Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2020/2009(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0205/2020

Pateikti tekstai :

A9-0205/2020

Debatai :

PV 23/11/2020 - 19
CRE 23/11/2020 - 19

Balsavimas :

PV 24/11/2020 - 11
PV 25/11/2020 - 14

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0320

Priimti tekstai
PDF 216kWORD 66k
Trečiadienis, 2020 m. lapkričio 25 d. - Briuselis
Žiniasklaidos laisvės stiprinimas: žurnalistų apsauga Europoje, neapykantos retorika, dezinformacija ir platformų vaidmuo
P9_TA(2020)0320A9-0205/2020

2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija „Žiniasklaidos laisvės stiprinimas: žurnalistų apsauga Europoje, neapykantos retorika, dezinformacija ir platformų vaidmuo“ (2020/2009(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

–   atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (toliau – TPPTP), JT konvenciją prieš korupciją, UNESCO Konvenciją dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas JT Generalinės Asamblėjos ir JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijas ir JT specialiojo pranešėjo teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais pranešimus, visų pirma 2020 m. balandžio 23 d. pranešimą „Ligų pandemijos ir nuomonės ir saviraiškos laisvė“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 3 d. pateiktą Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo nuomonės ir saviraiškos laisvės skatinimo ir apsaugos klausimais, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais, Amerikos valstybių organizacijos (OAS) specialiojo pranešėjo saviraiškos laisvės klausimais ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos specialiojo pranešėjo saviraiškos laisvės ir teisės gauti informaciją klausimais bendrą pareiškimą dėl saviraiškos laisvės ir melagingų žinių, dezinformacijos ir propagandos,

–  atsižvelgdamas į JT Veiksmų planą dėl Žurnalistų saugumo ir nebaudžiamumo problemos,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 34 dėl TPPTP 19 straipsnio (nuomonės ir saviraiškos laisvės),

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir joje numatytus įsipareigojimus, be kita ko, skatinti taikią ir įtraukią visuomenę siekiant darnaus vystymosi, taip pat užtikrinant galimybę visuomenei susipažinti su informacija ir apsaugant pagrindines laisves,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos atliktą darbą skatinant žurnalistų apsaugą ir saugumą, įskaitant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją CM/Rec(2018)1 valstybėms narėms dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo ir Ministrų Komiteto pareiškimą dėl kokybiškos žurnalistikos finansinio tvarumo skaitmeniniame amžiuje, Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms CM/Rec(2016)4 dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos subjektų saugumo ir jo 2020 m. metinę ataskaitą „Šalin rankas nuo spaudos laisvės: išpuoliai prieš žiniasklaidą Europoje neturi tapti nauju įprastu reiškiniu“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 1 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2300 „Pranešėjų apsaugos gerinimas visoje Europoje“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 10 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai“ (JOIN(2020)0008),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą dėl 2020 m. Komisijos darbo programos (COM(2020)0027),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 17 d. Komisijos komunikatą „Teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas“ (COM(2019)0343),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos kova su internetine dezinformacija“ (COM(2018)0236),

–  atsižvelgdamas į Komisijos praktikos kodeksą dėl kovos su dezinformacija internete, dėl kurio susitarta 2018 m. rugsėjo 26 d.,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendaciją dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu internete priemonių (C(2018)1177),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Komisijos Kovos su dezinformacija veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. paskelbtą Komisijos Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą ir jo ketvirto vertinimo etapo metu parengtą dokumentą „Informacijos suvestinė: 4-asis elgesio kodekso stebėsenos etapas“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(2) ir 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1808, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES(3),

–   atsižvelgdamas į Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų Europos reguliuotojų grupės „Pranešimą apie dezinformaciją. Praktikos kodekso įgyvendinimo vertinimas“ (2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 25 d. Tarybos išvadas dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis nuolat besikeičiančiame pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl Europos turinio stiprinimo skaitmeninėje ekonomikoje, kuriose pripažįstama žiniasklaidos ir kitų kultūros ir kūrybos sektorių kuriamo turinio svarba, nes tai yra „pagrindiniai Europos socialinio ir ekonominio vystymosi ramsčiai“,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 12 d. priimtas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime, kuriose pripažįstama, kad meninė laisvė kartu su žiniasklaidos laisve yra neatskiriama saviraiškos laisvės dalis,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 24 d. atnaujintą Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) specialiąją ataskaitą dėl trumpo naratyvų ir dezinformacijos apie koronaviruso COVID-19 pandemiją vertinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atliktą darbą,

–  atsižvelgdamas į pasaulio spaudos laisvės indekso išvadas, kurias paskelbė „Žurnalistai be sienų“, ir į Europos universitetinio instituto žiniasklaidos pliuralizmo ir laisvės centro Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 9 d. rezoliuciją dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos, įskaitant zonas be LGBTI asmenų(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės padėties Maltoje po neseniai atskleistų faktų apie Daphnės Caruanos Galizios nužudymą(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į rinkimus bei dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams procesams(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 28 d. rezoliuciją dėl Teisinės valstybės ir kovos su korupcija padėties ES, ypač Maltoje ir Slovakijoje(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES žiniasklaidos sektoriuje(14),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonių(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio sukurti visapusišką ES mechanizmą, skirtą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms apsaugoti(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl „Cambridge Analytica“ naudojimosi „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikio duomenų apsaugai(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės Europos Sąjungoje(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją „Tiriamosios žurnalistikos atstovų apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis“(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „2017 m. ES pilietybės ataskaita. Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje“(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl interneto platformų ir bendrosios skaitmeninės rinkos(22),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. savo rezoliuciją „Didelių duomenų kiekių poveikis pagrindinėms teisėms: privatumas, duomenų apsauga, nediskriminavimas, saugumas ir teisėsauga“(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės Maltoje(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis(26),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 28 d. Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „Dezinformacijos ir propagandos poveikis teisinės valstybės principo veikimui ES ir jos valstybėse narėse“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0205/2020),

A.  kadangi žiniasklaidos laisvė, pliuralizmas nepriklausomumas ir žurnalistų saugumas yra pagrindiniai teisės į saviraiškos laisvę ir gauti informacijos elementai ir yra labai svarbūs ES ir jos valstybių narių demokratiniam veikimui; kadangi pagrindinės demokratinės žiniasklaidos užduotys apima skaidrumo stiprinimą ir demokratinę atsakomybę; kadangi žiniasklaida, veikdama kaip visuomenės sergėtoja, atlieka labai svarbų vaidmenį demokratinėje visuomenėje ir kartu padeda informuoti piliečius ir jiems suteikti galių, plėtodama dabartinės politinės ir socialinės padėties suvokimą ir skatindama jų sąmoningą dalyvavimą demokratiniame gyvenime;

B.  kadangi krizė atskleidė, kad žurnalistai atlieka labai svarbų vaidmenį teikdami piliečiams patikimą ir patvirtintą informaciją; kadangi todėl reikia labiau stengtis užtikrinti saugias ir tinkamas žurnalistų darbo sąlygas; kadangi kovojant su korupcija ir netinkamu administravimu ES, reikėtų ypatingą dėmesį skirti tiriamajai žurnalistikai;

C.  kadangi kai kurios valstybės narės riboja žiniasklaidos laisvę, taikydamos ekonomines priemones, pvz., iškraipytas viešąsias žiniasklaidos priemonių reklamas, kuriomis iškreipiama konkurencija, ir tiesiogiai valdo viešąją žiniasklaidą, kad galėtų daryti įtaką redakcijos sprendimams ir taip užtikrinti lojalumą vyriausybei; kadangi valdžios institucijos turi priimti teisinę ir reguliavimo sistemą, kuri skatintų laisvos, nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos plėtrą;

D.  kadangi visos valstybės narės turi laikytis Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių;

E.  kadangi žiniasklaidos užgrobimas, nepakankamas institucijų skaidrumas, neapykantos retorika ir dezinformacija vis dažniau yra naudojami politiniais tikslais kaip priemonės socialinei poliarizacijai skatinti; kadangi kova su šiais reiškiniais svarbi ne tik žmogaus teisių srityje, bet yra ir vienas iš pagrindinių veiksnių ginant teisinę valstybę ir demokratiją ES;

