsižvelgiant į konkrečius nacionalinius ar regionų poreikius pagal 96 straipsnį.
Nacionalinius sąrašus sudaro kelių rūšių priemonės, išskyrus nurodytas 65 straipsnyje, arba tokio paties pobūdžio priemonės, tačiau skirtingo lygmens užmojo, pagal 28 straipsnį.
Valstybės narės į tuos sąrašus įtraukia bent jau ekologines sistemas, kad nustatytų ūkio priemonę tvariam maisto produktų valdymui ir, kai tinkama, deramai šlapynių ir durpynų priežiūrai.
Teritorijos, nurodytos pagal Direktyvas 92/43/EEB arba 2009/147/EB, kur vykdomi atitinkami veiksmai, automatiškai laikomos atitinkančiomis programų reikalavimus.
Nacionalinius sąrašus tvirtina Komisija, pagal 106 ir 107 straipsniuose nustatytas procedūras.
Komisija, bendradarbiaudama su Europos ir nacionaliniais bendrosios žemės ūkio politikos tinklais, numatytais 113 straipsnyje, kurdama nacionalinius sąrašus, teikia reikalingas gaires valstybėms narėms, kad būtų sudaryto palankesnės sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, pagerinti įgūdžių bazę ir rasti sprendimus.
Vertindama nacionalinius sąrašus, Komisija visų pirma atsižvelgia į sistemų planą, galimą veiksmingumą, panaudojimą, esamas alternatyvas ir kaip sistemomis prisidedama prie 28a straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų.
Komisija vertina nacionalinius sąrašus kas dvejus metus. Vertinimai viešai pasiekiami ir jei yra netinkami, arba vertinimai neigiami, valstybės narės siūlo iš dalies pakeistus nacionalinius sąrašus ir programas, laikantis 106 ir 107 straipsniuose nustatytų procedūrų.
Pakeitimas 239
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės susietąją pajamų paramą gali skirti tikriesiems ūkininkams laikydamosi šiame poskirsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.
1.  Valstybės narės susietąją pajamų paramą gali skirti aktyviems ūkininkams laikydamosi šiame poskirsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose patikslintų sąlygų.
Pakeitimai 240 ir 1162
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybių narių taikomos intervencinės priemonės turi padėti sunkumų patiriantiems 30 straipsnyje išvardytiems remiamiems sektoriams ir atitinkamą gamybą arba konkrečią ūkininkavimo veiklą vykdantiems subjektams didinti savo konkurencingumą, tvarumą arba gerinti kokybę.
2.  Valstybių narių taikomos intervencinės priemonės turi padėti sunkumų patiriantiems 30 straipsnyje išvardytiems remiamiems sektoriams ir atitinkamą gamybą arba konkrečią ūkininkavimo veiklą vykdantiems subjektams didinti savo konkurencingumą, struktūrizavimą, tvarumą arba gerinti kokybę. Nukrypdamos nuo ankstesnio sakinio valstybės narės gali skirti paramą 30 straipsnyje išvardytų baltyminių ir ankštinių augalų auginimo veiklą vykdantiems subjektams, siekiant didinti jų konkurencingumą, tvarumą arba gerinti kokybę. Be to, šios intervencinės priemonės turi atitikti 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus atitinkamus konkrečius tikslus.
Pakeitimas 241
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 3 dalis
3.  Susietoji pajamų parama skiriama kaip metinė išmoka už hektarą arba gyvūną.
3.  Susietoji parama yra gamybos ribojimo sistema, ta parama mokama kaip metinė išmoka, grindžiama nustatyto dydžio plotais ir derliumi arba nustatytu gyvūnų skaičiumi, ir apskaičiuojama laikantis finansinių viršutinių ribų, kurias kiekvienos priemonės atveju turi nustatyti valstybės narės ir apie tai pranešti Komisijai.
Pakeitimas 242
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Valstybės narės gali nuspręsti numatyti arba padidinti susietąją paramą atsižvelgiant į paramos gavėjo įsipareigojimą didinti savo konkurencingumą, kokybę ar sektoriaus struktūrizavimą.
Pakeitimas 1163
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.   Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali taikyti paramą šių juridinių asmenų ar grupių lygiu, kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad atskiri nariai gali prisiimti teises ir pareigas, kurios yra panašios į atskirų ūkininkų, turinčių valdos valdytojo statusą, teises ir pareigas, visų pirma jų ekonominio, socialinio ir mokestinio statuso atžvilgiu, su sąlyga, kad jie prisidėjo prie atitinkamų juridinių asmenų ar grupių žemės ūkio struktūrų stiprinimo.
Pakeitimas 243
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 1 pastraipa
Susietoji pajamų parama gali būti skiriama tik šiems sektoriams ir gamybai arba konkrečiai ūkininkavimo veiklai (jei jie svarbūs dėl ekonominių, socialinių arba aplinkosaugos priežasčių): javų, aliejinių augalų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir paprastųjų trūkažolių, vaisių bei daržovių, trumpos rotacijos želdinių ir kitų nemaistinių kultūrų, išskyrus medžius, naudojamų produktams, galintiems pakeisti iškastines medžiagas, gaminti.
Susietoji pajamų parama gali būti skiriama tik šiems sektoriams ir gamybai arba konkrečiai ūkininkavimo veiklai: javų, aliejinių augalų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir paprastųjų trūkažolių, vaisių bei daržovių, trumpos rotacijos želdinių.
Pakeitimas 244
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Nukrypstant nuo 1 dalies, susietoji parama gali būti skiriama ūkininkams, neturintiems reikalavimus atitinkančių hektarų.
Skirdamos susietąją paramą, valstybės narės užtikrina, kad įvykdytos šios sąlygos:
a)  yra aiškus aplinkosauginis ar socio-ekonominis poreikis ar nauda;
b)  Parama nesukuria didelių iškraipymų vidaus rinkoje; ir
c)  parama gyvulininkystės produkcijai turi atitikti Direktyvą 2000/60/EB.
Pakeitimai 1229 ir 1353
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Į susietosios paramos pajamas proporcingai neįtraukiamas gyvulių, skirtų tiesiogiai ir per tarpininkus parduoti su bulių kautynėmis susijusiai veiklai, skaičius.
Pakeitimas 245
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnis
[...]
Išbraukta.
Pakeitimas 246
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės specialiąją išmoką už medvilnę skiria tikriesiems ūkininkams, auginantiems medvilnę, kuriai priskiriamas KN kodas 5201 00, laikydamosi šiame poskirsnyje nustatytų sąlygų.
Valstybės narės specialiąją išmoką už medvilnę skiria aktyviems ūkininkams, auginantiems medvilnę, kuriai priskiriamas KN kodas 5201 00, laikydamosi šiame poskirsnyje nustatytų sąlygų.
Pakeitimas 247
Pasiūlymas dėl reglamento
36 straipsnio 3 dalies 1 įtrauka
–  Bulgarija – 624,11 EUR;
–  Bulgarija X EUR;
Pakeitimas 248
Pasiūlymas dėl reglamento
36 straipsnio 3 dalies 2 įtrauka
–  Graikija – 225,04 EUR;
–  Graikija X EUR;
Pakeitimas 249
Pasiūlymas dėl reglamento
36 straipsnio 3 dalies 3 įtrauka
–  Ispanija – 348,03 EUR;
–  Ispanija X EUR;
Pakeitimas 250
Pasiūlymas dėl reglamento
36 straipsnio 3 dalies 4 įtrauka
–  Portugalija – 219,09 EUR.
–  Portugalija X EUR.
Pakeitimai 251 ir 1042
Pasiūlymas dėl reglamento
39 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  vaisių ir daržovių sektoriuje, nurodytame Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies i punkte;
a)  vaisių ir daržovių sektoriuje, nurodytame Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies i punkte, ir perdirbti skirtų minėtų produktų sektoriuje;
Pakeitimas 252
Pasiūlymas dėl reglamento
39 straipsnio 1 pastraipos f punktas
f)  kituose sektoriuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies a–h, k, m, o–t ir w punktuose.
f)  kituose sektoriuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies a–h, k, m, o–t ir w punktuose, taip pat baltyminėms kultūroms.
Pakeitimas 253
Pasiūlymas dėl reglamento
40 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės gali savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirinkti taikyti 39 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytas sektorines intervencines priemones.
3.  Valstybės narės gali savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirinkti taikyti 39 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytas sektorines intervencines priemones, ir jos turi pagrįsti savo sektorių ir intervencinių priemonių rūšių pasirinkimą.
Pakeitimas 254
Pasiūlymas dėl reglamento
41 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  tinkamo šiame skyriuje nustatytų rūšių intervencinių priemonių veikimo užtikrinimo;
a)  tinkamo šiame skyriuje nustatytų rūšių intervencinių priemonių veikimo užtikrinimo, visų pirma siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje;
Pakeitimas 255
Pasiūlymas dėl reglamento
41 straipsnio 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  paramos gamintojų organizacijoms, joms vykdant konkrečias užduotis pagal šį skyrių, teikimo;
Pakeitimas 256
Pasiūlymas dėl reglamento
41 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  didžiausios Sąjungos finansinės paramos, skiriamos už 46 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytą iš rinkos pašalinamų produktų kiekį ir už 52 straipsnio 3 dalyje nurodytų rūšių intervencines priemones;
c)  didžiausios Sąjungos finansinės paramos, skiriamos už 46 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytą iš rinkos pašalinamų produktų kiekį ir už 52 straipsnio 3 dalyje nurodytų rūšių intervencines priemones, taip pat vienkartinių išmokų už iš rinkos pašalinamų produktų, skirtų nemokamai paskirstyti, gamybą ir vežimą ir produktų perdirbimo išlaidų prieš juos pateikiant tuo tikslu;
Pakeitimas 257
Pasiūlymas dėl reglamento
41 straipsnio 1 pastraipos c a punktas (naujas)
ca)  veiklos fondo steigimo ir valdymo sąlygų, taip pat paraiškų gauti paramą ir avansinius mokėjimus sąlygų nustatymo.
Pakeitimas 258
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Vaisių ir daržovių sektoriuje turi būti siekiama šių tikslų:
Remiantis 5 ir 6 straipsniais, vaisių ir daržovių sektoriuje turi būti siekiama šių tikslų:
Pakeitimas 259
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  koncentruoti pasiūlą ir vaisių bei daržovių sektoriaus produktų tiekimą rinkai, be kita ko, naudojant tiesioginę rinkodarą; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
b)  koncentruoti pasiūlą ir vaisių bei daržovių sektoriaus produktų tiekimą rinkai, be kita ko, naudojant tiesioginę rinkodarą ir trumpas tiekimo grandines, taip pat skatinant kolektyvines derybas dėl sutarčių; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 260
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  vykdyti tvarios gamybos metodų, įskaitant atsparumą kenkėjams, mokslinius tyrimus ir tuos metodus plėtoti, taikyti novatorišką praktiką, kuria skatinamas ekonominis konkurencingumas ir rinkos pokyčiai; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, c ir i punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
c)  vykdyti tvarios gamybos metodų, įskaitant atsparumą kenkėjams, mokslinius tyrimus ir tuos metodus taikyti, plėtoti, taikyti novatorišką praktiką, kuria skatinamas ekonominis konkurencingumas ir rinkos pokyčiai; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b, c ir i punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 261
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  kurti, taikyti ir skatinti taikyti aplinką tausojančius gamybos metodus, aplinkai naudingą auginimo praktiką bei gamybos metodus, tausiai naudoti gamtos išteklius, visų pirma saugoti vandenį, dirvožemį, orą, biologinę įvairovę ir kitus gamtos išteklius; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
d)  kurti, taikyti ir skatinti taikyti aplinką tausojančius gamybos metodus, aplinkai naudingą auginimo praktiką bei gamybos metodus, tausiai naudoti gamtos išteklius, visų pirma saugoti vandenį, dirvožemį, orą, biologinę įvairovę ir kitus gamtos išteklius; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies d, e, f ir i punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 262
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 pastraipos f punktas
f)  didinti produktų komercinę vertę ir gerinti jų kokybę, be kita ko, kurti produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba produktus, kuriems taikomos nacionalinės kokybės sistemos; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytu konkrečiu tikslu;
f)  didinti produktų komercinę vertę ir gerinti jų kokybę, be kita ko, plėtoti perdirbti skirtus produktus, ir kurti produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba produktus, kuriems taikomos kitos viešosios ar privačios kokybės sistemos; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytu konkrečiu tikslu;
Pakeitimas 263
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 pastraipos g punktas
g)  skatinti parduoti šviežius ar perdirbtus vaisių ir daržovių sektoriaus produktus ir vykdyti susijusią rinkodarą; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
g)  skatinti parduoti šviežius ar perdirbtus vaisių ir daržovių sektoriaus produktus ir vykdyti susijusią rinkodarą; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies b, c ir punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 264
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 pastraipos i punktas
i)  užkirsti kelią krizėms ir jas valdyti, taip siekiant išvengti krizių vaisių ir daržovių rinkose arba reaguoti į jas; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytais konkrečiais tikslais.
i)  užkirsti kelią krizėms, mažinti riziką ir valdyti, įskaitant fitosanitarijos aspektus, taip siekiant išvengti krizių vaisių ir daržovių rinkose arba reaguoti į jas; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 265
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 pastraipos i a punktas (naujas)
ia)  tvarkyti ir mažinti šalutinius produktus ir atliekas;
Pakeitimas 266
Pasiūlymas dėl reglamento
42 straipsnio 1 pastraipos i b punktas (naujas)
ib)  skatinti genetinę įvairovę.
Pakeitimai 267 ir 819cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, ypatingą dėmesį skiriant vandens ir energijos taupymui, ekologinėms pakuotėms ir atliekų kiekio mažinimui;
a)  investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant investicijas, kurias įgyvendinant ypatingas dėmesys skiriamas vandens taupymui ir vandens kokybei, energijos gamybai ir taupymui, ekologinėms pakuotėms, atliekų kiekio mažinimui ir gamybos stebėsenai;
Pakeitimas 268
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa)  veiksmai, kuriais siekiama planuoti gamybą ir ją pritaikyti prie paklausos, ypač kokybės ir kiekio atžvilgiu, vaisių ir daržovių sektoriuje;
Pakeitimas 269
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies a b punktas (naujas)
ab)  veiksmai, kuriais siekiama didinti produktų komercinę vertę;
Pakeitimas 270
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies a c punktas (naujas)
ac)  bendras gamintojų organizacijos arba jos narių pagamintų produktų sandėliavimas;
Pakeitimas 271
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  moksliniai tyrimai ir eksperimentinė gamyba, ypatingą dėmesį skiriant vandens ir energijos taupymui, ekologinėms pakuotėms, atliekų kiekio mažinimui, atsparumui kenkėjams, rizikos ir pesticidų naudojimo poveikio mažinimui, nepalankių klimato reiškinių daromos žalos prevencijai ir prie besikeičiančių klimato sąlygų prisitaikiusių vaisių bei daržovių veislių naudojimo skatinimui;
b)  moksliniai tyrimai ir eksperimentinė gamyba, dėmesį sutelkiant į tokias priemones kaip vandens taupymas ir kokybė, energijos gamyba ir taupymas, ekologinės pakuotės, atliekų kiekio mažinimas, atsparumas kenkėjams, integruotoji kenkėjų kontrolė, rizikos ir pesticidų naudojimo poveikio mažinimas, apdulkintojų išsaugojimas, nepalankių klimato reiškinių daromos žalos prevencija ir prie besikeičiančių klimato sąlygų prisitaikiusių vaisių bei daržovių veislių naudojimo skatinimas;
Pakeitimas 272
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca)  veiksmai, kuriais siekiama gerinti aplinką, švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos;
Pakeitimas 273
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  integruota gamyba;
d)  integruota gamyba, tausaus gamtos išteklių naudojimo skatinimas, taip pat poreikio naudoti pesticidus ir kitas priemones mažinimas;
Pakeitimas 274
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  dirvožemio išsaugojimo ir jame esančios anglies kiekio didinimo veiksmai;
e)  dirvožemio išsaugojimo ir dirvožemio struktūros atkūrimo bei jame esančios anglies kiekio didinimo veiksmai, taip pat siekiant išvengti dirvožemio degradacijos;
Pakeitimas 275
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies h punktas
h)  veiksmai, kuriais siekiama didinti atsparumą kenkėjams;
h)  veiksmai, kuriais siekiama didinti atsparumą kenkėjams ir kuriais, skatinant integruotąją kenkėjų kontrolę (angl. IPM), siekiama švelninti kenkėjų daromą žalą;
Pakeitimas 276
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies h a punktas (naujas)
ha)  veiksmai, kuriais siekiama nustatyti tokias gamybos sistemas, kuriomis visų pirma skatinama biologinė ir struktūrinė įvairovė;
Pakeitimas 277
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies k punktas
k)  veiksmai, kuriais siekiama didinti vaisių bei daržovių sektoriaus produktų transportavimo ir saugojimo darnumą ir veiksmingumą;
k)  veiksmai, kuriais siekiama didinti vaisių bei daržovių sektoriaus produktų transportavimo ir saugojimo darnumą ir veiksmingumą bei skatinti trumpas tiekimo grandines;
Pakeitimas 279
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies n punktas
n)  pardavimo skatinimas ir informavimas, įskaitant veiksmus ir veiklą, kuriais siekiama įvairinti ir konsoliduoti vaisių bei daržovių rinkas ir informuoti apie vaisių bei daržovių vartojimo naudą sveikatai;
n)  pardavimo skatinimas ir informavimas, įskaitant veiksmus ir veiklą, kuriais siekiama įvairinti ir konsoliduoti vaisių bei daržovių rinkas, ieškoti naujų realizavimo rinkų ir informuoti apie vaisių bei daržovių vartojimo naudą sveikatai;
Pakeitimas 280
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies o punktas
o)  konsultavimo paslaugos ir techninė parama, visų pirma susijusios su darniais kenkėjų kontrolės metodais bei tausiu pesticidų naudojimu, prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu;
o)  konsultavimo paslaugos ir techninė parama, įskaitant susijusias su darniais kenkėjų kontrolės metodais bei tausiu pesticidų naudojimu ir jų mažinimu, integruotąja kenkėjų kontrole (angl. IPM), prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu, agroekologijos praktika, produktų kokybės ir prekybos sąlygų gerinimu, taip pat susijusias su derybomis ir fitosanitarijos protokolų taikymu eksportui į trečiąsias šalis;
Pakeitimas 281
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies p punktas
p)  mokymas ir keitimasis geriausia patirtimi, visų pirma susiję su darniais kenkėjų kontrolės metodais bei tausiu pesticidų naudojimu, prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu.
p)  mokymas ir keitimasis geriausia patirtimi, įskaitant susijusius su darniais kenkėjų kontrolės metodais, alternatyvomis pesticidams bei tausiu pesticidų naudojimu ir jų mažinimu, prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu;
Pakeitimas 282
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies p a punktas (naujas)
pa)  veiksmai, kuriais siekiama gerinti kokybę diegiant naujoves;
Pakeitimas 283
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies p b punktas (naujas)
pb)  atsekamumo ir (arba) sertifikavimo sistemų kūrimas;
Pakeitimas 284
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, padedančios veiksmingiau valdyti rinkai tiekiamų produktų kiekius;
b)  investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, padedančios veiksmingiau valdyti rinkai tiekiamų produktų kiekius, įskaitant bendrą sandėliavimą;
Pakeitimas 285
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  pašalinimas iš rinkos siekiant nemokamai paskirstyti arba naudoti kita paskirtimi;
d)  pašalinimas iš rinkos siekiant nemokamai paskirstyti arba naudoti kita paskirtimi, įskaitant produktų, pašalintų iš rinkos, perdirbimo išlaidas prieš nemokamą paskirstymą;
Pakeitimas 286
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 2 dalies g punktas
g)  derliaus draudimas, padedantis apsaugoti gamintojų pajamas tais atvejais, kai patiriama nuostolių dėl gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, ligų arba kenkėjų antplūdžių, kuriuo užtikrinama, kad paramos gavėjai imtųsi būtinų rizikos prevencijos priemonių;
g)  derliaus ir ūkio draudimas, įskaitant indeksais grindžiamą draudimą, kai padengiama pamatuojama grėsmė, padedantis apsaugoti gamintojų pajamas tais atvejais, kai patiriama nuostolių dėl gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, ligų arba kenkėjų antplūdžių, kuriuo užtikrinama, kad paramos gavėjai imtųsi būtinų rizikos prevencijos priemonių;
Pakeitimas 287
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 2 dalies h punktas
h)  kitų gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų, pripažintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, arba atskirų gamintojų konsultuojamasis ugdymas;
h)  kitų gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų, pripažintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, arba atskirų gamintojų profesiniai mainai ir (arba) konsultuojamasis ugdymas;
Pakeitimas 288
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 2 dalies h a punktas (naujas)
ha)  produktų pardavimo skatinimas ir informavimas apie vaisių ir daržovių vartojimo naudą sveikatai, reaguojant į rinkos krizes;
Pakeitimas 289
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 2 dalies i punktas
i)  trečiųjų valstybių fitosanitarijos protokolų įgyvendinimas ir administravimas Sąjungos teritorijoje, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas patekti į trečiųjų valstybių rinkas;
i)  derybos dėl trečiųjų valstybių fitosanitarijos protokolų, jų įgyvendinimas ir administravimas Sąjungos teritorijoje, siekiant sudaryti galimybes patekti į trečiųjų valstybių rinkas, įskaitant rinkos tyrimus;
Pakeitimas 290
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 2 dalies i a punktas (naujas)
ia)  fitosanitarijos krizių prevencija ir valdymas;
Pakeitimas 291
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 2 dalies k punktas
k)  konsultavimo paslaugos ir techninė parama, visų pirma susijusios su darniais kenkėjų kontrolės metodais ir tausiu pesticidų naudojimu.
k)  konsultavimo paslaugos ir techninė parama, įskaitant susijusias su darniais kenkėjų kontrolės metodais, pvz., integruotąja kenkėjų kontrole (angl. IPM) ir tausiu pesticidų naudojimu bei jų mažinimu.
Pakeitimas 292
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 2 dalies k a punktas (naujas)
ka)  mokymo priemonės ir keitimasis geriausios patirties pavyzdžiais.
Pakeitimas 293
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 2 dalis
2.  Veiksmų programų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip treji metai ir ne ilgesnis kaip septyneri metai. Jomis turi būti siekiama 42 straipsnio d ir e punktuose nurodytų tikslų ir bent dviejų kitų tame straipsnyje nurodytų tikslų.
2.  Veiksmų programų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip treji metai ir ne ilgesnis kaip septyneri metai. Jomis turi būti siekiama 42 straipsnio b, d ir e punktuose nurodytų tikslų ir bent dviejų kitų tame straipsnyje nurodytų tikslų.
Pakeitimas 294
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programos gali būti dalinės veiksmų programos arba išsamios veiksmų programos. Išsamios veiksmų programos turi atitikti tas pačias valdymo ir sąlygų taisykles, kaip ir gamintojų organizacijų veiksmų programos.
Pakeitimas 295
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa
Į gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas negali būti įtrauktos tos pačios intervencinės priemonės, kurios įtrauktos į joms priklausančių organizacijų veiksmų programas. Valstybės narės gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas vertina kartu su joms priklausančių organizacijų veiksmų programomis.
Į gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas negali būti įtraukti tie patys veiksmai, kurie įtraukti į joms priklausančių organizacijų veiksmų programas. Valstybės narės gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas vertina kartu su joms priklausančių organizacijų veiksmų programomis. Gamintojų organizacijų asociacijos gali teikti dalines veiksmų programas, kurias sudarytų joms priklausančių organizacijų veiksmų programose nustatytos, bet neįgyvendintos priemonės.
Pakeitimas 296
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 6 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  į gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas įtrauktos intervencinės priemonės būtų visiškai finansuojamos tai asociacijai priklausančių organizacijų lėšomis ir kad tos lėšos būtų surenkamos iš tų organizacijų veiklos fondų;
a)  į gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas įtraukti veiksmai būtų visiškai finansuojami tai asociacijai priklausančių organizacijų lėšomis ir kad tos lėšos būtų surenkamos iš tų organizacijų veiklos fondų;
Pakeitimas 298
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 7 dalies a a punktas (naujas)
aa)  į veiksmų programas įtraukti trys ar daugiau veiksmų, susijusių su tikslais, nurodytais 42 straipsnio d ir e punktuose;
Pakeitimas 300
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 7 a dalis (nauja)
7a.  Veiksmų programoms, patvirtintoms prieš ... [šio reglamento įsigaliojimo data], iki jų užbaigimo turi būti taikomi reglamentai, kuriais vadovaujantis jos buvo patvirtintos, nebent gamintojų asociacija ar gamintojų organizacijų asociacija savanoriškai nusprendžia priimti šį reglamentą.
Pakeitimas 301
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 1 dalies a punktas
a)   finansiniais įnašais, įneštais:
Išbraukta.
i)  gamintojų organizacijos narių ir (arba) pačios gamintojų organizacijos arba
ii)  gamintojų organizacijų asociacijų per tų asociacijų narius;
Pakeitimas 302
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijos ir (arba) jų asociacijos gali įsteigti veiklos fondą. Fondas finansuojamas:
1.  Vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijos ir (arba) jų asociacijos gali įsteigti veiklos fondą, skirtą tik valstybių narių patvirtintoms veiksmų programoms finansuoti. Fondas finansuojamas pačios gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos ir (arba) jų narių įnašais, taip pat 46 straipsnyje numatytos finansinės paramos lėšomis.
Pakeitimas 303
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  4,5 % kiekvienos gamintojų organizacijų asociacijos parduodamos produkcijos vertės;
b)  4,5 % kiekvienos gamintojų organizacijų asociacijos parduodamos produkcijos vertės; ir
Pakeitimas 304
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba)  5 % parduodamos produkcijos vertės, kai produkciją parduoda:
–  gamintojų organizacijos, kurių parduodama produkcija ir narių skaičius veiksmų programos pateikimo metais yra 25 % didesnis už vidutinę parduodamą produkciją ir vidutinį gamintojų narių, užregistruotų per ankstesnę veiksmų programą, skaičių;
–  gamintojų organizacija, kurioje suvienytos gamintojų organizacijos, pagal pirmą savo veiksmų programą;
–  kiekviena tarpvalstybinė gamintojų organizacija ar tarpvalstybinė gamintojų organizacijų asociacija.
Pakeitimas 305
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  5 % kiekvienos tarpvalstybinės gamintojų organizacijos arba tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos parduodamos produkcijos vertės.
Išbraukta.
Pakeitimas 306
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Sąjungos finansinė parama gali būti padidinta taip:
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, a, b ir ba punktuose numatyta Sąjungos finansinė parama gali būti padidinta 0,5 % parduodamos produkcijos vertės, jeigu ši procentinė dalis taikoma tik vienai ar kelioms intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama 42 straipsnio c, d, e, g, h ir i punktuose nurodytų tikslų;
a)  gamintojų organizacijoms skirta procentinė paramos dalis gali būti padidinta iki 4,6 % parduodamos produkcijos vertės, jei suma, viršijanti 4,1 % parduodamos produkcijos vertės, yra naudojama tik vienai ar kelioms intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama 42 straipsnio c, d, e, g, h ir i punktuose nurodytų tikslų, įgyvendinti;
b)  gamintojų organizacijų asociacijoms skirta procentinė paramos dalis gali būti padidinta iki 5 % parduodamos produkcijos vertės, jei suma, viršijanti 4,5 % parduodamos produkcijos vertės, yra naudojama tik vienai ar kelioms intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama 42 straipsnio c, d, e, g, h ir i punktuose nurodytų tikslų ir kurias taiko gamintojų organizacijų asociacija savo narių vardu, įgyvendinti;
c)  tarpvalstybinėms gamintojų organizacijoms arba tarpvalstybinėms gamintojų organizacijų asociacijoms skirta procentinė paramos dalis gali būti padidinta iki 5,5 % parduodamos produkcijos vertės, jei suma, viršijanti 5 % parduodamos produkcijos vertės, yra naudojama tik vienai ar kelioms intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama 42 straipsnio c, d, e, g, h ir i punktuose nurodytų tikslų ir kurias taiko tarpvalstybinė gamintojų organizacija arba tarpvalstybinė gamintojų organizacijų asociacija savo narių vardu, įgyvendinti.
Pakeitimas 307
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  gamintojų organizacijos, vykdančios veiklą skirtingose valstybėse narėse, intervencines priemones, kuriomis siekiama 42 straipsnio b ir e punktuose nurodytų tikslų, taiko tarpvalstybiniu lygmeniu;
a)  gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos, vykdančios veiklą skirtingose valstybėse narėse, intervencines priemones, kuriomis siekiama 42 straipsnio b ir e punktuose nurodytų tikslų, taiko tarpvalstybiniu lygmeniu;
Pakeitimas 308
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio 3 dalies d punktas
d)  veiksmų programą pirmą kartą įgyvendina gamintojų organizacijų asociacija, pripažinta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013;
d)  veiksmų programą pirmą kartą įgyvendina gamintojų organizacija arba gamintojų organizacijų asociacija, veikianti vienoje valstybėje narėje, arba gamintojų organizacijų asociacija, veikianti skirtingose valstybėse narėse, ir pripažinta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013;
Pakeitimas 309
Pasiūlymas dėl reglamento
46 straipsnio 3 dalies f a punktas (naujas)
fa)  gamintojų organizacijos veikia kalnų regionuose ir salų regionuose;
Pakeitimas 310
Pasiūlymas dėl reglamento
47 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės regionuose, kuriuose vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų steigimosi lygis yra gerokai mažesnis už Sąjungos vidurkį, gali skirti gamintojų organizacijoms, pripažintoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, nacionalinę finansinę paramą, kuri turi būti ne didesnė kaip 80 % 45 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų finansinių įnašų ir 10 % tokios gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės. Nacionalinė finansinė parama papildo iš veiklos fondo teikiamą paramą.
1.  Valstybės narės regionuose, kuriuose vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų steigimosi lygis yra gerokai mažesnis už Sąjungos vidurkį, ir salų regionuose, įskaitant atokiausius regionus, gali skirti gamintojų organizacijoms, pripažintoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, nacionalinę finansinę paramą, kuri turi būti ne didesnė kaip 80 % 45 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų finansinių įnašų ir 10 % tokios gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės. Nacionalinė finansinė parama papildo iš veiklos fondo teikiamą paramą.
Pakeitimas 311
Pasiūlymas dėl reglamento
48 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės siekia bent vieno iš 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių bitininkystės sektoriuje siektinų tikslų.
Valstybės narės siekia 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų konkrečių bitininkystės sektoriuje siektinų tikslų.
Pakeitimas 312
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose kiekvienam 6 straipsnio 1 dalyje nustatytam konkrečiam bitininkystės sektoriuje siektinam tikslui įgyvendinti pasirenka vienos ar kelių toliau išvardytų rūšių intervencines priemones:
1.  Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose bitininkystės sektoriuje pasirenka vienos ar kelių toliau išvardytų rūšių intervencines priemones:
Pakeitimas 313
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  techninė parama bitininkams ir jų organizacijoms;
a)  techninė parama bitininkams ir jų organizacijoms, įskaitant geriausios patirties, informacijos ir viešinimo, taip pat pagrindinio ir tęstinio ugdymo bei mokymo skatinimą;
Pakeitimas 314
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  kovos su avilių kenkėjais ir ligomis, ypač varoze, veiksmai;
b)  kovos su avilių kenkėjais ir ligomis, ypač varoze, veiksmai ir prevencija, taip pat atsparumo epidemijoms didinimas;
Pakeitimas 315
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba)  nacionalinių bičių sveikatos tinklų steigimas ir (arba) tobulinimas;
Pakeitimas 316
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  veiksmai, kuriais siekiama remti bitininkystės produktų analizės laboratorijas;
d)  veiksmai, kuriais siekiama remti nacionalines, regionines ar vietines bitininkystės produktų, bičių nykimo ar jų našumo sumažėjimo, taip pat bitėms potencialiai nuodingų medžiagų analizės laboratorijas;
Pakeitimas 317
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  Sąjungos bičių išteklių papildymas;
e)  veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti arba padidinti esamą bičių populiacijų skaičių;
Pakeitimas 318
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies f punktas
f)  bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis, vykdant su bitininkyste ir bitininkystės produktais susijusių mokslinių tyrimų programas;
f)  bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis, taikant su bitininkyste ir bitininkystės produktais susijusių mokslinių tyrimų ir eksperimentines programas;
Pakeitimas 319
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies h a punktas (naujas)
ha)  investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą;
Pakeitimas 320
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies h b punktas (naujas)
hb)  veiksmai, kuriais siekiama planuoti gamybą ir priderinti pasiūlą prie paklausos;
Pakeitimas 321
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies h c punktas (naujas)
hc)  prevencinės priemonės esant nepalankioms klimato sąlygoms;
Pakeitimas 322
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies h d punktas (naujas)
hd)  veiksmai, kuriais siekiama prisitaikyti prie klimato kaitos ir nepalankių klimato sąlygų;
Pakeitimas 323
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies h e punktas (naujas)
he)  bitininkų ir ūkininkų bendradarbiavimo stiprinimo priemonės, visų pirma siekiant sumažinti pesticidų naudojimo poveikį;
Pakeitimas 324
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies h f punktas (naujas)
hf)  energijos taupymas, didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir ekologinės pakuotės;
Pakeitimas 325
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies h g punktas (naujas)
hg)  atliekų kiekio mažinimas ir geresnis šalutinių produktų bei atliekų naudojimas ir tvarkymas;
Pakeitimas 326
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies h h punktas (naujas)
hh)  veiksmai, kuriais siekiama pagerinti naminių bičių atliekamą apdulkinimą ir jų sambūvį su laukiniais apdulkintojais, įskaitant palankių buveinių kūrimą ir išlaikymą;
Pakeitimas 327
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies h i punktas (naujas)
hi)  veiksmai, kuriais siekiama padidinti genetinę įvairovę;
Pakeitimas 328
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 dalies h j punktas (naujas)
hj)  priemonės, kuriomis remiami jaunieji ar nauji bitininkai.
Pakeitimas 329
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 4 dalis
4.  Sąjungos finansinė parama 2 dalyje nurodytoms intervencinėms priemonėms įgyvendinti turi neviršyti 50 % finansuoti tinkamų išlaidų. Likusią dalį išlaidų padengia valstybės narės.
