Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2020/2058(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0198/2020

Pateikti tekstai :

A9-0198/2020

Debatai :

PV 12/11/2020 - 8
CRE 12/11/2020 - 8

Balsavimas :

PV 12/11/2020 - 19
PV 13/11/2020 - 7

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0305

Priimti tekstai
PDF 202kWORD 61k
Penktadienis, 2020 m. lapkričio 13 d. - Briuselis
Tvarios Europos investicijų planas. Žaliojo kurso finansavimas
P9_TA(2020)0305A9-0198/2020

2020 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tvarios Europos investicijų plano. Žaliojo kurso finansavimas (2020/2058(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikatą „Tvarios Europos investicijų planas – Europos žaliojo kurso investicijų planas“ (COM(2020)0021),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Žaliojo kurso(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2018)0322), ir į 2020 m. gegužės 28 d. iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2020)0443), kartu su 2020 m. gegužės 28 d. iš dalies pakeistu pasiūlymu dėl sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2020)0445),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. tarpinį pranešimą „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano(4),

–  atsižvelgdamas į Aukšto lygio darbo grupės nuosavų išteklių klausimais 2016 m. gruodžio mėn. galutinę ataskaitą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 16 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos projekto(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456) ir prie jo pridedamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir Sprendimas (ES) 2015/1814, ir į 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo bei kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją „Sąžiningas apmokestinimas skaitmenizuotoje ir globalizuotoje ekonomikoje. BEPS 2.0“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(7),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 31 d. aukšto lygio ekspertų grupės (HLEG) tvarių finansų klausimais galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“ (COM(2018)0097),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 29 d. rezoliuciją dėl tvarių finansų(8),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 23 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų(9),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, ir į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ketvirtinę Europos ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), Kioto protokolą ir Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų remiamus atsakingo investavimo principus, atsakingos bankininkystės principus ir tvaraus draudimo principus,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, Tarptautinę žmogaus teisių chartiją, EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, JT Darnaus vystymosi tikslus ir Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo principų ir teisių deklaraciją bei aštuonias TDO pagrindines konvencijas,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko (ECB) statutą,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto svarstymus pagal EP Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0198/2020),

A.  kadangi investicijos, būtinos norint prisitaikyti prie klimato kaitos, dar nėra įvertintos ir įtrauktos į DFP klimato duomenis;

B.  kadangi poveikio klimatui neutralizavimo iki 2050 m. veiksmai padidins Sąjungos ekonomikos konkurencingumą ir užtikrins daugiau tvarių, kokybiškų darbo vietų;

C.  kadangi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2019 m. specialiojoje ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad iki šiol patvirtintos politikos nepakanka, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, būtų išvengta biologinės įvairovės nykimo ir biogeocheminės apytakos sutrikdymo;

D.  kadangi ES klimato teisės aktuose bus pabrėžiamas ES įsipareigojimas iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, įskaitant plačių užmojų tarpinius veiksmus, kurių reikia šiam tikslui pasiekti;

E.  kadangi Komisija apskaičiavo, kad, norint pasiekti šiuo metu nustatytus 2030 m. klimato srities tikslus, ES lygmeniu reikia investuoti 240 mlrd. EUR per metus(10) ir papildomai 130 mlrd. EUR per metus aplinkosaugos tikslams, 192 mlrd. EUR per metus socialinei infrastruktūrai ir 100 mlrd. EUR per metus platesnei Europos transporto infrastruktūrai; kadangi dėl to kasmet iš viso reikia ne mažiau kaip 662 mlrd. EUR investicijų; kadangi šie skaičiai grindžiami 2030 m. klimato tikslu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 40 proc.; kadangi Parlamentas susitarė dėl platesnio užmojo tikslų, investicijų deficitas dar labiau išauga; kadangi, siekiant panaikinti investicijų deficitą, būtina sutelkti visas turimas lėšas;

F.  kadangi Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje raginama užtikrinti, kad finansavimo srautai atitiktų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi trajektoriją;

G.  kadangi Europos žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, turinčią modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas bus neutralizuotas, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo ir tai turėtų padėti užtikrinti strateginį ES savarankiškumą;

H.  kadangi COVID-19 pandemija rodo, kokios yra svarbios investicijos į socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu tvarią ekonomiką, visų pirma investicijos, kuriomis skatinami pažangieji moksliniai tyrimai ir plėtra, konkurencinga pramonė, bendrosios rinkos gilinimas ir stiprinimas, stiprios MVĮ, sveikatos apsauga, tvirta socialinė sistema ir socialinė gerovė;

I.  kadangi patiriant išlaidas, kurių reikia Europos ekonomikai remti, kyla klausimas, kaip bus grąžintos susidariusios skolos; kadangi svarbu užkirsti kelią nelygybės didėjimui, kaip tai įvyko po ankstesnės krizės;

J.  kadangi tvarios ekonomikos sistemos sukūrimas yra labai svarbus plėtojant ilgalaikę ES strateginę autonomiją ir didinant ES atsparumą;

K.  kadangi prekybos politika daro poveikį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiui;

L.  kadangi transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis sudaro 27 proc. viso ES išmetamo ŠESD kiekio ir tai yra vienintelė sritis, kurioje šis kiekis didėja; kadangi transporto sektorius taip pat turi technologiniu požiūriu neutraliu būdu prisidėti įgyvendinant su išmetamo teršalų kiekio mažinimu susijusį ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, kartu užtikrinant, kad transporto sektorius ir toliau būtų prieinamas ir konkurencingas; kadangi galima greičiau sumažinti transporto sektoriaus – tiek infrastruktūros, tiek ir automobilių parko – išmetamų teršalų kiekį kuriant ir stiprinant sąveiką su kitais sektoriais, pvz., skaitmeniniais ar energetikos sektoriais;

M.  kadangi atleidimas nuo mokesčių aviacijos ir jūrų sektoriuose taip pat gali iškreipti konkurenciją tarp pramonės sektorių ir paskatinti neveiksmingas ir taršias transporto rūšis;

N.  kadangi ECB statuto 2 straipsnyje nustatyta, kad, jei kainų stabilumo tikslas bus pasiektas ir nekvestionuojamas, ECB pinigų politika turi būti vykdoma siekiant įgyvendinti ES tikslus, nustatytus Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnyje, kuriame, be kitų tikslų, numatyti tikslai apsaugoti aplinkos kokybę;

O.  kadangi peržiūrėdamas savo pinigų politikos strategiją ECB įvertins, ar, veikdamas pagal savo įgaliojimus, jis gali atsižvelgti į tvarumo aspektus, ypač į riziką, susijusią su aplinkos tvarumu, ir kaip jis gali taip padaryti;

P.  kadangi taikant bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą siekiama sudaryti sąlygas valstybėms narėms vykdyti fiskalinę politiką, kuri palengvintų visų priemonių, būtinų norint tinkamai įveikti krizę, įgyvendinimą, kartu nenukrypstant nuo taisyklėmis grindžiamos Stabilumo ir augimo pakto (SAP) sistemos; kadangi bendroje nukrypti leidžiančioje išlygoje nustatyta, kad jos taikymas neturėtų kelti pavojaus fiskaliniam tvarumui;

1.  palankiai vertina Tvarios Europos investicijų planą (angl. SEIP), kuris yra labai svarbus užtikrinant Žaliojo kurso sėkmę ir perėjimą prie tvaresnės, konkurencingos, žiedinės ir atsparesnės ekonomikos, laikantis Sąjungos aplinkosaugos įsipareigojimų, įskaitant klimato srities įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir ES klimato teisę; pabrėžia, kad šis planas turėtų būti suderinto ir įtraukaus Sąjungos reagavimo, kuriant atsparesnę ekonomiką ir visuomenę po COVID-19 pandemijos, pagrindas ir juo turėtų skatinama teritorinė, socialinė ir ekonominė sanglauda; atkreipia dėmesį į tai, kad tvarumo reikia siekti laikantis finansinio stabilumo reikalavimų;