F.  kadangi pagal 2020 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą COVID-19 pandemija atskleidė ir sustiprino daug kitų krizių, kurios kelia grėsmę teisei gauti laisvai išreiškiamą, nepriklausomą, įvairią ir patikimą informaciją; kadangi pagal šį indeksą smarkiai skiriasi atskirų valstybių narių padėtis – vienos yra tarp pasaulyje pirmaujančių valstybių, o kitos prasčiausios, taigi skirtumas tarp geriausių ir prasčiausių rezultatų pasiekusių valstybių narių yra daugiau kaip 100 vietų atotrūkis; kadangi kai kuriose valstybėse narėse sumažėjo tarptautiniai spaudos laisvės reitingai;

G.  kadangi pastaraisiais metais žiniasklaidos laisvė mažėjo ir, nors COVID-19 pandemija pablogino šią padėtį, dėl jos taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kokia svarbi žiniasklaida ir teisė gauti patikimą informaciją;

H.  kadangi remiantis 2019 m. Reuters instituto skaitmenine naujienų ataskaita vidutinis pasitikėjimo naujienomis lygis palyginti su 2018 m. apskritai (pasaulyje) sumažėjo 2 procentiniais punktais iki 42 proc. ir mažiau nei pusė (49 proc.) respondentų teigia, kad jie pasitiki savo pačių naudojamomis žiniasklaidos priemonėmis; kadangi pasitikėjimo paieškoje (33 proc.) ir socialiniuose tinkluose (23 proc.) rastomis naujienomis lygis išlieka stabilus, tačiau itin žemas;

I.  kadangi žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas būtina žiniasklaidos pliuralizmo ir nepriklausomos žurnalistikos užtikrinimo sąlyga;

J.  kadangi žurnalistai ir kiti žiniasklaidos veikėjai dėl savo atliekamo darbo siekiant apsaugoti viešąjį interesą ir toliau susiduria su smurtu, grasinimais, priekabiavimu, spaudimu, cenzūra (savicenzūra), viešu šmeižimu ar net žmogžudystėmis; kadangi pastaraisiais metais vis plačiau naudojami bauginimai, kuriais siekiama nutildyti žurnalistus, ir dėl to reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išsaugotas esminis nepriklausomos žiniasklaidos vaidmuo užtikrinant teisinės valstybės principus; kadangi Daphnės Caruanos Galizios ir Jano Kuciako nužudymai – du svarbūs tragiški pavyzdžiai, atskleidžiantys, kokiu mastu tyrimą atliekantys žurnalistai tampa taikiniais dėl to, kad atskleidžia korupciją, saugo demokratiją ir teisinę valstybę;

K.  kadangi grėsmė žiniasklaidos laisvei apima priekabiavimą prie žurnalistų ir išpuolius prieš juos, jų teisinės apsaugos nepaisymą taip pat žiniasklaidos užgrobimą ir politiniais motyvais grindžiamus veiksmus žiniasklaidos sektoriuje;

L.  kadangi moterys žurnalistės patiria konkrečiai su lytimi susijusį smurtą, pvz., seksualinį priekabiavimą ir priekabiavimą internete, kadangi daugiau kaip 70 proc. moterų, dirbančių žiniasklaidoje, yra susidūrusios su daugiau kaip vienos rūšies priekabiavimu, grasinimais arba išpuoliais internete; kadangi vien per praėjusius metus 52 proc. moterų patyrė šių rūšių pažeidimus; kadangi priekabiavimas internete dažnai yra itin seksualinio pobūdžio, pagrįstas ne jų darbo turiniu, o fizinėmis savybėmis, kultūriniais ypatumais ar privačiu gyvenimu; kadangi dėl tokių grėsmių moterys žurnalistės vykdo savicenzūrą ir tai daro neigiamą poveikį spaudos ir saviraiškos laisvei; kadangi moksliniais tyrimais nuolat patvirtinama, kad moterys sudaro mažumą įvairiuose žiniasklaidos sektoriuose, ypač kalbant apie kūrybines pozicijas, ir labai mažai moterų užima aukšto rango, sprendimų priėmimo lygmens pareigas(27);

M.  kadangi keliose valstybėse narėse strateginis bylinėjimasis prieš visuomenės dalyvavimą yra nuolatinė praktika, naudojama siekiant įbauginti žurnalistus, kad je sustabdytų korupcijos ir kitų viešojo intereso klausimų tyrimus;

N.  kadangi greta smurto, bauginimo ir priekabiavimo, vykdomo prieš žurnalistus, trūksta nusikaltimo vykdytojų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, o nebaudžiamumas sukelia žiaurių pasekmių; kadangi ESBO praneša, kad vyrauja nebaudžiamumas, nes, pvz., ESBO regione išaiškinama mažiau nei 15 proc. žurnalistų žmogžudysčių;

O.  kadangi reikia toliau stiprinti ir veiksmingai apsaugoti žurnalistų teises pranešti informaciją ir atlikti tyrimus;

P.  kadangi žiniasklaidos laisvei stiprinti reikia patikimos ir išsamios informacijos apie valstybėse narėse ir visoje ES kylančių sunkumų mastą ir pobūdį, taip pat apie nepriklausomos žiniasklaidos principų pažeidimo arba žurnalistų pagrindinių teisių pažeidimų atvejus;

Q.  kadangi meninė laisvė – neatsiejama pagrindinės teisės į saviraiškos laisvę dalis ir svarbi Europos kultūrų įvairovei ir tinkamai demokratinei padėčiai; kadangi daugėja išpuolių prieš meninę laisvę, tačiau jie nėra matomi;

R.  kadangi pasaulinė COVID-19 krizė daro pragaištingą socialinį ir ekonominį poveikį žiniasklaidos sektoriui; kadangi žiniasklaidos priemonės praneša apie smarkiai sumažėjusias iš reklamos gaunamas pajamas; kadangi tūkstančiai žiniasklaidos darbuotojų jau neteko darbo arba jiems kyla grėsmė laikinai arba visam laikui jo netekti; kadangi tai daro itin didelį poveikį laisvai samdomiems žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams, kurių daugėja visoje ES ir kurie jau sudaro didelę visų Europos žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų dalį; kadangi dėl to kyla didelė rizika, kad toliau bus sudaromos sąlygos sutelkti informaciją kelių subjektų rankose ir užkirsti kelią laisvai ir nepriklausomai informacijos sklaidai; kadangi darbo finansinis tvarumas ir finansinė nepriklausomybė – svarbi žiniasklaidos laisvės dalis;

S.  kadangi iš skaitmeninės reklamos dažnai pelnosi ne ES subjektai, o ES žiniasklaidos pajamos labai mažėja, taip kyla grėsmė tradicinių iš reklamos finansuojamų žiniasklaidos įmonių, pvz., komercinės televizijos kanalų, laikraščių ir žurnalų, ateičiai;

T.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse valstybės pagalba žiniasklaidai nebuvo teikiama skaidriai, o tai kelia didelę riziką žiniasklaidos nepriklausomumui ir patikimumui;

U.  kadangi socialinės žiniasklaidos platformų, kuriose taip pat platinamas neteisėtas turinys, verslo modelis pagrįstas itin tiksliai pritaikyta reklama, atlieka svarbų vaidmenį skleidžiant neapykantos retoriką, kuri kursto diskriminaciją ir smurtą, ir remiant radikalizaciją, vedančią prie smurtinio ekstremizmo; kadangi kova su visomis netolerancijos formomis yra neatsiejama žmogaus teisių apsaugos dalis, kaip nustatyta pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;

V.  kadangi COVID-19 pandemija lėmė kai kurių itin pažeidžiamų asmenų stigmatizavimą, be kita ko žiniasklaidoje, o tai sudarė sąlygas Europos visuomenės poliarizacijai ir neapykantos retorikos skleidimui;

W.  kadangi kibernetinio smurto reiškinys (apimantis neapykantos retoriką internete, persekiojimą bei priekabiavimą internete) vis labiau plinta; kadangi kibernetinės patyčios ir smurtas internete labiausiai nukreiptas į visuomeninį vaidmenį atliekančias moteris, be kita ko, politikes, žurnalistes ir už moterų ir seksualinių mažumų teises kovojančias aktyvistes;