4.  Sąjungos finansinė parama 2 dalyje nurodytoms intervencinėms priemonėms įgyvendinti turi neviršyti 75 % finansuoti tinkamų išlaidų, išskyrus atokiausius regionus, kuriuose viršutinė riba siekia 85 %. Likusią dalį išlaidų padengia valstybės narės.
Pakeitimas 330
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 5 dalis
5.  Rengdamos BŽŪP strateginius planus, valstybės narės konsultuojasi su bitininkystės sektoriaus organizacijų atstovais.
5.  Rengdamos BŽŪP strateginius planus, valstybės narės konsultuojasi su bitininkystės sektoriaus organizacijų atstovais ir kompetentingomis institucijomis.
Pakeitimas 331
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 6 dalis
6.  Valstybės narės kasmet Komisijai praneša jų teritorijoje esančių avilių skaičių.
6.  Valstybės narės kasmet Komisijai praneša jų teritorijoje esančių avilių ir (arba) bičių šeimų skaičių.
Pakeitimas 332
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Visoms nacionalinėms programoms, patvirtintoms prieš ... [šio reglamento įsigaliojimo data], iki numatytos jų užbaigimo datos taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013.
Pakeitimas 333
Pasiūlymas dėl reglamento
50 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais į šį reglamentą įtraukiami reikalavimai, papildantys nustatytuosius šiame skirsnyje, dėl:
Komisija yra įgaliota pagal 138 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais į šį reglamentą įtraukiami reikalavimai, papildantys nustatytuosius šiame skirsnyje, dėl:
Pakeitimas 334
Pasiūlymas dėl reglamento
50 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  49 straipsnio 6 dalyje nustatytos valstybių narių pareigos kasmet pranešti Komisijai savo teritorijoje esančių avilių skaičių;
a)  49 straipsnio 6 dalyje nustatytos valstybių narių pareigos kasmet pranešti Komisijai savo teritorijoje esančių avilių ir (arba) bičių šeimų skaičių;
Pakeitimas 335
Pasiūlymas dėl reglamento
50 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  avilio apibrėžties ir avilių skaičiaus apskaičiavimo metodų;
b)  avilio apibrėžties ir avilių skaičiaus bei bičių šeimų apskaičiavimo metodų;
Pakeitimas 336
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Valstybės narės vyno sektoriuje siekia vieno ar daugiau iš šių tikslų:
Atsižvelgdamos į 5 ir 6 straipsnius, valstybės narės vyno sektoriuje siekia vieno ar daugiau iš šių tikslų:
Pakeitimas 337
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  didinti Sąjungos vyno gamintojų konkurencingumą, be kita ko, prisidedant prie tvarios gamybos sistemų bei Sąjungos vyno sektoriaus poveikio aplinkai mažinimo; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies b–f ir h punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
a)  didinti Sąjungos vyno gamintojų ekonominį tvarumą ir konkurencingumą, atsižvelgiant į 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus;
Pakeitimas 338
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnio 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa)  prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat tausių gamybos sistemų gerinimo ir Sąjungos vyno sektoriaus poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant paramą vyndariams padedant jiems mažinti priedų naudojimą, skatinti juos taikyti aplinkos požiūriu tvaresnius gamybos metodus ir auginimo praktiką, taip pat išsaugoti tradicinių Sąjungos veislių įvairovę; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimai 339 ir 820cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  gerinti Sąjungos vyno įmonių veiklos rezultatus ir padėti joms geriau prisitaikyti prie rinkos poreikių, taip pat didinti jų konkurencingumą, susijusį su vynuogių produktų gamyba ir rinkodara, įskaitant energijos taupymą, visuotinį energijos vartojimo efektyvumą ir tvarumo procesus; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a–e, g ir h punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
b)  gerinti Sąjungos vyno įmonių veiklos rezultatus ir padėti joms geriau prisitaikyti prie rinkos poreikių, taip pat didinti jų ilgalaikį konkurencingumą, susijusį su vynuogių produktų gamyba ir rinkodara, įskaitant energijos taupymą, visuotinį energijos vartojimo efektyvumą ir tvarumo procesus; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a–e, g ir h punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 340
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnio 1 pastraipos c a punktas (naujas)
ca)  gerinti pasiūlos koncentraciją siekiant ekonominių rezultatų ir sektorių struktūrizavimo, atsižvelgiant į 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą tikslą;
Pakeitimas 341
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnio 1 pastraipos f punktas
f)  naudoti vyno gamybos šalutinius produktus pramonės ir energetikos reikmėms, užtikrinant Sąjungos vyno kokybę ir kartu saugant aplinką; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
f)  naudoti vyno gamybos šalutinius produktus ir atliekas pramonės, energetikos arba agronomijos reikmėms, užtikrinant Sąjungos vyno kokybę ir kartu saugant aplinką; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 342
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnio 1 pastraipos h punktas
h)  didinti Sąjungos vynuogių produktų konkurencingumą trečiosiose valstybėse; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies b ir h punktuose nustatytais tikslais;
h)  didinti Sąjungos vynuogių produktų konkurencingumą trečiosiose valstybėse, įskaitant vyno rinkų atvėrimą, įvairinimą ir konsolidavimą; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies b ir h punktuose nustatytais tikslais;
Pakeitimas 343
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnio 1 pastraipos i a punktas (naujas)
ia)  užtikrinti vynuogininkystės ekonominį tvarumą ir pelningumą vietovėse, kurioms būdingos didelės gamtinės kliūtys, stačiuose šlaituose ir mažiau išsivysčiusiose teritorijose, atsižvelgiant į 6 straipsnio 1 dalies a, b ir h punktuose nustatytus konkrečius tikslus;
Pakeitimas 820cp7
Pasiūlymas dėl reglamento
51 straipsnio 1 pastraipos i b punktas (naujas)
ib)   padėti švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytais konkrečiais tikslais.
Pakeitimai 344 ir 1122cp1
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija, įskaitant vynuogynų atsodinimą, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, atlikto valstybės narės kompetentingos institucijos nurodymu, išskyrus įprastą vynuogynų atnaujinimą tame pačiame žemės sklype pagal tą pačią vynmedžių auginimo sistemą atsodinant tos pačios veislės vynuoges, kai vynmedžiai natūraliai pasensta;
a)  vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija, įskaitant vynuogynų atsodinimą, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, atlikto valstybės narės kompetentingos institucijos nurodymu, arba po savanoriško išnaikinimo siekiant atsodinti prie klimato pokyčių labiau prisitaikančius vynuogynus ir pagerinti genetinę įvairovę, išskyrus įprastą vynuogynų atnaujinimą tame pačiame žemės sklype pagal tą pačią vynmedžių auginimo sistemą atsodinant tos pačios veislės vynuoges, kai vynmedžiai natūraliai pasensta;
Pakeitimai 345 ir 1122cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa)  vynmedžių sodinimas žemės plotuose, suteiktuose pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 III skyriaus 1 skirsnyje nustatytą leidimų sistemą tradicinėse vyno gamybos teritorijose, kurioms gresia išnykimas ir kurias turi apibrėžti valstybės narės, kaip vyno gamybos įvairovės apsaugos priemonė;
Pakeitimai 346 ir 1122cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies a b punktas (naujas)
ab)  moksliniai tyrimai ir eksperimentinė gamyba bei kitos priemonės, visų pirma Europos vynuogių tarpveislinės ir intraveislinės įvairovės išsaugojimo, mokslinio tyrimo ir gerinimo srityse, taip pat veikla, kuria skatinamas jų ekonominis panaudojimas;
Pakeitimai 347 ir 1122cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies a c punktas (naujas)
ac)  veiksmai, kuriais siekiama mažinti pesticidų naudojimą;
Pakeitimai 348 ir 1122cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies a d punktas (naujas)
ad)  veiksmai, kuriais siekiama sumažinti vyno gamintojų, pasirengusių iš esmės keisti savo gamybos praktiką ir produktų sistemą, kad galėtų tvariau gaminti, rizikos prisiėmimą, įskaitant struktūrinės ir biologinės įvairovės didinimą;
Pakeitimai 349 ir 1122cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą: perdirbimo įrenginius ir vyno gamybos infrastruktūrą, taip pat prekybos struktūras ir priemones;
b)  investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą vynuogininkystės ūkiuose, įskaitant stačiuose šlaituose ir pylimuose, išskyrus veiklą, priskiriama a punkte nurodytoms intervencinėms priemonėms, taip pat perdirbimo įrenginius ir vyno gamybos infrastruktūrą, taip pat prekybos struktūras ir priemones; tokios investicijos gali būti skirtos vynuogynų apsaugai nuo klimato kaitos keliamų pavojų ir ūkių pritaikymui prie naujų Sąjungos teisinių reikalavimų;
Pakeitimai 350 ir 1122cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  derliaus draudimas nuo pajamų nuostolių, patiriamų dėl nepalankių klimato reiškinių, kurie gali būti prilyginami gaivalinėms nelaimėms, nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų ar augalų ligų arba kenkėjų antplūdžio;
d)  derliaus draudimas nuo pajamų nuostolių, patiriamų dėl nepalankių klimato reiškinių, kurie gali būti prilyginami gaivalinėms nelaimėms, nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų ar augalų ligų arba kenkėjų antplūdžio, kartu užtikrinant, kad paramos gavėjai imtųsi būtinų rizikos prevencijos priemonių;
Pakeitimai 351 ir 1122cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  su inovacijomis susijusios investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, skirtos naujoviškiems produktams ir šalutiniams vyno gamybos produktams, procesams ir technologijoms kurti, ir kitos investicijos, kuriomis sukuriama pridėtinė vertė bet kuriame tiekimo grandinės etape, įskaitant keitimąsi žiniomis;
e)  su skaitmeninimu ir inovacijomis susijusios investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, skirtos naujoviškiems produktams ir technologiniams procesams, susijusiems su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje nurodytais produktais, ar šalutiniams vyno gamybos produktams, procesams ir technologijoms kurti, ir kitos investicijos, kuriomis sukuriama pridėtinė vertė bet kuriame tiekimo grandinės etape, įskaitant keitimąsi žiniomis, ir (arba) prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos;
Pakeitimai 353 ir 1122cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies g punktas
g)  informavimo apie Sąjungos vynus veiksmai, vykdomi valstybėse narėse, kuriais skatinama atsakingai vartoti vyną arba taikyti Sąjungos kokybės sistemas, apimančias kilmės vietos bei geografines nuorodas;
g)  informavimo apie Sąjungos vynus veiksmai, vykdomi valstybėse narėse, kuriais skatinama atsakingai vartoti vyną;
Pakeitimai 354 ir 1122cp4
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies g a punktas (naujas)
ga)  veiksmai, kuriais siekiama geriau supažindinti su rinkomis, pvz., esamų rinkų ekonominiai ir teisės aktų tyrimai, taip pat vyno turizmo skatinimo veiksmai, kuriais siekiama gerinti Europos vynuogynų reputaciją;
Pakeitimai 355 ir 1122cp5
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies h punkto įžanginė dalis
h)  trečiosiose valstybėse vykdoma pardavimo skatinimo veikla, kurią sudaro vienas ar keli iš šių veiksmų:
h)  trečiosiose valstybėse vykdoma pardavimo skatinimo ir komunikacijos veikla, kurią sudaro vienas ar keli iš šių veiksmų ir veikla, kuria siekiama pagerinti vyno sektoriaus konkurencingumą, tai pat vyno rinkų atvėrimą, įvairinimą ir konsolidavimą:
Pakeitimai 356 ir 1122cp5
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies h punkto iv papunktis
iv)  naujų rinkų tyrimai, reikalingi prekybos rinkoms plėsti;
iv)  naujų arba esamų rinkų tyrimai, reikalingi prekybos rinkoms plėsti ir konsoliduoti;
Pakeitimai 357 ir 1122cp5
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies h punkto vi papunktis
vi)  techninių bylų, įskaitant laboratorinių tyrimų ir vertinimų, susijusių su vynininkystės metodais, fitosanitarijos bei higienos taisyklėmis ir kitais trečiųjų valstybių taikomais vyno sektoriaus produktų importo reikalavimais, dokumentus, rengimas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas patekti į trečiųjų valstybių rinkas.
vi)  techninių bylų, įskaitant laboratorinių tyrimų ir vertinimų, susijusių su vynininkystės metodais, fitosanitarijos bei higienos taisyklėmis ir kitais trečiųjų valstybių taikomais vyno sektoriaus produktų importo reikalavimais, dokumentus, rengimas, siekiant sudaryti galimybes patekti į trečiųjų valstybių rinkas arba užkirsti kelią jų apribojimui;
Pakeitimai 358 ir 1122cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies i a punktas (naujas)
ia)  veiksmai, kuriais siekiama pagerinti vandens naudojimą ir valdymą;
Pakeitimai 359 ir 1122cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies i b punktas (naujas)
ib)  ekologinė gamyba;
Pakeitimai 360 ir 1122cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies i c punktas (naujas)
ic)  integruota gamyba;
Pakeitimai 361 ir 1122cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies i d punktas (naujas)
id)  tikslioji arba skaitmeninė gamyba;
Pakeitimai 362 ir 1122cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies i e punktas (naujas)
ie)  dirvožemio apsauga ir anglies kiekio dirvožemyje didinimas;
Pakeitimai 363 ir 1122cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies i f punktas (naujas)
if)  biologinei įvairovei palankių arba kraštovaizdžio išsaugojimui svarbių buveinių kūrimas ir apsauga, atsižvelgiant į istorinius kraštovaizdžio ypatumus;
Pakeitimai 364 ir 1122cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies i g punktas (naujas)
ig)  didinti vynmedžių atsparumą parazitams ir ligoms;
Pakeitimai 365 ir 1122cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies i h punktas (naujas)
ih)  mažinti atliekų susidarymą ir gerinti atliekų tvarkymą.
Pakeitimai 366 ir 1122cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Pirmos pastraipos h punkte nurodytos pardavimo skatinimo priemonės taikomos tik vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, arba vynams su vyninės vynuogių veislės nuoroda.
Pakeitimas 367
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pagrindžia vyno sektoriuje siektinų tikslų ir taikytinų intervencinių priemonių rūšių pasirinkimą. Pagal pasirinktas intervencinių priemonių rūšis valstybės narės nustato intervencines priemones.
2.  Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pagrindžia vyno sektoriuje siektinų tikslų ir taikytinų intervencinių priemonių rūšių pasirinkimą. Pagal pasirinktas intervencinių priemonių rūšis valstybės narės nustato intervencines priemones. Valstybės narės gali numatyti konkrečias nuostatas dėl saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų valdymo organų įgyvendinamų informavimo ir skatinimo veiksmų visų atitinkamų įmonių vardu, ypač atsižvelgiant į ilgiausią tokių veiksmų įgyvendinimo trukmę.
Pakeitimas 368
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Sąjungos finansinė parama, skirta 52 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai atlikti, turi neviršyti 50 % vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos faktinių išlaidų arba 75 % mažiau išsivysčiusių regionų vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos faktinių išlaidų.
Sąjungos finansinė parama, skirta 52 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai atlikti, turi neviršyti 50 % vynuogynų savanoriško restruktūrizavimo ir konversijos faktinių išlaidų arba 75 % vynuogynų privalomo restruktūrizavimo ir konversijos faktinių išlaidų.
Pakeitimas 369
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  50 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose;
a)  50 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose, stačiuose šlaituose užsodintuose vynuogynuose ir salų regionuose, išskyrus šios pastraipos c ir d punktuose nurodytus regionus;
Pakeitimas 370
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  75 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų SESV 349 straipsnyje nurodytuose atokiausiuose regionuose;
c)  85 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų SESV 349 straipsnyje nurodytuose atokiausiuose regionuose;
Pakeitimas 371
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Sąjungos finansinė parama 52 straipsnio 1 dalies aa, ab, ac, fa, ia, ib, ic, id, ie, if, ig ir ih punktuose nurodytiems tikslams neturi viršyti 50 % tiesioginių arba tinkamų finansuoti išlaidų.
Pakeitimas 372
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  50 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose;
a)  50 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose, stačiuose šlaituose užsodintuose vynuogynuose ir salų regionuose, išskyrus šios pastraipos c ir d punktuose nurodytus vynuogynus;
Pakeitimas 373
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  75 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų SESV 349 straipsnyje nurodytuose atokiausiuose regionuose;
c)  85 % tinkamų finansuoti investicijų išlaidų SESV 349 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytuose atokiausiuose regionuose;
Pakeitimas 374
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa
Didžiausia pirmoje pastraipoje nurodyta Sąjungos finansinė parama teikiama tik labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, apibrėžtoms Rekomendacijoje 2003/361/EB, tačiau ji gali būti skiriama visoms atokiausiuose regionuose, nurodytuose SESV 349 straipsnyje, ir mažosiose Egėjo jūros salose, apibrėžtose Reglamento (ES) Nr. 229/2013 1 straipsnio 2 dalyje, įsisteigusioms įmonėms.
Išbraukta.
Pakeitimas 375
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa
Įmonėms, kurioms netaikoma Rekomendacijos 2003/361/EB priedo I antraštinės dalies 2 straipsnio 1 dalis ir kuriose dirba mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių apyvarta yra mažesnė nei 200 mln. EUR, taikoma pirmoje pastraipoje nurodyta didžiausia paramos riba sumažinama perpus.
Pirmoje pastraipoje nurodytos didžiausios ribos gali būti sumažintos investicijoms, kurias vykdo kitos įmonės nei labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės. Tačiau jos gali būti skiriamos visoms atokiausiuose regionuose, nurodytuose SESV 349 straipsnyje, ir mažosiose Egėjo jūros salose, apibrėžtose Reglamento (ES) Nr. 229/2013 1 straipsnio 2 dalyje, įsisteigusioms įmonėms.
Pakeitimas 376
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 6 dalis
6.  Sąjungos finansinė parama informavimo ir skatinimo veiksmams, nurodytiems 52 straipsnio 1 dalies g ir h punktuose, vykdyti turi neviršyti 50 % finansuoti tinkamų išlaidų.
6.  Sąjungos finansinė parama informavimo ir skatinimo veiksmams, nurodytiems 52 straipsnio 1 dalies g ir h punktuose, vykdyti turi neviršyti 50 % finansuoti tinkamų išlaidų. Siekiant kuo labiau remti mažąsias ir vidutines įmones, valstybės narės gali diferencijuoti paramą atsižvelgiant į įmonių dydį.
Pakeitimas 377
Pasiūlymas dėl reglamento
54 straipsnio 4 dalis
4.  Atitinkamos valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose nustato mažiausią procentinę dalį išlaidų, patiriamų vykdant veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos, gerinti gamybos sistemų ir procesų tvarumą, mažinti Sąjungos vyno sektoriaus poveikį aplinkai, taupyti energiją ir gerinti visuotinį jos vartojimo efektyvumą vyno sektoriuje.
4.  Atitinkamos valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose užtikrina, kad bent 5 % išlaidų būtų patirta arba bent vienas veiksmas būtų atliktas siekiant tikslų, kurie padėtų apsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos, gerinti gamybos sistemų ir procesų tvarumą, mažinti Sąjungos vyno sektoriaus poveikį aplinkai, taupyti energiją ir gerinti visuotinį jos vartojimo efektyvumą vyno sektoriuje, laikantis 51 straipsnio aa, b ir f punktuose nustatytų tikslų.
Pakeitimas 378
Pasiūlymas dėl reglamento
54 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Visoms programoms, patvirtintoms prieš ... [šio reglamento įsigaliojimo data], iki numatytos jų užbaigimo datos taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013.
Pakeitimas 379
Pasiūlymas dėl reglamento
55 straipsnio 2 dalis
2.  Tikslams, pasirinktiems iš nustatytųjų 1 dalyje, įgyvendinti 82 straipsnio 3 dalyje nurodyta valstybė narė savo BŽŪP strateginiame plane pasirenka vieną ar kelias 60 straipsnyje nurodytas intervencinių priemonių rūšis. Pagal pasirinktas intervencinių priemonių rūšis valstybės narės nustato intervencines priemones. 82 straipsnio 3 dalyje nurodyta valstybė narė savo BŽŪP strateginiame plane pagrindžia tikslų, intervencinių priemonių, kuriomis siekia tų tikslų, ir tų priemonių rūšių pasirinkimą.
2.  Tikslams, pasirinktiems iš nustatytųjų 1 dalyje, įgyvendinti 82 straipsnio 3 dalyje nurodyta valstybė narė savo BŽŪP strateginiame plane pasirenka vieną ar kelias 60 straipsnyje nurodytas intervencinių priemonių rūšis. Pagal pasirinktas intervencinių priemonių rūšis valstybės narės nustato intervencines priemones. Tikslams, pasirinktiems iš nustatytųjų 1 dalyje, įgyvendinti 82 straipsnio 3 dalyje nurodyta valstybė narė savo BŽŪP strateginiame plane pasirenka vieną ar kelias 60 straipsnyje nurodytas intervencinių priemonių rūšis, tačiau neprivalo atlikti ex ante vertinimo ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) pagal 103 straipsnio 1 dalį bei SSGG analizės pagal 103 straipsnio 2 dalį.
Pakeitimas 380
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  mažinti alyvmedžių auginimo poveikį aplinkai ir siekti, kad juos auginant būtų prisidedama prie klimato srities veiksmų; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
c)  mažinti alyvmedžių auginimo poveikį aplinkai ir siekti, kad juos auginant būtų prisidedama prie klimato srities veiksmų, įskaitant klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 381
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  gerinti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių kokybę; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytu konkrečiu tikslu;
d)  gerinti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių kokybę; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies b ir f punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 382
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 1 pastraipos f punktas
f)  taikyti krizių prevencijos ir valdymo priemones, kuriomis siekiama didinti atsparumą kenkėjams ir reaguoti į krizes alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių rinkoje; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies h punkte nustatytu konkrečiu tikslu.
f)  taikyti krizių prevencijos ir valdymo priemones, kuriomis siekiama didinti atsparumą kenkėjams ir reaguoti į krizes alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių rinkoje, įskaitant prevencijos gerinimą ir atsparumo kenkėjams didinimą; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytu konkrečiu tikslu.
Pakeitimas 1241
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 1 pastraipos f a punktas (naujas)
fa)  apsaugoti ir stiprinti biologinę įvairovę bei ekosistemines paslaugas, įskaitant dirvožemio išsaugojimą.
Pakeitimas 383
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 1 dalis
1.  56 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti 82 straipsnio 4 dalyje nurodytos valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirenka vieną ar kelias 60 straipsnyje nurodytas intervencinių priemonių rūšis. Pagal pasirinktas intervencinių priemonių rūšis valstybės narės nustato intervencines priemones.
1.  56 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti 82 straipsnio 4 dalyje nurodytos valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirenka vieną ar kelias 60 straipsnyje nurodytas intervencinių priemonių rūšis, kurios turi būti nustatytos valstybės narės lygmeniu. Pagal pasirinktas intervencinių priemonių rūšis valstybės narės nustato intervencines priemones.
Pakeitimas 384
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 2 dalis
2.  82 straipsnio 4 dalyje nurodytų valstybių narių nustatytos intervencinės priemonės įgyvendinamos per patvirtintas gamintojų organizacijų ir (arba) gamintojų organizacijų asociacijų, pripažintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, veiksmų programas. Šiuo tikslu taikomi šio reglamento 61 ir 62 straipsniai.
2.  82 straipsnio 4 dalyje nurodytų valstybių narių nustatytos intervencinės priemonės įgyvendinamos per patvirtintas gamintojų organizacijų ir (arba) gamintojų organizacijų asociacijų, ir (arba) tarpšakinių organizacijų, pripažintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, veiksmų programas. Šiuo tikslu taikomi šio reglamento 61 ir 62 straipsniai.
Pakeitimas 385
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Nukrypstant nuo 2 dalies, 82 straipsnio 4 dalyje nurodytos valstybės narės veiksmų programų įgyvendinimą gali pavesti pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 157 straipsnį pripažintoms tarpšakinėms organizacijoms, jeigu tos organizacijos anksčiau jau yra įgyvendinusios panašią programą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013.
Pakeitimas 386
Pasiūlymas dėl reglamento
58 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  75 % faktinių išlaidų, patirtų taikant 60 straipsnio 1 dalies f ir h punktuose nurodytų rūšių intervencines priemones, jei veiksmų programą ne mažiau kaip trijose trečiosiose valstybėse arba negaminančiose valstybėse narėse įgyvendina gamintojų organizacijos iš ne mažiau kaip dviejų gaminančių valstybių narių, ir 50 % faktinių išlaidų, jei, taikant šios rūšies intervencines priemones, šios sąlygos nesilaikoma.
d)  85 % faktinių išlaidų, patirtų taikant 60 straipsnio 1 dalies f ir h punktuose nurodytų rūšių intervencines priemones, jei veiksmų programą ne mažiau kaip trijose trečiosiose valstybėse arba negaminančiose valstybėse narėse įgyvendina gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos iš ne mažiau kaip dviejų gaminančių valstybių narių, ir 50 % faktinių išlaidų, jei, taikant šios rūšies intervencines priemones, šios sąlygos nesilaikoma.
Pakeitimas 387
Pasiūlymas dėl reglamento
58 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
da)   salų regionų atveju a–d punktuose nurodytos procentinės dalys padidinamos 10 %.
Pakeitimas 388
Pasiūlymas dėl reglamento
58 straipsnio 3 dalis
3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų papildomai finansuojama iki 50 % išlaidų, kurios nėra finansuojamos Sąjungos finansinės paramos lėšomis.
Išbraukta.
Pakeitimas 824 ir 1242
Pasiūlymas dėl reglamento
III antraštinės dalies 3 skyriaus 6 a skirsnis (naujas)
6a SKIRSNIS
ANKŠTINIŲ AUGALŲ SEKTORIUS
58a straipsnis
Ankštinių augalų sektoriaus tikslai
Neatsižvelgdamos į bendruosius tikslus, nurodytus 5 ir 6 straipsniuose, ankštinių augalų sektoriuje valstybės narės siekia šių tikslų:
a)  pagal sistemą turi būti didinama tvari ankštinių augalų produkcija ir vartojimas visoje Sąjungoje, siekiant didesnio savarankiškumo maisto ir pašarų srityje pagal I priede išdėstytus tikslus;
b)  turi būti mažinama priklausomybė nuo koncentruotų pašarų mišinių, kurių sudėtyje esama sojų, ypač importuotų sojų, užaugintų žemėje, kurioje neseniai buvo iškirstas miškas arba kurios paskirtis buvo neseniai pakeista, vadovaujantis 15 DVT, Sąjungos įsipareigojimu visiškai sustabdyti miškų naikinimą ir esamais privačių bendrovių įsipareigojimais visiškai sustabdyti miškų naikinimą;
c)  maistinių medžiagų apykaitos spragos turi būti užpildytos ir susietos su vietos bei regioninio masto upės baseinu, kaip nustatyta pagal Direktyvą 2000/60/EB;
d)  stiprinamos vietos ir regioninės maisto ir pašarų rinkos, taip pat remiamos konkrečioms vietovėms pritaikytos ir mažai išteklių reikalaujančios sėklų rūšys.
Šiame sektoriuje finansuojamos priemonės turi būti suderinamos su Sąjungos įsipareigojimais ir teisės aktais klimato ir aplinkos politikos srityse, jos neturi tapti tiesioginio ar netiesioginio žemės naudojimo keitimo priežastimi ir daryti tikrai teigiamą poveikį bendro išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio požiūriu, kaip numatyta pagal Pasaulinį biosferos valdymo modelį (GLOBIOM).
58b straipsnis
Intervencinių priemonių rūšys
Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirenka taikyti vienos ar kelių toliau išvardytų rūšių intervencines priemones, kuriomis siekia 58a straipsnio tikslų:
a)  investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą; moksliniai tyrimai ir eksperimentinė gamyba, taip pat kiti veiksmai, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama:
i)  dirvožemio išsaugojimo, įskaitant tikrą ir įrodytą anglies kiekio dirvoje didinimą be sisteminės priklausomybės nuo pesticidų;
ii)  vandens naudojimo ir valdymo efektyvumo didinimo, įskaitant vandens taupymą;
iii)  skatinimo naudoti veisles ir valdymo praktiką, pritaikytas prie kintančių klimato sąlygų;
iv)  valdymo praktikos gerinimo siekiant padidinti augalų atsparumą kenkėjams ir mažinti jautrumą kenkėjams;
v)  pesticidų naudojimo ir priklausomybės mažinimo;
vi)  biologinei įvairovei palankių žemės ūkio buveinių kūrimo ir palaikymo, nenaudojant pesticidų;
b)  konsultavimo paslaugų ir techninės paramos, kuriomis visų pirma padedama prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, taip pat ūkininko tinkamiausios sėjomainos pasirinkimo;
c)  mokymai, įskaitant konsultuojamąjį ugdymą ir keitimąsi geriausia patirtimi;
d)  ekologinės gamybos ir metodų;
e)  veiksmai, kuriais būtų siekiama tvaresnio ir veiksmingesnio produktų transportavimo bei saugojimo.
Pakeitimas 389
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Valstybės narės kituose 39 straipsnio f punkte nurodytuose sektoriuose siekia vieno ar daugiau iš šių nurodytų tikslų:
Atsižvelgdamos į 5 ir 6 straipsnius, valstybės narės kituose 39 straipsnio f punkte nurodytuose sektoriuose siekia vieno ar daugiau iš šių nurodytų tikslų:
Pakeitimas 390
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  planuoti gamybą, ją pritaikyti prie paklausos, ypač kokybės ir kiekio atžvilgiu, optimizuoti gamybos išlaidas bei investicijų grąžą ir stabilizuoti gamintojo kainas; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b, c ir i punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
a)  planuoti gamybą, ją pritaikyti prie paklausos, ypač kokybės, kiekio ir įvairovės atžvilgiu, optimizuoti gamybos išlaidas bei investicijų grąžą ir stabilizuoti gamintojo kainas; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b, c ir i punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 391
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  koncentruoti pasiūlą ir atitinkamų produktų tiekimą rinkai; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
b)  koncentruoti pasiūlą ir atitinkamų produktų tiekimą rinkai, taip pat skatinti kolektyvines derybas dėl sutarčių; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 392
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  vykdyti tvarios gamybos metodų, įskaitant atsparumą kenkėjams, mokslinius tyrimus ir tuos metodus plėtoti, taikyti novatorišką praktiką ir gamybos metodus, kuriais skatinamas ekonominis konkurencingumas ir rinkos pokyčiai; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, c ir i punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
c)  taikyti tvarios gamybos metodus, įskaitant atsparumą kenkėjams ir gyvūnų ligoms, taip pat atsparumą klimato kaitai, genetinę įvairovę, dirvožemio apsaugą, biologinės saugos didinimą ir antimikrobinių medžiagų kiekio mažinimą, vykdyti jų mokslinius tyrimus ir tuos metodus plėtoti, taip pat taikyti novatorišką praktiką, kuria skatinamas ilgalaikis ekonominis konkurencingumas ir rinkos pokyčiai; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, c, d, e, f ir i punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 393
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  kurti, taikyti ir skatinti taikyti aplinką tausojančius gamybos metodus, gyvūnų gerovės standartus, kenkėjams atsparią ir aplinkai naudingą auginimo praktiką bei gamybos metodus, aplinkai nekenksmingu būdu naudoti ir tvarkyti šalutinius produktus bei atliekas, tausiai naudoti gamtos išteklius, visų pirma saugoti vandenį, dirvožemį ir kitus gamtos išteklius; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
d)  kurti, taikyti ir skatinti taikyti aplinką tausojančius gamybos metodus, gyvūnų gerovės standartus, kenkėjams atsparią ir aplinkai naudingą auginimo praktiką, gamybos metodus, atsparumą gyvūnų ligoms, aplinkai nekenksmingu būdu naudoti ir tvarkyti šalutinius produktus bei atliekas, tausiai naudoti gamtos išteklius, visų pirma saugoti vandenį, dirvožemį ir kitus gamtos išteklius; mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir didinti energijos vartojimo efektyvumą; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 394
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 1 pastraipos e punktas
e)  padėti švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies d punkte;
e)  padėti švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, įskaitant tropinių ir zoonotinių ligų prevenciją ir valdymą, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies d punkte;
Pakeitimas 395
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 1 pastraipos f punktas
f)  didinti produktų komercinę vertę ir gerinti jų kokybę, be kita ko, kurti produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba produktus, kuriems taikomos nacionalinės kokybės sistemos; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytu konkrečiu tikslu;
f)  didinti produktų komercinę vertę, gerinti jų kokybę ir didinti rinkos segmentaciją, be kita ko, kurti produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba produktus, kuriems taikomos nacionalinės kokybės sistemos; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytu konkrečiu tikslu;
Pakeitimas 396
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 1 pastraipos g punktas
g)  skatinti parduoti vieno ar kelių 40 straipsnio f punkte nurodytų sektorių produktus ir vykdyti jų rinkodarą; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
g)  skatinti parduoti vieno ar kelių 39 straipsnio f punkte nurodytų sektorių produktus ir vykdyti jų rinkodarą; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 397
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 1 pastraipos h punktas
h)  taikyti krizių prevencijos ir rizikos valdymo priemones, kuriomis siekiama išvengti krizių vieno ar kelių 39 straipsnio f punkte nurodytų sektorių rinkose ir į jas reaguoti; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytais konkrečiais tikslais.
h)  taikyti krizių prevencijos ir rizikos švelninimo bei valdymo priemones, kuriomis siekiama išvengti krizių vieno ar kelių 39 straipsnio f punkte nurodytų sektorių rinkose ir į jas reaguoti; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 398
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 1 pastraipos h a punktas (naujas)
ha)  taikyti prevencines priemones, kuriomis gyvuliai būtų apsaugomi nuo plėšrūnų užpuolimų;
Pakeitimas 399
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 1 pastraipos h b punktas (naujas)
hb)  prisidėti prie Sąjungos baltyminių augalų, visų pirma pašarinių ir ankštinių augalų, skatinimo strategijos.
Pakeitimai 400 ir 826cp
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirenka taikyti vienos ar kelių toliau išvardytų rūšių intervencines priemones, kuriomis siekia 59 straipsnio a–g punktuose nurodytų tikslų:
1.  Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirenka taikyti dvi ar daugiau toliau išvardytų rūšių intervencines priemones, kuriomis siekia 56 straipsnio a–f punktuose ir 59 straipsnio a–g punktuose nurodytų tikslų:
Pakeitimai 401 ir 826cp
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis
i)  apsaugoti dirvožemį, be kita ko, didinant dirvožemyje esančios anglies kiekį;