2.  palankiai vertina Komisijos Europos ekonomikos gaivinimo planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Europos žaliajam kursui ir skaitmeninimo strategijai; pritaria pagrindiniam principui, pagal kurį viešosios investicijos turi atitikti principą „nedaryti reikšmingos žalos“, ir pabrėžia, kad šis principas galioja ir socialiniams, ir aplinkos apsaugos tikslams; pabrėžia, kad nacionaliniai gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turėtų padėti ES iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, kaip įtvirtinta ES klimato teisėje, įskaitant nustatytus 2030 m. tarpinius tikslus, taip užtikrinant valstybių narių perėjimą prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, paremtos moksliškai pagrįstais ir per nustatytą laiką pasiektinais tiksliniais rodikliais;

3.  primena, kad investuojant pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę būtina laikytis principo „nedaryti žalos“; pabrėžia, kad su klimatu susijusios investicijos turėtų atitikti ES taksonomiją ir kad nacionaliniai ekonomikos gaivinimo planai turėtų būti suderinti su nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais;

4.  mano, kad užtikrinti teisingą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui yra pagrindinė ES atsakomybė; ragina įgyvendinti tinkamas priemones ir politiką, kad ši pertvarka būtų sėkminga, įtraukiant viešąjį ir privatųjį sektorius, regionus, miestus ir valstybes nares; ragina įgyvendinti nuoseklią pramonės strategiją ir teikti pirmenybę investicijoms, kuriomis būtų remiamas tvarus perėjimas, skaitmeninė darbotvarkė ir Europos nepriklausomumas strateginiuose sektoriuose; mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių skaitmeninimas padės pasiekti neutralų poveikį klimatui;

5.  pabrėžia, kad ES tikslo neutralizuoti poveikį klimatui ir sukurti žiedinę ekonomiką ne vėliau kaip iki 2050 m. įvykdymo sėkmė priklausys, be kitų veiksnių, nuo tinkamo finansavimo ir nuo to, kaip darniai tvarumas bus integruotas į viešuosius ir privačiuosius finansus; pabrėžia, kad vien tik viešojo finansavimo nepakaks norint pasiekti minėtus tikslus ir padėti įvykdyti perėjimą; pabrėžia, kad reikės didelių papildomų tvarių viešųjų ir privačiųjų investicijų sumų; todėl ragina Komisiją skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas plėtojant SEIP; pabrėžia, kad net turint plačių užmojų finansavimą, turimos lėšos nebus neribotos; mano, jog labai svarbu, kad SEIP būtų numatytos ir sudarytos sąlygos papildomoms investicijoms, turinčioms tikrą pridėtinę vertę, ir nebūtų išstumiamas rinkos finansavimas; ragina Komisiją sukurti tvirtą ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistemą siekiant užtikrinti, kad išlaidos būtų susijusios su realiu poveikiu; primygtinai tvirtina, kad įgyvendinant Žaliąjį kursą bus labai svarbus išlaidų ir pajamų ryšys, ypač kuriant naujus nuosavus išteklius;

6.  pažymi, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos turės įtakos visiems ES ekonomikos sektoriams, ir primygtinai reikalauja, kad siekiant neutralaus poveikio klimatui būtų skatinamas Europos ekonomikos konkurencingumas ir sudaromos sąlygos didinti tvarių, kokybiškų darbo vietų kūrimą Sąjungoje; pabrėžia, kad žalioji pertvarka turėtų būti įtrauki ir atitikti ekonomikos, socialinio ir aplinkos tvarumo principus; todėl mano, kad įgyvendinant SEIP niekas neturėtų būti paliktas nuošalyje ir prireikus turėtų būti sutelktas dėmesys į valstybių narių ir regionų skirtumų, susijusių su neutralaus poveikio klimatui tikslais, mažinimą; primena, kad darbo vietų išsaugojimas ir kūrimas, taip pat papildomas mokymas ir perkvalifikavimas yra nepaprastai svarbūs vykdant tvarią energetikos pertvarką;

7.  be to, pabrėžia, kad norint, jog Europos žaliasis kursas būtų sėkmingai vykdomas, Europos tvarių produktų gamintojai ir tvarių paslaugų teikėjai turi suvokti jo privalumus;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad SEIP būtų tinkamai finansuojamas siekiant užtikrinti, kad būsimos programos, pvz., renovacijos bangos strategija, darytų pakankamą poveikį kiekvienam ES pastatui, būtų priimtinos visiems Sąjungos piliečiams ir kad jie joms geranoriškai pritartų;

9.  abejoja, ar dabartinis Tvarios Europos investicijų planas (SEIP) leis iki 2030 m. mobilizuoti 1 trln. EUR, atsižvelgiant į neigiamas ekonomines perspektyvas po COVID-19 pandemijos; prašo Komisijos užtikrinti visišką finansavimo klausimų, pvz., optimistinio sverto poveikio, potencialaus dvigubo tam tikrų rūšių finansavimo arba tam tikrų sumų ekstrapoliacijos aiškumo trūkumo, skaidrumą; be to, abejoja, kaip Komisijos pasiūlyta naujoji DFP, kuriai pritarta Europos Vadovų Tarybos išvadose, galėtų sudaryti sąlygas įvykdyti SEIP tikslus; yra susirūpinęs dėl to, kad sutelkus asignavimus ES programoms pradiniame etape, kitos DFP laikotarpio pabaigoje gali atsirasti ekologiškų investicijų trūkumas; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti planus, kuriuose būtų paaiškinta, kaip jos sumažins didelį investicijų trūkumą pasitelkdamos privačias ir viešąsias investicijas, taip pat įvertindamos naujas ekonomines perspektyvas, susidariusias dėl dabartinės krizės, ir numatomus didesnius klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos tikslų užmojus iki 2030 m.; pabrėžia, kad SEIP yra ilgalaikis ES tikslas ir ateityje jis neturi nukentėti nuo mažesnės apimties DFP, kurioje didelė lėšų dalis būtų skirta skolų grąžinimui;

10.  pažymi, kad Komisija savo 2020 m. sausio 14 d. komunikate dėl Tvarios Europos investicijų plano apskaičiavo, jog investicijų ES lygmeniu poreikis dabartiniams 2030 m. klimato tikslams pasiekti yra ne mažiau kaip 662 mlrd. EUR per metus; ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos naujus duomenis persvarstytoje Tvarios Europos investicijų plano struktūroje;

11.  ragina Komisiją atskleisti lėšų, teikiamų pagal visas DFP ir priemonę „Next Generation EU“, poveikį įvairiems ES taksonomijos tikslams ir kategorijoms;

12.  norėtų, jog būtų užtikrinta, kad Tvarios Europos investicijų plano finansavimas ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis būtų skiriamas tų sričių politikai ir toms programoms, kurios turi didžiausią potencialą prisidėti prie kovos su klimato kaita ir prie kitų aplinkos tikslų įgyvendinimo, įskaitant ES įmonių, ypač MVĮ, perėjimą prie konkurencingesnės Sąjungos ir darbo vietų kūrimą, kartu prisitaikant prie skirtingų nacionalinių, regioninių ir vietos poreikių; nekantriai laukia, kol Komisija iki būsimos DFP pradžios paskelbs veiksmų klimato srityje, biologinės įvairovės ir kitų tvarių išlaidų stebėjimo teisės aktą, prireikus taikydama Taksonomijos reglamente nustatytus kriterijus; ragina į šį aktą, be kita ko, įtraukti stebėsenos metodus kartu su atitinkamomis taisomosiomis priemonėmis ir tvarumo patikros ir stebėjimo mechanizmą, kad būtų galima nustatyti žalingą poveikį pagal principą „nedaryti reikšmingos žalos“ ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą;