X.  kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje kiekvienos valstybės narės valdžios institucijos įpareigojamos užtikrinti, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos ir dalijimosi vaizdo įrašais platformos imtųsi priemonių, kad visuomenė būtų apsaugota nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir audiovizualinių komercinių pranešimų, kuriais kurstomas smurtas ar neapykanta, nukreipti prieš tam tikras asmenų grupes ar grupės narį dėl bet kurio iš Chartijos 21 straipsnyje nurodytų pagrindų; kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje reikalaujama, valstybės narės užtikrintų žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomybę;

Y.  kadangi klaidingos informacijos ir dezinformacijos sklaida bei neproporcingi kovos su jomis veiksmai skaitmeninėse platformose kelia grėsmę laisvei gauti informaciją, demokratiniam diskursui ir žiniasklaidos nepriklausomumui ir reiškia, kad dar labiau reikia kokybiškos tradicinės žiniasklaidos; kadangi duomenų analizė ir algoritmai daro vis didesnį poveikį piliečiams prieinamai informacijai;

Z.  kadangi didelio masto platinimas iš įvairių sunkiai patikrinamų šaltinių, taip pat vis svarbesnis socialinių ir tiesioginių žinučių platformų vaidmuo daro neigiamą poveikį ES piliečių pagrindinėms teisėms; kadangi dėl COVID-19 pandemijos padidėjo dezinformacijos internete poveikis, kuris kartais turi rimtų pasekmių visuomenės sveikatai, ir tapo dar aiškiau, kad siekiant apsaugoti pagrindines piliečių teises reikia užtikrinti nemokamą ir nepriklausomą informaciją; kadangi dėl to, jog nėra koordinuotos ES lygmens komunikacijos strategijos, susidarė palankios sąlygos su pandemija susijusios dezinformacijos bangai, visų pirma socialinėse ir tiesioginių žinučių platformose;

AA.  kadangi su COVID-19 susijusi dezinformacija ir klaidinga informacija gali sukelti paniką ir socialinę nesantaiką, su ja būtina kovoti; kadangi kovos su dezinformacija ir klaidinga informacija priemonės negali būti naudojamos kaip pretekstas neproporcingai apribojant spaudos laisvę, kenkiant žiniasklaidos pliuralizmui ir rizikuojant žurnalistų saugumu; kadangi atsižvelgiant į pranešimus matyti, kad ES valstybėse narėse ir kaimyniniuose regionuose vykdomos suderintos kampanijos, per kurias skleidžiama klaidinga informacija apie sveikatą ir dezinformacija apie ES bei jos partnerius; kadangi Komisija savo neseniai paskelbtame komunikate dėl kovos su dezinformacija apie COVID-19 atkreipė dėmesį į šį reiškinį; kadangi kai kurios vyriausybės pasinaudojo ekstremaliosios padėties teisės aktais, ir, nors kai kurie apribojimai laikini, kyla pavojus kad kiti apribojimai bus pratęsti ir pasibaigus sveikatos krizei; kadangi informacijos šaltinių įvairovė, atskaitomybė ir institucinis skaidrumas yra pagrindinė apsaugos nuo dezinformacijos priemonė;

AB.  kadangi iš tiesų nepriklausoma, tinkamai finansuojama įvairiose platformose veikianti visuomeninė žiniasklaida yra svarbi norint ES užtikrinti veiksmingą demokratiją;

Žiniasklaidos laisvė, žiniasklaidos pliuralizmas ir žurnalistų apsauga Europoje

1.  primena, kad vis dar yra labai susirūpinęs dėl žiniasklaidos laisvės padėties ES, nes žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai dėl savo darbo kai kuriose valstybėse narėse vis dar yra įžeidinėjami ir prieš juos vykdomi išpuoliai, taip pat dėl didėjančio viešo šmeižimo ir bendro šios profesijos silpnėjimo, dėl kurių ypač didelių sunkumų patiria vietos, tiriamoji ir tarpvalstybinė žurnalistika; pabrėžia, kad pagal Europos Tarybos 2018 m. kovo 7 d. rekomendaciją dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo valstybės narės turi pozityviąją pareigą skatinti saviraiškos laisvei realiame gyvenime ir internetinėje aplinkoje palankias sąlygas, kad visi galėtų naudotis savo teise į saviraiškos laisvę, ir ragina valstybes nares visapusiškai pritarti šiai rekomendacijai;

2.  yra labai sukrėstas dėl Daphnės Caruanos Galizios nužudymo Maltoje ir Jáno Kuciako bei jo sužadėtinės Martinos Kušnírovos nužudymo Slovakijoje dėl jų tiriamosios veiklos, kurią vykdant atskleista korupcija bei kiti nusikaltimai, ir pakartoja, kad svarbu atlikti nepriklausomą tyrimą siekiant patraukti atsakomybėn nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; ragina nacionalines teisėsaugos institucijas visapusiškai bendradarbiauti su Europolu ir kitomis susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis;

3.  apgailestauja, kad žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai dažnai dirba nesaugiomis sąlygomis – dėl to jie negali tinkamai atlikti darbo, taigi nukenčia žiniasklaidos laisvė; pabrėžia, kad skatinant kokybišką žurnalistiką labai svarbu užtikrinti deramas žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų darbo sąlygas; ragina Komisiją ir valstybes nares remti tvarias priemones, kuriomis siekiama finansuoti ir skatinti kokybišką ir nepriklausomą žurnalistiką;

4.  primena, kad tiriamoji žurnalistika labai svarbi kovojant su organizuotu nusikalstamumu, nes taip renkama ir susiejama atitinkama informacija išaiškinant nusikaltėlių tinklus ir neteisėtą veiklą; pabrėžia, kad dėl šios veiklos jie patiria didelį asmeninį pavojų;

5.  pabrėžia, kad tiriamąja žurnalistika užsiimančių žurnalistų vaidmuo labai svarbus reikalaujant atskaitomybės ir vykdant demokratijos ir teisinės valstybės sergėtojų funkcijas;

6.  pakartoja savo raginimą Komisijai laikyti valstybių narių vyriausybių mėginimus pakenkti žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui rimtu ir sistemingu piktnaudžiavimu įgaliojimais, nes tai prieštarauja pagrindinėms ES vertybėms, įtvirtintoms ES sutarties 2 straipsnyje; todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą į savo metinę ataskaitą dėl teisinės valstybės padėties ES įtraukti konkretų skyrių dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo stebėsenos; siūlo šiuo atveju taikyti principą „iš apačios į viršų“ atsižvelgiant į piliečių nuomones ir įvairovę siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai valdomi sunkumai, su kuriais susiduria žurnalistai ir žiniasklaidos sektorius; taip pat ragina į šį skyrių įtraukti konkrečiai šaliai pritaikytas rekomendacijas ir veiksmingus atsakus, taip pat nuosavybės skaidrumo ir vyriausybės bei privataus sektoriaus kišimosi ES valstybėse narėse vertinimą; ragina Komisiją aktyviai bendradarbiauti su Europos Taryba keičiantis geriausia patirtimi ir užtikrinant, kad priemonės, kurių imamasi, papildytų viena kitą; primygtinai ragina valstybes nares parengti ir išlaikyti patikimą žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo apsaugos sistemą; ragina Komisiją siekti Sąjungos lygmeniu nustatyti žiniasklaidos laisvės standartus ir lyginamuosius standartus, taip pat skatinti didesnę valstybių narių konvergenciją; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai remti ir sutvirtinti jau esamas priemones, skirtas ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje ir EŽTK 10 straipsnyje įtvirtintų teisių ir laisvių apsaugai, pavyzdžiui, Žiniasklaidos pliuralizmo observatoriją ir Europos Tarybos platformą, skirtą žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti, ir nedelsiant reaguoti į šioms teisėms bei laisvėms galinčias kilti grėsmes ir jų pažeidimus; primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į neatidėliotinų priemonių, kurių imtasi 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos, poveikį spaudos laisvei, instituciniam skaidrumui ir atskaitomybei, žiniasklaidos pliuralizmui ir žurnalistų saugumui, įskaitant išpuolių prieš žurnalistus visoje Europoje apžvalgą ir susijusius valstybių narių atsakus; primena pakartotinį Parlamento raginimą ES sukurti nuolatinį, nepriklausomą ir visapusišką mechanizmą, skirtą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms apsaugoti; mano, kad ES demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių mechanizme žiniasklaidos laisvė, įskaitant meninę laisvę, turi būti įtvirtinta kaip esminis demokratinės sistemos ramstis; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją rinkti informaciją ir statistinius duomenis apie žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą visose valstybėse narėse;

