Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2020/2021(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0209/2020

Pateikti tekstai :

A9-0209/2020

Debatai :

PV 23/11/2020 - 13
PV 23/11/2020 - 15
CRE 23/11/2020 - 13
CRE 23/11/2020 - 15

Balsavimas :

PV 24/11/2020 - 11
PV 25/11/2020 - 14

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0318

Priimti tekstai
PDF 188kWORD 53k
Trečiadienis, 2020 m. lapkričio 25 d. - Briuselis
Tvaresnės bendros rinkos verslui ir vartotojams kūrimas
P9_TA(2020)0318A9-0209/2020

2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija „Tvaresnės bendros rinkos verslui ir vartotojams kūrimas“ (2020/2021(INI))

Europos Parlamentas,

—  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 114 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į SESV 169, 191, 192 ir 193 straipsnius,

—  atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje(1),

—  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių(2),

—  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų(3),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 7 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios rinkos, įmonių, įskaitant mažas ir vidutinio dydžio įmones, konkurencingumo ir Europos statistikos programos (COM(2018)0441),

—  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties(4),

—  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066),

—  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),

—  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“(5),

—  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“(6),

—  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(7),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio mėn. Komisijos leidinį „Elgesio tyrimas dėl vartotojų dalyvavimo žiedinėje ekonomikoje“ (angl. Behavioural Study on Consumers' Engagement in the Circular Economy),

—  atsižvelgdamas į 2019 m. Jungtinio tyrimų centro ataskaitą „Produktų taisymo ir atnaujinimo galimybių vertinimo balais sistemos analizė ir kūrimas“ (angl. Analysis and development of a scoring system for repair and upgrade of products),

—  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“,

—  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo mėn. atliktą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą tyrimą „Produktų ilgaamžiškumo skatinimas“ (angl. Promoting product longevity),

—  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio mėn. atliktą išsamų Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą tyrimą „Tvarus vartojimas ir vartotojų apsaugos teisės aktai“ (angl. Sustainable Consumption and Consumer Protection Legislation),

—  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 18 d. Europos vartotojų organizacijų asociacijos (BEUC) ataskaitą „Ilgalaikio vartojimo prekės: daugiau tvarių produktų, geresnis vartotojų teisių užtikrinimas – vartotojų lūkesčiai kalbant apie efektyvų išteklių naudojimą ES ir žiedinės ekonomikos darbotvarkę“ (angl. Durable goods: More sustainable products, better consumer rights — Consumer expectations from the EU’s ressource efficiency and circular economy agenda),

—  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

—  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0209/2020),

A.  kadangi, atsižvelgiant į gamtos išteklių stygių ir atliekų plitimą, būtina nustatyti tvarius gamybos ir vartojimo modelius atsižvelgiant į planetos ribotas galimybes ir pirmenybę teikiant veiksmingesniam ir tvaresniam mūsų išteklių naudojimui;

B.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos kilusi krizė parodė, kad reikia kurti naujus ir atsparesnius verslo modelius ir remti Europos įmones, ypač mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), labai mažas įmones ir savarankiškai dirbančius asmenis;

C.  kadangi tvari bendroji rinka turi atspindėti Parlamento raginimą(8) patvirtinti plataus užmojo Europos žaliąjį kursą; kadangi dėl to labai svarbu parengti moksliniais tyrimais pagrįstą strategiją, kad būtų padidintas produktų patvarumas, galimybė juos pakartotinai naudoti, atnaujinti ir pataisyti; kadangi šia strategija turėtų būti kuriamos užimtumo, ekonomikos augimo ir inovacijų galimybės Europos įmonėms, remiamas jų konkurencingumas pasauliniu mastu ir užtikrinama aukšto lygio vartotojų apsauga;

D.  kadangi bendra ir visuotinė strategija negali būti prilyginama universalaus sprendimo principui; kadangi tinkamesnis būtų diferencijuotas požiūris, grindžiamas kiekvienos produktų kategorijos ir sektoriaus ypatumais, taip pat rinkos ir technologijų raida; kadangi deramai veikiančiai ir tvariai bendrajai rinkai būtinas veiksmingas esamų taisyklių įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas;

E.  kadangi labai svarbu sutelkti pakankamą finansavimą pagal finansines programas, pvz., Bendrosios rinkos programą, siekiant pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos, kad būtų finansuojami tvarių produktų srities moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, taip pat įmonėms ir vartotojams skirtos informuotumo didinimo kampanijos;

F.  kadangi vartotojai yra pasirengę pereiti prie žiedinės ekonomikos ir, remiantis Komisijos 2018 m. atliktu elgesio tyrimu, yra tris kartus labiau linkę pirkti produktą, jei jis paženklintas kaip patvaresnis ir pataisomas, tačiau vis dar išlieka kliūčių, įskaitant informacijos asimetriją; kadangi, siekiant informuoti vartotojus ir užtikrinti sąžiningą įmonių konkurenciją, reikalinga aiški, patikima ir skaidri informacija apie produkto savybes, įskaitant numatomą naudojimo trukmę ir galimybę pataisyti; kadangi dėl to reikia gerinti esamą informaciją, tuo pat metu vengiant informacijos pertekliaus;

