Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4, 9 ir 151 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjį pasaulio lyderių priimtus Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT), kuriems pritarė Taryba, ypač į 1, 3, 8 ir 11 tikslus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 21 straipsnį dėl nediskriminavimo, 26 straipsnį dėl neįgaliųjų integravimo ir 34 straipsnio 3 dalį dėl to, kad Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu,

–  atsižvelgdamas į 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytą Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 19 principą dėl būsto ir paramos benamiams,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 25 d. ES lygmeniu nustatytas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl būsto visose 28 valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į Ženevos JT tvaraus būsto chartiją ir jos tikslą visiems užtikrinti galimybę gauti deramą, tinkamą, įperkamą ir sveiką būstą,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos(3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 4 d. Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+)(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Peticijų komitetas gavo peticiją Nr. 0546/2020 ir keletą kitų peticijų, kuriose išreikštas susirūpinimas dėl daugiau kaip 4 milijonų benamių ES piliečių situacijos, ir kadangi teigiama, jog benamių skaičius ES per pastaruosius 10 metų išaugo daugiau kaip 70 procentų;

B.  kadangi benamystė yra tiesiogiai susijusi su sunkumais naudojantis kitomis pagrindinėmis teisėmis, tokiomis kaip prieiga prie sveikatos priežiūros, ir benamiai dažnai tampa neapykantos nusikaltimų ir smurto, įskaitant socialinį stigmatizavimą, aukomis;

C.  kadangi šiose peticijose raginama, kad Europos Sąjunga nieko nepaliktų nuošalyje ir patvirtintų skubius suderintus veiksmus, kuriais būtų imamasi prevencinių priemonių siekiant tvariai mažinti benamystės riziką ir mastą;

D.  kadangi žmogaus poreikių hierarchijoje būstas yra jo gyvenimo erdvė, suteikianti galimybę tenkinti kitus pagrindinius ir aukštesnius poreikius;

E.  kadangi Europos Sąjunga turėtų kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą;

F.  kadangi Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, socialinio būsto politika, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga;

G.  kadangi ES nėra vienos, plačiai priimtos sąvokų „benamystė“ ir „atskirtis dėl būsto“ apibrėžties ir dėl to yra sudėtinga įvertinti benamystės mastą visose ES valstybėse narėse;

H.  kadangi per paskutinį dešimtmetį įvairiose ES valstybėse narėse išaugo benamystės lygis; kadangi tokį benamystės lygio išaugimą lemia didėjančios išlaidos būstui, ekonomikos krizės padariniai, socialinės apsaugos sumažinimas ir nepakankama prieš benamystę nukreipta politika daugelyje valstybių narių; kadangi antrąjį 2020 m. ketvirtį būsto kainos euro zonoje (19 euro zonos narių) išaugo 5 proc., o visose 27 ES valstybėse narėse – 5,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu;

I.  kadangi būsto politika nepriskirta tiesioginei ES kompetencijai, tačiau ES gali daryti netiesioginį poveikį būsto sąlygoms valstybėse narėse reglamentais, pavyzdžiui, valstybės pagalbos taisyklių, mokesčių ir konkurencijos teisės srityse, taip pat rekomendacijomis, gairėmis ir panašiomis priemonėmis;

J.  kadangi Europos socialinis fondas buvo įsteigtas siekiant pagerinti darbuotojų įsidarbinimo galimybes vidaus rinkoje ir taip prisidėti prie gyvenimo lygio gerinimo ir padėti benamiams apsigyventi socialiniame būste;

K.  kadangi kitų Europos struktūrinių ir investicijų fondų, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), lėšos naudojamos būsto projektams rengti ir skurstančių bendruomenių poreikiams tenkinti;

L.  kadangi Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas remia valstybių narių veiksmus teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims;

M.  kadangi benamystės klausimas vis dažniau minimas naujausiose Europos semestrų ataskaitose;

N.  kadangi nesėkmingai kovojant su benamyste patiriami socialiniai nuostoliai ypač dideli teisingumo ir sveikatos srityse;

O.  kadangi gerovės politika, kuri grindžiama plačiomis universaliomis nuostatomis kartu su tinkamomis tikslinėmis priemonėmis, atlieka labai svarbų vaidmenį užkertant kelią benamystei;