7.  atkreipia dėmesį į nepakeičiamą visuomeninės žiniasklaidos vaidmenį ir pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti ir išlaikyti jos nepriklausomumą nuo politinio kišimosi; taip pat pabrėžia, kad reikia užtikrinti privačių rinkos subjektų finansinę nepriklausomybę ir jų veiklos tvarumo sąlygas, kad būtų išvengta žiniasklaidos užgrobimo; atsižvelgdamas į tai, pakartoja Parlamento raginimą priimti plataus užmojo ES žiniasklaidos veiksmų planą; smerkia kai kurių valstybių narių vyriausybių mėginimus nutildyti kritikuojančią ir nepriklausomą žiniasklaidą ir pakenkti žiniasklaidos laisvei bei pliuralizmui; įspėja dėl bandymų netiesiogiai šią žiniasklaidą sumenkinti teikiant finansinę globą ir ypač smerkia mėginimus kontroliuoti visuomeninę žiniasklaidą; apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse visuomeninės transliacijos kanalai tapo vyriausybei naudingos propagandos įrankiu, tokiu būdu dažnai opozicija ir mažumų grupės atskiriamos nuo visuomenės arba pristatomos neigiamame kontekste, o tam tikrais atvejais netgi kurstomas smurtas; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse, visų pirma kaimo vietovėse, skleidžiant visuomeninę propagandą apribotos galimybės gauti informacijos, o dėl kalbos barjero apribota prieiga prie tarptautinių naujienų; primena, kad galimybė susipažinti su informacija ir kokybiška žurnalistika itin svarbios demokratijos požiūriu; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse neatliekama privaloma žiniasklaidos priemonių turinio analizė, kurią atlikus būtų pateikiami vieši palyginami duomenys, susiję su suderintais vyriausybei palankiais ir opozicines pažiūras turinčių asmenų pasirodymais televizijoje ir radijuje, visų pirma per rinkimų kampanijas;

8.  atkreipia dėmesį į rekomendacijas, įtrauktas į Parlamentinės Asamblėjos 2019 m. sausio 23 d. rezoliuciją 2255, kuriose valstybės narės raginamos užtikrinti visuomeninės žiniasklaidos redakcinę nepriklausomybę, taip pat pakankamą ir stabilų jos finansavimą; pabrėžia, kad nacionalinei, regioninei ir vietos žiniasklaidai, ypač visuomeninei žiniasklaidai, tenka svarbi pareiga tarnauti viešajam interesui ir tinkamai atspindėti kultūrinę, kalbinę, socialinę ir politinę mūsų visuomenių įvairovę. pabrėžia, kad visuomeninės žiniasklaidos atliekamas patikimų viešųjų gėrybių teikėjų vaidmuo ir bendro viešojo intereso paisymas galėtų būti pagerinti teikiant tinkamą ir tvarų finansavimą be politinio kišimosi valstybėse narėse; todėl ragina valstybes nares naudoti finansavimo modelius, pagal kuriuos visuomeninė žiniasklaida būtų finansuojama iš šaltinių, kurie nepriklauso nuo politinių sprendimų priėmimo; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu apsaugoti nepriklausomas institucijas ir užtikrinti griežtą nepriklausomą žiniasklaidos priežiūrą, siekiant užkirsti kelią nederamam valstybės ir verslo kišimuisi arba bandymams daryti įtaką redakcinei politikai; ragina Komisiją pateikti teisinę sistemą, pagal kurią būtų prižiūrima visuomeninės žiniasklaidos paslaugų teikėjų veikla, įskaitant tai, ar jie atitinka apdairaus valdymo ir užduotimis grindžiamo finansavimo kriterijus ir ar jų paslaugos atitinka faktais grindžiamos, sąžiningos ir etiškos žurnalistikos lūkesčius;

9.  smerkia, kad tam tikrų valstybių narių žiniasklaidos priemonėse stinga suderintų politinių diskusijų ir kad praktiškai taikomi politiniais motyvais grindžiami informacijos apribojimai, pvz., neleidžiama naudotis visuomenei svarbiais duomenimis, naudojama vilkinimo taktika, nepagrįstai susiaurinama prašomos pateikti informacijos apimtis, žurnalistams neleidžiama patekti į viešas vietas, be kita ko, parlamentus, ribojamos žurnalistų galimybės užduoti klausimus politikams ir vyriausybės nariams ir vengiama pokalbių su vyriausybei palankiems konglomeratams nepriklausančiomis žiniasklaidos priemonėmis, net jeigu jos turi didelę nacionalinę auditoriją; pabrėžia, kad valdžios institucijos turi užtikrinti savo veiklos skaidrumą ir taip padėti didinti visuomenės pasitikėjimą, atsižvelgiant į tai, kad laisvas informacijos srautas padeda apsaugoti gyvybę ir sveikatą ir sudaro geresnes sąlygas socialinėms, ekonominėms ir politinėms diskusijoms ir sprendimų priėmimui bei juos skatina; ragina valstybes nares užtikrinti, kad žurnalistai ir žiniasklaidos priemonės galėtų prasmingai dalyvauti parlamentų diskusijose, užmegzti ryšį su parlamentų nariais ir aukšto rango vyriausybės pareigūnais, susipažinti su visuomenei svarbiais duomenimis bei dalyvauti viešuosiuose renginiuose ir spaudos konferencijose, visų pirma vyriausybių, nes tokios galimybės neturėjimas smarkiai ribotų žiniasklaidos laisvės sąvoką;

10.  pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad ES nacionaliniu lygmeniu nenustatytos konkrečios teisinės ar politinės sistemos, užtikrinančios žurnalistų žiniasklaidos darbuotojų apsaugą nuo smurto, grasinimų ir bauginimų; ragina visuomenės veikėjus ir valdžios institucijų atstovus nemenkinti žurnalistų, nes tai kenkia visuomenės pasitikėjimui žiniasklaida; pabrėžia svarbų žurnalistų vaidmenį pranešant apie protestus ir demonstracijas ir ragina juos apsaugoti, kad jie galėtų nesibaimindami atlikti šį vaidmenį; prašo valstybių narių parengti konkrečias teisėsaugos institucijų, atsakingų už žurnalistų apsaugą, mokymo programas; ragina valstybes nares ir Komisiją tiek teisiškai, tiek praktiškai užtikrinti veiksmingą žurnalistų ir kitų žiniasklaidos veikėjų bei jų šaltinių apsaugą, taip pat tarpvalstybiniu mastu; šiuo požiūriu yra tvirtai įsitikinęs, kad valstybės narės turėtų drausti pasitelkti privačius tyrėjus tam, kad bauginimo tikslais būtų gauta informacijos apie žurnalistus, kurie naudojasi savo profesine kompetencija, arba apie jų šaltinius;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl gausėjančių politinių išpuolių prieš žiniasklaidą ir apgailestauja dėl to, kad nepakankamai saugomi žurnalistų informacijos šaltiniai; primena valstybių narių pareigą skubiai, nešališkai ir veiksmingai ištirti prieš žurnalistus įvykdytus išpuolius, pavyzdžiui, nužudymus, bauginimus, grasinimą ir netinkamą elgesio su jais, ir primygtinai ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad nebūtų grasinama žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams ir nebūtų vykdomi išpuoliai prieš juos, būtų užtikrinta atskaitomybė ir aukų bei jų šeimų galimybės naudotis tinkamomis teisių gynimo priemonėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad informacijos pranešimo mechanizmai būtų prieinami; ragina įgyvendinti ES Žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime, kuriose pabrėžiama, jog ES imsis reikiamų veiksmų, kad užtikrintų žurnalistų apsaugą, tiek prevencinėmis priemonėmis, tiek primygtinai ragindama atlikti veiksmingus įvykdytų pažeidimų tyrimus; pabrėžia, kad moterys žurnalistės itin pažeidžiamos dėl priekabiavimo ir bauginimo, todėl joms turėtų būti taikomos papildomos apsaugos priemonės; reiškia didelį susirūpinimą dėl padažnėjusių išpuolių prieš žurnalistes ir žiniasklaidos darbuotojas; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms laikytis lyčių aspektu grindžiamo požiūrio, kai svarstomos priemonės, kuriomis būtų sprendžiamas žurnalistų saugumo klausimas;