i)  apsaugoti dirvožemį ir atkurti dirvožemio derlingumą bei struktūrą, be kita ko, užkertant kelią dirvožemio degradacijai ir didinant anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje bei mažinant teršalų kiekį tręšiamuosiuose produktuose;
Pakeitimas 402
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis
ii)  gerinti vandens naudojimą ir vandentvarką, įskaitant vandens taupymą ir vandens nutekėjimo sistemas;
ii)  gerinti vandens naudojimą ir tvarią vandentvarką, įskaitant vandens taupymą ir vandens nutekėjimo sistemas, prisidedant prie geros vandens telkinių būklės;
Pakeitimas 403
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis
iv)  taupyti energiją ir didinti jos vartojimo efektyvumą;
iv)  taupyti energiją ir didinti jos vartojimo efektyvumą, įskaitant atsinaujinančiosios energijos išteklių naudojimą, pvz., tvarų žemės ūkio liekanų naudojimą;
Pakeitimas 404
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto iv a papunktis (naujas)
iva)  sumažinti dujinių teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;
Pakeitimai 405 ir 826cp
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis
v)  naudoti ekologines pakuotes;
v)  naudoti ekologines pakuotes ir mažinti pakuočių atliekas;
Pakeitimai 406 ir 826cp
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktis
vi)  saugoti gyvūnų sveikatą ir užtikrinti jų gerovę;
vi)  didinti biologinę saugą, užtikrinti gyvūnų sveikatos apsaugą ir jų gerovę, įskaitant tvarų tropinių ir zoonozinių ligų valdymą bei prevenciją;
Pakeitimas 826cp
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto vii papunktis
vii)  mažinti atliekų kiekį ir geriau naudoti ir tvarkyti šalutinius produktus bei atliekas;
vii)  mažinti išmetamųjų teršalų ir atliekų kiekį bei geriau naudoti ir tvarkyti šalutinius produktus bei atliekas;
Pakeitimas 407
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto vii a papunktis (naujas)
viia)  vykdyti tropinių ir zoonotinių ligų prevenciją ir valdymą;
Pakeitimai 408 ir 826cp
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto viii papunktis
viii)  didinti atsparumą kenkėjams;
viii)  didinti atsparumą kenkėjams taikant valdymo praktiką, skatinant integruotąją kenkėjų kontrolę, įskaitant tinkamą valdymo ir auginimo praktiką ir kovoti su gyvūnų ligomis;
Pakeitimai 409 ir 826cp
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto ix papunktis
ix)  mažinti pesticidų naudojimo keliamą riziką ir poveikį;
ix)  reikšmingai mažinti pesticidų naudojimą bei priklausomybę nuo jų naudojimo;
Pakeitimas 826cp
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto ix a papunktis (naujas)
ixa)   didinti gyvūnų atsparumą ligoms ir mažinti antibiotikų naudojimą;
Pakeitimas 410
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto x papunktis
x)  kurti ir išlaikyti buveines, kuriose vyrauja biologinei įvairovei palankios sąlygos;
x)  kurti ir išlaikyti buveines, kuriose vyrauja biologinei įvairovei palankios sąlygos, ir populiarinti vietos veisles;
Pakeitimas 411
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto x a papunktis (naujas)
xa)  mažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą;
Pakeitimas 412
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto x b papunktis (naujas)
xb)  gerinti produktų auginimo, surinkimo ir pristatymo sąlygas;
Pakeitimas 413
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto x c papunktis (naujas)
xc)  stebėsena, informuotumas apie rinkas ir rinkų stebėjimas;
Pakeitimas 414
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies a punkto x d papunktis (naujas)
xd)  taikyti prevencines priemones, kuriomis gyvuliai būtų apsaugomi nuo plėšrūnų užpuolimų.
Pakeitimai 415 ir 826cp
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  konsultavimo paslaugos ir techninė parama, kuriomis visų pirma padedama prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti;
b)  konsultavimo paslaugos ir techninė parama, kuriomis visų pirma padedama gerinti gamybos kokybę, išsaugoti biologinę įvairovę ir aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, kovoti su kenkėjais ir gyvūnų ligomis bei didinti atsparumą jiems bei gyvūnų ligoms, taip pat produktų kokybės gerinimas;
Pakeitimas 826cp
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  mokymai, įskaitant konsultuojamąjį ugdymą ir keitimąsi geriausia patirtimi;
c)  mokymai, įskaitant konsultuojamąjį ugdymą ir keitimąsi geriausia patirtimi, visų pirma ekologinio ūkininkavimo bei permakultūros projektavimo kursus ir anglies dioksido saugojimo gerinimo praktiką;
Pakeitimas 416
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
da)  integruota gamyba;
Pakeitimas 417
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  veiksmai, kuriais didinamas vieno ar kelių 40 straipsnio f punkte nurodytų sektorių produktų transportavimo ir saugojimo darnumas ir veiksmingumas;
e)  veiksmai, kuriais didinamas vieno ar kelių 39 straipsnio f punkte nurodytų sektorių produktų transportavimo ir saugojimo darnumas ir veiksmingumas;
Pakeitimas 418
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies h punktas
h)  atsekamumo ir sertifikavimo sistemų, visų pirma galutiniams vartotojams parduodamų produktų kokybės stebėsenos sistemos, įgyvendinimas.
h)  atsekamumo visoje gamybos grandinėje ir sertifikavimo sistemų, visų pirma galutiniams vartotojams parduodamų produktų kokybės stebėsenos sistemos, įskaitant alyvuogių kilmės ir aliejaus įvairiais gamybos grandinės etapais atsekamumą, taip pat informaciją apie gamybos metodus, įgyvendinimas;
Pakeitimas 419
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 1 dalies h a punktas (naujas)
ha)  trečiųjų šalių fitosanitarijos ir veterinarijos protokolų įgyvendinimas.
Pakeitimas 420
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirenka taikyti vienos ar kelių toliau išvardytų rūšių intervencines priemones, kuriomis siekia 59 straipsnio h punkte nurodyto tikslo:
2.  Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirenka taikyti vienos ar kelių toliau išvardytų rūšių intervencines priemones, kuriomis siekia 56 straipsnio f punkte ir 59 straipsnio h punkte nurodyto tikslo:
Pakeitimas 421
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, padedančios veiksmingiau valdyti rinkai tiekiamų produktų kiekius;
b)  investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, padedančios veiksmingiau valdyti rinkai tiekiamų produktų kiekius, ir labiau paklausą atitinkanti pasiūla;
Pakeitimas 422
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  bendras gamintojų organizacijos arba jos narių pagamintų produktų sandėliavimas;
c)  bendras gamintojų organizacijos arba jos narių pagamintų produktų sandėliavimas, taip pat produktų tvarkymas jų sandėliavimui palengvinti;
Pakeitimai 423 ir 826cp
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  sodų atsodinimas, kai jis būtinas po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, atlikto valstybės narės kompetentingos institucijos nurodymu, arba siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos;
d)  sodų ar alyvmedžių giraičių atsodinimas, kai jis būtinas po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, atlikto valstybės narės kompetentingos institucijos nurodymu, arba siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos;
Pakeitimas 424
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)
da)  paramos priemonės, skirtos gyvūnų sveikatai ir gerovei;
Pakeitimas 425
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 2 dalies d b punktas (naujas)
db)  gyvulių išteklių papildymas priverstinai skerdžiant gyvulius dėl sveikatos priežasčių ar gaivalinių nelaimių sukeltų nuostolių;
Pakeitimas 426
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 2 dalies d c punktas (naujas)
dc)  genetinių išteklių gerinimas;
Pakeitimas 427
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 2 dalies d d punktas (naujas)
dd)  privalomo ūkių pūdymo laikotarpio pratęsimas po krizės, kilusios dėl gyvūnų ligų;
Pakeitimas 826cp
Pasiūlymas dėl reglamento
60 straipsnio 2 dalies h punktas
h)  derliaus ir produkcijos draudimas, padedantis apsaugoti gamintojų pajamas tais atvejais, kai patiriama nuostolių dėl gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, ligų arba kenkėjų antplūdžių, kuriuo užtikrinama, kad paramos gavėjai imtųsi būtinų rizikos prevencijos priemonių.
h)  derliaus ir produkcijos draudimas, padedantis apsaugoti gamintojų pajamas tais atvejais, kai patiriama nuostolių dėl gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, ligų arba kenkėjų antplūdžių, kuriuo užtikrinama, kad visi paramos gavėjai imtųsi būtinų rizikos prevencijos priemonių. Draudimas netaikomas, jei gamintojai aktyviai nesiima priemonių savo rizikai sumažinti.
Pakeitimas 428
Pasiūlymas dėl reglamento
61 straipsnio 7 dalis
7.  Valstybės narės užtikrina, kad intervencinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama 59 straipsnio h punkte nurodyto tikslo, kompensuojamos išlaidos neviršytų trečdalio bendrų išlaidų, patirtų vykdant gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas.
7.  Valstybės narės užtikrina, kad intervencinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama 59 straipsnio h punkte nurodyto tikslo, kompensuojamos išlaidos neviršytų 50 % bendrų išlaidų, patirtų vykdant gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas.
Pakeitimas 429
Pasiūlymas dėl reglamento
62 straipsnio pavadinimas
Veiklos fondai
Gamintojų organizacijų veiklos fondai
Pakeitimas 430
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  1 dalyje numatyta 50 % riba padidinama iki 60 % gamintojų organizacijoms arba gamintojų organizacijų asociacijoms, pripažintoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, per pirmuosius penkerius metus nuo pripažinimo metų, ir gamintojų organizacijoms, veikiančioms tik vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių.
Pakeitimas 431
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  aplinkos, klimato ir kiti valdymo įsipareigojimai;
a)  agrarinės aplinkosaugos tvarumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės ir kiti valdymo įsipareigojimai;
Pakeitimas 432
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 1 pastraipos e punktas
e)  jaunųjų ūkininkų įsisteigimas ir kaimo verslo kūrimas;
e)  jaunųjų ūkininkų bei naujų ūkininkų įsisteigimas ir tvaraus kaimo verslo kūrimas ir vystymas;
Pakeitimas 433
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 1 pastraipos e a punktas (naujas)
ea)  moterys kaimo vietovėse;
Pakeitimas 434
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 1 pastraipos h punktas
h)   keitimasis žiniomis ir informavimas;
h)   keitimasis žiniomis ir informavimas; ir
Pakeitimai 435, 1123cp2 ir 1165cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 1 pastraipos h a punktas (naujas)
ha)  skaitmeninių technologijų diegimas;
Pakeitimas 1133
Pasiūlymas dėl reglamento
65 straipsnis
65 straipsnis
65 straipsnis
Aplinkos, klimato ir kiti valdymo įsipareigojimai
Aplinkai naudingi žemės ūkio aplinkos tvarumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių ir kiti valdymo įsipareigojimai
1.  Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti išmokas už aplinkos, klimato ir kitus valdymo įsipareigojimus.
1.  Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti išmokas už tvarią agrarinės aplinkosaugos praktiką, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymo prie jos, įskaitant gamtinių pavojų rizikos valdymas, ir kitus valdymo įsipareigojimus, pvz., dėl miškininkystės, genetinių išteklių, gyvūnų sveikatos ir jų gerovės apsaugos ir gerinimo.
2.  Į BŽŪP strateginius planus valstybės narės įtraukia agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus.
2.  Į BŽŪP strateginius planus valstybės narės įtraukia agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus.
3.  Valstybės narės gali skirti su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusią paramą savo teritorijose, atsižvelgdamos į savo specifinius nacionalinius, regioninius arba vietos poreikius.
3.  Valstybės narės skiria su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusią paramą savo teritorijose, atsižvelgdamos į savo specifinius nacionalinius, regioninius arba vietos poreikius. Ta parama negali viršyti IXaa priede nustatytų didžiausių sumų.
4.  Valstybės narės išmokas skiria tik ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, savanoriškai prisiimantiems valdymo įsipareigojimus, kurie gali padėti siekti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų.
4.  Valstybės narės išmokas skiria tik ūkininkams, ūkininkų grupėms ir kitiems žemės valdytojams, savanoriškai prisiimantiems valdymo įsipareigojimus, pvz., tinkamai saugoti šlapynes ir organinį dirvožemį, kurie gali padėti siekti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų konkrečių tikslų. Pirmenybė gali būti teikiama toms programoms, kuriomis konkrečiai siekiama gerinti vietos aplinkos būklę ir spręsti poreikius, ir kuriais atitinkamai padedama siekti XI priede išvardytuose teisės aktuose nustatytų tikslų.
5.  Taikydamos šios rūšies intervencines priemones valstybės narės skiria tik išmokas už įsipareigojimus, kurie:
5.  Taikydamos šios rūšies intervencines priemones valstybės narės skiria tik išmokas už įsipareigojimus, kurie:
a)  viršija atitinkamus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, nustatytus pagal šios antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį;
a)  viršija atitinkamus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, nustatytus pagal šios antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį;
b)  viršija būtiniausius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės reikalavimus ir kitus nacionalinėje ir Sąjungos teisėje nustatytus privalomus reikalavimus;
b)  viršija atitinkamus būtiniausius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms prevencijos reikalavimus ir kitus atitinkamus Sąjungos teisėje nustatytus privalomus reikalavimus;
c)  viršija žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą sąlygas;
c)  viršija žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą sąlygas;
d)  skiriasi nuo įsipareigojimų, už kuriuos išmokos skiriamos pagal 28 straipsnį.
d)  skiriasi nuo įsipareigojimų, už kuriuos išmokos skiriamos pagal 28 straipsnį, arba juos papildo, užtikrinant, kad nebūtų dvigubo finansavimo.
6.  Valstybės narės kompensuoja dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas paramos gavėjų išlaidas ir prarastas pajamas. Jei būtina, jos taip pat gali apmokėti sandorių išlaidas. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali skirti paramą kaip fiksuoto dydžio arba vienkartinę išmoką už vienetą. Išmokos skiriamos kasmet.
6.  Valstybės narės kompensuoja dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas paramos gavėjų išlaidas ir prarastas pajamas. Valstybės narės taip pat teikia finansines paskatas paramos gavėjams ir, jei būtina, jos taip pat gali apmokėti sandorių išlaidas. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali skirti paramą kaip fiksuoto dydžio arba vienkartinę išmoką už žemės ploto hektarą arba kitą nustatytą vienetą, priklausomai nuo įsipareigojimo pobūdžio. Valstybės narės gali teikti metinę paramą viso ūkio programoms, kuriomis siekiama holistinio ūkininkavimo sistemų pertvarkymo siekiant šios dalies tikslų. Išmokos skiriamos kasmet.
6a.   Išmokų dydis skiriasi atsižvelgiant į kiekvienos praktikos arba visų praktikų tvarumo siekį, vadovaujantis nediskriminavimo kriterijais, kad būtų pasiūlyta veiksminga paskata už dalyvavimą. Valstybės narės, atsižvelgdamos į žemės ūkio veiklai įtaką darančių apribojimų dėl prisiimtų įsipareigojimų pobūdį ir skirtingas ūkininkavimo sistemas, taip pat gali nustatyti skirtingas išmokas.
7.  Valstybės narės gali skatinti taikyti ir remti kolektyvines sistemas ir rezultatais grindžiamas išmokų sistemas, kad paskatintų ūkininkus platesniu mastu ir išmatuojamu būdu siekti svaraus aplinkos kokybės gerinimo.
7.  Valstybės narės gali skatinti taikyti ir remti savanoriškas kolektyvines sistemas ir kelis valdymo įsipareigojimus kaip vietos sistemas, ir rezultatais grindžiamas išmokų sistemas, be kita ko, taikydamos teritorinį požiūrį, kad paskatintų ūkininkus ir ūkininkų grupes platesniu mastu ir išmatuojamu būdu siekti svaraus aplinkos kokybės gerinimo. Jos tam skiria visas reikiamas priemones, susijusias su konsultacijomis, mokymais ir žinių perdavimu, kad padėtų ūkininkams pakeisti savo gamybos sistemas.
8.  Įsipareigojimai prisiimami penkerių–septynerių metų laikotarpiui. Tačiau, jei to reikia, kad būtų pasiekta arba išlaikyta norima tam tikra nauda aplinkai, valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nustatyti ilgesnį laikotarpį, taikomą konkrečių tipų įsipareigojimams, be kita ko, numatydamos, kad pasibaigus pirminiam laikotarpiui, įsipareigojimai kasmet pratęsiami. Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nustatyti trumpesnį laikotarpį, taikomą naujiems įsipareigojimams, prisiimtiems iš karto po pirminiu laikotarpiu įvykdytų įsipareigojimų.
8.  Įsipareigojimai paprastai prisiimami penkerių–septynerių metų laikotarpiui. Tačiau, jei to reikia, kad būtų pasiekta arba išlaikyta norima tam tikra nauda aplinkai, be kita ko, atsižvelgdamos į ilgalaikį miškininkystės pobūdį, valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nustatyti ilgesnį laikotarpį, taikomą konkrečių tipų įsipareigojimams, be kita ko, numatydamos, kad pasibaigus pirminiam laikotarpiui, įsipareigojimai kasmet pratęsiami. Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nustatyti trumpesnį laikotarpį, taikomą naujiems įsipareigojimams, prisiimtiems iš karto po pirminiu laikotarpiu įvykdytų įsipareigojimų.
9.  Kai su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusi parama skiriama už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus, įsipareigojimus pereiti prie Reglamente (EB) Nr. 834/2007 apibrėžtos ekologinio ūkininkavimo praktikos ir metodų arba juos išlaikyti, ir miškų aplinkosaugos ir klimato srities paslaugoms, valstybės narės nustato išmokas už hektarą.
9.  Kai su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusi parama skiriama už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus pereiti prie Reglamente (EB) Nr. 834/2007 apibrėžtos ekologinio ūkininkavimo, integruotosios kenkėjų kontrolės, agrarinės miškininkystės sistemų apsaugos praktikos ir metodų arba juos išlaikyti, ir miškų aplinkosaugos ir klimato srities paslaugoms, valstybės narės nustato išmokas už hektarą: arba žemės ploto hektarą, arba kitą nustatytą vienetą priklausomai nuo įsipareigojimo pobūdžio.
10.  Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, atliekantys su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusius veiksmus, galėtų gauti tiems veiksmams atlikti reikalingų žinių ir informacijos.
10.  Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, atliekantys su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusius veiksmus, galėtų gauti atitinkamų tiems veiksmams atlikti reikalingų žinių ir informacijos ir kad tie, kam to reikia, galėtų gauti tinkamų mokymų ir galėtų pasinaudoti praktinėmis žiniomis, kad įsipareigojusiems savo gamybos sistemas pakeisti ūkininkams tai būtų lengviau padaryti.
11.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį taikomos intervencinės priemonės derėtų su intervencinėmis priemonėmis, taikomomis pagal 28 straipsnį.
11.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį taikomos intervencinės priemonės derėtų su intervencinėmis priemonėmis, taikomomis pagal 28 straipsnį.
Pakeitimai 448 ir 1166cp1
Pasiūlymas dėl reglamento
66 straipsnio 1 dalis
1.  Kad padėtų siekti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti išmokas už gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis.
1.  Kad padėtų siekti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų konkrečių tikslų, šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti išmokas už gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis, įskaitant kalnuotas vietoves ir salų regionus.
Pakeitimai 449 ir 1166cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
66 straipsnio 2 dalis
2.  Šios išmokos tikriesiems ūkininkams skiriamos už vietoves, nustatytas pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnį.
2.  Šios išmokos aktyviems ūkininkams skiriamos už vietoves, nustatytas pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnį, ir už vietoves, kurios nukentėjo per Kroatijos Respublikoje vykusį karą.
Pakeitimai 450 ir 1166cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
66 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali taikyti paramą šių juridinių asmenų ar grupių lygiu, kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad atskiri nariai gali prisiimti teises ir pareigas, kurios yra palyginamos su atskirų ūkininkų, turinčių valdos valdytojo statusą, teisėmis ir pareigomis, visų pirma jų ekonominio, socialinio ir mokestinio statuso atžvilgiu, su sąlyga, kad jie prisidėjo prie atitinkamų juridinių asmenų ar grupių žemės ūkio struktūrų stiprinimo.
Pakeitimas 451
Pasiūlymas dėl reglamento
66 straipsnio 3 dalis
3.  Su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusias išmokas valstybės narės gali skirti tik tam, kad kompensuotų dėl atitinkamoje vietovėje esančių gamtinių ar kitokių vietovei būdingų kliūčių paramos gavėjų patirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas ar dalį jų.
3.  Su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusias išmokas valstybės narės gali skirti tik tam, kad kompensuotų dėl atitinkamoje vietovėje esančių gamtinių ar kitokių vietovei būdingų kliūčių paramos gavėjų patirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas ar dalį jų. Jos taip pat gali teikti finansines paskatas paramos gavėjams, kad šie toliau ūkininkautų šiose teritorijose. Paramos suma gali būti derinama atsižvelgiant į gamtinių kliūčių, kurios daro įtaką žemės ūkio veiklai ir žemės ūkio sistemai, sunkumą. Skiriant išmokas taip pat prireikus gali būti atsižvelgiama į socialinius bei ekonominius ir aplinkos veiksnius. Valstybės narės užtikrina, kad skaičiavimai būtų tinkami, tikslūs ir parengti iš anksto pagal sąžiningą skaičiavimo metodą.
Pakeitimas 1166cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
66 straipsnio 4 dalis
4.  3 dalyje nurodytos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis, lyginant su vietovėmis, kuriose nėra gamtinių ar kitokių vietovei būdingų kliūčių.
4.  3 dalyje nurodytos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis, lyginant su vietovėmis, kuriose nėra gamtinių ar kitokių vietovei būdingų kliūčių.
Išmokų suma gali būti pakoreguota atsižvelgiant į tai, kokio sunkumo kliūtys daro poveikį įvairių gamybos sistemų žemės ūkio veiklai.
Valstybės narės gali nustatyti mažiausią išmokų ribinę vertę, kurios nesiekiant išmokos neskiriamos.
Skiriant išmokas taip pat, kai taikytina, gali būti atsižvelgiama į socialinius ir ekonominius bei aplinkos kriterijus.
Pakeitimas 452
Pasiūlymas dėl reglamento
66 straipsnio 5 dalis
5.  Išmokos skiriamos kasmet už ploto hektarą.
5.  Išmokos skiriamos kasmet už ploto hektarą ir neviršija IXaa priede nustatytų mažiausių ir didžiausių sumų.
Pakeitimas 1124
Pasiūlymas dėl reglamento
67 straipsnis
67 straipsnis
67 straipsnis
Dėl tam tikrų privalomų reikalavimų susidariusios nepalankios konkrečios vietovės sąlygos
Dėl tam tikrų privalomų reikalavimų susidariusios nepalankios konkrečios vietovės sąlygos
1.  Kad padėtų siekti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti išmokas už nepalankias konkrečios vietovės sąlygas, susidariusias dėl direktyvose 92/43/EEB ir 2009/147/EB arba 2000/60/EB nustatytų reikalavimų vykdymo.
1.  Kad padėtų siekti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų konkrečių tikslų, šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti išmokas už nepalankias konkrečios vietovės sąlygas, susidariusias dėl direktyvose 92/43/EEB ir 2009/147/EB arba 2000/60/EB nustatytų reikalavimų vykdymo.
2.  Šios išmokos gali būti skiriamos ūkininkams, miškų valdytojams ir kitiems žemės valdytojams už 1 dalyje nurodytas nepalankių sąlygų vietoves.
2.  Šios išmokos gali būti skiriamos ūkininkams, ūkininkų grupėms, miškų valdytojams ir miškų valdytojų grupėms, miškų savininkams ir miškų savininkų grupėms. Tinkamai pagrįstais atvejais jos gali būti skiriamos ir kitiems žemės valdytojams.
2a.  Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali taikyti paramą šių juridinių asmenų ar grupių lygmeniu, kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad atskiri nariai gali prisiimti teises ir pareigas, kurios yra panašios į atskirų ūkininkų, turinčių valdos valdytojo statusą, teises ir pareigas, visų pirma jų ekonominio, socialinio ir mokestinio statuso atžvilgiu, su sąlyga, kad jie prisidėjo prie atitinkamų juridinių asmenų ar grupių žemės ūkio struktūrų stiprinimo.
3.  Nustatydamos nepalankių sąlygų vietoves valstybės narės gali įtraukti šias vietoves:
3.  Nustatydamos nepalankių sąlygų vietoves valstybės narės gali įtraukti šias vietoves:
a)  pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB „Natura 2000“ tinklui priskirtus žemės ūkio paskirties ir miško plotus;
a)  pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB „Natura 2000“ tinklui priskirtus žemės ūkio paskirties ir miško plotus;
b)  kitas nustatytas gamtos apsaugos teritorijas, kuriose esantiems ūkiams ar miškams taikomi aplinkosaugos apribojimai, kuriais prisidedama prie Direktyvos 92/43/EEB 10 straipsnio įgyvendinimo, jei tos teritorijos neviršija 5 % kiekvieno BŽŪP strateginio plano teritorinei taikymo sričiai priklausančių nustatytų „Natura 2000“ teritorijų;
b)  kitas nustatytas gamtos apsaugos teritorijas, kuriose esantiems ūkiams ar miškams taikomi aplinkosaugos apribojimai, kuriais prisidedama prie Direktyvos 92/43/EEB 10 straipsnio įgyvendinimo, jei tos teritorijos neviršija 5 % kiekvieno BŽŪP strateginio plano teritorinei taikymo sričiai priklausančių nustatytų „Natura 2000“ teritorijų;
c)  pagal Direktyvą 2000/60/EB į upės baseino valdymo planus įtrauktus žemės ūkio paskirties žemės plotus.
c)  pagal Direktyvą 2000/60/EB į upės baseino valdymo planus įtrauktus žemės ūkio paskirties žemės plotus.
4.  Su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusias išmokas valstybės narės gali skirti tik tam, kad kompensuotų dėl nepalankių atitinkamoje vietovėje susidariusių sąlygų paramos gavėjų patirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas ar dalį jų.
4.  Su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusias išmokas valstybės narės gali skirti tik tam, kad kompensuotų dėl nepalankių atitinkamoje vietovėje susidariusių sąlygų paramos gavėjų patirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas ar dalį jų.
5.  4 dalyje nurodytos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos apskaičiuojamos:
5.  4 dalyje nurodytos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos apskaičiuojamos:
a)  atsižvelgiant į kliūtis, atsiradusias dėl direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB įgyvendinimo, susijusias su nepalankiomis sąlygomis, susidariusiomis dėl reikalavimų, kuriais viršijami atitinkami geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai, nustatyti pagal šio reglamento šios antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnį, ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą sąlygos;
a)  atsižvelgiant į kliūtis, atsiradusias dėl direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB įgyvendinimo, susijusias su nepalankiomis sąlygomis, susidariusiomis dėl reikalavimų, kuriais viršijami atitinkami geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai, nustatyti pagal šio reglamento šios antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnį, ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą sąlygos;
b)  atsižvelgiant į kliūtis, atsiradusias dėl Direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo, susijusias su nepalankiomis sąlygomis, susidariusiomis dėl reikalavimų, kuriais viršijami atitinkami teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai, išskyrus III priede nurodytą 2 VR, ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai, nustatyti pagal šios antraštinės dalies I skyriaus I skyriaus 2 skirsnį, taip pat žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą sąlygos.
b)  atsižvelgiant į kliūtis, atsiradusias dėl Direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo, susijusias su nepalankiomis sąlygomis, susidariusiomis dėl reikalavimų, kuriais viršijami atitinkami teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai, išskyrus III priede nurodytą 1 VR, ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai, nustatyti pagal šios antraštinės dalies I skyriaus I skyriaus 2 skirsnį, taip pat žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą sąlygos.
6.  Išmokos skiriamos kasmet už ploto hektarą.
6.  Išmokos skiriamos kasmet už ploto hektarą ir neturi viršyti IXaa priede nustatytų didžiausių sumų.
Pakeitimas 1139
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnis
68 straipsnis
Investicijos
68 straipsnis
Investicijos
1.  Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti paramą investicijoms.
1.  Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti paramą investicijoms.
1a.   Kad investiciniai veiksmai atitiktų paramos EŽŪFKP lėšomis skyrimo reikalavimus, tais atvejais, kai tikėtina, jog jie turės neigiamą poveikį aplinkai, prieš juos vykdant atliekamas numatomo jų poveikio aplinkai įvertinimas pagal tokios rūšies investicijoms taikomas teisės nuostatas.
2.  Su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusią paramą valstybės narės gali skirti tik investicijoms į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą, kurios padeda siekti 6 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų. Miškininkystės sektoriui skiriama parama grindžiama miškotvarkos planu arba lygiaverte priemone.
2.  Su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusią paramą valstybės narės gali skirti tik investicijoms į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą, taip pat kolektyvinėms, kurios padeda siekti 6 straipsnyje nurodytų atitinkamų konkrečių tikslų. Miškininkystės sektoriui skiriama parama grindžiama miškotvarkos planu, kuris apima reikalavimą sodinti prie vietos ekosistemų prisitaikiusias rūšis, arba lygiaverte priemone valdų, kurios viršija tam tikrą valstybių narių nustatytiną dydį, atveju.
2a.   Valstybės narės skiria bent 30 % šiame straipsnyje nurodytos paramos investicijoms su aplinka ir klimatu susijusiais tikslais, kuriomis prisidedama siekiant 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytų tikslų. Valstybės narės nustato tokioms investicijoms pirmenybę: teikia didesnę paramą, aukštesnį vertinimą ir taiko kitus objektyvius panašaus poveikio kriterijus.
Valstybės narės taip pat gali nustatyti pirmenybę jaunųjų ūkininkų investicijoms pagal šį straipsnį.
3.  Valstybės narės sudaro netinkamų finansuoti investicijų ir išlaidų kategorijų sąrašą, į kurį įtraukia bent:
3.  Valstybės narės sudaro netinkamų finansuoti investicijų ir išlaidų kategorijų sąrašą, į kurį įtraukia bent:
a)  žemės ūkio gamybos teisių pirkimą,
a)  žemės ūkio gamybos teisių pirkimą,
b)  teisių į išmokas pirkimą,
b)  teisių į išmokas pirkimą,
c)  žemės pirkimą, išskyrus su aplinkos išsaugojimu susijusį žemės pirkimą arba žemės pirkimo sandorius, kuriuos jaunieji ūkininkai atlieka naudodamiesi finansinėmis priemonėmis;
c)  žemės pirkimą, išskyrus su aplinkos išsaugojimu susijusį žemės pirkimą arba žemės pirkimo sandorius, kuriuos jaunieji ūkininkai atlieka naudodamiesi finansinėmis priemonėmis;
d)  gyvūnų bei vienmečių augalų pirkimą ir tų augalų sodinimą, nesusijusį su žemės ūkio arba miškininkystės potencialo atkūrimu po gaivalinės nelaimės ir katastrofinių įvykių;
d)  gyvūnų, išskyrus naudojamų vietoje mašinų, kad būtų išsaugotas kraštovaizdis arba siekiant apsisaugoti nuo didelių grobuonių, pirkimą.
da)   vienmečių augalų pirkimą ir tų augalų sodinimą, nesusijusį su žemės ūkio arba miškininkystės potencialo atkūrimu po gaivalinės nelaimės ir katastrofinių įvykių;
e)  skolos palūkanas, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų normos subsidija ar garantinio mokesčio subsidija;
e)  skolos palūkanas, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų normos subsidija ar garantinio mokesčio subsidija;
f)   investicijas į drėkinimą, kurios yra nesuderinamos su geros vandens telkinių būklės užtikrinimu, kaip nustatyta Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalyje, įskaitant drėkinimo plėtrą, darančią poveikį vandens telkiniams, kurių būklė pagal atitinkamą upių baseinų valdymo planą yra prastesnė nei gera;
g)  investicijas į didelę infrastruktūrą, neįtrauktą į vietos plėtros strategijas;
g)  investicijas į didelę infrastruktūrą, neįtrauktą į vietos plėtros strategijas; valstybės narės taip pat gali numatyti specialias nukrypti leidžiančias nuostatas dėl investicijų į plačiajuostį ryšį, jeigu pateikiami aiškūs kriterijai, užtikrinantys paramos pagal kitas Sąjungos priemones papildomumą;
h)  investicijas į miško veisimą, kurios yra nesuderinamos su klimato ir aplinkos srities tikslais, atitinkančiais tvarios miškotvarkos principus, nustatytus Europos miškų veisimo ir atkūrimo gairėse.
h)  investicijas į miško veisimą, kurios yra nesuderinamos su klimato ir aplinkos srities tikslais, atitinkančiais tvarios miškotvarkos principus, nustatytus Europos miškų veisimo ir atkūrimo gairėse.
ha)   investicijas, kurios neatitinka gyvūnų sveikatą ir gerovę reglamentuojančių teisės aktų arba Direktyvos 91/676/EEB;
hb)   investicijas į bioenergijos gamybą, kurios neatitinka Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytų tvarumo kriterijų;
Pirmos pastraipos a, b, d ir g punktai netaikomi, jei parama teikiama naudojant finansines priemones.
Pirmos pastraipos a, b, d ir g punktai netaikomi, jei parama teikiama naudojant finansines priemones.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a–h punktų, valstybės narės gali numatyti nukrypti leidžiančias nuostatas salų regionuose, įskaitant atokiausius regionus, kad sumažintų su izoliuotumu ir atokumu susijusius sunkumus.
4.  Valstybių narių skiriama parama turi būti ne didesnė kaip 75 % tinkamų finansuoti išlaidų.
4.  Valstybių narių skiriama parama turi neviršyti IXaa priede nurodytų tinkamų finansuoti išlaidų.
Didžiausia paramos norma gali būti padidinta, jei parama skiriama šioms investicijoms:
Didžiausia paramos norma gali būti padidinta, jei parama skiriama šioms investicijoms:
a)  investicijoms į miško veisimą ir negamybinėms investicijoms, susijusioms su 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytais konkrečiais su aplinka ir klimatu susijusiais tikslais;
a)  investicijoms į miško veisimą, agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą ir negamybinėms investicijoms, įskaitant žemės konsolidavimą, susijusioms su 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytais konkrečiais su aplinka ir klimatu susijusiais tikslais;
b)  investicijoms į kaimo vietovėse teikiamas pagrindines paslaugas;
b)  investicijoms į kaimo vietovėse teikiamas pagrindines paslaugas;
c)  investicijoms į žemės ūkio arba miškininkystės potencialo atkūrimą po gaivalinių nelaimių arba katastrofinių įvykių ir investicijoms į miškams ir kaimo vietovėms skirtus tinkamus prevencinius veiksmus.
c)  investicijoms į pažeisto žemės ūkio arba miškininkystės potencialo atkūrimą po gaisrų ir kitų gaivalinių nelaimių arba katastrofinių įvykių, įskaitant audras, potvynius, kenkėjus ir ligas, taip pat miškų atkūrimui vykdant išminavimą, ir investicijoms į miškams ir kaimo vietovėms skirtus tinkamus prevencinius veiksmus, taip pat investicijoms į geros miškų būklės palaikymą;
ca)   investicijoms į inovatyvius gamybos metodus ir sistemas, kuriomis kartu prisidedama prie 6 straipsnio 1 dalies a, b, d, e ir f punktuose nustatytų tikslų;
cb)   investicijoms, skirtoms gyvūnų bandoms nuo plėšrūnų apsaugoti;
cc)   investicijoms į atokiausius regionus ir sritis, kuriose yra gamtinių kliūčių, įskaitant kalnuotus ir salų regionus;
cd)   su gyvūnų gerove susijusioms investicijoms.
Pakeitimas 475
Pasiūlymas dėl reglamento
68 a straipsnis (naujas)
68a straipsnis