G.  kadangi produkto naudojimo trukmė ir dėvėjimasis priklauso nuo įvairių natūralių ir dirbtinių veiksnių, pvz., sudėties, funkcionalumo, taisymo sąnaudų, vartojimo modelių ir naudojimo; kadangi numatoma produkto naudojimo trukmė turi būti matuojama remiantis objektyviais bandymais ir kriterijais, atspindinčiais realias naudojimo sąlygas, ir turi būti nustatyta prieš pateikiant produktą rinkai;

H.  kadangi Direktyva (ES) 2019/771 turi būti peržiūrėta iki 2024 m.; kadangi rengiantis šiai peržiūrai reikėtų įvertinti keletą priemonių, kuriomis siekiama sudaryti tinkamas sąlygas produktų patvarumui didinti ir užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, taip pat konkurencingą verslo aplinką; kadangi dvejų metų teisinės garantijos laikotarpis gali būti netinkamas visoms produktų kategorijoms, kai jų numatoma naudojimo trukmė yra ilgesnė;

I.  kadangi ankstesnėje rezoliucijoje(9) Europos Parlamentas ragino imtis priemonių suplanuoto prekių ir programinės įrangos nusidėvėjimo problemai spręsti, be kita ko, sukuriant bendrą bandymų apibrėžtį ir nustatant probleminę praktiką; kadangi reikia parengti bendrą strategiją, taikomą bendrajai rinkai, ir užtikrinti teisinį tikrumą bei pasitikėjimą tiek įmonėms, tiek vartotojams;

J.  kadangi programinės įrangos naudojimo trukmė yra itin svarbi elektroninių prietaisų naudojimo trukmei; kadangi dėl to, kad programinė įranga vis greičiau pasensta, būtina užtikrinti galimybes šiuos prietaisus pritaikyti siekiant išlaikyti konkurencingumą rinkoje(10);

K.  kadangi 79 proc. ES piliečių mano, kad iš gamintojų turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad būtų lengviau pataisyti skaitmeninius prietaisus arba pakeisti jų atskiras dalis(11); kadangi kokybiški produktai didina Europos įmonių konkurencingumą;

L.  kadangi 2015 m. gruodžio mėn. atlikta apklausa(12) parodė, kad 59 proc. vartotojų nežino, jog teisinės garantijos laikotarpis ES trunka ne mažiau kaip dvejus metus; kadangi būtų galima pagerinti vartotojų žinias apie jų turimas dideles teises, susijusias su teisine garantija, ir taip prisidėti prie tvaresnio prekių naudojimo;

M.  kadangi plečiantis e. prekybai atsirado poreikis geriau kontroliuoti iš trečiųjų šalių gaunamų prekių ir paslaugų atitiktį ES aplinkos apsaugos ir saugos standartams, taip pat vartotojų teisėms;

N.  kadangi tvariai bendrajai rinkai reikalinga veiksminga rinkos priežiūra, kad būtų užtikrintas tinkamas šių taisyklių vykdymas, ir pagrindinis vaidmuo šioje srityje tenka rinkos priežiūros institucijoms ir muitinėms;

O.  kadangi taisymo ir pakartotinio naudojimo praktikos naudotų prekių rinkoje skatinimas bei pasitikėjimo šia rinka didinimas galėtų suteikti ekonominių ir socialinių galimybių, kurti darbo vietas ir, tam tikromis aplinkybėmis, skatinti pramonės konkurencingumą; kadangi tam tikrais atvejais kliūtys trukdo vartotojams pasirinkti taisymą, pvz., galimybių gauti atsargines dalis stoka, standartizavimo ir sąveikumo trūkumas, taip pat taisymo paslaugų nebuvimas; kadangi tai daro neigiamą poveikį taisymo sektoriui;

P.  kadangi, remiantis „Eurobarometro“ ataskaita(13), 77 proc. ES piliečių verčiau taisytų savo prietaisus, nei juos keistų kitais; kadangi taisymo įmonės galėtų būti vietos lygmens darbo vietų ir specialių įgūdžių šaltinis Europoje;

Q.  kadangi tam tikros rūšies produkto, kurio aplinkosauginis veiksmingumas šiuo metu reikšmingas didinimas, naudojimo trukmės pratęsimas turėtų būti derinamas su šių patobulintų produktų įsisavinimu, todėl neturėtų būti vilkinamas naujoviškų technologijų, kurios galėtų duoti didelės naudos aplinkai, diegimas;

R.  kadangi intensyvėjantis skaitmeninimas mūsų visuomenei suteikia naujų keitimosi informacija kanalų ir padeda kurti tvarią rinką, grindžiamą atsakomybe, skaidrumu, dalijimusi informacija ir veiksmingesniu išteklių naudojimu;

S.  kadangi interneto platformos galėtų kruopščiau vykdyti savo pareigą patikimai informuoti vartotojus apie jų siūlomus produktus ir paslaugas;

T.  kadangi skaitmeninis sektorius prisideda prie inovacijų ir tvarios ekonomikos skatinimo; kadangi turėtų būti sprendžiamas jo infrastruktūros poveikio aplinkai, susijusio su energijos ir išteklių vartojimu, klausimas; kadangi tvaresnės pakavimo ir pristatymo priemonės yra labai svarbios kuriant žiedinę ekonomiką;