12.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Europos Tarybos rekomendaciją dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos subjektų saugumo ir kuo skubiau į nacionalinės teisės aktus perkelti Direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, kuria siekiama nustatyti minimaliuosius bendrus standartus, kad būtų užtikrintas aukštas pranešėjų apsaugos lygis; pabrėžia, kad informavimas apie pažeidimus – esminis tiriamosios žurnalistikos ir spaudos laisvės aspektas;

13.  smerkia vadinamąjį strateginį bylinėjimąsi prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) siekiant nutildyti ar įbauginti žurnalistus ir sukelti baimę, kai jie praneša apie tam tikras temas; dar kartą ragina Komisiją pateikti išsamų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant visoje ES nustatyti būtinuosius kovos su SLAPP praktika standartus;

14.  primena Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (CRIM) baigiamąsias rekomendacijas, įtrauktas į 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu“, pagal kurias teisės aktais dėl šmeižto ir garbės bei orumo įžeidimo atgrasoma teikti pranešimus apie korupcijos atvejus; pakartoja savo raginimą visoms valstybėms narėms savo teisės sistemose dekriminalizuoti šmeižtą ir garbės bei orumo įžeidimą, bent įtarimų dėl organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo valstybėse narėse ir užsienyje atvejais;

15.  ragina Komisiją įsteigti ES informacinį punktą, kaip priemonę greitai reaguoti į žurnalistų, kurie prašo suteikti apsaugą, atvejus ir užtikrinti, kad šiais atvejais būtų skiriama pakankamai dėmesio;

16.  pabrėžia, kad itin didelė turinio gamybos ir turinio platinimo sektorių nuosavybės koncentracija gali kelti grėsmę piliečių galimybei gauti įvairų turinį; pabrėžia, kad žiniasklaidos pliuralizmas, kuris priklauso nuo žiniasklaidos priemonių nuosavybės įvairovės, nuo turinio įvairovės ir nepriklausomos žurnalistikos, yra labai svarbus užkertant kelią dezinformacijos plitimui ir užtikrinant, kad ES piliečiai būtų gerai informuoti; primena, kad, remiantis Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2020 m. išvadomis, žiniasklaidos nuosavybės koncentracija tebėra viena iš didžiausių grėsmių žiniasklaidos pliuralizmui ir laikoma, kad ji kenkia informacijos įvairovei; ragina valstybes nares patvirtinti ir įgyvendinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės reguliavimo sistemas, siekiant išvengti horizontalios nuosavybės koncentracijos žiniasklaidos sektoriuje ir užtikrinti skaidrumą, atvirumą bei piliečių galimybę lengvai gauti informaciją apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę, finansavimo šaltinius ir valdymą; ragina Komisiją stebėti dabartinių ES priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią nuosavybės koncentracijai ir neteisėtai valstybės pagalbai, įgyvendinimą valstybių narių lygmeniu, kad būtų padidinta žiniasklaidos įvairovė; smerkia bet kokius bandymus monopolizuoti žiniasklaidos nuosavybę valstybėse narėse arba kištis į žiniasklaidos valdymą siekiant politinių tikslų; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares greitai ir ryžtingai veikti, kad būtų padidintas žiniasklaidos nuosavybės ir žiniasklaidos savininkų finansinių išteklių skaidrumas; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų užtikrinant, kad žiniasklaidoje būtų aktyviai skelbiama informacija apie jų nuosavybės struktūras, įskaitant tikruosius savininkus, ir kad būtų priimtos aiškios taisyklės, kuriomis būtų užkirstas kelias galimiems interesų konfliktams, kylantiems žiniasklaidos priemonių nuosavybės struktūrose, ypač atsižvelgiant į būtinybę vengti politinės įtakos; smerkia vyriausybių vykdomas viešąsias reklamos kampanijas, kurios daro pernelyg didelę įtaką žiniasklaidos pliuralizmui; ragina Komisiją atidžiai stebėti ES lėšų, skiriamų laisvai ir nepriklausomai žiniasklaidai remti, naudojimą, kad ištekliai būtų skiriami tiems, kam jų reikia; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ES lėšų negalima skirti valstybės valdomoms žiniasklaidos priemonėms ir politinę propagandą skleidžiančioms žiniasklaidos priemonėms;

17.  apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse žiniasklaidos reguliavimo institucijos patiria vyriausybės įtaką ir veikia šališkai vyriausybę kritikuojančių žiniasklaidos priemonių atžvilgiu;

18.  yra susirūpinęs dėl bandymų pasinaudoti COVID-19 pandemija siekiant nubausti nepriklausomą bei kritikuojančią žiniasklaidą ir nustatyti žiniasklaidos prieigos prie vyriausybės sprendimų ir veiksmų bei tokių sprendimų ir veiksmų tikrinimo apribojimus, priimant išimtines priemones, kuriomis slopinami arba silpninami instituciniai skaidrumo mechanizmai, trukdoma vykdyti tinkamas ir informacija pagrįstas diskusijas apie šiuos veiksmus; pabrėžia svarbų žurnalistikos ir laisvo informacijos judėjimo vaidmenį siekiant paremti ES pastangas sustabdyti COVID-19 pandemiją; atkreipia dėmesį į tai, kad žurnalistikos vaidmuo itin svarbus ekstremaliosios padėties visuomenės sveikatai metu; ragina Komisiją visapusiškai stebėti tokią nacionalinių vyriausybių praktiką ir į savo metinę ataskaitą dėl teisinės valstybės padėties įtraukti šio stebėjimo rezultatus;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai parengti ES ir nacionalinius neatidėliotinų gaivinimo priemonių paketus siekiant apsaugoti žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų darbo vietas ir jų pragyvenimo šaltinius, remti įmones ir finansuoti visuomeninę žiniasklaidą vykdant ekonomikos gaivinimo po COVID-19 krizės planą, kartu visiškai laikantis ES konkurencijos taisyklių; pabrėžia, kad manoma, jog per COVID-19 krizę tam tikros žiniasklaidos priemonės, konkrečiai, vietos žiniasklaidos platformos dėl sumažėjusios reklamos prarado 80 proc.(28) savo pajamų; pabrėžia, kad pandemijos akivaizdoje Europos piliečiams reikia profesionalių, ekonomiškai saugių ir nepriklausomų žurnalistų; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pakartoja savo raginimą pagal kitą DFP (2021–2027 m.) sukurti nuolatinį Europos žurnalistų fondą, kuris būtų iš naujo parengtas atsižvelgiant į COVID-19 krizę ir teiktų tiesioginę finansinę paramą nepriklausomiems žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms, laisvai samdomiems asmenims ir savarankiškai dirbantiems žiniasklaidos darbuotojams; pabrėžia, kad finansavimą turėtų valdyti nepriklausomos organizacijos siekiant išvengti kišimosi į redakcinių sprendimų priėmimą ir užtikrinti paramos teikimą tik toms viešosios ir komercinės žiniasklaidos priemonėms, kurios iš tiesų yra nepriklausomos ir į jų veiklą nesikiša vyriausybė ar kiti subjektai; primena, kad ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti nepriklausomiems žiniasklaidos sektoriaus startuoliams, visų pirma vietos lygmens, valstybėse narėse, kuriose pastaraisiais metais žiniasklaidos laisvė sumažėjo, žiniasklaidos nuosavybės koncentracija gerokai padidėjo, o visuomeninei žiniasklaidai kyla politinės įtakos grėsmė;

20.  taip pat pakartoja su tuo susijusį savo raginimą vykdyti plataus užmojo ES žiniasklaidos veiksmų planą, remti sąlygų gyvybingai ir pliuralistinei žiniasklaidai kūrimą;

21.  ragina priimti plataus užmojo DFP, pagal kurią daugiau biudžeto asignavimų būtų skiriama žiniasklaidai ir nepriklausomai žurnalistikai, visų pirma tiriamajai žurnalistikai, remti; pabrėžia inovacijų svarbą žurnalistikai ir naujienas skelbiančiai žiniasklaidai, kurią galima remti teikiant ES finansavimą; susirūpinęs atkreipia dėmesį, kad peržiūrėtame Komisijos pasiūlyme sumažintas biudžetas, numatytas programoms „Kūrybiška Europa“, „Teisingumas“ ir „Teisės ir vertybės“;