Investicijos į drėkinimo įrenginius
1.  Nedarant poveikio šio reglamento 68 straipsniui, naujų ir esamų drėkinamų plotų ir nusausintų plotų drėkinimo atveju tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos tik tos investicijos, kurios atitinka šiame straipsnyje išdėstytas sąlygas.
2.  Komisijai pateiktas upės baseino valdymo planas, kaip to reikalaujama pagal Direktyvoje 2000/60/EB nustatytas sąlygas, apimantis visą teritoriją, kurioje numatoma vykdyti investicijas, taip pat kitas teritorijas, kurių aplinkai investicijos gali turėti įtakos. Žemės ūkio sektoriui svarbios priemonės, įgyvendinamos pagal upės baseino valdymo planą, vadovaujantis minėtos direktyvos 11 straipsniu, yra nurodytos atitinkamoje priemonių programoje.
3.  Turi būti įdiegta vandens matavimo sistema, kad naudojantis skaitikliu būtų galima nustatyti vandens sunaudojimą remiamų investicijų lygiu, arba tokia sistema įdiegiama kaip investicijų dalis.
4.  Investicijos į esamų drėkinimo įrenginių ar drėkinimo infrastruktūros elementų tobulinimą atitinka reikalavimus tik jei, ex ante vertinimu, jomis suteikiama galimybė potencialiai sutaupyti bent 5–25 % vandens, remiantis esamų įrenginių ar infrastruktūros techninėmis charakteristikomis.
Jei investicija daromas poveikis požeminio ar paviršinio vandens telkiniams, kurių būklė tik dėl su vandens kiekiu susijusių priežasčių atitinkamame upės baseino valdymo plane pripažinta prastesne nei gera:
a)  investicija turi būti užtikrintas faktinis vandens sunaudojimo sumažinimas investicijos lygiu, siekiantis bent 50 % potencialiai dėl tos investicijos sutaupytino vandens kiekio;
b)  investicijos, susijusios su paviene žemės ūkio valda, atveju, investicijos rezultatas taip pat turi būti valdos bendro vandens sunaudojimo sumažinimas, siekiantis bent 50 % potencialiai investicijos lygiu sutaupytino vandens kiekio. Bendras valdoje sunaudojamo vandens kiekis apima valdos parduodamą vandenį.
Nė viena iš 4 dalies sąlygų netaikoma investicijoms į esamus įrenginius, kurios daro poveikį tik energijos vartojimo efektyvumui, arba investicijoms į tvenkinio įrengimą, arba investicijoms į apytakinio vandens panaudojimą, kuriomis nedaromas poveikis požeminio ar paviršinio vandens telkiniui.
5.  Investicija, kurios rezultatas – grynasis drėkinamo ploto padidėjimas, darantis poveikį tam tikram požeminio ar paviršinio vandens telkiniui, laikoma atitinkančia reikalavimus tik jei:
a)  vandens telkinio būklė tik dėl su vandens kiekiu susijusių priežasčių atitinkamame upės baseino valdymo plane nepripažinta prastesne nei gera; ir
b)  iš ex ante poveikio aplinkai analizės matyti, kad investicija nebus padaryta didelio neigiamo poveikio aplinkai; tokią poveikio aplinkai analizę atlieka arba patvirtina kompetentinga valdžios institucija ir ji taip pat gali apimti valdų grupes.
Plotai, kurie nėra drėkinami, bet kuriuose praeityje veikė drėkinimo įrenginiai ir kuriuos reikia nustatyti ir pagrįsti programoje, gali būti laikomi drėkinimo plotais siekiant nustatyti grynąjį drėkinamo ploto padidėjimą.
6.  Nukrypstant nuo 5 dalies a punkto, investicija, kurios rezultatas – grynasis drėkinamo ploto padidėjimas, vis dar gali būti laikoma atitinkančia reikalavimus, jeigu:
a)  investicija, derinama su investicija į esamus drėkinimo įrenginius ar drėkinimo infrastruktūros elementus, ex ante vertinimu, suteikiama galimybė potencialiai sutaupyti bent 5–25 % vandens, remiantis esamų įrenginių ar infrastruktūros techninėmis charakteristikomis, ir
b)  investicija užtikrinamas faktinis vandens sunaudojimo sumažinimas visos investicijos lygiu, siekiantis bent 50 % potencialiai dėl tos investicijos į esamus drėkinimo įrenginius ar drėkinimo infrastruktūros elementus sutaupytino vandens kiekio.
7.  Valstybių narių skiriama parama turi būti ne didesnė kaip 75 % tinkamų finansuoti išlaidų. Didžiausia paramos norma gali būti padidinta investicijoms į atokiausius regionus ir sritis, kuriose yra gamtinių kliūčių, įskaitant kalnuotus ir salų regionus.
Pakeitimas 1168
Pasiūlymas dėl reglamento
68 b straipsnis (naujas)
68b straipsnis
Skaitmeninių technologijų diegimas
1.  Nedarant poveikio šio reglamento 68 straipsnio taikymui, siekdamos padėti siekti 5 straipsnyje nustatyto bendrojo kompleksinio tikslo ir 6 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti paramą skaitmeninių technologijų diegimui kaimo vietovėse.
2.  Pagal šio tipo intervencines priemones valstybės narės gali skirti paramą skaitmeninių technologijų diegimui, kad paremtų, inter alia, tikslųjį ūkininkavimą, pažangiuosius kaimus, kaimo įmones ir IRT infrastruktūrų plėtrą ūkių lygmeniu.
3.  Valstybių narių skiriama parama skaitmeninių technologijų diegimui turi būti ne didesnė kaip 30 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Pakeitimas 477
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio pavadinimas
Jaunųjų ūkininkų įsisteigimas ir kaimo verslo kūrimas
Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsisteigimas ir kaimo verslo kūrimas ir plėtra
Pakeitimas 478
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 1 dalis
1.  Kad padėtų siekti 6 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų, šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti jaunųjų ūkininkų įsisteigimo ir kaimo verslo kūrimo paramą.
1.  Kad padėtų siekti 6 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų, šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti jaunųjų ūkininkų įsisteigimo arba jų prisijungimo prie esamų ūkio įmonių, naujų ūkininkų įsisteigimo ir kaimo verslo kūrimo ir plėtros paramą, įskaitant paramą žemės ūkio veiklos įvairinimui. Parama pagal šį straipsnį teikiama tik pateikus verslo planą.
Pakeitimas 479
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusią paramą valstybės narės gali skirti tik tam, kad padėtų:
2.  Pagal šį straipsnį paramą valstybės narės gali skirti tik tam, kad padėtų:
Pakeitimas 480
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)  steigtis naujiems ūkininkams;
Pakeitimas 481
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  kurti kaimo verslą, susijusį su žemės ūkiu ir miškininkyste, arba įvairinti ūkininko ūkio pajamas;
b)  kurti ir plėtoti kaimo verslą, susijusį su žemės ūkiu, miškininkyste, bioekonomika, žiedine ekonomika ir kaimo turizmu, arba įvairinti pajamas;
Pakeitimas 482
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  kurti su ne žemės ūkio veikla susijusį verslą kaimo vietovėse, kurios įtrauktos į vietos plėtros strategijas.
c)  ūkininkams, kurie įvairina vykdomą veiklą, labai mažoms bei mažosioms įmonėms ir fiziniams asmenims kaimo vietovėse kurti su ne žemės ūkio veikla susijusį verslą kaimo vietovėse, kurios įtrauktos į vietos plėtros strategijas.
Pakeitimas 483
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Siekdamos užtikrinti, kad jaunieji ūkininkai ir nauji ūkininkai, prisijungiantys prie ūkininkų grupių, gamintojų organizacijų ar kooperatinių struktūrų, neprarastų išmokos jauniesiems ūkininkams, valstybės narės gali parengti konkrečias nuostatas. Tokiomis nuostatomis turi būti laikomasi proporcingumo principo ir nustatoma, kaip jaunieji ūkininkai ir nauji ūkininkai dalyvauja struktūroje.
Pakeitimas 484
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės skiria paramą kaip vienkartines išmokas. Parama neturi viršyti didžiausios 100 000 EUR sumos ir gali būti derinama su finansinėmis priemonėmis.
4.  Valstybės narės skiria paramą kaip vienkartines išmokas, kurios gali būti diferencijuojamos laikantis objektyvių kriterijų. Parama neturi viršyti didžiausios XIaa priede nurodytos sumos ir gali būti derinama su finansinėmis priemonėmis.
Pakeitimas 485
Pasiūlymas dėl reglamento
69 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Parama pagal šį straipsnį gali būti skiriama keliomis dalimis.
Pakeitimai 486, 1152cp1 ir 1063
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 1 dalis
1.  Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės skiria paramą rizikos valdymo priemonėms.
1.  Atsižvelgdamos į savo poreikius ir SSGG analizę, šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti paramą rizikos valdymo priemonėms. Valstybės narės užtikrina, kad dėl šios nuostatos nebus daromas neigiamas poveikis privačiosioms arba viešosioms nacionalinėms rizikos valdymo priemonėms.
Pakeitimas 487
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 2 dalis
2.  Su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusią paramą valstybės narės skiria, siekdamos paskatinti taikyti rizikos valdymo priemones, kurios padeda tikriesiems ūkininkams valdyti su jų žemės ūkio veikla susijusią ir nuo jų valios nepriklausančią gamybos bei pajamų riziką ir siekti 6 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų.
2.  Su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusi parama gali būti skirta siekiant paskatinti taikyti rizikos valdymo priemones, kurios padeda aktyviems ūkininkams valdyti su jų žemės ūkio veikla susijusią ir nuo jų valios nepriklausančią gamybos bei pajamų riziką ir siekti 6 straipsnyje nurodytų atitinkamų konkrečių tikslų. Šios priemonės gali būti sudarytos iš įvairios rizikos valdymo sistemų.
Be to, turi būti skatinamos rizikos mažinimo strategijos, kad būtų padidintas ūkių atsparumas gamtinio pavojaus ir su klimato kaita susijusiai rizikai ir kad būtų sumažintas pajamų nestabilumas.
Pakeitimai 488, 1065 ir 1152cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  finansinius įnašus į draudimo sistemų įmokas;
a)  finansinius įnašus į draudimo sistemų įmokas, kompensuojant nuostolius, patirtus dėl nepalankių klimato reiškinių, gaivalinių nelaimių arba katastrofinių įvykių, gyvūnų arba augalų ligų protrūkių, ekologinių įvykių, ekologiškų pasėlių užteršimo arba taikant pagal Direktyvą 2000/29/EB priimtą augalų ligos arba kenkėjų likvidavimo arba izoliavimo priemonę;
Pakeitimai 489, 1067 ir 1152cp4
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  finansinius įnašus į savitarpio pagalbos fondus, įskaitant administracines jų steigimo išlaidas.
b)  finansinius įnašus į savitarpio pagalbos fondus, įskaitant administracines jų steigimo išlaidas, siekiant ūkininkams išmokėti finansinę kompensaciją už nuostolius, patirtus dėl nepalankių klimato reiškinių, gaivalinių nelaimių arba katastrofinių įvykių, gyvūnų arba augalų ligų protrūkių, ekologinių įvykių, ekologiškų pasėlių užteršimo arba taikant pagal Direktyvą 2000/29/EB priimtą augalų ligos arba kenkėjų likvidavimo arba izoliavimo priemonę;
Pakeitimai 490, 1068 ir 1152cp5
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)
ba)  finansinius įnašus į pajamų stabilizavimo priemonę – savitarpio pagalbos fondą, iš kurio teikiamos:
i)  kompensacijos visų sektorių ūkininkams labai sumažėjus jų pajamoms,
ii)  kompensacijos konkretaus sektoriaus ūkininkams labai sumažėjus jų pajamoms;
Pakeitimai 948 ir 1270
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 3 dalies b b punktas (naujas)
bb)   finansinius įnašus į tokias rizikos švelninimo priemones kaip kraštovaizdžio elementų ir dirvožemio apsauga, kuriomis galima sumažinti tokią riziką kaip sausros, potvynio arba gaisro rizika.
Pakeitimai 491 ir 1152cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Valstybės narės 3 dalies b ir ba punktuose nurodytus finansinius įnašus į savitarpio pagalbos fondus skiria tik:
a)  administracinėms savitarpio pagalbos fondo steigimo išlaidomis, paskirstytoms ne daugiau kaip trejų metų laikotarpiui proporcingo mažėjimo tvarka;
b)  sumoms, kurios iš savitarpio pagalbos fondo išmokamos ūkininkams kaip finansinės kompensacijos. Be to, finansinis įnašas gali būti susijęs su komercinių paskolų, paimtų iš savitarpio pagalbos fondo siekiant ūkininkams išmokėti finansines kompensacijas kilus krizei, palūkanomis;
c)  metinių įmokų į fondą papildymui;
d)  savitarpio pagalbos fondo pradiniam pasirašytajam kapitalui.
Pakeitimai 492 ir 1152cp7
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 4 dalies a punktas
a)  tinkamų finansuoti draudimo sistemų ir savitarpio pagalbos fondų tipus ir aprėptį;
a)  tinkamų finansuoti draudimo sistemų, savitarpio pagalbos fondų ir pajamų stabilizavimo priemonių tipus ir aprėptį;
Pakeitimai 493, 1071, 1152cp8 ir 1272
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 4 dalies b punktas
b)  nuostolių apskaičiavimo metodiką ir kompensacijos išmokėjimą lemiančius veiksnius;
b)  nuostolių apskaičiavimo metodiką ir kompensacijos išmokėjimą lemiančius veiksnius, be kita ko, naudojant ūkio arba vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu nustatytus biologinius, klimato arba ekonominius indeksus;
Pakeitimas 1152cp9
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 5 dalis
5.  Valstybės narės užtikrina, kad parama būtų skiriama tik tuo atveju, jei nuostoliai sudaro ne mažiau kaip 20 % ūkininko vidutinės metinės produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių trejų metų laikotarpiu, arba vidutinės trejų metų produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis penkerių metų laikotarpiu (neatsižvelgiant į didžiausią ir mažiausią vertes).
5.  Valstybės narės užtikrina, kad parama būtų skiriama tik tuo atveju, jei nuostoliai sudaro ne mažiau kaip 20 % ūkininko vidutinės metinės tam tikro produkto produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių trejų metų laikotarpiu, arba vidutinės trejų metų produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis penkerių metų laikotarpiu (neatsižvelgiant į didžiausią ir mažiausią vertes). Dėl produkcijos nuostolių šis laikotarpis gali būti pratęstas iki ketverių metų laikotarpio arba vidurkio, remiantis ankstesnių aštuonerių metų laikotarpiu, išskyrus didžiausią ir mažiausią vertes.
Pakeitimai 494, 1074 ir 1152cp10
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 6 dalis
6.  Valstybių narių skiriama parama turi būti ne didesnė kaip 70 % tinkamų finansuoti išlaidų.
6.  Valstybių narių skiriama parama turi neviršyti IXaa priede nustatytų didžiausių tinkamų finansuoti išlaidų.
Pakeitimai 1152cp11 ir 1276
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 7 dalis
7.  Valstybės narės užtikrina, kad taikant šiame straipsnyje numatytas intervencines priemones kartu su kitomis viešosiomis arba privačiosiomis rizikos valdymo sistemomis, būtų išvengta kompensacijos permokos.
7.  Valstybės narės užtikrina, kad siekiant padidinti ūkių atsparumą gamtinio pavojaus ir su klimato kaita susijusiai rizikai būtų įgyvendinamos rizikos mažinimo strategijos ir mažinamas pajamų nestabilumo pavojus. Be to, jos užtikrina, kad taikant šiame straipsnyje numatytas intervencines priemones kartu su kitomis viešosiomis arba privačiosiomis rizikos valdymo sistemomis būtų išvengta kompensacijos permokos.
Pakeitimai 495, 1076 ir 1152cp12
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 7 a dalis (nauja)
7a.  Valstybės narės, kurios diegia nacionalines rizikos valdymo sistemas arba jau naudojosi jomis iki ... [šio reglamento įsigaliojimo data], gali naudotis šiame straipsnyje nurodytomis priemonėmis tam, kad būtų apdrausta rizika, kuriai tos sistemos netaikomos.
Pakeitimas 496
Pasiūlymas dėl reglamento
71 straipsnio 1 dalis
1.  Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti bendradarbiavimo paramą, kurios lėšomis būtų rengiami ir įgyvendinami veiklos grupių projektai, susiję su 114 straipsnyje nurodyta Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partneryste, ir Reglamento (ES) [BNR] 25 straipsnyje nurodyta bendruomenės inicijuota vietos plėtra pagal iniciatyvą LEADER, taip pat skatinama taikyti kokybės sistemas, kurti gamintojų organizacijas ar gamintojų grupes arba plėtoti kitų rūšių bendradarbiavimą.
1.  Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti bendradarbiavimo paramą, kurios lėšomis būtų rengiami ir įgyvendinami veiklos grupių projektai, susiję su 114 straipsnyje nurodyta Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partneryste, ir Reglamento (ES) [BNR] 25 straipsnyje nurodyta bendruomenės inicijuota vietos plėtra pagal iniciatyvą LEADER, taip pat skatinama taikyti kokybės sistemas, kurti gamintojų organizacijas ar gamintojų grupes arba plėtoti kitų rūšių bendradarbiavimą, įskaitant tų, kurių produktams taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012.
Pakeitimai 497 ir 1170cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
71 straipsnio 2 dalis
2.  Su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusią paramą valstybės narės gali skirti tik tam, kad skatintų plėtoti bendradarbiavimą, kuriame dalyvauja bent du subjektai ir kuris padeda siekti 6 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų.
2.  Su šia intervencinių priemonių rūšimi susijusią paramą valstybės narės gali skirti tik tam, kad skatintų plėtoti ir palaikyti esamą bendradarbiavimą, kuriame dalyvauja bent du subjektai, iš kurių bent vienas vykdo žemės ūkio gamybą, ir kuris padeda siekti 6 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų.
Pakeitimai 498 ir 1170cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
71 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Nukrypdamos nuo 2 dalies nuostatų, valstybės narės gali skirti paramą iš EŽŪFKP toms vietos veiklos grupėms, kurios įgyvendina vietos plėtros strategiją, padedančią siekti konkrečių 6 straipsnyje nustatytų tikslų.
Pakeitimai 499 ir 1170cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
71 straipsnio 3 dalis
3.  Taikydamos šios rūšies intervencines priemones valstybės narės gali apmokėti su visais bendradarbiavimo aspektais susijusias išlaidas.
3.  Taikydamos šios rūšies intervencines priemones valstybės narės gali apmokėti su visais būtinais bendradarbiavimo aspektais susijusias išlaidas, įskaitant su dalyvavimu Sąjungos kokybės sistemoje susijusias sertifikavimo išlaidas.
Pakeitimai 500 ir 1170cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
71 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės gali skirti kokybės sistemoms, gamintojų organizacijoms ar grupėms arba kitų formų bendradarbiavimui skatinti skirtą paramą kaip vienkartines išmokas.
Pakeitimas 1170cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
71 straipsnio 7 pastraipa
7.  Jei bendradarbiavimas susijęs su ūkio paveldėjimu, valstybės narės gali skirti paramą tik ūkininkams, sulaukusiems nacionalinės teisės aktuose nustatyto pensinio amžiaus.
7.  Jei bendradarbiavimas susijęs su ūkio paveldėjimu, siekiant tikslo skatinti kartų kaitą ūkio lygmeniu, valstybės narės gali skirti paramą tik ūkininkams, kurie ne daugiau kaip per penkerius metus sulauks nacionalinės teisės aktuose nustatyto pensinio amžiaus.
Pakeitimai 501 ir 830cp1
Pasiūlymas dėl reglamento
71 straipsnio 8 pastraipa
8.  Valstybės narės paramą teikia ne ilgiau kaip septynerius metus, išskyrus paramą kolektyvinei aplinkosaugos ir klimato srities veiklai tinkamai pagrįstais atvejais, kai siekiama šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytų konkrečių su aplinka ir klimatu susijusių tikslų.
8.  Valstybės narės paramą teikia ne ilgiau kaip septynerius metus, išskyrus paramą kolektyvinei aplinkosaugos ir klimato srities veiklai tinkamai pagrįstais atvejais, kai siekiama šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytų konkrečių tikslų, susijusių su aplinka ir klimatu. Valstybės narės neremia intervencinių priemonių, darančių neigiamą poveikį aplinkai.
Pakeitimai 502 ir 1170cp4
Pasiūlymas dėl reglamento
71 straipsnio 8 a dalis (nauja)
8a.  Vietos veiklos grupės gali prašyti, kad kompetentingos mokėjimo agentūros sumokėtų avansą, jei tokia galimybė numatyta strateginiame plane. Avanso suma neviršija 50 % viešosios paramos, susijusios su einamosiomis ir aktyvaus pritaikymo išlaidomis.
Pakeitimas 503
Pasiūlymas dėl reglamento
71 straipsnio 8 b dalis (nauja)
8b.  Parama žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemoms, įskaitant informavimo ir pardavimo skatinimo veiksmus, ir pagalba gamintojų grupių ir organizacijų steigimui turi neviršyti IXaa priede nustatytos didžiausios sumos.
Pakeitimas 830cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
71 straipsnio 8 c dalis (nauja)
8c.  Įgyvendinant 1 straipsnyje nurodytą bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą pagal iniciatyvą LEADER, užtikrinamas aktyvus ir pirmaeilis ūkių ir (arba) miško valdų dalyvavimas.
Pakeitimas 504
Pasiūlymas dėl reglamento
71 a straipsnis (naujas)
71a straipsnis
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemoms skirti teminiai paprogramiai
Valstybės narės gali parengti teminį paprogramį, skirtą Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 nurodytoms žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemoms ir atitinkantį 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus.
Pakeitimas 505
Pasiūlymas dėl reglamento
72 straipsnio 1 dalis
1.  Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti keitimosi žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo verslo sričių žiniomis ir informavimo paramą.
1.  Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose, skirtuose žemės ūkiui, miškininkystei, įskaitant agrarinės miškininkystės sistemą, aplinkos ir klimato apsaugai, kaimo verslui, pažangiesiems kaimams ir BŽŪP intervencinėms priemonėms, nustatytos išsamesnės tvarkos valstybės narės gali skirti individualaus ir kolektyvinio keitimosi žiniomis ir informavimo paramą.
Pakeitimas 506
Pasiūlymas dėl reglamento
72 straipsnio 2 dalis
2.  Taikydamos šios rūšies intervencines priemones valstybės narės gali apmokėti kiekvieno susijusio veiksmo, kuris padeda siekti 6 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų ir kuriuo skatinama diegti inovacijas, užtikrinti prieigą prie mokymo ir konsultacijų, keistis žiniomis bei informacija ir jas platinti, išlaidas.
2.  Taikydamos šios rūšies intervencines priemones valstybės narės ir Sąjunga gali apmokėti kiekvieno susijusio veiksmo, kuris padeda siekti 6 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų ir kuriuo skatinama diegti inovacijas, užtikrinti prieigą prie mokymo ir konsultacijų, rengti planus ir tyrimus, keistis žiniomis bei informacija ir jas platinti, išlaidas.
Pakeitimas 507
Pasiūlymas dėl reglamento
72 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Valstybių narių skiriama parama turi būti ne didesnė kaip 75 % tinkamų finansuoti išlaidų.
Valstybės narės gali skirti paramą, neviršijančią didžiausios IXaa priede nustatytos normos.
Pakeitimas 508
Pasiūlymas dėl reglamento
72 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, tais atvejais, kai kuriamos ūkių konsultavimo paslaugos, valstybės narės gali skirti paramą kaip fiksuotąją sumą, kuri neturi viršyti 200 000 EUR.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, tais atvejais, kai kuriamos ūkių konsultavimo paslaugos, valstybės narės gali skirti paramą, neviršijančią didžiausios IXaa priede nustatytos sumos.
Pakeitimas 509
Pasiūlymas dėl reglamento
72 straipsnio 4 pastraipa
4.  Nukrypdamos nuo 3 dalies, atokiausiuose regionuose ir kitais tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės, siekdamos šio reglamento 6 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų, gali taikyti didesnę normą arba skirti didesnę sumą, nei nustatyta toje dalyje.
Išbraukta.
Pakeitimas 510
Pasiūlymas dėl reglamento
72 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Parama pagal šį straipsnį neskiriama tiems apmokymo arba mokymo kursams, kurie yra teisės aktais nustatytų įprastinių vidurinio arba aukštojo lygmens švietimo programų arba sistemų dalis.
Pakeitimas 511
Pasiūlymas dėl reglamento
72 straipsnio 6 b dalis (nauja)
6b.  Žinių perdavimo ir informavimo paslaugas teikiančios įstaigos turi turėti tinkamus pajėgumus, t. y. turėti kvalifikuotų darbuotojų ir rengti mokymus, kad būtų pajėgios atlikti šią užduotį.
Pakeitimas 512
Pasiūlymas dėl reglamento
72 a straipsnis (naujas)
72a straipsnis
Kaimo vietovių moterims skirtos priemonės
1.  Valstybės narės priima konkrečius veiksmus, kuriais siekiama skatinti didesnę moterų įtrauktį į kaimo ekonomiką taikant intervencinius veiksmus pagal dabartinį reglamentą, kad būtų padedama siekti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų.
2.  Valstybės narės gali savo BŽŪP strateginiuose planuose skirti paramą moterų dalyvavimui remti, inter alia, žinių perdavimo ir informavimo veiksmų, konsultavimo paslaugų, investavimo į fizinį turtą, ūkių ir kaimo verslo steigimą ir plėtrą, skaitmeninių technologijų diegimo ir bendradarbiavimo srityse.
Pakeitimas 513
Pasiūlymas dėl reglamento
72 b straipsnis (naujas)
72b straipsnis
Pažangiųjų kaimų strategijos kūrimas
1.  Siekdamos skatinti skaitmeninimą ir inovacijas, sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai, socialinei įtraukčiai ir užimtumui kaimo vietovėse, valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose sukuria ir įgyvendina Pažangiųjų kaimų strategiją atsižvelgdamos į 64 straipsnio a, b, d, e, g ir h punktuose nurodytas intervencinių priemonių rūšis ir elementus, kuriais užtikrinamas modernizavimas ir strategijos, kaip nustatyta 102 straipsnyje.
2.  Be 1 dalyje nurodytų intervencinių priemonių, valstybės narės turėtų itin atsižvelgti į priemones, kuriomis sprendžiamos šios problemos kaimo vietovėse:
a)  kaimo ekonomikos skaitmeninimas;
b)  tikslusis ūkininkavimas;
c)  skaitmeninių platformų kūrimas;
d)  kaimo judumas;
e)  socialinės inovacijos;
f)  pažangiųjų elektros energijos sistemų, tinklų, energijos kaupimo vietos lygmeniu sistemų kūrimas, taip pat energetikos srities kooperatyvų kūrimo rėmimas.
3.  Valstybės narės itin atsižvelgia į EŽŪFKP ir kitų Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiklos koordinavimą, kaip nustatyta 98 straipsnio d dalies iii punkte.
4.  Valstybės narės savo Pažangiųjų kaimų strategiją gali įtraukti į bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 2018/xxxx (naujojo BNR) 25 straipsnio c punkte.
Pakeitimas 514
Pasiūlymas dėl reglamento
73 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
BŽŪP strateginio plano vadovaujančioji institucija arba kitos paskirtosios tarpinės institucijos, pasikonsultavusios su 111 straipsnyje nurodytu Stebėsenos komitetu, nustato atrankos kriterijus, taikomus intervencinėms priemonėms, susijusioms su šiomis intervencinių priemonių rūšimis: investicijomis, jaunųjų ūkininkų įsisteigimu ir kaimo verslo kūrimu, bendradarbiavimu, keitimusi žiniomis ir informavimu. Atrankos kriterijais siekiama užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslingesnį paramos taikymą pagal intervencinių priemonių paskirtį.
BŽŪP strateginio plano vadovaujančioji institucija arba, kai taikytina, regionų vadovaujančiosios institucijos, arba kitos paskirtosios tarpinės institucijos, pasikonsultavusios su 111 straipsnyje nurodytu Stebėsenos komitetu, nustato atrankos kriterijus, taikomus intervencinėms priemonėms, susijusioms su šiomis intervencinių priemonių rūšimis: investicijomis, jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsisteigimu ir kaimo verslo kūrimu, bendradarbiavimu, keitimusi žiniomis ir informavimu ir konkrečiomis priemonėmis, kuriomis sudaromos palankios sąlygos kaimo vietovių moterims ir skaitmeninių technologijų diegimui. Atrankos kriterijais siekiama užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslingesnį paramos taikymą pagal intervencinių priemonių paskirtį.
Pakeitimas 515
Pasiūlymas dėl reglamento
73 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės gali nuspręsti atrankos kriterijų netaikyti investicijų intervencinėms priemonėms, kurios aiškiai skirtos aplinkosaugos reikmėms arba kurios susijusios su atkūrimo veikla.
Valstybės narės gali nuspręsti atrankos kriterijų netaikyti investicijoms, kurios susijusios su atkūrimo veikla po katastrofinių įvykių.
Pakeitimas 516
Pasiūlymas dėl reglamento
73 straipsnio 4 dalis
4.  Atrankos kriterijų galima nenustatyti veiksmams, kurie pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“ pažymėti pažangumo ženklu arba atrinkti pagal priemonę „Life +“, jei tokie veiksmai dera su BŽŪP strateginiu planu.
Išbraukta.
Pakeitimas 1173
Pasiūlymas dėl reglamento
73 straipsnio 5 dalis
5.  Veiksmai neatrenkami, kad jiems būtų teikiama parama, jeigu iki paraiškos skirti finansavimą pagal BŽŪP strateginį planą pateikimo vadovaujančiajai institucijai jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikti visi su jais susiję mokėjimai.
5.  Veiksmai neatrenkami, kad jiems būtų teikiama parama, jeigu iki paraiškos skirti finansavimą pagal BŽŪP strateginį planą pateikimo vadovaujančiajai institucijai jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikti visi su jais susiję mokėjimai.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos nuostatų, veiksmai, susiję su ankstyvąja medyno sodinukų priežiūra ir jaunų medynų priežiūra ekologiniais, apsaugos ir poilsio tikslais, gali būti atrenkami paramai tais atvejais, kai jie jau yra fiziškai baigti prieš pateikiant valdžios institucijai paraišką skirti finansavimą.
Nereikalaujama, kad tokie veiksmai turėtų skatinamąjį poveikį, taip pat nemanoma, kad jie turėtų turėti tokį poveikį, jei:
i)  pagalbos schemos nuostatose įtvirtinta teisė gauti pagalbą pagal objektyvius kriterijus ir toliau valstybė narė nesprendžia savo nuožiūra; parama skiriama tik jei neišnaudotas pagalbos schemai skirtas biudžetas;
ii)  pagalbos schema buvo priimta ir galiojo prieš paramos gavėjui patiriant tinkamas finansuoti išlaidas;
iii)  pagalbos schema taikoma tik toms vietovėms, kuriose naujas miškas įveisiamas laikantis nacionalinės teisės aktų ir apie įveisimą pranešta kompetentingai institucijai, ir
iv)  pagalbos schema apima tik tas priemones, kurios grindžiamos miško valdymo planu ar lygiaverčiu dokumentu.
Pakeitimas 517
Pasiūlymas dėl reglamento
74 straipsnio 5 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Tais atvejais, kai ūkininkai nukenčia nuo atšiaurių klimato sąlygų ir (arba) rinkos krizės, mokėjimai pagal šios dalies a punktą gali būti skiriami pagal apyvartinį kapitalą.
Pakeitimas 518
Pasiūlymas dėl reglamento
74 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Jei pagal šį straipsnį skiriamos lėšos nepanaudojamos arba yra grąžinamos iš finansinės priemonės, jas reikėtų išlaikyti tam, kad jos būtų panaudotos įgyvendinant BŽŪP strateginio plano kaimo plėtros dalį.
Pakeitimas 519
Pasiūlymas dėl reglamento
75 straipsnis
[...]
Išbraukta.
Pakeitimas 520
Pasiūlymas dėl reglamento
78 straipsnio 1 pastraipa
Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas reikalavimais, papildančiais šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, susijusius su paramos skyrimo toliau nurodytoms kaimo plėtros intervencinėms priemonėms, sąlygomis:
Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais pagal šį skyrių papildomas IXa priedas dėl mažiausios ir didžiausios išmokų ribos.
a)  65 straipsnyje nurodyti valdymo įsipareigojimai;
b)  68 dalyje nurodytos investicijos;
c)  71 dalyje nurodytas bendradarbiavimas.
Pakeitimas 521
Pasiūlymas dėl reglamento
79 straipsnio pavadinimas
EŽŪGF ir EŽŪFKP išlaidos
EŽŪGF ir EŽŪFKP finansiniai asignavimai
Pakeitimas 522
Pasiūlymas dėl reglamento
79 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  EŽŪGF finansuoja intervencinių priemonių rūšis, kurios susijusios su:
1.  EŽŪGF 2021–2027 m. finansinis paketas – 286 143 mln. EUR 2018 m. kainomis (322 511 mln. EUR dabartinėmis kainomis).
Pagal šį finansinį paketą ir nepaisant Reglamento (ES) [HzR] II antraštinės dalies I skyriaus nuostatų, EŽŪGF finansuoja intervencinių priemonių rūšis, kurios susijusios su:
Pakeitimas 523
Pasiūlymas dėl reglamento
79 straipsnio 2 dalis
2.  EŽŪFKP finansuoja III antraštinės dalies IV skyriuje nurodytas intervencinių priemonių rūšis.
2.  Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai 2021–2027 m. finansinis paketas – 96 712 mln. EUR 2018 m. kainomis (109 000 mln. EUR dabartinėmis kainomis).
EŽŪFKP finansuoja III antraštinės dalies IV skyriuje nurodytas intervencinių priemonių rūšis, 112 straipsnyje nurodytą valstybių narių iniciatyva teikiamą techninę paramą ir 83 straipsnio 2 dalyje nurodytą Komisijos iniciatyva teikiamą techninę paramą.
Pakeitimas 524
Pasiūlymas dėl reglamento
80 straipsnio 1 dalis
1.  Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪGF ir EŽŪFKP įnašo lėšomis nuo kitų metų po metų, kuriais Komisija patvirtino BŽŪP strateginį planą, sausio 1 d.
1.  Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪGF ir EŽŪFKP įnašo lėšomis nuo tada, kai Komisija patvirtina BŽŪP strateginį planą.
Pakeitimas 525
Pasiūlymas dėl reglamento
80 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Išlaidos, kurios tampa tinkamomis finansuoti dėl BŽŪP strateginio plano pakeitimo, laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪFKP įnašo lėšomis nuo pakeitimo prašymo pateikimo Komisijai dienos.
Išlaidos, kurios tampa tinkamomis finansuoti dėl BŽŪP strateginio plano pakeitimo, laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪFKP ir EŽŪGF įnašo lėšomis nuo pakeitimo prašymo pateikimo Komisijai dienos.
Pakeitimas 526
Pasiūlymas dėl reglamento
80 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Nukrypstant nuo 73 straipsnio 5 dalies ir pirmos pastraipos, tais atvejais, kai dėl gaivalinių nelaimių, katastrofinių įvykių, nepalankių klimato reiškinių ar didelio ir staigaus valstybės narės arba regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčio yra taikomos nepaprastosios priemonės, BŽŪP strateginiame plane gali būti numatyta, kad dėl plano pakeitimų EŽŪFKP lėšomis finansuotinos išlaidos tampa tinkamomis finansuoti nuo įvykio pradžios datos.
Nukrypstant nuo 73 straipsnio 5 dalies ir pirmos pastraipos, tais atvejais, kai dėl gaivalinių nelaimių, katastrofinių įvykių, įskaitant gaisrus, sausras ir potvynius, nepalankių klimato reiškinių, epidemijų ar didelio ir staigaus valstybės narės arba regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčio yra taikomos nepaprastosios priemonės, BŽŪP strateginiame plane gali būti numatyta, kad dėl plano pakeitimų EŽŪFKP lėšomis finansuotinos išlaidos tampa tinkamomis finansuoti nuo įvykio pradžios datos.
Pakeitimas 527
Pasiūlymas dėl reglamento
80 straipsnio 3 dalis
3.  Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪFKP įnašo lėšomis, jei paramos gavėjas jas patyrė ir už jas sumokėta iki [2029 m.] gruodžio 31 d. Be to, išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪFKP įnašo lėšomis tik tuo atveju, jei mokėjimo agentūra faktiškai išmokėjo atitinkamos pagalbos lėšas iki [2029 m.] gruodžio 31 d.
3.  Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪFKP įnašo lėšomis, jei paramos gavėjas jas patyrė ir už jas sumokėta iki [2030 m.] gruodžio 31 d. Be to, išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪFKP įnašo lėšomis tik tuo atveju, jei mokėjimo agentūra faktiškai išmokėjo atitinkamos pagalbos lėšas iki [2030 m.] gruodžio 31 d.
Pakeitimas 528
Pasiūlymas dėl reglamento
82 straipsnio 3 dalis
3.  Vokietijai skiriama Sąjungos finansinė pagalba apynių sektoriaus intervencinėms priemonėms turi būti 2 188 000 EUR per metus.
3.  Vokietijai skiriama Sąjungos finansinė pagalba apynių sektoriaus intervencinėms priemonėms turi būti X EUR per metus.
Pakeitimas 529
Pasiūlymas dėl reglamento
82 straipsnio 4 dalies a punktas
a)  10 666 000 EUR per metus Graikijai,
a)  X EUR per metus Graikijai,
Pakeitimas 530
Pasiūlymas dėl reglamento
82 straipsnio 4 dalies b punktas
b)  554 000 EUR per metus Prancūzijai ir
b)  X EUR per metus Prancūzijai ir
Pakeitimas 531
Pasiūlymas dėl reglamento
82 straipsnio 4 dalies c punktas
c)  34 590 000 EUR per metus Italijai.
c)  X EUR per metus Italijai.
Pakeitimas 532
Pasiūlymas dėl reglamento
82 straipsnio 7 dalis
7.  2023 m. valstybės narės gali peržiūrėti 6 dalyje nurodytus savo sprendimus, kai pagal 107 straipsnį teiks prašymą iš dalies pakeisti savo BŽŪP strateginius planus.
7.  Praėjus dvejiems metams nuo savo strateginių planų taikymo datos valstybės narės gali peržiūrėti 6 dalyje nurodytus savo sprendimus, kai pagal 107 straipsnį teiks prašymą iš dalies pakeisti savo BŽŪP strateginius planus.
Pakeitimas 533
Pasiūlymas dėl reglamento
83 straipsnio 1 dalis
1.  Bendra Sąjungos paramos šiame reglamente numatytoms kaimo plėtros intervencinėms priemonėms suma laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. yra 78 811 mln. EUR dabartinėmis kainomis pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą38.