13.  pabrėžia, kad Tvarios Europos investicijų plano sėkmė priklauso nuo viešojo ir privačiojo finansavimo pakankamumo ir ES įvairių sričių politikos nuoseklumo; todėl pabrėžia, kad reikalingi suderinti tvarumo rodikliai ir poveikio vertinimo metodai; primygtinai pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Tvarios Europos investicijų planą, turėtų būti inicijuojami poveikio vertinimai, susiję su kitais teisės aktais, nesvarbu, ar jie dar teisėkūros etape, ar jau priimti, siekiant įvertinti esamų ES teisės aktų suderinamumą su ES aplinkos tikslais;

14.  pabrėžia, kad vienas iš Tvarios Europos investicijų plano tikslų turėtų būti užtikrinti, kad nuo netvarios ekonominės veiklos būtų pereita prie tvarios veiklos;

15.  mano, kad viešaisiais ir privačiaisiais finansais turėtų būti atsižvelgiama į ES taksonomijos reglamentą ir jie turi atitikti principą „nedaryti reikšmingos žalos“, siekiant užtikrinti, kad ES įvairių sričių politika ir finansavimas, įskaitant ES biudžetą, programas, finansuojamas pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU), Europos semestrą ir Europos investicijų banko (EIB) finansavimą, neprisidėtų prie projektų ir veiklos, kurie daro reikšmingą žalą socialiniams ar aplinkos tikslams, ir nekenktų ekonomikos konkurencingumui arba dėl jų nebūtų naikinamos darbo vietos; pabrėžia, kad valstybių biudžetai ir valstybiniai bankai patys vieni neįstengs panaikinti investicijų deficito; primena, kad dešimt didžiųjų Europos bankų kasmet vis dar investuoja daugiau kaip 100 mlrd. EUR į iškastinį kurą; primena, kad pagal Taksonomijos reglamentą Komisija iki 2020 m. pabaigos turi priimti deleguotąjį aktą, kuriame būtų nurodyti veiklos rūšių, kuriomis labai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, techniniai vertinimo kriterijai;

16.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal naująją DFP nebūtų remiama veikla, skatinanti susaistymą su turtu, kuris kenkia Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos tikslams, ar nebūtų į ją investuojama, atsižvelgiant į turto naudojimo trukmę;

17.  ragina Komisiją įvertinti galimybes išplėsti ES taksonomijos naudojimą su klimatu ir aplinkosauga susijusioms išlaidoms sekti visose ES viešojo finansavimo priemonėse, įskaitant naująją DFP, „InvestEU“, priemonę „Next Generation EU“, Mokumo palaikymo priemonę, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir Europos investicijų banko (EIB) fondus;

18.  ragina atitinkamuose ES finansavimo reglamentuose įtvirtinti principo „nedaryti reikšmingos žalos“ įgyvendinimą, pvz., atliekant poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimą; primena, kad iš anksto nepasitarus su vietos ir regionų valdžios institucijomis, pramonės šakoms ir MVĮ neturėtų būti nustatomos griežtos investavimo taisyklės;

19.  ragina Komisiją įvertinti ir nustatyti veiklą, kuri daro didelę žalą aplinkos tvarumui, laikantis Reglamento (ES) 2020/852 26 straipsnio 2 dalies a punkto ir atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko ir Finansų sistemos žalinimo tinklo centrinių bankų bei reguliavimo institucijų rekomendacijas;

20.  ragina realistiškai laipsniškai nutraukti viešąsias ir privačiąsias investicijas į taršią ir žalą darančią ekonominę veiklą, kuriai esama ekonomiškai pagrįstų alternatyvų, visapusiškai paisant valstybių narių teisių pasirinkti savo energijos rūšių derinį, siekiant įdiegti atsinaujinančiosios energijos ištekliais paremtą energetikos sistemą ir energetikos tinklą, kuris derėtų su Paryžiaus susitarimu; pabrėžia, kad reikia kuo skubiau rasti šias alternatyvas pasitelkiant masines investicijas į technologines inovacijas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą; primygtinai pabrėžia, kad pagal Tvarios Europos investicijų planą finansuojama veikla neturėtų dar labiau didinti ES socialinės nelygybės ir ekonominio bei socialinio pasidalijimo tarp rytų ir vakarų šalių; atsižvelgdamas į tai primena, kad 2014–2016 m. 11 šalių ir Europos Sąjunga iškastiniam kurui subsidijuoti išleido 112 mlrd. EUR per metus; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategijas, kaip palaipsniui atsisakyti visų aplinkai kenksmingų subsidijų, siekiant padidinti ES nuoseklumą ir patikimumą išsaugant biologinę įvairovę bei natūralias ekologines sistemas ir paskatinti perėjimą prie švarios energijos sistemų bei neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos;

21.  mano, kad pereinant prie neutralaus poveikio klimatui turėtų būti išsaugotos vienodos sąlygos ES įmonėms ir jų konkurencingumui, ypač nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencijos atveju; mano, jog tam, kad būtų pasiekti Tvarios Europos investicijų plano tikslai, jis taip pat turėtų prisidėti prie tvarios Europos gamybos ir, įgyvendinant prekybos politiką, sumažinti pasaulyje išmetamų teršalų kiekį; ragina prekybos susitarimais neužtikrinti investuotojų apsaugos aplinkos, socialinių ar sveikatos apsaugos standartų sąskaita; pabrėžia, kad svarbu į ES su trečiosiomis šalimis sudaromus prekybos susitarimus įtraukti privalomus klimato ir kitus aplinkos apsaugos standartus, taip pat siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Europos įmonėms; ragina užtikrinti, kad trečiosios šalys būtų laikomos tinkamomis dalyvauti tarpvalstybiniuose projektuose, kuriais prisidedama prie Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo;

22.  pabrėžia, kad programos „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas ir „Kūrybiška Europa“, kaip pagrindinės ES švietimo, savanoriškos veiklos ir kultūros programos, yra itin svarbios priemonės reaguojant į klimato kaitą visame pasaulyje ir atlieka esminį vaidmenį skatinant įgūdžių, reikalingų pereinant prie žaliosios ekonomikos, ugdymą, didinant informuotumą aplinkos ir klimato kaitos klausimais, visų pirma jaunų žmonių, kurie vykdo savanorišką veiklą siekdami apsaugoti aplinką, ir kuriant kūrybiškus, įtraukius ir prieinamus aplinkos apsaugos problemų sprendimo būdus; pabrėžia, kad šios programos padeda siekti ES darnaus vystymosi tikslų; pabrėžia pagal programą „Erasmus+“ remiamų stažuočių žemės ūkio srityje svarbą;

ES biudžetas: finansinių išteklių tikslinis skyrimas, sutelkimas ir katalizavimas

23.  pabrėžia pagrindinį ES biudžeto vaidmenį įgyvendinant Tvarios Europos investicijų planą; pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad naujoms iniciatyvoms visada turėtų būti taikomas tvarumo vertinimas ir tvarumo patikra, jos turėtų būti finansuojamos skiriant papildomus asignavimus ir neturėtų daryti neigiamo poveikio kitų sričių politikai; pabrėžia ilgalaikės ES įvairių sričių politikos, pvz., sanglaudos ar žemės ūkio, svarbą kartu su kitų pagrindinių sričių politika, pvz., mokslinių tyrimų, inovacijų ar prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo; ragina Komisiją ir valstybes nares prisiimti politinius įsipareigojimus ir parengti Sąjungai į ateitį orientuotą DFP, kuri gebėtų patenkinti piliečių lūkesčius;

24.  pabrėžia tvarių privačių investicijų svarbą ir jų vaidmenį siekiant Tvarios Europos investicijų plano tikslų ir mano, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas privačiam finansavimui; be to, pabrėžia, kad reikėtų sustiprinti techninę paramą per vietos ir nacionalinio lygmens inkubatorius ir projektų inkubatorius, kurie padeda sutelkti finansuotojus ir projektų vykdytojus;

25.  palankiai vertina tai, kad Europos Vadovų Taryba pripažino Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skubia priemone investicijoms ir reformoms remti; vis dėlto apgailestauja dėl pasiūlymo gerokai sumažinti kelių ES programų papildomas lėšas ir visiškai panaikinti kitų programų papildomas lėšas; mano, kad siūlomas asignavimų programoms, kuriomis remiama nuo anglies priklausomų regionų pertvarka, sumažinimas prieštarauja ES žaliojo kurso darbotvarkei ir galiausiai taip pat turės įtakos Tvarios Europos investicijų plano finansavimui;