22.  tvirtai pritaria tam, kad ES lėšos būtų skiriamos projektams pradėti, pvz., Europos lygmens greito atsako į spaudos ir žiniasklaidos laisvės pažeidimus mechanizmui ir tarpvalstybiniam tiriamosios žurnalistikos fondui, siekiant stiprinti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą;

23.  pabrėžia, kad žiniasklaida turi atlikti svarbų vaidmenį skatinant lyčių lygybę ir nediskriminavimą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvių veiksmų skatinant lyčių lygybę žiniasklaidos sektoriuje, kad daugiau moterų užimtų kūrybines ar su sprendimų priėmimu susijusias pareigas ir taip žiniasklaidos sektorius galėtų prisidėti prie lyčių stereotipų mažinimo;

Neapykantos retorika

24.  smerkia visus tiek ES, tiek kitus neapykantos kurstymo, neapykantos retorikos ir nepagrįstų ar nesąžiningų kaltinimų atvejus(29), ir internete, ir realiame gyvenime, kai jie paremti bet kokia diskriminacija, be kita ko dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar įsitikinimų, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos; reiškia susirūpinimą dėl nusikaltimų, susijusių su neapykantos, diskriminacijos ar smurto kurstymu, kurie paplito per pasaulinę COVID-19 pandemiją ir lėmė kai kurių itin pažeidžiamų asmenų stigmatizavimą;

25.  apgailestauja dėl to, kad visoje ES vyriausybės ir politinės partijos politinėje komunikacijoje vis dažniau vartoja neapykantos retoriką; ragina valstybes nares griežtai pasmerkti politikų ir valstybės pareigūnų neapykantos nusikaltimus, neapykantos retoriką ir nepagrįstą kaltės suvertimą visais lygmenimis ir visų rūšių žiniasklaidoje ir už tokius veiksmus numatyti sankcijas, nes jie tiesiogiai prisideda prie to, kad neapykanta ir smurtas taptų įprastais reiškiniais visuomenėje ir stiprėtų, ir reikalauja vyriausybės komunikacijoje nenaudoti diskriminuojančios ir kurstančios retorikos, nes ji daro žalą visuomenei; pabrėžia, kad sankcijos visada turi atitikti tarptautinius saviraiškos laisvės standartus; taip pat ragina valstybes nares, laikantis įstatymais nustatytų ribų, užtikrinti ir skatinti demokratinių diskusijų gyvavimui būtiną saviraiškos laisvę, įskaitant meninę laisvę; primena, kad saviraiškos laisvė neapima rasistinių ir ksenofobiškų kalbų;

26.  pakartoja raginimą valstybėms narėms įgyvendinti ir užtikrinti tolesnes priemones siekiant užkirsti kelią neapykantos retorikai ir neapykantos nusikaltimams, juos pasmerkti ir su jais kovoti, taigi duoti atkirtį neapykantos retorikai ir smurtui internete bei realiame gyvenime, kartu užtikrinant, kad teisėsaugos institucijos taikytų veiksmingą neapykantos nusikaltimų fiksavimo praktiką, pagrįstą principais, kuriuos remia ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė;

27.  pabrėžia, kad pastaraisiais metais vis labiau plinta neapykantos retorika, nes asmenys ir pavojingi subjektai, skleisdami neapykantos kupiną informaciją, naudojasi internetinių platformų galia; pabrėžia, kad tai kenkia bendram viešajam interesui, nes žalingas turinys kenkia pagarbiam ir sąžiningam viešajam diskursui ir kelia grėsmę visuomenės saugumui, nes neapykantos retorika internete gali paskatinti smurtą realiame gyvenime;

28.  nurodo, kad reikėtų stiprinti kovos su neapykantos retorika ir diskriminacija teisinę sistemą; pakartoja raginimą šiuo tikslu atnaujinti derybas dėl horizontaliosios kovos su diskriminacija direktyvos;

29.  pakartoja raginimą Komisijai ir valstybėms narėms imtis priemonių, kad būtų padidintas moterų saugumas viešojoje erdvėje ir internete, kovoti su naujomis smurto dėl lyties formomis, be kita ko su kibernetiniu persekiojimu ir priekabiavimu internete, ir priimti visapusiškus mechanizmus šio smurto aukoms padėti;

30.  dar karta ragina Komisiją ir Tarybą įgyvendinti SESV 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl pereigos, kad smurtas prieš moteris ir mergaites ir kitos smurto dėl lyties formos (įskaitant kibernetinį smurtą) būtų įtrauktos į ES pripažįstamų nusikaltimų sąrašą;

31.  atkreipia dėmesį į Komisijos propaguojamą Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą ir į jo penktąjį vertinimo etapą, iš kurio matyti, kad IT bendrovės vidutiniškai pašalina 71 proc. neteisėtos neapykantos retorikos, apie kurią joms buvo pranešta; primena, kad žurnalistai ir pilietinės visuomenės organizacijos turėtų būti įtraukti į Elgesio kodekso vertinimus ir peržiūras ir kad Elgesio kodekse dalyvaujančios IT bendrovės tik peržiūri prašymus pašalinti, atsižvelgdamos į išankstines sutarties sąlygas ir bendruomenės gaires; atkreipia dėmesį į tai, kad privačiosios įmonės turi didelę veiksmų laisvę nuspręsti, kas yra neteisėta; ragina visas socialinės žiniasklaidos platformas valdančias bendroves prisijungti prie Elgesio kodekso;

32.  pažymi, kad valstybės narės turi visais tinkamais būdais užtikrinti, kad žiniasklaidoje, įskaitant internetinę ir socialinę žiniasklaidą, ir reklamoje niekaip nebūtų skatinamas smurtas ar neapykanta prieš jokį asmenį ar asmenų grupę ir kad tai galėtų daryti tiesioginę įtaką šių asmenų dalyvavimui pilietinės visuomenės veikloje; pakartoja savo raginimą Komisijai, valstybėms narėms ir socialinės žiniasklaidos bendrovėms, bendradarbiaujant su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, kovoti su rasizmu, ksenofobija ir LGBTI asmenų fobija ir religinė neapykanta internete; ragina valstybes nares ir Komisiją rinkti patikimesnius duomenis apie neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos nusikaltimų mastą;

33.  reiškia susirūpinimą, kad dėl nepakankamų apsaugos priemonių ir valdžios institucijų negebėjimo tinkamai atlikti tyrimo ir panaikinti nebaudžiamumo už neapykantos nusikaltimus valstybėse narėse aukos nepraneša apie neapykantos nusikaltimus; ragina valstybes nares parengti ir išplatinti pranešimo apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos retoriką priemones ir mechanizmus ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai nagrinėjamas kiekvienas įtariamas dėl neapykantos nusikaltimo arba neapykantos retorikos, už juos būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir dėl jų vykdomas teismas;

Dezinformacija ir platformų vaidmuo

34.  pažymi, kad dėl naujos skaitmeninės aplinkos ir socialinės žiniasklaidos išaugo dezinformacijos sklaida ir užsienio jėgų įtakos problema, todėl interneto platformos atlieka svarbų vaidmenį skelbiant, platinant ir reklamuojant naujienas ir kitą žiniasklaidos turinį; pakartoja savo susirūpinimą dėl galimos dezinformacijos grėsmės informacijos ir saviraiškos laisvei, demokratiniam diskursui, žiniasklaidos nepriklausomumui ir visuomenės sveikatai; pabrėžia, kad priemonės, kuriomis kovojama su dezinformacija, turėtų būti sutelktos į nuomonių pliuralizmo skatinimą, remiant kokybišką žurnalistiką ir teikiant patikimą, faktais pagrįstą, patikrintą informaciją, į gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymą ir kad visomis šiomis priemonėmis turėtų būti užtikrinama informacijos ir saviraiškos laisvė;