1.  Bendra Sąjungos paramos šiame reglamente numatytoms kaimo plėtros intervencinėms priemonėms suma laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. yra 109 000 mln. EUR dabartinėmis kainomis pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą38.
__________________
__________________
38 Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa; Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, COM(2018)0322.
38 Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa; Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, COM(2018)0322.
Pakeitimas 534
Pasiūlymas dėl reglamento
85 straipsnio 1 dalis
1.  BŽŪP strateginiuose planuose nustatoma bendra EŽŪFKP įnašo norma, taikoma visoms intervencinėms priemonėms.
1.  BŽŪP strateginiuose planuose nustatomas vienodas EŽŪFKP įnašas, skirtas remti intervencines priemones regionuose, kurie pagal Reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 nustatytą bendrą teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių priskiriami prie 2 lygio regionų (NUTS 2 lygio regionai).
Pakeitimas 535
Pasiūlymas dėl reglamento
85 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  EŽŪFKP lėšos skiriamos šių trijų NUTS 2 lygmens kategorijų regionams:
a)  mažiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 % ES 27 BVP vidurkio (toliau – mažiau išsivystę regionai);
b)  pereinamojo laikotarpio regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–100 % ES 27 BVP vidurkio (toliau – pereinamojo laikotarpio regionai);
c)  labiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui yra daugiau kaip 100 proc. ES 27 BVP vidurkio (toliau – labiau išsivystę regionai).
Regionų klasifikacija pagal vieną iš trijų regionų kategorijų nustatoma palyginant kiekvieno regiono BVP vienam gyventojui, išreikštą perkamosios galios standartais (PGS) ir apskaičiuotą pagal 2014–2016 m. Sąjungos rodiklius, su ES 27 to paties ataskaitinio laikotarpio BVP vidurkiu.
Pakeitimas 536
Pasiūlymas dėl reglamento
85 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  70 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 229/2013;
a)  85 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 229/2013;
Pakeitimas 537
Pasiūlymas dėl reglamento
85 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  70 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų kituose mažiau išsivysčiusiuose regionuose;
b)  85 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų kituose mažiau išsivysčiusiuose regionuose;
Pakeitimas 538
Pasiūlymas dėl reglamento
85 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)  65% pereinamojo laikotarpio regionams;
Pakeitimas 539
Pasiūlymas dėl reglamento
85 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  65 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurioms apmokėti pagal 66 straipsnį gali būti skiriamos išmokos;
c)  75 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurioms apmokėti pagal 66 straipsnį gali būti skiriamos išmokos;
Pakeitimas 540
Pasiūlymas dėl reglamento
85 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  43 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų kituose regionuose.
d)  53 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų kituose regionuose.
Pakeitimas 541
Pasiūlymas dėl reglamento
85 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  80 % šio reglamento 65 straipsnyje nurodytiems valdymo įsipareigojimams, pagal šio reglamento 67 straipsnį skiriamoms išmokoms, šio reglamento 68 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, paramai Europos inovacijų partnerystei pagal šio reglamento 71 straipsnį ir Reglamento (ES) [BNR] 25 straipsnyje nurodytai bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai pagal iniciatyvą LEADER;
a)  90 % šio reglamento 65 straipsnyje nurodytiems valdymo įsipareigojimams, pagal šio reglamento 67 straipsnį skiriamoms išmokoms, šio reglamento 68 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, susijusioms su miško įveisimu ir konkrečiais su aplinka ir klimatu susijusiais tikslais, nurodytais 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose, 69 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytiems veiksmams, paramai Europos inovacijų partnerystei pagal šio reglamento 71 straipsnį ir Reglamento (ES) [BNR] 25 straipsnyje nurodytai bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai pagal iniciatyvą LEADER, 72 straipsnyje nurodytiems veiksmams, veiksmams, kuriems teikiama parama naudojant finansines priemones, 72a straipsnyje (naujame) nurodytoms priemonėms ir mažai apgyvendintiems regionams;
Pakeitimas 542
Pasiūlymas dėl reglamento
85 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  100 % veiksmams, finansuojamiems iš lėšų, perkeltų į EŽŪFKP pagal šio reglamento 15 ir 90 straipsnius.
b)  100 % veiksmams, finansuojamiems iš lėšų, perkeltų į EŽŪFKP pagal šio reglamento 90 straipsnį, kai tais veiksmais siekiama konkrečių su aplinka ir klimatu susijusių tikslų, nurodytų 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose.
Pakeitimas 1134
Pasiūlymas dėl reglamento
86 straipsnis
86 straipsnis
86 straipsnis
Mažiausi ir didžiausi finansiniai asignavimai
Mažiausi ir didžiausi finansiniai asignavimai
1.  Bent 5 % BŽŪP strateginiam planui skirto bendro EŽŪFKP įnašo, nurodyto IX priede, rezervuojama Reglamento (ES) [BNR] 25 straipsnyje nurodytai bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai pagal iniciatyvą LEADER.
1.  Bent 5 % BŽŪP strateginiam planui skirto bendro EŽŪFKP įnašo, nurodyto IX priede, rezervuojama Reglamento (ES) [BNR] 25 straipsnyje nurodytai bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai pagal iniciatyvą LEADER.
2.  Bent 30 % BŽŪP strateginiam planui skirto bendro EŽŪFKP įnašo, nurodyto IX priede, rezervuojama intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytų konkrečių su aplinka ir klimatu susijusių tikslų, išskyrus 66 straipsniu grindžiamas intervencines priemones.
2.  Bent 35 % BŽŪP strateginiam planui skirto bendro EŽŪFKP įnašo, nurodyto IX priede, rezervuojama visų rūšių intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies d, e, f ir i punktuose nurodytų konkrečių su aplinka ir klimatu susijusių tikslų.
Siekiant apskaičiuoti visą pirmoje pastraipoje nurodytą EŽŪFKP įnašą, atsižvelgiama ne daugiau kaip į 40 % išmokų, skirtų pagal 66 straipsnį.
Pirma pastraipa netaikoma atokiausiems regionams.
Pirma pastraipa netaikoma atokiausiems regionams.
2a.  Bent 30 % BŽŪP strateginiam planui skirto bendro EŽŪFKP įnašo, nurodyto IX priede, rezervuojama 68, 70, 71 ir 72 straipsniuose nurodytoms intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama puoselėti pažangų, atsparų ir įvairų žemės ūkio sektorių, kaip nustatyta šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose.
3.  Ne daugiau kaip 4 % BŽŪP strateginiam planui skirto bendro EŽŪFKP įnašo, nurodyto IX priede, gali būti naudojama valstybių narių iniciatyva teikiamos techninės paramos veiksmams, nurodytiems 112 straipsnyje, finansuoti.
3.  Ne daugiau kaip 4 % BŽŪP strateginiam planui skirto bendro EŽŪFKP įnašo, nurodyto IX priede, gali būti naudojama valstybių narių iniciatyva teikiamos techninės paramos veiksmams, nurodytiems 112 straipsnyje, finansuoti.
EŽŪFKP įnašas gali būti padidintas iki 6 % BŽŪP strateginiams planams, pagal kuriuos kaimo plėtrai skirta bendra Sąjungos paramos suma neviršija 90 mln. EUR.
EŽŪFKP įnašas gali būti padidintas iki 6 % BŽŪP strateginiams planams, pagal kuriuos kaimo plėtrai skirta bendra Sąjungos paramos suma neviršija 90 mln. EUR.
Techninė parama gali būti atlyginama kaip finansavimas taikant fiksuotąją normą pagal Reglamento (ES/Euratomas …/…[naujo Finansinio reglamento] 125 straipsnio 1 dalies e punktą, laikantis tarpinių išmokų skyrimo tvarkos pagal Reglamento (ES) [HZR] 30 straipsnį. Ši fiksuotoji norma atitinka bendros deklaruotų išlaidų sumos dalį procentais, nustatytą BŽŪP strateginiame plane techninei paramai.
Techninė parama gali būti atlyginama kaip finansavimas taikant fiksuotąją normą pagal Reglamento (ES/Euratomas …/…[naujo Finansinio reglamento] 125 straipsnio 1 dalies e punktą, laikantis tarpinių išmokų skyrimo tvarkos pagal Reglamento (ES) [HZR] 30 straipsnį. Ši fiksuotoji norma atitinka bendros deklaruotų išlaidų sumos dalį procentais, nustatytą BŽŪP strateginiame plane techninei paramai.
4.  Kiekvienai valstybei narei X priede nurodyta mažiausia suma rezervuojama 6 straipsnio 1 dalies g punkte nurodyto tikslo „pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse“ įgyvendinimui. Remiantis stiprybėmis, silpnybėmis, galimybėmis ir grėsmėmis (SSGG) pagrįsta padėties analize bei poreikių, į kuriuos būtina atsižvelgti, nustatymu, ta suma naudojama šių rūšių intervencinėms priemonėms:
4.  Valstybės narės rezervuoja bent X priede nurodytas sumas papildomai pajamų paramai jauniesiems ūkininkams, kaip nustatyta 27 straipsnyje.
a)   27 straipsnyje nustatytai papildomai pajamų paramai jauniesiems ūkininkams;
b)   jaunųjų ūkininkų įsisteigimui, kaip nurodyta 69 straipsnyje.
4a.  Valstybės narės ne mažiau kaip 60 % VII priede nustatytų sumų rezervuoja:
a)  III antraštinės dalies II skyriaus 2 poskirsnyje nurodytai bazinei pajamų paramai tvarumui didinti;
b)  III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 3 poskirsnyje nurodytoms perskirstymo išmokoms;
c)  III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 1 poskirsnyje nurodytoms susietosios pajamų paramos intervencinėms priemonėms;
d)  III antraštinės dalies III skyriaus 7 skirsnyje nurodytoms intervencinių priemonių rūšims kituose sektoriuose.
Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, kai valstybė narė pasinaudoja 90 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte numatyta galimybe, iš sumos, rezervuotos pagal pirmą pastraipą, ji gali sumažinti mažiausią sumą, nustatytą pagal pirmą pastraipą, padidintu dydžiu.
4b.  Bent 6 % VII priede nurodytos sumos rezervuojama 26 straipsnyje nurodytai paramai perskirstymo išmokoms.
4c.  Bent 30 % VII priede nurodyto įnašo, skirto 2023–2027 m. laikotarpiui, rezervuojama 28 straipsnyje nurodytoms klimato, aplinkos ir gyvūnų gerovės sistemoms.
Valstybės narės kiekvienais kalendoriniais metais gali rezervuoti skirtingas sumas, mažesnes arba didesnes už valstybės narės pirmame sakinyje nurodytą procentinę dalį, jei bendra visų metų suma atitinka tą procentinę dalį.
Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, kai valstybė narė pasinaudoja 90 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte numatyta galimybe, iš sumos, rezervuotos pagal 28 straipsnį, ji gali sumažinti mažiausią sumą, nustatytą pagal pirmą pastraipą, padidintu dydžiu.
5.  Preliminarūs finansiniai asignavimai, skirti susietosios pajamų paramos intervencinėms priemonėms, nurodytoms III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 1 poskirsnyje, neturi viršyti 10 % VII priede nurodytų sumų.
5.  Preliminarūs finansiniai asignavimai, skirti susietosios pajamų paramos intervencinėms priemonėms, nurodytoms III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 1 poskirsnyje, neturi viršyti 10 % VII priede nurodytų sumų. Valstybės narės gali dalį jų perkelti 82 straipsnio 6 dalyje nustatytam didžiausiam asignavimui padidinti, jei to asignavimo nepakanka intervenciniams veiksmams pagal III antraštinės dalies III skyriaus 7 skirsnį finansuoti.
Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, valstybės narės, kurios pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 53 straipsnio 4 dalį savanoriškai susietajai paramai panaudojo daugiau kaip 13 % savo metinės nacionalinės viršutinės ribos, nustatytos to reglamento II priede, gali nuspręsti susietajai pajamų paramai panaudoti daugiau kaip 10 % VII priede nurodytos sumos. Gautas procentinis dydis neturi viršyti procentinio dydžio, kurį Komisija patvirtino savanoriškai susietajai paramai už 2018 paraiškų teikimo metus.
Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, valstybės narės, kurios pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 53 straipsnio 4 dalį savanoriškai susietajai paramai panaudojo daugiau kaip 13 % savo metinės nacionalinės viršutinės ribos, nustatytos to reglamento II priede, gali nuspręsti susietajai pajamų paramai panaudoti daugiau kaip 10 % VII priede nurodytos sumos. Gautas procentinis dydis neturi viršyti procentinio dydžio, kurį Komisija patvirtino savanoriškai susietajai paramai už 2018 paraiškų teikimo metus.
Ankstesnėje pastraipoje nurodytas procentinis dydis gali būti padidintas ne daugiau kaip 2 %, jei suma, atitinkanti procentinį dydį, viršijantį 10 %, skiriama paramai baltymingiems augalams pagal III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 1 poskirsnį.
Ankstesnėje pastraipoje nurodytas procentinis dydis gali būti padidintas ne daugiau kaip 2 %, jei suma, atitinkanti procentinį dydį, viršijantį 10 %, skiriama paramai baltymingiems augalams pagal III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 1 poskirsnį.
Patvirtintame BŽŪP strateginiame plane nurodyta suma, kuri gauta taikant pirmą ir antrą pastraipas, yra privaloma.
Patvirtintame BŽŪP strateginiame plane nurodyta suma, kuri gauta taikant pirmą ir antrą pastraipas, yra privaloma.
6.  Nedarant poveikio Reglamento (ES) [HzR] 15 straipsnio taikymui, didžiausia suma, kuri valstybėje narėje gali būti skirta kalendoriniais metais pagal III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 1 poskirsnį, prieš taikant šio reglamento 15 straipsnį, neturi viršyti pagal 6 dalį BŽŪP plane nustatytų sumų.
6.  Nedarant poveikio Reglamento (ES) [HzR] 15 straipsnio taikymui, didžiausia suma, kuri valstybėje narėje gali būti skirta kalendoriniais metais pagal III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 1 poskirsnį, prieš taikant šio reglamento 15 straipsnį, neturi viršyti pagal 5 dalį BŽŪP plane nustatytų sumų.
7.  Savo BŽŪP strateginiuose planuose valstybės narės gali nuspręsti panaudoti tam tikrą dalį EŽŪFKP asignavimo paramai pritraukti ir integruotiesiems strateginiams gamtos projektams, kaip apibrėžta [LIFE reglamente], plačiau taikyti, taip pat finansuoti veiksmus, susijusius su tarpvalstybiniu žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje dirbančių asmenų judumu mokymosi tikslais pagal [„Erasmus“ reglamentą], daugiausia dėmesio skiriant jauniesiems ūkininkams.
7.  Savo BŽŪP strateginiuose planuose valstybės narės gali nuspręsti panaudoti tam tikrą dalį EŽŪFKP asignavimo paramai pritraukti ir integruotiesiems strateginiams gamtos projektams, kaip apibrėžta [LIFE reglamente], kai juose dalyvauja ūkininkų bendruomenės, plačiau taikyti, taip pat finansuoti veiksmams, susijusiems su tarpvalstybiniu žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje dirbančių asmenų judumu mokymosi tikslais pagal [„Erasmus“ reglamentą], daugiausia dėmesio skiriant jauniesiems ūkininkams ir kaimo vietovių moterims.
Pakeitimas 1135
Pasiūlymas dėl reglamento
87 straipsnis
87 straipsnis
87 straipsnis
Klimato srities išlaidų stebėjimas
Klimato srities išlaidų stebėjimas
1.  Remdamasi valstybių narių pateikta informacija Komisija įvertina politikos indėlį į klimato kaitos srities tikslų vykdymą, naudodama paprastą bendrą metodiką.
1.  Remdamasi valstybių narių pateikta informacija Komisija įvertina politikos indėlį į klimato kaitos srities tikslų vykdymą, naudodama tarptautiniu mastu pripažintą bendrą metodiką.
2.   Indėlis į tikslinio išlaidų rodiklio vykdymą vertinamas taikant specialiuosius korekcinius koeficientus, kurie nustatomi pagal tai, ar paramos indėlis į klimato kaitos srities tikslų vykdymą yra didelis ar vidutinis. Šie korekciniai koeficientai yra:
a)  40 % – išlaidoms, susijusioms su bazine pajamų parama tvarumui didinti ir papildoma pajamų parama, kaip nurodyta III antraštinės dalies II skyriaus II skirsnio 2 ir 3 poskirsniuose;
b)  100 % – išlaidoms, susijusioms su klimatui ir aplinkai naudingomis sistemomis, kaip nurodyta III antraštinės dalies II skyriaus II skirsnio 4 poskirsnyje;
c)  100 % – išlaidoms, susijusioms su 86 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis intervencinėmis priemonėmis;
d)  40 % – išlaidoms, susijusioms su 66 straipsnyje nurodytomis gamtinėmis ar kitokiomis vietovei būdingomis kliūtimis.
2a.  Komisija, atlikdama 139a straipsnyje nurodytą laikotarpio vidurio peržiūrą, parengia moksliškai pagrįstą ir tarptautiniu mastu pripažintą bendrą išlaidų klimato ir aplinkos tikslams, įskaitant biologinę įvairovę, tikslesnio stebėjimo metodiką ir įvertina numatomą įvairių rūšių intervencinių priemonių indėlį.
Pakeitimas 1175
Pasiūlymas dėl reglamento
88 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   1 dalyje nurodytos planuojamos vieneto sumos turi būti pastoviosios arba vidutinės, kaip nustatyta valstybių narių.
Pakeitimas 554
Pasiūlymas dėl reglamento
89 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Pokyčio norma yra procentinis dydis, kuriuo faktinė vidutinė arba pastovioji vieneto suma gali viršyti planuojamą vidutinę ar pastoviąją vieneto sumą, nurodytą BŽŪP strateginiame plane.
Pokyčio norma yra procentinis dydis, kuriuo faktinė vidutinė arba pastovioji preliminari vieneto suma gali viršyti planuojamą vidutinę ar pastoviąją preliminarią vieneto sumą, nurodytą BŽŪP strateginiame plane.
Pakeitimas 555
Pasiūlymas dėl reglamento
89 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
Kiekvienos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės faktinė vidutinė arba pastovioji vieneto suma jokiu būdu neturi būti mažesnė už planuojamą vieneto sumą, išskyrus atvejus, kai gauti produktai viršija BŽŪP strateginiame plane nustatytus planuojamus produktus.
Kiekvienos tiesioginių išmokų intervencinės priemonės faktinė vidutinė arba pastovioji preliminari vieneto suma jokiu būdu neturi būti mažesnė už planuojamą vieneto preliminarią sumą, išskyrus atvejus, kai gauti produktai viršija BŽŪP strateginiame plane nustatytus planuojamus produktus.
Pakeitimas 556
Pasiūlymas dėl reglamento
89 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa
Jeigu intervencinei priemonei nustatytos skirtingos vieneto sumos, ši pastraipa taikoma kiekvienai tos intervencinės priemonės pastoviajai ar vidutinei vieneto sumai.
Jeigu intervencinei priemonei nustatytos skirtingos preliminarios vieneto sumos, ši pastraipa taikoma kiekvienai tos intervencinės priemonės pastoviajai ar vidutinei preliminariai vieneto sumai.
Pakeitimas 557
Pasiūlymas dėl reglamento
89 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės gali perskirstyti sumas tarp to paties tipo intervencinių priemonių.
Pakeitimas 1136
Pasiūlymas dėl reglamento
90 straipsnis
90 straipsnis
90 straipsnis
Tiesioginėms išmokoms skirtų asignavimų ir EŽŪFKP asignavimų lankstumas
Tiesioginėms išmokoms skirtų asignavimų ir EŽŪFKP asignavimų lankstumas
1.  Savo BŽŪP strateginio plano pasiūlyme, nurodytame 106 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės gali nuspręsti:
1.  Savo BŽŪP strateginio plano pasiūlyme, nurodytame 106 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės gali nuspręsti:
a)  ne daugiau kaip 15 % IV priede nurodyto tiesioginėms išmokoms skirto valstybės narės asignavimo, atskaičius VI priede nurodytas 2021–2026 kalendorinių metų medvilnei skirtas išmokas, perkelti į valstybės narės 2022–2027 finansinių metų EŽŪFKP asignavimą arba
a)  ne daugiau kaip 12% IV priede nurodytų visų tiesioginėms išmokoms skirtų valstybės narės asignavimų, atskaičius VI priede nurodytas 2023–2026 kalendorinių metų medvilnei skirtas ir į valstybės narės 2024–2027 finansinių metų EŽŪFKP asignavimą perkeltas išmokas, jei atitinkamai padidintas sumas valstybės narės naudoja 65 straipsnyje nurodytoms agrarinės aplinkosaugos intervencijoms, kurių paramos gavėjai yra ūkininkai, arba
b)  ne daugiau kaip 15 % valstybės narės 2022–2027 finansinių metų EŽŪFKP asignavimo perkelti į IV priede nurodytą 2021–2026 kalendorinių metų tiesioginėms išmokoms skirtą valstybės narės asignavimą.
b)  ne daugiau kaip 5 % valstybės narės 2024–2027 finansinių metų EŽŪFKP asignavimo perkelti į IV priede nurodytą 2023–2026 kalendorinių metų tiesioginėms išmokoms skirtą valstybės narės asignavimą, jeigu atitinkamai padidintos sumos skiriamos 28 straipsnyje nustatytiems veiksmams.
Pirmoje pastraipoje nurodyta į EŽŪFKP asignavimą perkeltina valstybės narės tiesioginėms išmokoms skirto asignavimo dalis procentais gali būti padidinta
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos b punkto, valstybės narės, kurių nacionalinė vidutinė suma už hektarą yra mažesnė už Sąjungos vidurkį, gali perkelti iki 12 % EŽŪFKP asignavimų į savo tiesioginėms išmokoms skirtus asignavimus. Tačiau pervedama suma negali būti didesnė nei būtina, kad jų nacionalinė vidutinė suma už hektarą atitiktų Sąjungos vidurkį. Visa ji skiriama 28 straipsnyje nurodytoms intervencinėms priemonėms.
a)   ne daugiau kaip 15 procentinių punktų, jei atitinkamai padidintas lėšas valstybės narės naudoja EŽŪFKP finansuojamoms intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama konkrečių su aplinka ir klimatu susijusių tikslų, nurodytų 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose;
b)   ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais, jei atitinkamai padidintas lėšas valstybės narės naudoja laikydamosi 86 straipsnio 4 dalies b punkto.
Asignavimai tiesioginėms išmokoms, perkelti pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą, gali būti atimti iš įnašo dalies pagal 86 straipsnio 4 dalies a punktą arba 4 dalies c punktą, arba iš abiejų dalių derinio.
2.  1 dalyje nurodytuose sprendimuose nustatomas 1 dalyje nurodytas procentinis dydis, kuris kiekvienais kalendoriniais metais gali skirtis.
2.  1 dalyje nurodytuose sprendimuose nustatomas 1 dalyje nurodytas procentinis dydis, kuris kiekvienais kalendoriniais metais gali skirtis.
3.  2023 m. valstybės narės gali peržiūrėti 1 dalyje nurodytus savo sprendimus, kai pagal 107 straipsnį teiks prašymą iš dalies pakeisti savo BŽŪP strateginius planus.
3.  2024 m. valstybės narės gali peržiūrėti 1 dalyje nurodytus savo sprendimus, kai pagal 107 straipsnį teiks prašymą iš dalies pakeisti savo BŽŪP strateginius planus.
Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytus savo sprendimus kartu su savo sprendimu dėl 15 ir 26 straipsnių taikymo.
Pakeitimas 562
Pasiūlymas dėl reglamento
91 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės pagal šį reglamentą parengia BŽŪP strateginius planus, kad įgyvendintų EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamą Sąjungos paramą 6 straipsnyje nurodytiems konkretiems tikslams pasiekti.
Valstybės narės, prireikus bendradarbiaudamos su regionais, pagal šį reglamentą parengia BŽŪP strateginius planus, kad įgyvendintų EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamą Sąjungos paramą 6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems konkretiems tikslams pasiekti.
Pakeitimas 563
Pasiūlymas dėl reglamento
91 straipsnio 2 pastraipa
Remiantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodyta SSGG analize ir 96 straipsnyje nurodytu poreikių vertinimu valstybė narė BŽŪP strateginiuose planuose išdėsto 97 straipsnyje minimą intervencijos strategiją, kurioje nurodomos kiekybinės siektinos reikšmės ir tarpinės reikšmės, būtinos 6 straipsnyje nurodytiems konkretiems tikslams pasiekti. Siektinos reikšmės nustatomos naudojant I priede pateiktus bendruosius rezultato rodiklius.
Remiantis 103 straipsnio 2 dalyje nurodyta SSGG analize ir 96 straipsnyje nurodytu poreikių vertinimu valstybė narė, prireikus bendradarbiaudama su regionais, BŽŪP strateginiuose planuose išdėsto 97 straipsnyje minimą intervencijos strategiją, kurioje nurodomos kiekybinės siektinos reikšmės ir tarpinės reikšmės, būtinos 6 straipsnyje nurodytiems konkretiems tikslams pasiekti. Siektinos reikšmės nustatomos naudojant I priede pateiktus bendruosius rezultato rodiklius.
Pakeitimas 564
Pasiūlymas dėl reglamento
91 straipsnio 4 pastraipa
Kiekvienas BŽŪP strateginis planas apima laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Kiekvienas BŽŪP strateginis planas apima laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 565
Pasiūlymas dėl reglamento
91 straipsnio 4 a pastraipa (nauja)
BŽŪP strateginių planų patvirtinimas ir jų įgyvendinimas valstybėse narėse negali sukelti vėlavimų paramos paraiškų laikotarpiu paramos gavėjams ar laiku jiems išmokant paramos lėšas.
Pakeitimas 832cp1
Pasiūlymas dėl reglamento
92 straipsnio pavadinimas
Platesnio užmojo veikla siekiant su aplinka ir klimatu susijusių tikslų
Platesnio užmojo veikla siekiant su aplinka, klimatu ir gyvūnų gerove susijusių tikslų
Pakeitimas 567
Pasiūlymas dėl reglamento
92 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės, remdamosi savo BŽŪP strateginiais planais ir, visų pirma, 97 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais intervencijos strategijos elementais, siekia didesnio bendro indėlio į 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų konkrečių su aplinka ir klimatu susijusių tikslų įgyvendinimą, palyginti su bendru indėliu siekiant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 110 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatyto tikslo naudojant EŽŪGF ir EŽŪFKP paramą 2014–2020 m. laikotarpiu.
1.  Valstybės narės, remdamosi savo BŽŪP strateginiais planais ir, visų pirma, 97 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais intervencijos strategijos elementais, siekia skirti didesnę bendrą biudžeto dalį 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų konkrečių su agrarine aplinkosauga ir klimatu susijusių tikslų įgyvendinimui, palyginti su bendra skirta biudžeto dalimi siekiant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 110 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatyto tikslo naudojant EŽŪGF ir EŽŪFKP paramą 2014–2020 m. laikotarpiu.
Pakeitimas 832cp4
Pasiūlymas dėl reglamento
92 straipsnio 2 dalis
2.  Remdamosi turima informacija valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose paaiškina, kaip ketina siekti 1 dalyje nurodyto didesnio bendro indėlio. Tas paaiškinimas grindžiamas atitinkama informacija, pavyzdžiui, elementais, nurodytais 95 straipsnio 1 dalies a–f punktuose ir 95 straipsnio 2 dalies b punkte.
2.  Remdamosi naujausia ir patikima informacija valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose paaiškina, kokio poveikio aplinkai ir klimatui jos numato siekti 2021–2027 m. laikotarpiu ir kaip ketina siekti 1 dalyje nurodyto didesnio bendro indėlio, be kita ko, kaip ketina užtikrinti, kad siekiant tikslų, nustatytų remiantis I priede nurodytais poveikio rodikliais, būtų pagerinta dabartinė padėtis. Tas paaiškinimas grindžiamas atitinkama informacija, pavyzdžiui, elementais, nurodytais 95 straipsnio 1 dalies a–f punktuose ir 95 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose.
Pakeitimas 1177
Pasiūlymas dėl reglamento
92 a straipsnis (naujas)
92a straipsnis
Prevencija rizikos valdymo srityje
Remdamosi turima informacija ir SSGG analize valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose paaiškina, kaip ketina užtikrinti pakankamus ir tinkamus rizikos valdymo sprendimus, kad padėtų ūkininkams reaguoti į klimato, higienos ir ekonominius pavojus. Šiame straipsnyje nurodyti rizikos valdymo sprendimai gali apimti 70 straipsnyje išvardytas rizikos valdymo priemones arba bet kokius taikomus nacionalinius rizikos valdymo sprendimus.
Pakeitimas 569
Pasiūlymas dėl reglamento
93 straipsnio 1 pastraipa
Kiekviena valstybė narė parengia bendrą BŽŪP strateginį planą visai savo teritorijai.
Kiekviena valstybė narė, prireikus bendradarbiaudama su regionais, parengia bendrą BŽŪP strateginį planą visai savo teritorijai.
Pakeitimas 570
Pasiūlymas dėl reglamento
93 straipsnio 2 pastraipa
Jei BŽŪP strateginio plano elementai nustatomi regiono lygmeniu, valstybė narė užtikrina jų darną ir derėjimą su BŽŪP strateginio plano elementais, kurie nustatyti nacionaliniu lygmeniu.
Jei BŽŪP strateginio plano elementai nustatomi ir (arba) įgyvendinami regiono lygmeniu taikant regioninės intervencijos programas, valstybė narė užtikrina jų darną ir derėjimą su BŽŪP strateginio plano elementais, kurie nustatyti nacionaliniu lygmeniu.
Pakeitimai 571 ir 734cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
94 straipsnio 2 dalis
2.  Už BŽŪP strateginio plano rengimą atsakinga valstybės narės įstaiga užtikrina, kad už aplinkos ir klimato sritis atsakingos kompetentingos institucijos veiksmingai dalyvautų rengiant su aplinka ir klimatu susijusias plano nuostatas.
2.  Už BŽŪP strateginio plano rengimą atsakinga valstybės narės įstaiga užtikrina, kad už aplinkos ir klimato sritis atsakingos kompetentingos valdžios institucijos visapusiškai dalyvautų rengiant su aplinka ir klimatu susijusias plano nuostatas.
Pakeitimai 572 ir 734cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
94 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Kiekviena valstybė narė užmezga partnerystę su kompetentingomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis. Partnerystėje dalyvauja bent šie partneriai:
Kiekviena valstybė narė užmezga partnerystę su kompetentingomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ir kitais partneriais. Partnerystėje dalyvauja bent šie partneriai:
Pakeitimai 573 ir 734cp5
Pasiūlymas dėl reglamento
94 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  ekonominiai ir socialiniai partneriai;
b)  ekonominiai ir socialiniai partneriai, visų pirma žemės ūkio sektoriaus atstovai, įskaitant vietos veiklos grupes, kai vykdomos LEADER programos;
Pakeitimai 574 ir 734cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
94 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  atitinkamos įstaigos, atstovaujančios pilietinei visuomenei, ir įstaigos, atsakingos už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.
c)  atitinkamos įstaigos, atstovaujančios pilietinei visuomenei dėl visų 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytų tikslų, ir įstaigos, atsakingos už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.
Pakeitimai 575 ir 734cp7
Pasiūlymas dėl reglamento
94 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės įtraukia tuos partnerius į BŽŪP strateginių planų rengimą.
Valstybės narės visapusiškai įtraukia tuos partnerius į BŽŪP strateginių planų rengimą.
Pakeitimai 576 ir 734cp9
Pasiūlymas dėl reglamento
94 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės ir Komisija bendradarbiaudamos užtikrina veiksmingą BŽŪP strateginių planų koordinavimą, atsižvelgdamos į proporcingumo ir pasidalijamojo valdymo principus.
4.  Valstybės narės ir Komisija bendradarbiaudamos užtikrina veiksmingą BŽŪP strateginių planų koordinavimą, atsižvelgdamos į proporcingumo, pasidalijamojo valdymo principus ir tinkamą bendrosios rinkos veikimą.
Pakeitimai 577, 970 ir 1312cp7
Pasiūlymas dėl reglamento
94 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomas elgesio kodeksas, skirtas padėti valstybėms narėms organizuoti 3 dalyje nurodytas partnerystes. Elgesio kodekse nustatoma sistema, pagal kurią valstybės narės, vadovaudamosi savo nacionaline teise ir regionų kompetencija, turi įgyvendinti partnerystės principą.
Pakeitimas 578
Pasiūlymas dėl reglamento
95 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  siektinų reikšmių ir finansiniai planai;
e)  siektinų reikšmių ir finansiniai planai, įskaitant, kai tinkama, susijusius su regioninės intervencijos programomis;
Pakeitimas 579
Pasiūlymas dėl reglamento
95 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  III priedą „Konsultacijos su partneriais“;
c)  III priedą „Konsultacijos su partneriais“ – kompetentingų regioninės ir vietos valdžios institucijų ir partnerių, kaip nurodyta 94 straipsnio 3 dalyje, pateiktų pastabų suvestinę;
Pakeitimas 580
Pasiūlymas dėl reglamento
95 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  IV priedą „Specialioji išmoka už medvilnę“;
d)  kai taikoma, IV priedą „Specialioji išmoka už medvilnę“;
Pakeitimas 581
Pasiūlymas dėl reglamento
95 straipsnio 2 dalies e punktas
e)  V priedą „Papildomas nacionalinis finansavimas pagal BŽŪP strateginį planą“.
e)  V priedą „Strateginiam planui skiriama valstybės pagalba, kuriai pagal 131 straipsnio 4 dalį taikomi SESV 107, 108 ir 109 straipsniai, ir visoms plėtros intervencinėms priemonėms skiriamas papildomas nacionalinis finansavimas pagal BŽŪP strateginį planą“.
Pakeitimas 582
Pasiūlymas dėl reglamento
95 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas)
ea)  VI priedą „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“, kaip numatyta 28 straipsnyje;
Pakeitimas 583
Pasiūlymas dėl reglamento
95 straipsnio 2 dalies e b punktas (naujas)
eb)  VII priedą „Regioninės intervencijos programos“ ir
Pakeitimas 584
Pasiūlymas dėl reglamento
95 straipsnio 2 dalies e c punktas (naujas)
ec)  VIII priedą „Konkurencingumą didinti padedantys strateginių planų elementai“.
Pakeitimas 585
Pasiūlymas dėl reglamento
96 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  nurodomi su kiekvienu 6 straipsnyje minimu konkrečiu tikslu susiję poreikiai, remiantis faktine informacija, surinkta atlikus SSGG analizę. Apibūdinami visi poreikiai, nepriklausomai nuo to, ar jie bus tenkinami įgyvendinant BŽŪP strateginį planą;
b)  nurodomi su kiekvienu 6 straipsnyje minimu konkrečiu tikslu, įskaitant gyvūnų gerovę, susiję poreikiai, remiantis faktine informacija, surinkta atlikus SSGG analizę. Apibūdinami visi poreikiai, nepriklausomai nuo to, ar jie bus tenkinami įgyvendinant BŽŪP strateginį planą;
Pakeitimas 586
Pasiūlymas dėl reglamento
96 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  jei būtina, pateikiama pažeidžiamų geografinių vietovių, pavyzdžiui, atokiausių regionų, specialiųjų poreikių analizė;
d)  jei būtina, pateikiama izoliuotų arba pažeidžiamų geografinių vietovių, pavyzdžiui, atokiausių regionų, kalnuotų regionų ir salų regionų, specialiųjų poreikių analizė;
Pakeitimas 587
Pasiūlymas dėl reglamento
96 straipsnio 1 pastraipos e punktas
e)  nustatomi ir surikiuojami prioritetiniai poreikiai, taip pat deramai pagrindžiamos pasirinktys ir, jei būtina, nurodoma, kodėl kai kurie nustatyti poreikiai į BŽŪP strateginį planą neįtraukti arba įtraukti tik iš dalies.
e)  prioritetiniai poreikiai nustatomi ir surikiuojami atsižvelgiant į pasirinktis ir, jei būtina, pagrindžiamos priežastys, dėl kurių kai kurie nustatyti poreikiai į BŽŪP strateginį planą neįtraukti arba įtraukti tik iš dalies;
Pakeitimas 588
Pasiūlymas dėl reglamento
96 straipsnio 1 pastraipos e a punktas (naujas)
ea)  pateikiama sričių, kuriose nėra arba trūksta pagrindinės informacijos, kurios reikia siekiant išsamiai apibūdinti esamą padėtį, susijusią su šio pasiūlymo 6 straipsnyje nustatytais konkrečiais tikslais, ir stebėti, kaip šie tikslai įgyvendinami, santrauka.
Pakeitimas 589
Pasiūlymas dėl reglamento
96 straipsnio 3 pastraipa
Šiam vertinimui atlikti valstybės narės naudoja naujausius ir patikimiausius duomenis.
Šiam vertinimui atlikti valstybės narės naudoja naujausius ir patikimiausius duomenis ir, kai reikia, naudoja pagal lytis suskirstytus duomenis.
Pakeitimas 590
Pasiūlymas dėl reglamento
97 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)
aa)  BŽŪP strateginio plano ekonominės ir socialinės struktūros paaiškinimas, aprašant įvairių intervencinių priemonių, kuriomis siekiama konkrečių su žemės ūkio ekonomine plėtra ir kaimo vietovėmis susijusių tikslų, apibrėžtų, atitinkamai, 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, g, h ir i punktuose, papildomumą ir pagrindines sąlygas;
Pakeitimas 591
Pasiūlymas dėl reglamento
97 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba)  prireikus apžvalga, kaip BŽŪP strateginiame plane nagrinėjami didelę gamtinę vertę turinčių ūkininkavimo sistemų poreikiai, įskaitant aspektus, susijusius su socialiniu ir ekonominiu gyvybingumu;
Pakeitimas 592
Pasiūlymas dėl reglamento