26.  pabrėžia, kad, norint įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, ES indėlis siekiant klimato tikslų turėtų būti paremtas didele su klimatu ir biologine įvairove susijusių išlaidų dalimi ES biudžete; todėl siekia, kad kuo greičiau būtų pasiektas privalomas tikslas 30 proc. išlaidų skirti klimato aspekto integravimo išlaidoms ir 10 proc. biologinei įvairovei; pabrėžia, kad su klimatu susijusių išlaidų tikslas turėtų būti taikomas visai DFP; pažymi, kad tikslas skirti 37 proc. išlaidų klimatui taip pat turėtų būti taikomas NGES išlaidoms; primygtinai ragina Komisiją nustatyti reikšmingą ir skaidrią ES biudžeto su klimatu susijusių išlaidų stebėjimo ir kontrolės sistemą; pabrėžia esminį naujų nuosavų išteklių vaidmenį sudarant sąlygas ES biudžetui ateityje pasiekti didesnį klimato veiksmų finansavimo lygį;

27.  palankiai vertina pasiūlymą papildyti Teisingos pertvarkos fondą (TPF) papildomomis lėšomis iš NGEU, tačiau apgailestauja dėl Tarybos pasiūlymo sumažinti šias papildomas lėšas ir pabrėžia, jog reikės papildomos paramos siekiant užtikrinti, kad tiesiogiai ir netiesiogiai nuo pertvarkos nukentėję darbuotojai gautų tinkamą pagalbą; pakartoja, kad TPF ištekliai gali papildyti pagal sanglaudos politiką turimus išteklius, ir atkreipia dėmesį į tai, kad naujuoju pasiūlymu neturėtų būti kenkiama sanglaudos politikai dėl privalomų perkėlimų iš valstybių narių nacionalinių paketų ir dėl jo rastis konkurencijos iškraipymų;

28.  mano, kad teisingos pertvarkos principas turėtų būti integruotas į visą žaliąjį kursą ir kad TPF turėtų ypatingą dėmesį skirti labiausiai nuo iškastinio kuro priklausantiems regionams; pabrėžia, kad projektai, kuriems skiriamos lėšos, turi būti aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarūs ir perspektyvūs ilguoju laikotarpiu; todėl ragina parengti išsamią ES strategiją, skirtą regionų, gaunančių TPF finansavimą, vystymuisi ir modernizavimui;

29.  pabrėžia, kad rengiant teisingos pertvarkos planus turėtų dalyvauti visi atitinkami suinteresuotieji subjektai; mano, kad teisingos pertvarkos planuose turėtų būti atsižvelgiama į skirtingą valstybių narių ir regionų pradinę padėtį pereinant prie neutralaus poveikio klimatui; pažymi, kad turėtų būti aiškiau apibrėžti tinkamumo finansuoti kriterijai; mano, kad TPF finansuojamos programos taip pat turėtų būti vertinamos taikant veiksmų klimato srityje stebėjimo, gamtinio kapitalo apskaitos ir gyvavimo ciklo metodus;

30.  palankiai vertina du papildomus Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčius, t. y. specialią schemą pagal programą „InvestEU“ ir viešojo sektoriaus paskolų priemonę, kurie kartu su TPF sudarys naujų ekonominių galimybių ir padės sušvelninti socialinius bei ekonominius perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos įgyvendinimo ES padarinius pažeidžiamiausiuose ir daug anglies dioksido išmetančiuose regionuose ir miestuose, taip pat padės spręsti problemas, susijusias su energijos įperkamumu, su kuriomis piliečiai susiduria pertvarkos proceso metu; mano, jog norint, kad šie ramsčiai būtų sėkmingai įgyvendinti, labai svarbu valstybėms narėms, regionams ir miestams užtikrinti pakankamą techninę pagalbą;

31.  pabrėžia, kad socialiai teisinga pertvarka nebus įmanoma be didelio metropolinių zonų indėlio; todėl mano, kad Teisingos pertvarkos mechanizmo 2-ojo ir 3-iojo ramsčių ištekliai turėtų būti lengvai pasiekiami miestams, kad būtų sukurtas didelės apimties finansinis mechanizmas, skirtas miesto lygmens klimato srities ir socialinėms pastangoms paremti; pabrėžia, kad tai gali apimti tiesiogiai prieinamas lėšas, be kita ko, skiriamas būsto politikos sričių, pastatų renovacijos, modernizavimo ir izoliavimo programoms, viešojo transporto projektams, miestų žaliosios infrastruktūros gerinimui, žiedinės ekonomikos priemonių diegimui ar tvaraus vandens išteklių valdymo projektams;

32.  palankiai vertina programos „InvestEU“ vaidmenį įgyvendinant ir vykdant Tvarios Europos investicijų planą ir mano, kad ji turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį Sąjungos ekologiško, teisingo ir atsparaus atsigavimo procese; apgailestauja dėl to, kad pasiūlytas programos „InvestEU“ finansavimas ir pagal DFP, ir pagal NGEU buvo gerokai sumažintas, palyginti su naujausiu Komisijos pasiūlymu; palankiai vertina pasiūlymą pagal programą „InvestEU“ sukurti strateginę investicijų priemonę, ypač įtraukti penktąją liniją – strateginę Europos investicijų liniją, siekiant skatinti tvarias investicijas į svarbiausias technologijas ir vertės grandines; pabrėžia, kad pagal programą „InvestEU“ finansuojami projektai turėtų atitikti Sąjungos 2030 m. klimato srities ir aplinkosaugos įsipareigojimus;

33.  pabrėžia, kad į persvarstytą Komisijos pasiūlymą jau įtrauktas 2019 m. gegužės mėn. Parlamento ir Tarybos pasiektas preliminarus susitarimas dėl programos „InvestEU“; primena, kad šiame susitarime ne tik numatyta privilegijuota EIB grupės padėtis, bet ir svarbus kitų įgyvendinančiųjų partnerių, pvz., nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar kitų tarptautinių finansų įstaigų, vaidmuo; be to, primena, kad programa „InvestEU“ yra paklausa grindžiama priemonė ir kad dėl šios priežasties reikėtų vengti pernelyg didelės sektorinės ar geografinės koncentracijos; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad vietoje būtų prieinama reikiama techninė pagalba, taip garantuojant, kad projektai būtų finansuoti ten, kur jų labiausiai reikia, ir taip, kad jie teiktų tikrą papildomumą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia labai svarbų konsultacijų centro, kuriam reikia užtikrinti reikiamus finansinius asignavimus, indėlį;

34.  dar kartą patvirtina ES, kaip pasaulinės lyderės kovoje su klimato kaita, atsakomybę skatinti tarptautinius partnerius laikytis panašaus požiūrio; mano, kad iš ES biudžeto trečiosioms šalims skiriami ištekliai neturėtų būti naudojami tokiu būdu, kuris prieštarautų žaliojo kurso tikslams, ir jais turėtų būti siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti šiuos tikslus, atsižvelgiant į skirtingą kiekvienos šalies išsivystymo lygį ir skirtingus investicijų poreikius; mano, jog pandemijos metu įgyta patirtis parodė, kad aplinkos apsaugos ir biologinės įvairovės saugojimo veiksmai už Sąjungos ribų yra neatskiriamai susiję su vidine šalies gerove, ir tokie veiksmai yra ekonomiškai efektyvūs, palyginti su pandemijos poveikiu;

35.  pažymi, kad Inovacijų fondas ir Modernizavimo fondas turėtų svariai prisidėti prie tvarios pertvarkos siekiant iki 2020 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį, ir ypač palankiai vertina tai, kad Modernizavimo fondas skirtas investicijoms į energijos vartojimo efektyvumo didinimą 10 mažesnes pajamas gaunančių valstybių narių remti, todėl jis yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti teisingą pertvarką; vis dėlto pabrėžia, kad reikia griežčiau prižiūrėti fondą, nes investicijos į veiklą, kuria daroma reikšminga žala socialiniams ir aplinkos tikslams, neturėtų būti laikoma tinkama gauti paramą iš Modernizavimo fondo;