35.  ragina interneto platformas ir teisėsaugos institucijas glaudžiau bendradarbiauti siekiant duoti veiksmingą atkirtį neapykantą, diskriminaciją ar smurtą kurstančių pranešimų skleidimui; pabrėžia, kad siekiant pažaboti nekontroliuojamą neteisėto turinio plitimą svarbu nedelsiant jį pašalinti; tačiau pažymi, kad interneto platformos negali ir neturi tapti privačiomis cenzūros įstaigomis ir kad interneto platformų vykdomą neteisėto turinio šalinimo veiklą visada turi kontroliuoti valstybių narių teisminės institucijos, taip siekiant apsaugoti saviraiškos laisvę, be kita ko laisvą ir nepriklausomą informaciją ir pagrindines piliečių teises apskritai; primena, kad interneto platformos priklauso internetinei viešajai erdvei, kurioje vyksta viešos diskusijos; ragina Komisiją užtikrinti platformų apsaugos priemones, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir žodžio laisvė;

36.  primena, kad politinės partijos ir privatūs ar viešieji subjektai dažnai naudojasi politiniu profiliavimu, dezinformacija ir manipuliavimu informacija, ir pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad rengiantis visiems pagrindiniams nacionaliniams ir Europos Parlamento rinkimams, kaskart atsiranda kišimosi įrodymų apie užsienio įtaką, ir didžioji dalis šio kišimosi būna palanki antieuropietiškiems ir populistų kandidatams, siekiantiems skaidyti visuomenę, neigti ideologinį pliuralizmą ir kartu pulti konkrečias mažumų bei pažeidžiamas grupes; nurodo, kad ateityje kova su trečiųjų šalių kišimusi bus pagrindinis Europos vertybių ir demokratijos laikymosi veiksnys; pabrėžia, kad kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir populistinės grupės ir politikai taip pat naudojo dezinformaciją ir sensacingus žiniasklaidos pranešimus, susijusius su COVID-19 krize ir nukreiptus į mažumas, siekdami prisidėti prie antiimigracijos retorikos, dėl kurios padaugėjo rasistinės ir ksenofobinės neapykantos retorikos ir diskriminacijos atvejų;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad įvairios klaidingos informacijos, dezinformacijos ir kitos manipuliavimo informacija formos, susijusios su, be kita ko, COVID-19 pandemija, toliau plinta visame pasaulyje, dažnai nukreiptos prieš labiausiai pažeidžiamas bendruomenes ir gali turėti žalingų pasekmių visuomenės saugumui, sveikatai ir veiksmingam krizių valdymui; mano, kad tokių dezinformacijos kampanijų tikslas – susilpninti demokratinį procesą ir piliečių pasitikėjimą demokratinėmis valstybių narių institucijomis; palankiai vertina 2020 m. birželio 10 d. bendrą komunikatą „Kova su dezinformacija apie COVID-19“; primena, kad visos kovos su dezinformacija priemonės, įskaitant priemones, kurių imamasi atsižvelgiant į nepaprastąja padėtį dėl COVID-19, turi būti būtinos, proporcingos, skaidrios, laikinos ir reguliariai tikrinamos, vengiant bet kokio pokyčio, kuriuo būtų skatinama valstybės monopolija arba informacijos šaltinių koncentracija, ir jokiomis aplinkybėmis negali trukdyti žurnalistams ir žiniasklaidos subjektams atlikti savo darbą arba neteisėtai pašalinti ar užblokuoti jų turinį internete; apgailestauja, kad tam tikros internetinės platformos, vadovaudamosi neskaidriomis išankstinėmis sąlygomis, kuriomis nepagrįstai ribojama saviraiškos laisvė, pašalina arba cenzūruoja turinį, įskaitant žurnalistinį turinį, susijusį su COVID-19 pandemija; pabrėžia, kad tokios priemonės gali panaikinti arba riboti galimybę susipažinti su visuomenės sveikatai svarbia informacija; pabrėžia, kad bet koks bandymas kriminalizuoti su pandemija susijusią informaciją gali sukelti nepasitikėjimą institucijų informacija, neleisti laiku susipažinti su patikima informacija ir sumažinti saviraiškos laisvę;

38.  smerkia sąmokslo teorijas ir valstybės finansuojamas dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama diskredituoti Europos Sąjungą ir klaidinti visuomenę dėl jos tikslo ir veiklos; ragina Komisiją atvirai pasmerkti ir paneigti melą ir dezinformaciją, kuriuos bet kurios valstybės valdžios institucijos skleidžia apie ES, ir paskelbti bei išplatinti faktais pagrįstą atsakymą, skirtą piliečiams informuoti;

39.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pateikti Europos demokratijos veiksmų planą, kuriuo siekiama kovoti su dezinformacija, prisitaikyti prie kintančių grėsmių ir manipuliacijų, taip pat remti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad saviraiškos laisvės, įskaitant laisvą, nepriklausomą ir finansiškai perspektyvią žiniasklaidą ir meninę laisvę, pagrindinių teisių turinį ir demokratines diskusijas, apsauga kovojant su neapykantos retorika ir dezinformacija yra pagrindinis veiksnys ginant teisinę valstybę ir demokratiją ES; reiškia susirūpinimą, kad, remiantis Pasaulinės dezinformacijos rodiklių (angl. – GDI) moksliniais tyrimais, svetainės, kuriose platinama dezinformacija ES, iš reklamos kasmet gauna daugiau kaip 70 mln. EUR pajamų; atkreipia dėmesį į galimą neigiamą verslo modelių poveikį, pagrįstą itin tiksliai pritaikyta reklama; patvirtina, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente numatyta asmenų teisė nebūti plačiai sekamiems internete naudojantis įvairiomis interneto svetainėmis ir taikomosiomis programomis(30); ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su skaitmeninėmis platformomis ir dėti daugiau pastangų, kad būtų panaikinta tokia praktika, kovoti su strateginiu ir automatizuotu dezinformacijos stiprinimu, vykdomu naudojantis interneto robotais ir netikrais interneto profiliais, ir didinti skaidrumą, susijusį su internetinių reklamų finansavimu ir paskirstymu; be to ragina visas internetines platformas užtikrinti, kad jų algoritmuose, pagrįstuose paieškos funkcijomis nebūtų teikiama pirmenybė reklamai; siekiant padėti ES institucijoms ir Komisijai prašo sukurti skaitmeninių ir pagrindinių teisių įvairių suinteresuotųjų subjektų ekspertų grupę, apimančią nepriklausomas žiniasklaidos priemones ir skaitmeninių bei žmogaus teisių NVO;

40.  palankiai vertina tai, kad pradėjo veikti Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos (angl. EDMO) projektas, dėl kurio bus prieinama daugiau mokslinės informacijos apie dezinformaciją internete, bus skatinamas ES informacijos tikrinimo paslaugų rinkos kūrimas ir teikiama parama kuriant tarpvalstybinę ir daugiadalykę bendruomenę, kurią sudarytų faktus tikrinantys asmenys ir akademikai-mokslininkai, bendradarbiaujantys su suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų nustatyta, analizuojama ir atskleista galima dezinformacijos, pvz., susijusios su COVID-19, grėsmė;

41.  primena Komisijai, valstybėms narėms, privačiajam sektoriui, visų pirma interneto platformoms, ir visai pilietinei visuomenei, kad kovojant su dezinformacija būtina imtis bendrų veiksmų; pabrėžia, kad internetinės platformos turėtų atlikti svarbų vaidmenį nustatant dezinformaciją ir su ja kovojant; pripažįsta kai kurių paslaugų teikėjų ir platformų savanoriškų veiksmų kovojant su dezinformacija, neteisėtu turiniu ir užsienio šalių kišimusi į ES rinkimų procesus būtiną ir daug žadantį poveikį, kurio vis dar nepakanka; tačiau pabrėžia, kad internetinės platformos šiuo metu neprisiima reikiamos atsakomybės kovojant su šia tiesiogine grėsme;

42.  pabrėžia, kad internetinių platformų kovos su dezinformacija veiksmų efektyvumą galima įvertinti tik kai vertinimai atliekami viešai ir dalijamasi susijusiais duomenimis; todėl primygtinai ragina Komisiją įvertinti visas galimas priemones, kuriomis interneto platformos būtų įpareigotos veiksmingai, skaidriai ir atskaitingai spręsti dezinformacijos plitimo problemą ir atitinkamai dalytis atitinkamais duomenimis; primygtinai ragina Komisiją to nepadariusioms platformoms svarstyti galimybę taikyti sankcijas; tikisi, kad tai atitinkamai atsispindės Europos demokratijos veiksmų plane ir Skaitmeninių paslaugų akte;