97 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  su 6 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytu konkrečiu tikslu „pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai“ susijusi BŽŪP strateginiame plane nustatytų intervencinių priemonių ir specialiųjų sąlygų, pavyzdžiui, nustatytų 22 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnyje, 69 straipsnyje ir 71 straipsnio 7 dalyje, apžvalga. Pateikdamos su 27 ir 69 straipsniuose nurodytomis intervencinių priemonių rūšimis susijusį finansinį planą valstybės narės, visų pirma, remiasi 86 straipsnio 5 dalimi. Apžvalgoje taip pat paaiškinama sąsaja su nacionalinėmis priemonėmis, siekiant didesnio šios srities Sąjungos ir nacionalinių veiksmų nuoseklumo;
c)  6 straipsnio 1 dalies g punkto tikslą „pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai“ atitinkančių BŽŪP strateginiame plane nustatytų intervencinių priemonių ir specialiųjų sąlygų, pavyzdžiui, nustatytų 22 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnyje, 69 straipsnyje ir 71 straipsnio 7 dalyje, apžvalga. Pateikdamos su 27 ir 69 straipsniuose nurodytomis intervencinių priemonių rūšimis susijusį finansinį planą valstybės narės, visų pirma, remiasi 86 straipsnio 5 dalimi. Apžvalgoje taip pat paaiškinama sąsaja su nacionalinėmis priemonėmis, siekiant didesnio šios srities Sąjungos ir nacionalinių veiksmų nuoseklumo;
Pakeitimas 593
Pasiūlymas dėl reglamento
97 straipsnio 2 dalies f punktas
f)   nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąsajos bei finansinių asignavimų paskirstymo pagal intervencines priemones ir fondus apibūdinimas.
f)   nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąsajos bei finansinių asignavimų paskirstymo pagal intervencines priemones ir fondus apibūdinimas ir
Pakeitimas 594
Pasiūlymas dėl reglamento
97 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)
fa)  paaiškinimas, kaip BŽŪP strateginiu planu numatoma prisidėti siekiant gerinti gyvūnų sveikatą ir didinti jų gerovę bei mažinti atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Valstybės narės visų pirma aptaria 28 ir 65 straipsniuose nurodytų rūšių intervencines priemones.
Pakeitimas 1112
Pasiūlymas dėl reglamento
97 straipsnio 2 dalies f b punktas (naujas)
fb)  paaiškinimas, kaip intervencinės priemonės, kuriomis siekiama kiekvieno 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto konkretaus tikslo, prisideda prie tvarkos supaprastinimo galutiniams paramos gavėjams ir administracinės naštos mažinimo.
Pakeitimas 595
Pasiūlymas dėl reglamento
98 straipsnio pavadinimas
Kelioms intervencinėms priemonėms bendri elementai
Kelioms intervencinėms priemonėms bendri elementai strateginiuose planuose
Pakeitimas 1113
Pasiūlymas dėl reglamento
98 straipsnio 1 pastraipos b punkto ii a papunktis (naujas)
iia)   bendro indėlio į tvarkos supaprastinimą ir reglamentavimo bei administracinės naštos galutiniams paramos gavėjams mažinimą aprašymas.
Pakeitimas 835
Pasiūlymas dėl reglamento
98 straipsnio 1 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)   paaiškinimas, kaip BŽŪP strateginiu planu bus remiamas ekologinis žemės ūkis, siekiant padėti priderinti gamybą prie didėjančios ekologiškų žemės ūkio produktų paklausos, kaip nustatyta 13a straipsnyje;
Pakeitimas 596
Pasiūlymas dėl reglamento
98 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  83 straipsnio 2 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje ir 112 straipsnyje nurodytos techninės paramos ir 113 straipsnyje nurodyto BŽŪP tinklo naudojimo aprašas;
c)  83 straipsnio 2 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje ir 112 straipsnyje nurodytos techninės paramos ir 113 straipsnyje nurodyto BŽŪP tinklo naudojimo aprašas ir
Pakeitimas 597
Pasiūlymas dėl reglamento
99 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  pasirinktas tos intervencinės priemonės modelis arba jos taikymo reikalavimai, kuriais užtikrinama, kad būtų veiksmingai siekiama 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto (-ų) konkretaus (-čių) tikslo (-ų). Aplinkosaugos ir klimato intervencinių priemonių atveju iš sąsajos su paramos sąlygų sistemos reikalavimais turi būti aišku, kad praktika nesidubliuoja;
c)  pasirinktas tos intervencinės priemonės modelis arba jos taikymo reikalavimai, kuriais užtikrinama, kad būtų veiksmingai siekiama 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto (-ų) atitinkamo (-ų) konkretaus (-čių) tikslo (-ų). Aplinkosaugos ir klimato intervencinių priemonių atveju iš sąsajos su paramos sąlygų sistemos reikalavimais turi būti aišku, kad praktika nesidubliuoja;
Pakeitimas 598
Pasiūlymas dėl reglamento
99 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  tinkamumo finansuoti sąlygos;
d)  tinkamumo finansuoti sąlygos pagal šį reglamentą;
Pakeitimas 599
Pasiūlymas dėl reglamento
99 straipsnio 1 pastraipos h punktas
h)  intervencinei priemonei pagal 88 straipsnį skirtas metinis finansinis asignavimas. Jei būtina, atskirai nurodomos dotacijoms numatytos sumos ir finansinėms priemonėms numatytos sumos;
h)  intervencinei priemonei pagal 88 straipsnį skirtas metinis finansinis asignavimas. Jei būtina, atskirai nurodomos dotacijoms numatytos sumos ir finansinėms priemonėms numatytos sumos ir
Pakeitimas 600
Pasiūlymas dėl reglamento
99 straipsnio 1 pastraipos i punktas
i)  nuoroda į tai, ar intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas.
i)  nuoroda į tai, ar intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos atitikties Europos Komisijos gairėse dėl valstybės pagalbos pateiktiems nurodymams vertinimas.
Pakeitimas 601
Pasiūlymas dėl reglamento
100 straipsnio 1 dalis
1.  95 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą siektinų reikšmių planą sudaro apibendrinamoji lentelė, kurioje pateikiamos 97 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos siektinos reikšmės, išskirstytos į metines tarpines reikšmes.
1.  95 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą siektinų reikšmių planą sudaro apibendrinamoji lentelė, kurioje pateikiamos 97 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos siektinos reikšmės, išskirstytos į metines arba, kai taikytina, daugiametes tarpines reikšmes ir prireikus dalinai išskirstytos pagal regionus.
Pakeitimas 602
Pasiūlymas dėl reglamento
100 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos e punktas
e)  pagal intervencines priemones suskirstyti asignavimai III antraštinės dalies III skyriaus VII skirsnyje nurodytoms sektorinėms intervencinėms priemonėms; nurodomi planuojami gauti produktai ir vidutinė vieneto suma;
e)  pagal intervencines priemones suskirstyti asignavimai III antraštinės dalies III skyriuje nurodytoms sektorinėms intervencinėms priemonėms; nurodomi planuojami gauti produktai ir vidutinė vieneto suma;
Pakeitimas 603
Pasiūlymas dėl reglamento
100 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos f punktas
f)  pagal intervencinių priemonių rūšį ir intervencines priemones suskirstyti valstybių narių asignavimai kaimo plėtrai, pagal b punktą perkėlus lėšas į tiesiogines išmokas ir iš jų; nurodomos bendros laikotarpio sumos ir taikytina EŽŪFKP įnašo norma pagal intervencinę priemonę ir, jei taikytina, regiono tipą. Jei perkeliamos lėšos iš tiesioginių išmokų, nurodoma intervencinė (-s) priemonė (-s) arba intervencinės priemonės dalis, kurioms finansuoti naudojamos perkeliamos lėšos. Be to, šioje lentelėje nurodomi kiekvienos intervencinės priemonės planuojami gauti produktai ir vidutinės arba pastoviosios vieneto sumos, taip pat, jei taikytina, atskirai nurodomos dotacijoms numatytos sumos ir finansinėms priemonėms numatytos sumos. Techninės paramos sumos taip pat nurodomos;
f)  pagal intervencinių priemonių rūšį ir intervencines priemones suskirstyti valstybių narių asignavimai kaimo plėtrai, pagal b punktą perkėlus lėšas į tiesiogines išmokas ir iš jų; nurodomos bendros laikotarpio sumos ir taikytina EŽŪFKP įnašo norma pagal intervencinę priemonę ir, jei taikytina, regiono tipą. Jei perkeliamos lėšos iš tiesioginių išmokų, nurodoma intervencinė (-s) priemonė (-s) arba intervencinės priemonės dalis, kurioms finansuoti naudojamos perkeliamos lėšos. Be to, šioje lentelėje nurodomi kiekvienos intervencinės priemonės planuojami gauti produktai ir vidutinės arba pastoviosios vieneto sumos, taip pat, jei taikytina, atskirai nurodomos dotacijoms numatytos sumos ir finansinėms priemonėms numatytos sumos. Techninės paramos sumos taip pat nurodomos; taip pat
Pakeitimas 604
Pasiūlymas dėl reglamento
100 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Šioje dalyje nurodyti elementai nustatomi kiekvienais metais.
Šioje dalyje nurodyti elementai, kai reikia, nustatomi kiekvienais metais ir, kai taikytina, gali apimti regionines lenteles.
Pakeitimas 605
Pasiūlymas dėl reglamento
100 a straipsnis (naujas)
100a straipsnis
Regioninės intervencijos programos
Kiekvieną kaimo plėtrai skirtos regioninės intervencijos programą sudaro bent šie skirsniai:
a)  SSGG analizės santrauka; 
b)  poreikių vertinimo santrauka; 
c)  intervencijos strategija; 
d)  intervencinių priemonių, valdomų ir įgyvendinamų regioniniu lygmeniu pagal nacionalinį strateginį planą, kaip nustatyta 99 straipsnyje, veikimo aprašas. Konkrečiau, kiekvieną šio straipsnio c punkte nurodytoje strategijoje nustatytą intervencinę priemonę sudaro šie elementai:
i)  intervencijos aprašas;
ii)  tinkamumo finansuoti sąlygos; 
iii)  paramos norma;
iv)  paramos vieneto sumos apskaičiavimas;
v)  finansinis planas;
vi)  rezultato rodikliai;
vii)  siektinos reikšmės;
viii)  paaiškinimas dėl siektinų reikšmių pasiekimo;
e)  daugiametis finansinis planas ir
f)  valdymo ir koordinavimo sistemos aprašas;
Pakeitimas 606
Pasiūlymas dėl reglamento
102 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
95 straipsnio 1 dalies g punkte minimame BŽŪP modernizuoti būtinų elementų apraše nurodomi BŽŪP strateginio plano elementai, galintys padėti modernizuoti žemės ūkio sektorių ir BŽŪP, visų pirma:
95 straipsnio 1 dalies g punkte minimame BŽŪP modernizuoti būtinų elementų apraše nurodomi BŽŪP strateginio plano elementai, galintys padėti modernizuoti žemės ūkio sektorių ir BŽŪP, siekiant įveikti naujus iššūkius, įskaitant perėjimą prie tvaresnių modelių, visų pirma:
Pakeitimas 607
Pasiūlymas dėl reglamento
102 straipsnio 1 pastraipos a punkto įžanginė dalis
a)  apžvelgiama, kaip BŽŪP strateginis planas padės siekti 5 straipsnio antroje pastraipoje nustatyto kompleksinio bendrojo tikslo, susijusio su žinių kaupimu ir keitimusi jomis, inovacijų diegimu, skaitmeninimo gerinimu ir praktiniu jų taikymu, visų pirma:
a)  apžvelgiama, kaip BŽŪP strateginis planas padės siekti 5 straipsnio antroje pastraipoje nustatyto kompleksinio bendrojo tikslo, susijusio su žinių kaupimu ir keitimusi jomis, inovacijų diegimu, skaitmeninimo žemės ūkyje ir kaimo vietovėse gerinimu ir praktiniu jų taikymu bei skatinimu, visų pirma:
Pakeitimas 836
Pasiūlymas dėl reglamento
102 straipsnio 1 pastraipos a punkto ii a papunktis (naujas)
iia)   apibūdinama, kaip užtikrinamas suderinamumas su darnaus vystymosi tikslais ir tarptautiniais susitarimais klimato srityje;
Pakeitimas 608
Pasiūlymas dėl reglamento
102 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  apibūdinama žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovėms skirtų skaitmeninių technologijų plėtojimo ir naudojimo BŽŪP strateginiame plane nustatytų intervencinių priemonių veiksmingumui ir efektyvumui didinti strategija.
b)  apibūdinama žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovėms, pažangiesiems kaimams skirtų skaitmeninių technologijų plėtojimo ir šių technologijų naudojimo sąlygų, kurios turėtų apimti informaciją ūkininkams apie jų teises, susijusias su jų asmens duomenų apsauga ir naudojimu, BŽŪP strateginiame plane nustatytų intervencinių priemonių veiksmingumui ir efektyvumui didinti strategija.
Pakeitimas 609
Pasiūlymas dėl reglamento
103 straipsnio 2 dalies 3 pastraipos e punktas
e)  kai taikytina, teritorinių aspektų analizė, nurodant teritorijas, kuriose bus taikomos intervencinės priemonės;
e)  kai taikytina, teritorinių aspektų analizė, nurodant teritorijas, kuriose bus taikomos intervencinės priemonės, įskaitant didelės gamtinės vertės žemės ūkio paskirties žemę;
Pakeitimas 610
Pasiūlymas dėl reglamento
103 straipsnio 2 dalies 5 pastraipa
SSGG analizėje aptariant 6 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytą konkretų tikslą pritraukti jaunuosius ūkininkus pateikiama trumpa duomenų apie galimybes naudotis žeme, žemės nuosavybės judumą ir žemės restruktūrizavimą, galimybę gauti finansavimą ir kreditus, taip pat galimybę įgyti žinių ir gauti konsultacijų analizė.
SSGG analizėje aptariant 6 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytą konkretų tikslą pritraukti jaunuosius ūkininkus pateikiama trumpa duomenų apie galimybes naudotis žeme, žemės nuosavybės judumą ir žemės restruktūrizavimą, galimybę gauti finansavimą ir kreditus, taip pat galimybę įgyti žinių ir gauti konsultacijų ir gebėjimą įveikti riziką analizė.
Pakeitimas 611
Pasiūlymas dėl reglamento
103 straipsnio 5 dalies a punktas
a)  trumpas papildomo nacionalinio finansavimo, kuris teikiamas pagal BŽŪP strateginį planą, įskaitant kiekvienai priemonei skiriamas sumas ir nuorodą į atitiktį šio reglamento reikalavimams, aprašas;
a)  trumpas papildomo nacionalinio finansavimo, kuris teikiamas pagal BŽŪP strateginį planą, įskaitant kiekvienai intervencinei priemonei skiriamas sumas ir nuorodą į atitiktį šio reglamento reikalavimams, aprašas;
Pakeitimas 612
Pasiūlymas dėl reglamento
103 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  BŽŪP strateginio plano VI priede aprašomos klimato, aplinkos ir gyvūnų gerovės programos, kaip numatyta 28 straipsnyje.
Pakeitimas 613
Pasiūlymas dėl reglamento
103 straipsnio 5 b dalis (nauja)
5b.  BŽŪP strateginio plano VII priede aprašomos regioninės intervencijos programos.
Pakeitimas 615
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnis
104 straipsnis
Išbraukta.
Su BŽŪP strateginio plano turiniu susiję deleguotieji įgaliojimai
Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos šio skyriaus nuostatos dėl BŽŪP strateginio plano turinio ir jo priedų.
Pakeitimas 616
Pasiūlymas dėl reglamento
105 straipsnio pavadinimas
Su BŽŪP strateginio plano turiniu susiję įgyvendinimo įgaliojimai
Su BŽŪP strateginio plano forma susiję įgyvendinimo įgaliojimai
Pakeitimas 617
Pasiūlymas dėl reglamento
105 straipsnio 1 pastraipa
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 96–103 straipsniuose nurodytų elementų pateikimo BŽŪP strateginiuose planuose taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 139 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma standartinė forma ir 96–103 straipsniuose nurodytų elementų pateikimo BŽŪP strateginiuose planuose taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 139 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 1153cp1
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 1 dalis
1.  Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. pateikia Komisijai pasiūlymą dėl BŽŪP strateginio plano, kuriame pateikiama 95 straipsnyje nurodyta informacija.
1.  Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip ... [praėjus vieniems metams po šio Reglamento įsigaliojimo dienos] pateikia Komisijai pasiūlymą dėl BŽŪP strateginio plano, kuriame pateikiama 95 straipsnyje nurodyta informacija.
Komisija skatina valstybes nares rengiant BŽŪP strateginius planus tarpusavyje keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais.
Pakeitimas 619
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija įvertina pasiūlytus BŽŪP strateginius planus, atsižvelgdama į planų išsamumą, nuoseklumą ir derėjimą su bendraisiais Sąjungos teisės principais, šiuo reglamentu ir pagal jį priimtomis nuostatomis, taip pat su Horizontaliuoju reglamentu, į jų faktinį indėlį siekiant 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui ir konkurencijos iškraipymui, paramos gavėjams ir administracijoms tenkančios administracinės naštos dydžiui. Visų pirma, vertinamas BŽŪP strateginio plano strategijos tinkamumas, atitinkami konkretūs tikslai, siektinos reikšmės, intervencinės priemonės ir SSGG analize bei ex-ante vertinimu grindžiamas biudžeto išteklių skyrimas konkretiems BŽŪP strateginio plano tikslams siekti naudojant siūlomą intervencinių priemonių rinkinį.
2.  Komisija įvertina pasiūlytus BŽŪP strateginius planus, atsižvelgdama į planų išsamumą, nuoseklumą ir derėjimą su bendraisiais Sąjungos teisės principais, šiuo reglamentu ir pagal jį priimtomis nuostatomis, taip pat su Horizontaliuoju reglamentu, į jų faktinį indėlį siekiant 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui ir konkurencijos iškraipymui, paramos gavėjams ir administracijoms tenkančios administracinės naštos dydžiui. Visų pirma, vertinamas BŽŪP strateginio plano strategijos tinkamumas, įskaitant naudotos informacijos kokybę, atitinkami konkretūs tikslai, siektinos reikšmės, intervencinės priemonės ir SSGG analize bei ex-ante vertinimu grindžiamas biudžeto išteklių skyrimas konkretiems BŽŪP strateginio plano tikslams siekti naudojant siūlomą intervencinių priemonių rinkinį.
Pakeitimas 1153cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa
Kiekvienas BŽŪP strateginis planas patvirtinamas ne vėliau kaip po aštuonių mėnesių nuo dienos, kurią atitinkama valstybė narė jį pateikė.
Kiekvienas BŽŪP strateginis planas patvirtinamas ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo dienos, kurią atitinkama valstybė narė jį pateikė.
Pakeitimai 620, 1153cp3 ir 1331
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa
Patvirtinimas netaikomas 101 straipsnio c punkte ir BŽŪP strateginio plano I–IV prieduose, kurie nurodyti 95 straipsnio 2 dalies a–d punktuose, pateiktai informacijai.
Išbraukta.
Pakeitimas 1153cp4
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa
Tinkamai pagrįstais atvejais valstybė narė gali paprašyti Komisijos patvirtinti BŽŪP strateginį planą, kuriame nepateikti visi elementai. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė nurodo trūkstamas BŽŪP strateginio plano dalis ir pateikia su visu BŽŪP strateginiu planu susijusias preliminarias siektinas reikšmes ir 100 straipsnyje nurodytus finansinius planus, kad įrodytų bendrą plano nuoseklumą ir darną. Trūkstami BŽŪP strateginio plano elementai pateikiami Komisijai kaip plano pakeitimas pagal 107 straipsnį.
Tinkamai pagrįstais atvejais valstybė narė gali paprašyti Komisijos patvirtinti BŽŪP strateginį planą, kuriame nepateikti visi elementai. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė nurodo trūkstamas BŽŪP strateginio plano dalis ir pateikia su visu BŽŪP strateginiu planu susijusias preliminarias siektinas reikšmes ir 100 straipsnyje nurodytus finansinius planus, kad įrodytų bendrą plano nuoseklumą ir darną. Trūkstami BŽŪP strateginio plano elementai pateikiami Komisijai kaip plano pakeitimas pagal 107 straipsnį per ne ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį. Jie yra nuoseklūs ir suderinti su valstybės narės anksčiau pateiktais orientaciniais tikslais ir finansiniais planais, be jokių reikšmingų nuokrypių ar menkesnio užmojo.
Pakeitimai 621, 983, 1153cp5 ir 1333
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 7 a dalis (nauja)
7a.  Per šešis mėnesius nuo nacionalinių BŽŪP strateginių planų patvirtinimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jų suvestinę ataskaitą ir aiškiai aprašytus vertinimus, kad informuotų apie valstybių narių priimtus sprendimus siekiant įgyvendinti 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus konkrečius tikslus.
Pakeitimas 1153cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 7 b dalis (nauja)
7b.   Komisija išverčia BŽŪP strateginius planus į anglų kalbą ir paskelbia juos internete taip, kad būtų užtikrintas viešumas ir skaidrumas Sąjungos lygmeniu.
Pakeitimai 623, 985 ir 1153cp7
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 7 c dalis (nauja)
7c.  BŽŪP strateginių planų patvirtinimas ir jų įgyvendinimas valstybėse narėse negali sukelti vėlavimų paramos paraiškų laikotarpiu paramos gavėjams ar laiku išmokant paramos lėšas, ypač pirmaisiais įgyvendinimo metais.
Pakeitimas 735cp1
Pasiūlymas dėl reglamento
107 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės gali teikti Komisijai prašymus iš dalies pakeisti savo BŽŪP strateginius planus.
1.  Valstybės narės gali teikti Komisijai prašymus iš dalies pakeisti savo BŽŪP strateginius planus, įskaitant, kai taikoma, bet kokius regioninių intervencinių veiksmų programų pakeitimus, laikantis susitarimo su regioninėmis vadovaujančiosiomis institucijomis.
Pakeitimai 625 ir 735cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
107 straipsnio 2 dalis
2.  Prašymai iš dalies pakeisti BŽŪP strateginius planus turi būti tinkamai pagrįsti ir, visų pirma, juose turi būti nurodytas tikėtinas plano pakeitimų poveikis 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų siekimui. Prie jų pridedamas iš dalies pakeistas planas ir, prireikus, atnaujinti priedai.
2.  Prašymai iš dalies pakeisti BŽŪP strateginius planus turi apimti paaiškinimą, koks būtų tikėtinas plano pakeitimų poveikis 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų konkrečių tikslų siekimui. Prie jų pridedamas iš dalies pakeistas planas ir, prireikus, atnaujinti priedai.
Pakeitimai 626 ir 735cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
107 straipsnio 7 dalis
7.  Prašymas iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą gali būti teikiamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, atsižvelgiant į galimas išimtis, kurias Komisija nustato pagal 109 straipsnį.
7.  Prašymas iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą gali būti teikiamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, atsižvelgiant į galimas šiame reglamente ir Komisijos pagal 109 straipsnį nustatytas išimtis.
Pakeitimai 627 ir 735cp4
Pasiūlymas dėl reglamento
107 straipsnio 8 dalis
8.  Kiekvieną BŽŪP strateginio plano pakeitimą Komisija patvirtina priimdama įgyvendinimo aktą, netaikydama 139 straipsnyje nurodytos komiteto procedūros.
8.  Kiekvieną BŽŪP strateginio plano pakeitimą Komisija patvirtina priimdama įgyvendinimo aktą, netaikydama 139 straipsnyje nurodytos komiteto procedūros. Apie tai deramai pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimai 628 ir 735cp5
Pasiūlymas dėl reglamento
107 straipsnio 9 dalis
9.  Nedarant poveikio 80 straipsnio taikymui, BŽŪP strateginių planų pakeitimai teisiškai įsigalioja tik patvirtinti Komisijos.
9.  Nedarant poveikio 80 straipsnio taikymui, BŽŪP strateginių planų pakeitimai teisiškai įsigalioja tik patvirtinti Komisijos ir yra viešai paskelbiami.
Pakeitimas 1137
Pasiūlymas dėl reglamento
107 a straipsnis (naujas)
107a straipsnis
BŽŪP strateginių planų peržiūra
Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. valstybės narės peržiūri savo strateginius planus, siekdamos užtikrinti, kad strateginiai planai būtų suderinti su taikomais Sąjungos klimato ir aplinkos teisės aktais, ir pateikia Komisijai prašymus atitinkamai iš dalies pakeisti jų strateginius planus.
Pakeitimas 629
Pasiūlymas dėl reglamento
108 straipsnio 2 pastraipa
Į šį terminą neįtraukiamas laikotarpis, prasidedantis kitą dieną po dienos, kurią Komisija išsiunčia valstybei narei savo pastabas arba prašymą pateikti patikslintus dokumentus, ir baigiasi, kai valstybė narė pateikia atsakymą Komisijai.
Išbraukta.
Pakeitimas 630
Pasiūlymas dėl reglamento
109 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  BŽŪP strateginių planų teikimo programavimo laikotarpiu periodiškumo, taip pat išimtinių atvejų, kuriais neatsižvelgiama į 107 straipsnio 7 dalyje nurodytą didžiausią pakeitimų skaičių, nustatymo.
c)  BŽŪP strateginių planų pakeitimų teikimo BŽŪP strateginių planų taikymo programavimo laikotarpiu periodiškumo, taip pat išimtinių atvejų, kuriais neatsižvelgiama į 107 straipsnio 7 dalyje nurodytą didžiausią pakeitimų skaičių, nustatymo.
Pakeitimas 631
Pasiūlymas dėl reglamento
110 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Nepažeisdamos 1 dalies pirmos pastraipos, valstybės narės taip pat gali įsteigti regionines institucijas, kad šios įgyvendintų ir valdytų intervencines priemones, finansuojamas EŽŪFKP pagal jų nacionalinius strateginius planus, kai šios intervencinės priemonės yra skirtos regionams. Tokiu atveju nacionalinė vadovaujančioji institucija paskiria nacionalinę EŽŪFKP koordinavimo įstaigą, kuri užtikrina vienodą Sąjungos taisyklių taikymą ir nacionaliniu lygmeniu nustatytų strateginių planų elementų nuoseklumą pagal 93 straipsnio antrą pastraipą.
Pakeitimas 736cp2
Pasiūlymas dėl reglamento
110 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Vadovaujančioji institucija atsako už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą BŽŪP strateginio plano administravimą ir įgyvendinimą. Ji visų pirma užtikrina, kad:
2.  Vadovaujančioji institucija atsako už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą BŽŪP strateginio plano administravimą ir įgyvendinimą ir, kai tinkama, kartu su regioninėmis vadovaujančiosiomis institucijomis vykdo regionines intervencinių veiksmų programas. Jos visų pirma užtikrina, kad:
Pakeitimai 632 ir 736cp3
Pasiūlymas dėl reglamento
110 straipsnio 2 dalies g punktas
g)  būtų parengta metinė rezultatų ataskaita, įskaitant suvestines stebėsenos duomenų lenteles, ir, pasikonsultavus su Stebėsenos komitetu, ji būtų pateikta Komisijai;
g)  būtų parengta stebėsenos rezultatų ataskaita, įskaitant suvestines stebėsenos duomenų lenteles, ir, pasikonsultavus su Stebėsenos komitetu, ji būtų pateikta Komisijai;
Pakeitimai 633 ir 736cp4
Pasiūlymas dėl reglamento
110 straipsnio 2 dalies h punktas
h)  būtų imtasi veiksmų, kuriais būtų atsižvelgta į Komisijos pastabas dėl metinių rezultatų ataskaitų;
h)  būtų imtasi veiksmų, kuriais būtų atsižvelgta į Komisijos pastabas dėl rezultatų ataskaitų;
Pakeitimas 736cp5
Pasiūlymas dėl reglamento
110 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija gali paskirti vieną ar daugiau tarpinių institucijų, įskaitant vietos valdžios institucijas, regioninės plėtros įstaigas ar nevyriausybines organizacijas, valdyti ir įgyvendinti BŽŪP strateginiame plane nustatytas intervencines priemones.
3.  Valstybė narė arba vadovaujančioji institucija arba, kai tinkama, regioninės vadovaujančiosios institucijos gali paskirti vieną ar daugiau tarpinių institucijų, įskaitant vietos valdžios institucijas, regioninės plėtros įstaigas ar nevyriausybines organizacijas, valdyti ir įgyvendinti BŽŪP strateginiame plane nustatytas intervencines priemones
Pakeitimai 634 ir 736cp6
Pasiūlymas dėl reglamento
110 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa
Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiomis taisyklėmis dėl 2 dalies j ir k punktuose nustatytų informavimo, viešinimo ir matomumo reikalavimų taikymo.
Komisija pagal 138 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiomis taisyklėmis dėl 2 dalies j ir k punktuose nustatytų informavimo, viešinimo ir matomumo reikalavimų taikymo.
Pakeitimai 635 ir 736cp7
Pasiūlymas dėl reglamento
110 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 139 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Išbraukta.
Pakeitimas 636
Pasiūlymas dėl reglamento
110 a straipsnis (naujas)
110a straipsnis
Tarpininkavimo įstaiga
Nedarydamos poveikio nacionalinėms taisyklėms dėl administracinės ar teisminės peržiūros, valstybės narės paskiria funkciškai nepriklausomą tarpininkavimo įstaigą, atsakingą už kompetentingų institucijų priimtų sprendimų pakartotinį svarstymą. Paramos gavėjų prašymu šios įstaigos siekia rasti sprendimus, dėl kurių sutartų susijusios šalys. Ji turi reikiamų ekspertinių žinių ir tinkamai atstovauja institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams.
Pakeitimas 637
Pasiūlymas dėl reglamento
111 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Prieš pateikdama BŽŪP strateginį planą valstybė narė įsteigia BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetą (toliau – Stebėsenos komitetas).
Valstybė narė įsteigia nacionalinį BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetą (toliau – Stebėsenos komitetas) ir prireikus regioninius stebėsenos komitetus.
Pakeitimas 638
Pasiūlymas dėl reglamento
111 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Kiekvienas Stebėsenos komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
Kiekvienas Stebėsenos komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles. Nacionalinis stebėsenos komitetas priima savo taisykles bendradarbiaudamas su regioniniais stebėsenos komitetais.
Pakeitimas 639
Pasiūlymas dėl reglamento
111 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
Stebėsenos komitetas posėdžiauja bent kartą metuose ir svarsto visus klausimus, kurie daro poveikį BŽŪP strateginiame plane nustatytų siektinų reikšmių siekimui.
Stebėsenos komitetas posėdžiauja bent kartą metuose ir svarsto visus klausimus, kurie daro poveikį BŽŪP strateginiame plane nustatytų siektinų reikšmių siekimui jo kompetencijos srityse.
Pakeitimas 640
Pasiūlymas dėl reglamento
111 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa
Stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisykles ir visus duomenis bei informaciją, kuria su Stebėsenos komitetu dalijamasi, valstybė narė skelbia internete.
Stebėsenos komitetų darbo tvarkos taisykles ir nuomones valstybė narė skelbia internete ir perduoda jas Komisijai.
Pakeitimas 641
Pasiūlymas dėl reglamento
111 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Valstybė narė sprendžia dėl Stebėsenos komiteto sudėties ir užtikrina proporcingą atstovavimą atitinkamoms valdžios institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat 94 straipsnio 3 dalyje nurodytų partnerių atstovams.
Valstybė narė ir, kai taikytina, regionai sprendžia dėl stebėsenos komitetų sudėties, tinkamai atsižvelgdami į interesų konfliktų prevenciją, ir užtikrina proporcingą atstovavimą atitinkamoms valdžios institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat 94 straipsnio 3 dalyje nurodytų partnerių atstovams, kurie yra svarbūs įgyvendinant visus 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus.
Pakeitimas 642
Pasiūlymas dėl reglamento
111 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa
Valstybė narė stebėsenos komiteto narių sąrašą skelbia internete.
Valstybė narė stebėsenos komiteto narių sąrašą skelbia internete ir valstybės narės praneša apie jį Komisijai.
Pakeitimas 643
Pasiūlymas dėl reglamento
111 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
3.  Stebėsenos komitetas visų pirma svarsto:
3.  Stebėsenos komitetai visų pirma svarsto:
Pakeitimas 645
Pasiūlymas dėl reglamento
111 straipsnio 3 dalies d a punktas (naujas)
da)  atitinkamą informaciją, pateiktą nacionaliniame BŽŪP tinkle;
Pakeitimas 646
Pasiūlymas dėl reglamento
111 straipsnio 3 dalies f a punktas (naujas)
fa)  rezultatų ataskaitas;
Pakeitimas 647
Pasiūlymas dėl reglamento
111 straipsnio 3 dalies f b punktas (naujas)
fb)  pažangą siekiant supaprastinimo ir administracinės naštos galutiniams paramos gavėjams sumažinimo;
Pakeitimas 648
Pasiūlymas dėl reglamento
111 straipsnio 4 dalies a punktas
a)  BŽŪP strateginio plano projekto;
Išbraukta.
Pakeitimas 649
Pasiūlymas dėl reglamento
111 straipsnio 4 dalies c punktas
c)  metinių rezultatų ataskaitų;
c)  rezultatų ataskaitų;
Pakeitimas 650
Pasiūlymas dėl reglamento
111 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Stebėsenos komitetai gali prašyti nacionalinio BŽŪP tinklo informacijos ir analizių, susijusių su konkrečiomis intervencinėmis priemonėmis.
Pakeitimas 651
Pasiūlymas dėl reglamento
113 straipsnio 1 dalis
1.  Komisijai patvirtinus BŽŪP strateginį planą, ne vėliau kaip po 12 mėnesių, kiekviena valstybė narė sukuria nacionalinį bendros žemės ūkio politikos tinklą (nacionalinį BŽŪP tinklą), skirtą organizacijų ir administracijų, konsultantų, tyrėjų ir kitų inovacijų sektoriaus subjektų, susijusių su žemės ūkio ir kaimo plėtros sritimi, ryšiams palaikyti nacionaliniu lygmeniu.
1.  Komisijai patvirtinus BŽŪP strateginį planą, ne vėliau kaip po 12 mėnesių, kiekviena valstybė narė sukuria nacionalinį bendros žemės ūkio politikos tinklą (nacionalinį BŽŪP tinklą), skirtą organizacijų, žemės ūkio sektorių atstovų ir administracijų, konsultantų, tyrėjų, kitų inovacijų sektoriaus subjektų ir kitų subjektų, susijusių su žemės ūkio ir kaimo plėtros sritimi, ryšiams palaikyti nacionaliniu lygmeniu. Kuriant nacionalinį BŽŪP tinklą remiamasi valstybėse narėse veikiančiomis tinklo struktūromis.
Pakeitimas 652
Pasiūlymas dėl reglamento
113 straipsnio 4 dalies j punktas
j)  nacionalinių BŽŪP tinklų atveju dalyvauti Europos BŽŪP tinklo veikloje ir prie jos prisidėti.
j)  nacionalinių BŽŪP tinklų atveju dalyvauti Europos BŽŪP tinklo veikloje ir prie jos prisidėti;
Pakeitimas 653
Pasiūlymas dėl reglamento
113 straipsnio 4 dalies j a punktas (naujas)
ja)  jei tai Europos BŽŪP tinklai – dalyvauti nacionalinių tinklų veikloje ir prie jos prisidėti;
Pakeitimas 654
Pasiūlymas dėl reglamento
113 straipsnio 4 dalies j b punktas (naujas)
jb)  pateikti 111 straipsnyje nurodytų stebėsenos komitetų prašomą informaciją.
Pakeitimas 655
Pasiūlymas dėl reglamento
114 straipsnio 2 dalis
2.  EIP tikslas yra skatinti inovacijas ir veiksmingiau keistis žiniomis.
2.  EIP tikslas yra skatinti tvarias inovacijas ir veiksmingiau keistis žiniomis.
Pakeitimas 656
Pasiūlymas dėl reglamento
114 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  skatina greitesnį ir platesnį inovacinių sprendimų įgyvendinimą praktikoje, ir
c)  skatina greitesnį ir platesnį inovacinių sprendimų įgyvendinimą praktikoje, be kita ko, ūkininkų tarpusavio mainus, ir
Pakeitimas 657
Pasiūlymas dėl reglamento
114 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  informuoja mokslininkų bendruomenę apie ūkininkavimo praktikai reikalingus mokslinius tyrimus.
d)  informuoja mokslininkų bendruomenę apie ūkininkavimo praktikai ir ūkininkams reikalingus mokslinius tyrimus.
Pakeitimas 658
Pasiūlymas dėl reglamento
114 straipsnio 4 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis
EIP veiklos grupės yra sudedamoji EIP dalis. Jos parengia planą, kaip rengti, bandyti, pritaikyti ar įgyvendinti inovacinius projektus vadovaujantis sąveikiuoju inovacijų modeliu, kuris pasižymi šiais pagrindiniais principais:
EIP veiklos grupės sudaromos siekiant įgyvendinti EIP, jas, be kita ko, gali sudaryti gamintojų ir tarpšakinės organizacijos, jų nariai gali būti iš skirtingų valstybių narių. Jos parengia planą, kaip rengti, bandyti, pritaikyti ar įgyvendinti inovacinius projektus vadovaujantis sąveikiuoju inovacijų modeliu, kuris pasižymi šiais pagrindiniais principais:
Pakeitimas 659
Pasiūlymas dėl reglamento
114 straipsnio 4 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  inovacinių sprendimų rengimas, daugiausia dėmesio skiriant ūkininkų ar miškininkų reikmėms, taip pat sąveikos stiprinimas tiekimo grandinėje, kai tai naudinga,
a)  inovacinių sprendimų rengimas, daugiausia dėmesio skiriant ūkininkų ar miškininkų reikmėms, taip pat sąveikos stiprinimas tiekimo grandinėje, kai tai naudinga ir atsižvelgiant į vartotojų interesus,
Pakeitimas 660
Pasiūlymas dėl reglamento
114 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa
Numatomos inovacijos gali būti grindžiamos ne tik nauja, bet ir tradicine praktika, taikoma naujomis geografinėmis arba aplinkosauginėmis aplinkybėmis.
Numatomos inovacijos gali būti grindžiamos ne tik nauja, bet ir tradicine ir agroekologine praktika, taikoma naujomis geografinėmis arba aplinkosauginėmis aplinkybėmis.
Pakeitimas 661
Pasiūlymas dėl reglamento
114 straipsnio 4 dalies 4 pastraipa
Veiklos grupės skleidžia informaciją apie savo planus ir savo projektų rezultatus, visų pirma per BŽŪP tinklus.
Veiklos grupės skleidžia informaciją apie savo planus ir savo projektų rezultatus, visų pirma per BŽŪP tinklus, ir gali turėti narių iš daugiau nei vienos valstybės narės.
Pakeitimas 662
Pasiūlymas dėl reglamento
115 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  bendrieji konteksto, produkto, rezultato ir poveikio rodikliai, įskaitant nurodytuosius 7 straipsnyje, kuriais remiantis bus atliekama stebėsena, vertinimas ir rengiamos metinės rezultatų ataskaitos;
a)  bendrieji konteksto, produkto, rezultato ir poveikio rodikliai, nurodyti 7 straipsnyje, kuriais remiantis bus atliekama stebėsena, vertinimas ir rengiamos rezultatų ataskaitos;