P.  kadangi apie COVID-19 krizės poveikį būsto įperkamumui ES surinkti duomenys rodo, kad vidutiniu laikotarpiu ekonomikos nuosmukis ir darbo vietų ir pajamų praradimas gali Europoje dar labiau padidinti per didelių išlaidų būstui ir benamystės rodiklius;

Q.  kadangi benamystės profilis keičiasi ir šiuo metu apima daugiau jaunimo ir vaikų, vyresnio amžiaus asmenų, migrantų, romų ir kitoms nepalankioje padėtyje esančioms mažumų grupėms priklausančių asmenų, o moterys ir šeimos vis dažniau susiduria su benamystės rizika;

R.  kadangi galimybė turėti deramą būstą ir buvimas visuomenės dalimi yra labai svarbios sąlygos žmonėms siekiant išnaudoti visą savo potencialą ir prisidėti prie visuomenės gerovės;

S.  kadangi benamystę paprastai lemia sudėtinga struktūrinių, institucinių ir asmeninių veiksnių sąveika;

T.  kadangi benamystė ir atskirtis dėl būsto yra socialinė problema, kuriai reikėtų rasti nuolatinį sprendimą;

U.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse benamystė ir su benamyste siejamas elgesys yra kriminalizuojami;

V.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse benamiai pastogę nuolat gali gauti tik žiemos metu, bet ne nuolat visus metus;

W.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse vietos socialinės apsaugos tarnybos atlieka tik pasyvų vaidmenį padedant benamiams reintegruotis į visuomenę;

1.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl daugiau negu 4 milijonų benamių Europos Sąjungos piliečių padėties, nes dėl šiuo metu besitęsiančios sveikatos ir ekonomikos krizės daugiau žmonių netenka darbo ir tampa priklausomi nuo socialinės apsaugos;

2.  primena, kad galimybė turėti būstą yra pagrindinė žmogaus teisė, taikoma visiems žmonėms, ir ragina ES ir jos valstybes nares iki 2030 m. panaikinti benamystę Sąjungoje ir nustatyti šį tikslą ES lygmeniu; ragina Komisiją imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant padėti valstybėms narėms mažinti ir panaikinti benamystę, nes tai yra vienas iš prioritetinių veiksmų įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą ir laikantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

3.  pabrėžia, kad nustatyta, jog benamystė yra viena iš sunkiausių skurdo ir nepritekliaus formų, ir kad ją reikia panaikinti vykdant tvarią tikslinę ir integruotą politiką, atsižvelgiant į individualius rizikos veiksnius (tokius kaip asmens pažeidžiamumas) ir struktūrinės rizikos veiksnius (tokius kaip būstas ir nedarbas);

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti bendrą pagrindinę benamystės ES apibrėžtį ir suderintus rodiklius, kurie padėtų vienodai suprasti, sistemingai palyginti ir įvertinti benamystės mastą skirtingose ES valstybėse narėse;

5.  primena, kad per COVID-19 krizę Europos Parlamentas savo patalpose suteikė pastogę 100 benamių moterų;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu stiprinti duomenų rinkimo mechanizmus, nes benamystės rodikliai galėtų būti sistemingai stebimi ES lygmeniu pasitelkiant tokias tarnybas kaip Eurostatas;

7.  palankiai vertina Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano, kuris yra viena iš pavyzdinių Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų, rezultatus teikiant paramą ir sprendžiant šią padėtį;

8.  ragina Komisiją pasiūlyti ES nacionalinių benamystės strategijų sistemą ir taip pat ragina valstybes nares, remiantis kai kurių valstybių narių gerąja patirtimi, taikyti principą „svarbiausia – būstas“, kuris padeda gerokai sumažinti benamystės mastą, nustatant ryžtingus veiksmų planus ir novatoriškus metodus; teigia, kad tokie novatoriški metodai yra grindžiami namų, kaip pagrindinės žmogaus teisės, samprata ir vėliau jais plėtojami platesni socialinės ir darbo integracijos būdai;

9.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą toliau siekti mažinti benamystę, įtraukiant šį tikslą į atitinkamas ES sektorių politikos sritis, visų pirma (bet ne tik) regionų vystymosi, sveikatos, žmogaus teisių, jaunimo, lyčių, migracijos ir integracijos sritis;