U.  kadangi žalieji ir tvarūs viešieji pirkimai yra strateginė priemonė, kurią galima naudoti kartu su kitomis svarbiomis politikos priemonėmis siekiant prisidėti prie Europos pramonės pertvarkos ir stiprinti jos atsparumą bei atvirą strateginį savarankiškumą; kadangi strateginis tvarių viešųjų pirkimų naudojimas gali būti naudingas ir įmonėms, ir vartotojams, nes jais didinama tvarių prekių paklausa ir pasiūla, o šie produktai tampa ekonomiškai efektyvūs ir patrauklūs vartotojams;

V.  kadangi reikia kovoti su klaidinančiais ekologiškumo teiginiais ir spręsti „ekomanipuliavimo“ praktikos problemą taikant veiksmingą metodiką, be kita ko, dėl to, kaip tokie teiginiai turi būti pagrindžiami;

W.  kadangi reklama turi įtakos vartojimo lygiui ir modeliams; kadangi reklama galėtų padėti įmonėms ir vartotojams priimti informacija pagrįstus tvarius sprendimus;

1.  palankiai vertina Komisijos naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir išreikštą norą skatinti tvarius produktus, kuriuos būtų lengviau pataisyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti, kartu remiant vartotojus vykstant šiai pertvarkai;

2.  akcentuoja, kad bet kokia tvari bendrosios rinkos strategija turėtų sąžiningai, subalansuotai ir proporcingai suderinti tvarumo, vartotojų apsaugos ir labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos principus; pabrėžia, kad bet kokios galimos reguliavimo priemonės turėtų būti grindžiamos šiais principais, turėtų būti ekonomiškai efektyvios aplinkos požiūriu ir turėtų būti naudingos tiek įmonėms, tiek vartotojams, kad jie galėtų pereiti prie žaliosios ekonomikos vidaus rinkoje; pabrėžia, kad reguliavimo priemonėmis turėtų būti sukuriamas konkurencinis pranašumas Europos įmonėms, joms neturėtų būti užkraunama neproporcinga finansinė našta ir turėtų būti skatinamos inovacijos ir investicijos į tvarias technologijas, taip pat stiprinamas Europos konkurencingumas ir galiausiai vartotojų apsauga; atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su visomis numatytomis reguliavimo priemonėmis turėtų būti atliekami poveikio vertinimai ir visada turėtų būti atsižvelgiama į rinkos pokyčius bei vartotojų poreikius;

3.  ragina Komisiją parodyti tvirtą politinį užmojį rengiant, priimant ir įgyvendinant atitinkamus būsimus pasiūlymus, pvz., dėl „didesnio vartotojų vaidmens pereinant prie žaliosios ekonomikos“ ir tvarios gaminių politikos iniciatyvos, kurie turėtų būti visiškai suderinti su ES klimato politikos tikslais ir kitais aplinkos apsaugos tikslais, kad būtų pagerintas vertės grandinių žiediškumas, išteklių naudojimo efektyvumas ir antrinių žaliavų naudojimas, sumažintas atliekų susidarymas ir sukurta netoksiška žiedinė ekonomika; pabrėžia, kad svarbu laiku įgyvendinti esamus įsipareigojimus ir standartus ir jų laikytis; primygtinai ragina Komisiją toliau jų neatidėlioti;

4.  pabrėžia, kad gerai veikianti bendroji rinka yra galinga ES perėjimo prie ekologiškos ir skaitmeninės ekonomikos priemonė, be kita ko, atsižvelgiant į jos vaidmenį globalizuotoje ekonomikoje; pabrėžia, kad bendrosios rinkos sukūrimas ir stiprinimas, be kita ko, veiksmingai įgyvendinant esamus teisės aktus ir šalinant likusias nepagrįstas ir neproporcingas kliūtis, yra būtina sąlyga siekiant tvaresnės gamybos ir vartojimo ES; ragina užtikrinti skaidrų vidaus rinkos valdymą, taip pat veiksmingesnę ir geresnę stebėseną; mano, kad tvaresnės bendrosios rinkos teisinė sistema turėtų skatinti inovacijas ir tvarių technologijų vystymą, teikti paskatas įmonėms pereiti prie tvaresnių verslo modelių ir taip prisidėti prie tvaraus ekonomikos atsigavimo;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad tvarus vartojimas neatsiejamas nuo tvarios gamybos ir kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti skatinami atsižvelgti į produktų ir paslaugų ilgaamžiškumą nuo pat projektavimo etapo ir tada, kai jie pateikiami ar tiekiami vidaus rinkai, kad vartotojams būtų užtikrintas saugus, tvarus, ekonomiškai efektyvus ir patrauklus pasirinkimas; ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, atskiriant produktų kategorijas ir didelį poveikį aplinkai darančius sektorius, kuriomis būtų pagerintas produktų patvarumas, įskaitant numatomą jų naudojimo trukmę, galimybę juos pakartotinai naudoti, atnaujinti, taisyti ir perdirbti;

Vartotojų teisės ir kova su suplanuotu nusidėvėjimu

6.  ragina Komisiją, konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, parengti plataus masto strategiją ir priemones, suskirstant produktus į kategorijas ir atsižvelgiant į rinkos ir technologijų pokyčius, siekiant remti įmones ir vartotojus bei skatinti tvarius gamybos ir vartojimo modelius; pažymi, kad į šią strategiją turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama:

   a) apibrėžti teiktiną ikisutartinę informaciją apie numatomą produkto naudojimo trukmę (išreikštą metais ir (arba) naudojimo ciklais ir nustatytą prieš pateikiant produktą rinkai, taikant objektyvią ir standartizuotą metodiką, pagrįstą realiomis naudojimo sąlygomis, naudojimo intensyvumo skirtumais ir gamtiniais veiksniais, be kitų parametrų) ir produkto pataisomumą, nepamirštant, kad ši informacija turėtų būti pateikta aiškia ir suprantama forma siekiant išvengti painiavos vartotojams ir informacijos jiems pertekliaus, taip pat priskirti tai pagrindinėms produkto savybėms pagal direktyvas 2011/83/ES ir 2005/29/EB,
   b) parengti ir įdiegti privalomą ženklinimą, pateikti pirkimo metu aiškią, iš karto matomą ir lengvai suprantamą informaciją vartotojams apie numatomą produkto naudojimo trukmę ir taisomumą; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia ženklinimo sistema turėtų būti parengta įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, remiantis suderintais, moksliniais tyrimais grindžiamais ir skaidriais standartais, atlikus poveikio vertinimus, įrodančius, kad neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir vartotojų apsauga yra reikalingi, proporcingi ir veiksmingi; mano, kad šis ženklinimas visų pirma turėtų apimti informaciją apie patvarumą ir taisomumą, pvz., taisymo galimybių vertinimo balą, ir galėtų būti pateikiamas kaip aplinkosauginio veiksmingumo indeksas, atsižvelgiant į įvairius kriterijus per visą produktų gyvavimo ciklą pagal atskiras produktų kategorijas,
   c) sustiprinti ES ekologinio ženklo vaidmenį siekiant padidinti jo naudojimą pramonėje ir vartotojų informuotumą,
   d) įvertinti, kurių kategorijų prekėms tinkamiausia nustatyti naudojimo skaitiklį, remiantis sąnaudų ir (arba) aplinkosauginio veiksmingumo analize, siekiant pagerinti vartotojams skirtą informaciją ir produktų priežiūrą, skatinti ilgalaikį produktų naudojimą sudarant palankesnes sąlygas pakartotiniam naudojimui, taip pat skatinti pakartotinio naudojimo ir naudotų prekių verslo modelius,
   e) rengiantis Direktyvos (ES) 2019/771 peržiūrai įvertinti, kaip geriau suderinti teisinių garantijų trukmę su numatoma tam tikros kategorijos produktų naudojimo trukme, taip pat kaip pailginus atvirkštinės prievolės įrodyti neatitiktį laikotarpį vartotojams ir įmonėms būtų suteikta daugiau galimybių priimti tvarius sprendimus; ragina atliekant šį poveikio vertinimą atsižvelgti į galimą tokio potencialaus garantijos pratęsimo poveikį kainoms, numatomai produktų naudojimo trukmei, prekybos garantijų sistemoms ir nepriklausomoms taisymo paslaugoms;
   f) rengiantis Direktyvos (ES) 2019/771 peržiūrai išnagrinėti galimybę sustiprinti pardavėjų padėtį gamintojų atžvilgiu, įvedant bendrą gamintojo ir pardavėjo atsakomybės mechanizmą pagal teisinės garantijos tvarką,
   g) spręsti pirmalaikio produktų nusidėvėjimo problemą svarstant galimybę į Direktyvos 2005/29/EB I priede pateiktą sąrašą įtraukti praktiką, kurią taikant efektyviai sutrumpinama produkto naudojimo trukmė siekiant padidinti jo pakeitimo dažnį ir nepagrįstai apriboti produktų, įskaitant programinę įrangą, taisymo galimybes; pabrėžia, kad ši praktika turėtų būti aiškiai apibrėžta remiantis objektyvia ir bendra apibrėžtimi, atsižvelgiant į visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, pvz., mokslinių tyrimų įstaigų ir vartotojų, verslo bei aplinkos apsaugos organizacijų, vertinimą;

7.  pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti skaitmeninių elementų turinčioms prekėms ir kad atliekant Direktyvos (ES) 2019/771 peržiūrą, kuri numatyta iki 2024 m., reikėtų atsižvelgti į šiuos elementus:

   a) taisomieji naujiniai, t. y. saugumo ir atitikties atnaujinimai, turi būti atliekami per visą numatomą prietaiso naudojimo trukmę, atsižvelgiant į produkto kategoriją,
   b) taisomieji naujiniai turėtų būti atskirti nuo pažangai didinti skirtų atnaujinimų, kuriems turi būti užtikrintas grįžtamumas, ir jokiais atnaujinimais jokiu būdu neturi būti mažinamas prekių veiksmingumas ar gebėjimas reaguoti,
   c) pirkimo metu pardavėjas turi informuoti vartotojus apie laikotarpį, per kurį galima tikėtis, kad perkant prekes pateikta programinė įranga bus atnaujinta taip, kad derėtų su inovacijomis ir galimais būsimais rinkos pokyčiais, taip pat apie tų naujinių ypatumus ir poveikį prietaiso veikimui, siekiant užtikrinti, kad prekių atitiktis ir saugumas būtų išsaugoti;

8.  pabrėžia, kad reikalingos paprastos, veiksmingos ir vykdytinos vartotojų ir įmonių teisių gynimo priemonės; pažymi, kad vartotojai visoje ES turėtų būti informuojami apie savo teises ir teisių gynimo priemones; ragina įgyvendinant daugiametę finansinę programą (DFP) pagal bendrosios rinkos programą finansuoti priemones, kuriomis siekiama spręsti informacijos trūkumo problemą ir teikti paramą vartotojų, verslo ir aplinkos apsaugos asociacijų iniciatyvoms; mano, kad valstybės narės turėtų vykdyti informavimo kampanijas, kuriomis būtų didinama vartotojų, ypač pažeidžiamų grupių, apsauga ir pasitikėjimas, ir ragina Komisiją per bendruosius skaitmeninius vartus tinkamai informuoti vartotojus apie jų teises; pabrėžia, kad MVĮ, labai mažoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims reikia specialios paramos, įskaitant finansinę paramą, kad jie suprastų ir vykdytų savo teisinius įsipareigojimus vartotojų apsaugos srityje;

9.  pažymi, kad daugelis bendrajai rinkai pateikiamų produktų, ypač elektroninėse prekyvietėse parduodamų ir iš ES nepriklausančių šalių importuojamų produktų, neatitinka ES teisės aktų, susijusių su produktų sauga ir tvarumo reikalavimais; ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai imtis veiksmų siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES įmonėms ir tarptautiniams konkurentams, taip pat užtikrinti vartotojams saugius ir tvarius produktus gerinant rinkos priežiūrą ir nustatant lygiaverčius muitinio tikrinimo standartus visoje ES tiek tradicinėms, tiek internetinėms įmonėms; pažymi, jog siekiant, kad ši užduotis būtų vykdoma, rinkos priežiūros institucijoms turi būti suteikta pakankamai finansinių, techninių, informacinių ir žmogiškųjų išteklių pagal Reglamentą (ES) 2019/1020, ir ragina valstybes nares patenkinti šiuos poreikius, o Komisiją – užtikrinti tinkamą reglamento įgyvendinimą; pabrėžia, kad RAPEX sistemos ir elektroninių prekyviečių bei platformų sąveika turėtų būti gerokai sustiprinta;

Palankesnės sąlygos taisymams

10.  ragina pirkimo metu aiškiai ir lengvai įskaitomai pateikti šią informaciją apie galimybę gauti atsarginių dalių, programinės įrangos atnaujinimus ir galimybę pataisyti produktą: numatomą laikotarpį nuo pirkimo datos, vidutinę atsarginių dalių kainą pirkimo metu, rekomenduojamą apytikrį pristatymo ir taisymo laiką ir, kai tinka, informaciją apie taisymo ir priežiūros paslaugas; be to, prašo, kad ši informacija būtų pateikta produkto dokumentuose kartu su dažniausiai pasitaikančių gedimų santrauka ir jų taisymo būdais;

11.  ragina Komisiją nustatyti vartotojų teisę į taisymą, kad taisymas būtų sistemingas, ekonomiškai efektyvus ir patrauklus, atsižvelgiant į skirtingų produktų kategorijų ypatumus ir į priemones, kurių pagal Ekologinio projektavimo direktyvą jau buvo imtasi dėl kai kurių buitinių prietaisų:

   a) suteikiant taisymo pramonės subjektams, įskaitant nepriklausomus taisymo paslaugų teikėjus, ir vartotojams nemokamą prieigą prie būtinos taisymo ir techninės priežiūros informacijos, įskaitant informaciją apie diagnostikos įrankius, atsargines dalis, programinę įrangą ir atnaujinimus, reikalingus taisymui ir techninei priežiūrai atlikti, atsižvelgiant į vartotojų saugos reikalavimus, nepažeidžiant Direktyvos (ES) 2016/943;
   b) skatinant atsarginių dalių standartizavimo procesą, siekiant sąveikumo ir inovacijų, kartu laikantis produkto saugos reikalavimų;
   c) nustatant privalomą minimalų atsarginių dalių tiekimo laikotarpį, atspindintį numatomą produkto naudojimo trukmę nuo galutinio vieneto pateikimo rinkai datos, taip pat pagrįstą ilgiausią pristatymo laiką pagal produkto kategoriją, laikantis 2019 m. spalio 1 d. priimtų ekologinio projektavimo įgyvendinimo reglamentų, kurių taikymas turėtų būti išplėstas platesniam produktų asortimentui;
   d) užtikrinant, kad atsarginių dalių kaina būtų pagrįsta ir todėl ekonomiškai efektyvi, palyginti su viso produkto kaina, ir kad nepriklausomi ir įgaliotieji taisymo paslaugų teikėjai, taip pat vartotojai turėtų prieigą prie būtinų atsarginių dalių, nesudarant nesąžiningų kliūčių;
   e) skatinant taisymą, o ne pakeitimą, pratęsiant garantinį laikotarpį arba iš naujo jį nustatant vartotojams, kurie pasirenka šią galimybę, ruošiantis Direktyvos (ES) 2019/771 peržiūrai ir atsižvelgiant į ekonominio efektyvumo analizę tiek vartotojams, tiek įmonėms, ir užtikrinant, kad pardavėjai visada informuotų vartotojus apie taisymo galimybę ir susijusias teises į garantiją;
   f) įvertinant, kaip būtų galima ES lygmeniu sudaryti palankesnes sąlygas taisymui, nustatant teisinę garantiją profesionalaus taisytojo pakeistoms dalims, kai prekėms nebetaikoma teisinė ar komercinė garantija, ruošiantis Direktyvos (ES) 2019/771 peržiūrai;
   g) skatinant valstybes nares kurti paskatas vartotojams, pvz., „amatininko premiją“, kuriomis būtų remiamas taisymas, visų pirma pasibaigus teisinės garantijos laikotarpiui, ir kurie imasi tam tikrų taisymo darbų, pasinaudodami patvirtintais ir nepriklausomais taisymo paslaugų teikėjais;

Visuotinė strategija, skatinanti pakartotinio naudojimo kultūrą

12.  palankiai vertina Komisijos svarstytas privalomas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neparduotų ar nesugedusių prekių sunaikinimui, kad jas būtų galima panaudoti pakartotinai, ir kiekybinius pakartotinio naudojimo tikslus, be kita ko, įdiegiant užstato sistemas pagal Atliekų pagrindų direktyvą ir Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą; pabrėžia, kad prioritetinė prieiga prie atliekų aikštelių turėtų būti suteikta naujiems tvaraus verslo modeliams ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti tvarų atliekų tvarkymą; pabrėžia, kad reikia parengti strategiją, pagal kurią būtų vertinamos ir šalinamos teisinės taisymo, perpardavimo, pakartotinio naudojimo ir dovanojimo kliūtys, siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir tvaresnį išteklių naudojimą, taip pat stiprinti antrinių žaliavų vidaus rinką, nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo nuostatoms, be kita ko, didinant standartizavimą;

13.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti žiedinės ekonomikos ir tvaraus verslo modelius, kurie padėtų sumažinti sunaikinamų prekių kiekį ir kuriais būtų skatinama taisyti ir pakartotinai naudoti; ragina Komisiją skatinti naudoti tokius modelius užtikrinant, kad jie būtų ekonomiškai efektyvūs ir patrauklūs, ir užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, taip pat skatinti valstybes nares didinti informuotumą apie šiuos modelius rengiant švietimo kampanijas ir mokymus tiek vartotojams, tiek įmonėms; pabrėžia investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą svarbą šioje srityje;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės taiko praktiką, kuria siekiama atgrasyti nuo taisymo ir kuria ribojama teisė taisyti ir daromas poveikis vartotojų galimybėms taisyti; ragina taikyti požiūrį, kuriuo būtų užtikrintas intelektinės nuosavybės teisių gynimas ir užtikrinta veiksminga parama nepriklausomiems taisymo paslaugų teikėjams, kad būtų remiamas vartotojų pasirinkimas ir kad būtų sukurta visa tvari bendroji rinka;

15.  pabrėžia, kad būtina sukurti paskatų vartotojams pirkti naudotas prekes; pabrėžia, kad garantijos perleidimas perparduodant prekę, kuriai dar taikoma garantija, galėtų suteikti didesnį vartotojų pasitikėjimą šia rinka; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išnagrinėti, kokiu mastu pirmą kartą produktą pirkusio pirkėjo garantija galėtų būti perduota kitiems pirkėjams vėlesnių pardavimų atveju, ypač skaitmeninio produkto paso atveju; be to, ragina įvertinti, ar atliekant direktyvos peržiūrą reikėtų peržiūrėti išlygą, taikomą naudotiems produktams pagal Direktyvoje (ES) 2019/771 numatytą teisinės garantijos sistemą, ir atlikti galimo poveikio naudotų produktų ir pakartotiniu naudojimu grindžiamiems verslo modeliams vertinimą;

16.  ragina nustatyti aiškias atnaujintų ir suremontuotų prekių apibrėžtis ir skatinti plačiu mastu taikyti tokiems produktams savanorišką išplėstinių komercinių garantijų sistemą, siekiant papildyti pradines teisines garantijas ir užkirsti kelią vartotojų klaidinimui;

17.  pabrėžia, kad baigus kurti paslaugų vidaus rinką bus reikšmingai prisidėta pereinant prie tvaresnės bendrosios rinkos; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų užtikrinant gerai veikiančią paslaugų vidaus rinką ir veiksmingai dėti daugiau pastangų, kad galiojantys teisės aktai būtų geriau įgyvendinami;

18.  pabrėžia paslaugų sektoriaus svarbą didinant galimybe naudotis taisymu ir kitais naujais verslo modeliais; ypač palankiai vertina tai, kad plėtojami verslo modeliai, pagal kuriuos vartojimas atskiriamas nuo fizinės nuosavybės, pagal kurią parduodama produkto funkcija, ir ragina atlikti patikimą funkcionalumo ekonomikos poveikio ir jos galimo grįžtamojo poveikio aplinkai ir vartotojui bei jo finansiniams interesams vertinimą, taip pat ir tokių modelių aplinkosauginį poveikį; pabrėžia, kad interneto paslaugų plėtra, naujos rinkodaros formos (nuoma, išperkamoji nuoma, produktai kaip paslaugos ir t. t.) ir taisymo infrastruktūros prieinamumas gali padėti pailginti produkto naudojimo trukmę ir padidinti vartotojų informuotumą ir pasitikėjimą tokiais produktais; ragina Komisiją skatinti šių naujų verslo modelių kūrimą teikiant tikslinę finansinę paramą pagal Bendrosios rinkos programą ir pagal visas kitas atitinkamas DFP programas;

19.  ragina parengti nacionalines kampanijas ir atitinkamus mechanizmus, kuriais vartotojai būtų skatinami ilginti produktų naudojimo trukmę juos taisant ir naudojant naudotas prekes bei didinti informuotumą apie tvarių naujoviškų technologijų pridėtinę vertę; prašo Komisijos ir nacionalinių valdžios institucijų teikti pagalbą ir paramą kompetentingoms valdžios institucijoms nacionaliniu ir vietos lygmenimis, taip pat įmonėms ir asociacijoms, tiek techniniu, tiek finansiniu požiūriu pagal DFP bendrosios rinkos programą, vykdant tokias informuotumo didinimo kampanijas;

20.  ragina įmones ir organizacijas registruotis Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) ir taip pagerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą; laukia būsimo Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos persvarstymo, kurį atlikus turėtų iš esmės pagerėti informacijos apie įmonių aplinkosauginį veiksmingumą prieinamumas;

Skaitmeninė strategija siekiant tvarios rinkos

21.  palankiai vertina pranešimą apie bendrą Europos pažangiųjų žiedinės ekonomikos prietaikų duomenų erdvę ir Komisijos siekį sukurti skaitmeninį produkto pasą, siekiant pagerinti atsekamumą ir prieigą prie informacijos apie produkto gamybos sąlygas, patvarumą, sudėtį, pakartotinį naudojimą, taisymą, išmontavimo galimybes ir tvarkymą pasibaigus naudojimo trukmei, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir įmonių išlaidas bei ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, labai mažų įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų poreikiams; ragina, kad kuriant šį mechanizmą glaudžiai bendradarbiauti su pramonės atstovais ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

22.  pažymi skaitmeninių technologijų indėlį inovacijų srityje ir jų indėlį kuriant didžiąja dalimi žiediškumo principais grindžiamą ekonomiką; ragina Komisiją parengti standartus ir protokolus, kuriais remiantis būtų galima susipažinti su sąveikiais duomenimis ir juos naudoti, kad įmonės, investuotojai ir institucijos galėtų veiksmingai dalytis duomenimis ir būtų galima sukurti naujų duomenimis pagrįstų žiedinio verslo galimybių; ragina Komisiją ir valstybes nares naujojoje DFP padidinti finansavimą tvarių technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms;

23.  pažymi, kad skaitmeninis sektorius, nesvarbu, ar vertinsime jį kaip gaminantį ar teikiantį paslaugas sektorių, daro poveikį aplinkai ir ragina Komisiją įvertinti, kaip Europos skaitmeninio tvarumo indeksas, pagrįstą skaitmeninių produktų gyvavimo ciklo analize, galėtų susivienodinti tvarią gamybą ir skaitmeninių technologijų vartojimą; atkreipia dėmesį į tai, kad tokio poveikio aplinkai mažinimo praktika, pvz., pakuočių mažinimas ir tvaresnių pakuočių kūrimas, turėtų būti tvarios bendrosios rinkos strategijos dalimi;

24.  priduria, kad reikėtų didinti informuotumą apie galimą nereikalingų duomenų, pvz., nepanaudotų mobiliųjų programėlių, rinkmenų, vaizdo įrašų, nuotraukų ir e. laiškų, aplinkosauginį pėdsaką; ragina Komisiją įvertinti skaitmeninės praktikos ir infrastruktūros poveikį anglies dioksido išmetimo ir aplinkosauginio pėdsako požiūriu, taip pat jų poveikį vartotojų praktikai ir apsvarstyti tinkamas priemones šiam poveikiui sumažinti;

25.  primygtinai ragina, kad Komisija atsižvelgtų į Parlamento sprendimus dėl universaliojo kroviklio sistemos sukūrimo, siekiant sumažinti gamybą ir elektronines atliekas;

Valdžios institucijų požiūrio būtini pokyčiai

26.  mano, kad viešieji pirkimai turėtų būti įtraukti į ES ekonomikos gaivinimo planą, atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, remiant privačiojo sektoriaus inovacijų pastangas ir viešųjų konkursų skaitmeninimo procesus bei nustatant tinkamas paskatas tvariai gamybai ir vartojimui skatinti; ragina pirmenybę teikti ekologiškų prekių ir paslaugų, kurių aplinkosauginis pėdsakas mažesnis, paklausos skatinimui ir socialinių bei aplinkosaugos kriterijų propagavimui;