Pakeitimas 663
Pasiūlymas dėl reglamento
115 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  siektinos reikšmės ir metinės tarpinės reikšmės, naudojant rezultato rodiklius susietos su atitinkamais konkrečiais tikslais;
b)  siektinos reikšmės ir metinės arba prireikus daugiametės tarpinės reikšmės, naudojant rezultato rodiklius susietos su atitinkamais konkrečiais tikslais;
Pakeitimas 664
Pasiūlymas dėl reglamento
115 straipsnio 3 dalis
3.  Veiklos peržiūros plane nurodoma:
3.  Veiklos peržiūros plane nurodomas BŽŪP strateginių planų turinys, įskaitant, kai tinkama, regioninės intervencijos programas.
a)  BŽŪP strateginių planų turinys;
b)  Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 numatytos rinkos priemonės ir kitos intervencinės priemonės.
Pakeitimas 665
Pasiūlymas dėl reglamento
116 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  įvertinti BŽŪP poveikį, veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, darną ir Sąjungos pridėtinę vertę;
a)  įvertinti BŽŪP poveikį, veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, darną ir Sąjungos pridėtinę vertę bei supaprastinimą paramos gavėjams;
Pakeitimas 666
Pasiūlymas dėl reglamento
116 straipsnio 1 pastraipos e punktas
e)  remti bendrą mokymosi procesą, susijusį su stebėsena ir vertinimu.
e)  remti bendrą mokymosi procesą, susijusį su stebėsena ir vertinimu, atsižvelgiant į sritis, kuriose trūksta pagrindinių duomenų arba jų nepakanka ir kurioms būtų galima nustatyti tinkamesnius ir tikslesnius rodiklius.
Pakeitimas 667
Pasiūlymas dėl reglamento
117 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės sukuria elektroninę informacinę sistemą, kurioje registruoja ir saugo svarbiausią stebėsenai ir vertinimui būtiną informaciją apie BŽŪP strateginio plano įgyvendinimą, visų pirma apie kiekvieną finansuoti atrinktą intervencinę priemonę ir įgyvendintas intervencines priemones, įskaitant informaciją apie kiekvieną paramos gavėją ir veiksmą.
Valstybės narės sukuria elektroninę informacinę sistemą arba naudoja esamą sistemą, kurioje registruoja ir saugo svarbiausią stebėsenai ir vertinimui būtiną informaciją apie BŽŪP strateginio plano įgyvendinimą, visų pirma apie kiekvieną finansuoti atrinktą intervencinę priemonę ir įgyvendintas intervencines priemones, įskaitant informaciją apie kiekvieną paramos gavėją ir veiksmą.
Pakeitimas 668
Pasiūlymas dėl reglamento
118 straipsnio 1 pastraipa
Paramos pagal BŽŪP strateginiame plane nustatytas intervencines priemones gavėjai ir vietos veiklos grupės įsipareigoja vadovaujančiajai institucijai arba kitoms įstaigoms, kurioms suteikti įgaliojimai vadovaujančiosios institucijos vardu vykdyti funkcijas, teikti visą informaciją, reikalingą BŽŪP strateginio plano stebėsenai ir vertinimui.
Paramos pagal BŽŪP strateginiame plane nustatytas intervencines priemones gavėjai ir vietos veiklos grupės įsipareigoja vadovaujančiajai institucijai arba regioninėms vadovaujančiosioms institucijoms, arba kitoms įstaigoms, kurioms suteikti įgaliojimai vadovaujančiosios institucijos vardu vykdyti funkcijas, teikti visą informaciją, reikalingą BŽŪP strateginio plano stebėsenai ir vertinimui.
Pakeitimas 669
Pasiūlymas dėl reglamento
118 straipsnio 2 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyti išsamių, visus reikalaujamus elementus apimančių, laiku gaunamų ir patikimų duomenų šaltiniai, kad, naudojant produkto, rezultato ir poveikio rodiklius, būtų galima veiksmingai patikrinti politikos tikslų įgyvendinimo pažangą.
Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyti išsamių, laiku gaunamų ir patikimų duomenų šaltiniai, įskaitant duomenų bazes, kad, naudojant produkto, rezultato ir poveikio rodiklius, būtų galima veiksmingai patikrinti politikos tikslų įgyvendinimo pažangą.
Pakeitimas 670
Pasiūlymas dėl reglamento
119 straipsnio 1 pastraipa
Vadovaujančioji institucija ir Stebėsenos komitetas, remdamiesi produkto ir rezultato rodikliais, stebi BŽŪP strateginio plano įgyvendinimą ir BŽŪP strateginiame plane nustatytų siektinų reikšmių siekimo pažangą.
Vadovaujančioji institucija ir Stebėsenos komitetas, remdamasi produkto ir rezultato rodikliais, stebi BŽŪP strateginio plano įgyvendinimą ir BŽŪP strateginiame plane nustatytų siektinų reikšmių siekimo pažangą, prireikus bendradarbiaudama su regioninėmis vadovaujančiosiomis institucijomis ir regioniniais stebėsenos komitetais.
Pakeitimas 671
Pasiūlymas dėl reglamento
120 straipsnio pavadinimas
Su veiklos peržiūros planu susiję įgyvendinimo įgaliojimai
Su veiklos peržiūros planu susiję deleguotieji įgaliojimai
Pakeitimas 672
Pasiūlymas dėl reglamento
120 straipsnio 1 pastraipa
Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl veiklos peržiūros plano turinio. Tokiuose aktuose pateikiamas konteksto rodiklių sąrašas, kiti tinkamai politikos stebėsenai ir vertinimui reikalingi rodikliai, rodiklių apskaičiavimo metodai ir reikiamos nuostatos, būtinos valstybių narių renkamų duomenų tikslumui ir patikimumui garantuoti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 139 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais papildo šį reglamentą nustatydama veiklos peržiūros plano turinį. Tokiuose aktuose pateikiamas konteksto rodiklių sąrašas, kiti tinkamai politikos stebėsenai ir vertinimui reikalingi rodikliai, rodiklių apskaičiavimo metodai ir reikiamos nuostatos, būtinos valstybių narių renkamų duomenų tikslumui ir patikimumui garantuoti. Tie deleguotieji aktai priimami pagal 138 straipsnį.
Pakeitimas 673
Pasiūlymas dėl reglamento
121 straipsnio pavadinimas
Metinės rezultatų ataskaitos
Rezultatų ataskaitos
Pakeitimas 674
Pasiūlymas dėl reglamento
121 straipsnio 1 dalis
1.  Iki 2023 m. vasario 15 d., o vėliau kasmet iki vasario 15 d. iki 2030 m. imtinai valstybės narės pateikia Komisijai BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo rezultatų metines ataskaitas už praėjusius finansinius metus. 2023 m. teikiama ataskaita apima 2021 ir 2022 finansinius metus. Dėl III antraštinės dalies II skyriuje nurodytų tiesioginių išmokų ataskaita apima tik 2022 finansinius metus.
1.  Valstybės narės pateikia Komisijai BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo rezultatų ataskaitas pagal Reglamento (ES) [HzR] 8 straipsnį.
Pakeitimas 675
Pasiūlymas dėl reglamento
121 straipsnio 2 dalis
2.  Paskutinėje metinėje rezultatų ataskaitoje, kuri turi būti pateikta iki 2030 m. vasario 15 d., pateikiama įgyvendinimo laikotarpiu atliktų vertinimų suvestinė.
2.  Paskutinėje pateiktinoje rezultatų ataskaitoje pateikiama įgyvendinimo laikotarpiu atliktų vertinimų suvestinė.
Pakeitimas 676
Pasiūlymas dėl reglamento
121 straipsnio 3 dalis
3.  Metinė rezultatų ataskaita laikoma priimtina, jei joje pateikta visa 4, 5 ir 6 dalyse nurodyta informacija. Komisija per 15 darbo dienų nuo metinės rezultatų ataskaitos gavimo dienos valstybei narei praneša, jei ataskaita yra nepriimtina, o jei to nepadaro, ataskaita laikoma priimtina.
3.  Rezultatų ataskaita laikoma priimtina, jei joje pateikta visa 4, 5 ir 6 dalyse nurodyta informacija. Komisija per 15 darbo dienų nuo rezultatų ataskaitos gavimo dienos valstybei narei praneša, jei ataskaita yra nepriimtina, o jei to nepadaro, ataskaita laikoma priimtina.
Pakeitimas 677
Pasiūlymas dėl reglamento
121 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Remiantis finansiniais duomenimis, produkto ir rezultato rodikliais ir laikantis 118 straipsnio antros pastraipos, metinėse rezultatų ataskaitose pateikiama pagrindinė kokybinė ir kiekybinė informacija apie BŽŪP strateginio plano įgyvendinimą. Jose taip pat pateikiama informacija apie gautus produktus, faktines išlaidas, gautus rezultatus ir atotrūkį nuo siektinų reikšmių.
Remiantis finansiniais duomenimis, produkto ir rezultato rodikliais ir laikantis 118 straipsnio antros pastraipos, rezultatų ataskaitose pateikiama pagrindinė kokybinė ir kiekybinė informacija apie BŽŪP strateginio plano įgyvendinimą. Jose taip pat pateikiama informacija apie gautus produktus, faktines išlaidas, gautus rezultatus ir atotrūkį nuo siektinų reikšmių.
Pakeitimas 678
Pasiūlymas dėl reglamento
121 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Jei taikomos tokių rūšių intervencinės priemonės, kurios nepriskirtos šio reglamento 89 straipsnio taikymo sričiai, ir jei gauto produkto ir faktinių išlaidų santykis 50 % skiriasi nuo planuojamo gauti metinio produkto ir išlaidų santykio, valstybė narė pateikia tokio nuokrypio pagrindimą.
Išbraukta.
Pakeitimas 679
Pasiūlymas dėl reglamento
121 straipsnio 5 dalis
5.  Perduodami duomenys turi būti susiję su iš dalies ir visiškai įgyvendintų intervencinių priemonių rodiklių vertėmis. Jie taip pat turi būti susiję su BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo ankstesniais finansiniais metais apibūdinimu, visais aspektais, kurie gali padaryti poveikį BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo rezultatams, visų pirma nuokrypomis nuo tarpinių reikšmių, išdėstant priežastis ir, prireikus, apibūdinant taikytas priemones.
5.  Perduodami duomenys turi būti susiję su iš dalies ir visiškai įgyvendintų intervencinių priemonių rodiklių vertėmis. Jie taip pat turi būti susiję su BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo apibūdinimu, visais aspektais, kurie gali padaryti poveikį BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo rezultatams, visų pirma nuokrypomis nuo tarpinių reikšmių, išdėstant priežastis ir, prireikus, apibūdinant taikytas priemones.
Pakeitimas 680
Pasiūlymas dėl reglamento
121 straipsnio 7 dalis
7.  Remdamasi informacija, pateikta metinėse rezultatų ataskaitose, Komisija atlieka metinę veiklos rezultatų peržiūrą ir metinį veiklos rezultatų patvirtinimą, nurodytą Reglamento (ES) [HzR] [52] straipsnyje.
Išbraukta.
Pakeitimas 681
Pasiūlymas dėl reglamento
121 straipsnio 8 dalies 1 pastraipa
Atlikdama metinę veiklos rezultatų peržiūrą Komisija gali pateikti pastabų dėl metinių rezultatų ataskaitų per vieną mėnesį nuo jų pateikimo. Jei Komisija per tą laikotarpį pastabų nepateikia, ataskaitos laikomos priimtinomis.
Vadovaudamasi rezultatų ataskaitose pateikta informacija Komisija atlieka veiklos rezultatų peržiūrą ir gali pateikti pastabų ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų visiško pateikimo. Jei Komisija per tą laikotarpį pastabų nepateikia, ataskaitos laikomos priimtinomis.
Pakeitimas 682
Pasiūlymas dėl reglamento
121 straipsnio 9 dalis
9.  Jeigu nustatoma, kad pranešta vieno ar kelių rezultato rodiklių reikšmė daugiau kaip 25 % skiriasi nuo tam tikrų ataskaitinių metų atitinkamos tarpinės reikšmės, Komisija gali paprašyti valstybės narės pagal Reglamento (ES) [HzR] 39 straipsnio 1 dalį pateikti veiksmų planą, kuriame būtų apibūdinti numatyti taisomieji veiksmai ir tikėtinas grafikas.
9.  Jeigu nustatoma, kad pranešta vieno ar kelių rezultato rodiklių reikšmė daugiau kaip 25 % skiriasi nuo tam tikrų ataskaitinių metų atitinkamos tarpinės reikšmės, valstybės narės pateikia paaiškinimą, kodėl atsirado toks skirtumas. Kai būtina, Komisija gali paprašyti valstybės narės pagal Reglamento (ES) [HzR] 39 straipsnio 1 dalį pateikti veiksmų planą, parengiamą konsultuojantis su Komisija, kuriame būtų apibūdinti numatyti taisomieji veiksmai ir tikėtinas jo įgyvendinimo grafikas.
Pakeitimas 683
Pasiūlymas dėl reglamento
121 straipsnio 10 dalis
10.  Metinės rezultatų ataskaitos ir piliečiams skirta jų turinio santrauka skelbiamos viešai.
10.  Rezultatų ataskaitų turinio santrauka rengiama piliečiams ir skelbiama viešai.
Pakeitimas 684
Pasiūlymas dėl reglamento
121 straipsnio 11 dalis
11.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metinės rezultatų ataskaitos turinio pateikimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 139 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
11.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato rezultatų ataskaitos turinio pateikimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 139 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 685
Pasiūlymas dėl reglamento
122 straipsnio pavadinimas
Metiniai peržiūros posėdžiai
Peržiūros posėdžiai
Pakeitimas 686
Pasiūlymas dėl reglamento
122 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės kiekvienais metais su Komisija rengia metinį peržiūros posėdį, kuriam Komisija pirmininkauja viena arba kartu su valstybėmis narėmis; jis rengiamas ne anksčiau kaip praėjus dviem mėnesiams nuo metinės rezultatų ataskaitos pateikimo.
1.  Valstybės narės kiekvienais metais su Komisija rengia peržiūros posėdį, kuriam Komisija pirmininkauja viena arba kartu su valstybėmis narėmis; jis rengiamas ne anksčiau kaip praėjus dviem mėnesiams nuo rezultatų ataskaitos pateikimo.
Pakeitimas 687
Pasiūlymas dėl reglamento
122 straipsnio 2 dalis
2.  Metiniu peržiūros posėdžiu siekiama apsvarstyti kiekvieno plano įgyvendinimo rezultatus, taip pat pažangą, padarytą siekiant nustatytų siektinų reikšmių, visus rezultatams poveikį darančias problemas ir priemones, kurių jau yra arba bus imtasi toms problemoms spręsti.
2.  Peržiūros posėdžiu siekiama apsvarstyti kiekvieno plano įgyvendinimo rezultatus, taip pat pažangą, padarytą siekiant nustatytų siektinų reikšmių, visus rezultatams poveikį darančias problemas ir priemones, kurių jau yra arba bus imtasi toms problemoms spręsti. Šie posėdžiai, kai įmanoma, naudojami poveikiui išnagrinėti.
Pakeitimas 688
Pasiūlymas dėl reglamento
123 straipsnis
123 straipsnis
Išbraukta.
Paskata už gerus veiklos rezultatus
1.  Paskata už gerus veiklos rezultatus valstybėms narėms gali būti taikoma 2026 metais, siekiant atlyginti už gerus rezultatus, pasiektus vykdant su aplinka ir klimatu susijusius tikslus, jei tos valstybės narės įvykdo 124 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą.
2.  Paskata už gerus veiklos rezultatus sudaro 5 % 2027 finansiniais metais valstybei narei skiriamos sumos, nurodytos IX priede.
Apskaičiuojant paskatą už gerus veiklos rezultatus neatsižvelgiama į išteklius, kurie pagal 15 ir 90 straipsnius perkelti iš EŽŪGF į EŽŪFKP (ir atvirkščiai).
Pakeitimas 689
Pasiūlymas dėl reglamento
124 straipsnis
124 straipsnis
Išbraukta.
Paskatos už gerus veiklos rezultatus taikymas
1.  Remiantis 2026 metų veiklos rezultatų peržiūra, paskata už gerus rezultatus, kuri išskaičiuojama iš valstybės narės asignavimo pagal 123 straipsnio antrą pastraipą, šiai valstybei narei taikoma, jei įgyvendinant jos BŽŪP strateginiame plane nustatytus rezultato rodiklius, susietus su 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytais konkrečiais su aplinka ir klimatu susijusiais tikslais, pasiekta bent 90 % jų 2025 metų tikslinės reikšmės.
2.  Komisija per du mėnesius nuo 2026 metų metinės rezultatų ataskaitos gavimo, netaikydama 139 straipsnyje nurodytos komiteto procedūros, priima įgyvendinimo aktą, kad dėl kiekvienos valstybės narės nuspręstų, ar įgyvendinant atitinkamus BŽŪP strateginius planus pasiektos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tikslinės vertės.
3.  Jei 1 dalyje nurodytos tikslinės reikšmės pasiekiamos, Komisija atitinkamoms valstybėms narėms skiria paskatos už gerus veiklos rezultatus sumą, ir ta suma laikoma galutinai paskirta 2027 finansiniams metams, remiantis 2 dalyje nurodytu sprendimu.
4.  Jei 1 dalyje nurodytos tikslinės reikšmės nepasiekiamos, 2027 finansinių metų asignavimų, susijusių su atitinkamoms valstybėms narėms skirtos paskatos už gerus veiklos rezultatus suma, Komisija neskiria.
5.  Taikydama paskatą už gerus veiklos rezultatus Komisija gali atsižvelgti į force majeure atvejus ir dideles socialines ekonomines krizes, dėl kurių gali atsirasti kliūčių atitinkamoms tarpinėms reikšmėms pasiekti.
6.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma išsami tvarka paskatos už gerus veiklos rezultatus taikymo valstybėms narėms nuoseklumui užtikrinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 139 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 690
Pasiūlymas dėl reglamento
125 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės atlieka ex-ante vertinimus, kad pagerintų kiekvieno BŽŪP strateginio plano rengimo kokybę.
1.  Valstybės narės ir, kai taikoma, regionai atlieka ex-ante vertinimus, kad pagerintų kiekvieno BŽŪP strateginio plano rengimo kokybę.
Pakeitimas 691
Pasiūlymas dėl reglamento
125 straipsnio 3 dalies g punktas
g)  BŽŪP strateginio plano stebėsenai ir vertinimams reikalingų duomenų rinkimo procedūrų tinkamumas;
g)  BŽŪP strateginio plano stebėsenai ir vertinimams reikalingų duomenų, kai reikia, ir pagal lytį suskirstytų duomenų, rinkimo procedūrų tinkamumas;
Pakeitimas 692
Pasiūlymas dėl reglamento
126 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės atlieka BŽŪP strateginių planų vertinimus, kad pagerintų planų rengimo ir įgyvendinimo kokybę, taip pat įvertintų jų veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, darnumą, Sąjungos pridėtinę vertę ir poveikį, susijusį su jų indėliu siekiant BŽŪP bendrųjų ir konkrečių tikslų, nurodytų 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalyje.
1.  Valstybės narės, jei taikoma, kartu su regionais, atlieka BŽŪP strateginių planų vertinimus, kad pagerintų planų rengimo ir įgyvendinimo kokybę, taip pat įvertintų jų veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, darnumą, Sąjungos pridėtinę vertę ir poveikį, susijusį su jų indėliu siekiant BŽŪP bendrųjų ir konkrečių tikslų, nurodytų 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalyje.
Pakeitimas 693
Pasiūlymas dėl reglamento
126 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės paveda atlikti vertinimus funkciškai nepriklausomiems ekspertams.
2.  Valstybės narės ir, jei taikoma, regionai paveda atlikti vertinimus funkciškai nepriklausomiems ekspertams.
Pakeitimas 694
Pasiūlymas dėl reglamento
126 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengtos vertinimams reikalingų duomenų rengimo ir rinkimo procedūros.
3.  Valstybės narės ir, jei taikoma, regionai užtikrina, kad būtų parengtos vertinimams reikalingų duomenų rengimo ir rinkimo procedūros.
Pakeitimas 695
Pasiūlymas dėl reglamento
126 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės atsako už BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų intervencinių priemonių tinkamumo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems konkretiems tikslams siekti vertinimą.
4.  Valstybės narės ir, jei taikoma, regionai atsako už BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų intervencinių priemonių tinkamumo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems konkretiems tikslams siekti vertinimą.
Pakeitimas 696
Pasiūlymas dėl reglamento
126 straipsnio 5 dalis
5.  Valstybės narės parengia vertinimo planą, kuriame pateikia informacijos apie planuojamą vertinimo veiklą įgyvendinimo laikotarpiu.
5.  Valstybės narės ir, jei taikoma, regionai parengia vertinimo planą, kuriame pateikia informacijos apie planuojamą vertinimo veiklą įgyvendinimo laikotarpiu.
Pakeitimas 697
Pasiūlymas dėl reglamento
126 straipsnio 6 dalis
6.  Valstybės narės pateikia vertinimo planą Stebėsenos komitetui ne vėliau kaip praėjus metams nuo BŽŪP strateginio plano priėmimo.
6.  Valstybės narės ir, jei taikoma, regionai pateikia vertinimo planą Stebėsenos komitetui ne vėliau kaip praėjus metams nuo BŽŪP strateginio plano priėmimo.
Pakeitimai 987 ir 1335
Pasiūlymas dėl reglamento
127 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
1a.   Kai tik bus patvirtinti visi nacionaliniai BŽŪP strateginiai planai, Komisija užsako nepriklausomą jų bendro numatomo poveikio vertinimą. Jei atlikus šią analizę paaiškėja, kad bendrų pastangų, susijusių su Europos žaliojo kurso užmojais, nepakanka, Komisija imasi atitinkamų veiksmų, kurie gali apimti reikalavimą, kad valstybės narės iš dalies pakeistų BŽŪP strateginius planus, arba šio reglamento pakeitimų pateikimą.
Pakeitimai 988 ir 1336
Pasiūlymas dėl reglamento
127 straipsnio 2 dalis
2.  Kad įvertintų EŽŪGF ir EŽŪFKP veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, darną ir Sąjungos pridėtinę vertę, Komisija iki trečiųjų metų nuo BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo pradžios atlieka tarpinį vertinimą, atsižvelgdama į I priede nurodytus rodiklius. Komisija gali naudotis visa reikalinga, kuri jau gauta pagal [naujo Finansinio reglamento] [128] straipsnį.
2.  Kad įvertintų EŽŪGF ir EŽŪFKP veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, darną ir Sąjungos pridėtinę vertę, Komisija iki trečiųjų metų nuo BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo pradžios atlieka ir viešai paskelbia tarpinį vertinimą, atsižvelgdama į I priede nurodytus rodiklius. Komisija gali naudotis visa reikalinga, kuri jau gauta pagal [naujo Finansinio reglamento] [128] straipsnį. Jei atlikus tarpinį vertinimą paaiškėja, kad bendrų pastangų, susijusių su Europos žaliojo kurso ir Sąjungos aplinkos ir klimato teisės aktų užmojais, nepakanka, Komisija pateikia valstybėms narėms rekomendacijas, kaip užtikrinti, kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso ir XI priede išvardytų teisės aktų tikslai. Savo metinėse veiklos rezultatų ataskaitose valstybės narės nurodo, kaip buvo atsižvelgta į rekomendacijas, arba pagrindžia, kodėl nebuvo atsižvelgta į rekomendacijas ar jų dalį.
Pakeitimas 698
Pasiūlymas dėl reglamento
127 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Savo vertinimo ataskaitose Komisija atsižvelgia į šio reglamento I priede pateikiamus rodiklius ir į ne BŽŪP veiksnius, kurie turėjo įtakos pasiektam rezultatui.
Pakeitimas 699
Pasiūlymas dėl reglamento
129 straipsnio 2 dalis
2.  Konteksto ir poveikio rodikliams būtini duomenys pirmiausia bus renkami iš patikimų duomenų šaltinių, pavyzdžiui, ūkių apskaitos duomenų tinklo ir Eurostato. Jei šiems rodikliams reikalingų duomenų trūksta arba jie yra neišsamūs, tai trūkstami duomenys renkami pagal Europos statistikos programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/200940, teisės aktus, kuriais reglamentuojamas ūkių apskaitos duomenų tinklas, arba oficialius susitarimus su kitais duomenų teikėjais, pavyzdžiui, Jungtiniu tyrimų centru ir Europos aplinkos agentūra.
2.  Konteksto ir poveikio rodikliams būtini duomenys pirmiausia bus renkami iš patikimų duomenų šaltinių, pavyzdžiui, ūkių apskaitos duomenų tinklo ir Eurostato. Jei šiems rodikliams reikalingų duomenų trūksta arba jie yra neišsamūs, tai trūkstamus duomenis Komisija renka pagal Europos statistikos programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/200940, teisės aktus, kuriais reglamentuojamas ūkių apskaitos duomenų tinklas, arba oficialius susitarimus su kitais duomenų teikėjais, pavyzdžiui, Jungtiniu tyrimų centru ir Europos aplinkos agentūra.
__________________
__________________
40 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
40 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
Pakeitimas 1340
Pasiūlymas dėl reglamento
129 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Valstybės narės gerina pagal Europos žaliąjį kursą numatytų pagrindinių žemės ūkio tikslų, atitinkančių I.10, I.15, I.18, I.19, I.20, I.26, I.27 ir C.32 poveikio ir konteksto rodiklius, duomenų rinkimo kokybę ir dažnumą. Tie duomenys skelbiami viešai ir laiku pateikiami Komisijai, kad būtų galima įvertinti BŽŪP veiksmingumą ir stebėti pažangą siekiant Sąjungos lygmens tikslų.
Pakeitimas 700
Pasiūlymas dėl reglamento
129 straipsnio 3 dalis
3.  Išlaikomi esami administraciniai registrai (pavyzdžiui, IAKS, ŽSIS, gyvūnų ir vynuogynų registrai). IAKS ir ŽSIS toliau tobulinamos, kad labiau atitiktų su statistika susijusias BŽŪP reikmes. Administracinių registrų duomenys kuo labiau naudojami statistiniais tikslais, bendradarbiaujant su valstybių narių statistikos institucijomis ir Eurostatu.
3.  Išlaikomi esami atnaujinti administraciniai registrai (pavyzdžiui, IAKS, ŽSIS, gyvūnų ir vynuogynų registrai). IAKS ir ŽSIS toliau tobulinamos, kad labiau atitiktų su statistika susijusias BŽŪP reikmes. Administracinių registrų duomenys kuo labiau naudojami statistiniais tikslais, bendradarbiaujant su valstybių narių statistikos institucijomis ir Eurostatu.
Pakeitimas 701
Pasiūlymas dėl reglamento
129 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles dėl valstybių narių teiktinos informacijos, atsižvelgdama į poreikį išvengti nereikalingos administracinės naštos, taip pat taisykles dėl duomenų reikmių ir potencialių duomenų šaltinių sinergijos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 139 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Išbraukta.
Pakeitimas 702
Pasiūlymas dėl reglamento
130 straipsnio 1 pastraipa
Kai parama pagal šio reglamento III skirsnį skiriama įmonių bendradarbiavimo formoms, ji gali būti skiriama tik tuo atveju, jie bendradarbiavimo formos atitinka konkurencijos taisykles, taikomas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 206–209 straipsnius.
Kai parama pagal šio reglamento III skirsnį skiriama įmonių sutarčių, sprendimų ir suderintų veiksmų formoms, ji gali būti skiriama tik tuo atveju, jei sutarčių, sprendimų ir suderintų veiksmų formos atitinka konkurencijos taisykles, taikomas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 206–209 straipsnius.
Pakeitimai 1092, 1146 ir 1179
Pasiūlymas dėl reglamento
132 a straipsnis (naujas)
132a straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nacionalinė pagalba
1.  Valstybės narės gali toliau skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą ūkininkams, vykdantiems veiklą bet kuriame iš sektorių, kuriuos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 132 straipsnio 7 dalį arba 133a straipsnio 5 dalį Komisija patvirtino 2013 m.
2.  Bendra pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos, kuri gali būti skirta ūkininkams, suma neviršija 50 % kiekvieno konkrečiam sektoriui skirto finansinio paketo, kuriuos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 132 straipsnio 7 dalį arba 133a straipsnio 5 dalį Komisija patvirtino 2013 m.
3.  Remdamosi objektyviais kriterijais ir laikydamosi 2 dalyje nustatytų apribojimų, valstybės narės gali nuspręsti dėl skirtinų pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos sumų.
4.  Valstybės narės gali nuspręsti pakoreguoti atsietosios pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos schemų ataskaitinį laikotarpį. Pakoreguotas ataskaitinis laikotarpis negali būti vėlesnis nei 2018 m. birželio 1 d.
Pakeitimas 703
Pasiūlymas dėl reglamento
133 straipsnio 1 pastraipa
SESV 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi nacionalinėms fiskalinėms priemonėms, pagal kurias valstybės narės nusprendžia nesilaikyti bendrųjų apmokestinimo taisyklių, leisdamos ūkininkams taikomą pajamų mokesčio bazę apskaičiuoti atsižvelgiant į daugiametį laikotarpį.
Siekiant apriboti pajamų kintamumo poveikį skatinant ūkininkus sutaupyti lėšų palankiais metais, kad būtų lengviau nepalankiais metais, SESV 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi nacionalinėms fiskalinėms priemonėms, pagal kurias valstybės narės nusprendžia nesilaikyti bendrųjų apmokestinimo taisyklių, leisdamos ūkininkams taikomą pajamų mokesčio bazę apskaičiuoti atsižvelgiant į daugiametį laikotarpį, be kita ko, perkeliant mokesčio bazės dalį į ateinančius metus, įskaitant mokesčio bazės dalies atidėjimą, arba leidžiant neįtraukti į specialią žemės ūkio taupomąją sąskaitą pervestų lėšų.
Pakeitimai 1097, 1125 ir 1180
Pasiūlymas dėl reglamento
134 a straipsnis (naujas)
134a straipsnis
Ūkininkams ir MVĮ skirtas skundų nagrinėjimo mechanizmas
1.  Komisija nustato mechanizmą, pagal kurį ūkininkai arba MVĮ gali pateikti skundą tiesiogiai Komisijai tais atvejais, kai:
–  vykdomas žemės grobimas arba kyla didelė jo grėsmė,
–  vykdomas sunkus nacionalinių valdžios institucijų nusižengimas,
–  neteisėtai ar šališkai vykdomi konkursai arba paskirstomos subsidijos,
–  nusikalstamos struktūros, nusikalstamos organizacijos ar oligarchų struktūros daro spaudimą arba vykdo bauginimus,
–  šiurkščiai pažeidžiamos jų pagrindinės teisės.
2.  Komisija įsteigia kontaktinį centrą Komisijoje, kuriam tokie skundai gali būti adresuojami.
3.  Komisija parengia skundų pateikimo tvarką ir vertinimo kriterijus ir užtikrina jų skaidrumą.
4.  Komisija užtikrina tinkamą asmenų ar bendrovių apsaugą po to, kai pateikiamas skundas.
5.  Komisija turėtų nuspręsti, ar informaciją, gautą taikant šį mechanizmą, naudoti tiesiogiai vykdant savo auditus, ar perduoti tiesiai Europos prokurorui ar OLAF.
Pakeitimas 704
Pasiūlymas dėl reglamento
135 straipsnio 1 dalis
1.  Tiesioginėms išmokoms, skiriamoms atokiausiuose Sąjungos regionuose pagal Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyrių, taikomi tik šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a ir b punktai, 4 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktai, III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnis, 16 straipsnis ir IX antraštinė dalis. 4 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktai, III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnis, 16 straipsnis ir IX antraštinė dalis taikomi be jokių įpareigojimų, susijusių su BŽŪP strateginiu planu.
1.  Tiesioginėms išmokoms, skiriamoms atokiausiuose Sąjungos regionuose pagal Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyrių, taikomi tik šio reglamento 3 straipsnio a ir b punktai, 4 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktai, III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnis, 16 straipsnis ir IX antraštinė dalis. 4 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktai, III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnis, 16 straipsnis ir IX antraštinė dalis taikomi be jokių įpareigojimų, susijusių su BŽŪP strateginiu planu.
Pakeitimas 705
Pasiūlymas dėl reglamento
135 straipsnio 2 dalis
2.  Tiesioginėms išmokoms, skiriamoms mažosiose Egėjo jūros salose pagal Reglamento (ES) Nr. 229/2013 IV skyrių, taikomi tik šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a ir b punktai, 4 straipsnis, III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnis, III antraštinės dalies II skyriaus 1 ir 2 skirsniai ir IX antraštinė dalis. 4 straipsnis, III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnis, III antraštinės dalies II skyriaus 1 ir 2 skirsniai ir IX antraštinė dalis taikomi be jokių įpareigojimų, susijusių su BŽŪP strateginiu planu.
2.  Tiesioginėms išmokoms, skiriamoms mažosiose Egėjo jūros salose pagal Reglamento (ES) Nr. 229/2013 IV skyrių, taikomi tik šio reglamento 3 straipsnio a ir b punktai, 4 straipsnis, III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnis, III antraštinės dalies II skyriaus 1 ir 2 skirsniai ir IX antraštinė dalis. 4 straipsnis, III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnis, III antraštinės dalies II skyriaus 1 ir 2 skirsniai ir IX antraštinė dalis taikomi be jokių įpareigojimų, susijusių su BŽŪP strateginiu planu.
Pakeitimas 706
Pasiūlymas dėl reglamento
138 straipsnio 2 dalis
2.  Įgaliojimai priimti 4, 7, 12, 15, 23, 28, 32, 35, 36, 37, 41, 50, 78, 81, 104 ir 141 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
2.  Įgaliojimai priimti 4, 7, 11, 12, 28, 32, 35, 36, 37, 41, 50, 78, 81, 83, 94, 110, 120 ir 141 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 707
Pasiūlymas dėl reglamento
138 straipsnio 3 dalis
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4, 7, 12, 15, 23, 28, 32, 35, 36, 37, 41, 50, 78, 81, 104 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4, 7, 11, 12, 28, 32, 35, 36, 37, 41, 50, 78, 81, 83, 94, 110, 120 ir 141 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 708
Pasiūlymas dėl reglamento
138 straipsnio 6 dalis
6.  Pagal 4, 7, 12, 15, 23, 28, 32, 35, 36, 37, 41, 50, 78, 81, 104 ir 141 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
6.  Pagal 4, 7, 11, 12, 28, 32, 35, 36, 37, 41, 50, 78, 81, 83, 94, 110, 120 ir 141 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 1138
Pasiūlymas dėl reglamento
139 a straipsnis (naujas)
139a straipsnis
Laikotarpio vidurio peržiūra
1.  Ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. Komisija atlieka BŽŪP laikotarpio vidurio peržiūrą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kad būtų galima įvertinti, kaip valstybės narės taiko naują įgyvendinimo modelį, pakoreguoti veiksmų klimato srityje stebėjimo korekcinius koeficientus pagal 87 straipsnio 3 dalyje nurodytą naują metodiką ir prireikus Komisija pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
2.  Siekiant užtikrinti, kad valstybių narių strateginiai planai būtų suderinti su Sąjungos klimato ir aplinkos teisės aktais, atliekant 1 dalyje nurodytą laikotarpio vidurio peržiūrą atsižvelgiama į atitinkamus tuo metu galiojančius teisės aktus.
Pakeitimas 710
Pasiūlymas dėl reglamento
140 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.
Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 panaikinamas nuo 2022 m. sausio 1 d.
Tačiau, nedarant poveikio šio reglamento IX ir IXa priedams, Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 iki 2022 m. gruodžio 31 d. toliau taikomas:
a)  veiksmams, įgyvendinamiems pagal kaimo plėtros programas, kurias pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 patvirtino Komisija, ir
b)  kaimo plėtros programoms, pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 10 straipsnio 2 dalį patvirtintoms iki 2022 m. sausio 1 d.
Pakeitimas 711
Pasiūlymas dėl reglamento
140 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.
Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013 panaikinamas nuo 2022 m. sausio 1 d.
Pakeitimas 712
Pasiūlymas dėl reglamento
140 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Tačiau jis ir toliau taikomas pagalbos paraiškoms, susijusioms su paraiškų teikimo metais, kurie prasideda iki 2021 m. sausio 1 d.
Tačiau jis ir toliau taikomas pagalbos paraiškoms, susijusioms su paraiškų teikimo metais, kurie prasideda iki 2022 m. sausio 1 d.
Pakeitimas 713
Pasiūlymas dėl reglamento
140 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa
Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 17 ir 19 straipsniai, taip pat to reglamento I priedas, jei svarbus Kroatijai, ir toliau taikomi iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 17 ir 19 straipsniai, taip pat to reglamento I priedas, jei svarbus Kroatijai, ir toliau taikomi iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 714
Pasiūlymas dėl reglamento
141 straipsnio 1 pastraipa
Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti paramos gavėjų įgytas teises ir teisėtus lūkesčius tiek, kiek būtina, kad būtų pereita nuo reglamentuose (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 prie šiame reglamente nustatytos tvarkos. Tomis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis, visų pirma, nustatomos sąlygos, kuriomis Komisijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 patvirtinta parama gali būti įtraukta į paramą, teikiamą pagal šį reglamentą, įskaitant techninei paramai ir ex post vertinimams.
Komisijai pagal 138 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti paramos gavėjų įgytas teises ir teisėtus lūkesčius tiek, kiek būtina, kad būtų pereita nuo reglamentuose (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 prie šiame reglamente nustatytos tvarkos. Tomis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis, visų pirma, nustatomos sąlygos, kuriomis Komisijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 ir Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 patvirtinta parama gali būti įtraukta į paramą, teikiamą pagal šį reglamentą, įskaitant techninei paramai ir ex post vertinimams.
Pakeitimas 715
Pasiūlymas dėl reglamento
141 a straipsnis (naujas)
141a straipsnis
Ataskaitos
Europos Komisija ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. pateikia BŽŪP poveikio kitiems nei nurodytieji 135 straipsnyje salų regionams ataskaitą. Kartu su ta ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl strateginių planų dalinio keitimo siekiant atsižvelgti į tų vietovių ypatumus ir pagerinti laukiamus rezultatus, atitinkančius 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus.
Pakeitimas 1154
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedas

Komisijos siūlomas tekstas

I PRIEDAS

7 STRAIPSNYJE NURODYTI POVEIKIO, REZULTATŲ IR PRODUKTO RODIKLIAI

Politikos rezultatų vertinimas (daugiametis). POVEIKIS

Metinė veiklos rezultatų peržiūra. REZULTATAS*

 

Metinis veiklos rezultatų patvirtinimas.

PRODUKTAS Tikslai ir su jais susiję poveikio rodikliai.*

 

 

Bendrosios intervencinių priemonių rūšys ir su jomis susiję produkto rodikliai.*

ES kompleksinis tikslas Modernizavimas

Rodiklis

Rezultato rodikliai

(tik pagal BŽŪP remiamos intervencinės priemonės)

 

Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (AKIS)

Produkto rodikliai

Kaupti žinias, diegti inovacijas, gerinti skaitmeninimą žemės ūkyje bei kaimo vietovėse ir skatinti praktinį jų taikymą

I.1 Dalijimasis žiniomis ir inovacijos. BŽŪP biudžeto dalis, skirta dalijimuisi žiniomis ir inovacijoms

R.1 Geresnių veiklos rezultatų siekimas pasitelkiant žinias ir inovacijas. Ūkininkų, gaunančių paramą konsultacijoms, mokymams, keitimuisi žiniomis vykdyti arba dalyvauti veiklos grupėse, siekiant gerinti ekonominius, aplinkosaugos, klimato srities ir išteklių naudojimo rezultatus, dalis.

 

Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio žinių ir inovacijų srityje (EIP)**

O.1 EIP veiklos grupių skaičius

 

R.2 Konsultacijų ir žinių sistemų susiejimas. AKIS priklausančių konsultantų skaičius (palyginti su bendru ūkininkų skaičiumi)

 

 

O.2 EIP veiklos grupes steigiančių arba jose dalyvaujančių konsultantų skaičius

 

 

R.3 Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas. Ūkininkų, gaunančių paramą pagal BŽŪP tiksliojo ūkininkavimo technologijai plėtoti, dalis

 

 

 

Konkretūs ES tikslai

Poveikio rodikliai

Rezultato rodikliai

(tik pagal BŽŪP remiamos intervencinės priemonės)

 

Bendroji intervencinių priemonių rūšis

Produkto rodikliai (pagal intervencinę priemonę)

Remti perspektyvias ūkio pajamas ir atsparumą visoje Sąjungoje siekiant geresnio aprūpinimo maistu

I.2 Pajamų skirtumų mažinimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai, palyginti su bendrais ekonomikos rodikliais

R.4 Pajamų paramos susiejimas su standartais ir gerąja patirtimi. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis

 

Pagal BŽŪP teikiama parama

O.3 Pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjų skaičius

I.3 Ūkio pajamų skirtumų mažinimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų raida

R.5 Rizikos valdymas. Ūkių, kuriuose taikomos BŽŪP rizikos valdymo priemonės, dalis

 

Atsietoji tiesioginė parama

O.4 Hektarų, už kuriuos skiriamos atsietosios tiesioginės išmokos, skaičius

I.4 Perspektyvių ūkio pajamų rėmimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai pagal sektorius (palyginti su žemės ūkio sektoriaus vidurkiu)

R.6 Perskirstymas mažesniems ūkiams. Papildomos paramos, teikiamos už reikalavimus atitinkantiems ūkiams, kurių dydis mažesnis už vidutinį, priklausančio ploto hektarą, procentinė dalis (palyginti su vidurkiu)

 

 

O.5 Atsietųjų tiesioginių išmokų gavėjų skaičius

I.5 Teritorinės pusiausvyros išlaikymas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių (palyginti su vidurkiu)

R.7 Paramos vietovėse, kuriose esama specialių poreikių, esantiems ūkiams didinimas. Papildomos paramos už vietovėse, kuriose esama didesnių poreikių (palyginti su vidurkiu), esančio ploto hektarą procentinė dalis

 

 

O.6 Ploto, už kurį teikiama didesnė pajamų parama jauniesiems ūkininkams, hektarų skaičius

 

 

 

 

 

O.7 Didesnės pajamų paramos jauniesiems ūkininkams gavėjų skaičius

Labiau orientuotis į rinką ir didinti konkurencingumą, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmeninimui

I.6 Ūkių našumo didinimas. Bendras gamybos veiksnių našumas

R.8 Sunkumų patiriantiems sektoriams priklausančių ūkių rėmimas. Ūkininkų, kuriems teikiama susietoji parama konkurencingumui, tvarumui ar kokybei gerinti, dalis

 

Rizikos valdymo priemonės

O.8 Ūkininkų, kuriems taikomos remiamos rizikos valdymo priemonės, skaičius

I.7 Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais iššūkių įveikimas. Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais importo ir eksporto rodikliai

R.9 Ūkių modernizavimas. Ūkininkų, gaunančių paramą investicijoms, skirtą restruktūrizuoti bei modernizuoti ir, be kita ko, gerinti išteklių naudojimo efektyvumą, dalis

 

Susietoji parama

O.9 Ploto, už kurį teikiama susietoji parama, hektarų skaičius

Ūkininkų padėties vertės grandinėje gerinimas

I.8 Ūkininkų padėties maisto grandinėje gerinimas. Papildoma nauda maisto grandinėje dalyvaujantiems pirminiams gamintojams

R.10 Tiekimo grandinės organizavimo gerinimas. Ūkininkų, dalyvaujančių remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis

 

 

O.10 Gyvulių, už kuriuos teikiama susietoji parama, skaičius

 

R.11 Pasiūlos koncentravimas. Gamintojų organizacijų, vykdančių veiksmų programas, parduodamos produkcijos vertės dalis

 

Išmokos regionams, kuriuose esama gamtinių arba kitokių būdingų kliūčių.

O.11 Hektarų, už kuriuos mokamos priemokos regionuose, kuriuose esama gamtinių kliūčių (3 kategorijos), skaičius

Švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, plėtoti darniąją energetiką

 

I.9 Ūkių atsparumo didinimas. Indeksas

R.12 Prisitaikymas prie klimato kaitos. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai gerinti prisitaikymą prie klimato kaitos, dalis

 

 

O.12 Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Vandens pagrindų direktyvą, skaičius

I.10 Klimato kaitos švelninimas. Žemės ūkio sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimas

I.11 Anglies dioksido sekvestracijos didinimas. Dirvožemyje esančios organinės anglies kiekio didinimas

I.12 Darniosios energijos naudojimo žemės ūkio sektoriuje didinimas Energijos gamyba iš atsinaujinančių žemės ir miškų ūkio šaltinių

R.13 Gyvulininkystės sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, už kuriuos skiriama parama išmetamųjų ŠESD ir (arba) amoniako, įskaitant susidarantį tvarkant mėšlą, kiekiui mažinti, dalis

R.14 Anglies dioksido saugojimas dirvožemyje ir biomasėje. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, išlaikyti ir (arba) gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (daugiamečius žolynus, žemės ūkio paskirties žemę durpynuose, miškus ir t. t.), dalis

R.15 Žalioji energija, gaunama iš žemės ir miškų ūkio šaltinių. Investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, įskaitant biologinius (MW)

R.16 Energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Energijos taupymas žemės ūkio sektoriuje

Mišku apželdinta žemė. Plotas, už kurį teikiama miško veisimo ir miškingų plotų kūrimo (įskaitant agrarinę miškininkystę) parama

 

Išmokos už valdymo įsipareigojimus (aplinkos ir klimato srities, genetinių išteklių, gyvūnų gerovės)

O.13 (Žemės ūkio paskirties žemės) hektarų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys aplinkos / klimato srities įsipareigojimai, skaičius

Konkretūs ES tikslai

Poveikio rodikliai

Rezultato rodikliai

(tik pagal BŽŪP remiamos intervencinės priemonės)

 

Bendroji intervencinių priemonių rūšis

Produkto rodikliai (pagal intervencinę priemonę)

Skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, tokių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą

I.13 Dirvožemio erozijos mažinimas. Žemės ūkio paskirties žemės ploto, kuriam būdinga vidutinė arba stipri dirvožemio erozija, procentinė dalis

R.18 Dirvožemio gerinimas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti dirvožemį tvarkyti padedantys valdymo įsipareigojimai, dalis

 

 

O.14 (Žemės ūkio paskirties žemės) hektarų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys aplinkos / klimato srities įsipareigojimai, skaičius

I.14 Oro kokybės gerinimas. Žemės ūkio sektoriuje išmetamo amoniako kiekio mažinimas

R.19 Oro kokybės gerinimas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai mažinti išmetamo amoniako kiekį, dalis

 

 

O.15 Hektarų, už kuriuos teikiama ekologinio ūkininkavimo parama, skaičius

I.15 Oro kokybės gerinimas. Bendras maistingųjų medžiagų balansas žemės ūkio paskirties žemėje

R.20 Vandens kokybės apsauga. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti užtikrinti vandens kokybę padedantys valdymo įsipareigojimai, dalis

 

 

O.16 Sutartinių ūkinių gyvūnų, už kuriuos teikiama parama gyvūnų gerovės, sveikatos arba didesnio biologinio saugumo priemonėms įgyvendinti, skaičius

 

1.16 Maisto medžiagų išplovimo mažinimas. Nitratai požeminiame vandenyje. Požeminio vandens stočių, kuriose azoto koncentracija viršija 50 mg/l (pagal Nitratų direktyvą), skaičius

R.21 Darnus maisto medžiagų valdymas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, padedantys užtikrinti geresnį maisto medžiagų valdymą, dalis

 

 

O.17 Projektų, kuriais remiami genetiniai ištekliai, skaičius

 

I.17 Intensyvaus vandens išteklių naudojimo mažinimas. Vandens suvartojimo indeksas plius (WEI+)

R.22 Tausus vandens naudojimas. Drėkinamos žemės ploto, dėl kurio prisiimti įsipareigojimai gerinti vandens balansą, dalis

 

Investicijos

O.18 Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicijų skaičius

 

 

R.23 Aplinkos / klimato srities veiklos rezultatų gerinimas investicijomis. Ūkininkų, gaunančių paramą investicijoms, susijusioms su aplinkos apsauga arba kova su klimato kaita, dalis

 

 

O.19 Remiamų vietos infrastruktūrų skaičius

 

 

R.24 Aplinkos / klimato srities veiklos rezultatų gerinimas naudojantis žiniomis. Ūkininkų, gaunančių paramą su aplinkos / klimato srities veiklos rezultatais susijusioms konsultacijoms ir mokymui, dalis

 

 

O.20 Remiamų negamybinių investicijų skaičius

O.21 Ne ūkiuose vykdomų gamybinių investicijų skaičius

Konkretūs ES tikslai

Poveikio rodikliai

Rezultato rodikliai

(tik pagal BŽŪP remiamos intervencinės priemonės)

 

Bendroji intervencinių priemonių rūšis

Produkto rodikliai (pagal intervencinę priemonę)

Prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos, užtikrinti geresnį ekosisteminių paslaugų teikimą ir saugoti buveines bei kraštovaizdžius

I.18 Žemės naudmenose gyvenančių paukščių populiacijų didinimas. Žemės naudmenose gyvenančių paukščių indeksas

R.25 Darniojo miškų ūkio rėmimas. Miško žemės, dėl kurios prisiimti valdymo įsipareigojimai remti miškų apsaugą ir tvarkymą, dalis.

 

Įsikūrimo dotacijos

O.22 Įsikūrimo dotacijas gaunančių ūkininkų skaičius

I.19 Geresnė biologinės įvairovės apsauga. Procentinė su žemės ūkiu susijusių Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių, kurioms būdingos stabilumo arba didėjimo tendencijos, dalis

R.26 Miškų ekosistemų apsauga. Miško žemės, dėl kurios prisiimti valdymo įsipareigojimai remti kraštovaizdį, biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas, dalis

 

 

O.23 Kaimo verslininkų, gaunančių įsikūrimo dotacijas, skaičius

I.20 Geresnis ekosisteminių paslaugų teikimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kuriose yra kraštovaizdžio elementų, dalis

R.27 Buveinių ir rūšių išsaugojimas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti valdymo įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis

 

Bendradarbiavimas

O.24 Remiamų gamintojų grupių / organizacijų skaičius

O.25 Ūkininkų, gaunančių dalyvavimo ES kokybės sistemose paramą, skaičius

 

R.28 „Natura 2000“ rėmimas. „Natura 2000“ teritorijose esantis plotas, kurį įsipareigota saugoti, išlaikyti ir atkurti

 

 

O.26 Kartų kaitą (jaunieji / ne jaunieji ūkininkai) užtikrinančių projektų skaičius

 

R.29 Kraštovaizdžio elementų išsaugojimas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai tvarkyti kraštovaizdžio elementus, įskaitant gyvatvores, dalis

 

 

O.27 Vietos plėtros strategijų (LEADER) skaičius

 

 

 

 

 

O.28 Kitų bendradarbiavimo grupių (išskyrus O.1 punkte nurodytas EIP grupes) skaičius

Pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse

1.21 Jaunųjų ūkininkų pritraukimas. Naujų ūkininkų skaičiaus pokyčiai

R.30 Kartų kaita. Jaunųjų ūkininkų, kurie kuria ūkius naudodamiesi pagal BŽŪP teikiama parama, skaičius

 

Keitimasis žiniomis ir informavimas

O.29 Mokymą baigusių / konsultacijose dalyvavusių ūkininkų skaičius

Konkretūs ES tikslai

Poveikio rodikliai

Rezultato rodikliai

(tik pagal BŽŪP remiamos intervencinės priemonės)

 

Bendroji intervencinių priemonių rūšis

Produkto rodikliai (pagal intervencinę priemonę)

Skatinti užimtumą, augimą, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, be kita ko, bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektoriuose

I.22 Darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. Užimtumo lygio regionuose, kuriuose vyrauja kaimo vietovės, pokyčiai

R.31 Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. Naujų darbo vietų kūrimas įgyvendinant remiamus projektus

 

 

O.30 Mokymą baigusių / konsultacijose dalyvavusių ūkininkų skaičius

I.23 Darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. Vienam gyventojui regionuose, kuriuose vyrauja kaimo vietovės, tenkančio BVP pokyčiai

R.32 Kaimo bioekonomikos plėtra. Bioekonomikos įmonių, kuriamų naudojantis parama, skaičius

 

Horizontalieji rodikliai

O.31 Ploto, kuriame taikoma aplinkosaugos praktika, hektarų skaičius (fizinio ploto, kuriam taikomos tam tikros sąlygos, ekologinės sistemos, agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės, miškininkystės priemonės ar ekologinio ūkininkavimo priemonės, rodiklių suvestinė)

1.24 Teisingesnė BŽŪP. Geresnis pagal BŽŪP teikiamos paramos paskirstymas

R.33 Kaimo ekonomikos skaitmeninimas. Kaimo gyventojų, dalyvaujančių remiamoje Pažangiųjų kaimų strategijoje, dalis

 

 

O.32 Ploto, kuriam taikomos tam tikros sąlygos, hektarų skaičius (suskirstytas pagal gerąją agrarinę ir aplinkosaugos praktiką)

I.25 Kaimo įtraukties skatinimas. Kaimo vietovių skurdo indekso pokyčiai

R.34 Europos kaimo infrastruktūros tinklų kūrimas. Kaimo gyventojų, kuriems, naudojantis pagal BŽŪP teikiama parama, sudarytos palankesnės sąlygos naudotis paslaugomis ir infrastruktūra, dalis

 

Sektorinės programos

O.33 Veiklos fondą / veiksmų programą kuriančių gamintojų organizacijų skaičius

 

R.35 Socialinės įtraukties skatinimas. Mažumų atstovų ir (arba) pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų, kurie naudojasi remiamais socialinės įtraukties projektais, skaičius

 

 

O.34 Pardavimo skatinimo ir informavimo veiksmų skaičius ir rinkos stebėsena

Užtikrinti, kad ES žemės ūkio sektorius geriau reaguotų į visuomenės poreikius, susijusius su maistu bei sveikatos priežiūra (įskaitant saugius, maistingus ir tvarius maisto produktus), ir gyvūnų gerove

 

I.26 Antibiotikų naudojimo žemės ūkyje ribojimas. Pardavimas / naudojimas maistiniams gyvūnams

R.36 Antibiotikų naudojimo ribojimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antibiotikų naudojimą (prevencija / ribojimas), dalis

 

 

O.35 Veiksmų, kuriais siekiama išsaugoti / tobulinti bitininkystę, skaičius

I.27 Tausus pesticidų naudojimas (TPN). Mažinti pesticidų naudojimo keliamą riziką ir poveikį**

R.37 Tausus pesticidų naudojimas. Žemės ūkio paskirties žemės, kuriai taikomi remiami konkretūs veiksmai, kuriais užtikrinamas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, dalis

 

 

 

1.28 Vartotojų poreikio gauti kokybiško maisto patenkinimas. Produktų, kuriems taikomos ES kokybės sistemos (įskaitant ekologinius produktus), vertė

R.38 Gyvūnų gerovės didinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis

 

 

 

* Daugeliu atvejų poveikio rodiklių duomenys surenkami kitais kanalais (Europos statistika, JRC, EAA...) ir naudojami rengiant kitus ES teisės aktus arba siekiant darnaus vystymosi tikslų. Duomenys nebūtinai renkami kasmet, jie gali būti renkami ir kas 2–3 metus ** Direktyva dėl tausiojo pesticidų naudojimo

* Pakaitiniai rezultatai. Valstybių narių pateikti duomenys, kuriais remiantis stebima pažanga siekiant BŽŪP planuose nustatytų siektinų reikšmių.

* Kasmet pranešami duomenys apie jų deklaruotas išlaidas.

** Parama EIP veiklos grupėms teikiama pagal bendradarbiavimo nuostatas.

 

Pakeitimas

I PRIEDAS

7 STRAIPSNYJE NURODYTI POVEIKIO, REZULTATŲ IR PRODUKTO RODIKLIAI

Politikos rezultatų vertinimas (daugiametis). POVEIKIS

Metinė veiklos rezultatų peržiūra. REZULTATAS*

 

Metinis veiklos rezultatų patvirtinimas.

PRODUKTAS Tikslai ir su jais susiję poveikio rodikliai.*

 

 

Bendrosios intervencinių priemonių rūšys ir su jomis susiję produkto rodikliai.*

ES kompleksinis tikslas Modernizavimas

Rodiklis

Rezultato rodikliai

(tik pagal BŽŪP remiamos intervencinės priemonės)

 

Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (AKIS)

Produkto rodikliai

Sektoriaus modernizavimas užtikrinant mokslinių tyrimų, mokymo ir dalijimosi žiniomis bei žinių perdavimo paslaugų prieinamumą ūkininkams, diegti inovacijas, gerinti skaitmeninimą žemės ūkyje bei kaimo vietovėse ir skatinti praktinį jų taikymą

I.1 Dalijimasis žiniomis ir inovacijos. BŽŪP biudžeto dalis, skirta dalijimuisi žiniomis ir inovacijoms

R.1 Geresnių veiklos rezultatų siekimas pasitelkiant žinias ir inovacijas. Ūkininkų, gaunančių paramą konsultacijoms, mokymams, keitimuisi žiniomis vykdyti arba dalyvauti veiklos grupėse, siekiant gerinti tvarius ekonominius, aplinkosaugos, klimato srities ir išteklių naudojimo rezultatus, dalis.

 

Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio žinių ir inovacijų srityje (EIP)**

O.1 EIP veiklos grupių skaičius

 

R.2 Konsultacijų ir žinių sistemų susiejimas. AKIS priklausančių konsultantų skaičius (palyginti su bendru ūkininkų skaičiumi)

 

 

O.2 EIP veiklos grupes steigiančių arba jose dalyvaujančių konsultantų skaičius

 

 

R.3 Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas. Ūkininkų, gaunančių paramą pagal BŽŪP tiksliojo ir pažangiojo ūkininkavimo technologijai, kuria galima mažinti naudojamų medžiagų kiekį, didinti tvarumą ir gerinti aplinkosauginius rezultatus, dalis

 

 

 

Konkretūs ES tikslai

Poveikio rodikliai

Rezultato rodikliai

(tik pagal BŽŪP remiamos intervencinės priemonės)

 

Bendroji intervencinių priemonių rūšis

Produkto rodikliai (pagal intervencinę priemonę)

Remti perspektyvias ūkio pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje siekiant geresnio ilgalaikio aprūpinimo maistu, taip pat žemės ūkio įvairovę, kartu užtikrinant saugius ir aukštos kokybės maisto produktus sąžiningomis kainomis, siekiant sustabdyti ūkininkų praradimą ir užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje

I.2 Pajamų skirtumų mažinimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai, palyginti su bendrais ekonomikos rodikliais

R.4 Pajamų paramos susiejimas su standartais ir gerąja patirtimi. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis

 

Pagal BŽŪP teikiama parama

O.3 Pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjų skaičius, įskaitant pagal intervencinės priemonės rūšį suskirstytus duomenis

I.3 Ūkio pajamų skirtumų mažinimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų raida

R.5 Rizikos valdymas. Ūkių, kuriuose taikomos BŽŪP rizikos valdymo priemonės, dalis

 

Atsietoji tiesioginė parama

O.4 Hektarų, už kuriuos skiriamos atsietosios tiesioginės išmokos, skaičius

I.4 Perspektyvių ūkio pajamų rėmimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai pagal sektorius (palyginti su žemės ūkio sektoriaus vidurkiu)

R.6 Perskirstymas mažesniems ūkiams. Papildomos paramos, teikiamos už reikalavimus atitinkantiems ūkiams, kurių dydis mažesnis už vidutinį, priklausančio ploto hektarą, procentinė dalis (palyginti su vidurkiu)

 

 

O.5 Atsietųjų tiesioginių išmokų gavėjų skaičius

O.5a Bazinės pajamų paramos gavėjų skaičius

O.6 Ploto, už kurį teikiama didesnė pajamų parama jauniesiems ūkininkams, hektarų skaičius

O.7 Didesnės pajamų paramos jauniesiems ūkininkams gavėjų skaičius

O.7b Paramos ekologinėms sistemoms įgyvendinti gavėjų skaičius

I.4a Siekimas, kad nemažėtų ūkininkaujančių gyventojų skaičius. Ūkininkų ir ūkio darbininkų skaičiaus pokyčiai pagal sektorius, palyginti su paskutiniais metais iki strateginių planų taikymo;

 

 

 

I.5 Teritorinės pusiausvyros išlaikymas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių (palyginti su vidurkiu)

R.7 Paramos vietovėse, kuriose esama specialių poreikių, esantiems ūkiams didinimas. Papildomos paramos už vietovėse, kuriose esama didesnių poreikių (palyginti su vidurkiu), esančio ploto hektarą procentinė dalis

 

 

Labiau orientuotis į rinką vietos, nacionalinėse, Sąjungos ir tarptautinėse rinkose, taip pat stabilizuoti rinką, gerinti rizikos bei krizių valdymą ir didinti ilgalaikį ūkių konkurencingumą, žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos galimybes, daugiau dėmesio skiriant kokybės diferenciacijai, moksliniams tyrimams, inovacijoms, technologijoms žinių perdavimui ir keitimuisi jomis ir skaitmeninimui, taip pat didinant ūkininkų galimybes naudotis žiedinės ekonomikos dinamika

I.6 Ūkių našumo didinimas. Bendras gamybos veiksnių našumas

R.8 Sunkumų patiriantiems sektoriams priklausančių ūkių rėmimas.

Ūkininkų, kuriems teikiama susietoji parama konkurencingumui, tvarumui ar kokybei gerinti, dalis

 

Rizikos valdymo priemonės

O.8 Ūkininkų, kuriems taikomos remiamos rizikos valdymo priemonės, skaičius

I.7 Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais iššūkių įveikimas. Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais importo ir eksporto rodikliai

R.9 Ūkių modernizavimas. Ūkininkų, gaunančių paramą investicijoms, skirtą restruktūrizuoti bei modernizuoti ir, be kita ko, gerinti išteklių naudojimo efektyvumą, dalis

 

Susietoji parama

O.9 Ploto, už kurį teikiama susietoji parama, hektarų skaičius

Ūkininkų derybinės padėties vertės grandinėse gerinimas skatinant įvairias asociacijas, gamintojų organizacijas ir kolektyvines derybas, taip pat trumpas tiekimo grandines

I.8 Ūkininkų padėties maisto grandinėje gerinimas. Papildoma nauda maisto grandinėje dalyvaujantiems pirminiams gamintojams

R.10 Tiekimo grandinės organizavimo gerinimas. Ūkininkų, dalyvaujančių remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis

 

 

O.10 Gyvulių, už kuriuos teikiama susietoji parama, skaičius

 

 

 

 

O.10a Hektarų, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai auginti ankštinius augalus, skaičius

 

R.11 Pasiūlos koncentravimas. Gamintojų organizacijų, vykdančių veiksmų programas, parduodamos produkcijos vertės dalis

 

Išmokos regionams, kuriuose esama gamtinių arba kitokių būdingų kliūčių.

O.11 Hektarų, už kuriuos mokamos priemokos regionuose, kuriuose esama gamtinių kliūčių (3 kategorijos), skaičius

Švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, sumažinant žemės ūkio ir maisto sektoriuose išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, be kita ko, didinant absorbuojamo anglies dioksido kiekį, anglies dioksido sekvestraciją ir gerinant jo saugojimo priemones, taip pat įtraukiant darniąją energetiką, kartu užtikrinant aprūpinimą maistu, darnų miškų tvarkymą ir jų apsaugą, laikantis Paryžiaus susitarimo 

I.9 Ūkių atsparumo didinimas. Indeksas

R.12 Prisitaikymas prie klimato kaitos. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai gerinti prisitaikymą prie klimato kaitos, dalis

R.12a Atsparumo didinimas didinant genetinę įvairovę. Žemės ūkio paskirties žemės, už kurią teikiama genetinei įvairovei naudingos praktikos ir pasirinkimų taikymo parama, dalis

 

 

O.12 Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Vandens pagrindų direktyvą, skaičius

I.10 Klimato kaitos švelninimas. Žemės ūkio sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas

I.11 Anglies dioksido sekvestracijos didinimas. Dirvožemyje esančios organinės anglies kiekio didinimas

I.12 Darniosios energijos gamybos ir naudojimo žemės ūkio sektoriuje užtikrinimas. Energijos gamyba iš atsinaujinančių žemės ir miškų ūkio šaltinių ir jos naudojimas, nurodant grynąjį absorbuojamo anglies dioksido kiekį ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą be žemės paskirties keitimo

R.13 Gyvulininkystės sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, už kuriuos skiriama parama išmetamųjų ŠESD ir (arba) amoniako, įskaitant susidarantį valdant maisto medžiagas, kiekiui mažinti, dalis

R.14 Anglies dioksido saugojimas dirvožemyje ir biomasėje. Žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, išlaikyti ir (arba) gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga,