Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13484/2019),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Senegalo Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimą, kuris įsigaliojo 2014 m. lapkričio 20 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Senegalo tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolo retrospektyvinį ir perspektyvinį vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Senegalo Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolą (13483/2019),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 7 dalį (C9-0178/2019),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 11 d. teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Bendros žuvininkystės politikos reglamento 31 straipsnio 4 dalį(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl bendrų taisyklių siekiant taikyti BŽP išorės aspektą, įskaitant žvejybos susitarimus(3),

–  atsižvelgdamas į Senegalo šalies strateginį planą (2019–2023 m.),

–  atsižvelgdamas į Senegalo nacionalinę žaliųjų darbo vietų skatinimo strategiją (2015–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į padidėjusį Azijos laivyną, vykdantį veiklą Senegalo vandenyse,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0182/2020),

A.  kadangi 2014 m. lapkričio 20 d. įsigaliojo Europos Sąjungos ir Senegalo Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimas; kadangi dabartinis susitarimo įgyvendinimo protokolas nustojo galioti 2019 m. lapkričio 19 d. ir kadangi 2019 m. liepos 19 d. buvo parafuotas naujas protokolas;

B.  kadangi naujausio protokolo (2014–2019 m.) perspektyviniame vertinime daroma išvada, kad jis iš esmės veiksmingai padėjo užtikrinti tausų išteklių naudojimą Senegalo žvejybos zonoje, ir rekomenduojama atnaujinti protokolą, kad būtų patenkinti abiejų šalių poreikiai;

C.  kadangi paskutinio protokolo veiksmingumas tunų žvejybos atžvilgiu yra patenkinamas ir kadangi Bendrijos laivai vis dėlto neišnaudojo dalies galimybių žvejoti giliavandenių demersinių rūšių gyvūnus; kadangi senegalinių jūrinių lydekų laimikis Senegalo vandenyse sudaro mažiau nei 10 proc. Bendrijos laimikių tame paregionyje;

D.  kadangi giliavandenių demersinių žuvų žvejybos, tikslingai žvejojant senegalines jūrų lydekas, plėtra, taip pat papildomi senegalinių jūrų lydekų laimikiai Senegalo žvejybos zonoje ir kaimyninių šalių žvejybos zonose, prisidėjo prie šių išteklių žvejybos intensyvumo didėjimo;

E.  kadangi Sąjungos žvejybos laivai apsiriboja žvejybos rajonais atviroje jūroje, taip kuo labiau sumažinant sąveiką su Senegalo smulkiosios žvejybos laivais ir darant kuo mažesnį poveikį jų pragyvenimui;

F.  kadangi naujasis protokolas apima penkerių metų laikotarpį ir jame numatytos žvejybos galimybės Sąjungos laivams (28 tunų žvejybos seineriams šaldikliams, 10 kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų, penkiems ūdomis žvejojantiems laivams ir dviem traleriams), numatant 10 000 tonų metinį orientacinį tunų kiekį ir 1 750 tonų leidžiamą sužvejoti senegalinių jūrų lydekų kiekį;

G.  kadangi finansinis įnašas yra 3 050 750 EUR per metus ir jį sudaro: 800 000 EUR per metus už prieigą prie išteklių, 900 000 EUR per metus sektoriaus politikos įgyvendinimui ir 1 350 750 EUR per metus, kurie atitinka numatomą atitinkamų laivų savininkų mokėtinų mokesčių sumą;

H.  kadangi pagal naująjį protokolą, remiantis patikimiausia turima moksline informacija ir laikantis Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) rekomendacijų, Sąjungos laivams suteikiama žvejybos Senegalo vandenyse galimybių;

I.  kadangi į reformuotą bendros žuvininkystės politiką įtrauktas skyrius dėl išorės aspekto siekiant propaguoti tausios žvejybos principus; kadangi dvišaliais susitarimais sukuriama stabili teisinė, ekonominė ir aplinkos apsaugos sistema, reglamentuojanti ES laivyno prieigą prie trečiųjų valstybių vandenų, ir numatoma sektorinė parama, siekiant stiprinti vietos administracinį pajėgumą ir gerinti darnaus žuvininkystės valdymo standartus valstybėje partnerėje;

J.  kadangi pagal bendrą žuvininkystės politiką Europos laivynas, laikydamasis 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 62 straipsnio, žvejos tik perteklinius leidžiamo sužvejoti kiekio išteklius;

K.  kadangi Senegalas ratifikavo daugumą tarptautinių tarptautinio žuvininkystės valdymo dokumentų ir yra atitinkamų regioninių žvejybos valdymo organizacijų bendradarbiaujanti šalis Senegalo laivų vykdomos žvejybos klausimais;

L.  kadangi naujasis žvejybos partnerystės susitarimo su Senegalu protokolas įeina į Europos Sąjungos išorės veiksmus Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių atžvilgiu ir atitinka, visų pirma, Sąjungos tikslus, susijusius su demokratijos principais ir žmogaus teisėmis;

M.  kadangi pagal šį susitarimą taip pat turėtų būti remiami ES įsipareigojimai pagal tarptautinius susitarimus, visų pirma Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai (DVT) ir konkrečiai 14-asis DVT, ir visi ES veiksmai, pvz., šis tausios žvejybos partnerystės susitarimas, turi padėti siekti šių tikslų;

N.  kadangi Europos Sąjunga ir Senegalas toliau bendradarbiauja pagal bendrą Kotonu susitarimo sistemą ir kadangi ekonominė parama žuvininkystės srityje teikiama pagal programą PESCAO, kuria siekiama pagerinti žuvininkystės sektoriaus valdymą ir kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba ir kurios biudžetas 2018–2024 m. yra 15 mln. EUR;

O.  kadangi NNN žvejyba ne tik išeikvoja turimus gamtos išteklius ir mažina natūralų produktyvumą, bet ir neigiamai veikia žvejų pragyvenimą ir nacionalines pajamas;

P.  kadangi Europos Parlamentas turi būti nedelsiant ir visapusiškai informuojamas visais su Protokolu ar jo atnaujinimu susijusių procedūrų etapais;

Q.  kadangi mažųjų pelaginių žuvų išteklius dalijasi kelios Šiaurės Vakarų Afrikos regiono kaimyninės šalys, su kuriomis ES yra sudariusi žvejybos partnerystės susitarimus, kuriais suteikiama prieiga prie šių išteklių; kadangi Komisija turėtų raginti Senegalo valdžios institucijas pradėti konsultacijas su kaimyninėmis šalimis dėl bendrų privalomų valdymo taisyklių, grindžiamų mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant užtikrinti tausią žvejybą, ypač mažųjų pelaginių žuvų išteklių atveju, nors ES ir Senegalo susitarimu prieiga prie jų nesuteikiama;

R.  kadangi Senegalo šalies strateginio plano (2019–2023 m.) strateginiai tikslai apima darnų žuvininkystės valdymą ir žvejybos našumo didinimą, taip pat bendrai geresnę žuvininkystės sektoriaus prieigą prie rinkos ir jo konkurencingumo didinimą;

S.  kadangi žuvininkystės sektoriuje dirba daugiau kaip 600 000 Senegalo gyventojų, t. y. apie 17 proc. darbingo amžiaus gyventojų;

1.  teigia, kad protokolu bus sudarytos sąlygos tolesniam glaudžiam Europos Sąjungos ir Senegalo bendradarbiavimui siekiant užtikrinti atsakingą žvejybos išteklių naudojimą Senegalo vandenyse ir remti Senegalo pastangas plėtoti darnų išteklių valdymą ir apsaugoti jūrų biologinę įvairovę;

2.  remia ES strategiją, pagal kurią regione būtų galima išlaikyti susitarimų sistemą, siekiant papildyti regioninių žvejybos organizacijų veiksmus, kuriais skatinamas išteklių tvarumas;

3.  pažymi, kad, atsižvelgiant į vertinimo ataskaitos išvadas, naujajame protokole numatyta sumažinti senegalinių jūrų lydekų kiekį tonomis (nuo 2 000 iki 1 750 tonų per metus) ir padidinti finansinę paramą sektoriui (150 000 EUR) bei numatomą laivų savininkų mokėtinų mokesčių sumą;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) mokslinę nuomonę, sumažintos senegalinių jūrų lydekų žvejybos galimybės, kad būtų sumažintas jų mirtingumas;

5.  palankiai vertina tai, kad protokolo nuostatomis atsižvelgiama į pažeidžiamas rūšis, kurių gyvūnai sužvejojami kaip priegauda; pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti jūrų ekosistemos apsaugos priemones; pabrėžia, kad stebint priegaudą pagrindinis vaidmuo tenka kvalifikuotiems moksliniams stebėtojams;

6.  pabrėžia, kad į susitarimą įtrauktas skyrius dėl mokslinio bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti geresnę jūrų biologinių išteklių būklės Senegalo vandenyse stebėseną; atkreipia dėmesį į esamus giliavandenių demersinių išteklių naudojimo mokslinės stebėsenos sunkumus ir primygtinai ragina atliekant vertinimą taip pat atsižvelgti į trečiųjų valstybių laivynų vykdomos žvejybos intensyvumą kitų pakrantės valstybių (Mauritanijos, Maroko, Bisau Gvinėjos ir Gambijos) vandenyse, atsižvelgiant į tai, kad turimos ES laivų žvejybos galimybės Senegalo vandenyse yra palyginti ribotos;

7.  mano, kad, siekiant užtikrinti prieigą prie esamo pertekliaus Senegalo vandenyse, būtina turėti žinių apie bendras žvejybos pastangas (įskaitant Senegalo ir trečiųjų valstybių laivynus), ir ragina Komisiją užtikrinti, kad straipsnis dėl skaidrumo būtų taikomas įgyvendinant dabartinį protokolą ir įtraukiamas į svarstymus kompetentingose regioninėse žvejybos organizacijose;

8.  atkreipia dėmesį į galimybę peržiūrėti žvejybos galimybes ir susitarti dėl tiriamosios žvejybos reisų Senegalo žvejybos zonose; palankiai vertina protokole išdėstytas sąlygas, susijusias su tvarumu ir mokslinių rekomendacijų laikymusi, ir ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą, jei tokius pakeitimus patvirtintų jungtinis komitetas; palankiai vertina tai, kad įtraukta laimikio stebėsena, naudojantis elektronine duomenų perdavimo sistema (ERS); ragina Komisiją užtikrinti, kad sistema kuo greičiau pradėtų veikti;

9.  palankiai vertina tai, kad priimtos naujos techninės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti atsitiktinai sugaunamų saugomų rūšių gyvūnų (jūrų paukščių, vėžlių, ryklių ir jūrų žinduolių) kiekį, ir primygtinai ragina Komisiją stebėti, kaip priimamos būtinos priemonės siekiant pagerinti žvejybos įrankių selektyvumą pagal RŽVO mokslines rekomendacijas ir teisės aktus;

10.  pabrėžia, kad susitarimu nustatomas teisinis bendradarbiavimo priežiūros ir kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba (NNN) srityje pagrindas, ir palankiai vertina tai, kad 2017 m. Senegalas ratifikavo FAO uosto valstybės priemonių susitarimą, nes tai yra teigiamai vertintinas žingsnis, atsižvelgiant į Dakaro uosto svarbą, kadangi jame iškraunami žvejybos produktai, sužvejoti keliuose paregionio rajonuose laivais, plaukiojančiais su skirtingomis trečiųjų valstybių vėliavomis;

11.  teigiamai vertina Senegalo jūreivių įdarbinimą Europos Sąjungos laivuose ir pabrėžia, kad įgyvendinant ankstesnį protokolą pasiekta gerų rezultatų; palankiai vertina tai, kad Senegalas ratifikavo TDO konvenciją Nr. 188 dėl darbo žvejybos sektoriuje, ir ragina Senegalo valdžios institucijas įgyvendinti jos nuostatas; ragina Komisiją, kad jungtinio komiteto posėdžiuose būtų reguliariai vertinamas jos veiksmingas taikymas, o ypač darbo sąlygos ir darbo užmokestis, be kita ko, nurodyti protokole;

12.  mano, kad valstybės narės gali atlikti esminį vaidmenį ir aktyviai prisidėti prie pajėgumo stiprinimo ir mokymo pastangų siekiant šio tikslo;

13.  siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 5 straipsnyje nustatytų paramos sektoriui tikslų, ir nedarant poveikio kitai veiklai, rekomenduoja imtis šių prioritetinių ir strateginių veiksmų:

14.  ragina Komisiją atlikti visuotinį Sąjungos dvišalių žuvininkystės susitarimų poveikio, visų pirma paramos sektoriui ir Europos laivyno veiklos trečiųjų valstybių vandenyse naudos vietos ekonomikai (tausiai žvejybai, vietos užimtumui, infrastruktūrai, socialiniams patobulinimams ir t. t.), tyrimą, laikantis vienodo ir nuoseklaus požiūrio į visas Vakarų Afrikos valstybes;

15.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančio žuvų miltų ir žuvų taukų gamyklų skaičiaus Vakarų Afrikos pakrantėje, kurioms iš Senegalo vandenų, taip pat iš kaimyninių valstybių, tiekiami mažųjų pelaginių žuvų ištekliai, kuriuos sužvejoja užsienio (ne ES) laivynai; šiuo atžvilgiu kritikuoja veiksmus, nesuderinamus su darnumo principu, pagal kurį svarbus vietos gyventojų aprūpinimas vertingais baltymų ištekliais;

16.  mano, kad, atsižvelgiant į galimą remiantis pagrįstomis mokslinėmis rekomendacijoms nustatomą žvejybos draudimą ar žvejybos apribojimą išteklių tvarumo sumetimais, visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į vietos žvejybos poreikius;

17.  palankiai vertina ES lygmeniu dedamas pastangas, susijusias su šiuo metu prieinamų protokolų ir jungtinių mokslinių komitetų dokumentų skaidrumu; pabrėžia, kad reikia didinti skaidrumą ir gerinti pakrančių bendruomenių asociacijų dalyvavimą sektorinės paramos valdymo procese; ragina Komisiją reguliariai teikti viešas ataskaitas apie sektorinės paramos naudojimą ir perduoti Parlamentui jungtinio komiteto posėdžių išvadas ir jo metinių vertinimų rezultatus; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas Parlamento atstovams stebėtojų teisėmis dalyvauti jungtinio komiteto posėdžiuose ir pagerinti Senegalo žvejybos asociacijų ir bendruomenių dalyvavimą; pabrėžia, jog reikia, kad Senegalo vyriausybė užtikrintų žvejybos partnerystės su kitomis valstybėmis skaidrumą;

18.  rekomenduoja suinteresuotiesiems subjektams dalyvauti rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant veiksmų programas, įtraukiant vietos žvejų bendruomenes ir konsultuojantis su jomis pagal Senegalo teisę;

19.  ragina aiškiau apibrėžti ir suderinti ataskaitų teikimo nuostatas, susijusias su saugomomis jūrų teritorijomis, ir parengti suderintą holistinį valdymo planą, kuriame būtų paskirstyti vaidmenys ir nustatyta įstaiga, atsakinga už bendrą valdymo veiklos koordinavimą;

20.  pažymi, kad prieigos prie jūros neturinčios šalys, pvz., Malis, priklauso nuo žuvininkystės produktų eksporto iš Senegalo ir šis eksportas sudaro daugiau kaip 40 proc. jų žuvininkystės produktų importo; pažymi, kad Senegalo eksportas prisideda prie prieigos prie jūros neturinčių šalių mitybos;

21.  pažymi, kad daugiau kaip penktadalis Senegalo eksporto yra skirtas prieigos prie jūros neturinčioms šalims, visų pirma, Maliui, Burkina Fasui ir Nigeriui, ir kad tokiu būdu prisidedama prie Afrikos žemyno ekonominės integracijos;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Senegalo Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Tos dienos priimti tekstai, P9_TA(2020)0294. (2) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (OL L 354, 2013 12 28, p. 22). (3) OL C 58, 2018 2 15, p. 93.