36.  mano, kad reikia vengti iš Sąjungos biudžeto finansuojamų susijusių veiklos rūšių sutapimo, ir laikosi nuomonės, kad Sąjungos biudžetui nepriklausančių fondų buvimas galėtų apsunkinti biudžeto priežiūrą; ragina Komisiją tinkamai informuoti biudžeto valdymo instituciją apie fondų įgyvendinimą;

37.  palankiai vertina Komisijos ketinimą persvarstant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) peržiūrėti Modernizavimo fondą ir Inovacijų fondą; pakartoja jau seniau išreikštą reikalavimą, kad didelė ATLPS pajamų dalis būtų priskirta nuosaviems ištekliams;

38.  pabrėžia, kad bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP) ir bendrai žuvininkystės politikai teks svarbus vaidmuo siekiant Tvarios Europos investicijų plano tikslų; pažymi, kad, siekiant ES žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose tvaresnio gamtos išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, reikėtų išlaikyti BŽŪP tikslus remti aukštos kokybės maisto tiekimą, užtikrinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą europiečiams, prisidėti prie stabilių ir priimtinų pajamų ūkininkams ir žvejams ir prie tvarios kaimo vietovių plėtros; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad BŽŪP padėtų siekti ES klimato ir tvarumo tikslų, kaip pabrėžiama 2018 m. lapkričio 7 d. Europos Audito Rūmų ataskaitoje;

39.  pabrėžia, kad svarbu palengvinti prieigą prie viešųjų ir privačiųjų finansų, siekiant remti didesnes žaliąsias investicijas, skaitmeninimo priemonių plėtrą ir galimybes jomis naudotis, modernizaciją ir inovacijas: taip žemės ūkio sektorius, žuvininkystės sektorius ir kaimo vietovės galės atremti žaliojo kurso tikslų ir užmojų įgyvendinimo iššūkius bei pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis;

40.  pabrėžia, kad sanglaudos politika kaip pagrindinė ES investicijų politika bus labai svarbi remiant perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui; atkreipia dėmesį į tai, kad po COVID-19 pandemijos sanglaudos politika bus viena iš svarbiausių tvarų ekonomikos atsigavimą skatinančių priemonių ir ji turėtų išsaugoti savo ilgalaikį vaidmenį, kurio esmė – prisidėti prie socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos skatinimo, kaip nustatyta ES sutartyse; pabrėžia, jog reikėtų sustiprinti sanglaudos politiką siekiant sudaryti galimybes, kad būtų įgyvendinti jos pagrindiniai tikslai ir ji padėtų sėkmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą;

41.  pritaria Komisijos naujoviškam požiūriui, išreikštam jos pareiškime, pagal kurį ES biudžetas padės siekti klimato ir aplinkos tikslų, be kita ko, savo pajamomis; primena Parlamento poziciją, pagal kurią pritariama tam, kad būtų nustatyti nauji nuosavi ištekliai, kurie galėtų sukurti pridėtinę vertę ir iš esmės paremti Europos žaliąjį kursą;

42.  dar kartą patvirtina preliminariame pranešime dėl DFP išdėstytą savo ankstesnę poziciją dėl galimų naujų nuosavų išteklių sąrašo, kuris turėtų atitikti pagrindinius ES tikslus, įskaitant kovą su klimato kaita ir aplinkos apsaugą; todėl prašo, nesukuriant papildomos naštos piliečiams, nustatyti naujus nuosavus išteklius, kurie galėtų apimti, pvz., išteklius, apie kuriuos Komisija 2018 m. pateikė duomenis ir kurie grindžiami:

   i) ATLPS aukcionų pajamomis, kurios galėtų siekti 3–10 mlrd. EUR per metus;
   ii) įnašu už neperdirbtas plastiko pakuočių atliekas, kuris galėtų duoti 3–10 mlrd. EUR per metus;
   iii) būsimu pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmu, pagal kurį būtų galima surinkti 5–14 mlrd. EUR per metus;
   iv) bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze, kuri galėtų leisti surinkti daugiau kaip 12 mlrd. EUR per metus;
   v) didelių skaitmeninių įmonių mokesčiu, kuris galėtų duoti 750 mln. – 1,3 mlrd. EUR per metus, ir
   vi) finansinių sandorių mokesčiu (FSM), kuris, remiantis pradiniu 2012 m. Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgiant į „Brexit’ą“ bei ekonomikos augimą, galėtų duoti iki 57 mlrd. EUR per metus, priklausomai nuo mokesčio taikymo srities;

atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą visoms valstybėms narėms prisijungti prie tvirtesnio bendradarbiavimo sistemos FSM srityje; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti išsamią informaciją apie nuosavus išteklius, pristatytus 2020 m. gegužės 27 d. komunikate dėl ekonomikos gaivinimo plano, įskaitant rinkliavą, pagrįstą didelių įmonių veikla, ir galimą ATLPS išplėtimą į ją įtraukiant jūrų ir aviacijos sektorius;

43.  primygtinai pabrėžia, kad naujų nuosavų išteklių krepšelis į ES biudžetą turėtų būti įtrauktas nuo 2021 m. ir turėtų būti nustatytas teisiškai privalomas tvarkaraštis, pagal kurį būsimos DFP laikotarpiu būtų siūlomi ir nustatomi nauji nuosavi ištekliai; ragina, kad pajamos iš naujų nuosavų išteklių būtų pakankamos bent jau lėšų grąžinimo įsipareigojimams pagal ekonomikos gaivinimo priemonę padengti; tikisi, kad visos šį lygį viršijančios pajamos bus pervedamos į ES biudžetą, siekiant, be kita ko, panaikinti žaliojo kurso finansavimo trūkumą, nedarant poveikio universalumo principui;

44.  pabrėžia tai, kad abi pajamų rūšys, tiek konkrečiai su aplinka susijusios, tiek nesusijusios pajamos, bus būtinos kuriant patikimą tikrų nuosavų išteklių krepšelį, kadangi su aplinka susijusios pajamos laikui bėgant galėtų proporcingai mažėti, ES siekiant neutralaus poveikio aplinkai;

Finansų įstaigos: sąlygų įgyvendinti žaliąjį kursą sudarymas

45.  palankiai vertina EIB sprendimą persvarstyti savo skolinimo energetikos srityje politiką ir klimato strategiją ir nuo 2025 m. 50 proc. savo operacijų skirti kovai su klimato kaita ir aplinkos tvarumui, kad būtų įvykdyti ES įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą; ragina EIB taip pat persvarstyti savo skolinimo transporto srityje politiką ir įsipareigoti tvariam perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos, kartu atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių energijos rūšių derinius ir ypatingą dėmesį skiriant sektoriams ir regionams, kuriems pertvarka daro didžiausią poveikį; ypač ragina įgyvendinti naują politiką daug anglies dioksido išmetančiuose pramonės sektoriuose, kuriems EIB teikia paramą, siekiant paremti šių sektorių pertvarką, kad būtų suvienodintos visos naujos sektorių paskolos tam, kad vėliausiai iki 2050 m. būtų užtikrintas neutralus poveikis klimatui; palankiai vertina EIB įsipareigojimą iki 2021 m. nutraukti iškastinio kuro energijos projektų finansavimą; reikalauja patvirtinti ir paskelbti patikrinamus pertvarkos planus, kaip pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslus;

46.  pabrėžia, kad EIB atsakas į COVID-19 pandemiją turėtų būti suderintas su Tvarios Europos investicijų plano tikslais; tačiau pažymi, kad ne visi finansuojami projektai gali būti naudingi siekiant ES klimato srities tikslų, ir primygtinai reikalauja, kad tai neužkirstų kelio jų finansavimui; vis dėlto laikosi nuomonės, kad EIB portfelis turi būti suderintas su ES tvarumo tikslais ir principu „nedaryti reikšmingos žalos“; ragina EIB parengti konkrečias veiksmų gaires, kaip iki 2025 m. pasiekti išsamiai apibrėžtą 50 proc. tikslą, ir kasmet nurodyti savo turto, kuriuo finansuojama veikla, kuri pagal ES taksonomiją laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, dalį; primena, kad šis bankas, reaguodamas į COVID-19 pandemiją, turėtų skirti 240 mlrd. EUR investicijų, ir tai buvo pasiekta per keletą savaičių;

47.  mano, jog siekiant, kad EIB atliktų sėkmingą vaidmenį finansuojant žaliąjį kursą, būtina laikytis principu „iš apačios į viršų“ ir dalyvavimu grindžiamo požiūrio, ir jog EIB turėtų skatinti konkrečius viešojo ir privačiojo sektorių dialogus ir geriau derinti veiksmus su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais; be to, pabrėžia EIB nepriklausomumą ir kartu pažymi, kad svarbu užtikrinti demokratinę investicijų kontrolę;

48.  primena, kad EIB yra didžiausias pasaulyje žaliųjų obligacijų emitentas, per 11 metų surinkęs daugiau kaip 23 mlrd. EUR; pažymi, kad labai didelis iššūkis buvo nustatyti bendrus standartus siekiant išvengti ekologinio manipuliavimo; palankiai vertina naujas EIB 2018 m. išleistas informuotumo apie tvarumą obligacijas, skirtas investicijoms į JT darnaus vystymosi tikslus paremti; pabrėžia, kad svarbu nustatyti su šiomis naujomis obligacijomis susijusius bendrus standartus siekiant užtikrinti, kad projektai būtų skaidrūs, juos būtų galima patikrinti ir kiekybiškai įvertinti; ragina EIB tęsti šią veiklą ir plėsti žaliąsias obligacijas ir informuotumo apie tvarumą obligacijas, nes tai gali palengvinti Tvarios Europos investicijų plano įgyvendinimą ir padėti plėtoti socialinio ir aplinkos tvarumo obligacijų rinką, remiantis pagal ES tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą ir ES taksonomiją vykdoma veikla;

49.  ragina EIB imtis aktyvių veiksmų remiant projektus, kuriais prisidedama prie teisingos pertvarkos, pvz., mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmeninimą, MVĮ prieigą prie finansavimo, socialines investicijas ir įgūdžius;

50.  pažymi, kad EIB pirmininkas Werner Hoyer pabrėžė, jog reikia didinti EIB kapitalo bazę, kad jis galėtų toliau remti plataus užmojo projektus, kuriais grindžiamas perėjimas prie tvarios ekonomikos;

51.  pripažįsta svarbų nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų bei tarptautinių finansų įstaigų, įskaitant Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką ir Pasaulio banką, vaidmenį finansuojant tvarius projektus ir taip prisidedant prie Paryžiaus susitarimo tikslų įvykdymo; pabrėžia, kad nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos, atsižvelgiant į jų patirtį ir pajėgumus nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, gali prisidėti prie viešojo finansavimo poveikio didinimo, be kita ko, plėtodami partnerystę pagal programą „InvestEU“, ir taip padėti siekti Sąjungos klimato srities tikslų; pabrėžia tai, kad norint sėkmingai įgyvendinti Tvarios Europos investicijų planą labai svarbu finansuoti MVĮ;

52.  taip pat pabrėžia, kad nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos puikiai išmano, kaip rengti, valdyti ir finansuoti santykinai mažus projektus, dėl šioje srityje sukauptos patirties; todėl palankiai vertina jų įsitraukimą įgyvendinant įvairius Tvarios Europos investicijų plano aspektus, nes tai yra tinkamiausios institucijos Europos investicijoms nukreipti į realiąją ekonomiką vietos lygmeniu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vietinę techninę paramą projektų rengėjams ir inovacijoms, ir akcentuoja projektų inkubatorių vaidmenį padedant pasiekti, kad šie projektų pasiūlymai galėtų pakankamai subręsti ir gauti finansavimą; ragina įgyvendinti valstybės pagalbos reformas, kurios leis nacionaliniams skatinamojo investavimo bankams ir įstaigoms teikti lengvatines paskolas, taip skatinant tvarumą;

53.  pažymi, kad viešosios ir privačios investicijos gali padėti tvariai atgaivinti ekonomiką ir padidinti atsparumą, kai lėšos tiesiogiai skiriamos žaliosioms investicijoms, pvz., elektros tinklų, supertinklų ir pažangiųjų tinklų, geležinkelių tinklų, energijos naudojimo efektyvumo ir žiedinės ekonomikos projektams;

54.  pabrėžia, kad dėl aplinkosaugos ir klimato katastrofų kyla vis didesnė rizika finansiniam stabilumui, todėl reikėtų geriau įtraukti tokią ilgalaikę riziką į prudencinio reguliavimo ir priežiūros vertinimus; mano, kad ECB politikoje turėtų būti labiau atsižvelgiama į kovą su klimato kaita ir tvarumo skatinimą, kartu visapusiškai paisant jo įgaliojimų ir nepriklausomumo ir nepakenkiant jo, kaip finansinio ir pinigų stabilumo sergėtojo, vaidmeniui; primena ECB pirmininko pareiškimą, kad ECB remia taksonomijos kūrimą kaip būdą palengvinti aplinkos aspektų įtraukimą į centrinių bankų portfelius; atkreipia dėmesį į užmojį, kuris atsispindi naujausiame Eurosistemos atsake į Europos Komisijos viešas konsultacijas dėl atnaujintos tvaraus finansavimo strategijos ir Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos persvarstymo, kuriame teigiama, kad rinkos jėgos gali ir turėtų būti pagrindinė finansinių srautų nukreipimo į tvarią ekonominę veiklą varomoji jėga; palankiai vertina ECB ir centrinių bankų ir reguliavimo institucijų finansų sistemos žalinimo tinklo raginimus, kad finansų reguliavimo institucijos geriau vertintų su tvarumu susijusią finansinę riziką;

55.  ragina ECB toliau vykdyti savo pinigų politikos strategiją visapusiškai laikantis SESV įtvirtintų ECB įgaliojimų kainų stabilumo srityje; pažymi, kad, persvarstydamas savo pinigų politikos strategiją, pagal Paryžiaus susitarimą ECB įvertins, ar ir kaip jis, laikymasis savo įgaliojimų, gali atsižvelgti į tvarumo aspektus, ypač į riziką, susijusią su aplinkos tvarumu, savo įkaito sistemoje ir kasmetiniame testavime nepalankiausiomis sąlygomis, kartu atskiriant pinigų politikos ir prudencinės priežiūros funkcijas; be to, ragina ECB pateikti informaciją apie pinigų politikos suderinimo su Paryžiaus susitarimu lygį, kartu parengiant veiksmų gaires dėl būsimo suderinimo tinkamai naudojant ES taksonomiją šiems veiksmams; ragina ECB ieškoti kitų būdų EIB paremti siekiant padidinti EIB finansavimo pajėgumus nesukuriant rinkos iškraipymų;

56.  siūlo ECB įvertinti galimybę pertvarkyti savo obligacijų portfelį, susijusį su dideliu anglies dioksido kiekiu, pagal Bendrovių sektoriaus pirkimo programą (BSPP) ir atsižvelgiant į EIB įsipareigojimus klimato srityje;

57.  ragina Europos priežiūros institucijas (EPI) kartu su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis parengti metinį prižiūrimų finansinių institucijų klimato aspekto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, dėl kurio šiuo metu visų pirma diskutuoja finansų sistemos žalinimo tinklo atstovai, siekiant suvokti atitinkamų ES finansinių institucijų portfelių keliamą su klimatu susijusią finansinę riziką;

58.  mano, kad viešasis transportas yra labai svarbus norint pasiekti tvaraus judumo mieste; pabrėžia, kad reikia didinti paramą vietos ir regiono lygmens visuomeninio transporto tinklams ir automobilių parkams, nes tai būtų veiksminga priemonė pereinant prie mažataršio judumo, kartu skatinant perėjimą prie kitų transporto rūšių, visų pirma metropoliniuose centruose, ir gerinti susisiekimą kaimo vietovėse, siekiant skatinti teritorinę sanglaudą; mano, kad norint paskatinti judumo mieste pertvarką labai svarbu glaudžiau susieti miesto transporto finansavimą su tvaraus judumo mieste planais (angl. SUMPS); ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis parengiant tvarius judumo mieste planus ir politiką, įskaitant paramą efektyvioms viešojo transporto sistemoms ir aktyviems judumo sprendimams, pvz., vaikščiojimui ir važiavimui dviračiu, ir skirtingų transporto priemonių rūšių prieinamumo ir daugiarūšiškumo skatinimui;

Privačių investicijų sutelkimas tvariam atsigavimui užtikrinti

59.  remia atnaujintą tvarių finansų strategiją; pabrėžia, kad reikalingas patobulintas finansinių produktų ES ekologinis ženklas, ES žaliųjų obligacijų standartas (ES ŽOS) ir patikimesni, palyginami ir prieinami duomenys apie tvarumą, gauti suderinus tvarumo rodiklius; primena apie tai, kad žalieji finansai turės didelę įtaką tarptautiniam ES ir euro vaidmeniui kitą dešimtmetį; pabrėžia supaprastintų ataskaitų teikimo standartų svarbą MVĮ, padedant joms visapusiškai dalyvauti kapitalo rinkose;

60.  tvirtina, kad patikimesni, palyginami ir prieinami tvarumo duomenys yra nepakeičiami siekiant, kad ES tvarių finansų sistema būtų praktiškai veiksminga; palankiai vertina aukšto lygio forumo idėją sukurti Europos bendros prieigos tašką (angl. ESAP), kuriame būtų kaupiama informacija apie ES įmones, susiejant esamus nacionalinius ir ES registrus ir bendrovių duomenų bazes, kaip būdą padėti bendrovėms, visų pirma mažesnėse valstybėse narėse, pritraukti investuotojų; pabrėžia, kad įmonės taip pat turėtų galėti kontroliuoti savo duomenų prieinamumą Europos bendros prieigos taške; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos bendros prieigos prie finansinės ir nefinansinės informacijos apie biržines ir nebiržines ES įmones taško, prireikus taip pat laikantis proporcingumo principo; ragina Komisiją supaprastinti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos skaidrumo reikalavimus, atsižvelgiant į Taksonomijos reglamentą ir Tvarios finansinės informacijos atskleidimo reglamentą; ragina taikyti skaidrią duomenų rinkimo ir skelbimo metodiką; ragina Komisiją įdiegti veiksmingą Tvarios Europos investicijų plano įgyvendinimo duomenų stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistemą, kuri būtų viešai prieinama, taip užtikrinant visišką ES žaliosios pertvarkos išlaidų skaidrumą; mano, kad dauguma ES obligacijų, numatytų išleisti pagal ekonomikos gaivinimo planą, turėtų būti išleistos remiantis ES ŽOS, kaip siūlo Komisija;

61.  palankiai vertina pasiektą pažangą įgyvendinant 2018 m. Tvaraus finansavimo veiksmų plane nurodytas iniciatyvas; ragina atsižvelgiant į įvairius tvarumo kriterijus ir rodiklius priimti Taxonomijos reglamente numatytus deleguotuosius aktus; ypač ragina sparčiai įgyvendinti principą „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip nurodyta Tvarios finansų sistemos ir atskleidimo bei Taksonomijos reglamentuose; pabrėžia, kad svarbu visiems finansiniams produktams ir subjektams taikyti vienodus plačių užmojų informacijos atskleidimo reikalavimus;

62.  mano, kad būsima atnaujinta ES tvarių finansų strategija – puiki galimybė paspartinti perėjimą prie tvarių mažmeninių investicijų; ragina Komisiją pasiūlyti priemones, būtinas norint skatinti tvarias mažmenines investicijas;

63.  atkreipia dėmesį į Taksonomijos reglamento 26 straipsnio 2 dalį, kurioje reikalaujama, kad Komisija įgaliojama iki 2021 m. gruodžio 31 d. paskelbti ataskaitą, kurioje būtų apibūdintos nuostatos, reikalingos siekiant išplėsti reglamento taikymo sritį, norint įtraukti ne tik aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos, bet ir kitus tvarumo tikslus, pavyzdžiui socialinius tikslus;

64.  pritaria aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais raginimui nustatyti naujas priemones, kurios skatintų žmonėms ir planetai naudingą ilgalaikiškumą; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip geriau įtraukti ilgalaikę perspektyvą į įmonių valdymo tvarką ir taisykles, ir pateikti pasiūlymus; palankiai vertina, kad parengta tvaraus įmonių valdymo iniciatyva;

65.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę persvarstyti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą, į kurią galėtų būti įtrauktas įmonių veiklos poveikio aplinkos, socialiniam ir valdymo tvarumui atskleidimas;

66.  primygtinai reikalauja, kad viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijos papildytų viena kitą, kai tai įmanoma, sutelkiant žaliojo kurso įgyvendinimui reikalingą finansavimą; pabrėžia, kad privačiojo sektoriaus investicijos neturėtų būti išstumiamos, siekiant kuo labiau padidinti Tvarios Europos investicijų plano finansavimą;

67.  primena, kad investicijos į netvarią ekonominę veiklą ir skolinimas gali lemti neišnaudojamo turto atsiradimą arba tokias investicijas su blokavimo poveikiu (angl. lock-in effects); atkreipia dėmesį į tai, kad ši rizika turi būti pakankamai integruota į kredito reitingus ir rizikos ribojimo sistemas, įskaitant sistemą „Bazelis“; todėl ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriau įtraukti tvarumo riziką ir ilgalaikių investicijų ir skolinimosi prudencinę tvarką, be kita ko, ES bankininkystės taisyklių sąvadą, nes tai taip pat paskatins bendrą finansinį sistemos stabilumą, ir toliau siekti skatinti tvarumo veiksnių patikimumą, palyginamumą ir skaidrumą kredito reitingų srityje; mano, kad šis klausimas galėtų būti sprendžiamas atliekant būsimas Kredito reitingų agentūrų reglamento, Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Mokumo sistemų peržiūras;

68.  primena, kad tvarios investicijos nebūtinai turi mažesnės rizikos profilį nei kitų rūšių investicijos;

69.  mano, kad MVĮ turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos pasinaudoti pagal Tvarios Europos investicijų planą teikiamu viešojo ir privačiojo sektoriaus finansavimu; pabrėžia, kad reikalingos papildomos pastangos informuojant MVĮ apie naujas finansavimo galimybes pagal Tvarios Europos investicijų planą;

Tvarių viešųjų investicijų skatinimas krizės laikotarpiu

70.  ragina parengti tvarių investicijų priemonę, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti Europos žaliajame kurse nustatytų tikslų, tačiau pabrėžia, kad koks bebūtų pasirinktas finansavimo modelis, didesnis viešųjų investicijų kiekis turi prisidėti didinant ES viešųjų finansų tvarumą; mano, kad atliekant galimą ES ekonomikos valdymo sistemos peržiūrą reikėtų atsižvelgti į nepriklausomos Europos fiskalinės valdybos rekomendacijas ir reikėtų skatinti valstybes nares savo ekonomiką bei viešąsias išlaidas suderinti su Europos žaliojo kurso tikslais; pritaria Komisijos įsipareigojimui išnagrinėti kitas palankias sistemas, pvz., žaliųjų obligacijų standartus, ir ragina Komisiją nustatyti geriausią žaliojo biudžeto sudarymo praktiką;

71.  ragina tvariai ir veiksmingai naudoti valstybės paramą transporto sektoriui, visų pirma oro transporto bendrovėms, turizmo ir automobilių sektoriams; ragina Taksonomijos reglamente apibrėžtą pereinamojo laikotarpio veiklą laikyti atitinkančia reikalavimus gauti finansavimą pagal Tvarios Europos investicijų planą ir ragina ypatingą dėmesį skirti galimybėms gauti finansavimą ir kitų formų paramą labai mažoms įmonėms ir MVĮ;

72.  ragina integruoti tvarius viešuosius pirkimus ir konkursus ir to siekiant stiprinti koordinavimą Europos lygmeniu;

73.  teigiamai vertina, kad atgaivinimo ir atsparumo didinimo planai bus grindžiami bendrais ES prioritetais; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į Europos žaliąjį kursą ir Europos socialinių teisių ramstį, taip pat į skaitmeninę darbotvarkę ir strateginį tikslą siekti Europos suverenumo strateginiuose sektoriuose užtikrinant tvarią pramonės bazę; primena, kad reikia investuoti į ekologišką ekonomikos atgaivinimą ir didinti valstybių narių konvergenciją įgyvendinant Tvarios Europos investicijų planą, nes jis galėtų padėti paspartinti ekonomikos atgaivinimą; ragina įtraukti prioritetus tokiose srityse kaip užimtumas, įgūdžiai, švietimas, skaitmeninis verslumas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, sveikata, taip pat su verslo ir ne pelno aplinka susijusiose srityse, įskaitant viešąjį administravimą ir finansų sektorių; ragina Komisiją teikti techninę pagalbą valdžios institucijoms rengiant pereinamojo laikotarpio planus, kad būtų išvengta neišnaudojamo turto atsiradimo; ragina Komisiją stebėti atgaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimą ir užtikrinti, kad rimtų pažeidimų atvejais būtų susigrąžintos išmokėtos sumos; pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės, rengdamos planus, gerbtų teisinės valstybės principą ir mūsų demokratines vertybes;

74.  primygtinai reikalauja, kad Europos žaliojo kurso principas „nedaryti žalos“ būtų taikomas visiems ekonomikos gaivinimo planams;

75.  apgailestauja dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo išbraukti Mokumo paramos priemonę iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės; mano, kad ši priemonė yra svarbi siekiant sudaryti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje;

76.  ragina valstybės paramą gaunančias įmones įsipareigoti skelbti ataskaitas pagal šalis, išsaugant galimybę laikinai pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata, kad būtų apsaugota neskelbtina komercinė informacija; ragina šias įmones taip pat užtikrinti sąžiningą konkurenciją, sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, laikytis nefinansinės informacijos atskleidimo įsipareigojimų bei išlaikyti darbo vietas ir pranešti apie suteiktą lengvatinį režimą ir griežtai susilaikyti nuo bet kokių mokesčių vengimo strategijų taikymo per patronuojamąsias įmones nebendradarbiaujančiose šalyse ir teritorijose, kuriose nevykdoma didelio masto ekonominė veikla; primygtinai ragina tokias įmones sąžiningai prisidėti prie ekonomikos gaivinimo mokant joms tenkančią sąžiningą mokesčių dalį; todėl siekia sudaryti naują įmonėms skirtą socialinį susitarimą, kuriame būtų derinamas pelno siekimas ir atsakomybė už žmones ir planetą;

77.  ragina Komisiją prireikus persvarstyti valstybės pagalbos taisykles, įskaitant laikinąją sistemą, nustatytą reaguojant į COVID-19 pandemiją, siekiant sudaryti sąlygas teikti didesnę viešąją paramą Europos žaliajam kursui ir užtikrinti, kad valstybės pagalba būtų teikiama su sąlyga, jog bus pasiekti Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos tikslai; pažymi, jog reikėtų atidžiai parengti bet kokią valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą, kad būtų užkirstas kelias konkurencijos iškraipymui vidaus rinkoje ir būtų užtikrintas jos vientisumas bei vienodos sąlygos atliekant bet kokią būsimą peržiūrą;

78.  ragina Komisiją, tvirtinant valstybės narės prašymą skirti valstybės pagalbą, remiantis SESV 108 straipsniu, į savo sprendimą įtraukti nuostatas, kad daug anglies dioksido išskiriančiuose sektoriuose naudos gavėjai turi patvirtinti klimato srities tikslus ir žaliosios pertvarkos veiksmų gaires ir įrodyti, kad jų verslo modelis ir veikla atitinka Reglamento (ES) 2018/1999 2 skyriuje nustatytus tikslus;

79.  palankiai vertina tai, kad 2021 m. planuojama persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais PVM tarifai būtų suderinti su aplinkos apsaugos aspektais, būtų nustatytas vienkartinis plastiko mokestis ir padidinti atitinkami minimalūs akcizai, kurie prarado savo poveikį dėl infliacijos; nori šias reformas susieti su pastangomis išlaikyti mažiausią pajamų lygį Europos Sąjungoje turinčių asmenų perkamąją galią;

80.  primena, kad vis labiau reikia investuoti į ekologišką ekonomikos atgaivinimą ir kad dėl įmonių mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo į nacionalinius ir ES biudžetus galimai nesurenkama nuo 50–70 mlrd. EUR iki 160–190 mlrd. EUR, kurie galėtų būti panaudoti Tvarios Europos investicijų plano investicijoms; ragina valstybes nares sutelkti išteklius tvariam ir teisingam perėjimui finansuoti įgyvendinant bet kokį galimą EBPO įtraukų pagrindų susitarimą, įskaitant jo antrą ramstį; siekia aktyviau kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu; ragina ES lygmeniu koordinuoti veiksmus, kad būtų nustatytas ir ištirtas asmenų bei įmonių vykdomas agresyvus mokesčių planavimas ir jo išvengta; ragina parengti plataus užmojo 21-ojo amžiaus verslo apmokestinimo strategiją; ragina Tarybą Verslo apmokestinimo elgesio kodekse atnaujinti žalingų mokesčių režimų apibrėžties kriterijus ir pakartoja savo 2019 m. kovo 26 d. poziciją dėl valstybių narių, kurios sudaro palankesnes sąlygas agresyviam mokesčių planavimui; ragina Komisiją nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama valstybių narių mokesčių praktika; primena Komisijai, kad kalbant apie su mokesčiais susijusių dokumentų rinkinius reikia nepamiršti SESV 116 straipsnio, ir ragina Komisiją juo pasinaudoti siekiant išvengti konkurencijos sąlygų iškraipymo bendrojoje rinkoje;

81.  pageidauja, kad būtų užtikrinta, jog visi sąžiningai prisidėtų prie gaivinimo po COVID-19 krizės ir perėjimo prie konkurencingos ir tvarios ekonomikos, kartu atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių pajėgumus; mano, kad, kaip 2020 m. liepos 7 d. pabrėžė ECB pirmininkė Christine Lagarde, COVID-19 pandemija dažnai labiausiai paveikia pažeidžiamus asmenis, o turto kainos per visą krizę išaugo; ragina valstybes nares ir Komisiją ieškoti naujų išteklių finansuoti ekonomikos atgaivinimui, kurį vykdant būtų į tai atsižvelgta;

82.  pabrėžia, kad didesnis žaliojo kurso finansavimas reikš didesnę biudžetinę drausmę ir didesnę kontrolę, siekiant išvengti sukčiavimo ir lėšų nukreipimo; pažymi, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) neturi pajėgumų pati užkirsti kelią finansiniam sukčiavimui; todėl ragina visas valstybes nares prisijungti prie Europos prokuratūros;

83.  mano, kad sujungus visus šiame pranešime išdėstytus finansavimo pasiūlymus būtų galima sutelkti bent 660 mlrd. EUR per metus ir laimėti mūšį dėl klimato ir darbo vietų;

o
o   o

84.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0124.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0220.
(6) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0102.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
(8) OL C 76, 2020 3 9, p. 23.
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0206.
(10) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/assessment_of_economic_and_investment_needs.pdf

Atnaujinta: 2021 m. vasario 1 d.Teisinė informacija - Privatumo politika