43.  šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad internetinio turinio pašalinimas, jeigu nepriimta teismo nutartis, kuria būtų nustatyta, jog turinys neteisėtas, daro didelę įtaką saviraiškos ir informacijos laisvei; ragina nuolat atlikti paslaugų teikėjų ir platformų savanoriškų veiksmų kovojant su dezinformacija poveikio vertinimus; pabrėžia valstybių narių pareigą gerbti, saugoti ir užtikrinti pagrindines laisves ir prašo įvertinti visas turimas galimybes apsaugoti ir remti teisę į informaciją ir dalyvavimą; ragina Komisiją atsižvelgiant į tai pasiūlyti priimti ES taisykles dėl internetinių platformų, taip pat siekiant kovoti su vyriausybės praktika, pagal kurią nepagrįstai ribojama saviraiškos laisvė; pabrėžia, kad turinio moderavimui naudojant automatines priemones gali kilti grėsmė saviraiškos ir informacijos laisvei ir kad ES skaitmeninėje politikoje ir strategijoje turi būti numatytos tinkamos teisių gynimo ir apsaugos priemonės, visapusiškai suderintos su atitinkamomis ES pagrindinių teisių chartijos ir EŽTK nuostatomis;

44.  mano, kad gerinant dabartinių įsipareigojimų priežiūrą, skaidrų ir išskaidytą informacijos ir duomenų teikimą internetinėse platformose ir plečiant šiuos įsipareigojimus būtų galima sustiprinti ES Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą; mano, kad būtų galima priimti bendro reguliavimo metodą, kuris nuolat atspindėtų dabartinius pokyčius skaitmeninėje srityje;

45.  ragina socialinių tinklų bendroves ir internetines platformas išnagrinėti galimybes parengti priemones, kuriomis naudotojams būtų sudarytos galimybės pranešti apie galimą dezinformaciją ir ją pažymėti, kad būtų lengviau greitai ištaisyti padėtį ir būtų sudarytos sąlygos nepriklausomoms ir nešališkoms trečiųjų šalių faktų tikslinimo organizacijoms atlikti peržiūrą; pabrėžia, kad internetinės platformos turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir ES institucijomis, kad būtų paprasčiau įvertinti dezinformaciją ir su įtaka susijusią veiklą bei nustatyti jos vykdytojus;

Gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų stiprinant švietimo politiką, kuria skatinamas gebėjimas naudotis žiniasklaidos ir informacijos priemonėmis, piliečiams suteikiama galimybė kritiškai mąstyti ir jiems padedama atpažinti dezinformaciją; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad redakcinės nepriklausomybės užtikrinimas centrinės ir vietos žiniasklaidos priemonėse ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis projektų kūrimas – pagrindiniai atsparumo didinimo, informuotumo didinimo ir švietimo stiprinimo aspektai veiksmingai kovojant su propaganda, dezinformacija ir manipuliavimu; mano, kad nuolatinė gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis mokymo programa ir visų amžiaus grupių pastangos labai svarbios didinant visuomenės atsparumą įvairioms grėsmėms skaitmeninėje erdvėje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekti parengti informacinio raštingumo, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir duomenų raštingumo didinimo programas: pabrėžia, kad gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis yra vis svarbesnis ir būtinas šiuolaikinio piliečio įgūdis; nurodo, kad, norint pasiekti platesnę auditoriją ir kuo daugiau amžiaus grupių, svarbu stiprinti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis iniciatyvas, naudojantis socialinės žiniasklaidos platformomis, įskaitant veiksmingas gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis skatinimo strategijas, skirtas vyresnio amžiaus ir pažeidžiamiausių asmenų grupėms; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat remti programas ir politiką, kuria siekiama skatinti žurnalistų ir žiniasklaidos subjektų gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir naujienomis ir parengti kritišką ir sąmoningą IRT naudojimo vertinimą, pvz., vykdant informuotumo didinimo kampanijas, susijusias su teisėmis ir galimomis grėsmėmis skaitmeninėje srityje; pabrėžia, kad būtina parengti nuoseklią ES strategiją dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ir ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant šio tikslo; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį, skatindamos gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir padėdamos užkirsti kelią neapykantos retorikos platinimui; primena, kad programos, kurias vykdant, kaip nustatyta, laikomasi veiksmingų kovos su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos retorika strategijų, yra sutelktos į bendradarbiavimą, konfliktų bei problemų sprendimą, tarpininkavimą ir šališkos informacijos suvokimą;

47.  primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant padidinti ES finansavimą gebėjimo naudoti žiniasklaidos priemones programoms ir aktyviai skatinti patikimą, faktais pagrįstą ir patikrintą informaciją, tobulinant žiniasklaidos platinimo kanalus, kad būtų pagerinta prieiga prie tokios informacijos; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti persvarstytos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas, pagal kurias reikalaujama skatinti ir ugdyti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

48.  ragina Komisiją remti papildomas švietimo programas visose valstybėse narėse, ne tik susijusias su gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis, bet ir su platesniu pilietiniu ugdymu, įskaitant švietimą apie demokratines vertybes ir žmogaus teises, kad būtų jautriau reaguojama į dezinformaciją ir propagandą;

49.  pabrėžia, kad vietos ir bendruomenių žiniasklaidos organizacijos yra pagrindinės informacijos ir faktų, susijusių su vietos ir mažumų meno ir kultūros renginiais, rėmimo, rengimo ir sklaidos struktūros; mano, kad jos yra svarbi priemonė siekiant išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą ir daugiakultūrę aplinką Europoje; mano, kad bendruomenės žiniasklaidos priemonės taip pat turėtų būti įtrauktos kaip suinteresuotosios šalys į ES programas, skirtas žurnalistikai ir gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis skatinti, ir ragina valstybes nares teikti joms tinkamą paramą užtikrinant, kad jos atliktų savo šviečiamąjį ir kultūrinį vaidmenį;

50.  ragina ES institucijas vykdyti tvirtesnę ir aktyvią komunikaciją visomis oficialiosiomis kalbomis, kai kyla didelės visuomeninės krizės, pvz., pandemijos, siekiant užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų gauti tikslią, patogią naudoti ir patikrintą informaciją;

o
o   o

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 305, 2019 11 26, p. 17.
(2) OL L 95, 2010 4 15, p. 1.
(3) OL L 303, 2018 11 28, p. 69.
(4) OL L 328, 2008 12 6, p. 55.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
(6) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0014.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0101.
(8) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0103.
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0080.
(10) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0031.
(11) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0021.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0328.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0032.
(14) OL C 390, 2019 11 18, p. 19.
(15) OL C 433, 2019 12 23, p. 31.
(16) OL C 238, 2018 7 6, p. 57.
(17) OL C 324, 2019 9 27, p. 392.
(18) OL C 41, 2020 2 6, p. 64.
(19) OL C 390, 2019 11 18, p. 111.
(20) OL C 369, 2018 10 11, p. 11.
(21) OL C 346, 2018 9 27, p. 29.
(22) OL C 331, 2018 9 18, p. 135.
(23) OL C 263, 2018 7 25, p. 82.
(24) OL C 356, 2018 10 4, p. 5.
(25) OL C 215, 2018 6 19, p. 162.
(26) OL C 208, 2016 6 10, p. 89.
(27) Tarptautinis moterų žiniasklaidos fondas, „Pasaulinė moterų padėties naujienų žiniasklaidoje ataskaita“ (angl. Global Report on the Status of Women in the News Media), 2011 m.
(28) Žr. „Spaudos pramonė patyrė smūgį“ (angl. „The newspaper industry is taking a battering“), leidinys The Economist, 2020 m. balandžio 18 d. ir „COVID-19 ir naujienų žiniasklaida: žurnalistikos kaina“ (angl. COVID-19 and the news media: journalism always comes at a cost“), leidinys News Media Europe, 2020 m. kovo 24 d.
(29) 1992 m. balandžio 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas (ieškinys Nr. 11798/85, 46 dalis).
(30) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

Atnaujinta: 2021 m. vasario 26 d.Teisinė informacija - Privatumo politika