10.  ragina valstybes nares prisiimti pagrindinę atsakomybę kovojant su benamyste, imtis prevencijos ir ankstyvosios intervencijos veiksmų, kurie daugeliu atvejų yra ekonomiškai efektyviausia ir mažiausiai žalinga politika kovojant su benamyste, taip pat skirti svarbesnį vaidmenį regioninėms ir vietos socialinės apsaugos tarnyboms, kad jos padėtų benamiams reintegruotis į visuomenę;

11.  pabrėžia, kad rengiant ir įgyvendinant tokias strategijas būtinas tarpžinybinis ir tarpvyriausybinis bendradarbiavimas, taip pat pagrindinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, ir ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi;

12.  ragina valstybes nares ir Komisiją gerinti aktualių ir palyginamų duomenų rinkimą, įtraukiant akredituotas nevyriausybines organizacijas ir vietos valdžios institucijas, dirbančias skurdo ir socialinės atskirties mažinimo srityje ir teikiančias paslaugas asmenims, kuriems gresia benamystė, ir benamiams;

13.  remia Socialinės apsaugos komiteto (SPC), kuriame valstybės narės kartu su Komisija sprendžia su benamyste susijusius klausimus taikydamos atvirąjį koordinavimo metodą, vykdomas užduotis;

14.  prašo Komisijos gerinti stebėseną ir valdymą ir toliau telkti finansavimą bei tęsti ES politiką, susijusią su benamyste; ragina Komisiją užtikrinti, kad regionai ir vietos valdžios institucijos naudotų ERPF lėšas socialiniam būstui;

15.  ragina valstybes nares sudaryti vienodas galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis, pvz., sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinėmis paslaugomis;

16.  ragina valstybes nares remti benamių integraciją į darbo rinką teikiant specializuotą ir individualizuotą paramą ir derinimo priemones, integruotas užimtumo programas ir mokymą, taip pat kitas pritaikytas ir tikslines programas, siekiant palengvinti benamių reintegraciją į darbo rinką; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad persvarstyta Jaunimo garantijų iniciatyva padėtų kovoti su jaunimo benamyste;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, kuriame būtų atsižvelgiama į pastabas, gautas konsultuojantis dėl 19 principo „Būstas ir parama benamiams“, įtraukiant jį į 2021 m. veiksmų planą, ir primygtinai ragina geriau pasinaudoti Europos semestru siekiant užtikrinti pažangą sprendžiant benamystės lygio ir atskirties dėl būsto problemas;

18.  pabrėžia, kad benamiams ir kitiems asmenims, kurių būsto padėtis nesaugi, dėl COVID-19 krizės kyla ypač didelis pavojus; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinti tikslines benamių apsaugos priemones, teikti finansinę paramą akredituotoms nevyriausybinėms organizacijoms ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, taip pat remti vietos valdžios institucijas siekiant užtikrinti saugias erdves ir užkirsti kelią iškeldinimams;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares naudotis esamomis priemonėmis, taip pat priemonėmis pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, siekiant pagerinti namų ūkių, kuriuose nė vienas narys neturi darbo, užimtumo galimybes ir socialinę integraciją;

20.  ragina valstybes nares skubiai spręsti benamystės problemą priimant ilgalaikes, bendruomenines, aprūpinimu būstu grindžiamas, integruotas nacionalines benamystės naikinimo strategijas, kaip skatinama ES socialinių investicijų dokumentų rinkinyje;

21.  ragina Tarybą reguliariai teikti informaciją apie šioje srityje pasiektus rezultatus;

22.  ragina valstybes nares skatinti visų suinteresuotųjų subjektų socialinį dalyvavimą integruotose benamystės naikinimo strategijose, taip pat skatinti socialinį verslumą ir vidaus inovacijų veiklą, kad būtų pagerinta aktyvi benamių įtrauktis;

23.  ragina valstybes nares dekriminalizuoti benamystę;

24.  ragina valstybes nares užtikrinti nuolatinę prieigą prie skubios pastogės visoje Sąjungoje; tačiau pabrėžia, kad tai turėtų būti tik laikina priemonė ir kad tai nėra alternatyva struktūriniams sprendimams, pavyzdžiui, prevencijai ir tinkamo būsto bei socialinės paramos teikimui reaguojant į benamystę;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0194. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0033. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0350.