27.  pabrėžia, kad pereinant prie tvarios ir neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos reikia užtikrinti, kad būtų vykdomi aplinkos, socialiniai ir inovacijų viešieji pirkimai, į viešuosius konkursus įtraukiant tvarumo kriterijus ir tikslus; atsižvelgdamas į tai primena Komisijos įsipareigojimą imtis veiksmų taikant konkretiems sektoriams skirtas priemones ir gaires dėl žaliųjų viešųjų pirkimų, kartu išlaikant dabartinę viešųjų pirkimų teisės aktų sistemą, ir ragina Komisiją ryžtingai siekti, kad tvarūs viešųjų pirkimų kriterijai taptų standartiniu pasirinkimu; pabrėžia, kad svarbu remti naudotus, pakartotinai naudojamus, perdirbtus ir atnaujintus produktus ir mažo energijos suvartojimo programinės įrangos programas nustatant viešųjų pirkimų tikslus; pabrėžia galimą viešųjų konkursų tvarumo tikrinimo priemonės naudą siekiant užtikrinti jų suderinamumą su ES klimato srities įsipareigojimais ir kovoti su ekologiniu manipuliavimu;

28.  pabrėžia vaidmenį, kurį žalieji ir socialiniai viešieji pirkimai galėtų atlikti trumpinant tiekimo grandines, mažinant priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir skatinant tvarumą tokiuose svarbiuose sektoriuose, kaip vaistų, energijos ir maisto gamybos sektoriai; ragina užtikrinti veiksmingą viešųjų pirkimų su trečiosiomis šalimis abipusiškumą ir MVĮ, taip pat socialinės ekonomikos įmonėms užtikrinti tinkamas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, be kita ko, nustatant lengvatinius sutarčių skyrimo kriterijus;

29.  ragina valstybes nares pasinaudoti esamomis ES sistemomis, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi tvariai, ir prašo Komisijos šiuo atžvilgiu patobulinti savo gaires ir rodyti pavyzdį skelbiant tikslus ir statistinius duomenis, susijusius su jų pirkimo poveikiu aplinkai; be to, ragina ES institucijoms ir valstybėms narėms nustatyti ataskaitų teikimo prievoles, susijusias su jų vykdomais tvariais viešaisiais pirkimais, nesukuriant nepagrįstos administracinės naštos ir laikantis subsidiarumo principo;

Atsakinga rinkodara ir reklama

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojai susiduria su klaidinančiais teiginiais apie produktų ir paslaugų aplinkosaugines savybes tiek internete, tiek ir realiame gyvenime; todėl rekomenduoja, kad prieš pateikiant produktą ar paslaugą į rinką būtų veiksmingai stebimi gamintojų ir platintojų ekologiškumo teiginiai ir kad neseniai iš dalies pakeista Direktyva 2005/29/EB būtų įgyvendinama taikant aktyvias kovos su klaidinančia praktika priemones; ragina Komisiją parengti atnaujintas gaires, skirtas vienodai įgyvendinti šią direktyvą ekologiškumo teiginių atžvilgiu ir teikti gaires rinkos priežiūros veiklai;

31.  prašo parengti aiškias gaires ir standartus, susijusius su ekologiškumo teiginiais ir įsipareigojimais, pagal kuriuos būtų sugriežtintas ekologinio ženklo sertifikavimas, ir palankiai vertina paskelbtą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ekologiškumo teiginių pagrindimo; rekomenduoja įvertinti galimą poreikį sukurti viešą Europos registrą, kuriame būtų išvardyti leidžiami ir draudžiami ekologiškumo teiginiai, taip pat sąlygas ir veiksmus, kurių reikia imtis tokiam teiginiui patvirtinti; priduria, kad skaidrios, atskaitingos ir tikslios informacijos teikimas padidins vartotojų pasitikėjimą produktais ir rinka ir galiausiai lems tvaresnį vartojimą;

32.  pabrėžia, kad reklama turi įtakos vartojimo lygiui ir modeliams ir turėtų paskatinti tvarų įmonių ir vartotojų pasirinkimą; pabrėžia atsakingos reklamos, kurioje laikomasi viešųjų aplinkos ir vartotojų sveikatos standartų, svarbą; pabrėžia, kad dabartinė reglamentavimo sistema, kuria kovojama su klaidinančia reklama, galėtų sustiprinti vartotojų apsaugą, ypač tam tikrų kategorijų vartotojų, kurie laikomi pažeidžiamais, atveju, ir paskatinti tvarią gamybą ir vartojimą;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 149, 2005 6 11, p. 22.
(2) OL L 304, 2011 11 22, p. 64.
(3) OL L 136, 2019 5 22, p. 28.
(4) OL L 169, 2019 6 25, p. 1.
(5) OL C 334, 2018 9 19, p. 60.
(6) OL C 433, 2019 12 23, p. 146.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
(8) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
(9) OL C 334, 2018 9 19, p. 60.
(10) OL C 334, 2018 9 19, p. 60, S konstatuojamoji dalis.
(11) 2019 m. gruodžio mėn. specialioji „Eurobarometro“ ataskaita Nr. 503 „Požiūris į skaitmeninimo poveikį kasdieniam gyvenimui“.
(12) 2015 m. gruodžio mėn. Komisijos vardu atliktas tyrimas „Vartotojų rinkos tyrimas dėl ES vartotojų teisinių ir prekybos garantijų taikymo“ (angl. Consumer market study on the functioning of Legal and Commercial Guarantees for consumers in the EU).
(13) 2014 m. birželio mėn. greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 388 „Europiečių požiūris į atliekų tvarkymą ir efektyvų išteklių naudojimą“.

Atnaujinta: 2021 m. vasario 26 d.Teisinė informacija - Privatumo politika